Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. viiI-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 14 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„7) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus;“
2Buvusį 14 straipsnio 1 dalies 7 punktą atitinkamai laikyti 8 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Arvydas Mockus
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) naujai redakcijai buvo panaikinta galimybė panaudos pagrindais perduoti turtą valdyti valstybės ir savivaldybė įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Toks pakeitimas sukėlė didžiules neigiamas pasekmes, nes prisidėjo prie šių, specifine veikla užsiimančių įmonių finansinės būklės prastėjimo ir, jei nebus sugrąžinta panaikinta nuostata – bankrutavimo netolimoje ateityje. Įstatymo naujos redakcijos rengėjai projekto aiškinamajame rašte nurodė, kad „<…> teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, numatyta šioms <t.y. valstybės ir savivaldybės įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus> įmonėms Turto valdymo įstatyme, iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. <…>. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgus į tai, Turto disponavimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų dėl turto panaudos oro skrydžius ir oro uostus eksploatuojančioms įmonėms suteikimo siūloma atsisakyti, nustatant, kad sudarytos panaudos sutartys negali būti pratęstos ir galiotų iki sutarčių pabaigos termino“.
Pažymime, kad šie nuogąstavimai neturi jokio realaus pagrindo, nes valstybės ir savivaldybių įmonės yra specifiniai juridiniai asmenys, kuriuos nuo kitų įmonių skiria jų paskirtis – viešųjų interesų tenkinimas. Todėl jos priskiriamos viešųjų juridinių asmenų rūšiai (LR CK 2.34 str. 2 d.). Joms, kaip ir kitiems viešiesiems juridiniam asmenims, Civilinio kodekso II knygos VII skyrius taikomas subsidiariai, t.y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis, o IX skyrius netaikomas visiškai. Įstatymų leidėjas neatsitiktinai nustatė viešųjų juridinių asmenų specifinį statusą, nes jį lemia pagrindinė šių juridinių asmenų paskirtis – viešųjų interesų tenkinimas. Vien dėl to yra neteisinga valstybės ir savivaldybės įmones traktuoti vienodai su kitais, privačių interesų tenkinimui įsteigtais juridiniais asmenimis ir reikalauti valstybės turtą nuomotis bendra tvarka, galiojančia bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tiek valstybės, tiek ir savivaldybės įmonei, kaip nesiekiančio naudos sau juridiniam asmeniui, taikomas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį steigėjas negauna iš jos jokios materialios naudos. Naudos, išskyrus atlyginimą už atliekamas funkcijas, negali gauti ir viešojo juridinio asmens valdymo organų nariai. Valstybės ir savivaldybių funkcijų ypatybės lemia tai, kad valstybė ir savivaldybės dalyvauja civiliniuose santykiuose įvairiais būdais. Vienas iš jų yra privačių juridinių asmenų steigimas, kuriuo siekiama didinti valstybės ar savivaldybės pajamas. Tokiais atvejais steigiama (arba įsigyjama akcijų) akcinė bendrovė, o ši privalo veikti tokiais pačiais pagrindais (t.y. turi veikti sąžiningos konkurencijos sąlygomis) kaip ir bet kurie kiti privatūs juridiniai asmenys.
Negalima reikalauti, kad viešiesiems interesams tenkinti įsteigtas viešasis juridinis asmuo Konkurencijos įstatymo kontekste būtų traktuojamas kaip lygiavertis privatiems juridiniams asmenims, kurie siekia materialios naudos savo steigėjams. Dėl tos pačios priežasties valstybės turto suteikimas panaudos pagrindais savivaldybės įmonei negalėtų būti laikomas valstybės pagalba, jei siūloma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pataisa būtų priimta. 2. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė LR Seimo narys Arvydas Mockus ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, ir Šiaulių miesto administracija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai? Šiuo metu galiojanti Įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir
(ar) savivaldybės turtu valstybės ir savivaldybės įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, valstybės ir savivaldybės turtą būtų galima suteikti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir (ar) savivaldybės turtu valstybės ir savivaldybės įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nenumatoma. 6.
įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų nuostatos neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės esminės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jei įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, kokie šių aktų metmenys? Nenumatoma, kad tokių aktų reikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)? Nepareikalaus
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą iniciavo ir parengė – Seimo nariai: Arvydas Mockus, Šiaulių miesto meras A. Visockas, ir Šiaulių miesto administracija. 15.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės įmonė“,
„savivaldybės įmonė“, „panauda“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-10 Nr. S-2015-6908 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Manome, kad Projektu siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimas iškreiptų sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Dėl šių priežasčių manome, kad panaudos pagrindu gautas turtas galėtų suteikti kitų ūkio subjektų atžvilgiu išskirtinį ekonominį pranašumą valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, todėl Projektu siūlomas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu siūloma nuostata galimai sukuria pagrindą ūkio subjektui suteikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
numatyta, kad, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Pažymėtina, kad pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr.
Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai tam tikra pagalba galėtų būti laikoma teisėta, tačiau šie reglamentai nėra taikomi sunkumus patiriančioms įmonėms, atitinkamai Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas – pagelbėti sunkumus patiriančioms valstybės ir savivaldybių įmonėms negalėtų būti įgyvendinamas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-11-10 Nr. XIIP-3721 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog analogiškas siūlomam teisinis reguliavimas galiojo iki 2014-10-01, kai įsigaliojo nauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija. Šios įstatymo redakcijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kalbant apie valstybės arba savivaldybių įmones, nurodoma, jog „teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, numatyta šioms įmonėms Turto valdymo įstatyme, iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas įmonėms turi būti perduodamas Įmonių įstatymo nustatyta tvarka: kaip dotacija arba kaip turtas, kurio verte turi būti didinamas įmonės savininko kapitalas, nuo kurio yra skaičiuojamas mokesčio už valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą mokestis.“[1] Pažymėtina, jog konkurencijos teisės normos nuo minėto įstatymo priėmimo esmingai nesikeitė, todėl manytina, kad aplinkybės, dėl kurių buvo manoma, kad keičiamas teisinis reguliavimas iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus neišnyko. Manytina, jog priėmus teikiamą įstatymo projektą vėl bus grįžta į situaciją, sąlygojančią minėtų principų pažeidimą.
Atskirai pažymėtina ir tai, jog Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos konkurencijos teisės normos taikomos visiems juridiniams asmenims, net jei tie asmenys yra viešieji juridiniai asmenys. Todėl manytina, jog negalima sukurti teisinės situacijos, kai viešieji juridiniai asmenys, veikiantys rinkoje, kurioje jie konkuruoja su kitais asmenimis, galėtų veikti nesilaikydami bendrųjų sąžiningos konkurencijos principų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog minėta keičiamo įstatymo nauja redakcija buvo priimta pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir į Vyriausybės funkcijas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, t.y. įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje žodį
„atitinkamai“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=413689&p_tr2=2
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Mockus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento Biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos skyriaus patarėjas Vaclovas Medišauskas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos l.e.p. Atstovavimo ES teismuose vedėja Gintarė Taluntytė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-101 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pastebėtina, jog analogiškas siūlomam teisinis reguliavimas galiojo iki 2014-10-01, kai įsigaliojo nauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija. Šios įstatymo redakcijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kalbant apie valstybės arba savivaldybių įmones, nurodoma, jog „teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, numatyta šioms įmonėms Turto valdymo įstatyme, iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas įmonėms turi būti perduodamas Įmonių įstatymo nustatyta tvarka: kaip dotacija arba kaip turtas, kurio verte turi būti didinamas įmonės savininko kapitalas, nuo kurio yra skaičiuojamas mokesčio už valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą mokestis.“ Pažymėtina, jog konkurencijos teisės normos nuo minėto įstatymo priėmimo esmingai nesikeitė, todėl manytina, kad aplinkybės, dėl kurių buvo manoma, kad keičiamas teisinis reguliavimas iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus neišnyko. Manytina, jog priėmus teikiamą įstatymo projektą vėl bus grįžta į situaciją, sąlygojančią minėtų principų pažeidimą. Pritarti
2015-11-101 Atskirai pažymėtina ir tai, jog Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos konkurencijos teisės normos taikomos visiems juridiniams asmenims, net jei tie asmenys yra viešieji juridiniai asmenys. Todėl manytina, jog negalima sukurti teisinės situacijos, kai viešieji juridiniai asmenys, veikiantys rinkoje, kurioje jie konkuruoja su kitais asmenimis, galėtų veikti nesilaikydami bendrųjų sąžiningos konkurencijos principų. Pritarti 3.
2015-11-101 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog minėta keičiamo įstatymo nauja redakcija buvo priimta pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir į Vyriausybės funkcijas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
2015-11-101 Įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, t.y. įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje žodį
„atitinkamai“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-301 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Manome, kad Projektu siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimas iškreiptų sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Pagal to paties straipsnio
ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Dėl šių priežasčių manome, kad panaudos pagrindu gautas turtas galėtų suteikti kitų ūkio subjektų atžvilgiu išskirtinį ekonominį pranašumą valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, todėl Projektu siūlomas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos
įstatymo 4 straipsniui. Pritarti
dėmesys į tai, kad Projektu siūloma nuostata galimai sukuria pagrindą ūkio subjektui suteikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
numatyta, kad, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Pažymėtina, kad pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr.
Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai tam tikra pagalba galėtų būti laikoma teisėta, tačiau šie reglamentai nėra taikomi sunkumus patiriančioms įmonėms, atitinkamai Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas – pagelbėti sunkumus patiriančioms valstybės ir savivaldybių įmonėms negalėtų būti įgyvendinamas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-06-011 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3721 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 metais pakeistas valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinis reguliavimas, panaikinęs galimybes valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, panaudos pagrindais perduoti valstybės arba savivaldybės turtą, sukėlė didžiules neigiamas pasekmes, nes prisidėjo prie šių specifine veikla užsiimančių įmonių finansinės būklės prastėjimo ir galimo bankroto ateityje.
Pritarti Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikia dvi valstybės ir savivaldybės įmonės teisinę formą turinčios įmonės, organizuojančios orlaivių skrydžius ir eksploatuojančios oro uostus, – valstybės įmonė Lietuvos oro uostai ir savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas. Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai valstybės jai perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio
valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, panaudos pagrindais perduoti valstybės arba savivaldybės turtą, įtakos šios įmonės veiklai ar finansams neturėjo. Teikiamas Įstatymo projektas sietinas ir taikytinas vienam ūkio subjektui – savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui. Ši savivaldybės įmonė nuo 2006 metų pagal tuo metu galiojusį valstybės turto panaudos teisinį reguliavimą ir sudarytas turto panaudos sutartis naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu neatlygintinai, ir nors įmonė galėjo užtikrinti mažus veiklos kaštus (neturėjo oro uosto infrastruktūros nusidėvėjimo kaštų) ir pasiūlyti mažesnius nei valstybės įmonė Lietuvos oro uostai civilinių orlaivių aptarnavimo tarifus, jos finansinė būklė nuo to negerėjo, ir savivaldybei iš jos Privatizavimo fondo teko dengti įmonės skolas.
Todėl Įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginiai, kad savivaldybės įmonės finansinės būklės prastėjimas tiesiogiai sietinas su galimybės panaudos pagrindais perduoti savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, savivaldybės turtą panaikinimu, nepagrįsti, o Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas netinkamas būdas, kaip gelbėti finansinių sunkumų turinčią įmonę. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
dalyje nustatyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektus įpareigoja užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir panašiai), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Sisteminis Konkurencijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad viešieji juridiniai asmenys – valstybės ir savivaldybių įmonės, organizuojančios orlaivių skrydžius ir eksploatuojančios oro uostus, šio įstatymo taikymo požiūriu yra ūkinę veiklą vykdantys ūkio subjektai. Kadangi ūkinę veiklą vykdyti ir atitinkamoje rinkoje konkuruoti gali ir viešieji, ir privatūs juridiniai asmenys, nesvarbu, ar savo veikla jie siekia pelno, viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų sąžiningos konkurencijos laisvės ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus, suteiktų tam tikriems ūkio subjektams palankesnes nei kitiems sąlygas ir išskirtinį ekonominį pranašumą. Pritarti
tarnyba, 2016-02-01 Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2015 m. lapkričio 10 d. ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. išvadoms dėl Projekto, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos (minėtose išvadose nenurodytus) ypatumus, susijusius su Projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu:
Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perdavimo panaudos pagrindais labdaros ir paramos fondams atvejus, būtų laikomos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų nuostatų įgyvendinimas susijęs su Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia subjektų, kuriems panaudos pagrindais gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, kriterijus.
Projekte nenumatomas Įstatymo 14 straipsnio
punktu būtų laikomas dabartinis 8 punktas), todėl priėmus Projektą susidarytų teisinė spraga, leidžianti dviprasmiškai aiškinti ir taikyti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas labdaros ir paramos fondai neprivalėtų atitikti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytų kriterijų, nors pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą turėtų būti taikomas kriterijus, pagal kurį labdaros ir paramos fondui valstybės ir savivaldybės turtas panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jeigu labdaros ir paramos fondas neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą. Taigi, dėl projekte pastebėtos juridinės technikos klaidos labdaros ir paramos fondams būtų sudaromos, palyginti su kitais subjektais, turinčiais teisę panaudos pagrindais valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, iškirtinės veiklos sąlygos. Pritarti
tarnyba,
nedetalizuotos galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto (valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose) ir 4 dalies nuostatos.
Kadangi galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojamų nuostatų įgyvendinimas susijęs su galiojančio Įstatymo
taikymu, priėmus Projektą būtų neaišku, kaip įgyvendinti šiuo metu galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 4 dalies nuostatas. Pritarti
tarnyba,
savivaldybių turtas, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 14 straipsnio
savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priimtų vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra išsakiusi nuomonę, kad galiojančio Įstatymo 12,
taryboms ar jų įgaliotoms institucijoms savo nuožiūra priimti sprendimus ir reglamentuoti tvarkas, susijusias su savivaldybei priklausančio turto perdavimu valdyti, naudotis ir disponuoti juo kitiems asmenims patikėjimo teise, panaudos ir nuomos pagrindais, yra ydingos antikorupciniu požiūriu (2016 m. sausio 13 d. antikorupcinio vertinimo išvada dėl valstybės ir savivaldybių turto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jog priėmus šį Projektą nebūtų sudaryta sąlygų nešališkai ir skaidriai vykdyti savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais procedūras, taip pat užtikrinti Įstatymo 9 straipsnio nustatytų nuostatų įgyvendinimą valdant, naudojant ir disponuojant panaudos pagrindais suteiktą turtą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-06-15 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės
ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai. 7.1.
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kamblevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3721
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Alvydas Mockus, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-10 Nr. XIIP-3721 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog analogiškas siūlomam teisinis reguliavimas galiojo iki 2014-10-01, kai įsigaliojo nauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcija.
Šios įstatymo redakcijos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kalbant apie valstybės arba savivaldybių įmones, nurodoma, jog „teisė valdyti valstybės turtą panaudos pagrindais, numatyta šioms įmonėms Turto valdymo įstatyme, iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas įmonėms turi būti perduodamas Įmonių įstatymo nustatyta tvarka: kaip dotacija arba kaip turtas, kurio verte turi būti didinamas įmonės savininko kapitalas, nuo kurio yra skaičiuojamas mokesčio už valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą mokestis.“[1] Pažymėtina, jog konkurencijos teisės normos nuo minėto įstatymo priėmimo esmingai nesikeitė, todėl manytina, kad aplinkybės, dėl kurių buvo manoma, kad keičiamas teisinis reguliavimas iškreipia sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus neišnyko. Manytina, jog priėmus teikiamą įstatymo projektą vėl bus grįžta į situaciją, sąlygojančią minėtų principų pažeidimą. Atskirai pažymėtina ir tai, jog Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos konkurencijos teisės normos taikomos visiems juridiniams asmenims, net jei tie asmenys yra viešieji juridiniai asmenys. Todėl manytina, jog negalima sukurti teisinės situacijos, kai viešieji juridiniai asmenys, veikiantys rinkoje, kurioje jie konkuruoja su kitais asmenimis, galėtų veikti nesilaikydami bendrųjų sąžiningos konkurencijos principų. Pritarti
2015-11-10 Nr. XIIP-3721 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog minėta keičiamo įstatymo nauja redakcija buvo priimta pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir į Vyriausybės funkcijas valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti 3.
2015-11-10 Nr. XIIP-3721 Įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, t.y. įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje žodį
„atitinkamai“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2015-11-30 Nr. XIIP-3721 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
reguliavimo įtvirtinimas iškreiptų sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus. Savininko turtas, kuriuo naudojantis uždirbamos pajamos, turi generuoti ir grąžą įmonės savininkui – valstybei arba savivaldybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Dėl šių priežasčių manome, kad panaudos pagrindu gautas turtas galėtų suteikti kitų ūkio subjektų atžvilgiu išskirtinį ekonominį pranašumą valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus, todėl Projektu siūlomas reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Pritarti
Teisingumo ministerijos
siūloma nuostata galimai sukuria pagrindą ūkio subjektui suteikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalimi draudžiamą valstybės pagalbą. Šioje dalyje numatyta, kad, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Pažymėtina, kad pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr.
Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai tam tikra pagalba galėtų būti laikoma teisėta, tačiau šie reglamentai nėra taikomi sunkumus patiriančioms įmonėms, atitinkamai Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas – pagelbėti sunkumus patiriančioms valstybės ir savivaldybių įmonėms negalėtų būti įgyvendinamas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-02-01 Nr. 4-01- 660 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-72914 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3721 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą:
organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, sudaryti galimybę įgyti teisę panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą. 2) Negalima teigti, kad minėtas teisės akto projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau dėl juridinės technikos klaidos, priėmus šį Projektą, labdaros ir paramos fondai, palyginti su kitais šią teisę turinčiais subjektais, galėtų išskirtinėmis sąlygomis panaudos pagrindais įgyti, valdyti ir naudoti valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą.
Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2015 m. lapkričio 10 d. ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 30 d. išvadoms dėl Projekto, Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį į šiuos (minėtose išvadose nenurodytus) ypatumus, susijusius su Projekte siūlomu teisiniu reglamentavimu:
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perdavimo panaudos pagrindais labdaros ir paramos fondams atvejus, būtų laikomos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Įstatymo 14 straipsnio
straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia subjektų, kuriems panaudos pagrindais gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, kriterijus.
Projekte nenumatomas Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslinimas (Projekte taip pat nėra patikslinta, kokiu punktu būtų laikomas dabartinis 8 punktas), todėl priėmus Projektą susidarytų teisinė spraga, leidžianti dviprasmiškai aiškinti ir taikyti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas labdaros ir paramos fondai neprivalėtų atitikti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nurodytų kriterijų, nors pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą turėtų būti taikomas kriterijus, pagal kurį labdaros ir paramos fondui valstybės ir savivaldybės turtas panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, jeigu labdaros ir paramos fondas neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą. Taigi, dėl projekte pastebėtos juridinės technikos klaidos labdaros ir paramos fondams būtų sudaromos, palyginti su kitais subjektais, turinčiais teisę panaudos pagrindais valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, iškirtinės veiklos sąlygos. Pritarti
(valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose) ir 4 dalies nuostatos.
Kadangi galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojamų nuostatų įgyvendinimas susijęs su galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų (papildomos sąlygos panaudos sutarčiai[1]) taikymu, priėmus Projektą būtų neaišku, kaip įgyvendinti šiuo metu galiojančio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir
dalimi, galėtų būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priimtų savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priimtų vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra išsakiusi nuomonę, kad galiojančio Įstatymo 12,
taryboms ar jų įgaliotoms institucijoms savo nuožiūra priimti sprendimus ir reglamentuoti tvarkas, susijusias su savivaldybei priklausančio turto perdavimu valdyti, naudotis ir disponuoti juo kitiems asmenims patikėjimo teise, panaudos ir nuomos pagrindais, yra ydingos antikorupciniu požiūriu (2016 m. sausio 13 d. antikorupcinio vertinimo išvada dėl valstybės ir savivaldybių turto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų[2]).
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jog priėmus šį Projektą nebūtų sudaryta sąlygų nešališkai ir skaidriai vykdyti savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais procedūras, taip pat užtikrinti Įstatymo 9 straipsnio nustatytų nuostatų įgyvendinimą valdant, naudojant ir disponuojant panaudos pagrindais suteiktą turtą. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-05-11 Nr. 472 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3721 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2014 metais pakeistas valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinis reguliavimas, panaikinęs galimybes valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, panaudos pagrindais perduoti valstybės arba savivaldybės turtą, sukėlė didžiules neigiamas pasekmes, nes prisidėjo prie šių specifine veikla užsiimančių įmonių finansinės būklės prastėjimo ir galimo bankroto ateityje. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikia dvi valstybės ir savivaldybės įmonės teisinę formą turinčios įmonės, organizuojančios orlaivių skrydžius ir eksploatuojančios oro uostus, – valstybės įmonė Lietuvos oro uostai ir savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas. Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai valstybės jai perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, todėl panaudos teisinio reguliavimo pakeitimai, panaikinę galimybes valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, panaudos pagrindais perduoti valstybės arba savivaldybės turtą, įtakos šios įmonės veiklai ar finansams neturėjo. Teikiamas Įstatymo projektas sietinas ir taikytinas vienam ūkio subjektui – savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui.
Ši savivaldybės įmonė nuo 2006 metų pagal tuo metu galiojusį valstybės turto panaudos teisinį reguliavimą ir sudarytas turto panaudos sutartis naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu neatlygintinai, ir nors įmonė galėjo užtikrinti mažus veiklos kaštus (neturėjo oro uosto infrastruktūros nusidėvėjimo kaštų) ir pasiūlyti mažesnius nei valstybės įmonė Lietuvos oro uostai civilinių orlaivių aptarnavimo tarifus, jos finansinė būklė nuo to negerėjo, ir savivaldybei iš jos Privatizavimo fondo teko dengti įmonės skolas. Todėl Įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginiai, kad savivaldybės įmonės finansinės būklės prastėjimas tiesiogiai sietinas su galimybės panaudos pagrindais perduoti savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius ir eksploatuojančioms oro uostus, savivaldybės turtą panaikinimu, nepagrįsti, o Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas netinkamas būdas, kaip gelbėti finansinių sunkumų turinčią įmonę. Pritarti
įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Be to, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektus įpareigoja užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje.
To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir panašiai), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Sisteminis Konkurencijos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad viešieji juridiniai asmenys – valstybės ir savivaldybių įmonės, organizuojančios orlaivių skrydžius ir eksploatuojančios oro uostus, šio įstatymo taikymo požiūriu yra ūkinę veiklą vykdantys ūkio subjektai.
Kadangi ūkinę veiklą vykdyti ir atitinkamoje rinkoje konkuruoti gali ir viešieji, ir privatūs juridiniai asmenys, nesvarbu, ar savo veikla jie siekia pelno, viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų sąžiningos konkurencijos laisvės ir ūkio subjektų lygiateisiškumo principus, suteiktų tam tikriems ūkio subjektams palankesnes nei kitiems sąlygas ir išskirtinį ekonominį pranašumą. Pritarti
pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3721 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarime išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Tesiės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas