projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas 2016 metams (toliau – Fondo biudžeto projektas), parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad Fondo biudžeto projektas sudaromas biudžetiniams metams. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – patvirtinti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – Fondo biudžetas) 2016 metų rodiklius. Įstatymo ir Fondo biudžeto projektus, vadovaudamasi Finansų ministerijos paskelbtu šalies ekonominės raidos scenarijumi 2016–2018 metams, parengė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Fondo
valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (direktorius Mindaugas Sinkevičius, tel. 2724864, el. p. mindaugas.sinkevič[email protected]). Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė Asta Aranauskienė, tel. 2668100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas Vaidotas Kalinauskas, tel. 2664215, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Rima Sereikienė, tel. 2668135, el. p. [email protected]. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Fondo biudžetas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 9 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. XII-1392. Ateinantiems metams Fondo biudžeto rodikliai bus tvirtinami šiuo Įstatymo projektu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Bus patvirtinti Fondo biudžeto 2016 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 36 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte. Priėmus Įstatymo projektą bus patvirtinti Fondo biudžeto 2016 metų rodikliai, pagal kuriuos bus vykdomas Fondo biudžetas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų Įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų, reikalingų valstybinio socialinio draudimo išmokoms, trūkumas dengiamas skolintomis lėšomis arba prireikus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu iš kitų šaltinių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „biudžetas“,
„socialinis draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-10-19 Nr. XIIP-3660 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybės piniginių išteklių“ reikėtų nurodyti konkrečius išteklių šaltinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 5 straipsnį, 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. 2. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvienais metais turi būti tvirtinama Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams ir jos gairės kitiems dvejiems metams. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį, kadangi jame nustatoma tik Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams, bet nenustatomos gairės kitiems dvejiems metams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO 2016 METŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-11-25 Nr. XIIP-3660(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 85
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento l.e.p. direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Sinkevičius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-10-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybės piniginių išteklių“ reikėtų nurodyti konkrečius išteklių šaltinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 5 straipsnį, 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo
socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvienais metais turi būti tvirtinama Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams ir jos gairės kitiems dvejiems metams. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį, kadangi jame nustatoma tik Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams, bet nenustatomos gairės kitiems dvejiems metams. Apsispręsti pagrindiniame komitete 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XIIP-3660). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė.
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių“ reikėtų nurodyti konkrečius išteklių šaltinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 5 straipsnį, 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Pritarti. Straipsnio 1 dalį išdėstyt taip:
„1. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo)
pensijų kompensavimui išmokėti 2016 metais skirti 105 000 000 eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių.“ 2.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo
socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvienais metais turi būti tvirtinama Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams ir jos gairės kitiems dvejiems metams. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį, kadangi jame nustatoma tik Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams, bet nenustatomos gairės kitiems dvejiems metams. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, 2015-10-30 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) siunčia pastabas Sodros rodiklių įstatymo projektui. Siūloma patikslinti 3 str. 8 dalies formuluotę, kuri turėtų būti tokia: „8. Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius) valstybiniam pensijų, ligos, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą.“ Išbraukus išimtis, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai įgytų teisę į tokią pačią ligos pašalpą, į kurią turi teisę visi dirbantys pagal darbo sutartis.
Dėl šio pakeitimo minimi asmenys mokėtų ne 26,3 proc. VSD įmokas, bet 2,2 proc. didesnes įmokas Sodrai ir dėl to gautų didesnes garantijas. Dabartiniu metu VSDF biudžeto 2016m. rodiklių patvirtinimo įstatymas nenumato jokios galimybės šiems asmenims gauti tokias pačias ligos pašalpos draudimo garantijas, kokias gauna asmenys dirbantys pagal darbo sutartis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, suteikiantys socialines garantijas, neturėtų diskriminuotų savo šalies gyventojų tik dėl to, kad jie yra verslūs. Kadangi, Savanoriškas draudimas numatytas pagal 1997 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1191 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=393315 duoda ženkliai mažesnes garantijas nei draudimas numatytas 3 str. 8d. siūlome sudaryti galimybę asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą draustis savanoriškai valstybiniam pensijų, ligos, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, taikant draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą. Alternatyva šiam siūlymui būtų tikslinti 1997 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.
draudimas duotų tokias pačias garantijas (pašalpos dydis ir mokėjimo trukmė), kaip ligos pašalpos draudimas, kurį gauna asmenys dirbantys pagal darbo sutartis. Todėl dabartinės diskriminuojančios situacijos sprendimas būtų tik VSDF biudžeto 2016 m. rodiklių įstatymo keitimas. Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys Jurgis Razma 2015-10-20 Argumentai: Dar praėjusiais metais priimant pensijų kompensavimo įstatymą siūlėme, kad visą kompensacijos sumą reikia išmokėti iš karto, dabar esant palankioms skolinimosi sąlygomis pasiskolinus tarptautinėse rinkose. Pažymėtina, kad visą kompensacijoms per kelis metus numatytą išmokėti sumą EK jau iš karto įskaitė į mūsų viešųjų finansų deficitą. Jeigu būtų priimta mano siūloma pataisa reiktų atitinkamai pakoreguoti ir kompensacijų įstatymą. Pasiūlymas: 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: 1. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimui išmokėti 2016 metais skirti 105 000 000 eurų 185 000 000 iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių Nepritarti. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Nežiūrint į tai, kad visa pensijų kompensavimo suma įskaityta į valdžios sektoriaus balanso rodiklį, tačiau išlaidų augimo ribojimo taisyklė išlieka: 2016 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimas negali būti didesnis kaip 4,1 proc., todėl pritarus pasiūlymui pensijų kompensacijų sumas išmokėti 2016 m., turėtų būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 1; susilaikė - 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja - D. Šimienė; kviestieji asmenys: D. Ališauskienė – Seimo narės L. Graužinienės padėjėja-sekretorė, A. Aranauskienė
departamento direktorė, L. Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Čibirienė – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo Tarybos valdybos narė, N. Dilbienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja, R. Domarkienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, V. A. Juodka – Kauno pensininkų sąjūdžio Tarybos narys, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Kibilda – Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento patarėjas, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, R. Kuodis – Lietuvos banko ekonomistas, E. Merkinienė – Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Misevičius – Vyriausybės kanceliarijos Ministro pirmininko patarėjas, D. Navickienė – Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, L. Pabedinskienė – Seimo nario M. Zasčiurinsko padėjėja-sekretorė, L.
Stragauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja, V. Trečiokas – Seimo Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, E. Žilevičius – Finansų viceministras, M. Žilionis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių“ reikėtų nurodyti konkrečius išteklių šaltinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 5 straipsnį, 2016 metais senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 4 str. pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,4 straipsnis. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių 1.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimui išmokėti 2016 metais skirti 105 000 000 eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių.“ 2.Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 priedo 1.6 ir 2 priedo 1.1.1.6. punktų pavadinimus, juose išbraukiant žodžius ,,ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių“. Suredaguoto įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio ,,eurai“ įrašytas žodis ,,eurus“, 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,mokamų palūkanų dengimui“ įrašyti žodžiai ,,mokamoms palūkanoms dengti“; 6 straipsnio pavadinime išbraukti žodžiai ,,Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kiekvienais metais turi būti tvirtinama Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams ir jos gairės kitiems dvejiems metams. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį, kadangi jame nustatoma tik Fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis ateinantiems kalendoriniams metams, bet nenustatomos gairės kitiems dvejiems metams. Pritarti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto struktūrinio postūmio užduotis Atsižvelgiant į numatomą 2015 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultato rodiklį, Siekiant, kad 2017-2018 metais Fondo biudžeto atitinkamų metų rezultatas būtų perteklinis, 2016 metams nustatyti Valstybinio socialinio draudimo Ffondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio pagerinimą 0,2 procentinio punkto BVP bendrojo vidaus produkto. Valstybinio socialinio draudimo Ffondo biudžeto struktūrinio rezultato rodiklio pagerėjimas yra vertinamas pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12), nuostatas.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2015-10-20 Lietuvos laisvosios rinkos institutas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. 15-105553(2) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. 15-10627(3) teikia pastabas bei pasiūlymus. <<...Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas yra nesubalansuotas Pateiktame įstatymo projekte 2016 m. planuojamas 95,9 mln. eurų deficitas, nors 2014 m. buvo teigiama, jog 2016 m. realu turėti subalansuotą Fondo biudžetą.
Net ir planuojant deficitinį biudžetą bus didinama senatvės pensija (kas nuo 2016 m. nuo liepos 1 d. pareikalaus papildomų 75 mln. eurų). Planuojant 2015 m. Fondo biudžetą buvo numatyta, kad išlaidos viršys pajamas 155 mln. eurų. 2015 m. trijų ketvirčių Valstybinio socialinio draudimo biudžeto deficitas buvo 200,4 mln. eurų. Nesubalansuojant Fondo biudžeto auga skola: 2015 m. rugpjūčio mėn. skola siekė 3 mlrd. 686 mln. eurų (8,7 proc. daugiau lyginant su atitinkamu 2014 m. mėn.). Augant senyvo amžiaus gyventojų santykiui su dirbančio amžiaus gyventojais, Fondo biudžetą subalansuoti bus dar sunkiau ir valstybinio socialinio draudimo sistema nebus pajėgi užtikrinti socialinę apsaugą. Lietuvoje taip pat nėra erdvės didinti darbo mokesčius – jie ir taip vieni didžiausių ES šalyse. Pripažįstant valstybinio socialinio draudimo sistemos nepajėgumą užtikrinti socialinę apsaugą, būtina leisti žmonėms patiems susikurti kitus, papildomus šaltinius. Tai gali būti ir savarankiškas kaupimas ir nuosavos investicijos į nekilnojamąjį turtą, ar kiti būdai. Šiuo metu žmonių finansinės galimybės pasirūpinti papildomais šaltiniais yra menkos, nes reikšmingą jų atlyginimo dalį sudaro socialinio draudimo įmokos. Tad perėjimas prie savarankiškesnio apsirūpinimo socialine apsauga yra neatsiejamas nuo socialinio draudimo įmokų mažinimo. Auga veiklos sąnaudos vienai mokamai pensijai Planuojama, kad 2016 m. mokamų pensijų sumažės 9125 (lyginant su laukiamais 2015 m. rezultatais arba 19621 lyginant su 2014 m. faktu).
Tačiau Fondo veiklos sąnaudos (atmetus kitas Fondo veiklos sąnaudas (palūkanų sąnaudas; sąnaudas, atsiradusias dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos; kitas sąnaudas) vienai mokamai pensijai lyginant su 2014 m. padidės 15,54 eurų (nuo 56,47 eurų 2014 m. iki 72,01 eurų
užmokesčio sąnaudos ir mokamų pensijų santykis – nuo 30,28 eurų 2014 m. iki 33,13 eurų. 2016 m. Tai, kad Fondo veiklos ir darbo užmokesčio sąnaudos didėja, mažėjant mokamų pensijų skaičiui, rodo, kad Fondas valdomas neefektyviai. Išvados ir pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, raginame Jus biudžetų svarstymo metu:
biudžeto išlaidų augimą. Bendras biudžeto lėšas perskirstyti taip, kad biudžeto išlaidos nedidėtų. Reikėtų ne didinti, o perskirstyti lėšas taip, kad bendros išlaidos nedidėtų pajamoms neaugant. 2. Mažinti biudžeto deficitą ir laikytis ankstesniais metais patvirtintų įsipareigojimų mažinti valstybės išlaidas ir subalansuoti biudžetą. 3. Nedidinti minimalios mėnesinės algos. 4. Nepritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kurie sumažintų neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo sandorių nuo
išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą, siekiant nemokėti pajamų mokesčio. 5. Nepritarti Akcizų įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma didinti akcizus alkoholiniams gėrimams. 6. Planuojant būsimų laikotarpių Fondo biudžetus, optimizuoti veiklą, numatant laipsnišką veiklos sąnaudų vienai mokamai pensijai mažinimą.>> Pritarti iš dalies.
Pritarti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (toliau – VSDFV) veiklos optimizavimui, tačiau nesiejant su siūlomu rodikliu, kurio skaičiavime įvertintos ne visos VSDFV administruojamos išmokos, o tik jų dalis, t.y. mokamos pensijos, taip pat neįvertinta kita Fondui pavesta veikla (išmokų iš valstybės biudžeto mokėjimas ir kt.). 2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė, 2015-10-3038 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) siunčia pastabas Sodros rodiklių įstatymo projektui. Siūloma patikslinti 3 str. 8 dalies formuluotę, kuri turėtų būti tokia: „8. Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius) valstybiniam pensijų, ligos, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą.“ Išbraukus išimtis, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai įgytų teisę į tokią pačią ligos pašalpą, į kurią turi teisę visi dirbantys pagal darbo sutartis. Dėl šio pakeitimo minimi asmenys mokėtų ne 26,3 proc. VSD įmokas, bet 2,2 proc. didesnes įmokas Sodrai ir dėl to gautų didesnes garantijas. Dabartiniu metu VSDF biudžeto 2016m. rodiklių patvirtinimo įstatymas nenumato jokios galimybės šiems asmenims gauti tokias pačias ligos pašalpos draudimo garantijas, kokias gauna asmenys dirbantys pagal darbo sutartis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, suteikiantys socialines garantijas, neturėtų diskriminuotų savo šalies gyventojų tik dėl to, kad jie yra verslūs. Kadangi, Savanoriškas draudimas numatytas pagal 1997 m. spalio 28 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1191 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=393315 duoda ženkliai mažesnes garantijas nei draudimas numatytas 3 str. 8d. siūlome sudaryti galimybę asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą draustis savanoriškai valstybiniam pensijų, ligos, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, taikant draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą. Alternatyva šiam siūlymui būtų tikslinti 1997 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1191 nuostatas taip, kad savanoriškas ligos pašalpos draudimas duotų tokias pačias garantijas (pašalpos dydis ir mokėjimo trukmė), kaip ligos pašalpos draudimas, kurį gauna asmenys dirbantys pagal darbo sutartis. Todėl dabartinės diskriminuojančios situacijos sprendimas būtų tik VSDF biudžeto 2016 m. rodiklių įstatymo keitimas. Atsižvelgti. Siekiant įgyvendinti pasiūlymą drausti individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius ne tik pensijų draudimu, bet ir ligos pašalpoms gauti būtina pakeisti Valstybinio socialinio draudimo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai (Seimui yra pateikti svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235 ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3236, kuriuose siūloma minėtus asmenis drausti taip pat ir ligos socialiniu draudimu). 3. Daiva Čibirienė, 2015-10-28 el.p. [email protected]38 Siūlau patikslinti 3 str. 8 dalies formuluotę, kuri turėtų būti tokia: „8.
Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius) valstybiniam pensijų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo jmokų 28,5 procento dydžio tarifą." Išbraukus išimtis, nurodyti asmenys įgytų teisę į tokią pačią ligos pašalpą, kurią turi teisę visi dirbantys pagal darbo sutartis. Dėl šio pakeitimo išbraukti asmenys mokėtų ne 26,3 proc. VSD įmokas, bet 2,2 proc. didesnes įmokas Sodrai ir dėl to gautų didesnes garantijas. Dabartiniu metu VSDF biudžeto 2016m. rodiklių patvirtinimo įstatymas nenumato jokios galimybės šiems asmenims gauti tokias pačias ligos pašalpos draudimo garantijas, kokias gauna asmenys dirbantys pagal darbo sutartis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, suteikiantys socialines garantijas, neturėtų diskriminuotų savo šalies gyventojų tik dėl to, kad jie yra verslūs. Savanoriškas draudimas numatytas pagal 1997m. spalio 28d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą nr. 1191 duoda ženkliai mažesnes garantijas nei draudimas numatytas 3 str. 8d. Atsižvelgti. Pasiūlymu siekiama to paties tikslo, kaip ir pasiūlymu, pateiktu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos dėl 3 straipsnio 8 dalies (žr. argumentus prie SVV tarybos pasiūlymo). 4. Kauno pensininkų sąjūdžio tarybos pirmininkas Juozapas Žėkas, 2015-10-19 Nr. 15.10.2 (2015-10-26 Nr. g-2015-9260) Prašymas LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei:
Dėl senatvės pensininkų pensijų padidinimo: Kauno pensininkų sąjūdis Jums, gerb. Lietuvos respublikos Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene, reiškia pritarimą ir paramą nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinti 6 % senatvės pensijas, kad senatvės pensininkai galėtų bent kiek pagerinti savo gyvenimo lygį.
Senatvės pensininkai per savo darbo laikotarpį sukūrė didelę dalį Lietuvos Respublikos turto, tik gaila, kad jis buvo nemokšiškai, neekonomiškai naudojamas ir iššvaistomas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad SODRA surinktas senatvės pensininkų draudimines pajamas naudojo netikslingai, neekonomiškai ir ne pagal paskirtį;
Konstitucinio Teismo patvirtintos, kad jos yra senatvės pensininkų nuosavybė,
BVP augimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.
Vasiliauskas, 2015-11-09 * Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau – projektai) formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdami išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija[1]. Nors, Lietuvos banko vertinimu, 2016 metų projektuose formuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos, manome, kad derėtų tvirtai laikytis besirengiant prisidėti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos konvergencijos 2014 metų programoje buvo planuota nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balanso perviršį pasiekti 2016 metais. Deja, projektuose šie valdžios sektoriaus balansai 2016 metais numatyti gerokai prastesni. Anksčiau deklaruotų tikslų atidėjimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos dalyviams ir šalies ekonomikos vertinimui. <<... Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai: palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2016 metais numatytas didesnis valdžios sektoriaus deficitas, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems ir didesnės socialinės išmokos. 2015 m. rugsėjo mėn.
2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko prognozėse numatyta, kad vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal SVKI) 2016 metais sudarys 1,5 proc. Projektuose planuojami pakeitimai šiai prognozei turės tokį poveikį:
a) didesnis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais, palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa. Numatomas 0,2 proc. BVP didesnis valdžios sektoriaus deficitas reiškia ir mažiau palankų struktūrinį balansą. Atsižvelgiant į Lietuvos banko numatomus produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius 2015–2016 metais, 2016 metais planuojamą vykdyti fiskalinę politiką galima vertinti kaip anticiklinę, nes makroekonominiu požiūriu neigiamą produkcijos atotrūkio padidėjimą švelnina didinamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas. Vis dėlto 0,2 proc. BVP didesnis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neturės reikšmingo poveikio kainų stabilumui;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2016 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Šie akcizų pakeitimai 2016 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,1 procentinio punkto, o 2017 m.– apie 0,05 procentinio punkto. Nuo 2016 m. sausio mėn. numatomas įvesti akcizas gamtinėms dujoms, skirtoms naudoti kaip šildymo kuras, nepadidintų buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainų dėl įstatymo projekte numatytų lengvatų, tačiau galėtų 0,049 Eur už kilovatvalandę padidinti šilumos energijos kainas. Toks šilumos kainų pokytis turėtų minimalų poveikį vidutinei metinei infliacijai (0,02 p. p. 2016 m.);
c) GPM pakeitimai. Nuo 2016 metų siūloma padidinti NPD, papildomą NPD ir individualius NPD neįgaliesiems, taip pat pakeisti jo skaičiavimo tvarką (padidinti NPD progresyvumo koeficientą). Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, gauta, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2016 metais padidės apie 65 mln. eurų.
Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems. Kompensacija šiems dirbantiesiems 2016 metais turėtų didėti dėl: 1) nuo 325 iki
mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams (Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų pareigūnams), taip pat dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo įgyvendinimo bei dėl nuo 2016 m. liepos
ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2016 metais, palyginti su 2015 metais, turėtų padidėti apie 65 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus), o šių dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie
2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
e) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. padidės bazinė pensija, taip pat padidės einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Dėl to
2015 metais.
Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2016–2017 metais vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc., o realusis BVP – apie 0,02 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai.>> Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Dar praėjusiais metais priimant pensijų kompensavimo įstatymą siūlėme, kad visą kompensacijos sumą reikia išmokėti iš karto, dabar esant palankioms skolinimosi sąlygomis pasiskolinus tarptautinėse rinkose. Pažymėtina, kad visą kompensacijoms per kelis metus numatytą išmokėti sumą EK jau iš karto įskaitė į mūsų viešųjų finansų deficitą. Jeigu būtų priimta mano siūloma pataisa reiktų atitinkamai pakoreguoti ir kompensacijų įstatymą. Pasiūlymas:
draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimui išmokėti 2016 metais skirti 105 000 000 eurų 185 000 000 iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių. Nepritarti. 1. Pensijų kompensavimas turi būti vykdomas pagal galiojančiame Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme Nr. XII-1923 nustatytą kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. 2. Paminėtinas Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje (dėl projekto Nr.
XIIP-3660) nurodytas argumentas, kad ,,Nežiūrint į tai, kad visa pensijų kompensavimo suma įskaityta į valdžios sektoriaus balanso rodiklį, tačiau išlaidų augimo ribojimo taisyklė išlieka: 2016 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimas negali būti didesnis kaip 4,1 proc., todėl pritarus pasiūlymui pensijų kompensacijų sumas išmokėti 2016 m., turėtų būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai.“
balansas, bet ir centrinės valdžios balansas įskaitant valstybės biudžeto balansą, yra ypač svarbus investuotojams (Lietuvos obligacijų pirkėjams). Yra labai didelė rizika, kad investuotojai matydami smarkiai blogėjantį centrinės valdžios deficitą, padidintų skolinimosi Lietuvai kainą. Pritarus pasiūlymui, būtina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, 1 ir 2 priedus. 2. Seimo narys R. J. Dagys,
2 Argumentai: Nuo 2012 m. SODROS senatvės pensija lyginant su vidutine alga nuosekliai mažėja (2013 – 44,8%, 2014 – 43.4%, 2015 – 42.2%). Net su planuotu pensijų padidinimu vidutinė senatvės pensija lyginant su vidutine alga 2016 m. bus mažesnė (42%). Turėtume rasti lėšų sustabdyti vidutinės senatvės pensijos santykiniam mažėjimui lyginant su vidutine dirbančiųjų alga, bent jau 2014 m. lygyje. Tam reikėtų 81,5 mln. Eur. Pasiūlymas:
Padidinti pensijų socialiniam draudimui SODROS skiriamas išlaidas 81,5 mln. Eur. Finansavimo šaltinis:
programai, nes programa gauna pakankamai lėšų iš Europos Sąjungos fondų, bei valstybės biudžete 1% sumažinant lėšas visiems asignavimų valdytojams (58,9 mln. Eur.), tai tikrai nesukeltų grėsmės programų įgyvendinimui. Nepritarti. 1.Sumažinus 15 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1.2 programai ,,Užimtumo didinimas“ (t.y. beveik perpus, palyginus su šiai programai numatytomis 31,6 mln.
Eur valstybės biudžeto lėšomis) - trys įstaigos (Lietuvos darbo birža, Valstybinė darbo inspekcija ir Europos socialinio fondo agentūra), kurios pagrinde finansuojamos šios programos valstybės biudžeto lėšomis, nebegalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos (2016 m. numatyta suma šių įstaigų išlaikymui – 26,4 mln. Eur). 2. Į siūlomą lėšų sumažinimą (1 %) visiems asignavimų valdytojams patektų ir išlaidos, kurias kitais pasiūlymais siūloma didinti (pensijų kompensavimo, palūkanų ir paskolų administravimo). Pritarus pasiūlymui būtina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, 1 priedo 3 punktą, 2 priedą. 1. 3. Seimo narys R. J. Dagys,
vadovaujantis galiojančiais įstatymuose įtvirtintais principais, turi būti tvarkomas nepriklausomai, jo pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o išlaidos viršijančios pajamas turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Esant SODROS deficitui negalima formuoti SODROS rezervo fondo, kuris galėtų sušvelninti galimų finansinių krizių pasekmes (iššvaistytas SODROS rezervo fondas 2009 m. privertė sumažinti senatvės pensijas, o nuo 2012 m. senatvės pensija lyginant su vidutine alga nuosekliai mažėja). Siūlomi pakeitimai nepažeis fiskalinės drausmės įstatymų, valstybės įsipareigojimų įsivedant eurą, tiesiog finansiniai įsipareigojimai bus perkelti iš SODROS valstybės biudžetui. To nepadarius iš esmės valstybė nuspręstų kitų institucijų išlaidas finansuoti pensininkų sąskaita. Priėmus siūlomas pataisas 2016 m. SODROS biudžeto pajamos viršys išlaidas 276 mln. eurų ir bus galima formuoti SODROS rezervą. Todėl reikia:
Papildyti SODROS biudžeto pajamas 208 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas ligos ir motinystės socialiniam draudimui.
Papildyti SODROS biudžeto pajamas 9 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nedarbo socialiniam draudimui, ir 7 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Perkelti 148 mln. eurų išlaidų, skirtų skolos aptarnavimui į Valstybės biudžeto išlaidas. Papildomų lėšų valstybei skirti nereikės, nes siūlomi pakeitimai tik perskirsto valstybės finansus tarp SODROS ir valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnį naujomis 3, 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip: „3. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirti 208 mln. eurų asignavimų iš Valstybės biudžeto už išlaidas viršijančias pajamas. 4. Nedarbo socialiniam draudimui skirti 9 mln. eurų asignavimų Valstybės biudžeto už išlaidas viršijančias pajamas. 5. Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirti 7 mln. eurų asignavimų Valstybės biudžeto už išlaidas viršijančias pajamas.“ Pakeičiant 1 priedo pajamas iš 3343095520 eurų į 3567095520 eurų Sumažinti veiklos sąnaudas palūkanoms ir paskolų administravimui 148 mln. eurų, perkeliant jas į Valstybės biudžetą ir pakeičiant 1 priedo išlaidas iš 3438964675 eurų į
(techniškai dalį deficito perkeliant į valstybės biudžetą) nepagerintų šalies gyventojų gerbūvio, tačiau gali reikšmingai pabloginti Lietuvos kreditingumą – padidėjęs centrinės valdžios deficitas sąlygotų mažesnį investuotojų pasitikėjimą Vyriausybe (skolinantis valstybės vardu) ir padidintų skolinimosi valstybės vardu kaštus (palūkanų išlaidas). Pritarus pasiūlymui būtina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, 1 priedo 3 punktą, 2 priedą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-11-04 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2. Audito komitetas, 2015-11-04
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XIIP-3660). Iš esmės pritarti. Pritarta patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 6
projektas ir 2 jo priedai. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė [1] Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIP-3651, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl 2016, 2017 ir 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių, Nr. XIIP-3659, 2015 m. spalio 16 d.;
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIP-3660, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos 2016 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
XIIP-3661, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo, XIIP-3658, 2015 m. spalio 16 d. 2016 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2015 m. spalio 15 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei, prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2015/2015-10-15_lt_dbp_lt.pdf>.