257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹, 375,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Asmens ir visuomenės apsaugai ir gynimui nuo nusikalstamų kėsinimųsi skirti ištekliai (materialiniai, žmogiškieji ir kt.) turi būti skirstomi ir naudojami racionaliai.
Be to, konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja ir to, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nuostatų turi būti laikomasi ir reglamentuojant baudžiamąjį procesą. Tai atliekant kartu turi būti užtikrinamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau ir – Konvencija) įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo projekto tikslas – pakeisti ir papildyti galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK), labiau užtikrinant minėtų konstitucinių nuostatų, taip pat Konvencijos, įgyvendinimą. Tai daroma siekiant šių uždavinių:
perteklinių pakartotinių baudžiamojo proceso veiksmų skaičių ir kitaip siaurinti galimybes vilkinti baudžiamąjį procesą;
kokybišką ikiteisminį tyrimą ir mažinti teismų darbo krūvį;
galimybes taikyti rašytinį procesą;
proceso dalyvių teises;
teisinio reglamentavimo nuoseklumą ir aiškumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus sudaryta darbo grupė (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Rima Ažubalytė ir Gintaras Goda, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Bieliauskienė, Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento konsultantė Svetlana Melničenko ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjas Mindaugas Girdauskas, tiesioginio rengėjo tel. (8
5) 249 1036, el. p. [email protected]). 3.
šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BPK 102, 374 straipsniuose nėra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pakartotiniai prašymai atnaujinti praleistą terminą, sustabdyti nuosprendžio ar nutarties vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių. Tai sudaro prielaidas proceso dalyviams nepagrįstai pasunkinti teismų veiklą teikiant tokius prašymus. BPK 127, 130, 375 straipsniuose nėra aiškiai įtvirtinta galimybė vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant kardomojo kalinimo klausimus ir kasacinę bylą, nors tokia galimybė nuo 2016 m. sausio 1 d. užtikrinama nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 246 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 6 dalis). BPK 257 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tokie įgaliojimai suteikti ir apeliacinės instancijos teismui remiantis BPK 320 straipsnio 6 dalimi. Tačiau tokių įgaliojimų BPK nesuteikia kasacinės instancijos teismui. Tai neatitinka teisinio reglamentavimo nuoseklumo principo ir menkina teismų vaidmenį užtikrinant teisingumo įgyvendinimą, visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. BPK 276 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti.
Pagal šiuo metu galiojančią BPK 261 straipsnio 3 dalį kiekviename teisiamajame posėdyje daromas garso įrašas, kuris yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis. Tai sudaro prielaidas teismui susipažinti ir su anksčiau byloje duotų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų garso įrašu. Atsižvelgiant ir į tai, minėta BPK 276 straipsnio nuostata tiek, kiek įpareigoja visais atvejais, net ir teismui nematant tokios būtinybės, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, sudaro prielaidas nepagrįstai vilkinti baudžiamąjį procesą. BPK 313, 368 straipsniuose nėra niekaip ribojama teismui paduodamų apeliacinių, kasacinių skundų apimtis. Tai taip pat sudaro prielaidas nepagrįstai pasunkinti teismų veiklą priimant ir nagrinėjant tokius skundus. Be to, BPK 313 straipsnyje nėra pabrėžiama galimybė jau apeliaciniame skunde pateikti prašymus dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimų atlikimo ir apimties, taip pat pareiga motyvuoti šiuos ar kitokius prašymus. Neretai tokie prašymai ar jų motyvai pateikiami tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir tai sudaro prielaidas procesui nepagrįstai užsitęsti. BPK vartojamos skirtingos sąvokos procesiniam dokumentui, kurį proceso dalyviai pateikia raštu atsiliepdami į skundą, įvardyti. 317, 319, 321, 333 straipsniuose toks dokumentas vadinamas
„atsikirtimu“, 374² straipsnyje – „atsiliepimu“.
BPK 324, 377, 448, 454, 460 straipsniuose itin plačiai apibrėžiama teisėjo pranešėjo pareiga išdėstyti bylose esmę. Tai sudaro prielaidas iš esmės pertekliniam proceso pasikartojimui, pavyzdžiui, kai tie patys klausimai, išdėstyti skunduose bei teisėjo pranešime, pristatomi proceso dalyvių paaiškinimuose. BPK nėra įtvirtinama galimybė rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, kai kaltinamasis, gynėjas ir kiti proceso dalyviai su tuo sutinka, įrodymų tyrimas nėra būtinas, toks procesas neprieštarauja teisingumo interesams, teismas nemato žodinio proceso būtinybės. Tai sudaro prielaidas neracionaliai naudoti valstybės ir procese dalyvaujančių asmenų išteklius. BPK 334 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžio ar nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tačiau tokie teismo įgaliojimai nepagrįstai suteikiami tik tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina ar pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Antai BPK, siekiant užtikrinti greitą procesą, nenumatyta bylos grąžinimo tyrimui papildyti vien tuo pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas yra iš esmės neišsamus, nekvalifikuotas. Teismui suteikti įgaliojimai surinkti trūkstamą medžiagą, ištaisyti ikiteisminio tyrimo padarytas klaidas. Taip užtikrinamas greitas procesas, tačiau kartu prokurorui sudaromos prielaidos piktnaudžiauti perduodant iš esmės nekokybiškai parengtą bylos medžiagą teismui ir didinti teismų darbo krūvį.
Todėl kokybiškos medžiagos teismui pateikimas turėtų būti užtikrinamas bent drausmine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra turi įgaliojimus inicijuoti drausmines bylas prokurorams ir kitiems pareigūnams. Siekiant šios priemonės veiksmingumo, teismų įgaliojimai atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į ikiteisminio tyrimo trūkumus neturi priklausyti nuo to, ar apeliacinės instancijos teisme naikinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti pagrįstas ir teisėtas būtent ir dėl to, kad šis teismas ištaisė esminius ikiteisminio tyrimo trūkumus. Tokiais atvejais naikinti teismo nuosprendį ar nutartį nėra teisinio pagrindo. Antra vertus, BPK nesuteikia įgaliojimų pačiam pirmosios instancijos teismui atkreipti Generalinės prokuratūros dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius BPK pažeidimus. Tokie įgaliojimai šiuo metu nesuteikti ir kasacinės instancijos teismui. Tai taip pat neatitinka teisinio reglamentavimo nuoseklumo principo. BPK 374¹ straipsnyje nėra užtikrinama proceso dalyvių teisė žinoti atsiliepimų į kasacinį skundą turinį. Tačiau tokia teisė atskleidžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
Teisė į rungtynišką bylos nagrinėjimą, išplaukianti iš Konvencijos 6 straipsnio, reiškia, kad baudžiamojoje byloje tiek kaltinimui, tiek gynybai turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas ir įrodymus bei juos komentuoti. Iš EŽTT praktikos matyti, kad nurodytų principų ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas nustatomas ir tada, kai proceso aukštesnės instancijos teisme metu gynybai neužtikrinama galimybė susipažinti su teismui pateiktais argumentais dėl skundo esmės ir atsakyti į juos (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Salduz prieš Turkiją, peticijos Nr. 36391/02; 2002 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Göç prieš Turkiją, peticijos Nr. 36590/97; EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16913/04, § 106–110). Be to, EŽTT byloje Göç prieš Turkiją pasisakydama dėl Vyriausybės argumento, kad pareiškėjas galėjo susipažinti su bylos medžiaga Kasaciniame Teisme ir gauti prokuroro nuomonės kopiją, nurodė, kad tai savaime nėra pakankama garantija pareiškėjo teisei į rungtynišką procesą užtikrinti. EŽTT nuomone, teisingumas reikalavo, kad Kasacinio Teismo raštinė praneštų pareiškėjui, kad prokuroro nuomonė yra pateikta ir kad jis gali pateikti dėl jos pastabas raštu. Nacionalinėje teisėje to nebuvo užtikrinta.
Vyriausybė teigė, kad pareiškėjo advokatas turėjo žinoti, kad praktiškai yra įmanoma susipažinti su bylos medžiaga, tačiau EŽTT pažymėjo, kad reikalauti iš advokato imtis iniciatyvos periodiškai teiraujantis, ar į bylos medžiagą nepateikta naujų dokumentų, reikštų neproporcingos naštos jam uždėjimą ir nebūtinai garantuotų realią galimybę komentuoti prokuroro nuomonę, nes jam nebuvo pranešta apie skundo nagrinėjimo tvarkaraštį. Lietuvos teisinės sistemos kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT argumentus byloje Jelcovas prieš Lietuvą, kurioje buvo nustatytas pareiškėjo teisės į šalių lygybę ir rungtynišką procesą pažeidimas. Priimdamas tokį sprendimą EŽTT atsižvelgė ne tik į tai, kad teisė į teisingą teismą, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjo bylos aplinkybėmis reikalavo sudaryti jam galimybę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo posėdyje, juolab kai pareiškėjas aiškiai išreiškė tokį norą, bet ir į tai, kad posėdyje dalyvavo prokuroras, atitinkamai galėdamas pateikti argumentus dėl pareiškėjo kasacinio skundo esmės (Jelcovas prieš Lietuvą, par. 108–110). Nors ir neįmanoma įvertinti, kokį poveikį prokuroro pastabos galėjo turėti Aukščiausiojo Teismo sprendimui, pagal EŽTT teisingumo interesai reikalavo, jog pareiškėjui būtų suteikta galimybė dėl jų pasisakyti, o ji nebuvo suteikta. Dar svarbiau yra tai, kad buvo rizikuojama pareiškėjo pasitikėjimu teisingumo įgyvendinimu, kuris buvo pagrįstas ir žinojimu, kad jam turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti dėl kiekvieno argumento, susijusio su jo byla.
Pastarajam teiginiui pagrįsti EŽTT nurodė savo ankstesnį sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, kuriame konstatuojama, jog nors rašytinių pastabų dėl bylos pateikimas skirtas svarbiam tikslui sutaupyti laiką ir paspartinti procesą, tačiau šis tikslas nepateisina tokio esminio principo, kaip teisė į rungtynišką procesą, nepaisymo (EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimas, § 29, Pranešimai apie sprendimus ir nutarimus, 1997-I). Siekiant užtikrinti Konvencijos įgyvendinimą, šios nuostatos turi būti įtvirtintos ir rašytiniame procese, numatytame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BPK 102, 374 straipsniuose siūloma aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad pakartotiniai prašymai atnaujinti praleistą terminą, sustabdyti nuosprendžio ar nutarties vykdymą nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių. Tai šalins prielaidas proceso dalyviams nepagrįstai pasunkinti teismų ir kitų proceso subjektų veiklą teikiant tokius pakartotinius prašymus. BPK 127, 130, 375 straipsniuose siūloma nuo 2016 m. sausio 1 d. aiškiai įtvirtinti galimybę vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant kardomojo kalinimo klausimus ir kasacinę bylą. Taip būtų užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas, atsižvelgiant į tai, kad tokia galimybė nuo minėtos datos numatoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procese, taip pat racionalus valstybės išteklių naudojimas baudžiamajame procese.
BPK 257, 385 straipsniuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad ne tik apeliacinės instancijos teismas, bet ir pirmosios instancijos bei kasacinis teismas turi įgaliojimus nuosprendžiu ar nutartimi, kuria baigiama nagrinėti byla, ar atskirąja nutartimi pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai apie nustatytus ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius BPK pažeidimus. Be to, siūloma nustatyti, kad tokie apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismų įgaliojimai neturi priklausyti nuo to, ar šie pažeidimai nustatyti naikinant žemesnio teismo sprendimą. Kadangi tokie įgaliojimai įtvirtinami BPK 257 straipsnyje, o šis straipsnis pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomas ir apeliacinės instancijos teisme, naikinamas pertekliniu tampantis BPK 334 straipsnis. Aptartais įgaliojimais bus skatinamas kokybiškas ikiteisminis tyrimas, sudaromos prielaidos mažinti teismų darbo krūvį. BPK 385 straipsnio pakeitimu kasacinės instancijos teismui taip pat siūloma suteikti tokius pačius įgaliojimus, kokius šiuo metu turi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai: pranešti jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taip užtikrinamas teisinio reglamentavimo nuoseklumo principas. BPK 276 straipsnyje siūloma panaikinti nuostatą, kuri įpareigoja visais atvejais, net ir teismui nematant tokios būtinybės, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Taip bus šalinamos prielaidas nepagrįstai vilkinti baudžiamąjį procesą.
BPK 313, 368 straipsniuose siūloma įtvirtinti nuostatą, kad skundai turi būti dėstomi glaustai, taip lengvinant teismų veiklą priimant ir nagrinėjant skundus, proceso dalyvių veiklą rengiant rašytinius atsiliepimus ar žodinius atsikirtimus į tokius skundus. BPK 313 straipsnyje siūloma išskirti galimybę jau apeliaciniame skunde pateikti prašymus dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimų atlikimo ir apimties, taip pat įtvirtinti pareiga motyvuoti šiuos ar kitokius prašymus. Tai turėtų paskatinti proceso dalyvius padėti teismui užtikrinti greitesnį procesą. BPK 317, 319, 321, 333 straipsniuose siūloma dokumentą, kurį proceso dalyviai pateikia raštu atsiliepdami į skundą, įvardyti atsiliepimu, taip pat kaip ir 374² straipsnyje. Taip užtikrinamas teisinio reglamentavimo nuoseklumas ir aiškumas. BPK 324, 377, 448, 454, 460 straipsnių pakeitimais siūloma teisėjo pranešėjo pranešimo turinį apibrėžti vien įpareigojimu išdėstyti bylose esmę, kuris yra pakankamai talpus. Toks pakeitimas taip pat šalins prielaidas iš esmės pertekliniam proceso pasikartojimui, pavyzdžiui, kai tie patys klausimai, išdėstyti skunduose bei teisėjo pranešime, pristatomi proceso dalyvių paaiškinimuose. Be to, siūloma naikinti BPK 324 straipsnio nuostatą, kad teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys. Šie pakeitimai užtikrins teisinio reguliavimo glaustumo principą.
BPK 319 pakeitimu ir papildymu 325¹ straipsniu siūloma įtvirtinti galimybę nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, kai kaltinamasis, gynėjas ir kiti proceso dalyviai su tuo sutinka, įrodymų tyrimas nėra būtinas, toks procesas neprieštarauja teisingumo interesams, teismas nemato žodinio proceso būtinybės. Taip bus sudarytos prielaidos racionaliai naudoti valstybės ir procese dalyvaujančių asmenų išteklius. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, rašytinė proceso forma apeliaciniame instancijos teisme dėstoma kasacinio rašytinio proceso (BPK 374¹, 374² straipsniai) pavyzdžiu. Kita vertus, BPK 374¹ straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad proceso dalyviams, kuriems procese turi būti suteikiamas paskutinis žodis, išsiunčiama atsiliepimo į kasacinį skundą kopija. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro atsiliepimas yra privalomas, siekiant proceso greitumo, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tokio atsiliepimo kopiją išsiunčia prokuroras. Šiomis nuostatomis, atitinkamai įtvirtinamomis ir rašytiniame procese apeliacinės instancijos teisme, bus užtikrintos proceso dalyvių teisės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomas teisinis reguliavimas neigiamo poveikio iš esmės neturės, tačiau užtikrinant proceso dalyvių teises padidės Lietuvos Respublikos prokuratūros, apeliacinės instancijos teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pašto ir dokumentų rengimo išlaidos, bet gali sumažėti, pavyzdžiui, kitų valstybės institucijų išlaidos, skirtos suimtųjų konvojavimui į teismo posėdžius. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios Turi būti nustatyti tvarka, kuria bus užtikrinamas suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją yra pagrindas daryti išvadą, kad su Konvencijos nuostatomis rašytinis procesas apeliacinės instancijos teisme suderinamas bent tais atvejais, kai teisės į žodinį procesą atsisako pati gynyba (žr., pvz., EŽTT 2009 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Sobolewski prieš Lenkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 19847/07; 2009 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Samokhvalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 3891/03; 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Sibgatullin prieš Rusiją, peticijos Nr. 32165/02; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Hermi prieš Italiją, peticijos Nr. 18114/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Jelcovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16913/04). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Teisėjų taryba iki 2016 m. sausio 1 d. turi nustatyti tvarką, kuria bus užtikrinamas suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamiesiems ir artimiausiems 3 biudžetiniams metams) Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, apeliacinės instancijos teismams ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomai reikės skirti lėšų padidėjusioms išlaidoms pašto išlaidoms ir dokumentams parengti. Šios lėšos gali būti sutaupytos mažinant lėšas, skirtas suimtiesiems konvojuoti į teismo posėdžius. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo pateikti pasiūlymai. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: baudžiamasis procesas, baudžiamoji byla, baudžiamųjų bylų teismas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Stasys Šedbaras Julius Sabatauskas Vitalijus Gailius Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius
102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374,
2015-11-18 Nr. XIIP-3742 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. 2. Projekto 4 straipsniu pakeitus BPK 257 straipsnio pavadinimą ir straipsnį papildžius 2 dalimi, straipsnio pavadinimas nebeatitinka jo turinio. Be to, iš BPK 257 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamoje BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatomas naujas terminas „jeigu to nereikalauja teisingumo interesai“ yra pernelyg abstraktus ir neaiškaus turinio[¹]. Šiuo abstrakčiu terminu BPK 276 straipsnio 5 dalyje bandoma pakeisti proceso dalyvių teisę reikalauti liudytojų ir nukentėjusiųjų pakartotinės apklausos. Manytina, kad atitinkama pataisa nedera su projekto rengėjų aiškinamajame rašte iškeltu uždaviniu – „užtikrinti proceso dalyvių teises“. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamoje BPK 313 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsniu keičiamoje BPK 368 straipsnio 2 dalyje vartojamos neaiškaus teisinio turinio sąvokos „glaustai išdėstyta“, „glausti teisiniai argumentai“, kurios praktikoje gali būti suprantamos nevienareikšmiškai. Be to, svarstytina, ar ir kaip imperatyvus reikalavimas dėl apeliacinio ir kasacinio skundų glaustumo dera su bendraisiais proceso dalyvių teisių užtikrinimo pagrindais. Manytina, kad reikalavimas dėl argumentų glaustumo neturėtų užgožti reikalavimo dėl jų išsamumo. 5.
projekto 8 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymas“, o projekto 16, 18 ir 20 straipsnių pavadinimų žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. 6. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi teikiamos BPK 319 straipsnio 4 dalies trečiajame sakinyje nėra aišku, kas „tokio prašymo nepateikia“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pateikto projekto 11, nei kituose straipsniuose neatsispindi projekto aiškinamajame rašte aprašomas teisinio reguliavimo pakeitimas: „[...] siūloma naikinti BPK 324 straipsnio nuostatą, kad teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys“ (past. – galiojančio BPK 324 straipsnio 4 dalis). 8. Diskutuotina, ar projekto 11 (BPK 324 straipsnio pakeitimas), 19 (BPK 377 straipsnio pakeitimas), 21 (BPK 448 straipsnio pakeitimas), 22 (BPK 454 straipsnio pakeitimas) ir 23 (BPK 460 straipsnio pakeitimas) straipsniais, kuriuose siūloma teisėjo pranešėjo pranešimo turinį apibrėžti vien įpareigojimu išdėstyti „bylos esmę“, bus užtikrintas projekto rengėjų akcentuojamas teisinio reguliavimo glaustumo principas. Priešingai, keltinas nuogąstavimas, kad atitinkamose nuostatose palikus vien abstrakčią „bylos esmės“ formuluotę, kuri BPK nėra apibrėžta, skirtinguose teismuose teisėjo pranešimo turinys gali būti traktuojamas nevienareikšmiai ir gali padaugėti piktnaudžiavimo atvejų lakoniškais ar, priešingai, pernelyg neapibrėžtais teisėjų pranešimais. 9. Teikiamo projekto 11 straipsnio kontekste nepritartina ir projekto aiškinamajame rašte nemotyvuotam BPK 324 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio („Proceso dalyviai gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą“) išbraukimui. Ši pataisa taip pat nedera su vienu teikiamo projekto uždavinių – „užtikrinti proceso dalyvių teises“. 10.
12 straipsnis, kuriuo BPK papildomas 325¹ straipsniu, koreguotinas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
terminai, vartojami BPK 325¹ straipsnio pavadinime („apeliacinė byla“) ir straipsnio tekste („byla“). 10.2. BPK 325¹ straipsnio 1 dalies sakinio struktūra performuluotina, atsižvelgiant į lingvistikos ir logikos dėsnius. Pavyzdžiui, ši dalis galėtų būti išdėstyta taip: „Apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jeigu šio Kodekso
nagrinėti žodinio proceso tvarka ir yra pateiktas prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą“. 10.3. BPK 325¹ straipsnio 1 dalies paskutinė sąlyga „jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams“ paverstina teiginiu – „jeigu tai prieštarauja teisingumo interesams“ ir perkeltina į BPK 325¹ straipsnio 2 dalį – kaip viena iš sąlygų, dėl kurios apeliacinė byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 10.4. Svarstytina, ar nėra perteklinis 325¹ straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys, kuriame antrą kartą šiame straipsnyje pakartojama iš esmės analogiška idėja:
„Rašytinio proceso tvarka skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija priima sprendimą
nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, jeigu to reikalauja teisingumo interesai.“
straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus“ brauktini pertekliniai vartojami žodžiai „bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad“, nes atitinkamo įrašo nėra 325¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą“. Be to, privalu atsižvelgti į BPK 325¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatoma, kad „sprendimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija“. Atsižvelgiant į tai, sprendimą dėl kiekvienos iš BPK 325¹ straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintų sąlygų egzistavimo priima teisėjų kolegija. 10.6.
apeliacinis procesas išskaidyti į dvi grupes: absoliučius (pavyzdžiui, bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo trijų teisėjų kolegija; byloje apeliaciniu skundu prašoma priimti šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytą sprendimą ir pan.) ir atvejus, kuriuos turi įvertinti teisėjų kolegija (pavyzdžiui, būtina atlikti įrodymų tyrimą; būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus; rašytinis procesas prieštarauja teisingumo interesams ir pan.). 11. Teisinių abejonių kelia teikiamo projekto 12 straipsnis (naujo BPK 325¹ straipsnio 4 dalis) ir 17 straipsnio 2 dalis (keičiama BPK 374¹ straipsnio 1 dalis), tiek kiek jais nustatoma, kad teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta tokių pataisų motyvų. Be to, svarstytina, ar šios pataisos dera su procesiniu viešumo principu. Pavyzdžiui, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai“; o vadovaujantis BPK 9 straipsnio 6 dalimi, „teismų nuosprendžių, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai“. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „[...] įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti racionalų teismo darbo organizavimą ir atsižvelgdamas į atskirų proceso rūšių ypatumus, gali įstatymu numatyti tam tikras specialiai aptartas išimtis, kai baigiamasis teismo aktas teismo posėdžių salėje nebūtinai turi būti perskaitomas balsiai; tokiais atvejais baigiamasis teismo aktas turi būti viešai paskelbiamas kitokiu būdu. Pabrėžtina, kad įstatymu nustatant minėtas išimtis neturi būti sudaryta prielaidų pažeisti asmens teises ir laisves, kitas konstitucines vertybes“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). 12. Projekto 18 straipsniu BPK 375 straipsnis turi būti pildomas ne 6, o 4 dalimi.
Atitinkamai koreguotina projekto 18 straipsnio pakeitimų esmė ir turinys. 13. Projekto
įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos generalinei“ (žr. projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 257 straipsnio 2 dalį). 14. Projekto
tekste (jo 10 ir 17 straipsniuose) neturi likti išryškintų ar perbrauktų nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8
5) 239 6843, el. paštas [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
[1] Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsnyje vartojamos neapibrėžtos „teisingumo interesų“ sąvokos.
102, 127, 130, 233, 257, 276, 289, 290, 291, 308, 313, 317, 319, 320, 321, 323, 324, 325, 333, 374, 374¹,
2016-06-28 Nr. XIIP-3742(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomas ne 6, o 4 dalimi. Atitinkamai koreguotina projekto 24 straipsnio pakeitimų esmė ir turinys. 2. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje žodis „ir“ rašytinas ne prieš skaičių „23“, o po jo. 3. Projekto 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta data keistina į „2016 m. gruodžio
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. paštas [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]
O S DĖL
102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹,
Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, komiteto biuro vedėja Jolanta savickienė komiteto patarėja: Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjas Mindaugas Girdauskas, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius ir Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Lietuvos advokatūros Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto pirmininkas, advokatas Giedrius Danėlius ir advokatas Justas Jankauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildymo“. Pritarti. 2.
papildžius 2 dalimi, straipsnio pavadinimas nebeatitinka jo turinio. Be to, iš BPK 257 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
naujas terminas „jeigu to nereikalauja teisingumo interesai“ yra pernelyg abstraktus ir neaiškaus turinio[¹]. Šiuo abstrakčiu terminu BPK 276 straipsnio 5 dalyje bandoma pakeisti proceso dalyvių teisę reikalauti liudytojų ir nukentėjusiųjų pakartotinės apklausos. Manytina, kad atitinkama pataisa nedera su projekto rengėjų aiškinamajame rašte iškeltu uždaviniu –
„užtikrinti proceso dalyvių teises“. Pritarti
Komitetas siūlo nepritarti teikiamo įstatymo projekto 5 str, nes imperatyvi nuostata, kad „...liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau..., pakartotinai apklausai nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu neskaitomi..“ yra nepriimtina žmogaus teisių apsaugos požiūriu, galimai pažeidžia proceso žodiškumo, nepertraukiamumo principą. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamoje BPK 313 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsniu keičiamoje BPK 368 straipsnio 2 dalyje vartojamos neaiškaus teisinio turinio sąvokos „glaustai išdėstyta“, „glausti teisiniai argumentai“, kurios praktikoje gali būti suprantamos nevienareikšmiškai. Be to, svarstytina, ar ir kaip imperatyvus reikalavimas dėl apeliacinio ir kasacinio skundų glaustumo dera su bendraisiais proceso dalyvių teisių užtikrinimo pagrindais. Manytina, kad reikalavimas dėl argumentų glaustumo neturėtų užgožti reikalavimo dėl jų išsamumo. Iš esmės pritarti Siekiant užtikrinti proceso išsamumo principą ir išvengti galimo apeliacinių skundų atmetimo dėl šių skundų formos („..glaustai..“) reikalavimo neatitikimo, Komitetas siūlo tobulinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą BPK 313 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant Mykolo Riomerio Universiteto siūlymus. 5.
projekto 16, 18 ir 20 straipsnių pavadinimų žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
trečiajame sakinyje nėra aišku, kas „tokio prašymo nepateikia“. Pritarti
neatsispindi projekto aiškinamajame rašte aprašomas teisinio reguliavimo pakeitimas: „[...] siūloma naikinti BPK 324 straipsnio nuostatą, kad teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys“ (past. – galiojančio BPK 324 straipsnio 4 dalis). Pritarti
straipsnio pakeitimas), 21 (BPK 448 straipsnio pakeitimas), 22 (BPK 454 straipsnio pakeitimas) ir 23 (BPK 460 straipsnio pakeitimas) straipsniais, kuriuose siūloma teisėjo pranešėjo pranešimo turinį apibrėžti vien įpareigojimu išdėstyti „bylos esmę“, bus užtikrintas projekto rengėjų akcentuojamas teisinio reguliavimo glaustumo principas. Priešingai, keltinas nuogąstavimas, kad atitinkamose nuostatose palikus vien abstrakčią „bylos esmės“ formuluotę, kuri BPK nėra apibrėžta, skirtinguose teismuose teisėjo pranešimo turinys gali būti traktuojamas nevienareikšmiai ir gali padaugėti piktnaudžiavimo atvejų lakoniškais ar, priešingai, pernelyg neapibrėžtais teisėjų pranešimais. Pritarti Komitetas siūlo nepritarti įstatymo projekto 11 straipsniui keičiančiam BPK 324 straipsnį, nes nesant vieningo „bylos esmės“ supratimo gali būti pažeisti proceso sklandaus, išsamaus, vientiso, nepertraukiamo nagrinėjimo principai, galimi piktnaudžiavimo itin glaustais teisėjo pranešėjo pranešimais. 9.
aiškinamajame rašte nemotyvuotam BPK 324 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio („Proceso dalyviai gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą“) išbraukimui. Ši pataisa taip pat nedera su vienu teikiamo projekto uždavinių – „užtikrinti proceso dalyvių teises“. Pritarti
straipsniu, koreguotinas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
straipsnio pavadinime („apeliacinė byla“) ir straipsnio tekste („byla“). 10.2. BPK 325¹ straipsnio 1 dalies sakinio struktūra performuluotina, atsižvelgiant į lingvistikos ir logikos dėsnius. Pavyzdžiui, ši dalis galėtų būti išdėstyta taip: „Apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jeigu šio Kodekso 319 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nė vienas proceso dalyvis neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir yra pateiktas prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą“. 10.3. BPK 325¹ straipsnio 1 dalies paskutinė sąlyga „jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams“ paverstina teiginiu –
„jeigu tai prieštarauja teisingumo interesams“ ir perkeltina į BPK 325¹
straipsnio 2 dalį – kaip viena iš sąlygų, dėl kurios apeliacinė byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 10.4. Svarstytina, ar nėra perteklinis 325¹ straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys, kuriame antrą kartą šiame straipsnyje pakartojama iš esmės analogiška idėja: „Rašytinio proceso tvarka skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija priima sprendimą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, jeigu to reikalauja teisingumo interesai.“
prieš žodžius „būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus“ brauktini pertekliniai vartojami žodžiai „bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad“, nes atitinkamo įrašo nėra 325¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą“.
Be to, privalu atsižvelgti į BPK 325¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatoma, kad „sprendimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija“. Atsižvelgiant į tai, sprendimą dėl kiekvienos iš BPK 325¹ straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintų sąlygų egzistavimo priima teisėjų kolegija. 10.6. Svarstytina, ar nevertėtų visų atvejų – pagrindų, kai nėra galimas rašytinis apeliacinis procesas išskaidyti į dvi grupes: absoliučius (pavyzdžiui, bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo trijų teisėjų kolegija; byloje apeliaciniu skundu prašoma priimti šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytą sprendimą ir pan.) ir atvejus, kuriuos turi įvertinti teisėjų kolegija (pavyzdžiui, būtina atlikti įrodymų tyrimą; būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus; rašytinis procesas prieštarauja teisingumo interesams ir pan.). Pritarti
straipsnis (naujo BPK 325¹ straipsnio 4 dalis) ir 17 straipsnio 2 dalis (keičiama BPK 374¹ straipsnio 1 dalis), tiek kiek jais nustatoma, kad teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta tokių pataisų motyvų. Be to, svarstytina, ar šios pataisos dera su procesiniu viešumo principu. Pavyzdžiui, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai“; o vadovaujantis BPK
bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai“.
Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „[...] įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti racionalų teismo darbo organizavimą ir atsižvelgdamas į atskirų proceso rūšių ypatumus, gali įstatymu numatyti tam tikras specialiai aptartas išimtis, kai baigiamasis teismo aktas teismo posėdžių salėje nebūtinai turi būti perskaitomas balsiai; tokiais atvejais baigiamasis teismo aktas turi būti viešai paskelbiamas kitokiu būdu. Pabrėžtina, kad įstatymu nustatant minėtas išimtis neturi būti sudaryta prielaidų pažeisti asmens teises ir laisves, kitas konstitucines vertybes“ (Konstitucinio Teismo
Komitetas siūlo nepritarti įstatymo projekto 12 straipsniui, siūlančiam papildyti BPK 325¹straipsniu, taip pat teikiamo projekto 17 straipsnio 2 daliai (BPK 374¹ str. 3d.), nes taip gali būti pažeistas proceso viešumo principas. 12. Projekto 18 straipsniu BPK 375 straipsnis turi būti pildomas ne 6, o 4 dalimi. Atitinkamai koreguotina projekto 18 straipsnio pakeitimų esmė ir turinys. Pritarti
„prokuratūrai“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos generalinei“ (žr.
projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 257 straipsnio 2 dalį). Pritarti
d.“ Pritarti Komitetas siūlo numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 15. Projekto tekste (jo 10 ir 17 straipsniuose) neturi likti išryškintų ar perbrauktų nuostatų. Pritarti 2.
2015-11-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Mykolo Riomerio universitetas
Įvertinę pateiktą LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 3251 straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Projektas, Įstatymo projektas), jį lydinčius dokumentus, pritariame įstatymo projekto rengėjų siekiui supaprastini bei pagreitinti baudžiamąjį procesą (be abejo, užtikrinant būtinas proceso dalyvių teisių apsaugos garantijas), ir teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto parengtas pastabas dėl atskirų Projekto nuostatų:
Dėl Projekto 1 straipsnio. Pritariame BPK 102 straipsnio pakeitimui ir teikiamo Projekto tikslų kontekste siūlome apsvarstyti galimybę perimti kai kuriose kitose šalyse esančias proceso stabilumo ir jo greitumą užtikrinančias nuostatas, ribojančias galimybę prašyti atnaujinti praleistą terminą, tais atvejais, kai asmuo, išnykus svarbioms priežastims, dėl kurių buvo praleistas terminas per protingą terminą nepateikia prašymo jo atnaujinti.
Manytina, kad terminą praleidęs asmuo, išnykus svarbioms priežastims dėl kurių jis buvo praleistas, prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo turėtų pateikti per 7 dienas po svarbių priežasčių išnykimo (analogišką nuostatą su tokiu terminu numato Vokietijos BPK 45 straipsnis). Dėl Projekto 4 straipsnio. Įstatymo projektu iš esmės siūloma į BPK 257 straipsnį perkelti šiuo metu BPK
instancijos teismo pareiga išsiųsti teismo sprendimo nuorašą Generalinei prokuratūrai tais atvejais, kai sprendime yra konstatuojami ikiteisminio tyrimo stadijoje padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai. Projekto rengėjų nuomone, toks BPK 334 straipsnio nuostatų perkėlimas iš BPK VI dalies į BPK V dalį, sudarytų pagrindą atitinkamas nuostatas taikyti ne tik apeliacinės instancijos teismui, bet ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos ar kasaciniam teismui. Ši pataisa ydinga, o jos efektyvumas labai abejotinas. Pirmiausia negalima sutikti su teiginiais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, ar kasacinis teismas šiuo metu negali ar neturi teisės nustatęs praktikai svarbius proceso pažeidimus apie tai informuoti prokuratūros vadovybės. Manytina, kad visi teismai ir ypač jų vadovai, užtikrindami atsakingo valdymo principų įgyvendinimą teismuose, turi teisę ir galimybę, bendradarbiauti su prokuratūros vadovais ir informuoti apie teismų sprendimus, kuriuose nustatyti aiškūs netinkamos praktikos ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų atvejai.
BPK 334 straipsnyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga, ne teisė, informuoti apie pažeidimus, todėl pataisa iš esmės būtų reikalinga, jei būtų siekiama įtvirtinti pareigą pranešti apie pažeidimus.B PK 334 straipsnis yra vienas iš praktiškai neveikiančių straipsnių, tad jo perkėlimas į kitą skyrių situacijos nepakeis. Taip yra todėl, kad bent jau kai kurie apeliacinės instancijos pažeidimai, arba siuntė visus savo sprendimus, neatrinkdami tų, kuriuose konstatuoti tokie pažeidimai. Tokia praktika neleidžia pasiekti tikslų, kurių siekta BPK 334 straipsnio nuostatomis. Tiek BPK 334 straipsnyje, tiek siūlomoje BPK 257 straipsnio redakcijoje yra ydingai apibrėžtas teismų sprendimų apie kuriuos būtina pranešti Generalinei prokuratūrai sąrašas, nes straipsnyje įtvirtinta ydinga esminių BPK pažeidimų samprata. Esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai iš kitų BPK pažeidimų rato išskirti siekiant nustatyti kasacijos pagrindus, t. y. sudaryti galimybę kasaciniam teismui nagrinėti tik tas bylas, kuriose grubiausiai pažeidžiamos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios nuostatos. Todėl jau kelis amžius ne tik Lietuvoje, ne tik baudžiamajame procese, laikomasi pozicijos, kad esminiai proceso teisės pažeidimai yra tie, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingų teismo nuosprendžio priėmimą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje teismo baigiamasis aktas, t.y. nuosprendis nėra priimamas, ir visi padaryti pažeidimai savaime nėra esminiai, kol jie neturėjo įtakos teismo nuosprendžiui.
Tokiais jie netampa, kai teismas pažeidimus įvertina, ištaiso ir jie neturi jokios įtakos teismo nuosprendžiui, taigi nuostata„ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų” yra keistina. Pastebėtina, kad kartais gali kilti poreikis informuoti prokuratūros vadovus ne tik apie pažeidimus padarytus ikiteisminio tyrimo stadijoje, bet ir apie teisme netinkamai palaikomą kaltinimą. Todėl nuostata „ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų” yra keistina į pvz., šią: „ikiteisminio tyrimo metu ar teisme buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdė nagrinėti bylą”. BPK 334 straipsnio nuostatose išreikštas pranešimo apie pažeidimus būdas galėjo būti suprantamas prieš kelis dešimtmečius, kai nebuvo šiuolaikinių informacinių technologijų ir teismų sprendimai buvo rašomi ranka. Šiuo metu toks pranešimas turėtų ir galėtų būti pakeistas daug greitesniu, paprastesnių ir efektyvesniu būdu - išnaudojant esamas informacines technologijas. Manytina, kad Generalinė prokuratūra (ir ne tik ji), apie teisme nustatytus proceso teisės pažeidimus ir esminius trukdžius galėtų gauti informaciją automatizuotu būdu, teismui padarius atitinkamą atžymą informacinėje sistemoje prie joje prisegamo teismo sprendimo (pakaktų sukurti galimybę varnele pažymėti sprendimą įrašu
„pranešti apie teismo nustatytus pažeidimus prokuratūrai“ taip pat, tikslinga
sudaryti galimybę įrašyti reikiamą pastabą). Atsiradus atitinkamam įrašui prie teismo dokumento, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jis automatiškai galėtų būti išsiunčiamas tyrimą kontroliavusiam ir kaltinimą palaikiusiam prokurorui (-ams), taip pat Generalinio prokuroro nurodytiems aukštesniesiems prokurorams.
Aukštesnieji prokurorai, atsižvelgdami į padarytų pažeidimų pobūdį ir sistemingumą, galėtų imtis reikiamų veiksmų (pvz., inicijuoti prokurorų veiklos vertinimus, reikalingus mokymus, diskusijas su teismais siekiant sumažinti atitinkamų pažeidimų skaičių ateityje ir pan.). Vertinant aukštesniųjų prokurorų veiklą, galima būtų analizuoti, kaip buvo reaguojama į pranešimus apie padarytus pažeidimus, kaip keitėsi situacija, o tai leistų tikėtis geresnės ikiteisminio tyrimo kokybės. Atsižvelgiant į tai, keičiant BPK 257 straipsnį nereikėtų keisti viso dabartinio jo pavadinimo (jį pakaktų papildyti žodžiais „ar byloje nustatyti tyrimo metu padaryti pažeidimai“, o naujoje jo dalyje įtvirtinti nuostatą ne apie teismo nuosprendžių nuorašų siuntimą, o apie pareigą Teisėjų tarybos ir Generalinio prokuroro nustatyta tvarka pranešti apie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdė nagrinėti bylą. Dėl Projekto 6 straipsnio. Projektu keičiamos BPK 313 straipsnio nuostatos dėl nepakankamai aiškių apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų gali likti nesuprastos ir nepakeisti esamos situacijos. Reikalavimas apeliaciniame skunde „glaustai“ išdėstyti apeliacinį skundą, gali pakeisti situaciją ir į blogesnę pusę. Skundas gali tapti formaliu kelių sakinių dokumentu, išsamius argumentus tikintis ir reikalaujant išdėstyti teismo posėdyje, t.y. žodžiu, reikalaujant neriboti pasisakymo laiko taip, kaip kartais nutinka baigiamųjų kalbų metu. Sudėtingoje byloje žodžiu dėstomi išsamūs argumentai gali būti sunkiai suprantami, likti neįvertinti, netinkamai suprasti. Atsižvelgiant į tai, Projektas galėtų būti patikslintas, taip: „1.
Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir išdėstyta: skundžiamos nuosprendžio dalies esmė; nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai (kai jie yra didelės apimties, skunde atskirai pateikiama esminių skundo argumentų santrauka); apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties (nurodoma, kokius asmenis apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti ir, kokius kitus įrodymus būtina ištirti tiesiogiai žodinio bylos nagrinėjimo metu), prašymai kitais klausimais. Nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jo gynėjo skunde gali būti pateikiamas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.“ Dėl Projekto 8 straipsnio 2 dalies. Iš Projekto BPK 319 straipsnio 4 dalies turinio ir Projekto aiškinamojo rašto galima suprasti, kad šia pataisa siekiama įtvirtinti rašytinio proceso galimybę apeliacinės instancijos teisme tuomet, kai procesas nėra inicijuojamas asmens padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau straipsnio konstrukcija nėra tokia ir ją būtina tikslinti. Viena vertus, tam tikrais retais atvejais ji leis bylą rašytinio proceso tvarka nagrinėti net ir tuomet, kai bus prašoma bloginti atskirų asmenų teisinę padėtį (pvz., privataus kaltinimo byloje gautas išteisintojo, bet tuo pačiu ir privataus kaltintojo asmens skundas, kuriame bloginančiais pagrindais bus prašoma griežčiau nuteisti savo procesinį oponentą ir pan.).
Kita vertus, siūloma straipsnio redakcija vargu ar pagrįstai apriboja rašytinio proceso galimybes tais atvejais kai, pavyzdžiui: prokuroras pateiks apeliacinį skundą nuteistojo padėtį gerinančiais pagrindais (tokios situacijos įstatymas nedraudžia ir praktikoje, kartais, jos pasitaiko (be to, tokioje situacijoje iš prokuroro neturėtų būti reikalaujama teikti atsiliepimą į savo apeliacinį skundą); kai apeliacinį skundą savo padėtį gerinančiais pagrindais pateiks, asmuo, kurio turtas konfiskuotas; kai civilinis atsakovas ginčys byloje pateiktą civilinį ieškinį ir pan. Siekiant išvengti šių nepagrįstų ribojimų, galima vartoti Kodekse jau esančias konstrukcijas - skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 373 str. 3 d.; ir kt.). Dėl Projekto 12 straipsnio:
Siūlomoje BPK 3251 straipsnio 1 dalyje dėl jau išdėstytų argumentų, susijusių su BPK 319 str. 4 d. pataisa, vietoje žodžių „kai 319 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju”, racionaliau naudoti konstrukciją „Kai apeliacinis skundas nėra paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais“;
Siūlomos BPK 3251 straipsnio 2 dalies 3 punktą tikslinga papildyti nuostata nedraudžiančia rašytinio proceso tvarka panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tokiais atvejais, paprastai yra sprendžiami tik teisės klausimai, skundas paduodamas nuteistojo ar jo gynėjo padėtį gerinančiais pagrindais, teismo sprendimu nėra pabloginama asmens teisinė padėtis, procesas pirmosios instancijos teisme vyko žodine tvarka, todėl pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką šioje situacijoje rašytinis procesas apeliacinės instancijos teisme būtų galimas. Atitinkamai BPK 3251 straipsnio 2 dalies 3 punktas galėtų būti pakeistas taip: „3) byloje apeliaciniu skundu prašoma priimti šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytą sprendimą, išskyrus atvejus, kai prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“ (pritarus šiai pataisai reikėtų pakeisti BPK 329 straipsnio 1 punktą ir iš jo išbraukti žodžius „teismo posėdyje“, t.y. išdėstyti BPK 329 straipsnio 1 punktą sekančiai: Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Dėl Projekto 15 straipsnio.
Dėl Projekto 15 straipsnio. Dėl BPK 368 straipsnio 2 dalies pateiktim iš esmės tie patys argumentai, kurie pateikti dėl BPK 313 straipsnio 1 dalies. Dėl Projekto 20 straipsnio. Šiuo metu galiojantis BPK nenumato tokio teismo sprendimo, kurį numatė 1961 m. BPK
atitinkamai nepapildžius BPK ir jame nesant „atskirosios nutarties“ sąvokos, tokios nutarties pavadinimas neturėtų būti minimas BPK 385 straipsnyje. Iš esmės pastaboms pritarti
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3742 (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlo jį tikslinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio 6 dalies pakeitimo. Neabejotina, kad dėl savo lankstumo vaizdo konferencijos yra puiki priemonė efektyviau panaudoti laiką, sumažinti išlaidas bei greičiau priimti sprendimus svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) ar skundų, susijusių su žemesnių instancijų teismų sprendimais dėl kardomosios priemonės
Tačiau iš siūlomo pakeitimo teksto neaišku, ar suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis gali būti užtikrinamas visais atvejais, ar vis tik BPK 127 straipsnio 6 dalyje nurodytais suimtojo privalomo pristatymo į teismo posėdį atvejais šio pristatymo keisti į garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones nebegalima ir suimtasis privalo būti pristatytas į teismo posėdį. 2. Keičiant BPK 130 straipsnio 1 dalį būtina patikslinti, kokia tvarka suimtajam, dalyvausiančiam teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba, pateikiama susipažinti prokuroro teismui pateikta medžiaga. 3. Keičiant BPK 257 straipsnį ir papildant jį 2 dalimi, siūlome papildyti šią dalį nuostata, kad „teismas apie nustatytus esminius šio Kodekso pažeidimus gali pranešti ir atskira nutartimi“. Tai paaiškintina tuo, jog praktikoje gana dažnai padaryti esminiai BPK pažeidimai nebūna tinkamai aprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, ypač jeigu jie netapo pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį. 4. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 5, 6 ir 15 straipsniuose vartojamų neaiškaus turinio, abstrakčių ir BPK neapibrėžtų sąvokų: „jei to reikalauja teisingumo interesai“, „glaustai išdėstyta“, „glausti teisiniai argumentai“. 5.
dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti, ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini neigiamai. Prokuratūros nuomone, siūlomas pakeitimas pažeistų vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų – žodiškumo, t. y. tiesioginį įrodymų tyrimą teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti ne tik netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, bet ir bylos išnagrinėjimas neteisėta teismo sudėtimi ar pan., t. y. padarant esminį proceso pažeidimą. Tokiu atveju remtis ankstesnėmis apklausomis nebus galimybės. Šiuo atveju galiojanti straipsnio formuluotė yra tinkama, o siekiant apriboti proceso dalyvių galimybę šia teise piktnaudžiauti, siūlome BPK 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. 6. Įstatymo projekte siūlomoje BPK
nenurodyti jokie konkretesni apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindai.
Pagal įstatymo projektą įprastas apeliacinis procesas virsta iš esmės rašytiniu, o žodinio proceso surengimas siejamas tik su penkiais alternatyviais kriterijais: 1) su nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo (neaišku, kodėl į šią grupę neįtraukti atstovai pagal įstatymą) prieštaravimu rašytiniam procesui, 2) su nukentėjusiojo, jo atstovo, civilinio ieškovo, jo atstovo, civilinio atsakovo, jo atstovo ar prokuroro paduotu apeliaciniu skundu, 3) esant tik nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo apeliaciniam skundui, su nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, jų atstovų ar prokuroro per 14 dienų pareikštu pageidavimu rengti žodinį procesą; 4) su atvejų, kada byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebuvimu, 5) su neprieštaravimu teisingumo interesams. Manome, kad apeliaciniame procese bylos nagrinėjimo modelis turėtų būti formuojamas priešingai, t. y. bendra tvarka apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka, o esant konkrečiai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtiems atvejams – rašytinio proceso tvarka. 7. Siūlomas BPK 319 straipsnio 4 dalies pakeitimas dėl atsiliepimų padavimo tvarkos yra netinkamas. Siūlomoje straipsnio redakcijoje nustatomas 14 dienų terminas nuo pirmosios instancijos teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimą proceso dalyviams išsiuntimo dienos, per kurį visi proceso dalyviai privalo apsispręsti ir turi teisę pateikti prašymą surengti žodinį procesą. Iš straipsnio formuluotės išplaukia, kad, gavus bent vieną tokį prašymą, žodinis procesas bus surengtas privalomai, nekvestionuojant prašymo pagrįstumo.
Tačiau siūloma pataisa per tą patį 14 dienų terminą prokurorui nustatytų pareigą privalomai pateikti atsiliepimą į paduotus apeliacinius skundus, jeigu nebus gautas prašymas surengti žodinį procesą. Tokia formuluotė, mūsų nuomone, yra netinkama, nes verčia prokurorą rengti atsiliepimo projektą visais atvejais ir laukti paskutinės apsisprendimo termino dienos, kada taps žinoma, ar reikia šį atsiliepimą išsiųsti, ar vis tik gautas prašymas surengti žodinį procesą. Be to, būtina ilginti nurodytą terminą prašymams pateikti, nes įstatymo projekte siūlomas 14 dienų terminas yra nerealus, atsižvelgiant į tai, kad rengdamas atsiliepimą prokuroras turės analizuoti ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, ir teisės taikymo klausimus. Manome, kad čia galima analogija su atsiliepimų į kasacinius skundus padavimo tvarka, nurodant, jog prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą privalomai pateikiamas per 30 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pranešimo apie sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo. 8. Be to, įstatymo projekte siūlomoje BPK 319 straipsnio 4 dalyje ir 374¹ straipsnio
apeliacinį ar kasacinį skundą nuorašus nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjui yra netinkama. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio ar kasacinio proceso metu bylos saugomos teisme. Proceso dalyviai BPK įpareigoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešti teismui, todėl prokurorui bus bereikalingai užkrauta papildoma pareiga, jau susipažinus su bylos medžiaga ir parengus atsiliepimą į paduotą skundą, papildomai sutikrinti, ar per tą laiką nekito proceso dalyvių, kurie nebūtinai padavė skundą, adresai. 9.
straipsnio 4 dalyje ir BPK 374¹ straipsnio 3 dalyje siūlomų įtvirtinti taisyklių, jog apeliacinę ar kasacinę bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami. Manytina, kad siūlomas reglamentavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir BPK įtvirtintam bylų nagrinėjimo teisme viešumo principui, kuris, be kita ko, teigia, jog teismų sprendimų rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai. 10. Manytina, kad BPK įtvirtinus galimybę apeliacinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka turėtų būti naujai suformuluotas BPK 320 straipsnis, nes jame įtvirtintos kai kurios taisyklės nebebus bendros visam apeliaciniam procesui. 11. Pagal analogiją su įstatymo projektu siūlomos BPK 257 straipsnio 2 dalies formuluotės, BPK 385 straipsnio 2 dalyje siūlytina įrašyti žodį „Lietuvos Respublikos generalinei“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Kasacinės instancijos teismas šio Kodekso
prokuratūrai išsiunčia nutarties, kuria baigta kasacinė byla, ar atskirosios nutarties nuorašą“. 12. Šiuo metu galiojantį BPK 375 straipsnį sudaro tik 3 dalys, todėl atitinkamai šia pataisa jis turėtų būti pildomas ne 6, o 4 dalimi. Be to, koreguotinas šio straipsnio pakeitimų turinys ir esmė (ši pataisa nedera su BPK 375 str. 3 d.). Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Diskutuotina Pritarti Pritarti Siekiant užtikrinti proceso išsamumo principą ir išvengti galimo apeliacinių skundų atmetimo dėl šių skundų formos („..glaustai..“) reikalavimo neatitikimo, Komitetas siūlo tobulinti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą BPK 313 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant Mykolo Riomerio Universiteto siūlymus.
Komitetas siūlo nepritarti teikiamo įstatymo projekto 5 str, nes imperatyvi nuostata, kad „...liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau..., pakartotinai apklausai nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu neskaitomi..“ yra nepriimtina žmogaus teisių apsaugos požiūriu, galimai pažeidžia proceso žodiškumo, nepertraukiamumo principą. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kad rašytinė apeliacija galėtų būti išimtinai tais atvejais, kuomet apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami tik teisės taikymo klausimai, o tap pat įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinti aiškūs rašytinės apeliacijos pagrindai ir nurodyta, kada rašytinė apeliacija nėra galima, jos galimumą siejant ne su šalių valia, o su apeliacinio skundo pagrindu. Komitetas siūlo nepritarti įstatymo projekto 12 straipsniui, siūlančiam papildyti BPK 325¹straipsniu, taip pat teikiamo projekto 17 straipsnio 2 daliai (BPK 374¹ str. 3d.), nes taip gali būti pažeistas proceso viešumo principas. 2. Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Projektas), teikia savo pastabas dėl šiuo projektu siūlomo nustatyti teisinio reglamentavimo.
Projekto
įtvirtintų apeliacinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad BPK 319 pakeitimu ir papildymu 325¹ straipsniu siūloma įtvirtinti galimybę rašytine tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, kai kaltinamasis, gynėjas ir kiti proceso dalyviai su tuo sutinka, įrodymų tyrimas nėra būtinas, toks procesas neprieštarauja teisingumo interesams, teismas nemato žodinio proceso būtinybės. Taip bus sudarytos prielaidos racionaliai naudoti valstybės ir procese dalyvaujančių asmenų išteklius. Tokią rašytinę apeliacijos formą, kuomet instancijoje nagrinėjamas išimtinai teisės taikymo klausimas, baudžiamajame procese pateisina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris yra nurodęs, kad baudžiamosiose bylose teisingo teismo reikalavimai yra kur kas griežtesni, nes tokiose bylose sprendžiamas asmens kaltės klausimas, susijęs su baudžiamąja ir atgrasančia bausme, paprastai - su laisvės atėmimo bausme, t. y. baudžiamąja atsakomybe (Findlay v. The United Kingdom, no. 22107/93, Reports 1997-I.).
22107/93, Reports 1997-I.). Vis dėl to, iš Projekto 319 straipsnio 4 dalies ir 325¹straipsnio lingvistinės, sisteminės, loginės analizės matyti, kad konkretūs rašytinės apeliacijos pagrindai straipsniuose nenurodomi, atvirkščiai, rašytinės apeliacijos galimybė susiejama su proceso šalių valia bei 325¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, kada rašytinė apeliacija nėra galima. Siūlomu Projektu, priešingai nei nurodoma jo aiškinamajame rašte, yra nepagrįstai išplečiami rašytinės apeliacijos atvejai ir nurodomi itin lakoniški rašytinės apeliacijos negalimumo pagrindai. Vadovaujantis Projekte įtvirtintomis nuostatomis, rašytinė apeliacija baudžiamajame procese teoriškai būtų galima net ir tais atvejais, kuomet apeliacijoje būtų nagrinėjami fakto nustatymo, asmens kaltės nustatymo klausimai ar nagrinėjamos asmenį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau proceso šalys sutiktų su rašytiniu bylos nagrinėjimu. Paminėtina, kad žodiškumas sudaro tvirtas prielaidas tiesioginiam įrodymų tyrimui teisme, kas, be abejonės, suponuoja tokio tyrimo išsamumą, taip pat, žodiškumas garantuoja proceso dalyvių rungtyniškumą, betarpišką bylos nagrinėjimą bei viešumą. Apeliacinėje instancijoje neretai yra tiriami fakto klausimai, kaltės nustatymo klausimai bei nustatinėjamos asmenį charakterizuojančios aplinkybės – tai klausimai, kurie negali būti nustatinėjami rašytinio proceso tvarka. Lietuvos advokatūra mano, kad rašytinė apeliacija būtų galima tik išimtiniais atvejais, tuomet, kai apeliaciniu skundu nėra nagrinėjami šie paminėti klausimai. Manome, kad rašytinė apeliacija galėtų būti nustatyta išimtinai tais atvejais, kuomet apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami tik teisės taikymo klausimai. Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinti aiškūs rašytinės apeliacijos pagrindai ir nurodyta, kada rašytinė apeliacija nėra galima, jos galimumą siejant ne su šalių valia, o su apeliacinio skundo pagrindu.
Lietuvos advokatūra pageidauja, jog svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, būtų sudaryta galimybė dalyvauti jos atstovams, kurie pateiks detalesnius paaiškinimus dėl būtinybės keisti Projekto nuostatas, reglamentuojančias rašytinės apeliacijos pagrindus, todėl maloniai prašome apie numatomo Komiteto posėdžio, kuriame bus svarstomas šis
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3742 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tikslinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) siekiama įtvirtinti galimybę
„rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik
prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, sušvelninti paskirtą bausmę ar sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį“. Kompleksinė Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 4 dalies ir 325¹ straipsnio 1 dalies pakeitimų analizė vis dėlto leidžia teigti, kad konkretūs rašytinio proceso atvejai ar pagrindai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra nurodomi ir (ar) atskirai išskiriami (išskyrus Baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnio 2 dalyje per neiginį suformuluotas išimtis), o rašytinio proceso galimybės iš esmės siejamos su proceso dalyvių neprieštaravimu tokio proceso galimybei ir tokio proceso atitiktimi teisingumo interesams. Be to, Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte akcentuoti galimi rašytinio proceso pavyzdžiai savo turiniu iš esmės preliminariai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytus pagrindus, todėl kyla klausimas, ar Įstatymo projekte įtvirtinamo rašytinio proceso pagrindai išties sietini tik su Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais pavyzdžiais (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsniu), ar su daugiau Baudžiamojo proceso kodekso 326 ir 327 straipsniuose nurodytų pagrindų (pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimas ir bylos nutraukimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir panašiai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto rengėjams siūloma tikslinti (konkretizuoti) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindus – aiškiai nurodyti, kokiais konkrečiais Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais (pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytais atvejais ar panašiai) baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese galėtų ar turėtų vykti rašytinio proceso tvarka, taip pat atsisakyti abstraktaus ir neapibrėžto turinio kriterijaus „jeigu to reikalauja teisingumo interesai“. Pritarti Komitetas siūlo nepritarti įstatymo projekto 12 straipsniui, siūlančiam papildyti BPK 325¹straipsniu, taip pat teikiamo projekto 17 straipsnio 2 daliai (BPK 374¹ str. 3d.), nes taip gali būti pažeistas proceso viešumo principas. 2.
nenurodant jokių konkretesnių (ir (ar) nepateikiant konkrečių nuorodų į baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindų ir iš esmės tokio proceso galimybes siejant tik su proceso dalyvių (nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo) neprieštaravimu rašytinio proceso galimybei, nurodytiems proceso dalyviams sukuriama papildoma nauja pareiga visuose apeliaciniuose skunduose (iš anksto apsisprendus) nurodyti, ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Taigi tokiu Įstatymo projekte siūlomu modeliu tarsi formuojama bendra taisyklė, kad apeliaciniame procese bylos nagrinėjimas bendra tvarka vyksta būtent rašytinio proceso tvarka (proceso dalyviams atskirai nepaprašius bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka), o tik esant atitinkamam proceso dalyvio prašymui ir (ar) Baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnio 2 dalyje nurodytoms išimtims – žodinio proceso tvarka (t. y. įtvirtinama kasacinio proceso modelio analogija). Atsižvelgiant į tai, siūloma baudžiamosios bylos nagrinėjimo modelį apeliaciniame procese formuoti priešingai – t. y. bendra tvarka apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka, o esant konkrečiai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtiems atvejams – rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apeliaciniuose skunduose taip pat turėtų nurodyti (jeigu jų sutikimas apskritai yra būtinas), ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Pritarti Komitetas siūlo nepritarti įstatymo projekto 12 straipsniui, siūlančiam papildyti BPK 325¹straipsniu, taip pat teikiamo projekto 17 straipsnio 2 daliai (BPK 374¹ str. 3d.), nes taip gali būti pažeistas proceso viešumo principas. 3.
dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, todėl šios apklausos prireikus turėtų būti atliktos pakartotinai, o proceso dalyviai turėtų išsaugoti teisę prašyti jas atlikti. Kita vertus, jeigu įstatymo rengėjai nustatė praktikoje pasitaikančius dažnus piktnaudžiavimo šiomis teisėmis atvejus, siūlytina Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atitinkama nutartimi atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Pritarti Komitetas siūlo nepritarti teikiamo įstatymo projekto 5 str, nes imperatyvi nuostata, kad „...liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau..., pakartotinai apklausai nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu neskaitomi..“ yra nepriimtina žmogaus teisių apsaugos požiūriu, galimai pažeidžia proceso žodiškumo, nepertraukiamumo principą. 4.
nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalimi, jau nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme, todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, analogišką galimybę reikėtų nustatyti ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų sisteminė analizė neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalies blanketinė norma yra pakankamas pagrindas teigti, kad ši galimybė yra numatyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Abejotina dėl Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatų praktinio pritaikomumo galimybių apeliaciniame procese, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos taikomos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodyto straipsnio nuostatos taip pat nustato kaltinamojo (o ne nuteistojo ar išteisintojo) dalyvavimo teismo posėdyje tvarką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnis (kaip ir Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnis, skirtas kasaciniam procesui) atskirai nustato asmenų dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarką. Todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir apibrėžtumą, siūloma Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnyje atskirai įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir Įstatymo projekto Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnio pakeitimais siūlomas nuostatas. Analogiška galimybė kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis numatytina ir Baudžiamojo proceso kodekso
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5.
5Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatomis,
kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Lyginamoji Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio
straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kasaciniame procese siūlomos galimybės vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje turinys yra siauresnis, kadangi siejamas tik su suimtaisiais. Manytina, kad šios galimybės turinys turėtų būti vienodas nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnyje yra trys dalys, todėl jis negali būti papildytas 6 dalimi. Iš esmės pritarti Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Įstatymo projekto 11, 19, 21–23 straipsniuose siūlomi pakeitimai ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos šiuos pakeitimus paskatinusios priežastys ir motyvai vertintini kritiškai. Manytina, kad siūlomais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais nepagrįstai iki minimumo susiaurinama teisėjo pranešėjo logiška pareiga tinkamai, kokybiškai ir visapusiškai parengti ir pristatyti nagrinėjamos bylos esmę ir visas kitas su nagrinėjama byla susijusias svarbias aplinkybes. Kyla klausimas ir dėl galimų neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių – piktnaudžiavimo itin glaustais teisėjo pranešėjo pranešimais. Diskutuotina Apsispręsti pagrindiniame komitete, tiek kiek susiję su kasaciniu procesu. 7.
neaišku, ar suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis gali būti užtikrinamas visais atvejais, ar išskyrus
privalomo pristatymo į teismo posėdį atvejus. Pritarti
tai, kad teismo nuosprendyje ar atitinkamoje nutartyje, kurių nuorašai, vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsniu, galėtų būti siunčiami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, padaryti esminiai ar žymesni Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai gali būti tinkamai neaprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, kadangi šie procesiniai dokumentai iš esmės gali būti skirti kitiems (nesusijusiems su padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aprašymu) klausimams tinkamai išspręsti. Dėl šios priežasties siūloma Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus informuoti atskira teismo nutartimi ar panašiu procesiniu dokumentu. Pritarti
įgyvendinti prokuratūrai, apeliacinės instancijos teismams ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomai reikės skirti lėšų padidėjusioms išlaidoms dokumentams parengti ir pašto išlaidoms. Įstatymo projekto rengėjų manymu, šios lėšos gali būti sutaupytos mažinant lėšas, skirtas suimtiesiems konvojuoti į teismo posėdžius. Pažymėtina, kad Įstatymui įgyvendinti 2016 metais skirti papildomų lėšų arba perskirstyti patvirtintus asignavimus tarp asignavimų valdytojų nėra galimybių.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nukelta Įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodyta Įstatymo įsigaliojimo data, taip pat pateiktas pagrįstas papildomų lėšų poreikis konkretiems asignavimų valdytojams. Be to, reikėtų patikslinti ir kitus aktualumą praradusius
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.Komiteto sprendimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zita Žvikienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
TEISĖTVARKOS komitetas
102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹,
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjas Mindaugas Girdauskas, Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Lietuvos advokatūros atstovas, advokatas Giedrius Danėlius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos, 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-18 * I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildymo“. Pritarti 2.
prie Teisingumo ministerijos 2015-11-19 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374¹, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2016-03-15 * Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – Projektas), teikia savo pastabas dėl šiuo projektu siūlomo nustatyti teisinio reglamentavimo. Lietuvos advokatūra pageidauja, jog svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, būtų sudaryta galimybė dalyvauti jos atstovams, kurie pateiks detalesnius paaiškinimus dėl būtinybės keisti Projekto nuostatas, reglamentuojančias rašytinės apeliacijos pagrindus, todėl maloniai prašome apie numatomo Komiteto posėdžio, kuriame bus svarstomas šis Projektas, datą ir laiką, informuoti Lietuvos advokatūrą. Atsižvelgti Klausymuose dalyvavo trys Lietuvos advokatūros atstovai, iš jų Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos advokatūros atstovas. 4. Lietuvos teisės institutas 2016-03-08 * Informuojame, kad vienas iš Baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374,3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 3251 straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.
XIIP-3742 (toliau vadinama - Projektas) rengėjų yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjas, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjas Mindaugas Girdauskas (žr. Projekto aiškinamąjį raštą). Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu deleguoti savo atstovą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetą (toliau vadinama
patarėja Dalia Latvelienė * Klausymų metu, atsižvelgiant į visų subjektų pastabas ir sistemiškai įvertinę Baudžiamojo proceso kodeksą, kad nuostatos būtų suderintos tarpusavyje ar patikslintos, dar reikėjo pakeisti kelis susijusius Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius: 233, 289, 290, 291, 308, 320, 325 ir atsisakyti keičiamo 368 straipsnio (pagrindimą žiūrėti prie Komiteto argumentų). Atitinkamai buvo pernumeruoti įstatymo projekto XIIP-3742(2) straipsniai. Pritarti
6.
2016-03-141 Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3742 Įvertinę pateiktą LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 3741, 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 325¹ straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau - Projektas, Įstatymo projektas), jį lydinčius dokumentus, pritariame įstatymo projekto rengėjų siekiui supaprastini bei pagreitinti baudžiamąjį procesą (be abejo, užtikrinant būtinas proceso dalyvių teisių apsaugos garantijas), ir teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto parengtas pastabas dėl atskirų Projekto nuostatų:
Dėl Projekto 1 straipsnio. Pritariame BPK 102 straipsnio pakeitimui ir teikiamo Projekto tikslų kontekste siūlome apsvarstyti galimybę perimti kai kuriose kitose šalyse esančias proceso stabilumo ir jo greitumą užtikrinančias nuostatas, ribojančias galimybę prašyti atnaujinti praleistą terminą, tais atvejais, kai asmuo, išnykus svarbioms priežastims, dėl kurių buvo praleistas terminas per protingą terminą nepateikia prašymo jo atnaujinti. Manytina, kad terminą praleidęs asmuo, išnykus svarbioms priežastims dėl kurių jis buvo praleistas, prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo turėtų pateikti per 7 dienas po svarbių priežasčių išnykimo (analogišką nuostatą su tokiu terminu numato Vokietijos BPK 45 straipsnis). Nepritarti BPK įtvirtinti įvairūs procesiniai terminai, 7 dienų terminas gali būti nepakankamas, keliami klausimai gali būti sprendžiami aiškinant ir taikant „svarbių priežasčių“ sąlygą. 2 straipsnis
pakeitimo.
Neabejotina, kad dėl savo lankstumo vaizdo konferencijos yra puiki priemonė efektyviau panaudoti laiką, sumažinti išlaidas bei greičiau priimti sprendimus svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) ar skundų, susijusių su žemesnių instancijų teismų sprendimais dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo), klausimus. Tačiau iš siūlomo pakeitimo teksto neaišku, ar suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis gali būti užtikrinamas visais atvejais, ar vis tik BPK 127 straipsnio 6 dalyje nurodytais suimtojo privalomo pristatymo į teismo posėdį atvejais šio pristatymo keisti į garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones nebegalima ir suimtasis privalo būti pristatytas į teismo posėdį. Atsižvelgti Pagal galiojančio BPK 188 straipsnio 7 dalį, 247 straipsnio 1 dalį įtariamojo, kaltinamojo apklausa ir dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinami garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Dėl atvejų, kada šia nuostata galima pasinaudoti paliekama spręsti atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui arba teismui. Siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo nuoseklumą, tokia nuostata taikytina ir suimtojo atžvilgiu. Todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma nuostata dėstytina BPK 127 straipsnio 6 dalies paskutiniu sakiniu. 8. Policijos departamentas 2016-03-102 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apsvarstyti Baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 257, 276, 313, 317, 319, 321, 323, 324, 333, 368, 374, 374 (1), 375, 377, 385, 448, 454 ir 460 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 325 (1) straipsniu ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3742 ir Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3464. Teikiame pasiūlymą dėl įstatymo projekto Nr.
XIIP-3742 2 straipsnio, susijusio su Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio 6 dalies pakeitimu, kuriame siekiama įtvirtinti nuostatą, jog suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Pritariame aiškiai įtvirtintai galimybei vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant kardomojo kalinimo klausimus pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Manome, kad sprendžiant klausimą dėl ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo, suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje taip pat gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Todėl siūlome BPK 127 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas ir to pageidauja suimtasis. Nepilnametį suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą.“ Dėl kitų įstatymo projekto Nr. XIIP-3742 straipsnių pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti iš dalies Keliami klausimai sprendžiami Komiteto išvados 7 punkte nurodytu būdu. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 3 straipsnis 9.
suimtajam, dalyvausiančiam teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba, pateikiama susipažinti prokuroro teismui pateikta medžiaga. Nepritarti
paliktinas spręsti organizacinėmis priemonėmis. 5 straipsnis
pavadinimą ir straipsnį papildžius 2 dalimi, straipsnio pavadinimas nebeatitinka jo turinio. Be to, iš BPK 257 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Nepritarti Nepritarti Nenurodomas neatitikimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros, prokuratūra procese veikia per šios institucijos pareigūnus – prokurorus. Todėl teismo sprendimo pasiuntimas prokurorui (BPK 257 str. 1 d.) ar Generalinei prokuratūrai (Projekto BPK 257 str. 2 d.) reiškia pasiuntimą Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Pagal pirmiau nurodytus aktus oficialus terminas yra Lietuvos Respublikos prokuratūra. Šis terminas BPK nėra apibrėžiamas, todėl neturėtų būti trumpinamas (pvz., BPK 66 str. rašomas visas Generalinės prokuratūros pavadinimas „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“). 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-185 8.
Nekvestionuojant Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 2 dalies pakeitimų tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje ar atitinkamoje nutartyje, kurių nuorašai, vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsniu, galėtų būti siunčiami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, padaryti esminiai ar žymesni Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai gali būti tinkamai neaprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, kadangi šie procesiniai dokumentai iš esmės gali būti skirti kitiems (nesusijusiems su padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aprašymu) klausimams tinkamai išspręsti. Dėl šios priežasties siūloma Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus informuoti atskira teismo nutartimi ar panašiu procesiniu dokumentu. Pritarti Siekiant aiškumo gali būti papildomai naudojama ir „atskirosios nutarties“ sąvoka. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 12. Generalinė prokuratūra
dalį nuostata, kad „teismas apie nustatytus esminius šio Kodekso pažeidimus gali pranešti ir atskira nutartimi“. Tai paaiškintina tuo, jog praktikoje gana dažnai padaryti esminiai BPK pažeidimai nebūna tinkamai aprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, ypač jeigu jie netapo pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pritarti
išvados 11 punkto argumentus
2016-03-145 Dėl Projekto 4 straipsnio. Įstatymo projektu iš esmės siūloma į BPK 257 straipsnį perkelti šiuo metu BPK 334 straipsnyje numatytas nuostatas, kuriose nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga išsiųsti teismo sprendimo nuorašą Generalinei prokuratūrai tais atvejais, kai sprendime yra konstatuojami ikiteisminio tyrimo stadijoje padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai.
Projekto rengėjų nuomone, toks BPK 334 straipsnio nuostatų perkėlimas iš BPK VI dalies į BPK V dalį, sudarytų pagrindą atitinkamas nuostatas taikyti ne tik apeliacinės instancijos teismui, bet ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos ar kasaciniam teismui. Ši pataisa ydinga, o jos efektyvumas labai abejotinas. Pirmiausia negalima sutikti su teiginiais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, ar kasacinis teismas šiuo metu negali ar neturi teisės nustatęs praktikai svarbius proceso pažeidimus apie tai informuoti prokuratūros vadovybės. Manytina, kad visi teismai ir ypač jų vadovai, užtikrindami atsakingo valdymo principų įgyvendinimą teismuose, turi teisę ir galimybę, bendradarbiauti su prokuratūros vadovais ir informuoti apie teismų sprendimus, kuriuose nustatyti aiškūs netinkamos praktikos ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų atvejai. BPK 334 straipsnyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga, ne teisė, informuoti apie pažeidimus, todėl pataisa iš esmės būtų reikalinga, jei būtų siekiama įtvirtinti pareigą pranešti apie pažeidimus. BPK
perkėlimas į kitą skyrių situacijos nepakeis. Taip yra todėl, kad bent jau kai kurie apeliacinės instancijos pažeidimai, arba siuntė visus savo sprendimus, neatrinkdami tų, kuriuose konstatuoti tokie pažeidimai. Tokia praktika neleidžia pasiekti tikslų, kurių siekta BPK 334 straipsnio nuostatomis.
Tiek BPK 334 straipsnyje, tiek siūlomoje BPK 257 straipsnio redakcijoje yra ydingai apibrėžtas teismų sprendimų apie kuriuos būtina pranešti Generalinei prokuratūrai sąrašas, nes straipsnyje įtvirtinta ydinga esminių BPK pažeidimų samprata. Esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai iš kitų BPK pažeidimų rato išskirti siekiant nustatyti kasacijos pagrindus, t. y. sudaryti galimybę kasaciniam teismui nagrinėti tik tas bylas, kuriose grubiausiai pažeidžiamos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios nuostatos. Todėl jau kelis amžius ne tik Lietuvoje, ne tik baudžiamajame procese, laikomasi pozicijos, kad esminiai proceso teisės pažeidimai yra tie, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingų teismo nuosprendžio priėmimą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje teismo baigiamasis aktas, t.y. nuosprendis nėra priimamas, ir visi padaryti pažeidimai savaime nėra esminiai, kol jie neturėjo įtakos teismo nuosprendžiui. Tokiais jie netampa, kai teismas pažeidimus įvertina, ištaiso ir jie neturi jokios įtakos teismo nuosprendžiui, taigi nuostata „ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų” yra keistina. Pastebėtina, kad kartais gali kilti poreikis informuoti prokuratūros vadovus ne tik apie pažeidimus padarytus ikiteisminio tyrimo stadijoje, bet ir apie teisme netinkamai palaikomą kaltinimą. Todėl nuostata „ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų” yra keistina į pvz., šią: „ikiteisminio tyrimo metu ar teisme buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdė nagrinėti bylą”. BPK 334 straipsnio nuostatose išreikštas pranešimo apie pažeidimus būdas galėjo būti suprantamas prieš kelis dešimtmečius, kai nebuvo šiuolaikinių informacinių technologijų ir teismų sprendimai buvo rašomi ranka. Šiuo metu toks pranešimas turėtų ir galėtų būti pakeistas daug greitesniu, paprastesnių ir efektyvesniu būdu - išnaudojant esamas informacines technologijas.
Manytina, kad Generalinė prokuratūra (ir ne tik ji), apie teisme nustatytus proceso teisės pažeidimus ir esminius trukdžius galėtų gauti informaciją automatizuotu būdu, teismui padarius atitinkamą atžymą informacinėje sistemoje prie joje prisegamo teismo sprendimo (pakaktų sukurti galimybę varnele pažymėti sprendimą įrašu
„pranešti apie teismo nustatytus pažeidimus prokuratūrai“ taip pat, tikslinga
sudaryti galimybę įrašyti reikiamą pastabą). Atsiradus atitinkamam įrašui prie teismo dokumento, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jis automatiškai galėtų būti išsiunčiamas tyrimą kontroliavusiam ir kaltinimą palaikiusiam prokurorui (-ams), taip pat Generalinio prokuroro nurodytiems aukštesniesiems prokurorams. Aukštesnieji prokurorai, atsižvelgdami į padarytų pažeidimų pobūdį ir sistemingumą, galėtų imtis reikiamų veiksmų (pvz., inicijuoti prokurorų veiklos vertinimus, reikalingus mokymus, diskusijas su teismais siekiant sumažinti atitinkamų pažeidimų skaičių ateityje ir pan.). Vertinant aukštesniųjų prokurorų veiklą, galima būtų analizuoti, kaip buvo reaguojama į pranešimus apie padarytus pažeidimus, kaip keitėsi situacija, o tai leistų tikėtis geresnės ikiteisminio tyrimo kokybės. Atsižvelgiant į tai, keičiant BPK 257 straipsnį nereikėtų keisti viso dabartinio jo pavadinimo (jį pakaktų papildyti žodžiais „ar byloje nustatyti tyrimo metu padaryti pažeidimai“, o naujoje jo dalyje įtvirtinti nuostatą ne apie teismo nuosprendžių nuorašų siuntimą, o apie pareigą Teisėjų tarybos ir Generalinio prokuroro nustatyta tvarka pranešti apie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdė nagrinėti bylą.
Nepritarti Nepritarti Projektu užtikrinamas teisinio reglamentavimo nuoseklumas ir aiškumas, kurie turėtų paskatinti teismus naudotis įgaliojimais pranešti prokuratūrai apie padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus. Šiuo metu galiojančiame apeliacinį procesą reglamentuojančiame BPK 334 straipsnyje vartojama nuostata, kad turi būti pranešama apie esminius BPK pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tokia nuostata pasirinkta taikyti ir kitose teisminio nagrinėjimo stadijose. Proceso eigą teisme kontroliuoja teismas, todėl nėra galimybės prokuroro netinkamą pareigų atlikimą teisme laikyti esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Dėl prokuroro netinkamo pareigų atlikimo teisme mažesnio reikšmingumo nėra būtinybės įtvirtinti BPK nuostatas, pabrėžiančias teismo pareigą pranešti atitinkamoms institucijoms apie tokius pažeidimus. Tačiau tai neužkerta kelio teismui prireikus reaguoti ir netinkamą prokuroro ar kitų asmenų elgesį teisme, nors šis ir nelaikytinas (esminiu) baudžiamojo proceso pažeidimu. institucijoms apie institucijoms apie tokius pažeidimus. Tačiau tai neužkerta kelio teismui prireikus reaguoti ir netinkamą prokuroro ar kitų asmenų elgesį teisme, nors šis ir nelaikytinas (esminiu) baudžiamojo proceso pažeidimu. Toks pranešimas turėtų tapti bylos dokumentu, prireikus turėtų būti surašomas atskirai ir pridedamas prie bylos. Tai nepaneigia galimybės šį dokumentą siųsti elektroninėmis priemonėmis, pvz. per LITEKO. 6 straipsnis
2015-11-186 3.
Projekto 5 straipsniu keičiamoje BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatomas naujas terminas „jeigu to nereikalauja teisingumo interesai“ yra pernelyg abstraktus ir neaiškaus turinio[¹]. Šiuo abstrakčiu terminu BPK 276 straipsnio 5 dalyje bandoma pakeisti proceso dalyvių teisę reikalauti liudytojų ir nukentėjusiųjų pakartotinės apklausos. Manytina, kad atitinkama pataisa nedera su projekto rengėjų aiškinamajame rašte iškeltu uždaviniu – „užtikrinti proceso dalyvių teises“. Nepritarti Išimtį, kada turi būti pakartotinai apklausiami liudytojai, siūloma apibrėžti „teisingumo interesų“ sąvoka siekiant kito projekto tikslo – šalinti prielaidas nebūtiniems pakartotiniams veiksmas ir galimybėms vilkinti baudžiamąjį procesą. Kartu naudojant šią sąvoką nėra paneigiamos proceso dalyvių teisės prašyti pakartotinių apklausų ir teismo pareiga tenkinti tokį prašymą ar atlikti tokią apklausą savo iniciatyva įgyvendinant teisingumą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kai kyla papildomų reikšmingų liudytojui užduotinų klausimų. Ši sąvoka jau vartojama BPK 229 straipsnyje, BK 9¹ straipsnyje. Be to, dažnai naudojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kuri grindžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Šis sąvoka tiesiogiai įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje, 3 dalies c punkte, taip pat Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto
taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2015 m. birželio 2 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-895/2015,
įtvirtintos ir kitos panašios vertinamojo pobūdžio nuostatos.
Antai pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 straipsnio 2 dalis); Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina (BPK 64 straipsnio
nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas (BPK 249 straipsnis); Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius ir išklausyti civilinius ieškovus, civilinius atsakovus ar jų atstovus. Vėliau į teisiamąjį posėdį apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ar jų atstovai šaukiami tik būtinais atvejais (BPK 266 straipsnio 3 dalis); Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina (BPK 280 straipsnio 2 dalis); Jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam
„Teisingumo interesų sąvoka“ yra konkretesnė, nei BPK vartojama sąvoka „paprastai“, pvz., svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje (BPK 37 straipsnio 3 dalis); Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą (BPK 186 straipsnio 2 dalis); prašymas aukštesniajame teisme paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (BPK 242¹ straipsnio 3 dalis). „Teisingumo interesų“ sąvoka juo labiau konkretesnė, nei galiojančiame BPK naudojamos formuluotės, kad teismas gali atlikti (leisti atlikti) arba neatlikti (leisti neatlikti) vienokius ar kitokius proceso veiksmus, priimti ar naudojimas, pvz., kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Be to, tiriant įrodymus, gali būti leista nedalyvauti nukentėjusiesiems, jų atstovams, civiliniams ieškovams bei civiliniams atsakovams, jų atstovams, ekspertams, specialistams (BPK 248 straipsnio 2 dalis); bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą.
Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra. Ši nuostata taikytina ne tik prokurorams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams, teisėjams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Todėl projektu siekiant minėto tikslo nesiūlyta palikti teismui spręsti dėl poreikio atlikti pakartotines apklausas savo nuožiūra, bet siūlyta įtvirtinti pareigą tai atlikti, kai to reikalauja „teisingumo interesai“. Šios sąvokos naudojimas aptariamame straipsnyje nurodytais atvejais sudarytų pakankamas prielaidas veiksmingai tikrinti proceso žemesniuose teismuose teisingumą instancine tvarka, Lietuvos Aukščiausiajam
Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, todėl šios apklausos prireikus turėtų būti atliktos pakartotinai, o proceso dalyviai turėtų išsaugoti teisę prašyti jas atlikti. Kita vertus, jeigu įstatymo rengėjai nustatė praktikoje pasitaikančius dažnus piktnaudžiavimo šiomis teisėmis atvejus, siūlytina Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atitinkama nutartimi atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Nepritarti Žr. Komiteto išvados 14 punkto argumentus. Teismas būtinybę atlikti pakartotinai apklausą gali nustatyti ir savo iniciatyva, todėl siūloma formuluotė nėra pakankama. 16. Generalinė prokuratūra
neaiškaus turinio, abstrakčių ir BPK neapibrėžtų sąvokų: „jei to reikalauja teisingumo interesai“,
„glaustai išdėstyta“, „glausti teisiniai argumentai“. Nepritarti
Pritarti Žr. Komiteto išvados 14 punkte nurodytus argumentus Po klausymų BPK 368 straipsnio keitimo atsisakyta (buvo projekto15 straipsnis). 17. Generalinė prokuratūra 2016-09-106 5.
BPK 276 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti, ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini neigiamai. Prokuratūros nuomone, siūlomas pakeitimas pažeistų vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų – žodiškumo, t. y. tiesioginį įrodymų tyrimą teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti ne tik netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, bet ir bylos išnagrinėjimas neteisėta teismo sudėtimi ar pan., t. y. padarant esminį proceso pažeidimą. Tokiu atveju remtis ankstesnėmis apklausomis nebus galimybės. Šiuo atveju galiojanti straipsnio formuluotė yra tinkama, o siekiant apriboti proceso dalyvių galimybę šia teise piktnaudžiauti, siūlome BPK 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymo tikslui. Žr. Komiteto išvados 14 punkte nurodytus argumentus. Be to, pažymėtina, kad neteisėtos, šališkos sudėties teismo atveju teisingumo interesai reikalaus pakartoti visą įrodymų tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, pasikeitus tik daliai kolegijos sudėties dėl teisėjo perkėlimo į kitą teismą, apklausos nurodytomis sąlygomis galėtų būti nekartojamos taip užtikrinant greitą procesą.
Pataisomis neužkertamas kelias, bet atvirkščiai teismas įpareigojamas iš naujo atlikti apklausas, nustačius tokią būtinybę. Kadangi teismo posėdžiai yra įrašinėjami, tiesioginio įrodymų tyrimo principas iš dalies užtikrinamas galimybe susipažinti su ankstesnių apklausų garso įrašais. Projekto nuostatomis minėtas principas derinamas su proceso greitumo principu. BPK 241 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą, o 242 straipsnio 3 dalis numato tiesioginio žodinio įrodymų tyrimo išimčių taikymo galimybes. suteikiami. Siekiant užtikrinti projekto tikslo siaurinti galimybes vilkinti baudžiamąjį procesą ir minėtos teismo pareigos įgyvendinimą, projektas papildomas BPK 289-291 straipsnių pakeitimais, kuriais teismui suteikiami įgaliojimai atmesti proceso dalyvių prašymus teismo posėdyje apžiūrėti daiktinius įrodymus balsu skaityti (visus) bylos dokumentus, jeigu tokie prašymai nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Teismas įpareigojamas atlikti tyrimo veiksmus minėtu būdu ir savo iniciatyva tik tais atvejais, kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai išnagrinėti. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, taigi ir daiktiniais įrodymais, dokumentais, daryti dokumentų išrašus ar kopijas (BPK 237 straipsnis), o išnagrinėjus bylą tokią teisę turi ir byloje nedalyvavę asmenys (BPK 9¹ straipsnis). 11 straipsnis
keičiamoje BPK 368 straipsnio 2 dalyje vartojamos neaiškaus teisinio turinio sąvokos „glaustai išdėstyta“, „glausti teisiniai argumentai“, kurios praktikoje gali būti suprantamos nevienareikšmiškai.
Be to, svarstytina, ar ir kaip imperatyvus reikalavimas dėl apeliacinio ir kasacinio skundų glaustumo dera su bendraisiais proceso dalyvių teisių užtikrinimo pagrindais. Manytina, kad reikalavimas dėl argumentų glaustumo neturėtų užgožti reikalavimo dėl jų išsamumo. Pritarti
2016-03-1411 Dėl Projekto 6 straipsnio. Projektu keičiamos BPK 313 straipsnio nuostatos dėl nepakankamai aiškių apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų gali likti nesuprastos ir nepakeisti esamos situacijos. Reikalavimas apeliaciniame skunde „glaustai“ išdėstyti apeliacinį skundą, gali pakeisti situaciją ir į blogesnę pusę. Skundas gali tapti formaliu kelių sakinių dokumentu, išsamius argumentus tikintis ir reikalaujant išdėstyti teismo posėdyje, t.y. žodžiu, reikalaujant neriboti pasisakymo laiko taip, kaip kartais nutinka baigiamųjų kalbų metu. Sudėtingoje byloje žodžiu dėstomi išsamūs argumentai gali būti sunkiai suprantami, likti neįvertinti, netinkamai suprasti. Atsižvelgiant į tai, Projektas galėtų būti patikslintas, taip: „1. Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas.
Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir išdėstyta: skundžiamos nuosprendžio dalies esmė; nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai (kai jie yra didelės apimties, skunde atskirai pateikiama esminių skundo argumentų santrauka); apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties (nurodoma, kokius asmenis apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti ir, kokius kitus įrodymus būtina ištirti tiesiogiai žodinio bylos nagrinėjimo metu), prašymai kitais klausimais. Nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jo gynėjo skunde gali būti pateikiamas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.“ Atsižvelgti
patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 13 straipsnis
2015-11-18 13, 22, 24,26
žodžiai „ir papildymas“, o projekto 16, 18 ir 20 straipsnių pavadinimų žodis
„papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
straipsnio 4 dalies trečiajame sakinyje nėra aišku, kas „tokio prašymo nepateikia“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 22. Generalinė prokuratūra
straipsnio 1 dalyje) nenurodyti jokie konkretesni apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindai.
Pagal įstatymo projektą įprastas apeliacinis procesas virsta iš esmės rašytiniu, o žodinio proceso surengimas siejamas tik su penkiais alternatyviais kriterijais: 1) su nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo (neaišku, kodėl į šią grupę neįtraukti atstovai pagal įstatymą) prieštaravimu rašytiniam procesui, 2) su nukentėjusiojo, jo atstovo, civilinio ieškovo, jo atstovo, civilinio atsakovo, jo atstovo ar prokuroro paduotu apeliaciniu skundu, 3) esant tik nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo apeliaciniam skundui, su nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, jų atstovų ar prokuroro per 14 dienų pareikštu pageidavimu rengti žodinį procesą; 4) su atvejų, kada byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebuvimu, 5) su neprieštaravimu teisingumo interesams. Manome, kad apeliaciniame procese bylos nagrinėjimo modelis turėtų būti formuojamas priešingai, t. y. bendra tvarka apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka, o esant konkrečiai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtiems atvejams – rašytinio proceso tvarka. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą
tvarkos yra netinkamas. Siūlomoje straipsnio redakcijoje nustatomas 14 dienų terminas nuo pirmosios instancijos teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimą proceso dalyviams išsiuntimo dienos, per kurį visi proceso dalyviai privalo apsispręsti ir turi teisę pateikti prašymą surengti žodinį procesą. Iš straipsnio formuluotės išplaukia, kad, gavus bent vieną tokį prašymą, žodinis procesas bus surengtas privalomai, nekvestionuojant prašymo pagrįstumo.
Tačiau siūloma pataisa per tą patį 14 dienų terminą prokurorui nustatytų pareigą privalomai pateikti atsiliepimą į paduotus apeliacinius skundus, jeigu nebus gautas prašymas surengti žodinį procesą. Tokia formuluotė, mūsų nuomone, yra netinkama, nes verčia prokurorą rengti atsiliepimo projektą visais atvejais ir laukti paskutinės apsisprendimo termino dienos, kada taps žinoma, ar reikia šį atsiliepimą išsiųsti, ar vis tik gautas prašymas surengti žodinį procesą. Be to, būtina ilginti nurodytą terminą prašymams pateikti, nes įstatymo projekte siūlomas 14 dienų terminas yra nerealus, atsižvelgiant į tai, kad rengdamas atsiliepimą prokuroras turės analizuoti ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, ir teisės taikymo klausimus. Manome, kad čia galima analogija su atsiliepimų į kasacinius skundus padavimo tvarka, nurodant, jog prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą privalomai pateikiamas per 30 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pranešimo apie sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 24. Generalinė prokuratūra
apeliacinį ar kasacinį skundą nuorašus nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjui yra netinkama. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio ar kasacinio proceso metu bylos saugomos teisme.
Proceso dalyviai BPK įpareigoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pranešti teismui, todėl prokurorui bus bereikalingai užkrauta papildoma pareiga, jau susipažinus su bylos medžiaga ir parengus atsiliepimą į paduotą skundą, papildomai sutikrinti, ar per tą laiką nekito proceso dalyvių, kurie nebūtinai padavė skundą, adresai. Nepritarti Susipažinimas su tokiais duomenimis turėtų būti užtikrintas per LITEKO sistemą ir jos elektronines sąsajas su prokuratūros naudojama sistema. 25. Mykolo Romerio universitetas
2 Dėl Projekto 8 straipsnio 2 dalies. Iš Projekto BPK 319 straipsnio 4 dalies turinio ir Projekto aiškinamojo rašto galima suprasti, kad šia pataisa siekiama įtvirtinti rašytinio proceso galimybę apeliacinės instancijos teisme tuomet, kai procesas nėra inicijuojamas asmens padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau straipsnio konstrukcija nėra tokia ir ją būtina tikslinti. Viena vertus, tam tikrais retais atvejais ji leis bylą rašytinio proceso tvarka nagrinėti net ir tuomet, kai bus prašoma bloginti atskirų asmenų teisinę padėtį (pvz., privataus kaltinimo byloje gautas išteisintojo, bet tuo pačiu ir privataus kaltintojo asmens skundas, kuriame bloginančiais pagrindais bus prašoma griežčiau nuteisti savo procesinį oponentą ir pan.). Kita vertus, siūloma straipsnio redakcija vargu ar pagrįstai apriboja rašytinio proceso galimybes tais atvejais kai, pavyzdžiui: prokuroras pateiks apeliacinį skundą nuteistojo padėtį gerinančiais pagrindais (tokios situacijos įstatymas nedraudžia ir praktikoje, kartais, jos pasitaiko (be to, tokioje situacijoje iš prokuroro neturėtų būti reikalaujama teikti atsiliepimą į savo apeliacinį skundą); kai apeliacinį skundą savo padėtį gerinančiais pagrindais pateiks, asmuo, kurio turtas konfiskuotas; kai civilinis atsakovas ginčys byloje pateiktą civilinį ieškinį ir pan.
Siekiant išvengti šių nepagrįstų ribojimų, galima vartoti Kodekse jau esančias konstrukcijas - skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 373 str. 3 d.; ir kt.). Pritarti
patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). Nauji straipsniai
proceso tvarka turėtų būti naujai suformuluotas BPK 320 straipsnis, nes jame įtvirtintos kai kurios taisyklės nebebus bendros visam apeliaciniam procesui. Pritarti
likti išryškintų ar perbrauktų nuostatų. Pritarti
2015-11-1817 7.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei pateikto projekto 11, nei kituose straipsniuose neatsispindi projekto aiškinamajame rašte aprašomas teisinio reguliavimo pakeitimas: „[...] siūloma naikinti BPK 324 straipsnio nuostatą, kad teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys“ (past. – galiojančio BPK
Šis pasiūlymas iš projekto pašalintas, atsižvelgus į tai, kad toks perskaitymas nėra privalomas. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-18 17, 25, 27, 28,29
pakeitimas), 19 (BPK 377 straipsnio pakeitimas), 21 (BPK 448 straipsnio pakeitimas), 22 (BPK 454 straipsnio pakeitimas) ir 23 (BPK 460 straipsnio pakeitimas) straipsniais, kuriuose siūloma teisėjo pranešėjo pranešimo turinį apibrėžti vien įpareigojimu išdėstyti „bylos esmę“, bus užtikrintas projekto rengėjų akcentuojamas teisinio reguliavimo glaustumo principas. Priešingai, keltinas nuogąstavimas, kad atitinkamose nuostatose palikus vien abstrakčią
„bylos esmės“ formuluotę, kuri BPK nėra apibrėžta, skirtinguose teismuose
teisėjo pranešimo turinys gali būti traktuojamas nevienareikšmiai ir gali padaugėti piktnaudžiavimo atvejų lakoniškais ar, priešingai, pernelyg neapibrėžtais teisėjų pranešimais. Nepritarti Trumpinant teisės akto tekstą visuomet užtikrinamas teisinio reguliavimo glaustumo principas. Siūlomais pakeitimais teisėjo pranešėjo pranešimo turinys apibrėžiamas įpareigojimu išdėstyti bylose esmę, kuris yra pakankamai talpus. Toks pakeitimas taip pat šalins prielaidas iš esmės pertekliniam proceso pasikartojimui, pavyzdžiui, kai tie patys klausimai, išdėstyti skunduose bei teisėjo pranešime, pristatomi proceso dalyvių paaiškinimuose.
Siūlomi pakeitimai grindžiami pasitikėjimu, kad teismams aiškinant bylos esmę nekils sunkumų ir įgaliojimais tai atlikti teisėjai nepiktnaudžiaus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir projekto aiškinamajame rašte nemotyvuotam BPK 324 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio („Proceso dalyviai gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą“) išbraukimui. Ši pataisa taip pat nedera su vienu teikiamo projekto uždavinių – „užtikrinti proceso dalyvių teises“. Nepritarti Šios nuostatos pašalinimas nepaneigia proceso dalyvių teisės reikšti tokius prašymus. Šalinant šią nuostatą siekiama kito aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – teisinio reguliavimo aiškumo, atsisakant perteklinių nuostatų. 19 straipsnis
straipsniu, koreguotinas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
straipsnio pavadinime („apeliacinė byla“) ir straipsnio tekste („byla“). Nepritarti Komiteto pakeistame ir papildytame projekte BPK 325¹ straipsnio tekste vartojama sąvoka „byla“ siekiant užtikrinti kitą juridinės technikos principą – tesės akto teksto glaustumą. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-1819
struktūra performuluotina, atsižvelgiant į lingvistikos ir logikos dėsnius. Pavyzdžiui, ši dalis galėtų būti išdėstyta taip: „Apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jeigu šio Kodekso 319 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nė vienas proceso dalyvis neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir yra pateiktas prokuroro atsiliepimas į apeliacinį skundą“. Atsižvelgti Žr.
Atsižvelgti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-1819
sąlyga „jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams“ paverstina teiginiu –
„jeigu tai prieštarauja teisingumo interesams“ ir perkeltina į BPK 325¹
straipsnio 2 dalį – kaip viena iš sąlygų, dėl kurios apeliacinė byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-1819
straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys, kuriame antrą kartą šiame straipsnyje pakartojama iš esmės analogiška idėja: „Rašytinio proceso tvarka skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija priima sprendimą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, jeigu to reikalauja teisingumo interesai. Atsižvelgti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-1819
prieš žodžius „būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus“ brauktini pertekliniai vartojami žodžiai „bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad“, nes atitinkamo įrašo nėra 325¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodžius „byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą“. Be to, privalu atsižvelgti į BPK 325¹ straipsnio 3 dalį, kurioje nustatoma, kad „sprendimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija“. Atsižvelgiant į tai, sprendimą dėl kiekvienos iš BPK 325¹ straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintų sąlygų egzistavimo priima teisėjų kolegija. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-1819 10.6.
Svarstytina, ar nevertėtų visų atvejų – pagrindų, kai nėra galimas rašytinis apeliacinis procesas išskaidyti į dvi grupes: absoliučius (pavyzdžiui, bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo trijų teisėjų kolegija; byloje apeliaciniu skundu prašoma priimti šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytą sprendimą ir pan.) ir atvejus, kuriuos turi įvertinti teisėjų kolegija (pavyzdžiui, būtina atlikti įrodymų tyrimą; būtina išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus; rašytinis procesas prieštarauja teisingumo interesams ir pan.). Nepritarti Toks išskyrimas neturi prasmės, nes visi pagrindai turi vienodą teisinę reikšmę. 37. Generalinė prokuratūra
straipsnio 3 dalyje siūlomų įtvirtinti taisyklių, jog apeliacinę ar kasacinę bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami. Manytina, kad siūlomas reglamentavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir BPK įtvirtintam bylų nagrinėjimo teisme viešumo principui, kuris, be kita ko, teigia, jog teismų sprendimų rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai. Atsižvelgti Šiuo pakeitimu siekiama mažinti teismų darbo krūvį ir užtikrinti pirmiau nurodytą teisinio reglamentavimo nuoseklumo principą. Antai kitame proceso įstatyme reglamentuojant apeliacinį ir kasacinį procesą nurodyta, kad žodinio proceso atvejais teismo sprendimas paskelbiamas teismo posėdžių salėje (CPK 325 straipsnio 4 dalis, 358 straipsnio 4 dalis). Taip netiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad kai toks procesas vyksta rašytine tvarka, teismo sprendimas teismo posėdžių salėje nėra skelbiamas. Tai nepaneigia pareigos įteikti sprendimą dalyvavusiems byloje asmenims.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsnį teismų sprendimai oficialiai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus), laikantis šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose įtvirtintų sąlygų. Tokiu būdu teismo procesu besidomintys asmenys pagal jo numerį taip pat gali su tokiu sprendimu susipažinti. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį teisinio reglamentavimo nuoseklumo principą, CPK ir BPK įtvirtintas teismo sprendimų, priimtų rašytinio proceso tvarka, paskelbimo būdas neturi skirtis. Kita vertus, siekiant užtikrinti, kad prireikus teismo sprendimas galėtų būti skelbiamas posėdžių salėje, pavyzdžiui, visuomenės informavimo tikslais, siūloma įtvirtinti išimtį, jog rašytinio proceso tvarka priimtas teismo sprendimas neskelbiamas teismo posėdžių salėje, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Žr. Komiteto pakeistą ir papildytą projektą. 38. Lietuvos advokatūra 2016-03-1519 Projekto 12 straipsniu siūloma BPK papildyti 325¹ straipsniu, kuris įtvirtintų apeliacinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad BPK 319 pakeitimu ir papildymu 325¹ straipsniu siūloma įtvirtinti galimybę rašytine tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma, pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, kai kaltinamasis, gynėjas ir kiti proceso dalyviai su tuo sutinka, įrodymų tyrimas nėra būtinas, toks procesas neprieštarauja teisingumo interesams, teismas nemato žodinio proceso būtinybės. Taip bus sudarytos prielaidos racionaliai naudoti valstybės ir procese dalyvaujančių asmenų išteklius.
Tokią rašytinę apeliacijos formą, kuomet instancijoje nagrinėjamas išimtinai teisės taikymo klausimas, baudžiamajame procese pateisina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris yra nurodęs, kad baudžiamosiose bylose teisingo teismo reikalavimai yra kur kas griežtesni, nes tokiose bylose sprendžiamas asmens kaltės klausimas, susijęs su baudžiamąja ir atgrasančia bausme, paprastai - su laisvės atėmimo bausme, t. y. baudžiamąja atsakomybe (Findlay v. The United Kingdom, no. 22107/93, Reports 1997-I.). Vis dėl to, iš Projekto 319 straipsnio 4 dalies ir 325¹straipsnio lingvistinės, sisteminės, loginės analizės matyti, kad konkretūs rašytinės apeliacijos pagrindai straipsniuose nenurodomi, atvirkščiai, rašytinės apeliacijos galimybė susiejama su proceso šalių valia bei 325¹ straipsnio 2 dalyje nurodoma, kada rašytinė apeliacija nėra galima. Siūlomu Projektu, priešingai nei nurodoma jo aiškinamajame rašte, yra nepagrįstai išplečiami rašytinės apeliacijos atvejai ir nurodomi itin lakoniški rašytinės apeliacijos negalimumo pagrindai. Vadovaujantis Projekte įtvirtintomis nuostatomis, rašytinė apeliacija baudžiamajame procese teoriškai būtų galima net ir tais atvejais, kuomet apeliacijoje būtų nagrinėjami fakto nustatymo, asmens kaltės nustatymo klausimai ar nagrinėjamos asmenį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau proceso šalys sutiktų su rašytiniu bylos nagrinėjimu. Paminėtina, kad žodiškumas sudaro tvirtas prielaidas tiesioginiam įrodymų tyrimui teisme, kas, be abejonės, suponuoja tokio tyrimo išsamumą, taip pat, žodiškumas garantuoja proceso dalyvių rungtyniškumą, betarpišką bylos nagrinėjimą bei viešumą. Apeliacinėje instancijoje neretai yra tiriami fakto klausimai, kaltės nustatymo klausimai bei nustatinėjamos asmenį charakterizuojančios aplinkybės – tai klausimai, kurie negali būti nustatinėjami rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos advokatūra mano, kad rašytinė apeliacija būtų galima tik išimtiniais atvejais, tuomet, kai apeliaciniu skundu nėra nagrinėjami šie paminėti klausimai. Manome, kad rašytinė apeliacija galėtų būti nustatyta išimtinai tais atvejais, kuomet apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami tik teisės taikymo klausimai. Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinti aiškūs rašytinės apeliacijos pagrindai ir nurodyta, kada rašytinė apeliacija nėra galima, jos galimumą siejant ne su šalių valia, o su apeliacinio skundo pagrindu. Atsižvelgti Rašytinė apeliacija savaime nepažeidžia Konvencijos, jei gynyba atsisako Konvencijoje įtvirtintos teisės į žodinį procesą. Tačiau toks procesas gali būti pateisinamas viešojo intereso požiūriu. Susiaurinus tokio proceso galimybę tik grynais teisės klausimais, rašytinis procesas praktikoje tikriausiai būtų itin retas. Kiltų pakeitimų prasmingumo klausimas. Pažymėtina, kad pagal juridinės technikos reikalavimus teisės aktų tekstas turi būti glaustas, o glausti rašytinio ar žodinio proceso pagrindai praktikoje būtų išsamiau atskleidžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso tikslus ir principus. Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo rašytinio proceso pagrindai tikslinami pačiame BPK, pavyzdžiui, įtraukiant pareigą rengti žodinį procesą, jeigu pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. žr. Komiteto pakeistą ir papildytą projektą. 39 Lietuvos advokatūra 2016-06-20 19, 23 Dėl keičiamų BPK 325¹ir 374¹straipsnių siūloma vietoj žodžių „išsiuntimo“ įrašyti žodžius „gavimo“:
papildymas 325¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 325¹ straipsniu: „325¹ straipsnis. Apeliacinės bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka 1.
Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties arba tik šio Kodekso 325, 327, 329 straipsniuose straipsnyje, arba 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytu pagrindu ir nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Sprendimą šiuo klausimu priima bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija ir prireikus pakeičia bylos nagrinėjimo laiką. 2. Kai priimamas sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams teisėjo pranešėjo nurodymu pranešama apie šį sprendimą, skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, skundą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį ir pasiūloma pateikti atsiliepimus į kito proceso dalyvio skundą bei išaiškinama teisė raštu pareikšti nušalinimus ir prašymus. Prie pranešimo proceso dalyviams, kurie nėra susipažinę su apeliaciniu skundu, pridedama šio skundo kopija. Atsiliepimai į skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo gavimo dienos. Prokuroras privalo pateikti atsiliepimą į skundą. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka netrukdo. Prokuroras savo atsiliepimo kopiją išsiunčia kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais susijęs apeliacinis skundas. Kitų atsiliepimų kopijas proceso dalyviams išsiunčia apeliacinės instancijos teismas. Prokurorui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir jų atstovams atsiliepimų kopijos nesiunčiamos. 3. Išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, teismo nuosprendis ar nutartis priimami ir jų nuorašai proceso dalyviams įteikiami ar išsiunčiami šio Kodekso 324 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka. Teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. 4.
instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:
1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytu pagrindu, arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba
2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba
3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba
4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.“
tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, paaiškėjus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, priima sprendimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1. Kai priimtas sprendimas dėl kasacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir paskirta kasacinės bylos nagrinėjimo data, kasatoriui, prokurorui ir proceso dalyviams, su kurių interesais kasacinis skundas susijęs, teisėjo pranešėjo nurodymu pranešama, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtis ir pasiūloma pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą bei išaiškinama teisė raštu pareikšti nušalinimus ir prašymus. Atsiliepimai į kasacinius skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo gavimo dienos. Prokuroras privalo pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą Kitų proceso dalyvių atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka netrukdo.
Prokuroras savo atsiliepimo kopiją išsiunčia nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjui kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais susijęs kasacinis skundas. Kitų atsiliepimų kopijas šiems proceso dalyviams išsiunčia kasacinės instancijos teismas. Prokurorui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir jų atstovams atsiliepimų kopijos nesiunčiamos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, nutartis priimama ir paskelbiama šio Kodekso 377 straipsnyje nurodyta tvarka. Apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą kasatoriui, prokurorui ir proceso dalyviams, su kurių interesais kasacinis skundas susijęs, pranešama raštu likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki nutarties paskelbimo. Teismo nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiama. Nutarties nuorašai proceso dalyviams įteikiami ar išsiunčiami šio Kodekso 385 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka. Teismo nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiama, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“ Pritarti iš dalies Pritarta, kad keičiamuose BPK 319, 325¹ ir 374¹straipsniuose būtų įrašytas žodis „gavimo“ vietoj žodžio „išsiuntimo“, tačiau Komiteto sprendimu sutrumpinamas terminas vietoj 30 dienų įrašoma 20 dienų:
BPK 319 straipsnis:
„4. Jeigu byloje paduotas tik skundas, kuriuo
nesiekiama bloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties ir neprašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pranešime apie bylos nagrinėjimą kitiems proceso dalyviams išaiškina teisę prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šis prašymas turi būti pateiktas raštu apeliacinės instancijos teismui per trisdešimt dvidešimt dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo gavimo dienos.“ BPK 325¹straipsnis: „2.Atsiliepimai į skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per trisdešimt dvidešimt dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo gavimo dienos.“ BPK 374¹straipsnis: „1. Atsiliepimai į kasacinius skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per trisdešimt dvidešimt dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo gavimo dienos.“
2016-03-1419 Dėl Projekto 12 straipsnio: Siūlomoje BPK 325¹ straipsnio 1 dalyje dėl jau išdėstytų argumentų, susijusių su BPK 319 str. 4 d. pataisa, vietoje žodžių „kai 319 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju”, racionaliau naudoti konstrukciją „Kai apeliacinis skundas nėra paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais“;
Siūlomos BPK 325¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą tikslinga papildyti nuostata nedraudžiančia rašytinio proceso tvarka panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tokiais atvejais, paprastai yra sprendžiami tik teisės klausimai, skundas paduodamas nuteistojo ar jo gynėjo padėtį gerinančiais pagrindais, teismo sprendimu nėra pabloginama asmens teisinė padėtis, procesas pirmosios instancijos teisme vyko žodine tvarka, todėl pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką šioje situacijoje rašytinis procesas apeliacinės instancijos teisme būtų galimas. Atitinkamai BPK 325¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas galėtų būti pakeistas taip: „3) byloje apeliaciniu skundu prašoma priimti šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytą sprendimą, išskyrus atvejus, kai prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“ (pritarus šiai pataisai reikėtų pakeisti BPK 329 straipsnio 1 punktą ir iš jo išbraukti žodžius „teismo posėdyje“, t.y. išdėstyti BPK 329 straipsnio 1 punktą sekančiai: Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
Pritarti Nepritarti Rašytinis procesas analogiškais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas priima iš esmės priešingą nuosprendį nei pirmosios instancijos teismas, draudžiamas kasaciniame procese (BPK 374² str. 1 d. 4 p.). Teisinio reglamentavimo nuoseklumo principas reikalauja, kad tokiais atvejais žodinis procesas vyktų ir apeliacinės instancijos tesime. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(naujo BPK 325¹ straipsnio 4 dalis) ir 17 straipsnio 2 dalis (keičiama BPK 374¹ straipsnio 1 dalis), tiek kiek jais nustatoma, kad teismo nuosprendis ar nutartis teismo posėdžių salėje neskelbiami. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta tokių pataisų motyvų. Be to, svarstytina, ar šios pataisos dera su procesiniu viešumo principu.
Pavyzdžiui, Teismų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai“; o vadovaujantis BPK
bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai“. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „[...] įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti racionalų teismo darbo organizavimą ir atsižvelgdamas į atskirų proceso rūšių ypatumus, gali įstatymu numatyti tam tikras specialiai aptartas išimtis, kai baigiamasis teismo aktas teismo posėdžių salėje nebūtinai turi būti perskaitomas balsiai; tokiais atvejais baigiamasis teismo aktas turi būti viešai paskelbiamas kitokiu būdu. Pabrėžtina, kad įstatymu nustatant minėtas išimtis neturi būti sudaryta prielaidų pažeisti asmens teises ir laisves, kitas konstitucines vertybes“ (Konstitucinio Teismo
2016-03-14 * Dėl Projekto 15 straipsnio. Dėl BPK 368 straipsnio 2 dalies pakeitimo iš esmės tie patys argumentai, kurie pateikti dėl BPK 313 straipsnio 1 dalies. Pritarti
straipsnio atsisakyta ir patobulintame projekte XIIP-3742(2) jo nėra. 24 straipsnis
pildomas ne 6, o 4 dalimi. Atitinkamai koreguotina projekto 18 straipsnio pakeitimų esmė ir turinys. Pritarti
šia pataisa jis turėtų būti pildomas ne 6, o 4 dalimi. Be to, koreguotinas šio straipsnio pakeitimų turinys ir esmė (ši pataisa nedera su BPK 375 str. 3 d.). Pritarti
2015-11-1826 13.
Projekto 20 straipsniu teikiamoje BPK 385 straipsnio
generalinei“ (žr. projekto 4 straipsniu keičiamo BPK 257 straipsnio 2 dalį). Nepritarti Siūloma BPK 385 straipsnio 2 dalies redakcija nukreipia į visą BPK 257 straipsnį, ne tik šio straipsnio 2 dalį. Taip pat žr. Komiteto išvados 10 punkto argumentus
formuluotės, BPK 385 straipsnio 2 dalyje siūlytina įrašyti žodį „Lietuvos Respublikos generalinei“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Kasacinės instancijos teismas šio Kodekso 257 straipsnyje nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išsiunčia nutarties, kuria baigta kasacinė byla, ar atskirosios nutarties nuorašą“. Nepritarti
2016-03-1426 Dėl Projekto 20 straipsnio. Šiuo metu galiojantis BPK nenumato tokio teismo sprendimo, kurį numatė 1961 m. BPK
atitinkamai nepapildžius BPK ir jame nesant „atskirosios nutarties“ sąvokos, tokios nutarties pavadinimas neturėtų būti minimas BPK 385 straipsnyje. Nepritarti
atskleisti tokios nutarties turinio aiškinimo būdu. 30 straipsnis
keistina į „2015 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-182 7.
Siūloma tikslinti Įstatymo projektu siūlomus Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio pakeitimus, kadangi iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis gali būti užtikrinamas visais atvejais, ar išskyrus Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 6 dalyje nurodytus suimtojo privalomo pristatymo į teismo posėdį atvejus. Atsižvelgti Žr. Komiteto išvados pirmos lentelės 7 punkte nurodytus argumentus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-18 4,14
aiškinamajame rašte nurodyta, kad galimybė vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalimi, jau nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme, todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, analogišką galimybę reikėtų nustatyti ir nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų sisteminė analizė neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 6 dalies blanketinė norma yra pakankamas pagrindas teigti, kad ši galimybė yra numatyta nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Abejotina dėl Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatų praktinio pritaikomumo galimybių apeliaciniame procese, kadangi Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos taikomos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodyto straipsnio nuostatos taip pat nustato kaltinamojo (o ne nuteistojo ar išteisintojo) dalyvavimo teismo posėdyje tvarką.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnis (kaip ir Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnis, skirtas kasaciniam procesui) atskirai nustato asmenų dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarką. Todėl, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą ir apibrėžtumą, siūloma Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnyje atskirai įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir Įstatymo projekto Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnio pakeitimais siūlomas nuostatas. Analogiška galimybė kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis numatytina ir Baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnio 5 dalyje. Pritarti iš dalies Pritarti Projektas papildomas naujais 4 ir 14 straipsniais (keičiamais BPK 233 ir 320 straipsniais). Keičiamos 320 str. 6 ir 7 dalys. BPK 320 str. 6 d. yra pakankama ir užtikrina teisinio reguliavimo glaustumo principą. Pagal ją bendrosios nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuostatos apeliacinės instancijos teisme turi būti taikomos atitinkamai atsižvelgiant į proceso šiame teisme ypatumus. Antai BPK 255, 256 straipsnio nuostatos taikomos ir apeliaciniame procese, nepaisant to, kad jose nurodomas kaltinamasis, bet ne išteisintasis ar nuteistasis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). Projektas papildomas BPK 233 straipsnio pakeitimu. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-185 8.
Nekvestionuojant Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 2 dalies pakeitimų tikslingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje ar atitinkamoje nutartyje, kurių nuorašai, vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsniu, galėtų būti siunčiami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, padaryti esminiai ar žymesni Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai gali būti tinkamai neaprašyti arba tik paviršutiniškai paminėti, kadangi šie procesiniai dokumentai iš esmės gali būti skirti kitiems (nesusijusiems su padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aprašymu) klausimams tinkamai išspręsti. Dėl šios priežasties siūloma Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus informuoti atskira teismo nutartimi ar panašiu procesiniu dokumentu. Pritarti Siekiant aiškumo gali būti papildomai naudojama ir „atskirosios nutarties“ sąvoka. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). pirmos lentelės
Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kuriais siūloma apeliaciniame procese, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, panaikinti proceso dalyvių teisę prašyti pakartotinai apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, siejant tokių apklausų poreikį ir (ar) galimybę tik su neaiškaus turinio aplinkybe (jeigu to reikalauja teisingumo interesai), vertintini kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš ankstesnio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimo, dėl kurio reikia bylą nagrinėti teisme iš naujo, priežasčių gali būti netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, įskaitant ir atliktas proceso dalyvių apklausas, todėl šios apklausos prireikus turėtų būti atliktos pakartotinai, o proceso dalyviai turėtų išsaugoti teisę prašyti jas atlikti. Kita vertus, jeigu įstatymo rengėjai nustatė praktikoje pasitaikančius dažnus piktnaudžiavimo šiomis teisėmis atvejus, siūlytina Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad teismas, nenustatęs jokios pakartotinės liudytojų ir (ar) nukentėjusiųjų apklausos būtinybės, gali atitinkama nutartimi atsisakyti tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus iš naujo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Nepritarti Žr. Komiteto išvados pirmos lentelės 14 punkto argumentus. Teismas būtinybę atlikti pakartotinai apklausą gali nustatyti ir savo iniciatyva, todėl siūloma formuluotė nėra pakankama. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) siekiama įtvirtinti galimybę
„rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais tik prašoma,
pavyzdžiui, pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, sušvelninti paskirtą bausmę ar sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį“.
Kompleksinė Įstatymo projektu siūlomų Baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 4 dalies ir 325¹ straipsnio 1 dalies pakeitimų analizė vis dėlto leidžia teigti, kad konkretūs rašytinio proceso atvejai ar pagrindai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nėra nurodomi ir (ar) atskirai išskiriami (išskyrus Baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnio 2 dalyje per neiginį suformuluotas išimtis), o rašytinio proceso galimybės iš esmės siejamos su proceso dalyvių neprieštaravimu tokio proceso galimybei ir tokio proceso atitiktimi teisingumo interesams. Be to, Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte akcentuoti galimi rašytinio proceso pavyzdžiai savo turiniu iš esmės preliminariai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytus pagrindus, todėl kyla klausimas, ar Įstatymo projekte įtvirtinamo rašytinio proceso pagrindai išties sietini tik su Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytais pavyzdžiais (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsniu), ar su daugiau Baudžiamojo proceso kodekso
teismo nuosprendžio panaikinimas ir bylos nutraukimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir panašiai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto rengėjams siūloma tikslinti (konkretizuoti) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindus – aiškiai nurodyti, kokiais konkrečiais Baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais (pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytais atvejais ar panašiai) baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese galėtų ar turėtų vykti rašytinio proceso tvarka, taip pat atsisakyti abstraktaus ir neapibrėžto turinio kriterijaus „jeigu to reikalauja teisingumo interesai“. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). Siekiant užtikrinti nagrinėjimo teisme dalyvių supratimą, kokiomis sąlygomis galimas žodis arba rašytinis procesas, projektas pildomas BPK 308 straipsnio pakeitimu, įtvirtinančiu pirmosios instancijos teismo pareigą išaiškinti šias sąlygas, taip pat pakeista 325¹straipsnio 4 dalis: „4.
Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:
1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte arba 329 straipsnyje nurodytais pagrindais arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba
2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba
3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba
4) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.“
projektu siūlomoje Baudžiamojo proceso kodekso 319 straipsnio 4 dalyje (ir 325¹ straipsnio 1 dalyje) nenurodant jokių konkretesnių (ir
(ar) nepateikiant konkrečių nuorodų į baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas) apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pagrindų ir iš esmės tokio proceso galimybes siejant tik su proceso dalyvių (nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jų gynėjo) neprieštaravimu rašytinio proceso galimybei, nurodytiems proceso dalyviams sukuriama papildoma nauja pareiga visuose apeliaciniuose skunduose (iš anksto apsisprendus) nurodyti, ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka.
Taigi tokiu Įstatymo projekte siūlomu modeliu tarsi formuojama bendra taisyklė, kad apeliaciniame procese bylos nagrinėjimas bendra tvarka vyksta būtent rašytinio proceso tvarka (proceso dalyviams atskirai nepaprašius bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka), o tik esant atitinkamam proceso dalyvio prašymui ir (ar) Baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnio 2 dalyje nurodytoms išimtims – žodinio proceso tvarka (t. y. įtvirtinama kasacinio proceso modelio analogija). Atsižvelgiant į tai, siūloma baudžiamosios bylos nagrinėjimo modelį apeliaciniame procese formuoti priešingai – t. y. bendra tvarka apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka, o esant konkrečiai baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtiems atvejams – rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apeliaciniuose skunduose taip pat turėtų nurodyti (jeigu jų sutikimas apskritai yra būtinas), ar jie pageidautų, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas vyktų ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2) ir Komiteto argumentus šios lentelės 5 punkte. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-18 17, 25, 27, 28, 29 6.
Įstatymo projekto 11, 19, 21–23 straipsniuose siūlomi pakeitimai ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos šiuos pakeitimus paskatinusios priežastys ir motyvai vertintini kritiškai. Manytina, kad siūlomais baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimais nepagrįstai iki minimumo susiaurinama teisėjo pranešėjo logiška pareiga tinkamai, kokybiškai ir visapusiškai parengti ir pristatyti nagrinėjamos bylos esmę ir visas kitas su nagrinėjama byla susijusias svarbias aplinkybes. Kyla klausimas ir dėl galimų neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių – piktnaudžiavimo itin glaustais teisėjo pranešėjo pranešimais. Nepritarti Žr. Komiteto išvados pirmos lentelės 29 punkto argumentus. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio nuostatomis,
kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Lyginamoji Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio
straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad kasaciniame procese siūlomos galimybės vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis užtikrinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje turinys yra siauresnis, kadangi siejamas tik su suimtaisiais. Manytina, kad šios galimybės turinys turėtų būti vienodas nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso 375 straipsnyje yra trys dalys, todėl jis negali būti papildytas 6 dalimi
2016-03-1830 9.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektui įgyvendinti prokuratūrai, apeliacinės instancijos teismams ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui papildomai reikės skirti lėšų padidėjusioms išlaidoms dokumentams parengti ir pašto išlaidoms. Įstatymo projekto rengėjų manymu, šios lėšos gali būti sutaupytos mažinant lėšas, skirtas suimtiesiems konvojuoti į teismo posėdžius. Pažymėtina, kad Įstatymui įgyvendinti 2016 metais skirti papildomų lėšų arba perskirstyti patvirtintus asignavimus tarp asignavimų valdytojų nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nukelta Įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodyta Įstatymo įsigaliojimo data, taip pat pateiktas pagrįstas papildomų lėšų poreikis konkretiems asignavimų valdytojams. Be to, reikėtų patikslinti ir kitus aktualumą praradusius Įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodytus terminus. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą XIIP-3742(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2016-04-06 * 6.1.Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3742(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas , Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3742(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsnyje vartojamos neapibrėžtos „teisingumo interesų“ sąvokos.