Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
proceso kodekso 466 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „466 straipsnis. Pasirengimas bylai
1Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas,
kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Be to, teismas kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus. Šiuo atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. 2. Teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, kad nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje būtina, kad jam atstovautų advokatas, ir nustato terminą, per kurį šis fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, ir pranešti apie tai teisėjui.
Fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui. 3. Jeigu fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, per teismo nustatytą terminą pats nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, būtinas advokatas.“
proceso kodekso 469 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„469 straipsnis. Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas
pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.
Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2. Teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės. 3. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 4. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus:
1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą;
2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą. 5. Teismui nagrinėjant šiame straipsnyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas.
Jeigu neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.“
proceso kodekso 471 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „471 straipsnis. Pasirengimas bylai Jeigu yra šio Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo šio Kodekso 474 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Be to, teismas kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus. Šiuo atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 16 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 474 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„474 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. 2. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Šiuo atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Julius Sabatauskas Seimo narys Stasys Šedbaras
Civilinio kodekso 2 Projekto XIIP-3708(2) lyginamasis variantas
proceso kodekso 466 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „466 straipsnis. Pasirengimas bylai
1Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas,
kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Be to, teismas kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus. Šiuo atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. 2. Teisėjas praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, kad nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje būtina, kad jam atstovautų advokatas, ir nustato terminą, per kurį šis fizinis asmuo turi pasirinkti advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, ir pranešti apie tai teisėjui.
Fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, apie tai praneša teisėjui. 3. Jeigu fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, per teismo nustatytą terminą pats nepasirenka advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, būtinas advokatas.“
proceso kodekso 469 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„469 straipsnis. Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas
pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.
Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. 2. Teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės. 3. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. 4. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus:
1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą;
2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą;
4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą. 5. Teismui nagrinėjant šiame straipsnyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui atstovautų advokatas.
Jeigu neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.“
proceso kodekso 471 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „471 straipsnis. Pasirengimas bylai Jeigu yra šio Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, turintį įtakos asmens gebėjimui iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galimai neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo šio Kodekso 474 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Be to, teismas kreipiasi į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigą prašydamas pateikti duomenis apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pateiktus išankstinius nurodymus. Šiuo atveju Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre esantys duomenys apie asmens pateiktą išankstinį nurodymą perduodami teismui Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 16 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 474 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„474 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. 2. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Šiuo atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1566, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1567, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1568, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1569 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1570. Nurodytais įstatymais įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau
Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu gali kreiptis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą.
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, dalyvaujant suinteresuotų institucijų, teismų atstovams, vyko pasirengimo taikyti priimtus įstatymus aptarimas, kurio metu teismų, sveikatos priežiūros institucijų atstovai nurodė, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti priimtų įstatymų nuostatas, kurios numato privalomą teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimą visais atvejais teismui nagrinėjant bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, įsigaliojus nurodytiems įstatymams, per dvejus metus turėtų būti atlikta apie 7 000 teismo psichiatrijos ekspertizių, todėl nėra pakankamai ekspertų, kurie galėtų atlikti teismo psichiatrijos ekspertizes, taip pat nurodyta, kad yra lėšų, skiriamų teismo ekspertizių atlikimui, trūkumas, teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimui reikėtų papildomai skirti apie 3 mln. eurų. Be to, sveikatos priežiūros specialistai nurodė, kad yra tokie psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, įvairios etiologijos įgimtos ar įgytos sunkios silpnaprotystės), kuriems esant neveiksniu pripažinto asmens psichikos būsena nesikeičia labai ilgą laiką ir nėra galimybės jų pagydyti, todėl tokiose bylose pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę ir nėra būtina kiekvieną kartą teismui peržiūrint anksčiau priimtą teismo sprendimą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Taip pat buvo akcentuojama, kad visų pirma dėl sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo turėtų kreiptis neveiksnių asmenų globėjai, o tik po to, jei dėl tam tikrų priežasčių globėjai nesikreiptų į teismą, šiuos sprendimus turėtų peržiūrėti teismas savo iniciatyva. Teismų atstovai taip pat nurodė, kad būtų tikslinga, kad teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėtų ne šį sprendimą priėmęs teismas, bet neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, kadangi neveiksnūs asmenys gali būti pakeitę gyvenamąją vietą ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus, nustatyti neveiksnaus asmens būklės pasikeitimus būtų lengviau, jei bylą nagrinėtų neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CPK pakeitimo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama sudaryti geresnes galimybes sklandžiai įgyvendinti asmens veiksnumo ribojimo instituto reformą praktikoje. CK pakeitimo projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1566 72 straipsnyje įtvirtintą teismingumo taisyklę ir numatyti, kad dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų teismo sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo turi būti kreipiamasi į neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Taip pat siekiama nustatyti pareigą neveiksnaus asmens globėjui per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kreiptis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. CPK pakeitimo projektu siekiama tais atvejais, kai byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje teisme nagrinėjama ne pirmą kartą, taip pat kai yra kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę, teismui suteikti diskrecijos teisę spręsti, ar būtina skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama sumažinti teismo psichiatrijos ekspertizių skaičių ir lėšų poreikį teismo psichiatrijos ekspertizėms, kartu užtikrinant asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teisių apsaugą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566
teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu gali kreiptis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turi peržiūrėti jį priėmęs teismas savo iniciatyva per šioje dalyje nurodytą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1567, taip pat galiojančiu Civilinio proceso kodeksu, visose bylose, kuriose asmenį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, privaloma skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, neatsižvelgiant į tai, kad byla dėl to paties asmens nagrinėjama pakartotinai ar yra kitų įrodymų, kurie pakankamai pagrįstų asmens psichinę būklę. Pastebėtina, kad, vadovaujantis 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis Civilinio proceso kodekso 465 ir 470 straipsnių redakcijomis, kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taigi, yra numatyta ir daugiau įrodymų, kurie padėtų tinkamai įvertinti asmens psichinę būklę. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. CK pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1566 įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą visų pirma turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Pastebėtina, kad tokiu atveju neveiksniais pripažintų asmenų globėjai – fiziniai asmenys ar globos (rūpybos) institucijos, kuriose gyvena neveiksnūs asmenys ir kurios paskirtos neveiksnių asmenų globėjais, turėtų pareigą kreiptis dėl sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo, kadangi būtent globėjai turi rūpintis neveiksnių asmenų interesų apsauga ir gali surinkti visą bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą, informaciją apie neveiksnaus asmens būklę. Jei per vienerius metus nuo nurodyto įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys dėl tam tikrų priežasčių nesikreiptų dėl iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, turėtų peržiūrėti neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas savo iniciatyva per likusius vienerius metus, t. y. iki nurodyto bendro dvejų metų termino pabaigos.
CPK pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvada būtų privalomas įrodymas tik tose bylose, kuriose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje kreiptasi pirmą kartą. Tais atvejais, kai yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 469 ar 474 straipsniuose nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę, siūloma nustatyti, kad teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, t. y. sprendimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo paliekamas teismo diskrecijai. Kaip minėta, teismas galėtų neskirti teismo psichiatrijos ekspertizės tik tais atvejais, kai būtų įsitikinęs, kad pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę, taigi, būtų sudarytos prielaidos užtikrinti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teises. Priėmus CK pakeitimo projektą, neveiksnių asmenų globėjams būtų nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl teismų sprendimų, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo ir tokiu būdu sumažėtų teismų darbo krūvis, kadangi, tikėtina, turėtų ženkliai sumažėti sprendimų, kuriuos teismai turėtų peržiūrėti savo iniciatyva, skaičius. Priėmus CPK pakeitimo projektą, būtų sudaryta galimybė teismui atsižvelgti į konkrečioje byloje esančius įrodymus, ir, kai nėra poreikio, neskirti teismo psichiatrijos ekspertizės. Taip būtų sudarytos sąlygos taupyti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas teismo psichiatrijos ekspertizėms atlikti.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų sudarytos geresnės galimybės sklandžiai įgyvendinti asmens veiksnumo ribojimo instituto reformą praktikoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų. Valstybės biudžeto lėšos bus taupomos, kadangi ne visose bylose, kuriose yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu panaikinimo ar dėl tokio teismo sprendimo peržiūrėjimo, bus skiriamos teismo psichiatrijos ekspertizės, taigi, sumažės lėšų poreikis teismo psichiatrijos ekspertizėms apmokėti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie ekspertizių poreikį bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir praktines galimybes šias ekspertizes atlikti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neveiksnus tam tikroje srityje“, „ribotai veiksnus tam tikroje srityje“, „ekspertizė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Julius Sabatauskas Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-05 Nr. S-2015-6740 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3708 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3708, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
2015-11-05 Nr. XIIP-3708 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 15 straipsnyje išdėstytą Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 466 straipsnį ir jame nustatyti, jog „Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog iš teikiamo CPK pakeitimo turinio nėra aišku, kas turima omenyje vartojant formuluotę „kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, kurių teismams pakanka.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo taikymą, reikėtų nurodyti, kokio pobūdžio ir kokio turinio įrodymai gali būti laikomi pakankamais teismui. Pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokie „kiti įrodymai“ galėtų būti taikomi bylose dėl asmenų, kurių nėra galimybės pagydyti, tačiau įstatymo projekto tekstas tokio teisinio reguliavimo neįtvirtina, taigi galima daryti prielaidą, jog teismams paliekama visiška laivė visais atvejais patiems spręsti, ar byloje esami įrodymai (pvz. liudytojų, giminaičių, globėjų, sveikatos priežiūros specialistų parodymai) yra pakankami teismui nuspręsti apie asmens psichinę būklę ir be teismo psichiatrijos ekspertizės. Toks reguliavimas svarstytinas ir iki įstatymo įsigaliojimo pripažintų neveiksniais asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina teikiamą įstatymo projektą tobulinti.
Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo siūloma keisti įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintus CPK 471 ir 474 straipsnius, reguliuojančius proceso bylose dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje ypatumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
2015-11-25 Nr. XIIP-3708(2) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Vaiva Martinkienė, VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos direktorius Konstantinas Daškevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Girškevič, vyriausioji specialistė Milda Grajauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-05) 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
proceso kodekso (toliau - CPK) 466 straipsnį ir jame nustatyti, jog „Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog iš teikiamo CPK pakeitimo turinio nėra aišku, kas turima omenyje vartojant formuluotę „kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, kurių teismams pakanka.“ Vadovaujantis teisinio aiškumo principu bei siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo taikymą, reikėtų nurodyti, kokio pobūdžio ir kokio turinio įrodymai gali būti laikomi pakankamais teismui. Pastebėtina, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokie „kiti įrodymai“ galėtų būti taikomi bylose dėl asmenų, kurių nėra galimybės pagydyti, tačiau įstatymo projekto tekstas tokio teisinio reguliavimo neįtvirtina, taigi galima daryti prielaidą, jog teismams paliekama visiška laivė visais atvejais patiems spręsti, ar byloje esami įrodymai (pvz. liudytojų, giminaičių, globėjų, sveikatos priežiūros specialistų parodymai) yra pakankami teismui nuspręsti apie asmens psichinę būklę ir be teismo psichiatrijos ekspertizės. Toks reguliavimas svarstytinas ir iki įstatymo įsigaliojimo pripažintų neveiksniais asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina teikiamą įstatymo projektą tobulinti.
Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl įstatymo projekto 2 straipsnio, kuriuo siūloma keisti įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintus CPK 471 ir 474 straipsnius, reguliuojančius proceso bylose dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje ypatumus. Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1567 keičiamame CPK 465 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, taip pat ir socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Tuo pačiu įstatymu keičiamame CPK 470 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje turinį, nurodyta ir tai, kad turi būti pateikta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba. Sistemiškai vertinant 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą, manytina, kad kitais įrodymais gali būti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, socialinio darbuotojo išvada, taip pat bet kokie įrodymai, kurie laikytini tinkamais pagal Civilinio proceso kodeksą (177 str. 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, todėl įstatymų leidėjas neturi pagrindo nepasitikėti teisėjų ir teismų sąmoningumu ir negali abejoti tuo, kad teismai savo veikloje netinkamai taikys įstatymus ar netinkamai pasinaudos teise spręsti ar byloje esantys įrodymai yra pakankami teismui nuspręsti apie asmens psichinę būklę ir be teismo psichiatrijos ekspertizės. Be to, pabrėžtina, kad tokią teisę teismai turės tik tuo atveju, kai byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje teisme bus nagrinėjamas ne pirmą kartą. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-11-17) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3707 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3708, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. VŠĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba * Teikiame siūlymus dėl neveiksnumo reformos įgyvendinimo projekto. Nepritariame 1 straipsnio. 15 straipsnio: 1.
15 straipsnio:
straipsnio - Pasirengimas bylai - pakeitimo nuostatai, kad „...Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, j i yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę... 2. 469 straipsnio - Teismo sprendimo peržiūrėjimas ir panaikinimas“ - nuostatai, kad „... Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę... 3. 471 straipsnio - Pasirengimas bylai - nuostatai, kad Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, je i yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo šio Kodekso 474 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę..,
sprendimo panaikinimas - nuostatai, kad „...Teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę...", Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio keitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII- 1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyta, kad, vadovaujantis 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis Civilinio proceso kodekso 465 ir 470 straipsnių redakcijomis, kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuoto išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taigi, yra numatyta ir daugiau įrodymų, kurie padėtų tinkamai įvertinti asmens psichinę būklę.
Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant veiksnumo apribojimo klausimus visada turi būti nagrinėjami du kriterijai: medicininis (psichikos sutrikimo simptomai, jo sunkumas, struktūriniai dinaminiai pokyčiai ir prognozė) ir teisinis, atskleidžiantis subjektyvų asmens santykį ir sugebėjimą suvokti bei kritiškai įvertinti aplinką, savo būklę, tarpasmeninius santykius, teisinę situaciją. Taip pat svarbūs ir socialiniai faktoriai, apibūdinantys asmens socialinį buitinį funkcionavimą, faktinę adaptaciją ir asmens psichikos kompensacinių mechanizmų buvimą. Kompleksinis šių kriterijų vertinimas priklauso išskirtinai teismo psichiatro eksperto kompetencijai. Nei socialiniai darbuotojai, nei psichikos sveikatos centrų gydytojai psichiatrai neturi specialiųjų žinių šiam uždaviniui spęsti. Iš ilgametės teismo ekspertinės praktikos galime teigti, kad pateiktos medicininės pažymos apie asmens psichikos būklę, ne visada yra pakankamai informatyvios bei objektyvios, todėl neišvengiamos klaidos vien iš jų sprendžiant kokiose srityje asmuo gali būti pripažintas veiksniu, neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Manome, kad norint maksimaliai apginti asmenų su psichikos negalia asmenines ir turtines teises bei interesus, sprendžiant veiksnumo klausimus, būtina kiekvienu atveju įvertinti asmens psichikos būklę, atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę. Be abejo yra grupė neveiksnių asmenų, turinčių psichikos sutrikimus, kuriems teismo sprendimo peržiūrėjimo metu galimas supaprastintas teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas, tai yra atliekant papildomą teismo psichiatrijos ekspertizę arba teikiant teismo psichiatro specialisto išvadą. Į šią grupę galėtų būti įtraukiami asmenys, sergantys įvairios kilmės demencija, esant vidutiniams ar sunkiems kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimams; turintys vidutinį, sunkų, gilų protinį atsilikimą ir kt. Pažymėtina, kad dauguma psichikos sutrikimų turi svyruojančią dinamiką nuo stabilaus pagerėjimo iki staigaus pablogėjimo, pvz. šizofrenijos spektro sutrikimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad sprendžiant asmens veiksnumo klausimus visais atvejais būtinas ekspertinis teismo psichiatrinis asmens psichikos būklės vertinimas, ypač diferencijuojant jo gebėjimą savarankiškai veikti atskirose gyvenimo srityse. Manome, kad numatyta tokia bylų peržiūrėjimo tvarka būtų tam tikra diskriminacija iki 2016 m. pripažintų neveiksniais asmenų atžvilgiu.
Taip pat kelia didelių abejonių aiškinamojo rašto 12 punktas, kad įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų ir kad sumažės lėšų poreikis teismo psichiatrijos ekspertizėms apmokėti, nes, mūsų nuomone, apie 50 proc. visų neveiksniais pripažintų asmenų peržiūrimo bylose, vis tiek bus skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kas pareikalaus papildomų lėšų, neskaitant kasmet ir taip didėjančio teismo psichiatrijos ekspertizių poreikio civilinėse bylose, sprendžiant asmenų veiksnumo klausimą. Neatsižvelgti Pažymėtina, kad suprantamas teikiamų pastabų tikslas ir jis atitinka Seimo jau priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 nuostatas. Tačiau svarstomi projektai ir jais siūlomi pakeitimai buvo inicijuoti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei šio teismo nurodytas galimas problemas su kuriomis susidurtų teismai ir kitos institucijos, įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1566, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1567 ir kt. Todėl nutarta ieškoti būdų, kaip nesumenkinant žmogaus teisių apsaugos lygmens, kiek įmanoma racionaliau panaudoti ribotus valstybės biudžeto ir teismų resursus bei supaprastinti su įstatymų įgyvendinimu susijusių bylų nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad reikalavimas atlikti ekspertizę galėtų būti griežtas sprendžiant dėl neveiksnumo (riboto veiksnumo), bet nuosaikesnis sprendžiant dėl peržiūros. Teismas, jei jam nepakaktų duomenų iš gautų dokumentų ir neveiksnaus asmens, kitų asmenų apklausos teismo posėdžio metu, galėtų paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komiteto organizuotame atsakingų institucijų pasitarime, kuriame dalyvavo ir VŠĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos atstovas, buvo pritarta šiems siūlymams. Pažymėtina, kad pritarus svarstomo projekto nuostatoms, tikrai sumažėtų biudžeto lėšų poreikis, nes ne visais atvejais bus atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės. Tuo tarpu lėšų padidėjimo poreikis, įgyvendinant neveiksnumo reformą apskritai, buvo pateiktas svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1566, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-1567 ir kt. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr.XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Vytautas Gapšys. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas