Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybei šio Įstatymo priedėlyje nurodytą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs pajamas už išduotus verslo liudijimus ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintasą šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalisį (procentais), jeigu ji (jos) numatoma
iždo sąskaitą;“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių
n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.“
2Pakeisti 8 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių
n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R₁ – vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K₁ lygus 0,13;
2) rodiklis R₂ – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K₂ lygus 0,17;
3) rodiklis R₃ – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K₃ lygus 0,13;
4) rodiklis R₄ – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K₄ lygus 0,11;
5) rodiklis R₅ – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K₅ lygus 0,25;
6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13;
7) rodiklis R₇ – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K₇ lygus 0,04;
8) rodiklis R₈ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
9) rodiklis R₉ – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005.“
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais).
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę:
GPMi%= pp /pip * 100 % , čia: GPMi% ‑ savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojama pagal formulę pp = yp / åGi , kur yp ‑ visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį ‑ gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojama pagal formulę pip = yip / Gi , kur yip ‑ savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma 100 procentų.“
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę:
GPMi%= pp /pip * 100 % , čia: GPMi% ‑ savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojama pagal formulę pp = yp / åGi , kur yp ‑ visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį ‑ gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojama pagal formulę pip = yip / Gi , kur yip ‑ savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, (yp = å yip);
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma 100 procentų.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos
savivaldybių biudžetams ir valstybės biudžetui 1.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. 2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. Jeigu prognozuotos savivaldybės biudžeto pajamos negaunamos, valstybės biudžetui grąžinama bendrosios dotacijos kompensacija mažinama tiek, kokia yra prognozuotų savivaldybės biudžeto negautų pajamų suma.“
Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedėlį.
Įstatymo priedėlis
Savivaldybės pavadinimas Gyventojų pajamų mokesčio dalis (proc.) Savivaldybės pavadinimas Fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (proc.) Vilniaus miesto
100 7 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti Projekto Nr. XIIP-3653(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą savivaldybei šio Įstatymo priedėlyje skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), iš apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos atskaitęs pajamas už išduotus verslo liudijimus ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintasą šio mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir į valstybės biudžetą dalisį (procentais), jeigu ji (jos) numatoma
iždo sąskaitą;“. 2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių
n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuota pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.“
2Pakeisti 8 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Eni – i-ajai savivaldybei tenkanti visų savivaldybių
n-ojo demografinio, socialinio ar kito rodiklio dalis, apskaičiuojama pagal formulę , čia Rni– i-osios savivaldybės n-ojo rodiklio reikšmė. Skaičiuojant Eni, imama Rni tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai
lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
lygus 0,13;
lygus 0,17;
koeficientas K₃ lygus 0,13;
lygus 0,11;
lygus 0,25;
finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13;
koeficientas K₇ lygus 0,04;
kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₈ lygus 0,035;
kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K₉ lygus 0,005. 2.
nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“
straipsniu Papildyti įstatymą 9¹ straipsniu: ,,9¹ straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta šio Įstatymo priedėlyje atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;
2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;
3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;
4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;
5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;
6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;
7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;
8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;
9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005. 2.
dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7,
praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“
Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį
(procentais).
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) nustatoma palyginus prognozuojamas savivaldybės ateinančių metų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) su vidutinėmis visų savivaldybių prognozuojamomis ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp):
a) jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra didesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama pagal formulę GPMi%= pp /pip x 100 %, čia:
GPMi% – savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais); pp– vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pp = yp / åGi , čia yp – visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuojamos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatomą rodiklį – gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams); pip– i-osios savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (apskaičiuojamos pagal formulę pip = yip / Gi , čia yip
b) jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui (pip) yra mažesnės negu vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui (pp), savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) yra 100 procentų.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis.
savivaldybių biudžetams ir valstybės biudžetui
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. 2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. Jeigu prognozuotos savivaldybės biudžeto pajamos negaunamos, valstybės biudžetui grąžinama bendrosios dotacijos kompensacija mažinama tiek, kokia yra prognozuotų savivaldybės biudžeto negautų pajamų suma.“
Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedėlį.
Įstatymo priedėlis
Savivaldybės pavadinimas Gyventojų pajamų mokesčio dalis (proc.) Savivaldybės pavadinimas Fizinių asmenų pajamų mokesčio dalis (proc.) Vilniaus miesto
1Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 8 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki
inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2015 m. birželio 11 d. byla Nr.
KT17-N11/2015 ) pripažino, kad, pirma, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 punktas (2009 m. gruodžio 2 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į savivaldybės biudžetą pervedama šio įstatymo priedėlyje nurodyta kiekvienai savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; kad, antra, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) 8 straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, apskaičiuojant savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamas lėšas, savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, reikšmė imama tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; kad, trečia, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) priedėlis (2001 m. spalio 23 d. redakcija, 2009 m. gruodžio 2 d. redakcija, 2013 m. gruodžio 12 d. redakcija) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
KT17-N11/2015 ) pripažino, kad, pirma, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 punktas (2009 m. gruodžio 2 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad į savivaldybės biudžetą pervedama šio įstatymo priedėlyje nurodyta kiekvienai savivaldybei skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; kad, antra, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) 8 straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad, apskaičiuojant savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamas lėšas, savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, reikšmė imama tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta šio įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; kad, trečia, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (2001 m. spalio 23 d. redakcija) priedėlis (2001 m. spalio 23 d. redakcija, 2009 m. gruodžio 2 d. redakcija, 2013 m. gruodžio 12 d. redakcija) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 120 straipsniams, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr.
VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau –Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti kriterijus, pagal kuriuos savivaldybei turės būti nustatoma gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti savivaldybės biudžetui, ir numatyti, kad visoms savivaldybėms turės būti skiriamos lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, kurios apskaičiuojamos atsižvelgiant į savivaldybei tenkančią visų savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, dalį bei šių rodiklių svarbą. Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo ribojimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected]) Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėja Česlova Bareikienė (tel. 239 0051, el. paštas [email protected]) ir šio skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą (toliau – Metodikos įstatymas) savivaldybių biudžetų pajamų sistema yra paremta pajamų perskirstymo tarp savivaldybių principu, t. y. atskirų Metodikos įstatymo priedėlyje nustatytų savivaldybių gyventojų pajamų mokestis yra perskirstomas kitoms savivaldybėms remti.
Tačiau apskaičiuojant savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti skiriamas lėšas, savivaldybių demografinių, socialinių ir kitų rodiklių, kurie turi įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimams, reikšmė imama tik tų savivaldybių, kurių gyventojų pajamų mokesčio dalis, patvirtinta Metodikos įstatymo priedėlyje, yra 100 procentų. Metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybės biudžetui numatomos valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal Įstatymo projektą savivaldybių biudžetų pajamų sistema ir toliau bus paremta pajamų perskirstymo tarp savivaldybių principu, t. y. iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokestis bus perskirstomas savivaldybėms remti. Kriterijus, kuriuo vadovaujantis savivaldybės biudžetui bus skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), yra prognozuojamos savivaldybės ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui ir šių pajamų palyginimas su vidutinėmis prognozuojamomis visų savivaldybių ateinančių metų pajamomis iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui.
Savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) bus nustatoma taip: jeigu prognozuojamos savivaldybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) bus apskaičiuojama vidutines visų savivaldybių prognozuojamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui padalijus iš savivaldybės prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui; jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) bus nustatoma 100 procentų. Taip nustatyta savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) kas metai bus tvirtinama atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Šią dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija
savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo ribojimo padidins savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje išbraukiama neaktuali nuostata dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamam įstatymų projektui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, tai gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurias reikėtų skirti savivaldybėms kaip valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensaciją, skirtą ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis, kompensuoti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. Įstatymo projektui pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba (2015 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. VN
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyventojų pajamų mokestis“, „savivaldybės biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDĖLIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-10-19 Nr. XIIP-3653 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 105
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas (atstovas ryšiams su visuomene) Justas Jaskonis, Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė Vita Safjan, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Donato Jankausko padėjėja Inga Skrebytė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3653. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 4 už; 0 prieš; 1 susilaikė. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Janina Alasevičienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja; Česlova Bareikienė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja; Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė; Edmundas Žilevičius, Finansų viceministras. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19 Nr. XIIP-3653 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
biuro vedėjas
5 Argumentai: Nacionalinės regioninės politikos tikslas yra užtikrinti tolygią visų šalies regionų plėtrą.
Tam naudojamos įvairios teisinės-administracinės ir ekonominės-finansinės priemonės, tame skaičiuje ir bendrosios dotacijos kompensacija valstybės biudžetui mokama iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios priemonės atsisakymas gali turėti neigiamų pasekmių nacionalinės regioninės politikos tikslo siekimui: gali didėti socialiniai-ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių. Todėl tikslinga ne visai atsisakyti šio jau ne vienerius metus taikomo ribojimo, bet jį padidinti iki 30 procentų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu 30 procentų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. Jeigu prognozuotos savivaldybės biudžeto pajamos negaunamos, valstybės biudžetui grąžinama bendrosios dotacijos kompensacija mažinama tiek, kokia yra prognozuotų savivaldybės biudžeto negautų pajamų suma.“ Nepritarti Įstatymo projekto iniciatorius parengė ir pateikė Seimui svarstyti Įstatymo projektą Nr.
XIIP-3653, konsultuodamasis su Lietuvos savivaldybių asociacija. Siūloma šio savivaldybių biudžetų pajamų ribojimo nebetaikyti nuo 2016 metų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija
Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. 2. Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, būtų išdėstytas taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13;“ Siekiant išvengti neaiškumų ar galimų piktnaudžiavimo atvejų, nurodant iš savivaldybės biudžeto finansuojamų švietimo įstaigų patalpų naudingą plotą, tikslingiau būtų nuo 2017 metų skaičiuoti bendrą minėtųjų patalpų plotą. Pritarti (bendru sutarimu) Pritarti LSA nuomonei ir ją papildyti. Žr. Komiteto pasiūlymas Nr. 1. 2. Lietuvos laisvosios rinkos institutas
2015-11-04 Nr.
1.16-111 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios projektą Nr. 15-9820 teikia pastabas bei pasiūlymus. LLRI siūlo svarstant Projektą nagrinėti GPM neperskirstymo tarp savivaldybių alternatyvą. Šio pasiūlymo išsamesnis pagrindimas aprašomas LLRI rašte. Pritarti iš dalies Šiuo metu iš esmės keisti savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimo sistemos netikslinga. Tikslinga prašyti Vyriausybės parengti ir pateikti Seimui svarstyti naujos redakcijos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą, kuriuo, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir LLRI pateiktas principines nuostatas, būtų keičiama savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimo sistema ir daromi kiti šios metodikos sisteminiai pakeitimai. Žr. Komiteto pasiūlymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-3653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ir savivaldybių komitetas3 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atlikto 2014 metų valstybinio audito savivaldybėse rezultatus (atlikus valstybinį auditą nustatytos problemos savivaldybių biudžetų pajamų planavime, iš jų problema susijusi su rodikliais, naudojamais išlaidų struktūrų išlyginimui: kaip nepatikimi pripažinti šie rodikliai - vietinės reikšmės kelių ilgis, švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl rodiklio R₆reikšmės nustatymo koregavimo, tikslinga tobulinti Projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;
2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;
3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;
4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;
5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;
6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;
7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;
8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;
9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005.“ Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas7 Argumentai: Įvertinus, kad Valstybės kontrolė, atlikusi visų savivaldybių valstybinį auditą, nustatė sistemines problemas savivaldybių biudžetų planavimo, paskirstymo bei kitose srityse ir pasiūlė inicijuoti sisteminius Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos laisvosios rinkos instituto keisti savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimo sistemą, tikslinga Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių biudžetų sudarymą, tobulinti.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;
2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;
3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;
4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;
5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;
6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;
7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;
8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;
9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005.“ Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas7 Argumentai: Įvertinus, kad Valstybės kontrolė, atlikusi visų savivaldybių valstybinį auditą, nustatė sistemines problemas savivaldybių biudžetų planavimo, paskirstymo bei kitose srityse ir pasiūlė inicijuoti sisteminius Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos laisvosios rinkos instituto keisti savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimo sistemą, tikslinga Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių biudžetų sudarymą, tobulinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
taikymas ir siūlymai Vyriausybei
nuostatas dėl šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų rodiklių R₁ ir R₆, taikomos rengiant 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus įstatymo projektą. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyti rodikliai R₁ ir R₆ taikomi, rengiant
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 3. Siūlyti Vyriausybei:
1) iki 2016 m. kovo 1 d. priimti teisės aktus, nustatančius vietinių kelių inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką;
2) iki 2017 m. birželio
biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti Pritarti Pritarti (Pirmininko balsas nulėmė, kad šis punktas liko išvadoje) (Už siūlomą redakciją, kad parengti iki 2017-06-1 (Balsavimo rezultatai: už -5 , prieš -1, susilaikė - 1)
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2015-10-27 Nr. VN-05 Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba nutaria:
Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. Pritarti2 Lietuvos savivaldybių asociacija
1 2.
1
Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, būtų išdėstytas taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „6) rodiklis R₆ – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K₆ lygus 0,13;“ Siekiant išvengti neaiškumų ar galimų piktnaudžiavimo atvejų, nurodant iš savivaldybės biudžeto finansuojamų švietimo įstaigų patalpų naudingą plotą, tikslingiau būtų nuo 2017 metų skaičiuoti bendrą minėtųjų patalpų plotą. Pritarti Patikslinti rodiklius R6, tačiau jų taikymas turi būti numatomas rengiant 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Žr. BFK 2 pasiūlymą. 3 Lietuvos laisvosios rinkos institutas
2015-11-04 Nr. 1.16-111 Nr. g-2015-9740 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios projektą Nr. 15-9820 teikia pastabas bei pasiūlymus. LLRI siūlo svarstant Projektą nagrinėti GPM neperskirstymo tarp savivaldybių alternatyvą. Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos {statymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios projekto Nr. 15-9820 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ~ Ministerija) Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos [statymo (toliau - Įstatymas) Nr.
VIII-385 3, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios projektą (toliau - Projektas) Nr. 15-9820 teikia pastabas bei pasiūlymus. Projektu keičiama Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika. Šiuo metu,' siekiant išlyginti pajamų ir išlaidų skirtumus tarp savivaldybių, vykdomas tarpbiudžetinis gyventojų pajamų mokesčio perskirstymas – iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių (vadinamųjų donorių), kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio, dalis jose surinktų mokesčio pajamų atskaitomos ir perskirstomos kitoms savivaldybėms remti. Dabartinėje metodikoje nėra jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma, kokia GPM dalis lieka savivaldybei, o kuri dalis atskaitoma kitoms savivaldybėms. Projektu būtent ir siūloma nustatyti šį kriterijų. Savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) būtų apskaičiuojama visų savivaldybių prognozuojamas pajamas iš GPM vienam gyventojui padalinus iš savivaldybės prognozuojamų pajamų iš GPM vienam gyventojui. Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) bus nustatoma 100 procentų, o tos, kurių prognozuojamos savivaldybės pajamos iš GPM vienam savivaldybės gyventojui yra didesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, taps savivaldybėmis donorėmis.
Pažymėtina tai, kad tiek dabartinė gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo tarp savivaldybių sistema, tiek Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai yra ydingi, nes vertina tik pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir neatsižvelgia į tai, kiek iš viso biudžeto pajamų atitenka vienam gyventojui. Atsižvelgiant į tai, LLRI siūlo svarstant Projektą nagrinėti GPM neperskirstymo tarp savivaldybių alternatyvą. Kitaip sakant, siūlome įvertinti alternatyvą atsisakyti GPM perskirstymo tarp savivaldybių ir palikti savivaldybėms jų teritorijoje surenkamą visą GPM (po atskaitymo į valstybės biudžetą). Šio pasiūlymo išsamesnis pagrindimas aprašomas žemiau. Be GPM perskirstymo savivaldybių pajamos pasiskirsto tolygiau Remiantis 2014 m. faktinių duomenų skaičiavimais, visos savivaldybės biudžeto pajamos1 (ne tik GPM), tenkančios vienam gyventojui, prieš perskirstymą tarp savivaldybių pasiskirsto tolygiau nei po perskirstymo. Jei vertintume visas savivaldybės biudžeto lėšas, tenkančias vienam gyventojui, (o ne tik tenkančias iš GPM), pamatytume, kad:
1) dabartinė savivaldybių biudžeto formavimo sistema (įskaitant ir tarpbiudžetinį GPM perskirstymą) veda prie situacijos, kuomet vienam gyventojui tenkančios savivaldybės pajamos yra pasiskirsčiusios labai netolygiai (nuo 552 eurų vienam gyventojui Kauno r. sav., iki 980 eurų Pagėgių sav. ar netgi 2768 eurų Neringos sav.) (zr.
1 lentelę prieduose);
2) po tarpbiudžetinio GPM perskirstymo vienam Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojui lieka mažiau biudžeto pajamų nei savivaldybėse, kurioms iš minėtų miestų savivaldybių atskaityta GPM dalis yra pervedama. Pavyzdžiui, vienam vilniečiui lieka tik 640 eurų biudžeto pajamų, kauniečiui — 740, klaipėdiečiui - 781 eurai (šalies nesvertinis vidurkis 812 eurų). Tai yra neteisinga tų savivaldybių atžvilgiu, kurios kuria darbo vietas, pritraukia investuotojus, surenka daugiau mokesčių (žr. 1 lentelę prieduose);
3) atsisakius tarpbiudžetinio GPM perskirstymo, savivaldybės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, pasiskirstytų taip pat ar net tolygiau nei dabar (pvz., vienas Neringos gyventojas gautų ne 2768 eurų, o 1997, Pagėgių - ne 956, o 815 eurų ir t.t.) (žr. 1 lentelę prieduose). Taip pat mažesnė vidutinio standartinio nuokrypio reikšmė rodo, kad savivaldybės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra arčiau vidurkio prieš perskirstymą. Taip pat kvintilių diferenciacijos koeficientas (t. y. 20 proc. apatinių ir viršutinių savivaldybių pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vidurkių santykis) yra beveik tos pats (-1,7 prieš ir -1,6 po perskirstymo; žr. 2 lentelę prieduose).
GPM perskirstymas, siekiant išlyginti savivaldybių pajamas ir išlaidas, neturi didelės reikšmės pajamų ir išlaidų nelygybei tarp savivaldybių išlyginti;
4) jei nebūtų perskirstomas GPM, tai savivaldybėms, kurios pritraukia investuotojus, padeda kurti darbo vietas, liktų daugiau lėšų. Todėl naudą pajustų netoli pusės šalies gyventojų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojai (apie 34 proc. šalies gyventojų) ir juose atvykstantys ir gyvenantys studentai bei kiti gyventojai, kurie gyvena šiuose miestuose, tačiau yra registruoti kitose savivaldybėse. Apie penktadaliui šalies gyventojų atsisakius GPM perskirstymo biudžeto pajamos vienam gyventojui sumažėtų, o apie 44 proc. šalies gyventojų savivaldybės biudžeto pajamos, tenkančios vienam gyventojui, pasikeistų nereikšmingai (žr. 3 lentelę prieduose). Dėl Projektu keičiamos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimų poveikio savivaldybėms-donorėms ir savivaldybėms - gavėjoms Pagal Finansų ministerijos parengtą Projektą, 2016 metais bus 4 savivaldybės donorės (Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės - jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui), kurios privalės dalį jose surinkto GPM atiduoti kitoms savivaldybėms. (Pažymėtina, kad šiuo metu yra 3 savivaldybės (Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto), kurios dalį savo GPM atskaito į Valstybės iždą kitoms savivaldybėms remti.) Planuojama, kad dėl metodikos pakeitimų Vilniaus miesto, Neringos ir Kauno miesto savivaldybės gaus mažesnę GPM dalį (proc.) nei gauna dabar. Vilniaus miesto savivaldybės biudžete liks 45,95 proc. surenkamo GPM (dabar lieka 48 proc.), Neringos savivaldybės biudžetui - 59,04 proc. (dabar lieka 100 proc.), Kauno miesto savivaldybei - 76,85 proc. (dabar lieka 94 proc.).
Dėl to Vilniaus miesto pajamos iš GPM galimai sumažės apie 9 mln. eurų, Neringos savivaldybei sumažės apie 3,6 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybei sumažės apie 20 mln. eurų (skaičiuojant pagal 2014 m. faktinius duomenis). Klaipėdos miesto savivaldybei tenkanti GPM dalis nežymiai padidėtų nuo 86 iki 87,32 proc. GPM. Dėl to šios savivaldybės pajamos iš GPM galimai nežymiai padidės apie 0,7 mln. eurų (skaičiuojant pagal 2014 m. faktinius duomenis). Visos kitos
Projekte numatyta visoms savivaldybės skirti lėšų, t. y. tam tikrą perskirstomo GPM dalį, išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti. Iki šiol šias lėšas gaudavo 57 savivaldybės, išskyrus Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybes. Nuo 2016 m. planuojama, kad visos savivaldybės gaus papildomą finansavimą išlaidų struktūroms išlyginti. Tai reiškia, kad papildomai reikės skirti lėšų Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Finansų ministerija nuogąstauja, kad dėl metodikos pakeitimų dalies GPM lėšų neteksiančios Vilniaus, Kauno ir Neringos savivaldybės, jas gaus iš lėšų išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti. Finansų ministerijai nepateikus detalesnio metodikos pakeitimo poveikio vertinimo (t. y. kiek lėšų bus skiriama išlaidų struktūros skirtumams išlyginti ir kokia jų dalis atiteks konkrečioms savivaldybėms), abejojama, ar papildomos lėšos kompensuos prarastą šioms savivaldybėms tenkančią GPM dalį.
Išvados ir pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kad tiek dabartinė gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo tarp savivaldybių sistema, tiek Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai vertina tik pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir neatsižvelgia į tai, kiek iš viso biudžeto pajamų atitenka vienam gyventojui bei veda prie situacijos, kuomet po GPM perskirstymo vienam gyventojui tenkančios savivaldybės biudžeto pajamos yra pasiskirsčiusios labai netolygiai, LLRI siūlo teisingesnį mechanizmą - neatlikti tarpbiudžetinio GPM perskirstymo tarp savivaldybių. Nauda būtų dviguba. Pirma, savivaldybės biudžeto pajamos, tenkančios vienam gyventojui, pasiskirstytų taip pat ar net tolygiau nei dabar. Antra, savivaldybėms, kurios pritraukia investuotojus, padeda kurti darbo vietas liktų daugiau lėšų. Todėl naudą pajustų netoli pusės šalies gyventojų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių gyventojai, juose atvykstantys ir gyvenantys studentai. LLRI siūlo svarstant Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektą nagrinėti gyventojų pajamų mokesčio neperskirstymo tarp savivaldybių alternatyvą. Nepritarti
jau nuo 2015 m. įteisino galimybę didėti savivaldybių biudžetų pajamoms ne tik dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų dėl išlaidų pokyčių, bet ir dėl pačios ekonomikos augimo. Toks pakeitimas sąlygoja ir pačių savivaldybių suinteresuotumą prisidėti prie ekonomikos augimo skatinant užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, o tai įgalins jas turėti ir didesnes pajamas, kurios galės būti naudojamos savivaldybių priskirtoms funkcijoms įgyvendinti.
pajamos didėja 65 mln. eurų, 2016 m. planuojama didės 55 mln. eurų. 2. Numatomas savivaldybių pajamų augimo ribojimo panaikinimas taip pat didins savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose. 3. Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas pareikalaus 277 mln. eurų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto: · donorai nemokės GPM-o į iždo sąskaitą (planuojama, kad donorai 2016 metais įmokės 277 mln. eurų), · nebus vykdomi pajamų ir struktūrų išlyginimai, · reikės valstybės biudžeto lėšų savivaldybių pajamų mažėjimui kompensuoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-11-11 Nr. 113-P-28 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-11 Nr.
113-P-283 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atlikto 2014 metų valstybinio audito savivaldybėse rezultatus (atlikus valstybinį auditą nustatytos problemos savivaldybių biudžetų pajamų planavime, iš jų problema susijusi su rodikliais, naudojamais išlaidų struktūrų išlyginimui: kaip nepatikimi pripažinti šie rodikliai - vietinės reikšmės kelių ilgis, švietimo įstaigų patalpų naudingas plotas) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl rodiklio R₆reikšmės nustatymo koregavimo, tikslinga tobulinti Projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;
2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;
3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;
4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;
5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;
6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų naudingas bendras plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;
7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;
8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;
9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005.“ Pritarti Patikslinti rodiklius R1 ir R6, tačiau jų taikymas turi būti numatomas rengiant 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Žr. BFK 2 pasiūlymą. 3 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-11 Nr.
113-P-288 Argumentai: Įvertinus, kad Valstybės kontrolė, atlikusi visų savivaldybių valstybinį auditą, nustatė sistemines problemas savivaldybių biudžetų planavimo, paskirstymo bei kitose srityse ir pasiūlė inicijuoti sisteminius Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos laisvosios rinkos instituto keisti savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimo sistemą, tikslinga Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių biudžetų sudarymą, tobulinti. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo taikymas ir siūlymai Vyriausybei
nuostatas dėl šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytų rodiklių R₁ ir R₆, taikomos rengiant 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus įstatymo projektą. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu keičiamo Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyti rodikliai R₁ ir R₆ taikomi, rengiant
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo:
nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2017 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. 4 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-11 Nr. 113-P-289 3.
3Siūlyti Vyriausybei:
1) iki 2016 m. kovo 1 d. priimti teisės aktus, nustatančius vietinių kelių inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką; Pritarti Komitetas siūlo: ,,9 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2016 m. kovo 1 d. priimti teisės aktus, nustatančius vietinių kelių inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką.“5
komitetas 2015-11-11 Nr. 113-P-2892 Siūlyti Vyriausybei:
2) iki 2017 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Nepritarti
jau nuo 2015 m. įteisino galimybę didėti savivaldybių biudžetų pajamoms ne tik dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų dėl išlaidų pokyčių, bet ir dėl pačios ekonomikos augimo. Toks pakeitimas sąlygoja ir pačių savivaldybių suinteresuotumą prisidėti prie ekonomikos augimo skatinant užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, o tai įgalins jas turėti ir didesnes pajamas, kurios galės būti naudojamos savivaldybių priskirtoms funkcijoms įgyvendinti. 2015 m. dėl ekonomikos augimo savivaldybių pajamos didėja 65 mln. eurų, 2016 m. planuojama didės 55 mln. eurų. 2. Numatomas savivaldybių pajamų augimo ribojimo panaikinimas taip pat didins savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose. 3. Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas pareikalaus 277 mln. eurų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto: · donorai nemokės GPM-o į iždo sąskaitą (planuojama, kad donorai 2016 metais įmokės 277 mln. eurų), · nebus vykdomi pajamų ir struktūrų išlyginimai, reikės valstybės biudžeto lėšų savivaldybių pajamų mažėjimui kompensuoti. 6 Audito komitetas 2015-11-18 Nr. 105 Pritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr.
VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3653. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3653(2) ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-18 I Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, siūlome:
Pasiūlymas: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO
Pritarti 2 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-184 N Pasiūlymas: ,,4 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti įstatymą 9¹ straipsniu: ,,9¹ straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 1.
Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai yra išlyginimo koeficientas h, nuo kurio priklauso kiekvienos savivaldybės gaunamų lėšų gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti dalis; kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), patvirtinta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme; taip pat šie demografiniai, socialiniai ir kiti rodikliai bei jų koeficientai, nurodantys šių rodiklių įtaką savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumų pasikeitimui:
1) rodiklis R1 – inventorizuotų vietinių kelių ir gatvių ilgis, kurio koeficientas K1 lygus 0,13;
2) rodiklis R2 – savivaldybės teritorijos plotas, kurio koeficientas K2 lygus 0,17;
3) rodiklis R3 – pensinio amžiaus gyventojų skaičius, kurio koeficientas K3 lygus 0,13;
4) rodiklis R4 – vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, kurio koeficientas K4 lygus 0,11;
5) rodiklis R5 – vaikų nuo 0 iki 6 metų skaičius, kurio koeficientas K5 lygus 0,25;
6) rodiklis R6 – savivaldybei priklausančių (iš savivaldybės biudžeto finansuojamų) švietimo įstaigų patalpų bendras plotas, kurio koeficientas K6 lygus 0,13;
7) rodiklis R7 – savivaldybės teritorijos užstatytas plotas, kurio koeficientas K7 lygus 0,04;
8) rodiklis R8 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K8 lygus 0,035;
9) rodiklis R9 – savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas, kurio koeficientas K9 lygus 0,005. 2.
gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“
3 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-188 Pasiūlymas:
1Šio įstatymo nuostatos,
išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 2. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, taikomos rengiant Lietuvos Respublikos
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.“
4 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-189 N Pasiūlymas Papildyti įstatymo projektą 9 straipsniu:
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2016 m. kovo 1 d. priimti teisės aktus, nustatančius vietinių kelių inventorizavimo supaprastintu būdu tvarką. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš - 0;
susilaikė - 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Rita Tamašuneinė
nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-3653(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-3653(2). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius