Projekto-2 lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai
nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina, siekiant užtikrinti specialius nukentėjusiojo poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“
2Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar
nukentėjusįjį lydintiems asmenims, kurie privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti lydintį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, jeigu toks dalyvavimas prieštarauja liudytojo ar nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
3Buvusias 9 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 27¹ straipsniu
Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Nepilnametis
veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. 2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. 3.
nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nukentėjusysis
asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“
Papildyti Kodeksą 36² straipsniu:
„36²straipsnis. Specialūs apsaugos poreikiai
Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, siekiant būti apsaugotam nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių jam.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis.
Vertėjas Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.“
Pakeisti 44 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo,
pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
1Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas
privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, ar artimųjų giminaičių, o jų nesant – kitam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, ar artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, ar artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“ 2.
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo
pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Pranešti apie įtariamojo suėmimą nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos įtariamajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, apie įtariamojo suėmimą pakanka pranešti jų interesams atstovaujančiam asmeniui (asmenims). Dėl pranešimo nukentėjusiajam surašomas protokolas. Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo pažymą. Šią pažymą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiunčia į įtariamojo suėmimo vietą. Įtariamajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodeksą 184¹ straipsniu:
„184¹ straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos
poreikių vertinimas
tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys.
Į vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiajam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų. 2. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu – bylą nagrinėjantis teismas gali pavesti atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. 3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu. 4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“
Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa
liudytojas. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso
baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu būtina neatidėliotina nukentėjusiojo apklausa.“
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo ir
nukentėjusiojo apklausa 1.
Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų Nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. 4. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 5. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo
sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.“
Pakeisti 239 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų nepilnametį liudytoją
ar nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių nėra numatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti;“. 14 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio
kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečiams nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“
Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų,
apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso
nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų yra nepilnamečiai, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
liudytoją, Jei išimtiniais atvejais būtina apklausti nepilnametį liudytoją teisme, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3.
teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas šaukiamas į teismą, jo Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“
1Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi
dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jei išimtiniais atvejais jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
2Pakeisti 283 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar
kitokių sunkių pasekmių tai būtina dėl specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“
Pakeisti 308 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu šio Kodekso 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodekso priedą 16 punktu:
„16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57).“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 16 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015
m. lapkričio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto-XIIP-3703(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi:
„4. Lietuvių kalbos nemokančiam ir nuo nusikalstamos veikos
nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.“
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai
nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“
2Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Teismo leidimu neviešame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusįjį
lydintis asmuo. Jis privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti šį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, kai jo dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
3Buvusias 9 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis. 3 straipsnis.
Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Nepilnametis
veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų.. 2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. 3. Jeigu nepasibaigus baudžiamajam procesui nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Nukentėjusysis
asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. 3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“
Papildyti Kodeksą 36² straipsniu: „36²straipsnis.
Specialūs apsaugos poreikiai Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, kad nukentėjusysis būtų apsaugotas nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Vertėjas Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.“
Pakeisti 44 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo,
pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“
Papildyti Kodeksą 56¹ straipsniu: „56¹ straipsnis. Nukentėjusįjį lydintis asmuo Nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo. Šis asmuo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu privalo laikytis nustatytos tvarkos.
Nukentėjusįjį lydinčio asmens dalyvavimas baudžiamajame procese ar atskirose jo dalyse gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kai toks dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
1Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas
privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, ar artimųjų giminaičių, o kai jų nėra, – kitam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, ar artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, ar artimiesiems giminaičiams, o kai jų nėra, – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“
2Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo
pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Pranešti apie įtariamojo suėmimą nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu šis pranešimas galėtų padaryti žalos įtariamajam.
Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, apie įtariamojo suėmimą pakanka pranešti jų interesams atstovaujančiam asmeniui (asmenims). Dėl pranešimo nukentėjusiajam surašomas protokolas. Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo pažymą. Šią pažymą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiunčia į įtariamojo suėmimo vietą. Įtariamajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa
liudytojas. Kai nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso
žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu gali atsisakyti patenkinti šį prašymą, jeigu dėl to būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.“
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir
nukentėjusiojo apklausa 1.
Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų Nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso
jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. 4. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 5. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo arba nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Papildyti Kodeksą 186¹ straipsniu:
„186¹ straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos
poreikių vertinimas
tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus tam gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys.
Į nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiajam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų. 2. Prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, jį organizuoja arba atlieka prokuroras: ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, teismo proceso metu – teismo pavedimu. 3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šiais duomenimis. 4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo
sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.“
Pakeisti 239 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų nepilnametį liudytoją
ar nepilnametį nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių nenumatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti;“. 16 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio
kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečiams nukentėjusiesiems
ir nepilnamečiams liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“
Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso
nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų yra nepilnamečiai, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai buvo būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas tokios apklausos metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
liudytoją, Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3.
teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas šaukiamas į teismą, jo Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“
1Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi
dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Kai išimtiniais atvejais jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.
Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
2Pakeisti 283 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar
kitokių sunkių pasekmių tai būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“
Pakeisti 308 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu šio Kodekso 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“
Papildyti Kodekso priedą 16 punktu:
„16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2016 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9, 28, 43, 44,
2015-11-10 Nr. XIIP-3703 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9 straipsnio papildymas nauja 5 dalimi tiek, kiek neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar nukentėjusįjį lydintiems asmenims, neturintiems jokio procesinio statuso, neprieštarauja procesiniams lygiateisiškumo ir rungimosi principams ir dera su BPK 9 straipsnio 1 dalimi („Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams“) bei galiojančia BPK 9 straipsnio 3 dalimi („[...] leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas“) (pastebėtina, kad BPK 9 straipsnio 3 dalis šio projekto
nustatyta, kad „Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“ Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad
„[...] viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Konstitucijos
117 straipsnio 1 dalyje, kurioje šis principas įtvirtintas, yra nustatytos tam tikros bylų nagrinėjimo viešumo išimtys ir atvejai, kada teismo posėdis gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Taigi pagal Konstitucijos
proceso viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Manytina, kad neviešame posėdyje dalyvaujant jokio procesinio statuso neturintiems nukentėjusįjį lydintiems asmenims privataus ir viešojo intereso apsauga nebūtų tinkamai užtikrinta. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis
„nukentėjusįjį lydinčių asmenų“ terminas yra pernelyg abstraktus,
neapibrėžiantis, kokie tai gali būti asmenys. Pavyzdžiui, abejotina, ar pilnamečio nukentėjusiojo draugams, atlydėjusiems pastarąjį į teismą, turėtų būti suteikiama teisė dalyvauti neviešame teismo posėdyje. Nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad „tokių asmenų dalyvavimas paprastai nekenkia baudžiamojo proceso eigai, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, o atvirkščiai – gali padėti nukentėjusiajam drąsiai duoti teisingus parodymus, ginti savo teisėtus interesus“, praktikoje gali pasitaikyti ir visiškai priešingų atvejų, kai trečioji šalis vien savo buvimu šalia trukdytų duoti tokius parodymus ar darytų neigiamą įtaką kaltinamojo parodymams.
Be to, gali būti sudėtinga užtikrinti saugomos informacijos apsaugą, kai neviešame posėdyje dalyvauja procesinio statuso neturintys asmenys. Kritikuotina ir tai, kad projekto rengėjai minimą terminą vartoja daugiskaitos forma (pagal tai įmanomi atvejai, kai nukentėjusįjį atlydi ne vienas, o keli ar daugiau asmenų, turinčių teisę dalyvauti neviešame teismo posėdyje; tokiu atveju klaustina, ar tokį teismo posėdį jau būtų galima traktuoti kaip „neviešą“). Šis aspektas taip pat nedera su įstatymų leidėjo tikslu, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, riboti bylų nagrinėjimo teisme viešumą. 2. Projekto 2 straipsniu teikiamas BPK papildymas 27¹ straipsniu svarstytinas dėl jo tikslingumo. Pažymėtina, kad „nepilnametis“ yra aprobuotas terminas ir papildomai nėra apibrėžtas nei Baudžiamajame kodekse, nei Bausmių vykdymo kodekse. Įstatymų leidėjo logika tam tikrais atvejais vietoj „nepilnamečio“ BPK vartoti
„jaunesnio kaip aštuoniolikos metų asmens“ terminą yra pateisinama, kadangi
kodekse yra keletas straipsnių, kurių taikymo sąlygos siejamos ir su kita amžiaus grupe – „jaunesniais kaip šešiolikos metų asmenimis“ (pavyzdžiui, BPK 9 straipsnio 5 dalis, 278 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 280 straipsnio 2 dalis). Be to, pastebėtina, kad naujas BPK 27¹ straipsnis stokoja tikslumo ir aiškumo: 2.1.
BPK 27¹ straipsnio 1 dalyje projekto rengėjai nustato: „Nepilnametis yra fizinis asmuo, proceso veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus.“ Manytina, kad toks apibrėžimas gali sukelti neaiškumų teisės taikytojui, pavyzdžiui, dėl laiko momento nustatymo. „Proceso veiksmas“ yra plataus turinio terminas, pasižymintis atitinkamų veiksmų įvairove, dalis kurių nėra vienkartinio atlikimo, o gali tęstis laike. Dėl tos priežasties proceso veiksmo atlikimo pradžioje asmuo gali būti nesulaukęs aštuoniolikos metų, o veiksmui besitęsiant – atitinkamo amžiaus sulaukti. Antra vertus, svarstytina, ar šiame kontekste vietoj daugiskaitos nėra tiksliau vartoti „proceso veiksmo“ vienaskaitos formos. 2.2. BPK 27¹ straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kam kyla abejonių dėl fizinio asmens amžiaus; taip pat prieš žodžius „amžiaus nustatymo“ įrašytinas žodis „tikslaus“. 2.3. BPK 27¹ straipsnio 3 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 41 punkto reikalavimų, nes bendroje taisyklėje pateikiama perteklinė nuoroda į konkretų specialųjį atvejį („be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių“): nėra aišku, kodėl BPK 27¹ straipsnyje, apibrėžiančiame vieną pagrindinių šio kodekso sąvokų, išskiriamas būtent (ir tik) BPK 127 straipsnis. Pažymėtina, kad, pritarus pastabai dėl BPK papildymo 27¹ straipsniu netikslingumo, taisytini ir projekto 1, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniai arba jų (ar kai kurių jų nuostatų) atsisakytina. Kita vertus, jeigu bus nuspręsta, kad BPK papildymas 27¹ straipsniu yra tikslingas, svarstytina, ar šiuo projektu nekeičiamuose BPK 129 straipsnio 1 dalyje ir 343 straipsnyje žodžių „vaikų iki aštuoniolikos metų“ nereikėtų pakeisti žodžiais „nepilnamečių vaikų“. 3.
straipsnio 1 dalies pakeitimas kritikuotinas dėl atitikimo aiškumo ir sistemiškumo kriterijams. Visų pirma, šiuo pakeitimu įtvirtinamas prieštaravimas tarp BPK 28 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinių. Pirmajame sakinyje žodžiai
„nukentėjusiuoju pripažįstamas“ pakeičiami žodžiais „nukentėjusysis yra“, o
antrajame sakinyje analogiškos korekcijos neatlikta, paliekant senąją formuluotę: „Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi“. Konstatuotina, kad po atliktų BPK 28 straipsnio 1 dalies korekcijų tampa neaišku, kokią reikšmę turės procesinis pripažinimas nukentėjusiuoju ir ar apskritai jo reikės, ar pakaks vien faktinio pagrindo – nusikalstama veika padarytos žalos asmeniui fakto. Tai yra svarbu, nes nukentėjusysis procese įgyja specifines procesines teises ir gali aktyviai jomis naudotis. Projekto aiškinamajame rašte šio pakeitimo argumentas taip pat nėra pagrįstas ar suteikiantis daugiau aiškumo: „[...] siūloma patikslinti nukentėjusiojo apibrėžimą BPK 28 straipsnyje, mažiau akcentuojant pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą [...]“. Be to, manytina, kad atitinkamas pakeitimas gali išbalansuoti BPK sistemą. Pavyzdžiui, projekto rengėjų nekeičiamo BPK 110 straipsnio „Civilinis ieškovas“ 1 dalies struktūra ir formuluotės yra analogiškos BPK 28 straipsnio 1 daliai. Be to, BPK 9 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir kituose BPK straipsniuose akcentuojamas tik procesinis pripažinimo nukentėjusiuoju aspektas, o tai neatitinka projekto rengėjų idėjos „mažiau akcentuoti pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą“. 4. Projekto 3 straipsniu teikiamas BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas tiek, kiek ši dalis papildoma žodžiais „taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai“, yra abejotinas. Visų pirma, šiame kontekste nėra tinkamai vartojamas jungtukas „taip pat“.
Antra vertus, diskutuotina, ar tikslinga
„nukentėjusiaisiais“ laikyti visus dėl nusikalstamos veikos mirusio
asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui atimti gyvybę gali tas pats šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris toje byloje įgautų įtariamojo (vėliau – kaltinamojo, nuteistojo) statusą. Net ir faktiškai tokį asmenį laikyti nukentėjusiuoju nebūtų logiška ir humaniška. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projekto rengėjų idėja dėl nukentėjusiojo prezumpcijos įtvirtinimo yra nepriimtina. Be to, tik oficialaus procesinio pagrindo kontekste nukentėjusiuoju galėtume pripažinti ir atskirą (ne kiekvieną) šeimos narį ar artimąjį giminaitį. 5. Svarstytina, ar, nusprendus keisti BPK 28 straipsnio 1 dalį, nereikėtų koreguoti joje vartojamo teisiškai pasenusio „moralinės žalos“[1] termino, pakeičiant pastarąjį „neturtine žala“. 6. Projekto 6 straipsniu teikiamas BPK 44 straipsnio 10 dalies pakeitimas („Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę [...]“) nėra sistemiškai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 ir 13 straipsniais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nukentėjusiųjų dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. 7.
prokuroras apie įtariamojo suėmimą, nesant įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, privalo pranešti kitam asmeniui; nuostata, kad prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas gali pakenkti įtariamojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui; ir nuostata, kad įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą, neatitinka teisėkūros aiškumo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos yra išaiškintos BPK 15 ir 38 straipsniuose, o „kitų asmenų“ sąvokos apibrėžimo projekto rengėjai nepateikia. Dėl tos priežasties „kitų asmenų“ sąvoka yra pernelyg abstrakti ir itin plataus turinio, apimanti įvairiausių kategorijų asmenis, tarp kurių gali patekti nusikalstamo pasaulio atstovai, nusikalstamos veikos bendrininkai, esantys laisvėje ir pan. Atsižvelgiant į tai, ir įtvirtinus šią sąvoką BPK 128 straipsnio 1 dalyje, gali būti pakenkta baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnis) ir proceso tikslams. Be to, manytina, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas saugiklis „prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei“ šiame kontekste gali būti neefektyvus ir nevisiškai dera su šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtintu žodžiu „nedelsdamas“. Pabrėžtina, kad galimi atvejai, kai informacija apie „kitą asmenį“, kuriam „nedelsiant“ turi būti pranešama apie įtariamojo suėmimą, yra sunkiai prieinama, patikrinama ir pan. 8.
BPK 128 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pakeitimas – „Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui“ – stokoja teisinio aiškumo ir nėra logiškai pagrįstas. Pastebėtina, kad nėra aiškus termino „laikinai“ turinys ir jo santykis su kita nauja formuluote
„pranešimo pakenkimu ikiteisminio tyrimo sėkmei“. Dėl šios priežasties galimos
paradoksalios situacijos, kai prokuroro atsisakymas pranešti yra ribotas laike („laikinas“) ir tam tikru momentu pasibaigia, nors nėra išnykusi tokio pranešimo grėsmė pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ar asmenų saugumui. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant išvengti skirtingo šios normos traktavimo jos taikymo metu, siūlytina atsisakyti žodžio „laikinai“ arba performuluoti BPK 128 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį. 9. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiama BPK
dalis, kuriomis projekto rengėjai įtvirtina naujas nuostatas, kad nukentėjusiajam pageidaujant šiam turi būti pranešta ne tik apie būsimą įtariamojo ar nuteistojo paleidimą į laisvę, bet ir apie šių asmenų pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo ar nuteistojo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos yra savarankiška nusikaltimo sudėtis (Baudžiamojo kodekso 241 straipsnis
„Kalinio pabėgimas“) ir naujo ikiteisminio tyrimo dalykas. Svarstytina,
ar, nenustačius papildomų informavimą apie nuteistojo pabėgimą ribojančių
„saugiklių“, nebūtų pakenkiama baudžiamojo proceso tikslams ir naujo
ikiteisminio tyrimo rezultatyvumui bei efektyvumui.
Abejotina dėl atitinkamų nuostatų suderinamumo su BPK 177 straipsniu „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ ir 181 straipsniu „Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis“. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenims galioja neskelbtinumo principas. Vadovaujantis BPK 177 straipsnio 1 dalimi
„Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo
teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.“ Be to, nukentėjusysis pirmojoje byloje atitinkamo procesinio statuso neturės byloje dėl Baudžiamojo kodekso 241 straipsnio. Vadinasi, jis neturės ir procesinių teisių, tarp jų – susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu. 10. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamoje BPK 128 straipsnio 4 dalyje ir projekto 19 straipsniu keičiamoje BPK 308 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekse ir daugumoje kitų BPK nuostatų vartojama sąvoka „pataisos įstaiga“. Taip pat šiuo aspektu siūlytina taisyti ir šiuo projektu nekeičiamus BPK 342, 365, 377, 453, 454 bei 460 straipsnius, kuriuose taip pat vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“. 11. Projekto 8 straipsniu BPK papildomas 184¹ straipsniu „Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas“. Manytina, kad struktūriškai straipsnio vieta pasirinkta netinkamai.
Siūlytinos kelios alternatyvos: 1) suteikti šiam straipsniui 185¹ numerį (t. y. po bendrosios BPK 185 straipsnio „Nukentėjusiojo apklausa“ normos) arba 2) inkorporuoti atitinkamas nuostatas į BPK 185 straipsnį. Be to, apsisprendus įtvirtinti nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo institutą, analogiškas taisykles reikėtų numatyti ir dėl liudytojų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, projekto 16 straipsnyje (BPK 276 straipsnio pakeitimas), priešingai nei kituose, specialieji apsaugos poreikiai nesiejami vien su nukentėjusiuoju („[...] taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie yra nepilnamečiai, arba kad tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių [...]“). Taip pat diskutuotina, ar įtvirtinamas naujas specialių poreikių vertinimo reguliavimas tikrai derės su BPK XIV skyriaus ketvirtuoju skirsniu „Procesinių veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai“. BPK 184¹ straipsnio 3 dalyje numatoma, kad
„duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių
vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu“. Tačiau nėra numatyta tokių duomenų apsaugos garanto ar atsakomybės už jų atskleidimą. Tačiau, pavyzdžiui, BPK 202 straipsnyje „Atsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą“ nustatyta, kad „Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas.
Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnį.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į projekte vartojamas tarpusavyje nesuderintas sąvokas: projekto 1 straipsnio 1 dalyje (BPK 9 straipsnio 3 dalyje) minimi „specialūs nukentėjusiojo poreikiai“, projekto 4 straipsnyje (BPK 36² straipsnio pavadinime) – „specialūs apsaugos poreikiai“, projekto 8 straipsnyje (BPK 184¹ straipsnio pavadinime ir turinyje) – „nukentėjusiojo specialūs apsaugos poreikiai“; minėta, kad projekto 16 straipsnyje (BPK 276 straipsnio 2 dalyje) minimi specialūs tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo apsaugos poreikiai. 12. Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu teikiamas BPK 185 straipsnio papildymas 2 dalimi, įtvirtinantis, kad nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neprieštaraus baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnio 1 dalis – „[...] greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas [...]“), proceso greitumo, operatyvumo principams, teisėkūros proporcingumo principams ir bus įmanomas objektyviai įgyvendinti mažesnėse ar teritorinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose. Taip pat abejotina, ar BPK 185 straipsnio 2 dalyje projekto rengėjų nurodomas bylų rūšių (seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylos, smurto artimoje aplinkoje bylos ar bylos, susijusios su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties) sąrašas yra išsamus ir Baudžiamojo kodekso sistemos aspektu pagrįstas. Svarstytina, ar apskritai toks sąrašas tikslingas.
Taip pat nėra suprantama, kodėl paminėtos bylų kategorijos išskiriamos iš kitų, tam tikrais atvejais ir dėl daug pavojingesnių nusikaltimų pradėtų baudžiamųjų bylų (pavyzdžiui, genocido, nužudymo, prekybos žmonėmis ir pan.) ar kitų baudžiamųjų bylų, paprastai susijusių su intymiomis privataus gyvenimo detalėmis (pavyzdžiui, neteisėto aborto, privertimo darytis neteisėtą abortą, įtraukimo į prostituciją ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte praktiškai nenurodyti šios naujos normos ir jos taikymo sąlygų motyvai. 13. Projekto 10 straipsniu teikiama BPK 186 straipsnio 2 dalies pataisa tiek, kiek joje numatoma, kad nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, abejotina dėl atitikimo teisėkūros proporcingumo ir proceso operatyvumo principams. Rekomenduotina atsižvelgti į
priedo 16 punkte minimos direktyvos pavadinime prieš žodį „aukų“ įrašytinas žodis „nusikaltimų“. 15. Siūlytina koreguoti projekto 21 straipsnį, nukeliant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat datą, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 16. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Atkreiptinas dėmesys, kad tai vienintelis straipsnis BPK, kuriame tebevartojamas šis terminas.
Be to, BPK 109 ir 110 straipsniuose vartojamas tikslesnis „neturtinės žalos“ terminas. [2] Joje pažymima, kad „[...] būtina įvertinti, ar tokių patalpų pakanka ir ar šio reikalavimo tinkamas įvykdymas netaps užsitęsusių ikiteisminių tyrimų priežastimi, jei apklausos laiką teks planuoti ne tik atsižvelgiant į gausų proceso dalyvių ratą, bet ir į patalpų užimtumo grafiką. Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro prokuratūrai pateiktais duomenimis, šiuo metu policijoje ikiteisminį tyrimą atlieka 105 teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos specializuoti ir struktūrinių policijos komisariatų padaliniai. Vaikų apklausoms pritaikytas patalpas ir reikiamą garso bei vaizdo įrašymo įrangą šiuo metu turi tik Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – AVPK) ir struktūriniai padaliniai (6 patalpos), Klaipėdos AVPK (1 patalpa), Kauno AVPK (1 patalpa), Vilniaus AVPK (1 patalpa), Utenos AVPK Anykščių r. PK (1 patalpa). Panevėžio, Tauragės, Telšių, Alytaus, Marijampolės AVPK ir struktūriniai padaliniai tokių patalpų ir įrangos neturi.“ Žr. http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1011457&p_org=&p_fix=n&p_gov=n
8, 9, 28, 43, 44,
2015-12-15 Nr. XIIP-3703(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnio papildymas 4 dalimi yra perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad BPK 8 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos lietuvių kalbos nemokančių baudžiamojo proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo) teisės. Be to, svarstytina, ar straipsnį pildančioje 4 dalyje vartojamas terminas „nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo“ (kaip ir projekto 7 straipsnyje) yra suderintas su teikiamais BPK 28 straipsnio pakeitimais („Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė [...] žalos“) ir viso BPK terminija, tiek, kiek kodekse vartojamas kitas terminas – „nukentėjusysis“ („faktine“ termino prasme). Vis dėlto, apsisprendus pritarti šiam pakeitimui, po žodžių „Lietuvių kalbos nemokančiam“ brauktinas jungtukas „ir“. 2. Pirmoji pastaba tiesiogiai susijusi ir su projekto 4 straipsniu teikiamu BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Po atliktų BPK 28 straipsnio 1 dalies korekcijų tampa neaišku, kokią reikšmę turės procesinis pripažinimas nukentėjusiuoju ir ar apskritai jo reikės, ar pakaks vien faktinio pagrindo – nusikalstama veika padarytos žalos asmeniui fakto. Tai yra svarbu, nes nukentėjusysis procese įgyja specifines procesines teises ir gali aktyviai jomis naudotis. 3. Projekto 7 straipsnyje neturi likti perbrauktų nuostatų. 4. Projekto 10 straipsniu teikiamoje BPK 185 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylų rūšys nėra išsamios, o pats bylų sąrašas yra galimai diskriminacinio pobūdžio.
Svarstytina, ar apskritai toks sąrašas yra tikslingas. Jeigu būtų nuspręsta, jog sąrašas tikslingas, greta seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų, smurto artimoje aplinkoje bylų ar bylų, susijusių su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, būtina įrašyti bent jau prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnis), pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis) ir įtraukimo į prostituciją (BK 308 straipsnis) bylas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Agnė Bilotaitė (Vilijos Aleknaitės Abramikienės pavaduotoja). Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Darius Mickevičius, Teisės departamento atstovas Paulius Veršekys, Nacionalinės teismų administracijos atstovė Lina Grškevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. Pritarti
vedėja Dalia Latvelienė 2015-11-231 N Atsižvelgiant į Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabas ir suderinus su rengėjais, projektas papildomas nauju 1 straipsniu, užtikrinančiu nukentėjusiam asmeniui teisę į vertėją ir galimybę gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, pateikti skundą žodžiu. Tai atitinka ir įgyvendinamos 2012 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57) (toliau-Direktyva) nuostatas. Papildžius įstatymo projektą naujais 1 straipsniu, (keičiamas BPK 8 straipsnis) ir 8 straipsniu (BPK pildomas nauju 56¹straipsniu), atitinkamai pakeičiamas projekto pavadinimas ir pernumeruojami projekto straipsniai. Pritarti Teikiama projekto naujo 1 straipsnio redakcija:
straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: „4.Lietuvių kalbos nemokančiam ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui užtikrinama teisė paduoti skundą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka, arba užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis pateikiant skundą žodžiu.“
2015-11-102 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Svarstytina, ar projekto 1 straipsnio (dabar – 2 straipsnis)
papildymas nauja 5 dalimi tiek, kiek neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar nukentėjusįjį lydintiems asmenims, neturintiems jokio procesinio statuso, neprieštarauja procesiniams lygiateisiškumo ir rungimosi principams ir dera su BPK 9 straipsnio 1 dalimi („Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams“) bei galiojančia BPK 9 straipsnio 3 dalimi („[...] leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas“) (pastebėtina, kad BPK 9 straipsnio 3 dalis šio projekto 1 straipsnio 1 dalimi yra siūloma keisti). Pritarti iš dalies Siūlomos nuostatos atitinka įgyvendinamos Direktyvos nuostatas. Dalyvavimas lydinčio asmens teismo procese nepažeidžia nei lygiateisiškumo, nei rungtyniškumo principų, nes lydintis asmuo nėra proceso dalyvis, o tik nukentėjusįjį lydintis ir jam emocinę paramą teikiantis asmuo, kuris neturi proceso dalyvio statuso, pvz., šeimos narys ar artimas giminaitis, nevyriausybinės organizacijos atstovas.
Lydinčio asmens dalyvavimas paprastai nekenkia baudžiamojo proceso eigai, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, o atvirkščiai – gali padėti nukentėjusiajam drąsiai duoti teisingus parodymus, ginti savo teisėtus interesus. Lydintis asmuo galės dalyvauti tik teismo leidimu, taip pat įstatymo projekte numatomi atvejai, kada toks asmuo gali būti pašalintas iš teismo salės, kad netrukdytų procesui. Toks asmuo galės lydėti tik nukentėjusį asmenį, liudytojai iš projekto išbraukiami. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Konstitucijos
nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“ Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Konstitucijos
šis principas įtvirtintas, yra nustatytos tam tikros bylų nagrinėjimo viešumo išimtys ir atvejai, kada teismo posėdis gali būti uždaras: žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Taigi pagal Konstitucijos
viešumas ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Manytina, kad neviešame posėdyje dalyvaujant jokio procesinio statuso neturintiems nukentėjusįjį lydintiems asmenims privataus ir viešojo intereso apsauga nebūtų tinkamai užtikrinta.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis „nukentėjusįjį lydinčių asmenų“ terminas yra pernelyg abstraktus, neapibrėžiantis, kokie tai gali būti asmenys. Pavyzdžiui, abejotina, ar pilnamečio nukentėjusiojo draugams, atlydėjusiems pastarąjį į teismą, turėtų būti suteikiama teisė dalyvauti neviešame teismo posėdyje. Nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad „tokių asmenų dalyvavimas paprastai nekenkia baudžiamojo proceso eigai, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, o atvirkščiai – gali padėti nukentėjusiajam drąsiai duoti teisingus parodymus, ginti savo teisėtus interesus“, praktikoje gali pasitaikyti ir visiškai priešingų atvejų, kai trečioji šalis vien savo buvimu šalia trukdytų duoti tokius parodymus ar darytų neigiamą įtaką kaltinamojo parodymams. Be to, gali būti sudėtinga užtikrinti saugomos informacijos apsaugą, kai neviešame posėdyje dalyvauja procesinio statuso neturintys asmenys. Kritikuotina ir tai, kad projekto rengėjai minimą terminą vartoja daugiskaitos forma (pagal tai įmanomi atvejai, kai nukentėjusįjį atlydi ne vienas, o keli ar daugiau asmenų, turinčių teisę dalyvauti neviešame teismo posėdyje; tokiu atveju klaustina, ar tokį teismo posėdį jau būtų galima traktuoti kaip
„neviešą“). Šis aspektas taip pat nedera su įstatymų leidėjo tikslu, siekiant
apsaugoti konstitucines vertybes, riboti bylų nagrinėjimo teisme viešumą. Pritarti iš dalies Antrai pastabos daliai pritarti iš dalies – projektas patikslinamas nuostata, kad lydintis asmuo dalyvauti gali „teismo leidimu“.
Atsižvelgiant į šią pastabos dalį, į Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabas, projektas papildomas nauju BK 56¹ straipsniu, kuris įgyvendina Direktyvos nuostatas ir ikiteisminio tyrimo proceso metu, taip pat patikslina, kad lydintis asmuo yra paties nukentėjusiojo pasirinktas asmuo, kuris dalyvauja procese teismo leidimu. Be to, kaip minėta aukščiau, teismas turi teisę pašalinti šį asmenį iš posėdžio, jeigu toks dalyvavimas prieštarauja liudytojo ar nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą. Kitiems abstraktaus vertinimo argumentams nepritartina. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
BPK papildymas 27¹ straipsniu svarstytinas dėl jo tikslingumo. Pažymėtina, kad „nepilnametis“ yra aprobuotas terminas ir papildomai nėra apibrėžtas nei Baudžiamajame kodekse, nei Bausmių vykdymo kodekse. Įstatymų leidėjo logika tam tikrais atvejais vietoj „nepilnamečio“ BPK vartoti
„jaunesnio kaip aštuoniolikos metų asmens“ terminą yra pateisinama, kadangi
kodekse yra keletas straipsnių, kurių taikymo sąlygos siejamos ir su kita amžiaus grupe – „jaunesniais kaip šešiolikos metų asmenimis“ (pavyzdžiui, BPK
dalis). Nepritarti Termino „nepilnametis“ išaiškinimas suteiks aiškumo ir nuoseklumo taikant baudžiamojo proceso įstatymą. Kai taikoma jaunesniems nei 16 metų asmenims, toks amžius, paprastai, ir nurodomas pačioje normoje. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Be to, pastebėtina, kad naujas BPK 27¹ straipsnis stokoja tikslumo ir aiškumo: 2.1.
BPK 27¹ straipsnio 1 dalyje projekto rengėjai nustato: „Nepilnametis yra fizinis asmuo, proceso veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus.“ Manytina, kad toks apibrėžimas gali sukelti neaiškumų teisės taikytojui, pavyzdžiui, dėl laiko momento nustatymo. „Proceso veiksmas“ yra plataus turinio terminas, pasižymintis atitinkamų veiksmų įvairove, dalis kurių nėra vienkartinio atlikimo, o gali tęstis laike. Dėl tos priežasties proceso veiksmo atlikimo pradžioje asmuo gali būti nesulaukęs aštuoniolikos metų, o veiksmui besitęsiant – atitinkamo amžiaus sulaukti. Antra vertus, svarstytina, ar šiame kontekste vietoj daugiskaitos nėra tiksliau vartoti „proceso veiksmo“ vienaskaitos formos. Pritarti Terminas „proceso veiksmas“ vartojamas vienaskaita. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
27¹ straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kam kyla abejonių dėl fizinio asmens amžiaus; taip pat prieš žodžius „amžiaus nustatymo“ įrašytinas žodis „tikslaus“. Nepritarti Nuostata įtvirtinama nepilnametystės prezumpcija, kuri nėra siejama su konkrečiu teisės normos taikytoju. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
27¹ straipsnio 3 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 41 punkto reikalavimų, nes bendroje taisyklėje pateikiama perteklinė nuoroda į konkretų specialųjį atvejį („be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių“): nėra aišku, kodėl BPK 27¹ straipsnyje, apibrėžiančiame vieną pagrindinių šio kodekso sąvokų, išskiriamas būtent (ir tik) BPK 127 straipsnis.
Pažymėtina, kad, pritarus pastabai dėl BPK papildymo 27¹ straipsniu netikslingumo, taisytini ir projekto 1, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniai arba jų (ar kai kurių jų nuostatų) atsisakytina. Kita vertus, jeigu bus nuspręsta, kad BPK papildymas 27¹ straipsniu yra tikslingas, svarstytina, ar šiuo projektu nekeičiamuose BPK 129 straipsnio 1 dalyje ir 343 straipsnyje žodžių „vaikų iki aštuoniolikos metų“ nereikėtų pakeisti žodžiais „nepilnamečių vaikų“. Nepritarti BPK 27¹ straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti diskrecinę nuostatą, leidžiančią nepilnamečiams skirtas procesines garantijas taikyti ir pilnametystės sulaukusiam asmeniui. Tuo tarpu BPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata yra privalomo pobūdžio. Nuostatos pakartojimas nėra perteklinis, priešingai, jos nepaminėjus, kiltų neaiškumų, ar BPK 127 straipsnio nuostata yra diskrecinė ar privaloma. BPK papildymas 27¹ straipsniu tikslingas. BPK 129 straipsnio 1 dalyje ir 343 straipsnyje žodžiai „vaikai iki aštuoniolikos metų“ vartojami kita prasme, jais pažymimas giminystės ryšys, o ne fizinio asmens amžius. Siūlomas pakeitimas įneštų papildomų neaiškumų, pvz., ar būtų taikoma BPK 27¹ straipsnio 3 dalis. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas kritikuotinas dėl atitikimo aiškumo ir sistemiškumo kriterijams. Visų pirma, šiuo pakeitimu įtvirtinamas prieštaravimas tarp BPK 28 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinių.
Pirmajame sakinyje žodžiai „nukentėjusiuoju pripažįstamas“ pakeičiami žodžiais „nukentėjusysis yra“, o antrajame sakinyje analogiškos korekcijos neatlikta, paliekant senąją formuluotę: „Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi“. Konstatuotina, kad po atliktų BPK 28 straipsnio 1 dalies korekcijų tampa neaišku, kokią reikšmę turės procesinis pripažinimas nukentėjusiuoju ir ar apskritai jo reikės, ar pakaks vien faktinio pagrindo – nusikalstama veika padarytos žalos asmeniui fakto. Tai yra svarbu, nes nukentėjusysis procese įgyja specifines procesines teises ir gali aktyviai jomis naudotis. Projekto aiškinamajame rašte šio pakeitimo argumentas taip pat nėra pagrįstas ar suteikiantis daugiau aiškumo: „[...] siūloma patikslinti nukentėjusiojo apibrėžimą BPK 28 straipsnyje, mažiau akcentuojant pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą [...]“. Be to, manytina, kad atitinkamas pakeitimas gali išbalansuoti BPK sistemą. Pavyzdžiui, projekto rengėjų nekeičiamo BPK 110 straipsnio „Civilinis ieškovas“ 1 dalies struktūra ir formuluotės yra analogiškos BPK 28 straipsnio
BPK straipsniuose akcentuojamas tik procesinis pripažinimo nukentėjusiuoju aspektas, o tai neatitinka projekto rengėjų idėjos „mažiau akcentuoti pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą“. Nepritarti Tapimas nukentėjusiuoju susijęs su materialaus (patirta žala dėl nusikalstamos veikos) ir formalaus (procesinis pripažinimas) pagrindų egzistavimu. Pakeitimais nėra naikinamas formalus pagrindas, pripažinimas ir toliau išlieka, tačiau suteikiamas svarbesnis akcentas būtent materialiajam pagrindui, siekiant užtikrinti, kad nukentėjusiojo statuso suteikimas nebūtų nepagrįstai vilkinamas.
Tokia nuostata gali turėti ir praktinę reikšmę, pavyzdžiui, kuomet nagrinėjamas klausimas, ar pagrįstai atsisakyta suteikti nukentėjusiajam garantuojamas teises vien dėl to, kad buvo vilkinamas sprendimas pripažinti nukentėjusiuoju. BPK 109 straipsnyje garantuojama bet kokio
„asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos“
teisė pareikšti civilinį ieškinį. BPK 46 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymas susietas su pripažinimo nukentėjusiuoju momentu. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
BPK 28 straipsnio 1 dalies pakeitimas tiek, kiek ši dalis papildoma žodžiais
„taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir
artimieji giminaičiai“, yra abejotinas. Visų pirma, šiame kontekste nėra tinkamai vartojamas jungtukas „taip pat“. Antra vertus, diskutuotina, ar tikslinga „nukentėjusiaisiais“ laikyti visus dėl nusikalstamos veikos mirusio asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui atimti gyvybę gali tas pats šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris toje byloje įgautų įtariamojo (vėliau – kaltinamojo, nuteistojo) statusą. Net ir faktiškai tokį asmenį laikyti nukentėjusiuoju nebūtų logiška ir humaniška. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad projekto rengėjų idėja dėl nukentėjusiojo prezumpcijos įtvirtinimo yra nepriimtina. Be to, tik oficialaus procesinio pagrindo kontekste nukentėjusiuoju galėtume pripažinti ir atskirą (ne kiekvieną) šeimos narį ar artimąjį giminaitį. Pritarti iš dalies Jeigu šeimos narys ar artimas giminaitis padarys nusikalstamą veiką, tai jis procese turės ir kitą –įtariamojo, kaltinamojo ar pan. statusą, o ne nukentėjusiojo statusą.
Nėra naikinamas formalus pagrindas (antru sakiniu pasakoma, kas pripažįsta nukentėjusiuoju), taigi, formalus pagrindas – pripažinimas ir toliau išlieka. Jungtukas „taip pat“ keičiamas jungtuku „arba“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnis) 1 dalį, nereikėtų koreguoti joje vartojamo teisiškai pasenusio „moralinės žalos“[1] termino, pakeičiant pastarąjį „neturtine žala“. Pritarti
BPK 44 straipsnio 10 dalies pakeitimas („Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę [...]“) nėra sistemiškai suderintas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 ir 13 straipsniais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nukentėjusiųjų dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. Nepritarti Pakeitimais įtvirtinamos svarbiausios nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisės – principai, kurie vėliau detalizuojami įstatymuose. Cituojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata siejama tik su konkrečiu antrinės teisinės pagalbos neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas skyrimo pagrindu. Tačiau nemokamą pirminę ar antrinę teisinę pagalbą bendrais pagrindais gali gauti ir nukentėjusiaisiais nepripažinti asmenys. Be to, negalima būtų sutikti, kad tik nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese pripažinti asmenys gali „gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą“. 13.
vedėja Dalia Latvelienė, 2015-11-238 N Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabos 2 dalį ir į Žmogaus teisių stebėjimo instituto pastabas ir suderinus su rengėjais, projektas papildomas nauju BK 56¹ straipsniu, kuris įgyvendina Direktyvos nuostatas: nukentėjusįjį lydintis asmuo gali dalyvauti ir ikiteisminio tyrimo proceso metu, tačiau turi laikytis nustatytos tvarkos ir jo dalyvavimas gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi esant nurodytoms aplinkybėms. Pritarti Naujojo BK 56¹straipsnio redakcija:
Papildyti Kodeksą 56¹ straipsniu:
„56¹ straipsnis. Nukentėjusįjį lydintis asmuo
Nukentėjusįjį baudžiamojo proceso metu gali lydėti jo pasirinktas asmuo, kuris ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu privalo laikytis nustatytos tvarkos. Lydinčio asmens dalyvavimas baudžiamajame procese ar atskirose jo dalyse gali būti apribotas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, jeigu toks dalyvavimas prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“
1
teikiami BPK 128 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kuriais įtvirtinama nuostata, kad prokuroras apie įtariamojo suėmimą, nesant įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, privalo pranešti kitam asmeniui; nuostata, kad prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas gali pakenkti įtariamojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui; ir nuostata, kad įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą, neatitinka teisėkūros aiškumo principo.
Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos yra išaiškintos BPK
nepateikia. Dėl tos priežasties „kitų asmenų“ sąvoka yra pernelyg abstrakti ir itin plataus turinio, apimanti įvairiausių kategorijų asmenis, tarp kurių gali patekti nusikalstamo pasaulio atstovai, nusikalstamos veikos bendrininkai, esantys laisvėje ir pan. Atsižvelgiant į tai, ir įtvirtinus šią sąvoką BPK 128 straipsnio 1 dalyje, gali būti pakenkta baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnis) ir proceso tikslams. Be to, manytina, kad BPK 128 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje įtvirtintas saugiklis „prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei“ šiame kontekste gali būti neefektyvus ir nevisiškai dera su šios dalies pirmajame sakinyje įtvirtintu žodžiu
„nedelsdamas“. Pabrėžtina, kad galimi atvejai, kai informacija apie „kitą
asmenį“, kuriam „nedelsiant“ turi būti pranešama apie įtariamojo suėmimą, yra sunkiai prieinama, patikrinama ir pan.
Nepritarti Pastaba kvestionuojamos Direktyvos 2012/13/ES 4 straipsnio 2 dalies d punkte ir Direktyvos 2013/48/ES 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl teisės po laisvės atėmimo susisiekti su trečiaisiais asmenimis, kurios numatytos ir galiojančio BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje. Pataisomis jos tik sukonkretinamos ir realizuojamos. Nuostata yra aiški - prokuroras visuomet privalo pranešti „nedelsdamas“, nebent nustato BPK 128 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje numatytus pagrindus atsisakyti pranešti. Atsisakymas gali būti tik „laikinas“ ir jis trunka tol, kol išnyks atsisakymo pranešti pagrindai. Prokuroras praneša paties suimtojo nurodytam asmeniui, tad nėra pagrindo manyti, kad informacija apie jį „yra sunkiai prieinama, patikrinama ir pan.“
1
teikiamas BPK 128 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio pakeitimas –
„Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas
pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui“ – stokoja teisinio aiškumo ir nėra logiškai pagrįstas. Pastebėtina, kad nėra aiškus termino „laikinai“ turinys ir jo santykis su kita nauja formuluote „pranešimo pakenkimu ikiteisminio tyrimo sėkmei“. Dėl šios priežasties galimos paradoksalios situacijos, kai prokuroro atsisakymas pranešti yra ribotas laike („laikinas“) ir tam tikru momentu pasibaigia, nors nėra išnykusi tokio pranešimo grėsmė pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ar asmenų saugumui.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant išvengti skirtingo šios normos traktavimo jos taikymo metu, siūlytina atsisakyti žodžio „laikinai“ arba performuluoti BPK 128 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį. Nepritarti Nuostata yra aiški - prokuroras visuomet privalo pranešti „nedelsdamas“, nebent nustato BPK 128 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje numatytus pagrindus atsisakyti pranešti. Atsisakymas gali būti tik „laikinas“ ir jis trunka tol, kol išnyks atsisakymo pranešti pagrindai
2
keičiama BPK 128 straipsnio 4 dalis, o projekto 19 straipsniu keičiama BPK
nuostatas, kad nukentėjusiajam pageidaujant šiam turi būti pranešta ne tik apie būsimą įtariamojo ar nuteistojo paleidimą į laisvę, bet ir apie šių asmenų pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamojo ar nuteistojo pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos yra savarankiška nusikaltimo sudėtis (Baudžiamojo kodekso 241 straipsnis „Kalinio pabėgimas“) ir naujo ikiteisminio tyrimo dalykas. Svarstytina, ar, nenustačius papildomų informavimą apie nuteistojo pabėgimą ribojančių „saugiklių“, nebūtų pakenkiama baudžiamojo proceso tikslams ir naujo ikiteisminio tyrimo rezultatyvumui bei efektyvumui. Abejotina dėl atitinkamų nuostatų suderinamumo su BPK 177 straipsniu „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ ir 181 straipsniu „Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis“. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenims galioja neskelbtinumo principas.
Vadovaujantis BPK 177 straipsnio 1 dalimi „Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.“ Be to, nukentėjusysis pirmojoje byloje atitinkamo procesinio statuso neturės byloje dėl Baudžiamojo kodekso 241 straipsnio. Vadinasi, jis neturės ir procesinių teisių, tarp jų – susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu. Nepritarti Pastaba kvestionuojama Direktyvos 2012/29/ES 6 straipsnio 5 dalies nuostata. Pažymėtina, kad nukentėjusysis informuojamas tik apie asmens pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos faktą, o apie susipažinimą su naujo ikiteisminio tyrimo duomenimis ar procesinio statuso įgijimą naujoje byloje ši nuostata nekalba. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kitaip gautųsi, kad apie padarytą nusikalstamą veiką, pvz., pavogtą automobilį, būtų draudžiama pranešti jį apdraudusiai draudimo įmonei. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamoje BPK 128 straipsnio 4 dalyje ir projekto 19 straipsniu keičiamoje BPK 308 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekse ir daugumoje kitų BPK nuostatų vartojama sąvoka „pataisos įstaiga“. Taip pat šiuo aspektu siūlytina taisyti ir šiuo projektu nekeičiamus BPK 342, 365, 377, 453, 454 bei 460 straipsnius, kuriuose taip pat vartojama sąvoka „laisvės atėmimo vieta“.
Nepritarti
„Laisvės atėmimo vieta“ yra teisės aktuose
vartojama sąvoka, kuri turi platesnę reikšmę nei „pataisos įstaiga“, nes apima areštines ir suėmimą vykdančias institucijas – tardymo izoliatorius. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
teikiamas BPK 185 straipsnio papildymas 2 dalimi, įtvirtinantis, kad nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, neprieštaraus baudžiamojo proceso paskirčiai (BPK 1 straipsnio 1 dalis – „[...] greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas [...]“), proceso greitumo, operatyvumo principams, teisėkūros proporcingumo principams ir bus įmanomas objektyviai įgyvendinti mažesnėse ar teritorinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose. Taip pat abejotina, ar BPK 185 straipsnio 2 dalyje projekto rengėjų nurodomas bylų rūšių (seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylos, smurto artimoje aplinkoje bylos ar bylos, susijusios su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties) sąrašas yra išsamus ir Baudžiamojo kodekso sistemos aspektu pagrįstas. Svarstytina, ar apskritai toks sąrašas tikslingas. Taip pat nėra suprantama, kodėl paminėtos bylų kategorijos išskiriamos iš kitų, tam tikrais atvejais ir dėl daug pavojingesnių nusikaltimų pradėtų baudžiamųjų bylų (pavyzdžiui, genocido, nužudymo, prekybos žmonėmis ir pan.) ar kitų baudžiamųjų bylų, paprastai susijusių su intymiomis privataus gyvenimo detalėmis (pavyzdžiui, neteisėto aborto, privertimo darytis neteisėtą abortą, įtraukimo į prostituciją ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte praktiškai nenurodyti šios naujos normos ir jos taikymo sąlygų motyvai. Nepritarti Pastaba kvestionuojama Direktyvos 2012/29/ES 23 straipsnio 2 dalies d punkto nuostata. 19.
2
BPK 186 straipsnio 2 dalies pataisa tiek, kiek joje numatoma, kad nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, abejotina dėl atitikimo teisėkūros proporcingumo ir proceso operatyvumo principams. Rekomenduotina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. vasario
Nepritarti Pastaba kvestionuojama Direktyvos 2012/29/ES 23 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata. Pažymėtina ir tai, kad šia nuostata taip pat įgyvendinama Valstybės kontrolės rekomendacija „siekiant mažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui ir geriau užtikrinti vaiko teises jo metu, tikslinga inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų: 1) aiškiai apibrėžta vaiko teisių apsaugos specialistų procesinė padėtis baudžiamajame procese; 2) nustatytas privalomas vaiko teisių apsaugos specialisto, o nukentėjusio vaiko ar liudytojo apklausoje – ir psichologo dalyvavimas vaiko apklausoje, privaloma vaiko apklausos vieta“ bei, svarstant šių rekomendacijų įgyvendinimo priemones, ir atsižvelgiant į dalyvavusių institucijų nuomones. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
papildomas 184¹ straipsniu „Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas“. Manytina, kad struktūriškai straipsnio vieta pasirinkta netinkamai. Siūlytinos kelios alternatyvos: 1) suteikti šiam straipsniui 185¹ numerį (t. y. po bendrosios BPK 185 straipsnio „Nukentėjusiojo apklausa“ normos) arba 2) inkorporuoti atitinkamas nuostatas į BPK 185 straipsnį. Be to, apsisprendus įtvirtinti nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo institutą, analogiškas taisykles reikėtų numatyti ir dėl liudytojų.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, projekto 16 straipsnyje (BPK 276 straipsnio pakeitimas), priešingai nei kituose, specialieji apsaugos poreikiai nesiejami vien su nukentėjusiuoju („[...] taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie yra nepilnamečiai, arba kad tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių [...]“). Taip pat diskutuotina, ar įtvirtinamas naujas specialių poreikių vertinimo reguliavimas tikrai derės su BPK XIV skyriaus ketvirtuoju skirsniu
„Procesinių veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas
anonimiškumas, ypatumai“. BPK 184¹ straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu“. Tačiau nėra numatyta tokių duomenų apsaugos garanto ar atsakomybės už jų atskleidimą. Tačiau, pavyzdžiui, BPK 202 straipsnyje „Atsakomybė už nukentėjusiajam ar liudytojui taikomo anonimiškumo atskleidimą“ nustatyta, kad „Nukentėjusiojo ir liudytojo asmens tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti šio Kodekso 201 straipsnyje nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį. Susipažinti su tapatybę nurodančiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas.
Už įslaptintų duomenų paskelbimą jie atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnį.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į projekte vartojamas tarpusavyje nesuderintas sąvokas: projekto 1 straipsnio 1 dalyje (BPK 9 straipsnio 3 dalyje) minimi „specialūs nukentėjusiojo poreikiai“, projekto 4 straipsnyje (BPK 36² straipsnio pavadinime) – „specialūs apsaugos poreikiai“, projekto 8 straipsnyje (BPK 184¹ straipsnio pavadinime ir turinyje) –
„nukentėjusiojo specialūs apsaugos poreikiai“; minėta, kad projekto 16
straipsnyje (BPK 276 straipsnio 2 dalyje) minimi specialūs tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo apsaugos poreikiai. Pritarti iš dalies Pritarti dėl straipsnio vietos. Patobulintame projekte naujojo straipsnio vieta BK keičiama – perkeliama po BK 186 straipsnio ir šis straipsnis formuojamas kaip naujas BK 186¹ straipsnis. Pastabos daliai dėl liudytojų nepritarti. Visų baudžiamajame procese dalyvaujančių liudytojų specialių apsaugos poreikių vertinimas būtų neproporcinga administracinė našta ir kliudytų greitai ir išsamiai atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas. Liudytojų specialių apsaugos poreikių vertinimas nėra numatytas Direktyvoje 2012/29/ES. Nepaisant to, pažymėtina, kad tam tikri liudytojų poreikių vertinimo elementai jau egzistuoja galiojančiuose teisės aktuose, pvz., BPK
specialių apsaugos poreikių vertinimas yra skirtingi dalykai, kurie įtvirtinti skirtingomis BPK nuostatomis. Anonimiškumą sudarantys duomenys yra valstybės paslaptis ir jiems taikomas aukštesnis apsaugos lygis. Tuo tarpu specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktų duomenų neteisėtas atskleidimas pažeistų nukentėjusiojo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, tačiau tai nekelia grėsmės žmogaus gyvybei ar daro žalą valstybės interesams (plg.
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi). Pažymėtina, kad BPK 186¹ straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė analogiška jau galiojančioms BPK 128 straipsnio 4 dalies ar 308 straipsnio 5 dalies formuluotėms. Dėl BK 276 straipsnio pritarti. BPK 276 straipsnio formuluotė koreguojama, siekiant išvengti dviprasmybės. Paskutinėje pastraipoje nurodytai pastabos daliai pritarti. 21. Teisėjų taryba 2015-11-2412
Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283,
271, 362, 1841 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3703 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 180 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3704 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 48 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3705. Teisėjų taryba, iš esmės pritardama Projekto tikslams, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jame siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. 1. Projektu BPK siūloma papildyti nauju 186-1 straipsniu, reguliuojančiu nukentėjusiojo poreikių vertinimą.
BPK 186-1 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso metu prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių poreikių vertinimą, jį savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pavedimu organizuoja arba pats atlieka prokuroras. Iš siūlomo teisinio reguliavimo, lieka neaišku, ar pvz., ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, siekdamas atlikti papildomą ar pakartotinį specialių apsaugos poreikių vertinimą, turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją ar galėtų savo iniciatyva atlikti tokį vertinimą. Taip pat nėra aišku, ar bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras taip pat turėtų teisę savo iniciatyva atlikti tokį vertinimą, ar visais atvejais turėtų tai atlikti bylą nagrinėjančio teismo, kurioje žinioje yra bylos medžiaga, pavedimu. Siūlytina šią nuostatą tikslinti, aiškiai nurodant, koks subjektas kokioje baudžiamojo proceso stadijoje gali priimti sprendimą pavesti atlikti papildomą ar pakartotinį specialių apsaugos poreikių vertinimą, pvz., siūlytina numatyti, kad ikiteisminio tyrimu prokuroras papildomą ar pakartotinį specialių apsaugos priemonių vertinimą organizuoja arba atlieka savo iniciatyva, tuo tarpu teismo proceso metu – teismo pavedimu. Pritarti Teikiama patobulinta 186¹straipsnio 2 dalies redakcija: „2. Prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, jį organizuoja arba atlieka prokuroras: ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, teismo proceso metu – teismo pavedimu.“
siūloma pakeisti BPK 186, 188 straipsnio 5 dalį, 272 straipsnio 4 dalį ir 280 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 3 dalį numatant, kad į nepilnamečio liudytojo apklausas yra šaukiamas ne vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, o tik psichologas.
Teisėjų taryba nepritaria vaiko teisių apsaugos specialistų atsisakymui baudžiamajame procese dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Projekto rengėjai siūlo vaiko teisių apsaugos specialistų poreikį kompensuoti apylinkių teismuose steigiant 12 psichologų pareigybių. Pastebėtina, kad Teisėjų taryba 2015 m. gegužės 20 d. rašte 36P-134-(7.1.10) Teisingumo ministerijai nurodė, kad 12 psichologų etatų steigimas teismuose būtų tik viena galimybė, kuri prisidėtų prie kvalifikuotų specialistų dalyvavimo nepilnamečių apklausose užtikrinimo. Toks siūlymas buvo susijęs su tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 23 d. posėdyje pritarė teismų reformos įstatymų projektų paketo teikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymų projektuose numatyta, kad šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai būtų sujungti į 12 apylinkių teismų. Todėl atsižvelgiant į planuojamą teismų reformą, kaip svarstytina pateikta tik galimybė steigti po psichologo etatą centriniuose apylinkės teismo rūmuose – iš viso būtų 12 etatų. Taip pat pažymėta būtinybė kartu spręsti ir susisiekimo tarp centrinių ir kitų teismų rūmų klausimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra priėmęs nutarimo dėl teismų reorganizavimo (vadinamosios teismų reformos), bei atsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo procesams ir informacinių technologijų pritaikymui teismų sistemai reikėtų bent vienerių metų, nėra aišku, ar teismų reforma įvyks ir nuo ketinamų numatyti 2017 m. sausio 1 d.
Primintina, kad sprendimas įsteigti po vieną kvalifikuoto psichologo etatą penkiuose apygardų teismuose buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad tokio specialisto buvimas apygardos teisme turėtų užtikrinti, jog tos apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbantys apylinkių teismai prireikus visuomet galėtų tinkamai apklausti vaikus ir sparčiau nagrinėti bylas. Šis klausimas iki šiol nėra išspręstas ir išlieka aktualus, nes praktikoje tik išimtiniais atvejais vykstama į apygardos teismo veiklos teritorijoje esančius apylinkių teismus dėl teismo psichologų kelionės išlaidoms kompensuoti reikalingų lėšų stygiaus. Taip pat yra būtinas nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, o tam taip pat reikalingas finansavimas. Praktika parodė, jog kyla sunkumų dėl kelionės ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų bei darbo, transporto organizavimo, kai darbuotojas, įdarbintas vienoje biudžetinėje įstaigoje, vykdo savo funkcijas kitose biudžetinėse įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad jau šiuo metu psichologai apygardų teismuose susiduria su veiklos problemomis, kurioms išspręsti nepakanka žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Pritarus Projektu siūlomam reguliavimui, galimi atvejai, kuomet proceso dalyvių prašymu apklausoje bus privaloma užtikrinti psichologo dalyvavimą (Projekto BPK 186 straipsnio 5 dalis), tačiau nesant sudarytų reikiamų sąlygų ir psichologui negalint dalyvauti apklausoje, gali nukentėti ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso sėkmė ir tokiu būdu paties apklausoje dalyvaujančio nepilnamečio interesai.
Antra, manytina, kad teisės aktų pakeitimai, kurie reikalauja papildomo finansavimo, turėtų būti priimami skiriant nurodytą reikalingą finansavimą. Pastebėtina, kad 2016 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti teismams, nenumato papildomų lėšų psichologų etatų steigimui. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas atvejis, kai priimant teisės aktus nenumatomos lėšos jų įgyvendinimui. Kaip tokios ydingos praktikos pavyzdį Teisėjų taryba gali pateikti nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Nepaisant ženklaus papildomo lėšų poreikio papildomoms ekspertizėms atlikti, 2016 metams papildomų asignavimų ekspertizėms apmokėti skirti nenumatyta, todėl jau šiuo metu esamas įsiskolinimas ekspertinėms įstaigoms už ekspertizių atlikimą greičiausiai tik didės. Trečia, net skyrus reikiamą finansavimą 12 psichologų etatų įsteigti ir išsprendus klausimą, kuriuose iš 49 apylinkių teismų jie steigtini, pastarieji pirmiausia dalyvautų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo vykdomose nepilnamečių apklausose. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 186 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo tik tam tikrais atvejais.
Tuo tarpu, itin svarbu nepilnamečių apklausų metu užtikrinti reikiamo specialisto dalyvavimą apklausose, nesvarbu, ar jas atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ar prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, ar teismas. Atsižvelgiant į tai, valstybėje turėtų būti kuriamas pakankamai tankus tinklas reikiamų specialistų, kurie galėtų operatyviai dalyvauti tokiose nepilnamečių apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir tinkamai užtikrinti jų interesus. Toks specialistų poreikis turėtų būti sprendžiamas ne skubos tvarka, o reikiami sprendimai priimami nuosekliai, sistemiškai ir kompeksiškai įvertinus visas aplinkybes. Ketvirta, Projekto rengėjai nepateikė informacijos, kodėl nebuvo atsižvelgta į Teisėjų tarybos siūlymą psichologų, kurie dalyvautų nepilnamečių apklausose, pareigybes steigti vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse, atsižvelgiant į jų vykdomas su vaikų teisių apsauga susijusias funkcijas. Tokiu būdu būtų sukurtas tiek pakankamai tankus reikiamų specialistų tinklas, kurie galėtų atlikti ir kitas, su vaikų teisių apsauga susijusias funkcijas, t.y. būtų išlaikytas jų pakankamas užimtumas ir darbo krūvis, tiek tinkamai užtikrintas ir psichologų dalyvavimas nepilnamečių apklausose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų taryba siūlo neatsisakyti vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimo nepilnamečio apklausose, numatant, pvz., vaiko teisių apsaugos specialisto fakultatyvų dalyvavimą, t.y. tuomet, kai nėra galimybės užtikrinti psichologo dalyvavimo nepilnamečio apklausoje. Pritarti BPK paliekamas galiojantis reguliavimas dėl nepilnamečio apklausos baudžiamajame procese, nes atitinka Direktyvos reikalavimus, tačiau galėtų būti ir kitas modelis, dar labiau atitinkantis vaiko interesus , tuo pačiu ir geresnį, operatyvesnį patį procesą, taip pat apklausoje dalyvaujančių specialistų pasirengimą.
2015-11-26 klausymų komitete metu su Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atstovais, Vaiko teisių apsaugos kontroliere, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento atstovais ir išvadų rengėjais prieita išvados, kad rengėjai kreiptųsi į Lietuvos teisės institutą, kad būtų atlikta mokslinė studija nustatant, koks būtų geriausias modelis mūsų valstybėje, tuomet būtų grįžtama prie Baudžiamojo proceso kodekso pataisų peržiūrint visas nuostatas, susijusias su vaiko teisėmis baudžiamajame procese. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
BPK priedo 16 punkte minimos direktyvos pavadinime prieš žodį „aukų“ įrašytinas žodis „nusikaltimų“. Pritarti
koreguoti projekto 21 straipsnį (dabar – 23 straipsnis), nukeliant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat datą, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti Su rengėjais suderinta įstatymo įsigaliojimo data –2016 m. kovo 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: nėra
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3703(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10.
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komitete patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3703(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas