Projekto Lyginamasis variantas
Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio
bendrojo naudojimo objektus administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui savivaldybės vykdomajai institucijai ir (ar) pastato statytojui apie numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Bendrojo naudojimo objektų administratorius Savivaldybės vykdomoji institucija privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais. Ne vėliau kaip per 30 dienų po bendrijos įregistravimo naujai išrinktas bendrijos pirmininkas praneša pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos įsteigimą. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir išdėstyti jį taip: Prisijungimas prie veikiančios bendrijos„Prisijungimas ir atsijungimas nuo veikiančios bendrijos“. 2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta
bendrija, butų ir kitų patalpų savininkai arba kitos paskirties pastatų savininkai, prisijungę prie kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba kitos paskirties pastatų savininkų veikiančios bendrijos, turi teisę atsiskirti nuo veikiančios bendrijos.
Sprendimas atsijungti nuo veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir už sprendimą atsijungti nuo veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Atsijungimo nuo veikiančios bendrijos iniciatyvos teisę turi kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jų grupė.”
dalimi: „4. Gavę pranešimą apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą ir susipažinę su jo darbotvarke ir bendrijos įstatų projektu, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie bendrijos steigiamojo susirinkimo dieną negali jame dalyvauti, pagal steigiamojo susirinkimo darbotvarkę gali iš anksto balsuoti raštu. Išankstinio balsavimo raštu biuletenius rengia steigiamojo susirinkimo iniciatoriai ir iki steigiamojo susirinkimo dienos išdalina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams. Balsavimo biuletenyje privalo būti nurodyta: balsuojančiojo vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, balsuojančiajam priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), taip pat turi būti nurodyti darbotvarkės klausimai ir aiškūs sprendimo projektai, dėl kurių „už”, „prieš” arba
„susilaikau” turi pasisakyti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkėje ir išankstinio balsavimo raštu biuletenyje privalo būti klausimai dėl bendrijos steigimo, bendrijos įstatų patvirtinimo, bendrijos valdymo organų išrinkimo. Dėl papildomų klausimų įtraukimo sprendžia steigiamojo susirinkimo iniciatoriai. Išankstinio balsavimo raštu biuleteniuose pasirašiusiųjų asmenų parašų tikrumą tikrina ir už jų atitikimą tikrovei atsako išankstinio balsavimo raštu biuletenį priėmęs steigiamojo susirinkimo iniciatorius, savo parašu tvirtindamas balsavusiojo asmenybės ir parašo tikrumą. Jei pateikiamas išankstinio balsavimo raštu biuletenis, kuriame iš dalies ar visiškai neaiškiai išreikšta balsavusiojo valia, balsavimo biuletenis įskaitomas į kvorumą, o dėl klausimų, dėl kurių balsavusiojo valia išreikšta neaiškiai, laikoma, kad balsavusysis susilaikė.”
2Buvusias 6 straipsnio 4, 5,
6, 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Papildyti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami
sudarant jų sąrašą.
Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai), susirinkimo dalyvio parašas arba, jei steigiamojo susirinkimo klausimais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas iš anksto balsavo raštu, prie sąrašo pridedamas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininko išankstinio balsavimo raštu biuletenis su balsavusiojo parašu. Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų (pastato) savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.”
straipsniu. 1. Papildyti įstatymą 26¹ straipsniu: „26¹ straipsnis. Bendrijos atsiskyrimas supaprastinta tvarka. 1. Jei bendrija įsteigta ir veikia keliuose daugiabučiuose namuose, arba bendrija administruoja kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuos galima eksploatuoti atskirai, tai yra nekilnojamojo turto objektas ar pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, tokio nekilnojamojo turto objekto ar pastato dalies savininkų iniciatyva nuo bendrijos gali būti atsiskiriama supaprastinta tvarka įsteigiant naują bendriją. 2. Supaprastinta tvarka atsiskiriant nuo veikiančios bendrijos, inicijuojamas daugiabučio namo patalpų, kurias galima eksploatuoti atskirai, savininkų bendrijos steigiamasis susirinkimas, kuriam taikomi šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir tvarka, išskyrus reikalavimą daugumai dėl sprendimo priėmimo. 3.
veikiančios bendrijos gali būti atsiskiriama ir nauja bendrija tokiu būdu gali būti įsteigta tik tuo atveju, jei už naujos bendrijos įsteigimą balsuoja daugiau kaip pusė konkretaus nekilnojamojo turto objekto ar pastato dalies, kurią galima naudoti atskirai, butų ir kitų patalpų savininkų. 4. Apie inicijuojamą bendrijos atskyrimą supaprastinta tvarka ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešama bendrijai, kuri administruoja nekilnojamojo turto objektą ir savivaldybės vykdomajai institucijai. Nekilnojamojo turto objektą, kuriame ketinama steigti atskirtą bendriją, administruojanti bendrija Savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos privalo pateikti naujos bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais. 5. Įsteigus ir įregistravus naują bendriją šio straipsnio numatyta tvarka, ankstesnis nekilnojamojo turto administratorius automatiškai netenka įgalinimų vykdyti bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklą tame konkrečiame nekilnojamojo turto objekte, kurio savininkai įsteigė naują bendriją. 6. Ne vėliau kaip per 30 dienų naujai įsteigtos bendrijos valdymo organai praneša savivaldybės vykdomajai institucijai ir ankstesniam administratoriui apie bendrijos įsteigimą, o pastarasis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos įsteigtai bendrijai perduoda nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. 7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus bendriją, nekilnojamojo turto objekto ar pastato dalies savininkų prievolės, neįvykdytos ankstesniam pastato administratoriui, naujai bendrijai nepereina.
Pagal prisiimtas, tačiau neįvykdytas prievoles nekilnojamojo turto objekto ar pastato dalies savininkai atsako ankstesniam administratoriui. 5 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Algimantas Salamakinas
GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 26¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Steigdami daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijas (toliau tekste – Bendrijas) patalpų savininkai įgyvendina konstitucinę teisę vienytis siekiant bendro tikslo – valdyti ir naudoti bendrąją dalinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o savo ruožtu
„Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“. Tuo pačiu
Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniu nustatomas draudimas monopolizuoti rinką: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Bendrijų steigimo ir veiklos srityje susiklostė prieštaringa situacija, kuri leidžia teigti, kad daugiabučių namų administravimo paslaugų teikimas yra faktiškai monopolizuotas, daugiabučių namų administravimo paslaugų teikėjai nėra suinteresuoti Bendrijų steigimusi ir dažniausiai veikia prieš jų steigimąsi. Tai užgniaužia LR Konstitucijoje įtvirtintą privačios iniciatyvos principą, skatinantį piliečius asmeniškai dalyvauti savo nuosavybės valdyme. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau tekste – DNSBĮ) numato prievolę pranešti administratoriui Bendrijos steigiamojo susirinkimo datą ir numato prievolę administratoriui pateikti Bendrijos steigimo iniciatoriams bendrojo naudojimo objektų aprašą ir savininkų sąrašą su adresais.
Daugiabučių namų administravimo paslaugų teikėjų eliminavimas iš Bendrijų steigimo proceso sudarytų palankesnes sąlygas organizuoti Bendrijų steigiamuosius susirinkimus, todėl siūloma, kad minėtus dokumentus Bendrijos steigimo iniciatoriams pateiktų savivaldybės vykdomoji institucija. Steigiant Bendrijas susiduriama su dar viena esmine problema – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai neturi galimybės atvykti į Bendrijos steigiamąjį susirinkimą vienu metu. Atsižvelgiant į tai, jog visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose yra galimas išankstinis balsavimas raštu, akivaizdu, kad gyventojams turi būti suteikta galimybė iš anksto balsuoti raštu ir steigiamajame Bendrijos susirinkime. Tai palengvintų Bendrijų steigimą ir paskatintų piliečius aktyviau dalyvauti savo nuosavybės priežiūros ir valdymo procese. DNSBĮ numato, kad kelis nekilnojamojo turto objektus gali administruoti viena Bendrija, tačiau jei tokios Bendrijos veikla tampa neefektyvi, vienam nekilnojamojo turto objektui, kurį galima eksploatuoti atskirai, praktiškai neįmanoma atsiskirti nuo Bendrijos. To siekiant, formaliai reikalaujama atlikti Bendrijos reorganizaciją, tačiau faktiškai tai neįvykdoma procedūra, nes reikia 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių daugumos, be to, kitų nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra suinteresuoti paleisti efektyviau ir ekonomiškiau galinčių tvarkytis nekilnojamojo turto objekto savininkų. Tokiu atveju kyla akivaizdus interesų konfliktas, o efektyviai norintys tvarkytis patalpų savininkai lieka „įkalinti“ neefektyviai veikiančioje arba iš viso neveikiančioje Bendrijoje.
Siekiant išspręsti šią problemą siūloma nustatyti supaprastintą atsiskyrimo nuo veikiančios Bendrijos procedūrą. Stambių ūkio vienetų administravimas dažniausiai nėra efektyvus ir dažniau kelia abejonių dėl skaidrumo. Sudarant palankesnes galimybes nuo bendrijos atsiskirti ir galimybes bendrijoms skaidytis į mažesnius ūkio vienetus, jų valdymas taps efektyvesnis, bendraturčiai savo nuožiūra galės pasirinkti jų lūkesčius atitinkančius paslaugų teikėjus ir juos rinkdamiesi galės susimažinti sąskaitas. Pateikiamo projekto tikslas
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančio DNSBĮ 4 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad Bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui ir (ar) pastato statytojui apie numatomą Bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Tuo tarpu bendro naudojimo objekto administratorius, turėdamas akivaizdų suinteresuotumą, kad administruojamas objektas išliktų jo veiklos objektu (įsteigus Bendriją, bendro naudojimo objektų administratoriaus paslaugos automatiškai nutrūksta ir administratorius netenka pajamų) ir turėdamas visus duomenis apie Bendrijos iniciatorius ir jų planus organizuoti Bendrijos steigiamąjį susirinkimą, siekia nuteikti namo gyventojus prieš Bendrijos steigimą, organizuoja prieš Bendrijas, jų pirmininkus ir steigėjus nukreiptas viešųjų ryšių akcijas ir įvairiais kitais būdais žlugdo Bendrijų steigimo iniciatyvas. Todėl projekte siūloma apie planuojamą steigiamąjį Bendrijos susirinkimą informuoti ne pastato bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybės vykdomąją instituciją. Pradiniame etape reikalingas tik daugiabučių namų savininkų sąrašas, o tokią informaciją turi ir laisvai ją gali pateikti savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal dabartinį Bendrijų steigimo reglamentavimą Savivaldybei po Bendrijos įregistravimo yra teikiamas pranešimas, paprašius Savivaldybės vykdomoji institucija bendrasavininkių sąrašus teikia jau dabar, Savivaldybė taip pat vykdo namo išbraukimo iš administruojamų namų sąrašo funkciją. Pabrėžtina, kad teigiamojo susirinkimo iniciatorių pranešimas pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui jokios apčiuopiamos naudos neduoda, tačiau, kaip rodo praktika, leidžia piktnaudžiauti nesąžiningam dominuojančiam administratoriui.
DNSBĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Bendrijos steigimo iniciatoriai iki numatomo bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, kurie pritaria bendrijos steigimui, sąrašą su šių savininkų parašais. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie iš anksto raštu nepareiškė valios dėl bendrijos steigimo, turi teisę savo valią pareikšti raštu bendrijos steigiamajame susirinkime“. Steigėjams čia lyg ir suteikiama teisė išreikšti savo valią iš anksto raštu, tačiau nekonkretizuojama, kokia turėtų būti forma, koks būdas, koks dokumentas, kuriame būtų iš anksto raštu reiškiama steigėjo valia. Kadangi įsteigtos Bendrijos įstatuose numatyta tvarka yra leidžiamas ir priimtinas balsavimas raštu (DNSBĮ 11 str. 4 d.), nėra jokių priežasčių, kodėl steigimo metu steigėjai negalėtų išreikšti savo valios išankstiniame balsavime raštu. Kol Bendrija nėra įsteigta, negalioja jos įstatai, atitinkamai nėra aprašyta ir procedūra, kaip balsuojama raštu. Siekiant išvengti painiavos ir neaiškumo, Bendrijos steigiamojo susirinkimo išankstinio balsavimo raštu procedūra turėtų būti nustatyta įstatyme. Tinkamiausia tokios teisės normos vieta – DNSBĮ 6 straipsnyje „Bendrijos steigiamasis susirinkimas“ Šiuo metu galiojančio DNSBĮ 26 straipsnis reglamentuoja Bendrijos reorganizavimo ypatumus. Lyginant su kitais privačiais juridiniais asmenimis, Bendrijų reorganizavimui taikoma supaprastinta reorganizavimo procedūra, reglamentuojama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.96 - 2.103 straipsniais.
Bendrijų reorganizavimui netaikoma LR CK 2.99 straipsnio 3 dalis ir 2.100 straipsnis, tai yra Bendrijoms nekeliamas reikalavimas reorganizavimo sąlygų įvertinimui pasitelkti nepriklausomą ekspertą (LR CK 2.100 str.), o valdymo organai atleidžiami nuo pareigos parengti rašytinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, juridinio asmens veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai. Kita vertus, net ir taikant supaprastintą reorganizavimo procedūrą, išlieka pakankamai dideli reikalavimai tokiai nekomercinei struktūrai kaip Bendrija – išlieka reikalavimas parengti reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti, Bendrijos narių susirinkime reorganizavimui turi pritarti 2/3 Bendrijos narių, dalyvaujančių susirinkime. Reorganizavimo iniciatyvos teisę turi: „ne mažiau kaip ketvirtadalis butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teise susijusių su atskiru pastatu (pastatais), kurį (kuriuos) galima atskirai valdyti“, kai tuo tarpu Bendrijos steigimo teisę turi net ir vienas patalpų bendrasavininkis. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimą dėl Bendrijos reorganizavimo priima 2/3 Bendrijos susirinkime dalyvaujančių bendrasavininkių (LR CK 2.96 str. 3 d. DNSBĮ 11 str. 7 d.), tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad tokiame Bendrijos susirinkime dalyvauja visi Bendrijos nariai, taigi, susidaro situacija, kad už iniciatyvius ir geriau tvarkytis norinčius savininkus susirinkime realiai sprendžia kitų nekilnojamojo turto objektų savininkai. Taip paneigiama konstitucinė privataus apsisprendimo teisė ir veiklos laisvė savo nuosavybę tvarkyti patiems savininkams (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis).
Be to, jeigu Bendrija administruoja bent du vienodo dydžio pastatus (su apytikriai vienodu skaičiumi savininkų), norinčio atsiskirti pastato savininkai net ir teoriškai/matematiškai negalėtų surinkti 2/3 narių daugumos. Akivaizdu, kad yra labai daug argumentų, kurie skatina palengvinti bendrijų reorganizavimą. Projekte pateikiami konkretūs siūlymai, kaip tai padaryti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma DNSBĮ 4 str. 6 d. pakeisti nustatant, kad Bendrijos steigimo iniciatoriai apie būsimą susirinkimą praneša ne pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui, o savivaldybės vykdomajai institucijai. Šis pakeitimas suteiktų galimybę išvengti neigiamo poveikio Bendrijos steigėjams ir steigimo procesui, kurį daro monopolinę padėtį užimantys pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Atlikus šį pakeitimą laukiamas rezultatas – Bendrijų steigimo suaktyvėjimas. Bendrijų steigimasis skatins efektyvesnį daugiabučių namų administravimą, paslaugų teikėjų ir rangovų pasirinkimo skaidrumą ir ūkiškumą su jais bendradarbiaujant. Bus atsižvelgiama į bendrasavininkių interesus ir poreikius. Siūloma DNSBĮ 6 str. papildyti nauja 4 d., aiškiai reglamentuojant steigiamojo susirinkimo metu vykdomo išankstinio balsavimo raštu procedūrą, tvarką, išankstinio balsavimo raštu biuletenio turinio reikalavimus. Šis pakeitimas supaprastintų steigimo procesą, o to labai reikia, nes daugiabučio namo savininkai dienos metu dažniausiai nebūna namie, po darbo irgi kiekvienas turi savų planų, todėl labai sunku rasti visiems tinkamą laiką ir labai sunku surinkti kvorumą.
Išankstinis balsavimas raštu suteiktų galimybę atsakingam už steigimą asmeniui ar iniciatyvinei grupei išdalinti savininkams patogiu laiku balsavimo biuletenius ir negaišinant savininkų laiko (dėl neįvykstančių susirinkimų) greitai ir efektyviai priimti sprendimus dėl Bendrijos steigimo. Atlikus šį pakeitimą laukiamas rezultatas – Bendrijų steigimo suaktyvėjimas. Siūloma pakeisti DNSBĮ 5 str. pavadinimą „Prisijungimas prie veikiančios bendrijos“ į „Prisijungimas ir atsijungimas nuo jau veikiančios bendrijos“, nustatant, kad prie veikiančios Bendrijos galima ne tik prisijungti, bet ir atsijungti. Tai lingvistinis pakeitimas, nurodantis, kad DNSBĮ 5 straipsnis reglamentuoja ne tik prisijungimą, bet ir atsijungimą nuo veikiančios Bendrijos. Kartu siūloma papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir išdėstyti joje Bendrijos savininkų teisę atsijungti nuo veikiančios bendrijos. Taip pat siūloma DNSBĮ papildyti 26¹ straipsniu „Bendrijos atsiskyrimas supaprastinta tvarka“, kuris objekto savininkams numatytų supaprastintą atsiskyrimo nuo veikiančios Bendrijos tvarką. Šie pakeitimai sudarytų sąlygas pastato savininkams, norintiems efektyviai tvarkyti savo bendro naudojimo objektus, atsiskirti nuo neefektyviai administruojamos Bendrijos ir savo valia spręsti nuosavo nekilnojamo turto administravimo klausimus. Dėl supaprastinto atsiskyrimo turėtų sumažėti skundų dėl administravimo didelėse Bendrijose kokybės. Atlikus šiuos pakeitimus laukiamas rezultatas – užtikrintas socialinis teisingumas, kai kiekvienas savininkas /bendrasavininkis turi teisę spręsti dėl savo bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto administravimo.
Taip pat būtų užtikrintas efektyvesnis bendro naudojimo objektų valdymas ir naudojimas, išsprendžiamas Bendrijų, kurių valdymo organai yra neveiksmingi, o nariai neaktyvūs, neefektyvaus veikimo klausimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės, tačiau bus mažinamos galimybės korupcijai, didės galimybės skaidriai organizuoti paslaugų pirkimo konkursus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes stiprins Bendrijų veiklos efektyvumą, mažins monopolinę pastato bendrojo naudojimo objektų administratorių įtaką ir dominavimą, kurs konkurencingesnę rinkos aplinką, Bendrijos galės veikti išlaisvintos rinkos sąlygomis. Bus skatinama konkurencija, nes mažesni ūkio vienetai (bendrijos) patys renkasi paslaugas teikiančias įmones. Bus užtikrinamas skaidrumas, kadangi mažesni ūkio vienetai lengviau administruojami, jiems suteikiama galimybė patiems pasirinkti tinkamiausius paslaugų teikėjus ir rangovus, atsižvelgiant į paslaugų kokybės ir kainos santykį. Kartu tai – ir galimybė verslui aktyviau dalyvauti rinkoje. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nors teisės akto keitimas tiesiogiai neįtakoja LR CK nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad LR CK taip pat reglamentuoja bendro naudojimo objektų administravimą, įžvelgiamas neabejotinas ryšys su LR CK pakeitimais, kurie pateikiami paraleliai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus DNSBĮ 4, 5, 6 ir 26¹
ir papildymo normas, jų įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Algimantas Salamakinas
2015-11-17 Nr. XIIP-3740 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad bendrijos steigimo iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomos bendrijos steigiamojo susirinkimo dienos turi raštu pranešti pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui apie numatomą steigiamojo susirinkimo sušaukimo datą. Projektu minėtoje straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad apie bendrijos įsteigimą bendrijos pirmininkas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui turėtų pranešti ne vėliau kaip per
bendriją daugiabučiame name, šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius galimai sužinotų tik po 30 dienų nuo bendrijos įsteigimo. Taigi, administratorius, net ir bendrijai įsisteigus, galimai toliau vykdytų administratoriaus funkcijas, nes jam nebūtų pateikta informacija apie bendrijos įsisteigimą. Įsisteigusi bendrija, nuo įsisteigimo dienos, taip pat galėtų pradėti vykdyti namo administravimo funkcijas. Taigi galima situacija, kai tuo pačiu metu namo bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdytų du subjektai. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti, o taip pat projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijų perėmimą. Be to, projekto 1 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio
kaip perteklinius. 2.
keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą jį išdėstant taip: ,,Prisijungimas ir atsijungimas nuo veikiančios bendrijos“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomose keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatose, kalbant apie tą patį procesą, naudojami du terminai: ,,atsijungimas nuo veikiančios bendrijos“ ir ,,atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų pasirinkti vieną terminą. Pasirinkus terminą ,,atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos“ reikėtų atitinkamai pakeisti siūlomą keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą. Be to, dėstant siūlomą naują keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimą, kabutėse reikėtų nurodyti ir keičiamo straipsnio numerį. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkai arba kitos paskirties pastatų savininkai, prisijungę prie kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų arba kitos paskirties pastatų savininkų veikiančios bendrijos, turi teisę atsiskirti nuo veikiančios bendrijos”. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nuostata tobulintina loginiu požiūriu, nes pirmojoje nuostatos dalyje kalbama apie daugiabučio namo savininkų teisę tuo atveju, kai daugiabučiame name nėra įsteigta bendrija, prisijungti prie veikiančios bendrijos. Tuo tarpu antroje nuostatos dalyje jau kalbama apie jų teisę atsiskirti nuo veikiančios bendrijos. Vertinamoji projekto nuostata tobulintina pašalinant šiuos neatitikimus. Ši pastaba taikyti ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies antrajam sakiniui. Antra, kalbant apie tą patį procesą projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomuose keičiamo įstatymo 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose naudojami du skirtingi terminai: ,,atsijungimas nuo veikiančios bendrijos“ ir ,,atsiskyrimas nuo veikiančios bendrijos“.
Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų pasirinkti vieną terminą. Trečia, iš siūlomos nuostatos seka, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai galėtų prisijungti prie veikiančios kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos dar neatsiskyrę nuo veikiančios bendrijos. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą vienu metu jie galėtų būti dviejų bendrijų, vykdančių to paties daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, nariais. Atsižvelgus į tai, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-5 dalyse reglamentuojamas prisijungimas prie veikiančios bendrijos, o projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti tiek prisijungimą prie veikiančios bendrijos, tiek atsijungimą (atsiskyrimą) nuo veikiančios bendrijos, siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo prisijungimo prie veikiančios bendrijos klausimus ir atsijungimo (atsiskyrimo) nuo veikiančios bendrijos klausimus siūlytina reglamentuoti atskiruose keičiamo įstatymo straipsniuose. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje reikėtų įrašyti keičiamo 6 straipsnio naujos dalies numerį. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad išankstinio balsavimo raštu balsavimo biuletenyje be kita ko privalo būti nurodyta ,,balsuojančiojo vardas ir pavardė, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, balsuojančiam priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) pastato (pastatų) adresas (adresai)“.
Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai buto ar kitų patalpų savininkas yra juridinis asmuo, tai balsuoti steigiamajame bendrijos susirinkime galėtų tik asmenys, turintys teisę veikti juridinio asmens vardu. Jų įgaliojimus patvirtinantis dokumentas turėtų būti pridėtas prie balsavimo raštu biuletenio. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, nuostata ,,balsuojančiam priklausančio buto (butų)“ nėra pakankamai aiški, nes nėra nurodoma kokia teise balsuojančiam priklauso butas
(butai) ar kitos patalpos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,išankstinio balsavimo raštu biuleteniuose pasirašiusiųjų asmenų parašų tikrumą tikrina ir už jų atitikimą tikrovei atsako išankstinio balsavimo raštu biuletenį priėmęs steigiamojo susirinkimo iniciatorius, savo parašu tvirtindamas balsavusiojo asmenybės ir parašo tikrumą” (pabraukta mūsų). Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes nėra aišku kokiu būdu susirinkimo iniciatorius patikrintų balsavimo biuleteniuose pasirašiusių asmenų parašų tikrumą, jeigu biuleteniai būtų atsiųsti paštu ar susirinkimo iniciatoriams būtų įteikti kita forma. Be to, projekto 3 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio
,,įteikia“. 6. Projekto 4 straipsnis turi vienintelę struktūrinę dalį, todėl jos numeriu žymėti nereikia. 7.
keičiamą įstatymą papildyti 26¹ straipsniu ir jo pavadinimą išdėstyti taip: ,,Bendrijos atsiskyrimas supaprastinta tvarka“. Straipsnio pavadinimas nėra pakankamai konkretus ir aiškus, nes nėra aišku, nuo ko bendrija atsiskiria. Be to, nėra aiškus projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 26¹ straipsnio nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkų bendrija gali būti skaidoma į mažesnes bendrijas, jeigu kiekviena iš jų gali veikti atskirame pastate (pastatuose) ar pastato dalyse (korpuse, sekcijoje) pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Be to, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendriją skaidant į mažesnes bendrijas, taikomas bendrijos padalinimo būdas. Taigi, priėmus įstatymą, iš esmės tuos pačius teisinius santykius skirtingai reglamentuotų du keičiamo įstatymo straipsniai. Atsižvelgus į tai, projekto 4 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 26¹ straipsnio nuostatas reikėtų suderinti galiojančiomis keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. 8. Iš įstatymo projekto 5 straipsnio turinio seka, kad jame siūloma reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą, atitinkamai reikia patikslinti šio straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S- 2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO IR PAPILDYMO 26¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3740 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3740 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 17 d. projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected]