rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant naujos
Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), reikalavimus. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 dieną. Įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Viešųjų pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Tai padidins viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrins geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį. Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas bus labiau pritaikytas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti. Viešieji pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus. Tai pagerins viešųjų pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Perkeliant į nacionalinę teisę 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) ir Direktyvą 2014/25/ES nutarta rengti du atskirus įstatymų projektus. Pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti dviejų direktyvų įgyvendinimo vienu įstatymu, – siekis sukurti paprastesnį ir aiškesnį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad nors dalis Direktyvos 2014/24/ES (kuri skirta taip vadinamam klasikiniam sektoriui) ir Direktyvos 2014/25/ES (kuri skirta taip vadinamam komunaliniam sektoriui) nuostatų yra panašios, yra ir ženklių skirtumų, tokių kaip ne vienodos pirkimų vertės ribos, nuo kurių priklauso, koks pirkimų reguliavimas turi būti pasirenkamas, pirkimo būdų pasirinkimo sąlygos ir jų vykdymo tvarka, preliminariųjų sutarčių reguliavimas ir net skirtingos pagrindinės sąvokos. Pavyzdžiui, klasikinio sektoriaus reguliavimas taikomas „perkančiosioms organizacijoms“ (valstybės ar savivaldybės institucijoms, taip pat juridiniams asmenims, kurių veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kurie didžiąja dalimi finansuojami, kontroliuojami, valdomi valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų), o komunalinio sektoriaus – „perkantiesiems subjektams“, kurie gali būti trijų rūšių: 1) perkančioji organizacija (kaip ir klasikiniame sektoriuje), 2) įmonė, kuriai lemiamą įtaką daro klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija arba 3) privatus subjektas, kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė užsiimti komunalinio sektoriaus veikla. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus direktyva taikoma ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla, šioje direktyvoje pirkimai nėra vadinami „viešaisiais pirkimais“.
Be to, klasikiniam sektoriui skirtame viešųjų pirkimų reguliavime išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas. Komunaliniam sektoriui skirtame reguliavime tokio išskyrimo nėra, tačiau yra tam tikrų reguliavimo skirtumų perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 2014/24/ES prasme ir kurie nėra perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, nuostatos dėl interesų konflikto nustatymo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, manytina, kad rengiant vieną įstatymą ir klasikiniam, ir komunaliniam sektoriui neišvengiamai atsirastų skirtingų sąvokų su beveik vienodomis apibrėžtimis, daug nuorodų į kitus straipsnius (jų dalis ar punktus) arba išimčių iš nustatytų taisyklių, o tai teisės aktą paverstų sunkiai skaitomu ir painiu, kas gali lemti didesnę įstatymo taikymo klaidų tikimybę. Toks Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES perkėlimas į nacionalinę teisę ypatingai būtų nenaudingas perkančiosioms organizacijoms, kurioms komunaliniam sektoriui skirtas reguliavimas yra visiškai neaktualus (valstybės ir savivaldybės institucijoms, mokykloms, darželiams ir kt., kurie nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Subjektas, kuris yra ir klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija, ir komunalinio sektoriaus perkantysis subjektas, privalėtų atsirinkti ir viešiesiems pirkimams taikyti vienokias normas, pirkimams, susijusiems su komunalinio sektoriaus veikla, – kitokias.
Esant dviem atskiriems įstatymams, to bus išvengta, nes pirkimą atliekantis subjektas, atsižvelgdamas į tai, kuriam sektoriui priskiriamas pirkimas, pasirinks vieną įstatymą ir juo vadovausis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ū kio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyrius (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64 839, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešuosius pirkimus reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinat 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2007/66/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB), ir kitas direktyvas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis apima viešųjų pirkimų tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolę. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI1 skyriumi.
Siekiant aiškaus šio įstatymo srities suvokimo ir tinkamo taikymo jame yra apibrėžiamos pagrindinės viešuosiuose pirkimuose naudojamos sąvokos. Kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, prižiūri viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos taisyklės taikomos priklausomai nuo šio įstatymo 11 straipsnyje apibūdinamų tarptautinio pirkimo vertės ribų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatytų mažos vertės pirkimo ribų, pagal kurias pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nustatytos Direktyvoje 2004/17/EB ir Direktyvoje 2004/18/EB ir tikslinamos Europos Komisijos išleidžiamu reglamentu. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatoma numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka. Pasiekus tarptautinio pirkimo vertės ribą, pirkimas yra aktualus ne tik tiekėjams, veikiantiems tam tikroje valstybėje narėje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties valstybės narės įsipareigoja apie pirkimus, kurių vertės pasiekia tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prieinamame kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip skatinamas Europos Sąjungos bendros viešųjų pirkimų rinkos veikimas. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas skirtingas reguliavimas A ir B paslaugoms, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai visais atvejais priskiriami supaprastintų pirkimų kategorijai neatsižvelgiant į pirkimo vertę.
Perkančiosios organizacijos neturi pareigos apie šiuos pirkimus skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus tai, kad jos turi paskelbti skelbimą apie sudarytą B paslaugų pirkimo sutartį, jeigu supaprastinto pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Taigi, B paslaugų pirkimai labiau orientuojami į valstybių narių vidaus rinką, darant prielaidą, kad jos nėra patrauklios užsienio tiekėjams. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi. Nustatytos išimtys prekių, darbų ar paslaugų pirkimams, kuriems taikomi specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, tarptautiniai susitarimai, kitos valstybės narės nustatytos procedūros, nekilnojamųjų daiktų pirkimams, pirkimams, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas ir kt. Paslaugų pirkimo atveju taikomos išimtys darbo sutartims, kai kurių finansinių paslaugų, Lietuvos banko teikiamų paslaugų, arbitražo ir taikinimo paslaugų, tam tikrų paslaugų, susijusių su radijo ir televizijos programomis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimams, taip pat paslaugų perkamų iš perkančiųjų organizacijų, turinčių išimtinę teisę teikti tas paslaugas, politinei kampanijai skirtos reklamos ir su ja susijusių paslaugų pirkimams. Taip pat nustatyta atskira kategorija išimčių, kurios taikomos tik komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms.
Minėtame straipsnyje įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuota „vidaus sandorio“ išimtis, nustatanti, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas daugiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, tokiu atveju ji gali netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Remiantis viešųjų pirkimų direktyvų poveikio vertinimo rezultatais, pirmiau nurodytas atvejų, kada viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, sąrašas turėtų būti patikslintas ir papildytas, atsižvelgiant į tam tikrų sričių specifinį pobūdį. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiau apibrėžti finansinių paslaugų išimtį, papildyti vidaus sandorių išimtį, suformuluoti naujas teisinio atstovavimo paslaugų, paskolų, su gynyba ar saugumu susijusių pirkimų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų išimtis. Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnyje apibūdinami pirkimų ypatumai – nurodomos tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams, taip pat komunalinio sektoriaus pirkimams, koncesijoms taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Nustatomos taisyklės, taikytinos pirkimams, kai perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų sutarties vertės.
Viešųjų pirkimų įstatyme pateikti mišraus pirkimo ypatumai, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis (12 straipsnis) ar kai kartu perkamos prekės, paslaugos, darbai (2 straipsnio 31 dalis). Vis dėlto trūksta detalių taisyklių, aiškiai apibrėžiančių mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumus. Viešųjų pirkimų įstatymas (24 straipsnio 4 dalis) suteikia perkančiajai organizacijai teisę nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisę. Atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti apibrėždama techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Socialiniai aspektai gali būti įtraukiami ir į pasiūlymų vertinimo kriterijus, į juos gali būti atsižvelgiama vertinant neįprastai mažos kainos pagrindimą. Nepaisant šių galimybių, manoma, kad viešieji pirkimai galėtų būti dar geriau naudojami palaikant aplinkos, socialinės apsaugos, darbo teisės politikos kryptis. Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnyje nurodoma bendra pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 50% visų viešųjų pirkimų atlikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis. Taip skatinami elektroniniai pirkimai, siekiama didesnio viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir efektyvumo, racionalaus viešųjų lėšų naudojimo, konkurencijos didinimo ir korupcijos viešuosiuose pirkimuose pasireiškimo galimybių mažinimo. Tačiau, norint dar veiksmingiau šiuos tikslus įgyvendinti, svarbus dar platesnis viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę.
Siekiant spręsti žmonių su negalia integravimo į visuomenę ir darbo rinką problemas, Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta galimybė rezervuoti tarptautinius pirkimus neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Taip pat, siekiant socialiai pažeidžiamų asmenų palankesnių integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sąlygų, šio įstatymo 91 straipsnyje numatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 5 % nuo visų jų vykdomų supaprastintų pirkimų vertės skirti pirkimams iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų. Priešingai negu tarptautinius pirkimus, supaprastintus viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja minimaliai. Perkančiosios organizacijos pačios pasitvirtina supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles atsižvelgdamos į savo poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turi būti užtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti principai. Be to, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka, kai šiuos pirkimus atlieka Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitos perkančiosios organizacijos, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė.
Atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma ir literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintiems pirkimams. Šią tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Praktika parodė, kad toks skirtingas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą ir padidina perkančiųjų organizacijų, tiekėjų bei kontroliuojančių institucijų klaidų tikimybę. Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga parengti ir patvirtinti einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus ir paskelbti CVP IS šių planų suvestinę. Taip pat perkančiosios organizacijos savo tinklalapyje ir CVP IS privalo skelbti techninių specifikacijų projektus (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus) bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Viešųjų pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS, o skelbimai apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Neskelbiamų derybų atveju ar perkančiosios organizacijos taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas. Pasibaigus tarptautiniam pirkimui, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar projekto konkurso rezultatus.
Kadangi viešumas yra svarbiausia viešųjų pirkimų skaidrumo prielaida, Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms, laimėjusioms dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, paskelbti CVP IS. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos turinio reikalavimus, kuriais vadovaudamosi perkančiosios organizacijos rengia konkurso sąlygas. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta visa Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnyje pateikta informacija, išskyrus tam tikras išlygas neskelbiamų derybų ir supaprastintų pirkimų atvejais. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatytos techninių specifikacijų rengimo taisyklės, kurios sumažina tiekėjų diskriminavimo rizikos tikimybę. Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo, jeigu jis bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnyje nustatyti paraiškų ir pasiūlymų teikimo reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tikslų laiką, t. y. datą, valandą ir minutę, iki kurio tiekėjai gali pateikti savo paraiškas ar pasiūlymus. Tiekėjui draudžiama pateikti daugiau kaip vieną pasiūlymą pirkimui (arba jo daliai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija leidžia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai gali būti leidžiami tik tuo atveju, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.
Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja tiekėjų pasiūlymuose nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Pažymėtina, kad subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo sąvokos neapibrėžtos šiame įstatyme. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kurie nustatomi priklausomai nuo pasirinkto pirkimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą pirkimui gali būti pateikiami spausdinti pasiūlymai, šio įstatymo 31 straipsnyje akcentuojama vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra. Elektroninio pirkimo atveju tai prilyginama susipažinimui su tiekėjų pateiktais pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis reglamentuojama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo, tiekėjų kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams tikrinimo ir vertinimo procedūros. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kandidatų ar dalyvių teise verstis atitinkama veikla, jų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų taikymu, ir reikalauja, kad tiekėjai pateiktų atitinkamus keliamus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir informaciją. Siekiant administracinės naštos mažinimo, numatyta, kad perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai yra neatlygintinai prieinami Lietuvos registruose ir informacinėse sistemose. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti privalomi (esant teistumui) ir galimi atvejai (pvz., esant rimtam profesiniam pažeidimui), kai tiekėjai pašalinami iš pirkimo.
Kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybių, ribojančių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nebuvimą, yra teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotas patvirtinantis dokumentas. Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių patvirtintų tiekėjų sąrašai. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnyje reglamentuojama viena iš pagrindinių viešųjų pirkimų procedūrų dalių – tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas. Nustatomas draudimas keisti pasiūlymus, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Perkančioji organizacija kilus neaiškumų dėl pasiūlymo, gali kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą nekeičiant jo pateikto pasiūlymo. Vykdant derybas, tiekėjas ir perkančioji organizacija derasi dėl kainos ir kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių derybas numato pirkimo sąlygos, tačiau pateikti galutiniai pasiūlymai ir derybų protokoluose užfiksuoti rezultatai negali būti keičiami. Minėtame straipsnyje taip pat nustatyti imperatyvūs atvejai, kada perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Siekiant, kad sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti du galimi pasiūlymų vertinimo kriterijai: ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir mažiausios kainos.
Priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus pirkimą laimi pirmuoju numeriu pasiūlymų eilėje įrašytas tiekėjas, surinkęs daugiausiai ekonominio naudingumo balų, arba tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, kurio kvalifikacija ir pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos kainos institutas, užkertantis kelią tiekėjams siūlyti nepagrįstą neįprastai mažą kainą, už kurią jie negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlyme nurodytą kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apibrėžia pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Tiekėjui nepagrindus neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija privalo atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie priimtus sprendimus (sudaryti pirkimo sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį, dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje), kartu pateikiant savo sprendimo argumentų santrauką, nurodant nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Tarptautinį pirkimą perkančioji organizacija gali atlikti atviro konkurso, riboto konkurso, konkurencinio dialogo, skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.
Atviro konkurso ar riboto konkurso būdu perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimą visais atvejais ir juose gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Atlikti pirkimą konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ir neskelbiamų derybų būdais perkančioji organizacija gali, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos sąlygos. Dabartiniame reguliavime nėra aiškaus reikalavimo nurodyti konkrečias pirkimo sąlygas, dėl kurių nebūtų galima derėtis pirkimą vykdant skelbiamų derybų būdu. Pirmiau nurodyti pirkimo būdai vienodai taikomi visoms perkančiosioms organizacijoms – tiek centrinės valdžios institucijoms, tiek subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms. Atliekant viešuosius pirkimus gali būti naudojamos tokios priemonės kaip preliminarioji sutartis, elektroninis aukcionas, dinaminė pirkimo sistema. Klasikiniame sektoriuje p reliminarioji sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Preliminariosios sutarties pagrindu pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma pagal įstatyme nustatytas taisykles atnaujinant arba neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Dinaminė pirkimo sistema vykdoma atviro konkurso pagrindu reikalaujant iš tiekėjų pateikti orientacinius pasiūlymus. Ji sudaroma ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Centralizuoti pirkimai atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Pirkimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus.
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas bendras draudimas keisti pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokiais sutarties sąlygų keitimais nepažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo sutarties nutraukimui taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo V skyrius kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI1 skyriumi nustato efektyvią ginčų nagrinėjimo sistemą, sudarančią galimybę tiekėjams dėl galbūt pažeistų teisių kreiptis į teismą, prieš tai pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai. Tačiau praktikoje perkančiosios organizacijos neretai kelia problemą, kad tiekėjai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis reikšdami nepagrįstus skundus, kurie užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia grėsmę prarasti Europos Sąjungos paramos lėšas . Kovai su nepagrįstais tiekėjų skundais gali būti naudojamos šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos priemonės: pateikiant ieškinį tiekėjo mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ; atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (146 straipsnio 1 dalis); atsakovo teisė reikalauti nuostolių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmetamas (146 straipsnio
bauda asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (95 straipsnis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo taikymo srities, pagrindinių sąvokų, klasifikacijos (Įstatymo projekto 1–3 straipsniai).
Viešajame sektoriuje pasitelkiamos įvairių rūšių veiklos formos, todėl svarbu kuo aiškiau apibrėžti paties viešojo pirkimo sąvoką. Taigi, Įstatymo projekte naujai apibrėžiama viešojo pirkimo sąvoka. Viešųjų pirkimų taisyklės taikomos ne visoms viešųjų lėšų išleidimo formoms, o tik toms, kuriomis sudarant viešąją sutartį už atlygį įsigyjama prekių, paslaugų ar darbų. Tokio įsigijimo formos gali būti įvairios (pirkimas, nuoma ir kt.) ir nebūtinai reikalaujančios nuosavybės į daiktą perleidimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo sąvoka apima prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą, įskaitant pirkimo procedūrų atlikimą ir sutarties įvykdymą. Siekiant aiškiau apibrėžti viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, Įstatymo projektu tikslinamos ir kitos pagrindinės sąvokos: perkančioji organizacija, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, centralizuotų pirkimų veikla. Taip pat nustatoma naujų sąvokų: subcentrinė perkančioji organizacija, gyvavimo ciklas, nepriimtinas pasiūlymas, netinkama paraiška, netinkamas pasiūlymas, pagalbinė pirkimų veikla, viešojo pirkimo subtiekimo sutartis ir kitos. Remiantis ESTT byla Korhonen ir kiti , C-18/01 (51 dalis) perkančiosios organizacijos sąvoka papildyta paaiškinimu, kada subjekto veikla nelaikoma susijusia su viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinimu, t. y. kuomet: 1) subjektas veikia įprastomis rinkos sąlygomis; 2) siekia pelno ir 3) jam pačiam tenka su jo veikla susiję nuostoliai.
Vertinant, ar subjekto veikla skirta viešajam interesui, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, reikia atsižvelgti į teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokios sąlygos dominavo steigiant subjektą ir kokiomis sąlygomis jis vykdo savo veiklą (ESTT bylos Adolf Truley , C-373/00, 66 dalis, ir Korhonen ir kiti , C-18/01, 48 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad subjektai, vykdantys nors ir mažą savo veiklos dalį, turinčią viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, požymių (t. y. atitinkamai didžioji jų vykdomos veiklos dalis yra grynai komercinė), priskirtini perkančiosioms organizacijoms (ESTT byla Mannesman Anlagenbau Austria ir kt. , C-44/96, 25, 26 ir 31 dalys), jeigu jie atitinka ir kitus perkančiosios organizacijos kriterijus. Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux , 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.
Aiškinant darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pažymėtina, kad tokios sutarties objektas gali būti labai įvairaus pobūdžio. Tai gali būti darbai, kuriuos atlikus sukuriamas naujas statinys (mokykla, tiltas, stadionas), arba darbai, kurių rezultatas – ne sukuriamas naujas savarankiškas statinys (pavyzdžiui, griovimo, remonto darbai, stogo rekonstrukcija). Taip pat darbų pirkimu bus laikomi atvejai, kai perkančioji organizacija perka statinio statybos darbus savo nuosavame sklype arba kai ji užsako, kad kitas statytojas pagal perkančiosios organizacijos reikalavimus savo sklype pastatytų statinį, kurį vėliau ji perimtų. Plačiau darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka aiškinama ESTT bylose, pavyzdžiui, Ordine degli Architetti delle Province di Milano e Lodi C-399/98, Helmut Mueller GmbH C-451/08. Dėl viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srities svarbu paaiškinti, kad Įstatymo projektas nedaro poveikio socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat jis neužkerta kelio valstybei pasirinkti, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Tikslinga paaiškinti, kad Įstatymo projektas netaikomas bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms. Įstatymo projektu neribojama nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, įgyvendinančių viešąją politiką, teisė laisvai spręsti, laikantis Europos Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas.
Taip pat Įstatymo projektu nedaromas poveikis nacionalinių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Galiausiai Įstatymo projektu nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles valstybės suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos. Įstatymo projektu nustatoma, kad viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą reglamentu (EB) Nr. 2195/2002. Dėl pirkimo vertės (Įstatymo projekto 4–5 straipsniai). Įstatymo projekte išskiriamos tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimo ribos. Pagrindinės tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame įstatyme – jos nustatytos Direktyvoje 2014/24/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Tuo siekiama išvengti periodinio naujai priimto Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. Socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir pan.) tarptautinio pirkimo vertės riba yra fiksuota – 750 000 EUR ir ji nustatoma pačiame įstatyme. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo tvarka iš principo nepasikeitė.
Pagrindinė naujovė yra galimybė perkančiajai organizacijai atskirai skaičiuoti numatomą pirkimo vertę savo padaliniams, savarankiškai atsakantiems už pirkimus. Toks padalinys gali neturėti atskiro juridinio asmens statuso, tačiau turi savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų ir juos savarankiškai atlikti, turėti atskirą biudžeto eilutę savo pirkimams, savarankiškai sudaryti pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto apmokėti tas sutartis. Jeigu padalinių turinti perkančioji organizacija tik atlieka pirkimus decentralizuotai, tačiau jos padaliniai netenkina pirmiau aprašytų sąlygų, ji numatomą pirkimo vertę turi skaičiuoti visiems padaliniams bendrai. Praktikoje kildavo neaiškumų dėl numatomos pirkimo vertės skaičiavimo indėlių atvejų. Nors reguliavimas šiuo klausimu nepakito, tačiau tikslinga paaiškinti, kad tokiais atvejais į numatomą pirkimo vertę nėra įtraukiama pati indėlio suma, o tik įtraukiami administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai bankui (kaip nustatyta Įstatymo projekto 4 straipsnio 12 dalies 2 punkte). Dėl atvejų, kai įstatymo reikalavimai netaikomi (Įstatymo projekto 6–10 straipsniai). Pagrindiniai Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo srities patikslinimai, susiję su šiomis patobulintomis arba naujai įtvirtintomis išimtimis: vidaus sandorių, pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, politinių kampanijų paslaugų, tam tikrų pašto paslaugų pirkimų. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, Direktyvoje 2014/24/ES pirmą kartą sureguliuotos išimtys vidaus sandoriams ir bendradarbiavimo sutartims. Šiame kontekste svarbios šios ESTT bylos dėl vidaus sandorių:
Teckal C–107/98, Stadt Halle ir RPL Lochau C–26/03, Parking Brixen C–458/03, Carbotermo C–340/04 ir šios ESTT bylos dėl bendradarbiavimo sutarčių: Hamburg C-480/06, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt.
C-159/11, Piepenbrock C-386/11. Vadovaujantis teismų praktika, vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešojo sektoriaus institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešojo sektoriaus institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis. Lietuva, naudodamasi valstybės narės diskrecijos teise perkelti ESTT sprendimus į savo nacionalinę teisę, jau ir anksčiau buvo įteisinusi vidaus sandorius. Direktyvoje 2014/24/ES vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų. Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija juridinį asmenį kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų.
Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės perkančiųjų organizacijų įsteigtų įmonių funkcionavimo sąlygos (ypač tai aktualu savivaldybių įmonėms). Tačiau vidaus sandorių taikymas praktikoje sulaukia ir nemažai kritikos. Dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis) ir tai lemtų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, nutarta Įstatymo projekte susiaurintai perkelti atitinkamas Direktyvos 2014/24/ES nuostatas. Įstatymo projekte visiškai uždraudžiamas privataus kapitalo dalyvavimas vidaus sandoriuose ir jie leidžiami išskirtinai tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą. Be to, nustatoma papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Galiausiai, siekiant sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija įpareigojama viešinti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje daugiau informacijos apie juos – metiniuose pirkimų planuose nurodyti planuojamus sudaryti vidaus sandorius, paskelbti dokumentą pagrindžiantį sprendimą sudaryti vidaus sandorį, paviešinti sudarytą vidaus sandorį. Šalia vidaus sandorių Direktyvoje 2014/24/ES nustatyta ir visiškai nauja viešojo sektoriaus subjektų horizontaliojo bendradarbiavimo forma.
Tai išimtis, taikoma perkančiųjų organizacijų tarpusavio susitarimams, kurių tikslas teikti bendrai joms priskirtą paslaugą siekiant viešojo intereso tikslų, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoms priskirtas privalomas ar savanoriškas užduotis, konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestas teikti paslaugas. Horizontaliojo bendradarbiavimo sutarties šalys nebūtinai turi teikti identiškas paslaugas – tai gali būti ir viena kitą papildančios paslaugos. Atviroje rinkoje tokios perkančiosios organizacijos gali vykdyti mažiau nei 20 procentų veiklų, kurios patenka į bendradarbiavimo sutarties objektą. Įstatymo projekte atsisakyta įtvirtinti šią išimtį siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir neigiamų pasekmių konkurencijai. Manytina, kad griežtesnė Lietuvos pozicija, priėmus sprendimą neperkelti į nacionalinę teisę išimties dėl bendradarbiavimo sutarčių, nesutrukdys tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/24/ES, o tik dar labiau padės pasiekti vienų iš pagrindinių jos tikslų užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų būti taikomas teisinėms paslaugoms, kurias teikia advokatas, atstovaudamas ar teikdamas konsultacijas dėl atstovavimo arbitražo, taikinimo, teisminiame procese. Taip pat įstatymas netaikytinas tam tikroms notarų teikiamoms paslaugoms, teisinėms paslaugoms, kurių teikėjus skiria teismas ar tribunolas (patikėtiniai, globėjai (rūpintojai)) ar kurios susijusios su viešosios valdžios (kaip ji apibrėžta SESV 51 straipsnyje ir ES sutarties
funkcijų atlikimu. Tokias teisines paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, kurie skiriami arba atrenkami tokiu būdu, kuris viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas.
Paaiškinant finansinių paslaugų išimtį nurodyta, kad vartojama finansinių priemonių sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB. Papildomai nustatyta, kad įstatymas netaikomas veiksmams, atliekamiems su neseniai įsteigtu Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu. Nauja išimtis paskoloms leidžia netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu. Įteisinama keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų išimtis siekiant aiškiau apibūdinti Įstatymo projekto santykį su
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, kuris taikomas minėtų paslaugų pirkimams. Reiktų priminti, kad pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalį keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimams viešųjų pirkimų taisyklės lieka galioti. Viešųjų pirkimų taisyklės netaikytinos ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamoms civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremalių situacijų prevencijos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėją reikėtų pasirinkti pagal įstatymo nuostatas. Vis dėlto ši išimtis negalioja pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms.
Šioje situacijoje svarbu paaiškinti, kad BVPŽ grupė 601
„Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios patenka
į BVPŽ klasę 8514. Pacientų vežimui skirtos greitosios pagalbos paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3, patenka tarp socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų, kurių pirkimams taikomas liberalesnis reguliavimas. Viešųjų pirkimų reguliavimas taip pat netaikomas politinių partijų atliekamoms reklaminių kampanijų, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybos paslaugoms, nes tai yra neatsiejamai susiję su paslaugų teikėjo politinėmis pažiūromis, todėl jie atrenkami tokiu būdu, kuris negali būti reguliuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Įstatymo projekte nustatyta nauja išimtis perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms pašto paslaugų sektoriuje ir atliekančioms šioms paslaugoms teikti reikalingus pirkimus: 1) saugiam koduotų dokumentų perdavimui elektroninėmis priemonėmis, registruoto elektroninio pašto perdavimui ir pan.; 2) finansinėms paslaugoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 (pvz., pinigų siuntimas pašto perlaidomis ir pašto žiro pervedimai); 3) filatelinėms paslaugoms; 4) logistikos paslaugoms. Tokia išimtis nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus Direktyva 2014/25/ES nebetaikoma pirkimams, kurie reikalingi minėtoms paslaugoms teikti. Įstatymo projekte įtvirtintos atitinkamos išimtys siekiant, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas pirkimams, skirtiems minėtoms veiklos vykdyti, kai tokius pirkimus atlieka klasikinio sektoriaus kriterijus atitinkančios perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto paslaugų srityje. Dėl pirkimų ypatumų (Įstatymo projekto 11–16 straipsniai). Įstatymo projekte perkeliamos Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos išsamios taisyklės dėl mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumų.
Jeigu mišrios pirkimo sutarties dalys dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir
(ar) ekonominėmis ypatybėmis, yra neatskiriamos, tuomet ši sutartis sudaroma pagal taisykles, taikytinas pagrindiniam sutarties objektui. Kai mišrios sutarties dalys yra objektyviai atskiriamos, perkančioji organizacija visada gali atlikti atskirus pirkimus skirtingoms sutarties dalims ir taikyti toms dalims būdingas pirkimų taisykles. Tačiau jeigu perkančioji organizacija tokias objektyviai atskiriamas sutarties dalis nori sujungti ir atlikti vieną pirkimą, tai ji bendram pirkimui turi taikyti viešųjų pirkimų taisykles, jeigu jos būtų taikomos atliekant savarankišką pirkimą bent dėl vienos sutarties dalies (išskyrus atvejus, kai patenka gynybos ar saugumo aspektai). Vertinant, ar mišrios sutarties dalys yra atskiriamos, nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai ir vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Gestion Hotelera C–331/92, Loutraki C–145/08 ir C–149/08, Mehiläinen C–215/09. Nustatant, koks yra pagrindinis mišrios sutarties objektas, kai perkami darbai ir prekės arba darbai ir paslaugos, vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Köln Messe C-536/07, Legge Merloni C–412/04, Auroux C–220/05. Specialios taisyklės taikomos mišrioms sutartims, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus arba į SESV reguliavimą patenkančias sutarties dalis. Tokiais atvejais galima netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tuo nėra siekiama išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo. Viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos tais atvejais, kai esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis nei šio įstatymo reikalavimų netaikymas.
Sprendimą, ar yra minėtos aplinkybės, priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokiems ypatingiems pirkimų atvejams taisyklės nenustatomos, tačiau perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir laikantis proporcingumo principo. Dėl bendrųjų taisyklių (Įstatymo projekto 17–24 straipsniai). Įstatymo projekte, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas. Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Svarbu pažymėti, kad tokie kriterijai visada turi būti susiję su pirkimo objektu, todėl jie negali būti orientuoti tik į bendrąją tiekėjo įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką.
Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų galima skirti didesnį balą tiekėjui, kuris įsipareigos įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (bedarbius, neįgaliuosius ar pan.) vykdydamas konkrečią sutartį. Tačiau didesnio balo negalima skirti vien už tai, kad tiekėjo įmonė laikosi socialinės atsakomybės politikos, nes aprūpina savo darbuotojus jų vaikams skirtu darželiu ar suteikia jiems laisvą darbo grafiką, nes tokie kriterijai nėra susiję su konkrečios sutarties vykdymo sąlygomis. Kitas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija galės pasirinkti, ar socialinius, aplinkos apsaugos, darbo teisės kriterijus vertinti kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ar kaip sutarties vykdymo sąlygas. Tarp šių pasirinkimo galimybių yra vienas esminis skirtumas. Jeigu perkančioji organizacija socialinį kriterijų vertina kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų, tai reiškia, kad ji nesiekia visiškos garantijos, kad vykdant sutartį bus laikomasi to kriterijaus.
Tokiu atveju pirkimo laimėtoją gali nulemti aukštesnis kitų kriterijų (kainos, kokybės, sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos) įvertinimas, o laimėtojo pasiūlymui priskirtas socialinio kriterijaus balas gali būti labai žemas arba net nulinis. Jeigu perkančioji organizacija socialinį kriterijų vertina kaip sutarties įvykdymo sąlygą, tai ji bus visiškai garantuota, kad pirkimo laimėtojas turės laikytis to kriterijaus vykdydamas pirkimo sutartį. Tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvejopo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Kita vertus, Įstatymo projekte nustatyta tik galimybė, bet ne prievolė atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jame nesilaikyta aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų, tačiau kartu nėra siūloma neįprastai maža kaina. Ši situacija skiriasi tuo, kad faktiškai dar nebuvo minėtų teisės aktų pažeidimo – jis atsirastų tik sudarius sutartį, todėl dar išlieka galimybė atitaisyti situaciją vykdant sutartį.
Siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai ne tik skaidriai atlikti pirkimus, bet ir tai parodyti visuomenei ar kitoms institucijoms, nustatoma kad perkančioji organizacija gali pasikviesti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus. Tokiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalės nurodyti, kad į viešojo pirkimo komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, bei aptarti jų dalyvavimo sąlygas. Viešojo pirkimo posėdžius stebėti norintys asmenys turės pateikti atstovaujamo subjekto įgaliojimą. Viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę padeda sutaupyti viešųjų lėšų, pagerina pirkimų rezultatus, sumažina klaidų tikimybę. Siekiant elektroninių pirkimų plėtros Įstatymo projekte nustatoma, kad viešųjų pirkimų skelbimai ir kiti pirkimo dokumentai, tiekėjų pasiūlymai, paraiškos, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai turi būti pateikiami elektronine forma per Centrinę pirkimų informacinę sistemą. Šis reikalavimas galės būti netaikomas tik išimtiniais pagrįstais atvejais, kai jo įgyvendinimas pareikalautų visuotinai neprieinamos įrangos ar rinkmenų formatų, specialios biuro įrangos (pavyzdžiui, plačiaformačių spausdintuvų) naudojimo ar taip būtų atskleista slapta informacija. Tais atvejais, kai dokumentų negalima perduoti elektroninėmis priemonėmis, naudojamasi pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų (tai apima ir dokumentų įteikimą asmeniškai) paslaugomis arba derinamos skirtingos priemonės (pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų paslaugos, elektroninės priemonės).
Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus Įstatymo projekte nustatytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Pagrindiniai viešųjų pirkimų dokumentai, tiekėjų paraiškos, pasiūlymai, susidomėjimo patvirtinimai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai, pretenzijos teikiami tik raštu. Kitais atvejais leidžiama bendrauti ir keistis informacija žodžiu, tačiau su sąlyga, kad toks bendravimas, turintis įtakos pasiūlymų turiniui ir jų vertinimui, įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Tai svarbu siekiant užtikrinti skaidrumą ir galimybę patikrinti, ar pirkimo procedūros metu buvo laikomasi lygiateisiškumo principo. Įstatymo projekte numatyta priemonių, apsaugančių nuo nesąžiningos verslo praktikos, kai pasireiškia interesų konfliktai, favoritizmas, korupcija. Pirkimo procedūroje dalyvaujantys perkančiosios organizacijos darbuotojai ar įtaką sprendimams galintys daryti administracijos darbuotojai (net ir nedalyvaudami pačioje pirkimo procedūroje) gali turėti tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį daryti neigiamą įtaką pirkimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui.
Todėl perkančioji organizacija turi imtis priemonių dėl esamų, galimų ar preziumuojamų interesų konfliktų su pirkime dalyvaujančio tiekėjo darbuotojais – užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams, juos nustatyti ar pašalinti, o jeigu padėties negalima ištaisyti kitomis priemonėmis, – pašalinti iš pirkimo patį tiekėją. Visos priemonės, kurių buvo imtasi dėl interesų konfliktų, pateikiamos pirkimo procedūros ataskaitoje. Užimtumas profesinėje srityje padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbus veiksnys užtikrinant lygias galimybes visiems. Šiuo požiūriu svarbus socialinis verslas (socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės (pavyzdžiui, Vyriausybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės)), kurio vienas svarbiausių tikslų yra integruoti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančius asmenis. Aiškinant sąvokos „nepalankioje padėtyje esantys asmenys“ aprėptį turėtų būti vadovaujamasi 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, nuostatomis. Visų pirma nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys.
Socialiniu verslu užsiimančios įmonės gali būti nepajėgios laimėti viešųjų pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl Įstatymo projekte suteikiama teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Be to, supaprastintuose pirkimuose nustatoma pareiga rezervuoti ne mažiau kaip 2 procentus pirkimų nuo visų per kalendorinius metus įvykdytų supaprastintų pirkimų vertės tokioms įmonėms. Įstatymo projekto atskirame straipsnyje aptariama tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės pirkimų atlikimo tvarka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES poveikio vertinimo metu atlikta kiekybinė analizė atskleidė, kad paslaugos socialinėje, sveikatos ar švietimo srityse dėl savo specifikos yra patrauklios užsienio tiekėjams tik tada, kai jų vertė viršija 750 000 EUR. Todėl apie tokius pirkimus ir jų metu sudarytas sutartis perkantysis subjektas turės paskelbti tarptautiniu lygiu per Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurą. Tačiau socialinės ir kitos specialiosios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms suteikiama plati diskrecija ir joms pačioms leidžiama apsibrėžti ir taikyti tokiems pirkimams specialias taisykles, kurios užtikrintų pagrindinius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad visoms perkančiosioms organizacijoms (o ne tik subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms) leidžiama naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip kvietimą dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, visais atvejais leidžiama pasirinkti skelbiamas derybas, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, nustatomos liberalesnės taisyklės dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Į Įstatymo projektą neperkeltas Direktyvos 2014/24/ES 77 straipsnis, pagal kurį valstybėms narėms numatyta galimybė tam tikrus sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų pirkimus rezervuoti įmonėms, kurių tikslas vykdyti viešosios paslaugos uždavinį, kurių pelnas naudojamas tik įmonės tikslams ir jos valdyme aktyviai dalyvauja darbuotojai. Tokio statuso įmonės nesureguliuotos Lietuvos teisėje, todėl nuostatos dėl pirkimų rezervavimo tokioms įmonėms nėra aktualios. Mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Jiems taikomi lankstesni reikalavimai.
Be to, atsižvelgiant į užsienyje esančių ir veikiančių Lietuvos perkančiųjų organizacijų (Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir kt.) specifiką, joms nustatoma atskira supaprastintų pirkimų tvarka. Pagal atskirą tvarką taip pat bus atliekami ir ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams, kurių sąrašą patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastinti pirkimai. Šią atskirą supaprastintų pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymo projekte atsisakyta atskiros supaprastintų pirkimų tvarkos kultūros ir meno srities pirkimams. Poreikio nustatyti atskirą tvarką šiems pirkimams neliko Įstatymo projekte supaprastinus neskelbiamų derybų vykdymą ir ataskaitų už šiuo pirkimo būdu atliktas pirkimo procedūras teikimą. Taip pat Įstatymo projekte išspręstas kultūros ir meno srities pirkimuose ypač aktualus klausimas dėl pirkimo sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis, viešinimo, t. y. atsižvelgiant į tai, kad asmens atlyginimo paskelbimas prieštarauja asmens duomenų apsaugos teisės aktams, atsisakyta reikalavimo viešinti fizinio asmens pateiktą pasiūlymą ir su juo sudarytą pirkimo sutartį. Dėl pirkimo planavimo ir pasirengimo pirkimui (Įstatymo projekto 25–28 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos dėl metinių pirkimų planų sudarymo ir jų viešinimo. Taip pat perkančiosios organizacijos galės (tačiau neprivalės, kaip buvo anksčiau) skelbti techninių specifikacijų projektus bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Papildomai iš Direktyvos 2014/24/ES perkeliama išankstinių rinkos konsultacijų galimybė. Tai reiškia, kad, siekdama kokybiškesnių pirkimų, perkančioji organizacija gali konsultuotis su nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais dėl pirkimų planavimo, atlikimo, pirkimo dokumentų rengimo.
Tokios konsultacijos turi vykti nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Pirkime nedraudžiama dalyvauti tiekėjui, kuris padėjo jam pasirengti, tačiau jeigu jo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma atitaisyti mažiau intervencinėmis priemonėmis, tokio tiekėjo pasiūlymas atmetamas. Siekiant padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. Toks skaidymas gali būti atliekamas kiekybiniu pagrindu – kad pirkimo sutarties apimtis atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, kokybiniu pagrindu – kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių, ar pagal skirtingus pirkimo objekto įgyvendinimo etapus. Neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis perkančioji organizacija gali tik tada, kai dėl skaidymo sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį. Apie sprendimą neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis nurodoma pirkimo dokumentuose. Tam tikrais atvejais, siekdamos užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkančiosios organizacijos gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad supaprastintų pirkimų bei socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų reguliavimas yra liberalesnis, ir siekiant sumažinti perkančiosioms organizacijoms tenkančią administracinę naštą (kai reikalaujama pagrįsti sprendimą neskaidyti pirkimo objekto), minėtuose pirkimuose jos nėra įpareigojamos skaidyti pirkimo objekto į dalis. Dėl pirkimo skelbimų (Įstatymo projekto 29–33 straipsniai). Norėdama pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija skelbia apie tarptautinį pirkimą per Europos Sąjungos leidinių biurą, o apie supaprastintą pirkimą – Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas tik neskelbiamų derybų atveju ir Įstatymo projekte nurodytais atvejais, kai leidžiama neskelbti apie mažos vertės pirkimą. Lankstesnė skelbimo apie tarptautinius pirkimus tvarka nustatyta subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms. Pasaulinės prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų leidžia nustatyti liberalesnį reguliavimą subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms žemesniu nei centrinio valstybinio administravimo lygiu, t. y. vietos ir regionų valdžios institucijoms. Atsižvelgiant į tai, Direktyvoje 2014/24/ES numatyta galimybė subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip priemonę pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Pasinaudojus šia galimybe, nebereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą prieš pradedant pirkimo procedūrą. Tikėtina, kad perkėlus atitinkamas nuostatas į Įstatymo projektą, subcentrinės perkančiosios organizacijos galės pasinaudoti lankstesnėmis procedūromis ir sumažės joms tenkanti administracinė našta.
Pirmiau aprašyta lankstesne tvarka, kai išankstiniu informaciniu skelbimu kviečiama dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, galės pasinaudoti visos perkančiosios organizacijos (o ne tik subcentrinės perkančiosios organizacijos) socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų ar supaprastintų pirkimų atvejais. Tarptautinio pirkimo atveju perkančioji organizacija privalo per Europos Sąjungos leidinių biurą paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties keitimą. Informacija, kuri turi būti nurodyta pirkimo skelbimuose, jų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatomi Europos Komisijos į gyvendinimo reglamentu. Dėl pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos (Įstatymo projekto 34–38 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos, susisteminančios pirkimo dokumentų turinį ir taip padedančios perkančiosioms organizacijoms rengti konkurso sąlygas bei išvengti klaidų. Siekiant perkelti pirkimus į elektroninę erdvę nustatoma, kad pirkimo dokumentai turi būti teikiami tiekėjams elektronine forma per Centrinę pirkimų informacinę sistemą, išskyrus atvejus, kai techniškai to neįmanoma padaryti ar būtina apsaugoti konfidencialią informaciją. Techninės specifikacijos rengimo reikalavimai iš esmės nepakito, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Išlieka galioti principas, kad perkančiųjų organizacijų parengtos pirkimų techninės specifikacijos turi atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir siekti tvarumo tikslų.
Jos gali būti rengiamos laisvai pasirenkant Įstatymo projekte nurodytus metodus (apibūdinant norimą rezultatą, nurodant funkcinius reikalavimus, standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas ar naudojant šių būdų derinį) ir iš perkančiųjų organizacijų nereikalaujama pagrįsti savo pasirinkimo. Tobulinant reguliavimą Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad techninės specifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu (apimant jo gamybos ar kito gyvavimo ciklo etapo procesus) ir turi būti atsižvelgiama į tinkamumo visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, kriterijus. Be to, patikslinama nuostatų dėl techninių specifikacijų terminologija atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB ir
reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos terminologijos. Perkančioji organizacija, norėdama įsigyti aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis savybėmis pasižyminčių produktų, gali reikalauti, kad jie atitiktų konkretų ženklą, įskaitant Europos ekologinius ženklus, nacionalinius ar kelių šalių ekologinius ženklus. Toks ženklas turi būti sukurtas objektyviai patikrinamų ir nediskriminuojančių kriterijų pagrindu taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti suinteresuoti subjektai, ir jis turi būti prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Pirkimo dokumentuose galima reikalauti konkretaus ženklo tik tada, kai visi šio ženklo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu.
Turi būti priimami ir ženklai, lygiaverčiai pirkimo dokumentuose nurodytajam ženklui, kurių visi kriterijai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus pirkimo objektui. Tačiau perkančioji organizacija negali formuluoti reikalavimo, kad perkamas objektas atitiktų tik kai kuriuos konkretaus ženklo kriterijus. Tokiais atvejais pirkimo dokumentuose turėtų būti nukopijuojami perkančiajai organizacijai aktualūs ženklo kriterijai, o ne pateikiama nuorodą į tą ženklą. Jeigu tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino nespėja ar dėl objektyvių priežasčių negali įsigyti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo, perkančioji organizacija iš jo priima kitas lygiavertes priemones. Įstatymo projekte nebeliko anksčiau galiojusios sąlygos, kuri visais atvejais įpareigojo perkančiąją organizaciją priimti ženklui lygiavertes kitas įrodinėjimo priemones. Tokiu pakeitimu siekiama paskatinti ženklų kūrimą ir naudojimą, nes, leidžiant perkančiosioms organizacijoms visada priimti ženklui lygiavertes įrodinėjimo priemones, tokios paskatos nebeliktų. Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo pateikimo (Įstatymo projekto 39–43 straipsniai). Paraiškos ir pasiūlymai, kaip bendra taisyklė, pateikiami elektroniniu būdu per Centrinę pirkimų informacinę sistemą, todėl sutrumpinamas ir jų pateikimo terminas. Taigi, pirkimai vyks greičiau ir paprasčiau. Perkančioji organizacija turi pratęsti pirmiau nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu papildoma arba iš esmės pakeičiama pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Ribotuose konkursuose ir skelbiamose derybose subcentrinė perkančioji organizacija tam tikrais atvejais gali su tiekėjais susitarti dėl pasiūlymų pateikimo terminų.
Perkančioji organizacija gali leisti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, prieš tai apie tokią galimybę nurodžiusi skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Alternatyvūs pasiūlymai leidžiami ne tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijų (kaip buvo pagal ankstesnį reguliavimą), o visais atvejais. Perkančioji organizacija taip pat gali reikalauti, kad alternatyvūs pasiūlymai būtų teikiami tik pateikus pagrindinį pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, patikslinama pradinio susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais tvarka. Ankstesnė vokų su paraiškomis ir pasiūlymais atplėšimo procedūra perrašoma orientuojantis į tai, kad pagrindinė pasiūlymų ir paraiškų pateikimo forma yra elektroninė, o ne spausdinta. Dėl tiekėjo vertinimo (Įstatymo projekto 44–52 straipsniai). Patobulinama tiekėjų vertinimo tvarka, taip siekiant lankstesnių pirkimo procedūrų ir mažesnės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams. Nubrėžiama aiški riba tarp tiekėjams keliamų reikalavimų dėl jų pašalinimo (teistumas, mokesčių nemokėjimas, draudžiami susitarimai su kitais tiekėjais, profesiniai pažeidimai ir pan.) ir kvalifikacijos (teisė verstis veikla, finansinis, ekonominis, techninis pajėgumas). Siekiant sumažinti administracinę naštą, perkančiosios organizacijos visuose pirkimuose įpareigojamos tiekėjo atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo ir kvalifikacijos pirmiausia vertinti pagal jo užpildytą deklaraciją – Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Tiekėjo atitiktį patvirtinančių dokumentų prašoma tik iš laimėtojo arba, perkančiajai organizacijai kilus abejonių, – iš bet kurio tiekėjo bet kuriuo pirkimo procedūros metu.
Tiekėjas pašalinamas bet kuriuo pirkimo procedūros momentu paaiškėjus, kad iki procedūros ar jos metu atsirado jo pašalinimo pagrindas. Perkančioji organizacija gali patikrinti ir tiekėjo pasitelktų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Jeigu subtiekėjas neatitinka šių reikalavimų, tiekėjas nėra šalinamas iš pirkimo procedūros, o iš jo tik reikalaujama pakeisti subtiekėją. Vis dėlto tiekėjas gali būti pašalinamas tais atvejais, kai jis remiasi netinkamo subtiekėjo pajėgumais siekdamas atitikti perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Peržiūrėti ir patikslinti kandidatų ir dalyvių privalomi pašalinimo pagrindai. Tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis. Taip pat bus privaloma šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis ar jo atsakingas asmuo nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą, ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. Taikant šią nuostatą gali pasitaikyti atvejų, kai pirkime dalyvauja tiekėjas, kurio kilmės šalyje už mokesčių nemokėjimą yra priimami ne teismo, o administraciniai sprendimai. Jeigu dėl tokio tiekėjo priimtas administracinis sprendimas už mokesčių nemokėjimą yra galutinis ir neskundžiamas, tai jis pašalinamas iš pirkimo. Siekiant išvengti neadekvačių sankcijų, kai tiekėjas pašalinamas už smulkias mokesčių nepriemokas, Įstatymo projekte nustatyta 50 EUR įsiskolinimo riba, kuriai esant tiekėjas dar nėra šalinamas iš pirkimo.
Be to, tiekėjas nešalinamas ir tada, kai pagal nacionalinius teisės aktus jis dar nelaikomas skolingu, arba paaiškėjus, kad jis jau laikomas įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Pagal Direktyvą 2014/24/ES didžiąją dalį tiekėjų pašalinimo pagrindų perkančioji organizacija gali, bet neprivalo taikyti, nors valstybės narės turi juos visus persikelti į nacionalinę teisę. Kita vertus, valstybėms narėms leidžiama sugriežtinti taisykles ir nustatyti, kad visi tiekėjų pašalinimo pagrindai yra privalomai taikomi. Naudojantis tokia galimybe Įstatymo projekte nustatomi kaip privalomi šie tiekėjų pašalinimo pagrindai (kurie Direktyvoje 2014/24/ES traktuojami kaip neprivalomai taikomi): kai perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai tarpusavyje sudarė susitarimus, iškreipiančius tame pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją; esant interesų konfliktui ar konkurencijos pažeidimui dėl išankstinio tiekėjų dalyvavimo pasirengime pirkimui, kai atitinkamos padėties negalima ištaisyti; tiekėjui pateikus melagingą informaciją apie savo atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams; kai tiekėjas ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas daryti įtaką pirkimo rezultatams; jeigu tiekėjas darė esminių pažeidimų vykdydamas anksčiau sudarytas viešųjų pirkimų, koncesijų ar komunalinio sektoriaus pirkimų sutartis. Toks sprendimas pasirinktas siekiant išvengti prieštaringų situacijų, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjas teikė melagingą informaciją ar sudarė neleistinų susitarimų su kitais tiekėjais, tačiau ji negali tokio tiekėjo pašalinti, nes pirkimo dokumentuose nenusimatė atitinkamo pašalinimo pagrindo.
Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos turės paskelbti informaciją apie blogai sutartis vykdžiusius tiekėjus Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje, o Viešųjų pirkimų tarnyba bus atsakinga už tokio tiekėjų „juodojo sąrašo“ administravimą. Taip siekiama užtikrinti greitą ir veiksmingą nuostatos dėl privalomo tiekėjų pašalinimo už blogai vykdytas ankstesnes sutartis įgyvendinimą. Taikydama pašalinimo pagrindą dėl neleistinų tiekėjų tarpusavio susitarimų perkančioji organizacija turės atsižvelgti į tokius akivaizdžius įrodymus kaip vienodi skirtingų tiekėjų parašai, identiškos aritmetinės ar kitokio pobūdžio klaidos. Konkurencijos tarybai pavedama funkcija konsultuoti perkančiąsias organizacijas šiuo klausimu. Privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai gali būti netaikomi tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Nors laikomasi principo, kad dėl etinių, politinių priežasčių svarbu nesudaryti sutarčių su prasižengusiais tiekėjais, tačiau epidemijų, ekologinių katastrofų atvejais dar svarbesni yra visuomenės interesai. Ir jei tokiais atvejais skubiai būtinas paslaugas ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą) gali suteikti tik, pavyzdžiui, teistumą turintis tiekėjas, tai jas galima iš jo įsigyti. Likusioji dalis Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų neprivalomų tiekėjų pašalinimo pagrindų Įstatymo projekte perkelti kaip perkančiųjų organizacijų laisvai pasirenkami, įvertinus proporcingumo principą ir siekį patenkinti viešąjį interesą.
Tarp jų yra naujas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas yra pažeidęs aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų įpareigojimus ir dėl to jam buvo paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija. Taip pat tiekėjai gali būti šalinami iš pirkimo procedūrų už rimtus profesinius pažeidimus. Atsižvelgiant į ESTT Forposta bylą C–465/11 svarbu, kad rimto profesinio pažeidimo samprata būtų aiškinama proporcingai, kad tiekėjai nebūtų pašalinami už smulkius nusižengimus. Todėl Įstatymo projekte, kaip ir ankstesniame reguliavime, išlieka konkretūs rimto profesinio pažeidimo sąvokos paaiškinimai. Įstatymo projekte nustatomas naujas tiekėjų „savaiminio apsivalymo“ ( self-cleaning ) mechanizmas. Jeigu tiekėjai yra padarę nusikaltimų ar nusižengimų, dėl kurių jie turėtų būti pašalinami iš viešojo pirkimo, tačiau ištaisė jų padarinius ir užtikrino veiksmingą galimų analogiškų pažeidimų prevenciją, jie neturi būti šalinami iš viešųjų pirkimų procedūrų. Priemonės, kuriomis siekiama ištaisyti nusikaltimų ar nusižengimų padarinius, būtų, pavyzdžiui, žalos dėl padaryto nusižengimo atlyginimas, aktyvus dalyvavimas padedant ištirti padarytą nusižengimą, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, kurios padėtų ateityje išvengti panašių nusižengimų, ir pan. Perkančioji organizacija įvertina „savaiminio apsivalymo“ priemones, kurių ėmėsi tiekėjas, ir priima sprendimą, ar jos tinkamos, ar tiekėjas gali būti nepašalinamas iš pirkimo procedūros. Tobulinant tiekėjų kvalifikacijos (teisė verstis veikla, finansinis, ekonominis, techninis pajėgumas) tikrinimo nuostatas buvo ypač atsižvelgiama į siekį išvengti nepagrįstų kliūčių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose.
Įstatymo projekte pateikiamas išsamus ir baigtinis galimų tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo reikalavimų sąrašas ir aiškiai nurodoma, kad tokios sąlygos negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingos ir susijusios su pirkimo objektu ir jos gali būti tik tokios, kurios reikalingos norint įsitikinti tiekėjo gebėjimu tinkamai įvykdyti sudarytą pirkimo sutartį. Apyvartos reikalavimas, kuris neretai yra kliūtis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, aiškiai apribojamas nustatant, kad jis negali būti daugiau kaip du kartus didesnis už numatomą pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrindama tiekėjo kvalifikaciją perkančioji organizacija gali laikyti, kad jis neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti sutarties vykdymą. Tai gali būti iliustruojama pavyzdžiu, kai dėl interesų konflikto tiekėjui neleidžiama teikti perkančiajai organizacijai audito paslaugų, jeigu tas tiekėjas kartu su perkančiąja organizacija yra bendrą projektą vykdančio konsorciumo nariai. Tikrinant kandidatų ar dalyvių atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ar kvalifikacijos, pirmiausiai iš jų reikalaujama pateikti Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą. Europos Komisija nustato standartinę visoms valstybėms narėms taikomą šio dokumento formą ir jis teikiamas elektroninėmis priemonėmis. Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą pildo tiekėjas, taip deklaruodamas apie savo atitiktį perkančiosios organizacijos keliamiems reikalavimams ir pasižadėdamas prireikus pateikti savo atitiktį reikalavimams įrodančius dokumentus.
Tiekėjo užpildytas Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas gali būti naudojamas pakartotinai kitose pirkimo procedūrose, jeigu jame pateikta informacija nepraranda aktualumo. Įstatymo projekte nustatyta, kad Europos bendrajame viešojo pirkimo dokumente pateiktą informaciją priklausomai nuo konkretaus reikalavimo galima patvirtinti teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotu dokumentu, tiekėjo finansinės atskaitomybės dokumentais, pažymomis, tiekėjo darbuotojų kvalifikacijos ar turimos įrangos aprašymais ir kitais dokumentais. Dėl tam tikros Europos bendrajame viešojo pirkimo dokumente nurodytos informacijos apskritai nereikalaujama papildomų patvirtinančių dokumentų. Tačiau bet kuriuo atveju perkančioji organizacija, suabejojusi tiekėjo atitiktimi keliamiems reikalavimams, pati gali kreiptis į kompetentingas institucijas, prašydama iš jų informacijos apie tiekėją. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai, kurie buvo naudojami tikrinant tiekėjo tinkamumą, nacionalinėje praktikoje nepasiteisino ir nebuvo populiarūs tarp tiekėjų, todėl atsisakoma tokių sąrašų sudarymo. Tačiau tuo pačiu tikslu ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pasiūlymus įtvirtinta galimybė sertifikavimo įstaigoms, atitinkančioms Europos sertifikavimo standartus, tiekėjams išduoti pažymas, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir tiekėjas atitinka tam tikrą kvalifikaciją. Jeigu pirkime dalyvauja kitos valstybės narės tiekėjas, perkančioji organizacija gali jo pateiktą tinkamumą patvirtinantį dokumentą pasitikrinti informacinėje sistemoje e-Certis, kurioje pateikiami visose valstybėse narėse naudojamų tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių pažymų ir kitų dokumentų pavyzdžiai.
Taip pat perkančioji organizacija galės pasitelkti naujai plėtojamą Vidaus rinkos informacinės sistemos viešųjų pirkimų modulį, leidžiantį pateikti standartizuotas užklausas dėl tiekėjo tinkamumo jo kilmės šalies institucijoms. Pavyzdžiui, kitos šalies tiekėjui pateikus Lietuvoje nenaudojamas priesaikos deklaraciją ar oficialią tiekėjo deklaraciją ir perkančiajai organizacijai kilus abejonių, ar toks dokumentas patvirtina tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ji galės pateikti tokį klausimą tiekėjo kilmės šalies kompetentingai institucijai. Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo vertinimo (Įstatymo projekto 53–56 straipsniai). Viešųjų pirkimų praktikoje pernelyg dažnai taikomas mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai. Dėl to nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Siekiant spręsti šią problemą Direktyvoje 2014/24/ES numatyta tam tikrų priemonių, kurios buvo įtrauktos ir į Įstatymo projektą. Pirmiausia siekiama pakeisti principinį požiūrį nustatant, kad vienintelis viešuosiuose pirkimuose taikomas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir praktikoje jis pritaikomas vienu iš trijų būdų, t. y. vertinant pagal kainą, sąnaudas arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Taigi, kurį iš būdų bepasirinktų perkančioji organizacija, ji visada turi siekti ekonomiškai naudingiausio sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomiškai naudingiausiu negalėtų būti išrinktas pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.
Susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais perkančioji organizacija paprastai nebegalėtų padidinti pirkimui skirto biudžeto, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios dvi sąlygos: pirkimui skirtas biudžetas nebuvo nurodytas skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose ir visų tiekėjų, kurių pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlymai viršijo perkančiosios organizacijos nustatytą biudžetą. Kadangi pasiūlymų vertinimo viešuosiuose pirkimuose terminologija pasikeitė, svarbu paaiškinti jos santykį su ankstesniuoju reguliavimu. Anksčiau vartota ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus sąvoka atitiks naująją kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijaus sąvoką, o mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus atitiks naująjį kainos kriterijų. Į tai reikės atsižvelgti aiškinant ankstesniąją teismų praktiką. Siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir sąnaudų kriterijaus taikymą. Naudojantis šia galimybe, Įstatymo projekte numatoma, kad iki 2019 metų gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami taikant kainos ar sąnaudų kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės, o nuo 2020 metų sausio 1 d. negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės. Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti, gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybinius, aplinkosaugos, socialinius kriterijus, tačiau visada turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas.
Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu (apimant visus jo gyvavimo ciklo etapus nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Išsamiau šių kriterijų reikalavimai yra aptarti ESTT byloje Wienstrom C–448/01. Svarbi naujovė taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų yra galimybė vertinti tiekėjo personalo organizavimą ir patirtį. Tai gali užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Šiuo atveju turi būti vertinami komandos (asmenų), kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį, sugebėjimai ir patirtis. Todėl svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo metu, vėliau ir dirbtų prie sudarytos pirkimo sutarties vykdymo. Pasirinkusi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu. Kaina arba sąnaudos gali būti užfiksuoti nacionaliniuose teisės aktuose arba juos konkrečiai pirkimo procedūrai gali užfiksuoti pati perkančioji organizacija. Tokia galimybė suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą. Pasiūlymų vertinimui pasirinkus sąnaudų kriterijų, atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamas sąnaudas.
Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo sąnaudas gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Jeigu Europos Sąjungos lygiu yra patvirtintas bendras gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, tai apskaičiuojant sąnaudas turi būti remiamasi tokiu metodu. Šiuo metu galioja
. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones patvirtintas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas. Jeigu nėra Europos Sąjungos lygiu patvirtinto gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo, tai valstybė narė tam tikriems produktams gali nusistatyti nacionalinę metodologiją arba gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodologiją gali pasirengti ekspertų asociacijos ar pačios perkančiosios organizacijos. Dėl pirkimo būdų (Įstatymo projekto 57–73 straipsniai). Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų praktiką modernizuojami ir lanksčiau praktikoje pritaikomi pirkimų būdai. Valstybės narės turi į nacionalinę teisę persikelti visus Direktyvoje 2014/24/ES nustatytus pirkimo būdus ir jų taikymo sąlygas, išskyrus tai, kad gali būti susiaurinti neskelbiamų derybų taikymo atvejai. Viešuosiuose pirkimuose taikomi šie būdai: atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos, konkurencinis dialogas, neskelbiamos derybos ir inovacijų partnerystė. Atvirą arba ribotą konkursą perkančiosios organizacijos gali pasirinkti visais atvejais ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.
Siekiant pagreitinti viešųjų pirkimų procesus, atviroje procedūroje leidžiama pasirinkti, ar pirmiau vertinti tiekėjų kvalifikaciją, ar pasiūlymus. Pakeičiamas skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiamos derybos yra lanksti pirkimo procedūra, leidžianti įsigyti geriausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių produktų, praplečiamas atvejų, kada galima pasirinkti šią procedūrą, sąrašas. Konkurencinį dialogą bus galima pasirinkti tais pačiais atvejais kaip ir skelbiamas derybas. Skelbiamas derybas arba konkurencinį dialogą galima vykdyti, kai: rinkoje siūlomas produktas negali visiškai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių ir tokį produktą reikėtų patobulinti, kad jis būtų tinkamas; reikalingi dizaino ar inovatyvūs sprendimai; būtinos derybos dėl produkto pobūdžio, jo sudėtingumo, teisinių ar finansinių sąlygų; techninės specifikacijos negali būti aprašytos pateikiant nuorodas į esamus standartus, Europos techninius liudijimus ir pan.; kai vykdant atvirą ar ribotą konkursą buvo gauti nepriimtini pasiūlymai, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad po atviro konkurso ar riboto konkurso pasirinkusi skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą, perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai į derybas kviečia visus vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikusius tiekėjus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. Šiame kontekste formalių pirkimo procedūros reikalavimų pavyzdžiais galėtų būti laikomi reikalavimai pateikti pasiūlymą trimis egzemplioriais, parengti pasiūlymo turinį, pasiūlymą pasirašyti ne paprastu, o saugiu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu.
Skelbiamose derybose nustatoma nauja sąlyga, kad perkančiosios organizacijos nustatyti esminiai minimalūs reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai negali būti derybų objektas. Panaši sąlyga taikoma ir konkurenciniame dialoge. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą, lygiateisiškumą, konkurenciją šiose derybinėse procedūrose. Tobulinant konkurencinio dialogo procedūrą nustatoma, kad pradžioje turės būti parengiamas šios procedūros atlikimo grafikas, o pateikus galutinius pasiūlymus, perkančioji organizacija dar galės dėl jų vykdyti tam tikras derybas (dėl finansinių įsipareigojimų, galutinių sutarties vykdymo sąlygų), tačiau užtikrindama, kad jų metu nebūtų keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai ir tai nesukeltų pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo. Konkurencinio dialogo metu atliekamų procedūrų orientacinis tvarkaraštis, kaip ir perkančiosios organizacijos poreikiai bei reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai, nurodomi skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente. Aprašomasis dokumentas yra techninės specifikacijos, kuri rengiama pirkimus atliekant kitais pirkimo būdais, atitikmuo. Toks terminas pasirinktas siekiant nurodyti, kad šis dokumentas yra mažiau detalus negu įprasta techninė specifikacija. Neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos iš esmės nepasikeitė, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Tam tikros neskelbiamų derybų sąlygų formuluotės (t. y. kai perkamą objektą dėl techninių ir meninių priežasčių gali pasiūlyti tik konkretus tiekėjas) buvo peržiūrėtos siekiant suderinamumo su Pasaulinės prekybos organizacijos Sutartimi dėl viešųjų pirkimų.
Taip pat atsirado aiškios neskelbiamų derybų sąlygose vartojamų sąvokų „netinkama paraiška“ ir
„netinkamas pasiūlymas“ apibrėžtys. Tam tikrų neskelbiamų derybų sąlygų (kai iš
to paties tiekėjo perkama papildomai dėl ekonominių ar techninių priežasčių ar perkama papildomai dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti) nebeliko, nes jos buvo performuluotos kaip pirkimo sutarties keitimo sąlygos. Siekiant išsaugoti nuoseklumą ir atsižvelgiant į anksčiau galiojusį reguliavimą, supaprastintuose pirkimuose nustatoma daugiau atvejų, kada leidžiama taikyti neskelbiamas derybas, nei tarptautiniuose pirkimuose. Supaprastintų pirkimų n eskelbiamų derybų pasirinkimo sąlygos taip pat beveik nepasikeitė. Peržiūrėta neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlyga, susijusi su ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių teikiamomis nematerialaus pobūdžio (intelektinėmis) paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, vertinančių pretendentų gauti valstybės premijas, kitas premijas mokslo, švietimo, kultūros ir meno plėtrai paskatinti arba teikiančių išvadas mokslo, švietimo, kultūros ir meno politikos įgyvendinimo klausimais, sudarymo tvarką nebūtinai nustato įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai, atsisakyta reikalavimo, kad šia sąlyga būtų galima naudotis tik tuo atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių sudarymo tvarka nustatyta įstatymu.
Įvertinus mokslo įstaigų keliamas problemas, kad siekiant tinkamai atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentus dažnai reikia skubiai įsigyti konkrečių jiems reikalingų specialių prekių (reagentų, prietaisų ir pan.), o atliekant pirkimo procedūras atvirojo konkurso būdu (ar kitais skelbiamais pirkimo būdais) stabdomi moksliniai tyrimai ar eksperimentai ir rizikuojama įsigyti ne visiškai poreikius atitinkančių prekių, siūloma leisti neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat įsigyti prekių, jeigu jos gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos siūlymą, neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat siūloma leisti įsigyti valstybės iždo funkcijų vykdymui reikalingas finansines, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugas. Šią galimybę siūloma nustatyti atsižvelgiant į Finansų ministerijos pateiktus argumentus, kad perkant šias paslaugas, valstybės iždas negali taikyti kitais pirkimo būdais atliekamo pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų, kadangi taikant šiuos reikalavimus nebūtų galima užtikrinti operatyvaus ir efektyvaus valstybės skolos ir valstybės lėšų valdymo, kas, tikėtina, turėtų neigiamą įtaką galutiniam tiek finansiniam, tiek nefinansiniam (įvairių rizikos rūšių valdymo proceso) rezultatui.
Be to, kitais pirkimo būdais atliekamo pirkimo procedūroms keliami reikalavimai perkant finansines paslaugas būtų nesuderinami su šių paslaugų specifika ir neatitiktų kitų Europos Sąjungos šalių valstybės skolos valdymo agentūrų bei centrinių bankų taikomos praktikos. Taip pat pažymėtina, kad pasauliniu mastu pripažįstami trijų tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikiami reitingai, o aktualią finansinę informaciją pasauliniu mastu teikia bendrovės Bloomberg ir Reuters. Siekiant efektyvaus ir savalaikio valstybės iždo funkcijų vykdymo reikalingos visų minėtų agentūrų ir bendrovių teikiamos paslaugos. Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrais neskelbiamų derybų atvejais (pavyzdžiui, kai pirkimo sutartį gali įvykdyti tik konkretus tiekėjas, kai perkama prekių biržoje, visais supaprastintų neskelbiamų derybų atvejais) perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiam pirkimo būdui taikomų ir kitų pirkimo procedūroms, t. y. nuo jų pradžios iki pabaigos, kaip nustatyta Įstatymo projekte, keliamų reikalavimų. Tačiau veiksmams, atliekamiems iki tokiu būdu vykdomo pirkimo procedūrų pradžios ir joms pasibaigus, Įstatymo projekto reikalavimai taikomi. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl perkančiosios organizacijos turėtų stengtis strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti.
Inovatyvių prekių, paslaugų ir darbų pirkimas gerina viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį, užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei. Įstatymo projekte pasiūlomas naujas pirkimo būdas inovatyviems pirkimams atlikti – inovacijų partnerystė. Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tada, kai perkančioji organizacija nori įsigyti naujo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą. Inovacijų partnerystė atliekama dviem etapais
Preliminarioji sutartis yra gana plačiai taikoma ir efektyvi pirkimų priemonė, todėl ji iš esmės lieka nepakitusi, išskyrus kai kuriuos patobulintus aspektus. Pirmiausia aiškiai nustatoma, kad preliminariąja sutartimi gali naudotis tik tos perkančiosios organizacijos, kurios nurodytos kaip tos sutarties šalys. Siekiant neužverti rinkos konkurencijai, galioja principas, kad sudaryta preliminarioji sutartis yra uždara sistema tiek naujų tiekėjų, tiek naujų perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Tačiau nebūtina išvardinti tikslių perkančiųjų organizacijų pavadinimų – galima nurodyti jų grupes pagal geografines teritorijas. Pavyzdžiui, preliminarioji sutartis gali būti skirta tam tikrų savivaldybių viešosioms ligoninėms. Taisyklė dėl perkančiųjų organizacijų, kurios yra preliminariosios sutarties šalys, įvardijimo galioja tiek centrinėms perkančiosioms organizacijoms, tiek kitoms perkančiosioms organizacijoms, sudarančioms tokias sutartis. Kitas pakeitimas – nebelieka anksčiau galiojusios sąlygos, kad sudarant preliminariąją sutartį su keletu tiekėjų, jų turi būti bent trys. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija galės tokią sutartį sudaryti ir su dviem tiekėjais. Galiausiai Įstatymo projekte atsiranda nauja galimybė vykdyti iš dalies atnaujintą ir iš dalies neatnaujintą tiekėjų varžymąsi siekiant sudaryti konkrečią pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu. Iki šiol Europos Komisijos parengti aiškinamieji dokumentai dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo ir vykdymo išlieka galioti su tam tikrais pakeitimais, atsižvelgiant į pasikeitusį reguliavimą. Viešųjų pirkimų praktikoje iškilo poreikis atnaujinti ir supaprastinti dinaminę pirkimų sistemą, kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. Dinaminė pirkimo sistema taikoma įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje yra visuotinai žinomos.
Nuo šiol dinaminė pirkimo sistema bus pagrįsta riboto, o ne atviro konkurso procedūromis, todėl tiekėjams nebereikės teikti orientacinių pasiūlymų, kurie buvo tapę viena iš pagrindinių administracinę naštą dinaminėje pirkimo sistemoje didinančių priežasčių. Į dinaminę pirkimo sistemą pateks kandidatai, kurie jos galiojimo laikotarpiu yra pateikę paraiškas ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Pirmąjį konkretų pirkimą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkančioji organizacija galės pradėti tik įvertinusi visas po pirmojo kvietimo dalyvauti pirkime gautas paraiškas. Atlikdama konkretų pirkimą, perkančioji organizacija kvies pateikti pasiūlymus visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius kandidatus. Taip ji galės pasinaudoti ypač dideliu tiekėjų pasiūlymų skaičiumi, o tai padės užtikrinti efektyvią konkurenciją ir optimaliai panaudoti viešąsias lėšas. Nebelieka anksčiau galiojusio ribojimo, kad dinaminė pirkimo sistema turi galioti ne ilgiau kaip 4 metus. Nuo šiol tik reikalaujama skelbime apie pirkimą nurodyti jos galiojimo terminą, o jam pasikeitus, papildomai apie tai paskelbti. Nauja elektroninių pirkimų atlikimo priemonė – elektroninis katalogas – padidins tiekėjų konkurenciją, supaprastins pirkimų procesus, ypač laiko ir finansinių sąnaudų prasme. Elektroninis katalogas yra visiems tiekėjams bendras informacijos pateikimo ir jos automatinio apdorojimo formatas. Norėdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje, tiekėjai sudaro elektroninius katalogus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas technines specifikacijas ir formą. Tiekėjas negali automatiškai panaudoti savo turimo prekių katalogo – jis turi jį pritaikyti pagal konkretų pirkimą.
Tuo siekiama užtikrinti, kad tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge būtų tik tos prekės, paslaugos ir darbai, kuriuos nori įsigyti perkančioji organizacija ir kurie atitinka jos keliamus reikalavimus. Elektroninį katalogą perkančiosios organizacijos gali pasitelkti visose pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos elektroninės komunikavimo priemonės. Iš anksto pateiktų elektroninių katalogų pagrindu gali būti vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąją sutartį ar jie gali būti naudojami sudarant konkrečią pirkimo sutartį dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Tokiais atvejais net pati perkančioji organizacija galėtų susiformuoti pasiūlymą iš anksčiau tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge nurodytos informacijos ir prašyti tiekėjų patvirtinti tokį pasiūlymą. Ši priemonė ypač tiktų centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomiems stambiems viešiesiems pirkimams. Ryškėja centralizuotai vykdomų pirkimų tendencija, taip sukuriant masto ekonomijos efektą, sumažinantį viešųjų pirkimų kainas ir sandorių sudarymo sąnaudas bei padidinantį pirkimų valdymo profesionalumą. Įstatymo projekte išlieka šiuo metu galiojanti pareiga pirkti centralizuotai, jei centrinė perkančioji organizacija siūlo tinkamus produktus ir jų negalima įsigyti efektyvesniu būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimas nepirkti centralizuotai turi būti motyvuojamas ir atitinkamas pagrindžiantis dokumentas saugomas kartu su kitais pirkimo dokumentais. Įstatymo projekte patikslinama centralizuotų pirkimų veiklos sąvoka – pabrėžiama, kad tokia veikla laikoma tik tada, kai centralizuoti pirkimai atliekami nuolatos. Taigi, centrine perkančiąja organizacija nebus laikoma perkančioji organizacija, kuri keletą kartų atliko centralizuotus pirkimus ir tai nėra jos nuolatinė veikla.
Perkant centralizuotai galima pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos kaip iš didmenininkės arba pasinaudoti jos atlikta pirkimo procedūra, sudaryta preliminariąja sutartimi bei dinamine pirkimo sistema. Centrinė perkančioji organizacija gali užsiimti ir pagalbine pirkimų veikla, apimančia konsultacijas pirkimų klausimais, pirkimų valdymą. Perkančioji organizacija netaiko viešųjų pirkimų taisyklių įsigydama iš centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų atlikimo paslaugas ir su šiomis paslaugomis tiesiogiai susijusias pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas. Centralizuotuose pirkimuose svarbus atsakomybės už viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas. Įstatymo projekte nustatoma pagrindinė taisyklė – laikoma, kad perkančioji organizacija tenkina viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, jeigu ji perka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija pati atlieka visą pirkimo procedūrą. Jeigu dalį pirkimo procedūros perkančioji organizacija atlieka savarankiškai (pavyzdžiui, atnaujintą tiekėjų varžymąsi preliminariosios sutarties pagrindu ar konkrečios pirkimo sutarties sudarymą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), tai ji prisiima atsakomybę už tą pirkimo procedūros dalį. Įstatymo projekte skiriama dėmesio ir kitoms grupinių pirkimų formoms nei centralizuoti pirkimai – tai bendrai kelių tos pačios ar skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai. Bendras pirkimų atlikimas gali būti įvairių formų.
Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos gali pasirengti bendras prekių, paslaugų ar darbų pirkimų technines specifikacijas, pagal kurias vėliau kiekviena atskirai atliks savo pirkimus, arba kelios perkančiosios organizacijos gali kartu atlikti pirkimo procedūrą ar pavesti viena kitai atlikti tam tikras užduotis. Atsakomybės už viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas taip pat svarbus bendrai atliekamuose pirkimuose. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė – kai kelios perkančiosios organizacijos kartu atlieka pirkimo procedūrą, jos prisiima solidariąją atsakomybę. Tačiau jeigu tik dalis pirkimo procedūros atliekama bendrai, tai solidarioji atsakomybė atitenka tik už bendrai atliekamą pirkimo dalį. Kiekviena perkančioji organizacija atskirai atsako už pirkimo dalį, kurią ji atlieka savarankiškai. Kai kelios perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių narių bendrai atlieka pirkimą, svarbu nuspręsti, kurios šalies viešųjų pirkimų taisyklėmis bus vadovaujamasi, kaip bus pasidalijamos užduotys. Jei šie klausimai neišspręsti tarp tų perkančiųjų organizacijų atstovaujamų valstybių narių sudarytame tarptautiniame susitarime, tai perkančiosios organizacijos pačios turi sudaryti susitarimą ir jame tai aptarti. Taip pat skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali įsteigti bendrą subjektą. Tuomet steigimo dokumentuose nustatoma, koks viešųjų pirkimų reguliavimas bus taikomas įsteigto bendro subjekto atliekamiems pirkimams – ar tos šalies, kurioje registruota juridinio asmens buveinė, ar tos šalies, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą. Dėl pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo ir vykdymo (Įstatymo projekto 84–89 straipsniai). Įstatymo projektu apribojama viešojo pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių sudarymo trukmė taip siekiant labiau atverti viešųjų pirkimų rinką konkurencijai.
Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; dokumentų saugojimo paslaugų; darbų; investicijų projektų įgyvendinimo ir pan. Pirkimo sutartyse gali būti nustatomas ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ir kitais Įstatymo projekte nenurodytais atvejais, jeigu tam buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu. Tokie atvejai galėtų būti, kai tiekėjui būtina naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip ketveri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties galiojimo metu. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau nei preliminariosios sutarties galiojimo terminas, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta, kad komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, atsiskaitymo terminas neturi viršyti 30 dienų.
Tam tikrais atvejais šis terminas gali būti ilgesnis (kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus), tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti 60 dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Tačiau, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, minėtose sutartyse dažnai nustatomas ilgesnis terminas, trunkantis iki 90 ar net 120 dienų. Dėl ilgo atsiskaitymo termino įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą, tai neigiamai atsiliepia jų veiklai ir galimybėms išlikti rinkoje, o tam tikrais atvejais gali lemti ir bankrotą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad atsiskaitymų terminai turi atitikti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba, prižiūrėdama kaip perkančiosios organizacijos laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kartu prižiūrės ir kaip viešojo pirkimo sutartyse nustatomi terminai atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Siekiant teisinio tikrumo, įstatyme nuspręsta apibrėžti subtiekimo sutarties sąvoką, nors jos ir nėra Direktyvoje 2014/24/ES. Subtiekimo sutartimi laikoma laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (subtiekėjų) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau taip pat vadinami subtiekėjais) raštu ar žodžiu sudaryta sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.
Taigi, subtiekimu laikomas dalies sudarytos pirkimo sutarties prievolių perdavimas pirmajai arba dar tolesnei subtiekėjų grandžiai. Tačiau subtiekimu nebus laikoma žaliavos, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekimas arba pagalbinė veikla, kuri reikalinga vykdant pirkimo sutartį, tačiau nėra tiesioginis tos sutarties dalykas. Pavyzdžiui, kai perkamos anglų kalbos mokymo paslaugos ir reikalaujama kursų metu klausytojus aprūpinti vadovėliais, vadovėlių pirkimas (kurį atliks konkursą laimėjusi kalbų mokymo įmonė) nebus laikoma subtiekimu. Tačiau jeigu pirkimo objektas apimtų anglų kalbos mokymo paslaugą ir papildomai vadovėlio sukūrimą, tuomet vadovėlio sukūrimo perleidimas trečiajam subjektui būtų laikomas subtiekimu. Perkančioji organizacija galės reikalauti tiekėjo nurodyti savo pasiūlyme, kuriai sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir privalės reikalauti iš tiekėjo nurodyti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus. Pažymėtina, kad ne visais atvejais pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas žinos subtiekėjus, kuriuos jis pasitelks vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, kai pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi perkančiosios organizacijos statusą ir nori pasitelkti subtiekėją, jis turi atlikti atskirą viešojo pirkimo procedūrą tam subtiekėjui parinkti. Taigi, tokiu atveju teikdamas pasiūlymą jis dar nežinos savo būsimo subrangovo. Sudarydama pirkimo sutartį, perkančioji organizacija turi reikalauti iš pagrindinio tiekėjo nurodyti jo pasitelkiamus subtiekėjus, o jei vykdant sutartį atsiranda naujų subtiekėjų ar jie pakeičiami, apie tai irgi privaloma informuoti.
Vienas iš nuostatos dėl subtiekėjų nurodymo tikslų yra užtikrinti tam tikrą skaidrumą subtiekimo grandinėje. Perkančioji organizacija privalo turėti informaciją apie asmenis, kurie atlieka darbus ar teikia paslaugas pastatuose ar statiniuose (pavyzdžiui, savivaldybėse, mokyklose, uostuose, keliuose), už kuriuos ji yra atsakinga ar kuriuos ji prižiūri. Įstatymo projekte įtraukta nauja nuostata dėl galimybės perkančiajai organizacijai tiesiogiai sumokėti subtiekėjui už jo tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis ir subtiekėjas to prašo. Tikimasi, kad tokia nuostata bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Perkančioji organizacija gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Tai galima atlikti ir vertinant tiekėjo pasiūlymą, ir sudarius sutartį (kai pasitelkiami subtiekėjai paaiškėja tik po sutarties sudarymo). Vienas iš tokios nuostatos tikslų yra suteikti perkančiajai organizacijai įrankį, padedantį užtikrinti, kad subtiekėjai laikosi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose. Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos nuostatos, reguliuojančios sudarytų pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių keitimo ir nutraukimo tvarką, taip siekiant didesnio viešųjų pirkimų procedūrų patikimumo ir skaidrumo. Pirkimo sutarčių keitimo galimybės pagrįstos išaiškinimais ESTT bylose, ypač Pressetext C-454/06 ir Wall C-91/08. Jos gali būti taikomos ir viešojo pirkimo sutartims, ir preliminariosioms sutartims.
Įstatymo projekte aprašytas pirkimo sutarčių keitimo galimybes bus galima taikyti ir toms sutartims, kurios sudarytos dar iki naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pirkimo sutartį galima pakeisti tik jos galiojimo laikotarpiu, o papildomų poreikių atsiradus vėliau, jau turės būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Keičiant pirkimo sutartį nereikia atlikti jokios pirkimo procedūros. Pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti pagal iš anksto joje numatytas sutarties peržiūros sąlygas, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, ir pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pavyzdžiui, perkant valymo paslaugas
pavyzdys būtų, kai valymo paslaugos perkamos 3 metams 2 įstaigoms su pasirinkimo galimybe padidinti valomų įstaigų apimtį iki 3 įstaigų per tuos pačius 3 metus. Sutarties pakeitimas visada galimas esant šioms sąlygoms kartu: bendra pakeitimų vertė neviršija atitinkamos pirkimo vertės ribos (atsižvelgiama į tai, ar sudarant pradinė sutartis sudaryta atlikus tarptautinį, ar supaprastintą pirkimą), vadinamosios de minimis ribos (prekėms ir paslaugoms 10 procentų, o darbams 15 procentų nuo pradinės sutarties vertės) ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas sutarties pobūdis. Taip pat leidžiami pirkimo sutarties pakeitimai, kurie nėra esminiai. Esminiais sutarties pakeitimais laikytini tokie, dėl kurių pirkimą galėtų laimėti kitas tiekėjas ar ekonominė pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, ar būtų ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Esminiais laikomi ir tokie pakeitimai, dėl kurių pakeičiamas bendras pirkimo sutarties pobūdis.
Sąlyga, kad negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, turėtų būti suprantama taip, kad darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, negali būti pakeičiamos skirtingais dalykais arba negali būti iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis. Pavyzdžiui, jeigu pagal sudarytą pirkimo sutartį buvo perkamos šiukšliavežės, o keičiant sutartį norima papildomai įsigyti lengvųjų automobilių arba darbo drabužių, tai jau būtų laikoma sutarties pobūdžio pakeitimu. Sąlygos dėl ženkliai išplečiamos pirkimo sutarties apimties praktinis pavyzdys galėtų būti atvejis, kad jeigu statoma atominė elektrinė, tai sprendimas pastatyti dar vieną tikrai būtų žymus pakeitimas, kuriuo ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Kai kurios anksčiau buvusios neskelbiamų derybų sąlygos Įstatymo projekte nustatomos kaip sutarties pakeitimo sąlygos. Sutarties pakeitimu bus laikoma, kai iš to paties tiekėjo perkama papildomai, nes tiekėjo pakeitimas neįmanomas dėl ekonominių, techninių priežasčių ir tai pareikalautų išlaidų dubliavimo. Bendra atskirų pakeitimų vertė negali viršyti 50 procentų pradinės sutarties vertės. Taip pat sutarties pakeitimas galimas, kai jo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Įstatymo projekte nustatyta, kad tokiu atveju negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, o bendra atskirų pakeitimų vertė negali viršyti 50 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad atitinkamos Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatos yra lankstesnės – reikalaujama, kad ne bendra atskirų pakeitimų vertė, bet kiekvieno atskiro pakeitimo vertė neviršytų 50 procentų pradinės sutarties vertės.
Griežtesnis reguliavimas nacionalinėje teisėje pasirinktas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymą užkirsti kelią galimam perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui ir Europos Komisijos ekspertų nuomonę, kad valstybė narė gali nustatyti griežtesnes sutarčių keitimo sąlygas. Atlikus bet kurį iš šių dviejų pirkimo sutarties pakeitimų, turi būti paskelbtas skelbimas apie sutarties pakeitimą per Europos Sąjungos leidinių biurą ir (ar) Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje . Galiausiai pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti pakeičiama, kai sutarties šalis pakeičiama nauja dėl bent vienos iš šių priežasčių: iš anksto numatytos pirkimo sutarties sąlygos, tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, perkančiajai organizacijai perėmus pagrindinio tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjams. Kai tiekėjas pakeičiamas nauju dėl reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, tai naujas tiekėjas (kuris gali būti sukurtas kaip naujas subjektas po reorganizavimo ar tas, kuris įgijo bankrutavusio subjekto turtą po likvidavimo) turi atitikti anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, sukuriančių pagrindą nutraukti pirkimo sutartį. Šis trūkumas pašalinamas naujomis Įstatymo projekto nuostatomis, kurios leidžia nutraukti pirkimo sutartį paaiškėjus, kad ji sudaryta neteisėtai ir dėl to priimtas ESTT sprendimas ar ji buvo pakeista pažeidžiant viešųjų pirkimų taisykles. Analogiškais atvejais bus galima nutraukti ir sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis.
Be to, nurodoma, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukiama ir sutartyje numatytais atvejais bei kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Dėl valdymo viešųjų pirkimų srityje (Įstatymo projekto 90–97 straipsniai). Siekiant veiksmingo ir nuoseklaus viešųjų pirkimų taisyklių taikymo, svarbu stebėti viešųjų pirkimų politikos raidos tendencijas, nustatyti struktūrines problemas. Taip galima identifikuoti problemas viešųjų pirkimų srityje ir ieškoti jų sprendimo būdų. Viešųjų pirkimų stebėsenos ataskaitą reguliariai rengs viešųjų pirkimų priežiūrą atliekanti Viešųjų pirkimų tarnyba, o jos rezultatus ji pateiks Europos Komisijai ir paskelbs viešai. Viešųjų pirkimų stebėsenos ataskaita apims dažniausius netinkamo viešųjų pirkimų taisyklių taikymo atvejus ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą, informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų pirkimuose atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos, supaprastintų pirkimų statistiką ir pan. Perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų konsultavimas, informavimas ir pagalba jiems padeda siekti geresnių viešųjų pirkimų rezultatų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos funkcijos, susijusios su mokymais, konsultacijomis, metodinės pagalbos dėl pirkimų planavimo ir vykdymo teikimu, atitinkamų rekomendacijų ir gairių rengimu.
Viešųjų pirkimų tarnyba atliks ir kitas iki šiol jai priklausiusias funkcijas: atliks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų prevenciją, prižiūrės, kaip laikomasi šių taisyklių, teiks sutikimus perkančiosioms organizacijoms pakeisti pirkimo sutartis, planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, vykdyti neskelbiamas derybas, atliks kitas Įstatymo projekte nurodytas funkcijas. Įstatymo projekte nurodomos ir kitos viešųjų pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos. Formuojant Europos Sąjungos viešųjų pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės viešųjų pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, kurios ministras atsakingas už viešųjų pirkimų valdymo sritį. Viešųjų pirkimų priežiūrą atlieka ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Konkurencijos taryba konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rengia gaires interesų konfliktų nustatymo klausimais. Dėl ginčų nagrinėjimo (Įstatymo projekto 98–104 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka iki šiol galiojusi viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka, išskyrus tai, kad nustatomi tam tikri neesminiai pakeitimai atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte aprašyta ginčų nagrinėjimo tvarka suderinta su Direktyva 2007/66/EB , kuri nebuvo keičiama.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatomis siekiama skaidresnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų sutaupymo, administracinės naštos mažinimo perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, nepagrįstų tiekėjų skundų prevencijos. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką sprendžiant kriminogeninę situaciją. Tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis. Taip pat bus privaloma šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis ar jo atsakingas asmuo nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte ypatingas dėmesys skiriamas palankesnių sąlygų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kūrimui. Perkančiosios organizacijos skatinamos skaidyti pirkimo objektą į dalis, taip sudarant galimybę stambiuose pirkimuose dalyvauti ir smulkesniems subjektams. Sudaroma galimybė perkančiosioms organizacijoms tiesiogiai sumokėti subtiekėjams už jų tinkamai atliktus darbus, jeigu jie to pageidauja. Nustatoma sąlyga, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės . Įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232 , 4233 ,4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas turėtų būti svarstomi ir priimami kartu, kadangi šiais projektais keičiamas teisinis reguliavimas yra susijęs. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija pagal kompetenciją turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2016 m. balandžio 14 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems Centrinės pirkimų informacinės sistemos modifikavimo darbams, kuriuos atliks Viešųjų pirkimų tarnyba. Reikalinga lėšų suma – 194000 EUR. Ši suma bus panaudojama Centrinės pirkimų informacinės sistemos vidaus sandorių moduliui, skelbimų ir ataskaitų formoms (naujų skelbimų formų kūrimas, esamų skelbimų ir ataskaitų formų koregavimas, preliminariai – 33 formos), rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių, konsultacijų publikavimui. Be to, 2019 m. sukurtoje naujoje centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kuriant susirašinėjimo modulį bei atliekant integraciją su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis (Įstatymo projekto 50, 90 straipsniai) taip pat bus reikalingos papildomos lėšos. Jas naujajai viešųjų pirkimų centrinei informacinei sistemai planuojama gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-esfa-v-916 priemonę ,,Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“.
Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos efektyviau atlikti pirkimo procedūras (palankesnės sąlygos skatinti inovacijas, pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, reikalavimas pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis ir pan.), o tai turės įtakos valstybės lėšų sutaupymui ilgalaikėje (3 metų ir ilgesnėje) perspektyvoje. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4-234 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES įgyvendinimo“ sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo 43 suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Įstatymo projektas svarstytas 7 darbo grupės posėdžiuose, kuriuose aptarti visi darbo grupės narių pateikti pasiūlymai ir pastabos. Siekiant išanalizuoti sudėtingesnius tam tikrų sričių klausimus, taip pat organizuoti atskiri pasitarimai su Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos statybininkų asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, mokslo institucijų atstovais. Rengiant Įstatymo projektą taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos Vyriausybių viešųjų pirkimų ekspertų grupėje bei dvišaliuose Lietuvos bei Europos Komisijos ekspertų susitikimuose dėl Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pateiktus išaiškinimus. Kilus abejonių dėl minėtų direktyvų nuostatų, organizuotos ir telefoninės konferencijos su Europos Komisijos ekspertais. Parengtas Įstatymo projektas teiktas institucijų išvadoms gauti.
Dėl Įstatymo projekto pateiktos pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos Ūkio ministerija negalėjo atsižvelgti dėl neatitikties Direktyvos 2014/24/ES nuostatoms, viešųjų pirkimų reguliavimo tikslams, teisėkūros taisyklėms ar nepakankamos argumentacijos, aptarti dviejuose 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. birželio 17 d. vykusiuose posėdžiuose, į kuriuos pakviesti visų pastabas ir pasiūlymus pateikusių institucijų, įstaigų ir kitų ūkio subjektų atstovai. Posėdžių metu suderintos nuomonės dėl visų pateiktų pastabų ir pasiūlymų, išskyrus siūlymus, kuriems įgyvendinti buvo reikalingos papildomos konsultacijos su Europos Komisija ir kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis (informacija apie tai posėdžių protokolų prieduose). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pakartotinai teikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio posėdžio 2016 m. birželio 30 d. protokolu Nr. SPP-373. Įstatymo projektas patobulintas įvertinus suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus pateiktus svarstymų Lietuvos Respublikos Seime metu, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2016 m. birželio 29 d. išvadose Nr. 113-P-24 nurodytas ir papildomai darbo tvarka pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projektu įgyvendinami naujos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) reikalavimai. Direktyvos 2014/24/ES nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio 18 dienos. Todėl Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr. 2016/0380 dėl Direktyvos 2014/24/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Įstatymo projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais. Viešųjų pirkimų taisyklės supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Tai padidins viešųjų išlaidų efektyvumą, užtikrins geriausius pirkimų rezultatus pagal kainos ir kokybės santykį.
Supaprastintos ir efektyvesnės pirkimų procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams, paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, pritrauks daugiau tiekėjų iš kitų valstybių narių. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas bus labiau pritaikytas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti. Viešieji pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus. Tai pagerins viešųjų pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) nutarta rengti du atskirus įstatymų projektus. Pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti dviejų direktyvų įgyvendinimo vienu įstatymu, – siekis sukurti paprastesnį ir aiškesnį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad nors dalis Direktyvos 2014/24/ES (kuri skirta taip vadinamam klasikiniam sektoriui) ir Direktyvos 2014/25/ES (kuri skirta taip vadinamam komunaliniam sektoriui) nuostatų yra panašios, yra ir ženklių skirtumų, tokių kaip ne vienodos pirkimų vertės ribos, nuo kurių priklauso, koks pirkimų reguliavimas turi būti pasirenkamas, pirkimo būdų pasirinkimo sąlygos ir jų vykdymo tvarka, preliminariųjų sutarčių reguliavimas ir net skirtingos pagrindinės sąvokos.
Pavyzdžiui, klasikinio sektoriaus reguliavimas taikomas „perkančiosioms organizacijoms“ (valstybės ar savivaldybės institucijoms, taip pat juridiniams asmenims, kurių veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir kurie didžiąja dalimi finansuojami, kontroliuojami, valdomi valstybės, savivaldybės ar kitų perkančiųjų organizacijų atstovų), o komunalinio sektoriaus – „perkantiesiems subjektams“, kurie gali būti trijų rūšių: 1) perkančioji organizacija (kaip ir klasikiniame sektoriuje), 2) įmonė, kuriai lemiamą įtaką daro klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija arba
3) privatus subjektas, kuriam suteikta specialioji ar išimtinė teisė užsiimti komunalinio sektoriaus veikla. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus direktyva taikoma ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus subjektams, įgijusiems specialiąją ar išimtinę teisę verstis komunalinio sektoriaus veikla, šioje direktyvoje pirkimai nėra vadinami „viešaisiais pirkimais“. Be to, klasikiniam sektoriui skirtame viešųjų pirkimų reguliavime išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas.
Komunaliniam sektoriui skirtame reguliavime tokio išskyrimo nėra, tačiau yra tam tikrų reguliavimo skirtumų perkantiesiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 2014/24/ES prasme ir kurie nėra perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, nuostatos dėl interesų konflikto nustatymo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, manytina, kad rengiant vieną įstatymą ir klasikiniam, ir komunaliniam sektoriui neišvengiamai atsirastų skirtingų sąvokų su beveik vienodomis apibrėžtimis, daug nuorodų į kitus straipsnius (jų dalis ar punktus) arba išimčių iš nustatytų taisyklių, o tai teisės aktą paverstų sunkiai skaitomu ir painiu, kas gali lemti didesnę įstatymo taikymo klaidų tikimybę. Toks Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES perkėlimas į nacionalinę teisę ypatingai būtų nenaudingas perkančiosioms organizacijoms, kurioms komunaliniam sektoriui skirtas reguliavimas yra visiškai neaktualus (valstybės ir savivaldybės institucijoms, mokykloms, darželiams ir kt., kurie nevykdo veiklos komunaliniame sektoriuje). Subjektas, kuris yra ir klasikinio sektoriaus perkančioji organizacija, ir komunalinio sektoriaus perkantysis subjektas, privalėtų atsirinkti ir viešiesiems pirkimams taikyti vienokias normas, pirkimams, susijusiems su komunalinio sektoriaus veikla, – kitokias. Esant dviem atskiriems įstatymams, to bus išvengta, nes pirkimą atliekantis subjektas, atsižvelgdamas į tai, kuriam sektoriui priskiriamas pirkimas, pasirinks vieną įstatymą ir juo vadovausis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ū kio ministerija.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyrius (vedėja – Birutė Mačiunskienė, tel. 8 706 64 839, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešuosius pirkimus reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinat 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2007/66/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB, dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – Direktyva 2007/66/EB), ir kitas direktyvas. Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis apima viešųjų pirkimų tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolę. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI1 skyriumi. Siekiant aiškaus šio įstatymo srities suvokimo ir tinkamo taikymo jame yra apibrėžiamos pagrindinės viešuosiuose pirkimuose naudojamos sąvokos. Kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, prižiūri viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos taisyklės taikomos priklausomai nuo šio įstatymo 11 straipsnyje apibūdinamų tarptautinio pirkimo vertės ribų ir Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatytų mažos vertės pirkimo ribų, pagal kurias pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nustatytos Direktyvoje 2004/17/EB ir Direktyvoje 2004/18/EB ir tikslinamos Europos Komisijos išleidžiamu reglamentu. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje nustatoma numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka. Pasiekus tarptautinio pirkimo vertės ribą, pirkimas yra aktualus ne tik tiekėjams, veikiantiems tam tikroje valstybėje narėje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties valstybės narės įsipareigoja apie pirkimus, kurių vertės pasiekia tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prieinamame kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip skatinamas Europos Sąjungos bendros viešųjų pirkimų rinkos veikimas. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatytas skirtingas reguliavimas A ir B paslaugoms, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai visais atvejais priskiriami supaprastintų pirkimų kategorijai neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Perkančiosios organizacijos neturi pareigos apie šiuos pirkimus skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus tai, kad jos turi paskelbti skelbimą apie sudarytą B paslaugų pirkimo sutartį, jeigu supaprastinto pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Taigi, B paslaugų pirkimai labiau orientuojami į valstybių narių vidaus rinką, darant prielaidą, kad jos nėra patrauklios užsienio tiekėjams. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi.
Nustatytos išimtys prekių, darbų ar paslaugų pirkimams, kuriems taikomi specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, tarptautiniai susitarimai, kitos valstybės narės nustatytos procedūros, nekilnojamųjų daiktų pirkimams, pirkimams, kuriems taikomas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas ir kt. Paslaugų pirkimo atveju taikomos išimtys darbo sutartims, kai kurių finansinių paslaugų, Lietuvos banko teikiamų paslaugų, arbitražo ir taikinimo paslaugų, tam tikrų paslaugų, susijusių su radijo ir televizijos programomis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimams, taip pat paslaugų perkamų iš perkančiųjų organizacijų, turinčių išimtinę teisę teikti tas paslaugas, politinei kampanijai skirtos reklamos ir su ja susijusių paslaugų pirkimams. Taip pat nustatyta atskira kategorija išimčių, kurios taikomos tik komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms. Minėtame straipsnyje įtvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuota „vidaus sandorio“ išimtis, nustatanti, kad jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas daugiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, tokiu atveju ji gali netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Remiantis viešųjų pirkimų direktyvų poveikio vertinimo rezultatais, pirmiau nurodytas atvejų, kada viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos, sąrašas turėtų būti patikslintas ir papildytas, atsižvelgiant į tam tikrų sričių specifinį pobūdį. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiau apibrėžti finansinių paslaugų išimtį, papildyti vidaus sandorių išimtį, suformuluoti naujas teisinio atstovavimo paslaugų, paskolų, su gynyba ar saugumu susijusių pirkimų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų išimtis. Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnyje apibūdinami pirkimų ypatumai – nurodomos tarptautiniams ir supaprastintiems pirkimams, taip pat komunalinio sektoriaus pirkimams, koncesijoms taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Nustatomos taisyklės, taikytinos pirkimams, kai perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų sutarties vertės.
Viešųjų pirkimų įstatyme pateikti mišraus pirkimo ypatumai, kai Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis (12 straipsnis) ar kai kartu perkamos prekės, paslaugos, darbai (2 straipsnio 31 dalis). Vis dėlto trūksta detalių taisyklių, aiškiai apibrėžiančių mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumus. Viešųjų pirkimų įstatymas (24 straipsnio 4 dalis) suteikia perkančiajai organizacijai teisę nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Sąjungos teisę. Atitinkamus reikalavimus perkančioji organizacija gali nustatyti apibrėždama techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Socialiniai aspektai gali būti įtraukiami ir į pasiūlymų vertinimo kriterijus, į juos gali būti atsižvelgiama vertinant neįprastai mažos kainos pagrindimą. Nepaisant šių galimybių, manoma, kad viešieji pirkimai galėtų būti dar geriau naudojami palaikant aplinkos, socialinės apsaugos, darbo teisės politikos kryptis. Viešųjų pirkimų įstatymo 151 straipsnyje nurodoma bendra pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 50% visų viešųjų pirkimų atlikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis. Taip skatinami elektroniniai pirkimai, siekiama didesnio viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir efektyvumo, racionalaus viešųjų lėšų naudojimo, konkurencijos didinimo ir korupcijos viešuosiuose pirkimuose pasireiškimo galimybių mažinimo. Tačiau, norint dar veiksmingiau šiuos tikslus įgyvendinti, svarbus dar platesnis viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę.
Siekiant spręsti žmonių su negalia integravimo į visuomenę ir darbo rinką problemas, Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtinta galimybė rezervuoti tarptautinius pirkimus neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Taip pat, siekiant socialiai pažeidžiamų asmenų palankesnių integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sąlygų, šio įstatymo 91 straipsnyje numatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 5 % nuo visų jų vykdomų supaprastintų pirkimų vertės skirti pirkimams iš neįgaliųjų socialinių įmonių, socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų. Priešingai negu tarptautinius pirkimus, supaprastintus viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja minimaliai. Perkančiosios organizacijos pačios pasitvirtina supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles atsižvelgdamos į savo poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką. Tokiose taisyklėse turi būti užtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti principai. Be to, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka, kai šiuos pirkimus atlieka Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, taip pat kitos perkančiosios organizacijos, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė.
Atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma ir literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugų, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugų supaprastintiems pirkimams. Šią tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Praktika parodė, kad toks skirtingas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reglamentavimas apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą ir padidina perkančiųjų organizacijų, tiekėjų bei kontroliuojančių institucijų klaidų tikimybę. Viešųjų pirkimų įstatyme perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga parengti ir patvirtinti einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus ir paskelbti CVP IS šių planų suvestinę. Taip pat perkančiosios organizacijos savo tinklalapyje ir CVP IS privalo skelbti techninių specifikacijų projektus (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus) bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Viešųjų pirkimų skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS, o skelbimai apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Neskelbiamų derybų atveju ar perkančiosios organizacijos taisyklėse nustatytais mažos vertės pirkimų atvejais reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas. Pasibaigus tarptautiniam pirkimui, perkančioji organizacija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar projekto konkurso rezultatus.
Kadangi viešumas yra svarbiausia viešųjų pirkimų skaidrumo prielaida, Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms, laimėjusioms dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, paskelbti CVP IS. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos turinio reikalavimus, kuriais vadovaudamosi perkančiosios organizacijos rengia konkurso sąlygas. Pirkimo dokumentuose privalo būti nurodyta visa Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnyje pateikta informacija, išskyrus tam tikras išlygas neskelbiamų derybų ir supaprastintų pirkimų atvejais. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatytos techninių specifikacijų rengimo taisyklės, kurios sumažina tiekėjų diskriminavimo rizikos tikimybę. Perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo, jeigu jis bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnyje nustatyti paraiškų ir pasiūlymų teikimo reikalavimai. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tikslų laiką, t. y. datą, valandą ir minutę, iki kurio tiekėjai gali pateikti savo paraiškas ar pasiūlymus. Tiekėjui draudžiama pateikti daugiau kaip vieną pasiūlymą pirkimui (arba jo daliai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija leidžia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Alternatyvūs pasiūlymai gali būti leidžiami tik tuo atveju, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.
Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja tiekėjų pasiūlymuose nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Pažymėtina, kad subrangovo, subtiekėjo, subteikėjo sąvokos neapibrėžtos šiame įstatyme. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kurie nustatomi priklausomai nuo pasirinkto pirkimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą pirkimui gali būti pateikiami spausdinti pasiūlymai, šio įstatymo 31 straipsnyje akcentuojama vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra. Elektroninio pirkimo atveju tai prilyginama susipažinimui su tiekėjų pateiktais pasiūlymais. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis reglamentuojama tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo, tiekėjų kvalifikacijos atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams tikrinimo ir vertinimo procedūros. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį. Tuo tikslu perkančioji organizacija nustato kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kandidatų ar dalyvių teise verstis atitinkama veikla, jų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų taikymu, ir reikalauja, kad tiekėjai pateiktų atitinkamus keliamus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir informaciją. Siekiant administracinės naštos mažinimo, numatyta, kad perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai yra neatlygintinai prieinami Lietuvos registruose ir informacinėse sistemose. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti privalomi (esant teistumui) ir galimi atvejai (pvz., esant rimtam profesiniam pažeidimui), kai tiekėjai pašalinami iš pirkimo.
Kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis aplinkybių, ribojančių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nebuvimą, yra teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotas patvirtinantis dokumentas. Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių patvirtintų tiekėjų sąrašai. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnyje reglamentuojama viena iš pagrindinių viešųjų pirkimų procedūrų dalių – tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas. Nustatomas draudimas keisti pasiūlymus, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Perkančioji organizacija kilus neaiškumų dėl pasiūlymo, gali kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti ar patikslinti pasiūlymą nekeičiant jo pateikto pasiūlymo. Vykdant derybas, tiekėjas ir perkančioji organizacija derasi dėl kainos ir kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių derybas numato pirkimo sąlygos, tačiau pateikti galutiniai pasiūlymai ir derybų protokoluose užfiksuoti rezultatai negali būti keičiami. Minėtame straipsnyje taip pat nustatyti imperatyvūs atvejai, kada perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Siekiant, kad sutartys būtų sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti du galimi pasiūlymų vertinimo kriterijai: ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir mažiausios kainos.
Priklausomai nuo pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus pirkimą laimi pirmuoju numeriu pasiūlymų eilėje įrašytas tiekėjas, surinkęs daugiausiai ekonominio naudingumo balų, arba tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, kurio kvalifikacija ir pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos kainos institutas, užkertantis kelią tiekėjams siūlyti nepagrįstą neįprastai mažą kainą, už kurią jie negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties. Perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu prašydama pagrįsti neįprastai mažą pasiūlyme nurodytą kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apibrėžia pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Tiekėjui nepagrindus neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija privalo atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie priimtus sprendimus (sudaryti pirkimo sutartį, sudaryti preliminariąją sutartį, dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje), kartu pateikiant savo sprendimo argumentų santrauką, nurodant nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Tarptautinį pirkimą perkančioji organizacija gali atlikti atviro konkurso, riboto konkurso, konkurencinio dialogo, skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.
Atviro konkurso ar riboto konkurso būdu perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimą visais atvejais ir juose gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Atlikti pirkimą konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ir neskelbiamų derybų būdais perkančioji organizacija gali, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos sąlygos. Dabartiniame reguliavime nėra aiškaus reikalavimo nurodyti konkrečias pirkimo sąlygas, dėl kurių nebūtų galima derėtis pirkimą vykdant skelbiamų derybų būdu. Pirmiau nurodyti pirkimo būdai vienodai taikomi visoms perkančiosioms organizacijoms – tiek centrinės valdžios institucijoms, tiek subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms. Atliekant viešuosius pirkimus gali būti naudojamos tokios priemonės kaip preliminarioji sutartis, elektroninis aukcionas, dinaminė pirkimo sistema. Klasikiniame sektoriuje p reliminarioji sutartis sudaroma pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Preliminariosios sutarties pagrindu pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma pagal įstatyme nustatytas taisykles atnaujinant arba neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Dinaminė pirkimo sistema vykdoma atviro konkurso pagrindu reikalaujant iš tiekėjų pateikti orientacinius pasiūlymus. Ji sudaroma ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Centralizuoti pirkimai atliekami perkant prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Pirkimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus.
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas bendras draudimas keisti pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokiais sutarties sąlygų keitimais nepažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo sutarties nutraukimui taikoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymo V skyrius kartus su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXI1 skyriumi nustato efektyvią ginčų nagrinėjimo sistemą, sudarančią galimybę tiekėjams dėl galbūt pažeistų teisių kreiptis į teismą, prieš tai pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai. Tačiau praktikoje perkančiosios organizacijos neretai kelia problemą, kad tiekėjai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis reikšdami nepagrįstus skundus, kurie užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia grėsmę prarasti Europos Sąjungos paramos lėšas . Kovai su nepagrįstais tiekėjų skundais gali būti naudojamos šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos priemonės: pateikiant ieškinį tiekėjo mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ; atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (146 straipsnio 1 dalis); atsakovo teisė reikalauti nuostolių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmetamas (146 straipsnio
bauda asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (95 straipsnis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo taikymo srities, pagrindinių sąvokų, klasifikacijos (Įstatymo projekto 1–3 straipsniai).
Viešajame sektoriuje pasitelkiamos įvairių rūšių veiklos formos, todėl svarbu kuo aiškiau apibrėžti paties viešojo pirkimo sąvoką. Taigi, Įstatymo projekte naujai apibrėžiama viešojo pirkimo sąvoka. Viešųjų pirkimų taisyklės taikomos ne visoms viešųjų lėšų išleidimo formoms, o tik toms, kuriomis sudarant viešąją sutartį už atlygį įsigyjama prekių, paslaugų ar darbų. Tokio įsigijimo formos gali būti įvairios (pirkimas, nuoma ir kt.) ir nebūtinai reikalaujančios nuosavybės į daiktą perleidimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo sąvoka apima prekių, paslaugų ar darbų įsigijimą, įskaitant pirkimo procedūrų atlikimą ir sutarties įvykdymą. Siekiant aiškiau apibrėžti viešųjų pirkimų taisyklių taikymo sritį ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, Įstatymo projektu tikslinamos ir kitos pagrindinės sąvokos: perkančioji organizacija, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, centralizuotų pirkimų veikla. Taip pat nustatoma naujų sąvokų: subcentrinė perkančioji organizacija, gyvavimo ciklas, nepriimtinas pasiūlymas, netinkama paraiška, netinkamas pasiūlymas, pagalbinė pirkimų veikla, viešojo pirkimo subtiekimo sutartis ir kitos. Remiantis ESTT byla Korhonen ir kiti , C-18/01 (51 dalis) perkančiosios organizacijos sąvoka papildyta paaiškinimu, kada subjekto veikla nelaikoma susijusia su viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinimu, t. y. kuomet: 1) subjektas veikia įprastomis rinkos sąlygomis; 2) siekia pelno ir 3) jam pačiam tenka su jo veikla susiję nuostoliai.
Vertinant, ar subjekto veikla skirta viešajam interesui, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, reikia atsižvelgti į teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokios sąlygos dominavo steigiant subjektą ir kokiomis sąlygomis jis vykdo savo veiklą (ESTT bylos Adolf Truley , C-373/00, 66 dalis, ir Korhonen ir kiti , C-18/01, 48 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, kad subjektai, vykdantys nors ir mažą savo veiklos dalį, turinčią viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, požymių (t. y. atitinkamai didžioji jų vykdomos veiklos dalis yra grynai komercinė), priskirtini perkančiosioms organizacijoms (ESTT byla Mannesman Anlagenbau Austria ir kt. , C-44/96, 25, 26 ir 31 dalys), jeigu jie atitinka ir kitus perkančiosios organizacijos kriterijus. Atsižvelgiant į ESTT praktiką (byla C-399/98, Ordine degli Architetti delle Province di Milano, 76-81, 84-86 dalys bei byla C-220/05, Jean Auroux , 45 dalis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka papildyta apibrėžtyje vartojamų žodžių „ekonominė nauda“ paaiškinimu. Minėtose bylose teigiama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, kurioms turi būti taikomos Europos Sąjungos direktyvos nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška, bet ir, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių ar panaudoti griovimo darbų metu gautas medžiagas. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.
Aiškinant darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pažymėtina, kad tokios sutarties objektas gali būti labai įvairaus pobūdžio. Tai gali būti darbai, kuriuos atlikus sukuriamas naujas statinys (mokykla, tiltas, stadionas), arba darbai, kurių rezultatas – ne sukuriamas naujas savarankiškas statinys (pavyzdžiui, griovimo, remonto darbai, stogo rekonstrukcija). Taip pat darbų pirkimu bus laikomi atvejai, kai perkančioji organizacija perka statinio statybos darbus savo nuosavame sklype arba kai ji užsako, kad kitas statytojas pagal perkančiosios organizacijos reikalavimus savo sklype pastatytų statinį, kurį vėliau ji perimtų. Plačiau darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąvoka aiškinama ESTT bylose, pavyzdžiui, Ordine degli Architetti delle Province di Milano e Lodi C-399/98, Helmut Mueller GmbH C-451/08. Dėl viešųjų pirkimų taisyklių taikymo srities svarbu paaiškinti, kad Įstatymo projektas nedaro poveikio socialinės apsaugos teisės aktams. Taip pat jis neužkerta kelio valstybei pasirinkti, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų arba kitų paslaugų (kaip antai pašto paslaugų) teikimą – ar jas teikti kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas ar kaip bendrojo intereso neekonomines paslaugas, ar kaip šių dviejų rūšių paslaugų derinį. Taigi, Įstatymo projektas nereglamentuoja sutarčių socialinio draudimo srityje sudarymo, jeigu socialinio draudimo srities įstatymai nustato tokias Europos Sąjungos teisę atitinkančias sutarčių sudarymo taisykles, kurios neatitinka viešojo pirkimo sąvokos. Tikslinga paaiškinti, kad Įstatymo projektas netaikomas bendrojo intereso neekonominėms paslaugoms.
Įstatymo projektu neribojama nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, įgyvendinančių viešąją politiką, teisė laisvai spręsti, laikantis Europos Sąjungos teisės, kaip apibrėžti bendrojo ekonominio intereso paslaugas, nustatyti jų taikymo sritį ir teiktinos paslaugos ypatybes, įskaitant visas su paslaugos kokybe susijusias sąlygas. Taip pat Įstatymo projektu nedaromas poveikis nacionalinių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnį ir Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis), teikti, pavesti teikti ir finansuoti bendrojo ekonominio intereso paslaugas. Galiausiai Įstatymo projektu nenagrinėjami bendrojo ekonominio intereso paslaugų finansavimo klausimai ir pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles valstybės suteiktos paramos, visų pirma socialinėje srityje, sistemos. Įstatymo projektu nustatoma, kad viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą reglamentu (EB) Nr. 2195/2002. Dėl pirkimo vertės (Įstatymo projekto 4–5 straipsniai). Įstatymo projekte išskiriamos tarptautinio, supaprastinto ir mažos vertės pirkimo ribos. Pagrindinės tarptautinio pirkimo vertės ribos nėra apibrėžiamos pačiame įstatyme – jos nustatytos Direktyvoje 2014/24/ES ir kas dvejus metus peržiūrimos Europos Komisijos bei skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir CVP IS. Tuo siekiama išvengti periodinio naujai priimto Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo pasikeitus tarptautinio pirkimo vertės riboms. Socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir pan.) tarptautinio pirkimo vertės riba yra fiksuota – 750 000 EUR ir ji nustatoma pačiame įstatyme. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo tvarka iš principo nepasikeitė.
Pagrindinė naujovė yra galimybė perkančiajai organizacijai atskirai skaičiuoti numatomą pirkimo vertę savo padaliniams, savarankiškai atsakantiems už pirkimus. Toks padalinys gali neturėti atskiro juridinio asmens statuso, tačiau turi savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų ir juos savarankiškai atlikti, turėti atskirą biudžeto eilutę savo pirkimams, savarankiškai sudaryti pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės apmokėti tas sutartis. Jeigu padalinių turinti perkančioji organizacija tik atlieka pirkimus decentralizuotai, tačiau jos padaliniai netenkina pirmiau aprašytų sąlygų, ji numatomą pirkimo vertę turi skaičiuoti visiems padaliniams bendrai. Praktikoje kildavo neaiškumų dėl numatomos pirkimo vertės skaičiavimo indėlių atvejų. Nors reguliavimas šiuo klausimu nepakito, tačiau tikslinga paaiškinti, kad tokiais atvejais į numatomą pirkimo vertę nėra įtraukiama pati indėlio suma, o tik įtraukiami administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai bankui (kaip nustatyta Įstatymo projekto 5 straipsnio 13 dalies 2 punkte). Dėl atvejų, kai įstatymo reikalavimai netaikomi (Įstatymo projekto 6–10 straipsniai). Pagrindiniai Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo srities patikslinimai, susiję su šiomis patobulintomis arba naujai įtvirtintomis išimtimis: pirkimų, susijusių su gynyba ar saugumu, teisinių, finansinių paslaugų, paskolų, keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų, civilinės saugos paslaugų, politinių kampanijų paslaugų, tam tikrų pašto paslaugų pirkimų. Atsižvelgiant į ESTT praktiką, Direktyvoje 2014/24/ES pirmą kartą sureguliuotos išimtys vidaus sandoriams ir bendradarbiavimo sutartims. Šiame kontekste svarbios šios ESTT bylos dėl vidaus sandorių:
Teckal C–107/98, Stadt Halle ir RPL Lochau C–26/03, Parking Brixen C–458/03, Carbotermo C–340/04 ir šios ESTT bylos dėl bendradarbiavimo sutarčių: Hamburg C-480/06, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Lecce ir kt. C-159/11, Piepenbrock C-386/11.
Vadovaujantis teismų praktika, vien tai, kad abi susitarimo šalys yra viešojo sektoriaus institucijos, savaime nereiškia, jog viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos. Tačiau viešųjų pirkimų taisyklių taikymas neturėtų riboti viešojo sektoriaus institucijų laisvės vykdyti joms pavestas viešųjų paslaugų teikimo užduotis naudojantis savo ištekliais, įskaitant galimybę bendradarbiauti su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis. Lietuva, naudodamasi valstybės narės diskrecijos teise perkelti ESTT sprendimus į savo nacionalinę teisę, jau ir anksčiau buvo įteisinusi vidaus sandorius. Direktyvoje 2014/24/ES vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų. Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė, lankstesnis sutarčių vykdymas ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas.
Dėl šių priežasčių tam tikrais atvejais tik sudarius vidaus sandorį įmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Tačiau vidaus sandorių taikymas praktikoje sulaukia ir nemažai prieštaringų suinteresuotų institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų) nuomonių, kurios ypač išryškėjo Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose svarstant pirminę Įstatymo projekto versiją. Dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis) ir tai lemtų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, taip pat į labai išsiskyrusias suinteresuotų institucijų nuomones dėl jų įteisinimo, nutarta šiame etape iš esmės nekeisti galiojančio vidaus sandorių reguliavimo, o ateityje šį klausimą išsamiau išanalizuoti ir prireikus papildomai patobulinti teisinį reguliavimą. Taigi, Įstatymo projekte sugriežtinami Direktyvoje 2014/24/ES nustatyti vidaus sandorio sudarymo kriterijai, nes jame išlieka šiuo metu galiojantis reguliavimas, kuris papildytas apribojimu, kad vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą.
Šis apribojimas nustatytas atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, įvykdžius Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ priemonę 4.1.4 „Atlikti vidaus sandorių reguliavimo poveikio įvertinimą ir prireikus apriboti galimybes sudaryti vidaus sandorius“, pateiktą siūlymą. Konkurencijos tarybos siūlymu, Įstatymo projekte taip pat įtvirtinama papildoma vidaus sandorio sudarymo sąlyga, kad sudarant tokį sandorį negali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, perkančiosios organizacijos negalės pasinaudoti Direktyvoje 2014/24/ES apibrėžtomis įvairesnėmis vidaus sandorio formomis, t. y., kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Galiausiai, išlieka reikalavimas gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl vidaus sandorio sudarymo.
Siekiant sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija įpareigojama CVP IS viešinamuose metiniuose pirkimų planuose nurodyti planuojamus sudaryti vidaus sandorius, paskelbti sudarytus vidaus sandorius ir jų pakeitimus, sąskaitas faktūras pagal vykdomus vidaus sandorius teikti per informacinę sistemą „E. sąskaita“. Šalia vidaus sandorių Direktyvoje 2014/24/ES nustatyta ir visiškai nauja viešojo sektoriaus subjektų horizontaliojo bendradarbiavimo forma. Tai išimtis, taikoma perkančiųjų organizacijų tarpusavio susitarimams, kurių tikslas teikti bendrai joms priskirtą paslaugą siekiant viešojo intereso tikslų, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoms priskirtas privalomas ar savanoriškas užduotis, konkrečioms įstaigoms pagal viešąją teisę pavestas teikti paslaugas. Horizontaliojo bendradarbiavimo sutarties šalys nebūtinai turi teikti identiškas paslaugas – tai gali būti ir viena kitą papildančios paslaugos. Atviroje rinkoje tokios perkančiosios organizacijos gali vykdyti mažiau nei 20 procentų veiklų, kurios patenka į bendradarbiavimo sutarties objektą. Įstatymo projekte atsisakyta įtvirtinti šią išimtį siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir neigiamų pasekmių konkurencijai. Manytina, kad griežtesnė Lietuvos pozicija, priėmus sprendimą neperkelti į nacionalinę teisę išimties dėl bendradarbiavimo sutarčių, nesutrukdys tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2014/24/ES, o tik dar labiau padės pasiekti vienų iš pagrindinių jos tikslų užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų taisyklės neturėtų būti taikomas teisinėms paslaugoms, kurias teikia advokatas, atstovaudamas ar teikdamas konsultacijas dėl atstovavimo arbitražo, taikinimo, teisminiame procese.
Taip pat įstatymas netaikytinas notarų teikiamoms dokumentų tvirtinimo ir liudijimo paslaugoms, teisinėms paslaugoms, kurių teikėjus skiria teismas ar tribunolas (patikėtiniai, globėjai (rūpintojai)) ar paslaugoms, kurios susijusios su viešosios valdžios (kaip ji apibrėžta
funkcijų atlikimu ir kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis taisyklėse negali būti reglamentuojamas. Paaiškinant finansinių paslaugų išimtį nurodyta, kad vartojama finansinių priemonių sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB. Papildomai nustatyta, kad įstatymas netaikomas veiksmams, atliekamiems su neseniai įsteigtu Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu. Nauja išimtis paskoloms leidžia netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių paskoloms, susijusioms ar nesusijusioms su vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu. Įteisinama keleivinių geležinkelių ir metro paslaugų išimtis siekiant aiškiau apibūdinti Įstatymo projekto santykį su
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiu Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, kuris taikomas minėtų paslaugų pirkimams.
Reiktų priminti, kad pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalį keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų pirkimams viešųjų pirkimų taisyklės lieka galioti. Viešųjų pirkimų taisyklės netaikytinos ne pelno siekiančių organizacijų ar asociacijų teikiamoms civilinės gynybos, civilinės saugos ir ekstremalių situacijų prevencijos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėją reikėtų pasirinkti pagal įstatymo nuostatas. Vis dėlto ši išimtis negalioja pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Šioje situacijoje svarbu paaiškinti, kad BVPŽ grupė 601
„Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios patenka
į BVPŽ klasę 8514. Pacientų vežimui skirtos greitosios pagalbos paslaugos, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3, patenka tarp socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų, kurių pirkimams taikomas liberalesnis reguliavimas. Viešųjų pirkimų reguliavimas taip pat netaikomas politinių partijų atliekamoms reklaminių kampanijų, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybos paslaugoms, nes tai yra neatsiejamai susiję su paslaugų teikėjo politinėmis pažiūromis, todėl jie atrenkami tokiu būdu, kuris negali būti reguliuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Įstatymo projekte nustatyta nauja išimtis perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms pašto paslaugų sektoriuje ir atliekančioms šioms paslaugoms teikti reikalingus pirkimus: 1) saugiam koduotų dokumentų perdavimui elektroninėmis priemonėmis, registruoto elektroninio pašto perdavimui ir pan.; 2) finansinėms paslaugoms, kurių BVPŽ kodai yra nuo 66100000-1 iki 66720000-3 (pvz., pinigų siuntimas pašto perlaidomis ir pašto žiro pervedimai); 3) filatelinėms paslaugoms; 4) logistikos paslaugoms. Tokia išimtis nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad komunalinio sektoriaus Direktyva 2014/25/ES nebetaikoma pirkimams, kurie reikalingi minėtoms paslaugoms teikti.
Įstatymo projekte įtvirtintos atitinkamos išimtys siekiant, kad ir Viešųjų pirkimų įstatymas nebūtų taikomas pirkimams, skirtiems minėtoms veiklos vykdyti, kai tokius pirkimus atlieka klasikinio sektoriaus kriterijus atitinkančios perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto paslaugų srityje. Dėl pirkimų ypatumų (Įstatymo projekto 11–16 straipsniai). Įstatymo projekte perkeliamos Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos išsamios taisyklės dėl mišrių pirkimo sutarčių sudarymo ypatumų. Jeigu mišrios pirkimo sutarties dalys dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pirkimo objekto techninėmis ir (ar) ekonominėmis ypatybėmis, yra neatskiriamos, tuomet ši sutartis sudaroma pagal taisykles, taikytinas pagrindiniam sutarties objektui. Kai mišrios sutarties dalys yra objektyviai atskiriamos, perkančioji organizacija visada gali atlikti atskirus pirkimus skirtingoms sutarties dalims ir taikyti toms dalims būdingas pirkimų taisykles. Tačiau jeigu perkančioji organizacija tokias objektyviai atskiriamas sutarties dalis nori sujungti ir atlikti vieną pirkimą, tai ji bendram pirkimui turi taikyti viešųjų pirkimų taisykles, jeigu jos būtų taikomos atliekant savarankišką pirkimą bent dėl vienos sutarties dalies (išskyrus atvejus, kai patenka gynybos ar saugumo aspektai). Vertinant, ar mišrios sutarties dalys yra atskiriamos, nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai ir vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Gestion Hotelera C–331/92, Loutraki C–145/08 ir C–149/08, Mehiläinen C–215/09. Nustatant, koks yra pagrindinis mišrios sutarties objektas, kai perkami darbai ir prekės arba darbai ir paslaugos, vadovaujamasi ESTT sprendimais bylose Köln Messe C-536/07, Legge Merloni C–412/04, Auroux C–220/05.
Specialios taisyklės taikomos mišrioms sutartims, apimančioms gynybos ir saugumo aspektus arba į SESV reguliavimą patenkančias sutarties dalis. Tokiais atvejais galima netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir tuo nėra siekiama išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo. Viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos tais atvejais, kai esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis nei šio įstatymo reikalavimų netaikymas. Sprendimą, ar yra minėtos aplinkybės, priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokiems ypatingiems pirkimų atvejams taisyklės nenustatomos, tačiau perkančioji organizacija turėtų užtikrinti, kad prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir laikantis proporcingumo principo. Išlieka galioti reikalavimas taikyti viešųjų pirkimų taisykles ne perkančiosioms organizacijoms atliekant Įstatymo 16 straipsnyje išvardintų darbų ir susijusių paslaugų pirkimus, kai perkančioji organizacija dotuoja daugiau kaip 50 procentų sutarties vertės. Dėl bendrųjų taisyklių (Įstatymo projekto 17–24 straipsniai). Įstatymo projekte, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
Šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas. Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Svarbu pažymėti, kad tokie kriterijai visada turi būti susiję su pirkimo objektu, todėl jie negali būti orientuoti tik į bendrąją tiekėjo įmonės socialinės atsakomybės ar poveikio aplinkai atsakomybės politiką. Pavyzdžiui, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų galima skirti didesnį balą tiekėjui, kuris įsipareigos įtraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis (bedarbius, neįgaliuosius ar pan.) vykdydamas konkrečią sutartį. Tačiau didesnio balo negalima skirti vien už tai, kad tiekėjo įmonė laikosi socialinės atsakomybės politikos, nes aprūpina savo darbuotojus jų vaikams skirtu darželiu ar suteikia jiems laisvą darbo grafiką, nes tokie kriterijai nėra susiję su konkrečios sutarties vykdymo sąlygomis.
Kitas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija galės pasirinkti, ar socialinius, aplinkos apsaugos, darbo teisės kriterijus vertinti kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ar kaip sutarties vykdymo sąlygas. Tarp šių pasirinkimo galimybių yra vienas esminis skirtumas. Jeigu perkančioji organizacija socialinį kriterijų vertina kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų, tai reiškia, kad ji nesiekia visiškos garantijos, kad vykdant sutartį bus laikomasi to kriterijaus. Tokiu atveju pirkimo laimėtoją gali nulemti aukštesnis kitų kriterijų (kainos, kokybės, sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos) įvertinimas, o laimėtojo pasiūlymui priskirtas socialinio kriterijaus balas gali būti labai žemas arba net nulinis. Jeigu perkančioji organizacija socialinį kriterijų vertina kaip sutarties įvykdymo sąlygą, tai ji bus visiškai garantuota, kad pirkimo laimėtojas turės laikytis to kriterijaus vykdydamas pirkimo sutartį. Tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus.
Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvejopo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Kita vertus, Įstatymo projekte nustatyta tik galimybė, bet ne prievolė atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai jame nesilaikyta aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų, tačiau kartu nėra siūloma neįprastai maža kaina. Ši situacija skiriasi tuo, kad faktiškai dar nebuvo minėtų teisės aktų pažeidimo – jis atsirastų tik sudarius sutartį, todėl dar išlieka galimybė atitaisyti situaciją vykdant sutartį. Siekiant sudaryti galimybes perkančiajai organizacijai ne tik skaidriai atlikti pirkimus, bet ir tai parodyti kitoms institucijoms, nustatoma kad perkančioji organizacija gali pasikviesti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus. Tokiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalės nurodyti, kad į viešojo pirkimo komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, bei aptarti jų dalyvavimo sąlygas. Viešojo pirkimo posėdžius stebėti norintys asmenys turės pateikti atstovaujamo subjekto įgaliojimą. Įstatymo projektas suteikia suinteresuotiems dalyviams bei kandidatams teisę susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis ar dalyvių pasiūlymais. Šiomis nuostatomis įgyvendinama tiekėjų teisė peržiūrėti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus ir, jei tiekėjai mano, kad jų teisėti interesai pažeisti, juos ginčyti.
Susiklosčius netinkamai praktikai, kuomet pirkimo dalyviai piktnaudžiauja jiems suteikta teise ir su kitų dalyvių pasiūlymais prašo susipažinti, kai jau perkančiosios organizacijos sprendimai nebegali būti skundžiami, pavyzdžiui, praėjus metams ar ilgesniam laikotarpiui nuo pirkimo pabaigos, ir siekiant išvengti perkančiajai organizacijai sukuriamos papildomos administracinės naštos, nustatomas 6 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo terminas, per kurį kandidatai ar suinteresuoti dalyviai turi teisę susipažinti su kitų dalyvių paraiškomis ar pasiūlymais. Šis terminas pasirinktas atsižvelgiant į Įstatymo projekte nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą, per kurį gali būti ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti pirkimo sutartį (pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia). Viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę padeda sutaupyti viešųjų lėšų, pagerina pirkimų rezultatus, sumažina klaidų tikimybę. Siekiant elektroninių pirkimų plėtros Įstatymo projekte nustatoma, kad viešųjų pirkimų skelbimai ir kiti pirkimo dokumentai, tiekėjų pasiūlymai, paraiškos, pasiūlymai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai turi būti pateikiami elektronine forma per CVP IS. Šis reikalavimas galės būti netaikomas tik išimtiniais pagrįstais atvejais, kai jo įgyvendinimas pareikalautų visuotinai neprieinamos įrangos ar rinkmenų formatų, specialios biuro įrangos (pavyzdžiui, plačiaformačių spausdintuvų) naudojimo ar taip būtų atskleista slapta informacija. Tais atvejais, kai dokumentų negalima perduoti elektroninėmis priemonėmis, naudojamasi pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų (tai apima ir dokumentų įteikimą asmeniškai) paslaugomis arba derinamos skirtingos priemonės (pašto paslaugos teikėjų ar kitų tinkamų vežėjų paslaugos, elektroninės priemonės).
Įstatymo projekte nereikalaujama CVP IS priemonėmis pasirašyti sutartį, taip pat naudoti šias priemones perkančiajai organizacijai bendraujant ir keičiantis informaciją su tiekėju jau pasirašius sutartį – vykdant, keičiant ar nutraukiant sutartį. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus Įstatymo projekte nustatytus atvejus, kai viešojo pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Tokia nuostata Įstatymo projekte įtvirtinta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 13 punktą
„Parengti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius nurodytoms perkančiosioms organizacijoms
nustatytuose viešuosiuose pirkimuose teikti tik elektronines sąskaitas faktūras“. Įtvirtinus reikalavimą sąskaitas teikti per vieningą informacinę sistemą „E. sąskaita“ bus sudaryta galimybė valstybei kontroliuoti finansinius srautus viešųjų pirkimų srityje, nes Lietuvos Respublikos finansų ministerija elektroniniu būdu gaus aktualią informaciją apie perkančiosioms organizacijoms pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu rengiamos mokėjimo paraiškos.
Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba ir viešoji įstaiga CPO LT, atliekanti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, elektroniniu būdu gaus informaciją apie viešųjų pirkimų sutarčių vykdymą – sąskaitų pateikimą ir apmokėjimą ir tokiu būdu galės tikrintai, ar tinkamai vykdomos sudarytos viešųjų pirkimų sutartys. Pereinamasis laikotarpis dėl sąskaitų teikimo per informacinę sistemą „E. sąskaita“ nenustatomas, nes jau šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyti, kad už prekes, paslaugas ir darbus tiekėjai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas teiktų elektroniniu būdu, naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pagrindiniai viešųjų pirkimų dokumentai, tiekėjų paraiškos, pasiūlymai, susidomėjimo patvirtinimai, sprendiniai, projekto konkursų planai ir projektai, pretenzijos teikiami tik raštu. Kitais atvejais leidžiama bendrauti ir keistis informacija žodžiu, tačiau su sąlyga, kad toks bendravimas, turintis įtakos pasiūlymų turiniui ir jų vertinimui, įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Tai svarbu siekiant užtikrinti skaidrumą ir galimybę patikrinti, ar pirkimo procedūros metu buvo laikomasi lygiateisiškumo principo. Įstatymo projekte numatyta priemonių, apsaugančių nuo nesąžiningos verslo praktikos, kai pasireiškia interesų konfliktai, korupcija.
Pirkimo procedūroje dalyvaujantys perkančiosios organizacijos darbuotojai ar įtaką sprendimams galintys daryti administracijos darbuotojai (net ir nedalyvaudami pačioje pirkimo procedūroje) gali turėti tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį daryti neigiamą įtaką pirkimo procedūroje priimamų sprendimų nešališkumui ir nepriklausomumui. Todėl perkančioji organizacija turi imtis priemonių dėl esamų, galimų ar preziumuojamų interesų konfliktų su pirkime dalyvaujančio tiekėjo darbuotojais – užkirsti kelią tokiems interesų konfliktams, juos nustatyti ar pašalinti, o jeigu padėties negalima ištaisyti kitomis priemonėmis, – pašalinti iš pirkimo patį tiekėją. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė viešojo pirkimo komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Visos priemonės, kurių buvo imtasi dėl interesų konfliktų, pateikiamos pirkimo procedūros ataskaitoje. Užimtumas profesinėje srityje padeda integruotis į visuomenę ir yra svarbus veiksnys užtikrinant lygias galimybes visiems. Šiuo požiūriu svarbus socialinis verslas (socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujantys tiekėjai), kurio vienas svarbiausių tikslų yra integruoti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančius asmenis. Socialiniu verslu užsiimančios įmonės gali būti nepajėgios laimėti viešųjų pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, todėl Įstatymo projekte suteikiama teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms.
Be to, supaprastintuose pirkimuose nustatoma pareiga rezervuoti ne mažiau kaip 2 procentus pirkimų nuo visų per kalendorinius metus įvykdytų supaprastintų pirkimų vertės tokioms įmonėms. Įstatymo projekto atskirame straipsnyje aptariama tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės pirkimų atlikimo tvarka. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES poveikio vertinimo metu atlikta kiekybinė analizė atskleidė, kad paslaugos socialinėje, sveikatos ar švietimo srityse dėl savo specifikos yra patrauklios užsienio tiekėjams tik tada, kai jų vertė viršija 750 000 EUR. Todėl apie tokius pirkimus ir jų metu sudarytas sutartis perkantysis subjektas turės paskelbti tarptautiniu lygiu per Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurą. Tačiau socialinės ir kitos specialiosios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, valstybėms narėms suteikiama plati diskrecija ir joms pačioms leidžiama apsibrėžti ir taikyti tokiems pirkimams specialias taisykles, kurios užtikrintų pagrindinius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
Supaprastintiems ir socialinių bei kitų specialiųjų paslaugų (sveikatos, švietimo, kultūros srityje) pirkimams Įstatymo projekte nustatytos iš esmės vienodos taisyklės kaip ir tarptautiniams pirkimams, išskyrus tai, kad visoms perkančiosioms organizacijoms (o ne tik subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms) leidžiama naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip kvietimą dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, nustatomi trumpesni paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai supaprastintuose pirkimuose, visais atvejais leidžiama pasirinkti skelbiamas derybas, nustatoma daugiau neskelbiamų derybų atvejų supaprastintuose pirkimuose, nustatomos liberalesnės taisyklės dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Manytina, kad vienodas tarptautinių ir supaprastintų pirkimų reguliavimas palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms. Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų supaprastintų pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras. Į Įstatymo projektą neperkeltas Direktyvos 2014/24/ES 77 straipsnis, pagal kurį valstybėms narėms numatyta galimybė tam tikrus sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų pirkimus rezervuoti įmonėms, kurių tikslas vykdyti viešosios paslaugos uždavinį, kurių pelnas naudojamas tik įmonės tikslams ir jos valdyme aktyviai dalyvauja darbuotojai. Tokio statuso įmonės nesureguliuotos Lietuvos teisėje, todėl nuostatos dėl pirkimų rezervavimo tokioms įmonėms nėra aktualios. Mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Jiems taikomi lankstesni reikalavimai.
Be to, atsižvelgiant į užsienyje esančių ir veikiančių Lietuvos perkančiųjų organizacijų (Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir kt.) specifiką, joms nustatoma atskira supaprastintų pirkimų tvarka. Pagal atskirą tvarką taip pat bus atliekami ir ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams, kurių sąrašą patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastinti pirkimai. Tokias atskiras supaprastintų pirkimų tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymo projekte atsisakyta atskiros supaprastintų pirkimų tvarkos kultūros ir meno srities pirkimams. Poreikio nustatyti atskirą tvarką šiems pirkimams neliko Įstatymo projekte supaprastinus neskelbiamų derybų vykdymą ir ataskaitų už šiuo pirkimo būdu atliktas pirkimo procedūras teikimą. Taip pat Įstatymo projekte išspręstas kultūros ir meno srities pirkimuose ypač aktualus klausimas dėl pirkimo sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis, viešinimo, t. y. atsižvelgiant į tai, kad asmens atlyginimo paskelbimas prieštarauja asmens duomenų apsaugos teisės aktams, atsisakyta reikalavimo viešinti fizinio asmens pateiktą pasiūlymą ir su juo sudarytą pirkimo sutartį. Dėl pirkimo planavimo ir pasirengimo pirkimui (Įstatymo projekto 25–28 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos dėl metinių pirkimų planų sudarymo ir jų viešinimo. Taip pat perkančiosios organizacijos galės (tačiau neprivalės, kaip buvo anksčiau) skelbti techninių specifikacijų projektus bei vertinti dėl jų gautas pastabas. Papildomai iš Direktyvos 2014/24/ES perkeliama išankstinių rinkos konsultacijų galimybė. Tai reiškia, kad, siekdama kokybiškesnių pirkimų, perkančioji organizacija gali konsultuotis su nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais dėl pirkimų planavimo, atlikimo, pirkimo dokumentų rengimo.
Tokios konsultacijos turi vykti nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos, nediskriminavimo, skaidrumo principų. Pirkime nedraudžiama dalyvauti tiekėjui, kuris padėjo jam pasirengti, tačiau jeigu jo dalyvavimas pažeidžia tiekėjų konkurenciją ir to neįmanoma atitaisyti mažiau intervencinėmis priemonėmis, tokio tiekėjo pasiūlymas atmetamas. Siekiant padidinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. Toks skaidymas gali būti atliekamas kiekybiniu pagrindu – kad pirkimo sutarties apimtis atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pajėgumus, kokybiniu pagrindu – kad būtų atsižvelgiama į smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių specializaciją ir jų veiklos sektorių, ar pagal skirtingus pirkimo objekto įgyvendinimo etapus. Neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis perkančioji organizacija gali tik tada, kai dėl skaidymo sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, kas keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar esant kitiems motyvams, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis. Apie sprendimą neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į dalis nurodoma pirkimo dokumentuose. Tam tikrais atvejais, siekdamos užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkančiosios organizacijos gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad supaprastintų pirkimų bei socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų reguliavimas yra liberalesnis, ir siekiant sumažinti perkančiosioms organizacijoms tenkančią administracinę naštą (kai reikalaujama pagrįsti sprendimą neskaidyti pirkimo objekto), minėtuose pirkimuose jos nėra įpareigojamos skaidyti pirkimo objekto į dalis. Įstatymo projekte įtvirtinama nauja prievolė perkančiajai organizacijai savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, gali įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras. Tokį sprendimą galėtų priimti ir teismas, išnagrinėjęs viešojo pirkimo bylą. Tačiau praktikoje gali susidaryti situacija, kai perkančioji organizacija pati nustato, kad konkretaus viešojo pirkimo, kurio nenagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba ar teismas, metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (pavyzdžiui, susiklostė interesų konflikto situacija) ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti. Tokiais atvejais tikslinga įpareigoti perkančiąją organizaciją pačiai inicijuoti pirkimo procedūros nutraukimą. Dėl pirkimo skelbimų (Įstatymo projekto 29–33 straipsniai). Norėdama pakviesti tiekėjus dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija skelbia apie tarptautinį pirkimą per Europos Sąjungos leidinių biurą, o apie supaprastintą pirkimą – CVP IS. Reikalavimas dėl skelbimo apie pirkimą netaikomas tik neskelbiamų derybų atveju ir Įstatymo projekte nurodytais atvejais, kai leidžiama neskelbti apie mažos vertės pirkimą.
Lankstesnė skelbimo apie tarptautinius pirkimus tvarka nustatyta subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms. Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų leidžia nustatyti liberalesnį reguliavimą subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms žemesniu nei centrinio valstybinio administravimo lygiu, t. y. vietos ir regionų valdžios institucijoms. Atsižvelgiant į tai, Direktyvoje 2014/24/ES numatyta galimybė subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip priemonę pakviesti tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. Pasinaudojus šia galimybe, nebereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą prieš pradedant pirkimo procedūrą. Tikėtina, kad perkėlus atitinkamas nuostatas į Įstatymo projektą, subcentrinės perkančiosios organizacijos galės pasinaudoti lankstesnėmis procedūromis ir sumažės joms tenkanti administracinė našta. Pirmiau aprašyta lankstesne tvarka, kai išankstiniu informaciniu skelbimu kviečiama dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, galės pasinaudoti visos perkančiosios organizacijos (o ne tik subcentrinės perkančiosios organizacijos) socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų ar supaprastintų pirkimų atvejais. Tarptautinio pirkimo atveju perkančioji organizacija privalo per Europos Sąjungos leidinių biurą paskelbti skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymą, skelbimą apie projekto konkurso rezultatus, skelbimą apie pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties keitimą. Informacija, kuri turi būti nurodyta tarptautinio pirkimo skelbimuose, jų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai apibrėžiami
d.
Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Dėl pirkimo dokumentų ir techninės specifikacijos (Įstatymo projekto 34–38 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka anksčiau galiojusios nacionalinės nuostatos, susisteminančios pirkimo dokumentų turinį ir taip padedančios perkančiosioms organizacijoms rengti konkurso sąlygas bei išvengti klaidų. Siekiant perkelti pirkimus į elektroninę erdvę nustatoma, kad pirkimo dokumentai turi būti teikiami tiekėjams elektronine forma per CVP IS, išskyrus atvejus, kai techniškai to neįmanoma padaryti ar būtina apsaugoti konfidencialią informaciją. Techninės specifikacijos rengimo reikalavimai iš esmės nepakito, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Išlieka galioti principas, kad perkančiųjų organizacijų parengtos pirkimų techninės specifikacijos turi atverti viešuosius pirkimus konkurencijai ir siekti tvarumo tikslų. Jos gali būti rengiamos laisvai pasirenkant Įstatymo projekte nurodytus metodus (apibūdinant norimą rezultatą, nurodant funkcinius reikalavimus, standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas ar naudojant šių būdų derinį) ir iš perkančiųjų organizacijų nereikalaujama pagrįsti savo pasirinkimo. Tobulinant reguliavimą Įstatymo projektas papildomas nuostatomis, kad techninės specifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu (apimant jo gamybos ar kito gyvavimo ciklo etapo procesus) ir turi būti atsižvelgiama į tinkamumo visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius, kriterijus. Be to, patikslinama nuostatų dėl techninių specifikacijų terminologija atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB ir
reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos terminologijos. Perkančioji organizacija, norėdama įsigyti aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis savybėmis pasižyminčių produktų, gali reikalauti, kad jie atitiktų konkretų ženklą, įskaitant Europos ekologinius ženklus, nacionalinius ar kelių šalių ekologinius ženklus. Toks ženklas turi būti sukurtas objektyviai patikrinamų ir nediskriminacinių kriterijų pagrindu taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti suinteresuoti subjektai, ir jis turi būti prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams. Pirkimo dokumentuose galima reikalauti konkretaus ženklo tik tada, kai visi šio ženklo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu. Turi būti priimami ir ženklai, lygiaverčiai pirkimo dokumentuose nurodytajam ženklui, kurių visi kriterijai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus pirkimo objektui. Tačiau perkančioji organizacija negali formuluoti reikalavimo, kad perkamas objektas atitiktų tik kai kuriuos konkretaus ženklo kriterijus. Tokiais atvejais pirkimo dokumentuose turėtų būti nukopijuojami perkančiajai organizacijai aktualūs ženklo kriterijai, o ne pateikiama nuorodą į tą ženklą. Jeigu tiekėjas iki pasiūlymų pateikimo termino nespėja ar dėl objektyvių priežasčių negali įsigyti perkančiosios organizacijos reikalaujamo ženklo, perkančioji organizacija iš jo priima kitas lygiavertes priemones. Įstatymo projekte nebeliko anksčiau galiojusios sąlygos, kuri visais atvejais įpareigojo perkančiąją organizaciją priimti ženklui lygiavertes kitas įrodinėjimo priemones. Tokiu pakeitimu siekiama paskatinti ženklų kūrimą ir naudojimą, nes, leidžiant perkančiosioms organizacijoms visada priimti ženklui lygiavertes įrodinėjimo priemones, tokios paskatos nebeliktų.
Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo pateikimo (Įstatymo projekto 39–43 straipsniai). Paraiškos ir pasiūlymai, kaip bendra taisyklė, pateikiami elektroniniu būdu per CVP IS, todėl sutrumpinamas ir jų pateikimo terminas. Taigi, pirkimai vyks greičiau ir paprasčiau. Perkančioji organizacija turi pratęsti pirmiau nustatytus pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu papildoma arba reikšmingai pakeičiama pirkimo dokumentuose nurodyta informacija. Ribotuose konkursuose ir skelbiamose derybose subcentrinė perkančioji organizacija tam tikrais atvejais gali su tiekėjais susitarti dėl pasiūlymų pateikimo terminų. Perkančioji organizacija gali leisti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, prieš tai apie tokią galimybę nurodžiusi skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą. Alternatyvūs pasiūlymai leidžiami ne tik taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio vertinimo kriterijų (kaip buvo pagal ankstesnį reguliavimą), o visais atvejais. Perkančioji organizacija taip pat gali reikalauti, kad alternatyvūs pasiūlymai būtų teikiami tik pateikus pagrindinį pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę, patikslinama pradinio susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais tvarka. Ankstesnė vokų su paraiškomis ir pasiūlymais atplėšimo procedūra perrašoma orientuojantis į tai, kad pagrindinė pasiūlymų ir paraiškų pateikimo forma yra elektroninė, o ne spausdinta. Dėl tiekėjo vertinimo (Įstatymo projekto 44–52 straipsniai). Patobulinama tiekėjų vertinimo tvarka, taip siekiant lankstesnių pirkimo procedūrų ir mažesnės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams.
Nubrėžiama aiški riba tarp tiekėjams keliamų reikalavimų dėl jų pašalinimo (teistumas, mokesčių nemokėjimas, draudžiami susitarimai su kitais tiekėjais, profesiniai pažeidimai ir pan.) ir kvalifikacijos (teisė verstis veikla, finansinis, ekonominis, techninis pajėgumas). Siekiant sumažinti administracinę naštą, perkančiosios organizacijos visuose pirkimuose įpareigojamos tiekėjo atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo ir kvalifikacijos pirmiausia vertinti pagal jo užpildytą deklaraciją – Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Tiekėjo atitiktį patvirtinančių dokumentų prašoma tik iš laimėtojo arba, perkančiajai organizacijai kilus abejonių, – iš bet kurio tiekėjo bet kuriuo pirkimo procedūros metu. Tiekėjas pašalinamas bet kuriuo pirkimo procedūros momentu paaiškėjus, kad iki procedūros ar jos metu atsirado jo pašalinimo pagrindas. Perkančioji organizacija turi patikrinti ir ūkio subjektų, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Jeigu toks ūkio subjektas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Peržiūrėti ir patikslinti kandidatų ir dalyvių privalomi pašalinimo pagrindai. Tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis.
Be to, atsižvelgiant į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje pateiktą sukčiavimo apibrėžimą, atitinkamas tiekėjų pašalinimo pagrindas praplėstas papildomai įtraukiant šias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nustatytas nusikalstamas veikas: turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis), apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą (BK 205 straipsnis), apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnis), piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis). Už šias nusikalstamas veiklas pašalinama, tais atvejais, kai jomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus. Tiekėją bus privaloma šalinti iš pirkimo procedūros, jeigu jis nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą, ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas arba yra kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nebykdymą. Taikant šią nuostatą gali pasitaikyti atvejų, kai pirkime dalyvauja tiekėjas, kurio kilmės šalyje už mokesčių nemokėjimą yra priimami ne teismo, o administraciniai sprendimai. Jeigu dėl tokio tiekėjo priimtas administracinis sprendimas už mokesčių nemokėjimą yra galutinis ir neskundžiamas, tai jis pašalinamas iš pirkimo. Siekiant išvengti neadekvačių sankcijų, kai tiekėjas pašalinamas už smulkias mokesčių nepriemokas, Įstatymo projekte nustatyta 50 EUR įsiskolinimo riba, kuriai esant tiekėjas dar nėra šalinamas iš pirkimo.
Be to, tiekėjas nešalinamas ir tada, kai pagal nacionalinius teisės aktus jis yra įsipareigojęs ar įpareigotas sumokėti mokesčius ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus arba kai tiekėjas apie tikslią įsiskolinimo sumą buvo informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių ar imtis kitų priemonių dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo. Pagal Direktyvą 2014/24/ES didžiąją dalį tiekėjų pašalinimo pagrindų perkančioji organizacija gali, bet neprivalo taikyti, nors valstybės narės turi juos visus persikelti į nacionalinę teisę. Kita vertus, valstybėms narėms leidžiama sugriežtinti taisykles ir nustatyti, kad visi tiekėjų pašalinimo pagrindai yra privalomai taikomi. Naudojantis tokia galimybe Įstatymo projekte nustatomi kaip privalomi šie tiekėjų pašalinimo pagrindai (kurie Direktyvoje 2014/24/ES traktuojami kaip neprivalomai taikomi): kai perkančioji organizacija turi pagrįstų įrodymų, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai tarpusavyje sudarė susitarimus, iškreipiančius tame pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją; esant interesų konfliktui ar konkurencijos pažeidimui dėl išankstinio tiekėjų dalyvavimo pasirengime pirkimui, kai atitinkamos padėties negalima ištaisyti; tiekėjui pateikus melagingą informaciją apie savo atitiktį perkančiosios organizacijos nustatytiems reikalavimams; kai tiekėjas ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas daryti įtaką pirkimo rezultatams; jeigu tiekėjas darė esminių pažeidimų vykdydamas anksčiau sudarytas viešųjų pirkimų, koncesijų ar komunalinio sektoriaus pirkimų sutartis.
Toks sprendimas pasirinktas siekiant išvengti prieštaringų situacijų, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija nustato, kad tiekėjas teikė melagingą informaciją ar sudarė neleistinų susitarimų su kitais tiekėjais, tačiau ji negali tokio tiekėjo pašalinti, nes pirkimo dokumentuose nenusimatė atitinkamo pašalinimo pagrindo. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos turės paskelbti informaciją apie blogai sutartis vykdžiusius tiekėjus CVP IS, o Viešųjų pirkimų tarnyba bus atsakinga už nepatikimų tiekėjų sąrašo administravimą. Taip siekiama užtikrinti greitą ir veiksmingą nuostatos dėl privalomo tiekėjų pašalinimo už blogai vykdytas ankstesnes sutartis įgyvendinimą. Nepatikimais tiekėjais bus laikomi tiekėjai, kurie yra neįvykdę viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdę ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse, dėl kurio buvo nutraukta pirkimo sutartis.
Į nepatikimų tiekėjų sąrašą taip pat pateks tiekėjai, su kuriais sudaryta sutartis nors ir nebuvo nutraukta (pavyzdžiui, dėl viešojo intereso sutarties vykdymas turėjo būti tęsiamas), tačiau dėl tiekėjo sutartyje nustatytos esminės sutarties sąlygos vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais perkančioji organizacija patyrė nuostolius. Siekiant išvengti per plataus ar per siauro Direktyvos 2014/24/ES nuostatų įgyvendinimo, Įstatymo projekte neapibrėžiama sąvokos „su dideliais arba nuolatiniais trūkumais“ apimtis paliekant šios sąvokos aiškinimą teismui. Todėl į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl sutarties vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais tiekėjas pateks tik tuomet, kai šį faktą pagal perkančiosios organizacijos reikalavimą, įvertinęs visas aplinkybes, ESTT praktiką, konstatuos teismas. Taikydama pašalinimo pagrindą dėl neleistinų tiekėjų tarpusavio susitarimų perkančioji organizacija turės atsižvelgti į tokius akivaizdžius įrodymus kaip vienodi skirtingų tiekėjų parašai, identiškos aritmetinės ar kitokio pobūdžio klaidos. Konkurencijos tarybai pavedama funkcija konsultuoti perkančiąsias organizacijas šiuo klausimu. Privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai gali būti netaikomi tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Nors laikomasi principo, kad dėl etinių, politinių priežasčių svarbu nesudaryti sutarčių su prasižengusiais tiekėjais, tačiau epidemijų, ekologinių katastrofų atvejais dar svarbesni yra visuomenės interesai.
Ir jei tokiais atvejais skubiai būtinas paslaugas ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą) gali suteikti tik, pavyzdžiui, teistumą turintis tiekėjas, tai jas galima iš jo įsigyti. Likusioji dalis Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų neprivalomų tiekėjų pašalinimo pagrindų Įstatymo projekte perkelti kaip perkančiųjų organizacijų laisvai pasirenkami, įvertinus proporcingumo principą ir siekį patenkinti viešąjį interesą. Tarp jų yra naujas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjas yra pažeidęs aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės aktų įpareigojimus ir dėl to jam buvo paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija. Taip pat tiekėjai gali būti šalinami iš pirkimo procedūrų, jeigu jie nubausti už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ar už rimtą profesinį pažeidimą. Atsižvelgiant į ESTT Forposta bylą C–465/11 svarbu, kad rimto profesinio pažeidimo samprata būtų aiškinama proporcingai, kad tiekėjai nebūtų pašalinami už smulkius nusižengimus. Todėl Įstatymo projekte pateikiami konkretūs rimto profesinio pažeidimo sąvokos paaiškinimai. Įstatymo projekte nustatomas naujas tiekėjų „savaiminio apsivalymo“ ( self-cleaning ) mechanizmas. Jeigu tiekėjai yra padarę nusikaltimų ar nusižengimų, dėl kurių jie turėtų būti pašalinami iš viešojo pirkimo, tačiau ištaisė jų padarinius ir užtikrino veiksmingą galimų analogiškų pažeidimų prevenciją, jie neturi būti šalinami iš viešųjų pirkimų procedūrų. Priemonės, kuriomis siekiama ištaisyti nusikaltimų ar nusižengimų padarinius, būtų, pavyzdžiui, žalos dėl padaryto nusižengimo savanoriškas atlyginimas, aktyvus dalyvavimas padedant ištirti padarytą nusižengimą, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, kurios padėtų ateityje išvengti panašių nusižengimų, ir pan.
Perkančioji organizacija įvertina „savaiminio apsivalymo“ priemones, kurių ėmėsi tiekėjas, ir priima sprendimą, ar jos tinkamos, ar tiekėjas gali būti nepašalinamas iš pirkimo procedūros. Tobulinant tiekėjų kvalifikacijos (teisė verstis veikla, finansinis, ekonominis, techninis pajėgumas) tikrinimo nuostatas buvo ypač atsižvelgiama į siekį išvengti nepagrįstų kliūčių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose. Įstatymo projekte pateikiamas išsamus ir baigtinis galimų tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo reikalavimų sąrašas ir aiškiai nurodoma, kad tokios sąlygos negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingos ir susijusios su pirkimo objektu ir jos gali būti tik tokios, kurios reikalingos norint įsitikinti tiekėjo gebėjimu tinkamai įvykdyti sudarytą pirkimo sutartį. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turės nustatyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Apyvartos reikalavimas, kuris neretai yra kliūtis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, aiškiai apribojamas nustatant, kad jis negali būti daugiau kaip du kartus didesnis už numatomą pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrindama tiekėjo kvalifikaciją perkančioji organizacija gali laikyti, kad jis neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti sutarties vykdymą.
Tai gali būti iliustruojama pavyzdžiu, kai dėl interesų konflikto tiekėjui neleidžiama teikti perkančiajai organizacijai audito paslaugų, jeigu tas tiekėjas kartu su perkančiąja organizacija yra bendrą projektą vykdančio konsorciumo nariai. Tikrinant kandidatų ar dalyvių atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ar kvalifikacijos, pirmiausiai iš jų reikalaujama pateikti Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą. Europos Komisija nustato standartinę visoms valstybėms narėms taikomą šio dokumento formą (žr. 2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento standartinė forma) ir jis teikiamas elektroninėmis priemonėmis. Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą pildo tiekėjas (tam tikrais atvejais subtiekėjas), taip deklaruodamas apie savo atitiktį perkančiosios organizacijos keliamiems reikalavimams ir pasižadėdamas prireikus pateikti savo atitiktį reikalavimams įrodančius dokumentus. Tiekėjo užpildytas Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas gali būti naudojamas pakartotinai kitose pirkimo procedūrose, jeigu jame pateikta informacija nepraranda aktualumo. Įstatymo projekte nustatyta, kad Europos bendrajame viešojo pirkimo dokumente pateiktą informaciją priklausomai nuo konkretaus reikalavimo galima patvirtinti teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotu dokumentu, tiekėjo finansinės atskaitomybės dokumentais, pažymomis, tiekėjo darbuotojų kvalifikacijos ar turimos įrangos aprašymais ir kitais dokumentais. Dėl tam tikros Europos bendrajame viešojo pirkimo dokumente nurodytos informacijos apskritai nereikalaujama papildomų patvirtinančių dokumentų.
Tačiau bet kuriuo atveju perkančioji organizacija, suabejojusi tiekėjo atitiktimi keliamiems reikalavimams, pati gali kreiptis į kompetentingas institucijas, prašydama iš jų informacijos apie tiekėją. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai, kurie buvo naudojami tikrinant tiekėjo tinkamumą, nacionalinėje praktikoje nepasiteisino ir nebuvo populiarūs tarp tiekėjų, todėl atsisakoma tokių sąrašų sudarymo. Tačiau tuo pačiu tikslu ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pasiūlymus įtvirtinta galimybė sertifikavimo įstaigoms, atitinkančioms Europos sertifikavimo standartus, tiekėjams išduoti pažymas, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir tiekėjas atitinka tam tikrą kvalifikaciją. Jeigu pirkime dalyvauja kitos valstybės narės tiekėjas, perkančioji organizacija gali jo pateiktą tinkamumą patvirtinantį dokumentą pasitikrinti informacinėje sistemoje e-Certis, kurioje pateikiami visose valstybėse narėse naudojamų tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių pažymų ir kitų dokumentų pavyzdžiai. Taip pat perkančioji organizacija galės pasitelkti naujai plėtojamą Vidaus rinkos informacinės sistemos viešųjų pirkimų modulį, leidžiantį pateikti standartizuotas užklausas dėl tiekėjo tinkamumo jo kilmės šalies institucijoms. Pavyzdžiui, kitos šalies tiekėjui pateikus Lietuvoje nenaudojamas priesaikos deklaraciją ar oficialią tiekėjo deklaraciją ir perkančiajai organizacijai kilus abejonių, ar toks dokumentas patvirtina tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, ji galės pateikti tokį klausimą tiekėjo kilmės šalies kompetentingai institucijai. Dėl tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo vertinimo (Įstatymo projekto 53–56 straipsniai). Viešųjų pirkimų praktikoje pernelyg dažnai taikomas mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai.
Dėl to nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Siekiant spręsti šią problemą Direktyvoje 2014/24/ES numatyta tam tikrų priemonių, kurios buvo įtrauktos ir į Įstatymo projektą. Pirmiausia siekiama pakeisti principinį požiūrį nustatant, kad vienintelis viešuosiuose pirkimuose taikomas pasiūlymų vertinimo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo ir praktikoje jis pritaikomas vienu iš trijų būdų, t. y. vertinant pagal kainą, sąnaudas arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Taigi, kurį iš būdų bepasirinktų perkančioji organizacija, ji visada turi siekti ekonomiškai naudingiausio sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomiškai naudingiausiu negalėtų būti išrinktas pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Susipažinusi su tiekėjų pasiūlymais perkančioji organizacija paprastai nebegalėtų padidinti pirkimui skirto biudžeto, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios dvi sąlygos: pirkimui skirtas biudžetas nebuvo nurodytas skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose ir visų tiekėjų, kurių pasiūlymai atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlymai viršijo perkančiosios organizacijos nustatytą biudžetą. Kadangi pasiūlymų vertinimo viešuosiuose pirkimuose terminologija pasikeitė, svarbu paaiškinti jos santykį su ankstesniuoju reguliavimu. Anksčiau vartota ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus sąvoka atitiks naująją kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijaus sąvoką, o mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus atitiks naująjį kainos kriterijų. Į tai reikės atsižvelgti aiškinant ankstesniąją teismų praktiką.
Siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir sąnaudų kriterijaus taikymą. Naudojantis šia galimybe, Įstatymo projekte numatoma, kad iki 2019 metų gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami taikant kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės, o nuo 2020 metų sausio 1 d. negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendros vertės. Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų pasiūlymams vertinti, gali būti atsižvelgiama į įvairiausius kokybinius, aplinkosaugos, socialinius kriterijus, tačiau visada turi būti vertinamas ir kainos ar sąnaudų elementas. Vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu (apimant visus jo gyvavimo ciklo etapus nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo), jie turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją, būti efektyviai patikrinami ir jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Išsamiau šių kriterijų reikalavimai yra aptarti ESTT byloje Wienstrom C–448/01. Svarbi naujovė taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų yra galimybė vertinti tiekėjo personalo organizavimą ir patirtį. Tai gali užtikrinti aukštesnę ekonominę vertę ir geresnę pirkimo sutarties įvykdymo kokybę. Šiuo atveju turi būti vertinami komandos (asmenų), kurie tiesiogiai vykdys pirkimo sutartį, sugebėjimai ir patirtis. Todėl svarbu, kad tie asmenys, kurie buvo nurodyti pasiūlymų vertinimo metu, vėliau ir dirbtų prie sudarytos pirkimo sutarties vykdymo. Pasirinkusi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas.
Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu. Kaina arba sąnaudos gali būti užfiksuoti nacionaliniuose teisės aktuose arba juos konkrečiai pirkimo procedūrai gali užfiksuoti pati perkančioji organizacija. Tokia galimybė suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą. Pasiūlymų vertinimui pasirinkus sąnaudų kriterijų, atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamas sąnaudas. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo sąnaudas gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms sąnaudų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras sąnaudų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis. Jeigu Europos Sąjungos lygiu yra patvirtintas bendras gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas, tai apskaičiuojant sąnaudas turi būti remiamasi tokiu metodu. Šiuo metu galioja
. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones patvirtintas gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodas. Jeigu nėra Europos Sąjungos lygiu patvirtinto gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodo, tai valstybė narė tam tikriems produktams gali nusistatyti nacionalinę metodologiją arba gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodologiją gali pasirengti ekspertų asociacijos ar pačios perkančiosios organizacijos. Dėl pirkimo būdų (Įstatymo projekto 57–73 straipsniai). Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų praktiką modernizuojami ir lanksčiau praktikoje pritaikomi pirkimų būdai.
Valstybės narės turi į nacionalinę teisę persikelti visus Direktyvoje 2014/24/ES nustatytus pirkimo būdus ir jų taikymo sąlygas, išskyrus tai, kad gali būti susiaurinti neskelbiamų derybų taikymo atvejai. Viešuosiuose pirkimuose taikomi šie būdai: atviras konkursas, ribotas konkursas, skelbiamos derybos, konkurencinis dialogas, neskelbiamos derybos ir inovacijų partnerystė. Atvirą arba ribotą konkursą perkančiosios organizacijos gali pasirinkti visais atvejais ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą. Siekiant pagreitinti viešųjų pirkimų procesus, atviroje procedūroje leidžiama pasirinkti, ar pirmiau vertinti tiekėjų kvalifikaciją, ar pasiūlymus. Pakeičiamas skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiamos derybos yra lanksti pirkimo procedūra, leidžianti įsigyti geriausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių produktų, praplečiamas atvejų, kada galima pasirinkti šią procedūrą, sąrašas. Konkurencinį dialogą bus galima pasirinkti tais pačiais atvejais kaip ir skelbiamas derybas. Skelbiamas derybas arba konkurencinį dialogą galima vykdyti, kai: rinkoje siūlomas produktas negali visiškai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių ir tokį produktą reikėtų patobulinti, kad jis būtų tinkamas; reikalingi dizaino ar inovatyvūs sprendimai; būtinos derybos dėl produkto pobūdžio, jo sudėtingumo, teisinių ar finansinių sąlygų; techninės specifikacijos negali būti aprašytos pateikiant nuorodas į esamus standartus, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentus ir pan.; kai vykdant atvirą ar ribotą konkursą buvo gauti nepriimtini pasiūlymai, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.
Atkreiptinas dėmesys, kad po atviro konkurso ar riboto konkurso pasirinkusi skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą, perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai į derybas kviečia visus vykusiam atviram ar ribotam konkursui pasiūlymus pateikusius tiekėjus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir formalius pirkimo procedūros reikalavimus. Šiame kontekste formalių pirkimo procedūros reikalavimų pavyzdžiais galėtų būti laikomi reikalavimai pateikti pasiūlymą trimis egzemplioriais, parengti pasiūlymo turinį, pasiūlymą pasirašyti ne paprastu, o saugiu kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu. Skelbiamose derybose nustatoma nauja sąlyga, kad perkančiosios organizacijos nustatyti esminiai minimalūs reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai negali būti derybų objektas. Panaši sąlyga taikoma ir konkurenciniame dialoge. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą, lygiateisiškumą, konkurenciją šiose derybinėse procedūrose.
Tobulinant konkurencinio dialogo procedūrą nustatoma, kad pradžioje turės būti parengiamas šios procedūros atlikimo grafikas, o pateikus galutinius pasiūlymus, perkančioji organizacija dar galės dėl jų vykdyti tam tikras derybas (dėl finansinių įsipareigojimų, galutinių sutarties vykdymo sąlygų), tačiau užtikrindama, kad jų metu nebūtų keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai ir tai nesukeltų pavojaus dėl konkurencijos iškreipimo ar diskriminacijos atsiradimo. Konkurencinio dialogo metu atliekamų procedūrų orientacinis tvarkaraštis, kaip ir perkančiosios organizacijos poreikiai bei reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai, nurodomi skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente. Aprašomasis dokumentas yra techninės specifikacijos, kuri rengiama pirkimus atliekant kitais pirkimo būdais, atitikmuo. Toks terminas pasirinktas siekiant nurodyti, kad šis dokumentas yra mažiau detalus negu įprasta techninė specifikacija. Neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos iš esmės nepasikeitė, palyginti su ankstesniu reguliavimu. Tam tikros neskelbiamų derybų sąlygų formuluotės (t. y. kai perkamą objektą dėl techninių ir meninių priežasčių gali pasiūlyti tik konkretus tiekėjas) buvo peržiūrėtos siekiant suderinamumo su Pasaulio prekybos organizacijos Sutartimi dėl viešųjų pirkimų. Taip pat atsirado aiškios neskelbiamų derybų sąlygose vartojamų sąvokų „netinkama paraiška“ ir
„netinkamas pasiūlymas“ apibrėžtys. Tam tikrų neskelbiamų derybų sąlygų (kai iš
to paties tiekėjo perkama papildomai dėl ekonominių ar techninių priežasčių ar perkama papildomai dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti) nebeliko, nes jos buvo performuluotos kaip pirkimo sutarties keitimo sąlygos.
Siekiant išsaugoti nuoseklumą ir atsižvelgiant į anksčiau galiojusį reguliavimą, supaprastintuose pirkimuose nustatoma daugiau atvejų, kada leidžiama taikyti neskelbiamas derybas, nei tarptautiniuose pirkimuose. Supaprastintų pirkimų n eskelbiamų derybų pasirinkimo sąlygos taip pat beveik nepasikeitė. Peržiūrėta neskelbiamų derybų pasirinkimo sąlyga, susijusi su ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių teikiamomis nematerialaus pobūdžio (intelektinėmis) paslaugomis. Ji praplėsta įtraukiant ir šių komisijų, komitetų, tarybų pasitelkiamų ekspertų bei valstybės institucijų kontrolės veiklai reikalingų ekspertų paslaugų pirkimus, tuo siekiant kad šių ekspertų paslaugos būtų kokybiškos, patikimos, atliekamos nepriklausomai ir nešališkai, atitiktų perkančiosios organizacijos lūkesčius ir poreikius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, vertinančių pretendentų gauti valstybės premijas, kitas premijas mokslo, švietimo, kultūros ir meno plėtrai paskatinti arba teikiančių išvadas mokslo, švietimo, kultūros ir meno politikos įgyvendinimo klausimais, sudarymo tvarką nebūtinai nustato įstatymai ar jų įgyvendinamieji teisės aktai, atsisakyta reikalavimo, kad šia sąlyga būtų galima naudotis tik tuo atveju, kai ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių sudarymo tvarka nustatyta įstatymu.
Įvertinus mokslo įstaigų keliamas problemas, kad siekiant tinkamai atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentus dažnai reikia skubiai įsigyti konkrečių jiems reikalingų specialių prekių (reagentų, prietaisų ir pan.), o atliekant pirkimo procedūras atviro konkurso būdu (ar kitais skelbiamais pirkimo būdais) stabdomi moksliniai tyrimai ar eksperimentai ir rizikuojama įsigyti ne visiškai poreikius atitinkančių prekių, siūloma leisti neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat įsigyti prekių, jeigu jos gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais ir yra ženklinamos kaip išimtinai mokslo tikslams skirtos prekės. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos siūlymą, neskelbiamų derybų pirkimo būdu taip pat siūloma leisti įsigyti valstybės iždo funkcijų vykdymui reikalingas finansines, kredito reitingo nustatymo ir finansinės informacijos teikimo paslaugas. Šią galimybę siūloma nustatyti atsižvelgiant į Finansų ministerijos pateiktus argumentus, kad perkant šias paslaugas, valstybės iždas negali taikyti kitais pirkimo būdais atliekamo pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų, kadangi taikant šiuos reikalavimus nebūtų galima užtikrinti operatyvaus ir efektyvaus valstybės skolos ir valstybės lėšų valdymo, kas, tikėtina, turėtų neigiamą įtaką galutiniam tiek finansiniam, tiek nefinansiniam (įvairių rizikos rūšių valdymo proceso) rezultatui.
Be to, kitais pirkimo būdais atliekamo pirkimo procedūroms keliami reikalavimai perkant finansines paslaugas būtų nesuderinami su šių paslaugų specifika ir neatitiktų kitų Europos Sąjungos šalių valstybės skolos valdymo agentūrų bei centrinių bankų taikomos praktikos. Taip pat pažymėtina, kad pasauliniu mastu pripažįstami trijų tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikiami reitingai, o aktualią finansinę informaciją pasauliniu mastu teikia bendrovės Bloomberg ir Reuters. Siekiant efektyvaus ir savalaikio valstybės iždo funkcijų vykdymo reikalingos visų minėtų agentūrų ir bendrovių teikiamos paslaugos. Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrais neskelbiamų derybų atvejais (pavyzdžiui, kai pirkimo sutartį gali įvykdyti tik konkretus tiekėjas, kai perkama prekių biržoje, visais supaprastintų neskelbiamų derybų atvejais) perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šiam pirkimo būdui taikomų ir kitų pirkimo procedūroms, t. y. nuo jų pradžios iki pabaigos, kaip nustatyta Įstatymo projekte, keliamų reikalavimų. Tačiau veiksmams, atliekamiems iki tokiu būdu vykdomo pirkimo procedūrų pradžios ir joms pasibaigus, Įstatymo projekto reikalavimai taikomi. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vienas svarbiausių ekonominės pažangos variklių, todėl perkančiosios organizacijos turėtų stengtis strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus inovacijoms skatinti.
Inovatyvių prekių, paslaugų ir darbų pirkimas gerina viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, padeda pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį, užtikrinti didesnę ekonominę naudą, naudą aplinkai ir visuomenei. Įstatymo projekte pasiūlomas naujas pirkimo būdas inovatyviems pirkimams atlikti – inovacijų partnerystė. Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tada, kai perkančioji organizacija nori įsigyti naujo produkto, kurio dar nėra rinkoje, sukūrimą. Inovacijų partnerystė atliekama dviem etapais
Preliminarioji sutartis yra gana plačiai taikoma ir efektyvi pirkimų priemonė, todėl ji iš esmės lieka nepakitusi, išskyrus kai kuriuos patobulintus aspektus. Pirmiausia aiškiai nustatoma, kad preliminariąja sutartimi gali naudotis tik tos perkančiosios organizacijos, kurios nurodytos kaip tos sutarties šalys. Siekiant neužverti rinkos konkurencijai, galioja principas, kad sudaryta preliminarioji sutartis yra uždara sistema tiek naujų tiekėjų, tiek naujų perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Tačiau nebūtina išvardinti tikslių perkančiųjų organizacijų pavadinimų – galima nurodyti jų grupes pagal geografines teritorijas. Pavyzdžiui, preliminarioji sutartis gali būti skirta tam tikrų savivaldybių viešosioms ligoninėms. Taisyklė dėl perkančiųjų organizacijų, kurios yra preliminariosios sutarties šalys, įvardijimo galioja tiek centrinėms perkančiosioms organizacijoms, tiek kitoms perkančiosioms organizacijoms, sudarančioms tokias sutartis. Kitas pakeitimas – nebelieka anksčiau galiojusios sąlygos, kad sudarant preliminariąją sutartį su keletu tiekėjų, jų turi būti bent trys. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija galės tokią sutartį sudaryti ir su dviem tiekėjais. Galiausiai Įstatymo projekte atsiranda nauja galimybė vykdyti iš dalies atnaujintą ir iš dalies neatnaujintą tiekėjų varžymąsi siekiant sudaryti konkrečią pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu. Iki šiol Europos Komisijos parengti aiškinamieji dokumentai dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo ir vykdymo išlieka galioti su tam tikrais pakeitimais, atsižvelgiant į pasikeitusį reguliavimą. Viešųjų pirkimų praktikoje iškilo poreikis atnaujinti ir supaprastinti dinaminę pirkimų sistemą, kad perkančiosios organizacijos galėtų kuo efektyviau pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. Dinaminė pirkimo sistema taikoma įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje yra visuotinai žinomos.
Nuo šiol dinaminė pirkimo sistema bus pagrįsta riboto, o ne atviro konkurso procedūromis, todėl tiekėjams nebereikės teikti orientacinių pasiūlymų, kurie buvo tapę viena iš pagrindinių administracinę naštą dinaminėje pirkimo sistemoje didinančių priežasčių. Į dinaminę pirkimo sistemą pateks kandidatai, kurie jos galiojimo laikotarpiu yra pateikę paraiškas ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos. Pirmąjį konkretų pirkimą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu perkančioji organizacija galės pradėti tik įvertinusi visas po pirmojo kvietimo dalyvauti pirkime gautas paraiškas. Atlikdama konkretų pirkimą, perkančioji organizacija kvies pateikti pasiūlymus visus dinaminėje pirkimo sistemoje esančius kandidatus. Taip ji galės pasinaudoti ypač dideliu tiekėjų pasiūlymų skaičiumi, o tai padės užtikrinti efektyvią konkurenciją ir optimaliai panaudoti viešąsias lėšas. Nebelieka anksčiau galiojusio ribojimo, kad dinaminė pirkimo sistema turi galioti ne ilgiau kaip 4 metus. Nuo šiol tik reikalaujama skelbime apie pirkimą nurodyti jos galiojimo terminą, o jam pasikeitus, papildomai apie tai paskelbti. Nauja elektroninių pirkimų atlikimo priemonė – elektroninis katalogas – padidins tiekėjų konkurenciją, supaprastins pirkimų procesus, ypač laiko ir finansinių sąnaudų prasme. Elektroninis katalogas yra visiems tiekėjams bendras informacijos pateikimo ir jos automatinio apdorojimo formatas. Norėdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje, tiekėjai sudaro elektroninius katalogus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas technines specifikacijas ir formą. Tiekėjas negali automatiškai panaudoti savo turimo prekių katalogo – jis turi jį pritaikyti pagal konkretų pirkimą.
Tuo siekiama užtikrinti, kad tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge būtų tik tos prekės, paslaugos ir darbai, kuriuos nori įsigyti perkančioji organizacija ir kurie atitinka jos keliamus reikalavimus. Elektroninį katalogą perkančiosios organizacijos gali pasitelkti visose pirkimo procedūrose, kuriose naudojamos elektroninės komunikavimo priemonės. Iš anksto pateiktų elektroninių katalogų pagrindu gali būti vykdomas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąją sutartį ar jie gali būti naudojami sudarant konkrečią pirkimo sutartį dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Tokiais atvejais net pati perkančioji organizacija galėtų susiformuoti pasiūlymą iš anksčiau tiekėjo pateiktame elektroniniame kataloge nurodytos informacijos ir prašyti tiekėjų patvirtinti tokį pasiūlymą. Ši priemonė ypač tiktų centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomiems stambiems viešiesiems pirkimams. Ryškėja centralizuotai vykdomų pirkimų tendencija, taip sukuriant masto ekonomijos efektą, sumažinantį viešųjų pirkimų kainas ir sandorių sudarymo sąnaudas bei padidinantį pirkimų valdymo profesionalumą. Tačiau pastebėta, kad šiuo metu galiojanti pareiga pirkti centralizuotai, jei centrinė perkančioji organizacija siūlo tinkamus produktus ir jų negalima įsigyti efektyvesniu būdu tam tikrais atvejais turi neigiamą poveikį smulkiajam verslui. Regionuose įsikūrusios mažos įmonės, įvertinusios tai, kad neturės pajėgumų vykdyti sutartis bet kurioje Lietuvos dalyje esančiai perkančiajai organizacijai, nesiekia dalyvauti centrinės perkančiosios organizacijos pirkimuose dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo ir tokiu būdu praranda galimybes sudaryti pirkimo sutartis su tame pačiame regione esančiomis perkančiosiomis organizacijomis.
Dėl minėtos pareigos taip pat nukenčia naujai įsisteigusios įmonės ar tiekėjai, kurie dėl įvairių priežasčių nesudalyvavo ir nelaimėjo centrinės perkančiosios organizacijos pirkime dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo, kadangi jos praranda galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartis su perkančiosiomis organizacijomis visam preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma šiuo metu galiojančios pareigos pirkti centralizuotai ir paliekama teisė pačioms perkančiosioms organizacijoms spręsti, ar vykdyti pirkimą pasinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ar ne. Įstatymo projekte patikslinama centralizuotų pirkimų veiklos sąvoka – pabrėžiama, kad tokia veikla laikoma tik tada, kai centralizuoti pirkimai atliekami nuolatos. Taigi, centrine perkančiąja organizacija nebus laikoma perkančioji organizacija, kuri keletą kartų atliko centralizuotus pirkimus ir tai nėra jos nuolatinė veikla. Perkant centralizuotai galima pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos kaip iš didmenininkės arba pasinaudoti jos atlikta pirkimo procedūra, sudaryta preliminariąja sutartimi bei dinamine pirkimo sistema. Centrinė perkančioji organizacija gali užsiimti ir pagalbine pirkimų veikla, apimančia konsultacijas pirkimų klausimais, pirkimų valdymą. Perkančioji organizacija netaiko viešųjų pirkimų taisyklių įsigydama iš centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų atlikimo paslaugas ir su šiomis paslaugomis tiesiogiai susijusias pagalbinės pirkimų veiklos paslaugas.
Centralizuotuose pirkimuose svarbus atsakomybės už viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas. Įstatymo projekte nustatoma pagrindinė taisyklė – laikoma, kad perkančioji organizacija tenkina viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, jeigu ji perka per ar iš centrinės perkančiosios organizacijos. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, kai centrinė perkančioji organizacija pati atlieka visą pirkimo procedūrą. Jeigu dalį pirkimo procedūros perkančioji organizacija atlieka savarankiškai (pavyzdžiui, atnaujintą tiekėjų varžymąsi preliminariosios sutarties pagrindu ar konkrečios pirkimo sutarties sudarymą dinaminės pirkimo sistemos pagrindu), tai ji prisiima atsakomybę už tą pirkimo procedūros dalį. Įstatymo projekte skiriama dėmesio ir kitoms grupinių pirkimų formoms nei centralizuoti pirkimai – tai bendrai kelių tos pačios ar skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai. Bendras pirkimų atlikimas gali būti įvairių formų. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos gali pasirengti bendras prekių, paslaugų ar darbų pirkimų technines specifikacijas, pagal kurias vėliau kiekviena atskirai atliks savo pirkimus, arba kelios perkančiosios organizacijos gali kartu atlikti pirkimo procedūrą ar pavesti viena kitai atlikti tam tikras užduotis. Atsakomybės už viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi paskirstymo klausimas taip pat svarbus bendrai atliekamuose pirkimuose. Šiuo atveju galioja bendra taisyklė – kai kelios perkančiosios organizacijos kartu atlieka pirkimo procedūrą, jos prisiima solidariąją atsakomybę. Tačiau jeigu tik dalis pirkimo procedūros atliekama bendrai, tai solidarioji atsakomybė atitenka tik už bendrai atliekamą pirkimo dalį.
Kiekviena perkančioji organizacija atskirai atsako už pirkimo dalį, kurią ji atlieka savarankiškai. Kai kelios perkančiosios organizacijos iš skirtingų valstybių narių bendrai atlieka pirkimą, svarbu nuspręsti, kurios šalies viešųjų pirkimų taisyklėmis bus vadovaujamasi, kaip bus pasidalijamos užduotys. Jei šie klausimai neišspręsti tarp tų perkančiųjų organizacijų atstovaujamų valstybių narių sudarytame tarptautiniame susitarime, tai perkančiosios organizacijos pačios turi sudaryti susitarimą ir jame tai aptarti. Taip pat skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali įsteigti bendrą subjektą. Tuomet steigimo dokumentuose nustatoma, koks viešųjų pirkimų reguliavimas bus taikomas įsteigto bendro subjekto atliekamiems pirkimams – ar tos šalies, kurioje registruota juridinio asmens buveinė, ar tos šalies, kurioje bendras subjektas vykdo veiklą. Dėl pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo ir vykdymo (Įstatymo projekto 84–89 straipsniai). Įstatymo projektu apribojama viešojo pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių sudarymo trukmė taip siekiant labiau atverti viešųjų pirkimų rinką konkurencijai. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų; bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų; prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai; dokumentų saugojimo paslaugų; darbų; investicijų projektų įgyvendinimo ir pan.
Pirkimo sutartyse gali būti nustatomas ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ir kitais Įstatymo projekte nenurodytais atvejais perkančiajai organizacijai pagrindus, kad tai yra naudingiau ekonominiu ar socialiniu požiūriu. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu. Tokie atvejai galėtų būti, kai tiekėjui būtina naudotis įranga, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis kaip ketveri metai ir kuri privalo būti prieinama bet kuriuo preliminariosios sutarties galiojimo metu. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau nei preliminariosios sutarties galiojimo terminas, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta, kad komercinėse sutartyse, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas yra viešasis subjektas, atsiskaitymo terminas neturi viršyti 30 dienų. Tam tikrais atvejais šis terminas gali būti ilgesnis (kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus), tačiau bet kuriuo atveju negali viršyti 60 dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Tačiau, Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, minėtose sutartyse dažnai nustatomas ilgesnis terminas, trunkantis iki 90 ar net 120 dienų.
Dėl ilgo atsiskaitymo termino įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą, tai neigiamai atsiliepia jų veiklai ir galimybėms išlikti rinkoje, o tam tikrais atvejais gali lemti ir bankrotą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatoma, kad atsiskaitymų terminai turi atitikti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba, prižiūrėdama kaip perkančiosios organizacijos laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kartu prižiūrės ir kaip viešojo pirkimo sutartyse nustatomi terminai atitinka Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo, įstatyme nuspręsta apibrėžti subtiekimo sutarties sąvoką, nors jos ir nėra Direktyvoje 2014/24/ES. Subtiekimo sutartimi laikoma laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (subtiekėjų) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau taip pat vadinami subtiekėjais) raštu ar žodžiu sudaryta sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi, subtiekimu laikomas dalies sudarytos pirkimo sutarties prievolių perdavimas pirmajai arba dar tolesnei subtiekėjų grandžiai. Tačiau subtiekimu nebus laikoma žaliavos, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekimas arba pagalbinė veikla, kuri reikalinga vykdant pirkimo sutartį, tačiau nėra tiesioginis tos sutarties dalykas. Pavyzdžiui, kai perkamos anglų kalbos mokymo paslaugos ir reikalaujama kursų metu klausytojus aprūpinti vadovėliais, vadovėlių pirkimas (kurį atliks konkursą laimėjusi kalbų mokymo įmonė) nebus laikoma subtiekimu. Tačiau jeigu pirkimo objektas apimtų anglų kalbos mokymo paslaugą ir papildomai vadovėlio sukūrimą, tuomet vadovėlio sukūrimo perleidimas trečiajam subjektui būtų laikomas subtiekimu.
Perkančioji organizacija galės reikalauti tiekėjo nurodyti savo pasiūlyme, kuriai sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir privalės reikalauti iš tiekėjo nurodyti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus. Pažymėtina, kad ne visais atvejais pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas žinos subtiekėjus, kuriuos jis pasitelks vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, kai pasiūlymą teikiantis tiekėjas turi perkančiosios organizacijos statusą ir nori pasitelkti subtiekėją, jis turi atlikti atskirą viešojo pirkimo procedūrą tam subtiekėjui parinkti. Taigi, tokiu atveju teikdamas pasiūlymą jis dar nežinos savo būsimo subtiekėjo. Sudarydama pirkimo sutartį, perkančioji organizacija turi reikalauti iš pagrindinio tiekėjo nurodyti jo pasitelkiamus subtiekėjus, o jei vykdant sutartį atsiranda naujų subtiekėjų ar jie pakeičiami, apie tai irgi privaloma informuoti. Vienas iš nuostatos dėl subtiekėjų nurodymo tikslų yra užtikrinti tam tikrą skaidrumą subtiekimo grandinėje. Perkančioji organizacija privalo turėti informaciją apie asmenis, kurie atlieka darbus ar teikia paslaugas pastatuose ar statiniuose (pavyzdžiui, savivaldybėse, mokyklose, uostuose, keliuose), už kuriuos ji yra atsakinga ar kuriuos ji prižiūri. Įstatymo projekte įtraukta nauja nuostata dėl galimybės perkančiajai organizacijai tiesiogiai sumokėti subtiekėjui už jo tinkamai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes, jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis ir subtiekėjas to prašo. Perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
Tikimasi, kad tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Perkančioji organizacija gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos (išskyrus, tai privaloma padaryti, kai tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus). Tai galima atlikti ir vertinant tiekėjo pasiūlymą, ir sudarius sutartį (kai pasitelkiami subtiekėjai paaiškėja tik po sutarties sudarymo). Vienas iš tokios nuostatos tikslų yra suteikti perkančiajai organizacijai įrankį, padedantį užtikrinti, kad subtiekėjai laikosi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose. Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos nuostatos, reguliuojančios sudarytų pirkimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių keitimo ir nutraukimo tvarką, taip siekiant didesnio viešųjų pirkimų procedūrų patikimumo ir skaidrumo. Pirkimo sutarčių keitimo galimybės pagrįstos išaiškinimais ESTT bylose, ypač Pressetext C-454/06 ir Wall C-91/08. Jos gali būti taikomos ir viešojo pirkimo sutartims, ir preliminariosioms sutartims. Įstatymo projekte aprašytas pirkimo sutarčių keitimo galimybes bus galima taikyti ir toms sutartims, kurios sudarytos dar iki naujojo Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo. Tačiau pirkimo sutartį galima pakeisti tik jos galiojimo laikotarpiu, o papildomų poreikių atsiradus vėliau, jau turės būti atliekama nauja pirkimo procedūra. Keičiant pirkimo sutartį nereikia atlikti jokios pirkimo procedūros.
Pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį galima pakeisti pagal iš anksto joje numatytas sutarties peržiūros sąlygas, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, ir pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pavyzdžiui, perkant valymo paslaugas
pavyzdys būtų, kai valymo paslaugos perkamos 3 metams 2 įstaigoms su pasirinkimo galimybe padidinti valomų įstaigų apimtį iki 3 įstaigų per tuos pačius 3 metus. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas visada galimas, kai yra visos šios sąlygos kartu: bendra pakeitimų vertė neviršija atitinkamos pirkimo vertės ribos (atsižvelgiama į tai, ar sudarant pradinė sutartis sudaryta atlikus tarptautinį, ar supaprastintą pirkimą), vadinamosios de minimis ribos (prekėms ir paslaugoms 10 procentų, o darbams 15 procentų nuo pradinės sutarties vertės) ir pakeitimu iš esmės nepakeičiamas sutarties pobūdis. Be to, sutarties sudarytos atlikus supaprastintą pirkimą, pakeitimai negalimi, jeigu sudarant sutartį turėjo būti taikomos tarptautiniam pirkimui nustatytos taisyklės. Taip pat leidžiami pirkimo sutarties pakeitimai, kurie nėra esminiai. Esminiais sutarties pakeitimais laikytini tokie, dėl kurių pirkimą galėtų laimėti kitas tiekėjas ar ekonominė pusiausvyra pasikeistų tiekėjo naudai, ar būtų ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Esminiais laikomi ir tokie pakeitimai, dėl kurių pakeičiamas bendras pirkimo sutarties pobūdis. Sąlyga, kad negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, turėtų būti suprantama taip, kad darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, negali būti pakeičiamos skirtingais dalykais arba negali būti iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis.
Pavyzdžiui, jeigu pagal sudarytą pirkimo sutartį buvo perkamos šiukšliavežės, o keičiant sutartį norima papildomai įsigyti lengvųjų automobilių arba darbo drabužių, tai jau būtų laikoma sutarties pobūdžio pakeitimu. Sąlygos dėl ženkliai išplečiamos pirkimo sutarties apimties praktinis pavyzdys galėtų būti atvejis, kad jeigu statoma atominė elektrinė, tai sprendimas pastatyti dar vieną tikrai būtų žymus pakeitimas, kuriuo ženkliai išplečiama pirkimo sutarties apimtis. Kai kurios anksčiau buvusios neskelbiamų derybų sąlygos Įstatymo projekte nustatomos kaip sutarties pakeitimo sąlygos. Sutarties pakeitimu bus laikoma, kai iš to paties tiekėjo perkama papildomai, nes tiekėjo pakeitimas neįmanomas dėl ekonominių, techninių priežasčių ir tai pareikalautų išlaidų dubliavimo. Atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės. Taip pat sutarties pakeitimas galimas, kai jo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Įstatymo projekte nustatyta, kad tokiu atveju negali būti iš esmės pakeičiamas sutarties pobūdis, atskiro pakeitimo vertė negali viršyti 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės. Pažymėtina, kad atitinkamos Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatos yra lankstesnės – jose nereikalaujama, kad ne bendra atskirų pakeitimų vertė neviršytų 100 procentų pradinės sutarties vertės.
Griežtesnis reguliavimas nacionalinėje teisėje pasirinktas atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymą užkirsti kelią galimam perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui ir Europos Komisijos ekspertų nuomonę, kad valstybė narė gali nustatyti griežtesnes sutarčių keitimo sąlygas. Atlikus bet kurį iš šių dviejų pirkimo sutarties pakeitimų, turi būti paskelbtas skelbimas apie sutarties pakeitimą per Europos Sąjungos leidinių biurą ir (ar) CVP IS . Galiausiai pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti pakeičiama, kai sutarties šalis pakeičiama nauja dėl bent vienos iš šių priežasčių: iš anksto numatytos pirkimo sutarties sąlygos, tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, perkančiajai organizacijai perėmus pagrindinio tiekėjo įsipareigojimus subtiekėjams. Kai tiekėjas pakeičiamas nauju dėl reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto, tai naujas tiekėjas (kuris gali būti sukurtas kaip naujas subjektas po reorganizavimo ar tas, kuris įgijo bankrutavusio subjekto turtą po likvidavimo) turi atitikti anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nuostatų, sukuriančių pagrindą nutraukti pirkimo sutartį. Šis trūkumas pašalinamas naujomis Įstatymo projekto nuostatomis, kurios leidžia nutraukti pirkimo sutartį paaiškėjus, kad ji sudaryta neteisėtai ir dėl to priimtas ESTT sprendimas ar ji buvo pakeista pažeidžiant viešųjų pirkimų taisykles. Analogiškais atvejais bus galima nutraukti ir sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis. Be to, nurodoma, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukiama ir sutartyje numatytais atvejais bei kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais.
Dėl valdymo viešųjų pirkimų srityje (Įstatymo projekto 90–97 straipsniai). Siekiant veiksmingo ir nuoseklaus viešųjų pirkimų taisyklių taikymo, svarbu stebėti viešųjų pirkimų politikos raidos tendencijas, nustatyti struktūrines problemas. Taip galima identifikuoti problemas viešųjų pirkimų srityje ir ieškoti jų sprendimo būdų. Viešųjų pirkimų stebėsenos ataskaitą reguliariai rengs viešųjų pirkimų priežiūrą atliekanti Viešųjų pirkimų tarnyba, o jos rezultatus ji pateiks Europos Komisijai ir paskelbs viešai. Viešųjų pirkimų stebėsenos ataskaita apims dažniausius netinkamo viešųjų pirkimų taisyklių taikymo atvejus ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą, informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų pirkimuose atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos, supaprastintų pirkimų statistiką ir pan. Perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų konsultavimas, informavimas ir pagalba jiems padeda siekti geresnių viešųjų pirkimų rezultatų. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos funkcijos, susijusios su mokymais, konsultacijomis, metodinės pagalbos dėl pirkimų planavimo ir vykdymo teikimu, atitinkamų rekomendacijų ir gairių rengimu. Viešųjų pirkimų tarnyba atliks ir kitas iki šiol jai priklausiusias funkcijas: įgyvendins viešųjų pirkimų politiką, atliks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų prevenciją, prižiūrės, kaip laikomasi šių taisyklių, teiks sutikimus perkančiosioms organizacijoms dėl vidaus sandorių sudarymo, tarptautinių pirkimų vykdymo neskelbiamų derybų būdu, atliks kitas Įstatymo projekte nurodytas funkcijas. Įstatymo projekte nurodomos ir kitos viešųjų pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos.
Formuojant Europos Sąjungos viešųjų pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės viešųjų pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, kurios ministras atsakingas už viešųjų pirkimų valdymo sritį. Viešųjų pirkimų priežiūrą atlieka ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją. Konkurencijos taryba konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rengia gaires interesų konfliktų nustatymo klausimais. V alstybės įmonė Registrų centras teikia duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į CVP IS. Dėl ginčų nagrinėjimo (Įstatymo projekto 99–105 straipsniai). Įstatymo projekte išlieka iki šiol galiojusi viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarka, išskyrus tai, kad nustatomi tam tikri neesminiai pakeitimai atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus ir trumpinami sutarties atidėjimo bei pretenzijos pateikimo terminai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte aprašyta ginčų nagrinėjimo tvarka suderinta su Direktyva 2007/66/EB , kuri nebuvo keičiama. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatomis siekiama skaidresnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų sutaupymo, administracinės naštos mažinimo perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, nepagrįstų tiekėjų skundų prevencijos. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką sprendžiant kriminogeninę situaciją. Tiekėjų pašalinimo pagrindai dėl teistumo už dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje, korupciją, sukčiavimą, pinigų plovimą papildyti naujais – už teroristinius nusikaltimus ir prekybą žmonėmis, o taip pat už turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis padaroma žalos Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip apibrėžta Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos. Be to, bus privaloma šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis nubaustas už mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, nemokėjimą ir dėl to įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte ypatingas dėmesys skiriamas palankesnių sąlygų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kūrimui. Perkančiosios organizacijos skatinamos skaidyti pirkimo objektą į dalis, taip sudarant galimybę stambiuose pirkimuose dalyvauti ir smulkesniems subjektams. Sudaroma galimybė perkančiosioms organizacijoms tiesiogiai sumokėti subtiekėjams už jų tinkamai atliktus darbus, jeigu jie to pageidauja.
Nustatoma sąlyga, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu turės būti svarstomi ir priimami šie lydimieji įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232 , 4233 ,4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 241 , 25, 26, 31, 32, 44, 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 28 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas bei pirmiau išvardyti lydimieji įstatymų projektai turėtų būti svarstomi ir priimami kartu, kadangi šiais projektais keičiamas teisinis reguliavimas yra susijęs. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija pagal kompetenciją turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2016 m. gruodžio 31 d. 12.
valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą, bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems CVP IS modifikavimo darbams, kuriuos atliks Viešųjų pirkimų tarnyba. Reikalinga lėšų suma – 194000 EUR. Ši suma bus panaudojama CVP IS vidaus sandorių moduliui, skelbimų ir ataskaitų formoms (naujų skelbimų formų kūrimas, esamų skelbimų ir ataskaitų formų koregavimas, preliminariai – 33 formos), rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių, konsultacijų publikavimui. Be to, 2019 m. sukurtoje naujoje CVP IS kuriant susirašinėjimo modulį bei atliekant integraciją su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis (Įstatymo projekto 50, 90 straipsniai) taip pat bus reikalingos papildomos lėšos. Jas naujajai CVP IS planuojama gauti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.2-esfa-v-916 priemonę ,,Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas“. Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos efektyviau atlikti pirkimo procedūras (palankesnės sąlygos skatinti inovacijas, pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, reikalavimas pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis ir pan.), o tai turės įtakos valstybės lėšų sutaupymui ilgalaikėje (3 metų ir ilgesnėje) perspektyvoje. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant pirminę Įstatymo projekto versiją buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.
4-234 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES įgyvendinimo“ sudaryta darbo grupė, kurios sudėtyje buvo 43 suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai. Įstatymo projektas svarstytas 7 darbo grupės posėdžiuose, kuriuose aptarti visi darbo grupės narių pateikti pasiūlymai ir pastabos. Siekiant išanalizuoti sudėtingesnius tam tikrų sričių klausimus, taip pat organizuoti atskiri pasitarimai su Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos statybininkų asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, mokslo institucijų atstovais. Rengiant pirminę Įstatymo projekto versiją taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos Vyriausybių viešųjų pirkimų ekspertų grupėje bei dvišaliuose Lietuvos bei Europos Komisijos ekspertų susitikimuose dėl Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 2014/25/ES įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pateiktus išaiškinimus. Kilus abejonių dėl minėtų direktyvų nuostatų, organizuotos ir telefoninės konferencijos su Europos Komisijos ekspertais. Lietuvos Respublikos Seimui grąžinus pirminę Įstatymo projekto versiją tobulinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ūkio ministerija Įstatymo projektą patobulino įvertinusi suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus pateiktus svarstymų Lietuvos Respublikos Seime metu, įskaitant Lietuvos Respublikos Ekonomikos komiteto 2016 m. birželio 29 d. išvadose Nr. 113-P-24 nurodytas ir papildomai darbo tvarka pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. ––––––––––––––
2015-11-30 Nr. XIIP-3750 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos (toliau - Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos
Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES)
punktas. 2. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje skliaustuose pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis. 3. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje turi būti nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje. 4. Projekto 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga
„kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. 5.
jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
dėl pirkimų;
biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. 6. Projekto
„ teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES
nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl
„bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės
paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas. 7. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“.
Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. 8. Projekto 15 straipsnyje vartojama sąvoka „eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/24/ES
apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. 9. Projekto
dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „ Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“. 10. Ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. 11. Projekto
ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“. 12.
nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto
straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. 13. Projekto
faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). 14. Projekto
balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. 15. Projekto
tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių. 16. Projekto
mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį ( padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius) , svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. 17. Projekto
rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. 18. Projekto
tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų. 19.
2014/24/ES
skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką. 20. Projekto
reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. 21. Projekto
jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. 22. Projekto
nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. 23. Projekto
užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus. 24.
dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos , nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. 25. Projekto 39 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. 26. Projekto 45 straipsnio 1 dalyje dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika „prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą veiką.
Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika
„prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471
bei 1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas. Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. 27. Projekto 45 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą. 28. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktis tobulintinas:
Pirma, manytume, kad formuluotė
„per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad
mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių. Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje.
Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 29. Projekto 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų. 30. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taisytinos. Manytume, kad nurodytame punkte pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu. 31. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“. 32. Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte skliaustuose pateiktas apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio
sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. 33.
dalyje siūloma nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti. 34. Projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad p erkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros.
Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros
situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms). Be to, p rojekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“. 35.
dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad p erkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „ fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį-kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams , kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 36. Projekto 45 straipsnio 7 dalyje tiekėjo pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą. 37. Projekto 47 straipsnio 2 dalis taisytina, pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „ Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. 38.
eaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, p rojekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir
teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją. 39. Projekto 55 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. 40. Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. 41. Projekto 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas tobulintinas, nes jame nurodyto projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „ tarp jų ir nurodytas šio įstatymo
nurodytais atvejais“. 42. Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. 43.
dalies 2 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. 44. Projekto 73 straipsnio 1 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį taisytina. 45. Jeigu būtų atsižvelgta į šioje Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio
„perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame
sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“. 46. Projekto 78 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punkte neaišku, ką turi „atitikti“ nurodyta informacija. 47. Projekto 81 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje. 48. Projekto 84 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. 49. Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. 50. Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą.
Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK
nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. 51. Projekto 90 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. 52. Projekto 91 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas. 53.
dalyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo. 54. Projekto 92 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. 55. Projekto 93 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
2016-11-07 Nr. XIIP-3750(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). 2. Projekto
„reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio
sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 34 straipsnio 2 dalies
nurodyta informacija, kad p erkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais.
Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. 2. Projekto
užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. 4. Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.
Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES)56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje nurodytos sąlygos. 5. Projekto 70 straipsnio 3 dalis dėstytina iš naujos eilutės. 6. Projekto 84 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“. 7. Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. 8. Projekto
Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.
Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą.
Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo.
Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias v alstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 73 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
2017-03-28 Nr. XIIP-3750(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – nauja redakcija dėstomas įstatymas) 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo įstatymų pavadinimų santrumpos be žodžių „Lietuvos Respublikos“ yra perteklinės, nes įstatymo pavadinimas be šių žodžių gali būti rašomas įstatymo tekste kartojant įstatymo pavadinimą (Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr. 1R-298,
redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje vietoj žodžio „įmonių“ įrašytinas žodis „ūkio subjektų“, nes į laikinas asociacijas (susivienijimus) gali jungtis ne tik įmonės, bet ir kiti ūkio subjektai. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičiaus „29“ įrašytinas skaičius „26“. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio nuostatos tobulintinos:
Pirma, vertinamo straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „ perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl <...> teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo.“ Neaiškus, teisės perduoti valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius turinys, kokie skyriai turimi omenyje. Pastebėtina, kad pagal galiojančius įstatymus subjekto vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti perduoti valdyti kitam subjektui. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.
Antra, vertinamo straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.“ Taigi perkančiosios organizacijos - valstybės valdomos įmonės, skirtingai nei perkančiosios organizacijos – savivaldybės valdomos įmonės, neturės teisės sudaryti vidaus sandorių jokiais atvejais, įskaitant ir nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl siūlomas toks teisinis reguliavimas, kokie yra objektyvūs kriterijai nustatyti skirtingas viešųjų pirkimų taisykles valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms. Svarstytina, ar vien tik tai, kad vienus subjektus valdo valstybė, o kitus
(Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2000 m. gruodžio 6 d. ir kt. nutarimai). 5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomas įmonės požymis – „ Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius “.
Šis požymis turėtų būti tikslintinas nustatant pelno paskirstymo subjektus, paaiškinant, kas yra „dalyvavimo įmonės valdyme veiksniai“ bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus skirtingų teisinių formų viešųjų juridinių asmenų pelno paskirstymui nustatomi skirtingi apribojimai (pavyzdžiui, v iešosios įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms, valstybės ir savivaldybių įmonių pelno paskirstymas griežtai ribojamas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ), o privačių juridinių asmenų, įskaitant ir valstybės ir savivaldybių valdomas įmones, pelno paskirstymas iš esmės nėra ribojamas. 6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 34 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „prieš skelbiami“ įrašytini žodžiai „prieš skelbiant“. 7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies
sutarties vykdymą, nustatomas papildomas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindas – kai perkančioji organizacija „ turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo
“. Šis tiekėjo pašalinimo pagrindas diskutuotinas keliais
aspektais. Tiekėjo pašalinimo pagrindas – tai, kad tiekėjas įsteigtas siekiant išvengti šio ar bet kurio kito tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindo, nėra numatytas įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje, nustatančiame tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindus.
Be to, nėra aiškūs „įtikinamų duomenų“ vertinimo kriterijai, tikslas „išvengti šio pašalinimo pagrindo“ būtų objektyviai neįrodomas, o perkančiosios organizacijos argumentai būtų nuginčijami, jei pirkime dalyvautų tiekėjas (kad ir įsteigtas tų pačių steigėjų, kaip ir pašalinimo pagrindą atitinkantis kitas tiekėjas), atitinkantis įstatymo bei perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. 8. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnyje skirtingai nurodomi metais skaičiuojami terminai: „5 metus“, „3 metai“, „vieni metai“. Siūlytina juos suvienodinti. 9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata, kad tiekėjo, kuris yra bankrutavęs, perkančioji organizacija negali pašalinti iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, kiek tai susiję su sąlyga yra bankrutavęs, diskutuotina. Projekte siūloma įtvirtinti sąlyga „tiekėjas, kuris yra bankrutavęs“ gali būti suprantama įvairiai: 1) tiekėjas yra nemokus (yra įstatymuose nustatytos sąlygos inicijuoti tiekėjo bankrotą, bet bankroto procedūros nepradėtos) 2) tiekėjas teismo arba kreditorių susirinkimo pripažintas bankrutavusiu ir dėl to likviduojamas, 3) tiekėjo bankroto procedūros yra pasibaigusios ir jis yra likviduotas.
Atsižvelgiant į vertinamos teisės normos paskirtį, taip pat į tai, kad įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES teksto anglų kalba 57 straipsnio 4 dalies b papunkčio nuostata „ is bankrupt “ gali būti suprantama ir kaip „yra bankrutavęs“, ir kaip „yra nemokus“, į tai, kad toliau Direktyvos tekste ir įstatymo projekte pateikiama nuoroda į nemokumo ir likvidavimo procedūras, svarstytina galimybė vietoj žodžių „yra bankrutavęs“ įrašyti žodžius „yra nemokus“ arba „yra įstatymuose nustatytos sąlygos inicijuoti bankrotą.“
įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 46 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.“ (past. – pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyti tiekėjų pašalinimo pagrindai nėra privalomi (perkančioji organizacija gali juos taikyti savo nuožiūra), svarstytina galimybė tikslinti įstatymo projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio 1 dalies nuostatas: „ Perkančioji organizacija reikalauja , kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų .
Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų .“ (past. – pabraukta mūsų). 11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 52 straipsnio nuostatos, kiek jos susijusios su tiekėjo pašalinimu iš pirkimo procedūros dėl melagingos informacijos nuslėpimo ir melagingą informaciją patvirtinančių dokumentų nepateikimo , gali būti suprantamos nevienareikšmiškai, todėl tobulintinos. Manytume, kad iš pirkimo procedūros turėtų būti pašalintas tiekėjas, kuris nuslėpė informaciją apie atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams (t.y. nepateikė informacijos apie jam žinomas kliūtis dalyvauti pirkime), taip pat kuris nepateikė dokumentų, patvirtinančių informaciją apie atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams (t.y., kad pateikta informacija yra teisinga). Pastebėtina, kad į vertinamus projekto straipsnius perkeliamos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies h punkto nuostatos: „ kai ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos 95 straipsnio 1 dalies
pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į straipsnio turinį – turėtų būti nurodomas ne „melagingos informacijos nuslėpimas ar pateikimas“, o
„informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas“. 13.
dalies nuostatos tikslintinos. Neaišku, ar šioje dalyje nurodytos
„kompetentingos institucijos“, išduodančios tiekėjų kvalifikaciją
patvirtinančias pažymas, yra sertifikavimo įstaigos , nurodytos 53 straipsnio 1 dalyje, ar tai nepriklausomos įstaigos , išduodančios sertifikatus, kaip nurodyta 48 straipsnio 1 dalyje, ar tai kompetentingos institucijos , patvirtinančios tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, minimos 50 straipsnyje, ar valstybės įgaliotos institucijos , nurodytos 51 straipsnio 4 dalyje, ar kitos. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 14. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „39“ įrašytinas skaičius „40“. 15. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 80 straipsnio 5 dalies 2 punktas, siekiant visiško Direktyvos 2014/24/ES
nuorodą ir į įstatymo 46 straipsnį. Be to, svarstytina, ar nereikėtų išbraukti nuorodos į įstatymo 49 straipsnį, kuris nustato rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais taisykles (Direktyvos 2014/24/ES 35 straipsnyje nepateikiama nuoroda į jos 63 straipsnį). 16. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, jeigu ši pretenzija gaunama po to, kai tiekėjas buvo raštu informuotas apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 105 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“ Šios nuostatos diskutuotinos. Pirma, vertinamos nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pretenzijų nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje tvarka nustatyta nauja redakcija dėstomo įstatymo 103 straipsnyje, todėl vertinamos nuostatos turėtų būti perkeltos į 103 straipsnį.
Antra, nuostata, kad perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus, perteklinė, nes nauja redakcija dėstomo įstatymo 103 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios pateiktos laikantis įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Trečia, neaiškus vertinamos nuostatos tikslas, taip pat ir joje įtvirtinama sąlyga, jog pretenzija gali būti nenagrinėjama, kai „atidėjimo terminas ir šio įstatymo 105 straipsnio 2 dalis netaikomi“. Neaišku, koks įstatymo normos „netaikymas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 105 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia; tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad nėra visų 105 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, gali būti netaikomas įstatyme nustatytas draudimas pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia. Ketvirta, vertinama nuostata siūloma leisti perkančiajai organizacijai pačiai spręsti nagrinėti ar ne įstatymo nustatytu terminu pateiktą pretenziją. Siūlomas reguliavimas stokoja teisinės logikos, nes, viena vertus, nustatoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kita vertus, perkančiajai organizacijai leidžiama tiekėjo pretenzijos nenagrinėti, nors tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme, privalo ją pateikti visais atvejais. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar ir per kokį terminą perkančioji organizacija turi informuoti tiekėją, kad ji pretenzijos nenagrinės .
Penkta, pagal projekto nuostatą „atidėjimo terminas netaikomas“ neaišku, ar perkančioji organizacija privalėtų nagrinėti tiekėjo pretenziją, jeigu pagal įstatymą ji turėtų teisę pasinaudoti išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino, bet ja nepasinaudotų. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje yra nustatytos skirtingos teisinės pasekmės, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, ar perkančioji organizacija pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
73
naujos redakcijos (toliau – Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama
punktas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
12
pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
16 3.
Projekto 2 straipsnio 16 dalyje turi būti nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
172
„kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
pagal tas sutartis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas
„savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai
4
reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES
netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų
„skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas
omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad
veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4 7.
Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos
„šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal
vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
14 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. Nepritarti. Direktyvos 14 str. angl. k. tekste žodžio „technologinė“ nėra: „This Directive shall only apply to public service contracts for research and development services“. Panagrinėjus nurodytus BVPŽ kodus, taip pat matyti, kad kalbama ne apie technologinę plėtrą, pvz., 73100000-3 kodą atitinka Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 11 p. yra tolia sąvoka: „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2 9.
Projekto 19 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
10Ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus,
todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
„atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be
to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
5
juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu.
Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
5
posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
1
organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
12 16.
Projekto 22 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį ( padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius) , svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Nepritarti. Tiekėjo sąvoka (2 str. 36 d.) apima ir tiekėjų grupes, todėl 23 str. nurodytą statusą turintys asmenys gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2543
siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
19.
Projekto 27 straipsnyje vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES
pasinaudojama teise įpareigoti tarptautinius pirkimus skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
21
20Projekto 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės
formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
8
Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
212
straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
217 23.
Projekto 34 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto
pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos , nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Pritarti iš dalies. Ši nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“.
Iš šios nuostatos matyti, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Kartu pastebėtina, kad 39 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūlytina 39 str. 4 d. 2 p. tikslinti taip: „2) jeigu buvo padaryta esminių reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
1
26Projekto 45 straipsnio 1 dalyje dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo,
nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika „prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą veiką.
Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471 bei1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas. Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Pritarti iš dalies. Projekto 45 str. 1 d. 4 p. nekeisti, nes jis teisingai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 1 d. d punktą, kuriame paminėti Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1, 3 ir 4 str. nurodyti teroristiniai nusikaltimai. Šių nusikaltimų sąvokos išaiškintos BK 2521 str.: „
straipsnyje nurodytas nusikaltimas ir teroristiniais tikslais padaryti šio Kodekso 251 ir 252 straipsniuose nurodyti nusikaltimai. 2. Su teroristine veikla susiję nusikaltimai
straipsniuose nurodyti nusikaltimai, taip pat šio Kodekso 178, 180, 181 ir 300 straipsniuose nurodyti nusikaltimai <...>“. Siekiant paprastesnio Projekto teksto, jame neišvardijamos visos šios teroristinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Tačiau dėl aiškumo, kad Projekto 45 str. 1 d.
suprantami taip, kaip jie apibrėžti BK, papildyti Projekto 2 str. 48 d. taip:
„Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse , Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“ Projekto 45 str. 1 d. 6 p. nekeisti, nes jis teisingai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 1 d. f punktą, kuriame paminėti tik Direktyvos 2011/36/ES 2 str. nurodyti prekybos žmonėmis nusikaltimai. Direktyvos 2011/36/ES 2 str. perkelia tik BK 147 str. „Prekyba žmonėmis“ ir 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“. Tuo tarpu BK 1471 str. yra ne direktyvinė, o nacionalinė nuostata, o BK 1472 str. perkelia Direktyvos 2011/36/ES 18 str. 4 d. Pagal ESTT išaiškinimus VN negali plėsti direktyvoje nustatyto tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašo, todėl Projekto 45 str. 1 d. 6 p. papildyti negalima. 45 str. 1 d. 7
„7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose teisės aktuose , kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą. Pritarti iš dalies. Kadangi atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 28 Įstatymo projekto 45 str.
projekto 45 str. 3 d. performuluojama taip, kad iš pirkimo tiekėjas šalinamas tik tada, kai jis pats (o ne jo atsakingas asmuo) yra nubaustas už mokesčių nemokėjimą, tai šią nuostatą tikslinti taip, kaip siūloma prie minėtos pastabos. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
32
28Projekto 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunktis tobulintinas:
Pirma, manytume, kad formuluotė
„per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad
mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių. Antra, neaišku, koks
„privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių
administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal
nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
33
pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų. Pritarti. 30.
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
43
nurodytame punkte pateikiama nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu. Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
44
įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“. Pritarti. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame
pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 3 punkte vietoje nurodomo „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. Pritarti iš dalies. Į taip vadinamą tiekėjų juodąjį sąrašą tiekėjai įtraukiami vadovaujantis 89 str. nuostatomis esant dviejų rūšių aplinkybėms:
nutraukiama sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip nustatyta CK (89 str. nuorodos į CK nėra, nes 45 str. 4 d. 6 p. jau įvestas trumpinys);
sutartis nenutraukiama , bet teismas tenkina perkančiosios organizacijos reikalavimus pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu. Trumpinys
„esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ pateiktas
tik pirmajam atvejui , kad nekartoti visose nuostatose „kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse“. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Direktyvos 2014/24/ES 57 str.
aiškumo, siūlytina Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą formuluoti taip:
„6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties,
sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimai reikalavimas pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius , patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais .“ Atitinkamai tikslinti 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį: „1. <...>
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimai reikalavimas pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius , patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. 2.
įstatymo
straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 99 straipsnio34 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimai reikalavimas pripažinti pirkimo ar koncesijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais įsiteisėjimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
5
nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti. Pritarti iš dalies. Nuostatą tikslinti taip: „5.
Nuostatą tikslinti taip: „5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje nustatytais pagrindais gali nepašalinti netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų , nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.“ Manytina, kad taip formuluojant nuostatą perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų. Pastebėtina, kad nuostatos taikymas yra paaiškintas aiškinamajame rašte „<...> Ir jei tokiais atvejais skubiai būtinas paslaugas ar prekes (vakcinas, gelbėjimosi įrangą) gali suteikti tik, pavyzdžiui, teistumą turintis tiekėjas, tai jas galima iš jo įsigyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
62
organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros.
Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms). Be to, p rojekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
64 35.
Projekto
gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį-kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams , kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
7
siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
straipsnio 2 dalis taisytina, pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento
tolimesniu tekstu sakinį: „ Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
N eaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją. Pritarti. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
3
esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. Pritarti. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
32
40Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas
nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos
projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse“ įrašyti formuluotę „o
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
42.
Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Nepritarti. Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
12
Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
13
dalį taisytina. Nepritarti. Nuoroda teisinga. Atitinkamai formuluojamos ir Direktyvos 2014/24/ES 31 str. nuostatos: „4. Vykstant deryboms perkančiosios organizacijos užtikrina visų konkurso dalyvių lygiateisiškumą. Tuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pranašumų kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos raštu informuoja visus konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai pagal 5 dalį nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų, išskyrus dokumentus, kuriais nustatomi minimalūs reikalavimai, pakeitimus.<...>
partnerystės procedūrų metu gali būti vykdomos vienas po kito einančiais etapais, kad būtų sumažintas pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nurodytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodo, ar naudosis ta galimybe.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
1 45.
Jeigu būtų atsižvelgta į šioje Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
446
nurodyta informacija. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
1
„(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19
straipsnyje. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
2
tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
9
dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti iš dalies. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str.
Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti , ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui . Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą formuluoti taip: 9.
„<...> Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
1
nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.
Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, įstatymo projekto
nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant
sutartis būtų nutraukta vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką. Siekiant aiškumo, siūlytina: 85 str. 1 d. 9 p. nuostatą patikslinti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“; 88 str., 1 d. tikslinti taip: „1.
Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
pagalbą teikia Konkurencijos taryba. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
mėnesių terminas. Pritarti. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
3
direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo. Pritarti. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
4
direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus.
Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Pritarti iš dalies. Pritariame pasiūlymo tikslui nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui pagrindus ir tvarką, tačiau manome, kad tai turėtų būti reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), siūlytina šio įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 46 ir 47 straipsniai, reglamentuojantys tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01
16
rengimo tikslas bei kam jie teikiami. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23
1 Siūlome patikslinti VPĮ 47 str.
dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks.
Tačiau atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką . Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29) Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 1 d. 2. UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23
2 Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo.
Atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Audito komiteto pasiūlymą. pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29) Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 2 d. 3. UAB „Vento Nuovo“ 2016-03-23
Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Pritarti 4.
asociacija, 2016-02-02
Argumentai: Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti įmonėms, kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį 1 ir 2 dalimi, kur išskiriame 1 dalies 1-2 punktą, pagal kuriuos rezervuoti pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų. Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Ir šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, atliekant supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%. Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje 3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pasiūlymas: „23 straipsnis.
Pasiūlymas:
„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti
pirkimuose
„1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti
sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip
to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. 3.
diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 4. Šio straipsnio
dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 6.
pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.““ Pritarti iš dalies Į siūlymus iš esmės atsižvelgti. Tačiau nepritarti, kad socialinėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms būtų suteiktas prioritetas rezervuojant pirkimus. Toks prioritetas nėra suteiktas ir Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnyje. Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. P.S. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str. 1 d. 5 p. Manytina, kad Socialinių įmonių asociacijos siūlymas padidinti Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). Patikslinti Projekto 23 straipsnį ir jį dėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
4) tiekėjui, kuri o dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2.
atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti pagal šio straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“ Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 37 str. 5.
advokatūra 2016-03-23
4 Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:
a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;
b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>.
Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus. Pritarti 6.
projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad
„Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras,
kai negalima remtis įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ". Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo. Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.
Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą. Nepritarti Direktyva 2014/24/ES, siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo. 7.
savivaldybių asociacija 2016-04-07
4 Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju.
Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti. Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme.
Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat ir į tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik pranašumus, bet ir neigiamas pasekmes konkurencijai, viešųjų išlaidų efektyvumui, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.
Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07
4 Projekto Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 23), Audito komiteto pasiūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17) atsisakyti galimybės Komisijos posėdžiuose leisti dalyvauti visuomenės atstovams. Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“ 9.
Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07 (1)25 1 Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pritarti
698467 10 Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Pritarti iš dalies Neskelbti apie pirkimą, kai sutarties vertė neviršija, pavyzdžiui, 10
visais supaprastintų pirkimų atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvoje supaprastinti pirkimai per metus sudaro daugiau nei 40 proc. nuo bendros pirkimų vertės. Todėl priėmus pateiktą siūlymą, iškiltų rizika dėl nemažos dalies viešųjų pirkimų skaidrumo praradimo, pirkimuose sumažėtų konkurencija ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas. Kartu pastebėtina, kad pirkimo mažareikšmiškumas vertinant pagal sutarties vertę priklauso nuo ekonominės situacijos ir kinta. Todėl manytina, kad numatomos sutarties vertės riba, iki kurios būtų galima neskelbti apie pirkimą, turėtų būti nustatyta ne įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose.
Tikslinga įtvirtinti, kad tokia riba būtų nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos rengiamose mažos vertės pirkimų taisyklėse. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, siūlytina Įstatymo projekto 30 str. 3 d. papildyti nauju 4 p.:
įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:
<...>
vertė neviršija Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose mažos vertės pirkimų taisyklėse nustatytos ribos .“ Kartu reiktų panaikinti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p.:
gali būti perkamos:
10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu . 11. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07 Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti
konfederacija 2016-04-07
2 Viešasis pirkimas baigiasi, be kita ko, sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl sutarties vykdymas laikytinas civilinių teisinių santykių, o ne viešųjų pirkimų reguliavimo objektu - viešųjų pirkimų reglamentavimas daro įtaką tik kai kuriems sutarties vykdymo aspektams (draudimas keisti sąlygas ir panašiai). Siūlome VPĮ 1 str. 2 d. atsisakyti nuostatos, kad įstatymas reguliuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nepritarti Tiek pagal Direktyvą 2014/24/ES, tiek pagal Įstatymo projekto 2 str.
„pirkimo procedūra“, kurios pradžia ir pabaiga apibrėžtos Įstatymo projekto
patenka, pirkimo planavimas, sutarties vykdymas, sutarties viešinimas ir kt. Be to, Įstatymo projekte numatytas specialusis viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo reguliavimas nei dubliuoja, nei paneigia sutarčių teisės taikymą šių sutarčių atžvilgiu. 13. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
197 Manytina, kad terminas „netinkamai pagrįsta“ neturėtų būti naudojamas, kadangi atmesti pasiūlymą turėtų būti ultima ratio priemonė, o netinkamai pagrindus, perkančioji organizacija turėtų antrą kartą kreiptis, kad visiškai įsitikintų pagrįsta ar nepagrįsta yra neįprastai maža kaina. Siūlytina panaikinti terminą “netinkamai pagrįsta” arba tinkamai suformuluoti, kad visiškai nepateiktas pagrindimas arba pateiktas pagrindimas suponuoja, kad kaina yra nepagrįstai neįprastai maža. Siūlome VPĮ 2 str. 19 d. 7 p. išbraukti formuluotę “ ar netinkamai pagrįsta ”. Nepritarti Atsisakius formuluotės „netinkamai pagrįsta“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant vien formalų pagrindimą, dėl kurio perkančioji organizacija turėtų laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą. Manytina, kad ši formuluotė įveda reikalavimo aiškumą nurodant, kad pagrindimas turi būti ne tik formalus, bet ir tinkamas. 14. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
21 Pasiūlymas siaurąja prasme negali būti keičiamas, išskyrus akivaizdžius rašymo apsirikimus. Be to, turiningasis pasiūlymo vertinimas, be kita ko, leidžia konstatuoti atitiktį konkurso sąlygoms, jeigu iš pirma su pasiūlymų pateiktų dokumentų visumos ši atitiktis gali būti nustatyta.
Tuo tarpu formuluotė „be esminių pakeitimų“ yra vertinamojo pobūdžio, gali būti plačiai interpretuojama ir gali sudaryti sąlygas per plačiai perkančiosios organizacijos diskrecijai neatmesti pasiūlymo, kuris neatitinka konkurso sąlygų. Siūlome VPĮ 2 str. 21 d. laikyti, kad pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu iš pirma su pasiūlymu pateiktų dokumentų negalima nustatyti jo atitikimo pirkimo dokumentams. Nepritarti Ši nuostata suformuluota taip, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 35 straipsnio 5 d.: „Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių
Suprantama, jog subjekto vertinimo sąlygos yra įtvirtintos pagal teismų praktiką (tai paimta iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos), bet šios sąlygos visuomet yra vertinamojo pobūdžio sąlygos, todėl jų įrašymas į VPĮ papildomo aiškumo dėl Perkančiosios organizacijos statuso nustatymo nesuteikia. Tokio reguliavimo nėra įtvirtinto Direktyvoje, todėl siūlytina atsisakyti. Siūlome VPĮ 2 str. 25 d.
25 d. 2 p. pakeisti, išbraukiant skliausteliuose esančią frazę ir atitinkamą punktą suformuluojant taip: „
2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: <…>”. Nepritarti Šios nuostatos perkeltos iš Direktyvos preambulės 10 d., atsižvelgiant į Įstatymo projekto rengimo metu institucijų išsakytą poreikį, todėl manoma, kad šis paaiškinimas reikalingas. 16. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
37 Sąvoka „Viešasis tikslas“ nėra atskirai įtvirtinta VPĮ projekte, todėl reikėtų nuorodos į VPĮ 17 str. 2 d. Siūlome VPĮ 2 str. 37 d. papildyti, suformuluojant jį taip: „ Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (-is), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui, įtvirtintam šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. ” Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 17 str. 2 d. nėra apibrėžtas viešasis tikslas, tik nurodoma, ko perkančioji organizacija turi siekti. Manytina, kad galėjo suklaidinti dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtintas viešojo pirkimo tikslas, tačiau jo apibrėžimas nelygus viešojo tikslo apibrėžimui. 17. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
40 Sąvokoje 2 kartus kartojasi tas pats pirkimo būdas – konkurencinis dialogas, arba numatomas kažkoks naujas pirkimo būdas, neįtvirtintas VPĮ. Manytina, kad reikėtų atsisakyti vieno apibrėžimo. Siūlome VPĮ 2 str.
Siūlome VPĮ 2 str. 40 d. patikslinti: „ Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge ar pateikti pasiūlymo šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.” Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga sąvoką formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 10. Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 2 str. 16 d. 18. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
43 Yra reikalingas aiškesnis apibrėžimas, nes teisė naudotis rezultatu ir gauti pajamas iš trečiųjų asmenų labiau susiję su koncesija (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 str. 1 d.) nei su viešaisiais pirkimais. Šiuo atveju galimai siekiama įtvirtinti tokius atvejus kaip bilietų pardavimas ir automobilių nutempimas, kai apmoka bilietų pirkėjai ir automobilių valdytojai, tačiau nepaneigiamas koncesijų ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimas. Siūlome VPĮ 2 str. 43 d. papildyti, ją suformuluojant sekančiai: „ Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.
Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai tokios sutartys yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo , ir panašiai.” Nepritarti Viešojo pirkimo pardavimo sutarties sąvokoje nurodoma „ekonominė nauda“ paaiškinta pagal ESTT bylas, siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo tais atvejais, kai jis turi būti taikomas, t. y. kai pagal sutartį tiekėjui mokamas kitoks nei piniginis atlygis. Pateikiami kitokio nei piniginio atlygio tiekėjui pavyzdžiai skirti būtent viešojo pirkimo sutarčiai, jais norima paaiškinti, kad vien piniginio atlygio nenumatymas savaime nepaneigia sutarties laikymo viešojo pirkimo sutartimi ir nesukuria koncesijų bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimo. Pažymime, kad be tiekėjo gaunamo atlygio modelio koncesijų ir viešojo pirkimo sutartys atskiriamos remiantis ir kitais kriterijais, pvz., veiklos rizika visiškai ar iš dalies perkeliama koncesininkui. 19. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
11 Keltinas klausimas, ar nėra pernelyg susiaurinama Direktyvos 12 str. apimtis, nes joje vartojama formuluotė
„perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai
kaip ir savo skyrius“, tačiau nėra pasakyta, kad būtinai kontroliuojamas subjektas turi būti perkančiąja organizacija. Siūlome VPĮ 10 str. 1 d.
1 d. 1 p. patikslinti, jį suformuluojant taip: „1) perkančioji organizacija kitą viešosios ar privačios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;” Nepritarti Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, bei siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui vengiant taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte Direktyvos nuostatos perkeliamos susiaurintai, todėl vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tik tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą. 20. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 Viešųjų pirkimų tarnyba neturi kompetencijos vertinti ir nevertins sandorio įtakos konkurencijai. Todėl arba reikia atsisakyti tokios Direktyvoje nenumatytos sąlygos, arba įtraukti Konkurencijos tarybą kaip išvadą duodančią instituciją. Priešingu atveju, Viešųjų pirkimų tarnyba teiks sutikimus, tačiau tokie sandoriai vis tiek galės būti nuginčijami kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei. Siūlome VPĮ 10 str. 4 d. papildyti numatant, kad: “ Viešųjų pirkimų tarnybai išvadą dėl vidaus sandorio įtakos sąžiningos konkurencijos laisvei ir sąlygoms teikia Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba ”. Taip pat siūlytina galimų sudaryti vidaus sandorių skaičių riboti tam tikra suma ar procentais nuo pirkimų vertės. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat turėtų skelbti savo sprendimus leisti /neleisti perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius.
Pritarti iš dalies Manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 21. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
2 Pagal VPĮ 2 str. 36 d., tiekėjas jau laikomas kaip ūkio subjektų grupė, tai ar pasiūlymą gali sudaryti du tiekėjai, veikiantys Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, būtų tikslingiau naudoti ūkio subjekto sąvoką, kai kalbama apie Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius partnerius. Siūlome patikslinti VPĮ 18 str. 2 d., terminą “tiekėjų” pakeičiant terminu “ūkio subjektų”. Pritarti
konfederacija 2016-04-07
2 LVK pasiūlymas padėtų užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą. Siūlome VPĮ 19 str. 2 d. numatyti, jog tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 1 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš perkančiąją organizaciją kontroliuojančio subjekto ar iš bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos, o tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 10 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš Viešųjų pirkimų tarnybos.
Nepritarti Išorinės kontrolės mechanizmas, kuris įtvirtintas Įstatymo projekte, suteikiant galimybę komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojams ir Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant kontrolės funkciją, yra pakankamas. Kontroliuojantys subjektai ir taip vykdo plačią kontrolę savo kontroliuojamų subjektų atžvilgiu ir kontroliuojančio subjekto atskaitomybė įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įst. ir kt.) Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, kaip ir galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, vengiamas atsakomybės skaidymas ir įtvirtinta visiška perkančiosios organizacijos atsakomybė už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, Įstatymo projekto nuostatomis sistemiškai siekiama administracinės naštos mažinimo, o šis siūlymas ją padidintų. Pasiūlymas, kad pirkimuose virš 10 0000 0000 Eur dalyvautų Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas – abejotinas, kadangi tas sunkiai įgyvendinama dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo tokiai papildomai funkcijai vykdyti, taip pat jame užprogramuotas atsakomybės ir kontrolės konfliktas – esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kontroliuoti, traukti administracinėn atsakomybėn savo darbuotojus. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rizikos valdymo sistema įvertina pirkimo rizikos lygį, kurį įtakoja pirkimo vertė, o pirkimo rizikos lygis svarbus atrenkant pirkimus vertinimui, tikrinimui ar kitai kontrolės formai. Atsižvelgiant į tai, stambios vertės pirkimų peržiūros tikimybė yra didelė. 23.
konfederacija 2016-04-07
4 Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.;
ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]) . Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 4. Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai). Pritarti
konfederacija 2016-04-07
23 Pakankamai plati praktika, kai sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai yra laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos. VPĮ 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, dėl šios priežasties ir VPĮ 19 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. bei komercinius tiekėjo interesus Siūlome papildyti VPĮ 20 str. 2 d.
suformuluojant taip:
„3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų
nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar komerciniai tiekėjo interesai arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.” Pritarti iš dalies Atsižvelgti į Audito komiteto argumentus, išdėstytus Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 18 ir nuostatą formuluoti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 34 str. 2d. 3 p. 25. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Šiuo metu projekte esanti formuluotė neaiški, nėra aišku, kas vertina, kad įrodymai netinkami, ar apie tai pranešama atitinkamam tiekėjui, ar nereikėtų kreiptis pakartotinai dėl konfidencialumo, kitaip būtų pažeistas teismų praktikoje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pasitikėjimo principas, kurio pagrindu yra teikiama konfidenciali informacija. Manytina, kad Perkančioji organizacija turi kreiptis pakartotinai dėl konfidencialios informacijos pateikimo, turi būti apsaugos mechanizmai tiekėjams, ypač atsižvelgiant į tai, kokie dokumentai pagal VPĮ 20 str. nėra laikytini konfidencialiais. Siūlome VPĮ 20 str. 3 d. performuluoti taip:
„Perkančiajai organizacijai kilus abejonių
dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.” Nepritarti Atsisakius formuluotės „pateikia netinkamus įrodymus“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant netinkamus įrodymus vien dėl formalumo ir perkančioji organizacija visais atvejais privalėtų laikyti tiekėjo nurodytą informaciją konfidencialia nepaisant pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos konfidencialaus pobūdžio. Siekiant išvengti tokių situacijų ir manipuliacijų konfidencialia informacija, tikslinga formuluotę palikti nepakeistą. 26. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
9 ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui . Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). Siūlytina papildyti VPĮ 22 str. 9 d. ir formuluoti ją taip:
„9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis
informacija , kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose.
Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“ Pritarti . 27. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Siūloma nuostata padėtų užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kai įmonė prieš pat konkursą laikinai priima dalį darbuotojų, o po konkurso juos atleidžia. Siūlome numatyti, jog 50 proc. darbuotojų, kurie minimi 23 str. 1 d., turi būti metinis vidurkis ir, įmonei laimėjus konkursą, šį vidurkį privaloma išlaikyti visos sutarties vykdymo periodu. Pritarti iš dalies Nuostatą formuluoti taip kaip siūloma atsižvelgti į Socialinių įmonių asociacijos pasiūlymą (žr. į Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 4), bei Audito komiteto siūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 21). 28. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
2 Pagal LVK siūlymą, socialinės įmonės turėtų daugiau galimybių veikti, o perkančiosios organizacijos būtų labiau skatinamos pirkti paslaugas būtent iš socialinių įmonių. Siūlome VPĮ 23 str. 2 d. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog ne mažiau kaip 5 procentai visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo būti rezervuoti pagal VPĮ 23 str. 1 d. Pritarti iš dalies Siūlymas padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 5 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką, socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). 29.
konfederacija 2016-04-07
2 Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos /tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. VPĮ 24 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos
vadovaujantis šiuo įstatymu parengtas taisykles nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra . Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30,
straipsnio 1–3 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad praktika parodė, jog iki šiol galiojanti mažos vertės pirkimų tvarka, kuomet jie vykdomi pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, turėjo trūkumų: taisyklės prieštaraudavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos neatnaujindavo taisyklių pasikeitus teisės aktams, tiekėjams ir Viešųjų pirkimų tarnybai reikėjo gilintis į skirtingas kiekvienos perkančiosios organizacijos taisykles. STT ne kartą pažymėjo, kad, siekiant mažinti korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose, turi būti nustatytos vieningos supaprastintų pirkimų taisyklės visoms perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą supaprastintiems pirkimams nustatomos tokios pačios viešųjų pirkimų procedūros kaip ir tarptautiniams pirkimams (su tam tikrais palengvinimais dėl terminų, VPT sutikimų ir pan.), atskirų taisyklių poreikis išlieka tik mažos vertės pirkimams. Manytina, kad toks pirkimų reglamentavimas bus aiškesnis ir paprastesnis visiems viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems asmenims. 30.
konfederacija 2016-04-07
3 Įstatymo projekte yra numatyta eilė atvejų, kai tiekėjai oficialiai teikia pastabas dėl pirkimo dokumentų projektų/techninių specifikacijų (26 str. 1 d. 2 p.), o perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti viešas konsultacijas (26 str. 1 d. 1 p.). Šie atvejai akivaizdžiai nepatenka į įstatymo 26 str. 3 d. reguliavimo tikslus, kai siekiama įsitikinti, ar konkretus subjektas, padėjęs parengti pirkimo dokumentus, neįgijo konkurencinio pranašumo kitų atžvilgiu (tokių atvejų pavyzdžiais yra atvejai, kai Perkančioji organizacija įsigyja pirkimo dokumentų parengimo paslaugą). Siekiant aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, tikslinga aiškiai nurodyti, kad atvejais, kai vykdomos viešos konsultacijos arba dalyvis teikė pastabas/pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalaujama rengti ir teikti pagrindimų dėl konkurencijos neiškraipymo. Siūlytina papildyti 26 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:
„3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai bendradarbiavimas vyko viešųjų konsultacijų forma arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame įstatyme nustatyta tvarka.
“ Nepritarti Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 26 str.
Direktyvos 2014/24/ES 41 str. nurodoma, kad perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu jos buvo suteiktos „Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 40 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.“
konfederacija 2016-04-07
4
konkurencijai užtikrinti numatyta būtent perkančiajai organizacijai. Todėl to paties straipsnio 4 d. nepagrįsta ir nelogiška reikalauti, kad ne perkančioji organizacija, o tiekėjas pagrįstų konkurencijos nepažeidimą, o, perkančiosios organizacijos nuomone, esant netinkamam tokiam pagrindimui, dar ir numatyta pareiga pašalinti tokį tiekėją iš pirkimo (t. y. tiekėjas negali prisiimti atsakomybės už tai, kad perkančioji organizacija galbūt nesiėmė tinkamų priemonių, jog dėl jo dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija, ypač kai tos tinkamos priemonės gali ir turi būti išimtinai taikomos pačios perkančiosios organizacijos (pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas, informacijos tiekėjams pateikimas ir pan.)). Atitinkamai pakeisti VPĮ 26 str. 4 d.
Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas, abejojant konkurencijos užtikrinimu, ne automatiškai šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros, o kandidatams ar konkurso dalyviams suteikti galimybę įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos: „Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos.“ Todėl šios nuostatos atsisakyti negalima. 32. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
12 Dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis. Dabar galiojančio VPĮ 3 str. 2 d. (atitinkamos nuostatos numatytos ir įstatymo projekto 17 str. 2 d.) įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog perkančiosios organizacijos privalo ir turi tam skirtas priemones užtikrinti, jog būtų nuperkama tai, kas geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ( ETT byla C-250/07, Europos Komisija v. Graikijos Respublika ), kitaip tariant, būtent Perkančiajai organizacijai yra priskirta diskrecijos teisė numatyti reikalavimus, susijusius su pirkimo objektu, pasiūlymų rengimu ir tiekėjų kvalifikacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos apžvalgoje yra pažymėjęs, jog perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516 ), nors ir gali būti atvejai, kai perkančioji organizacija negali šia teise naudotis išimtinai savo nuožiūra.
Kitaip tariant, pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis nėra tiesiogiai įtvirtinama teisės aktuose, o šios perkančiosios organizacijos rengti pirkimo dokumentus ribojimas yra grindžiamas bendraisiais viešųjų pirkimų principais. Pažymėtina, kad šių tikslų neneigia bei nenumato priešingo teisinio reguliavimo ir ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. Pagal jo 1 d. „ Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių pirkimo dalių dalyką ir dydį “. Taigi, direktyvoje yra įtvirtinta teisė, o ne pareiga skaidyti pirkimus (pirkimo objektą) į dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, jo 41 str. 1 d. yra tinkamai perkeltos ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d. ir ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. yra apibrėžiama teisė skaidyti pirkimą į dalis, siūlytina abiejuose įstatymuose įtvirtinti identišką reguliavimą ir numatyti „ teisę skaidyti pirkimo objektą į dalis “. Dėl neskaidymo į dalis pagrindimo . Tuo atveju jei būtų nustatoma pareiga kiekvieno pirkimo, nepriklausomai nuo jo specifiškumo ir sudėtingumo, pirkimo dokumentuose argumentuoti ir įrodinėti, kodėl pirkimo objektas nėra skaidomas į dar smulkesnes ar atskiras dalis, toks teisinis reguliavimas neproporcingai apsunkintų viešųjų pirkimų vykdymą ir didintų jų vykdymo administracinę naštą. Atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui, statybos rangos darbų pirkimų atveju minėtam pagrindimui ir motyvacijai paruošti daugeliu atveju bus reikalinga išorės konsultantų/ekspertų (projektuotojų ar inžinierių) pagalba/išvados ir neracionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos.
Be to, priklausomai nuo statybos darbų sektoriaus, gali būti labai sudėtinga atskirti ir pagrįsti pirkimo objekto skaidymą į dalis (vandentiekių, nuotekų, susisiekimo ar elektros inžinerinių tinklų atvejais). Galiausiai, pačiame įstatymo projekte yra apibrėžta darbų pirkimo sutarčių samprata, kuri yra daugialypė ir šalia statybos darbų gali apimti projektavimą (techninio, darbo projekto rengimą) (įstatymo projekto 2 str. 7 d.). Taigi, įstatymas tiesiogiai apibrėžia, jog darbų pirkimo sutartis gali apimti šiuos į atskiras dalis neskiriamas objekto dalis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir 34 str. 2 d. 8 p. numatyti, jog darbų pirkimo atvejais turėtų būti laikoma, jog egzistuoja pagrindai neskaidyti pirkimo objekto į dalis ir netaikoma Perkančiosios organizacijos pareiga išsamiai pagrįsti neskaidymo į dalis. Siūlytina išdėstyti 27 str. taip:
dalis
skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2.
gali turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį ir panašiais atvejais. Laikoma, kad šios aplinkybės egzistuoja, vykdant pirkimus dėl darbų pirkimo sutarčių sudarymo.
<...>
2Pirkimo dokumentuose turi būti:
<...>
8) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga netaikoma darbų pirkimų atveju; Pritarti iš dalies Nepritarti dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis Siekiant Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų tikslų – didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. Iš dalies pritarti dėl neskaidymo į dalis pagrindimo. Reikalavimas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo pagrindimo kildinamas iš Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d., kuri nenumato išimties darbų sutarčiai, tad šis siūlymas neatitinka minėtos direktyvos nuostatų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti nereikalaujama skaidyti į dalis, kai pirkimo objekto dalys yra tarpusavyje glaudžiai susiję, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2.
2 d. ir ją išdėstyti taip:
2Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga gali ne skaidyti pirkimo objekto objektą į dalis netaikoma, jeigu P p erkančioji organizacija šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tvarka pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs , ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto šių dalių tiekėjus, ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį , kas keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ir ar nurodo kitus motyvus, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto ne skaidyti į dalis panašiai .“ Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 27 str. 2 d. patikslinimą ir siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 27 str. 1 d.:
„1. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautiniam pirkimui ši dalis gali būti netaikoma tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“
273 2 Dalyvio pripažinimą laimėtoju lemia pasiūlymo naudingumas, o ne kvotos viršijimas. Jei tiekėjo pasiūlymas yra pranašiausias, neaišku, kodėl prasčiau įvertintam tiekėjui turėtų tekti teisė sudaryti pirkimo sutartį. Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. 2 p. atsisakyti ribojimo tam pačiam tiekėjui būti atitinkamo skaičiaus pirkimo dalių laimėtoju. Nepritarti Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama skatinti MVĮ dalyvavimą pirkimuose ir ši nuostata yra viena iš priemonių šiam tikslui siekti.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad teisę taikyti tokį ribojimą perkančiajai organizacijai suteikia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 2 d. nuostata ir valstybei narei neleidžiama šios nuostatos atsisakyti:
„<...> Net ir tais atvejais, kai galima teikti
pasiūlymus dėl kelių ar visų pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtingų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą<...>“. 34. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 4N Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. papildyti nauju 4 punktu ir jame nustatyti, kad tam pačiam tiekėjui laimėjus pagrindinės dalies pirkimą, toks tiekėjas įgyja teisę siūlyti kainos nuolaidą ir tapti kitų susijusių dalių pirkimo nugalėtoju. Nepritarti Pirmiausia, toks siūlymas neatitiktų pirkimo objekto skaidymo į dalis tikslo – sudaryti platesnes galimybes pirkimuose dalyvauti MVĮ. Antra, neaišku, kaip tokia nuostata būtų įgyvendinta praktikoje, nes neaišku, kuri dalis būtų laikoma pagrindine. Be to, nesuprantama, kodėl turėtų būti neleidžiama nuolaidą siūlyti kitos dalies laimėtojui. Atkreiptinas dėmesys, kad kainai sumažinti gali būti taikoma daug skaidresnė procedūra – elektroninis aukcionas (78 str.). 35. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
2 Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinama visų pirkimo dalyvių galimybė efektyviau ginti savo pažeistas teises ir operatyviau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, ypač, kai dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu sudaromų sutarčių sudarymui netaikomas atidėjimo terminas. Siūlytina pašalinti paskutinį 32 str. 2 d. sakinį, t. y. galimybę 1 p. ir 2 p. nurodytus skelbimus skelbti tik kas ketvirtį.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti tiekėjai informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus gaus vadovaujantis Įstatymo projekto 56 str. Todėl tiekėjams yra sudarytos galimybės ginti savo teises. Įstatymo projekto 32 str. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 50 str. 3 d. nuostatas, kurios tikslai yra daugiau susiję su statistika ir didesniu skaidrumu:
„3. Perkančiosios organizacijos siunčia skelbimą apie sutarties
skyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per
Atkreiptinas dėmesys, kad galimybę perkančiajai organizacijai skelbimus teikti kas ketvirtį suteikia Direktyva. Todėl atsisakius tokios galimybės būtų netinkamai perkelta minėta Direktyvos nuostata. 36. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
26 Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinamas socialiai jautrių įsipareigojimų vykdymas visuose pirkimuose. Siūlome VPĮ 34 str. 2 d. 6 p. patikslinti, kad pasiūlymas, tiekėjui nesilaikant aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės įsipareigojimų, gali būti atmestas ir tada, kai jis vertinamas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte neliko mažiausios kainos kriterijaus. Pagal Įstatymo projekto 44 str. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Remiantis 53 str. 1 d. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas; 3) kainą. Taigi, ši nuostata bus taikoma ir pasirinkus kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų. 37.
konfederacija 2016-04-07
3 Pabrėžtina, kad konkurso sąlygų paaiškinimai laikytini pirkimo dokumentų dalimi, t.y. pakeitus reikalavimus, nustatytus skelbime, skelbimo informacija negali būti laikoma turinčia aukštesnę galią nei pakeitimai ar kitos konkurso sąlygos. Siūlome išbraukti VPĮ 34 str. 3 d. paskutinį sakinį ir šią dalį formuluoti taip: „3. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. “ Nepritarti Pritariame, kad visos pirkimo dokumentų dalys yra vienodos galios, o skelbime apie pirkimą nurodyta informacija turi sutapti su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Tačiau derinant Įstatymo projektą su institucijomis atkreiptas dėmesys, kad praktikoje nėra aišku, kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, kai, pavyzdžiui, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pastebi, kad padaryta klaida ir skelbime apie pirkimą pateikta informacija nesutampa su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Manytina, kad siūloma išbraukti nuostata šitose situacijose įneštų aiškumo tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Todėl jos atsisakyti nereikėtų. 38. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Siūlytina papildyti VPĮ 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.
Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti (taip pat kokias) ir intelektinės nuosavybės teises.“ Pritarti iš dalies Pritariame žodžio
„suteikti“ įrašymui. Tačiau nereikėtų rašyti žodžių „(taip pat kokias)“,
kadangi tai yra savaime suprantama. Todėl tikslinamą sakinį reikėtų formuluoti taip:
„<...> Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta,
ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti ir intelektinės nuosavybės teises“. 39. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
Prekių savybės paprastai nurodomos gamintojo pateikiamuose dokumentuose, todėl papildomas reikalavimas tikrinti kitoje įstaigoje yra perteklinis. Tikėtina, kad tikrinimas įstaigoje užtruks ilgai, palyginus su pirkimo įvykdymui suplanuotu terminu. Todėl iš anksto galima teigti, kad dalyviai turėtų pagrindinėti atitikimą kitomis nei vertinimo įstaigos pažyma priemonėmis, kas savaime aptariamą straipsnį daro formalistiniu ir pertekliniu. Siūlome atsisakyti VPĮ 38 straipsnio, kaip perteklinio. Nepritarti Šios nuostatos negali būti atsisakyta, kadangi būtų netinkamai įgyvendinta Direktyva 2014/24/ES (Įstatymo projekto 38 str. perkelia direktyvos 44 str. nuostatas).
Be to, atitikties įvertinimo įstaigos ataskaita ar pažymos būtų reikalaujamos ne visais atvejais, o tik tada, kai perkančiosios organizacijos manymu, tai būtina siekiant užtikrinti, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai atitinka reikalavimus. 40. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
9 Perkančiajai organizacijai palikta teisė nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Tokiu būdu tiekėjas gali teikti pasiūlymą tik vienai daliai, kas iš esmės reiškia pirkimo neskaidymą. Tai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, kartu ribojama ir konkurencija. Siūlome VPĮ 39 str. 9 d. nustatyti, kad pirkimą suskaidžius į dalis, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, nepriklausomai nuo to, ar kiekvienai pirkimo daliai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį. Nepritarti Siūlymas neatitinka Įstatymo projekto 39 str. 9 d. tikslo. Ši nuostata nekalba apie perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Šios nuostatos tikslas pasakyti, kad negali būti teikiami keli pasiūlymai dėl tos pačios dalies, išskyrus atvejus, kai leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. 41. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. Pakeisti VPĮ 41 str. 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu, arba kitu lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkančioji organizacija, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkančioji organizacija turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydama jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams). Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymo argumentuose nurodoma, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslinga privalomai prašyti stambiuose darbų pirkimuose. Tuo tarpu Įstatymo projekto 41 str. 1 d. patikslintoje redakcijoje įpareigojama visuose tarptautinės vertės pirkimuose (o ne tik darbų) prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad darbų tarptautiniai pirkimai yra didelės vertės (paprastai viršija 5 mln. Eur), atsižvelgti į argumentus ir nustatyti reikalavimą prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tik darbų tarptautinių pirkimų atveju. Tačiau perkančiosioms organizacijoms turėtų išlikti galimybė pačioms priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdamos šį sprendimą, jos turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 41 str. 1 d. formuluotę ir ją išdėstyti taip: „
darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
konfederacija 2016-04-07
5349 LVK siūlymai leistų išvengti pakartotinių teisminių ginčų ir bylų šiais klausimais. Siūlome papildyti VPĮ 41 str. 4 dalimi bei pakeisti 53 str. 9 dalį, atsižvelgiant į dabar galiojančio VPĮ 28 str. 10 d. nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką. Siūloma VPĮ 41 str. 4 d. formuluotė: “ 4.
4 d. formuluotė: “
galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šį dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. ” VPĮ 53 str. 9 d. siūlome papildyti, jos pabaigą papildant taip: “
9Perkančioji organizacija nustačiusi, kad dalyvis pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: dalyvio įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti dalyvio patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.
” Pritarti iš dalies Ši nuostata būtų perteklinė, nes dubliuotų Įstatymo projekto 44 str. 3 d. nuostatas. Siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas taip:
„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55
straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje ; <...> 3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą , ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti dokumentai gali būti patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi. “ Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 53 str. 9 d.
9 d. Kartu siekiant aiškumo siūlytina šią dalį patikslinti taip, kad būtų aišku, jog taisant aritmetines klaidas galima taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau negalima šių dalių atsisakyti ar pasiūlymo kainą papildyti naujomis kainos dalimis. Be to, šioje dalyje nustatytos taisyklės turėtų būti taikytinos visiems pirkimo būdams. Pagal Įstatymo projekte siūlomą formuluotę galima suprasti, kad minėtos taisyklės netaikomos neskelbiamų derybų atvejų. Todėl Įstatymo projekto 53 str. 9 d. siūlytina tikslinti taip:
„9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio
3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių kainą, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis . Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose
1) Siūloma patikslinti 44 str. 1 d. 4 p.
išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06 ), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652 ). 2) Siūloma numatyti papildoma nuostatas (44 str. 3 d.), kuri sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis. Siūloma nuostatas būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su t iekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Siūlome patikslinti minėtus straipsnio dalis/punktus ir išdėstyti juos taip: „1.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
<...>
terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , jei tai taikoma;“
<...>
„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie
atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą, perkančioji organizacija, užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai. “ Pritarti iš dalies Dėl to, ar galima tikslinti tiekėjo pateiktą informaciją Atsižvelgti į pateiktus argumentus. Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas tikslinti taip, kaip jas siūloma tikslinti pagal Lietuvos verslo konfederacijos ankstesnį pasiūlymą (žr.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 42) Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją Manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas. Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikus netinkamą ar nepakankamą patikslinimą tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą. 44. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4N Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymo projekte nėra numatyta teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų pripažinimo nepriimtinais ar netinkamais bei paraiškų pripažinimo nepriimtinomis procedūrinės tvarkos bei atitinkamų dalyvių informavimo terminų, todėl atitinkamas nuostatas siūloma įtraukti į VPĮ 44 str. Siūlome VPĮ 44 str. papildyti nauja 4 d., ją išdėstant taip: „
sprendimą tiekėjo paraišką ar pasiūlymą pripažinti netinkamais arba pasiūlymą pripažinti nepriimtinu, privalo ne vėliau nei per 3 darbo dienas informuoti tiekėją apie tokį sprendimą ir jo priėmimo motyvus. “ Pritarti iš dalies Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o 56 str. 1 d. Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 34. Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 1d. 45.
konfederacija 2016-04-07
42 Įstatymo projekte yra neapibrėžta situacija, kokios aplinkybės yra laikomos, kada interesų konflikto padarinių negalima pašalinti. Siekiant išvengti skirtingo nuostatų taikymo, siūlytina įtvirtinti aplinkybes, kada gali būti laikoma, kad interesų konflikto teisinių padarinių negalima pašalinti. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų teisminėje praktikoje laikomasi principo, jog konstatavus pagrindus pripažinti, jog atitinkamas sprendimas pirkimo procedūrų metu priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba viešųjų pirkimų principus, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėti ir perkančioji organizacija pakartotinai atlieka atitinkamas pirkimo procedūras VPĮ nustatyta tvarka (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 201
v. UAB „Neringos vanduo”, bylos Nr. 3K-3-425/2010, ir kt.). Manytina, jog šiuo atveju taip pat, tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo /lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Siūlytina šį punktą pakeisti ir jį formuluoti taip:
„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros,
jeigu jis:
<...>
2) pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Laikoma, kad interesų konflikto negalima pašalinti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, kvalifikacijos atitikties ar pasiūlymų vertinimo ir šie sprendimai, nepažeidžiant pirkimų principų, negali būti peržiūrėti pakartotinai ;“ Pritarti iš dalies Išvardinti galimi sprendimai, kuriuos gali nulemti į interesų konfliktą patekę asmenys, susiaurina nuostatos taikymą, todėl yra rizika, kad gali būti neteisingai įgyvendinta Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. e punkto nuostata. Pavyzdžiui, siūlymas neapima sprendimų dėl pirkimo sąlygų. Net ir išplėtus sprendimų sąrašą, gali likti nepaminėti tam tikri atvejai. Todėl manytina, kad siūlymas nuostatą padarys neaiškesne. Tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. taip:
„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros,
jeigu:
<...>
pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms
Praktikoje gali kilti atvejų, kai Perkančiosios organizacijos, atmetusios pretenzijas dėl kvalifikacijos ar pasiūlymų vertinimo, nuspręs, kad atitinkamas dalyvis neteisėtai klaidina perkančiąją organizaciją ir atmes pasiūlymus. Aiškumo dėlei, siūlytina patikslinti VPĮ 45 str. 4 d. 5 punktą. Taip pat neaišku, kas laikoma „neteisėtais veiksmais“ VPĮ 45 str. 4 d.
4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Siūlome papildyti VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., jo pabaigą papildant tokia formuluote: „Atvejai, kai perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pretenziją dėl kitų tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, paraiškų ar pasiūlymų pripažinimo nepriimtinamomis bei pasiūlymų pripažinimo netinkamais nelaikomi pagrindu taikyti šiame punkte nurodytą pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros ”. Siūlytina patikslinti, kas yra laikoma neteisėtais veiksmais pagal VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nepritarti Dėl nuostatos papildymo, kad tiekėjo pretenzijos pateikimas nėra neteisėtas veiksmas Siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi pretenzijos pateikimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu dėl to, kad teisę pateikti pretenziją suteikia Įstatymo projekto 98 str. Dėl klausimo, ar Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5 p. turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuostatos teksto matyti, kad neteisėtus veiksmus gali įrodyti pati perkančioji organizacija bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir teismo sprendimas nėra būtinas. 47. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
46
1) Pagrindas atmesti pasiūlymą yra esminis sutarties pažeidimas, o ne jos nutraukimas ar teismo sprendimas dėl nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pagal įstatymo projekte pateiktą formuluotę galima daryti išvadą, kad esminę reikšmę turi perkančiosios organizacijos reakcija į esminį pažeidimą, bet ne pažeidimas. Todėl galima situacija, kai perkančioji organizacija nereaguoja į faktiškai daromą sutarties pažeidimą ir nutraukimą naudoja kaip svertą prieš tiekėją, pavyzdžiui, derantis dėl kompensacijos dydžio už abiems pusėms priimtinas sutarties nutraukimo sąlygas. 2) Siūlome patikslinti įstatymo 45 str. 4 d.
reglamentavimą, įtvirtinant galimybes į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus/subtiekėjus. Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o tai būtų nulėmę ir sutarčių su tiekėjais nutraukimą. Tokiu būdu yra iškreipiamas pirkimo proceso dalyvių interesų balansas. Viena vertus, įstatymo projekto 86 str. numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybė, galimybė traukti tiekėjus į juoduosius sąrašus, tačiau nesąžiningi subrangovai nepatiria jokių neigiamų padarinių. Siūlome pakeisti VPĮ 45 str. 4 d. 6 p. formuluotę ir išdėstyti ją taip: „6) kaip tiekėjas arba kaip subteikėjas per pastaruosius 3 metus yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, subteikimo sutarties, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“. Pritarti iš dalies Dėl momento, nuo kurio tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros Pagal siūlomą patikslinimą gautųsi, kad momentas, nuo kada tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros, būtų sutarties pažeidimo fakto konstatavimo momentas. Tačiau nuo šio momento tiekėjas galės būti nepašalinamas iš pirkimo tol, kol nebus nutraukta sutartis arba priimtas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsitęsus teismo procesui, terminas, per kurį tiekėjas negalės dalyvauti pirkimuose, labai sutrumpės arba jo iš viso neliks.
Dėl subtiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 44 str. 4 d. 6 p. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį , ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį , nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį, sudarytą su tiekėju. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. tikslinti taip:
6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu , ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas ), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“. 48. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 7N Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. yra numatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurių dalyvis, turintis daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikinti teistumą už nusikalstamą bankrotą. Tikslinga šią nuostatą perkelti ir į numatomą priimti įstatymo naują redakciją.
Priešingu atveju įstatymo pakeitimai atnaujintų sąlygas ir galimybes nesąžiningiems asmenims dalyvauti pirkimuose, kurios šiuo metu yra ribojamos. Tokios sąlygos neprieštarauja ES direktyvų 2014/24/ES nuostatoms, kadangi jomis siekiama sudaryti galimybe riboti nepatikimų ir nesąžiningų asmenų dalyvavimą pirkimuose. Papildyti 45 str. 4 d. 7 punktu ir išdėstyti jį taip:
„4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros,
jeigu jis:
<...>
7) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vadovas, kurio sutuoktinis ar artimieji giminaičiai turi balsų daugumą to juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą. “ Nepritarti Galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. nuostata perkelta į Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 3 p. Siūloma palikti dabartinį reglamentavimą, nepraplečiant asmenų sąrašo (sutuoktinis, giminaičiai), kadangi atsakomybė už padarytas veikas yra asmeninė. 49. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 Siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl tyčinio bankroto apibrėžtį pagal neprivalomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas, jei jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto pagal LR Įmonių bankroto įstatymą (laikoma, kad tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą) (naujos redakcijos VPĮ projekto (toliau – Projektas ) 45 str. 6 d. 3 p. d papunktis). Tiekėjas (juridinis asmuo) yra laikomas kaltu dėl tyčinio bankroto, jeigu jo dalyvis (akcininkas) , turintis daugumą, yra pripažintas kaltu. Šis kaltės priskyrimo tiekėjui modelis neapsaugo perkančiosios organizacijos nuo nepatikimo tiekėjo.
Kaltas dėl tyčinio bankroto tiekėjo akcininkas gali perleisti akcijas, pvz., sutuoktiniui (povedybinė sutartis) ar artimam giminaičiui/kitam asmeniui ir likti tiekėjo vadovu ar eiti kitas vadovaujančias pareigas. Tokiu būdu asmuo de facto kontroliuoja tiekėją (būdamas direktoriumi organizuoja ir vadovauja kasdienei verslo veiklai, o perleistas akcijas valdo per sutuoktinį/kitus pasitelktus asmenis). Šiuo atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija teisiškai lieka neapsaugota nuo rimtą profesinį pažeidimą padariusio tiekėjo. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl bankroto apibrėžtį numatant, kad tiekėjas (juridinis asmuo) yra kaltas dėl tyčinio bankroto, kaip jis yra apibrėžiamas LR Įmonių bankroto įstatyme, jeigu kaltu pripažintas bent vienas iš asmenų (sąlygos alternatyvios):
teisę atstovauti tiekėją (priimti sprendimus, sudaryti sandorius), arba
(valdybos) ar priežiūros organo (stebėtojų tarybos) narys, arba
susirinkime turintis akcininkas (esama nuostata). Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinta, kad kaltas dėl tyčinio bankroto asmuo neturėtų realių galimybių išvengti sąlygos dėl rimto profesinio pažeidimo taikymo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiamas pasiūlymas suderinamas su privalomu atmetimo pagrindu, pagal kurį reikalaujama, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo nebūtų teistas už tyčinį bankrotą (nusikalstama veika pagal LR Baudžiamąjį kodeksą) (Projekto 45 str. 1 d. 3 punktas). Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo (vertinant juridinį asmenį) yra nuteistas, jeigu teistumą turi tiekėjo:
;
atstovauti (teisė priimti sprendimus, sudaryti sandorius);
turintys teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos duomenis.
Matome, kad nusikalstamo bankroto atveju baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis yra platesnė (patenka vadovas ir kiti asmenys), nei Projektu siūlomos civilinės atsakomybės (tyčinis bankrotas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą) taikymo atveju. Kaip yra žinoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo reglamentavimas grindžiamas išimtinumu, aiškinamas siaurinamai. Todėl platesnis subjektų ratas, kurių veiksmai lemtų ir tiekėjo laikymą kaltu dėl tyčinio bankroto civilinės teisės prasme, sudarytų realias sąlygas užtikrinti, kad dalyvaujantis tiekėjas yra patikimas. Papildyti VPĮ 45 str. 6 d. 3 p. ir išdėstyti jį taip:
„6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo
procedūros, jeigu jis:
<...>
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
<...>
d) pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens , turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; “ Pritarti 50.
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
7 Šią normą būtina patikslinti, nes jei bent vieną dieną per visą pirkimo procedūros terminą po paraiškų/pasiūlymų pateikimo termino iki laimėtojo paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymo tiekėjas pvz., bus skolingas SODRAI daugiau nei 50 Eur, tai tokio tiekėjo pasiūlymą perkančioji organizacija jau turės atmesti, nors trūkumas ir būtų tik vieną dieną. Toks reguliavimas pažeistų proporcingumo, racionalumo principus. Siūlytina, kad tiekėjai, kaip ir šiuo metu reguliuojama, reikalavimus atitiktų konkrečiai paraiškų/pasiūlymų pateikimo dienai. Taip pat vietoje žodžių „prieš pirkimo procedūrą ar jos metu“ siūlytina įrašyti naujus žodžius „pirkimo procedūros metu“ – priešingu atveju tai reikštų, jei tiekėjas kad ir prieš 10 metų neatitiko tam tikro dabar vykdomo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tai jo pasiūlymas vis tiek bus atmestas. Siūlome patikslinti VPĮ 45 str.
7 d. taip:
“Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo
prieš pirkimo procedūrą ar jos metu pasiūlymo /paraiškos pateikimo dieną jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo principo užtikrinimui siūlomos kitos Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostatos (kurios tikslinamos pagal Seimo Teisės departamento 28 pastabą): „<...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 5 d. nuostatų:
„5. Perkančiosios organizacijos bet kuriuo procedūros metu pašalina
ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų. Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.“
konfederacija 2016-04-07
8 Pagal tokį reguliavimą susidarytų situacija, kad self-cleaning mechanizmu tiekėjui galima pasinaudoti tik, kai jis neatitinka visų sąlygų (45 str. 1 d. + 45 str. 4 d. 6 p. + 45 str. 6 d.), kas būtų nelogiška ir nepagrįsta. Siūlytina VPĮ 45 straipsnio 8 dalyje po skaičiaus ir žodžio „6 punktą“ vietoje žodžio „ir“ siūlytina įrašyti žodį „ar“ ir šią dalį formuluoti taip: „8.
Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 dalį, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant: a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą; b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“
konfederacija 2016-04-07
3 Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis; įstatymo projekto 46 str. 1 d.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Įstatymo projekto 46 str. yra pateikiama informacija apie reikalavimus tiekėjų kvalifikacijos vertinimui ir pateikiami pavyzdiniai kvalifikacijos reikalavimų sąrašai. Siūlytina įstatymo projekto 46 str. 3 d.,
atsakomybės draudimo ir tiekėjo techninio bei profesinio pajėgumo vertinimo. Siūlomi reikalavimai yra grindžiami gerąja pirkimų praktika ir reikalavimais, kuriais būtų sudaromos prielaidos atrinkti patikimus ir kvalifikuotus tiekėjus. 1) 46 str. 3 d. 1 p. numatyta maksimali taikytina tiekėjų metinės apyvartos reikalavimo vertė, tačiau nenumatyta minimali reikalavimo reikšmė. Siūlytina ją susieti su numatomo pirkimo vertės dydžiu. Nenumačius šio reikalavimo žemiausios ribos, neužtikrinama, kad būtų parenkami finansiškai pajėgus ir galintys tinkamai įvykdyti įsipareigojimus tiekėjai. Taip pat viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomi geros praktikos pavyzdžiai, kai tiekėjams ne tik nustatomi reikalavimai veiklos pajamoms, tačiau ir reikalavimai, kad tokios pajamos būtų gautos pačiam dalyviui įvykdžius sutartis/atlikus darbus, kadangi tik tokiu atveju tai parodo dalyvio faktinį pajėgumą ir kvalifikaciją tinkamai įvykdyti sutartis.
Tokios praktikos tinkamumo patvirtinimo pavyzdžių yra ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-871-464/2015). 2) 46 str. 3 d. 2 p. nuostata yra abstrakti ir pakankamai neaiški, todėl siūlytina įtvirtinti pavyzdinius finansinius rodiklius ir jų reikšmės, pagal kuriuos būtų galima vertinti tiekėjų finansinės padėties ir statuso tinkamumą. Nurodyti koeficientų dydžiai atitinka įprastinę ir gerąją viešųjų pirkimų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 27 d. nutartis c.b. Nr. e2A-392-180/2016). 3) 46 str. 3 d. 3 p. numačius reikalavimą tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimui, siūlytina papildomai įtvirtinti ir nuostatas, apibrėžiančias reikalaujamo draudimo sumą, ją siejant su atitinkamo pirkimo verte. Pakeisti 46 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: „3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą perkančioji organizacija gali:
1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą.
Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus . Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas ;
civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės. (...) “ Nepritarti Pritariame, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
Ši pareiga įtvirtinta Įstatymo projekto 46 str. 1 d. Tačiau kartu nustatoma, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (ši nuostata įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 str. 1 d. nuostatą.) Manytina, kad siūlomos konkrečios finansinių ir ekonominių reikalavimų ribos tam tikrais pirkimų atvejais būtų neproporcingos pirkimo objektui ir tuo pačiu nesuderinamos su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis. Pavyzdžiui, trumpalaikių sutarčių atveju, finansinis santykis gali būti visiškai neaktualus. Siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma. 53. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 ES Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota galimybė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai dalyvaujantys pirkimuose laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (ar tam tikros srities/sektoriaus teisės aktais nustatyto minimalus darbo užmokesčio) (ESTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Regio Post GmbH, c-115/14). Siūlytina pasiremti šia gerąja užsienio šalių praktika ir numatyti prielaidas taikyti analogiškus reikalavimus kvalifikacijos vertinimui. Siūlome papildyti VPĮ 46 str.
Siūlome papildyti VPĮ 46 str. 6 d. paskutiniu sakiniu:
„6. (...) Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka.“
Nepritarti Pažymėtina, kad minimoje ESTT byloje kalbama ne apie kvalifikacijos reikalavimus, o apie specialias sutarties sąlygas. ESTT sprendimą atitinka Įstatymo projekto 85 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais. Be to, pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo. Socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar kaštų kriterijų vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. a p.). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pagal 55 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus.
Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvigubo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. 54. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
Nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, nes sertifikavimo procedūra ir taip užtrunka. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarti. 55.
konfederacija 2016-04-07
1 Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkia ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, tačiau būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip:
„1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus.
Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB
jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29 56.
29
konfederacija 2016-04-07
2 Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 2 d., išbraukiant šios dalies priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Pritarti iš dalies Argumentai ir siūlymai yra tie patys, kaip ir dėl ankstesnio Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 55). Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 29. Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 61 str. 57. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojanti principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, būtų negalima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla (tai reiškia, kad tiek individualiai pasiūlymą teikiantis tiekėjas, tiek kiekvienas jungtinės veiklos grupės partneris turėtų pilna apimtimi tenkinti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą), kas būtų nepagrįsta ir ribotų konkurenciją. Siūlytina papildyti 48 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip: „1.
Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus teisės verstis atitinkama veikla pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.“ Nepritarti Esama Įstatymo projekto 48 str. 1 d. formuluotė atitinka perkeliamą Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. pirmosios pastraipos nuostatą, kurioje taip pat nėra atitinkamos nuorodos į minėtos direktyvos 58 str. 2 d., t. y. nesuteikiama galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla. 58. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 Jei VPĮ 48 str. 4 d. numatyta „bendrai prisiimama atsakomybė“ suprantama kaip solidari atsakomybė, tai manytina, kad ši nuostata prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms nuostatoms, kad jei prievolei vykdyti šalis naudojasi trečiųjų asmenų pagalba, tai už tų asmenų veiksmus ji prieš kitą šalį atsako kaip už savo, t. y. susidarytų situacija, kai, pvz., tiekėjas remiasi subtiekėjo pajėgumais, tačiau už pirkimo sutarties, kurios šalimi subtiekėjas nėra, įvykdymą bendrai prieš perkančiąją organizacija atsakytų jie abu. Siūlytina patikslinti VPĮ 48 str.
4 d. nuostatą nurodant, kad: Bendra tiekėjo ir ūkio subjektų, kuriais tiekėjas remiasi, atsakomybė taikoma tik tais atvejais, kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ūkio subjektų grupės forma (jungtinė veikla), tuo tarpu kitais atvejais perkančiajai organizacijai atsako tiekėjas, kuris įgyja reikalavimą į kaltą asmenį (subrangovą, kitą ūkio subjektą) regreso tvarka: i. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia subranga, už subrangovą atsakovą atsako tiekėjas ir regreso tvarka teikia reikalavimus kaltam subrangovui; ii. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia kokia nors kita forma (ne subranga ir ne jungtinė veikla), tuomet tokio ūkio subjekto, kuriuo remiamasi, atsakomybė prieš perkančiąją organizaciją netaikoma, kadangi atsakomybės sąlygos yra pernelyg nutolusios (pvz., kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ne pirkimo sutarties vykdymu, o įrankių tiekėjui suteikimu, transporto priemonių, patalpų ar kitų įrankių/priemonių nuoma, nuomotojui/įrankių suteikėjui neturi reikšmės, ar šie daiktai bus naudojami vykdant viešojo pirkimo sutartį, ar kokioje nors kitoje tiekėjo veikloje – paprastai jis net nežino apie tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime, todėl perkančioji organizacija neturi pagrindo taikyti atsakomybės tokiam subjektui). Pritarti iš dalies Nuostatą tikslinti taip, kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 30. 59. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 Manytina, kad reikalavimas, kad pagrindinius darbus atliktų tik vienas ūkio subjektų grupės partneris, yra ribojantis galimybę veikti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kadangi pagal VPĮ 2 str. 36 d. tiekėjas yra visa ūkio subjektų grupė, o ne vienas partneris. Paprastai tiekėjai būtent dėl to ir jungiasi į jungtinę veiklą, kadangi vienas ūkio subjektas negali įvykdyti visų darbų.
Be to, perkančiosios organizacijos poreikius užtikrina solidari atsakomybė. Toks reguliavimas taip pat varžo mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, kurio skatinimą deklaruoja Direktyvos ir LR vyriausybės nutarimas. Siūlome patikslinti VPĮ 48 str. 6 d., išbraukiant frazę “o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis” ir šią dalį formuluoti taip:
prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Nepritarti Atsižvelgus į pateiktą siūlymą Įstatymo projekto 48 str. 6 d. netinkamai perkeltų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 2 d.: „Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.“
konfederacija 2016-04-07
5 Tokiu reguliavimu būtų leidžiama iš esmės kvalifikacijos neatitinkančiam tiekėjui tikslinti savo kvalifikaciją tol, kol ją atitiks, kas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir kitų tiekėjų interesus. Paskutinis 5 d. sakinys sudaro prielaidas nesąžiningiems dalyviams piktnaudžiauti teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.) ir pirkimo metu pildyti duomenis, kurių vėlesnis atskleidimas ar pildymas pagal šiuo metu galiojančią teismų praktiką yra ribojamas, t.y. asmenys, kurių pajėgimais remiamasi privalo būti iš anksto išviešinti ir nurodyti, o taip pat pateikiami įrodymai apie jų pajėgumų prieinamumą (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr.
3K-3-475/2014). Siūlytina išbraukti paskutinį 49 straipsnio 5 dalies sakinį ir šią dalį formuluoti taip:
„5. Perkančioji organizacija, įvertinusi Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateiktą informaciją ir, jei taikoma, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio atitikties reikalavimams ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Jeigu ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, neatitinka keliamų reikalavimų, perkančioji organizacija turi reikalauti pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.
“ Nepritarti Įstatymo projekto 49 str. 5 d. paskutinis sakinys tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. antros pastraipos paskutinį sakinį:
„Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti,
kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.“
konfederacija 2016-04-07
51 Siūlome patikslinti VPĮ 50 str. 5 d. 1 p., jį išskaidant į du punktus. Kadangi VPĮ 46 str. 3 d. 3 p. civilinės atsakomybės draudimas yra išskirtas į atskirą dalį, būtų aktualu ir atitinkamus draudimą įrodančiuosius dokumentus išskirti į atskirą punktą. Pritarti
konfederacija 2016-04-07
71 Siūlome pašalinti perteklinę nuostatą. Manytina, kad senų ir neapibrėžto laikotarpio duomenų vertinimas gali neatspindėti esamų tiekėjo pajėgumų ir patirties, o tuo pačiu viešųjų pirkimų ir kvalifikacijos vertinimų tikslų (įstatymo projekto 17 str. 2 d., 46 str. 1 d.). Įstatymo projekto 46 str.
Įstatymo projekto 46 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Siūlytina išbraukti VPĮ 50 str. 7d. 1 paskutinį sakinį:
„7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių,
paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:
1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami . Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš 5 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją ;“ Nepritarti Esama Įstatymo projekto 50 str. 7 d. 1 p. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 60 str. 4 d. skaitomą kartu su XII priedo II dalies a punkto (i) papunkčiu („darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį, sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;“). 63. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Darbdavys, turėdamas derybinę galią, turi svertus padidinti specialistų darbo užmokestį atitinkamam pirkimui ir jį vėliau vėl sumažinti - taip tiekėjas įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, tuo tarpu projektu siekiami tikslai bet kuriuo atveju lieka iš esmės neįgyvendinami. Siūlome VPĮ 53 str.
Siūlome VPĮ 53 str. 1 d.:
1) Atsisakyti neapibrėžtų, neišmatuojamų ir subjektyviai vertinamų subkriterijų, tokių, kaip, pavyzdžiui, estetinės charakteristikos;
2) Atsisakyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio santykio su minimaliu atlyginimu, kaip pasiūlymo pranašumo kriterijaus. Nepritarti Dėl estetinių charakteristikų ir pan. vertinimo Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. a punktą, kuris leidžia vertinant tiekėjų pasiūlymus atsižvelgti į tokias perkamo objekto charakteristikas kaip „ kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;“ Dėl darbuotojų darbo užmokesčio Įstatymo projekto 53 str. 1 d. a papunktyje pateikiamas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys vertinant tiekėjų pasiūlymus. Pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, galima vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 84 str. 3 d., 87 str. nuostatas, taip pat 17 str. 1 d., įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, sudarant sutartį negali būti keičiamos tiekėjo pasiūlyme nurodytos sąlygos, įskaitant tiekėjo darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Be to, ir vykdant sutartį negali būti keičiamos joje nurodytos sąlygos, jeigu pakeitimai nebuvo iš anksto aprašyti sutartyje ar numatyti Įstatymo projekto 87 str. nuostatose. 64.
konfederacija 2016-04-07
3 Išankstinis kainos nustatymas neleis perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšų, kadangi nebūdama profesionali perkamų prekių/paslaugų/darbų rinkos dalyve, už pirkimo objektą ji gali permokėti. Be to, kainos fiksavimas ir išviešinimas vers tiekėjus prisiimti mažiau įsipareigojimų (atsisakyti galimų geresnių pasiūlymų aspektų), kad už nurodytą kainą apsimokėtų vykdyti sutartį. Todėl perkančioji organizacija, tikėtina, gaus priešingą rezultatą, nei siekiama – prastesnius pasiūlymus. Galiausiai, kainos fiksavimas ir jos nurodymas, tikėtina, sumažins pasiūlymų skaičių, konkurenciją, jei kaina bus per maža tiekėjo akimis. Dėl to suinteresuoti dalyvauti pirkime bus mažiau kompetentingi ir kvalifikuoti tiekėjai. Tuo tarpu apsauga perkančiajai organizacijai nuo per didelės kainos išlieka turint pirkimo biudžetą. Siūlome VPĮ 53 str. 3 d. atsisakyti nuostatos, leidžiančios perkančiajai organizacijai iš karto nustatyti kainą. Nepritarti Įstatymo projekto 53 str. 3 d. nuostata dėl galimybės fiksuoti kainą perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. priešpaskutinę pastraipą:
„Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba
fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.“ Direktyvoje valstybėms narėms nesuteikiama galimybė pasirinkti ar perkelti, šią nuostatą, ar ne. Todėl valstybė narė turi suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę fiksuoti kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė fiksuoti kainą suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą. 65. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
24 Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu.
Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99 ). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga įstatymo projekto 17 str. 2 d. nuostata, kuria siekiama vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildomai detalizuoti apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Siūlome papildyti 55 str. 2 d. 4 p. ir jį formuluoti taip: „2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
<...>
4) šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 86 straipsnio nuostatas.
Perkančioji organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga ;“ Nepritarti Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos g arantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)) . Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas.
Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį ( Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis) . Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. 66. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Siūlytina papildyti 58 straipsnio 3 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Nepritarti Įstatymo projekto 58 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 27 str. 3 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui, „ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti.
Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu. 67. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
5 Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 58 str. 5 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis. Pritarti
konfederacija 2016-04-07
7 Siūlytina papildyti 60 straipsnio 7 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Nepritarti Įstatymo projekto 60 str. 7 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 28 str. 6 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui, „ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą.
Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu. 69. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
8 Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 60 str. 8 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis. Pritarti
konfederacija 2016-04-07
2
1) Pagal įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Siūlytina įtvirtinti, kad tiekėjai, kurių pirminiai pasiūlymai neatitinka minimalių reikalavimų, nekviečiami derėtis. 2) Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Siūlome pakoreguoti VPĮ 64 str. 2 d. formuluotę, ją išdėstant taip:
“2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų,
kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus , ir pirkimo sutarties sąlygų , siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.
Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.”
2016-04-07
2 Šioje teisės normoje yra iš karto numatytas dialogas, t.y. pagal šį reguliavimą nėra numatytas pirminių pasiūlymų pateikimo ir preliminaraus įvertinimo minimaliems reikalavimams etapas, be to, nesant pirminių pasiūlymų neaišku, kokiu pagrindu vyks dialogas, dėl ko bus deramasi, kokius sprendinius turi aptarti perkančioji organizacija ir tiekėjai. Be to, jei pagal VPĮ 68 str. 4 d. yra galutiniai pasiūlymai, tai turi būti numatomi ir pirminiai pasiūlymai. Siūlome pakoreguoti VPĮ 66 str. 2 d., šios dalies 4 p. nustatytą reguliavimą papildant ir išskaidant į kelis punktus, suformuluotus sekančiai (esamo 5 p. numeraciją pakeičiant į 7 p.): “4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus su konkurencinio dialogo preliminariais sprendiniais; 5) Atlieka pirminių pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams atitikimą; 6) Kandidatus, kurių pirminiai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus minimalius reikalavimus, vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija” Pritarti 72.
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 IT paslaugų teikėjas paprastai perduota turtines teises perkančiajai organizacijai (arba atitinkamą reikalavimą perkančiosios organizacijos turi galimybę nusistatyti pirkimo dokumentuose). Todėl perkančioji organizacija gali laisvai kreiptis į bet kurį kitą IT paslaugų teikėją, kad turima informacinė sistema būtų atitinkamai pakoreguota, modifikuota ir pan. Net ir tuo atveju, jeigu turtinės teisės perkančiajai organizacijai nėra perduodamos, perkančioji organizacija pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas turi teisę be autoriaus sutikimo dekompiliuoti programinę įrangą, kad galėtų ją pataisyti arba integruoti su kita informacine sistema. Praktikoje dažnai naudojamas argumentas, esą IT paslaugų teikėjas neteiks garantijos informacinei sistemai, jei ją modifikuos kas nors kitas. Tačiau tokią situaciją išspręsti galima nustatant, pvz., 6 mėnesių informacinės sistemos garantiją arba suinteresuotam tiekėjui pasitelkiant pirminį informacinės sistemos diegėją partneriu/subrangovu. Praktikoje, šiuo pagrindu IT srityje perkančiosios organizacijos pririšamos (prisiriša) prie tam tikro tiekėjo; kadangi informacinėms sistemoms paprastai išleidžiama nemažai lėšų, toks rinkos uždarymas turi ženklius neigiamus padarinius ir yra neskaidrus. Siūlome VPĮ 69 str. 1 d. 2 p. (b), (c) papunkčiuose įtvirtinti, kad pirkimas nurodytu pagrindu negali būti atliekamas informacinių technologijų (IT) srityje. Nepritarti Įstatymo projekto 69 str. 1 d. 2 p. b ir c papunkčiai tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 32 str.
papunkčius, leidžiančius vykdyti neskelbiamas derybas „kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių: <...> ii) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; iii) išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.“ Direktyvoje nėra išlygos, kad pirmiau nurodyta neskelbiamų derybų sąlyga apskritai neleistina informacinių technologijų srityje. Manytina, kad informacinių technologijų srityje galėtų pasitaikyti ir kitokių, nei pasiūlyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant pirmiau nurodytų neskelbiamų derybų sąlygų taikymas galėtų būti pagrįstas. Be to, manome, kad sprendžiant pasiūlyme nurodytą viešųjų pirkimų praktikos pavyzdį, galėtų būti pasitelkiamos Įstatymo projekto 17 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo) laikymąsi. 73. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
2 Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. Pakeisti VPĮ 86 str. 2 d. ir išdėstyti ją taip:
„2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.“
Pritarti iš dalies Dėl reikalavimo pateikti tiekėjo ir subtiekėjo susitarimą Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 86 straipsnis perkelia Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnį, kurio 3 dalyje teigiama: „3. Valstybės narės gali nustatyti, kad subrangovo prašymu ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija tiesiogiai subrangovui pervestų mokėtinas sumas už ekonominės veiklos vykdytojui, kuriam skirta viešųjų pirkimų sutartis (pagrindiniam rangovui) suteiktas paslaugas, patiektas prekes arba atliktus darbus.
Tokios priemonės, be kita ko, gali būti atitinkami mechanizmai, kuriuos taikydamas pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams . To mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.“ Iš šios direktyvos nuostatos matyti, kad tiesioginis atsiskaitymas turėtų vykti subtiekėjo prašymu, nepriklausomai nuo to, ar tam iš esmės pritaria tiekėjas. Privalomumas pateikti susitarimą reikštų abiejų pusių (subtiekėjo ir tiekėjo) norą, kad su subtiekėju būtų atskaitoma tiesiogiai. Tačiau, jeigu tiekėjas nenorės leisti tiesioginio atsiskaitymo, toks susitarimas nebus pateiktas ir subtiekėjo noro nebus paisoma. Tačiau siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti nauju paskutiniu sakiniu: „2. <...> Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. “ ir šią nuostatą formuluoti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 40. Dėl solidarios atsakomybės Pastebėtina, kad siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, o taip pat Civilinio kodekso 6.650 str.
3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“) Dėl solidarios atsakomybės Nuostata dėl solidarios tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybės esant tiesioginiams perkančiosios organizacijos atsiskaitymams su subtiekėju būtų nesuderinama su Direktyvos 71 str. 4 d. ir 63 str. 1 d. priešpaskutine pastraipa, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“). 74. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
11 Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:
a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;
b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;
c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).
I-4401). Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisikumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. Papildyti VPĮ 87 str.1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:
1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą , sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą . Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; (...)“ Nepritarti Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu l aikoma, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme. 75.
konfederacija 2016-04-07
6 Šioje dalyje numatyti Sutarties keitimo variantai, tačiau jie varžomi būtent kreipimusi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Toks suvaržymas nenumatytas Direktyvoje, neužtikrina Direktyvos tikslo – efektyviau vykdyti pirkimus ir viešojo pirkimo sutartis. Todėl siūlytina atsisakyti šio ribojimo. Siūlome išbraukti VPĮ 87 str. 6 d. „6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktuose nurodytiems pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimams reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaryta atlikus supaprastintą pirkimą.“
konfederacija 2016-04-07
3N Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą. Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika). Siūlome papildyti 88 straipsnį nauja 3 dalimi ir išdėstyti ja taip:
„3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir
pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkančioji organizacija siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį.“ Pritarti iš dalies Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės.
Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi:
„3 Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio
sutarties pažeidimo kaip nustatyta 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“ Atitinkamai reikia pernumeruoti kitas dalis ir 84 straipsnį išdėstyti taip kaip siūlo Audito komitetas. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 38. 77. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 N Atsižvelgiant į gerąją praktiką (Italijos viešųjų pirkimų teisės aktuose įtvirtinta – dekretas Nr. 163/06 140 str.), siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą nauju 881 straipsniu. Toks reguliavimas užtikrintų kitų Pirkimo dalyvių aktyvų įsitraukimą į viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo aspektus, užtikrintų reikalingą motyvaciją laimėtojams tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis, žinant, kad kiti tiekėjai gali inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminių pažeidimų. Siūloma naujai įtrauktino straipsnio formuluotė tokia:881 straipsnis. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nevykdant naujos pirkimo procedūros, nutraukus viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju 1.
Kai Perkančioji organizacija nutraukia viešojo pirkimo sutartį su tiekėju dėl:
88 straipsnyje numatytų aplinkybių;
likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, išskyrus atvejus, kai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str. 4 d. (b) procedūros; Perkančioji organizacija turi teisę, neorganizuodama naujos viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti viešojo pirkimo sutartį likusiam viešojo pirkimo sutarties terminui su pirminėse viešojo pirkimo procedūrose dalyvavusiu tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis. 2. Jeigu tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį, Perkančioji organizacija turi teisę kviesti kitus viešojo pirkimo dalyvius pagal pasiūlymų eilę. 3. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį šio straipsnio pagrindu, negali keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kurios buvo nustatytos su laimėtoju. Pritarti iš dalies Siūlytina neįtvirtinti siūlomų nuostatų, tačiau į šį pasiūlymą yra iš dalies atsižvelgta įvertinus ankstesnį siūlymą ir prieėmus sprendimą Įstatymo projekto 88 str. papildyti nauja 3 dalimi. Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 76 78.
Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose (įstatymo projekto 89 str.) numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo (VPĮ 95 str.), kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. Siūlytina pakeisti šiuos VPĮ 89 straipsnio punktus ir išdėstyti juos taip:
pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta pirkimo sutartis, kai:
<...>
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų skelbimo, priėmimo dienos sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos ;
Pritarti iš dalies Iš dalies pritariame, kad į nepatikimų tiekėjų sąrašą turėtų būti įtraukti subtiekėjai, tačiau jie į šiuos sąrašus turėtų būti įtraukiami tik tuo atveju, kai su tiekėju prisiima solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą ir jeigu pažeidimas įvyksta dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti. Atsižvelgiant į tai, pritariame Audito komiteto argumentams ir siūlymui tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 42. Nepritariame dėl tiekėjų įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą kol nėra teismo sprendimo, nes tiekėjo įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą turės skaudžias pasekmes tiekėjui, todėl manytina, kad jis neturėtų būti įrašomas į sąrašus tol, kol nėra galutinio sprendimo. Be to, jeigu teismas vis tik tenkintų tiekėjo reikalavimus, tiekėjas galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, atlyginimo. Tuomet nukentėtų ir pati perkančioji organizacija. 79.
konfederacija 2016-04-07
21 99 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas ne tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties nepagrįsto nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo terminas, o tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškinio senaties terminas, tad numeracija turėtų būti pakeista. 89 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „99 straipsnio 3 dalyje“ turėtų būti pakeisti į
LVK siūlomo papildymo reikalingumas grindžiamas tuo, kad procedūrų sustabdymas praktikoje yra tapęs vienu didžiausių trukdžių projektų atrankoje ir jų įgyvendinime. Siūlome papildyti VPĮ 98 str. 2 d. tokia formuluote:
“Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, nepriklausomai nuo to ar skundą paduoda dalyvaujantis ar nedalyvaujantis konkurse subjektas, laikytinas išimtinio pobūdžio laikinąja apsaugos priemone ir taikytinas tik itin išimtiniais atvejais”. Nepritarti
Įstatymo projekto 98 str. 2 d. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 1 d. a punktą: „1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:
a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;“ Kartu Civilinio proceso kodekso 4237 str. 1 d. (kuri perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 5 d.) nustato, kad „t eismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.
Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą“. 81. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.). Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas. Siūlytina pakeisti 98 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu . Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 98 str. 3 d. nuostatą tikslinti taip, kaip ji patikslinta pagal Audito komiteto ir Seimo nario J. Oleko pasiūlymą. (Žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43 ir Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17):
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu
atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“ . Nepritarti Techninės specifikacijos apibrėžtis darbų pirkimo atveju apima turinį, o ne formą, todėl manytina, kad darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas vien dėl savo formos neturėtų būti įtraukiami į šią apibrėžtį. Jeigu projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas atitiks techninės specifikacijos apibrėžimą, kuris nustatytas
laikomas technine specifikacija netgi be siūlomo pakeitimo. 83. Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03
5 „VPĮ klas“ 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“.
Pritarti iš dalies Siūloma nuostata dubliuotų Įstatymo projekto 43 str. 10 d. ir 56 str. nuostatas, pagal kurias perkančioji organizacija iš esmės privalo pateikti visą protokoluose esančią informaciją, išskyrus tą, kuri yra konfidenciali. Pritariant siūlymo tikslui, kad tiekėjams turėtų būti pateikta išsami informacija, kodėl perkančioji organizacija priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, siūlytina patikslinti 56 str. 2 d. taip:
„2. Perkančioji organizacija, gavusi suinteresuoto kandidato ar
suinteresuoto dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos nurodo išsamiai pateikia šią informaciją: <...>“ Atitinkamai patikslinti Į statymo projekto Nr. XIIP-3751 68 str. 2 d. 84. Lietuvos elektros energetikos asociacija
vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta sprendimų įforminimas protokolu, kurį pasirašo sprendimų priėmime dalyvavę pirkimo komisijos nariai. Manome, kad garso įrašų darymas ir saugojimo pareiga yra neproporcingas perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos apsunkinimas, kuris vargu ar apsaugotų nuo pirkimo komisijos narių piktnaudžiavimo. 85. Lietuvos elektros
teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad
„Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto
nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“ 20 str.
„VPĮ kom“
., tiek „VPĮ klas“
. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai. Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ , nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje . Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis. Pritarti iš dalies Dėl nevienodų nuostatų klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose Nesutinkame su šia pastaba, nes Įstatymo 20 str.
ši nuostata:
„3. Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme
nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Dėl subrangovų ir jų kvalifikacijos konfidencialumo Pritarti siūlymui ir kartu atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą tikslinti 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 20 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu jį formuluojant taip: „
4) informacija apie pasitelktus subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“ Dėl konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų atsisakymo Pasiūlymas neatitinka Direktyvos 2014/24/ES 21 str. 1 d. nuostatos, kurioje minimi siūlomi išbraukti žodžiai. 86. Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03
3 „VPĮ klas“
nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali.
Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo
„sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip
konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ klas“ 20 str. 3 d. , yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą.
Nepritarti Manome, kad netikslinga nustatyti pareigą tiekėjams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose visada pateikti konfidencialios informacijos pagrindimą taip juos apkraunant papildoma administracine našta, kadangi tam tikrais atvejais toks pagrindimas perkančiajai organizacijai nėra reikalingas (pvz., pagal duomenų apsaugos teisės aktus yra aišku, kad neskelbtinas fizinio asmens atlyginimas). Be to, atsižvelgiant į rinkos dinamiškumą, abejotina, kad tiekėjai galėtų pasirengti universalų konfidencialios informacijos pagrindimą, tinkantį visiems viešiesiems pirkimams. Taip pat nemanome, kad su konfidencialios informacijos pagrindimu turėtų būti supažindinami kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, kadangi dažnu atveju pati pagrindime pateikta informacija gali būti konfidenciali o tai prieštarautų konfidencialios informacijos apsaugos esmei. 87. Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03
4 „VPĮ klas“
praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ klas“20 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos).
Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ klas“ 20 str. 4 d. . Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas) , būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. Pritarti 88.
koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas. Nepritarti Pritariant pasiūlymo esmei atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 22 str. 1 d. nuostata jau ir taip nustato bendrą taisyklę, kad visas keitimasis informacija vyksta CVP IS priemonėmis. Šioje nuostatoje po žodžio
„įskaitant“ yra paminėti pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti teikiami
CVP IS priemonėmis, tačiau tai nebaigtinis dokumentų sąrašas. Susipažindinimas su kitų tiekėjų paraiškomis ir pasiūlymais yra vertintinas to paties lygmens keitimusi informacija kaip informavimas apie pirkimo rezultatus pagal Įstatymo projekto 56 straipsnį, kas taip pat nėra įvardinta Įstatymo projekto 22 str. 1 d. Siekiant nuoseklumo, siūlytina nepildyti nuostatos. 89. Lietuvos elektros
subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus) :<...>“.
Nepritarti Direktyvoje 2014/24/ES darbų pirkimų sutartys neišskirtos, todėl manome, kad pagrindo tam nėra ir jas įgyvendinančiuose įstatymuose. Be to, neteisinga daryti prielaidą, kad socialinį statusą turinčios įmonės neatlieka jokių darbų ar yra negebančios vykdyti darbų pirkimo sutarčių. Manome, kad tam tikrus darbus jos atlikti gali, pvz., remonto darbus ar pan. 90. Lietuvos elektros
organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio) .“. Nepritarti Pažymėtina, kad pirkimų suvestinės skelbiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus (pagal šiuo metu parengtą tvarką pirkimo objektas ir apimtis yra skelbiama). Todėl vieno konkretaus reikalavimo nereikėtų įrašyti į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimų suvestinė apims ir mažos vertės pirkimus. Todėl reikalavimas nurodyti kiekvieno pirkimo objektą ir numatomą vertę padidins administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms neproporcingai siekiamam tikslui. Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad besąlyginis numatomos pirkimo vertės skelbimas turi ir neigiamų pasekmių – tiekėjai gali savo pasiūlymus orientuoti į paviešintą kainą ir neteikti mažesnės vertės pasiūlymų. Todėl tikslinga perkančiajai organizacijai palikti pasirinkimo teisę skelbti ar ne konkretaus pirkimo numatomą vertę. 91. Lietuvos elektros energetikos asociacija 2016-05-03
3 „VPĮ klas“ 28 str.
3 d. siūloma papildyti nuostata: „ Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą .“. Nepritarti Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turėtų būti aiškinamos vadovaujantis galiojančia teismų praktika. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą (byloje Nr. 3K-7-32/2013), pagrįstomis nenumatytomis aplinkybėmis laikytinos tokios, dėl kurių perkančioji organizacija praranda suinteresuotumą pirkimo objektu ar galimybę sudaryti pirkimo sutartį arba pirkimo sutarties negali teisėtai sudaryti ar pakeisti dėl kitų priežasčių. Manytina, kad netikslinga į Įstatymo projektą įtraukti tik vieną konkretų pavyzdį, kas nelaikytina nenumatytomis aplinkybėmis. Tai sukurtų teisinio netikrumo ir sukeltų pagrindą abejonėms, ar kiti įstatyme nepaminėti atvejai jau laikomi tinkamais nenumatytų aplinkybių pavyzdžiais. 92. Lietuvos projektavimo įmonių asociacija 2016-05-09
Pažymėtina, kad Projektu siekiama įgyvendinti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, reikalavimus ir tokiu būtu perkėlus minėtos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, viešųjų pirkimų taisyklės bus supaprastinamos, padidinamas jų lankstumas, perkančiosioms organizacijoms suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms ir tiekėjams tenkanti administracinė našta. Taip pat pažymėtina, kad Projektu siekiama kuo sklandžiau į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kad būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir būtų apgintas visuomeninis interesas.
Informuojame, kad Asociacija, ne kartą kreipėsi į suinteresuotas institucijas, kaip pavyzdžiui Viešųjų pirkimų tarnybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kt. institucijas, prašydama įvertinti padėtį ir užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui galimai proteguojant ir teikiant privilegijas savo dukterinėms įmonėms, diskriminuojant projektavimo paslaugų rinkoje veikiančius tiekėjus bei pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus. Todėl, Asociacija, suinteresuota sąžininga konkurencija bei atlikusi Projekto vertinimą, siekdama užtikrinti savo narių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, teises ir teisėtus interesus siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, teikia šias pastabas ir/ar pasiūlymus dėl Projekto
Vidaus sandoriai “ (toliau – Straipsnis):
Asociacijos manymu, pagal Straipsnio 4 p. nuostatą, jog “<..> vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau
Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos .” darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas, tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Asociacijos nuomone, ši Straipsnio nuostata bus tik formalumas, pagal kurį perkančiosios organizacijos pačios įvertins, kad vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Manytina, kad taip pažeidžiami konkurencijos principai ir akivaizdžiai bus sudaromos palankios sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams. Pažymėtina, kad nuostata, jog įstatymas privalo saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia, kad įstatymų leidėjas įsipareigoja įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tai pat Teismų praktikoje jau ne kartą buvo vertinta situacija dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015 nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo [1] . Be kita ko, neatmestina, kad vykdant pirkimus vidaus sandoriais, įtarimų kelia dukterinių įmonių veiksmai siekiant išvengti skaidraus pirkimų proceso, kai dukterinei įmonei vidaus sandoriu pavestos teikti paslaugos/darbai ar jų dalis dukterinės įmonės iniciatyva gali būti perduodamos vykdyti kitiems paslaugų subtiekėjams, privataus kapitalo įmonėms, kurioms netenka varžytis teikiant konkurencingus pasiūlymus perkančiosioms organizacijoms.
Todėl, jau net ir pagal dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas tendencingai vykdomi perkančiųjų organizacijų vidaus sandoriai galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo
„... panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. ..“ ir Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Vidaus sandorių sudarymas ir dukterinės įmonės protegavimas ne tik galimai kelia žalą tiekėjams, siekiantiems konkuruoti rinkoje, bet ir galimai pažeidžia skaidrią viešųjų pirkimų pagrindinio tikslo pasiekimo procedūrą – „... sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“
Vertinant aukščiau nurodytus argumentus, Asociacijos nuomone, Projekte nėra nustatyta efektyvių ir realių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl Asociacijos nuomone būtų tikslinga atsisakyti vidaus sandorių . Manome, kad dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas, kuomet perkančiosios organizacijos įsigys prekių/paslaugų/darbų didesnėmis nei rinkos kainomis, atsiras terpė piktnaudžiauti ir sukels neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Vidaus sandorių sudarymas gali sudaryti prielaidas monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų
10 straipsnyje , atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas tiekia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas. Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“ Pritarti iš dalies Pagal pateiktą siūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl vidaus sandorio sudarymo pakeičiamas tik į galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pastabas dėl vidaus sandorio sąlygų tenkinimo. Tačiau neaiški tokių Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų teisinė reikšmė.
Neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų pateikimas automatiškai reikštų, kad vidaus sandoris negalimas, ar perkančioji organizacija tam tikrais atvejais turėtų patikslinti (papildyti) savo argumentus dėl atitikimo vidaus sandorio kriterijams ir tik tada jį sudaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tarnyba 2016-04-04
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų damą reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę5. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau - Konkurencijos įstatymasj nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešiįjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1—3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte Nr. XIIP-3750 nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1-3 dalyse nustatytas sąlygas6.
Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3750 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų o atsisakyta , nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Taip pat siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies
Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nors ir be Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, turėtų labiau užtikrinti vidaus sandorių kontrolę, tačiau jos įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Įvertinus Įstatymo projekto 10 straipsniui pateiktus Seimo narių, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos ir kt. subjektų pasiūlymus ir išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį taip: 4.
Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04
3 Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus
negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. Pritarti
tarnyba 2016-04-04
3 Projekto Nr. XIIP-3750 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos.
Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome:
dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pritarti iš dalies Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas. Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS).
Nepritariame siūlymui dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakym o. Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas
2 Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų.
Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
„aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys
tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju.
Nepritarti Nepritarti pirmajai alternatyvai dar padidinti pirkimų, atliekamų pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, procentą dėl to, kad šį pasiūlymų vertinimo kriterijų yra daug sudėtingiau taikyti praktikoje nei mažiausios kainos kriterijų (kuris iki šiol Lietuvoje dominavo). Todėl perkančiosioms organizacijoms būtina suteikti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jos galėtų įsisavinti sudėtingesnį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir pasirengti teisingai jį taikyti. Nepritarti antrajai alternatyvai nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms taikyti elektroninius aukcionus, kadangi perkančioji organizacija pati turėtų spręsti, ar šią pirkimo procedūrą tikslinga atlikti. Pritariant pasiūlymo tikslui, kad turi būti siekiama kuo efektyviau atlikti pirkimą, pažymėtina, kad elektroninio aukciono taikymą reiktų skatinti kitomis priemonėmis (pavyzdiniais pirkimo dokumentais, mokymais ir pan.)
tarnyba 2016-04-04
865 Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsnių reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų.
Siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 83 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą tikrinti, ar nėra Projekto Nr. XIIP-3750 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Nepritarti Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą.
Jeigu visais atvejais būtų tikrinama, ar nėra Įstatymo projekto 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas dokumentus, patvirtinančius subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, turėtų pristatyti tik po sutarties sudarymo, tačiau iki pradedant vykdyti pirkimo sutartį (šių dokumentų išėmimas užtrunka, juos gali reikėti tikslinti ir panašiai), perkančioji organizacija negalėtų skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Be to, priklausomai nuo pirkimo objekto, pasitelkti subtiekėjai gali vykdyti tik labai mažą dalį pirkimo sutarties, todėl jų kvalifikacija vykdant pirkimo sutartį nėra reikšminga. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. 6. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30
1 Dėl viešųjų pirkimų planavimo. Pagal siūlomą Įstatymo projektą perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos , o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalis).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, dabartinio teisinio reglamentavimo nustatytas terminas ( iki kovo 15 dienos ) yra priimtinas ir suderintas su kitomis planavimo procedūromis, kaip pavyzdžiui savivaldybės biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Laikantis teisės aktų reikalavimų, paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina einamųjų metų vasario gale. Viešųjų pirkimų planavimas, nesiremiant realiais asignavimais, gali iškreipti viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą, lemti netinkamų pirkimų būdų parinkimą bei iš to sekančias kitas problemas. Manytina, kad viešųjų pirkimų planavime turėtų būti išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms būtų taikomas skirtingas reguliavimas, paliekant subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms dabar galiojančius terminus. Pritarti
savivaldybės administracija 2016-03-30
4 Dėl vidaus sandorių. Įstatymo projekte nustatoma papildoma Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. „Efektyvumo“ sąvoka kelia daugeliui perkančiųjų organizacijų nemažai klausimų, nenustatoma praktinių „efektyvumo“ įgyvendinimo nuostatų, o paliekama sąsaja tarp vidaus sandorio ir paslaugų pirkimo konkurencinėje aplinkoje.
Įvertinus pastaruoju metu vis didėjantį teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų (savivaldybių) ir potencialių tiekėjų skaičių, bei šių ginčų nagrinėjimo trukmę, neabejotina, kad tokia įstatyminė nuostata šį skaičių tik dar labiau padidins, kels viešųjų administracinių išlaidų naštą, vilkins optimalių administracinių sprendimų, ypatingai įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje priėmimo procesą. Žinia, vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria daug pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės savivaldybių savarankiškųjų viešųjų paslaugų teikimo funkcijų įgyvendinimo sąlygos. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad vidaus sandoriai sudaromi su kita perkančiosios organizacijos statusą turinčia įmone, kurios teikiamų paslaugų/darbų kainas nustato savivaldybės tarybos. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t.t.
Siekiant išvengti teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir ginant visuomeninį interesą bei remiantis išdėstytais argumentais, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik pranašumus, bet ir neigiamas pasekmes konkurencijai, viešųjų išlaidų efektyvumui, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 8. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30
5 Dėl pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų terminų. Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikia visiems tiekėjams ir paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.
Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra
, supaprastinto pirkimo atveju –
. Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra
, supaprastinto pirkimo atveju –
. Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų termino supaprastintų pirkimų atveju nustatymas ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tikrai nelems greitesnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Paprastai nė viena supaprastinto pirkimo procedūra neapsieina be tiekėjų prašymų paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, šiuo atveju tiekėjams paliekama itin mažai laiko „laiku“ pateikti šiuos klausimus, o perkančiosioms organizacijoms – į juos atsakyti. Kompetentingo ir išsamaus paaiškinimo, patikslinimo paruošimas reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų įsigilinimo, neretai atsakant į tiekėjų klausimus būtina konsultuotis su kitomis institucijomis, gauti raštiškus jų atsakymus, pavyzdžiui, statybos darbų pirkimų atveju, būtina gauti projektuotojų paaiškinimus.
Atsakinėjimo laikotarpio skaičiavimas kalendorinėmis, o ne darbo – kaip dabar įprasta - dienomis tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju apsunkins perkančiųjų organizacijų darbą, įneš sumaištį, neretai vykdant pirkimus atsakymui paruošti liks viena darbo diena, klausimą paaiškinti, patikslinti, pataisyti gavus penktadienį arba šventinėmis dienomis. Žinia, procedūrinių taisyklių pažeidimas gali lemti pirkimo procedūrų nutraukimą arba sunkesnes, pavyzdžiui, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasekmes. Tai neigiamai atsilieptų panaudojant tiek nacionalines, tiek Europos Sąjungos investicijas. Todėl siūlytume palikti galioti dabartinį pirkimo dokumentų paaiškinimų/patikslinimų terminų skaičiavimą darbo dienomis, juolab, jog Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos 3 darbo dienos tikrinti skelbimus, pretenzijų nagrinėjimui išlieka 5 darbo dienos. Vadovaujantis proporcingumo principu, supaprastintų pirkimų atveju siūlome pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus leisti paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Nepritarti Pažymėtina, kad 35 straipsnio 5 dalies nuostata nustato minimalų terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai. Perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį terminą atsižvelgdama į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, į nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą ar tiekėjų prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad 35 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai derinami su Įstatymo projekte nustatytais minimaliais pasiūlymų pateikimų terminais.
Pavyzdžiui, supaprastinto atviro konkurso atveju, kai perkančioji organizacija paskelbia išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 7 dienos. Todėl būtų nelogiška nustatyti, kad dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taip pat, dažnu atveju neprotingas terminas būtų ir 3 darbo dienos, nes įskaičiavus savaitgalius ir šventines dienas šis terminas būtų 5,
institucijomis, 35 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai supaprastintų pirkimų atveju, siūlyta trumpinti ir sutarta jį trumpinti iki 3 dienų, kaip ir nustatyta Įstatymo projekte. 9. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30 Dėl mažos vertės pirkimų. Pagal Įstatymo projektą, m ažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Visus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos turi priimti iki 2016 m. balandžio
ir pateiktas perkančiosioms organizacijoms susipažinti. Tikimės , jog nesusiklostys panaši situacija, kaip pavyzdžiui, atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugoms dar nėra priimta šiai dienai.
Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos, priešingai nei komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (pastarosioms paliekama nuostata pačioms tvirtintis mažos vertės pirkimų taisykles) nežino, kaip turės vykdyti mažos vertės pirkimų procedūras, kaip organizuoti ir planuoti darbą institucijos viduje. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui, visi pirkimai, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, turės būti atliekami pagal naujo Įstatymo nustatomas taisy kles, todėl naujam viešųjų pirkimų reglamentavimo laikotarpiui turi būti pasirengta nuosekliai, perkančiosios organizacijos turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, turi turėti galimybę pareikšti pastabas, siūlymus. Pritarti. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-121
straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte mažos vertės pirkimams yra keliami daug mažesni reikalavimai nei supaprastintiems ar tarptautiniams pirkimams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ir atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą, turi būti reglamentuojami kaip įmanoma lanksčiau. Svarbu pabrėžti, kad yra labai sunku nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą.
Taip pat, atsižvelgiant į nuolat kintančią ekonominę situaciją bei situaciją rinkoje, manytina, kad šiuo metu pasirinkta forma, kuria įtvirtinami atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie mažos vertės pirkimą, yra itin nelanksti, nes įstatymo pakeitimo procesas užsitęsia, todėl viešųjų pirkimų reglamentavimas gali nebeatitikti faktinės situacijos ir todėl perkančiosioms organizacijoms bus įstatymiškai sukuriamos kliūtys vykdyti pirkimų procedūras efektyviau ir greičiau. Taigi, manytina, kad racionaliau būtų numatyti, jog atvejus, kuomet perkančioji organizacija gali vykdyti mažos vertės pirkimą neskelbdama apie jį, įtvirtinti ne įstatyme, o Tarnybos parengtame įgyvendinamame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas
apie projekto konkursą
pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos. 2. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus atvejus. šio straipsnio-3 dalyje nustatytus atvejus. 3.
3Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama,
jeigu yra šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte į 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:
1) pirkime, apie kurį buvo skelbta, nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles išperkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.“ Nepritarti Atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Audito komiteto siūlymus ir nustatyti papildomą mažos vertės pirkimų neskelbimo sąlygą – 10 000 eurų. Įstatymo 30 str. 2 d. tikslinti taip, kaip siūloma Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 10, Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelės eilutėje Nr. 4 ir 24. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-126 Naujo viešųjų pirkimų ir pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto ir Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma.
Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį
d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4.
4Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m.
liepos 1 d. 53
4
. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 93 straipsnio 1 dalies
8
sausio18 d. 75 . Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies
. Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis.“. Taip pat, turi būti peržiūrėtos ir kitos su įsigaliojimu susijusios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pritarti iš dalies Europos Komisijai teikiamos ataskaitos data negali būti pakeista, kadangi ši tada nurodyta direktyvoje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad iki naujo reguliavimo pradėtos pirkimo procedūros tęsiamos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 28 straipsnį pagal sudarytas preliminariąsias sutartis atliekamas atnaujintas tiekėjų varžymais bus laikomas atskiromis pirkimo procedūromis. Todėl nebus aišku, koks reguliavimas taikomas, kai atliekamas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas preliminariąsias pirkimo sutartis. Todėl siūlytina patikslinti 8 d. Taip pat tikslinga šią nuostatą papildyti ir dėl ataskaitų teikimo:
„8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros
tęsiamos , sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
ir energetikos kontrolės komisija 2016-04-11
Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos.
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis.
Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.
Direktyva 2014/24/ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui, sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.
To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams.
Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką.
Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
straipsnį ir Pirkimu, atliekamu perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius. Pritarti iš dalies Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik neigiamas pasekmes, bet ir pranašumus (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad nereikėtų visiškai atsisakyti vidaus sandorių sudarymo galimybės. Manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 13. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-04-12
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi j Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties.
Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos
panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. KT9-N5/2015 konstatuojamosios III dalies 5 punktas). leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo.
Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu. Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams.
Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurenciniu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“. (Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju.
Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį. Pritarti iš dalies Pritariant argumentams, kad vidaus sandoriai turėtų būti sudaromi tik išimtiniais atvejais, manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
nariai Kęstutis Bartkevičius,
Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str. 4 d. g) punktas nustato, kad: „ Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“ Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais. Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti , ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų. Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d.
4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija gali pašalinti pašalin a tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“ Pritarti iš dalies Pritariant pasiūlymui reikėtų ne tikslinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, o išbraukti šios dalies 6 punktą. Išbraukto punkto formuluotę, patikslintą pagal Seimo teisės departamento pastabą Nr. 32, Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 47), įtvirtinti Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies naujame 5 punkte. Taip pat formuluotė turėtų būti patikslinta tuo aspektu, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo iš pirkimo procedūros būtų šalinami ne tik Lietuvos tiekėjai, bet ir kitų šalių tiekėjai. Atsižvelgiant į išdėstytą 45 str. turi būti atlikti tokie pakeitimai:
„4.
Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis :
<...>
6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. “
„6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo
procedūros, jeigu jis:
5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio
2.
Seimo nariai Kęstutis
Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug. Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją.
Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo . Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „ esminio “ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „ esminio sutarties pažeidimo
“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad
Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį.
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties,
sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta
pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą .“ Pritarti iš dalies Dėl tiekėjų pašalinimo laikotarpio Siūlomas vienerių metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpis yra per trumpas siekiant veiksmingo nuostatos įgyvendinimo. Dažnai viešojo pirkimo procedūra gali užsitęsti nuo keleto mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, kai kada tiekėjai, kuriems būtų taikomas pašalinimo laikotarpis, gali taip ir nepatirti neigiamų pasekmių dėl ankstesnių netinkamai vykdytų sutarčių.
Tokiu būdu (dėl ženklai sutrumpinto nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpio nuo trijų iki vienerių metų), tikėtina, būtų neužtikrintas aptariamos nuostatos tikslas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Tačiau atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlytina nustatyti dviejų metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpį. Atsižvelgiant į pagal ankstesnį pasiūlymą siūlomus atlikti pakeitimus (žr. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų lentelės eilutę Nr. 1) Įstatymo projekto 45 straipsnio 6 dalies 5 puntą formuluoti taip: „
5) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad tiekėjo padėtis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies g punktą.“ Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo Manome, kad netikslinga įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į procesą ir reikalauti jos leidimo kiekvienu atveju, kai perkančioji organizacija siekia nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
Perkančioji organizacija yra pati atsakinga už sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar atsakomybės dalinis perkėlimas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sutarties nutraukimo yra teisiškai korektiškas ir ar nesukels keblumų dėl atsakomybės nustatymo tiekėjui ginčijant sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo teisme. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas (kontroliuoti, kaip laikomasi sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, kaip užtikrinamas pirkimo sutarčių vykdymas) galės vertinti, ar sutarčių vykdymas atitinka įstatymo reikalavimus, prireikus traukti administracinėn atsakomybėn pažeidėjus ar kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant administracinės naštos mažinimo ir optimalaus Viešųjų pirkimų tarnybos žmogiškųjų išteklių panaudojimo vykdant prevencinę funkciją, nuspręsta mažinti jos išduodamų sutikimų rūšių skaičių. Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimo atveju, kai ji dėl subjektyvių priežasčių (pvz., netinkamas laimėtojas) nutrauks pirkimo sutartį, kaip pakankamas saugiklis įsijungs tiekėjų galimai pažeistų interesų gynybos mechanizmas, t. y. dėl neteisėtai nutrauktos pirkimo sutarties kreipsis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui 3.
Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius,
Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai. Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo
pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą “. Nepritarti Manytina, kad Įstatymo projekto 45 str. 5 d. papildymas nurodant, kad viešojo intereso apsaugą apima ir atvejai, kai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą būtų perteklinis, neproporcingas ir galimai klaidinantis. Sąvoka viešojo intereso apsauga traktuotina remiantis visais teismų išaiškinimais, todėl būtų neproporcinga prie šios sąvokos paminėti tik vieną konkretų pavyzdį neminint kitų. Tokia formuluotė suponuotų baigtinį sąrašą atvejų, susijusių su viešojo intereso apsauga. Dėl to kiltų klausimų, ar kitais įstatymo tekste nepaminėtais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, galima taikyti išimtį dėl privalomo tiekėjų pašalinimo, ar ne
nariai
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu.
Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. „2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo.
Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“ Nepritarti Direktyvos 2014/25/ES 57 str. 6 d. pirma pastraipa ir atitinkamai Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. 8 d. suteikia teisė tiekėjui pateikti įrodymus dėl „reabilitacijos“ priemonių, kurių jis ėmėsi po to, kai pateko į situaciją dėl kurios jis turėtų būti pašalintas iš pirkimo. Perkančioji organizacija įpareigojama įvertinti šias „reabilitacines“ priemones ir, jeigu jos pakankamos, nešalinti tiekėjo iš pirkimo. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 45 str. 8 d. 2 p. dėl tiekėjo pateiktų reabilitacijos priemonių įvertinimo taikoma ne tik Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. atžvilgiu (kai tiekėjas neįvykdė ankstesnės sutarties), bet ir kitų pašalinimo pagrindų nurodytų Įstatymo projekto 45 str. 1 ir 6 d. atžvilgiu. Pagal jūsų siūlomą formuluotę 45 str. 8 d. 2 p. taikymas būtų susiaurintas tik netinkamo ankstesnių sutarčių įvykdymo atvejams, o tai neužtikrintų tinkamo Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 6 d. trečios pastraipos perkėlimo ir nepagrįstai įpareigotų perkančiąją organizaciją nešalinti tokių tiekėjų, kurie pvz. turi teistumą ar yra padarę profesinių pažeidimų, tačiau jų pateiktos reabilitacijos priemonės perkančiosios organizacijos manymu nėra pakankamos ir negarantuoja, kad toks tiekėjas gebės tinkamai įvykdyti naujai sudarytą sutartį. Dėl siūlymo, kad tiekėjo pateiktas „reabilitacijos“ priemones vertintų ne pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, o ta, kuri nutraukė ankstesnę blogai vykdytą sutartį, pažymėtina, kad Įstatymo projekto 50 str.
kreiptis į ankstesnę sutartį nutraukusią perkančiąją organizaciją, kaip į kompetentingą instituciją, dėl papildomos informacijos. Tačiau manytina, kad geriausiai tiekėjo tinkamumą galėtų įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri atlieka pirkimą ir žino, koks tiekėjas galėtų tinkamai įvykdyti sutartį. Be to, atsakomybę už pirkimo metu priimtų sprendimų tinkamumą (įskaitant ir tiekėjų vertinimą) atitenka pirkimą atliekančiai, o ne kitai perkančiajai organizacijai. Todėl priėmus jūsų siūlymą pirkimų vykdymas būtų apsunkintas, nes tektų spręsti atsakomybės padalijimo klausimą tarp pirkimą atliekančios perkančiosios organizacijos ir ankstesnę sutartį nutraukusios perkančiosios organizacijos, kuri vertintų ir priimtų sprendimą dėl tiekėjo
„reabilitacijos“ priemonių tinkamumo. Dėl siūlymo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tvirtintų perkančiosios
organizacijos priimtą sprendimą dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, pažymėtina, kad pastaruoju laikotarpiu buvo pastebėta, kad įvairių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų išdavimas neretai būna tik formalaus pobūdžio, pernelyg užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, stabdo investicinius projektus ir kelia Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsmę. Todėl siekiant paprastesnio, spartesnio ir efektyvesnio viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva, buvo siekiama kur įmanoma atsisakyti įvairaus pobūdžio sutikimų, o Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas nukreipti viešųjų pirkimų metodinės medžiagos rengimui, konsultavimui, kontrolei.
Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad suteikiant Viešųjų pirkimų tarnybai funkciją tvirtinti arba ne perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo „reabilitacijos“ priemonių tinkamumo, būtų užprogramuotas konfliktas dėl atsakomybės už priimtą sprendimą priskyrimo ar pasidalijimo tarp perkančiosios organizacijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos, jeigu vyktų teisminis ginčas dėl viešojo pirkimo procedūros. 5. Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius,
Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas. Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą.
Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai
nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per
tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas sudaro galimybes tiekėjui, gavus perkančiosios organizacijos pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, kreiptis į perkančiąją organizaciją ir gauti reikiamą informaciją, pateikti savo argumentus ir tartis dėl sutarties nenutraukimo. Tai užtikrina Civilinio kodekso 6.218 straipsnis, pagal kurį vienašališkai nutraukiant sutartį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėtų būti parinktas optimalus terminas ieškinio teismui pareiškimui, kad būtų ne tik sudarytos sąlygos tiekėjui ginti savo interesus, bet ir užtikrintas teisinis tikrumas perkančiajai organizacijai. Pritartina, kad dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas yra per trumpas. Tačiau 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas pernelyg apsunkintų perkančiąją organizaciją, nes ji per šį laikotarpį negalėtų pradėti naujo pirkimo, o tai sąlygotų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo trukdžius ir pan. 6.
Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė 2016-03-18
6 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką. Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai. Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu:
„2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški
žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“
punktais. Nepritarti Pritardami šiuo siūlymu keliamų tikslų (gerinti socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių maitinimą, skatinti vietos ekologiškos produkcijos gamybą,) įgyvendinimui reikalaujant tiekti tik ekologiškus produktus arba teikti pirmenybę ekologiškiems produktams, atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos leidžia jų pasiekti.
Be to, Įstatymo projekto
ar darbus, pirkimo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka . Vadovaudamasi šia pareiga ir siekdama skatinti žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymą, įskaitant ekologiškų maisto produktų įsigijimą, Vyriausybė 2016 m. pakeitė nutarimą dėl žaliųjų pirkimų, kuriame atsižvelgiant į Ūkio ministerijos siūlymą , nustatė prievolę visoms perkančiosioms organizacijoms (ne tik Vyriausybei atskaitingoms, kaip buvo anksčiau) jau
procentų, pirkimų taikyti Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus . Maistas ir viešojo maitinimo paslaugos yra įrašyti į Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą. Vienas iš šios produktų grupės kriterijų yra produktų ekologiškumas . Pažymime, kad atsižvelgiant į šį siūlymą sudarius galimybę tam tikroms perkančiosioms organizacijoms neskelbiamų derybų būdu įsigyti ekologiškus maisto produktus iš žemės ūkio veiklos subjektų, tokiu būdu nebūtų sudarytos sąlygos konkuruoti ekologiškus produktus gaminantiems tiekėjams ir, tikėtina, sutartys būtų sudaromos nekonkurencingomis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepritariame šiam siūlymui. 7.
Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Š ia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“. Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „ nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei “ . Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams “, ir primenama, kad „ valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą
“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „
tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas.
Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi.
<...>
Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus
“. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl
įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad
„Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių
atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47) .
pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas. Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „
priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“ Nepritarti Įstatymo projekte perkeltas visas Direktyvos 2014/24/ES 7–12 straipsniuose nustatytas baigtinis išimčių sąrašas. Svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešųjų pirkimų direktyvų išimtys negali būti aiškinamos plečiamai ir jų sąrašas negali būti papildomas.
Todėl manytina, kad socialinės apsaugos teisės aktuose galėtų būti apibrėžtos specialios kompensavimo taisyklės tik tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį ir kurie nelaikomi viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis, kaip apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalyje (atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES 2 dalies 5 punkte): „šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu (...) sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų ir panašiai.“ Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projektas neužkerta galimybių socialinės apsaugos teisės aktuose apibrėžti specialias kompensavimo taisykles tiems atvejams, kurie nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina atitinkamame socialinės apsaugos teisės akte įtvirtinti tokią nuostatą:
„Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo
sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip nustatytos kompensavimo taisyklės nėra laikomos pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip ji apibrėžiama Viešųjų pirkimų įstatyme.“ 8.
Nors teoriškai pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją gali būti naudojama bet kokia informacinė sistema, turinti nurodomus funkcionalumus, įstatymo projekte naudojama sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“, kuri visiškai atitinka VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos pavadinimą, sudaro prielaidas manyti, kad būtent VĮ Registrų centro tvarkomos informacinės sistemos „E. sąskaita“ naudojimas yra privalomas pagal naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą.
Nr. 654 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, kreditinių ir debetinių dokumentų bei avansinių sąskaitų teikimo naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis“ pateikiama rekomendacija gali būti klaidinančiai interpretuojama kaip privalomumo teikti/gauti sąskaitas išimtinai per VĮ registrų cento tvarkomą informacinę sistemą „E. sąskaita“.
nedviprasmiškas ir visų vienodai suprantamas sąvokas, siūlome sąvoka
„Informacinė sistema „E. sąskaita““, pakeisti į sąvoką „Elektroninių sąskaitų
informacinė sistema“. Manome, šį sąvoka tinkamesnė, nes apibrėžia informacinės sistemos paskirtį, netapatinant jos su konkrečia informacine sistema.
Atitinkamai siūloma sąvoka turi būti naudojama ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projekte. Pasiūlymas:
2 straipsnio 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
Elektroninių sąskaitų informacinė sistema
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą. Nepritarti Sutinkame, kad Įstatymo projekte sąvoka „Informacinė sistema „E. sąskaita“ atitinka šiuo metu VĮ Registrų centro tvarkomos ir Finansų ministerijos valdomos informacinės sistemos pavadinimą. Priėmus Įstatymo projektą, šios sistemos, sukurtos įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą, naudojimas būtų privalomas. Įstatymo projekte siūlomas sprendimas viešuosiuose pirkimuose elektronines sąskaitas teikti tik per VĮ Registrų centras valdomą informacinę sistemą „E. sąskaita“, paremtas siekiu skaitmenizuoti visą viešojo pirkimo procesą.
Pažymėtina, kad teikėjams norint elektroniniu būdu parengti ir pateikti sąskaitas perkančiosioms organizacijoms bei operatyviai gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą, o perkančiosioms organizacijoms elektroniniu būdu gauti sąskaitų duomenis mokėjimo paraiškai parengti ir pateikti, reikalinga vieninga informacinė sistema, kuri būtų integruota su tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų apskaitos sistemomis, taip pat su Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Be to, siekiant užtikrinti galimybę valstybei kontroliuoti pinigų srautus, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas elektroniniu būdu turi gauti aktualią informaciją apie perkančiosioms organizacijoms pateiktas sąskaitas, kurių pagrindu parengtos mokėjimo paraiškos. Aukščiau išvardintų tikslų nebūtų įmanoma pasiekti arba jų pasiekimas būtų problemiškas dėl duomenų mainų tarp daugybės skirtingų sistemų, jeigu elektroninių sąskaitų teikimas viešuosiuose pirkimuose nebūtų centralizuotas per informacinę sistemą „E. sąskaita“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pasirinktas sprendimas viešuosius pirkimus vykdyti per Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą yra laikomas gerąja praktika. Lietuva yra pirmaujanti ES elektroninių pirkimų srityje, sudaro galimybes viešinti daugiau informacijos nei reikalauja ES direktyvos ir visa ta informacija yra nemokamai prieinama vienoje vietoje, kaupiama daug duomenų apie pirkimus, kurie gali būti panaudoti viešųjų pirkimų kontrolei. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlymui negali būti pritarta. Tačiau siekiant aiškumo ir nuoseklumo (lyginant su šio straipsnio 2 dalyje pateiktu Centrinės pirkimų informacinės sistemos apibrėžimu) siūlytina papildyti sąvoką taip: „12.
Informacinė sistema „E. sąskaita“
Respublikos finansų ministerijos valdoma ir valstybės įmonės Registrų centras tvarkoma informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, perkančiosioms organizacijoms pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą
Andrius Palionis, Gintautas Mikolaitis, Antanas Nesteckis,
pirkimo metu perkančiosios organizacijos siekia palankiausiomis sąlygomis (vertinant ekonominio naudingumo kriterijumi) įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 17 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei užtikrinti perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, būtina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyjami tiesiogiai iš jas teiksiančių dalyvių. Tokiu būdu bus išvengiama tarpinių pardavėjų. Prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami palankiausiomis sąlygomis.
Todėl siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog Dalyvis galėtų pasitelkti subtiekėjus ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
ir ją išdėstyti taip:
reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Dalyvis subtiekėjus gali pasitelkti ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai. Pritarti iš dalies Pritariant pasiūlymo tikslams siūlytina tikslinti ne įstatymo projekto 86 str., o 48 str. 6 dalį, kuri nustato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas.. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 48 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia
montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis ne mažiau
dalį pagal vertę atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 63 str. 6 d. 10. Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Sergejus Jovaiša, Paulius Saudargas, Kęstutis Masiulis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Naglis Puteikis, Šarūnas Gustainis, Mečislovas Zasčiurinskas 2015-05-11
Argumentai : Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai. Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu. Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai.
Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų. Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą
„Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros
energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs.
Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų. Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu. Pasiūlymas : Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Įvertinus tai, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria ne tik neigiamas pasekmes, bet ir pranašumus (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad nereikėtų visiškai atsisakyti vidaus sandorių sudarymo galimybės, tačiau jie turėtų būti sudaromi tik išimtiniais atvejais. Manytina, kad, įvertinusi visas aplinkybes, sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4.
Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 11. Seimo narys Juras Požela 2016-05-16
9 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projekto 5 str. 9 d. nustatyta, kad mažos vertės pirkimais laikomi pirkimai, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų. Ši nuostata objektyviai yra diskriminuojanti dideles asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, kaip ir bet kokia kita perkančioji organizacija, turi tokį patį mažos vertės pirkimų limitą. Mažos vertės pirkimo biudžetas yra reikšmingas, nes dažnu atveju tik tokiu būdu atliekami pirkimai suteikia galimybę asmens sveikatos priežiūros sektoriaus įmonėms lankstumo nusipirkti joms objektyviai reikalingas prekes, nesivadovaujant visomis VPĮ nuostatomis. Tam tikrais atvejais, mažos vertės pirkimo atlikimas yra vienintelis teisėtai pagrįstas būdas įsigyti gydytojų pageidaujamas ar skubiai reikalingas priemones (pvz., kurios yra subjektyviai priimtinesnės gydytojui ar vadovaujantis jo patirtimi – geresnės, patogesnės naudoti ir pan.), kurios praktiškai užtikrina geresnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą. Pasiūlymas: „
skaičiavimas „9.
Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ( apribojimas netaikomas perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir 33600000 ), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).““ Pritarti iš dalies Mažos vertės pirkimų institutas suformuotas remiantis vien prekių, paslaugų ar darbų verte jų nediferencijuojant nei pagal atskiras grupes, kategorijas, sektorius nei pagal pirkimus atliekančius subjektus, todėl toks asmens sveikatos priežiūrai reikalingų prekių išskyrimas iškreiptų reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus manome, kad siūlymas nustatyti lankstesnes pirkimo procedūras asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų prekių įsigijimui turėtų būti plačiau išdiskutuotas ir įvertintas kompetentingų institucijų. Prireikus, Vyriausybė galėtų parengti atskirą tokių prekių įsigijimo tvarką. Todėl siūlytina Įstatymo projekto 24 str. papildyti nauja 5 dalimi, 24 str. 5 dalį laikyti 6 dalimi ir ją patikslinti: „
Respublikos Vyriausybė turi teisę patvirtinti sveikatos priežiūros paslaugoms teikti skirtų medicinos prekių supaprastintų pirkimų tvarkos aprašą . 56 . Rengiant šio straipsnio 3
ir54 dalyse nurodytus tvarkos aprašus atsižvelgiama į šio įstatymo 1–16 straipsnio nuostatas ir esminius pirkimų principus, įtvirtintus šio įstatymo 17 straipsnyje.
Nepaisant šio įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose tvarkos aprašuose gali būti nustatyti atvejai, kada pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šio straipsnio 3
ir54 dalyse nurodytus pirkimus ir, teikdama šio įstatymo 94 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pirkimų ataskaitą, joje nurodo informaciją apie atliktus šio straipsnio 3,4 ir54 dalyse nurodytus pirkimus. 12. Seimo narys Juras Požela 2016-05-16
1 Argumentai: VPĮ projekto 41 str. nustatyta, kad perkančiosios organizacijos gali reikalauti tiekėjų pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. Vykdydamos viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos nuolat susiduria su atvejais, kai tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurie objektyviai neatitinka nustatytų reikalavimų ir perkančiosios organizacijos poreikių. Nepaisant to, kad pasiūlymai yra netinkami (ne formaliai, tačiau iš esmės), perkančiosios organizacijos privalo juos vertinti, netikslumus ar neaiškumus – nustatyti, išsiaiškinti ir ištaisyti ir tik tuomet – atmesti dėl netinkamumo. Todėl galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, tiekėjai yra skatinami teikti nesuformuluotus, neišsamius ar iš esmės netinkamus pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – juos vertinti. Todėl greta pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, turi būti numatyta galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti pasiūlymų tinkamumo užtikrinimo, kuris sudarytų galimybes perkančiosioms organizacijoms bausti tiekėjus, teikiančius objektyviai netinkamus pasiūlymus.
Pasiūlymas: „41 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas ir tinkamumas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pasiūlymo tinkamumo užtikrinimu perkančioji organizacija turi teisę pasinaudoti, jei tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas dėl ne mažiau nei 3 neatitikimų pirkimo dokumentuose
VPĮ projekto 55 str. 1 d. įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos privalo reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Perkant įprastai naudojamas prekes, dažnai susiduriama su situacija, kuomet perkančioji organizacija aktyviai fiziškai derasi su tiekėju dėl jo pateikiamos pasiūlymo kainos sumažinimo (t. y. prašo prekes parduoti pigiau), o įvykdžius šias derybų procedūras, iš to paties dalyvio jau yra prašoma pagrįsti pasiūlytą kainą (kurią perkančioji organizacija prašė sumažinti, tačiau dabar laiko neįprastai maža). Todėl siūloma pakeisti VPĮ projekto 55 str. 1 d. Pasiūlymas:
„55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta
kaina
pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, o perkant asmens sveikatos priežiūrai reikalingas prekes, kurių BVP kodai priklauso grupėms Nr. 33100000 ir
neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį .“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad neįprastai mažos kainos institutas pagal atskirų sektorių praktiką gali būti traktuojamas skirtingai, manytina, kad tikslinga neįprastai mažos kainos apibrėžimo nustatymo teisę deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šią nuostatą išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jie atrodo neįprastai maži. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką.“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 66 str. 1 d. 14. Seimo narys Juras Požela 2016-05-16
611 Argumentai: VPĮ projekto 69 str., priešingai nei šiuo metu galiojančio VPĮ 92 str. 3 d., nėra tiesiogiai įtvirtinama, kad mažos vertės pirkimai gali būti neskelbiami.
Tuo atveju, jei mažos vertės pirkimai, viršijantys
neįveikiamas kliūtis įsigyti būtinų išskirtinės kokybės priemonių tretinio lygio paslaugoms teikti iš užsienio ūkio subjektų, nes jie objektyviai nesinaudoja Lietuvoje veikiančia Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema. Todėl siūloma papildyti VPĮ projekto 69 str. 6 d. Pasiūlymas:
„69 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos
neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos:
vertės pirkimas. “ Nepritarti Mažos vertės pirkimų vertė (apie 700 mln. Eur) sudaro apie 13 proc. visų pirkimų vertės, skaičius – apie 98 proc. visų pirkimų skaičiaus. Manytina, kad reikalavimas skelbti apie mažos vertės pirkimus, šiuos pirkimus padarys skaidresniais ir sudarys geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuos smulkiajam verslui. 15. Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27
8 Argumentai:
tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 2007/66/EB) 2 straipsnyje išdėstyto 2 a straipsnio, kuriuo papildoma 1989 m. gruodžio 21 d.
Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, veiksmingumo didinimo (toliau – direktyva 89/665/EEB), 2 dalyje numatyti tokie minimalūs pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminai: 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – arba nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas tik vienas 15 kalendorinių dienų trukmės atidėjimo terminas, ir siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina, vadovaujantis direktyvos 2007/66/EB 2a straipsnio dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 84 straipsnio 8 dalyje nustatyti kelis atidėjimo terminus, įtvirtinant naują reglamentavimą: ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų, nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne mažiau kaip
dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės. Pasiūlymas: Įstatymo 84 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei1510 dienų , nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųstas sprendimas dėl sutarties sudarymo, arba ne trumpesnis nei 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties sudarymo, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės .
Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“ Pritarti iš dalies Pritarti siekiui optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2a str. 2 d. nustatytą alternatyvą.
sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų. Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 84 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 102 str. 3 d. 3 p.:
„8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma
nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei1510 dienų , o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei
. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“
preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia „3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...>
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po1510 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų .“ Atitinkamai patikslinti ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 8 d. ir su ja tiesiogiai susijusį 110 str. 3 d. 3 p.:
sutarties sudarymas
„8. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma
nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei1510 dienų, o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – negali būti trumpesnis nei15 dienų . Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: <...>“
Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia „3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos: <...>
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po1510 dienų nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos o jeigu minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų
Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti Įstatymo 84 straipsnio 8 dalyje įtvirtiną atidėjimo terminą, siūlytina tikslinti ir Įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo termino sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas:
Įstatymo 2 straipsnio 42 dalį išdėstyti taip: „42. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties arba preliminariosios viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau–atidėjimo terminas) – laikotarpis, kuris prasideda nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą sprendimo nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo faksu arba elektroninėmis priemonėmis iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems viešojo pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems viešojo pirkimo dalyviams dienos arba nuo sprendimo dėl sutarties sudarymo gavimo dienos, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės ir kuriuo negali būti sudaroma viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ar preliminarioji viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus Direktyvos 2007/66/EB 2s str.
2 d. nustatytą alternatyvą skaičiuoti atidėjimo terminą nuo tos dienos, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos išsiųstą sprendimą dėl laimėtojo kitomis priemonėmis nei faksas ar elektroninės priemonės, gali kelti teisinio netikrumo. Kai pirkime dalyvauja keletas tiekėjų, jie skirtingu metu gali gauti perkančiosios organizacijos, pvz. paštu, išsiųstą pranešimą. Be to, perkančioji organizacija gali nežinoti, kokia tiksliai buvo jos pranešimo gavimo data pas skirtingus tiekėjus. Tokiais atvejais jai kils neaiškumo nuo kurios tiksliai datos skaičiuoti atidėjimo terminą ir kada laikyti, kad jis pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pasirinkti kitą Direktyvos 2007/66/EB 2s str. 2 d. nustatytą alternatyvą. Tais atvejais, kai pranešimas apie sprendimą dėl laimėtojo nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, o kitais atvejais – ne trumpesnį nei 10 dienų. Pasirinkus šią alternatyvą nebėra poreikio keisti Įstatymo projekto 2 str. 42 d. 17.
Juozas Olekas 2016-05-27
3 Argumentai: Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai. Tai reiškia, kad abi šalys turi sąžiningai laikytis ir taikyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų. Praktikoje pastebima, kad tiekėjai savo teisėmis piktnaudžiauja. Perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą tam tikrame pirkimo procedūrų etape, skundžia teikdami net kelias pretenzijas. Tiekėjas, išanalizavęs perkančiosios organizacijos viešai paskelbtą sprendimą ir nustatęs, kad yra skųstini du ar daugiau sprendime išdėstyti aspektai, skundžia tik vieną. Perkančiajai organizacijai sustabdžius pirkimo procedūras, priėmus argumentuotą sprendimą pretenzijos atžvilgiu ir jį paviešinus, tiekėjas teikia dar vieną pretenziją dėl kitų likusių skųstinų sprendimo aspektų. Siekiant sumažinti tiekėjų pretenzijų skaičių siūlytina papildyti Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį nuostata, numatančia, kad tiekėjas, teikdamas pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimto kiekvieno sprendimo ar veiksmo, turi būti atsakingas pirkimo procedūrų dalyvis ir vienu kartu teikti pretenziją dėl visų galimai jo teises pažeidžiančių perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ar veiksmo aspektų. Pasiūlymas:
Įstatymo 98 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo gali būti pateikta viena pretenzija.
Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu.“ Pritarti iš esmės Panašus siūlymas jau buvo įvertintas atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos siūlymus (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 81 ir Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 43.). Atsižvelgiant į tokius siūlymus, jau buvo nuspręsta Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Įvertinus Seimo nario pateiktus argumentus siūlytina patikslinti 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu . “ 18.
Seimo narys Juozas Olekas 2016-05-27
1 Argumentai: Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame
89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent
perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant optimizuoti pirkimo procedūras ir sutrumpinti jų organizavimo laiką, siūlytina įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje numatyti pretenzijų pateikimo terminus apibrėžiant juos, kaip numato direktyva 2007/66/EB. Pasiūlymas: Įstatymo 99 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos per 10 dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai tiekėjui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas;
dienos po to, kai tiekėjas gavo perkančiosios organizacijos sprendimą kitomis ryšio priemonėmis;
paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.“ Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į tai, kad vertinant savo esme panašų Seimo nario p. J. Oleko siūlymą dėl Įstatymo projekto 84 str. 8 d. buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, atitinkamai Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti taip:
ieškinio pareiškimo teismui terminai
„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai
organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per1510 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos , išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų ; <...>“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 107 str. 1 d.
straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajam subjektui, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją
perkančiajam subjektui, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per1510 dienų nuo perkančiojo subjekto pranešimo raštu apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos , išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų
Atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 99 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kartu siūlytina tikslinti Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo 99 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per1510 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsti sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, arba per 10 dienų, nuo kitos dienos po to, kai turėjo būti gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės. “ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 99 str. 2 d. nuostata yra nacionalinė ir ji nėra tiesiogiai susijusi su Direktyvą 2007/66/EB įgyvendinančia Įstatymo projekto 99 str. 1 d., siūlytina šios nuostatos nekeisti. 20.
Juozas Olekas 2016-05-27
2 Argumentai: Direktyvos 2007/66/EB 2 straipsnyje išdėstytame
89/665/EEB, numatyti tokie minimalūs prašymo dėl peržiūros pateikimo terminai: bent 10 kalendorinių dienų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui arba kandidatui faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – šis laikotarpis turi būti bent 15 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai dalyviui ar kandidatui išsiunčiamas perkančiosios organizacijos sprendimas, arba bent
perkančiosios organizacijos sprendimas. Siekiant suderinti Įstatyme siūlomu sprendimų pateikimo būdus ir terminus, siūlytina patikslinti Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo 100 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po1510 dienų nuo rašytinio faksu arba elektroninėmis priemonėmis išsiųsto pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos arba ne anksčiau negu po 10 dienų, kai buvo gautas perkančiosios organizacijos sprendimas, kai naudojamos kitokios ryšių priemonės . Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į tai, kad vertinant savo esme panašų Seimo nario p. J. Oleko siūlymą dėl Įstatymo projekto 84 str. 8 d. buvo pasirinktas kompromisinis sprendimas, atitinkamai Įstatymo projekto 100 str. 2 d. tikslinti taip:
perkančiojoje organizacijoje „2.
Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po1510 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų .“ Atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto Nr. 3751 108 str. 2 d. 108 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas perkančiajame subjekte „2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau negu po1510 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos , išskyrus tais atvejais, kai minėtas pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas yra 15 dienų .“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:
Pritarti iš dalies Žr. Komiteto sprendimą.
Komiteto sprendimą. 2
2016-04-13
4 Argumentai: Tikslinga patobulinti projekto
vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pasiūlymas:
ir išdėstyti taip: „
tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. s nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos . “
nuostatų atsisakyti, paliekant po pereinamojo laikotarpio galioti siūlomas patobulintas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies Pagal pateiktą siūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl vidaus sandorio sudarymo pakeičiamas tik į galimybę Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pastabas dėl vidaus sandorio sąlygų tenkinimo. Tačiau neaiški tokių Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų teisinė reikšmė.
Neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų pateikimas automatiškai reikštų, kad vidaus sandoris negalimas, ar perkančioji organizacija tam tikrais atvejais turėtų patikslinti (papildyti) savo argumentus dėl atitikimo vidaus sandorio kriterijams ir tik tada jį sudaryti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 3(2) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2016-04-13
4 Argumentai: Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose. Pasiūlymas:
Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą .
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir pasiūlymą (žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelėje Nr. 23), Audito komiteto pasiūlymą (žr. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymų lentelėje pasiūlymas Nr. 17) atsisakyti galimybės Komisijos posėdžiuose leisti dalyvauti visuomenės atstovams. Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“4
2016-04-13
24435 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 43 dalies nuostatos ir
dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais . Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų . Pasiūlymas:
Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 18 bus patikslinta Įstatymo projekto 2 str. 43 d. nustatyta sąvokos apibrėžtis.
Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse minimi aprašai reguliuos didžiąja dalimi užsienyje atliekamus pirkimus. Atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką gali kilti poreikis diferencijuoti ribą, iki kurios galima sudaryti žodines sutartis, pagal atitinkamas šalis. Siekiant išvengti praktinių sunkumų, manytina, kad pakanka nustatyti, jog šias ribas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5
Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą , nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių , kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Pritarti.
Pritarti. 6
2016-04-13
146 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų , tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos. Pasiūlymas:
91 straipsnio 1 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip: „1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“
išdėstyti taip:
„4. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje
Per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui , Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“
pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai“ patikslinti ir papildyti taip, kad būtų aišku, kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu. Pritarti iš dalies Dėl VPT apibrėžimo papildymo Siūlymas dubliuoja Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Be to, siekiant minėto straipsnio nuoseklumo, nepritariame įgyvendinimo ir priežiūros funkcijų priskyrimo įtvirtinimo kituose Įstatymo projekto straipsniuose.
Kadangi pateiktame Viešųjų pirkimų tarnybos apibrėžime nenumatyta šios institucijos dalyvavimas formuojant viešųjų pirkimų politiką, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Formuojant valstybės viešųjų pirkimų politiką dalyvauja ir šią
Viešųjų pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Pritarti siūlomai formuluotei dėl VPT metinės veiklos ataskaitos Dėl sprendimų priėmimo VPT vardu manytina, kad visus sprendimus Viešųjų pirkimų tarnybos vardu turėtų priimti jos direktorius, Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Įstatymo projekto 91 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir
nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnybos vardu sprendimus priima Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo
“. Atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 100 straipsnio nuostatos. 7
2016-04-13
4 n7 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų , tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus. Pasiūlymas:
atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 10 dalies nuostatas ir šį punktą išdėstyti taip: „7) dėl sveikatos būklės , kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.
Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo ;“. 2. Įstatymo 92 straipsnį papildyti ir naujose dalyse :
nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo (tarnybos) santykiai bei socialinės garantijos. 2.2. Reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (pavyzdžiui, organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir kt.). 2.3. Reglamentuoti, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui . Pritarti iš dalies. 1. Dėl siūlomos formuluotės dėl atleidimo pagrindo „dėl sveikatos būklės“ papildymo. Pritarti siūlomai Įstatymo projekto 92 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotei. Kartu atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. nuostatas, numatančias dėl sveikatos būklės atleisti iš pareigų tik galimybę, o ne automatinį atleidimą, siūloma šią Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus atleidimo galimybę išdėstyti nauja 5 dalimi, o buvusias 5-6 dalis atitinkamai laikyti 6-7 dalimis. 2.1 Dėl VPT direktoriaus darbo santykių ir užmokesčio reglamentavimo Pritarti ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi. Pastaba .
Pastaba . Šioje naujoje 8 dalyje būtų galima įtraukti „tarnybinę atsakomybę“, tačiau tik tokiu atveju, jeigu butų pritarta žemiau pateiktam siūlymui Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo numatytos tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimo tvarka. 2.2. Dėl VPT direktoriaus įgaliojimų reglamentavimo Pritarti iš dalies ir Įstatymo projekto 92 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi. Manome, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo įgaliojimų Įstatymo projekte nurodyti nereikia, kadangi jis yra valstybės tarnautojas ir jo įgaliojimai nustatyti pareigybės aprašyme, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo II skyriaus „Valstybės tarnautojų pareigybės“ nuostatomis. 2.3 Dėl VPT direktoriaus tarnybinės atsakomybės reglamentavimo Pritariame pasiūlymo Nr. 2.3 tikslui nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui pagrindus ir tvarką, tačiau manome, kad tai turėtų būti reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), siūlytina šio įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti, kad valstybėms pareigūnams taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 46 ir 47 straipsniai, reglamentuojantys tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų.
Pavaduotojus skiria Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra, jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:
1) savo noru;
2) kai pasibaigia jo kadencija;
3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
4) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;
6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;
7) dėl sveikatos būklės;78 ) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;89 ) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo . 65 . Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į pareigas bus priimtas naujas direktorius. 76 . Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos . 9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus .“8
2016-04-13
25 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu ir kad būtų užtikrintos kuo aiškesnės ir trumpesnės pirkimų procedūros, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui. Pasiūlymas:
7 punktą patikslinti ir išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo , bet ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui , o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo procedūrų sustabdymas ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui nevisiškai atitinka įpareigojimo sustabdyti pirkimo procedūras prevencinį tikslą: pagal Įstatymo projekto 93 str.
3 d. nuostatas gali susiklostyti situacija, kai Viešųjų pirkimų tarnybos atliekama perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo procedūra viršys 30 darbo dienų terminą, todėl perkančioji organizacija galėtų atnaujinti pirkimo procedūras nesulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, kurio taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu, bet jis turėtų galioti iki galutinio VPT sprendimo (vertinimo išvados) priėmimo. 9
2016-04-13 Argumentai: Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime terminus, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, o perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, tačiau, įvertinant taip pat tai, kad įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui, nes juo įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Pasiūlymas:
Svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo . Pritarti iš dalies Nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. 10 () Audito komitetas 2016-05-11 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Įstatymo projekto) 2 str. 19 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 19 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) jis neatitinka kitų nei nurodyta šio straipsnio 21 dalyje viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų;“
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 40 d. ir ją išdėstyti taip: “ Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge , kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas : riboto konkurso, skelbiamų derybų, arba inovacijų partnerystės būdu šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.
Siekiant suderinti Įstatymo projekto vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vartojamomis sąvokomis, tikslinga papildyti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. ir ją išdėstyti taip: „48.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse , Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo
sudaryti sutartis savo vardu, todėl šios nuostatos nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas tik leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkančiosios organizacijos padaliniams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų padalinių,
skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui.
Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiosios organizacijos pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles) :
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“
ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 5 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 5 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą
„kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto
5 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti S udarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo
Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Todėl siekiant Įstatymo projekto nuostatų aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacoijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos . Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą būtų apribotos galimybės sudaryti vidaus sandorį tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai, Įvertinus tai, kad kontroliuojančių institucijų vertinimu šiuo metu vidaus sandorių institutu yra piktnaudžiaujama, taip pat tai, kad tam tikrais atvejais vidaus sandoriai turi pranašumų (sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, efektyvesniam valdymui ir pan.), manytina, kad sprendimą, kada tikslinga sudaryti vidaus sandorį, turėtų priimti Vyriausybė. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 dalį taip: 4.
Vidaus sandoris sudaromas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. 17
2016-05-11
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabą, kad ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl 19 straipsnio 2 dalies nuostatos susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai,
Įstatymo projekto 19 str. 2 d. numatyta, kad Komisija sudaroma iš nemažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent dviejų komisijos narių. Įstatymo projekto 19 str. 5 d. nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus ir 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas galės būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas būtų lemiamas. Tokia situacija nėra pateisinama Komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 19 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.
Pasiūlymas : Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją
sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių , o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai
Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str.). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas Įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4.
Komisiją sudariusi organizacija Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“
Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 20 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
“3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį
kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis
Teisės departamento 15 pastabą, kuri nustato, kad 22 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, taip pat, kad į Įstatymo projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, turi būti numatyta atitinkama išimtis Įstatymo projekto 22 str. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3.
Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“
Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai netektų dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ar pan.), ir į tai, kad vertinamos ne tik perkančiosios organizacijos paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, tikslinga papildyti 22 str. 9 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis
informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius , žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“
23
2016-05-11
Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan.
Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Įvertinus Socialinių įmonių asociacijos siūlymą padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ praktinį įgyvendinimą, kai pagal 2014 m statistinius duomenis socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, kas sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR), nėra tikslinga didinti šią ribą iki 4 ℅, paliekant 3 ℅ rezervuotų supaprastintų pirkimų ribą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
3) tiekėjui, kuriame dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
4) tiekėjui, kuri ų o dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2.
diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip23 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti pagal šio straipsnio
šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
Pritarti iš dalies Manytina, kad siūlymas padidinti nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 3 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal
tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). Todėl siūlytina Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos
diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti pagal šio straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.“24
2016-05-11
2 Argumentai:
komiteto pasiūlymą Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą. 2. Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams, mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms.
Vykdan t mažos vertės pirkimus ne per CPO perkančiajai organizacijai sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos pildymo, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalav imas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pati perkančioji organizacija nuspręstų, ir jeigu jai ekonomiškiau ir racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, galėtų pirkti įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles. Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74– 79, 81– 83, 84 straipsnio 1–3 dalių 1, 2 ir 4 dalies , 85 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“ Pritarti iš dalies Įvertinus CPO LT siūlomas prekes (biuro reikmenys, degalai ir pan.), paslaugas (apsaugos paslaugos, kilimėlių nuoma ir pan.) ir darbus (daugiabučių renovavimas), manytina, kad didelė dalis perkančiųjų organizacijų atliekamų pirkimų yra mažos vertės. Todėl pritariant šiam siūlymui, netikslinga palikti prievolę pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją kitų pirkimų atveju. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
organizacijos gali , o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti , o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta d inamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą ;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje. 2.
organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas , privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka. 32 . Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jei ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;
3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 34 . Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. 45 .
4
5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 56 . Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) arba savivaldybės taryba. 67 . Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų. 78 . Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. 25
2016-05-11
1 Argumentai: Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario
per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas.
Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų
atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos kovo
, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“
Įstatymo projekto 30 straipsnyje numatyta, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama tik esant tam tikroms sąlygoms ir viena iš jų, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, t.y. kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, kai numatoma pirkimo vertė yra mažesnė kaip 10 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų išbraukti 69 str. 6 d. 10 p. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 str.
3 d. nauju 4 punktu:
„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur
(dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Išbraukti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p. „
tai, kad Audito komiteto pasiūlymu Nr. 21 keičiasi Įstatymo projekto 45 str. redakcija, bei į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:
„5) informacija apie šio įstatymo 45 straipsnio 3
dalies 3 punkte ir
j s e nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
39 str. 4 d. 2 punkto nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“. Direktyvos nuostata nustato, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“.
Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu buvo padaryta
paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendruosius principus
pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu
Įstatymo projekto 44 str.
taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. 2. Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 44 str. ir jį išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55
straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;
2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniu;
3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;
terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje ;
5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina.
Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti . ;
6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. “
nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. 3.
netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą , ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus duomenis patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 53 straipsnio 9
taisytinas yra 45 str. 1 d. 7 p. bei į tai, kad kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, bei siekiant išvengti skirtingo nusikalstamų veikų interpretavimo taikant projekto nuostatas, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 7 p. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 2d. 3p. ir 45 str. 3 d. 3. Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 2 d. trečią pastraipą: „Šis dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas“.
Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata nesiejama su mokestinės prievolės pasibaigimu, bei, atsižvelgiant į tai, kad vadovaudamasi Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu, Nr. VA-67, nuostatomis, VMI išduoda pažymą, kad mokesčių mokėtojas šių taisyklių nustatytais atvejais nėra skolingas, kai mokesčių mokėtojas turi:
kurios sumokėjimo terminas atidėtas/išdėstytas
kurios sumokėjimas atidėtas pagal pasirašytą privatizavimo sutartį
kurios sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartį
kurios sumokėjimas atidėtas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą
kurios sumokėjimas atidėtas pagal bankroto procedūros metu pasirašytą ir nustatyta tvarka patvirtintą taikos sutartį
kurios sumokėjimas atidėtas remiantis kitais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti tiekėjo nepašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, numatytą Įstatymo projekto 45 str. 3 d. 3 p. 4. Įstatymo projekto 26 str. 3 ir 4 d. turinys yra susijęs ne su tiekėjo dalyvavimu, o su konkurencijos pažeidimu, t. y., kokių priemonių perkančioji organizacija turi imtis, kad dėl tiekėjo dalyvavimo pasirengiant pirkimui nebūtų konkurencijos pažeidimo ir kaip turi būti nustatoma, ar yra konkurencijos pažeidimas ar nėra bei kokiomis aplinkybėmis tiekėjas pašalinamas ir pirkimų procedūros. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5.
gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo /lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. 6. Performuluoti Įstatymo projekto 45 str. 5 d. nuostatą būtina, kad perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų. 7. Atsižvelgiant į Teisės departamento 35 pastabą, bei siekiant suderinti šiuo metu galiojančių kitų įstatymų ir Įstatymo projekto nuostatas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 6 d. 4 p. 8. Siekiant teisinio aiškumo reikėtų patikslinti 45 str. 8 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 45 str. ir jį išdėstyti taip: „
pagrindai 1.
Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49, 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą;
4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;
7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose teisės aktuose , kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“. 2.
tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, kai:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius
arba šio straipsnio 3 dalies
atveju –galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros :1) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose dalyje;
2) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija apie tai arba turi kitų nei šios dalies 1 punkte paminėtų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu , išskyrus atvejus, kai :
1) tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus; a
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); b
šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus;
buvo per vėlai informuotas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad ir dėl to nespėjo iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti privalomo susitarimo mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies31 punkto nuostatas . Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus ;“
3) nepašalinamas paaiškėjus, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu. 4.
4Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis :
1) jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją, ir perkančioji organizacija dėl to turi pagrįstų įrodymų;
2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms ;
to pažeista konkurencija, kaip apibrėžta nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;
pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms ;
to pažeista konkurencija, kaip apibrėžta nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;
pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. 5.
šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje nustatytais pagrindais gali nepašalinti netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies
tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
2) yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai;
intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai .
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai;
intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai . 7.
iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų. 8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar6 dalį dalies 1, 3 ir 4 punktus , perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi bent vienos atitinkamos priemonės atitinkamų priemonių , įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“
31
2016-05-11
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 47 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 47 str. ir jį išdėstyti taip:
apsaugos vadybos sistemos standartai
nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką . 2. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme , EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1),4745 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra tokios sąvokos „bendra atsakomybė“, todėl yra neaišku, kokia atsakomybė (solidari, subsidiari ar kitokia) turėtų būti taikoma asmeniui, kurio pajėgumais remiamasi. Tikslinga įtvirtini Įstatymo projekte šio asmens solidarią atsakomybę. Siekiant suderinti teisės aktų normas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 48 str. 4 d.
4 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 48 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais,
atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.“
Projekto 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, kaip įrodymą gali reikalauti pateikti „per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovo pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“. Manytina, kad reikalaujant kartu su atliktų darbų sąrašais pateikti užsakovų pažymas nesudarant tiekėjams kitos alternatyvos, kelia riziką, jog tiekėjų dalyvavimas konkurse ir atitikimas kvalifikacijos reikalavimams gali priklausyti nuo trečiosios šalies geranoriškumo, bet ne nuo faktinio tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo. Galima situacija, kai tiekėjas, pateikęs deklaraciją, įrašomas pasiūlymų eilės pirmoje vietoje, tačiau užsakovas jam nepateikia tokios pažymos. Taip pat gali pasitaikyti atvejis, kai tiekėjas dalyvauja perkančiosios organizacijos, kuri pati buvo anksčiau sėkmingai įvykdytos sutarties užsakovas, todėl nepateikdama tiekėjui pažymos, pati gali įtakoti konkurso rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad 50 straipsnio 7 dalies 2 punkte, patvirtinant sėkmingai atliktas paslaugų pirkimo sutartis užsakovų pažymų nėra prašoma. Galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje yra analogiškas reikalavimas dėl užsakovų pažymų apie sėkmingai įvykdytas darbų pirkimo sutartis pateikimo, tačiau nurodoma, kad „prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų“. Taigi tiekėjui nepateikus užsakovo pažymos, galimi kiti tinkamos tiekėjo kvalifikacijos įrodymo keliai.
Įrodymams dėl sėkmingai įvykdytų paslaugų pirkimo sutarčių, vadovaujantis galiojančia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, tiekėjai, nesant užsakovo pažymų, gali pateikti tiekėjų deklaracijas. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turi galimybę išsiaiškinti su tiekėjo nurodytu užsakovu, kodėl šis nepateikė pažymos, ir ar sutartis iš tiesų buvo sėkmingai įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytus pastebėjimus, kad perkančiosios organizacijos ne visada išduoda tiekėjui reikalingas pažymas, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 50 straipsnį 11 dalimi:
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 50 str. nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pažymą apie tiekėjo atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis
Įstatymo projekte ribojimas atlikti pirkimus taikant sąnaudų ar kainos kriterijų nustatomas siekiant spręsti mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus dominavimo v iešųjų pirkimų praktikoje problemą. Kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai, nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Pažymėtina, kad kainos kriterijus nėra tapatus sąnaudų kriterijui. Taikant sąnaudų kriterijų atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamus kaštus. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo kaštus gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos.
Skirtingoms kaštų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras kaštų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar kaštų ir kokybės santykis. Atsižvelgiant į tai, kad sąnaudų kriterijus yra naujas ir su jo taikymu nesiejama ydinga praktika, manytina, kad šio kriterijaus taikymo ribojimas netikslingas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų , kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“
paaiškinti, o Įstatymo projekto 53 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga patikslinti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji
organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo
Pagal Įstatymo projekto 56 str. 2 d.
tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkančioji organizacija laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkančioji organizacija, visus pasiūlymus pripažinusi netinkamais, viešąjį pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o patikslinti 56 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.
Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“
Pagal Įstatymo projekte įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Tikslinga papildyti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5p., kad būtų aišku, jog derėtis galima tik su tuo tiekėju, kurio pirminis ir vėlesni pasiūlymai buvo įvertinti ir atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus , šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, ir pirkimo sutarties sąlygų , siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų
Įstatymo projekto 66 str. 2 d. aprašyta konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, nors jie atitinka Direktyvos 2014/24/ES 30 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „ request “), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“ ) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“ ) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 66 str. 2 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 66 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:
„4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti
konkurencinį dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius , kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta
Įstatymo projekto 84 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 84 str.
nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 84 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 84 str. 2 d. 2. Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 84 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis. 3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti , ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui . Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę.
Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne - sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 84 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 84 str. ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas
laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis , arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 34 . Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. 45 .
4
5. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. 56 . Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;
2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;
3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;
4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;
5) dokumentų saugojimo paslaugų;
6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;
7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;
8) investicijų projektų įgyvendinimo;
9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p.
1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir
(arba) įgyvendinimo paslaugų;
10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkančioji organizacija tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. 67 . Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. 78 . Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 89 . Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 910 .
9
10. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
tai, kad Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus
Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 86 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 88 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 88 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu
Įstatymo projekto 89 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str.
4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 48 str. 4 d. atvejį, kai perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 45 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalį , jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:
1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to
str. 3 d. aiškiau nustatyti atvejus, kada gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr.
32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 102 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio89 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar
reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio89 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo,
jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalies, 53 straipsnio 8 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 1 ir89 dalių, 99 straipsnio, 100 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 2 dalies, 102 straipsnio 1–3 dalių, 103 straipsnio nuostatų.“
49
2016-05-114 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiama Įstatymo projekto 53 str. 2d., atitinkamai turi būti pataisytas Įstatymo projekto 4 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 53 straipsnio pakeitimas
53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų , kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“
50
2016-05-116 Argumentai: Naujo Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, susijęs su naujuoju viešųjų pirkimų reglamentavimu. Taip pat būtina pabrėžti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir su juo susiję lydintieji įstatymų projektai įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6
įgyvendinimas
įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį
d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 53
4
. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 93 straipsnio 1 dalies
Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 75 . Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo
gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 108 . Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d.
Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis. “
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti , įvertinant gautas pastabas ir pasiūlymus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui gauta daug, esminių, o neretai ir vienas kitam prieštaraujančių, pasiūlymų iš valstybės institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų) ir savivaldybių. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Remigijus Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-324-378/2015
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
3750ES ) 2016 m. balandžio 13 d. Nr. 113-P-10
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės skyriaus vedėja; Jurgita, Klusevičiūtė, Ūkio ministerijos atstovė;
Aurelija Kriščiūnaitė, Ūkio ministerijos atstovė; Rūta Petrukaitė, Audito komiteto biuro patarėja; Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės patarėja; Gediminas Švetkauskas, Valstybės kontrolės patarėjas, Gediminas Onaitis, Ūkio viceministras; Osvaldas Šmitas, Ūkio ministerijos departamento direktorius; Aleksandras Tarasevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
73
Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 2.
Projekto 2 straipsnio
saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
172
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma nustatyti: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui.
Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
eilutę;
sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis.
Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES
viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų
„skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas
omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad
straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 7.
Projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. “ 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojama sąvoka „eksperimentinė plėtra“, nors
14 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma „technologinė plėtra“.
Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio
„Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti
1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.
Pritarti Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose. Atsižvelgiant į tai, projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio
1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-3023 17.
Projekto 23 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų. Pritarti 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Direktyvos 2014/24/ES
skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką. Pritarti 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
(ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
212
reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti 1.23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
217
yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus. Pritarti 1.24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos , nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti 1.25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42
pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.
Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dėstant nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika
„prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą
veiką. Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471 bei 1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas.
Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
pateikiama nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą. Projektas tikslintinas pašalinant šią neapibrėžtą tarpusavio nuorodą. Pritarti 1.28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
2 punkto c papunktis tobulintinas: Pirma, manytume, kad formuluotė „per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių. Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies
mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti 1.29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
33
3 punkte siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus. Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų. Pritarti 1.30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
43
nuoroda į „šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto
pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu. Pritarti 1.31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
44
reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo
1.32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
46 32.
Projekto 45 straipsnio 4 dalies
pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 3 punkte vietoje nurodomo „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
siūloma nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina. Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
62 34.
Projekto 45 straipsnio 6 dalies
gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros. Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms). Be to, p rojekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio „inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“. Pritarti 1.35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
64 35.
Projekto 45 straipsnio 6 dalies
tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį-kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams , kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti 1.36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
tiekėjo pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą. Pritarti 1.37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „ Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti 1.38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-3049 38.
N eaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją. Pritarti 1.39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. Pritarti 1.40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
40Projekto 55 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2
punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti 1.41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse“ įrašyti formuluotę „o 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais“. Pritarti 1.42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-3064 42.
Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Pritarti. 1.43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti 1.44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
pagrindi-niame komitete 1.45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Išvadoje pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio
įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“. Pritarti 1.46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
446
1.47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūlytina atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje. Pritarti 1.48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti 1.49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 49.
Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK
nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai).
Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Spręsti pagrindi-niame komitete 1.51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. Pritarti 1.52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas. Pritarti 1.53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo.
Pritarti Sąvoka
„nepriekaištingos reputacijos asmuo“ apibrėžta projekto 2 straipsnio 17 dalyje,
tačiau yra tikslinga projekto 92 straipsnio 3 dalies nuostatą papildyti numatant, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį. 1.54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga svarstyti galimybes įstatymu reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui institutą. 1.55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
teikiami. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
įmonių asociacija, 2016-02-0223 Argumentai: Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti įmonėms ,kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį 1 ir 2 dalimi, kur išskiriame 1 dalies 1-2 punktą, pagal kuriuos rezervuoti pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų. Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. r šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms, atliekant supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%. Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje 3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą )atitinkančių tiekėjų ,išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pasiūlymas:
„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
tiekėjai pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. 3.
diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 4. Šio straipsnio
dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 6.
sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.“
pagrindi-niame komitete
nuovo,
4712 Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str.
priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo. Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius
įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto
atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str.
Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Nepritarti siūlymui nukelti iki 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 47 str. nuostatų įsigaliojimą, nes šios nuostatos bus pakeistos leidžiant supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Kita vertus, reikalavimai dėl atitikties kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams nėra nauji – tokie reikalavimai galiojo ir pagal senąjį Viešųjų pirkimų įstatymą (37 str.), todėl tiekėjai jau turėjo galimybes įsigyti šiuos standartus. 3.
kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėlnuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte atitinkamai numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčiųpirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:
a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas,
pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;
b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>. Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnyje nėra numatyta ir ribojama). Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES) nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju (atitinkamai įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkto atveju) yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES (atitinkamai Direktyvos 2014/25/ES) nuostatų įgyvendinimas.
Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus. Spręsti pagrindi-niame komitete
advokatūra 2016-03-23 Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio 2 dalyje atitinkamai numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos metodą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad
„Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras,
kai negalima remtis įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ".
Atitinkamai siūlytina papildyti įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio
„Perkantysis subjektas, vykdydamas teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai negalima remtis įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ". Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo. Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio
organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims.
Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą. Nepritarti Siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Pasinaudojant šia galimybe, projekte apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1.1
rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30251 Dėl viešųjų pirkimų planavimo. Pagal siūlomą Įstatymo projektą perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos , o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalis). Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, dabartinio teisinio reglamentavimo nustatytas terminas ( iki kovo 15 dienos ) yra priimtinas ir suderintas su kitomis planavimo procedūromis, kaip pavyzdžiui savivaldybės biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Laikantis teisės aktų reikalavimų, paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina einamųjų metų vasario gale. Viešųjų pirkimų planavimas, nesiremiant realiais asignavimais, gali iškreipti viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą, lemti netinkamų pirkimų būdų parinkimą bei iš to sekančias kitas problemas. Manytina, kad viešųjų pirkimų planavime turėtų būti išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms būtų taikomas skirtingas reguliavimas, paliekant subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms dabar galiojančius terminus. Nepritarti Pažymėtina, kad ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai pradedami rengti einamųjų metų II ketv., patvirtinami – IV ketv. Rengiant šiuos projektus, perkančiosios organizacijos planuoja lėšų poreikį kartu preliminariai įvertindamos reikalingus atlikti pirkimus.
Pirkimų planai gali būti pradedami rengti metų pabaigoje, patvirtinus ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės . Atkreiptinas dėmesys, kad, prireikus, informacija gali būti patikslinta. Be to, pirkimų planus skelbti kovo 15 d. netikslinga dėl I ketvirtį atliekamų pirkimų. 1.2
rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30104 Dėl vidaus sandorių. Įstatymo projekte nustatoma papildoma Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. „Efektyvumo“ sąvoka kelia daugeliui perkančiųjų organizacijų nemažai klausimų, nenustatoma praktinių „efektyvumo“ įgyvendinimo nuostatų, o paliekama sąsaja tarp vidaus sandorio ir paslaugų pirkimo konkurencinėje aplinkoje. Įvertinus pastaruoju metu vis didėjantį teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų (savivaldybių) ir potencialių tiekėjų skaičių, bei šių ginčų nagrinėjimo trukmę, neabejotina, kad tokia įstatyminė nuostata šį skaičių tik dar labiau padidins, kels viešųjų administracinių išlaidų naštą, vilkins optimalių administracinių sprendimų, ypatingai įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje priėmimo procesą. Žinia, vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria daug pranašumų.
Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės savivaldybių savarankiškųjų viešųjų paslaugų teikimo funkcijų įgyvendinimo sąlygos. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad vidaus sandoriai sudaromi su kita perkančiosios organizacijos statusą turinčia įmone, kurios teikiamų paslaugų/darbų kainas nustato savivaldybės tarybos. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t.t. Siekiant išvengti teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir ginant visuomeninį interesą bei remiantis išdėstytais argumentais, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio
1-3 dalyse išdėstytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. “ 1.3
rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30355 Dėl pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų terminų. Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikia visiems tiekėjams ir paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra4 dienos , supaprastinto pirkimo atveju –
.
Įstatymo projekto
pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra
, supaprastinto pirkimo atveju –
. Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų termino supaprastintų pirkimų atveju nustatymas ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tikrai nelems greitesnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Paprastai nė viena supaprastinto pirkimo procedūra neapsieina be tiekėjų prašymų paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, šiuo atveju tiekėjams paliekama itin mažai laiko „laiku“ pateikti šiuos klausimus, o perkančiosioms organizacijoms – į juos atsakyti. Kompetentingo ir išsamaus paaiškinimo, patikslinimo paruošimas reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų įsigilinimo, neretai atsakant į tiekėjų klausimus būtina konsultuotis su kitomis institucijomis, gauti raštiškus jų atsakymus, pavyzdžiui, statybos darbų pirkimų atveju, būtina gauti projektuotojų paaiškinimus.
Atsakinėjimo laikotarpio skaičiavimas kalendorinėmis, o ne darbo – kaip dabar įprasta - dienomis tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju apsunkins perkančiųjų organizacijų darbą, įneš sumaištį, neretai vykdant pirkimus atsakymui paruošti liks viena darbo diena, klausimą paaiškinti, patikslinti, pataisyti gavus penktadienį arba šventinėmis dienomis. Žinia, procedūrinių taisyklių pažeidimas gali lemti pirkimo procedūrų nutraukimą arba sunkesnes, pavyzdžiui, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasekmes. Tai neigiamai atsilieptų panaudojant tiek nacionalines, tiek Europos Sąjungos investicijas. Todėl siūlytume palikti galioti dabartinį pirkimo dokumentų paaiškinimų/patikslinimų terminų skaičiavimą darbo dienomis, juolab, jog Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos 3 darbo dienos tikrinti skelbimus, pretenzijų nagrinėjimui išlieka 5 darbo dienos. Vadovaujantis proporcingumo principu, supaprastintų pirkimų atveju siūlome pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus leisti paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Nepritarti Pažymėtina, kad 35 straipsnio 5 dalies nuostata nustato minimalų terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai. Perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį terminą atsižvelgdama į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, į nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą ar tiekėjų prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad 35 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai derinami su Įstatymo projekte nustatytais minimaliais pasiūlymų pateikimų terminais.
Pavyzdžiui, supaprastinto atviro konkurso atveju, kai perkančioji organizacija paskelbia išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 7 dienos. Todėl būtų nelogiška nustatyti, kad dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taip pat, dažnu atveju neprotingas terminas būtų ir 3 darbo dienos, nes įskaičiavus savaitgalius ir šventines dienas šis terminas būtų 5, 6 ar net 7 dienos. 1.4 Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2016-03-30 Dėl mažos vertės pirkimų. Pagal Įstatymo projektą, m ažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles. Visus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos turi priimti iki 2016 m. balandžio 18 d., tačiau kol kas mažos vertės pirkimų taisyklių projektas nėra parengtas ir pateiktas perkančiosioms organizacijoms susipažinti. Tikimės , jog nesusiklostys panaši situacija, kaip pavyzdžiui, atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugoms dar nėra priimta šiai dienai. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos, priešingai nei komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (pastarosioms paliekama nuostata pačioms tvirtintis mažos vertės pirkimų taisykles) nežino, kaip turės vykdyti mažos vertės pirkimų procedūras, kaip organizuoti ir planuoti darbą institucijos viduje.
Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui, visi pirkimai, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, turės būti atliekami pagal naujo Įstatymo nustatomas taisy kles, todėl naujam viešųjų pirkimų reglamentavimo laikotarpiui turi būti pasirengta nuosekliai, perkančiosios organizacijos turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, turi turėti galimybę pareikšti pastabas, siūlymus. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti priimtas kaip galima greičiau, o jo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui. Todėl svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo. 2.1
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos . Iš Projekte Nr. XIIP-3750 nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas.
Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo . Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3750 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisve i apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Taip pat siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir
kita Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nors ir be Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, turėtų labiau užtikrinti vidaus sandorių kontrolę, tačiau jos įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 daliai, 20 straipsnio 6 daliai, 21 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgti Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip: „
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. “ 2.2 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus
negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. Ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 33 straipsnio 2 daliai. Pritarti 2.3 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
3Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-3750 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti . Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti.
Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome: 3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 daliai. Pritarti 2.4 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
4Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant
sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį – mažiausios kainos) kriterijų.
Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą , kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė – dar mažesnės kainos ar naudingiausio ekonomiškai pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 daliai. Pritarti 2.5 Specialiųjų tyrimų tarnyba,
5
5Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsnių reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 83 straipsnio
to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą tikrinti, ar nėra Projekto Nr. XIIP-3750 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Pažymėtina, jog ši pastaba taikytina ir Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 daliai. Spręsti pagrindi-niame komitete 3.1 Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750 (toliau –Projektas). Teikiame šiuos pasiūlymus bei pastabas: 1.
Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju.
Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti. Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme.
Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą. Pritarti iš dalies Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip: „ 4.
Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. “ 3.2 Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
2Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą. Pritarti
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, pagal kurias seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose, projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą . 3.3 Lietuvos savivaldybių asociacija,
1
3Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą.
Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Nepritarti Pažymėtina, kad ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai pradedami rengti einamųjų metų II ketv., patvirtinami – IV ketv. Rengiant šiuos projektus, perkančiosios organizacijos planuoja lėšų poreikį kartu preliminariai įvertindamos reikalingus atlikti pirkimus. Pirkimų planai gali būti pradedami rengti metų pabaigoje, patvirtinus ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės . Atkreiptinas dėmesys, kad, prireikus, informacija gali būti patikslinta. Be to, pirkimų planus skelbti kovo 15 d. netikslinga dėl I ketvirtį atliekamų pirkimų. 3.4 Lietuvos savivaldybių asociacija,
846710
4Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).
Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Pritarti 3.5 Lietuvos savivaldybių asociacija,
5Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti
iš dalies Pastebėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Atsižvelgiant į tai, projektas turi būti priimtas kaip galima greičiau, o jo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui.
Todėl svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo. 4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016-04-1110 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams svarstyti pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje, įstatymo projektus (toliau - Projektai), teikia pasiūlymus. Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai.
Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos.
Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje,. Direktyva 2014/24 ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio
kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju.
Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje2 Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo
ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus.
Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų istatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsni ir Pirkimu, atliekamu perkančiuiu subjektu, veikiančiu vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius.
Pritarti iš dalies Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos
ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“
taryba, 2016-04-1110
1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi j Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties.
Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius.
(2) Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį.
(3) Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą.
Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė.
(4) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo2. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo.
Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.
(5) Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas.
(6) Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę.
(7) Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų.
(8) Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms.
Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo 5 iki 100 procentų didesnes kainas tose savivaldybėse, kuriose nėra organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu.
(9) Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams. Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurencinzu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“.
(10) Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu.
Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis.
(11) Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju. Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis.
(12) Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį.
Pritarti iš dalies Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos
ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narės B. Vėsaitė, O. Leiputė,
6 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant.
Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką. Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai. Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu:
„2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir
maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“
punktais. Pritarti iš dalies Iš esmės pritariant pasiūlymui, svarstytina, ar, sudarius galimybę tam tikroms perkančiosioms organizacijoms neskelbiamų derybų būdu įsigyti ekologiškus maisto produktus iš žemės ūkio veiklos subjektų, galimai nebūtų sudarytos sąlygos konkuruoti ekologiškus produktus gaminantiems tiekėjams ir ar sutartys galimai nebūtų sudaromos nekonkurencingomis kainomis. 2.1 Seimo nariai K. Bartkevičius, A. Mockus, K.Daukšys, E. Masiulis,
4 Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 57 str.
4 d. g) punktas nustato, kad: „ Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“ Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. formuluotė ne suteikia teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais. Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti , ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų. Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d.
4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija gali pašalinti pašalin a tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punkte valstybėms narėms suteiktą diskreciją apsispręsti dėl nepatikimų tiekėjų šalinimo privalomumo, projekte siūloma nustatyti pareigą pašalinti iš pirkimo procedūros tiekėją, kuris netinkamai vykdė viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutartį. Tokį pasirinkimą lėmė praktikoje kylančios su netinkamu sutarčių vykdymu susijusios problemos ir siekis užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Vykdant pirkimus ir vertinant tiekėjų kvalifikaciją, dažnai iškyla problemų, kai pasiūlymą pateikia tiekėjas, kuris netinkamai vykdė anksčiau sudarytą sutartį ar jos nevykdė. Dažna situacija, kai pagal dabar galiojantį reglamentavimą perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenumačiusi nepatikimo tiekėjo pašalinimo pagrindo ir nustačiusi, kad tokio tiekėjo pasiūlymas laimėjo, yra priversta su šiuo tiekėju sudaryti sutartį jau žinodama, kad yra didelė tikimybė, jog tiekėjas pagal naują sutartį neįvykdys savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai . Manytina, kad projekto 45 str. 4 d.
pareiga perkančiosioms organizacijoms neleisti dalyvauti viešajame pirkime nepatikimam tiekėjui padės drausminti tiekėjus ir suponuos pareigą jiems tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis. Pažymėtina, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka galės kreiptis į apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą. Be to, dažniausiai tiekėjai į nepatikimų tiekėjų sąrašą bus įrašomi tik tada, kai pasibaigs apskundimo terminas, skirtas tiekėjui ginčyti pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar kai įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu sprendimo, arba sprendimas, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo. 2.2 Seimo nariai K. Bartkevičius, A. Mockus, K.Daukšys, E. Masiulis,
46 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug.
Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją. Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo . Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia.
Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „ esminio “ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „ esminio sutarties pažeidimo
“ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad
Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį.
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties,
sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta
pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą .“ Nepritarti Atsižvelgiant į nepatikimų, sutartis netinkamai vykdančių, tiekėjų problemos aktualumą, Įstatymo projekt e nustatant pareigą perkančiajai organizacijai iš viešųjų pirkimų procedūrų pašalinti tokius tiekėjus kartu nustatomas maksimalus Direktyvoje leidžiamas 3 metų pašalinimo laikotarpis. Siūlomas vienerių metų nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpis yra per trumpas siekiant veiksmingo Įstatymo projekto
punkto normos įgyvendinimo.
Dažnai viešojo pirkimo procedūra gali užsitęsti nuo keleto mėnesių iki pusės metų ir ilgiau, kai kada tiekėjai, kuriems būtų taikomas pašalinimo laikotarpis, gali taip ir nepatirti neigiamų pasekmių dėl ankstesnių netinkamai vykdytų sutarčių. Tokiu būdu (dėl ženklai sutrumpinto nepatikimų tiekėjų pašalinimo laikotarpio nuo trijų iki vienerių metų), tikėtina, būtų neužtikrintas aptariamos nuostatos tikslas, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo Manome, kad netikslinga įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į procesą ir reikalauti jos leidimo kiekvienu atveju, kai perkančioji organizacija siekia nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Perkančioji organizacija yra pati atsakinga už sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar atsakomybės dalinis perkėlimas Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sutarties nutraukimo yra teisiškai korektiškas ir ar nesukels keblumų dėl atsakomybės nustatymo tiekėjui ginčijant sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo teisme. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas (kontroliuoti, kaip laikomasi sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų, kaip užtikrinamas pirkimo sutarčių vykdymas) galės vertinti, ar sutarčių vykdymas atitinka įstatymo reikalavimus, prireikus traukti administracinėn atsakomybėn pažeidėjus ar kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant administracinės naštos mažinimo ir optimalaus Viešųjų pirkimų tarnybos žmogiškųjų išteklių panaudojimo vykdant prevencinę funkciją, nuspręsta mažinti jos išduodamų sutikimų rūšių skaičių.
Perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimo atveju, kai ji dėl subjektyvių priežasčių (pvz., netinkamas laimėtojas) nutrauks pirkimo sutartį, kaip pakankamas saugiklis įsijungs tiekėjų galimai pažeistų interesų gynybos mechanizmas, t. y. dėl neteisėtai nutrauktos pirkimo sutarties kreipsis į teismą. 2.3 Seimo nariai K. Bartkevičius, A. Mockus, K.Daukšys, E. Masiulis,
5 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą. Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai. Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo
pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą “. Nepritarti Manytina, kad projekto 45 str. 5 d. papildymas nurodant, kad viešojo intereso apsaugą apima ir atvejai, kai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą būtų perteklinis, neproporcingas ir galimai klaidinantis. Sąvoka viešojo intereso apsauga traktuotina remiantis visais teismų išaiškinimais, todėl būtų neproporcinga prie šios sąvokos paminėti tik vieną konkretų pavyzdį neminint kitų. Tokia formuluotė suponuotų baigtinį sąrašą atvejų, susijusių su viešojo intereso apsauga. Dėl to kiltų klausimų, ar kitais įstatymo tekste nepaminėtais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, galima taikyti išimtį dėl privalomo tiekėjų pašalinimo, ar ne. 2.4 Seimo nariai K. Bartkevičius, A. Mockus, K.Daukšys, E. Masiulis,
82 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 8 d. nuostatoje yra įtvirtina tiekėjų „reabilitacijos doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu.
Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo. „2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies
viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo.
Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“ Siūlyti spręsti pagrindi-niame komitete 2.5 Seimo nariai K. Bartkevičius, A. Mockus, K.Daukšys, E. Masiulis,
4 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas. Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą. Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai
nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per
tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas sudaro galimybes tiekėjui, gavus perkančiosios organizacijos pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį, kreiptis į perkančiąją organizaciją ir gauti reikiamą informaciją, pateikti savo argumentus ir tartis dėl sutarties nenutraukimo. Tai užtikrina Civilinio kodekso 6.218 straipsnis, pagal kurį vienašališkai nutraukiant sutartį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turėtų būti parinktas optimalus terminas ieškinio teismui pareiškimui, kad būtų ne tik sudarytos sąlygos tiekėjui ginti savo interesus, bet ir užtikrintas teisinis tikrumas perkančiajai organizacijai. Pritartina, kad dabar galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas yra per trumpas. Tačiau 3 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas pernelyg apsunkintų perkančiąją organizaciją, nes ji per šį laikotarpį negalėtų pradėti naujo pirkimo, o tai sąlygotų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo trukdžius ir pan. 3. Seimo nariai J. Požela, A.
Požela, A. Matulas ,
15 Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Š ia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“. Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „ nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei “ . Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams “, ir primenama, kad „ valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą
“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „
tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi.
<...>
Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus “.
Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad
„Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių
atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47) . Vadovaujantis pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas.
Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„5. Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo
sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“
pagrindi-niame komitete
: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo
104 Argumentai: Tikslinga patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis interesas.
Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pasiūlymas:
1Projekto 10 straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:
„
tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20 darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo. s nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau
dalyje siūlomų nuostatų atsisakyti, paliekant po pereinamojo laikotarpio galioti siūlomas patobulintas projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. 2. Seimo
194 Argumentai: Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kviesti visuomenės atstovus stebėtojų teisėmis dalyvauti viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, tačiau nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas tikslinti, numatant, kad stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą
224435 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 43 dalies nuostatos ir 24 straipsnio 5 dalies ir derintinos tarpusavyje. Projekto 2 straipsnio 43 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais . Tuo tarpu projekto
įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo
. Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. 4.
69846710 Argumentai: Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą , nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių , kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 5. Seimo
91146 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų , tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
91 straipsnio 1 dalies siūlomas nuostatas patikslinti ir išdėstyti taip: „1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“
išdėstyti taip:
„4. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje
Per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui , Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“
pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai“ patikslinti ir papildyti taip, kad būtų aišku, kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu. 6. Seimo
924 n7 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir būtų išvengta teisminių ginčų , tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus. Pasiūlymas:
atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 10 dalies nuostatas ir šį punktą išdėstyti taip: „7) dėl sveikatos būklės , kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.
Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo ;“. 2. Įstatymo 92 straipsnį papildyti ir naujose dalyse :
nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo (tarnybos) santykiai bei socialinės garantijos. 2.2. Reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (pavyzdžiui, organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir kt.). 2.3. Reglamentuoti, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui
9325 Argumentai: Siekiant, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu, aiškesniu ir skaidresniu ir kad būtų užtikrintos kuo aiškesnės ir trumpesnės pirkimų procedūros, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip:
„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų
pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo , bet ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui , o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai:
Atsižvelgiant į projekto svarstymo Seime terminus, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos laiku priimtų įgyvendinamuosius teisės aktus, o perkančiosios organizacijos turėtų pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, tačiau, įvertinant taip pat tai, kad įstatymo įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas pernelyg ilgam laikotarpiui, nes juo įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, kurios į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Pasiūlymas:
Svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne vėliau nei po 2 mėnesių nuo jo priėmimo . 7. Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš – nebuvo, susilaikė -2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO
gegužės 11 d. Nr. 14 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, advokatas Linas Sesickas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, advokatas Linas Sesickas. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
73 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos (toliau - Projektas) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama
dalies 6 punktas. Pritarti
2015-11-30
12
pateikiamas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo sutrumpinimas yra perteklinis. Pritarti
2015-11-30
16
nurodoma ne nacionalinė standartizacijos organizacija, o nacionalinė standartizacijos institucija (Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), juo labiau, kad tokia sąvoka vartojama ir projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Pritarti
2015-11-30
172
„kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“.
Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma. Pritarti Atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo datą ir būtinybę šio įstatymo nuostatų įsigaliojimą suderinti su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų įsigaliojimu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
2
5Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti:
„<...>Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys
savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.
Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 4
2015-11-30
4
6Projekto 6 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti,
kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl
„bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės
paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio
būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje turimas omenyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai.
Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 6 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 6 straipsnio 4 punktas tobulintinas. Pritarti
2015-11-30
4
nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 10 straipsnio dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 6
2015-11-30
„eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/24/ES 14 straipsnyje
apibrėžiant Direktyvos 2014/24/ES taikymo sritį, nurodoma
„technologinė plėtra“. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ
kodai atitinka Direktyvoje 2014/24/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.
Nepritarti Direktyvos 14 str. angl. k. tekste žodžio „technologinė“ nėra:
„This Directive shall only apply to public
service contracts for research and development services“. Panagrinėjus nurodytus BVPŽ kodus, taip pat matyti, kad kalbama ne apie technologinę plėtrą, pvz., 73100000-3 kodą atitinka Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės taikomosios veiklos paslaugos. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 11 p. yra tolia sąvoka: „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
2
sakinyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj formuluotės „Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo“ įrašyti formuluotę „Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo“. Pritarti
2015-11-30
2
nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio
„Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 7
2015-11-30
4
11Projekto 19 straipsnio 4 dalyje,
atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Perkančioji organizacija“ įrašyti žodžius „Komisiją sudariusi organizacija“. Pritarti
2015-11-30
4
aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai.
Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 7, 9
2015-11-30
5
komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis). Pritarti
2015-11-30
5
14Projekto 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta,
kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8 15.
8
2015-11-30
1
15Projekto 22 straipsnio 1 dalis nustato,
kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 22 straipsnio
komiteto pasiūlymą Nr. 11
2015-11-30
12
nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju. Pritarti
2015-11-30
reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 5 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą. Nepritarti Tiekėjo sąvoka (2 str. 36 d.) apima ir tiekėjų grupes, todėl 23 str. nurodytą statusą turintys asmenys gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
2543
straipsnio 43 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje.
Projekto 2 straipsnio
pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu tik įstatyme nustatytais atvejais. Tuo tarpu projekto 24 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose gali nurodyti atvejus, kai sutartys sudaromos žodžiu, nepaisydama įstatymo 2 straipsnio 43 dalies nuostatų. Pritarti
2015-11-30
Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnio 4 dalimi pasinaudojama teise įpareigoti tarptautinius pirkimus skaidyti dalimis. Tačiau manytume, kad nustatant privalomą reikalavimą, projekto 27 straipsnyje nėra nustatyti aiškūs pirkimo skaidymo į dalis kriterijai, todėl taikant įstatymą gali būti neaišku, kuo vadovaujantis reikia apibrėžti šių dalių apimtį ir dalyką. Pritarti
2015-11-30
21
vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011. Pritarti
2015-11-30
8
teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti. Pritarti
2015-11-30
212 22.
Projekto 34 straipsnio 2 dalies 12 punkte pateikiant nuorodą į projekto 85 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas
numatyta 85 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje. Pritarti
2015-11-30
217
nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 85 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 34 straipsnio 2 dalies 12 punkto reikalavimus. Pritarti
2015-11-30
2
24Projekto 36 straipsnio 2 dalyje,
atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos , nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją. Pritarti
2015-11-30
25Projekto 39 straipsnio 4 dalyje nustatoma,
kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajai organizacijai suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkančioji organizacija atsižvelgdama į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydama esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino.
Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai. Pritarti iš dalies
pasiūlymą Nr. 18
2015-11-30
1
nusikalstamas veikas nėra nuoseklumo, nes vienuose punktuose nurodoma konkreti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta veika (pvz., 1 p.) o kituose – BK numatytų veikų rūšis (pvz., 4 p.). Siekiant išvengti skirtingo interpretavimo taikant vertinamas straipsnio nuostatas, siūlytina tobulinant projektą nuosekliai visuose punktuose išvardinti arba BK numatytas konkrečias veikas, arba BK numatytų veikų rūšis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamos dalies 6 punkto nuostatų galima manyti, kad veika
„prekyba žmonėmis“ apima tik BK 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ numatytą
veiką. Tačiau pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalies f papunktyje nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad šiuo atveju veika „prekyba žmonėmis“ turėtų apimti ir BK 1471 bei 1472 straipsniuose numatytas veikas. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio nuostatas. Be to, taisytinas vertinamos dalies 7 punktas, nes kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai, o ne už nusikaltimus, apibrėžtus nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
Kita vertus, 7 punkto nuostatos yra nelogiškos, nes 1-6 punktuose ir yra išvardintos nusikalstamos veikos, kurios apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto
str. 1 d. d punktą, kuriame paminėti Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1, 3 ir 4 str. nurodyti teroristiniai nusikaltimai. Šių nusikaltimų sąvokos išaiškintos BK 2521 str. Tačiau dėl aiškumo, kad Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 4 p. nurodyti nusikaltimai turi būti suprantami taip, kaip jie apibrėžti BK, papildyti Projekto 2 str. 48 d. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3 Projekto 45 str. 1 d. 6 p. nekeisti, nes jis teisingai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 1 d. f punktą, kuriame paminėti tik Direktyvos 2011/36/ES 2 str. nurodyti prekybos žmonėmis nusikaltimai. Direktyvos 2011/36/ES 2 str. perkelia tik BK
tarpu BK 1471 str. yra ne direktyvinė, o nacionalinė nuostata, o BK 1472 str. perkelia Direktyvos 2011/36/ES 18 str. 4 d. Pagal ESTT išaiškinimus VN negali plėsti direktyvoje nustatyto tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašo, todėl Projekto 45 str. 1 d. 6 p. papildyti negalima. Tačiau patikslinti reikėtų
2015-11-30
2
nuoroda į to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, o šis punktas savo ruožtu nurodo atgal į to paties straipsnio tos pačios 2 dalies apibrėžimą.
tarpusavio nuorodą. Pritarti
2015-11-30
32
papunktis tobulintinas: Pirma, manytume, kad formuluotė „per vėlai“ šiuo atveju gali būti klaidinanti. Neaišku, ar ji reiškia, kad mokesčių administratorius pažeisdamas teisės aktus pavėlavo informuoti tiekėją apie jo įsiskolinimus, ar reikia suprasti, kad terminas „per vėlai“ reiškia, jog tiekėjas apie jo įsiskolinimus buvo informuotas tokiu metu, kad negalėjo objektyviai suspėti iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių. Antra, neaišku, koks „privalomas susitarimas“ turimas omenyje. Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra privaloma susitarimo instituto. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį mokestinės nepriemokos sumokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas, sudarant mokestinės paskolos sutartį, o pagal 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 20
2015-11-30
33
siūloma nustatyti, kad tiekėjas iš pirkimo procedūros nepašalinamas, jeigu paaiškėja, kad jis laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu. Projekto nuostata tobulintina, nes neaišku, kada mokesčių mokėtojas turėtų būti laikomas įvykdžiusiu mokestinius įsipareigojimus.
Svarstytina galimybė šiuo atveju tobulinant projektą atsižvelgti į Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio nuostatas dėl mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 20
2015-11-30
43
nuostatos taisytinos. Manytume, kad nurodytame punkte pateikiama nuoroda į
„šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalis“, atsižvelgiant į projekto 26
straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, turėtų būti siejama su tiekėjo dalyvavimu pasirengiant pirkimui, o ne su konkurencijos pažeidimu. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 20
2015-11-30
44
vietoj formuluotės „atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams“ įrašytina formuluotė „atitiktį šio straipsnio ir šio įstatymo 46 straipsnio reikalavimams“. Pritarti
skliaustuose pateiktas apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas tame pačiame punkte bei 89 straipsnio 1 dalies
nevykdymo ar netinkamo vykdymo“. Pritarti
2015-11-30
5
nustatyti išimtį, kad tiekėjas joje nurodytais atvejais gali būti nepašalintas iš pirkimo procedūros, kai „būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą“. Nuostatos formuluotė diskutuotina.
Pagal siūlomą redakciją, manytume, išimtį būtų galima taikyti visais atvejais, kai tik atsirastų poreikis (taptų būtina) užtikrinti viešojo intereso apsaugą, pavyzdžiui, nupirkti vakciną, kad užkirsti kelią epidemijos plitimui. Tačiau gali būti, kad vakciną tiekia keli tiekėjai ir tik vienas jų neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl vargu ar būtų teisinga naudotis įstatymo išimtimi. Tačiau tuo atveju, kai vakciną tiekia tik vienas tiekėjas, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, siekiant išvengti epidemijos plitimo, tektų pirkti vakciną iš įstatymo reikalavimų neatitinkančio tiekėjo, nes nebūtų kitos galimybės užtikrinti viešąjį interesą. Svarstytina galimybė projektą tobulinti. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 20
2015-11-30
62
siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, „jeigu jis yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši.“ Neaišku, kokiais atvejais perkančioji organizacija galės priimti sprendimą nepašalinti bankrutavusio ar panašioje situacijoje esančio tiekėjo iš pirkimo procedūros.
Siūlytina apsvarstyti galimybę įstatyme nustatyti perkančiosios organizacijos pareigą prieš priimant sprendimą pašalinti ar nepašalinti iš pirkimo procedūros 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytoje situacijoje esantį tiekėją nustatyti, ar jis galės įvykdyti sutartį, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas dėl tokių subjektų veiklos tęstinumo, kaip tai nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje (dėl šios dalies pirmos pastraipos b punkto nuostatų perkėlimo), kurios nuostatos į nacionalinę teisę neperkeliamos (atitikties lentelėje nurodyta, kad jos neperkeliamos, nes nėra privalomos valstybėms narėms). Be to, projekto 45 straipsnio 6 dalies 2 punkte po žodžio
„inicijuotos“ įrašytini žodžiai „ar pradėtos“. Apsispręsti
pagrindiniame komitete
2015-11-30
64 35.
Projekto 45 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu „fizinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai.“ Pagal siūlomą normos redakciją galima manyti, kad iš pirkimo procedūros gali būti pašalintas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą tiekėjas – fizinis asmuo, tačiau tiekėjas - juridinis asmuo, kurio atsakingas asmuo baustas už tokią pat veiką, negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, t.y. tiekėjas – juridinis asmuo gali būti pašalintas iš pirkimo procedūros tik pagal vertinamos nuostatos antrąją sakinio dalį-kai juridinis asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu būdu tiekėjai fiziniai ir juridiniai asmenys gali būti traktuojami skirtingai ir taip gali būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto nuostata taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius įstatymus nelegalus darbas užtraukia administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3240) 57 straipsnio nuostatas, pagal kurias darbdaviui už nelegaliai dirbusius asmenis skiriama bauda, jei padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Kita vertus, nurodytame projekte siūloma nustatyti, kad apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali būti taikomas tik tiems darbdaviams , kurie nesilaikydami norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos leido dirbti asmeniui, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis). Manytume, kad projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 20
2015-11-30
7
pašalinimo sąlyga turi būti formuluojama ne siejant tiekėjo atitikimą reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų (pašalinimo pagrindai savarankiškų reikalavimų tiekėjams neturi), o nurodant paaiškėjusį pašalinimo pagrindų buvimą. Pritarti
2015-11-30
2
37Projekto 47 straipsnio 2 dalis taisytina,
pakeičiant nuorodą iš jame nurodyto Reglamento 47 straipsnio į jo 45 straipsnį, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį:
„Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas
lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“. Pritarti
Neaišku, kodėl projekte (to paties projekto straipsnio dalyse, punktuose) tie patys asmenys skirtingai įvardijami, pavyzdžiui, 49 straipsnio 4 ir 5 dalyse perkančioji organizacija kreipiasi į kandidatus ir dalyvius, priima sprendimą dėl kandidatų ir dalyvių, o kitose šio straipsnio dalyse formuluojami reikalavimai tiekėjams, projekto 50 straipsnio 1-6 dalyse nustatomi reikalavimai tiekėjams, o šio straipsnio 7 dalies, kurioje nustatoma, kokių dokumentų galima reikalauti iš tiekėjų, 3 ir 12 punktuose nurodomi kandidatų ir dalyvių pateiktini dokumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto straipsnių terminiją. Pritarti
2015-11-30
3
39Projekto 55 straipsnio 3 dalyje neaišku,
ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų. Pritarti
2015-11-30
32
formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiosios organizacijos siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos. Pritarti
tobulintinas, nes jame nurodyto projekto 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo. Siūlytina vietoj formuluotės „tarp jų ir nurodytas šio įstatymo 36 straipsnio
nurodytais atvejais“. Pritarti
2015-11-30
42.
Projekto 64 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir konkurencinio dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“. Nepritarti. Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
12
papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“. Pritarti
2015-11-30
13
pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį taisytina. Pritarti
2015-11-30
1
pateiktas pastabas dėl projekto 19 straipsnio, projekto 75 straipsnio 1 dalis taisytina taip: antrajame sakinyje vietoj žodžio „perkančioji“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudaranti“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiosios“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančios“. Pritarti
2015-11-30
446
punkte neaišku, ką turi „atitikti“ nurodyta informacija. Pritarti
2015-11-30
1
atsisakyti trumpinio skliaustuose „(toliau – įgaliotoji organizacija)“, nes jis jau yra projekto 19 straipsnyje. Pritarti
2015-11-30
2
būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 30 49.
30
2015-11-30
9
49Projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostata,
kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 30
2015-11-30
1
tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK
nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai).
Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymus Nr. 31, 33
2015-11-30
4
aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba. Pritarti
2015-11-30
4
aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas 4 mėnesių terminas. Pritarti
2015-11-30
3
53Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nustatyti šios tarnybos direktoriui taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl gali kilti teisės taikymo problemų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Be to, neaišku, kodėl atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodyto magistro laipsniui prilyginamo vienpakopio universitetinio išsilavinimo. Pritarti
2015-11-30
4
nustatyti Viešųjų pirkimų direktoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui, kaip Respublikos Prezidento skiriamam valstybės pareigūnui, nėra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios tarnybinių nuobaudų skyrimą ir atleidimą iš pareigų. (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus atleidimo pagrindai yra analogiški, kaip ir kitų Respublikos Prezidento skiriamų valstybės pareigūnų atleidimo pagrindai. Tarnybinių nuobaudų skyrimo institutas taip pat nenustatytas ir dėl kitų Respublikos Prezidento skiriamų valstybės pareigūnų, pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30
16
neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, taip pat būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 21
2016-03-23
2 Siūlome patikslinti VPĮ 47 str.
priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vento nuovo argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 21
2016-03-23
Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Sertifikavimo procedūra užtrunka ir nenumačius
įgyvendinimui. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių.
Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Pritarti Audito komitetas pritaria siūlymams, kad Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 40. 4. Socialinių įmonių asociacija, 2016-02-02
Argumentai: Siekiant didesnio skaidrumo, bei suteikiant prioritetą rezervuotose pirkimuose dalyvauti įmonėms, kuriose dauguma dirba neįgalieji asmenys, negalintys lygiomis sąlygomis konkuruoti atviroje rinkoje su sveikaisiais, papildome 23 straipsnį
pirkimai bus vykdomi tik iš socialinių ir socialinių neįgaliųjų įmonių, kuriose dirba iki 50% neįgaliųjų. Jeigu šio straipsnio 1-2 punkte nurodyti tiekėjai perkančiai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę rezervuotose pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems pirkėjams t.y šio straipsnio 2 dalyje 1-3 punkte nurodytoms tiekėjų grupėms. Siekiant didesnio skaidrumo, bei užkertant kelią nesąžiningoms įmonėms dalyvauti rezervuotose pirkimuose, 2 dalies 1-3 punkte išvardyti tiekėjai, turi turėti ne mažiau kaip 50% to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Ir šį reikalavimą tiekėjas turi atitikti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Įstatymo projekto
supaprastintus pirkimus iš rezervuotą teisę turinčių tiekėjų, sumažinama atliekamų supaprastintų pirkimų vertė per kalendorinius metus nuo 5% iki 2%.
Nesutinkame su šia įstatymo projekto nuostata ir projekto naujoje 3 dalyje nurodome, kad perkančioji organizacija atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Pasiūlymas: „23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei; 2.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai pagal šio straipsnio
Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtą informaciją perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
2) tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
3) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. 3.
organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip4 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikti iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (statusą) atitinkančių tiekėjų, išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 4. Šio straipsnio
dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 5. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Pritarti iš dalies Žr.
2016-03-23
4 Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:
a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;
b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>. Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunktyje nėra numatyta ir ši išimtis Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio d) papunkčio i) atveju nėra papildomai ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio ribojimo nesant Direktyvos 2014/24/ES nuostatose, o taip pat Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punkto atveju yra neaiškus ir netikslingas. Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/24/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei kitais principais.
Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus. Pritarti
2016-03-23
2 Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį, numatant, kad
„Perkančioji organizacija, vykdydama teisinių paslaugų pirkimo procedūras,
kai negalima remtis įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ". Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų) kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl sutarties pasirašymo.
Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų) kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą. Nepritarti Direktyva 2014/24/ES, siekiant kokybiškesnių viešųjų pirkimų rezultatų, leidžia valstybėms narėms apriboti kainos ir kaštų kriterijaus taikymą. Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose.
Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07 Projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant projekte numatytas išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas.
Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Projekto 7 priedo 2 straipsnyje nurodoma, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Efektyvumas yra vertinamasis kriterijus ir yra labai abejotina, ar Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos gairės bus aiškios, nedviprasmiškos ir nesudarys prielaidų teisminiams ginčams atsirasti.
Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Tačiau visai nevertinami kiti aspektai. Perkančiosios organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių užtikrinimo. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą terminą tęsti savo veiklą. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6 8.
6
19 4 Projekto Projekto 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ,,perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai)“. Nėra aišku, kokį įgaliojimą pateiks visuomenės atstovai ir kaip perkančiajai organizacijai reikės užtikrinti konfidencialumą. Pritarti iš dalies Audito komitetas siūlo atsisakyti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti visuomenės atstovus. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9
25 1 Projekto 25 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantame, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Juk šiuo metu numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15 10.
15
698467 10 Projekto 69 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyta, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, o 84 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Tai reiškia, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Siūlome Projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 16
11Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-04-07 Atsižvelgdami į tai, kad iš esmės keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo struktūra, numatomos papildomos funkcijos ir procedūros, reikalinga turimų informacinių sistemų modifikacija, Projekto įgyvendinimui reikalingi įstatymą lydintieji teisės aktai (mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles ir pan.), siūloma įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 40 12.
40
2016-04-07
2 Viešasis pirkimas baigiasi, be kita ko, sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl sutarties vykdymas laikytinas civilinių teisinių santykių, o ne viešųjų pirkimų reguliavimo objektu - viešųjų pirkimų reglamentavimas daro įtaką tik kai kuriems sutarties vykdymo aspektams (draudimas keisti sąlygas ir panašiai). Siūlome VPĮ 1 str. 2 d. atsisakyti nuostatos, kad įstatymas reguliuoja viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nepritarti Tiek pagal Direktyvą 2014/24/ES, tiek pagal Įstatymo projekto 2 str. 37 d. įtvirtintą viešojo pirkimo sąvoką „įsigijimas“ nėra tapatinamas su „pirkimo procedūra“, kurios pradžia ir pabaiga apibrėžtos Įstatymo projekto 28 str. „Įsigijimas“ yra platesnė sąvoka, į kurią, be pirkimo procedūrų patenka, pirkimo planavimas, sutarties vykdymas, sutarties viešinimas ir kt. Be to, Įstatymo projekte numatytas specialusis viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo reguliavimas nei dubliuoja, nei paneigia sutarčių teisės taikymą šių sutarčių atžvilgiu. 13. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
197 Manytina, kad terminas „netinkamai pagrįsta“ neturėtų būti naudojamas, kadangi atmesti pasiūlymą turėtų būti ultima ratio priemonė, o netinkamai pagrindus, perkančioji organizacija turėtų antrą kartą kreiptis, kad visiškai įsitikintų pagrįsta ar nepagrįsta yra neįprastai maža kaina. Siūlytina panaikinti terminą “netinkamai pagrįsta” arba tinkamai suformuluoti, kad visiškai nepateiktas pagrindimas arba pateiktas pagrindimas suponuoja, kad kaina yra nepagrįstai neįprastai maža. Siūlome VPĮ 2 str. 19 d. 7 p. išbraukti formuluotę “ ar netinkamai pagrįsta ”. Nepritarti Atsisakius formuluotės „netinkamai pagrįsta“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant vien formalų pagrindimą, dėl kurio perkančioji organizacija turėtų laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą. Manytina, kad ši formuluotė įveda reikalavimo aiškumą nurodant, kad pagrindimas turi būti ne tik formalus, bet ir tinkamas.
2016-04-07
21 Pasiūlymas siaurąja prasme negali būti keičiamas, išskyrus akivaizdžius rašymo apsirikimus. Be to, turiningasis pasiūlymo vertinimas, be kita ko, leidžia konstatuoti atitiktį konkurso sąlygoms, jeigu iš pirma su pasiūlymų pateiktų dokumentų visumos ši atitiktis gali būti nustatyta. Tuo tarpu formuluotė „be esminių pakeitimų“ yra vertinamojo pobūdžio, gali būti plačiai interpretuojama ir gali sudaryti sąlygas per plačiai perkančiosios organizacijos diskrecijai neatmesti pasiūlymo, kuris neatitinka konkurso sąlygų. Siūlome VPĮ 2 str. 21 d. laikyti, kad pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu iš pirma su pasiūlymu pateiktų dokumentų negalima nustatyti jo atitikimo pirkimo dokumentams. Nepritarti Ši nuostata suformuluota taip, kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 35 straipsnio 5 d.: „Pasiūlymas laikomas netinkamu, kai jis yra nereikšmingas sutarčiai, nes, nepadarius esminių pakeitimų, jis akivaizdžiai negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų.“
2016-04-07
252 Suprantama, jog subjekto vertinimo sąlygos yra įtvirtintos pagal teismų praktiką (tai paimta iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos), bet šios sąlygos visuomet yra vertinamojo pobūdžio sąlygos, todėl jų įrašymas į VPĮ papildomo aiškumo dėl Perkančiosios organizacijos statuso nustatymo nesuteikia. Tokio reguliavimo nėra įtvirtinto Direktyvoje, todėl siūlytina atsisakyti. Siūlome VPĮ 2 str. 25 d.
esančią frazę ir atitinkamą punktą suformuluojant taip:
„2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams
(kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: <…>”. Nepritarti Šios nuostatos perkeltos iš Direktyvos preambulės 10 d., atsižvelgiant į Įstatymo projekto rengimo metu institucijų išsakytą poreikį, todėl manoma, kad šis paaiškinimas reikalingas. 16. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
37 Sąvoka „Viešasis tikslas“ nėra atskirai įtvirtinta VPĮ projekte, todėl reikėtų nuorodos į VPĮ 17 str. 2 d. Siūlome VPĮ 2 str. 37 d. papildyti, suformuluojant jį taip: „ Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (-ais) tiekėju (-ais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (-is), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui, įtvirtintam šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. ” Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 17 str. 2 d. nėra apibrėžtas viešasis tikslas, tik nurodoma, ko perkančioji organizacija turi siekti. Manytina, kad galėjo suklaidinti dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtintas viešojo pirkimo tikslas, tačiau jo apibrėžimas nelygus viešojo tikslo apibrėžimui. 17. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
40 Sąvokoje 2 kartus kartojasi tas pats pirkimo būdas – konkurencinis dialogas, arba numatomas kažkoks naujas pirkimo būdas, neįtvirtintas VPĮ. Manytina, kad reikėtų atsisakyti vieno apibrėžimo. Siūlome VPĮ 2 str.
Siūlome VPĮ 2 str. 40 d. patikslinti: „ Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge ar pateikti pasiūlymo šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.” Pritarti iš dalies
2016-04-07
43 Yra reikalingas aiškesnis apibrėžimas, nes teisė naudotis rezultatu ir gauti pajamas iš trečiųjų asmenų labiau susiję su koncesija (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 str. 1 d.) nei su viešaisiais pirkimais. Šiuo atveju galimai siekiama įtvirtinti tokius atvejus kaip bilietų pardavimas ir automobilių nutempimas, kai apmoka bilietų pirkėjai ir automobilių valdytojai, tačiau nepaneigiamas koncesijų ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimas. Siūlome VPĮ 2 str. 43 d. papildyti, ją suformuluojant sekančiai: „ Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Ekonomine nauda laikomas piniginis atlygis arba kitoks atlygis tiekėjui, pavyzdžiui, teisė nemokėti mokesčių, pasinaudoti pirkimo sutarties vykdymo rezultatu, galimybė gauti pajamas iš trečiųjų asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai tokios sutartys yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo , ir panašiai.” Nepritarti Viešojo pirkimo pardavimo sutarties sąvokoje nurodoma „ekonominė nauda“ paaiškinta pagal ESTT bylas, siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo netaikymo tais atvejais, kai jis turi būti taikomas, t. y. kai pagal sutartį tiekėjui mokamas kitoks nei piniginis atlygis.
Pateikiami kitokio nei piniginio atlygio tiekėjui pavyzdžiai skirti būtent viešojo pirkimo sutarčiai, jais norima paaiškinti, kad vien piniginio atlygio nenumatymas savaime nepaneigia sutarties laikymo viešojo pirkimo sutartimi ir nesukuria koncesijų bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo dubliavimo. Pažymime, kad be tiekėjo gaunamo atlygio modelio koncesijų ir viešojo pirkimo sutartys atskiriamos remiantis ir kitais kriterijais, pvz., veiklos rizika visiškai ar iš dalies perkeliama koncesininkui. 19. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
11 Keltinas klausimas, ar nėra pernelyg susiaurinama Direktyvos 12 str. apimtis, nes joje vartojama formuluotė „perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius“, tačiau nėra pasakyta, kad būtinai kontroliuojamas subjektas turi būti perkančiąja organizacija. Siūlome VPĮ 10 str. 1 d. 1 p. patikslinti, jį suformuluojant taip: „1) perkančioji organizacija kitą viešosios ar privačios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo.
Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;” Nepritarti Atsižvelgiant į galimas prieštaringas vidaus sandorių įteisinimo pasekmes, bei siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui vengiant taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, Įstatymo projekte Direktyvos nuostatos perkeliamos susiaurintai, todėl vidaus sandoriai leidžiami išskirtinai tik tarp tų subjektų, kurie abu turi perkančiosios organizacijos statusą. 20. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 Viešųjų pirkimų tarnyba neturi kompetencijos vertinti ir nevertins sandorio įtakos konkurencijai. Todėl arba reikia atsisakyti tokios Direktyvoje nenumatytos sąlygos, arba įtraukti Konkurencijos tarybą kaip išvadą duodančią instituciją. Priešingu atveju, Viešųjų pirkimų tarnyba teiks sutikimus, tačiau tokie sandoriai vis tiek galės būti nuginčijami kaip prieštaraujantys konkurencijos teisei. Siūlome VPĮ 10 str. 4 d. papildyti numatant, kad: “ Viešųjų pirkimų tarnybai išvadą dėl vidaus sandorio įtakos sąžiningos konkurencijos laisvei ir sąlygoms teikia Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba ”. Taip pat siūlytina galimų sudaryti vidaus sandorių skaičių riboti tam tikra suma ar procentais nuo pirkimų vertės. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat turėtų skelbti savo sprendimus leisti /neleisti perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6 21.
6
2016-04-07
2 Pagal VPĮ 2 str. 36 d., tiekėjas jau laikomas kaip ūkio subjektų grupė, tai ar pasiūlymą gali sudaryti du tiekėjai, veikiantys Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, būtų tikslingiau naudoti ūkio subjekto sąvoką, kai kalbama apie Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančius partnerius. Siūlome patikslinti VPĮ 18 str. 2 d., terminą “tiekėjų” pakeičiant terminu “ūkio subjektų”. Pritarti
2016-04-07
2 LVK pasiūlymas padėtų užtikrinti didesnį pirkimų skaidrumą. Siūlome VPĮ 19 str. 2 d. numatyti, jog tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 1 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš perkančiąją organizaciją kontroliuojančio subjekto ar iš bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos, o tais atvejais, kai pirkimo biudžetas yra didesnis kaip 10 000 000 EUR, bent 1 Komisijos narys turi būti iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Nepritarti Išorinės kontrolės mechanizmas, kuris įtvirtintas Įstatymo projekte, suteikiant galimybę komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojams ir Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant kontrolės funkciją, yra pakankamas. Kontroliuojantys subjektai ir taip vykdo plačią kontrolę savo kontroliuojamų subjektų atžvilgiu ir kontroliuojančio subjekto atskaitomybė įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įst. ir kt.) Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, kaip ir galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, vengiamas atsakomybės skaidymas ir įtvirtinta visiška perkančiosios organizacijos atsakomybė už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Be to, Įstatymo projekto nuostatomis sistemiškai siekiama administracinės naštos mažinimo, o šis siūlymas ją padidintų.
Pasiūlymas, kad pirkimuose virš 10 0000 0000 Eur dalyvautų Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojas – abejotinas, kadangi tas sunkiai įgyvendinama dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo tokiai papildomai funkcijai vykdyti, taip pat jame užprogramuotas atsakomybės ir kontrolės konfliktas – esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kontroliuoti, traukti administracinėn atsakomybėn savo darbuotojus. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos rizikos valdymo sistema įvertina pirkimo rizikos lygį, kurį įtakoja pirkimo vertė, o pirkimo rizikos lygis svarbus atrenkant pirkimus vertinimui, tikrinimui ar kitai kontrolės formai. Atsižvelgiant į tai, stambios vertės pirkimų peržiūros tikimybė yra didelė. 23. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.;
m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]) . Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. 4. Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai). Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9 24.
9
2016-04-07
23 Pakankamai plati praktika, kai sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai yra laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos. VPĮ 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, dėl šios priežasties ir VPĮ 19 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. bei komercinius tiekėjo interesus Siūlome papildyti VPĮ 20 str. 2 d. 3 p., jį suformuluojant taip:
„3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį
kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar komerciniai tiekėjo interesai arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.” Pritarti iš dalies
2016-04-07
3 Šiuo metu projekte esanti formuluotė neaiški, nėra aišku, kas vertina, kad įrodymai netinkami, ar apie tai pranešama atitinkamam tiekėjui, ar nereikėtų kreiptis pakartotinai dėl konfidencialumo, kitaip būtų pažeistas teismų praktikoje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pasitikėjimo principas, kurio pagrindu yra teikiama konfidenciali informacija. Manytina, kad Perkančioji organizacija turi kreiptis pakartotinai dėl konfidencialios informacijos pateikimo, turi būti apsaugos mechanizmai tiekėjams, ypač atsižvelgiant į tai, kokie dokumentai pagal VPĮ 20 str. nėra laikytini konfidencialiais. Siūlome VPĮ 20 str. 3 d. performuluoti taip:
„Perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme
nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.” Nepritarti Atsisakius formuluotės „pateikia netinkamus įrodymus“ būtų sudaromos prielaidos tiekėjų piktnaudžiavimui pateikiant netinkamus įrodymus vien dėl formalumo ir perkančioji organizacija visais atvejais privalėtų laikyti tiekėjo nurodytą informaciją konfidencialia nepaisant pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos konfidencialaus pobūdžio. Siekiant išvengti tokių situacijų ir manipuliacijų konfidencialia informacija, tikslinga formuluotę palikti nepakeistą. 26. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
9 ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui . Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.). Siūlytina papildyti VPĮ 22 str. 9 d. ir formuluoti ją taip: „9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija , kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose.
Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“
2016-04-07
1 Siūloma nuostata padėtų užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kai įmonė prieš pat konkursą laikinai priima dalį darbuotojų, o po konkurso juos atleidžia. Siūlome numatyti, jog 50 proc. darbuotojų, kurie minimi 23 str. 1 d., turi būti metinis vidurkis ir, įmonei laimėjus konkursą, šį vidurkį privaloma išlaikyti visos sutarties vykdymo periodu. Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 13
2016-04-07
2 Pagal LVK siūlymą, socialinės įmonės turėtų daugiau galimybių veikti, o perkančiosios organizacijos būtų labiau skatinamos pirkti paslaugas būtent iš socialinių įmonių. Siūlome VPĮ 23 str. 2 d. palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, jog ne mažiau kaip 5 procentai visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo būti rezervuoti pagal VPĮ 23 str. 1 d. Pritarti iš dalies Siūlymas padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 5 ℅ nėra praktikoje realiai įgyvendinamas. Pagal 2014 m statistiką, socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, o tai sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR). Todėl siūlytinas kompromisinis variantas – nustatyti 3 ℅ rezervuotų supaprastintų pirkimų ribą. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13 29.
13
2016-04-07
2 Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.). Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos /tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės. VPĮ 24 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu parengtas taisykles nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra . Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74–79, 81–83, 84 straipsnio 1–3 dalių, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad praktika parodė, jog iki šiol galiojanti mažos vertės pirkimų tvarka, kuomet jie vykdomi pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, turėjo trūkumų: taisyklės prieštaraudavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos neatnaujindavo taisyklių pasikeitus teisės aktams, tiekėjams ir Viešųjų pirkimų tarnybai reikėjo gilintis į skirtingas kiekvienos perkančiosios organizacijos taisykles. STT ne kartą pažymėjo, kad, siekiant mažinti korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose, turi būti nustatytos vieningos supaprastintų pirkimų taisyklės visoms perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą supaprastintiems pirkimams nustatomos tokios pačios viešųjų pirkimų procedūros kaip ir tarptautiniams pirkimams (su tam tikrais palengvinimais dėl terminų, VPT sutikimų ir pan.), atskirų taisyklių poreikis išlieka tik mažos vertės pirkimams. Manytina, kad toks pirkimų reglamentavimas bus aiškesnis ir paprastesnis visiems viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems asmenims. 30.
2016-04-07
3 Įstatymo projekte yra numatyta eilė atvejų, kai tiekėjai oficialiai teikia pastabas dėl pirkimo dokumentų projektų/techninių specifikacijų (26 str. 1 d. 2 p.), o perkančiosios organizacijos turi teisę vykdyti viešas konsultacijas (26 str. 1 d. 1 p.). Šie atvejai akivaizdžiai nepatenka į įstatymo 26 str. 3 d. reguliavimo tikslus, kai siekiama įsitikinti, ar konkretus subjektas, padėjęs parengti pirkimo dokumentus, neįgijo konkurencinio pranašumo kitų atžvilgiu (tokių atvejų pavyzdžiais yra atvejai, kai Perkančioji organizacija įsigyja pirkimo dokumentų parengimo paslaugą). Siekiant aiškumo ir administracinės naštos mažinimo, tikslinga aiškiai nurodyti, kad atvejais, kai vykdomos viešos konsultacijos arba dalyvis teikė pastabas/pasiūlymus dėl pirkimo dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka, nereikalaujama rengti ir teikti pagrindimų dėl konkurencijos neiškraipymo. Siūlytina papildyti 26 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:
„3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkančioji organizacija privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai bendradarbiavimas vyko viešųjų konsultacijų forma arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame įstatyme nustatyta tvarka.
“ Nepritarti Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 26 str.
3 d., nes Direktyvos 2014/24/ES 41 str. nurodoma, kad perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu jos buvo suteiktos „Kai kandidatas arba konkurso dalyvis, arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajam subjektui konsultaciją (nesvarbu, ar pagal 40 straipsnį, ar ne) arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad dėl to kandidato arba konkurso dalyvio dalyvavimo nebūtų iškreipta konkurencija.“
2016-04-07
4
numatyta būtent perkančiajai organizacijai. Todėl to paties straipsnio 4 d. nepagrįsta ir nelogiška reikalauti, kad ne perkančioji organizacija, o tiekėjas pagrįstų konkurencijos nepažeidimą, o, perkančiosios organizacijos nuomone, esant netinkamam tokiam pagrindimui, dar ir numatyta pareiga pašalinti tokį tiekėją iš pirkimo (t. y. tiekėjas negali prisiimti atsakomybės už tai, kad perkančioji organizacija galbūt nesiėmė tinkamų priemonių, jog dėl jo dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija, ypač kai tos tinkamos priemonės gali ir turi būti išimtinai taikomos pačios perkančiosios organizacijos (pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas, informacijos tiekėjams pateikimas ir pan.)). Atitinkamai pakeisti VPĮ 26 str. 4 d.
Direktyvos 2014/24/ES 41 straipsnis įpareigoja perkančiąsias organizacijas, abejojant konkurencijos užtikrinimu, ne automatiškai šalinti tiekėjus iš pirkimo procedūros, o kandidatams ar konkurso dalyviams suteikti galimybę įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos: „Prieš tokį pašalinimą, kandidatams ar konkurso dalyviams suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negalėtų iškreipti konkurencijos.“ Todėl šios nuostatos atsisakyti negalima. 32. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
12 Dėl pareigos (teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis. Dabar galiojančio VPĮ 3 str. 2 d. (atitinkamos nuostatos numatytos ir įstatymo projekto 17 str. 2 d.) įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog perkančiosios organizacijos privalo ir turi tam skirtas priemones užtikrinti, jog būtų nuperkama tai, kas geriausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ( ETT byla C-250/07, Europos Komisija v. Graikijos Respublika ), kitaip tariant, būtent Perkančiajai organizacijai yra priskirta diskrecijos teisė numatyti reikalavimus, susijusius su pirkimo objektu, pasiūlymų rengimu ir tiekėjų kvalifikacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos apžvalgoje yra pažymėjęs, jog perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516 ), nors ir gali būti atvejai, kai perkančioji organizacija negali šia teise naudotis išimtinai savo nuožiūra.
Kitaip tariant, pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis nėra tiesiogiai įtvirtinama teisės aktuose, o šios perkančiosios organizacijos rengti pirkimo dokumentus ribojimas yra grindžiamas bendraisiais viešųjų pirkimų principais. Pažymėtina, kad šių tikslų neneigia bei nenumato priešingo teisinio reguliavimo ir ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. Pagal jo 1 d. „ Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti skirti sutartį atskiromis pirkimo dalimis ir gali nustatyti tokių pirkimo dalių dalyką ir dydį
“. Taigi, direktyvoje yra įtvirtinta teisė, o ne
pareiga skaidyti pirkimus (pirkimo objektą) į dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, jo 41 str. 1 d. yra tinkamai perkeltos ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ES direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d. ir ES direktyvos 2014/25/ES 65 str. 1 d. yra apibrėžiama teisė skaidyti pirkimą į dalis, siūlytina abiejuose įstatymuose įtvirtinti identišką reguliavimą ir numatyti „ teisę skaidyti pirkimo objektą į dalis “. Dėl neskaidymo į dalis pagrindimo . Tuo atveju jei būtų nustatoma pareiga kiekvieno pirkimo, nepriklausomai nuo jo specifiškumo ir sudėtingumo, pirkimo dokumentuose argumentuoti ir įrodinėti, kodėl pirkimo objektas nėra skaidomas į dar smulkesnes ar atskiras dalis, toks teisinis reguliavimas neproporcingai apsunkintų viešųjų pirkimų vykdymą ir didintų jų vykdymo administracinę naštą. Atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui, statybos rangos darbų pirkimų atveju minėtam pagrindimui ir motyvacijai paruošti daugeliu atveju bus reikalinga išorės konsultantų/ekspertų (projektuotojų ar inžinierių) pagalba/išvados ir neracionaliai naudojamos viešojo sektoriaus lėšos.
Be to, priklausomai nuo statybos darbų sektoriaus, gali būti labai sudėtinga atskirti ir pagrįsti pirkimo objekto skaidymą į dalis (vandentiekių, nuotekų, susisiekimo ar elektros inžinerinių tinklų atvejais). Galiausiai, pačiame įstatymo projekte yra apibrėžta darbų pirkimo sutarčių samprata, kuri yra daugialypė ir šalia statybos darbų gali apimti projektavimą (techninio, darbo projekto rengimą) (įstatymo projekto 2 str. 7 d.). Taigi, įstatymas tiesiogiai apibrėžia, jog darbų pirkimo sutartis gali apimti šiuos į atskiras dalis neskiriamas objekto dalis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 27 str. 2 d. ir 34 str. 2 d. 8 p. numatyti, jog darbų pirkimo atvejais turėtų būti laikoma, jog egzistuoja pagrindai neskaidyti pirkimo objekto į dalis ir netaikoma Perkančiosios organizacijos pareiga išsamiai pagrįsti neskaidymo į dalis. Siūlytina išdėstyti 27 str. taip:
į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2.
organizacija gali turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, atsirastų būtinybė koordinuoti skirtingus pirkimo objekto dalių tiekėjus ir tai trukdytų tinkamai vykdyti pirkimo sutartį ir panašiais atvejais. Laikoma, kad šios aplinkybės egzistuoja, vykdant pirkimus dėl darbų pirkimo sutarčių sudarymo.
<...>
2Pirkimo dokumentuose turi būti:
<...>
8) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga netaikoma darbų pirkimų atveju; Nepritarti Dėl pareigos
(teisės) skaidyti pirkimo objektą į dalis Siekiant Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų tikslų – didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. Dėl neskaidymo į dalis pagrindimo Reikalavimas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo pagrindimo kildinamas iš Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 1 d., kuri nenumato išimties darbų sutarčiai, tad šis siūlymas neatitinka minėtos direktyvos nuostatų. 33. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
32 Dalyvio pripažinimą laimėtoju lemia pasiūlymo naudingumas, o ne kvotos viršijimas. Jei tiekėjo pasiūlymas yra pranašiausias, neaišku, kodėl prasčiau įvertintam tiekėjui turėtų tekti teisė sudaryti pirkimo sutartį. Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. 2 p. atsisakyti ribojimo tam pačiam tiekėjui būti atitinkamo skaičiaus pirkimo dalių laimėtoju. Nepritarti Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama skatinti MVĮ dalyvavimą pirkimuose ir ši nuostata yra viena iš priemonių šiam tikslui siekti.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad teisę taikyti tokį ribojimą perkančiajai organizacijai suteikia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 2 d. nuostata ir valstybei narei neleidžiama šios nuostatos atsisakyti:
„<...> Net ir tais atvejais, kai galima teikti pasiūlymus dėl
kelių ar visų pirkimo dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtingų pirkimo dalių skaičių su sąlyga, kad maksimalus vienam konkurso dalyviui skirtinas pirkimo dalių skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą<...>“. 34. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 4N Siūlome VPĮ 27 str. 3 d. papildyti nauju 4 punktu ir jame nustatyti, kad tam pačiam tiekėjui laimėjus pagrindinės dalies pirkimą, toks tiekėjas įgyja teisę siūlyti kainos nuolaidą ir tapti kitų susijusių dalių pirkimo nugalėtoju. Nepritarti Pirmiausia, toks siūlymas neatitiktų pirkimo objekto skaidymo į dalis tikslo – sudaryti platesnes galimybes pirkimuose dalyvauti MVĮ. Antra, neaišku, kaip tokia nuostata būtų įgyvendinta praktikoje, nes neaišku, kuri dalis būtų laikoma pagrindine. Be to, nesuprantama, kodėl turėtų būti neleidžiama nuolaidą siūlyti kitos dalies laimėtojui. Atkreiptinas dėmesys, kad kainai sumažinti gali būti taikoma daug skaidresnė procedūra – elektroninis aukcionas (78 str.). 35. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
2 Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinama visų pirkimo dalyvių galimybė efektyviau ginti savo pažeistas teises ir operatyviau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, ypač, kai dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu sudaromų sutarčių sudarymui netaikomas atidėjimo terminas. Siūlytina pašalinti paskutinį 32 str. 2 d. sakinį, t. y. galimybę 1 p. ir 2 p. nurodytus skelbimus skelbti tik kas ketvirtį.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuoti tiekėjai informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus gaus vadovaujantis Įstatymo projekto 56 str. Todėl tiekėjams yra sudarytos galimybės ginti savo teises. Įstatymo projekto 32 str. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 50 str. 3 d. nuostatas, kurios tikslai yra daugiau susiję su statistika ir didesniu skaidrumu: „3. Perkančiosios organizacijos siunčia skelbimą apie sutarties skyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų po kiekvienos sutarties, kuri remiasi dinamine pirkimo sistema, skyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus kas ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 30 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad galimybę perkančiajai organizacijai skelbimus teikti kas ketvirtį suteikia Direktyva. Todėl atsisakius tokios galimybės būtų netinkamai perkelta minėta Direktyvos nuostata. 36. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
26 Pagal LVK siūlymą būtų užtikrinamas socialiai jautrių įsipareigojimų vykdymas visuose pirkimuose. Siūlome VPĮ 34 str. 2 d. 6 p. patikslinti, kad pasiūlymas, tiekėjui nesilaikant aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės įsipareigojimų, gali būti atmestas ir tada, kai jis vertinamas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte neliko mažiausios kainos kriterijaus. Pagal Įstatymo projekto 44 str. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Remiantis 53 str. 1 d. ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas; 3) kainą. Taigi, ši nuostata bus taikoma ir pasirinkus kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų. 37.
2016-04-07
3 Pabrėžtina, kad konkurso sąlygų paaiškinimai laikytini pirkimo dokumentų dalimi, t.y. pakeitus reikalavimus, nustatytus skelbime, skelbimo informacija negali būti laikoma turinčia aukštesnę galią nei pakeitimai ar kitos konkurso sąlygos. Siūlome išbraukti VPĮ 34 str. 3 d. paskutinį sakinį ir šią dalį formuluoti taip:
„3. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis informacinis
skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo kviečiama tiekėjus dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose. “ Nepritarti Pritariame, kad visos pirkimo dokumentų dalys yra vienodos galios, o skelbime apie pirkimą nurodyta informacija turi sutapti su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Tačiau derinant Įstatymo projektą su institucijomis atkreiptas dėmesys, kad praktikoje nėra aišku, kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, kai, pavyzdžiui, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui pastebi, kad padaryta klaida ir skelbime apie pirkimą pateikta informacija nesutampa su kituose pirkimo dokumentuose pateikta informacija. Manytina, kad siūloma išbraukti nuostata šitose situacijose įneštų aiškumo tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Todėl jos atsisakyti nereikėtų. 38. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Siūlytina papildyti VPĮ 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.
Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti (taip pat kokias) ir intelektinės nuosavybės teises.“ Pritarti iš dalies Pritariame žodžio „suteikti“ įrašymui. Tačiau nereikėtų rašyti žodžių „(taip pat kokias)“, kadangi tai yra savaime suprantama. Todėl tikslinamą sakinį reikėtų formuluoti taip: „<...> Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti ir intelektinės nuosavybės teises“. 39. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
Prekių savybės paprastai nurodomos gamintojo pateikiamuose dokumentuose, todėl papildomas reikalavimas tikrinti kitoje įstaigoje yra perteklinis. Tikėtina, kad tikrinimas įstaigoje užtruks ilgai, palyginus su pirkimo įvykdymui suplanuotu terminu. Todėl iš anksto galima teigti, kad dalyviai turėtų pagrindinėti atitikimą kitomis nei vertinimo įstaigos pažyma priemonėmis, kas savaime aptariamą straipsnį daro formalistiniu ir pertekliniu. Siūlome atsisakyti VPĮ 38 straipsnio, kaip perteklinio. Nepritarti Šios nuostatos negali būti atsisakyta, kadangi būtų netinkamai įgyvendinta Direktyva 2014/24/ES (Įstatymo projekto 38 str. perkelia direktyvos 44 str. nuostatas).
Be to, atitikties įvertinimo įstaigos ataskaita ar pažymos būtų reikalaujamos ne visais atvejais, o tik tada, kai perkančiosios organizacijos manymu, tai būtina siekiant užtikrinti, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai atitinka reikalavimus. 40. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
9 Perkančiajai organizacijai palikta teisė nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Tokiu būdu tiekėjas gali teikti pasiūlymą tik vienai daliai, kas iš esmės reiškia pirkimo neskaidymą. Tai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, kartu ribojama ir konkurencija. Siūlome VPĮ 39 str. 9 d. nustatyti, kad pirkimą suskaidžius į dalis, tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, nepriklausomai nuo to, ar kiekvienai pirkimo daliai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį. Nepritarti Siūlymas neatitinka Įstatymo projekto 39 str. 9 d. tikslo. Ši nuostata nekalba apie perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti sudaryti vieną sutartį kelioms pirkimo dalims. Šios nuostatos tikslas pasakyti, kad negali būti teikiami keli pasiūlymai dėl tos pačios dalies, išskyrus atvejus, kai leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. 41. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą. Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką. Pakeisti VPĮ 41 str. 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Perkančioji organizacija tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu, arba kitu lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės.“ Nepritarti Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkančioji organizacija, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkančioji organizacija turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydama jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas, banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams). Todėl neturėtų būti sugriežtinti reikalavimai taip, kad visuose tarptautiniuose pirkimuose pasiūlymų galiojimo užtikrinimas būtų privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad p asiūlymo argumentuose nurodoma, kad pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslinga privalomai prašyti stambiuose darbų pirkimuose. Tuo tarpu Įstatymo projekto 41 str. 1 d. patikslintoje redakcijoje įpareigojama visuose tarptautinės vertės pirkimuose (o ne tik darbų) prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
Perkančiosioms organizacijoms turėtų išlikti galimybė pačioms priimti sprendimą dėl pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio. Priimdamos šį sprendimą, jos turėtų įvertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į sudaromos pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. 42. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
5349 LVK siūlymai leistų išvengti pakartotinių teisminių ginčų ir bylų šiais klausimais. Siūlome papildyti VPĮ 41 str. 4 dalimi bei pakeisti 53 str. 9 dalį, atsižvelgiant į dabar galiojančio VPĮ 28 str. 10 d. nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką. Siūloma VPĮ 41 str. 4 d. formuluotė: “
tiekėjas nepateikia ar pateikia netikslų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti šį dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos. ” VPĮ 53 str. 9 d. siūlome papildyti, jos pabaigą papildant taip: “
9Perkančioji organizacija nustačiusi, kad dalyvis pateikė netikslius, neišsamius pirkimo dokumentuose nurodytus kartu su pasiūlymu teikiamus dokumentus: dalyvio įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartį, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ar jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti dalyvio patikslinti, papildyti arba pateikti šiuos dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos dienos.
” Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 19, 25 43.
2016-04-07
134
1) Siūloma patikslinti 44 str. 1 d. 4 p. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi). Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06 ), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652 ). 2) Siūloma numatyti papildoma nuostatas (44 str. 3 d.), kuri sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis. Siūloma nuostatas būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams. Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su t iekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Siūlome patikslinti minėtus straipsnio dalis/punktus ir išdėstyti juos taip: „1.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
<...>
organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , jei tai taikoma;“
<...>
„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie
atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą, perkančioji organizacija, užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai. “ Pritarti iš dalies Dėl to, ar galima tikslini tiekėjo pateiktą informaciją Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 26, 1 Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją Manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas. Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikus netinkamą ar nepakankamą patikslinimą tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą. 44. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4N Pažymėtina, kad šiuo metu įstatymo projekte nėra numatyta teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų pripažinimo nepriimtinais ar netinkamais bei paraiškų pripažinimo nepriimtinomis procedūrinės tvarkos bei atitinkamų dalyvių informavimo terminų, todėl atitinkamas nuostatas siūloma įtraukti į VPĮ 44 str. Siūlome VPĮ 44 str. papildyti nauja 4 d., ją išdėstant taip: „
ar pasiūlymą pripažinti netinkamais arba pasiūlymą pripažinti nepriimtinu, privalo ne vėliau nei per 3 darbo dienas informuoti tiekėją apie tokį sprendimą ir jo priėmimo motyvus. “ Pritarti iš dalies Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o 56 str. 1 d. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 26, 1
2016-04-07
42 Įstatymo projekte yra neapibrėžta situacija, kokios aplinkybės yra laikomos, kada interesų konflikto padarinių negalima pašalinti. Siekiant išvengti skirtingo nuostatų taikymo, siūlytina įtvirtinti aplinkybes, kada gali būti laikoma, kad interesų konflikto teisinių padarinių negalima pašalinti.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų teisminėje praktikoje laikomasi principo, jog konstatavus pagrindus pripažinti, jog atitinkamas sprendimas pirkimo procedūrų metu priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba viešųjų pirkimų principus, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėti ir perkančioji organizacija pakartotinai atlieka atitinkamas pirkimo procedūras VPĮ nustatyta tvarka (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010; 201
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Pireka” v. UAB „Neringos vanduo”, bylos Nr. 3K-3-425/2010, ir kt.). Manytina, jog šiuo atveju taip pat, tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo /lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Siūlytina šį punktą pakeisti ir jį formuluoti taip: „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
<...>
2) pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad interesų konflikto negalima pašalinti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, kvalifikacijos atitikties ar pasiūlymų vertinimo ir šie sprendimai, nepažeidžiant pirkimų principų, negali būti peržiūrėti pakartotinai ;“ Pritarti iš dalies Išvardinti galimi sprendimai, kuriuos gali nulemti į interesų konfliktą patekę asmenys, susiaurina nuostatos taikymą, todėl yra rizika, kad gali būti neteisingai įgyvendinta Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. e punkto nuostata.
neapima sprendimų dėl pirkimo sąlygų. Net ir išplėtus sprendimų sąrašą, gali likti nepaminėti tam tikri atvejai. Todėl manytina, kad siūlymas nuostatą padarys neaiškesne. Tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 20
2016-04-07
45 Praktikoje gali kilti atvejų, kai Perkančiosios organizacijos, atmetusios pretenzijas dėl kvalifikacijos ar pasiūlymų vertinimo, nuspręs, kad atitinkamas dalyvis neteisėtai klaidina perkančiąją organizaciją ir atmes pasiūlymus. Aiškumo dėlei, siūlytina patikslinti VPĮ 45 str. 4 d. 5 punktą. Taip pat neaišku, kas laikoma „neteisėtais veiksmais“ VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Siūlome papildyti VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., jo pabaigą papildant tokia formuluote:
„Atvejai, kai perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pretenziją dėl
kitų tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, paraiškų ar pasiūlymų pripažinimo nepriimtinamomis bei pasiūlymų pripažinimo netinkamais nelaikomi pagrindu taikyti šiame punkte nurodytą pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros ”. Siūlytina patikslinti, kas yra laikoma neteisėtais veiksmais pagal VPĮ 45 str. 4 d. 5 p., t. y. ar dėl tokių veiksmų turi būti priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nepritarti Dėl nuostatos papildymo, kad tiekėjo pretenzijos pateikimas nėra neteisėtas veiksmas Siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi pretenzijos pateikimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu dėl to, kad teisę pateikti pretenziją suteikia Įstatymo projekto 98 str. Dėl klausimo, ar Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5 p. turi būti priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuostatos teksto matyti, kad neteisėtus veiksmus gali įrodyti pati perkančioji organizacija bet kokiomis teisėtomis priemonėmis ir teismo sprendimas nėra būtinas. 47.
2016-04-07
46
1) Pagrindas atmesti pasiūlymą yra esminis sutarties pažeidimas, o ne jos nutraukimas ar teismo sprendimas dėl nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pagal įstatymo projekte pateiktą formuluotę galima daryti išvadą, kad esminę reikšmę turi perkančiosios organizacijos reakcija į esminį pažeidimą, bet ne pažeidimas. Todėl galima situacija, kai perkančioji organizacija nereaguoja į faktiškai daromą sutarties pažeidimą ir nutraukimą naudoja kaip svertą prieš tiekėją, pavyzdžiui, derantis dėl kompensacijos dydžio už abiems pusėms priimtinas sutarties nutraukimo sąlygas. 2) Siūlome patikslinti įstatymo 45 str. 4 d. 6 p. teisinį reglamentavimą, įtvirtinant galimybes į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus/subtiekėjus. Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o tai būtų nulėmę ir sutarčių su tiekėjais nutraukimą. Tokiu būdu yra iškreipiamas pirkimo proceso dalyvių interesų balansas. Viena vertus, įstatymo projekto 86 str. numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybė, galimybė traukti tiekėjus į juoduosius sąrašus, tačiau nesąžiningi subrangovai nepatiria jokių neigiamų padarinių. Siūlome pakeisti VPĮ 45 str. 4 d.
4 d. 6 p. formuluotę ir išdėstyti ją taip: „6) kaip tiekėjas arba kaip subteikėjas per pastaruosius 3 metus yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, subteikimo sutarties, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius“. Nepritarti Dėl momento, nuo kurio tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros Pagal siūlomą patikslinimą gautųsi, kad momentas, nuo kada tiekėjas turi būti pašalinamas iš pirkimo procedūros, būtų sutarties pažeidimo fakto konstatavimo momentas. Tačiau nuo šio momento tiekėjas galės būti nepašalinamas iš pirkimo tol, kol nebus nutraukta sutartis arba priimtas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo. Užsitęsus teismo procesui, terminas, per kurį tiekėjas negalės dalyvauti pirkimuose, labai sutrumpės arba jo iš viso neliks. Dėl subtiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 44 str. 4 d. 6 p. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktą, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.
Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį, sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar subtiekėjo įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas. Taip pat, manytina, kad ne perkantysis subjektas turėtų spręsti, esminiai sutarties pažeidimai padaryti dėl subtiekėjo kaltės ar ne. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Įstatymo projekto 45 str. 8 d. (jeigu priimamas sprendimas, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). 48. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 7N Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. yra numatyta sąlyga draudžianti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurių dalyvis, turintis daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikinti teistumą už nusikalstamą bankrotą. Tikslinga šią nuostatą perkelti ir į numatomą priimti įstatymo naują redakciją. Priešingu atveju įstatymo pakeitimai atnaujintų sąlygas ir galimybes nesąžiningiems asmenims dalyvauti pirkimuose, kurios šiuo metu yra ribojamos.
Tokios sąlygos neprieštarauja ES direktyvų 2014/24/ES nuostatoms, kadangi jomis siekiama sudaryti galimybe riboti nepatikimų ir nesąžiningų asmenų dalyvavimą pirkimuose. Papildyti 45 str. 4 d. 7 punktu ir išdėstyti jį taip: „4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
<...>
7) fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vadovas, kurio sutuoktinis ar artimieji giminaičiai turi balsų daugumą to juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą. “ Nepritarti Galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. nuostata perkelta į Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 3 p. Siūloma palikti dabartinį reglamentavimą, nepraplečiant asmenų sąrašo (sutuoktinis, giminaičiai), kadangi atsakomybė už padarytas veikas yra asmeninė. 49. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 Siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl tyčinio bankroto apibrėžtį pagal neprivalomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas, jei jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto pagal LR Įmonių bankroto įstatymą (laikoma, kad tiekėjas padarė rimtą profesinį pažeidimą) (naujos redakcijos VPĮ projekto (toliau – Projektas )
asmuo) yra laikomas kaltu dėl tyčinio bankroto, jeigu jo dalyvis (akcininkas) , turintis daugumą, yra pripažintas kaltu. Šis kaltės priskyrimo tiekėjui modelis neapsaugo perkančiosios organizacijos nuo nepatikimo tiekėjo. Kaltas dėl tyčinio bankroto tiekėjo akcininkas gali perleisti akcijas, pvz., sutuoktiniui (povedybinė sutartis) ar artimam giminaičiui/kitam asmeniui ir likti tiekėjo vadovu ar eiti kitas vadovaujančias pareigas.
Tokiu būdu asmuo de facto kontroliuoja tiekėją (būdamas direktoriumi organizuoja ir vadovauja kasdienei verslo veiklai, o perleistas akcijas valdo per sutuoktinį/kitus pasitelktus asmenis). Šiuo atveju akivaizdu, kad perkančioji organizacija teisiškai lieka neapsaugota nuo rimtą profesinį pažeidimą padariusio tiekėjo. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti pripažinimo kaltu dėl bankroto apibrėžtį numatant, kad tiekėjas (juridinis asmuo) yra kaltas dėl tyčinio bankroto, kaip jis yra apibrėžiamas LR Įmonių bankroto įstatyme, jeigu kaltu pripažintas bent vienas iš asmenų (sąlygos alternatyvios):
(priimti sprendimus, sudaryti sandorius), arba
(stebėtojų tarybos) narys, arba
(esama nuostata). Siūlomu pakeitimu būtų užtikrinta, kad kaltas dėl tyčinio bankroto asmuo neturėtų realių galimybių išvengti sąlygos dėl rimto profesinio pažeidimo taikymo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad teikiamas pasiūlymas suderinamas su privalomu atmetimo pagrindu, pagal kurį reikalaujama, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo nebūtų teistas už tyčinį bankrotą (nusikalstama veika pagal LR Baudžiamąjį kodeksą) (Projekto
tiekėjas ar jo atsakingas asmuo (vertinant juridinį asmenį) yra nuteistas, jeigu teistumą turi tiekėjo:
;
sprendimus, sudaryti sandorius);
ir pasirašyti apskaitos duomenis.
Matome, kad nusikalstamo bankroto atveju baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtis yra platesnė (patenka vadovas ir kiti asmenys), nei Projektu siūlomos civilinės atsakomybės (tyčinis bankrotas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą) taikymo atveju. Kaip yra žinoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo reglamentavimas grindžiamas išimtinumu, aiškinamas siaurinamai. Todėl platesnis subjektų ratas, kurių veiksmai lemtų ir tiekėjo laikymą kaltu dėl tyčinio bankroto civilinės teisės prasme, sudarytų realias sąlygas užtikrinti, kad dalyvaujantis tiekėjas yra patikimas. Papildyti VPĮ 45 str. 6 d. 3 p. ir išdėstyti jį taip: „6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
<...>
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
<...>
d) pripažinimas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens , turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; “ Apsispręsti pagrindiniame komitete 50.
Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
7 Šią normą būtina patikslinti, nes jei bent vieną dieną per visą pirkimo procedūros terminą po paraiškų/pasiūlymų pateikimo termino iki laimėtojo paskelbimo ir viešojo pirkimo sutarties pasirašymo tiekėjas pvz., bus skolingas SODRAI daugiau nei
atmesti, nors trūkumas ir būtų tik vieną dieną. Toks reguliavimas pažeistų proporcingumo, racionalumo principus. Siūlytina, kad tiekėjai, kaip ir šiuo metu reguliuojama, reikalavimus atitiktų konkrečiai paraiškų/pasiūlymų pateikimo dienai. Taip pat vietoje žodžių „prieš pirkimo procedūrą ar jos metu“ siūlytina įrašyti naujus žodžius „pirkimo procedūros metu“ – priešingu atveju tai reikštų, jei tiekėjas kad ir prieš 10 metų neatitiko tam tikro dabar vykdomo pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, tai jo pasiūlymas vis tiek bus atmestas. Siūlome patikslinti VPĮ 45 str.
7 d. taip:
“Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo
prieš pirkimo procedūrą ar jos metu pasiūlymo /paraiškos pateikimo dieną jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad proporcingumo principo užtikrinimui siūlomos kitos Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostatos (kurios tikslinamos pagal Seimo Teisės departamento 28 pastabą): „<...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį tiekėjas įrodo, kad jis jau yra laikomas įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus;“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 5 d. nuostatų: „5. Perkančiosios organizacijos bet kuriuo procedūros metu pašalina ekonominės veiklos vykdytoją, kai paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 1 ir 2 dalyse nurodytų situacijų. Perkančiosios organizacijos gali bet kuriuo procedūros metu pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją arba būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją, jeigu paaiškėja, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl veiksmų, atliktų arba neatliktų prieš procedūrą ar jos metu, yra patekęs į vieną iš 4 dalyje nurodytų situacijų.“
2016-04-07
8 Pagal tokį reguliavimą susidarytų situacija, kad self-cleaning mechanizmu tiekėjui galima pasinaudoti tik, kai jis neatitinka visų sąlygų (45 str. 1 d. + 45 str. 4 d. 6 p. + 45 str. 6 d.), kas būtų nelogiška ir nepagrįsta. Siūlytina VPĮ 45 straipsnio 8 dalyje po skaičiaus ir žodžio „6 punktą“ vietoje žodžio „ir“ siūlytina įrašyti žodį „ar“ ir šią dalį formuluoti taip: „8.
Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar 6 dalį, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi atitinkamų priemonių, įskaitant: a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą; b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“
2016-04-07
3 Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis; įstatymo projekto 46 str. 1 d.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Įstatymo projekto
vertinimui ir pateikiami pavyzdiniai kvalifikacijos reikalavimų sąrašai. Siūlytina įstatymo projekto 46 str. 3 d., 6 d. nuostatas papildyti informacija dėl finansinės padėties, civilinės atsakomybės draudimo ir tiekėjo techninio bei profesinio pajėgumo vertinimo. Siūlomi reikalavimai yra grindžiami gerąja pirkimų praktika ir reikalavimais, kuriais būtų sudaromos prielaidos atrinkti patikimus ir kvalifikuotus tiekėjus. 1) 46 str. 3 d. 1 p. numatyta maksimali taikytina tiekėjų metinės apyvartos reikalavimo vertė, tačiau nenumatyta minimali reikalavimo reikšmė. Siūlytina ją susieti su numatomo pirkimo vertės dydžiu. Nenumačius šio reikalavimo žemiausios ribos, neužtikrinama, kad būtų parenkami finansiškai pajėgus ir galintys tinkamai įvykdyti įsipareigojimus tiekėjai. Taip pat viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomi geros praktikos pavyzdžiai, kai tiekėjams ne tik nustatomi reikalavimai veiklos pajamoms, tačiau ir reikalavimai, kad tokios pajamos būtų gautos pačiam dalyviui įvykdžius sutartis/atlikus darbus, kadangi tik tokiu atveju tai parodo dalyvio faktinį pajėgumą ir kvalifikaciją tinkamai įvykdyti sutartis.
Tokios praktikos tinkamumo patvirtinimo pavyzdžių yra ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-871-464/2015). 2) 46 str. 3 d. 2 p. nuostata yra abstrakti ir pakankamai neaiški, todėl siūlytina įtvirtinti pavyzdinius finansinius rodiklius ir jų reikšmės, pagal kuriuos būtų galima vertinti tiekėjų finansinės padėties ir statuso tinkamumą. Nurodyti koeficientų dydžiai atitinka įprastinę ir gerąją viešųjų pirkimų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 27 d. nutartis c.b. Nr. e2A-392-180/2016). 3) 46 str. 3 d. 3 p. numačius reikalavimą tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimui, siūlytina papildomai įtvirtinti ir nuostatas, apibrėžiančias reikalaujamo draudimo sumą, ją siejant su atitinkamo pirkimo verte. Pakeisti 46 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:
„3. Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą
perkančioji organizacija gali:
1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą.
Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus . Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas ;
tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės. (...) “ Nepritarti Pritariame, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
Ši pareiga įtvirtinta Įstatymo projekto 46 str. 1 d. Tačiau kartu nustatoma, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu (ši nuostata įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 str. 1 d. nuostatą.) Manytina, kad siūlomos konkrečios finansinių ir ekonominių reikalavimų ribos tam tikrais pirkimų atvejais būtų neproporcingos pirkimo objektui ir tuo pačiu nesuderinamos su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis. Pavyzdžiui, trumpalaikių sutarčių atveju, finansinis santykis gali būti visiškai neaktualus. Siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma. 53. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 ES Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota galimybė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus, kad tiekėjai dalyvaujantys pirkimuose laikytųsi įsipareigojimų, susijusių su nustatyto minimalaus darbo užmokesčio (ar tam tikros srities/sektoriaus teisės aktais nustatyto minimalus darbo užmokesčio) (ESTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas byloje Regio Post GmbH, c-115/14). Siūlytina pasiremti šia gerąja užsienio šalių praktika ir numatyti prielaidas taikyti analogiškus reikalavimus kvalifikacijos vertinimui. Siūlome papildyti VPĮ 46 str.
Siūlome papildyti VPĮ 46 str. 6 d. paskutiniu sakiniu:
„6. (...) Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka.“
Nepritarti Pažymėtina, kad minimoje ESTT byloje kalbama ne apie kvalifikacijos reikalavimus, o apie specialias sutarties sąlygas. ESTT sprendimą atitinka Įstatymo projekto 85 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais. Be to, pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo. Socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys būtų, pasirinkus kainos ar kaštų kriterijų vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. a p.). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pagal 55 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus.
Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Tokia griežta sankcija taikoma dėl dvigubo pažeidimo pobūdžio – pažeidžiamos ne tik privalomos teisės normos, bet kartu taikomas ir socialinis dempingas darbuotojams mokant per mažą atlyginimą. Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. 54. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
Nenumačius 47 straipsnio įsigaliojimo atidėjimo, įmonės nespės pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, nes sertifikavimo procedūra ir taip užtrunka. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams ar didžiajai jų daliai nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, rinkoje kuriam laikui arba apskritai neliks pirkimuose galinčių dalyvauti tiekėjų, arba jų skaičius bus ženkliai apribotas, kas turės neigiamos įtakos konkurencijai. Siūlome numatyti, kad VPĮ 47 str. nuostatos įsigalioja ne anksčiau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 40 55.
40
2016-04-07
1 Konkrečios kokybės vadybos sistemos parinkimas be galimybės pasiūlymo teikėjui pagrįsti savo kvalifikaciją lygiaverte sistema gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tuo tarpu orientuojantis į VPĮ reguliavimo esmę ir viešųjų pirkimų tikslų atitikimą, dėmesys turėtų būti telkia ne į priežastis, dėl kurių tiekėjas negali pateikti konkretaus perkančiosios organizacijos pageidaujamo sertifikato, bet tiekėjo atitiktis kvalifikacijai, t.y. pačios kokybės vadybos užtikrinimo standarto atitikimas. Todėl priežasčių akcentavimas didintų ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų tikimybę, tačiau būtų perteklinis reguliavimo turinio prasme. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str. 1 d., šios dalies paskutinį sakinį performuluojant taip:
„1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus.
Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus.” Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 21
2016-04-07
2 Argumentai siūlomam pakeitimui šiuo atveju tie patys, kaip ir dėl VPĮ 47 str. 1 d. koregavimo. Siūlome patikslinti VPĮ 47 str.
priešpaskutinį sakinį, o paskutinį sakinį performuluojant taip: “ Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.” Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 47 str. (kaip ir Direktyvos 2014/24/ES 62 str.) nebeliko galimybės visais atvejais priimti kitus tiekėjo dokumentus, kurie yra lygiaverčiai kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams. Tokia galimybė buvo suteikiama tiek pagal šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 str., tiek pagal senosios Direktyvos 2004/18/EB 49 ir 50 str. Naujuoju pakeitimu siekiama paskatinti standartų naudojimą, nes jeigu perkančiosios organizacijos visada (o ne tik pagrįstais atvejais) priims lygiavertes priemones, tai paskatos investuoti į standartų kūrimą ir jų įsigijimą nebeliks. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos argumentus ir siekiant kompromiso, siūlytina Įstatymo projekto 47 str. nuostatas patikslinti taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones, o likusiuose tarptautiniuose pirkimuose, kuriems galioja Direktyvos 2014/24/ES 62 str. nuostatos, tai būtų leidžiama tik objektyviai pagrįstais atvejais, kai tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 21 57.
21
2016-04-07
1 Atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojanti principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, būtų negalima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla (tai reiškia, kad tiek individualiai pasiūlymą teikiantis tiekėjas, tiek kiekvienas jungtinės veiklos grupės partneris turėtų pilna apimtimi tenkinti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą), kas būtų nepagrįsta ir ribotų konkurenciją. Siūlytina papildyti 48 straipsnio 1 dalį ir ją formuluoti taip: „1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus teisės verstis atitinkama veikla pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.“ Nepritarti Esama Įstatymo projekto 48 str. 1 d. formuluotė atitinka perkeliamą Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. pirmosios pastraipos nuostatą, kurioje taip pat nėra atitinkamos nuorodos į minėtos direktyvos 58 str. 2 d., t. y. nesuteikiama galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant atitikimą dėl teisės verstis pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla. 58. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
4 Jei VPĮ 48 str.
4 d. numatyta „bendrai prisiimama atsakomybė“ suprantama kaip solidari atsakomybė, tai manytina, kad ši nuostata prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms nuostatoms, kad jei prievolei vykdyti šalis naudojasi trečiųjų asmenų pagalba, tai už tų asmenų veiksmus ji prieš kitą šalį atsako kaip už savo, t. y. susidarytų situacija, kai, pvz., tiekėjas remiasi subtiekėjo pajėgumais, tačiau už pirkimo sutarties, kurios šalimi subtiekėjas nėra, įvykdymą bendrai prieš perkančiąją organizacija atsakytų jie abu. Siūlytina patikslinti VPĮ 48 str. 4 d. nuostatą nurodant, kad:
Bendra tiekėjo ir ūkio subjektų, kuriais tiekėjas remiasi, atsakomybė taikoma tik tais atvejais, kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ūkio subjektų grupės forma (jungtinė veikla), tuo tarpu kitais atvejais perkančiajai organizacijai atsako tiekėjas, kuris įgyja reikalavimą į kaltą asmenį (subrangovą, kitą ūkio subjektą) regreso tvarka: i. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia subranga, už subrangovą atsakovą atsako tiekėjas ir regreso tvarka teikia reikalavimus kaltam subrangovui; ii. kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia kokia nors kita forma (ne subranga ir ne jungtinė veikla), tuomet tokio ūkio subjekto, kuriuo remiamasi, atsakomybė prieš perkančiąją organizaciją netaikoma, kadangi atsakomybės sąlygos yra pernelyg nutolusios (pvz., kai rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais pasireiškia ne pirkimo sutarties vykdymu, o įrankių tiekėjui suteikimu, transporto priemonių, patalpų ar kitų įrankių/priemonių nuoma, nuomotojui/įrankių suteikėjui neturi reikšmės, ar šie daiktai bus naudojami vykdant viešojo pirkimo sutartį, ar kokioje nors kitoje tiekėjo veikloje – paprastai jis net nežino apie tiekėjo dalyvavimą viešajame pirkime, todėl perkančioji organizacija neturi pagrindo taikyti atsakomybės tokiam subjektui). Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 22 59.
22
2016-04-07
6 Manytina, kad reikalavimas, kad pagrindinius darbus atliktų tik vienas ūkio subjektų grupės partneris, yra ribojantis galimybę veikti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kadangi pagal VPĮ 2 str. 36 d. tiekėjas yra visa ūkio subjektų grupė, o ne vienas partneris. Paprastai tiekėjai būtent dėl to ir jungiasi į jungtinę veiklą, kadangi vienas ūkio subjektas negali įvykdyti visų darbų. Be to, perkančiosios organizacijos poreikius užtikrina solidari atsakomybė. Toks reguliavimas taip pat varžo mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimą, kurio skatinimą deklaruoja Direktyvos ir LR vyriausybės nutarimas. Siūlome patikslinti VPĮ 48 str. 6 d., išbraukiant frazę “o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis” ir šią dalį formuluoti taip:
6Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti,
diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Nepritarti Atsižvelgus į pateiktą siūlymą Įstatymo projekto 48 str. 6 d. netinkamai perkeltų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 2 d.: „Darbų pirkimo sutarčių, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ar montavimo operacijų pagal prekių pirkimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o kai pasiūlymą teikia 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė – tos grupės dalyvis.“
2016-04-07
5 Tokiu reguliavimu būtų leidžiama iš esmės kvalifikacijos neatitinkančiam tiekėjui tikslinti savo kvalifikaciją tol, kol ją atitiks, kas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir kitų tiekėjų interesus. Paskutinis 5 d. sakinys sudaro prielaidas nesąžiningiems dalyviams piktnaudžiauti teisėmis (CK 1.137 str.
3 d.) ir pirkimo metu pildyti duomenis, kurių vėlesnis atskleidimas ar pildymas pagal šiuo metu galiojančią teismų praktiką yra ribojamas, t.y. asmenys, kurių pajėgimais remiamasi privalo būti iš anksto išviešinti ir nurodyti, o taip pat pateikiami įrodymai apie jų pajėgumų prieinamumą (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis UAB „Avona“ v. VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014). Siūlytina išbraukti paskutinį 49 straipsnio 5 dalies sakinį ir šią dalį formuluoti taip:
„5. Perkančioji organizacija, įvertinusi Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateiktą informaciją ir, jei taikoma, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio atitikties reikalavimams ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Jeigu ūkio subjektas, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, neatitinka keliamų reikalavimų, perkančioji organizacija turi reikalauti pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.
“ Nepritarti Įstatymo projekto
str. 1 d. antros pastraipos paskutinį sakinį: „Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų.“
2016-04-07
51 Siūlome patikslinti VPĮ 50 str. 5 d. 1 p., jį išskaidant į du punktus. Kadangi VPĮ 46 str. 3 d.
3 d. 3 p. civilinės atsakomybės draudimas yra išskirtas į atskirą dalį, būtų aktualu ir atitinkamus draudimą įrodančiuosius dokumentus išskirti į atskirą punktą. 62. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
71 Siūlome pašalinti perteklinę nuostatą. Manytina, kad senų ir neapibrėžto laikotarpio duomenų vertinimas gali neatspindėti esamų tiekėjo pajėgumų ir patirties, o tuo pačiu viešųjų pirkimų ir kvalifikacijos vertinimų tikslų (įstatymo projekto 17 str. 2 d., 46 str. 1 d.). Įstatymo projekto 46 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Siūlytina išbraukti VPĮ 50 str. 7d. 1 paskutinį sakinį: „7. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:
1) per paskutinius
svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami . Perkančioji organizacija gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš 5 metus, įrodymus, jeigu to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurenciją ;“ Nepritarti Esama Įstatymo projekto 50 str. 7 d. 1 p. nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 60 str.
4 d. skaitomą kartu su XII priedo II dalies a punkto (i) papunkčiu („darbų, atliktų per ne ilgesnį nei pastarųjų penkerių metų laikotarpį, sąrašas kartu su tinkamo darbų atlikimo ir rezultatų pažymomis svarbiausių darbų atveju; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;“). 63. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
1 Darbdavys, turėdamas derybinę galią, turi svertus padidinti specialistų darbo užmokestį atitinkamam pirkimui ir jį vėliau vėl sumažinti - taip tiekėjas įgyja nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, tuo tarpu projektu siekiami tikslai bet kuriuo atveju lieka iš esmės neįgyvendinami. Siūlome VPĮ 53 str. 1 d.:
1) Atsisakyti neapibrėžtų, neišmatuojamų ir subjektyviai vertinamų subkriterijų, tokių, kaip, pavyzdžiui, estetinės charakteristikos;
2) Atsisakyti darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio santykio su minimaliu atlyginimu, kaip pasiūlymo pranašumo kriterijaus. Nepritarti Dėl estetinių charakteristikų ir pan. vertinimo Įstatymo projekto 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis tinkamai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 67 str. 2 d. a punktą, kuris leidžia vertinant tiekėjų pasiūlymus atsižvelgti į tokias perkamo objekto charakteristikas kaip „ kokybė, įskaitant techninius privalumus, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems naudotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovacinės charakteristikos bei prekyba ir jos sąlygos;“ Dėl darbuotojų darbo užmokesčio Įstatymo projekto 53 str. 1 d. a papunktyje pateikiamas socialinio kriterijaus taikymo pavyzdys vertinant tiekėjų pasiūlymus.
Pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, galima vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 84 str. 3 d., 87 str. nuostatas, taip pat 17 str. 1 d., įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, sudarant sutartį negali būti keičiamos tiekėjo pasiūlyme nurodytos sąlygos, įskaitant tiekėjo darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Be to, ir vykdant sutartį negali būti keičiamos joje nurodytos sąlygos, jeigu pakeitimai nebuvo iš anksto aprašyti sutartyje ar numatyti Įstatymo projekto 87 str. nuostatose. 64. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Išankstinis kainos nustatymas neleis perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti lėšų, kadangi nebūdama profesionali perkamų prekių/paslaugų/darbų rinkos dalyve, už pirkimo objektą ji gali permokėti. Be to, kainos fiksavimas ir išviešinimas vers tiekėjus prisiimti mažiau įsipareigojimų (atsisakyti galimų geresnių pasiūlymų aspektų), kad už nurodytą kainą apsimokėtų vykdyti sutartį. Todėl perkančioji organizacija, tikėtina, gaus priešingą rezultatą, nei siekiama – prastesnius pasiūlymus. Galiausiai, kainos fiksavimas ir jos nurodymas, tikėtina, sumažins pasiūlymų skaičių, konkurenciją, jei kaina bus per maža tiekėjo akimis. Dėl to suinteresuoti dalyvauti pirkime bus mažiau kompetentingi ir kvalifikuoti tiekėjai. Tuo tarpu apsauga perkančiajai organizacijai nuo per didelės kainos išlieka turint pirkimo biudžetą. Siūlome VPĮ 53 str.
Siūlome VPĮ 53 str. 3 d. atsisakyti nuostatos, leidžiančios perkančiajai organizacijai iš karto nustatyti kainą. Nepritarti Įstatymo projekto
2014/24/ES 67 str. 2 d. priešpaskutinę pastraipą: „Išlaidų veiksnys taip pat gali būti išreikštas fiksuota kaina arba fiksuotomis išlaidomis, kurių pagrindu ekonominės veiklos vykdytojai konkuruos tik dėl kokybės kriterijų.“ Direktyvoje valstybėms narėms nesuteikiama galimybė pasirinkti ar perkelti, šią nuostatą, ar ne. Todėl valstybė narė turi suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę fiksuoti kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė fiksuoti kainą suteikia pranašumų, nes apsaugo nuo situacijų, kai gaunami nepriimtini tiekėjų pasiūlymai, kurių kaina viršija perkančiosios organizacijos turimą biudžetą. 65. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
24 Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99 ). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Manytina, kad tikslinga įstatymo projekto 17 str.
socialinės ir darbo teisės įpareigojimų laikymąsi, papildomai detalizuoti apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Siūlome papildyti 55 str. 2 d. 4 p. ir jį formuluoti taip:
„2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos
būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
<...>
4) šio įstatymo
organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga ;“ Nepritarti Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui viešuosiuose pirkimuose. Perkančiosios organizacijos turi siekti, kad tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.
Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos g arantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)) . Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį ( Įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 53 str. 1 d. 1 p. a papunktis) . Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį. 66. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Siūlytina papildyti 58 straipsnio 3 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
Nepritarti Įstatymo projekto 58 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 27 str. 3 d., kurioje taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui,
„ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32
str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu. 67. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
5 Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 58 str. 5 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis. Pritarti
2016-04-07
7 Siūlytina papildyti 60 straipsnio 7 dalį numatant, jog aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Nepritarti Įstatymo projekto
taip pat nėra sąlygos, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
Europos Komisijos išaiškinimu, šiame kontekste „skuba“ vertinama skirtingai nei, pavyzdžiui,
„ypatinga skuba“ neskelbiamų derybų atveju (pagal Direktyvos 2014/24/ES 32
str. 2 d. c p. (atitikmuo Įstatymo projekte – 69 str. 1 d. 3 p.)). Priešingai nei neskelbiamų derybų atveju čia nėra reikalavimo, kad skuba nepriklausytų nuo pačios perkančiosios organizacijos ir nuo aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pagreitinta procedūra dėl skubos gali būti naudojama tais atvejais, kai perkančioji organizacija padarė planavimo klaidų, kai pamiršo laiku pradėti pirkimo procedūrą. Pavyzdžiui, ligoninė laiku nepradėjo rentgeno aparatų pirkimo ir tokia klaida negali nulemti to, kad ligoninės negalės pasinaudoti rentgeno aparatu. 69. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
8 Kadangi Perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti ir ilgesnius terminus nei įtvirtinti VPĮ, todėl griežtas lygiai 5 dienų termino nustatymas iš dalies prieštarauja VPĮ 39 str. 1 d. Siūlytina pakoreguoti VPĮ 60 str. 8 d., joje nustatytą terminą apibrėžiant “ne mažiau kaip” 5 dienomis. Pritarti
2016-04-07
2
1) Pagal įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Siūlytina įtvirtinti, kad tiekėjai, kurių pirminiai pasiūlymai neatitinka minimalių reikalavimų, nekviečiami derėtis. 2) Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų.
Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Siūlome pakoreguoti VPĮ 64 str. 2 d. formuluotę, ją išdėstant taip:
“2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų,
kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus , ir pirkimo sutarties sąlygų , siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.”
2016-04-07
2 Šioje teisės normoje yra iš karto numatytas dialogas, t.y. pagal šį reguliavimą nėra numatytas pirminių pasiūlymų pateikimo ir preliminaraus įvertinimo minimaliems reikalavimams etapas, be to, nesant pirminių pasiūlymų neaišku, kokiu pagrindu vyks dialogas, dėl ko bus deramasi, kokius sprendinius turi aptarti perkančioji organizacija ir tiekėjai. Be to, jei pagal VPĮ 68 str. 4 d. yra galutiniai pasiūlymai, tai turi būti numatomi ir pirminiai pasiūlymai. Siūlome pakoreguoti VPĮ 66 str.
2 d., šios dalies 4 p. nustatytą reguliavimą papildant ir išskaidant į kelis punktus, suformuluotus sekančiai (esamo 5 p. numeraciją pakeičiant į 7 p.): “4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus su konkurencinio dialogo preliminariais sprendiniais; 5) Atlieka pirminių pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentuose įtvirtintiems minimaliems reikalavimams atitikimą; 6) Kandidatus, kurių pirminiai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus minimalius reikalavimus, vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija”
2016-04-07
1 IT paslaugų teikėjas paprastai perduota turtines teises perkančiajai organizacijai (arba atitinkamą reikalavimą perkančiosios organizacijos turi galimybę nusistatyti pirkimo dokumentuose). Todėl perkančioji organizacija gali laisvai kreiptis į bet kurį kitą IT paslaugų teikėją, kad turima informacinė sistema būtų atitinkamai pakoreguota, modifikuota ir pan. Net ir tuo atveju, jeigu turtinės teisės perkančiajai organizacijai nėra perduodamos, perkančioji organizacija pagal LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas turi teisę be autoriaus sutikimo dekompiliuoti programinę įrangą, kad galėtų ją pataisyti arba integruoti su kita informacine sistema. Praktikoje dažnai naudojamas argumentas, esą IT paslaugų teikėjas neteiks garantijos informacinei sistemai, jei ją modifikuos kas nors kitas. Tačiau tokią situaciją išspręsti galima nustatant, pvz., 6 mėnesių informacinės sistemos garantiją arba suinteresuotam tiekėjui pasitelkiant pirminį informacinės sistemos diegėją partneriu/subrangovu.
Praktikoje, šiuo pagrindu IT srityje perkančiosios organizacijos pririšamos (prisiriša) prie tam tikro tiekėjo; kadangi informacinėms sistemoms paprastai išleidžiama nemažai lėšų, toks rinkos uždarymas turi ženklius neigiamus padarinius ir yra neskaidrus. Siūlome VPĮ 69 str. 1 d. 2 p. (b), (c) papunkčiuose įtvirtinti, kad pirkimas nurodytu pagrindu negali būti atliekamas informacinių technologijų (IT) srityje. Nepritarti Įstatymo projekto
neskelbiamas derybas „kai atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ekonominės veiklos vykdytojas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių: <...> ii) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių; iii) išimtinių teisių, įskaitant intelektinės nuosavybės teises, apsaugos.“ Direktyvoje nėra išlygos, kad pirmiau nurodyta neskelbiamų derybų sąlyga apskritai neleistina informacinių technologijų srityje. Manytina, kad informacinių technologijų srityje galėtų pasitaikyti ir kitokių, nei pasiūlyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant pirmiau nurodytų neskelbiamų derybų sąlygų taikymas galėtų būti pagrįstas. Be to, manome, kad sprendžiant pasiūlyme nurodytą viešųjų pirkimų praktikos pavyzdį, galėtų būti pasitelkiamos Įstatymo projekto 17 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų principų (skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo) laikymąsi. 73.
2016-04-07
2 Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu. Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais. Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan. Pakeisti VPĮ 86 str. 2 d. ir išdėstyti ją taip:
„2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą.
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.“ Pritarti iš dalies Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 34 Dėl solidarios atsakomybės Nuostata dėl solidarios tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybės esant tiesioginiams perkančiosios organizacijos atsiskaitymams su subtiekėju būtų nesuderinama su Direktyvos 71 str. 4 d. ir 63 str. 1 d. priešpaskutine pastraipa, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“). 74. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
11 Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C 337/98, Rink. 2000, p. I-8377).
I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:
a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;
b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;
c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;
d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401). Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisikumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų. Papildyti VPĮ 87 str.1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
„1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų
galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:
tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą , sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą . Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama.
Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; (...)“ Nepritarti Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu l aikoma, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme. 75. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
6 Šioje dalyje numatyti Sutarties keitimo variantai, tačiau jie varžomi būtent kreipimusi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Toks suvaržymas nenumatytas Direktyvoje, neužtikrina Direktyvos tikslo – efektyviau vykdyti pirkimus ir viešojo pirkimo sutartis. Todėl siūlytina atsisakyti šio ribojimo. Siūlome išbraukti VPĮ 87 str. 6 d. „6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktuose nurodytiems pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimams reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaryta atlikus supaprastintą pirkimą.“
2016-04-07
3N Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą.
Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika). Siūlome papildyti 88 straipsnį nauja 3 dalimi ir išdėstyti ja taip: „3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkančioji organizacija siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį.“ Pritarti iš dalies
komiteto pasiūlymą Nr. 30
2016-04-07
1 N Atsižvelgiant į gerąją praktiką (Italijos viešųjų pirkimų teisės aktuose įtvirtinta – dekretas Nr. 163/06 140 str.), siūlytina papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą nauju 881 straipsniu. Toks reguliavimas užtikrintų kitų Pirkimo dalyvių aktyvų įsitraukimą į viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo aspektus, užtikrintų reikalingą motyvaciją laimėtojams tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartis, žinant, kad kiti tiekėjai gali inicijuoti sutarties nutraukimą dėl esminių pažeidimų. Siūloma naujai įtrauktino straipsnio formuluotė tokia:881 straipsnis. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas, nevykdant naujos pirkimo procedūros, nutraukus viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju
pirkimo sutartį su tiekėju dėl:
aplinkybių;
restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, išskyrus atvejus, kai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 87 str.
4 d. (b) procedūros; Perkančioji organizacija turi teisę, neorganizuodama naujos viešųjų pirkimų procedūros, sudaryti viešojo pirkimo sutartį likusiam viešojo pirkimo sutarties terminui su pirminėse viešojo pirkimo procedūrose dalyvavusiu tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis. 2. Jeigu tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau pasiūlymų eilėje buvo nurodytas po tiekėjo, su kuriuo buvo pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį, Perkančioji organizacija turi teisę kviesti kitus viešojo pirkimo dalyvius pagal pasiūlymų eilę. 3. Perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį šio straipsnio pagrindu, negali keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, kurios buvo nustatytos su laimėtoju. Nepritarti Žr. komentarą aukščiau dėl siūlymo Įstatymo projekto 88 str. 3 d. 78. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
122 Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose (įstatymo projekto 89 str.) numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis. Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais.
Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių. Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo (VPĮ 95 str.), kai yra ginčijami pirkimo rezultatai. Siūlytina pakeisti šiuos VPĮ 89 straipsnio punktus ir išdėstyti juos taip:
organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta pirkimo sutartis, kai:
<...>
1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio
sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos ; Pritarti iš dalies Pritariame dėl ūkio subjektų grupės narių įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nepritariame dėl tiekėjų įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą kol nėra teismo sprendimo, nes tiekėjo įrašymas į nepatikimų tiekėjų sąrašą turės skaudžias pasekmes tiekėjui, todėl manytina, kad jis neturėtų būti įrašomas į sąrašus tol, kol nėra galutinio sprendimo.
Be to, jeigu teismas vis tik tenkintų tiekėjo reikalavimus, tiekėjas galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė dėl perkančiojo subjekto sprendimo, atlyginimo. Tuomet nukentėtų ir pats perkantysis subjektas. Dėl subtiekėjo įrašymo į nepatikimų tiekėjų sąrašą žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 34. 79. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
21 99 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas ne tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties nepagrįsto nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo terminas, o tiekėjo teisės kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškinio senaties terminas, tad numeracija turėtų būti pakeista. 89 straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „99 straipsnio 3 dalyje“ turėtų būti pakeisti į „99 straipsnio 4 dalyje“
2016-04-07
2 LVK siūlomo papildymo reikalingumas grindžiamas tuo, kad procedūrų sustabdymas praktikoje yra tapęs vienu didžiausių trukdžių projektų atrankoje ir jų įgyvendinime. Siūlome papildyti VPĮ 98 str. 2 d. tokia formuluote:
“Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, nepriklausomai nuo to ar skundą paduoda dalyvaujantis ar nedalyvaujantis konkurse subjektas, laikytinas išimtinio pobūdžio laikinąja apsaugos priemone ir taikytinas tik itin išimtiniais atvejais”. Nepritarti
Įstatymo projekto
punktą: „1.
punktą: „1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:
a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;“ Kartu Civilinio proceso kodekso 4237 str. 1 d. (kuri perkelia Direktyvos 2007/66/EB 2 str. 5 d.) nustato, kad „t eismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą“. 81. Lietuvos verslo konfederacija 2016-04-07
3 Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015). Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.). Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas.
Siūlytina pakeisti 98 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu . Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją.“ Pritarti iš dalies
darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“
pagrindiniame komitete
2016-05-03
5 „VPĮ klas“ 19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas).
Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“
„Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“
„VPĮ kom“
., tiek „VPĮ klas“20 str . būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai.
Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“
„ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ , nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje . Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2016-05-03
3 „VPĮ klas“
konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė.
Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo
„sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip
konfidencialią. Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ klas“ 20 str. 3 d. , yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą.
pagrindiniame komitete
2016-05-03
4 „VPĮ klas“
kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ klas“ 20 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ klas“20 str. 4 d. .
4 d. . Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas) , būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2016-05-03
1 „VPĮ klas“ 22 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“.
Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
23 1 „VPĮ klas“ 23 str. 1 d. Siūloma redakcija : „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus) :<...>“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
25 1 „VPĮ klas“ 25 str. 1 d. Siūloma redakcija:
„Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio) .“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
28 3 „VPĮ klas“ 28 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata:
„ Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą .“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-04-04
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų damą reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę5. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau - Konkurencijos įstatymasj nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešiįjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1—3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte Nr. XIIP-3750 nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1-3 dalyse nustatytas sąlygas6.
Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3750 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų o atsisakyta , nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Taip pat siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nustatyti didesnį procentą10, pvz., 90. Pažymėtina tai, jog kita Projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nors ir be Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, turėtų labiau užtikrinti vidaus sandorių kontrolę, tačiau jos įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies
2016-04-04
5 Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“
veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas.
Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai. Pritarti iš dalies
2016-04-04
3 Projekto Nr. XIIP-3750 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo.
O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome: 3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo. 3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros. 3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Pritarti iš dalies Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas. Pritariame siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS). Nepritariame siūlymui dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakymo. Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas – mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pažymėtina, kad atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, tenka perkančiajai organizacijai. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, daugeliu atvejų sutikimai, kurių Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.).
Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą). 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04
2 Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės. Taigi, perkančiosioms organizacijoms sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr.
XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2016-04-04
865 Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies
straipsnių reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų.
Siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 83 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą tikrinti, ar nėra Projekto Nr. XIIP-3750 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3750 86 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančiosios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Nepritarti Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą.
Jeigu visais atvejais būtų tikrinama, ar nėra Įstatymo projekto 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas dokumentus, patvirtinančius subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, turėtų pristatyti tik po sutarties sudarymo, tačiau iki pradedant vykdyti pirkimo sutartį (šių dokumentų išėmimas užtrunka, juos gali reikėti tikslinti ir panašiai), perkančioji organizacija negalėtų skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Be to, priklausomai nuo pirkimo objekto, pasitelkti subtiekėjai gali vykdyti tik labai mažą dalį pirkimo sutarties, todėl jų kvalifikacija vykdant pirkimo sutartį nėra reikšminga. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-04-04
2 Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi.
Nepritarti Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus, nes jis taikomas atliekant pirkimus, skirtus gamybiniams procesams, ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu, jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis. 7. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30
1 Dėl viešųjų pirkimų planavimo. Pagal siūlomą Įstatymo projektą perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos , o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalis). Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, dabartinio teisinio reglamentavimo nustatytas terminas ( iki kovo 15 dienos ) yra priimtinas ir suderintas su kitomis planavimo procedūromis, kaip pavyzdžiui savivaldybės biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Laikantis teisės aktų reikalavimų, paprastai savivaldybės savo biudžetus tvirtina einamųjų metų vasario gale.
Viešųjų pirkimų planavimas, nesiremiant realiais asignavimais, gali iškreipti viešųjų pirkimų verčių skaičiavimą, lemti netinkamų pirkimų būdų parinkimą bei iš to sekančias kitas problemas. Manytina, kad viešųjų pirkimų planavime turėtų būti išskirtos centrinių valstybinio administravimo subjektų sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų ir šiai sistemai nepriklausančių perkančiųjų organizacijų grupės, kurioms būtų taikomas skirtingas reguliavimas, paliekant subcentrinėms perkančiosioms organizacijoms dabar galiojančius terminus. Pritarti
2016-03-30
4 Dėl vidaus sandorių. Įstatymo projekte nustatoma papildoma Direktyvoje 2014/24/ES nenurodyta bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje neiškelta sąlyga, kad vidaus sandorį galima sudaryti tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires. „Efektyvumo“ sąvoka kelia daugeliui perkančiųjų organizacijų nemažai klausimų, nenustatoma praktinių „efektyvumo“ įgyvendinimo nuostatų, o paliekama sąsaja tarp vidaus sandorio ir paslaugų pirkimo konkurencinėje aplinkoje. Įvertinus pastaruoju metu vis didėjantį teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų (savivaldybių) ir potencialių tiekėjų skaičių, bei šių ginčų nagrinėjimo trukmę, neabejotina, kad tokia įstatyminė nuostata šį skaičių tik dar labiau padidins, kels viešųjų administracinių išlaidų naštą, vilkins optimalių administracinių sprendimų, ypatingai įgyvendinant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje priėmimo procesą. Žinia, vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria daug pranašumų.
Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms, užtikrinama sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė ir palankesnės savivaldybių savarankiškųjų viešųjų paslaugų teikimo funkcijų įgyvendinimo sąlygos. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pažymėtina, kad vidaus sandoriai sudaromi su kita perkančiosios organizacijos statusą turinčia įmone, kurios teikiamų paslaugų/darbų kainas nustato savivaldybės tarybos. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t.t. Siekiant išvengti teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir ginant visuomeninį interesą bei remiantis išdėstytais argumentais, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies
2016-03-30
5 Dėl pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų terminų.
Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus nedelsdama, bet ne vėliau kaip likus
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikia visiems tiekėjams ir paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra
, supaprastinto pirkimo atveju –
. Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, šis terminas yra
, supaprastinto pirkimo atveju
. Kretingos rajono savivaldybės administracijos nuomone, pirkimo dokumentų patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų termino supaprastintų pirkimų atveju nustatymas ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tikrai nelems greitesnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų. Paprastai nė viena supaprastinto pirkimo procedūra neapsieina be tiekėjų prašymų paaiškinti, patikslinti pirkimo dokumentus, šiuo atveju tiekėjams paliekama itin mažai laiko „laiku“ pateikti šiuos klausimus, o perkančiosioms organizacijoms – į juos atsakyti.
Kompetentingo ir išsamaus paaiškinimo, patikslinimo paruošimas reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų įsigilinimo, neretai atsakant į tiekėjų klausimus būtina konsultuotis su kitomis institucijomis, gauti raštiškus jų atsakymus, pavyzdžiui, statybos darbų pirkimų atveju, būtina gauti projektuotojų paaiškinimus. Atsakinėjimo laikotarpio skaičiavimas kalendorinėmis, o ne darbo – kaip dabar įprasta - dienomis tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų atveju apsunkins perkančiųjų organizacijų darbą, įneš sumaištį, neretai vykdant pirkimus atsakymui paruošti liks viena darbo diena, klausimą paaiškinti, patikslinti, pataisyti gavus penktadienį arba šventinėmis dienomis. Žinia, procedūrinių taisyklių pažeidimas gali lemti pirkimo procedūrų nutraukimą arba sunkesnes, pavyzdžiui, pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pasekmes. Tai neigiamai atsilieptų panaudojant tiek nacionalines, tiek Europos Sąjungos investicijas. Todėl siūlytume palikti galioti dabartinį pirkimo dokumentų paaiškinimų/patikslinimų terminų skaičiavimą darbo dienomis, juolab, jog Viešųjų pirkimų tarnybai paliekamos 3 darbo dienos tikrinti skelbimus, pretenzijų nagrinėjimui išlieka 5 darbo dienos. Vadovaujantis proporcingumo principu, supaprastintų pirkimų atveju siūlome pirkimo dokumentų patikslinimus, paaiškinimus, pataisymus leisti paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Nepritarti Pažymėtina, kad 35 straipsnio 5 dalies nuostata nustato minimalų terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai.
Perkančioji organizacija gali nustatyti ilgesnį terminą atsižvelgdama į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, į nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą ar tiekėjų prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad 35 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai derinami su Įstatymo projekte nustatytais minimaliais pasiūlymų pateikimų terminais. Pavyzdžiui, supaprastinto atviro konkurso atveju, kai perkančioji organizacija paskelbia išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 7 dienos. Todėl būtų nelogiška nustatyti, kad dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Taip pat, dažnu atveju neprotingas terminas būtų ir 3 darbo dienos, nes įskaičiavus savaitgalius ir šventines dienas šis terminas būtų 5, 6 ar net 7 dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad derinant Įstatymo projektą su institucijomis, 35 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kuriam likus turi būti pateikiami dokumentų patikslinimai, paaiškinimai ar pataisymai supaprastintų pirkimų atveju, siūlyta trumpinti ir sutarta jį trumpinti iki 3 dienų, kaip ir nustatyta Įstatymo projekte. 10. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016-03-30 Dėl mažos vertės pirkimų. Pagal Įstatymo projektą, m ažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos turės atlikti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles.
Visus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus atsakingos institucijos turi priimti iki 2016 m. balandžio 18 d., tačiau kol kas mažos vertės pirkimų taisyklių projektas nėra parengtas ir pateiktas perkančiosioms organizacijoms susipažinti. Tikimės , jog nesusiklostys panaši situacija, kaip pavyzdžiui, atskira supaprastintų pirkimų tvarka nustatoma literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugoms dar nėra priimta šiai dienai. Klasikinio sektoriaus perkančiosios organizacijos, priešingai nei komunalinio sektoriaus perkančiosios organizacijos (pastarosioms paliekama nuostata pačioms tvirtintis mažos vertės pirkimų taisykles) nežino, kaip turės vykdyti mažos vertės pirkimų procedūras, kaip organizuoti ir planuoti darbą institucijos viduje. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymui, visi pirkimai, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, turės būti atliekami pagal naujo Įstatymo nustatomas taisy kles, todėl naujam viešųjų pirkimų reglamentavimo laikotarpiui turi būti pasirengta nuosekliai, perkančiosios organizacijos turi turėti pakankamai laiko įsigilinti į teisės aktų naujoves, turi turėti galimybę pareikšti pastabas, siūlymus. Pritarti iš dalies
2016-04-121
pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte mažos vertės pirkimams yra keliami daug mažesni reikalavimai nei supaprastintiems ar tarptautiniams pirkimams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ir atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą, turi būti reglamentuojami kaip įmanoma lanksčiau.
Svarbu pabrėžti, kad yra labai sunku nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie pradedamą mažos vertės pirkimą. Taip pat, atsižvelgiant į nuolat kintančią ekonominę situaciją bei situaciją rinkoje, manytina, kad šiuo metu pasirinkta forma, kuria įtvirtinami atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali neskelbti apie mažos vertės pirkimą, yra itin nelanksti, nes įstatymo pakeitimo procesas užsitęsia, todėl viešųjų pirkimų reglamentavimas gali nebeatitikti faktinės situacijos ir todėl perkančiosioms organizacijoms bus įstatymiškai sukuriamos kliūtys vykdyti pirkimų procedūras efektyviau ir greičiau. Taigi, manytina, kad racionaliau būtų numatyti, jog atvejus, kuomet perkančioji organizacija gali vykdyti mažos vertės pirkimą neskelbdama apie jį, įtvirtinti ne įstatyme, o Tarnybos parengtame įgyvendinamame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą
organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo
organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus atvejus. šio straipsnio-3 dalyje nustatytus atvejus. 3.
vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte į 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:
1) pirkime, apie kurį buvo skelbta, nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles išperkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.“
2016-04-126 Naujo viešųjų pirkimų ir pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto ir Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui.
CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį,
straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 53
4
.
6
4. Šio įstatymo
ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 20178
sausio 18 d. 75 . Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 108 . Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis. “. Taip pat, turi būti peržiūrėtos ir kitos su įsigaliojimu susijusios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 40
komisija 2016-04-11
Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m. vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas. Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos, dujų.
Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis. Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų paslaugų kainą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva 2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES), preambulės
valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Direktyva 2014/24/ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis, pavyzdžiui, sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio subjektams. Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių, pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsnį ir Pirkimu, atliekamu perkančiųjų subjektų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir 21 straipsnius. Nepritarti
2016-04-12
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgusi j Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose vykstančias diskusijas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 (toliau - Projektai), savo iniciatyva teikia poziciją dėl vidaus sandorių išimties. Konkurencijos taryba nėra vertinusi ūkio subjektų sudaromų vidaus sandorių poveikio ir teisėtumo, todėl toliau šiame rašte bus kalbama tik apie viešojo administravimo subjektų (pavyzdžiui, savivaldybių) sudaromus vidaus sandorius. Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus valstybės narės neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties.
Tokį vertinimą atitinka Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo nuomonė, išsakyta darbo grupėje, kurioje buvo parengti Projektai. Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 12 straipsnis, nustatantis vidaus sandorių išimtį, numato, kad vidaus sandoriams ši direktyva netaikoma. Taigi, įgyvendindamos minėtą direktyvą, valstybės narės gali pasirinkti taikyti viešųjų pirkimų taisykles vidaus sandoriams, nes šios direktyvos taikymas atvejams, kai toks taikymas neprivalomas, negali pažeisti direktyvos reikalavimų. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Konkurencijos tarybos vertinimu, vidaus sandoriai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įtvirtintą sąžiningos konkurencijos imperatyvą. Be to, vidaus sandorių įteisinimas Lietuvos įstatymuose yra ekonomiškai nepagrįstas, tai yra vartotojams žalinga priemonė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutarime vertino Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatą, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju.
Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. KT9-N5/2015 konstatuojamosios III dalies 5 punktas). leidėjas, laikydamasis iš Konstitucijos 46 straipsnio kylančių imperatyvų, be kita ko, jame įtvirtintų ūkinės veiklos tarnavimo bendrai tautos gerovei, sąžiningos konkurencijos, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo imperatyvo, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo srityje (kad būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti, taip pat kad keleivių vežėjų rinka nebūtų monopolizuota), taip pat nepaneigtų keleivių vežėjų lygiateisiškumo. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.
Kitoje byloje Konstitucinis Teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą, pagal kurią savivaldybės galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą neskelbdamos konkurso. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Konkurencijos taryba mano, kad minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros. Kaip teisingai nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos nuomone, analogiška taisyklė galioja ir vidaus sandorių atžvilgiu: vidaus sandorių reguliavimas turi būti toks, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę. Deja, vis gausėjanti praktika rodo, kad dabartinis vidaus sandorių reguliavimas, kurio Projektais iš esmės siūloma nekeisti, nesudaro sąlygų sąžiningai konkurencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytą vidaus sandorį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Šis teismas konstatavo, kad neatsižvelgusi į tai, jog atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Kaišiadorių rajono savivaldybė privilegijavo savivaldybės įmonę „Kaišiadorių paslaugos“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su savivaldybės įmone „Kaišiadorių paslaugos“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės sudarytas vidaus sandoris neatitiko Konstitucijos nustatytų sąžiningos konkurencijos reikalavimų. Konkurencijos taryba taip pat yra atlikusi Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimą. Jo išvados parodė tendenciją, kad mažiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios taiko konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams parinkti, tuo tarpu didžiausios paslaugų kainos vyrauja savivaldybėse, kurios šias paslaugas paveda teikti savo kontroliuojamoms įmonėms. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė nuo
organizuojamos konkurencingos procedūros palyginti su tomis, kuriose komunalines atliekas tvarkantis subjektas parenkamas konkurencingos procedūros būdu. Svarbu pabrėžti, kad sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas nėra savitikslis. Užtikrinus sąžiningą varžymąsi tarp ūkio subjektų, nauda dėl to tenka vartotojams.
Kaip yra teisingai pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: „<...> konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientu poreikiu patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jo g paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kaina. Nekonkurenciniu būdu parinktų Įmonių teikiamu paslaugu kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi“. (Taigi, perkant prekes, paslaugas ar darbus remiantis vidaus sandorio išimtimi, eliminuojama galimybė pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kuri pasireiškia optimalaus kainos ir kokybės santykio prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Šiuo atveju viešojo administravimo subjektai, sudarydami vidaus sandorius, neracionaliai naudoja viešąsias lėšas permokėdami už prekes, paslaugas ir darbus, kurie galiausiai naudojami teikiant viešąsias ir viešojo administravimo paslaugas gyventojams ir verslo subjektams. Tokiu būdu vartotojai dėl vidaus sandorių patiria žalą, viena vertus, netiesiogiai sumokėdami už prekes, paslaugas ir darbus didesnę nei rinkos kainą. Kita vertus, jie turi tenkintis prastesnės kokybės viešojo administravimo ir viešosiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, Konkurencijos taryba mano, kad vidaus sandorio išimtimi, nepažeidžiant konstitucinių imperatyvų, galima būtų pasinaudoti tik išimtiniu atveju.
Tai yra tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, atlikęs rinkos analizę bei sudaręs viešas, skaidrias, nediskriminacines sąlygas visiems tiekėjams varžytis dėl paslaugos teikimo, nesulaukia pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti gyventojams būtinos viešosios paslaugos teikimą. Tačiau tokiu atveju vidaus sandorio išimtis ne tik netenka prasmės, bet ir sukelia painiavą, kadangi savivaldybė šią pareigą gyventojams - organizuoti viešųjų paslaugų teikimą - minėtu atveju turės pareigą ir teisę įvykdyti vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymo bendrosiomis nuostatomis. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, Konkurencijos taryba siūlo iš įstatymo projekto išbraukti vidaus sandorio išimtį. Nepritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus,
Direktyvos 57 str. 4 d. g) punktas nustato, kad: „ Perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų....>“ Iš Direktyvos nuostatos matyti, kad Direktyva valstybėms narėms suteikia pasirinkimo laisvę dėl tiekėjų pašalinimo privalomumo dėl tiekėjo nepatikimumo. Tačiau, Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d.
teisę, o faktiškai įpareigoja perkančiąją organizaciją visais atvejais pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, jei per paskutinius trejus metus tiekėjas buvo pažeidęs viešąja pirkimo sutartimi, pirkimo sutartimi ar koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jei tai buvo laikoma esminiu pirkimo sutarties pažeidimu. Tokios nuostatos įtvirtinimas faktiškai nepalieka perkančiosioms organizacijoms kitos alternatyvos kaip tik formaliai taikyti Viešųjų pirkimų 45 str. 4 d. 6 p., visiškai neatsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, konkretaus pirkimo dydį, skubą ir kt., kas yra nesuderinama su Direktyvos tikslais. Vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo projekto 45 str. 6 d. perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti , ar bankrutuojantį ar likviduojamą tiekėją pašalinti iš pirkimo procedūrų, ar ne, o tuo atveju, jei su tiekėju praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminių pažeidimų – perkančioji organizacija tiekėją šalinti privalėtų. Aptariamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. nurodytas ribojimas neatitinka proporcingumo principo ir suteikia galimybes perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti savo teisėmis, proteguojant viešojo pirkimo dalyvius ir sudarant su jais viešojo pirkimo sutartis, net jei tokie tiekėjai yra bankrutuojantys ar likviduojami, objektyviai nepajėgūs įgyvendinti pirkimo sutarties, ir formaliai šalinant iš pirkimo procedūrų tiekėjus, su kuriais praeityje buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas atitinkamos sutarties nutraukimui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija gali pašalinti pašalin a tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete 2.
Seimo nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus,
įstatymo projekte įtvirtintas trejų metų terminas, per kurį tiekėjas privalo būti nepadaręs ankstesnių viešojo pirkimo sutarčių pažeidimų, atsižvelgiant į nuolatinį, dinamišką viešųjų pirkimų procesą, taip pat į įvairiais pirkimo sutarčių sudarymo, vykdymo ar kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per ilgas. Trejų metų ribojimas tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose vien dėl to, kad praeityje su tiekėju perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį, atitinkamam tiekėjui gali sukelti itin didelių ir neproporcingų nuostolių ar netgi privesti bendrovę prie bankroto, ypač jei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių tiekėjo veiklų. Taip pat trejų metų tiekėjų eliminavimo iš pirkimų procedūrų terminas savaime reiškia pasiūlos sumažėjimą, ypač jeigu atitinkamoje rinkoje veikiančių tiekėjų nėra daug. Tokiais atvejais, vienam iš nedaugelio rinkoje veikiančių tiekėjų apribojus galimybę dalyvauti perkančiųjų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitų tiekėjų siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos gali kilti dėl sumažėjusios konkurencijos. Tuo tarpu rinkos kainos pakilimas savaime sąlygoja papildomas išlaidas, kurios dengiamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar ES fondų, nors jų susidarymo galima išvengti. Tokia situacija nesuderinama su viešųjų pirkimų tikslais ir principais ar užsienio šalių praktika, kur kaip tik viešuosiuose pirkimuose siekiama skatinti vis didesnę konkurenciją. Atitinkamai, vertinant, kad siekiant pasiekti Direktyvoje nurodytus reguliavimo tikslus, taip pat suderinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų tarpusavio interesus, trejų metų terminas turėtų būti mažinamas iki vienerių metų ribojimo .
Taip pat vadovaujantis dabartinio Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p., subjektai, kurie gali priimti sprendimą dėl tiekėjo įtraukimo į taip vadinamuosius
„juoduosius sąrašus“ yra teismas arba, jei tiekėjas neginčija viešojo pirkimo
sutarties nutraukimo, pati perkančioji organizacija. Esant tokiam reguliavimui galima situacija, kai tiekėjas, su kuriuo perkančioji organizacija nutraukė viešojo pirkimo sutartį dėl neva padaryto esminio pažeidimo, šio nutraukimo neskundžia. Nepareikšti ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo tiekėjas gali dėl įvairių tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių (tokios priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, patiriamos teismo proceso ir bylinėjimosi išlaidos, tenkančios valstybei ir procesą inicijuojančiai šaliai, teismų krūvio padidinimas, ilgas ir neprognozuojamas bylinėjimosi procesas, perkančiosios organizacijos ir atitinkamą procesą inicijuojančio tiekėjo tarpusavio santykių pablogėjimas dėl prasidėjusių ginčų, reputacija viešojoje erdvėje ir kt.). Tokiu atveju, vienintelė institucija, faktiškai vertinanti, ar pirkimo sutarties pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis ar ne, yra pati perkančioji organizacija, kas akivaizdžiai neužtikrina, kad pažeidimas bus įvertintas tiksliai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentavimą (6.217 str.), jame nustatytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir siekiant išvengti išimtinai subjektyvaus požiūrio „ esminio “ pirkimo sutarties pažeidimo vertinime, tikslinga į atitinkamą procesą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, kaip už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi atsakinga institucija, turėtų teisę tvirtinti tiekėjų „juoduosius sąrašus“ bei įvertinti „ esminio sutarties pažeidimo “ buvimo faktą. Šiam tikslui pasiekti reikalinga, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančiajai organizacijai norint nutraukti sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo, išsamiai įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes, iš anksto duotų leidimą nutraukti tokią sutartį.
Tokiu būdu bus užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl esminio sutarties pažeidimo nebus išimtinai subjektyvus ir atitiks CK 6.217 straipsnio bei kitų teisės aktų ir principų reikalavimus, net jei tiekėjas ir dėl kokių nors priežasčių tokio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo neginčytų teisme.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius3 vienerius metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Perkančioji organizacija, norėdama nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, turi iš anksto gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą .“
pagrindiniame komitete
nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus, Kęstutis Daukšys, Eligijus Masiulis 2016-03-22
5 Argumentai: Viešųjų pirkimų įstatymo projekto straipsniu iš esmės yra suteikiama galimybė netaikyti tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų pagrindo, susijusio su ankstesniu viešojo pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris, kaip įvardijama Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d., apima visuomenės sveikatą ir aplinkos apsaugą.
Tokią Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 5 d. formuluotę būtina papildyti, numatant, kad viešasis interesas šio straipsnio kontekste taip pat apima ir tokius atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti nepertraukiamą prekių ar paslaugų teikimą. Tokia įstatymo formuluotė koreliuotų su šiuo klausimu išplėtota teismų praktika, kurioje pažymima, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai, taip pat nepertraukiamas pirkimo objekto tiekimas, kai jis būtinas tam tikroms socialinėms grupėms, pripažintini gintinu viešuoju interesu, nes jo neapginus atsirastų didesnė žala tam tikroms socialinėms grupėms ar reikšmingai visuomenės daliai. Atitinkamai, esant būtinybei skubiai ir nepertraukiamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, perkančioji organizacija turėtų tiesiogiai Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą galimybę netaikyti tiekėjo pašalinimo dėl ankstesnių pažeidimų procedūros ir sudaryti su juo sutartį, jei tiekėjas yra tinkamai kvalifikuotas ją įvykdyti. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.Perkančioji organizacija gali netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą ar atvejus, kai perkančiajai organizacijai būtina užtikrinti socialiai reikšmingo pirkimo objekto nepertraukiamą teikimą “. Apsispręsti pagrindiniame komitete
nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus,
doktrina“, leidžianti tiekėjams įrodyti patikimumą perkančiajai organizacijai prieinamomis priemonėmis, kuri iš esmės yra paremta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamu tiekėjams taikomų ribojimų proporcingumo reikalavimu. Siekiant deramai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat adekvatų tiekėjo galimos „reabilitacijos“ vertinimą, siūlytina, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, kad faktą, ar tiekėjas yra ėmęsis pakankamų priemonių, siekiant nekartoti atitinkamų pažeidimų, turi pripažinti ir įvertinti ta perkančioji organizacija, kuri su tiekėju nutraukė viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje tiekėjo atžvilgiu taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 45 str. 4 d. 6 p. Siekiant išvengti situacijos, jog perkančiosios organizacijos, kurios praeityje buvo sudarę viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, dėl įvairių subjektyvių priežasčių, nesusijusių su realiomis tiekėjo galimybėmis, atsisako pripažinti tiekėjo priemones pakankamomis, siūlytina Viešųjų pirkimų tarnybai pavesti kontroliuoti tokių sprendimų priėmimo ir tvirtinimo procedūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 45 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
„2) Sprendimą dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju priima perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį, pirkimo ar koncesijos sutartį dėl esminio viešojo pirkimo sutarties pažeidimo. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka yra teikiamas tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl tiekėjo įrodymų pakankamumo šio straipsnio 4 dalies 6 punkto atveju yra skelbiamas viešai.“
pagrindiniame komitete
nariai Kęstutis Bartkevičius, Arvydas Mockus,
įstatymo projekto 99 str. 4 d. įtvirtintas 30 dienų ginčijimo terminas yra neprotingai trumpas ir neužtikrinantis tiekėjų teisės į efektyvią ir veiksmingą teisminę gynybą. Pažymėtina, kad, nors pirkimo procedūros sudarius viešojo pirkimo sutartį ir yra pasibaigusios, tam tikrais atvejais tiekėjas gali turėti interesą kreiptis į perkančiąją organizaciją, tikėdamasis gauti perkančiosios organizacijos sprendimą pagrindžiančius įrodymus, išsamius motyvus. Nors ikiteisminė apskundimo tvarka šioje stadijoje ir nebetaikoma (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 99 str. 1 d.), tiekėjas gali turėti interesą derėtis su perkančiąja organizacija, dalyvauti susitikimuose ir, esant galimybei, taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją, pasiūlyti galimus jos sprendimo variantus. Akivaizdu, kad 30 dienų terminas tokiems veiksmams atlikti objektyviai yra nepakankamas. Dėl šių priežasčių pirkimo sutarties nutraukimo ginčijimui tikslinga nustatyti bent jau perpus trumpesnį terminą, nei pirkimo sutarties pripažinimui negaliojančia, t. y. trejų mėnesių terminą.
Per tokį laikotarpį tiekėjams būtų sudaryta objektyvi galimybė mėginti derėtis su perkančiąja organizacija, o deryboms nepavykus – surinkti ieškinio pareiškimui reikšmingus įrodymus, įvertinti savo pozicijos pagrįstumą ir suformuluoti atitinkamus reikalavimus teismui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per
tris mėnesius nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“
nustatyti, kad perkant ekologiškus (jiems prilyginamus) žemės ūkio ir maisto produktus, perkančiosios organizacijos galėtų taikyti supaprastintų pirkimų procedūras, privalomai apie juos neskelbiant. Tokios procedūrinės lengvatos ženkliai supaprastintų pirkimų procedūras ir perkančiosios organizacijos galėtų lengviau ir paprasčiau įsigyti šviežių ir ekologiškų maisto produktų. O tai skatintų ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, vietinės ekologinės žemdirbystės vystymąsi, gerintų vietos ūkininkaujančių asmenų verslo aplinką. Toks pasiūlymas buvo teiktas įregistruojant įstatymo projektą XIIP-3126. Kadangi šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas – tai tokios nuostatos siūlomos ir į šį įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip tik šiuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad maitinimo paslaugų konkursus visoje Lietuvoje iš esmės laimi tik 3 tiekėjai. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 69 straipsnio 6 dalį nauju 2 punktu: „2) iš žemės ūkio veiklos subjektų perkami ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai arba nacionalinės kokybės produktai ikimokyklinių, priešmokyklinių ugdymo įstaigų vaikų, mokinių, sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, karių, socialinių paslaugų įstaigų globotinių maitinimui.“
straipsnio 6 dalies 2-10 punktus laikyti 3-11 punktais. Apsispręsti
Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Š ia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“. Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „ nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei “ . Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams “, ir primenama, kad „ valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą
“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „
tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas.
Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi.
<...>
Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus
“. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl
įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad
„Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių
atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47) .
pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas. Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „
sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“
pagrindiniame komitete
2016-05-03
12 Argumentai:
LRV nutarime Nr. 654 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, kreditinių ir debetinių dokumentų bei avansinių sąskaitų teikimo naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis“ pateikiama rekomendacija gali būti klaidinančiai interpretuojama kaip privalomumo teikti/gauti sąskaitas išimtinai per VĮ registrų cento tvarkomą informacinę sistemą „E. sąskaita“.
nedviprasmiškas ir visų vienodai suprantamas sąvokas, siūlome sąvoka
„Informacinė sistema „E. sąskaita““, pakeisti į sąvoką „Elektroninių sąskaitų
informacinė sistema“. Manome, šį sąvoka tinkamesnė, nes apibrėžia informacinės sistemos paskirtį, netapatinant jos su konkrečia informacine sistema. Atitinkamai siūloma sąvoka turi būti naudojama ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projekte. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
ir ją išdėstyti taip:
sistemą „E.sąskaita“ Elektroninių sąskaitų informacinė sistema
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), ir pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete 9.
Seimo nariai Andrius Palionis, Gintautas Mikolaitis, Antanas Nesteckis, Vytautas Saulis, Darius Petrošius 2016-05-05 Argumentai: Viešojo pirkimo metu perkančiosios organizacijos siekia palankiausiomis sąlygomis (vertinant ekonominio naudingumo kriterijumi) įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 17 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo. Siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei užtikrinti perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, būtina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog prekės, paslaugos ar darbai būtų įsigyjami tiesiogiai iš jas teiksiančių dalyvių. Tokiu būdu bus išvengiama tarpinių pardavėjų. Prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyjami palankiausiomis sąlygomis. Todėl siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyti, jog Dalyvis galėtų pasitelkti subtiekėjus ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
ir ją išdėstyti taip:
dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Dalyvis subtiekėjus gali pasitelkti ne didesnei nei 70 procentų pirkimo sutarties daliai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2016-05-11 (1)219 4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo naujos redakcijos (toliau – Įstatymo projekto) 2 str. 19 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 19 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:
„4) jis neatitinka kitų nei nurodyta šio straipsnio 21 dalyje viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų;“ Pritarti
2 40 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 40 d. sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 40 d. ir ją išdėstyti taip:
“ Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge , kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas :
riboto konkurso, skelbiamų derybų, arba inovacijų partnerystės būdu šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės. ”
2 48 Argumentai: Siekiant suderinti Įstatymo projekto vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vartojamomis sąvokomis, tikslinga papildyti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 48 d. ir ją išdėstyti taip: „48.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse , Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
2016-05-11
2 Argumentai: Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatomis perkeliamos Direktyvos 5 str. 2 d. ir preambulės 20 p. nuostatos, pagal kurias perkančioji organizacija neįgyja teisės sudaryti sutartis savo vardu, todėl šios nuostatos nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Šios nuostatos tikslas tik leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkančiosios organizacijos padaliniams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.). Todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma Įstatymo projekto 5 str. 2 d. nuostatą tikslinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Kai perkančioji organizacija yra sudaryta iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai tam padaliniui.
Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiosios organizacijos padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiosios organizacijos pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles) :
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;
eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“
2016-05-11
7 Argumentai: Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 5 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 5 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą
„kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto
5 straipsnio 7 dalį patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti S udarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo
negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba. Todėl siekiant Įstatymo projekto nuostatų aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacoijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos . Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “. Pritarti
2016-05-11
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabą, kad ekspertai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl 19 straipsnio 2 dalies nuostatos susijusios su ekspertų kvietimu, nėra šio straipsnio „Viešojo pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai“
2016-05-11
3 Argumentai: Įstatymo projekto
asmenų – Komisijos pirmininko ir bent dviejų komisijos narių. Įstatymo projekto 19 str.
Įstatymo projekto 19 str. 5 d. nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus ir 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas galės būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas būtų lemiamas. Tokia situacija nėra pateisinama Komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 19 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių , o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai
Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str.). Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas.
Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas Įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Komisiją sudariusi organizacija Perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“
2016-05-11
23 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 84 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 20 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: “3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas
Atsižvelgiant į Teisės departamento 15 pastabą, kuri nustato, kad 22 str.
ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, taip pat, kad į Įstatymo projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, turi būti numatyta atitinkama išimtis Įstatymo projekto 22 str. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos
„E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai
pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“
2016-05-11
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai netektų dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ar pan.), ir į tai, kad vertinamos ne tik perkančiosios organizacijos paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, tikslinga papildyti 22 str. 9 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius , žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose.
Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai, tiekėjo dokumentai ir išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“
2016-05-11
Argumentai: Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga papildomai patikslinti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. 5 p. Įvertinus Socialinių įmonių asociacijos siūlymą padidinti Įstatymo projekte nustatytą rezervuotų supaprastintų pirkimų procentą nuo 2 ℅ iki 4 ℅ praktinį įgyvendinimą, kai pagal 2014 m statistinius duomenis socialinių įmonių pajamos siekė 1,37 mln. EUR, kas sudarė tik 0,07 ℅ nuo 2014 m. supaprastintų pirkimų vertės (kuri siekė apie 2 mlrd. EUR), nėra tikslinga didinti šią ribą iki 4 ℅, paliekant 3 ℅ rezervuotų supaprastintų pirkimų ribą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei;
3) tiekėjui, kuriame dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
4) tiekėjui, kuri ų o dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ;
kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. 2.
organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip23 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti pagal šio straipsnio 1 dalį šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkio subjektai negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą. 2. Steigiant Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams, mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms. Vykdan t mažos vertės pirkimus ne per CPO perkančiajai organizacijai sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos pildymo, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalav imas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pati perkančioji organizacija nuspręstų, ir jeigu jai ekonomiškiau ir racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, galėtų pirkti įprasta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 24 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovaujantis šiuo įstatymu patvirtintas taisykles.
Atliekant mažos vertės pirkimus, gali būti netaikomos šio įstatymo II skyriaus, išskyrus 25, 30, 33 straipsnius ir 56 straipsnio 1 dalį, III skyriaus, 74– 79, 81– 83, 84 straipsnio 1–3 dalių 1, 2 ir
, 85 straipsnio 1 dalies nuostatos. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“
2016-05-11
1 Argumentai: Įstatymo projekto
kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama, kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti.
Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos kovo
, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“
2016-05-11
3 4N Argumentai: Įstatymo projekto
tik esant tam tikroms sąlygoms ir viena iš jų, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, t.y. kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant mažinti administracinę naštą, siūloma nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, kai numatoma pirkimo vertė yra mažesnė kaip 10 000 eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų išbraukti 69 str. 6 d. 10 p. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. nauju 4 punktu: „4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Išbraukti Įstatymo projekto 69 str. 6 d. 10 p. „
10) prekės, paslaugos ir darbai, kai pirkimo sutartis sudaroma
Atsižvelgiant į tai, kad Audito komiteto pasiūlymu Nr.
Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) informacija apie šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 8 daly j s e nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“
2016-05-11
42 Argumentai: Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 punkto nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 47 str. 3 d. paskutinę pastraipą: „Kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku arba jos svarba tinkamų pasiūlymų parengimui yra nedidelė, iš perkančiųjų organizacijų terminų pratęsti nereikalaujama“. Direktyvos nuostata nustato, kad valstybė narė negali reikalauti iš perkančiosios organizacijos pratęsti terminą tais atvejais, kai papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 39 str. 5 d. antrasis sakinys kalba apie Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 1 p., o ne 2 p. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekto
str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o
„significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje
C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu buvo padaryta esminių reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“ Pritarti 19.
vertinimo bendruosius principus
Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 56 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga Įstatymo projekto 44 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai. 2. Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str.
netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 1 ir 3 d. nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 44 str. ir jį išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53–55 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;
2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniu;
3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;
organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje ;
5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą.
Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti . ;
6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. “
sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. 3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams , įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą , ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ar šių dokumentų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus duomenis patikslinti, papildyti, paaiškinti ar naujai pateikti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys.
į Teisės departamento pastabą bei į tai, kad taisytinas yra 45 str. 1 d.
1 d. 7 p. bei į tai, kad kitos valstybės tiekėjas gali būti nuteistas pagal kitos valstybės teisės aktus, bei siekiant išvengti skirtingo nusikalstamų veikų interpretavimo taikant projekto nuostatas, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 1 d. 7 p. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 2d. 3p. ir 45 str. 3 d. 3. Įstatymo projekto 45 str. 3 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 2 d. trečią pastraipą: „Šis dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas“. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata nesiejama su mokestinės prievolės pasibaigimu, bei, atsižvelgiant į tai, kad vadovaudamasi Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu, Nr. VA-67, nuostatomis, VMI išduoda pažymą, kad mokesčių mokėtojas šių taisyklių nustatytais atvejais nėra skolingas, kai mokesčių mokėtojas turi:
atidėtas/išdėstytas
pagal pasirašytą privatizavimo sutartį
atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartį
pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą
pagal bankroto procedūros metu pasirašytą ir nustatyta tvarka patvirtintą taikos sutartį
remiantis kitais teisiniais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti tiekėjo nepašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, numatytą Įstatymo projekto 45 str. 3 d. 3 p. 4. Įstatymo projekto 26 str. 3 ir 4 d. turinys yra susijęs ne su tiekėjo dalyvavimu, o su konkurencijos pažeidimu, t. y., kokių priemonių perkančioji organizacija turi imtis, kad dėl tiekėjo dalyvavimo pasirengiant pirkimui nebūtų konkurencijos pažeidimo ir kaip turi būti nustatoma, ar yra konkurencijos pažeidimas ar nėra bei kokiomis aplinkybėmis tiekėjas pašalinamas ir pirkimų procedūros. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 5. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio situacijos, kur procedūros gali būti pakartotos ir įsitikinta priimtų sprendimų teisingumu arba į interesų konfliktą patekęs asmuo neturėjo sprendžiamojo /lemiamo balso, neturėtų būti laikomos kaip neištaisomos. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 4 d. 2 p. 6. Performuluoti Įstatymo projekto 45 str. 5 d. nuostatą būtina, kad perkančioji organizacija negalėtų taikyti išimties tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ir tie tiekėjai, kurie neatitinka pašalinimo pagrindų. 7.
į Teisės departamento 35 pastabą, bei siekiant suderinti šiuo metu galiojančių kitų įstatymų ir Įstatymo projekto nuostatas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 45 str. 6 d. 4 p. 8. Siekiant teisinio aiškumo reikėtų patikslinti 45 str. 8 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 45 str. ir jį išdėstyti taip: „
tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49, 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:
1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;
2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;
3) sukčiavimą, nusikalstamą bankrotą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą;
4) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;
5) nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
6) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;
7) nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose teisės aktuose , kurį atliko kitos valstybės tiekėjas.“. 2.
atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, kai:
1) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio
atveju –galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus. 3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros :1) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose dalyje;
2) pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija apie tai arba turi kitų nei šios dalies 1 punkte paminėtų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą.
Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu , išskyrus atvejus, kai :
1) tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu savo įsipareigojimus; a
2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų); b
skolingu pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus;
buvo per vėlai informuotas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad ir dėl to nespėjo iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti privalomo susitarimo mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies31 punkto nuostatas . Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo
minėtus įsipareigojimus ;“
įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sumokėjimu. 4.
4Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros,
jeigu jis :
su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurenciją, ir perkančioji organizacija dėl to turi pagrįstų įrodymų;
pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms ;
pažeista konkurencija, kaip apibrėžta nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;
pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jei į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms ;
pažeista konkurencija, kaip apibrėžta nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;
pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45, 46 straipsnių reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;
pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
yra neįvykdęs viešojo pirkimo, pirkimo ar koncesijos sutarties, sudarytos su perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. 5.
šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies
gali nepašalinti netaikyti privalomų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros sąlygų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalyje tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. 6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
1) yra pažeidęs šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
2) yra bankrutavęs, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši;
to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį.
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai;
sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai .
Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių pažeidimų:
pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip 1 metai;
sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;
c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dalyvio, turinčio balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, jeigu nuo administracinės nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, jeigu nuo nuobaudos paskyrimo praėjo mažiau kaip vieni metai yra baustas už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, kai už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai . 7.
bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų. 8. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1 dalį, 4 dalies 6 punktą ir ar6 dalį dalies 1, 3 ir 4 punktus , perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros esant visoms šioms sąlygoms kartu:
1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad siekdamas įrodyti savo patikimumą jis ėmėsi bent vienos atitinkamos priemonės atitinkamų priemonių , įskaitant:
a) savanorišką nusikalstama veika ar pažeidimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą;
b) bendradarbiavimą, aktyvią pagalbą ar kitas priemones, padedančias ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą;
c) technines, organizacines, personalo valdymo priemones, skirtas tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;
2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.“
2016-05-11
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 47 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 47 str. ir jį išdėstyti taip:
organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką . 2. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme , EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1),4745 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką , perkančioji organizacija taip pat priima kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką
2016-05-11
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra tokios sąvokos „bendra atsakomybė“, todėl yra neaišku, kokia atsakomybė (solidari, subsidiari ar kitokia) turėtų būti taikoma asmeniui, kurio pajėgumais remiamasi. Tikslinga įtvirtini Įstatymo projekte šio asmens solidarią atsakomybę. Siekiant suderinti teisės aktų normas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 48 str. 4 d.
4 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 48 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.“
2016-05-11
11N Argumentai: Projekto 50 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, kaip įrodymą gali reikalauti pateikti „per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovo pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami“. Manytina, kad reikalaujant kartu su atliktų darbų sąrašais pateikti užsakovų pažymas nesudarant tiekėjams kitos alternatyvos, kelia riziką, jog tiekėjų dalyvavimas konkurse ir atitikimas kvalifikacijos reikalavimams gali priklausyti nuo trečiosios šalies geranoriškumo, bet ne nuo faktinio tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo. Galima situacija, kai tiekėjas, pateikęs deklaraciją, įrašomas pasiūlymų eilės pirmoje vietoje, tačiau užsakovas jam nepateikia tokios pažymos. Taip pat gali pasitaikyti atvejis, kai tiekėjas dalyvauja perkančiosios organizacijos, kuri pati buvo anksčiau sėkmingai įvykdytos sutarties užsakovas, todėl nepateikdama tiekėjui pažymos, pati gali įtakoti konkurso rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad 50 straipsnio 7 dalies 2 punkte, patvirtinant sėkmingai atliktas paslaugų pirkimo sutartis užsakovų pažymų nėra prašoma. Galiojančioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje yra analogiškas reikalavimas dėl užsakovų pažymų apie sėkmingai įvykdytas darbų pirkimo sutartis pateikimo, tačiau nurodoma, kad „prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų“. Taigi tiekėjui nepateikus užsakovo pažymos, galimi kiti tinkamos tiekėjo kvalifikacijos įrodymo keliai.
Įrodymams dėl sėkmingai įvykdytų paslaugų pirkimo sutarčių, vadovaujantis galiojančia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, tiekėjai, nesant užsakovo pažymų, gali pateikti tiekėjų deklaracijas. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turi galimybę išsiaiškinti su tiekėjo nurodytu užsakovu, kodėl šis nepateikė pažymos, ir ar sutartis iš tiesų buvo sėkmingai įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytus pastebėjimus, kad perkančiosios organizacijos ne visada išduoda tiekėjui reikalingas pažymas, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 50 straipsnį 11 dalimi:
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 50 str. nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą pažymą apie tiekėjo atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis .“
2 Argumentai: Įstatymo projekte ribojimas atlikti pirkimus taikant sąnaudų ar kainos kriterijų nustatomas siekiant spręsti mažiausios kainos tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus dominavimo v iešųjų pirkimų praktikoje problemą. Kadangi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai, nukenčia viešojo pirkimo objekto kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Pažymėtina, kad kainos kriterijus nėra tapatus sąnaudų kriterijui. Taikant sąnaudų kriterijų atsižvelgiama į produkto gyvavimo ciklo metu (nuo produktui skirtų žaliavų išgavimo iki produkto utilizavimo) patiriamus kaštus. Pavyzdžiui, apskaičiuojant spausdintuvų įsigijimo kaštus gali būti įtraukiama prekės įsigijimo kaina, rašalo, elektros sunaudojimo, atliekų pašalinimo sąnaudos. Skirtingoms kaštų kategorijoms suteikiami lyginamieji svoriai, o bendras kaštų įvertinimas apskaičiuojamas panašia tvarka kaip ir geriausias kainos ar kaštų ir kokybės santykis.
Atsižvelgiant į tai, kad sąnaudų kriterijus yra naujas ir su jo taikymu nesiejama ydinga praktika, manytina, kad šio kriterijaus taikymo ribojimas netikslingas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų , kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“
2016-05-11
9 Argumentai: Įstatymo projekto 41 str. 3 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto
patikslinti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 53 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.<...>“
2016-05-11
1 Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 56 str. 2 d. 3 p. perkančioji organizacija tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkančioji organizacija laiko netinkamu.
Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkančioji organizacija, visus pasiūlymus pripažinusi netinkamais, viešąjį pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime. Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslingiau papildyti ne Įstatymo projekto 44 str., o patikslinti 56 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „
suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“ Pritarti 27.
projekte įtvirtintą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad perkančiajai organizacijai leidžiama derėtis ir su tais tiekėjais, kurių pirminiai pasiūlymai visiškai neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, kadangi nėra iš pradžių patikrinami, o atitikti minimalius reikalavimus turi tik galutiniai pasiūlymai. Tikslinga papildyti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5p., kad būtų aišku, jog derėtis galima tik su tuo tiekėju, kurio pirminis ir vėlesni pasiūlymai buvo įvertinti ir atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 62 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip: „5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus , šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2016-05-11
2 Argumentai: Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų, ir pirkimo sutarties sąlygų , siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.
Atliekant pirkimą derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų ir pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos.“
2016-05-11
24 Argumentai: Įstatymo projekto
jie atitinka Direktyvos 2014/24/ES 30 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „ request
“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos
2014/24/ES 30 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“ ) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“ ) (žr. Direktyvos 2014/24/ES 30 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 66 str. 2 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 66 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius , kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;“
2016-05-11
Argumentai: Įstatymo projekto
sutarties sudarymas. 1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 84 str.
reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 84 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 84 str. 2 d. 2. Teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 84 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis). Buvusias 84 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir
Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti , ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui . Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajai organizacijai skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę.
Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne - sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma Įstatymo projekto 84 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 84 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 84 str. ir jį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas
sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. 2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis , arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio
preliminariąją sutartį.
Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnyje, perkančioji organizacija turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos. 34 . Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. 45 .
4
5. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. 56 . Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;
2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;
3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;
4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;
5) dokumentų saugojimo paslaugų;
6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;
7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;
8) investicijų projektų įgyvendinimo;
9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p.
1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;
10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkančioji organizacija tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. 67 . Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau. 78 . Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). 89 . Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 910 .
9
10. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto
nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 85 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 88 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;
2016-05-11
2 Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais, tikslinga Įstatymo projekto 86 str. 2 d. papildyti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 86 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus
Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 73 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 88 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų, laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 88 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“. Pritarti
2016-05-11
1 Argumentai: Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 89 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str.
tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 48 str. 4 d. atvejį, kai perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 45 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 89 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalį , jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:
1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Siūlytina Įstatymo projekto 98 str. 3 d. aiškiau nustatyti atvejus, kada gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo , išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu
tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr.
straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 102 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio
89 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“
1031 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 103 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 84 straipsnio89 dalies, 100 straipsnio 2 dalies ar 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“
1041 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 32 Įstatymo projekto 84 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 84 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 104 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalies, 53 straipsnio 8 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 1 ir89 dalių, 99 straipsnio, 100 straipsnio 2 dalies, 101 straipsnio 2 dalies,
2016-05-114 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiama Įstatymo projekto 53 str. 2d., atitinkamai turi būti pataisytas Įstatymo projekto 4 str. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo
išdėstyti taip: „2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų , kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.“
2016-05-116 Argumentai: Naujo Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, susijęs su naujuoju viešųjų pirkimų reglamentavimu. Taip pat būtina pabrėžti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui.
CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas ir su juo susiję lydintieji įstatymų projektai įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalį,
straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 53
4
. Šio įstatymo
ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 75 .
7
5. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 86 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 97 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 108 . Iki 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Perkančiosios organizacijos iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d., atitiktį šio įstatymo reikalavimams pagrindžiančius dokumentus ir vidaus sandorių sutartis. “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas
Audito komitetas
DĖL
2016-12-21 Nr. 141-P-55(8)
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Naglis Puteikis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė Daugirdė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėjas Laurynas Bilkis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento l.e.p. patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, VĮ CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos teisininkė Rūta Babianskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė Kazlauskienė, UAB Verslo aptarnavimo centro atstovė M egana Margytė-Maksimiak. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07
172 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto (toliau – Projekto) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad p erkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo
diskutuotinos.
Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. Pritarti Žr. 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-07
34
dalies 4 punktas rašytinas iš naujos eilutės. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
15 Projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
1 Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas.
Taip prie sąlygos sakinio
„jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina
visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
3
dalis dėstytina iš naujos eilutės. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
2 Projekto 84 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
2 Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“.
Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-07
1 Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai).
Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja.
Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 73 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti iš dalies Žr. 19 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Dėl viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo niekinėmis:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ES Direktyvos 2007/66/EB 13 preambulę apie pirkimo sutarčių negaliojimą teigiama, kad „<...> Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija“. Nepriklausoma peržiūros institucija Lietuvoje - apygardų teismai. Projekto 98 str. 1 d. 3 p.,
kreipiamasi į apygardos teismus, kurie savo ruožtu pripažįsta arba ne sutartis negaliojančiomis. Tam tikrais atvejais, ypač dėl viešojo intereso tikslų, apygardų teismai vietoj sutarčių negaliojimo gali taikyti alternatyvias sankcijas (baudas ar sutarties trukmės sutrumpinimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lobistų kontora „Vento Nuovo“, 2016-11-24
Lobistų kontora Vento Nuovo teikia pasiūlymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (XIIP - 3750 ES (2)) 47 str. įgyvendinimo. Įstatymo
Kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Iki šiol tiekėjai galėjo pateikti ne tik konkretų Perkančiosios organizacijos nurodytą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, bet ir kitus, tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių, įrodymus. Priėmus įstatymą lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus bus galima pateikti tik supaprastintuose pirkimuose ar šio įstatymo 2 priede nurodytuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada, kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės, vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą, būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams, ar didžiajai jų daliai, nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, gali susidaryti sąlygos neadekvačiam tiekėjų diskriminavimui. Pereinamojo laikotarpio, prisitaikyti prie naujų reikalavimų trūkumas gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir bendrai pirkimų efektyvumui. Siūlome numatyti, kad iki 2017 m. spalio 1 d perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos priimti iš tiekėjų ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 3 straipsnį nauja dalimi ir išdėstyti ją taip: „<...>
straipsniu, reikalaudamos, kad tiekėjai pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad jie laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, privalo priimti ir kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jų siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.“ Nepritarti Siūlomas pakeitimas susijęs su Direktyvos 2014/24/ES, kuri turėjo būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę dar 2016 m. balandžio 18 d., 62 straipsnio įgyvendinimo termino nukėlimu. Dėl šios priežasties siūlymui negali būti pritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įstatymo projekto iniciatorių paaiškinimais, nuostata „ lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką “ turėtų būti suprantama taip, kad jeigu tiekėjas įstatymui įsigaliojus iškart ėmėsi veiksmų, tam kad gautų reikiamą sertifikatą, o perkančiosios organizacijos nustatytas terminas (skaičiuojant nuo įstatymo priėmimo) yra toks, per kurį sertifikavimo įstaiga objektyviai negali išduoti sertifikato, tokiu atveju tai ir būtų ta nuo tiekėjo nepriklausanti objektyvi priežastis, kuri leistų pateikti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. 2.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-11-30
Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (toliau - Asociacija) savo narių prašymu ir iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) ES (toliau - Projektas) vertinimą dėl vidaus sandorių tikslingumo.
<...>
Vertinant aukščiau pateiktas pastabas ir argumentus, Asociacijos nuomone, teikiamo Projekto Straipsnyje nėra nustatyta efektyvių ir realių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl Asociacija pritaria Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadoms, jog būtų tikslinga visai atsisakyti vidaus sandorių. Jeigu neįmanoma nustatyti skaidrios ir efektyvios sąžiningumo prevencijos - nuostatą reikėtų eliminuoti. Pritarti Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 3. Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, 2016-11-30
Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas tiekia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas. Nepritarti Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 4.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-11-30 Taip pat Asociacija siūlo atsisakyti formalių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų vidaus sandorių sudarymui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant įgaliojimus atlikti vidaus sandorių vykdymo kontrolės funkciją, o vidaus sandorio sudarymui patvirtinimų (sutikimų) suteikimo funkciją perduoti Konkurencijos tarybai, kuri įvertintų ir sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
<...>
Nepritarti Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 5. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2016-12-12
Argumentai:
<...>
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai.
Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų. Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. <...> Pasiūlymas:
Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas; 2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip
atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiama s kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija ). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus. Apsispręsti pagrindiniame komitete 6.
Lietuvos įmonių projektavimo asociacija, 2016-12-20
Argumentai: Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) narių prašymu ir iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto
(toliau - projektas) vertinimą dėl pirkimo objektų skaidymo į dalis. Stebint viešųjų pirkimų tendencijas, Asociacija pastebėjo, kad nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas projektavimas ir statyba yra dirbtinai apjungiamas nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Manome, kad toks viešųjų pirkimų modelis nėra tinkamas, skaidrus ir tuo pačiu iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už projekto sprendinius. Tuo tarpu kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Manome, kad tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui, kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Be to užsakovas apmoka projektuotojui už tinkamai suteiktas projektavimo paslaugas kas iš karto suponuoja interesų konfliktą. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, manome, kad būtina sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, todėl siūlome nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus statybos darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi.
Svarbu paminėti, kad siekiant sąžiningos konkurencijos bei teisingos ir sąžiningos atsakomybių pusiausvyros tarp projektuotojų ir rangovų, perkant projektavimo paslaugas būtina nurodyti, kad projektavimo paslaugų tiekėjas ar su juo susiję asmenys, negali dalyvauti to paties objekto rangos konkurse, t. y, kad tas pats tiekėjas, kuris parengė statinio projektą, negalėtų teikti pasiūlymo statybos rangos pirkime. Pasiūlymai:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautini ai pirkima i ir supaprastinti pirkimai, kai perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o kiti supaprastint i ar šio įstatymo 2 priede nurodyt i socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkima i gali būti atliekam i skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis.“
straipsnyje nauja redakcija dėstomą 27 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tais atvejais, kai Pirkimo objektas skaidomas pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus – projektavimas ir statyba, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo, kad tas pats tiekėjas ar su tiekėju susiję asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje ar susijusioje per organus ar valdymo organus trečioje įmonėje, taip pat gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, negali pateikti pasiūlymo daugiau nei vienam etapui. Jei projektavimo etapas yra išskaidomas į kelias projektavimo stadijas, etapus ar dalis jis yra laikomas kaip vienas etapas.“
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-11-25
Argumentai: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai. Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu. Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta.
Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų. Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.
Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 2. Seimo narys D. Kreivys, Seimo narys A. skardžius, 2016-12-15
N Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus). Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 98 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę. Pasiūlymas:
Pasiūlymai:
98 straipsniu:
„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos
vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
laikyti 99-105 straipsniais.
Pritarti iš dalies Žr. Seimo Audito komiteto 28 pasiūlymą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2016-12-21
12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Audito komiteto 3 pasiūlymas ), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) , ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo išimtį , ir vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“ Pritarti 2.
Seimo Audito komitetas, 2016-12-21
17 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Audito komiteto 28 pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant projekto nuostatas patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus dvejus metus;“
3Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
Argumentai: Pritariant Seimo narių A. Bilotaitės ir A.
Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymui ir jame išdėstytai argumentacijai, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnį: „
vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.
Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3. Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. “
numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
4Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla
abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
5Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
4 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Toks reglamentavimas didina perkančiosios organizacijos administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai laikytinos konfidencialios informacijos (t. y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs). Įvertinus tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes, jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties
sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų , kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis) , tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“
6Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
2 Argumentai:
perkančiajai organizacijai numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkančioji organizacija pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įvertinti perkančiosios organizacijos poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis
funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkančiosioms organizacijoms, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą).
viešųjų pirkimų procedūras, siūlytina nustatyti, kad mažos vertės pirkimai gali būti atliekami ne CVP IS priemonėmis, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra 10 000 Eur. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose punkte ,
, ar
dalyse dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas , 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, dažnu atveju vykdant viešuosius pirkimus statybos ir projektavimo darbai nėra skaidomi. Toks viešųjų pirkimų modelis yra ydingas, nes konkursuose dominuojančią padėtį turi rangovai, o ne projektuotojai. Iš praktikos žinoma, kad rangovas, kaip pagrindinis pasiūlymą teikiantis subjektas, projektavimo paslaugoms skaičiuoja ir savo antkainį, kuris vidutiniškai sudaro apie 40 proc. nuo projektavimo paslaugų.
Autorinė priežiūra, kurią turėtų vykdyti projekto autorius siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, nėra objektyviai vykdoma, nes rangovas yra projektuotojo užsakovas, mokantis jam už suteiktas paslaugas. Taip pat vėliau, vykdant sutartį, būna ir ženklus sutarties kainos išaugimas dėl projektinių sprendinių. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, priešingai - sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi. Pasiūlymai:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautini s ai pirkima s i ir supaprastinti pirkimai, kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o
socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkima s i gali būti atliekam as i skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į
Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos (pirkimų objektas), išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi, būtina suderinti įstatymo projekto nuostatas ir pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą . Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) perkančiosios organizacijos sprendimo
dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto ar supaprastinto pirkimo objekto, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“ Pritarti 9.
projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu reglamentavimu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punktą: „
31) informacija, kad p erkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje; “
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu. Pritarti
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai.
Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, užtikrinti skaidrumą, siūlytina terminą, kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų prailginti iki 3 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas),
įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius23 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, siūlytina nustatyti, kad tiekėjas imperatyviai pašalinamas iš pirkimų procedūrų už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus (pavyzdžiui neteikia finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras ir kt.), nes pagal šiuo metu siūlomą teisinį reguliavimą tai yra perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisė. Pasiūlymas:
dėstomo 45 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „
7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą praėjo mažiau kaip 1 metai. “
nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;“ Pritarti 12.
Seimo Audito komitetas, 2016-12-21
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų organizacijų pirkimams skirtas lėšas iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas. Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra
dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą , pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“ Pritarti 13.
Seimo Audito komitetas, 2016-12-21
5 Argumentai: Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo projekto 64 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo. Siūlytina nustatyti, kad jeigu tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti. Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo
laimėjusį pasiūlymą vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir
(arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip
Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.
Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „
10) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“
suderinti projekte esančias nuorodas. Pritarti
16Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
112 N Argumentai: Pagal siūlomą teisinį reguliavimą perkančiosios organizacijos vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau neįtvirtinama prievolė paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – Sutartis) vykdymą. Iš esamos praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, nustačius, kad perkančioji organizacija netinkamai vykdė Sutartis ar nepaskelbė CVP IS Sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, tampa sudėtinga ir dažnai neįmanoma juos traukti atsakomybėn už padarytus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti pareigą paskirti asmenis, atsakingus ir už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties vykdymą. Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 85 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „
12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 84 straipsnio 9 dalies nuostatas.
tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo87 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį. Pasiūlymas:
Pakeisti
redakcija dėstomo
dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“ Pritarti 18.
tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo87 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti
redakcija dėstomo
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“
19Seimo Audito komitetas,
2016-12-21
Argumentai Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką bei teisines pasekmes. Pasiūlymas:
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Perkančioji organizacija , laikydamasi Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:
1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 87 straipsnį;
2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį;
3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES. 2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:
pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;
2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;
3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;
4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavęs.
Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. 23 . Pirkimo sutartis , ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyt i ais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 90 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius arba atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;“ Pritarti 23.
Viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiosios organizacijos, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos. Dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Viešųjų pirkimų tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina projekte įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja, tačiau gautą informaciją naudoja viešųjų pirkimų analizei, o esant įtarimui – gali pradėti perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnį 5 dalimi ir ja išdėstyti taip: „
dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų.
Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.
tam tikrais Projekte nustatytais atvejais, siekdama pagreitinti sutarties sudarymą, gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkančioji organizacija taikytų atidėjimo terminą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją ) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos , kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“ Pritarti 25.
Seimo Audito komitetas, 2016-12-213 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymą, kuriuo siūl ytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis,
reikalavimą, gali būti nesilaikoma. “
laikyti 4 straipsniu. 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti 26.
26Seimo Audito komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 ir 25 pasiūlymus, kuriais siūl ytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 ir 3 straipsn į ius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
2Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
dalis, 90 straipsnio 9 dalis ir šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja
27Seimo Audito komitetas,
8 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas) naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
8Iki 2016 m. gruodžio 31 d.
sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai.
Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiųjų organizacijų pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Pasiūlymas:
redakcija dėstomą įstatymo projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „Vii SKYRIUS
vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
pirkimus , įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys).
Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui , už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys . 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3 . Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį. 99 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas
Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.
Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki
preliminarioji sutartis sudaryta. 2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;
2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);
asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;
4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;
5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;
3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;
4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;
5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;
6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 4.
4Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;
2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;
3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;
5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;
6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė
atsakomybės
ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;
2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;
3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą;
2Viešųjų pirkimų tarnyba,
baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos. 101 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas
metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo. 102 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas
dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 2.
įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. 3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. 4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas. 103 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
skyriumi, suderinti įstatymo projekte esančią numeraciją ir nuorodas. Pritarti
29Seimo Audito komitetas,
2016-12-21 * Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, siūlytina pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pasiūlymas:
dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo projekte Nr. XIIP-3750(2) esančias nuorodas. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
N. Puteikis. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-01-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Ū kio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Ū kio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, K onkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė , S pecialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė, Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovė Henrika Varnienė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė, Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto (toliau – Projekto) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
Projekto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Projekto 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad p erkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais.
Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
naujos eilutės. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.
Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
eilutės. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
Projekto 84 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-11-071
Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721,
nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės.
Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda , nuosavybės neliečiamumo.
Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos
nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti iš dalies Dėl viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo niekinėmis: Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ES Direktyvos 2007/66/EB
„<...> Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų
nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija“. Nepriklausoma peržiūros institucija Lietuvoje - apygardų teismai. Projekto 98 str. 1 d. 3 p., 102 str. 1 ir 2 d., 103 str. nustatyta, kad dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo kreipiamasi į apygardos teismus, kurie savo ruožtu pripažįsta arba ne sutartis negaliojančiomis. Tam tikrais atvejais, ypač dėl viešojo intereso tikslų, apygardų teismai vietoj sutarčių negaliojimo gali taikyti alternatyvias sankcijas (baudas ar sutarties trukmės sutrumpinimą). Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslintinos projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostatos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Vento Nuovo“, 2016-11-25 (patikslintas)1
įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (XIIP-3750 ES (2)) 47 str. įgyvendinimo. Įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja Perkančiųjų organizacijų teises reikalauti Kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Iki šiol tiekėjai galėjo pateikti ne tik konkretų Perkančiosios organizacijos nurodytą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų, bet ir kitus, tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių, įrodymus. Priėmus įstatymą, lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus bus galima pateikti tik supaprastintuose pirkimuose ar šio įstatymo 2 priede nurodytuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada, kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės, vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2–3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą, būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio, tam reikia 3–6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams, ar didžiajai jų daliai, nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, gali susidaryti sąlygos neadekvačiam tiekėjų diskriminavimui. Pereinamojo laikotarpio, prisitaikyti prie naujų reikalavimų, trūkumas gali tapti priemone diskriminuoti tiekėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir bendram pirkimų efektyvumui. Siūlome numatyti, kad iki 2017 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos priimti iš tiekėjų ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemų priemonių įrodymus. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 3 straipsnį nauja dalimi ir išdėstyti ją taip: „
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 5. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 7. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. 8.
įstatymo 47 straipsniu, reikalaudamos, kad tiekėjai pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad jie laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, privalo priimti ir kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jų siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.“ Nepritarti Siūlomas pakeitimas susijęs su Direktyvos 2014/24/ES, kuri turėjo būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę dar 2016 m. balandžio 18 d., 62 straipsnio įgyvendinimo termino nukėlimu. Dėl šios priežasties siūlymui negali būti pritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įstatymo projekto iniciatorių paaiškinimais, nuostata „ lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką “ turėtų būti suprantama taip, kad jeigu tiekėjas įstatymui įsigaliojus iškart ėmėsi veiksmų, tam kad gautų reikiamą sertifikatą, o perkančiosios organizacijos nustatytas terminas (skaičiuojant nuo įstatymo priėmimo) yra toks, per kurį sertifikavimo įstaiga objektyviai negali išduoti sertifikato, tokiu atveju tai ir būtų ta nuo tiekėjo nepriklausanti objektyvi priežastis, kuri leistų pateikti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. 2.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
vertinimu, vidaus sandorių reglamentavimas turėtų veikti kaip kompleksiškas mechanizmas, kurio nė vienas kriterijus nesuteiktų terpės vidaus sandorio piktnaudžiavimui, kas dabartiniame Projekto straipsnyje yra akivaizdu – nėra aišku, kas tikrina ir/ar užtikrinama sąžininga konkurencija sudarant vidaus sandorį, kaip ir nėra mechanizmo, patikrinančio sudaryto vidaus sandorio vykdymo teisėtumą. (...) Asociacija pritaria Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadoms, jog būtų tikslinga visai atsisakyti vidaus sandorių. Jeigu neįmanoma nustatyti skaidrios ir efektyvios sąžiningumo prevencijos – nuostatą reikėtų eliminuoti. Pritarti iš dalies Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. (Žr. Komiteto 1 pasiūlymą)
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be aukščiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje atsižvelgti į Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju , jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas teikia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas.
Pritarti iš dalies Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. (Žr. Komiteto 1 pasiūlymą)
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
Asociacija siūlo atsisakyti formalių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų vidaus sandorių sudarymui , tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant įgaliojimus atlikti vidaus sandorių vykdymo kontrolės funkciją, o vidaus sandorio sudarymui patvirtinimų (sutikimų) suteikimo funkciją perduoti Konkurencijos tarybai, kuri įvertintų ir sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą (...). Pritarti iš dalies Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. (Žr.
Komiteto 1 pasiūlymą)
organizacijų informacijos ir paramos centras, 2016-12-121
(...) Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai. Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.
Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei
„Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę
ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. <...> Pasiūlymas: Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:
pirkimuose 1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
6) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas; 2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
6) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
2Perkančioji organizacija,
išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip
10 procentų visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiama s kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija ). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
Pritarti iš dalies Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis (ypač atsižvelgiant į jos 77 straipsnį), įstatymo projektą siūlytina papildyti šiuo nauju straipsniu: „24 straipsnis. Rezervuotos pirkimo sutartys tam tikrų paslaugų atveju
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu būdu sudarytos pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai. 2. Įmonė, kuriai gali būti rezervuojami pirkimai pagal šio straipsnio 1 dalį, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardintomis paslaugomis, teikimas;
2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;
3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo;
4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija). 4.
4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.“
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-201
(...) dėl pirkimo skaidymo į dalis. (...) Asociacija pastebėjo, kad nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu , t. y. pirkimų objektas – projektavimas ir statyba – yra dirbtinai apjungiamas nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Manome, kad toks viešųjų pirkimų modelis nėra tinkamas, skaidrus ir tuo pačių iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Vadovaujantis LR galiojančiu teisiniu reglamentavimu , projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už projekto sprendinius. Tuo tarpu kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais, pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Manome, kad tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti.
Be to, užsakovas apmoka projektuotojui už tinkamai sutektas projektavimo paslaugas kas iš karto suponuoja interesų konfliktą. (...) siūlome nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus statybos darbai ir projektavimo paslaugos , išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti skaidomi . (...) siekiant sąžiningos konkurencijos bei teisingos ir sąžiningos atsakomybių pusiausvyros tarp projektuotojų ir rangovų, perkant projektavimo paslaugas būtina nurodyti, kad projektavimo paslaugų tiekėjas ar su juo susiję asmenys, negali dalyvauti to paties objekto rangos konkurse, t. y. kad tas pats tiekėjas, kuris parengė statinio projektą, negalėtų teikti pasiūlymo statybos rangos pirkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiame siūlymus:
Pasiūlymai:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
s ai pirkima s i ir supaprastinti pirkimai, kai perkami statybos darbai ir projektavimo
pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
pagrindiniame komitete
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-201
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis.
redakcija dėstomo 27 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
skaidomas pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus – projektavimas ir statyba, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo, kad tas pats tiekėjas ar su tiekėju susiję asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje ar susijusioje per organus ar valdymo organus trečioje įmonėje, taip pat gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, negali pateikti pasiūlymo daugiau nei vienam etapui. Jei projektavimo etapas yra išskaidomas į kelias projektavimo stadijas, etapus ar dalis, jis yra laikomas kaip vienas etapas. “ Spręsti pagrindiniame komitete 9.
Nacionalinė nevyriausibinių organizacijų koalicija, 2016-11-301
kreipiasi į Jus teikdama pasiūlymus dėl Viešųjų pirkimų įstatymo naujos redakcijos projekto Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai. Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.
Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1.
“Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai
įtraukiant visuomenę”. Tarptautinės NVO, pritaikydamos užsienio partnerių patirtį bei optimizuodamos lėšas pasiekia geriausią rezultatą, todėl galėtų su savuoju know-how padėti įgyvendinti deinstitucionalizacijos procesą, vykdyti daugiau kokybiškų paslaugų, kurios būtų labiau orientuotą į asmenį. Tuo pačiu organizacijos, įtraukdamos savanorius į paslaugų teikimą, stiprintų pilietinę visuomenę šalyje. Todėl, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES, priimtą 2014 m. vasario
siekiama, jog:
numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams.
Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas; ir vadovaujantis šioje direktyvoje numatytomis specialiųjų pirkimų procedūromis:
sutartys
narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose globojamoms darbo grupėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurių pagrindinis tikslas — socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba gali numatyti, kad tokios sutartys būtų vykdomos pagal globojamų darbo grupių užimtumo programas, su sąlyga, kad ne mažiau kaip
neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys. 2. Kvietime dalyvauti konkurse pateikiama nuoroda į šį straipsnį.
SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS I SKYRIUS Socialinės ir kitos specialios paslaugos 74 straipsnis Socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo sutarčių skyrimas XIV priede išvardytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų viešosios sutartys skiriamos šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai sutarčių vertė yra lygi 4 straipsnio d punkte [1] nurodytai vertės ribai arba ją viršija. 77 straipsnis Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju
1Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti teisę organizacijoms dalyvauti viešųjų sutarčių skyrimo procedūrose tik tų 74 straipsnyje nurodytų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų atveju, kurių BVPŽ kodai yra:
· 75121000-0 (švietimo paslaugos); · 75122000-7 (sveikatos priežiūros paslaugos); · 75123000-4 (būsto paslaugos); · 79622000-0 ( namų ūkio pagalbinių darbininkų parūpinimo paslaugos) ; · 79624000-4 (s laugos personalo parūpinimo paslaugos); · 79625000-1 (m edicinos personalo parūpinimo paslaugos) ; · 80110000-8 ( ikimokyklinio ugdymo paslaugos) ; · 80300000-7 (aukštojo mokslo paslaugos); · 80420000-4 (E. mokymosi paslaugos); · 80430000-7 (u niversitetinio suaugusiųjų švietimo paslaugos); · 80511000-9 (d arbuotojų mokymo paslaugos) ; · 80520000-5 (mokomosios priemonės); · 80590000-6 (mokymo paslaugos) · nuo 85000000-9 (s veikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugos) iki 85323000-9 (b endruomenės sveikatos priežiūros paslaugos); · 92500000-6 ( bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūrinės paslaugos) ; · 92600000-7 (sportinės paslaugos); · 98133000-4 (n arystės organizacijų teikiamos paslaugos) ; · 98133110-8 [2] (jaunimo asociacijų teikiamos paslaugos);
21 dalyje nurodyta organizacija turi atitikti visas šias sąlygas:
a) jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;
b) pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo.
Kai pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;
struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir
organizacija nėra skyrusi atitinkamų paslaugų pirkimo sutarties pagal šį straipsnį. 3. Maksimali sutarties trukmė yra ne daugiau nei treji metai. 4. Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šį straipsnį. Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys , jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas; 2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
2) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys , jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip
atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiama s kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka . Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.
Pritarti iš dalies Siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis (ypač atsižvelgiant į jos 77 straipsnį), įstatymo projektą siūlytina papildyti šiuo nauju straipsniu: „24 straipsnis. Rezervuotos pirkimo sutartys tam tikrų paslaugų atveju
organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu būdu sudarytos pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai. 2. Įmonė, kuriai gali būti rezervuojami pirkimai pagal šio straipsnio 1 dalį, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardintomis paslaugomis, teikimas;
2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;
3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo;
4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija). 4.
4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Teikiame šiuos pasiūlymus bei pastabas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 ES (2) (toliau vadinama – Projektas): Projekto 10 str. 2 d. numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 d. išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės. Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas.
Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šioje direktyvoje vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų. Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai.
Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Nors ir Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė, lankstesnis sutarčių vykdymas ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Dėl šių priežasčių tam tikrais atvejais tik sudarius vidaus sandorį įmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Taip pat nevertinami kiti aspektai, t. y. savivaldybės vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas.
Todėl Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia. Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t. t. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą laiką tęsti savo veiklą.
Pritarti iš dalies Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės
Pagal Projekto 24 str. 2 d., atliekant mažos vertės pirkimus būtų taikomos be kita ko ir šio įstatymo 25 straipsnio nuostatos, t. y. visi mažos vertės pirkimai turės būti įtraukti į CVP IS skelbiamą planuojamą atlikti pirkimų suvestinę. Vadovaujantis proporcingumo principu, Projekto 24 str. 2 d. ir 25 str. turėtų būti susieti su Įstatymo projekto 30 str. 3 d. 4 p. nuostata, jei apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, tai neturėtų būti ir privalomumo šio pirkimo paskelbti CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje. Mažos vertės pirkimai, kurių vertės itin nedidelės, sudaro didžiąją perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų plano dalį. Visų be išimties mažos vertės pirkimų nurodymas CVP IS skelbiamoje pirkimų suvestinėje iki nurodyto termino tikrai pareikalautų papildomų darbo išteklių. Taip pat pažymėtina, jog analogiška nuostata dėl visų mažos vertės pirkimų planų paskelbimo CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje jau buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme 2010 m., tačiau vėliau buvo panaikinta Pritarti iš dalies Pateiktas siūlymas neatitinka siekio išskaidrinti visus pirkimus. Tačiau kartu pritartina, kad šis siekis neturėtų neproporcingai didinti administracinę naštą.
Todėl siūlytina pritarti Audito komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. 141-P-55(8) pateiktam 6 pasiūlymui, pagal kurį reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimas numatytas nuo
pirkimų informacinės sistemos funkcionalumas tokiai informacijai pateikti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Apie mažos vertės pirkimus, kurių numatoma pirkimo sutarties vertė viršytų šią sumą, būtų privaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (Projekto 33 straipsnio 4 dalis). Tiek dabartinis, tiek naujasis teisinis reglamentavimas numato, kad mažos vertės pirkimai pagal pirkimo objektą yra skirstomi į prekių, paslaugų bei darbų pirkimus, nustatant prekių, paslaugų mažos vertės pirkimams vieną vertės ribą, o darbų pirkimams – kitą. Nepaisant to, kad mažos vertės pirkimų riba yra siejama ne su numatoma pirkimo sutarties, o pirkimo numatoma verte, siūlytume Projekto 30 str. 3 d. 4 p. numatyti išskaidymą pagal pirkimo objektą, numatant prekėms/paslaugoms vieną numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertės ribą, o darbams – kitą, kuri būtų, pavyzdžiui, remiantis Projekto
d. 4 p. numatyta suma (10 000 Eur) yra gerokai per maža, nes paskelbus pirkimą viešai padidėja pirkimo procedūrų trukmė, padidėja apskundimo galimybės, padidėja žmogiškųjų išteklių sąnaudos, didėja administracinė našta, tai gali trukdyti laiku įsisavinti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas dėl pirkimo uždelsimo.
Dažniausiai tai siejama su darbų pirkimais, nes visus statybos darbus ir kelių tiesimo darbus būtina atlikti esant palankioms oro sąlygoms, o pailgėjus pirkimo procedūroms darbai gali būti nukelti į metų pabaigą, todėl siūlytume išskirti darbų sutarties vertes. Siūloma nustatyti, kad mažos vertės pirkimai klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų gali būti neskelbiami, kai numatoma to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertė neviršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų sutarties vertė neviršija 140 000 Eur (vieno šimto keturiasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamais 2015 m. duomenimis, mažos vertės pirkimų vertė siekė 801,2 mln. Eur ir sudarė pakankamai didelę dalį visuose pirkimuose – 19,2 proc. Skuodo rajono savivaldybės pasiūlymas reikštų, kad beveik visi mažos vertės pirkimai būtų neskelbiami. Tokiam pasiūlymui neturėtų būti pritarta, kadangi penktadalis pirkimų būtų vykdomi pačiu neskaidriausiu būdu. Skelbimai apie mažos vertės pirkimus, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur, užtikrins skaidrumą, konkurencingesnę aplinką smulkiajam verslui ir geresnius mažos vertės pirkimų rezultatus. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nenustatomi reikalavimai nei skelbimo turiniui, nei pasiūlymų pateikimo terminams. Todėl manytina, kad reikalavimas paskelbti apie mažos vertės pirkimus nesukurs didelės administracinės naštos ir neprailgins pirkimo procedūrų. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos savivaldybių asociacija 2016 m. balandžio 7 d. raštu pateikė pasiūlymus pirmajam Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3750. Vienas iš pateiktų pasiūlymų buvo nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimus būtų galima neskelbti, kai numatoma sutarties vertė neviršija 10 000 Eur. Būtent į šį pasiūlymą atsižvelgta Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3750 (2). 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Projekto 44 str. 3 d. nenustatyta (kaip ir galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme), kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija dažnai susiduria su situacija, ar dalyviui po pirmojo prašymo patikslinti tam tikrus duomenis, jų nepatikslinus ar patikslinus nepilnai, reikia kreiptis antrą/trečią kartą, ar ne. Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis. Tokios nuostatos būtų perteklinės, kadangi vadovaudamasi Įstatymo projekto 44 str. 1 d. 4 p. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta tik tokį pasiūlymą, kurį pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją. Ši nuostata reiškia, kad jeigu tiekėjas to nepadaro per nustatytą terminą, jo pasiūlymas atmetamas. Griežta nuostata, kad perkančioji organizacija į dalyvį gali kreiptis tik, pvz., vieną kartą, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą. 5.
savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Projekte nurodoma, kad kainos kriterijus (šiuo metu atitinka mažiausios kainos) negalės būti taikomas visuose pirkimuose – kiekvienais kalendoriniais metais jis galės sudaryti ne daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, o nuo 2020 m. – ne daugiau kaip 30 procentų. Skuodo rajono savivaldybės nuomone, tai yra nepriimtina mažoms ir smulkioms perkančiosioms organizacijoms, nes turėdamos ribotą biudžetą, įmonės privalo ir taip taupyti, mažinti sąnaudas, racionaliai naudoti lėšas, šis reikalavimas didina žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Siūloma, kad kainos kriterijus pirkimuose nebūtų apibrėžtas procentais, o perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama pasirinkti Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, pastebint, kad kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijus nebūtinai didina pasiūlymo kainą ir sutarties vertę, be to, pažymint, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos pakeičia politinį požiūrį ir prioritetą skiria pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, bet ne mažiausią kainą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pernelyg retai taikomas kainos ir kokybės santykio kriterijus ir pagal šį rodiklį ji užima priešpaskutinę vietą (paskutinė – Kroatija), siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį. (Žr. Komiteto 2 pasiūlymą) 6.
Komiteto 2 pasiūlymą)
savivaldybių asociacija, 2016-12-221
kvalifikacijos reikalavimų:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 46 str. 7 d. tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai bus nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Todėl privalomi kvalifikacijos reikalavimai turėtų būti svarstomi rengiant minėtą metodiką. Kartu pastebėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo nuostatos, įtvirtintos 46 str., įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnio nuostatas, nuo kurių negali būti nukrypstama. Dėl reikalavimo rangovui atlikti daugiau kaip 50 proc. sutarties Remiantis 2016 m. liepos 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimu byloje C ‑ 406/14 toks reikalavimas prieštarautų direktyvos nuostatoms.
Šiame sprendime teigiama, kad direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog perkančiajai organizacijai neleidžiama reikalauti, kad būsimas konkurso laimėtojas naudodamasis savo ištekliais atliktų tam tikrą procentinę to pirkimo objektą sudarančių darbų dalį. Dėl reikalavimo būti sudarius kolektyvinę sutartį su darbuotojais Pažymėtina, kad darbo santykius reguliuojantis Darbo kodeksas nenumato prievolės, o tik galimybę, sudaryti kolektyvines sutartis (žr. 4 str. 3 d.). Todėl kyla abejonių, ar galėtų viešuosius pirkimus reguliuojantis teisės aktas sugriežtinti darbo santykiams keliamas nuostatas ir įpareigoti tiekėjus, norinčius dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti kolektyvines sutartis. Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos taikomos ir kitų šalių tiekėjams, norintiems dalyvauti Lietuvoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Reikalavimas, kad kitos šalies tiekėjas būtų pasirašęs kolektyvinę sutartį gali tapti diskriminuojančiu, jeigu tokio tiekėjo kilmės šalyje nėra kolektyvinių sutarčių sudarymo tradicijos, o socialinės ar darbo teisės nuostatų laikymasis užtikrinamas kitomis priemonėmis. Galiausiai, pagal Direktyvą 2014/24/ES reikalaujama, kad viešuosiuose pirkimuose nustatant kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus arba sutarties vykdymo sąlygas, įskaitant socialinius aspektus, jie turi būti susiję su pirkimo objektu. Tuo tarpu tiekėjo įmonės bendros politikos negalima laikyti veiksniu, apibūdinančiu pirkimo objektą. Todėl perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų nustatę tam tikrą įmonės socialinės atsakomybės politiką (žr. Direktyvos 2014/24/ES preambulės 97 ir 104 konstatuojamąsias dalis).
Manytina, kad toks išaiškinimas taikytinas ir reikalavimui, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai būtų pasirašę kolektyvines sutartis. Dėl reikalavimo nustatyti minimalų tiekėjo darbuotojų skaičių pirkimo sutarčiai vykdyti Manytina, kad netikslinga visuose darbų pirkimuose to reikalauti, nes ne visada darbuotojų skaičius lemia sutarties tinkamą įvykdymą. Tai priklauso ir nuo darbuotojų kvalifikacijos, darbo produktyvumo, patirties. Pastebėtina, kad pagal Įstatymo projekto 46 str. 6 d., o taip pat 53 str. 1 d. 1 p. b papunktį pastarieji aspektai gali būti vertinami. Tuo tarpu bendro pobūdžio reikalavimas, kad sutartį turi vykdyti tam tikras skaičius darbuotojų diskriminuotų tiekėjus, kurie geba dirbti produktyviau. Dėl reikalavimo tiekėjams mokėti darbuotojams ne mažesnį kaip 80 proc. už vidutinį atlyginimą Šiuo klausimu Lietuva yra konsultavusis su Europos Komisijos viešųjų pirkimų politikos srities ekspertais. Pagal šias konsultacijas, tokio pobūdžio reikalavimas (kuris pagrįstas vidutiniu, o ne minimaliu atlygiu šalyje) nėra suderinamas su pagrindiniais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pan.), 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatomis, ESTT praktika, Europos socialine chartija ir Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimais, nes jis gali netiesiogiai diskriminuoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusius tiekėjus ir jis viršija Europos Sąjungos lygiu nustatytus įpareigojimus dėl minimalių darbo užmokesčio normų. Tačiau pažymėtina, kad keliama problema galėtų būti sprendžiama alternatyviomis teisėtomis priemonėmis. Vadovaujantis Darbo kodekso 187 str.
1 d., atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Tokiu būdu galėtų būti nustatomas minimalus atlygis statybų sektoriuje, kuris būtų taikomas ir viešuosiuose pirkimuose. Dėl viešojo pirkimo apskundimų užtikrinimo banko garantija Manytina, kad panašios priemonės Lietuvos teisės aktuose jau nustatytos. Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato šias apsaugos nuo nepagrįstų tiekėjų skundų ir turtinių interesų apsaugos priemones:
kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs tokius piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti iki 5 792 EUR baudą (CPK 95 str.).
prašymu teismas gali pareikalauti, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (pvz. banko garantiją) (CPK 146 str. 1 d.).
sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. (CPK 146 str. 2 d.). Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylą C-488/14 (žr. 48 ir 64 dalis) nebuvo pripažinta teisėta tokia praktika, kai teismui atmetus tiekėjo ieškinį, jo sumokėta geros elgsenos garantija būtų pervedama į perkančiosios organizacijos sąskaitą. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
straipsnyje įtvirtinti preliminarių sutarčių vykdymo tvarką.
Dabartinis siūlomas reglamentavimas neišsprendžia esminio klausimo, ar preliminarių sutarčių vykdymas yra tolimesnis procedūrų vykdymo etapas, ar ne. Pvz., vykdant preliminarią sutartį ir pakvietus tiekėjus pateikti pasiūlymus, buvo gauta pretenzija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kilo klausimas, ar nagrinėjant šią pretenziją reikia vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta pretenzijų nagrinėjimo tvarka, ar ne. Pritarti iš dalies Siekiant paprastumo ir aiškumo, siūlytina Projekte nustatyti, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai . (Žr. Komiteto 3 pasiūlymą)
savivaldybių asociacija, 2016-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės nuomone, Projekte nėra pakankamų priemonių, kurios mažintų susitarimus tarp tiekėjų pirkimo procedūrų vykdymo metu (Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (4.28)-R2-3158 pridedamas). Pritarti Siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl tikslinga pakeisti Įstatymo projekto
įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją“). (Žr. Komiteto 4 pasiūlymą)
savivaldybių asociacija, 2016-12-223 Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Manome, kad toks įsigaliojimo terminas yra neprotingas, nes nepalikta laiko poįstatyminių teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, parengimui, suderinimui ir priėmimui.
Tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo Spręsti pagrindi-niame komitete Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus, atkreipiant dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turės įgyvendinti pasirengimo darbus, ir kartu pripažįstant, kad Projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d., o dėl vėlavimo įgyvendinti ES teisę Lietuvai gresia piniginė bauda, svarstytina galimybė nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 10. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-02 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą dėl antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo apie įstatymų projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2) informuojame, kad:
1) 2016 m. balandžio 1 d. atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio, 28 straipsnio, 53 straipsnio,
ir Lietuvos Respublikos pi rkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751
straipsnio, 42 straipsnio,
straipsnio, 96 straipsnio antikorupcinį vertinimą (pridedama). 2) 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio Seimo Audito komiteto posėdžio metu pristatėme savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2). Posėdžio metu pritariame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei.
Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. 3) Į kitas mūsų pastabas buvo iš dalies atsižvelgta rengiant projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2). 4) Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų minėtiems projektams neturime. Nepritarti Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. (Žr. Komiteto 1 pasiūlymą)
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016-11-251
Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai. Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu. Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų. Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų.
Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą
„Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros
energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.
Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją. Nepritarti Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. (Žr. Komiteto 1 pasiūlymą)
2Seimo nariai D. Kreivys, Seimo narys A. Skardžius,
2016-12-151
Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus). Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 98 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę. Pasiūlymas:
Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymas: Pasiūlymai:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 98 straipsniu:
„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų
asmenų atsakomybė
atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
Iš esmės pritariant Seimo narių D. Kreivio, A. Skardžiaus pasiūlymui, siūlytina Projekto 1 straipsnį papildyti nauju 98 straipsniu (Žr. Komiteto 5 pasiūlymą)
6Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto siūlymus: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-01-111
Tarptautiniu lygiu yra pripažintas vidaus sandorių išimties teisėtumas. Tokia išimtis įteisinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, įtvirtinta Direktyvoje 2014/24/ES (12 str.) ir juos į nacionalinę teisę persikėlė (ar ketina persikelti) absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Už vidaus sandorių įteisinimą pasisako ir dalis Lietuvos suinteresuotų subjektų – savivaldybės ir valstybės įmonės.
Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, savivaldybėms vidaus sandorių institutas reikalingas, ypač tais atvejais, kai jos, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti geros kokybės, nepertraukiamai bei jų prieinamumą užtikrinti netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nutartyse (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-347-552/2016) yra pažymėjęs, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų. Remiantis minėta LVAT nutartimi, manytina, kad perkančioji organizacija prieš pavesdama savo kontroliuojamai įmonei užduotį teikti viešąsias paslaugas, turėtų įvertinti kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Pastebėtina, kad minėtoje LVAT nutartyje teigiama, kad „savivaldybė, siekdama įsitikinti, ar yra esamų ir/ar potencialių ūkio subjektų, galinčių ir norinčių teikti savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas konkrečiomis sąlygomis, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti“. Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį.
Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju , jeigu kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo . “
papildyti šia nauja 5 dalimi: „
alstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. “ 2.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, pastebint, kad kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijus nebūtinai didina pasiūlymo kainą ir sutarties vertę, be to, pažymint, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos pakeičia politinį požiūrį ir prioritetą skiria pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, bet ne mažiausią kainą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pernelyg retai taikomas kainos ir kokybės santykio kriterijus ir pagal šį rodiklį ji užima priešpaskutinę vietą (paskutinė – Kroatija), siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimų Pirkimai , kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip6070 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų vertė .“
2Projekto baigiamųjų nuostatų 2 straipsnio siūlytina atsisakyti:
„
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
taip: „2.
Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės. “
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-111
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir siekiant paprastumo ir aiškumo, siūlytina Projekte nustatyti, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai. Pasiūlymas:
dėstomus 56, 76 ir 98 straipsnius, nustatant, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai. Pritarti
4Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-111
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą ir siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl siūlytina pakeisti Projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 43 straipsnį tikslinti. Pasiūlymas:
straipsnį taip:
„43 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar pasiūlymu
<...>
ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu.
Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.
<...>
sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis , o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją . Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams., Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas nurodyti antrojo posėdžio laikas laiką ir vieta vietą.
Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:
1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;
2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;
3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;
4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;
5) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;
6) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama. 7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu. 8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos. 9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 10. Apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija. 11.
11Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo,
vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.“
5Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-111
Argumentai: Iš esmės pritariant Seimo narių D. Kreivio, A. Skardžiaus pasiūlymui, siūlytina P rojekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą
įstatymo projekte yra numatyta galimybė pirkimą vykdyti ne tik organizacijai, tačiau ir atskiram jos padaliniui, turinčiam atitinkamą savarankiškumą. Todėl manytina, kad atsakomybė tokiu atveju turėtų kilti ir tokių padalinių vadovams. Pasiūlymas:
straipsniu: „
atsakomybė
pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui , už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys . 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3 .
3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį. “
2Atitinkamai patikslinti Projekto straipsnių numeraciją. 6. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-111
Argumentai: Projekte pateiktas perkančiosios organizacijos apibrėžimas nėra visiškai tikslus, kadangi tam, kad viešasis ar privatusis juridinis asmuo būtų pripažintas perkančiąja organizacija, jis turi atitikti du kriterijus, t.y. bent iš dalies vykdyti veiklą, skirtą specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams ir papildomai atitikti bent vieną iš Projekto
2 straipsnyje išvardintų sąlygų. Projekte, priešingai negu galiojančioje įstatymo redakcijoje, atsiranda išaiškinimas dėl „nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešųjų interesų“. Tokie interesai turi atitikti visus šiuos požymius: -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi vykdyti veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis; -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi siekti pelno; -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pats prisiimti savo veiklos nuostolius. Pažymėtina, jog visi viešieji juridiniai asmenys, įsteigti viešiesiems interesams tenkinti, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra pelno nesiekiantys, nors, kaip antai, pavyzdžiui, Viešosios įstaigos pelną gali gauti, tačiau skirti jį privalo tik viešojo juridinio asmens įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti.
Tačiau, dabartinėmis sąlygomis, dauguma tokių viešųjų juridinių asmenų (tokių kaip Viešosios įstaigos), nors ir yra kontroliuojami (valdomi) valstybės ar savivaldybių institucijų ar turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, viešiesiems interesams tenkinti dažnu atveju negauna jokio biudžetinio finansavimo, arba, daugeliu atvejų, jiems skirtas biudžetinis finansavimas yra per menkas, kad užtikrintų tinkamą tokio juridinio asmens funkcionavimą. Todėl tokių Viešųjų juridinių asmenų teikiamos paslaugos siūlomos ofertos būdu, paslaugos siūlomos ir teikiamos veikiant lygioje konkurencinėje aplinkoje kartu su privačiomis įmonėmis (t.y. įprastinėmis rinkos sąlygomis, nežinant ir negalint prognozuoti savo būsimų metinių pajamų), paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis kainų efektyvumo kriterijais, ekonominė rizika dėl savo veiklos prisiimama paties juridinio asmens, galimi nuostoliai nebūtų padengiami valstybės ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu
visa ar tam tikra jo veiklos dalis jo veikla yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno , įstatuose nustatytoms veiklos įgyvendinti, ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio ar komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;
b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;
c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;“
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė [1] Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra lygi toliau nurodytoms vertės riboms arba didesnė už jas: d)
paslaugų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju. [2]
98000000-3; 98120000-0; 98132000-7; 98133110-8 98000000-3; 98120000-0; 98132000-7 : Kitos bendruomenės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo paslaugos, įskaitant profesinių organizacijų, politinių organizacijų, jaunimo asociacijų ir kitų narystės organizacijų teikiamas paslaugas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750(2) 2017 m. vasario 15 d. Nr.108-P-4 2017 m. kovo 8 d. Nr.108-P-5 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
2017-02-15: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas Valerij Keldanovič, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Audronis Imbrasas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vyresn. specialistė Anastasija Dichtiar – Griškevič, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Informacinių technologijų audito departamento vyr. valstybinė auditorė Asta Riukienė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai: Valdas Sutkus, Laurynas Lukošiūnas, Linas Sesickas, Marius Endzinas, UAB „Verslo aptarnavimo centras“ atstovės: Vaida Genytė, Megana Margytė-Maksimiak, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktorė Raminta Radavičienė, UAB „Vento Nuovo“ Teisėkūros stebėsenos specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. 2017-03-08: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Mindaugas Bastys, Eugenijus Gentvilas, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narės: Ingrida Šimonytė ir Agnė Bilotaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Gintautas Kindurys ir Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto biuro vedėja Sigita Ščajevienė ir patarėja Laura Pranaitytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai:
Linas Sesickas, Karolis Smaliukas, Ineta Gedrimaitė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė Kristina Kemėrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Teisės departamentas, 2016-11-071
2 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio
Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
2
organizacija „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ Pritarti Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
31 Projekto 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio
straipsnių nuostatos diskutuotinos.
Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus. Pritarti Žr. Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
4
Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
5
užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje nurodytos sąlygos. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 12. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 18. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
7.
Projekto
norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 20. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-11-071
Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina. Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje).
Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721,
nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos. Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai.
Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK
sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja. Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 73 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 19. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Vento Nuovo“, 2016-11-25 (patikslintas)1
Vento Nuovo teikia pasiūlymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (XIIP-3750 ES (2)) 47 str. įgyvendinimo.
Įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja Perkančiųjų organizacijų teises reikalauti Kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Iki šiol tiekėjai galėjo pateikti ne tik konkretų Perkančiosios organizacijos nurodytą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų, bet ir kitus, tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių, įrodymus. Priėmus įstatymą, lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus bus galima pateikti tik supaprastintuose pirkimuose ar šio įstatymo 2 priede nurodytuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada, kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės, vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2–3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą, būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio, tam reikia 3–6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių. Tiekėjams, ar didžiajai jų daliai, nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, gali susidaryti sąlygos neadekvačiam tiekėjų diskriminavimui. Pereinamojo laikotarpio, prisitaikyti prie naujų reikalavimų, trūkumas gali tapti priemone diskriminuoti tiekėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir bendram pirkimų efektyvumui. Siūlome numatyti, kad iki 2017 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos priimti iš tiekėjų ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemų priemonių įrodymus. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 3 straipsnį nauja dalimi ir išdėstyti ją taip: „
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d. 5. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 7. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. 8.
8Iki 2017 m.
spalio 1 d. perkančiosios organizacijos, remiantis šio įstatymo 47 straipsniu, reikalaudamos, kad tiekėjai pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad jie laikosi tam tiktų kokybės vadybos sistemos standartų ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, privalo priimti ir kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jų siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.“ Nepritarti Siūlomas pakeitimas susijęs su Direktyvos 2014/24/ES, kuri turėjo būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę dar 2016 m. balandžio 18 d., 62 straipsnio įgyvendinimo termino nukėlimu. Dėl šios priežasties siūlymui negali būti pritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įstatymo projekto iniciatorių paaiškinimais, nuostata „ lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką “ turėtų būti suprantama taip, kad jeigu tiekėjas, priėmus įstatymą, iškart ėmėsi veiksmų, tam kad gautų reikiamą sertifikatą, o perkančiosios organizacijos nustatytas terminas (skaičiuojant nuo įstatymo priėmimo) yra toks, per kurį sertifikavimo įstaiga objektyviai negali išduoti sertifikato, tokiu atveju tai ir būtų ta nuo tiekėjo nepriklausanti objektyvi priežastis, kuri leistų pateikti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus. Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
vertinimu, vidaus sandorių reglamentavimas turėtų veikti kaip kompleksiškas mechanizmas, kurio nė vienas kriterijus nesuteiktų terpės vidaus sandorio piktnaudžiavimui, kas dabartiniame Projekto straipsnyje yra akivaizdu – nėra aišku, kas tikrina ir/ar užtikrinama sąžininga konkurencija sudarant vidaus sandorį, kaip ir nėra mechanizmo, patikrinančio sudaryto vidaus sandorio vykdymo teisėtumą. (...) Asociacija pritaria Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadoms, jog būtų tikslinga visai atsisakyti vidaus sandorių. Jeigu neįmanoma nustatyti skaidrios ir efektyvios sąžiningumo prevencijos – nuostatą reikėtų eliminuoti. Pritarti Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be aukščiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje atsižvelgti į Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju , jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas teikia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas. Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-021
Asociacija siūlo atsisakyti formalių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų vidaus sandorių sudarymui , tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant įgaliojimus atlikti vidaus sandorių vykdymo kontrolės funkciją, o vidaus sandorio sudarymui patvirtinimų (sutikimų) suteikimo funkciją perduoti Konkurencijos tarybai, kuri įvertintų ir sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą (...). Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2016-12-12
Argumentai: (...) Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai.
Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų. Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. <...> Pasiūlymas:
Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas; 2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:
1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas ;
2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;
3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;
atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip
atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.
straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiama s kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija ). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3.
projektavimo įmonių asociacija, 2016-12-201
4N (...) dėl pirkimo skaidymo į dalis. (...) Asociacija pastebėjo, kad nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu , t. y. pirkimų objektas – projektavimas ir statyba – yra dirbtinai apjungiamas, nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Manome, kad toks viešųjų pirkimų modelis nėra tinkamas, skaidrus ir tuo pačių iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Vadovaujantis LR galiojančiu teisiniu reglamentavimu , projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už projekto sprendinius. Tuo tarpu kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais, pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Manome, kad tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Be to, užsakovas apmoka projektuotojui už tinkamai sutektas projektavimo paslaugas kas iš karto suponuoja interesų konfliktą. (...) siūlome nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus statybos darbai ir projektavimo paslaugos , išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti skaidomi . (...) siekiant sąžiningos konkurencijos bei teisingos ir sąžiningos atsakomybių pusiausvyros tarp projektuotojų ir rangovų, perkant projektavimo paslaugas būtina nurodyti, kad projektavimo paslaugų tiekėjas ar su juo susiję asmenys, negali dalyvauti to paties objekto rangos konkurse, t. y. kad tas pats tiekėjas, kuris parengė statinio projektą, negalėtų teikti pasiūlymo statybos rangos pirkime. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiame siūlymus:
Pasiūlymai: 1.
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
supaprastinti pirkimai, kai perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos
socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkima s i gali būti atliekam as i skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis. “
straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus – projektavimas ir statyba, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo, kad tas pats tiekėjas ar su tiekėju susiję asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje ar susijusioje per organus ar valdymo organus trečioje įmonėje, taip pat gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, negali pateikti pasiūlymo daugiau nei vienam etapui. Jei projektavimo etapas yra išskaidomas į kelias projektavimo stadijas, etapus ar dalis, jis yra laikomas kaip vienas etapas. “ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus: Nr. 7, 8. Nepritarti siūlymui nustatyti, kad perkančioji organizacija, siekdama neskaidyti pirkimo objekto į dalis, privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Pažymėtina, kad, net ir gavus sutikimą, atsakomybė tenka perkančiajai organizacijai. Kartu pastebėtina, kad Įstatymo projekte atsisakoma didžiosios dalies Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamų sutikimų, siekiant sukurti sąlygas didesnę pridėtinę vertę turinčių funkcijų vykdymui. 4. UAB „Lietuvos energija“, 2017-02-141
Analizuojant pažangių tarptautinių organizacijų praktiką, išskiriamos tokios vidaus sandorių naudos:
sandoriai sudaro galimybę veikti paslaugų centrams.(...)
vidaus sandorius atsiranda galimybė konsoliduoti strategines aptarnaujančias funkcijas (...), iškeliant aptarnaujančių veiklų padalinius iš įmonių vidaus į paslaugų centrus (...). 3. Įsigyjant paslaugas iš paslaugų centrų efektyviai mažinami kaštai aptarnaujančioms funkcijoms. 4. Paslaugas įsigyjant konsoliduotai, užtikrinami vieningi ir skaidrūs procesai, aiškios atsakomybės, efektyvus resursų valdymas (...).
Pažymime, jog pritarus (...) pasiūlymams, būtų įtvirtinta, jog: 1) vidaus sandoriai galimi tik tarp perkančiųjų organizacijų, kurios joms reikalingas prekes, paslaugas ar darbus visais atvejais privalėtų įsigyti skelbdamos viešuosius pirkimus;
2) vidaus sandorių pagrindu būtų galima pirkti tik paslaugas; 3) griežtai reglamentuojama vidaus sandorių kainodara, užkertant kelią piktnaudžiavimui;
4) perkančioji organizacija, iš kurios vidaus sandorio pagrindu būtų perkamos paslaugos, turėtų būti įsteigta aptarnauti kontroliuojančios perkančiosios organizacijos pagrindines veiklas. (...) Nepritarti Seimo Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė eliminuoti vidaus sandorius (žr. Ekonomikos komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo nr. 2). 5. Lietuvos verslo konfederacija,
2 24 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas
mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnio, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalies, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir jie atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka parengtas pirkimų taisykles, kurios ne vėliau nei per 3 darbo dienas skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiosios organizacijos interneto puslapyje, jei toks yra patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės Nepritarti Manytina, kad mažos vertės pirkimų, kuriems taikomi lankstesni reikalavimai, vykdymas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles palengvins įstatymo taikymą perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms.
Tiekėjams ir priežiūrą atliekančioms institucijoms nebereikės perprasti daugelio skirtingų perkančiųjų organizacijų pasitvirtintų mažos vertės pirkimų taisyklių, sumažės klaidų tikimybė atliekant viešųjų pirkimų procedūras. 6. Lietuvos verslo konfederacija,
3412
būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2.
organizacija turi teisę nuspręsti neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis. Perkančioji organizacija šias priežastis, dėl kurių netikslinga skaidyti pirkimo objekto į dalis, nurodo viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitoje.
<...>
2Pirkimo dokumentuose turi būti:
<...>
neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje Nepritarti Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 4 d. nustato teisę valstybėms narėms nustatyti pareigą skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis
„4. Valstybės narės gali įgyvendinti 1 dalies antrą pastraipą įpareigodamos
skirti sutartis pagal atskiras pirkimo dalis jų nacionalinėje teisėje apibrėžtinomis sąlygomis ir atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Tokiomis aplinkybėmis taip pat taikoma 2 dalies pirma pastraipa ir atitinkamais atvejais 3 dalis.“ Pasinaudojant valstybėms narėms suteikta teise ir siekiant didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, paskatinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimą, perkančiosios organizacijos įpareigojamos skaidyti tarptautinio pirkimo objektą į dalis. 7. Lietuvos verslo
straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai 6.
Perkančioji organizacija gali , o šios dalies 3 punkto e) papunkčio atveju privalo pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:
<...>
3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:
<...>
e) anksčiau dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose tiekėjas teikė melagingą informaciją dėl atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams ir dėl to buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų, kai nuo tokio sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo šiuo pagrindu arba teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo teisėtumas, praėjo mažiau kaip 1 metai. Pritarti iš dalies Iš dalies pritariant Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui, siūlytina:
išdėstyti taip: „4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį; tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, dėl ko per pastaruosius 1 metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius 1 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius 1 metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius 1 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos; “
nauju 51 straipsniu: „
informacijos nuslėpimas ar pateikimas arba dokumentų nepateikimas 1.
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose straipsnyje nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, kai:
1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;
2) priimtas teismo sprendimas;
punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją. “ 3.
Pakeisti 93 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį ;“;
numeraciją ir nuorodas bei patikslinti Projektą Nr. XIIP-3751(2) – papildyti nauju 62 straipsniu; papildyti 100 str. 1 d. nauju 10 punktu. 8. Lietuvos verslo konfederacija,
36123
organizacija gali:
1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Reikalaujama metinė tiekėjo veiklos pajamų suma negali būti mažesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę ir negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už numatomą atliekamo pirkimo vertę, išskyrus pagrįstus atvejus, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos būtina nustatyti didesnę reikalaujamą metinę tiekėjo veiklos pajamų sumą. Paslaugų ar darbų pirkimų atvejais perkančioji organizacija turi teisę papildomai reikalauti, kad metinė tiekėjo veiklos pajamų iš darbų ar paslaugų, atliktų savomis jėgomis, suma būtų nemažesnė nei pusė numatomos pirkimo vertės.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose arba pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodo pagrindines tokio reikalavimo priežastis;
2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tokį santykį, jeigu pirkimo dokumentuose ji nurodė skaidrius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio santykio vertinimo kriterijus ir metodus . Siekiant įvertinti šiuos su tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu susijusius finansinius santykius, gali būti reikalaujama, jog kritinio likvidumo koeficientas, išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, būtų nemažesnis nei 1, o grynasis pelnas (nuostoliai) per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų teigiamas ;
3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Tais atvejais, kai pagal tiekėjo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, reikalaujama civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti nemažesnė nei 10 procentų atitinkamo pirkimo vertės.
<...>
tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis.
Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti reikalavimą, kad tiekėjas įrodytų, jog jis laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos arba atskiroms ūkio šakoms nustatytų minimaliojo valandinio atlyginio ir minimalios mėnesinės algos dydžių, kai pirkimas yra susijęs su atitinkama ūkio šaka. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto 46 str. 7 d.:
„Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos
patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.“ Kadangi siūlymu teikiami konkretūs kvalifikacijos reikalavimai, siūlytina juos apsvarstyti rengiant Viešųjų pirkimų tarnybos metodiką. Kartu pastebėtina, kad siūlymas įtvirtinti konkrečią reikalaujamą civilinės atsakomybės draudimo sumą vertintinas, kaip perteklinis, kadangi kai civilinės atsakomybės draudimo reikalauja atitinkami teisės aktai, tai juose ir numatoma minimali draustina suma. Pagal Įstatymo projektą aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo.
Pagal 56 str. tiekėjo pasiūlymą privaloma atmesti, jeigu jis pasiūlė neįprastai mažą kainą dėl to, kad pažeidė teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina yra pernelyg maža dėl to, kad jis savo darbuotojams numatė mokėti žemesnį atlygį nei jo kilmės šalyje patvirtintas oficialus minimalus atlygis, tai jo pasiūlymas privalės būti atmetamas. Be to, pagal 44 str. 2 d. perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Taip pat, vertinant pasiūlymus galės būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (53 str. 1 d. 1 p. a) p.p.)
konfederacija,
1
pajėgumais
pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.
Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims, įskaitant bet neapsiribojant, teise verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtimi. Nepritarti Nors sutiktina, kad draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais ir svarbu pagrįsti ir įrodyti galimybes perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi, pabrėžtina, kad šių tikslų jau yra siekiama Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. nuostatomis, kurios perkelia Direktyvos 2014/24/ES 63 str. nuostatas. Nepritartina siūlomam Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 1 d. papildymui, nes tai prieštarautų minėtoms Direktyvos 2014/24/ES nuostatoms, kurios nenumato jokių jų taikymo išlygų. Taip pat, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, Įstatymo projekto 46 str. 3 d. ir 6 d. nuostatose nurodoma, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik dėl finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimų ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų, tačiau neapima teisės verstis veikla. Tais atvejais, kai rėmimasis apima pajamų ar kitus finansinius rodiklius, Įstatymo projekto 48 str. numato saugiklius, t. y. reikalauja, kad tiekėjas įrodytų, kad ūkio subjektų pajėgumai, kuriais remiamasi, bus prieinami vykdant sutartį, taip pat numato perkančiosios organizacijos galimybę reikalauti bendros tiekėjo ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, atsakomybės už sutarties įvykdymą. 10.
konfederacija,
24
arba sąnaudos būtų pagrįsti, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:
<...>
4) šio įstatymo
organizacija, įvertindama perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas mažesnis nei vidutinis to sektoriaus mėnesinis atlyginiams ir tiekėjas nepateikia patikimų įrodymų dėl kainos pagrįstumo šių kaštų atžvilgiu;
Nepritarti Dėl reikalavimo tiekėjams mokėti darbuotojams vidutinį atlyginimą Lietuva yra konsultavusi su Europos Komisijos viešųjų pirkimų politikos srities ekspertais. Pagal šias konsultacijas, tokio pobūdžio reikalavimas (kuris pagrįstas vidutiniu, o ne minimaliu atlygiu šalyje) nėra suderinamas su pagrindiniais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir pan.), 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika, Europos socialine chartija ir Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimais, nes jis gali netiesiogiai diskriminuoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusius tiekėjus ir jis viršija Europos Sąjungos lygiu nustatytus įpareigojimus dėl minimalių darbo užmokesčio normų. Tačiau pažymėtina, kad keliama problema galėtų būti sprendžiama alternatyviomis teisėtomis priemonėmis. Vadovaujantis Darbo kodekso 187 str.
Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Tokiu būdu galėtų būti nustatomas minimalus atlygis statybų sektoriuje, kuris būtų taikomas ir viešuosiuose pirkimuose. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų galima skirti didesnį balą dėl socialinių kriterijų taikymo. Pavyzdžiui, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą viešojo pirkimo sutartį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-021
antikorupcinio vertinimo išvados pateikimo apie įstatymų projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2), informuojame, kad:
1) 2016 m. balandžio 1 d. atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 10 straipsnio, 28 straipsnio, 53 straipsnio, 86 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio, 38 straipsnio, 42 straipsnio, 64 straipsnio, 94 straipsnio, 96 straipsnio antikorupcinį vertinimą (pridedama).
2) 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio Seimo Audito komiteto posėdžio metu pristatėme savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2). Posėdžio metu pritarėme Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas. 3) Į kitas mūsų pastabas buvo iš dalies atsižvelgta, rengiant projektus Nr. XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2). 4) Kitų antikorupcinio pobūdžio pastabų minėtiems projektams neturime. Atsižvelgti Ekonomikos komitetas apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
(...) 1. Projekto 10 str. 2 d. numatyta, kad vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 d. išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nurodoma, kad Projektu siekiama paprastesnio, aiškesnio ir skaidresnio viešųjų pirkimų reglamentavimo, tačiau jame numatomos nuostatos, kurių nėra Direktyvoje 2014/24/ES, ir kurios greičiausiai nepalengvins nei administracinės naštos, nei bus aiškesnės.
Viena iš jų yra papildoma direktyvoje nenurodyta sąlyga, kad vidaus sandorį sudaryti galima tik tada, jeigu nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau nėra aiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija turės įsitikinti, kad nėra pažeista konkurencija, nes, net ir vykdant išankstines konsultacijas su rinka, ūkio subjektai ne visada noriai siūlo tikras savo paslaugų kainas. Jeigu konkurencijos užtikrinimas sudarant vidaus sandorį bus suprantamas tik taip, kad jis teisėtu bus laikomas tik tada, kai jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjamos efektyviau, t. y. pigiau nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis įstatymo reikalavimais, išlieka labai neaiškus mechanizmas, kaip perkančioji organizacija galės išsiaiškinti kiek rinkoje yra dalyvių, ir atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, kokią konkrečią kainą jie gali pasiūlyti. Viešai ūkio subjektų skelbiamos prekių, paslaugų ar darbų kainos, labai dažnai neatitinka tų kainų, kurias jie pasiūlo konkretaus pirkimo atveju. Todėl, pvz., rėmimasis viešai skelbiamomis ūkio subjektų kainomis, ne visada leidžia daryti pagrįstas išvadas apie kainų lygį. Direktyvoje 2014/24/ES nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo, kaip tik priešingai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šioje direktyvoje vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų.
Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 procentų veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Tačiau pas mus formuojama nuostata, kad vidaus sandoris yra neigiamas dalykas, iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Nors ir Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vidaus sandorių instituto įtvirtinimas sukuria nemažai pranašumų. Sudaromos palankesnės sąlygos perkančiųjų organizacijų investicijoms į viešųjų paslaugų teikimo infrastruktūrą, užtikrinama didesnė sudarytų vidaus sandorių vykdymo kontrolė, lankstesnis sutarčių vykdymas ir sklandesnis viešųjų poreikių tenkinimas. Dėl šių priežasčių tam tikrais atvejais tik sudarius vidaus sandorį įmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą.
Taip pat nevertinami kiti aspektai, t. y. savivaldybės vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius, šios paslaugos turi būti teikiamos geros kokybės, nepertraukiamai ir turi būti prieinamos netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Todėl Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskirtas viešųjų paslaugų teikimas negali būti vertinamas vien per ūkinės veiklos efektyvumo kriterijų. Pvz., savivaldybės komunalines įmones įsteigė būtent savivaldybei pavestoms funkcijoms atlikti, sukūrė infrastruktūrą, dalyvauja įmonių valdyme. Joms sąlyginai nėra poreikio taupyti kokybės sąskaita; jeigu tokia įmonė uždirbs pelno ar paprasčiausiai sutaupys lėšų dėl vidinių ar išorinių sąlygų pasikeitimo – visai tai grįžta į biudžetą. Privatus sektorius siekia kuo didesnės naudos, todėl egzistuoja vadinamasis „šešėlis“. Savivaldybės įmonė neslepia mokesčių, jos finansinė veikla yra skaidresnė, įkainius ar tarifus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės įmonė visas paslaugas ir prekes perka tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, tuo tarpu privačios įmonės dažnai šio įstatymo nuostatų netaiko arba nesilaiko. Savivaldybės įmones paprasta kontroliuoti, gauti visą būtiną informaciją, vykdyti paslaugos stebėseną, tuo tarpu privačios įmonės ne retai prisidengia konfidencialumu ir daugelio informacijos kaip komercinės paslapties, neteikia.
Diskutuotina, kaip perkančiosios organizacijos statusą turinti įmonė gali konkurencingomis ir sąžiningomis sąlygomis dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, kurios šio statuso neturi, joms neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros, jų teikiamų paslaugų/darbų įkainiai yra nevieši ir t. t. Nereikia pamiršti ir to, kad savivaldybių įmonės gavo ES paramą ir yra įsipareigojusios tam tikrą laiką tęsti savo veiklą. Nepritarti Ekonomikos komitetas 2017-02-15 posėdyje apsisprendė naikinti vidaus sandorius (10 str.), taigi – išbraukti iš įstatymo projekto nuostatas dėl jų. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
mažos vertės pirkimus būtų taikomos be kita ko ir šio įstatymo 25 straipsnio nuostatos, t. y. visi mažos vertės pirkimai turės būti įtraukti į CVP IS skelbiamą planuojamą atlikti pirkimų suvestinę. Vadovaujantis proporcingumo principu, Projekto 24 str. 2 d. ir 25 str. turėtų būti susieti su Įstatymo projekto 30 str. 3 d. 4 p. nuostata, jei apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, tai neturėtų būti ir privalomumo šio pirkimo paskelbti CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje. Mažos vertės pirkimai, kurių vertės itin nedidelės, sudaro didžiąją perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų plano dalį. Visų be išimties mažos vertės pirkimų nurodymas CVP IS skelbiamoje pirkimų suvestinėje iki nurodyto termino tikrai pareikalautų papildomų darbo išteklių.
Taip pat pažymėtina, jog analogiška nuostata dėl visų mažos vertės pirkimų planų paskelbimo CVP IS planuojamų atlikti pirkimų suvestinėje jau buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme 2010 m., tačiau vėliau buvo panaikinta. Pritarti iš dalies Pateiktas siūlymas neatitinka siekio išskaidrinti visus pirkimus. Tačiau kartu pritartina, kad šis siekis neturėtų neproporcingai didinti administracinės naštos. Todėl siūlytina pritarti Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymui Nr. 21 bei iš dalies Audito komiteto pasiūlymui Nr. 26, pagal kuriuos reikalavimo į pirkimų planą įtraukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimas siūlomas numatyti nuo 2020 m. liepos l d., t. y., kai bus sukurtas patogesnis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos funkcionalumas tokiai informacijai pateikti. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
4
gali būti neskelbiama, jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip
mažos vertės pirkimus, kurių numatoma pirkimo sutarties vertė viršytų šią sumą, būtų privaloma skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) (Projekto 33 straipsnio 4 dalis). Tiek dabartinis, tiek naujasis teisinis reglamentavimas numato, kad mažos vertės pirkimai pagal pirkimo objektą yra skirstomi į prekių, paslaugų bei darbų pirkimus, nustatant prekių, paslaugų mažos vertės pirkimams vieną vertės ribą, o darbų pirkimams – kitą. Nepaisant to, kad mažos vertės pirkimų riba yra siejama ne su numatoma pirkimo sutarties, o pirkimo numatoma verte, siūlytume Projekto 30 str. 3 d.
objektą, numatant prekėms/paslaugoms vieną numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertės ribą, o darbams – kitą, kuri būtų, pavyzdžiui, remiantis Projekto 4 str. 3 d., proporcingai didesnė. Skuodo rajono savivaldybės nuomone, Projekto
paskelbus pirkimą viešai padidėja pirkimo procedūrų trukmė, padidėja apskundimo galimybės, padidėja žmogiškųjų išteklių sąnaudos, didėja administracinė našta, tai gali trukdyti laiku įsisavinti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas dėl pirkimo uždelsimo. Dažniausiai tai siejama su darbų pirkimais, nes visus statybos darbus ir kelių tiesimo darbus būtina atlikti esant palankioms oro sąlygoms, o pailgėjus pirkimo procedūroms darbai gali būti nukelti į metų pabaigą, todėl siūlytume išskirti darbų sutarties vertes. Siūloma nustatyti, kad mažos vertės pirkimai klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų gali būti neskelbiami, kai numatoma to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertė neviršija 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų sutarties vertė neviršija 140
mokesčio). Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamais 2015 m. duomenimis, mažos vertės pirkimų vertė siekė 801,2 mln. Eur ir sudarė pakankamai didelę dalį visuose pirkimuose – 19,2 proc. Skuodo rajono savivaldybės pasiūlymas reikštų, kad beveik visi mažos vertės pirkimai būtų neskelbiami. Tokiam pasiūlymui neturėtų būti pritarta, kadangi penktadalis pirkimų būtų vykdomi pačiu neskaidriausiu būdu. Skelbimai apie mažos vertės pirkimus, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur, užtikrins skaidrumą, konkurencingesnę aplinką smulkiajam verslui ir geresnius mažos vertės pirkimų rezultatus. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nenustatomi reikalavimai nei skelbimo turiniui, nei pasiūlymų pateikimo terminams.
Todėl manytina, kad reikalavimas paskelbti apie mažos vertės pirkimus nesukurs didelės administracinės naštos ir neprailgins pirkimo procedūrų. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos savivaldybių asociacija 2016 m. balandžio 7 d. raštu pateikė pasiūlymus pirmajam Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750, kurių vienas iš pateiktų pasiūlymų buvo nustatyti, kad apie mažos vertės pirkimus būtų galima neskelbti, kai numatoma sutarties vertė neviršija 10 000 Eur. Būtent į šį pasiūlymą atsižvelgta tobulinant Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3750 (2). 5. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme), kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkančioji organizacija dažnai susiduria su situacija, ar dalyviui po pirmojo prašymo patikslinti tam tikrus duomenis, jų nepatikslinus ar patikslinus nepilnai, reikia kreiptis antrą/trečią kartą, ar ne. Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kiek kartų perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, pateikusį netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis. Tokios nuostatos būtų perteklinės, kadangi vadovaudamasi Įstatymo projekto 44 str. 1 d. 4 p. perkančioji organizacija laimėjusiu pripažįsta tik tokį pasiūlymą, kurį pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją. Ši nuostata reiškia, kad jeigu tiekėjas to nepadaro per nustatytą terminą, jo pasiūlymas atmetamas.
Griežta nuostata, kad perkančioji organizacija į dalyvį gali kreiptis tik, pvz., vieną kartą, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
mažiausios kainos) negalės būti taikomas visuose pirkimuose – kiekvienais kalendoriniais metais jis galės sudaryti ne daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, o nuo 2020 m. – ne daugiau kaip
ir smulkioms perkančiosioms organizacijoms, nes turėdamos ribotą biudžetą, įmonės privalo ir taip taupyti, mažinti sąnaudas, racionaliai naudoti lėšas, šis reikalavimas didina žmogiškuosius išteklius ir laiko sąnaudas. Siūloma, kad kainos kriterijus pirkimuose nebūtų apibrėžtas procentais, o perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama pasirinkti. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Skuodo rajono savivaldybė teikia šiuos pasiūlymus dėl kvalifikacijos reikalavimų:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto 46 str. 7 d. tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai bus nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Todėl privalomi kvalifikacijos reikalavimai turėtų būti svarstomi, rengiant minėtą metodiką. Kartu pastebėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo nuostatos, įtvirtintos 46 str., įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnio nuostatas, nuo kurių negali būti nukrypstama. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Projekto 76 straipsnyje įtvirtinti preliminarių sutarčių vykdymo tvarką.
Dabartinis siūlomas reglamentavimas neišsprendžia esminio klausimo, ar preliminarių sutarčių vykdymas yra tolimesnis procedūrų vykdymo etapas, ar ne. Pvz., vykdant preliminarią sutartį ir pakvietus tiekėjus pateikti pasiūlymus, buvo gauta pretenzija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kilo klausimas, ar nagrinėjant šią pretenziją reikia vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta pretenzijų nagrinėjimo tvarka, ar ne. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 17. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto 2 str. 37 d. viešasis pirkimas yra prekių, paslaugų ir darbų įsigijimas sudarant pirkimo sutartį. Taigi, sudarius preliminariąją sutartį, pirkimas nepasibaigia. Remiantis 28 str. viešasis pirkimas, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis su atnaujintu tiekėjų varžymusi, atliekamas vykdant dviejų etapų pirkimo procedūras – iki preliminariosios sutarties sudarymo ir iki pirkimo sutarties sudarymo. Antrojo etapo pirkimo procedūros, t.y. atnaujintas tiekėjų varžymasis, atliekamas taikant 77 str. 6 d. nustatytas procedūras (nebetaikomos nuostatos skirtos atviram, ribotam konkursui ar kitiems pirkimo būdams), taip pat taikomos kitos Įstatymo projekto nuostatos, skirtos laimėtojo išrinkimui, pvz., pasiūlymo vertinimo kriterijai, ginčų nagrinėjimas. Tačiau, nors atnaujinant tiekėjų varžymąsi ginčų nagrinėjimo tvarka yra taikoma, sutarties sudarymo atidėjimo termino gali būti nesilaikoma (85 str. 8 d. 2 p.). Todėl sutiktina, kad pretenzijų, kurias perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tuomet, kai jos gautos iki sutarties sudarymo, nagrinėjimo tvarka kelia neaiškumų. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9.
savivaldybių asociacija, 2016-12-221
Projekte nėra pakankamų priemonių, kurios mažintų susitarimus tarp tiekėjų pirkimo procedūrų vykdymo metu (Klaipėdos miesto savivaldybės 2016 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (4.28)-R2-3158 pridedamas):
„(...)Vienas esminių minėtos schemos aspektų
yra pradinė tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus, kuomet konkuruojama dėl pirmos vietos tiekėjų sąraše. Mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas įgauna pranašumą ir išimtinę „teisę derėtis“ dėl pasitraukimo iš tolimesnės kovos dėl užsakymo. Tuo tarpu pasitraukimas iš viešojo pirkimo tiekėjui nieko nekainuoja pasinaudojus neįprastai mažos kainos nepagrindimo, kvalifikacijos duomenų ar pasiūlymo nepatikslinimo „įrankiais“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne kartą dėjo pastangas užkirsti kelią tokio pobūdžio tiekėjų „uždarbiavimui“ savivaldybės biudžeto sąskaita, tačiau praktika parodė, kad be Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų tai padaryti yra labai sunku. Siektinu reguliavimu reikėtų padaryti tiekėjo pasitraukimą iš viešojo pirkimo ekonomiškai nenaudingu. Tačiau vien pasiūlymo užtikrinimo instituto šiam tikslui pasiekti nepakanka, kadangi pats pasiūlymo užtikrinimas dažnai pateikiamas su trūkumais. Taip, pavyzdžiui, neseniai pradėjome reikalauti pasiūlymo užtikrinime įrašyti sąlygą, pagal kurią tiekėjui nepateikus neįprastai mažos kainos pagrindimo, būtų galimybė pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimu. Iš karto susidūrėme su atveju, kai mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas pateikė ydingą pasiūlymo užtikrinimą ir, neištaisęs trūkumų, „užleido“ pirmą vietą kone dvigubai brangesniam pasiūlymui.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siūlo apsvarstyti galimybę nustatyti reguliavimą, pagal kurį aukščiau paminėta tiekėjų pirminė konkurencija dėl nesąžiningos išimtinės „teisės derėtis“ dėl pasitraukimo iš tolimesnės kovos galėtų vykti (kainos atskleidžiamos) tik perkančiajai organizacijai įsitikinus tiekėjų pasiūlymų užtikrinimo tinkamumu ir (ar) kvalifikacijos (pasiūlymo) tinkamumu. Tokiu būdu nesąžiningi tiekėjai būtų priversti ištaisyti pasiūlymo (plačiąja prasme) trūkumus dar iki pirminės nesąžiningos konkurencijos dėl „teisės derėtis“, o pasitraukimas iš viešojo pirkimo nepasirašant sutarties pasidarytų ekonomiškai nenaudingas dėl pasiūlymo užtikrinimo kainos. Minėtos priemonės iš dalies įmanomos vykdant pirkimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ar riboto konkurso atveju, tačiau, vykdant dažniausius mažiausios kainos pirkimus, galiojantis reguliavimas nenumato galimybės pasiūlymų kainas atskleisti tik įsitikinus tiekėjų pasiūlymų (plačiąja prasme) tinkamumu. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 11. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-12-224 9.Projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Manome, kad toks įsigaliojimo terminas yra neprotingas, nes nepalikta laiko poįstatyminių teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, parengimui, suderinimui ir priėmimui. Tikslinga nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo priėmimo ir įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22 dėl įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo, taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11.
tarnyba, 2017-02-1444 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad Projekto 44 straipsnio 1 dalies konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Sutikdami su šia pastaba, visgi norime atkreipti dėmesį, kad Projekte svarbu numatyti, kad tiekėjų pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, turi būti atmetami, kitu atveju perkančioji organizacija į pasiūlymų eilę turėtų įtraukti ir tą tiekėją, kurio pasiūlymas neatitinka šių reikalavimų, taip sukeliant tiekėjui lūkesčius, kad pirmos vietos laimėtojui atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, jis būtų pripažįstamas laimėtoju. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakoreguoti Projekto
išdėstyto įstatymo
tolesnį straipsnio numeravimą). Minėtą straipsnį siūlome koreguoti taip: 1.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 53, 54 ir 55 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą , jeigu jis nėra atmestas , nes tenkina visas šias sąlygas:
1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;
2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas atitinka reikalavimus dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo pagal vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsn iu į ;
3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus nustatytus pagal šio įstatymo 52 straipsnį;
4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;
5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti;
6) nėra šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. 2. Tiekėjo pasiūlymas, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, yra atmetamas. Nepritarti Siūloma nauja Projekto 44 str.
su kitomis Projekto nuostatomis ir siekiu sumažinti administracinę naštą. Pagal Projekto 49 str. 6 d. pilnai patikrinti tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams prašant iš jų pateikti visas reikiamas pažymas būtų reikalaujama tik to tiekėjo atžvilgiu, kurio pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias. Kitiems tiekėjams pakaktų tik pateikti Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą. Tuo tarpu įtvirtinus Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomą naują Projekto 44 str. 2 d. ir siekiant atmesti tiekėjus, dėl kurių yra pašalinimo pagrindų ar kurie neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tektų pilnai patikrinti visus tiekėjus ir iš jų visų prašyti ne tik Europos bendrojo viešojo pirkimo dokumento, bet ir jame pateiktą informaciją patvirtinančių pažymų. Tokiu būdu Europos bendrojo viešojo pirkimo dokumento institutas, kurio pagrindinis tikslas sumažinti perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams tenkančią administracinę naštą, prarastų prasmę. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba,
3 Pastebėtina, kad perkančiosios organizacijos gali piktnaudžiauti nustatant ne tik kvalifikacijos reikalavimus, bet ir nustatant pašalinimo pagrindus, taip pat reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemų laikymosi. Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi viešuosiuose pirkimuose, siūlome suteikti Tarnybai teisę tvirtinti visus aukščiau nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti Projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 46 straipsnio 7 dalį, o šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos laikymosi nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnio 9 dalimi. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 46 str. 7 d.: „ Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.“ Sutiktina, kad tokia metodika reikalinga, kadangi praktikoje perkančiosios organizacijos nustato įstatymo reikalavimų neatitinkančius kvalifikacijos reikalavimus – neproporcingus, konkurenciją ribojančius ar su pirkimo objektu nesusijusios kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau siūloma nauja platesnė nuostata ne visai logiška, nes didžioji dalis Projekto 45 str. nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų yra privalomai taikomi.
Be to, perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindus, reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos laikymosi neribojama aukščiau minėtais reikalavimais, kurie taikomi nustatant kvalifikacijos reikalavimus. Taigi, neaišku kokiais kriterijais Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų privalomą metodiką dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos vadybos sistemos reikalavimų. 13. Viešųjų pirkimų tarnyba,
12 Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 63 straipsnio 1 dalyje nepateikta nuoroda į 58 straipsnio 2 dalį, t. y. Direktyva 2014/24/ES tiesiogiai neįtvirtinama tiekėjo galimybė siekiant atitikti reikalavimą dėl teisės verstis tam tikra veikla remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, analogiškai suformuluota ir Projekto 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 48 straipsnio 1 dalis. Tačiau toks reglamentavimas sudaro situaciją, kad tiekėjas dalyvaudamas pirkime net ir smulkiam darbui atlikti negalės pasitelkti subrangovo ir su juo turės sudaryti jungtinės veiklos sutartį.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos eksperto paaiškinimą, kuriuo nurodoma, kad reikalavimas pagal Direktyvos 2014/24/ES 58 straipsnio 2 dalies
„Jeigu viešojo paslaugų pirkimo procedūrose iš ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų teikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali jų reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai.“ gali būti laikomas reikalavimu „profesinės kvalifikacijos ir patirties“ ( Direktyva 2014/24/ES 63 straipsnio 1 dalis, Projekto 48 straipsnio 2 dalis) , siekiant teisinio aiškumo, taip pat sudaryti sąlygas tiekėjams kuo platesnes galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, siūlytina papildyti rėmimosi kitais ūkio subjekto pajėgumais pagrindus. Pasiūlymas:
Projekto
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.“
projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu reikalaujama, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo
, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 61 straipsnio 1, 2 dalis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: A. Bilotaitė ir A. Anušauskas, 2016-11-251
: Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai. Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr.
Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu. Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų. Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą
„Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros
energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos.
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki
atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu. Pasiūlymas : Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo nariai: D.Kreivys, A. Skardžius, 2016-12-151
Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus). Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 98 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę. Pasiūlymai:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 98 straipsniu:
„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų
ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
suderinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo narys K. Bacvinka, 2017-01-111
11 N Argumentai: Būtina sudaryti galimybę VĮ miškų urėdijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, perkantiems miško sodmenis arba jų išauginimo paslaugas valstybiniams ir privatiems miškams atkurti ir įveisti, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Šie atvejai nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 84 straipsnio 5 dalyje numatytus išimtinius atvejus, pagal kuriuos sutartis leidžiama sudaryti ilgiau kaip 3 metams. Jų taip pat negalima priskirti minėto Projekto
sodmenų auginimo trukmė priklauso nuo medžių rūšių genetinių-biologinių savybių ir klimato sąlygų, kurios nepriskirtinos ekonominiams ar socialiniams veiksniams. Sudaryti miško sodmenų pirkimo ar jų išauginimo paslaugų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui būtina dėl šių priežasčių:
įvairių medžių rūšių biologinių savybių auginami vidutiniškai 2–4 metus, priklausomai nuo medžių rūšies (pavyzdžiui, paprastoji eglė ir paprastasis ąžuolas, kurie sodinami visuose šalies regionuose, auginami 4 metus, paprastoji pušis – 2 metus ir pan.). Todėl miško sodmenų ar jų išauginimo paslaugų pirkėjams neišvengiamai kyla ir ateityje kils problemų, kai miško sodmenų išauginimo paslaugų sutartys dėl kai kurių medžių rūšių biologinių savybių turės būti sudaromos ne 3, bet 4 metams. 2. Miško sodmenų augintojams (tiekėjams), t. y. valstybiniams ar privatiems miško medelynams taip pat palankiau sudaryti ilgesnes kaip 3 metų sutartis su sodmenų pirkėjais, nes tik sudarant ilgalaikes sutartis galima planuoti medelynų plėtrą ir investuoti į pažangių, bet brangių miško sodmenų auginimo technologijų diegimą miško medelynuose. 3. Visos 42 VĮ miškų urėdijos turi savo miško sėklinę bazę (sėklinius medynus, sėklines miško medžių plantacijas ir kt.), pačios renka ir ateityje rinks sėklas, daugelis jų specializuojasi auginti tik tam tikrų medžių rūšių sodmenis, kitos – neturi medelynų, jų skaičių dėl ekonominių priežasčių numatoma mažinti, todėl dažniausiai perka ir pirks tik sodmenų išauginimo paslaugas.
Pagal Projekto 84 str. nuostatas, miško sodmenų išauginimo sutartys negalėtų būti sudaromos ilgiau nei 3 metams, ir tokiu būdu netektų galimybės pirkti sodmenų, kurių auginimo trukmė dėl biologinių savybių ar veiksnių ilgesnė nei 3 m., išauginimo paslaugų. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-3750(2)) 84 straipsnio 5 dalį nauju 11 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: ,,5. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties sudarymo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:
1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;
2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;
3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;
4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;
5) dokumentų saugojimo paslaugų;
6) darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;
7) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų arba statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;
8) investicijų projektų įgyvendinimo;
9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;
10) kitų prekių ir (ar) paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis ir perkančioji organizacija tai pagrindžia . ;
11) miško sodmenų pirkimo ir (ar) miško sodmenų išauginimo paslaugų.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 19. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo nariai: D. Kreivys ir V. Sinkevičius, 2017-02-14
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad antru (žemiau dėstomu) pasiūlymu siūloma nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), atliekant tarptautinius ir supaprastintus pirkimus, ir į tai, kad didžioji dalis perkančiųjų organizacijų per CPO atliekamų pirkimų yra mažos vertės pirkimai, siūlytina nustatyti prievolę pirkti per CPO ir mažos vertės pirkimų atveju.
Tačiau, kartu įvertinus tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytu atveju, t. y., kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 5 000 Eur, a pie mažos vertės pirkimą galės būti neskelbiama ir tokiu atveju, pvz., mažos perkančiosios organizacijos regionuose, galimai, prekes pirktų iš vietinių parduotuvių, siūlytina įstatymo projekte įtvirtinti išimtį, jog mažos vertės pirkimams, kai pirkimo sutarties vertė neviršija 5 000 EUR, prievolės pirkti per CPO nėra. Pasiūlymai:
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vertės pirkimo atlikimas
šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies,80 straipsnio,
skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.
Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 80 straipsnio reikalavimų, jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktu.“
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 21 ir patobulintą įstatymo projektą (keitėsi Pasiūlymo tekste minimos nuorodos). Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 89 straipsnį. 5. Seimo nariai:
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gali neskelbti apie pirkimą, kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, atliekant mažos vertės pirkimus, būtina nustatyti mažesnę - 5 000 Eur – ribą, iki kurios galima neskelbti apie mažos vertės pirkimus. Iki šios ribos taip pat nebus prievolės pirkti per CPO. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip
105
dešimt penki tūkstanči ų iai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 36 straipsnio 2 dalį. 6. Seimo nariai: D. Kreivys ir V.
Kreivys ir V. Sinkevičius, 2017-02-14
Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti/palikti pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją, kai jos elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Siūlymas grindžiamas siekiu sudaryti sąlygas dar spartesnei viešųjų pirkimų centralizavimo plėtrai ir finansinės naudos, kurią valstybė gauna dėl viešųjų pirkimų vykdymo per centrinę perkančiąją organizaciją, didėjimui. Didėjant centralizuotų pirkimų skaičiui neatsiejamai didėtų skaidrumas viešųjų pirkimų sektoriuje ir mažėtų korupcijos apraiškų pasireiškimo galimybė, būtų sudaromos palankesnės galimybės tiekėjams sąžiningai konkuruoti ir tokiu būdu pasiekti geresnius pirkimų rezultatus. Konkurencingos ir skaidrios viešųjų pirkimų rinkos užtikrinimas mažintų vis dar egzistuojantį visuomenės nepasitikėjimą ir pasipiktinimą viešųjų pirkimų sektoriaus neskaidrumu, o Viešųjų pirkimų tarnybai būtų paprasčiau stebėti viešųjų pirkimų procesus. Jeigu pačioms perkančiosioms organizacijoms bus nustatoma teisė spręsti, ar vykdyti pirkimą pasinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, ar ne, abejotina, ar jos bus linkusios net kasdieninei veiklai reikalingų prekių/paslaugų įsigyti per centrinę perkančiąją organizaciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla
ir centrinės perkančiosios organizacijos
, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti , o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju
1) atlikta pirkimo procedūra;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema.
Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta d inamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą ;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje. 2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas , privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo
. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jei ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį.
Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;
3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo
tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 34 . Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. 45 . Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 56 . Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) arba savivaldybės taryba. 67 . Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 78 .
7
8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 89 straipsnį. 7. Seimo narės:
A. Bilotaitė, I. Šimonytė,
46 Argumentai: Atsižvelgiant į praktikoje susiformavusią ydingą praktiką, kuomet į nepatikimų tiekėjų sąrašus įtraukti subjektai įsteigia analogišką veiklą vykdančius juridinius asmenis ir toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, taip išvengiant atsakomybės už viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus, siūlytina papildyti privalomus tiekėjo pašalinimo pagrindus, nustatant, kad perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi pagrįstų įrodymų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo. Pasiūlymai:
45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo
sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi pagrįstų įrodymų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo .“
2Atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto 2017-03-08 posėdyje išsakytus argumentus, siūlytina Seimo narių pasiūlymui pritarti iš dalies ir įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą išdėstyti taip:
„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo
sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo
reikalinga laiko prisiderinti prie naujai reglamentuojamos procedūrų tvarkos, todėl tikslinga įstatymo įsigaliojimo terminą nustatyti 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
redakcija dėstomo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 2018 m. sausio 1 d. Nepritarti Pritarta Seimo nario V. Sinkevičiaus 2017-03-07 pasiūlymui, jog įstatymas įsigaliotų 2017-07-01. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto redakciją. 9. Seimo narys V. Sinkevičius, 2017-03-073 Argumentai:
Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau – CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam viešųjų pirkimų reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIIP-3750 (2), būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją (t. y., kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo viešųjų pirkimų reglamentavimo, manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-3750(2) įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 m. liepos 1 d. Pasiūlymai:
1Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
ir įgyvendinimas „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2.
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ir 90 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio
Respublikos Vyriausybės įgaliotos kompetentingos institucijos iki
aktus. 6. Iki
, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 7. Iki
preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki
tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. 8. Iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. ““
sudarančių įstatymų projektų įsigaliojimo datas. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10.
S. Gentvilas,
31 Argumentai: Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 45 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog tiekėjas, nors ir būdamas pilnutinai neįvykdęs mokestinių prievolių, tai yra nesumokėjęs mokesčių biudžetui, įskaitant socialinio draudimo įmokų, iš pirkimo procedūros gali būti nešalinamas, jeigu „tiekėjas yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus“. Šiuo atveju, nepilnai vykdančiam savo įsipareigojimus tiekėjui, yra suteikiama galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje preziumuojant, jog toks tiekėjas ateityje pilnutinai įvykdys mokestines prievoles, bei galės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Pažymėtina, jog įsipareigojusio tiekėjo galimybės ir ketinimai skiriasi nuo tiekėjo, kuriam tokia prievolė yra inicijuota priverstinai, kitų asmenų. Visi, valstybės biudžetui skolingi subjektai, be išimties, įvairiomis priemonėmis yra įpareigojami įvykdyti mokestines prievoles. Tačiau ne visi šiuos įpareigojimus priima ir prisiima pareigą juos sąžiningai įvykdyti. Esant minėtai situacijai ir vadovaujantis įstatymo projekte įtvirtintu reglamentavimu, pirkimo procedūroje gali dalyvauti visi skolininkai, neatsižvelgiant į jų galimybes ir ketinimus įvykdyti mokestinę pareigą ir pirkimo sutartį. Tiekėjas turintis galimybes ir sąžiningą ketinimą padengti mokestinius įsiskolinimus, savo laisva valia, geranoriškai, raštiškai įsipareigoja sumokėti mokesčius ir šį įsipareigojimą pateikia pirkimo procedūrai. Kitu atveju, įpareigotas asmuo nors ir turėjo tokią pat galimybę įsipareigoti, tačiau to nepadarė, ko pasekoje yra įpareigotas mokesčius administruojančių subjektų, vykdyti mokestinį įpareigojimą. Tiekėjo pateiktas pirkimo procedūrai įpareigojimas, savaime nepatvirtina tiekėjo ketinimo ir galimybių sumokėti mokesčius ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Tuo labiau, nėra nustatytas kontrolės mechanizmas kontroliuojantis ar tiekėjas tinkamai vykdo įpareigojimą. Priešingai, tiekėjui kuris rašytinio susitarimo pagrindu yra įsipareigojęs padengti įsiskolinimą, yra nustatyti kontrolės instrumentai, bei griežtai apibrėžti skolos grąžinimo terminai, tvarka ir sankcijos. Todėl, turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje tam tiekėjui, kuris savo iniciatyva raštiškai patvirtina jog turi finansines galimybes dengti mokestinius įsiskolinimus ir įsipareigoja tai vykdyti, bet ne tam tiekėjui, kuris savo veiksmais (neveikimu) tokių argumentų (įsipareigojimų) nepateikia. Pasiūlymai:
Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalies 1 punktą jį išdėstant:
ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus įsipareigojimus; Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo narys S. Gentvilas,
34 Argumentai: Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų mokėjimų nevykdymą, pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino , kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nėra apibrėžtas ir numatytas perkančiosios organizacijos „sužinojimo“ apie tiekėjo teistumą būdas ar priemonės.
Nesant šių esminių duomenų gavimo ar pateikimo reglamentavimui, tiekėjas būdamas teistas už šio straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, turi realią galimybę šių duomenų perkančiajai organizacijai nepateikti ir dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais pirkimo procedūroje. Tokiu būdu, būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principai. Todėl siūloma, Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu, kuris konkrečiai ir aiškiai nustatytų prievolę tiekėjui pristatyti dokumentą apie jo teistumą per pastaruosius 5 metus. Pasiūlymai:
Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį 4 punktu jį išdėstant:
Siūloma nauja Įstatymo projekto nuostata būtų perteklinė, nes ji dubliuotų 50 str. 2 d.: „ Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo
ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą.“
S. Gentvilas,
35 Argumentai: Įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir
turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą .
Įstatymo projekte nėra apibrėžta ir numatyta perkančiajai organizacijai „kitų įrodymų“ gavimo, rinkimo, įforminimo ir vertinimo tvarka. Perkančioji organizacija įrodymus apie tiekėjo įsipareigojimų nevykdymą, gali gauti tik iš pačio tiekėjo. Esant tokiam situacijos neapibrėžtumui, įsipareigojimus nevykdantis tiekėjas gali nepateikti duomenų apie savo įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir tuo pačiu dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais, sąžiningai mokesčius mokančiais tiekėjais. Tokiu būdu, būtų pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Siūloma Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį papildyti 5 punktu, kuris nustatytų prievolę tiekėjui pateikti dokumentus, patvirtinančius apie tinkamą tiekėjo mokestinių prievolių įvykdymą ar įsipareigojimą tokias prievoles pilnutinai ir savalaikiai įvykdyti. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnio 3 dalį 5 punktu jį išdėstant:
mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų, mokėjimų tinkamą įvykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija ar dokumento patvirtinančio tiekėjo įsipareigojimą sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas. Nepritarti Siūloma nauja Įstatymo projekto nuostata būtų perteklinė, nes ji dubliuotų 50 str.
Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo
ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą.“
S. Gentvilas,
50810 Argumentai: Perkančioji organizacija, turėdama ribotas galimybes ir išteklius gauti, rinkti, vertinti informaciją apie tiekėjų patikimumą ir jų kompetenciją, turėtu atsižvelgti ir objektyviai įvertinti informaciją, gautą iš trečiųjų asmenų, apie konkurse dalyvaujančių tiekėjų galimai nesąžiningus veiksmus. Tokiai informacijai pasitvirtinus, perkančioji organizacija turėtu privalomai reikalauti tiekėjo žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tokiu būdu būtų išvengta neigiamų pasekmių, o tiekėjai žinodami, kad teisingos informacijos apie jų nesąžiningus veiksmus pateikimas pirkėjui, iš tiekėjų pareikalaus papildomų reikalavimų įvykdymo. Tokios praktikos įteisinimas, padidintu galimybes pirminėje pirkimo procedūros stadijoje identifikuoti nekvalifikuotus tiekėjus ir juos pašalinti iš procedūros. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 46 straipsnį 8 dalimi jį išdėstant sekančiai:
8 perkančioji organizacija, gavusi pagrįstų ir objektyvių duomenų iš trečiųjų asmenų, apie tiekėjų netinkamą kvalifikaciją, techninį ar profesinį pajėgumą , privalo reikalauti tiekėjo žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties. Pritarti iš dalies Argumentai Manytina, kad siūloma nuostata iš dalies dubliuotų esamą reguliavimą, nes Įstatymo projekto 50 str. 10 d. jau yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją.
Tačiau, pritariant Seimo nario pasiūlymui, kad perkančioji organizacija visuomet, gavusi tam tikros informacijos apie tiekėjų neatitikimą kvalifikacijos reikalavimams, patikrintų gautos informacijos teisingumą, siūlytina tikslinti
kreiptis į kompetentingas institucijas, jei jai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 50 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo,
ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės negu perkančioji organizacija, ji gali turi kreiptis į atitinkamas tos valstybės kompetentingas institucijas.“
S. Gentvilas,
8 Argumentai: Įstatymo projekto 48 str. 5 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Tačiau šiuo reikalavimu nėra aiškiai nurodyta ir neapibrėžta, kada perkančioji organizacija gali reikalauti solidarios atsakomybės. Iš to seka, kad perkančioji organizacija gali niekada nereikalauti šalių solidarios atsakomybės. Kaip rodo praktika, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi tiekėjas, dažnai būna nekvalifikuoti, turintys įsiskolinimų, neturintys nuosavo turto arba realiai veiklos nevykdantys subjektai.
Todėl iškilus ginčui ir nesant solidarios tiekėjų su subtiekėjais atsakomybės, realiai darbus organizavę ir veiklą vykdę tiekėjai, išvengia atsakomybės, o nuostolių ar žalos padengimas tampa neįgyvendinamas. Siūloma papildyti 48 straipsnį 8 dalimi, nustatant privalomą solidarią tiekėjo ir subjektų kurių pajėgumais remiamasi tiekėjas atsakomybę, pirkėjui gavus objektyvių duomenų iš trečiųjų asmenų, apie rizikas, galinčias įtakoti sutarties neįvykdymą. Tuo labiau, tiekėjui, kaip rangovui yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, todėl tiekėjas, rinkdamasis subtiekėjus turi būti pakankamos kompetencijos, elgtis atsakingai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei už tokius savo veiksmus prisiimti galimas rizikas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 48 straipsnį 8 dalimi jį išdėstant sekančiai:
tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą , perkančiajai organizacijai gavus duomenų iš trečiųjų asmenų, apie tiekėjų ar jų pasirinktų subtiekėjų neatitikimo keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Nepritarti Siūloma nuostata prieštarautų Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 1 d. nuostatai: „<..> Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti , kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą .<...>“, kuri suteikia teisę, o ne prievolę perkančiajai organizacijai reikalauti solidarios tiekėjų ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atsakomybės. Taip pat siūloma 48 str.
Taip pat siūloma 48 str. 8 d. prieštarautų to paties straipsnio 5 d., kuri perkelia minėtą direktyvos nuostatą. Kartu paminėtina, kad jeigu tiekėjas remiasi ūkio subjekto pajėgumais, perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar nėra to ūkio subjekto pašalinimo pagrindų, įskaitant ir dėl mokesčių mokėjimo . Taip pat ar ūkio subjektas tenkina jam keliamus kvalifikacijos reikalavimus. 15. Seimo narys S. Gentvilas,
5 Argumentai: Įstatymo projekto 86 straipsnyje yra numatyti reikalavimai tiekėjams, jog pastarieji turi pateikti perkančiajai organizacijai subtiekėjų duomenis ir nurodyti, kokiai pirkimo sutarties daliai, kokius subtiekėjus tiekėjas ketina pasitelkti. Tačiau, perkančioji organizacija tikrina tiekėjo subtiekėjus, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų pašalinimo pagrindų, tik tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais (86 straipsnio 1 dalias). Todėl siūloma praplėsti perkančiosios organizacijos galimybes tikrinti tiekėjo subtiekėjus, numatant, kad perkančioji organizacija tikrina tiekėjo subtiekėjus ne tik tuo atveju kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, bet ir tuomet, kada tiekėjas pateikia duomenis apie subtiekėjus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 86 straipsnio 5 dalį papildyti ir išdėstyti sekančiai:
tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49, 50 straipsniuose nustatytais reikalavimais, gali patikrinti , ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pakeistų minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju.
Nepritarti Siūlymas dubliuotų Įstatymo projekto 48 str. 4 d. „4. Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų . <...>“. 16. Seimo narys S. Gentvilas,
6 Argumentai: Įstatymo projekte yra numatyta, jog duomenis apie tiekėjo subtiekėju patikimumą ir kvalifikaciją, perkančioji organizacija gauna savo iniciatyva arba šiuos duomenis pateikia tiekėjo subtiekėjai. Tik šių duomenų pagrindu perkančioji organizacija gali patikrinti ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tačiau, tiekėjo subtiekėjai, dėl įvairių priežasčių gali pateikti netikslius duomenis, o perkančioji organizacija, turėdama ribotas galimybes gauti ir rinkti informaciją, taip gali surinkti duomenis, neatspindinčius realios tiekėjų subtiekėjų kvalifikacijos. Todėl siūloma, perkančiajai organizacijai įvertinti trečiųjų asmenų iniciatyva pateiktus objektyvius ir pagrįstus duomenis apie tiekėjų subtiekėjų neatitikimus pirkėjo keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 86 straipsnį 6 dalimi ir išdėstyti sekančiai:
nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų, informacijos pagrindu, gautos iš trečiųjų šalių. Nepritarti Nesutiktina, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas perkančioji organizacija vertina tik tiekėjo pateiktą informaciją. Pvz.: 45 str. 1 d. teigiama, kad „ 1.
pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnius ar kitu būdu sužino , kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką: <...>
“. 45 str. 3 d. taip pat teigiama, kad „<...>tiekėjas iš pirkimo
procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino <...>“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tai būtų perteklinė nuostata. Be to, siūloma tikslinti ne tą straipsnį, kuris nustato pašalinimo pagrindus (45 str.) ir jų nebūvimą įrodančias priemones (50 str.). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. 1. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Audito komiteto 3 pasiūlymas ), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 12.
Informacinė sistema „E. sąskaita“
Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) , ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo išimtį, ir vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. 2. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
17 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Audito komiteto 28 pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant projekto nuostatas patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus dvejus metus;“ Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.
1, jog sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis); taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui Nr. 28 dėl viešųjų pirkimų įstatymo projekto papildymo nauju VII
IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS“, Komitetas nepritarė ir šiam Audito komiteto pasiūlymui Nr. 2. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. 3. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
Argumentai: Pritariant Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymui ir jame išdėstytai argumentacijai, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį. Pasiūlymas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį: „
vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3.
sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. “
numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. 4. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla
abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. 5. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
4 Argumentai: Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Toks reglamentavimas didina perkančiosios organizacijos administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai laikytinos konfidencialios informacijos (t. y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs). Įvertinus tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes, jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties
sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų , kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis) , tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. 6. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
2 Argumentai:
perkančiajai organizacijai numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkančioji organizacija pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įvertinti perkančiosios organizacijos poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis
funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano).
Manytina, kad papildoma administracinė našta perkančiosioms organizacijoms, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą). 2. Siekiant supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, siūlytina nustatyti, kad mažos vertės pirkimai gali būti atliekami ne CVP IS priemonėmis, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra 10 000 Eur. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos
šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose punkte , 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose , ar
dalyse dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas , 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“ Pritarti iš dalies Pritarti siūlomai nuostatos įsigaliojimo datai, tačiau tikslintinos straipsnio dalyje esančios nuorodos į įstatymo straipsnius. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. 7. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
12 Argumentai: Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, dažnu atveju vykdant viešuosius pirkimus statybos ir projektavimo darbai nėra skaidomi.
Toks viešųjų pirkimų modelis yra ydingas, nes konkursuose dominuojančią padėtį turi rangovai, o ne projektuotojai. Iš praktikos žinoma, kad rangovas, kaip pagrindinis pasiūlymą teikiantis subjektas, projektavimo paslaugoms skaičiuoja ir savo antkainį, kuris vidutiniškai sudaro apie 40 proc. nuo projektavimo paslaugų. Autorinė priežiūra, kurią turėtų vykdyti projekto autorius siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, nėra objektyviai vykdoma, nes rangovas yra projektuotojo užsakovas, mokantis jam už suteiktas paslaugas. Taip pat vėliau, vykdant sutartį, būna ir ženklus sutarties kainos išaugimas dėl projektinių sprendinių. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, priešingai - sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi. Pasiūlymai:
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautini s ai pirkima s i ir supaprastinti pirkimai, kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o
socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkima s i gali būti atliekam as i skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto pirkimo, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 7. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. 8. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
29 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos (pirkimų objektas), išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi, būtina suderinti įstatymo projekto nuostatas ir pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą . Pasiūlymai:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) perkančiosios organizacijos sprendimo
dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto ar supaprastinto pirkimo objekto, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 9. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. 9.
9Seimo Audito komitetas,
2016-12-23
231 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies
kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu reglamentavimu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Pasiūlymas:
redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punktą: „
31) informacija, kad p erkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje; “
dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. 10. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
46 Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, užtikrinti skaidrumą, siūlytina terminą, kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų prailginti iki 3 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas),
įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius23 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos .“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12. 11.
11Seimo Audito komitetas,
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, siūlytina nustatyti, kad tiekėjas imperatyviai pašalinamas iš pirkimų procedūrų už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus (pavyzdžiui neteikia finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras ir kt.), nes pagal šiuo metu siūlomą teisinį reguliavimą tai yra perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisė. Pasiūlymas:
dėstomo 45 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „
7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą praėjo mažiau kaip 1 metai. “ 2.
Pakeisti projekto
nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. 12. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų organizacijų pirkimams skirtas lėšas iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad
dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos.
Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą , pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. 13. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
5 Argumentai: Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo projekto 64 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo. Siūlytina nustatyti, kad jeigu tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo
laimėjusį pasiūlymą vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir
(arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis. “ Pritarti iš dalies Žr.
Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 16. 15. 14. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
65 Argumentai: Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 16. 15. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
610 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
projekto
straipsnio 6 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „
10) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“
nuorodas. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 17. 16.
16Seimo Audito komitetas,
reguliavimą perkančiosios organizacijos vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau neįtvirtinama prievolė paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – Sutartis) vykdymą. Iš esamos praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, nustačius, kad perkančioji organizacija netinkamai vykdė Sutartis ar nepaskelbė CVP IS Sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, tampa sudėtinga ir dažnai neįmanoma juos traukti atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti pareigą paskirti asmenis, atsakingus ir už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties vykdymą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto
straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „
12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 84 straipsnio 9 dalies nuostatas. “ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18. 17. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
12 b Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti
b papunktį.
Pasiūlymas: Pakeisti
b papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų,
o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 19. 18. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
22 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti
87 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti
ir jį išdėstyti taip:
„2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą
vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir
Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20. 19.
19Seimo Audito komitetas,
2016-12-23
Argumentai Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką bei teisines pasekmes. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija , laikydamasi Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:
1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 87 straipsnį;
2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį;
3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES. 2.
2Nutraukiant pirkimo sutartį,
preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:
pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;
2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;
3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;
4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. 23 . Pirkimo sutartis , ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21. 20.
20Seimo Audito komitetas,
2016-12-23
10 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 90 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 22. 21. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius ;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 23. 22. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
26 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius arba atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 24. 23. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
5 N Argumentai: Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiosios organizacijos, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos. Dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Viešųjų pirkimų tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina projekte įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja, tačiau gautą informaciją naudoja viešųjų pirkimų analizei, o esant įtarimui – gali pradėti perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimą. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnį 5 dalimi ir ja išdėstyti taip: „
skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu. “ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 25. 24. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23
3 Argumentai: Nors perkančioji organizacija tam tikrais Projekte nustatytais atvejais, siekdama pagreitinti sutarties sudarymą, gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkančioji organizacija taikytų atidėjimo terminą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją ) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos , kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 26. 25. Seimo Audito komitetas, 2016-12-232 N Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis,
reikalavimą, gali būti nesilaikoma. “
laikyti 4 straipsniu. 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 21. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 27. 26. Seimo Audito komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 ir
siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: 1.Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 ir 3 straipsn į ius ir šio straipsnio
2Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
straipsnio 9 dalis ir šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22 dėl įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo. Taip pat – Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 28. 27.
27Seimo Audito komitetas,
8 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas) naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
8Iki 2016 m. gruodžio 31 d.
sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. “ Pritarti iš dalies Pritarti Audito komiteto siūlymui, jog reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl vidaus sandorių eliminavimo, tačiau terminą nustatyti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 22. 29. 28. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23 VII N Argumentai:
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui).
Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiųjų organizacijų pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus taikymo tvarką. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „Vii SKYRIUS
vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
pirkimus , įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui , už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys . 2.
sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3 . Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį. 99 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas
Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki
preliminarioji sutartis sudaryta. 2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;
2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);
įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;
4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;
5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. 3.
yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;
3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;
4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;
5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;
6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios:
1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;
2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;
3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;
5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;
6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė
atsakomybės
ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;
2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;
3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą;
2Viešųjų pirkimų tarnyba,
baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos. 101 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas
dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos.
Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo. 102 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas
dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos. 2. Jeigu asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. 3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių. 4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas. 103 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “ 2.
Atitinkamai įstatymo projekto VII skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti įstatymo projekte esančią numeraciją ir nuorodas. Pritarti iš dalies Pritarti siekiui griežtinti perkančiosios organizacijos vadovo ir kitų asmenų atsakomybę, kaip tai pasiūlė Seimo nariai: A. Skardžius ir D. Kreivys (papildyti viešųjų pirkimų įstatymo projektą nauju 98 straipsniu su nuoroda į LR Administracinių nusižengimų kodeksą). Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 30. 29. Seimo Audito komitetas, 2016-12-23 * Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, siūlytina pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pasiūlymas:
dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo projekte Nr. XIIP-3750(2) esančias nuorodas. Atsižvelgti
31Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-12 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto siūlymus: Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 32. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-121
Tarptautiniu lygiu yra pripažintas vidaus sandorių išimties teisėtumas.
Tokia išimtis įteisinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, įtvirtinta Direktyvoje 2014/24/ES (12 str.) ir juos į nacionalinę teisę persikėlė (ar ketina persikelti) absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Už vidaus sandorių įteisinimą pasisako ir dalis Lietuvos suinteresuotų subjektų – savivaldybės ir valstybės įmonės. Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, savivaldybėms vidaus sandorių institutas reikalingas, ypač tais atvejais, kai jos, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės socialinius, sveikatos, aplinkos apsaugos, viešojo intereso poreikius ir šias paslaugas turi teikti geros kokybės, nepertraukiamai bei jų prieinamumą užtikrinti netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar netgi nuostolingas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo nutartyse (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A-347-552/2016) yra pažymėjęs, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų. Remiantis minėta LVAT nutartimi, manytina, kad perkančioji organizacija prieš pavesdama savo kontroliuojamai įmonei užduotį teikti viešąsias paslaugas, turėtų įvertinti kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Pastebėtina, kad minėtoje LVAT nutartyje teigiama, kad „savivaldybė, siekdama įsitikinti, ar yra esamų ir/ar potencialių ūkio subjektų, galinčių ir norinčių teikti savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas konkrečiomis sąlygomis, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti“.
Siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pateiktus argumentus bei teismų sprendimus, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį. Be to, atsižvelgiant į praktikoje kylančius vidaus sandorių įgyvendinimo iššūkius, siūlytina Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, n ustatant, kad nuostatos dėl vidaus sandorių nėra taikomos valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Pasiūlymas:
nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju , jeigu kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos , nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo . “
dėstomą 10 straipsnį papildyti šia nauja 5 dalimi: „
alstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. “ Nepritarti Ekonomikos komitetas apsisprendė panaikinti vidaus sandorius įstatymo projekte. Žr. Komiteto sprendimą dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 2.
2Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 33. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-121
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, pastebint, kad kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio kriterijus nebūtinai didina pasiūlymo kainą ir sutarties vertę, be to, pažymint, kad naujos viešųjų pirkimų direktyvos pakeičia politinį požiūrį ir prioritetą skiria pasiūlymų vertinimui pagal kainos ir kokybės santykį, bet ne mažiausią kainą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pernelyg retai taikomas kainos ir kokybės santykio kriterijus ir pagal šį rodiklį ji užima priešpaskutinę vietą (paskutinė – Kroatija), siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimų Pirkimai , kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip6070 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų vertė .“
siūlytina atsisakyti: „
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai
naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės. “ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 14. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 34. 3.
3Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-121
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir siekiant paprastumo ir aiškumo, siūlytina Projekte nustatyti, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai. Pasiūlymas:
nauja redakcija dėstomus 56, 76 ir 98 straipsnius, nustatant, kokios tiksliai procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai. Pritarti Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymus: Nr. 15, 17, taip pat sprendimą dėl Audito komiteto pasiūlymo Nr. 24. 35. 4. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-121
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą ir siekiant sumažinti tiekėjų susitarimo riziką, siūlytina atsisakyti galimybės pirkimo komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su elektroniniais pasiūlymais, dalyvauti tiekėjams. Todėl siūlytina pakeisti Projekto1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 43 straipsnį tikslinti. Pasiūlymas:
nauja redakcija dėstomą 43 straipsnį taip:
„43 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar
pasiūlymu
<...>
su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.
<...>
5.
Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis , o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją . Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams., Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas nurodyti antrojo posėdžio laikas laiką ir vieta vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:
1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;
2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos.
Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;
3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;
4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;
5) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;
6) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama. 7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu. 8. Kiekvienas Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos. 9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu.
Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 10. Apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija. 11. Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.“ Pritarti iš dalies Žr. Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 11. Taip pat – Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 36. 5. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-121
Argumentai: Iš esmės pritariant Seimo narių D. Kreivio, A. Skardžiaus pasiūlymui, siūlytina P rojekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą
įstatymo projekte yra numatyta galimybė pirkimą vykdyti ne tik organizacijai, tačiau ir atskiram jos padaliniui, turinčiam atitinkamą savarankiškumą. Todėl manytina, kad atsakomybė tokiu atveju turėtų kilti ir tokių padalinių vadovams. Pasiūlymas:
papildyti šiuo nauju 98 straipsniu: „
organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys).
Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui , už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys . 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3 . Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį. “
patikslinti Projekto straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Pritarti siekiui viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti atsakomybę perkančiosios organizacijos vadovui, tačiau Ekonomikos komitetas pritarė Seimo narių: A. Skardžiaus ir D. Kreivio 2016 m. gruodžio 15 d. pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 37. 6.
6Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2017-01-121
Argumentai: Projekte pateiktas perkančiosios organizacijos apibrėžimas nėra visiškai tikslus, kadangi tam, kad viešasis ar privatusis juridinis asmuo būtų pripažintas perkančiąja organizacija, jis turi atitikti du kriterijus, t.y. bent iš dalies vykdyti veiklą, skirtą specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams ir papildomai atitikti bent vieną iš Projekto
straipsnyje išvardintų sąlygų. Projekte, priešingai negu galiojančioje įstatymo redakcijoje, atsiranda išaiškinimas dėl „nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešųjų interesų“. Tokie interesai turi atitikti visus šiuos požymius: -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi vykdyti veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis; -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi siekti pelno; -viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pats prisiimti savo veiklos nuostolius. Pažymėtina, jog visi viešieji juridiniai asmenys, įsteigti viešiesiems interesams tenkinti, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra pelno nesiekiantys, nors, kaip antai, pavyzdžiui, Viešosios įstaigos pelną gali gauti, tačiau skirti jį privalo tik viešojo juridinio asmens įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti. Tačiau, dabartinėmis sąlygomis, dauguma tokių viešųjų juridinių asmenų (tokių kaip Viešosios įstaigos), nors ir yra kontroliuojami (valdomi) valstybės ar savivaldybių institucijų ar turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, viešiesiems interesams tenkinti dažnu atveju negauna jokio biudžetinio finansavimo, arba, daugeliu atvejų, jiems skirtas biudžetinis finansavimas yra per menkas, kad užtikrintų tinkamą tokio juridinio asmens funkcionavimą.
Todėl tokių Viešųjų juridinių asmenų teikiamos paslaugos siūlomos ofertos būdu, paslaugos siūlomos ir teikiamos veikiant lygioje konkurencinėje aplinkoje kartu su privačiomis įmonėmis (t.y. įprastinėmis rinkos sąlygomis, nežinant ir negalint prognozuoti savo būsimų metinių pajamų), paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis kainų efektyvumo kriterijais, ekonominė rizika dėl savo veiklos prisiimama paties juridinio asmens, galimi nuostoliai nebūtų padengiami valstybės ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą Pasiūlymas: 1.
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 25 dalies 2 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo,
jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis jo veikla yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno , įstatuose nustatytoms veiklos įgyvendinti, ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio ar komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;
b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;
c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;“ Nepritarti Siūlomas keisti perkančiosios organizacijos apibrėžimas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Be to, viešųjų interesų, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, sąvoka paaiškinta Direktyvos 2014/24/ES 10 preambulėje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (ypač bylą Korhonen ir kiti , C-18/01 (51 dalis)).
Pagal šiuos išaiškinimus išskiriami trys pagrindiniai kriterijai, parodantys, kada subjekto veikla nelaikoma susijusia su viešojo intereso, kuris yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, t. y. kuomet: 1) subjektas veikia įprastomis rinkos sąlygomis; 2) siekia pelno ir 3) jam pačiam tenka su jo veikla susiję nuostoliai. Būtent šie išaiškinimai perkelti P rojekto 2 str. 25 d. 2 p. bei plačiau aptarti Projekto aiškinamajame rašte. Taip pat pažymėtina, kad dėl perkančiosios organizacijos, sukurtos tenkinti viešuosius interesus, neturinčius komercinio ar pramoninio pobūdžio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išplėtota vadinamoji infekcijos teorija , pagal kurią tokie subjektai, vykdantys nors ir mažą savo veiklos dalį, turinčią viešojo intereso požymių (t. y. atitinkamai didžioji jų vykdomos ekonominės veiklos dalis yra grynai komercinė), priskirtini perkančiosioms organizacijoms (s prendimas byloje C-44/96). Atsižvelgiant į išdėstytą, teigtina, kad siūlomas pakeitimas nesuderinamas su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis ir prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Ekonomikos komiteto išvadai ir pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 17 dalį, kurioje įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą)
už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą daugiau kaip prieš vienus metus;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Pritariant Seimo narių: A. Anušausko ir A. Bilotaitės 2016 m. lapkričio 26 d. pasiūlymui, Seimo Audito komiteto pasiūlymui Nr. 3, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, jog vidaus sandorių išimtimi valstybėje naudojamasi neskaidriai ir pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus, siūlytina vidaus sandorius eliminuoti, t. y. išbraukti iš Projekto 10 straipsnį. Pasiūlymai:
dėstomą 10 straipsnį: „
netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:
1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo.
Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;
2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo. 2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. 3.
vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:
1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;
3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu. “
Projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandoriais. 3. Jei reikalinga, patikslinti Projekte esančias nuorodas. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
4 Argumentai: Projekto 19 str. 2 d. apibrėžiama, kokia pasiūlymo ar paraiškos informacija negali būti laikoma konfidencialia. Vertinant 19 str. 2 d. 4 p. manytina, kad turėtų būti negalima laikyti konfidencialia informacija ne tik informacijos apie pasitelktus subtiekėjus, bet ir apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas.
Be to, manytina, kad informacija apie pasitelktus ūkio subjektus ir subtiekėjus nėra susijusi su tiekėjo įsipareigojimais tretiesiems asmenimis, todėl siūlytina atsisakyti perteklinių ir neaiškumą sukeliančių nuostatų „ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis“. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 19 str. 2 d. 4 p. nuostatas: „4) informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
13 Argumentai: Projekto
netiksliai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 22 str. 6 d. nuostatas. Taip pat Projekto nuostatose pateikiamos nuorodos į Komisijos sprendimus, kurie nuolat keičiami ir jau dabar neaktualūs. Pasiūlymai:
1Pakeisti Projekto 21 str. 11 d. ir ją išdėstyti taip:
„11. Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės
perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi šio įstatymo 4 priede nustatyti reikalavimai.
Naudojant šias priemones ir įrangą taip pat taikomos šios taisyklės:
1) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninių tiekėjo dokumentų pateikimo specifikacijas reikalavimus, būtinus tiekėjo dokumentams pateikti , įskaitant kodavimą šifravimą ir laiko žymėjimą;
2) perkančioji organizacija, įvertinusi galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikiami pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73) (toliau – Reglamentas Nr. 910/2014) ;
3) kvalifikuotas elektroninis parašas , patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, priimamas šiomis sąlygomis:
a) tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose
2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai (OL 2011 L 53, p. 66) (toliau – Komisijos sprendimas 2011/130/ES) .
Jeigu tiekėjo dokumentai pateikiami kitokiu elektroninio parašo formatu, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis naudodamasi perkančioji organizacija turi galėti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip kvalifikuotą elektroninį parašą , patvirtintą kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu ;
b) jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 22 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo aktais
sprendimu 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti (OL 2009 L 274, p. 36) , jokie papildomi reikalavimai , kurie trukdytų naudoti tokius parašus, nekeliami“. 2. Pakeisti Projekto 21 str. 13 d. ir ją išdėstyti taip:
„13. Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti atliekant
viešojo pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali nustatyti sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisijos sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus . Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija.
Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas kvalifikuoto elektroninio parašo patvirtinimo galimybes, kuriomis naudojantis gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, neatlygintinai ir asmenims, kuriems pateikiamų dokumentų kalba nėra gimtoji, suprantamu būdu.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
5 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
įstatymą pakeitė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, reikalinga patikslinti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-1523 N Argumentai: atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro pasiūlymą bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, taip pat, siekiant suderinamumo su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis (ypač atsižvelgiant į jos 77 straipsnį), įstatymo projektą siūlytina papildyti nauju straipsniu:
Pasiūlymai:
nauju straipsniu:
„23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti tam tikrų
paslaugų pirkimuose 1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8, pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Tokiu atveju pirkimo sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai. 2. Įmonė, kuri gali dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų rezervuotame pirkime, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jos tikslas turi būti viešosios paslaugos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis paslaugomis, teikimas;
2) jos pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams. Pelnas gali būti paskirstomas ar perskirstomas tik atsižvelgiant į dalyvavimo įmonės valdyme veiksnius;
3) jos valdymo ar dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais arba reikalauja aktyvaus darbuotojų, paslaugų gavėjų ar suinteresuotų subjektų dalyvavimo įmonės valdyme;
4) per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal šio straipsnio reikalavimus. 3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, turi būti nurodyta, kad pirkimas vykdomas pagal šį straipsnį ir reikalaujama pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiama tiekėjo patvirtinta deklaracija). 4. Tiekėjas, dalyvaujantis pagal šį straipsnį atliekamuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančius tiekėjus. “
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai papildyti įstatymo projektą Nr.
XIIP-3751(2) nauju 35 straipsniu. 7. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: Iš dalies atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, taip pat į Lietuvos projektavimo įmonių pasiūlymą Nr. 3 dėl pirkimo skaidymo į dalis, jog nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas – projektavimas ir statyba – yra dirbtinai apjungiamas, nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Kadangi, kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais, pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui – kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį, vykdant viešuosius pirkimus, statybos darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis, turėtų būti skaidomi. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 27 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti
perkami darbai ir projektavimo paslaugos, - ir supaprastinti pirkimai privalo (kiti supaprastinti ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimai
2Tarptautinio pirkimo atveju Š š io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151 (27)
3 3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Projekto 27 str. 3 d. 3 p. formuluotė netiksliai perkelia Direktyvos 2014/24/ES 46 str. 3 d. nuostatą, ji turi būti patikslinta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 3 dalies 3 punktą:
„3) ar pirkimo objekto dalis, dėl kurių perkančioji organizacija gali sudaryti pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių , jeigu dėl šių dalių dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas nustatomas tas pats tiekėjas .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151 (34)
2 9 Argumentai: Iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos projektavimo įmonių siūlymą dėl viešųjų pirkimų darbų ir projektavimo paslaugų skaidymo, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat, siekiant įstatymo projekto nuostatų tarpusavio suderinimo, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios reikalavimus pirkimo dokumentams, 9 punktą .
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą:
„9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl
tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Projekto nuostatomis neapibrėžtas terminas – supaprastinto pirkimo atveju
paprašius laiku, perkančioji organizacija tiekėjams pateikia papildomą, su pirkimo dokumentais susijusią informaciją, reikalinga patikslinti Projekto 35 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos
paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos . , supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės pastebėjimą ir siūlymą
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomą 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar
pasiūlymu
paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas. 2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, Komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui. 3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų, konkurencinio dialogo ar inovacijų partnerystės būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į Komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į Komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta. 4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir Komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje.
Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. 5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis , o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją . Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas nurodyti antrojo posėdžio laikas laiką ir vieta vietą . Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 96 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais Komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:
1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;
2) pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos.
Jeigu pirkimas susideda iš atskirų pirkimo objekto dalių, skelbiama kiekvienos pirkimo objekto dalies kaina ar sąnaudos. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos, išreikštos skaitmenimis, neatitinka kainos ar sąnaudų, nurodytų žodžiais, teisinga laikoma kaina ar sąnaudos, nurodytos žodžiais;
3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Jeigu pageidauja nors vienas Komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. Tačiau jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, Komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;
4) ar elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas pasirašytas keliamus reikalavimus atitinkančiu elektroniniu parašu;45 ) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;56 ) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama. 7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu. 8.
ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos. 9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina protokolu. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 10. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, apie Apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija. 11. Tiekėjai nedalyvauja Komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros. Tolesnes pateiktų paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, jog Projekto 44 straipsnio 1 dalies konstrukcija stokoja aiškumo ir teisinės logikos, siūloma patikslinti 44 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 44 straipsnio 1 dalį: „1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 54, 55 ir 56 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos :“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13.
komitetas, 2017-02-151
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, Konkurencijos Tarybos nuomone, Viešųjų pirkimų įstatymo projekte reikalinga įtvirtinti papildomą teisinį pagrindą, leidžiantį pašalinti tiekėjus iš pirkimo. Dabartinė Viešųjų pirkimų įstatymo projekto formuluotė gali apsunkinti ar apskritai apriboti šios nuostatos įgyvendinimą praktikoje, kadangi, suprantant ją pažodžiui, perkančioji organizacija turėtų pati nedviprasmiškai nustatyti konkurenciją iškreipiančio susitarimo tarp tiekėjų egzistavimo faktą bei turėti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš perkančiosios organizacijos to reikalauti nėra pagrindo, kadangi galutinai konstatuoti tokio konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą galėtų tik Konkurencijos taryba, atlikusi išsamų tyrimą, o šios nuostatos tikslas priešingai yra įgalinti pačias perkančiąsias organizacijas, be priežiūros institucijų įsikišimo priimti sprendimus užkertančius kelią konkurencijos apribojimui viešajame pirkime. Direktyvos 2014/24/ES vertime į lietuvių kalbą šis pašalinimo pagrindas siejamas ne su perkančiosios organizacijos pareiga vienareikšmiškai konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą, o su tuo, kad perkančioji organizacija „ turi pakankamai įtikinamų duomenų “ dėl konkurenciją iškreipiančių susitarimų (taip pat ir angliškame tekste tiekėjo pašalinimas siejamas su situacija, kai „the contracting authority has sufficiently plausible indications to conclude that the economic operator has entered into agreements with other economic operators aimed at distorting competition“) . Taigi, Direktyvos 2014/24/ES tekste nereikalaujama, kad perkančioji organizacija nustatytų neleistino susitarimo sudarymo faktą, o pakanka, kad ji turėtų „pakankamai įtikinamų duomenų“ .
Atsižvelgdami į minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto nuostatos formuluotės netikslumą, iš esmės iškreipiantį Direktyvoje numatytą nuostatos tikslą, siūlytina žodžius „ pagrįstų įrodymų “, keisti į formuluotę „ įtikinamų duomenų
“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje
Direktyvos 2014/24/ES nuostatoje nėra akcentuojama, kad iš pirkimo tiekėjas gali būti pašalinamas, jeigu susitarimas sudarytas su tame pirkime dalyvaujančiu tiekėju. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
45 straipsnio 4 dalies 1 punktą: „
1) jis su kitais pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia pirkime dalyvaujančių tiekėjų kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime , ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų pagrįstų įrodymų .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: iš dalies atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl kainos kriterijaus, į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal 70 straipsnio 3 dalį atliekamiems pirkimams netaikomi pirkimo procedūroms keliami reikalavimai, įskaitant ir 53 str. reikalavimus, siūlytina papildyti projekto 53 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad, skaičiuojant dalį pirkimų, kuriuose taikomas kainos kriterijus, nebūtų įtraukiami pirkimai, atlikti pagal 70 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 53 straipsnio 2 dalį: „2.
Pirkimų Pirkimai , kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip6070 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė .“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: Siekiant procedūrų paprastumo atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, siūlytina nustatyti, kad supaprastinto ir įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju sudarant pirkimo sutartis, kurių numatoma vertė neviršija 10 000 Eur, nereikalaujama perkančiajai organizacijai informuoti tiekėjus apie nustatytą laimėtoją, pasiūlymų eilę, atidėjimo terminą ir pateikti susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 57 straipsnio 1 dalį: „
dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.
Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Atitinkamai papildyti Projekto Nr. XIIP-3751(2) 67 str. 1 dalį. 16. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: Iš dalies atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13, bei, siekiant suderinamumo su Direktyvos 29 str. 4 d. nuostata, kad „Perkančiosios organizacijos gali be derybų skirti sutartis remdamosi pirminiais pasiūlymais, kai jos skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą yra nurodžiusios, kad jos pasilieka galimybę tą padaryti, siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio ne 5 dalį, tačiau 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio 3 dalį:
„3. Perkančioji organizacija gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo
sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju , taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo , jeigu apie toki ą as galimyb ę es nurodė skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 17. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr.
procedūros turėtų būti taikomos atnaujinto varžymosi procedūrai, taip pat į Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą pasiūlymą, siūlytina įtvirtinti aiškią nuostatą, kad, atnaujinat tiekėjų varžymąsi pagal preliminariąją sutartį, nėra būtina iš naujo teikti užpildytą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti 77 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 76 straipsnio 6 dalies 1 punktą: „
1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos raštu pateikti pasiūlymus dėl konkrečios pirkimo sutarties sudarymo . Kvietime pateikti pasiūlymą, be kitos informacijos, turi būti nurodytas reikalavimas tiekėjui patvirtinti, kad Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente nurodyta informacija, kuri pateikta perkančiajai organizacijai, teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo, yra nepasikeitusi, arba, jei pasikeitusi, pateikti aktualią informaciją. “ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio 7 pastabą, siūlytina patikslinti projekto 84 straipsnio 2 dalį: vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 84 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio5 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 19. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
10 Argumentai: Iš dalies pritariant Seimo nario K. Bacvinkos 2017 m. sausio 11 d. pasiūlymui, jog b ūtina sudaryti galimybę VĮ miškų urėdijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, perkantiems miško sodmenis arba jų išauginimo paslaugas valstybiniams ir privatiems miškams atkurti ir įveisti, sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, kadangi šie atvejai nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 85 straipsnio 5 dalyje numatytus išimtinius atvejus, pagal kuriuos sutartis leidžiama sudaryti ilgiau kaip 3 metams. Jų taip pat negalima priskirti minėto Projekto 84 str. 5 d.
priklauso nuo medžių rūšių genetinių-biologinių savybių ir klimato sąlygų, kurios nepriskirtinos ekonominiams ar socialiniams veiksniams, taip pat turint mintyje, jog miško sodmenų pirkimas būtų ne paslaugų, o prekių pirkimas, todėl kvestionuojant reikalingumą sudaryti ilgesnės trukmės nei 3 metų sutartį, kai ji sudaroma tik dėl miško sodmenų įsigijimo siūlytina , patikslinti Projekto 85 straipsnį. Pasiūlymai:
straipsnio 5 dalį nauju 10 punktu: ,,
10) miško sodmenų išauginimo paslaugų;“
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-02-151
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą dėl trišalės sutarties sudarymo, subtiekėjui išreiškus norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, siūlytina patikslinti 86 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 86 straipsnio 2 dalį: „
sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu, informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi būti sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo , kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.“
komitetas, 2017-02-152 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriuo siūloma iš Projekto baigiamųjų nuostatų išbraukti antrą straipsnį ir pakeistas jo nuostatas perkelti į Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 53 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymą Nr. 25, kuriuo siūloma papildyti Projekto baigiamąsias nuostatas nauju 3 straipsniu dėl Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto 24 straipsnio pakeitimo (turint mintyje pasikeitusią Projekto straipsnių numeraciją), siūlant reikalavimo – į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus – įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., bei atsižvelgiant į Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymą, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pirkimai, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės.““ „
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 30, 33 straipsnių, 57 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio, 85 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 90 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 21 straipsnio reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 22. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-083 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo nario V.
Sinkevičiaus 2017-03-07 pasiūlymą, taip pat į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė vidaus sandorių panaikinimui, taip pat į Seimo Audito komiteto 25 ir 27 pasiūlymus dėl pereinamųjų nuostatų panaikintų vidaus sandorių nuostatų tęstinumo, bei į tai, kad Įstatymo projektas įgyvendina Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d. ir dėl vėlavimo įgyvendinti Direktyvą Europos Komisija
pakeisti Projekto 3 straipsnį. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ir 91 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d. 5. Kompetentingos institucijos iki
aktus. 6. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos , sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 7.
7Iki 2017 m. birželio 30 d.
sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki
tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. 8. Iki 2017 m. liepos 1 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. “ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 23. Seimo Ekonomikos komitetas, 2017-03-08 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, t. y., atsižvelgiant į tai, kad pagal naująjį viešųjų pirkimų reglamentavimą pirkimus reguliuos nebe vienas pagrindinis viešųjų pirkimų įstatymas (Klasikinis (Nr. XIIP-3750(2)), Komunalinis (Nr. XIIP-3751(2) ir viešuosius pirkimus gynybos bei saugumo srityje reguliuojantis įstatymas Nr. XIIP-3754(2))), būtina horizontaliai peržiūrėti ir, jei reikalinga, perkelti analogiškas nuostatas tų pasiūlymų, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė ir kurios būtinos sklandžiam teisniam reguliavimui. Pasiūlymai:
Suderinti Projektų XIIP-3750(2) ir XIIP-3751(2) nuostatas pagal pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti Žr. Komiteto patobulintus įstatymo projektus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto patobulintas nauja redakcija dėstomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė