Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.;“ 2.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 10 metusų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;” 3.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose
įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį.
Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau -
NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau - MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 1 992 2 400 euraių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau - GMP) neviršija 3 480 eurų dvylikos minimaliosios mėnesinės algos dydžių (toliau – MMAD), galiojusių einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną. Jeigu GMP viršija 3
sausio 1 dieną, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 1992 2 400 – 0,26 0,34 x (GMP
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos neviršija 290 eurų vieno MMAD, galiojusio einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 200 euraių;
susijusios pajamos viršija 290 eurų vieną MMAD, galiojusį einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166 200 – 0,26 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos –290 MMAD).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo
lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 235 270 euraių. Asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 175 210 euraių. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip
pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60 120 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau -
3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio
yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje.”
2Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų
gavėjas yra Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.;“. 2.
išdėstyti taip: ,,28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 10 metusų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“. 3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
„30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose
įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį.
Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);“
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 1 992 2 400 euraių,
jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 3 480 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija 3 480 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 1992 2 400 – 0,26 0,34 x (GMP
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu
taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija 290 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 200 euraių;
susijusios pajamos per mėnesį viršija 290 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166 200 – 0,26 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 290 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių
specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 235 270 euraių.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 175 210 euraių. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
4Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip
pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60 120 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).“3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio
yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje.“. 2. Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų
gavėjas yra Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto aiškinamasis raštas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 m. veiklos programoje numatytas pagrindines Vyriausybės veiklos kryptis, kur mokesčių sistemos pertvarka bus skirta socialinei atskirčiai mažinti, visuomenės solidarumui stiprinti, viešųjų šalies finansų plėtrai, tolygesniam mokestinės naštos pasiskirstymui tarp darbo ir kapitalo, didesniam pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumui, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymui. Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas dėl Lietuvos 2015 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2015 m. Lietuvos stabilumo programos (COM(2015) 264 final), kuriose 2015-2016 metų laikotarpiu Lietuvai siūloma imtis veiksmų, mažinančių aukštą mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, perkeliant ją ant kitų, mažiau kenkiančių ekonomikos augimui, šaltinių. Lietuva yra pakviesta pradėti prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Kapitalo judėjimo ir Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodeksų procesą, kas reiškia, kad Lietuva turi pašalinti Lietuvoje taikomus kapitalo ir paslaugų judėjimo apribojimus, kurie šių kodeksų prasme būtų laikomi diskriminuojančiais, jeigu neturi priežasčių jų ir toliau taikyti, atitinkamai pasiimant dėl šių ribojimų taikymo išlygą.
Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso D dalyje tarp paslaugų, kurioms taikoma liberalizacija, įvardijamos ir gyvybės draudimo bei privačių pensijų kaupimo paslaugos bei įpareigojama nediskriminuoti šių paslaugų mokesčių atskaitymų taikymo tikslais, jei paslaugų teikėjas įsisteigęs ne tik įmokas gaunančioje valstybėje, bet ir bet kurioje kitoje EBPO valstybėje narėje, dėl ko būtina nežymiai praplėsti Įstatyme numatytą galimybę atskaityti išlaidas – Lietuvos nuolatinio gyventojo gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis bei įmokas į pensijų fondus, neapsiribojant vien tais atvejais, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. Įstatymo projekto tikslai – didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, sumažinant mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo, pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso.
Įstatymo projekto uždavinys – siekiant aukščiau minėtų tikslų padidinti šiuo metu Įstatyme nustatytus neapmokestinamuosius pajamų dydžius, įskaitant papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį už vaikus ir individualius neapmokestinamuosius dydžius neįgaliesiems, susiaurinti kapitalo pajamoms (palūkanoms, pajamoms iš vertybinių popierių ir kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo) taikomas pajamų mokesčio lengvatas, nežymiai išplėsti galimybę atskaityti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis bei įmokas į pensijų fondus, numatant, kad šios įmokos galimos atskaityti, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas EBPO valstybėje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo Projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 239 0291) vedėjo pavaduotoja Jurgita Lisauskienė (tel. 239 0269, el. paštas [email protected]) ir to paties skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Večerskytė (tel. 239 0284, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme:
Jeigu gyventojo pajamos viršija 290 eurų per mėnesį (3
pagal įstatyme nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 25 eurams tenka 6,5 euro mažesnis NPD. Jei gyventojo pajamos viršija 928,50 eurų per mėnesį (arba 11 142 eurus per metus) metinis NPD nebetaikomas.
Tokiu būdu užtikrinama, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas didesnis pagrindinis NPD, o tuo tarpu didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD netaikomas;
vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą;
asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3000 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.;
priemonių (akcijų ir kt.) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 3000 eurų per mokestinį laikotarpį;
nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
patirtas išlaidas: sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir (ar) įmokas į pensijų fondus savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresniųjų neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai, ir taip susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir jei jos atitinka kitus šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus; 4.
Tokiu būdu užtikrinama, kad mažiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas didesnis pagrindinis NPD, o tuo tarpu didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD netaikomas;
vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą;
asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3000 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieria
i įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1d.;
priemonių (akcijų ir kt.) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 3000 eurų per mokestinį laikotarpį;
nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
patirtas išlaidas: sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir (ar) įmokas į pensijų fondus savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresniųjų neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai, ir taip susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir jei jos atitinka kitus šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus;
teigiamų rezultatų laukiama Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma:
(12xMMAD), kai MMAD yra lygus minimaliosios mėnesinės algos dydžiui, galiojančiam einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. (tai užtikrintų maksimalaus NPD taikymą, pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai).
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, Įstatymo projekte siūloma:
NPD taikymą, pasikeitus minimaliajai mėnesinei algai). Tokiu atveju maksimalus taikytinas NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 325 eurai per mėnesį arba 3 900 eurų per metus).
Jei gyventojo pajamos per mėnesį viršis minimalią mėnesinę algą (šiuo metu 325 eurų per mėnesį arba 3 900 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 25 eurams tenka 8,5 euro mažesnis NPD.
Siekiant tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo bei didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo:
perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu 500 eurų neapmokestinamoji suma būtų tikslingai nukreipta apmokestinti didesnes pajamas (virš 20 tūkst. eurų per metus) gaunančius gyventojus.
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktą analizę dėl metinių gyventojų pajamų deklaracijų duomenų už 2014 metus apibendrinimo ir išvadų mažesnes pajamas (mažiau nei 20 tūkst. eurų per metus) gaunančių gyventojų grupėje vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti neapmokestinamųjų pajamų iš vertybinių popierių perleidimo ar palūkanų neviršija 500 eurų;
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose. Tai atitiktų tarptautinę praktiką, kada kitam nei gyvenamosios paskirties turtui paprastai taikomas ilgesnis išlaikymo laikotarpis. Siekiant pasiruošti prisijungimui prie Einamųjų nematomų operacijų liberalizacijos kodekso, Įstatymo projekte siūloma:
patirtas išlaidas – gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir įmokas į pensijų fondus, jeigu įmokų gavėjas yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar EBPO valstybėje ir jei jos atitinka kitus šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių. . 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Galimas teigiamas poveikis, nes NPD padidinimas leistų sumažinti darbo jėgos mokestinę naštą ir turėtų teigiamą poveikį vartojimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Padidinus maksimalų taikytiną NPD, papildomą neapmokestinamąjį pajamų mokesčio dydį už auginamus vaikus bei individualius neapmokestinamuosius pajamų mokesčio dydžius neįgaliesiems, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 65 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl neapmokestinamos pajamų ribos iš vertybinių popierių perleidimo bei palūkanų sumažinimo, preliminariu skaičiavimu, poveikis biudžetui neženklus (priklausantis nuo vertybinių popierių pelningumo bei palūkanų normos), bet teigiamas (preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus gaus papildomai apie 0,6 mln. eurų). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų Projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: NPD, PNPD. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-10-19 Nr. XIIP-3654 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projektą pasirašančiojo subjekto pareigos yra rašomos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-11-25 Nr. XIIP-3654(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
IR FINANSŲ komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 109-P-37
Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projektą pasirašančiojo subjekto pareigos yra rašomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-20 Nr. 1.16-99 Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai didins mokestinę naštą taupantiems ir parduodantiems nekilnojamąją turtą gyventojams, o poveikis biudžeto pajamoms bus neženklus. Su biudžeto projektu keičiamame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekte numatyta 6 kartus sumažinti neapmokestinamų pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo sandorių ir palūkanų gautoms pajamoms. Neapmokestinamų pajamų riba mažėja nuo 3000 iki 500 eurų.
Tai reiškia, kad jei vertybinių popierių turėtojas norės perleisti didesnės nei
privalės mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tokie GPM įstatymo pakeitimai didins mokestinę naštą taupantiems ir parduodantiems nekilnojamąją turtą gyventojams, o poveikis biudžetui bus neženklus. Dėl neapmokestinamos pajamų ribos iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių sumažinimo nuo 3000 iki 500 eurų, poveikis biudžetui bus neženklus (preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus gaus papildomai apie 0,6 mln. eurų). Kaip teigia investuotojai, šis pakeitimas pablogins Lietuvos kapitalo rinkos situaciją. Tai taip pat prieštarauja augančioms ilgalaikio taupymo skatinimo tendencijoms (senstant visuomenei tai vienintelis kelias sukaupti lėšų senatvei). Be kita ko, siūloma prailginti laikotarpį nuo 5 m. iki
nuo jo pardavimo pajamų nereikėtų mokėti pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad jei asmuo norės parduoti nekilnojamąjį daiktą, jo pardavimo pajamos bus apmokestintos 15 proc. tarifu, jei turtas nebus išlaikytas 10 metų. Siūlymas nuo 5 metų iki 10 metų ilginti kito, nei gyvenamasis būstas, nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpį, po kurio pajamos iš šio turto perleidimo būtų neapmokestinamos, taip pat neturėtų didelio poveikio valstybės biudžeto pajamoms, nes Lietuvoje gyventojų, turinčių daugiau nei vieną būstą, nėra daug. Nepritarti Komitetas pritaria Iniciatorių nurodytiems Įstatymo projekto tikslams: didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, sumažinant mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo. 2.
11 Dėl galimo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir
teisėtiems lūkesčiams. Minėtasis įstatymo projektas buvo įregistruotas Seime 2015-10-16. Minėtosios įstatymo projekto nuostatos numato, kad nuo 2014-01-01 įsigytų vertybinių popierių ar indėlių palūkanų neapmokestinama riba sumažinama nuo 3000 iki 500 eurų, tačiau pats įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2016-01-01. Manau, turėtų būti įrašyta, kad 500 eurų vertybinių popierių ar indėlių palūkanų neapmokestinama riba taikoma tik nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigytiems. Nepritarti Komitetas pritaria Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui. Komiteto nuomone, pateikto Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja teisėtų lūkesčių principui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Andrius Mazuronis, Dalia Teišerskytė, Dalia Kuodytė, Arminas Lydeka, Viktorija Čmilytė–Nielsen,
11 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nuo 3000 iki 500 eurų sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų pataisų poveikis biudžetui tik apie 0,6 mln. eurų, tačiau investuojančių gyventojų padėtis būtų ženkliai pabloginta ir tokios pataisos neskatintų gyventojų investuoti, siūlome palikti šiuo metu įstatyme numatytą neapmokestinamą pajamų ribą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
20) palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.;“ Nepritarti Vienas iš projekto tikslų – tolygesnis mokestinės naštos gyventojams pasiskirstymas. Projekte siūloma neapmokestinamų pajamų riba - 500 eurų suma yra tikslingai nukreipta apmokestinti didesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurių pajamų struktūroje tokios rūšies pajamos sudaro didesnę dalį. 2. Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Andrius Mazuronis, Dalia Teišerskytė, Dalia Kuodytė, Arminas Lydeka, Viktorija Čmilytė – Nielsen,
3 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
30) pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 3 000 500 eurų per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);“ Nepritarti Vienas iš projekto tikslų – tolygesnės mokestinės naštos gyventojams pasiskirstymas. Projekte siūloma neapmokestinamų pajamų riba - 500 eurų suma yra tikslingai nukreipta apmokestinti didesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurių pajamų struktūroje tokios rūšies pajamos sudaro didesnę dalį. 3. Seimo narys Naglis Puteikis, 2015-10-202 1, 2, 3 Argumentai: Neproporcingas darbo pajamų, ypač minimalių, apmokestinimas yra viena pagrindinių skurdo priežasčių Lietuvoje, todėl galima pritarti vyriausybės pasiūlymui didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tokiu būdu mažinant darbo jėgos mokestinę naštą.
Tačiau ketinimas nustatyti, kad mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis yra 200 eurų, kritikuotinas, nes:
algą yra socialiai neatsakinga politika, nes Lietuvoje ši alga tokia nedidelė, kad dažnai neužtikrina ne tik oraus, bet ir minimalaus pragyvenimo, todėl dalis dirbančiųjų skursta ir priversti prašyti paramos iš valstybės. 2. Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį 34 eurais (nuo 166 Eur iki 200 Eur), mažas pajamas gaunantys socialiai pažeidžiamiausi gyventojai beveik nepajus realaus savo padėties pagerėjimo. 3. Neapmokestinamojo pajamų dydžio susiejimas su konkrečia 200 Eur suma atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet rinkiminiai politinių partijų interesai. Todėl socialiai atsakingesnis sprendimas
Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį iki minimalios mėnesinės algos dydžio realiai pagerėtų socialiai pažeidžiamiausios visuomenės dalies padėtis, sumažėtų skurdo ir socialinės atskirties; dalį tiesioginių biudžeto praradimų kompensuotų padidėjęs vartojimas, nes mažiausias pajamas gaunantys žmonės didžiąją jų dalį išleidžia vartojimui, todėl būtų daugiau surinkta pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo; mažiausias algas gaunančių darbuotojų darbo užmokesčiui
„į rankas“ labiau atitinkant pragyvenimo poreikius, padidėtų darbo našumas,
išnyktų motyvaciją dirbti žlugdantis reiškinys, kai pilną darbo dieną dirbantys, bet iš neproporcingai apmokestinto atlyginimo savo šeimų išmaitinti negalintys piliečiai priversti prašyti paramos iš valstybės ir ją gauna, sumažėtų su tokiais atvejais susijusi paramos administravimo našta; neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios algos susiejimas depolitizuotų šiuos klausimus, būtų žengtas žingsnis nuo socialiai neatsakingų rinkiminių žaidimų link socialiai atsakingos politikos. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto xiip-3654 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, susiejant neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, ir išdėstyti šį straipsnį taip:
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD)
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau - MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 2 400 eurų 12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių (toliau – MMAD), jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau - GMP) neviršija dvylikos MMAD minimaliosios mėnesinės algos dydžių (toliau – MMAD), galiojusių einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną. Jeigu GMP viršija dvylika MMAD, galiojusių einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD=2 400 12 MMAD–0,34x (GMP–(12xMMAD).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD
mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija vieno MMAD, galiojusio einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų MMAD;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija vieną MMAD, galiojusį einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 MMAD – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMAD).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo
lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 270 eurų MMAD.
Asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 210 eurų MMAD. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Dėl Pasiūlyme siūlomų pakeitimų preliminariu vertinimu valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 210 mln. eurų pajamų. Toks ženklus biudžeto pajamų netekimas atitinkamai nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, padidintų valdžios sektoriaus deficitą apie 0,5 proc. punkto BVP. Todėl kiltų rizika nukrypti nuo Stabilumo programoje nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t.y. nebeliktų galimybių subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvintų finansų būklę ekonomikos nuosmukio periodu ar esant krizinei situacijai. 4.
narys Eligijus Masiulis, 2015-10-2821 Argumentai: Iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) leistų visiems darbuotojams faktiškai (po apmokestinimo) gauti didesnį atlyginimą, tačiau jo padidėjimą labiausiai pajustų mažiausias algas gaunantys darbuotojai. Taip būtų pirmiausia gerinamos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų dalies darbo apmokėjimo sąlygos bei mažinama socialinė atskirtis visuomenėje. Įvertinus Vyriausybės programos nuostatas ir nuolatinį valstybės siekį taikyti didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą, remti šeimas bei skatinti demografinės padėties gerėjimą, siūloma peržiūrėti taikomus NPD ir PNPD dydžius, kadangi NPD ir PNPD gali būti vienos iš priemonių, kurios galėtų realiai prisidėti prie mažesnes pajamas gaunančių asmenų realaus atlyginimo padidėjimo, finansinės paramos šeimai bei padėtų užtikrinti tiek dirbančių tėvų, tiek ir vaikų interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) taikomas tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau - MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 2 400 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos dydžių (toliau – MMAD), jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau - GMP) neviršija dvylikos minimaliosios mėnesinės algos dydžių (toliau
Jeigu GMP viršija dvylika MMAD, galiojusių einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 2 400 12 x MMAD–0,34 x (GMP – (12 x MMAD).“ Nepritarti Dėl Pasiūlyme siūlomų pakeitimų preliminariu vertinimu valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 210 mln. eurų pajamų. Toks ženklus biudžeto pajamų netekimas atitinkamai nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, padidintų valdžios sektoriaus deficitą apie 0,5 proc. punkto BVP. Todėl kiltų rizika nukrypti nuo Stabilumo programoje nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t.y. nebeliktų galimybių subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvintų finansų būklę ekonomikos nuosmukio periodu ar esant krizinei situacijai. 5. Seimo narys Eligijus Masiulis, 2015-10-2822 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija vieno MMAD, galiojusio einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų MMAD;
susijusios pajamos viršija vieną MMAD, galiojusį einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 MMAD – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMAD).“ Nepritarti Dėl Pasiūlyme siūlomų pakeitimų preliminariu vertinimu valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 210 mln. eurų pajamų. Toks ženklus biudžeto pajamų netekimas atitinkamai nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, padidintų valdžios sektoriaus deficitą apie 0,5 proc. punkto BVP. Todėl kiltų rizika nukrypti nuo Stabilumo programoje nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t.y. nebeliktų galimybių subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvintų finansų būklę ekonomikos nuosmukio periodu ar esant krizinei situacijai. 6. Seimo narys Eligijus Masiulis, 2015-11-0413 Argumentai: Siekiant sudaryti palankias sąlygas investuoti į finansines ar išvestines finansines priemones, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą ir jį išdėstyti taip:
metų, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių, įsigytų anksčiau nei prieš dešimt metų, realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, taip pat pajamų iš finansinių priemonių, įsigytų vėliau nei prieš dešimt metų, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių, įsigytų vėliau nei prieš dešimt metų, realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 Eur per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai“. Nepritarti Siūlymas neatitiktų mokesčių politikos krypties didinti mokesčių sistemos progresyvumą mažinant mažiausias pajamas gaunančių asmenų mokestinę naštą kartu pereinant prie kapitalo didesnio apmokestinimo. Be to, nuo 2014 m. apmokestinant kapitalo pajamas pereita nuo vertybinių popierių išlaikymo vertinimo prie neapmokestinamosios sumos nustatymo.
Keleto principų taikymas apmokestinant tos pačios rūšies pajamas sąlygotų nepagrįstai sudėtingą apmokestinimo sistemą, juolab nėra argumentuotas 10 metų išlaikymo įvedimas, nes turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto atveju išlaikymas paprastai atskiria asmeniniams tikslams skirtą turtą nuo to, kuris valdomas komerciniams tikslams, o finansinių priemonių įsigijimas visuomet sietinas su komerciniais tikslais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3654(2) bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius. PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3654(2) Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius