2016
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, bei kitais teisės aktais. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Abromikaitė, tel. (8 5) 236 4182, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Ekonomikos departamento direktoriaus funkcijas, Vitalija Dagilytė, tel. (8 5) 236 4185, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai PSDF biudžeto rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2016 m. PSDF biudžeto pajamos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos 2016 m. PSDF biudžeto lėšos. Paminėtina, kad 2016 metų PSDF biudžeto projekte, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 628 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, numatomos papildomos lėšos užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio ir kurie bus perkeliami į Lietuvos Respubliką, sveikatos priežiūros užtikrinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Informacija apie papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį ateinantiems 3 biudžetiniams metams pateikiama pridedamuose 2016–2018 metų prognozuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinamuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „sveikatos draudimas“, „biudžetas“. 15.
Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma patvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį, dydį eurais), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma nustatyti ateinančių trejų metų planuojamas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos dydį). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas. 2016–2018 metais prognozuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų, išlaidų ir lėšų likučių paaiškinamai pridedami. PRIDEDAMA. 21 lapas.
2016
projekto tikslai ir uždaviniai. Patobulintas Lietuvos Respublikos 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, bei kitais teisės aktais. Įstatymo projektas patobulintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. lapkričio 18 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3661“ (toliau – Išvada) pateiktus pasiūlymus. Įstatymo projekto tikslas – patvirtinti 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamas, išlaidas ir numatomus lėšų likučius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Abromikaitė, tel. (8 5) 236 4182, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Ekonomikos departamento direktoriaus funkcijas, Vitalija Dagilytė, tel. (8 5) 236 4185, el. p. [email protected].
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PSDF biudžeto rodikliai nustatomi kasmet, priimant
Lietuvos Respublikos PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2016 m. PSDF biudžeto pajamos, išlaidos ir numatomi lėšų likučiai nėra patvirtinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu nesiūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, tik patvirtinamos numatomos 2016 m. PSDF biudžeto lėšos. Paminėtina, kad 2016 metų PSDF biudžeto projekte, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 628 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, numatomos papildomos lėšos užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio ir kurie bus perkeliami į Lietuvos Respubliką, sveikatos priežiūrai užtikrinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo priėmimas užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti
netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas nesusijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). 2016 m. PSDF biudžeto projekte nurodytos valstybės biudžeto lėšos numatytos atsižvelgiant į šalies finansines galimybes. Papildomų lėšų PSDF biudžetui 2016 m. nenumatoma skirti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai
žodžiai: sveikatos draudimas, biudžetas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma patvirtinti ateinančių metų valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį, dydį eurais) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (juo siūloma nustatyti ateinančių trejų metų planuojamas surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos dydį). Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas Išvadoje pateikė siūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti valstybės biudžeto asignavimus 2016 m. PSDF biudžetui. Tai leistų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos prioritetinėse priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, numatytą tikslą – pasiekti, kad PSDF biudžeto pajamos 2016 m. sudarytų 4,2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir įvykdyti valstybės įsipareigojimus PSDF biudžetui. 2016 m.
biudžeto projekte valstybės biudžeto lėšos numatytos atsižvelgiant į šalies finansines galimybes ir siekiant įgyvendinti įsipareigojimus fiskalinės politikos srityje. Palyginti su 2015 m. PSDF biudžetu, 2016 m. valstybės biudžeto įmokų ir asignavimų PSDF biudžetui suma didėja apie 6,4 mln. eurų. Išvadoje taip pat buvo pateikti šie siūlymai:
tūkst. eurų. Patobulintame 2016 m. PSDF biudžeto projekte į šį siūlymą yra atsižvelgta. 2. Peržiūrėti ir patikslinti Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis finansavimo programą, įtraukiant į ją ir kitas profilaktines vaikų dantų priežiūros bei švietimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra rengiama Nacionalinė burnos sveikatos programa, į kurią siūloma integruoti ir vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas. Rengiamoje Nacionalinėje burnos sveikatos programoje yra numatytos ir kitos profilaktinės vaikų dantų priežiūros bei švietimo priemonės. 3. Pradėti vykdyti prevencinę Odos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo pilotinę programą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios programos sukūrimas ir įdiegimas nėra tikslingas, nes ji nėra rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos ar pateikiama kaip gerosios praktikos pavyzdys. Tikslingiau yra šviesti gyventojus dėl odos vėžio. Šiuo metu tai ir yra atliekama. 4. Parengti ir pradėti finansuoti Savižudybių prevencinę programą. PSDF biudžeto lėšomis pradėti finansuoti Savižudybių prevencinę programą nėra tikslinga, nes savižudybių prevencijai yra skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. 5. Peržiūrėti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų PSDF biudžeto lėšomis, išlaidų apmokėjimo sistemą ir apsvarstyti galimybę padidinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Galimybė didinti šių paslaugų įkainius tiesiogiai priklauso nuo PSDF biudžeto galimybių.
Kasmet tam tikrų paslaugų bazinės kainos yra peržiūrimos ir prireikus koreguojamos. 2016 m. PSDF biudžeto projekte yra numatytos lėšos tam tikrų paslaugų bazinių kainų koregavimui. Visgi visų PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų peržiūrėjimas ir koregavimas pareikalautų nemažos papildomų lėšų sumos. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis ir siekiant nors vienu balu padidinti šiuo metu galiojančius minėtų paslaugų įkainius, papildomai vien šioms paslaugoms reikėtų skirti virš 8 mln. eurų. 6. Skirti daugiau lėšų psichologų ir psichoterapeutų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimui. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-475
„Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d.
įsakymo Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo psichologui nustatytas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius yra sumažinamas nuo 40 tūkst. iki 20 tūkst. Tuo siekiama užtikrinti minėtų specialistų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tam tikslui asmens sveikatos priežiūros įstaigose papildomai reikės įsteigti 45,5 psichologų etato. Šiems etatams išlaikyti didės vieno gyventojo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų metinė bazinė kaina (balais). Tam reikiamos lėšos suplanuotos 2016 m. PSDF biudžeto projekte. 7. Ieškoti galimybių padidinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę. 2016 m.
2016 m. PSDF biudžeto projekte lėšos suplanuotos atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sumažinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė būtų atkurta iki 1 euro. 8. Skirti lėšas
d. neteikia stacionarinių chirurgijos paslaugų, priėmimo-skubiosios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje teikimui užtikrinti. 2016 m. PSDF biudžeto projekte tam yra numatytos lėšos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 15, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruos ne du, o vienas administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Teikiamo patobulinto Įstatymo projekto pajamų dalyje siūloma vietoje dviejų PSDF biudžeto pajamų straipsnių „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ ir „Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ tvirtinti vieną straipsnį
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-10-19 Nr. XIIP-3661 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-07 Nr. XIIP-3661(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-09 Nr. XIIP-3661(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 101
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kainų ir klasifikacijų departamento direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Gintaras Kacevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Informacinių technologijų departamento direktorius Aurimas Baliukevičius, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Ekonomikos departamento direktoriaus funkcijas Vitalija Dagilytė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jolanta Iždonienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Vidmantas Eigelis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Jolanta Indriulienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-10-12 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos 2016 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3661, tačiau atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės 2015 m. rugsėjo
sveikatos draudimo fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys V. Gailius, Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas
sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Iždonienė, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, Molėtų rajono savivaldybės meras S. Žvinys, VŠĮ Molėtų Ligoninės direktorius V. Grigas, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Dagilytė , V. Zaksas, N. Bernotienė, Ž. Abelienė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas V. Sudaris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos
taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Molėtų rajono savivaldybės meras,
2015-10-22 (analogiškas pasiūlymas perduotas komitetui Seimo nario Petras Čimbaro, 2015-10-29 Įgyvendinus Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654, nuo 2010 m. VšĮ Molėtų ligoninėje nebeteikiamos stacionarinės chirurgijos paslaugos. Nuo 2010 m., išskyrus 2012 m., buvo skiriamos tikslinės lėšos po 200 000 Lt. priėmimo - skubios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje teikimui užtikrinti po įstaigos darbo valandų, nedarbo ir šventinėmis dienomis. Didžiausia šių lėšų dalis buvo skirta chirurgų-traumatologų, dirbančių priėmimo-skubios pagalbos skyriuje po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, darbo užmokesčiui. Budintys chirurgai-traumatologai priėmimo - skubios pagalbos skyriuje suteikia pagalbą nesudėtingos chirurginės patologijos atvejais. Šių paslaugų būtinumu abejoti netenka, nes pacientams per metus budintys chirurgai - traumatologai vidutiniškai suteikia apie 1390 skubios pagalbos paslaugų. Kadangi Molėtai yra rekreacinė teritorija, paslaugų gavėjų skaičius ženkliai išauga vasaros laikotarpiu ir didelę dali pacientų sudaro asmenys atvykę iš kitų rajonų. 2015 m. sausio
ligoninių vadovai ir savivaldybės atstovai buvo informuoti kad nuo 2016 m. ši paslauga nebus finansuojama. Manome, kad toks sprendimas yra skubotas, neįvertintas ekonomine, socialine, paslaugų prieinamumo prasme. Nutraukus tikslinį finansavimą chirurgų-traumatologų paslaugų teikimui po įstaigos darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis priėmimo-skubios pagalbos skyriuje neabejotinai pablogins šių paslaugų prieinamumą. Sprendimai keliantis abejones dėl jų įgyvendinimo tikslingumo ir naudingumo, žmonėms bus nesuprantami ir padidins socialines įtampas.
Tuo pačiu šio sprendimo ekonominė nauda abejotina, kadangi visus pacientus, kuriems reikalinga nesudėtinga chirurginė-traumatologinė pagalba ir kurie tą pagalbą gaudavo VšĮ Molėtų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje po darbo valandų, švenčių dienomis ir savaitgaliais, teks pervežti į artimiausias regionines ar respublikines ligonines. Pagal šiuo metu galiojančius greitosios medicinos pagalbos įkainius ir atstumą iki artimiausios regioninės ligoninės toks vieno paciento pervežimas kainuotu apie 100 eur., o iki artimiausios respublikinės ligoninės dar daugiau. Tai ženkliai padidins greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo apimtis ir išlaidas, ir susidarys grėsmės, kad greitoji medicinos pagalba negalės tinkamai atlikti jai priskirtų tiesioginių funkcijų ir to pasekoje nukentės pacientas, nes nebus jam suteikta savalaikė pagalba. Sprendimas siaurinantis rajoninių ligoninių teikiamų paslaugų spektrą iš esmės pablogins restruktūrizuotų ligoninių įvaizdį. Formuojama vieša nuomonė, kad jų teikiamos paslaugos nekokybiškos, kad dirba nekvalifikuoti specialistai, kad jų trūksta, nėra reikiamos medicininės įrangos, kad tokių ligoninių išlaikymas yra nuostolingas ir kad jos neturi perspektyvų. Manome, kad toks požiūris yra klaidingas ir žmonėms kelia didelį nerimą ir nesaugumo jausmą. Taip pat toks Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas tik patvirtina nuogąstavimus, kad tendencingai yra siekiama, kad rajoninės ligoninės taptų slaugos ligoninėmis arba regioninių ligoninių filialais.
Vertinant tai, kad nesudėtingų chirurginių - traumatologinių paslaugų teikimas visą parą ir išeiginėmis dienomis yra labai reikšmingas daugumai rajono gyventojų, kad šių paslaugų teikimas visiškai pasiteisino tiek finansiniu, tiek medicininiu požiūriu, atsižvelgus į rajono specifiką ir rašte išdėstytus motyvus, prašome padėti užtikrinti šių paslaugų teikimo galimybę bei tikslinį finansavimą ir bent iš dalies artinti, o ne sistemingai tolinti medicininių paslaugų teikimą kaimiškų savivaldybių gyventojams. Pritarti
2Lietuvos rajonų ligoninių asociacija,
2015-10-19 (analogiškas pasiūlymas perduotas komitetui Seimo nario Vitalijaus Gailiaus, 2015-10-22) ASPĮ, kuriose
stacionarai, po įstaigos darbo valandų, nedarbo ir šventinėmis dienomis priėmimo — skubios pagalbos skyriuose dirba gydytojai chirurgai - traumatologai, vidaus ligų, vaikų ligų gydytojai. Kartu funkcionuoja rentgeno diagnostika, laboratorija. Si komanda priėmimo - skubios pagalbos skyriuose po pirminių sveikatos priežiūros įstaigų darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis teikia visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Budintys chirurgai - traumatologai priėmimo skubios pagalbos skyriuose suteikia pagalbą nesudėtingos chirurginės patologijos atvejais. Tuo tikslu visose ASPĮ priėmimo - skubios pagalbos skyriuose įrengti apžiūros kabinetai, operacinės, įdiegta reikiama medicininė aparatūra. Dirba kvalifikuotas personalas. Nuo 2010 metų Sveikatos apsaugos ministerija kas metais tęsė priėmimo — skubios pagalbos skyriuose budinčių chirurgų — traumatologų finansavimo programą. Skiriamų lėšų kiekis buvo sistemingai didinamas nuo 150 tūkst. Lt. 2010 metais iki
13 d.
priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose. Susitikime dalyvavo sveikatos apsaugos ministre Rimanto Šalaševičiūtė, ministrės patarėja Janina Kumpienė, Lietuvos rajonų ligonių asociacijos atstovai: valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris, valdybos nariai Alma Grikšienė ir Valdas Guobys, asociacijos nariai Vaidotas Grigas ir Jūratė Milaknienė, savivaldybių atstovai: Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, Molėtų mero pavaduotojas Mindaugas Kildišius, Zarasų rajono administracijos direktorius Raimundas Keršys. Susitikime asociacijos nariai ir savivaldos atstovai vieningai kėlė klausimą dėl būtinybės skirti tikslinį - pastovų finansavimą po 73 tūkst. Eur priėmimo-skubios pagalbos skyriuose budintiems chirurgams su komanda išlaikyti. Buvo pateikti skaičiavimai, kad ligonio pervežimo išlaidos į kitą gydymo įstaigą ir apmokėjimas už chirurgo paslaugas bus didesnis, nei chirurgų išlaikymui skiriamos lėšos. Buvo išreikšti nuogąstavimai dėl galimos įtampos gyventojų tarpe sutrikdžius gana efektyviai veikiančią sistemą, ypač šiuo priešrinkiminiu periodu. Deja, gerb. ministrė buvo kategoriška ir nepalaikė šios pozicijos motyvuodama, kad „taip elgtis neleidžia įstatymai", nors susitikimo pabaigoje pasiūlė finansavimo modulį su daliniu finansavimu, prisidedant savivaldybėms ar pačioms gydymo įstaigoms. Deja, nei savivaldybes, nei gydymo įstaigos nedisponuoja laisvais finansiniais srautais. Suprasdami galimas neigiamas pasekmes, ypač socialiai jautriuose gyventojų sluoksniuose, apie tai informuojame Jus, kaip gerb. Lietuvos Respublikos Seimo narį ir prašome padėti išspręsti šią susidariusią situaciją. Pritarti 3.
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau – projektai) formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdami išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija. Nors, Lietuvos banko vertinimu, 2016 metų projektuose formuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos, manome, kad derėtų tvirtai laikytis besirengiant prisidėti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos konvergencijos 2014 metų programoje buvo planuota nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balanso perviršį pasiekti 2016 metais. Deja, projektuose šie valdžios sektoriaus balansai 2016 metais numatyti gerokai prastesni. Anksčiau deklaruotų tikslų atidėjimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos dalyviams ir šalies ekonomikos vertinimui. Manome, kad vidutinio laikotarpio struktūrinio deficito tikslas galėtų būti ambicingesnis, nei kartu su projektu teikiamame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekte, kuriame siūloma 2016–2018 metų laikotarpiui nustatyti ne didesnį kaip 1 proc. BVP (to meto kainomis) struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą vidutinio laikotarpio tikslą.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu, mūsų vertinimu, Lietuvos ekonomikos aktyvumas yra žemiau, bet arti potencialiojo jo lygio, manome, kad 1 proc. BVP struktūrinio valdžios sektoriaus deficito tikslas atitinka projekte įtvirtintą siekį vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas Lietuvai būtų naudingas siekiant didesnio kainų stabilumo ir tolygesnės ekonomikos plėtros: kai verslo ciklas pereina į pakilimo fazę, siekiant išlaikyti fiskalinės politikos anticikliškumą, vidutiniu laikotarpiu reiktų orientuotis bent jau į struktūriškai subalansuotą, o ne deficitinį biudžetą. Kadangi Lietuvos fiskalinė politika praeityje buvo linkusi į procikliškumą, ambicingesnis vidutinio laikotarpio tikslas vidutiniu laikotarpiu būtų reikšmingas žingsnis siekiant apriboti panašias tendencijas ateityje. Ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas taip pat geriau atitiktų Europos Komisijos teikiamas rekomendacijas. Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms vidutinio laikotarpio tikslą nusistatyti atsižvelgiant į tris dalykus: valdžios sektoriaus balansą, kuris užtikrintų ne didesnę nei 60 proc. BVP valdžios sektoriaus skolą; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant sumažinti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį iki 60 proc. Atsižvelgdami į Europos Komisijos 2015 metų visuomenės senėjimo ataskaitoje pateikiamas prognozes, rodančias, kad senatvės pensijoms mokėti skirta BVP dalis Lietuvoje 2013–2040 metais padidės maždaug 2 procentiniais punktais, manome, jog šiandieninėje situacijoje renkantis vidutinio laikotarpio tikslą Lietuvai svarbu papildomai taupyti, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas.
Manome, kad struktūrinio valdžios sektoriaus deficito planavimas ties didžiausia leistina riba (numatoma, kad 2016 m. struktūrinis balansas sudarys –1,1 % BVP, taigi, atmetus pensijų reformos sąnaudas, bus šiek tiek mažesnis už –1 % BVP) yra rizikingas. Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais gali būti ir šiek tiek didesnis, nei tikimasi dėl galimai mažesnių, nei planuojama, pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Didesnis nominalusis valdžios sektoriaus deficitas ceteris paribus lemtų ir didesnį nei 1 proc. BVP struktūrinį deficitą. Antra, artimiausiais metais Lietuvos makroekonominė raida gali būti mažiau palanki, nei numatoma LR finansų ministerijos paskelbtose makroekonominių rodiklių prognozėse, dėl galimai blogesnės, nei šiuo metu tikimasi, pagrindinių prekybos partnerių ūkinės raidos, kurią veikia mažiau, nei tikėtasi, auganti besivystančių šalių ir viso pasaulio ekonomika. Tai gali lemti didesnį valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš GPM ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Jau trejus metus iš eilės Lietuvos banko rengiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje aukštas savivaldos institucijų įsiskolinimo lygis minimas kaip vienas iš iššūkių, su kuriuo netiesiogiai susiduria šalies finansų sistema. 2016 metų projektuose į šią problemą iš dalies yra atsižvelgiama.
GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, palyginti su 2015 metų biudžetu, padidinta 2,7 proc. p. ir siekia 75,5 proc. p. Taip pat šiek tiek padidinamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (neįskaitant iš Europos Sąjungos institucijų gaunamų lėšų). Be to, labiausiai įsiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota per metus sumažinti savo įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 15 proc., o metinio grynojo skolinimosi limitas šiai savivaldybei sumažintas nuo 25,0 iki 15,0 proc. prognozuojamų pajamų. Nors Vilniaus miesto biudžetui skiriama GPM dalis 2016 metais bus 2,1 proc. p. mažesnė nei prieš metus (46,0 %), tačiau dėl numatomo darbo užmokesčio fondo ir pajamų iš GPM augimo savivaldybės pajamos iš šio šaltinio padidės 22,0 mln. eurų (iki 198,1 mln. eurų). Tikėtina, kad visi anksčiau minėti sprendimai padidins savivaldos institucijų pajamas (prognozuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, jos padidės 8,8 %) ir apribos augantį skolinimąsi. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad projektuose vis dar nėra numatytos konkrečios sankcijos arba procedūros, kurios priverstų savivaldybes įgyvendinti numatytus reikalavimus arba planus. Projektuose pateikiamų priemonių įgyvendinimo rezultatai daugiausia priklauso nuo savivaldybių administracijų kompetencijos ir geranoriškumo. Toliau pateikiame šiuos vertinimus pagrindžiančias detalesnes pastabas. Pajamos iš PVM 2016 metais gali būti mažesnės, nei planuojama Projekte. Projekte numatyta 2016 metais iš PVM gauti 3,7 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2015 metais planuota suma, o jokių diskrečių PVM pajamas 2016 metais papildomai didinančių sprendimų nėra siūloma. Remiantis LR finansų ministerijos 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybės biudžeto vykdymo duomenimis, PVM pajamos buvo 59,1 mln. eurų mažesnės, negu planuota.
Atsižvelgiant į tai ir darant optimistinę prielaidą, kad 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį PVM bus surinkta tiek, kiek planuota, 2016 metais planuojamas PVM pajamų augimas yra spartesnis ir sudaro 5,9 proc. Tai šiek tiek viršija LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą PVM mokestinės bazės – nominaliųjų galutinio vartojimo išlaidų – metinį padidėjimą (atitinkamai 5,7 ir 5,1 %). Todėl manome, kad 2016 metais PVM pajamų gali būti surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Atsižvelgiant į planuojamus neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), minimalios mėnesio algos (MMA), darbo užmokesčio kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms pakeitimus, GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi. Į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2016 metais planuojama surinkti 5,4 proc. daugiau, palyginti su 2015 metų planu, konsoliduotųjų pajamų iš GPM. Toks GPM pajamų pokytis yra šiek tiek mažesnis už 2016 metais LR finansų ministerijos prognozuojamą darbo užmokesčio fondo metinį padidėjimą (6,0 %). Atsižvelgiant į tai, kad per tris 2015 m. ketvirčius GPM surinkta daugiau, nei planuota, planuojamas GPM pajamų padidėjimas 2016 metais sudaro 3,6 proc. Tačiau būtina nepamiršti, kad 2016 metais kartu su biudžeto projektu teikiami ir NPD, papildomą NPD už vaikus, individualių NPD neįgaliesiems didinantys pakeitimai, taip pat numatoma didinti MMA, darbo užmokestį kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms. Remiantis LR finansų ministerijos pateikiama informacija, galima spręsti, kad visų šių sprendimų visuma 2016 metais mažins GPM pajamas maždaug 60 mln. eurų. Atsižvelgus į šiuos netekimus, LR finansų ministerijos planuojama GPM pajamų suma per 2016 metus didėja 7,8 proc., t. y. gerokai sparčiau, nei numatomas darbo užmokesčio fondo padidėjimas.
Lietuvos banko prognozuojamas darbo užmokesčio fondo padidėjimas 2016 metais taip pat yra mažesnis ir nesiekia 6 proc. Todėl darytina išvada, kad 2016 metais GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi. Atkreipiame dėmesį, kad panašią pastabą dėl galimo lėtesnio darbo užmokesčio fondo augimo Lietuvos bankas buvo pateikęs išvadoje dėl 2015 metų biudžeto projekto. Pagal faktinius BVP duomenis, darbo užmokesčio fondas 2015 m. pirmąjį pusmetį padidėjo lėčiau, nei 2014 m. rugsėjo mėn. prognozavo LR finansų ministerija, o 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. GPM pajamų planas vykdomas daugiausia dėl didesnių GPM pajamų, apskaičiuotų nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai: palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2016 metais numatytas didesnis valdžios sektoriaus deficitas, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems ir didesnės socialinės išmokos. 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko prognozėse numatyta, kad vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal SVKI) 2016 metais sudarys 1,5 proc. Projektuose planuojami pakeitimai šiai prognozei turės tokį poveikį:
a) didesnis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais, palyginti su Lietuvos stabilumo
valdžios sektoriaus deficitas reiškia ir mažiau palankų struktūrinį balansą. Atsižvelgiant į Lietuvos banko numatomus produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius 2015–2016 metais, 2016 metais planuojamą vykdyti fiskalinę politiką galima vertinti kaip anticiklinę, nes makroekonominiu požiūriu neigiamą produkcijos atotrūkio padidėjimą švelnina didinamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas. Vis dėlto 0,2 proc.
Vis dėlto 0,2 proc. BVP didesnis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neturės reikšmingo poveikio kainų stabilumui;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2016 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Šie akcizų pakeitimai 2016 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,1 procentinio punkto, o 2017 m.– apie 0,05 procentinio punkto. Nuo 2016 m. sausio mėn. numatomas įvesti akcizas gamtinėms dujoms, skirtoms naudoti kaip šildymo kuras, nepadidintų buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainų dėl įstatymo projekte numatytų lengvatų, tačiau galėtų 0,049 Eur už kilovatvalandę padidinti šilumos energijos kainas. Toks šilumos kainų pokytis turėtų minimalų poveikį vidutinei metinei infliacijai (0,02 p. p. 2016 m.);
c) GPM pakeitimai. Nuo 2016 metų siūloma padidinti NPD, papildomą NPD ir individualius NPD neįgaliesiems, taip pat pakeisti jo skaičiavimo tvarką (padidinti NPD progresyvumo koeficientą). Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, gauta, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2016 metais padidės apie 65 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems.
Kompensacija šiems dirbantiesiems 2016 metais turėtų didėti dėl: 1) nuo 325 iki 350 Eur didinamos minimalios mėnesinės algos; 2) nuo 2016 m. sausio mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams (Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų pareigūnams), taip pat dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo įgyvendinimo bei dėl nuo 2016 m. liepos 1 d. didinamo darbo užmokesčio kultūros ir meno darbuotojams. LR finansų ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2016 metais, palyginti su 2015 metais, turėtų padidėti apie 65 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus), o šių dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie 46 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
draudžiamosios pajamos. Dėl to 2016 metais pensijoms bus išleista apie 74 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2016–2017 metais vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc., o realusis BVP – apie 0,02 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Andrius Palionis, 2015-11-09 Argumentai: 2015 m. į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukti nauji inovatyvūs vaistai sunkioms, pavyzdžiui, onkologinėms, hepatito C, žmogaus imunodeficito viruso sukeltai ligai, išsėtinės sklerozės ir kt., ligoms gydyti. Šie nauji vaistai sudaro sąlygas gerinti bei pacientams gauti tarptautine moksline literatūra pagrįstą, atitinkantį siekiamą terapinę naudą ir naujoviškumą, ligų gydymą. Didelė dalis šių vaistų yra brangūs, tad nekompensuojant jų išlaidų, pacientai savo lėšomis negalėtų jų įsigyti. Inovatyvaus gydymo prieinamumo pacientams užtikrinimas, skiriant tikslines lėšas inovatyvių vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, sudaro sąlygas prisidėti prie Lietuvos sveikatinimo rodiklių suvienodinimo su kitomis Europos valstybėmis. Siekiant ir toliau gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą ir sudaryti palankias sąlygas naujų vaistų kainodarai, siūloma 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte didinti lėšų sumą inovaciniams vaistams: vietoj numatytų 6500 tūkst. Eur, sudarančių 50 proc. lėšų, grąžintinų pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, skirti 13000 tūkst. Eur, t. y. 100 proc. lėšų, grąžintinų pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sumos. Pasiūlymas: Pakeisti 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priedo dalies „IŠLAIDOS“ 02 skiltį ją išdėstant taip:02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, iš
Seimo narė Dangutė Mikutienė, 2015-11-17 Argumentai: Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartimis šalys (VLK ir vaisto gamintojas) sutaria gerinti gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir užtikrinti PSDF biudžeto stabilumą, nustatant numatomą gydymo efektyvumo ar finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus sutartus sutarties šalių įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ar finansinius rezultatus. Grąžintinos į PSDF biudžetą lėšos – tai lėšos, kurias esant tam tikroms sąlygoms, vaistinio preparato gamintojas įsipareigoja grąžinti į PSDF biudžetą. Numatoma, kad 2016 m. lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarys 13 000 tūkst. Eur, t. y. 1415 tūkst. Eur (arba 12,2 proc.) daugiau, nei numatyta patvirtintame
vaistams numatyta 268 mln. Eurų, tačiau inovatyviems vaistams iš šios sumos tenka tik 2,4 procento, t.y. naujiems vaistams siūloma skirti neproporcingai mažai lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviai Europoje išsiskiria kaip vieni iš daugiausiai vartojančių senų vaistų, todėl siekiant gerinti naujų ir efektyvių vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams, siūlome 6 500 tūkst. Eurų padidinti lėšas, skirtas inovacinių vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, iš viso skiriant 13 000 tūkst. Eurų. Siūlomas lėšų šaltinis – įstatymo projekto pajamų straipsnio 07 eilutėje numatytos lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis. Pasiūlymas: pakeisti 2016 m.
Pasiūlymas: pakeisti 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto išlaidų straipsnio 02 eilutę ir ją išdėstyti taip:02 Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms,
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo audito komitetas, 2015-11-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2016 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3661, tačiau atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. FA-P-10-8-29 pateiktus pastebėjimus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Pritarti iš dalies
patobulinti
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies
patobulinti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: iš esmės pritarti „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3661“ įstatymo projektui ir siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 7.2.1.
Siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse numatyto tikslo, taip pat siekiant įvykdyti valstybės įsipareigojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, padidinti valstybės biudžeto asignavimus 2015 metų PSDF biudžetui 110 390 tūkst. Eurų ( iš viso skirti 125 678 tūkst. EUR). Argumentai:
programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse numatytas tikslas, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos 2016 m. sudarytų 4,2 procento bendrojo vidaus produkto. Vien tik augančių PSDF biudžeto pajamų, gaunamų iš gyventojų ir jų draudėjų sumokamų įmokų, nepakanka minėtam tikslui pasiekti, todėl atitinkamai turėtų būti didinamos PSDF biudžetui skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Remiantis Finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtomis ekonominių rodiklių protekcijomis, prognozuojama, kad 2015 m. BVP (to meto kainomis) sudarys apie 38,7 mlrd. EUR, todėl siekiant įgyvendinti minėtą siekiamybę, 2016 m. biudžeto pajamos su lėšų likučiais iš viso turėtų sudaryti apie 1,6 mlrd. EUR. 2. Metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (255,7 EUR) yra 3,2 karto mažesnė už dirbančio asmens metinę PSD įmoką (807 EUR) ir 1,5 karto mažesnė už metinę savarankiškai PSD įmokas mokančiojo asmens įmoką (378 EUR). Pabrėžtina, kad nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra PSDF biudžetui kainuoja brangiausiai. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos dvigubai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą. 3. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies
valstybės funkcijoms atlikti skiriami valstybės biudžeto asignavimai.
Lėšų poreikis šioms funkcijoms vykdyti yra 125 678 tūkst. Eurų, tačiau 2016 metų PSDF biudžetui numatoma skirti tik 15 288 tūkst. Eurų. 4. Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, pažymėjo, kad ši nuostata yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Numatoma, kad 2016 metais vien paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti teikimo išlaidos sudarys 46 331 tūkst. Eurų. 5. Tokia situacija, kai valstybė nevykdo savo įsipareigojimų, tęsiasi jau eilę metų. Valstybės kontrolė Valstybinio audito
fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pažymėjo, kad valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui skiriami valstybės pavestoms funkcijoms atlikti, tačiau 2014 metais, kaip ir kiekvienais metais, skirtų lėšų PSD fondui nepakako, dėl to išlaidos, susijusios su valstybės pavestų funkcijų vykdymu, buvo apmokėtos iš kitų PSDF biudžeto pajamų – daugiausia iš apdraustųjų sumokėtų PSD įmokų. Valstybės kontrolė, taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pažymėjęs, kad už sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems (neapsidraudusiems) asmenims, iš šio draudimo lėšų negali būti mokama. 7.2.2. Siekiant Lietuvos gyventojams užtikrinti geresnį moderniausių ir pažangiausių vaistų prieinamumą, 6500 tūkst.
EUR padidinti lėšas, numatytas inovaciniams vaistams, iš viso skiriant 13000 tūkst. EUR. 7.3. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai:
medžiagomis finansavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713 (su vėlesniais pakeitimais), įtraukiant į ją ir kitas profilaktines priemones vaikų dantų priežiūrai bei švietimui, ir atitinkamai patikslinant programos pavadinimą ir tvarkos aprašą. 7.3.2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 1998-2010 metų laikotarpiu sergamumas piktybine odos melanoma išaugo 53,2 procento ir 2010 metais 100 000 gyventojų teko 9,5 melanomos atvejo, patvirtinti naują prevencinę onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programą, skirta odos vėžio ankstyvajai diagnostikai, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir nuo 2016 metų pradėti Vykdyti prevencinę odos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo pilotinę programą. 7.3.3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nors ir mažėja savižudybių skaičius, bet išlieka didžiausias Europoje (Valstybinės psichikos centro sveikatos duomenimis 2014 m. nusižudė 930 žmonių, iš jų 769 vyrai, 161 moteris), parengti ir pradėti finansuoti savižudybių prevencinę programą. 7.3.4. Peržiūrėti apmokėjimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas PSDF biudžeto lėšomis, sistemą ir apsvarstyti galimybę padidinti įkainius už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 7.3.5. Siekiant, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamesnės gyventojams, o ypač vaikams, padidinti lėšas, skirtas psichologų ir psichoterapeutų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui. 7.3.6. Ieškoti galimybių padidinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę. 7.3.7.
lėšas 2016 metams asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nuo 2010 m. balandžio 1 d. neteikia stacionarinių chirurgijos paslaugų, priėmimo - skubios pagalbos ir specializuotų ambulatorinių chirurgijos paslaugų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje teikimui užtikrinti. 8. Balsavimo rezultatai: 8 – „už“; 0 – „prieš“; 0
Dangutė Mikutienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė, Ministro pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos
ministerijos atstovai J. Kumpienė, J. Iždonienė, N. Stasiulienė, L. Vaičiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, V. Dagilytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-07 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos
taisyklėms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė