PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, Seimo komisijų, seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymuS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo ir įstatymo projektą parengė Finansų ministerija. Projektą rengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Biudžeto metodologijos ir planavimo skyriaus (vedėja – Audronė Čekanavičienė, tel. 239 0255, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Gražina Steponėnaitė (tel. 219 9391, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) apsvarstė Įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) jį patobulinti. Seimo komitetai, Seimo komisijos, Seimo nariai, valstybės institucijos ir įstaigos pasiūlė padidinti asignavimus daugiau negu 798 mln. eurų. Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, Valstybės kontrolės, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus ir patobulino Įstatymo projektą.
Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, Europos Komisija (EK). Dėl EK nuomonės ir Įstatymo projekto poziciją išreiškė Euro grupė (euro zonos valstybių finansų ministrai). Nors EK, vertindama Lietuvos 2016 m. biudžetą, laikinai neįskaičiavo mokesčių administravimo priemonių efekto, tačiau Euro grupė konstatavo, kad Vyriausybė, toliau gerindama pajamų surinkimą, sumažins su biudžeto balansu susijusią riziką. Patobulintu Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastebėjimus, 2016 m. numatomas ne didesnis negu 2015 m. suplanuotasis valdžios sektoriaus deficitas – 1,2 proc. BVP, arba 0,1 proc. BVP mažesnis palyginti su Seimui pateiktu Įstatymo projektu, kuriame buvo numatytas 1,3 proc. BVP deficitas. Patobulintu įstatymo projektu numatoma skirti didesnę lėšų sumą, pervestiną į Rezervinį (stabilizavimo) fondą – 63,7 mln. eurų palyginti su Seimui Įstatymo projektu teikta mažesne – 54 mln. eurų – suma. Sumažintas valdžios sektoriaus deficitas ir spartesnis rezervinių finansinių išteklių kaupimas 2016 m. sąlygos apdairiau valdomus viešuosius finansus, kai rizika dėl išorinio neapibrėžtumo yra didelė. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastebėjimus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas, neįskaitant dėl Lietuvos pensijų reformos
proc. BVP mažiau palyginti su atitinkamu rodikliu pagal Seimui pateiktą Įstatymo projektą, o įskaičius pensijų reformos etapo kaštus, valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2016 m. bus 1 proc. BVP. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko vertinimais, šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra žemesnis už potencialųjį.
Patobulintu Įstatymo projektu nustatyti valstybės biudžeto asignavimai prisidės prie nuosaikaus šalies ekonomikos augimo skatinimo, kuris yra suderintas su tiksliniu 1 proc. BVP valdžios sektoriaus struktūriniu deficitu (vidutinio laikotarpio tikslu). EK vertinimu[1], Lietuvos 2016 m. biudžeto projektas grindžiamas tikėtinomis makroekonominėmis prielaidomis, o numatomas svarbiausių mokesčių bazių (privataus vartojimo ir darbo užmokesčio) augimo tempas 2016 m. iš esmės atitinka EK prognozes. Lietuvos bankas Seimui pateiktoje informacijoje dėl 2016 m. biudžeto projekto, be kita ko, konstatavo, kad valdžios sektoriaus balansas nekelia rizikos dėl pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos. Institucija pastebėjo, kad vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus struktūrinio deficito tikslas galėtų būti ambicingesnis ir akcentavo, kad 2016 m. 1 proc. BVP struktūrinio valdžios sektoriaus deficito tikslas atitinka biudžeto projekte įtvirtintą siekį vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Valstybės kontrolė atliko Įstatymo projekto vertinimą ir pateikė išvadą „Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“[2] ir ataskaitą „Dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių“[3]. Valstybės kontrolė pastebėjo, kad daugiausia dėl didėjančių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų Lietuva ilguoju laikotarpiu gali susidurti su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, kuriai suvaldyti turėtų būti užsibrėžtas griežtesnis vidutinio laikotarpio tikslas.
Anot Valstybės kontrolės, 2016 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planas įtemptas ir, jeigu išsipildytų nepalankūs rizikos veiksniai, būtų nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. valdžios sektoriaus struktūrinio deficito. Vyriausybė, siekdama išlaikyti mažą valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo riziką, tęsia 2015 metų Stabilumo programoje numatytą fiskalinę politiką. Valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2016 m. sudarys apie 1 proc. BVP, o vėlesniais metais, ekonomikai augant sparčiau, bus siekiama pagerinti valdžios sektoriaus balansą ir sumažinti valdžios sektoriaus skolos lygį. Nuosekliai įgyvendinant fiskalinę politiką ir tęsiant struktūrines reformas, valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika išliks maža kaip tai pagrindžiama EK dokumente[4]. EK, įvertinusi Lietuvos 2016 m. biudžeto projektą, išsakė nuomonę, kad egzistuoja rizika nukrypti nuo struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ir siūlo imtis priemonių, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansai atitiktų ES Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. EK akcentavo, kad tokia išvada suformuota neįvertinus Vyriausybės vykdomos mokesčių administravimo reformos efekto. EK atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje pastaruoju metu pradėtos diegti mokesčių administravimą gerinančios priemonės ir išskyrė nuo 2015 m. vidurio įsigaliojusią geresnio PVM surinkimo priemonę, nukreiptą į rizikingų sandorių tarp verslo subjektų identifikavimą. EK savo išvadoje taip pat akcentuoja, kad 2016 m. Lietuvos biudžete numatyta sumažinti mokestinę naštą dirbantiesiems. Tai daroma didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir taip pasiekiant, kad mažiausiai uždirbančiųjų finansinė padėtis pagerėtų.
EK išvadoje pažymi, kad per paskutinius trejus metus Lietuva pasiekė reikšmingą pažangą mažinant išlaidas palūkanoms už valdžios sektoriaus skolą dėl mažesnio Lietuvos rizikos priedo, kurio buvo pasiekta nuosekliai vykdant drausmingą viešųjų finansų politiką. Šių metų lapkričio 23 d. Euro grupė svarstė EK nuomonę dėl
priežasčių sulėtėjusį Lietuvos ekonomikos augimą ir defliacinę aplinką, akcentavo, kad EK Lietuvos ekonomikos ciklo vertinimas buvo atliktas esant dideliam neapibrėžtumui. Iš to kyla reikšmingi skirtumai tarp EK ir Lietuvos institucijų atliktų skaičiavimų, kurie iš dalies sąlygojo EK įvardintą su 2016 m. biudžeto balansu susijusią riziką. EK nuomone, Lietuvos ekonomikos augimas yra didesnis už jo potencialą, tuo tarpu Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų (EBPO) nuomone, Lietuvos ekonomika dar nėra pasiekusi savo potencialo. Dėl to 2016 m. Lietuvos biudžeto projekte numatytos priemonės, skatinančios ekonomikos augimą. Euro grupė taip pat konstatavo, kad EK išvada dėl galimai per didelių išlaidų 2016 m. būtų pagrįsta tuo atveju, jeigu išsipildytų EK prognozė (rizika) dėl didesnio Lietuvos valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2015 metais (1,2 proc. BVP). Pagal ES teisės aktų nuostatas, valdžios sektoriaus išlaidos yra ribojamos mažiau tuo atveju, kai šalis yra pasiekusi vidutinio laikotarpio tikslą (Lietuvos atveju šiuo metu vidutinio laikotarpio tikslas yra
vertinimu, 2015 m. valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas bus mažesnis nei
išnaudojant išlaidų didėjimo limitus.
EK, vertindama Lietuvos fiskalinius rodiklius, mokesčių administravimą gerinančių priemonių teigiamą poveikį ir geresnius savivaldybių finansų rodiklius įskaičiuos vėliau, pasibaigus 2015 metams, – dėl to laikinai išsiskiria EK ir Lietuvos institucijų skaičiavimai. Šiuo metu Vyriausybės įgyvendinamos mokesčių administravimą gerinančios priemonės mažina riziką dėl didesnio valdžios sektoriaus deficito – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos pajamų planas 2015 metais dėl įgyvendinamų priemonių net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui, vykdomas. 2016 metais mokesčių administravimo pagerinimui skirtos priemonės bus tęsiamos. Atsižvelgiant į 2015 m. I-III ketvirčių valstybei priklausančių akcinių bendrovių veiklos rezultatus yra nustatomi ambicingesni į biudžetą mokėtinų dividendų planai – didinami 24,6 mln. eurų, iš kurių 50 proc. bus pervedama į Rezervinį (stabilizavimo) fondą, skirtą kaupti lėšas ekonominiam sunkmečiui. Be to, palyginti su Seimui pateiktu projektu, didinama pajamų iš pelno mokesčio prognozė. 2015 m. spalio mėn. pabaigoje įmonės pateikė mokėtino avansinio pelno mokesčio už 2015 m. IV ketvirtį (avansinis pelno mokestis mokamas pagal 2014 m. rezultatus) sumas ir tai yra net 26,8 proc. daugiau nei įmonių deklaruoti avansinio pelno mokesčio mokėjimai už 2015 m. I, II, III ketvirtį, kurie buvo mokami pagal 2013 m. rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad avansiniai pelno mokesčio mokėjimai 2016 m. I-II ketvirčius bus mokami pagal 2014 m. rezultatus, pelno mokesčio pajamos 2016 m. didinamos 19,5 mln. eurų. Akcizų įmokų prognozė didinama 10,7 mln. eurų dėl Seime registruoto Akcizų įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo siūloma naikinti akcizų lengvatą degalams su biologinės kilmės priemaišų dalimi, be to, pagal patikslintą informaciją, Lietuvos banko likutinio pelno numatoma gauti 4 mln. eurų.
Dėl numatomo PVM grąžinimo termino pakeitimo atvirkštinį PVM apmokestinimą taikantiems subjektams PVM pajamos mažinamos 4 mln. eurų, taip pat palūkanų už paskolas, depozitus ir vertybinius popierius prognozė mažinama 2,1 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos mažinamos 10 mln. eurų. Patobulintame Įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 65,5 mln. eurų (įskaitant 0,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų): iš kurių didžiausia papildomai skiriamų asignavimų dalis numatoma: minimaliajai mėnesinei algai didinti – 21,1 mln. eurų, papildomai pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą – 9,7 mln. eurų, vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms – 7,7 mln. eurų; mokytojų atlyginimams didinti ir klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse atlikti – 10 mln. eurų, kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti – beveik 7 mln. eurų. Patobulintame Įstatymo projekte asignavimai mažinami 34 mln. eurų (įskaitant 10,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų). Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas dėl Vyriausybės grynojo skolinimosi limito apskaičiavimo, patobulinto Įstatymo projekto 9 straipsnyje limitas padidintas beveik 3,8 mln. eurų. Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo patobulintame Įstatymo projekte patikslintas 14 straipsnis, kuriame numatoma 2016 metais Aplinkos ministerijai leisti naudoti dalį ankstesniais metais įmokėtų lėšų neviršijant bendros 29 mln. eurų sumos.
Patobulintame Įstatymo projekte atsižvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas prognozuojamas pajamas į savivaldybių biudžetus, 350 tūkst. eurų sumažintos Utenos rajono savivaldybės prognozuojamos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, atitinkamai šia suma padidinta valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija, skirta Utenos rajono savivaldybės biudžetui. Taip pat 20 tūkst. eurų padidintos prognozuojamos pajamos iš valstybės rinkliavų Elektrėnų savivaldybei. Be to, patobulinto Įstatymo projekto 11 straipsnyje 5 proc. padidintas Vilniaus miesto savivaldybės skolos limitas, o Kauno miesto savivaldybės skolos limitas padidintas10 proc., kuris suteiks galimybę daugiau skolintis investicijų projektams, nefinansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti. Taip pat savivaldybėms nebus taikomas 40 procentų (Kauno miesto savivaldybei 50 procentų) skolos apribojimas, kai savivaldybės skolinsis Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje 2016 metams numatytiems investicijų projektams įgyvendinti. Patobulintame Valstybės investicijų 2016–2018 metų programos projekte 2016 metų valstybės kapitalo investicijoms (toliau – investicijoms) numatoma skirti 1 254,2 mln. eurų valstybės lėšų, iš jų 1 248,4 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų (iš jų
Palyginti su Seimui teiktu projektu, 2016 metų investicijoms papildomus asignavimus numatyta skirti šioms investavimo sritims: švietimo – 4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 87,2 mln. eurų), visuomenės apsaugos – 2,8 mln. eurų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 62,7 mln. eurų), viešosios tvarkos – 0,9 mln. eurų ES paramos lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 15,7 mln. eurų), krašto apsaugos – 0,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 87,2 mln. eurų), žemės ūkio – 0,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų – 0,4 mln. eurų ES paramos lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 32,8 mln. eurų), valstybės valdymo – 0,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 19,3 mln. eurų), sveikatos apsaugos – 0,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 63,4 mln. eurų), socialinės apsaugos – 0,02 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų – 0,01 mln. eurų ES paramos lėšų (iš viso šios srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 10,9 mln. eurų). Kitos veiklos srities 2016 metų investicijoms asignavimus numatyta sumažinti 9,2 mln. eurų, iš jų: 11 mln. eurų sumažintos ES paramos lėšos Energetikos ministerijai, nes už atliktus elektros jungties „LitPol Link“ statybos darbus bus apmokėta
Kūno kultūros ir sporto departamentui valstybės biudžeto lėšos padidintos 2 mln. eurų (iš viso kitos veiklos srities 2016 metų investicijoms numatyta skirti 194,2 mln. eurų).
Aplinkos apsaugos, kultūros, transporto ir ryšių sričių investicijoms numatomi skirti asignavimai, palyginti su Seimui teiktu projektu, nekito. Patobulintame Valstybės investicijų 2016–2018 metų programos projekte 2017 metų investicijoms numatoma skirti 1 610,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš jų – 1 001,7 mln. eurų ES paramos lėšų), arba 0,4 mln. eurų daugiau, palyginti su Seimui teiktu projektu. Teisingumo ministerijai buvo padidintos ES paramos (0,2 mln. eurų) ir bendrojo finansavimo (0,2 mln. eurų) lėšos 2017 metų viešosios tvarkos srities investicijoms. 2018 metų investicijoms numatomos skirti lėšos nekito (numatoma skirti 1 783,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų – 1 130,9 mln. eurų ES paramos lėšų). Palyginti su 2015 metais, 2016 metų investicijoms planuojama skirti 190,4 mln. eurų mažiau valstybės lėšų: 119,6 mln. eurų mažiau valstybės biudžeto lėšų (iš jų 219,8 mln. eurų – ES paramos lėšų) ir 70,8 mln. eurų mažiau valstybės garantuojamų paskolų lėšų. Be to, atsižvelgus į aukščiau minėtus pakeitimus atitinkamai patikslinti su jais susiję Įstatymo projekto straipsniai ir priedai. Detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas patobulinto Įstatymo projekto prieduose. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teisinio reguliavimo nuostatos, išdėstytos Įstatymo projekte, nekeičia šiuo metu galiojančių biudžeto tvirtinimo nuostatų. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą vadovaujantis Įstatymo projekte suteiktomis teisėmis bus parengti atitinkamų teisės aktų projektai. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, Europos Komisija. 13.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Biudžetas“. Finansų ministras Rimantas Šadžius [1] http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2015/lt_2015-11-16_co_lt.pdf [2] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18659 [3] https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/2016-BP-2015-11-13.pdf [4] http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/20_scps/2015/15_lt_scp_en.pdf
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-07 Nr. XIIP-3651(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 201-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
preambulėje esantį trumpinį „proc.“ keisti žodžiu „procentų“. Pritarti. 2. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nustatytas“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti. 3. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžio „perskirstyti“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti. 2.
2Lietuvos bankas,
2015-11-06 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau – projektai) formuojamo valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdami išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija[1]. Nors, Lietuvos banko vertinimu, 2016 metų projektuose formuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos, manome, kad derėtų tvirtai laikytis besirengiant prisidėti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos konvergencijos 2014 metų programoje buvo planuota nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balanso perviršį pasiekti
atidėjimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos dalyviams ir šalies ekonomikos vertinimui. Manome, kad vidutinio laikotarpio struktūrinio deficito tikslas galėtų būti ambicingesnis, nei kartu su projektu teikiamame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekte, kuriame siūloma 2016–2018 metų laikotarpiui nustatyti ne didesnį kaip 1 proc. BVP (to meto kainomis) struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą vidutinio laikotarpio tikslą.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu, mūsų vertinimu, Lietuvos ekonomikos aktyvumas yra žemiau, bet arti potencialiojo jo lygio, manome, kad 1 proc. BVP struktūrinio valdžios sektoriaus deficito tikslas atitinka projekte įtvirtintą siekį vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas Lietuvai būtų naudingas siekiant didesnio kainų stabilumo ir tolygesnės ekonomikos plėtros: kai verslo ciklas pereina į pakilimo fazę, siekiant išlaikyti fiskalinės politikos anticikliškumą, vidutiniu laikotarpiu reiktų orientuotis bent jau į struktūriškai subalansuotą, o ne deficitinį biudžetą. Kadangi Lietuvos fiskalinė politika praeityje buvo linkusi į procikliškumą, ambicingesnis vidutinio laikotarpio tikslas vidutiniu laikotarpiu būtų reikšmingas žingsnis siekiant apriboti panašias tendencijas ateityje. Ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas taip pat geriau atitiktų Europos Komisijos teikiamas rekomendacijas. Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms vidutinio laikotarpio tikslą nusistatyti atsižvelgiant į tris dalykus: valdžios sektoriaus balansą, kuris užtikrintų ne didesnę nei 60 proc. BVP valdžios sektoriaus skolą; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant sumažinti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį iki 60 proc. Atsižvelgdami į Europos Komisijos 2015 metų visuomenės senėjimo ataskaitoje pateikiamas prognozes, rodančias, kad senatvės pensijoms mokėti skirta BVP dalis Lietuvoje 2013–2040 metais padidės maždaug
renkantis vidutinio laikotarpio tikslą Lietuvai svarbu papildomai taupyti, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas.
Manome, kad struktūrinio valdžios sektoriaus deficito planavimas ties didžiausia leistina riba (numatoma, kad 2016 m. struktūrinis balansas sudarys –1,1 % BVP, taigi, atmetus pensijų reformos sąnaudas, bus šiek tiek mažesnis už –1 % BVP) yra rizikingas. Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, nominalusis valdžios sektoriaus deficitas
mažesnių, nei planuojama, pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Didesnis nominalusis valdžios sektoriaus deficitas ceteris paribus lemtų ir didesnį nei 1 proc. BVP struktūrinį deficitą. Antra, artimiausiais metais Lietuvos makroekonominė raida gali būti mažiau palanki, nei numatoma LR finansų ministerijos paskelbtose makroekonominių rodiklių prognozėse, dėl galimai blogesnės, nei šiuo metu tikimasi, pagrindinių prekybos partnerių ūkinės raidos, kurią veikia mažiau, nei tikėtasi, auganti besivystančių šalių ir viso pasaulio ekonomika. Tai gali lemti didesnį valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš GPM ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Jau trejus metus iš eilės Lietuvos banko rengiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje aukštas savivaldos institucijų įsiskolinimo lygis minimas kaip vienas iš iššūkių, su kuriuo netiesiogiai susiduria šalies finansų sistema. 2016 metų projektuose į šią problemą iš dalies yra atsižvelgiama.
GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, palyginti su 2015 metų biudžetu, padidinta 2,7 proc. p. ir siekia 75,5 proc. p. Taip pat šiek tiek padidinamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (neįskaitant iš Europos Sąjungos institucijų gaunamų lėšų). Be to, labiausiai įsiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota per metus sumažinti savo įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 15 proc., o metinio grynojo skolinimosi limitas šiai savivaldybei sumažintas nuo 25,0 iki 15,0 proc. prognozuojamų pajamų. Nors Vilniaus miesto biudžetui skiriama GPM dalis
(46,0 %), tačiau dėl numatomo darbo užmokesčio fondo ir pajamų iš GPM augimo savivaldybės pajamos iš šio šaltinio padidės 22,0 mln. eurų (iki 198,1 mln. eurų). Tikėtina, kad visi anksčiau minėti sprendimai padidins savivaldos institucijų pajamas (prognozuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, jos padidės 8,8 %) ir apribos augantį skolinimąsi. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad projektuose vis dar nėra numatytos konkrečios sankcijos arba procedūros, kurios priverstų savivaldybes įgyvendinti numatytus reikalavimus arba planus. Projektuose pateikiamų priemonių įgyvendinimo rezultatai daugiausia priklauso nuo savivaldybių administracijų kompetencijos ir geranoriškumo. Toliau pateikiame šiuos vertinimus pagrindžiančias detalesnes pastabas. Pajamos iš PVM 2016 metais gali būti mažesnės, nei planuojama Projekte. Projekte numatyta 2016 metais iš PVM gauti 3,7 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2015 metais planuota suma, o jokių diskrečių PVM pajamas
finansų ministerijos 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybės biudžeto vykdymo duomenimis, PVM pajamos buvo 59,1 mln. eurų mažesnės, negu planuota.
Atsižvelgiant į tai ir darant optimistinę prielaidą, kad 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį PVM bus surinkta tiek, kiek planuota,
5,9 proc. Tai šiek tiek viršija LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą PVM mokestinės bazės – nominaliųjų galutinio vartojimo išlaidų
PVM pajamų gali būti surinkta mažiau, negu numatoma projekte. Atsižvelgiant į planuojamus neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), minimalios mėnesio algos (MMA), darbo užmokesčio kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms pakeitimus, GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi. Į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2016 metais planuojama surinkti 5,4 proc. daugiau, palyginti su 2015 metų planu, konsoliduotųjų pajamų iš GPM. Toks GPM pajamų pokytis yra šiek tiek mažesnis už
metinį padidėjimą (6,0 %). Atsižvelgiant į tai, kad per tris
pajamų padidėjimas 2016 metais sudaro 3,6 proc. Tačiau būtina nepamiršti, kad 2016 metais kartu su biudžeto projektu teikiami ir NPD, papildomą NPD už vaikus, individualių NPD neįgaliesiems didinantys pakeitimai, taip pat numatoma didinti MMA, darbo užmokestį kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms. Remiantis LR finansų ministerijos pateikiama informacija, galima spręsti, kad visų šių sprendimų visuma 2016 metais mažins GPM pajamas maždaug 60 mln. eurų. Atsižvelgus į šiuos netekimus, LR finansų ministerijos planuojama GPM pajamų suma per 2016 metus didėja 7,8 proc., t. y. gerokai sparčiau, nei numatomas darbo užmokesčio fondo padidėjimas.
Lietuvos banko prognozuojamas darbo užmokesčio fondo padidėjimas 2016 metais taip pat yra mažesnis ir nesiekia 6 proc. Todėl darytina išvada, kad 2016 metais GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi. Atkreipiame dėmesį, kad panašią pastabą dėl galimo lėtesnio darbo užmokesčio fondo augimo Lietuvos bankas buvo pateikęs išvadoje dėl
užmokesčio fondas 2015 m. pirmąjį pusmetį padidėjo lėčiau, nei 2014 m. rugsėjo mėn. prognozavo LR finansų ministerija, o 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. GPM pajamų planas vykdomas daugiausia dėl didesnių GPM pajamų, apskaičiuotų nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai: palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2016 metais numatytas didesnis valdžios sektoriaus deficitas, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems ir didesnės socialinės išmokos. 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko prognozėse numatyta, kad vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal SVKI) 2016 metais sudarys 1,5 proc. Projektuose planuojami pakeitimai šiai prognozei turės tokį poveikį:
a) didesnis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais, palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa. Numatomas 0,2 proc. BVP didesnis valdžios sektoriaus deficitas reiškia ir mažiau palankų struktūrinį balansą. Atsižvelgiant į Lietuvos banko numatomus produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius 2015–2016 metais, 2016 metais planuojamą vykdyti fiskalinę politiką galima vertinti kaip anticiklinę, nes makroekonominiu požiūriu neigiamą produkcijos atotrūkio padidėjimą švelnina didinamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas. Vis dėlto 0,2 proc.
Vis dėlto 0,2 proc. BVP didesnis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neturės reikšmingo poveikio kainų stabilumui;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2016 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams. Šie akcizų pakeitimai 2016 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,1 procentinio punkto, o 2017 m.– apie 0,05 procentinio punkto. Nuo 2016 m. sausio mėn. numatomas įvesti akcizas gamtinėms dujoms, skirtoms naudoti kaip šildymo kuras, nepadidintų buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainų dėl įstatymo projekte numatytų lengvatų, tačiau galėtų 0,049 Eur už kilovatvalandę padidinti šilumos energijos kainas. Toks šilumos kainų pokytis turėtų minimalų poveikį vidutinei metinei infliacijai (0,02 p. p. 2016 m.);
c) GPM pakeitimai. Nuo 2016 metų siūloma padidinti NPD, papildomą NPD ir individualius NPD neįgaliesiems, taip pat pakeisti jo skaičiavimo tvarką (padidinti NPD progresyvumo koeficientą). Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, gauta, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2016 metais padidės apie 65 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems.
Kompensacija šiems dirbantiesiems 2016 metais turėtų didėti dėl: 1) nuo 325 iki
mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams (Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų pareigūnams), taip pat dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo įgyvendinimo bei dėl nuo 2016 m. liepos
ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2016 metais, palyginti su 2015 metais, turėtų padidėti apie 65 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus), o šių dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie
2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
e) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad nuo 2016 m. sausio
draudžiamosios pajamos. Dėl to 2016 metais pensijoms bus išleista apie
privatų vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2016–2017 metais vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc., o realusis BVP – apie 0,02 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai. Svarstyti Vyriausybei. 3. Valstybės kontrolė dėl 2016 METŲ
esminiai pastebėjimai 1.
Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, visų pirma dėl to, kad auga su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. biudžeto projektas parengtas darant prielaidą, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su maža valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika. Tokia rizika galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų tęstinai įgyvendinami visi Lietuvos 2015 m. stabilumo programoje iškelti tikslai. EK vertinimu, Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, dėl to vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas –0,5 proc. BVP to meto kainomis. Ilgalaikio tvarumo riziką didina šie veiksniai: § planuojamas 2016 m. valdžios sektoriaus pirminis balansas yra mažesnis perteklius, negu buvo planuota Stabilumo 2015 m. programoje; § 2014–2015 m. pirminį balansą išskirtinai teigiamai veikia vienkartinis veiksnys VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; § planuojamas 2017 m. pirminio balanso pagerėjimas yra perdėtai ambicingas; § remiantis istoriniais duomenimis pirminio balanso užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti. Ateityje siekiant išvengti informacijos interpretavimo, būtina KĮ įgyvendinančiame teisės akte nustatyti, kad ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika vertinama pagal EK įvertintą paskutinių pasibaigusių metų pirminio balanso, pakoreguoto pagal ciklą, eliminavus vienkartinius veiksnius, poziciją, ir pagal EK ekonominės raidos projekcijas. Atnaujinus ekonominės raidos scenarijų turi būti pateikiama ir atnaujinta trejų būsimų metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių informacija, kuri šiuo metu neteikiama.
Tokia informacija leistų įvertinti, ar trejų metų valdžios sektoriaus balanso rodikliai nukrypsta nuo Stabilumo programoje nustatytų tikslų visu vidutiniu laikotarpiu. 2. Valstybės skolos lygis ES kontekste yra vienas mažiausių ir nesiekia Mastrichto sutartimi nustatyto kriterijaus, tačiau valstybės skolos ir BVP santykis nuo
metų ji yra nekintamo lygio – apie 40 proc. BVP. Šiuo metu automatinė skolos dinamika yra palanki, tačiau, atsiradus nepalankiam ekonomikos šokui, yra rizika, kad Lietuvos skola ir vėl augs žaibiškai. Vyriausybė numato valstybės skolos lygio mažėjimą nuo 2018 metų, tačiau stebima kasmetinio pirminio balanso pagerėjimo ir atitinkamai skolos mažėjimo tikslo pasiekimo nukėlimo į ateitį tendencija. Remiantis istoriniais duomenimis (kaip šaliai sekėsi pasiekti užsibrėžtų tikslų), matoma rizika, jog mažai tikėtina, kad ir 2018 m. valstybės skola pradės mažėti. Siekiant išvengti skolos augimo nuosmukio laikais ir mažinti valstybės skolą gerais laikais, Lietuvai reikėtų turėti pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti. TVF rekomenduoja toliau tęsti deficito mažinimą ir siūlo siekti –0,5 proc. BVP VLT, kuris leis kumuliatyviai sumažinti skolos lygį 5 proc. BVP per ateinančius 5 metus. Vyriausybė neturi aiškios ir patvirtintos vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodikos. Nenustatytas bendras valdžios sektoriaus skolinimosi limitas. Valstybės kontrolės nuomone, turi būti atliktas vertinimas, koks būtų optimalus Lietuvai taikytinas skolos lygis, kuris nekeltų rizikos fiskaliniam tvarumui, užtikrintų skolos stabilumą, atitinkantį pakankamą ekonomikos augimą, palūkanų normas ir infliacijos tempus, ir nekeltų grėsmės valstybės finansams. 3.
neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes, išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, bus reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. struktūrinio valdžios sektoriaus deficito. Pakoregavus Lietuvos ekonominės raidos scenarijų pagal atnaujintas technines prielaidas, tikėtina, kad nominalus BVP, nominalios galutinio vartojimo išlaidos, taip pat suderintas vartotojų kainų indeksas augs mažiau. Prielaidų pasikeitimas yra esminis veiksnys, lemiantis išvadą, kad pajamos iš PVM yra suprojektuotos su rizika. Pajamos iš GPM taip pat suprojektuotos su didžiausia rizika, lyginant su kitomis valdžios sektoriaus pajamomis, priklausančiomis nuo metinio darbo užmokesčio fondo dinamikos. Kadangi struktūriniai valdžios sektoriaus rodikliai priklauso nuo produkcijos atotrūkio vertinimo, rekomenduotina skaidriai ir viešai pateikti apskaičiavimui naudotus duomenis ir algoritmą vartotojui patogiu formatu. 4. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų atliktą valdžios sektoriaus išlaidų palyginamąją analizę, siūlytina, kad atitinkamų metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų rengimo procesas būtų papildytas etapu, kurio metu būtų parengta esamų viešųjų išlaidų efektyvumo analizė ir esamo status quo įvertinimas, ši informacija būtų palyginta su Euro zonos narių vidurkiu ir jos pagrindu būtų formuojamos vidutinio laikotarpio išlaidų efektyvumo didinimo gairės, nustatomi siektini kokybiniai rezultatai, atitinkamai didinamas arba mažinamas tam tikros srities finansavimo lygis. Svarstyti Vyriausybei. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:1 Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-10-28 raštas Nr. (17)-SD-729, Nr. g-2015-9565 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a: 1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (toliau - įstatymo projektas). Pritarti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-10-28 raštas Nr. (17)-SD-729, Nr. g-2015-9565,
pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „2. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamiems įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms.
Šio įstatymo 5 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos (Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamų įgyvendinamų ir (arba) numatomų įgyvendinti projektų atveju – šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos) paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos praneša savivaldybėms ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda savivaldybėms.“ Nepritarti. Įvertinus teisės aktuose, reglamentuojančiuose biudžeto priėmimo ir vykdymo procedūras, nustatytus terminus, siūloma nuostata negali būti įgyvendinta. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-11-13 Nr. (3)-SD-783, Nr. g-2015-10141 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) prašo skubiai spręsti esminę savivaldybių biudžetams problemą, susijusią su 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3651 (toliau – įstatymo projektas).
Įstatymo projektu numatyta gerokai sumažinti savivaldybių skolinimosi teises. 1. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės 2016 metais turės 15 procentų metinio grynojo skolinimosi limitą (galimai ir 2017 metais). 1.1. Tačiau LSA atkreipia dėmesį į kitoms 57 savivaldybėms netinkantį įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris reglamentuoja: „3) savivaldybė, kurios biudžeto planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali būti didesnė 1,5 procento biudžeto pajamų;“ Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos drastiškai apriboja 57 savivaldybių metinio grynojo skolinimosi galimybes (į jas nebus įskaičiuotas paskolų refinansavimas, kai pasiskolinus pigiau, iš karto grąžinamos paskolos, kurios buvo anksčiau paimtos už didelę palūkanų normą). Savivaldybių didžioji dalis 2016 metais turės teisę papildomai pasiskolinti tik 51 – 200 tūkst. eurų, o, pavyzdžiui, Širvintų r. savivaldybė - iki 95,76 tūkst. eurų (žiūrėti priedą su 57 savivaldybių metinio grynojo skolinimosi sumomis). Savivaldybės negalės įgyvendinti projektų, numatytų ES 2014-2020 m. investicijų veiksmų programoje Norvegijos, Šveicarijos paramos programose ir kitų. LSA prašo skubiai spręsti problemą ir gerokai padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes 2016 metais. Svarstyti
savivaldybių asociacija, 2015-11-13 Nr. (3)-SD-783,
įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį: „2.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų šio įstatymo
nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams.“ Būtina atsižvelgti į Valstybės kontrolės 2015 m. rudenį pateiktą rekomendaciją panaikinti 40 procentų savivaldybių skolinimosi ribojimo nuostatas ir į Valstybės kontrolės 2014 m. rugsėjo 1 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kuriose buvo pažymėtos tokios rizikos: „Savivaldybės, netekusios teisės daugiau skolintis, neturės galimybės įgyvendinti investicijų projektus ir tinkamai vykdyti savivaldybių funkcijas (2.2 poskyris).“ Neatsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir LSA prašymą, didelė dalis savivaldybių neteks teisės 2016 metais pasiskolinti ir net pretenduoti, kad jų numatomi įgyvendinti investicijų projektai būtų įtraukti į Valstybės investicijų programą. 2015 m. spalio 1 d. iš 60 savivaldybių net 30 jau nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Be to, įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies išbraukimas atitiktų ir regioninės politikos siekiamų tikslų greitesnį įgyvendinimą. Svarstyti
savivaldybių asociacija, 2015-11-13 Nr. (3)-SD-783,
prašo pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 768.
į Valstybės investicijų programą numatyta tiems investicijų projektams, kuriems įgyvendinti savivaldybės pažada skirti ne mažiau nei 15 procentų projekto vertės. Būtina pakeisti minėtuoju nutarimu patvirtintą Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių 16¹ punktą ir kelis kartus sumažinti reikalavimą dėl planuojamų skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto. Priešingu atveju, gerokai atitols ir regioninės politikos tikslų įgyvendinimas. Savivaldybės negalės skirti tiek daug savivaldybės biudžeto lėšų Valstybės investicijų programoje numatomiems projektams įgyvendinti, nes savivaldybių skolinimosi galimybės jau buvo gerokai sumažintos ir Vyriausybės nutarimu 2015 metais pakeistomis Savivaldybių skolinimosi taisyklėmis. Nepritarti Siūloma nuostata nesusijusi su svarstomu projektu. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-11-13 Nr. (3)-SD-783,
prašymas, atitinkantis valstybės paramos savivaldybėms pagal Konstitucijos
Šadžiui (dalyvaujant Finansų ministerijos patarėjui Gintautui Bogatyriui) buvo pasiūlytas dar vienas sprendimo būdas, kurį finansų ministras pažadėjo išsamiau apsvarstyti. Finansų ministerija ir Vyriausybė, atsižvelgdamos į savivaldybių ribotas skolinimosi galimybes ir nedidindamos viešojo sektoriaus skolos masto, turėtų numatyti savivaldybėms gerokai mažesnį reikalavimą nuosavomis lėšomis (dažniausiai tai savivaldybių skolintos) bendrai finansuoti (kofinansuoti) ES 2014-2020 metų finansinio laikotarpio, Norvegijos bei Šveicarijos remiamus ir Valstybės 2016-2018 metų investicijų programoje numatytus investicijų projektus.
Tokio LSA prašymo įgyvendinimo šaltiniu gali būti valstybės vardu jau pasiskolintos lėšos, kurios nebedidintų valstybės skolos (Lietuva pagal 2015 m. gegužės sutartį su Europos investicijų banku pasiskolino 1,3 mlrd. eurų 25 metams už 1,51 procentą metinių palūkanų normą ir t. t.). Nepritarti Siūloma nuostata nesusijusi su svarstomu projektu. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-11-13 Nr. (3)-SD-783,
kuo skubiau spręsti dėl pakeitimo nuostatų, reglamentuojančių nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio atvirkštinio PVM taikymą, kuris gerokai pablogino dalies savivaldybių pinigų srautų subalansavimą. Dalis savivaldybių susiduria su didelėmis problemomis nustatytais terminais sumokėti darbo užmokestį ir greičiau mažinti pradelstas skolas verslo subjektams už prekes, anksčiau atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Atvirkštinio PVM įteisinimas iš esmės panaikino paskatas savivaldybėms įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės projektus, tarp jų ir pagal 2014 m. lapkričio 28 d. paskelbtą ne mažiau kaip 315 mlrd. eurų papildomų investicijų pritraukimo per trejus metus Investicijų planą Europai. Juo ir Lietuva siekia paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą kuo efektyviau panaudojant viešuosius išteklius ir skatinant privačiojo sektoriaus investicijas. PRIDEDAMA. Lentelė su 57 savivaldybių grynojo metinio skolinimosi sumomis, nustatytomis vadovaujantis 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.
straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nepritarti. Siūloma nuostata nesusijusi su svarstomu projektu. 8. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, 2015-10-20 Dėl valstybės ir savivaldybės biudžetų projekto Lietuvos laisvosios rinkos institutas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. 15-10553(2) teikia pastabas ir pasiūlymus. LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad:
deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. 2. 2. Asignavimai krašto apsaugai, pabėgėlių integracijai ir atlyginimų didinimo išlaidos viešojo sektoriaus darbuotojams sudaro 206,5 mln. eurų. Tai sudaro 56 proc. visų išlaidų padidėjimo arba 32 proc. deficito. 3. 3. Planuojamos biudžeto išlaidos (be ES lėšų) išaugs 580 mln. eurų arba 7,9 proc. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus paslaugos brangs net 5,6 karto greičiau nei Finansų ministerijos prognozuojamas bendrasis kainų lygis (1,4 proc.). 4. 4. Kartu su biudžeto projektu siūlomas minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas:
papildomų (27 mln. eurų) valstybės lėšų;
pasekmes dirbantiesiems (įdarbinimas nepilnu etatu ir kt.);
liudijimo įsigijimo kainą nuo 540 iki 630 eurų. PSD įmoka didės nuo 29,25 iki 31,5 eurų. Dėl MMA didinimo mokestinė našta savarankiškai dirbantiems gali padidėti 92,25 eurais. 5. 6. 6. Didėjančios biudžeto išlaidos ir deficitas rodo, kad valdžia neidentifikuoja prioritetų, kitaip sakant, išlaidos didinamos nemažinant kitų neprioritetinių išlaidų.
Tikrasis prioritetų identifikavimas turėtų būti ne rasti, kur išleisti daugiau, o kaip perskirstyti lėšas. ·
Valstybės biudžeto deficitas (skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų), lyginant su 2015 m. planu, didėja beveik dvigubai – nuo 342 iki 651,5 mln. eurų. Pažymėtina tai, kad biudžeto deficitas kasmet didėja vis labiau ir per
didžiausias per pastaruosius penkerius metus (žr. lentelę apačioje). 2012
Šaltinis: patvirtinti Lietuvos Respublikos 2012, 2013, 2014, 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymai ir Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Didesnis valstybės biudžeto deficitas, visų pirma, reiškia tolimesnį skolos augimą ir jos mažinimo nukėlimą į ateitį. Kartu tai reiškia ir didesnes palūkanų už valstybės skolą išlaidas. Per 2015 m., lyginant su 2014 m. valstybės skola padidėjo 1,2 mlrd. eurų. ir šiuo metu sudaro beveik 18,59 mlrd. eurų. Per pastaruosius 10 metų valstybės skola išaugo penkis kartus ir šiuo metu yra didžiausia tarp kaimyninių šalių (2015 m. valstybės skola proc. nuo BVP Lietuvoje – 41,7 proc.; Latvijoje – 37,3 proc.; Estijoje – 10,3 proc.).
Vien tik valstybės skolos valdymo išlaidos (metinės išlaidos valstybės skolos palūkanoms bei skolos administravimo sąnaudoms) šiemet sudarė beveik 0,6 mlrd. eurų, o tai beveik tiek pat, kiek valstybė skiria krašto apsaugai ar sveikatos apsaugai finansuoti. Nors kitais metais planuojama skolintis apie 1,6 mlrd. eurų mažiau nei šiemet, tai iš esmės nekeičia situacijos, nes bendra skola nemažinama, priešingai, ji didėja, nors ir mažesne suma. Tai reiškia, kad didėjant skolai valstybės finansų situacija blogės, o finansinė našta sunkės ne tik šiai, bet ir būsimai mokesčių mokėtojų kartai. Pažymėtina tai, kad asignavimai krašto apsaugai, pabėgėlių integracijai ir atlyginimų didinimo išlaidos viešojo sektoriaus darbuotojams sudaro 206,5 mln. eurų. Tai sudaro
savivaldybėms, lyginant su 2015 m. didėja 115 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį į tai, Valstybės kontrolė, 2015 m. rugsėjo 30 d. paskelbtoje finansinio (teisėtumo) audito savivaldybėse išvadoje pažymi, kad finansavimas savivaldybėms kasmet didėja, nors gyventojų skaičius mažėja ir savivaldybėms nepriskiriama naujų funkcijų. Taip pat planuojant ir paskirstant savivaldybių pajamas neatsižvelgiama į savivaldybių finansinius ir ekonominius rodiklius, valstybės ištekliai tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų paskirstomi netinkamai.
Atsižvelgiant į tokį savivaldybių finansavimo mechanizmą, kuris paremtas dotavimu, o ne skatinimu pačioms savivaldybėms surinkti daugiau pajamų, siūlome nedidinti dotacijų savivaldybėms, o sukurti tokį savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo mechanizmą, kuris užtikrintų savivaldybių suinteresuotumą prisidėti prie ekonomikos augimo ir surinkti kuo didesnes pajamas, o ne skatintų prašyti dotacijų iš valstybės biudžeto dėl negautų pajamų. ● - Nesilaikoma pažadų mažinti išlaidas ir siekti subalansuoto biudžeto, dėl to neužtikrinamas viešųjų finansų tvarumas Seimui teikiami 2016–2018 m. planuojami rodikliai nukrypsta nuo Seimo patvirtintų 2014–2016 m. ir 2015–2017 m. suplanuotų rodiklių. 2013 m. pabaigoje, patvirtinu Seimo nutarimu Nr. XII–662 „Dėl 2014, 2015 ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, buvo žadėta, kad 2016 metais nacionalinis biudžetas bus perteklinis, t. y. išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 8,747 mlrd. eurų, o pajamos 9,116 mlrd. eurų. Be to, 2014–2016 buvo planuojamas ir išlaidų mažėjimas 210 mln. 2014 m. pakeitus minėtą trejų metų biudžetų finansinių rodiklių nutarimą situacija iš esmės pasikeitė – išlaidos nesumažėjo, o 2016 m. vietoj planuoto perteklinio biudžeto, buvo laukiamas
metų biudžetų finansinių rodiklių nutarimo projektą, planuojama išleisti daugiau –
lėšomis) sudarys 10,045 mlrd. eurų ir tai bus 931 mln. eurų daugiau nei buvo žadėta 2014 m. Seimo patvirtintame nutarime. Pažymėtina tai, kad valdžia atideda planus, siekti subalansuoto biudžeto. 2017 m. planuojamas deficitas sudarys 254 mln. eurų, 2018 m. – 235 mln. eurų.
Nuolat nesilaikant priimtų biudžeto rodiklių apribojimų neužtikrinamas viešųjų finansų stabilumas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Valstybės kontrolė jau ne pirmus metus pabrėžia, kad rengiant atitinkamų metų biudžeto įstatymo projektą, užsibrėžti išlaidų tikslai keičiami, o atidedamas perteklinio biudžeto tikslas ir nenuosekli fiskalinė politika neužtikrins fiskalinių atsargų kaupimo, būtinų tvariai pasirengti atremti iššūkius. ● - Valstybės išlaidos didinamos, kai į biudžetą neplanuojama surinkti ženkliai daugiau lėšų Nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių biudžetų) išlaidos (su ES parama) didėja 3,8 proc. (368 mln. eurų), o pajamos (su ES parama) didėja tik 1,3 proc. (124 mln. eurų), lyginant su 2015 m. Atskirai analizuojant tik valstybės biudžetą, išlaidos (su ES parama) didėja 3,1 proc. (259 mln. eurų), tuo tarpu valstybės biudžeto pajamos auga tik 0,2 proc. (15 mln. eurų). Visa tai rodo neatsakingą požiūrį į valstybės finansus, kai išlaidos didinamos, nepaisant to, kad į biudžetą 2016 neplanuojama surinkti ženkliai daugiau pinigų nei 2015 m. Nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) planuojama didės nuo 7,354 mlrd. eurų šiemet iki 7,934 mlrd. eurų kitąmet. Išlaidų augimas sudarys 580 mln. eurų arba 7,9 proc. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus paslaugos brangs net 5,6 karto greičiau nei Finansų ministerijos prognozuojamas bendrasis kainų lygis (1,4 proc.). Įvertinus kitas ekonomikos augimo prognozes, kyla abejonių dėl biudžeto išlaidų didėjimo galimybių. Biudžeto projektas parengtas pagal Finansų ministerijos ūkio raidos scenarijų, prognozuojantį gerėjančius šalies ekonominius rodiklius – 3,2 proc. BVP augimą, 1,4 proc. vidutinę metinę infliaciją, 5,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, 8,8 proc. nedarbo lygį.
Panašios ir kitų institucijų BVP augimo prognozės (Lietuvos banko – 3,2 proc., Europos Komisijos – 3,3 proc.), mažesnį BVP augimą prognozuoja SEB (2,8 proc.) ir Fitch Ratings (2,8 proc). Nors prognozuojamas gana palankus BVP augimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. pabaigoje, svarstant 2015 metų biudžetą taip pat buvo prognozuojamas panašus BVP augimas (3,1 proc.). Tačiau Lietuvos bankas 2015 m. BVP augimo prognozę rugsėjo mėn. nuo planuotų 3,1 proc. sumažino iki 1,6 proc. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar 2016 m. galima tikėtis dvigubai spartesnio nei šiemet BVP augimo. Lietuvos bankas kitais metais prognozuoja ir lėtesnį, nei Finansų ministerijos prognozės, darbo užmokesčio didėjimą (4,9 proc.), aukštesnį nedarbo lygį (9,1 proc.). Prastėja ir eksporto augimo tendencijos, pvz., Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksporto pokytis 2015 m. I pusm., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo neigiamas (–0,3 proc.). Jei pablogėtų valstybės finansinė situacija ir nepasitvirtintų ekonominės prognozės, tai gali kilti grėsmė biudžeto vykdymui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne didinti valstybės išlaidas, o perskirstyti lėšas taip, kad bendros išlaidos nedidėtų, ypač, kai pajamos neauga ir gerėjančios ekonomikos augimo tendencijos yra abejotinos bei iš anksto reikia numatyti išlaidų mažinimo planą, pagal kurį būtų mažinamos neprioritetinės išlaidos. ● - Minimalios mėnesinės algos didinimas ne tik pareikalaus 27 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet ir padidins mokestinę naštą savarankiškai dirbantiesiems Nuo 2016 m. sausio 1 d. planuojama minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 25 eurais – nuo
atlyginimams didinti. Taip pat dėl MMA didėjimo brangs verslo liudijimo įsigijimo kaina.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomas
perskaičiuojamas ir didėja nuo 540 eurų iki 585 eurų (12mėn.x325x15proc.). Jei būtų priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2016 m. MMA padidinti dar 25 eurais, tai verslo liudijimo kaina būtų 630 eurų (12mėn.x350x15proc.). Be to, gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą turi mokėti ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios taip pat kinta pasikeitus MMA. Jeigu nuo 2016 m. MMA bus padidinta iki 350 eurų, per mėnesį savarankiškai dirbantieji privalės mokėti 31,5 eurų PSD įmoką (dabar moka 29,25 eurus) (325x9proc.). Tai reiškia, kad dėl MMA didinimo mokestinė našta savarankiškai dirbantiems gali padidėti 92,25 eurais, o tai pablogins jų veiklos vykdymą. Be kita ko, tolimesnis MMA didinimas neigiamai atsilieps smulkioms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms ar daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms ir jų darbuotojams, pakenks darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams. Daugiau argumentų dėl galimų MMA didinimo pasekmių pateikiama atskiroje LLRI ekspertizėje. ● Išvados ir pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, raginame Jus biudžetų svarstymo metu:
lėšas perskirstyti taip, kad biudžeto išlaidos nedidėtų. Reikėtų ne didinti, o perskirstyti lėšas taip, kad bendros išlaidos nedidėtų pajamoms neaugant. 2. 2. Mažinti biudžeto deficitą ir laikytis ankstesniais metais patvirtintų įsipareigojimų mažinti valstybės išlaidas ir subalansuoti biudžetą. 3. 3. Nedidinti minimalios mėnesinės algos. Nepritarti. Reikia vertinti ne vien valstybės biudžeto deficitą, bet viso valdžios sektoriaus deficitą. Asignavimai krašto apsaugai didinami atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemai keliamus reikalavimus ir prisiimtus įsipareigojimus.
Pagal 2013 m. Eurostato duomenis Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos yra santykinai vienos mažiausių ES – jos sudarė 35,5 proc. BVP ir 13,9 proc. punkto mažesnės nei Euro zonos vidurkis (49, 4 proc. BVP). Tokia tendencija yra išlikusi iki dabar, todėl mažinti išlaidas netikslinga. Tą pažymėjo ir Tarptautinis valiutos fondas. 9. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-12 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtu 2016 m. Valstybes biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau - Projektas), teikia pasiūlymus dėl biudžeto. Siūlome didinti asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui ir Teisingumo ministerijai, valdančiai Kalėjimų departamento asignavimus, bei prašome į juos atsižvelgti ir svarstant papildyti 2016 m. biudžeto projektą. Siūlome skirii minėtoms teisėsaugos institucijoms papildomus asignavimus darbo užmokesčiui, kad jos būtų pajėgios pradėti įgyvendinti taip vadinamąją darbo užmokesčio „Programą 1000“ pagal kurią pirminės grandies pareigūnui turi būti išmokamas ne mažesnis darbo užmokestis kaip 1000 eurų. Papildomai 2016 m. tam reikia skirti bent 30 procentų didesnį nei pasiūlytas 2016 m. finansavimą darbo užmokesčiui šiems asignavimų valdytojams: Policijos departamentui – 7,75 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 12,7 mln. eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui apytiksliai tokia pati suma kaip ir valstybės sienos apsaugos tarnybai. Kalėjimų departamento prie
sąjunga, 2015-11-06 Lietuvos rašytojų sąjunga įsikūrusi kultūrine, istorinę ir architektūrinę vertę turinčiuose vadinamuosiuose Ignoto Korvin-Milevskio rūmuose K.
Sirvydo g. 6, viename gražiausių Vilniaus centro pastatų, Įtrauktame i nacionalinės reikšmės Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Deja rūmų fizinė būklė ja u daug metų yra nepatenkinama. Ypač grėsminga, avarinė yra stogo konstrukcijų būklė, veikianti ir skylančias, ypač šiaurinio komplekso korpuso, sienas. Būtina kuo skubiau imtis remonto darbų. Deja, būdam a kūrėjų asociacija, kurios veikla yra finansuojama iš projektinių lėšų. Rašytojų sąjunga nėra pajėgi pati atlikti būtinų pastato remonto ir rekonstrukcijos darbų. Esame parengę pastato stogo tvarkybos darbų restauravimo, remonto ir avarijų grėsmės pašalinimo projektą ir jo sąmatą. D arbam s atlikti 2014 m. spalio mėn. kainų lygiu buvo reikalinga 1490 000 Lt (431 885 Eur). Reikia turėti omeny, kad, laikui einant, situacija negerėja, o Įvykus avarijai remonto kainos išaugti galėtų ir keleriopai. Kuo greičiau bus imtasi priemonių, tuo mažesnių lėšų jos pareikalaus. Kiek buvo kreiptasi, iki šiol nepavykdavo gauti finansinės paramos remonto ir rekonstrukcijos darbam s nei iš europinių fondų, nei iš valstybės biudžeto. Todėl dar kartą kreipiamės prašydami valstybės paramos, padėsiančios išsaugoti vieną vertingiausių Vilniaus miesto centro XIX a. pastatų. Manome, kad rūmų išsaugojimas yra ir valstybės prestižo reikalas. Nepritarti. Kultūros ministerijai prioritetiniams kultūros paveldo objektams tvarkyti 2016 m. papildomai skiriama 609 tūkst. Eur. 11. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija, 2015-10-22 Prašome Jūsų rasti galimybę formuojant 2016 m. biudžetą Valstybės investicijų programoje oje numatyti skirti lėšų (870 000 Eur.) Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai aukščiausios kategorijos dviejų sertifikuotų lėktuvų (dviviečio akrobatinio lėktuvo Extra 330LX ir vienviečio akrobatinio lėktuvo Extra 330SC) įsigijimui.
Lėktuvų nupirkimas išsprendžia ilgametę pirmaeilę akrobatinio skraidymo sporto technikos skrydžių saugos reikalavimų ir atnaujinimo problemą pagal dabartinius Pasaulinius standartus ir reikalavimus. Šiuo metu Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinė skraido pasenusios konstrukcijos vienviečiu lėktuvu SU26M, kuriuo skraidyti Šiuolaikines skrydžių programas jau yra sudėtinga. Mokyti jaunus pilotus skraidyti šiuo lėktuvu instruktoriui taisant klaidas nuo žemės radijo ryšio pagalba yra nesaugu ir neekonomiška. Tik įsigijus Aukščiausios kategorijos lėktuvus šiuo metu atsinaujinanti Lietuvos Standartinės kategorijos akrobatinio skraidymo rinktinė turės realias galimybes greitai, saugiai ir efektyviai pagerinti savo skrydžių kokybę, pasiekiant Aukščiausios kategorijos lygį ir iškovoti aukštas vietas Pasaulio ir Europos akrobatinio skraidymo čempionatuose. Svarstyti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2015-11-05 Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3651 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – Seimo kanceliarija) numatyti asignavimai – 30 489 tūkst. Eur.
Eur. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokoliniu sprendimu, teikiame šią informaciją apie Seimo kanceliarijos
užtikrinti sklandų darbą Seimo kadencijų kaitos metais, būtini papildomi 485,2 tūkst. Eur asignavimai šioms Seimo kanceliarijos reikmėms:
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas atostogas (skaičiuojant pagal faktiškai apskaičiuotas sumas pasibaigus 2012 m. Seimo kadencijai ir atsižvelgiant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų padidėjimą) – bent 35 tūkst. Eur (jeigu išeitines išmokas tektų mokėti daugeliui politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, poreikis būtų iki 357 tūkst. Eur);
apgyvendinimo viešbutyje paslaugoms apmokėti naujai išrinktiems Seimo nariams, kol bus parengti butai Seimo viešbutyje (105 tūkst. Eur); 1.3. didėjantiems priedams už tarnybos stažą Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams (78,7 tūkst. Eur);
aktų registro duomenų, perimtų iš valstybės įmonės Registrų centro, peržiūros ir tikslinimo paslaugoms apmokėti (123,5 tūkst. Eur);
plenarinių posėdžių salės kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti įgyvendinant naują investicijų projektą (143 tūkst. Eur). 2. Seimo kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalių, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2015m. spalio 8 d. raštu Nr. S-2015-5954 pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informaciją apie 2016 m. papildomų asignavimų poreikį (30 tūkst.
Eur) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki šios įstaigos likvidavimo (2011 m. gruodžio 31 d.) dirbusiems asmenims priklausančiai grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų daliai mokėti. Šiai priemonei Įstatymo projekte papildomi asignavimai Seimo kanceliarijai nenumatyti. Seimo kanceliarija 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. S-2015-6669 papildomai kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu atsižvelgti į Seimo kanceliarijos prašymą dėl 2016 m. papildomų asignavimų (30 tūkst. Eur) skyrimo, kad būtų laiku įgyvendintos teisės aktų nuostatos dėl grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų dalies mokėjimo. Prašome Įstatymo projekte Seimo kanceliarijai papildomai numatyti 515,2 tūkst. Eur, iš jų 30 tūkst. Eur – Vertybinių popierių komisijoje nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki šios įstaigos likvidavimo (2011 m. gruodžio 31 d.) dirbusiems asmenims priklausančiai grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų daliai mokėti. PRIDEDAMA. Seimo kanceliarijos 2015-11-03 rašto Nr. S-2015-6669 kopija, 1 lapas. Svarstyti
rinkimų komisija
2016 metais Finansų ministerija numatė maksimalius asignavimų limitus tokius pačius kaip skirti asignavimai 2015 metams. Nenumačius papildomų lėšų 2016 metams būsime priversti mažinti finansavimą apygardų rinkimų komisijoms darbo užmokesčiui (Seimo rinkimuose sudaromos 71 apygardos rinkimų komisija, kai tuo tarpu 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo sudaroma 60 savivaldybių rinkimų komisijų) bei neplanuoti išlaidų radijo, televizijos laidoms bei politinių partijų debatams.
Skirta lėšų 2016 m. projekte (tūkst. eurų): Viso –
iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 7 434 Realus lėšų poreikis (tūkst. eurų): Viso –
iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 8 424 Skirtumas, kurio trūksta (tūkst. eurų): Viso –990 iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 990. Svarstyti
tarnybinės etikos komisija 2015-11-09 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. (2.33-01)-6K-1505171 „Dėl prognozuojamų 2016,
projekto skaičiavimų“ Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai numatytas 578 tūkst. eurų maksimalus asignavimų limitas yra nepakankamas. Komisija papildomai įgyvendina:
Conflict of Interest in the Public Service, C(98)70/FINAL - Recommendation of the Council on Improving Ethical Conduct in the Public Service Including Principles for Managing Ethics in the Public Service);
Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtintame Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatytas priemonės: 1.1.3. „Gerinti asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, privačių interesų deklaracijų tvarkymą, duomenų teisėtumo kontrolę ir atsakomybės taikymą“, 1.1.6.
„Nustatyti viešojo ir privataus sektorių skaidraus bendradarbiavimo būdus ir
principus“, 2.1.2.1. „Sukurti tarnybinės etikos mokymo programą ir ją vykdyti“.
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 24 straipsnio nuostatas dėl interesų konfliktų užkardinimo ir valdymo organizacijose vykdančiose viešuosius pirkimus (Direktyvos nuostatos turi būti įgyvendintos iki 2016 m. birželio 30 d.). Dėl šios priežasties 2016 metais Komisijai atsiranda 49 tūkst. eurų papildomas finansavimo poreikis:
informacinių sistemų infrastruktūros atnaujinimui (komunikacinės jungtys, periferiniai ir nepertraukiamo maitinimo įrenginiai, licencijos) - 8 000 Eur;
informacinių išteklių infrastruktūros diegimo – 15 000 Eur;
transporto) – 26 000 Eur. Nepritarti. Asignavimai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2016 m. palyginus su 2015 m. didėja
Informuojame, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurios tipas - lopšelis darželis „Pasakaitė“ yra viena iš Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Lopšelis - darželis „Pasakaitė“ savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vaiko teisų konvencija bei kitais norminiais aktais.
Taigi ši ugdymo įstaiga savo veiklą nuosekliai ir ilgainiui grindžia gerosios patirties sklaidos, socialumo, vaiko interesų prioritetų bei “vaikas - valstybei, valstybė - vaikui“ integralumo principais. Lopšelis
2015-10-30 Nr. A51-104060115 (3.3.37-AD4), Nr. g-2015-9537 Vilniaus miesto savivaldybė, dėkodama už Jūsų pastangas spręsti savivaldybių (o kartu ir Vilniaus miesto savivaldybės) finansinės padėties gerinimo problemas, prašo padidinti skolos limitą 2016 metams.
Toliau pateikiame argumentus šiam poreikiui pagrįsti, taip pat informuojame apie įgyvendinamas priemones skolai mažinti ir biudžeto lėšų naudojimo drausmei užtikrinti. Skolos. Savivaldybės skolos 2015-09-01 sudarė 371409,8 tūkst. Eur (informacija apie skolas ir jų valdymą pateikiama 1 priede). Finansiniams įsipareigojimams 2015 metų biudžete numatyta 48177,6 tūkst. Eur asignavimų iš biudžeto lėšų. Iki šių metų rugsėjo 1 d. grąžinta 43847,1 tūkst. Eur skolų, t. y. panaudota 91 proc. skoloms grąžinti skirtų asignavimų (2 priedas). Savivaldybės taryba, 2015-10-21 tikslindama biudžetą, priėmė sprendimą sumažinti 6,6 mln. Eur pradelstus įsiskolinimus verslo subjektams - skirti didžiąją dalį 2015 metais prognozuojamų gauti viršplaninių pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti. Siekiant sumažinti Savivaldybės skolas pradelstais terminais, sudaromos mokėjimų atidėjimo ir išdėstymo bei taikos sutartys, atidedant mokėjimus pagal skolų mokėjimo grafikus 1-3 metams. Šiuo metu pagal tokias sutartis grąžintina suma sudaro 95,9 mln. Eur, iš jų su Savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis (SĮ, AB, UAB) - 17,3 mln. Eur, skola kitiems tiekėjams bei skolos perleistos bankams - 78,6 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo nuostatoms pablogėjo Savivaldybės pinigų srautų subalansavimas. Pradėjus stambių projektų statybos darbus (pvz., Vakarinio aplinkkelio statybą), PVM suma dar labiau padidės. Savivaldybė, kaip darbų užsakovė, turės sumokėti PVM į valstybės biudžetą iki kiekvieno kito mėnesio 25 d. Vien tiktai dėl Savivaldybės vykdomo Vakarinio aplinkkelio III etapo projekto darbų pagal grafiką šiemet gali tekti mokėti apie 2,7 mln.
Eur atvirkštinio PVM iš Savivaldybės lėšų, nes iš Europos Sąjungos lėšų finansavimas bus gautas ne anksčiau kaip gruodžio mėnesį arba kitų metų pradžioje. Pažymėtina, kad ieškodama pirmiausia lėšų atvirkštiniam PVM sumokėti į valstybės biudžetą, Savivaldybė gali padengti mažiau įsiskolinimų tiekėjams. Pagrindiniai veiklos optimizavimo aspektai ir sritys. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi veiksmingų priemonių, kad būtų sustabdytas skolos augimas, įvykdyti finansiniai įsipareigojimai, susigrąžintas kredito įstaigų pasitikėjimas. Dėl įgyvendinamų veiklos optimizavimo veiksmų prognozuojama sutaupyti 77,3 mln. Eur (3 priedas). Skolinimosi poreikiai pagal pagrindinius projektus, esamų skolų limitų išnaudojimo būklė Vilniaus miesto savivaldybės skolintų lėšų poreikis 2015 metams bendrajam finansavimui projektams, gaunantiems Europos Sąjungos paramą, - 25134,2 tūkst. Eur (4 priedas). Viena svarbiausių sričių - mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovavimas. Šių įstaigų energetinis efektyvumas yra nepakankamas, todėl būtina gerinti sąlygas šiose įstaigose besimokantiems vaikams ir mokiniams. Pagal išankstinius apskaičiavimus Vilniaus miesto savivaldybei būtinoms išlaidoms vykdyti savarankiškąsias funkcijas 2016 metams trūksta per 43 mln. Eur (su lėšų poreikiu finansiniams įsipareigojimams bankams - 81,8 mln. Eur). Skoloms grąžinti pagal reikalavimų perleidimo sutartis kitiems kreditoriams ir skoloms, pradelstoms per 45 d. (pagal 2015-09-01 duomenis), grąžinti, lėšų poreikis sudaro 142830,9 tūkst. Eur (5 priedas). Be to, vadovaujantis {statymo projekto 12 straipsnio 4 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės esantis įsiskolinimas (be paskolų) 2017-01-01 turėtų sumažėti 15 proc. Tai sudarytų 39,3 mln. Eur 2016 metais prognozuojamų Savivaldybės biudžeto pajamų.
Dėl skolos limito, nustatyto Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą Vilniaus miesto savivaldybei skolos limitas sumažintas 5 procentiniais punktais (numatytas 130 proc., 2015 metais buvo 135 proc.), Savivaldybei įvertinus lėšų poreikį viešajam interesui tenkinti 2016 metais, pernelyg apribota galimybė skolintis, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės prognozuojama skola 2016 m. sausio 1 d., apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, sudaro 119,5 procentų prognozuojamų 2016 metų pajamų, o Įstatyme numatytas skolos limitas - 130 procentų (6 priedas). Vilniaus miesto savivaldybei 10 procentinių punktų sumažintas metinio grynojo skolinimosi limitas (numatytas 15 proc., 2015 metams buvo 25 proc.), sumine išraiška tai sudarytų 39 mln. Eur. Siekdami vykdyti investicinius projektus, kuriems numatytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos 2016 metais, taip pat dengti Savivaldybės įsiskolinimus, susidariusius iki 2015-12-31 už suteiktas paslaugas, ir užtikrinti paskolų grąžinimą bei palūkanų sumokėjimą neviršijant limitų, prašome pakeisti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 12 straipsnį „Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas“:
Pasiūlymas: 1.
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir vietoj žodžių „Vilniaus miesto savivaldybės - 130 procentų“ įrašyti žodžius „Vilniaus miesto savivaldybės - 135 procentų“ ir išdėstyti jį taip: „1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis), negali viršyti 70 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės - 135 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo
savivaldybės biudžetui sumos.“ Pritarti Komitetas pritarė Seimo nario Kęstučio Glavecko pasiūlymui 6.
Kauno miesto savivaldybė2015-10-19 Nr. (33.192)R-4446 Nr. g-2015-9212; Nr. g-2015-8485; Nr. g-2015-8486 Įstatymo projekte mažinama Kauno miesto savivaldybės galimybė skolintis projektams neturintiems kito finansavimo šaltinio, t.y. savivaldybės skola negali viršyti 70 procentų Įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, tačiau savivaldybės, kurių skola sudaro . daugiau. kaip 40 procentų _(2015... metais-, Kauno miesto savivaldybei buvo nustatyta - daugiau kaip 50 procentų) Įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir 6 priede valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams ir paimtoms paskoloms grąžinti. Kauno miesto savivaldybei sumažinus 10 procentinių punktų skolos limitą Savivaldybė
skolinimosi suma Savivaldybei būtiniems projektams, nefinansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.
Kauno miesto savivaldybės skolą, kuri 2015 m. spalio 1 d. sudaro 51,6 mln. eurų, įtakoja įgyvendinti nacionalinės svarbos objektai (Kauno miesto savivaldybė
„Žalgirio“ arenai statyti ir infrastruktūrai Nemuno saloje plėtoti panaudojo
35,6 mln. eurų, „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijai - 2,3 mln. eurų). Be to, Savivaldybė prisiėmusi ilgalaikių (iki 2036 metų) įsipareigojimų pagal koncesijų sutartis dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune, valdymo ir naudojimo, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos ir eksploatavimo bei M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo, kurių vykdymui, atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes, tam tikrais metais naudojo skolintas lėšas. Įvertinus
planuojama 63,6 mln. eurų arba 42 procentai planuojamų patvirtinti 2016 metų Savivaldybės biudžeto pajamų, nuo kurių skaičiuojasi savivaldybių skolinimosi limitai, Kauno miesto savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimus skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, pagal Vyriausybės patvirtintas programas Savivaldybės įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams ir paimtoms paskoloms grąžinti. Įvertinus tai, Savivaldybė ne tik neturėtų finansinių išteklių tęsti Laisvės alėjos rekonstrukcijos, atsiskaityti su rangovu už baigiamą statyti Panemunės tiltą, bet ir neturėtų galimybių įgyvendinti naujų projektų, tokių kaip daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės prie K, Donelaičio g.
65P, Kaune, statybos, įrengti naujas šviesoforais reguliuojamas sankryžas ar rekonstruoti esamas ir kt. Tikimės Jūsų supratimo ir prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir Kauno miestui svarbius projektus ir siūlyti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies pakeitimą, išdėstant taip:
Pasiūlymas:
„2. Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama pakeisti gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) pajamų perskirstymo tarp savivaldybių tvarką, t. y. nustatyti kriterijų, pagal kurį savivaldybei turės būti nustatoma GPM dalis (procentais), tenkanti savivaldybės biudžetui, ir numatyti, kad visoms savivaldybėms turės būti skiriamos lėšos savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti.
Pagal Finansų ministerijos parengtą Įstatymo projektą Kauno miestui tenkanti GPM dalis (proc.) 2016 metais, lyginant su 2014 m., sumažėtų 16 procentinių punktų (nuo 94 proc. 2014 m. iki 78 proc. 2016 m.), arba 19,2 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybė 2016 metais, lyginant su 2014 metais, Įstatymo projekto įgyvendinimo rezultate būtų vienintelė savivaldybė, nukentėjusi dėl įstatymo pakeitimo ir neturėtų galimybės tikėtis pajamų augimo dėl bendro ekonomikos atsigavimo. Nepritariame tokiam siūlymui, nes manome, kad šiuo metu galiojantis GPM skirstymas yra skaidresnis, kadangi kiekviena savivaldybė yra suinteresuota kurti darbo vietas ir stiprinti vietos ekonomiką. Prašome Jūsų patvirtinti, kad pridėjus specialiąsias tikslines dotacijas bendra Kaunui atitenkanti suma kitąmet nemažės. GPM yra svarbiausias ir pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, darantis įtaką Seimo tvirtinamoms savivaldybių prognozuojamoms pajamoms. Į Kauno miesto savivaldybės biudžetą patenkančių mokesčių struktūroje didžiausią dalį sudarė gyventojų pajamų mokestis: 2014 metais - 84,9 proc., 2015 metais - 86,3 proc. Savivaldybių skolinimosi galimybės tiesiogiai priklauso nuo Seimo patvirtintų prognozuojamų pajamų.
Pagal Įstatymo projektą Savivaldybei bus sumažintos pajamos, o tai turės įtakos Savivaldybės skolinimosi galimybėms, todėl negalėsime įgyvendinti jau pradėtų ar planuojamų įgyvendinti projektų, reikšmingai sumažės galimybės įgyvendinti veiklos programas, panaudoti Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų lėšas. Prašome Jūsų patvirtinti, kad 2016 metams Savivaldybės skolinimosi galimybės nebus sumažintos, t. y. Savivaldybės prognozuojamos pajamos palyginamaisiais dydžiais nebus sumažintos, taip pat ir skolinimosi limitai išliks ne mažesni nei pavirtinti 2015 metams. Svarstyti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Glaveckas, 2015-10-16 Argumentai: Vilniaus miesto savivaldybei palikti 2015 metais taikytą skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį 48 procentus. Lėšos bus skirtos Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimui padengti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui - 45,95 48 procento;“. Atsiimtas
Kęstutis Glaveckas, 2015-10-16 Argumentai: Kauno miesto savivaldybės skola negali viršyti 70 %, tačiau skola, kai sudarys daugiau kaip 40 %, , savivaldybė galės skolintis tik projektams, kurie finansuojami Europos Sąjungos. Siūlau palikti 50 %, rodiklį (tą patį rodiklį, kuris buvo taikytas 2014 metais ir 2015 metais), nes savivaldybės skolinimosi galimybės sumažėtų apie 16,6 mln. EUR. Neturėdama galimybės skolintis, savivaldybė negalės:
(likutis apie 20 mln. EUR;
2Grąžinti skolos už Panemunės tiltą (likutis apie 8 mln. EUR);
3.
EUR);
3Įgyvendinti stadiono atnaujinimą (projekto vertė 9 mln. EUR);
vertė 9 mln. EUR). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
savivaldybės – daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams. Svarstyti
Vaidevutė Margevičienė, 2015-10-19 Argumentai: 2016 m. Kauno kunigų seminarija švęs įkūrimo 150 metų jubiliejų. Ši reikšminga sukaktis tik įrodo, kad Kauno kunigų seminarija užima iškilią vietą Lietuvos dvasiniame žemėlapyje. Šia proga yra planuojamas iškilmingas sukakties minėjimas, į kurį kviečiami Lietuvos ir kitų šalių aukšto rango dvasininkijos atstovai, Lietuvos valdžios atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai. Šį renginį galima būtų surengti kunigų seminarijos aikštyne, tačiau jo būklė reikalauja remonto. Rūpestį kelia senas ir nusidėvėjęs lauko sporto aikštynas, kuriame aktyviai sportuodavo ir laisvalaikį leisdavo seminarijos auklėtiniai. Aikštyne būdavo organizuojamos krepšinio varžybos su miesto jaunimu, taip stiprinant bendruomeniškumą ir pasauliečių supažindinimą su kunigystei pasišventusiais jaunuoliais. Esamos tinklinio ir krepšinio aikštelių dangos prieš 20 metų dengtos asfaltu. Per šį laiką danga sutrūkinėjo. Pataruoju metu seminaristams sportuoti jau nėra saugu, o į sporto aikštelę kviesti svečius nebedrįstama.
Atnaujinus sporto aikštelę, ne tik jubiliejinė šventė būtų surengta sporto aikštyne, bet ir vienu iš renginių būtų galima surengti krepšinio varžybas su kitų šalių seminarijų komandomis. Šiuolaikiškai renovuota krepšinio ir tinklinio aikštelė jubiliejinės šventės proga būtų didelė dovaną seminaristams ir ateities kartoms. Kauno kunigų seminarijos lauko sporto aikštelių dangų renovavimui, priėjimų, aptvėrimų įrengimui ir inventoriaus įsigijimui reikalinga 60 tūkst. eurų. Pasiūlymas: siūlau skirti Kauno kunigų seminarijai 109 tūkst. eurų 169 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis:
Asignavimų skirtų Valstybės skolos aptarnavimui. Nepritarti. Asignavimai gali būti skiriami iš programos „Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namų atstatymas ir kitos reikmės.“
Marija Čigriejienė, 2015-10-20 Argumentai: Šiuo metu jau yra pradėti Kauno Rokų gimnazijos pastato 1B2p Vijūnų g. 2, rekonstravimo darbai, statant naują priestatą – aktų salę. Kauno miesto savivaldybės taryba aktų salės statybos projektą įtraukė į VIP lėšas. 2015 metais šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 144810,00 eurų. Pagal Kauno Rokų gimnazijos techninį projektą reikia 931992,54 eurų. Pateiktame Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos projekte Kauno Rokų gimnazijos pastato rekonstravimui 2016 m. numatyta 116000,00 Eur., statybą planuojant užbaigti net 2019 metais. Esant tokiam nepalankiam statybos laikotarpio ir reikalingų lėšų išdėstymui, norint išvengti papildomų kaštų projekto techninės priežiūros vykdymui, techninės priežiūros vykdymui, konservavimui dėl atmosferos kaitos, neigiamo poveikio statiniui bei ekonomiškumo, reikia skirti likusią sumą 787182,54 statyboms vykdyti.
Kadangi su rangovais sudaryta sutartis dėl statybos darbų, kurie įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pastatyti aktų salę ir, atsižvelgiant į anksčiau išvardintą situaciją, 2016 metams Kauno Rokų gimnazijos pastato 1B2p Vijūnų g. 2, Kaune rekonstravimo darbams, statant naują priestatą – aktų salę, įgyvendinimui 2016 metams būtina skirti 600000,- eurų , 2017 metams – 187182,54 eurų. Pasiūlymas: 2016 metams Kauno Rokų gimnazijai aktų salės statybos projekto įgyvendinimui skirti 600 tūkst. Eur VIP lėšų. Lėšų šaltinis : asignavimų, skiriamų Valstybės skolos valstybės vardu valdymui, sumažinimas. Svarstyti
Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė Andrius Palionis Bronius Bradauskas Vydas Gedvilas Mečislovas Zasčiurinskas Arimantas Dumčius Rimas Antanas Ručys Vida Marija Čigriejienė Valdas Vasiliauskas Dalia Teišerskytė Kazimieras Kuzminskas Vytautas
2 Argumentai: Įvertinus Kauno miesto savivaldybės skolą 2016-01-01, kuri planuojama 63,6 mln. eurų arba 39,8 procentai planuojamų patvirtinti 2016 metų Savivaldybės biudžeto pajamų, nuo kurių skaičiuojasi savivaldybių skolinimosi limitai, Kauno miesto savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimus skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas Savivaldybės įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams. Be kita ko, savivaldybei būtų užkirstos galimybės įgyvendinti Kauno miestui svarbius projektus, tokius kaip Laisvės alėjos rekonstrukcija, o taip pat atsiskaityti su rangovu už baigiamą statyti Panemunės tiltą ir kt.
Siūlome palikti 50 %, rodiklį, tą patį, kuris buvo taikytas 2015 metais. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 2. Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams.“
Antanas Matulas, 2015-10-21 Argumentai: Keturi metai iš eilės iš Valstybės investicijų programos nei vienai Pasvalio rajono švietimo įstaigai, tame tarpe ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos ( P.Vileišio g. 7) vidaus patalpų modernizavimui, visai neskirta lėšų. Kadangi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos vidaus patalpų modernizavimo projektas yra tęstinis ir dar nėra galutinai užbaigtas, tai siūlau 2016 m. skirti šiai gimnazijai 300 000 EUR. Pasiūlymas: 2016 metais skirti Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos vidaus patalpų modernizavimo darbams – 300 000 EUR. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Nepritarti. Naujas IP. 7. Seimo nariai Remigijus Ačas Rasa Juknevičienė 2015-10-21 Siūloma skirti
teritorijos sutvarkymui Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnija (asignavimų valdytoja Kultūros ministerija arba Raseinių rajono savivaldybė).
Argumentai: Šią iniciatyvą, kuria siekiama deramai įamžinti už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimą, dar 2009 m. iškėlė ir nuosekliai palaiko Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, o jos iniciatorius buvo prelatas Alfonsas Svarinskas. Raseinių savivaldybės taryba 2010-11-25 sprendimu pritarė Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statybos ir teritorijos sutvarkymo Kryžkalnyje, Nemakščių seniūnijos projekto įgyvendinimui, bendradarbiaujant su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu. Taryba sprendimu taip pat sutiko perimti iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio panaudos teise ir valdyti sklypą, kuriame statomas memorialinis paminklas ir tvarkoma aplinka, bei įsipareigojo išlaikyti ir saugoti panaudos objektą bei apmokėti visas išlaikymo išlaidas. Projektui yra parengtas ne tik investicinis, bet ir techninis projektas, kurie iš viso jau kainavo 55 tūkst. Lt, gauti statybos leidimai. Pažymėtina, jog Premjero G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė parėmė šią iniciatyvą ir skyrė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžiui 140 tūkst. litų, už kuriuos jau atlikta dalis darbų. Iki
Pagal 2011-2013 m., 2012-2014 m. ir 2013-2015 m. Valstybės investicijų programas buvo prašoma skirti lėšų, tačiau nei vienais metais projekto įgyvendinimui iš valstybės biudžeto lėšos Raseinių rajono savivaldybei nebuvo skirtos. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. PRIDEDAMA:
Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio pirmininko J. Čeponio kreipimasis – 2 lapai. Nepritarti.
Nepritarti. Įvertinus terorizmo grėsmes, būtinybę stiprinti vidaus saugumą ir jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus nėra finansinių galimybių skirti lėšas šio objekto finansavimui. 8. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius 2015-10-21 Argumentai: Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriuje mokosi 257 mokiniai. Viekšnių skyriaus aktų salėje nuolat vyksta įvairūs mokyklos renginiai. Taip pat vyksta bendri renginiai, kuriuose dalyvauja Vinco Deniušio meno mokyklos bei Viekšnių miestelio bendruomenė. Mokyklos aktų salėje vyksta visi miestelyje organizuojami renginiai (įvairūs koncertai, Valstybinių švenčių paminėjimai ir pan.). Mokykla pagal sutartį nemokamai suteikia aktų salę kultūros centro organizuojamiems renginiams. Glaudžiai bendradarbiaujame su Viekšnių miestelio bendruomene ir Viekšnių seniūnija. Aktų salėje vyksta bendruomenės bei seniūnijos organizuojami renginiai. Mokyklos aktų salei ir stogui reikalingas kapitalinis remontas, kuris nėra darytas nuo aktų salės atidarymo (1975 m.). Lyjant lietui per kiaurą stogą ant scenos bėga vanduo, grindų dangai reikalingas remontas, per kiaurus medinius langus eina šaltis, o lubos neatitinka šiuolaikinių higienos normų. Taip pat reikia suremontuoti už scenos esančius persirengimo kambarius, bei sandėlį dekoracijoms. Suremontavus mokyklos aktų salę ir stogą, pagerėtų higieninės darbo sąlygos. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių skyriaus aktų salės ir stogo remontui – 97 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti
Kęstutis Bartkevičius 2015-10-21 Argumentai: Vykdant Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ įstaigos renovavimo darbus pagal Klimato kaitos specialiąją programą, likimo valiai paliktas lopšelio- darželio baseino pastatas. Baseino eksploatacija nutraukta 2000 metais dėl lėšų stygiaus. Šiuo metu baseino nenaudojamos patalpos pažeistos drėgmės, metasi pelėsis.
Lopšelis-darželis „Delfinas“ nuo 1999 m. įtrauktas į Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, Sveikatos stiprinimo programa adaptuota į lopšelio – darželio ugdymo programą. Veikęs baseinas teikė džiaugsmą ir stiprino sveikatą ne tik įstaigos vaikams, juo galėjo naudotis ir kitos ikimokyklinės įstaigos. Pasiūlymas:
Skirti Mažeikių lopšelio-darželio „ Delfinas“ baseino renovacijos darbams - 145 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti
Alma Monkauskaitė Rima Baškienė Edvardas Žakaris Vytautas Juozapaitis Povilas Urbšys Viktorija Čmilytė-Nielsen Vitalijus Gailius Kęstutis Masiulis Valerijus Simulik Valentinas Stundys 2015-10-21 Argumentai: 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšyje buvo pasiekta didžiulės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą į Europos istoriją ir atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. 2008 m. Saulės mūšio vietoje (Joniškio rajone, Jauniūnų kaime) pradėtas įgyvendinti projektas „Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu“. 2008-2013 m. yra atlikta darbų už 2 mln. 40 tūkst. Lt. Atlikti žemės, aikščių ir takų suformavimo, požeminių komunikacijų ir kiti darbai (60 proc, visų darbų). Seimo nutarimu 2016 m. paskelbti Saulės mūšio metais, nuo šios istorinės pergalės 2016 m. sukanka
šio reikšmingiausio istorinio įvykio įamžinimą. Pasiūlymas: Skirti
projekto įgyvendinimo tęstinumui (Joniškio rajono savivaldybei) Lėšų šaltinis: Krašto apsaugos ministerijai skirti asignavimai. Nepritarti. Įvertinus terorizmo grėsmes, būtinybę stiprinti vidaus saugumą ir jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus nėra finansinių galimybių skirti lėšas šio objekto finansavimui. 11.
Rima Baškiene Edvardas Žakaris Vytautas Juozapaitis Alma MonkauskaitėValerijus Simulik Eduardas Šablinskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Vitalijus Gailius, 2015-10-21 Argumentai: siekiant, kad Šiaulių universitetas galėtų tinkamai įgyvendinti 2015 – 2020 metų strategijoje numatytus uždavinius – stiprinti tarpsektorinę partnerystę, gerinti studijų programų kokybę, dalyvauti regiono šalies socialinės, ekonominės ir kultūros pažangos procesuose, labai svarbu įgyvendinti projektą
„Šiaulių universiteto technologijos ir gamtos mokslų fakulteto renovacija“. Skirtas finansavimas šiam projektui padėtų užbaigti universitete vykdomus
infrastruktūros optimizavimo ir gerinimo procesus. Pasiūlymas: Skirti 400.000,00 Eur. projekto „Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto renovacija“ įgyvendinimui Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Pagrindas:
Šiaulių universiteto 2015-09-23 raštas, 1 lapas. Nepritarti. Naujas IP. 12. Seimo nariai Rima Baškiene Edvardas Žakaris Vytautas Juozapaitis Alma Monkauskaitė Valerijus Simulik Eduardas Šablinskas Viktorija Čmilytė-Nielsen Vitalijus Gailius, 215-10-21 Argumentai: Šiaulių Moters ir vaiko klinikos vaikų priėmimas vykdomas senajame priėmimo skyriuje, kurio vidaus patalpų būklė yra ypatingai bloga – neatitinka higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų (patalpos yra nusidėvėjusios, grindų, sienų paviršiai sunkiai valomi, sienos įtrūkinėjusios, šildymo vamzdynai užkalkėję, pažeisti korozijos), mechaninė ištraukiamoji vėdinimo sistema neveikia, sanitariniai prietaisai susidėvėję, kai kurie nesandarūs, nepritaikyti vaikams su negalia. Šiaulių apskrities vaikams būtina užtikrinti palankias, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tam reikalinga priėmimo skyriaus rekonstrukcija.
Įgyvendinus parengtą projektą
„Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko
klinikos Architektų g. 77, Šiauliuose, Vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcija“, bus suremontuotas apie 830 m²Vaikų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius, įsigytas medicinos įrangos ir medicininių baldų komplektas. Pasiūlymas: Skirti 1.216.242,00 Eur. projekto „Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Architektų g. 77, Šiauliuose, Vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcija“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimui arba Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų sumažinimas. Nepritarti. Naujas IP. 13. Seimo nariai Orinta Leiputė Birutė Vėsaitė Antanas Nesteckis Artūras Skardžius Arimantas Dumčius Vida Marija Čigriejienė, 2015-10-21 Argumentai: Bendrą Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą planuojama įgyvendinti Kauno miesto savivaldybėje, Centro seniūnijoje, nuo Vilniaus gatvės iki Trakų gatvės. Investicijų projekto metu bus rekonstruota 1592 m ilgio pėsčiųjų takas – Laisvės al. Projektas suskirstytas į 6 etapus, kad būtų galima vykdyti etapiškai. Problemos:
Laisvės al. trūksta skersinių ašių, urbanistiškai sutvarkytų kvartalų, transporto parkavimo vietų, apšvietimo ir kt. infrastruktūrinių dalykų. Šiuo metu pasirašyta saugos sutartis ir pradėti 5 etapo rekonstrukciniai darbai. Šiuo etapu siekiama rekonstruoti didžiausią Kauno mieste pėsčiųjų tako dalį, Laisvės al. tarp A, Mickevičiaus ir Nepriklausomybės a. kietąją dangą, rekonstruoti inžinerinius tinklus, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekas, apšvietimo tinklus prekyvietėms, nužymėti dvipusį dviračio taką, įrengti mažas architektūros formas, vaikų žaidimų aikšteles ir t.t. Siūlome įtraukti į Valstybės investicijų programą Laisvės al.
rekonstrukcijai reikalingas lėšas – 4 mln. eurų, kad kartu su Kauno m. savivaldybei skirtomis lėšomis būtų realizuotas šis projekto etapas. Bendra sąmata 5,4 mln. eurų. Pagerės bendras miesto centro įvaizdis, verslo aplinka, eismo saugumas, bus realizuoti savivaldybės ir Valstybės lygmens strateginiai tikslai. Pasiūlymas:
skirti – 4 mln. eurų VIP lėšų. Lėšų šaltinis : asignavimų, skiriamų Valstybės skolos valstybės vardu valdymui, sumažinimas. Svarstyti
Raimundas Paliukas Rima Baškienė Orinta Leiputė Vytautas Juozapaitis Larisa Dmitrijeva Jaroslav Narkevič Aleksandras Zeltinis, Arimantas Dumčius 2015-10-21 Argumentai: Siekiant ugdymo kokybės gerinimo, būtina toliau tobulinti švietimo sistemos finansavimą ir laipsniškai pereiti nuo mokinio krepšelio prie klasės krepšelio finansavimo modelio. Rengti ir išbandyti klasės krepšelio modelį Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasiūlė Vyriausybei 2015 gegužės 6 d. nutarimu. Pasiūlymas:
Padidinti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimus 3,75 mln. Eur klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse nuo 2016 m. sausio 1 d. atlikti. Argumentai: Įgyvendinant Valstybės švietimo strategijos nuostatas būtina toliau stiprinti motyvuotų ir profesionalių pedagogų bendruomenę, toliau didinti visuomenės pasitikėjimą mokytojais, tuo tikslu 2016 m. reikia padidinti 5 proc. pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį, kad minimali pedagoginių darbuotojų tarnybinių koeficientų riba būtų pakelta iki vidurkio. Pasiūlymas:
Padidinti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimus 18,3 mln. Eur pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui 2016 m. padidinti 5 proc. Finansavimo šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti Vyriausybei Svarstyti Vyriausybei 15.
Seimo narė Rita Tamašunienė, 2015-10-22 Argumentai: Širvintų rajono savivaldybės merės Ž. Pinskuvienės 2015 m. liepos 31 d. dienos raštas. Širvintų rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“. Nuo 1964 m. veikianti Barskūnų mokykla niekada nebuvo remontuojama. Įgyvendinant projektą numatyta pastatyti mokyklos priestatą kur bus įrengta mokyklos valgykla-aktų salė. Šiai dienai jau yra atlikta pusė numatytų darbų, tačiau savivaldybės taryba sustabdė šį projektą, kadangi savivaldybė neturi lėšų jo įgyvendinimui. Mokykloje mokosi 74 mokiniai, kurie neturi tinkamų sąlygų pietauti, organizuoti renginius, popamokinę veiklą. Šiuo metu mokiniai maitinasi 14 kvadratinių metrų kambaryje į kurį galima patekti tik einant per kiemą. Pasiūlymas:
Prašom skirti 140 tūkst. eurų projekto „Barskūnų pagrindinės mokyklos naujų patalpų statyba“ įgyvendinimui ir sudaryti tinkamas ugdymo sąlygas Barskūnų pagrindinės mokyklos mokiniams. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Juras Požėla, 2015-10-22 Argumentai: Viena iš šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149- 7630), įgyvendinimo prioritetinių priemonių – užbaigti Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose statybos darbus. Pirmas statybų etapas, apimantis pagrindinį centro pastatą su sporto ir treniruoklių salėmis, baseinu, turėtų būti pabaigtas 2015 metais.
Antrąjį etapą buvo planuojama užbaigti 2018 metais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Druskininkuose pirmą kartą vyks pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo etapas bei kad Druskininkų sportininkų rengimo centras taps pagrindine olimpiečių treniruočių baze, reikėtų statybų trukmę sumažinti metais bei paskutinių planuotų statybų metų finansavimą perkelti į 2016 ir 2017 metus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 2000 tūkst. eurų Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose projekto finansavimui. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 2000 tūkst. eurų Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose projekto finansavimui. Lėšų šaltinis:
Edvardas Žakaris, 2015-10-23 Argumentai: Lietuvos kultūros paveldo sistemoje Lietuvos švietimo istorijos muziejus yra reikšminga kilnojamojo kultūros paveldo saugykla, kurioje saugoma per 50 tūkst. unikalių, Lietuvos švietimo sistemą atspindinčių muziejinių vertybių. Dėl pastovaus lėšų trūkumo dalis saugojimo įrangos yra pasenusi ir neatitinka muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos reikalavimų dėl muziejaus rinkinių saugojimo sąlygų užtikrinimo. Muziejaus veiklos vertinimo komisija primygtinai rekomendavo Lietuvos švietimo istorijos muziejui atnaujinti saugojimo įrangą saugyklose. Pasiūlymas:
Skirti
ir rūbinės įrangos atnaujinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. Nepritarti.
Nepritarti. Siūloma, prireikus, finansuoti iš Kultūros ministerijai skiriamų bendrųjų asignavimų. 18. Seimo narys Edvardas Žakaris, 2015-10-23 Argumentai: Į Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybės investicijų 2016 – 2018 metų programą įtrauktas projektas „Šiaulių sporto gimnazijos universalios sporto salės statyba ir aikštynų modernizavimas“. Šiam projektui Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 900 tūkst. eurų, tai sudaro 30 procentų šio investicijų projekto vertės, tačiau iš valstybės biudžeto 2016 m. skirta tik 200 tūkst. eurų. Šį projektą norima įgyvendinti per du metus, kadangi vienu metu treniruotis skirtingų sporto šakų atstovams trūksta sporto salės ir aikštynų. Pasiūlymas:
Skirti
statyba ir aikštynų modernizavimas“ įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. Nepritarti. 2016 m. šio investicijų projekto įgyvendinimui numatoma skirti 200 tūkst. Eur. 19. Seimo nariai B. Bradauskas A. Palionis, 2015-10-28 Argumentai: Policijos departamento 2016 m. biudžeto projekte numatomi asignavimai, palyginti su
su 2008 m. biudžetu, yra mažesni 33,8 mln. eurų arba 14,0 proc. Siekiant sustiprinti valstybės vidaus apsaugą, apsaugą prieš terorizmą, vykdyti operatyvinius veiksmus sulaikant asmenis ir išaiškinti jų padarytus nusikaltimus, didinti visuomenės pasitikėjimą policija ir išlaikyti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus būtina padidinti Policijos departamentui skiriamus asignavimus. Pagrindinis Policijos departamento 2016 m. finansinių metų tikslas yra pakelti pirminės grandies (patrulių) ir vidurinės grandines (tyrėjų) darbo užmokestį: minimalų pirminės grandies pareigūno atlygį padidinti nuo kiek daugiau nei 400 eurų iki 600 eurų atskaičius mokesčius, vidurinės grandies pareigūno – iki 700 eurų atskaičius mokesčius.
Iš viso darbo užmokestis padidėtų 3,5 tūkst. pareigūnų. Šiuos tikslus galima būtų pasiekti atitinkamai padidinus 2016 m. Policijos departamentui skiriamus biudžeto asignavimus. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ aprūpinti ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis iš viso reikia 2 468,0 tūkst. eurų. 2016 m. biudžeto projekte šiam tikslui numatoma tik 668,0 tūkst. eurų. Todėl papildomai reikėtų skirti 1 800,0 tūkst. eurų. Pasiūlymas:
Vidaus reikalų ministerijos, numatant juos panaudoti pirminės ir antrinės grandies pareigūnų atlyginimams didinti. 2) Skirti papildomus 1 800 tūkst. eurų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, numatant juos panaudoti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ aprūpinti ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis. Lėšų šaltinis:
Krašto apsaugos ministerijai numatomų skirti atitinkamų asignavimų sumažinimas ir taip išsilaisvinę valstybės biudžeto asignavimai skirtini pasiūlyme nurodytoms reikmėms finansuoti. Svarstyti
J. Razma, 2015-10-29 Pasiūlymas: Nubraukti žymėjimą „*” eilutėje „Susisiekimo ministerija“ ir šią eilutę išdėstyti taip: „Susisiekimo ministerija 474
ir išbraukti po šia lentele esančią išnašą: ‚*Iš šių lėšų skiriama bendroms biudžeto reikmėms: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – 50 439 tūkst. eurų (iš Kelių priežiūros ir plėtros programos). Nepasitvirtinus pajamų surinkimo prognozėms, proporcingai mažinama šių lėšų suma.“
G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-29 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. valstybės biudžete (kaip ir 2015 m. biudžete) patyčių prevencijos numatyta skirti tik 75 000 eurų, nors patyčios yra viena svarbiausių problemų mokyklose. Lietuvoje pradėjus diegti efektyviausias smurto ir patyčių prevencijos programas, šio reiškinio plitimas mokinių tarpe buvo sustabdytas. Šios problemos sprendimas bus rezultatyvus, jei vyks sistemingai ir apims visas Lietuvos mokyklas. Tam reikalingos ir tikslingai skiriamos valstybės lėšos. Siūloma iki 1 001 euro padidinti mokinio krepšelį, ir taip kiekvienam mokiniui skiriant papildomai 3 eurus, skirti 990 000 eurų patyčių mažinimo mokyklose programoms (mokinių skaičius šiuo metu yra maždaug 330 000). Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokinio krepšelio dydis 2016 metais – 998 eurai 1 001 euras.“
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 priedą: „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 576 546
iš jų: mokinio (klasės, grupės) krepšeliui finansuoti
savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 17 437 Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. Nepritarti. Mokyklos patyčių prevencijai vykdyti gali gauti lėšų dalyvaudamos ŠMM administruojamuose projektuose. 22. Seimo nariai K. Starkevičius J. Razma A. Vidžiūnas, 2015-10-29 Argumentai:
Vyriausybės pateiktame projekte asignavimai žemės ūkio valdymo sričiai numatomi 1,7 proc. arba 18 mln. Eur mažesni nei 2015 metais. Tai bene vienintelė ministerija kuriai 2016 metams skiriama mažiau lėšų nei ankstesniais metais. Ženkliai, net 11 proc. arba 10,5 mln. Eur mažinamos bendrojo finansavimo lėšos. Lietuvos pieno sektoriui atsidūrus krizinėje situacijoje ES mūsų šalies pieno gamintojams numato skirti 12,6 mln.
Eur krizės padariniams iš dalies kompensuoti, Lietuvos Vyriausybė pažadėjo tokią pat sumą skirti iš nacionalinio biudžeto, tačiau pateiktame projekte ši sums nėra įrašyta. Biudžeto projekte nėra numatyta lėšų melioracijos programos įgyvendinimui. Pagal Vyriausybės patvirtintą programą melioracijos sistemų rekonstrukcijai bei griovių priežiūrai kasmet turėtų būti skiriama po 60 mln. Eur. 2015 metais buvo skirta vos 10,5 mln. Eur. Siekiant pasirūpinti nors stambesnių melioracijos statinių, esančių valstybės nuosavybėje, tvarkymu, jų būklės gerinimu 2016 metams turėtų būti skirta nors 15 mln. Eur. Pasiūlymas:
Žemės ūkio ministro valdymo sričiai 2016 metais papildomai skirti: Paramai pieno sektoriui - 12,6 mln. Eur; Melioracijos programos įgyvendinimui - 15 mln. Eur, tame tarpe 4 mln. Eur investicijoms melioracijos srityje. Lėšų šaltinis: 27,6 mln. Eur sumažinti asignavimus, skiriamus Valstybės skolos valstybės vardu valdymui. Svarstyti
A. Dumčius, 2015-10-29 Argumentai: Kauno APGV 1-os komandos ir Administracijos pastatas, esantis Nemuno g. 2, Kaune, eksploatuojamas 85 metus. Per šiuos metus nėra užfiksuotas nei vienas stogo dangos remontas, tik kosmetiniai patvarkymai. Pakeitus stogo dangą būtų sustabdytas sienų irimas, pagėrėtų darbuotojų darbo sąlygos, o apšildžius stogo pastogę, ženkliai sumažėtų išlaidos skirtos pastato šildymui. Pasiūlymas: skirti 162 086 Eur. Kauno APGV 1-os komandos ir administracinio pastato, esančio Nemuno g. 2, Kaune, stogo avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. Pagrindimas:
Kristina Miškinienė Raminta Popovienė Algimantas Dumbrava 2015-10-30 Argumentai ir pasiūlymai: 1.
Siūlyti skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 76 tūkst. eurų 3.2 programos „Jaunimo politikos įgyvendinimas“ (programą vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) priemonei „Įgyvendinti Nacionalinės jaunimo politikos 2011-2019 metų plėtros programos priemones“ (įstatymo projekte numatyta skirti 432 tūkst. eurų). Iš jų 50 tūkst. eurų būtų skirta konkurso būdu remti atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektus, kurie skatintų jaunus žmones tobulėti socialinėje, edukacinėje ir asmeninėje srityse. Būtų paremti 65 projektai, kuriuose dalyvautų 21,5 tūkst. jaunų žmonių. Būtų finansuojama daugiau atvirų jaunimo centrų, plėtojamas atviras darbas su jaunimu, savivaldybes skatinamos kurti naujus atvirus jaunimo centrus ir erdves. 2015 m. yra remiama 20 projektų, juose dalyvaus apie 8 tūkst. jaunų žmonių. Kiti
pakeistą metodiką įvertinti, mokymams organizuoti. 2. Siūlyti skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 2005 tūkst. eurų 4.1 programai
„Neįgaliųjų socialinė integracija“ (programą vykdo Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija), iš jų:
priemonei „Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“ (įstatymo projekte numatyta skirti 6145 tūkst. eurų). 2016 m. socialinės integracijos projektų dalyvių būtų tiek pat, kiek ir 2015 m. - 34,5 tūkst. asmenų, o neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose gavusiųjų naudą būtų tiek pat, kiek ir 2015 m. - 4 tūkst. asmenų. Papildomų lėšų skyrimas kompensuotų MMA didėjimą ir didėjančias paslaugų kainas. 2.2. 177 tūkst. eurų priemonei „Įsigyti ir aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis ir jas remontuoti“ (įstatymo projekte numatyta skirti 2143 tūkst. eurų).
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis padidėtų nuo 72 proc. 2015 m. iki 79 proc. 2016 m. Aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis neįgaliųjų skaičius padidėtų nuo 33 tūkst. 2015 m. iki 34 tūkst. 2016 m. 2.3. 95 tūkst. eurų priemonei „Gerinti informacinę aplinką neįgaliesiems“ (įstatymo projekte numatyta skirti 467 tūkst. eurų). Būtų įgyvendintos Lietuvos gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo 2013-2017 m. plane numatytos priemonės. 2.4. 1547 tūkst. eurų priemonei
„Gerinti viešosios aplinkos prieinamumą ir pritaikyti neįgaliesiems būstą ir
jo aplinką“ (įstatymo projekte numatyta skirti 1091 tūkst. eurų). Iš jų 1345 tūkst. eurų būtų pritaikyta daugiau būsto neįgaliesiems: 2015 m. – 275 būstai (39 proc.), 2016 m. – 428 būstai (60 proc.). 200 tūkst. eurų būtų skirti statinių projektams tikrinti: būtų patikrinta daugiau statinių (2015 m. – 1,5 tūkst., 2016 m. – 3 tūkst.). 3. Lėšų šaltinis – 1 ir 2 pasiūlymų suma – 2081 tūkst. eurų – sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai 1.2 programai „Užimtumo didinimas“. Iš dalies pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 25. Seimo nariai:
Arimantas Dumčius Valentinas Stundys, 2015-11-02 Argumentai: Siūloma palikti finansavimą investicinei Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo VŠĮ Molėtų ligoninės vidaus ligų bei fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuose, biudžete numatant papildomas lėšas. Pasiūlymas: Padidinti valstybės biudžeto lėšas sveikatos apsaugai, papildomai skiriant 200 tūkst. eurų., kurie būtų skirti užbaigti investiciniam Molėtų ligoninės Paslaugų kokybės ir prieinamumo projektui.
Lėšų šaltinis: Panaudoti asignavimus ministerijai ir jos pavaldžioms institucijoms, perskirstant lėšas neužimtų etatų sąskaita. Esant galimybei, dirbančių pagal darbo sutartis ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose skaičiaus mažinimas ne mažiau kaip 10 procentų. Pagrindimas: Investicinis projektas „Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas VŠĮ Molėtų ligoninės vidaus ligų bei fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuose.“
nariai: Arimantas Dumčius Valentinas Stundys, 2015-11-02 Argumentai: Siekiant įgyvendinti Švenčionėlių miesto kultūros centro ir Švenčionių bibliotekos pastatų modernizavimo darbus, numatyti papildomus asignavimus kultūros sričiai 300 000 eurų. Pasiūlymas: Padidinti valstybes biudžeto lėšas kultūros sričiai – 300 tūkstančių eurų, numatant jas investicijų programai, skirtai modernizuoti Švenčionėlių kultūros centrui ir miesto bibliotekos pastatams atnaujinti. Lėšų šaltinis:
Panaudoti asignavimus ministerijai ir jos pavaldžioms institucijoms, perskirstant lėšas neužimtų etatų sąskaita. Esant galimybei, dirbančių pagal darbo sutartis ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose skaičiaus mažinimas ne mažiau kaip 10 procentų. Pagrindimas: Švenčionėlių miesto kultūros centro ir Viešosios bibliotekos pastatų rekonstrukcijos darbų projektas. Nepritarti. Dėl lėšų skyrimo spręs Kultūros ministerija, atsižvelgdama į jai skirtas lėšas kapitalo investicijoms. 27. Seimo narys Vytautas Kamblevičius, 2015-11-02 Argumentai:
Prienų rajono savivaldybės Stakliškių gimnazija veikia nuo 1962 metų. Gimnazijoje mokosi virš 200 mokinių. Tai viena iš nedaugelio Prienų rajono savivaldybės mokyklų, kurios vidaus patalpų renovacijai nėra skirtas finansavimas.
Stakliškių gimnazijos mokiniai ir jų tėvai yra aktyvūs ir sportiški, gimnazija turi gilias sporto tradicijas. Ypatingas dėmesys skiriamas papildomo ugdymo užsiėmimams. Organizuojami krepšinio, futbolo, stalo teniso užsiėmimai, vyksta vaikų vasaros sporto stovyklos. Tačiau siekiant užtikrinti sėkmingą ir kokybišką vaikų fizinį ugdymą, reikalinga atlikti kapitalinį sporto salės remontą. Tam reikėtų pakeisti sporto salės grindis, apšvietimą, sutvarkyti ventiliaciją, išdažyti sienas tai pat sutvarkyti dušus ir persirengimo kambarius. Pasiūlymas:
Skirti Prienų rajono savivaldybės Stakliškių gimnazijos sporto salės remontui, dušų ir persirengimo kambarių sutvarkymui – 150 000 eurų. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 85 tūkst. Eur. 28. Seimo narys Vytautas Kamblevičius, 2015-11-02 Argumentai:
Vienas svarbiausių Aleksandro Stulginskio universiteto (toliau –ASU) tikslų yra aukščiausios kvalifikacijos žemės ūkio srities specialistų, mokslininkų rengimas. Universitetas ruošia žemėtvarkos, inžinerijos, ekonomikos, agronomijos ir kitų sričių specialistus. Nuo 2014 metų Universitetas pradėjo rengti išmaniosios gyvulininkystės specialistus, kurie geba aptarnauti Lietuvos gyvulininkystę. ASU yra vienintelė aukštoji mokykla, rengianti specialistus, gebančius dirbti ir spręsti šiuolaikinio ūkio gyvulių laikymo ir šėrimo problemas. 2011 metais įkurta savarankiška įstaiga VŠĮ ,,LŽŪU mokomasis ūkis“. Ūkis – tai mokslinių tiriamųjų darbų atlikimo vieta, kur laikomi gyvuliai ir vykdoma su tuo susijusi veikla, skirta mokslo ir studijų poreikiams tenkinti.
Ūkis naudojasi 420 ha bendru žemės plotu, būtinu mokslo ir mokymo procesui organizuoti, išmaniosios gyvulininkystės moksliniams tyrimams, praktikai organizuoti ir vykdyti. VŠĮ ,,LŽŪU mokomasis ūkis“ negauna jokio biudžetinio finansavimo, išsilaiko tik iš savo gamybinės veiklos realizuodama pagamintą produkciją. Norint išlaikyti aukštą techninės ir technologinės bazės lygį studentų praktikos, mokslinių tiriamųjų darbų bazėje, privaloma nuolat atnaujinti pašarų ruošimo ir gyvulininkystės technologijas, nes priešingu nebus užtikrinamos tinkamos sąlygos, kurios reikalingos studentų praktikos ir mokslinių darbų atlikimui. Siekiant užtikrinti tinkamas ir kokybiškas VŠĮ ,,LŽŪU mokomasis ūkis“ sąlygas bei tobulinti veiklą, būtina renovuoti vieną iš esamų Mokomojo ūkio pastatų į šiuolaikinę 105 vietų karvidę, kurioje veiktų du melžimo robotai su bandos stebėjimo sistema, šiuolaikine šėrimo ir mėšlo šalinimo įranga, mokomuoju pieno perdirbimo cechui, auditorija studentams. Pasiūlymas:
Skirti VŠĮ ,,LŽŪU mokomasis ūkis“ 1500000 eurų. Lėšų šaltinis: asignavimų, skiriamų Valstybės skolos valstybės vardu valdymui, sumažinimas. Nepritarti. Naujas IP
Vytautas Kamblevičius, 2015-11-02 Argumentai: Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje mokosi virš 400 mokinių. Tai viena iš nedaugelio Prienų rajono savivaldybės mokyklų, kurios vidaus patalpų renovacijai šiuo metu nėra skirto finansavimo. Prienų rajono savivaldybė 2009-2010 metais parengė ir įvykdė ES fondų lėšomis finansuojamą projektą. Lėšos buvo skirtos mokyklos šildymo sistemos rekonstravimui, daliniam stogo pakeitimui. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokiniai ir jų tėvai yra aktyvūs ir sportiški.
Gimnazijoje vyksta rajoninės štangos spaudimo ir svarsčių kilnojimo, Romualdo Mikalojaus Ermošenkos stalo teniso taurės varžybos, organizuojamos tarpklasinės bei tarpmokyklinės krepšinio, kvadrato draugiškos varžybos, mokytojų dienos bėgimas. Bendradarbiaujant su kitų rajonų mokyklomis, vyksta netradicinės pamokos. Gimnazijos mokiniai dalyvauja rajoninėse, zoninėse sporto varžybose ir tampa nugalėtojais. Sporto sale ir inventoriumi naudojasi ne tik gimnazijos mokiniai, bet ir seniūnijos gyventojai. Vakarais sporto salėje vyksta aerobikos treniruotės, skirtos seniūnijos bendruomenei. Vasaros metu gimnazijoje organizuojamos Veiverių seniūnijos sporto varžybos. Tačiau užtikrinti kokybišką ugdymą yra sunku, nes gimnazijos sporto salė yra labai nusidėvėjusi. Gavus finansavimą atsirastų galimybės sukurti saugią ir patogią infrastruktūrą vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų fiziniam ugdymui. Gimnazijoje reikalinga pakeisti sporto salės grindis, apšvietimą, sutvarkyti ventiliaciją, išdažyti sienas, dušus ir persirengimo kambarius. Pasiūlymas:
Skirti Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos sporto salės remontui, dušų ir persirengimo kambarių sutvarkymui – 150 000 eurų. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 185 tūkst. Eur
Vytautas Gapšys, 2015-11-03 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija kaip ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi objektų susijusių su kūno kultūra. Daugelio švietimo įstaigų sporto objektų būklė prasta, neatitinkanti reikalavimų. Siekiant didinti moksleivių užimtumą, jų aktyvesnį laisvalaikį siūloma skirti lėšas švietimo įstaigų sporto objektams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma skirti Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai 100 tūkst. eurų švietimo įstaigų sporto objektų finansavimui. Pasiūlymas: Skirti Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai 100 tūkst. eurų Lėšų šaltinis: Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamų asignavimų sumažinimas. Pritarti. Lėšų perskirstymas tarp asignavimų valdytojų. 31. Seimo narys Petras Gražulis, 2015-11-03 Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 2015 metams numatyta skirti tik 637 164 (šeši šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi) eurus. Pasiūlymas: Siūloma numatyti asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 2016 metams numatytus 2.000.000 mln. Eurų (du milijonus) tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 32. Seimo narys Petras Gražulis, 2015-11-03 Pasiūlymas: Šiuo metu Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) programai finansuoti yra planuojama skirti apie 912.000 eur. Siūloma numatyti Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) programai 2016 metais finansuoti 2.000.000 mln. Eurų. (Priemonės kodas: - 02-04-01-02-03). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti Vyriausybei 33.
Rimantas Jonas Dagys, 2015-11-03 Argumentai: Prieš du metus buvo parengtas statybų techninis projektas Kauno Milikonių vidurinės mokyklos sporto salės su futbolo aikšte statybai. Šio objekto statybą buvo numatyta finansuoti iš Valstybės investicijų programos (2014 m. buvo skirta 1 mln. Lt.) ir Kauno miesto savivaldybės lėšų. Tačiau dėl užsitęsusio konkurso statybos rangovui 2014 m. patvirtinti pinigai nebuvo panaudoti. Dabar vietoje minėto projekto siūloma rekonstruoti jau esantį stadioną, tokiu būdu juo naudotis galėtų net dvi mokyklos – Kauno Milikonių pagrindinė mokykla ir Kauno „Santaros“ gimnazija. Taip vienu kartu būtų išspręsta ne tik Milikonių pagrindinės mokyklos, bet ir „Santaros“ gimnazijos vietos sportui problema. Projektui įgyvendinti reikėtų 480 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Siūlau skirti
gimnazijos stadiono rekonstrukcijai 2016 m. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Nepritarti. Naujas IP. 34. Seimo narė Kristina Miškinienė, 2015-11-03 Argumentai: Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kultūros centrų modernizavimo 2007 – 2020 m. programą, viešosios įstaigos Lazdijų kultūros centro pastatas 2007 m. buvo įtrauktas į rekonstruojamų kultūros centrų sąrašą. Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, pastato techninio projekto rengimo ir statybos darbai buvo pradėti 2008 m. Bendra objekto sąmatinė vertė – 2 821 005 Eur. Į šią sumą įeina Lazdijų kultūros centro pastato projektavimo, rekonstrukcijos statybiniai darbai ir materialinės bazės atnaujinimas. Šio objekto modernizacijos darbai buvo numatyti baigti dar 2011 m. gruodžio 1 d. 2008 – 2015 m. statybos darbų apimtys svyravo priklausomai nuo kiekvienais metais skiriamo finansavimo. Iš viso per šiuos metus buvo skirta 1 586 538 Eur. Visą šį laiką darbai buvo vykdomi etapais.
Kiekvienais metais, gavus finansavimą, statybos darbų eiga buvo kruopščiai planuojama, kad kultūros centro veikla būtų kuo mažiau apribota ir sukeltų minimalius nepatogumus kultūros centro lankytojams. 2015 m. statybos darbai buvo pradėti vykdyti pastato dalyje, kuri neišvengiamai siejasi su didžiąja žiūrovų sale. Pradėjus vykdyti statybos darbus, šią salę teko uždaryti. Didžioji žiūrovų salė – tai pastato dalis, reikalaujanti ženklių investicijų. Neatlikus pagal projektą numatytų darbų, salės funkcionavimas yra neįmanomas. Lazdijų kultūros centro žiūrovų salė yra vienintelė Lazdijų mieste, kurioje rengiami didžiausi kultūriniai renginiai: spektakliai, koncertai, minėjimai. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Lazdijų rajono savivaldybė, siekdama kuo spartesnės statybų darbų eigos, šiais metais skyrė visą sumą, kuria buvo įsipareigojusi prisidėti prie Lazdijų kultūros centro pastato modernizavimo, t. y. 191 149 Eur. Lazdijų kultūros centro pastato modernizavimui užbaigti trūksta 1 043 318 Eur. Pasiūlymas:
Skirti 1 043 318 Eur Lazdijų kultūros centro pastato modernizavimui užbaigti. Lėšų šaltinis : asignavimų, skiriamų Valstybės skolos valstybės vardu valdymui, sumažinimas. Svarstyti
nariai: Eduardas Šablinskas Andrius Palionis, 2015-11-03 Argumentai: Padidintas finansavimas Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vykdomam investicijų projektui ,,Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos įrengimas“ padėtų greičiau įgyvendinti jau ir taip užsitęsusį jo įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 75 000 Eur. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vykdomam investicijų projektui ,,Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos įrengimas“ įgyvendinimo tęstinumui.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas Pagrindas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro aiškinamasis raštas, 1 lapas. Svarstyti
Jaroslav Narkevič, 2015-11-04 Argumentai: Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai yra istorinė ir kultūrinė Lietuvos vertybė, kuri reikalauja atsakingos priežiūros. Paskutinį kartą bažnyčia buvo suremontuota 1921 m., o 2008 - 2009 m. Vilniaus arkivyskupijos iniciatyva buvo atlikti bažnyčios stogo tvarkybos ir apšiltinimo darbai, tačiau šiuo metu pastatui reikia pilnos renovacijos (restauravimo) ir didelių investicijų. Aktualūs būtų šie Senųjų Trakų bažnyčios restauravimo ir tvarkybos darbai:
hidroizoliacija ir fasadų tvarkybos darbai – orientacinė kaina 85 217 EUR.;
durų keitimas ir restauravimas – orientacinė kaina 78 260 EUR.; Bendra suma, reikalinga Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios remontui - 164 637 EUR. Pasiūlymas: Skirti 85 217 EUR. aktualiausiam Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios restauravimo darbui - pamatų hidroizoliacijai ir fasadų tvarkybos darbams. Lėšų šaltinis: 85 217 EUR suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Kultūros ministerijai prioritetiniams kultūros paveldo objektams tvarkyti 2016 m. papildomai skiriama 609 tūkst. Eur. 37. Seimo narys Jaroslav Narkevič, 2015-11-04 Argumentai: Trakų r.
Lentvario ,,Versmės“ gimnazijos pastato istorija prasidėjo nuo 1956 metų, kai buvo pradėtas statyti trijų aukštų mūrinis mokyklos pastatas, kuriame įsikūrė Lentvario vidurinė mokykla su lietuvių, lenkų, rusų dėstomąja kalba. 1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mokėsi 960 mokinių. 1963 m. klasės su lietuvių dėstomąja kalba buvo atskirtos į savarankišką mokyklą. 1992 m. į atskirą mokyklą atsiskyrė lenkiškos klasės. Šiuo metų mokymas vykdomas rusų dėstomąja kalba. Dar 1996 m. mokykla iškilmingai minėjo savo 100 metų jubiliejų. 2010 m. spalio 10 d. buvo atidarytos dvi vaikų darželio grupės: ikimokyklinio ugdymo, kurią lanko 3-5 metų vaikai, ir priešmokyklinio ugdymo, kurią lanko 5-6 metų vaikai. 2014 m. mokykla gavo gimnazijos statusą. Ši mokymo įstaiga turi senas ir gilias tradicijas, mokinių pasiekimai yra aukšti. Pažymėtina, kad nuo 1959 m. mokyklos pastatas visiškai nebuvo remontuojamas. Tik 2012-2013 m. pavyko atlikti mokyklos rekonstravimo pirmąjį darbų etapą – įgyvendintos iš išorės energiją tausojančios priemonės. Tačiau pastato vidus reikalauja skubios renovacijos. Dvi mokyklos pastato laiptinės yra pripažintos avarinėmis. Gimnazijoje pagal techninį projektą numatyti antrojo renovacijos etapo darbai, kuriems trūksta lėšų: -vidaus šildymo sistemos renovacija; -mechaninių oro vėdinimo sistemų rekonstravimas; -elektros instaliacijos modernizavimas; -vidaus patalpų apdaila; -vandentiekio ir nuotekų rekonstravimas; -kompiuterinių tinklų rekonstravimas; -apsauginės signalizacijos rekonstravimas; -gaisrinės signalizacijos modernizavimas; -vandentiekio įvado rekonstravimas (išorės darbai); -savitakinių buitinių nuotekų kiemo tinklų rekonstravimas; -lietaus nuotekų kiemo tinklų įrengimas; -šviesduobių atstatymas; -stebėjimo kamerų įrengimas. Orientacinė darbų kaina – 579 710 EUR.
Šiuo metu Trakų r. savivaldybė analizuoja galimybes antrojo gimnazijos pastato renovacijos etapo atlikimui. Visgi aktualiausia būtų atlikti šiuos darbus: -vidaus šildymo sistemos renovaciją; -elektros instaliacijos modernizavimą; -vandentiekio įvado rekonstravimą (išorės darbai); Orientacinė darbų kaina – 86 956 EUR. Pasiūlymas:
Skirti Trakų r. Lentvario ,,Versmės“ gimnazijos pastato vidaus šildymo sistemos renovacijos, elektros instaliacijos modernizavimo bei vandentiekio įvado rekonstravimo darbams (daliai antrojo etapo darbų) 86 956 EUR. Lėšų šaltinis: 86 956 EUR suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Naujas IP
Jaroslav Narkevič, 2015-11-04 Argumentai: Vilniaus Salininkų gimnazija, esanti 5 km į pietus nuo miesto centro, yra vienintelė švietimo ir kultūros įstaiga mikrorajone tenkinanti Salininkų vaikų ir bendruomenės poreikius lietuvių kalba. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 537 mokinių. Mokinių skaičius nekinta. Nuo 1976 m. nebuvo skiriamos lėšos sporto salės remontui, pastato bei stogo šildymo sistemos rekonstrukcijai, vandentiekio sistemų vamzdynų keitimui. Nuo 1976 iki 2014 m. iš Vyriausybės rezervo lėšų buvo pakeisti 125 langai kabinetuose, t. y. 60 % visų mokyklos langų. Dabartinės patalpos neatitinka galiojančių higienos ir saugos normų. Mokyklos pastatų, aikštynų ir teritorijos infrastruktūros būklė neatitinka „geros mokyklos“ standarto. Dėl minėtų priežasčių mokyklai reikia didesnių investicijų kapitaliniam remontui. Šiuo metu mokyklos remontas įvertinamas 1 775 000 EUR. Mokslo kokybę bei perspektyvią ateitį, garantuotų atnaujintos ir suremontuotos Vilniaus Salininkų gimnazijos patalpos. Pasiūlymas: skirti gimnazijos langų pakeitimui 29 tūkst. EUR ir sporto salės remontui 93 tūkst. EUR. Lėšų šaltinis: 122 tūkst. EUR suma sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti.
Nepritarti. Šie darbai turi būti finansuojami iš savivaldybės biudžeto (paprastasis remontas). 39. Seimo narys Juras Požėla, 2015-11-04 Argumentai: Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija vienija tarnybas, kurios organizuoja penkių nacionalinių emocinės paramos linijų darbą. Linijų tikslas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai 165 545 eurų programos
„Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“
finansavimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei. Svarstyti kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikiamu pasiūlymu. 40. Seimo narys Vytautas Gapšys, 2015-11-04 Argumentai:
minės narystės Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjoje 25–metį. Šia proga 2016 m. į Lietuvą planuoja atvykti Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjos prezidentas su delegacija. Siekiant užtikrinti reikiamą Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimą šioje organizacijoje ir šio renginio organizavimą būtinos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma skirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai 15 tūkst. eurų.
Pasiūlymas: Skirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai papildomai 15 tūkst. eurų
Liutauras Kazlavickas, 2015-11-04 Argumentai: Nuo
genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (toliau – Centras) naują funkciją, pagal kurią Centras dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų tremties ir rezistencijos tematikos ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo. Šiai funkcijai vykdyti būtina numatyti tinkamą finansavimą. 2013 metais atliktoje Tremties muziejų ir laisvės kovotojų slėptuvių būklės įvertinimo galimybių studijoje buvo pateiktos rekomendacijos ir poreikis plėsti bei gerinti šią Lietuvos istorijai labai svarbią infrastruktūrą. Joje siūloma išlaikyti, atkurti ir prižiūrėti 25 slėptuves, įtraukti slėptuves į turistinius maršrutus, spręsti regioninių tremties muziejų išlikimo ir plėtros klausimus. 2016 metais planuojama visuomeniniais pagrindais veikiantį Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejų pertvarkyti į Centro struktūrinį padalinį. Taip pat būtų svarbu pradėti teikti metodinę pagalbą ir kitiems regioniniams muziejams tuo pačiu kuriant ir organizuojant edukacines programas. Tinkamo dėmesio laukia ir nykstančios slėptuvės. Pasiūlymas: Siekiant 2016 metais pradėti tinkamai vykdyti naująją Centro funkciją siūloma prie numatytų 60 tūkst. Eurų (skirtų vykdyti papildomas funkcijas įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje) papildomai skirti dar 100 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas.
Liutauras Kazlavickas, 2015-11-04 Argumentai: Lietuva pagal santykinį abortų skaičių užima vieną iš pirmųjų vietų Europos Sąjungoje, vien praėjusiais metais Lietuvoje teisės gyventi neteko 5231 vaikų. Be daugelio kitų priežasčių, nėštumo nutraukimo skaičius yra tiesiogiai susijęs ir su nepakankamu valstybės dėmesiu krizinių nėštumų atvejams (moterims svarstančioms nėštumo nutraukimą nesant vaisiaus patologijai). Šalyje jau turime nevyriausybinių organizacijų, kurios savanoriškais pagrindais ėmė teikti pagalbą nėštumo krizę išgyvenančioms moterims bei jų artimiesiems, bet be valstybės pagalbos nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios užtikrinti pakankamo pagalbos paslaugų skaičiaus. Šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendindama Nacionalinės demografinės gyventojų (politikos) strategijos šeimos gerovės srityje 2015 metų priemonių planą konkurso būdu su kriziniu nėštumu dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms skyrė 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų). Siekiant, kad paslaugos, skirtos spręsti krizinio nėštumo atvejus, taptų prieinamesnės, būtina numatyti ir tinkamą finansavimą. Rengiant Nacionalinės demografinės gyventojų (politikos) strategijos šeimos gerovės srityje 2016 metų priemonių planą, taip pat būtų tikslinga paslaugas krizinio nėštumo metu išskirti kaip vieną iš prioritetinių, plane suformuluojant uždavinį („Siekti, kad būtų užtikrinta socialinė bei psichologinė pagalba besilaukiančioms moterims, kurios nori nutraukti nėštumą, ir jų artimiesiems“) bei priemonę („Teikti socialines ir psichologines konsultacijas moterims, jei reikia ir jų artimiesiems, prieš nėštumo nutraukimą ir po jo“). Pasiūlymas:
Skirti 50 tūkst. Eur krizinių nėštumų konsultacijų paslaugoms teikti.
Lėšas numatyti 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių politikos įgyvendinimas“ priemonei „Įgyvendinti Nacionalinės demografinės gyventojų (politikos) strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo veiksmų planą“. Lėšų šaltiniai: Atitinkama suma sumažinti asignavimus (valstybės biudžeto lėšas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai 1.2 programai „Užimtumo didinimas“. Svarstyti
Liutauras Kazlavickas, 2015-11-04 Argumentai: Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Tyrimai ir faktai rodo, jog čia minima vaiko teisė šiuo metu nėra tinkamai įgyvendinama — net du iš trijų Lietuvos mokinių susiduria su patyčiomis, o emocinės pagalbos telefonu linijų statistika atskleidžia, jog praėjusiais metais dėl patyčių būtent mokyklose vaikai skambino du kartus dažniau nei dėl patiriamų patyčių kitose aplinkose, tačiau įvairias, skirtingoms vaikų amžiaus grupėms pritaikytas ir tarptautiniu mastu pripažintas prevencines programas, efektyviai sprendžiančias patyčių, smurto ir agresijos problemas, taiko tik kas antra šalies mokykla. Tad nors ir turime patikrintas ir efektyvias programas, deja dėl lėšų trūkumo jos nėra diegiamos visose Lietuvos mokyklose. Siekiant, kad ugdymo įstaigų personalas, pedagogai ir moksleiviai gebėtų atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti, o mokyklose vaikams būtų užtikrinta saugi ir sveika aplinka, būtina plėsti efektyvių patyčių prevencijos programų taikymą Lietuvos mokyklose. Tam būtina numatyti ir tinkamą finansavimą. 2015 m. ir 2016 m. valstybės biudžete patyčių prevencijos programų vykdymui numatyta ta pati tik 75 000 eurų suma. Norint patyčių klausimui skirti tinkamą dėmesį būtina numatytą finansavimą padvigubinti.
Pasiūlymas: Patyčių prevencijos programų plėtrai Lietuvos mokyklose finansavimą padidinti 75 tūkst. Eur (iki 150 tūkst. Eur). Lėšų šaltinis: Skirti lėšas peržiūrint
„Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo“ programos priemones arba iš
Liutauras Kazlavickas, 2015-11-04 Argumentai: Šalyje veikia 5 nacionalinės emocinės paramos linijos: „Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“,
„Vilties linija“, kurios kiekvienais metais atsiliepia į šimtus tūkstančių
skambučių (2012 m. atsiliepta į 300183 skambučių, 2013 m. – 338177, 2014 m. – 272799) ir atlieka svarbų vaidmenį savižudybių, patyčių ir kitų visuomenės sveikatos problemų prevencijoje. Šiais metais siekiant įvertinti teikiamos paslaugos kokybę, buvo atliktas tyrimas
„Ar savanorių teikiama emocinė parama yra kokybiška?“. Pagrindinė
mokslininkų, tyrusių Jaunimo ir Vaikų linijų veiklą, išvada yra, kad linijų savanoriai teikia kokybišką emocinę paramą. Jų pasiruošimas reaguoti į savižudybės riziką ar prievartos prieš vaikus situacijas atitinka geros praktikos reikalavimus. Įvertinant tai, kad emocinės paramos linijos teikia kokybišką prevencinę paslaugą vaikams ir jaunimui, tačiau šią paslaugą suteikti gali tik 1 iš 12 skambinančiųjų (per 2014 metus linijos atsiliepė tik į 8,5 % nuo visų skambučių), būtina šios paslaugos plėtrai ir prieinamumui skirti papildomas lėšas. Norint padvigubinti paslaugos prieinamumą (padidinant budėjimo valandų kiekį), kad savanoriai atsilieptų bent į kas šeštą skambutį, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija yra paskaičiavusi, kad reikėtų papildomai skirti 165 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Skirti papildomus 165 tūkst. Eur emocinės paramos pagalbai organizuoti.
Lėšas numatyti 3.1 programos
„Šeimos gerovės ir vaiko teisių politikos įgyvendinimas“ priemonei
„Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiant emocines
(psichologines) pagalbos telefonu paslaugas“. Lėšų šaltiniai: Atitinkama suma sumažinti asignavimus (valstybės biudžeto lėšas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai 1.2 programai „Užimtumo didinimas“. Svarstyti Vyriausybei Svarstyti kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikiamu pasiūlymu. 45. Seimo narė Dalia Teišerskytė, 2015-11-04 Argumentai:
Kauno plaukimo mokykla yra paruošusi stiprią povandeninio plaukimo profesionalių sportininkų komandą. Tai sportininkai, Pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai, kurie garsina Lietuvą visame pasaulyje. Siekiant didinti moksleivių užimtumą, jų aktyvesnį laisvalaikį bei nusikalstamumo ir narkotikų vartojimo prevenciją siūloma skirti lėšas išlaikyti Kauno povandeninio plaukimo trenerio etatui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma skirti Kauno plaukimo mokyklos povandeninio plaukimo trenerio etatui išlaikyti 10 tūkst. eurų 2016-iems metams. Pasiūlymas:
Skirti Kauno plaukimo mokyklos povandeninio plaukimo trenerio etatui išlaikyti 10 tūkst. eurų 2016-iems metams. Lėšų šaltinis: asignavimų, skiriamų Valstybės skolos valstybės vardu valdymui, sumažinimas. Nepritarti. Savarankiška savivaldybės funkcija. 46. Seimo narė Aurelija Stancikienė, 2015-11-04 Argumentai: Privačių žemės sklypų išpirkimui saugomose teritorijose, pasinaudojus valstybės pirmumo teise įsigyti, 2006 metais buvo numatyta 558 tūkst. eurų. Iš numatyto fondo įgyvendinimui iki 2015 metų buvo skirta tik 37 tūkst. eurų. Gilinantis į saugomų teritorijų problemas, privačių žemės sklypų išpirkimas - viena aktualiausių problemų. Todėl bent dalinai reikia paremti šią sritį. Pasiūlymas: skirti 50 000 eurų privačių sklypų išpirkimui saugomose teritorijose.
Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Kultūros ministerijos valdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. Nepritarti. Įvertinus terorizmo grėsmes, būtinybę stiprinti vidaus saugumą ir jau prisiimtus finansinius įsipareigojimus nėra finansinių galimybių skirti lėšas šioms reikmėms. 47. Seimo narė Dalia Teišerskytė, 2015-11-04 Argumentai: 2016-ieji metai yra paskelbti Bibliotekų metais. Biblioteka - populiariausia ir lankomiausia kultūros institucija, kurios misija – suteikti žmonėms skaitymo džiaugsmą, nemokamą prieigą prie informacijos. Siekiant skirti dar didesnį prioritetą šiai institucijai, vykdant įvairius projektus bei organizuojant renginius siūloma skirti papildomas lėšas Bibliotekų metams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūloma skirti papildomai 150 tūkst. eurų Bibliotekų metų renginiams ir projektams. Pasiūlymas:
Skirti papildomai
šaltinis: Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos
nariai Raimundas Paliukas Rima Baškienė Ona Leiputė Arimas Dumčius Dalia Teišerskytė Gintaras Steponavičius Jaroslav Narkev Edvardas Žakaris, 2015-11-04 Argumentai: Numatytas finansavimas Bibliotekų metų programai įgyvendinti (300 tūkst. Eurų), tačiau tai nepakankama suma numatomoms priemonėms įgyvendinti, nes visos papildomai skiriamos lėšos bus panaudotos tik naujiems leidiniams bibliotekose įsigyti. Šiuo atveju, nėra numatytų lėšų jokiai projektinei veiklai.
Kultūros rėmimo fondas šiuo atveju negali būti tinkamas ir vienintelis finansavimo šaltinis, kadangi minėtą programą ir jos priemones patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu, kai kurioms priemonėms suformuluojami konkretūs tikslai, numatomi vykdytojai, todėl jos netinkamos finansuoti konkurso keliu kaip kiti kultūros ir meno projektai. Pasiūlymas: skirti 150 tūkst. Eur. Bibliotekų metų programai įgyvendinti Lėšų šaltinis:
Petras Gražulis, 2015-11-04 Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) (kartu su Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM (VAD), Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (VST), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (VSAT) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM (PAGD), kurių vadovai nuo 2016 m. sausio 1 d. įgis asignavimų valdytojo statusą) bendras papildomų lėšų poreikis, įvertinus 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomus skirti papildomus asignavimus, sudaro 54 mln. Eur. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į šalies finansines galimybes teikiame minimalų papildomų 12 297 tūkst. Eur lėšų poreikį 2016 metams pagal pateiktą lentelę: (tūkst. Eur) Asignavimų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu
Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms asignavimų valdytojų reikmėms: VRM (tame tarpe Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM (FNTT) – 1 625 tūkst. Eur (iš jų 50 tūkst. Eur darbo užmokesčiui), iš jų:
Gyventojų registro tarnybą – 65 tūkst.
Eur;
000 tūkst. Eur;
VSAT – 7 590 tūkst. Eur (3 488 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 1 650 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 4 102 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
įrenginių priežiūrai – 100 tūkst. Eur;
skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui – 3 500 tūkst. Eur;
10) - Laisvų pareigybių komplektavimui ir socialinėms garantijoms – 2 500 tūkst. Eur;
11) - Elektros šoko įtaisų TASER ir užtaisų jiems įsigijimui – 200 tūkst. Eur;
12) - Ginkluotei (lygiavamzdžių šautuvų su optiniais taikikliais ir šovinių įsigijimui) – 200 tūkst. Eur;
13) - Transporto išlaikymui – 200 tūkst. Eur;
14) - Pareigūnų mokymams – 100 tūkst. Eur;
15) - Dieveniškių užkardos pastato šiluminio ūkio rekonstrukcijai ir garažo statybai – 290 tūkst. Eur;
18) - Aprūpinimui tarnybine uniforma ir spec. apranga – 700 tūkst. Eur;
19) - Darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms – 120 tūkst. Eur;
20) - Kitoms būtinoms išlaidoms – 280 tūkst. Eur;
21) - BPC teikiamų paslaugų pagalbos tarnyboms tobulinimui – 500 tūkst. Eur;
22) - Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technikai įsigyti – 520 tūkst. Eur;
tūkst. Eur aprūpinimui tarnybine uniforma;
590 tūkst. Eur aprūpinimui tarnybine uniforma.
pasirengti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti šalį ir kasdieninei VSAT, VAD ir VST veiklai užtikrinti, reikalinga bent 5 000 tūkst. Eur ginkluotei ir kitoms pasirengimui ginkluotai gynybai priemonėms įsigyti. Taip pat reikalinga papildomai skirti 2 728 tūkst. Eur (iš jų 1 653 tūkst. Eur Policijos departamentui) Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., įgyvendinimui. Šiam tikslui buvo skirta tik pusė reikiamos sumos (įsiskolinimas tęsiasi iki šiol). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti
Jonas Rimantas Dagys 2015-11-04 Argumentai: Kauno Tado Ivanausko progimnazija (toliau - Progimnazija) veikia didžiausioje mieste Šilainių seniūnijoje, joje šiuo metu mokosi 684 mokiniai nuo priešmokyklinių klausių iki aštuntokų. Progimnazija yra pirmoji pradėjusi veiklą Šilainių mikrorajone dar 1985 m. Kitos mikrorajono mokyklos jau yra renovuotos ar bent jau gavusios lėšų pastatų apšiltinimas ar einamajam remontui. Kauno Tado Ivanausko progimnazijai lėšos reikalingiausios sporto ir aktų salių stogo apšiltinimui, kadangi žiemos metu temperatūra šiose patalpose neatitinka higienos reikalavimų (77 100 eurų), klasių ir kabinetų grindų dangos pakeitimui, kadangi nuo mokyklos atidarymo nekeista danga neatitinka higienos reikalavimų (70 100 eurų) bei lauko durų, klasių ir kabinetų durų pakeitimui (19 100 eurų). Pasiūlymas: skirti 166 300 eurų Kauno Tado Ivanausko progimnazijos būtinajam einamajam remontui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Kultūros ministerijos valdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. PRIDEDAMA: Kauno Tado Ivanausko progimnazijos direktoriaus Sigito Alubausko raštas dėl tarpininkavimo skiriant lėšų būtinam mokyklos einamajam remontui 2015-10-23 Nr.
5-287 (1 lapas). Nepritarti. Savarankiška savivaldybių funkcija (paprastasis remontas. 51. Seimo narys Jonas Rimantas Dagys 2015-11-04 Argumentai: Kauno Šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos (toliau - Mokykla) sporto salėje vyksta ne tik moksleivių ugdymo procesas, bet ir įgyvendinami Sargėnų-Vytėnų mikrorajonų bendruomenės fizinio aktyvumo ir užimtumo, mokinių neformaliojo švietimo poreikiai. Todėl yra ypač aktualu panaikinti avarinę Mokyklos sporto salės grindų būklę, kam reikalingas vamzdynų iškėlimas, grindų betonavimas ir grindų dangos dengimas. Šiuo metu sporto salės grindys yra iš lentų, kurioms yra 37 metai. Didelė dalis lentų bei laikančių medinių konstrukcijų yra supuvusios, todėl sporto užsiėmimų metu gali bet kada įlūžti. Lentos pritvirtintos vinimis, kurie nuo vibracijos užsiėmimų metu dažnai išlenda į paviršių ir kelia pavojų mokinių sveikatai. Grindys yra nelygios, įdubusios, siūbuojančios. Po grindimis esančioje tuščioje ertmėje veisiasi graužikai, kurių naikinimas yra itin problemiškas ir neleidžia užtikrinti higienos normų. Pasiūlymas: skirti 40 000 eurų Kauno Šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos avarinės sporto salės grindų būklės pašalinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Kultūros ministerijos valdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. PRIDEDAMA: Kauno Šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorės Palmiros Talijūnienės raštas dėl avarinės sporto salės grindų būklės 2015-10-26 Nr. 3-96 ir salės grindų nuotraukos (4 lapai). Nepritarti. Privati mokykla. Valstybės kapitalo investicijoms skirtos lėšos negali būti investuojamos į fizinių asmenų veiklą ar privačius juridinius asmenis. 52.
Jonas Rimantas Dagys 2015-11-04 Argumentai: Kauno „Santaros“ gimnazija (toliau - Gimnazija) pastato rekonstravimą pradėjo 2008 metais pagal investicinį projektą „Kauno
„Santaros“ gimnazijos pastato Kaune, Baltų pr. 51, rekonstravimas“. Nuo tada
atlikti projektavimo darbai, pradėti stogo rekonstrukcijos darbai, įrengtas pandusas, neįgaliesiems pritaikytas sanitarinis mazgas, pakeista langų ir durų, apšiltintas fasadas, rekonstruotos šildymo ir dalies apšvietimo sistemos ir šilumos punktas, įrengta priešgaisrinė ir apsauginė sistema, pradėta likusios dalies elektros instaliacijos renovacija, dalinai rekonstruotos vidaus šalto ir karšto vandentiekio nei nuotekų sistemos, atliktas sanitarinių mazgų remontas, dalis jų pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Vis dėlto dalis darbų dar neatlikti, o 2015 metais gautų Valstybės investicijų programos lėšų nepakako suplanuotiems pagal koreguotą techninį projektą darbams atlikti. Siekiant pabaigti nuo 2008 metų vykdomą investicinį projektą, sporto ir aktų salių bei valgyklos oro vėdinimo sistemos įrengimo darbams reikalingi 108 tūkst. eurų, nuotekų sistemos darbams – 10 tūkst. eurų, kabinetų durų keitimui – 40 tūkst. eurų, elektros instaliacijos rekonstrukcijos darbams – 55 tūkst. eurų, rūbinių rekonstravimui – 18 tūkst. eurų. Esant galimybei Gimnazijai taip pat reikėtų lėšų sporto salės kapitalinio remonto darbams – 60 tūkst. eurų, stiklinių sienų ir pertvarų rekonstravimui – 50 tūkst. eurų, kabinetų kapitalinio remonto darbams – 65 tūkst. eurų, bibliotekos renovacijos darbams
Taip pat pagal galimybes skirti 308 tūkst. eurų likusiems darbams (rūbinių, stiklinių sienų ir pertvarų rekonstravimui, sporto salės, kabinetų, mokyklos koridorių, valgyklos maisto gaminimo zonos kapitalinio remonto darbams, bibliotekos renovacijos darbams) įgyvendinti. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Kultūros ministerijos valdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. PRIDEDAMA: Kauno „Santaros“ gimnazijos direktorės Astos Karlienės raštas dėl lėšų poreikio 2015-10-23 Nr. 3-179 (2 lapai). Nepritarti. Kauno miesto savivaldybė neteikė paraiškos dėl lėšų poreikio šio projekto finansavimui. 53. Seimo narys Jonas Rimantas Dagys 2015-11-04 Argumentai:
Kauno Jono Pauliaus II gimnazija (toliau - Gimnazija) pastatyta 1991 metais, trūkstant statybinių medžiagų. Pastatui naudoti turimi resursai, kurių nepakako tam, kad šiandien atitiktų europiniams visuomeniniams pastatams keliamus reikalavimus. Šildymo sistema yra nebe efektyvi, todėl sunku užtikrinti švietimo įstaigoms keliamus higienos reikalavimus bei taupiai naudoti šilumos ir finansinius resursus. Pasiūlymas: skirti 500 tūkst. eurų Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos išorės apšiltinimui ir šilumos sistemos pakeitimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Kultūros ministerijos valdomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. Nepritarti. Privati mokykla. Valstybės kapitalo investicijoms skirtos lėšos negali būti investuojamos į fizinių asmenų veiklą ar privačius juridinius asmenis. 54.
Jonas Rimantas Dagys 2015-11-04 Argumentai: SODROS biudžetas, vadovaujantis galiojančiais įstatymuose įtvirtintais principais, turi būti tvarkomas nepriklausomai, jo pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, o išlaidos viršijančios pajamas turi būti dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Esant SODROS deficitui negalima formuoti SODROS rezervo fondo, kuris galėtų sušvelninti galimų finansinių krizių pasekmes (iššvaistytas SODROS rezervo fondas 2009 m. privertė sumažinti senatvės pensijas, o nuo 2012 m. senatvės pensija lyginant su vidutine alga nuosekliai mažėja). Siūlomi pakeitimai nepažeis fiskalinės drausmės įstatymų, valstybės įsipareigojimų įsivedant eurą, tiesiog finansiniai įsipareigojimai bus perkelti iš SODROS valstybės biudžetui. To nepadarius iš esmės valstybė nuspręstų kitų institucijų išlaidas finansuoti pensininkų sąskaita. Priėmus siūlomas pataisas 2016 m. SODROS biudžeto pajamos viršys išlaidas 276 mln. eurų ir bus galima formuoti SODROS rezervą. Todėl reikia:
Papildyti SODROS biudžeto pajamas 208 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Papildyti SODROS biudžeto pajamas 9 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nedarbo socialiniam draudimui, ir 7 mln. eurų už išlaidas, viršijančias pajamas Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Perkelti
išlaidas. Papildomų lėšų valstybei skirti nereikės, nes siūlomi pakeitimai tik perskirsto valstybės finansus tarp SODROS ir valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Papildyti Socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srities programą „Socialinė parama“ 224 mln. eurų, kompensuojant už planuojamas didesnes „SODROS“ biudžeto išlaidas nei gautos pajamos iš socialinio draudimo įmokų. Pasiūlymas:
Padidinti skolos aptarnavimo išlaidas 148 mln. eurų už socialinio draudimo biudžeto mokamas palūkanas už socialinio draudimo biudžeto skolą. Nepritarti.
Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 55. Seimo nariai Valerijus Simulik Alma Monkauskaitė Edvardas Žakaris 2015-11-04 Argumentai: Šiaulių valstybinės kolegijos bendrabučio M.K. Čiurlionio g. 18, Šiauliai, atnaujinimo projektas parengtas. Reikalingos lėšos projekto įgyvendinimui - 363,086 Eur, Kolegijos numatomos lėšos projekto finansavimui – 10 proc. projekto vertės (36 309 Eur). Įgyvendinus šį projektą būtų sudarytos Kolegijos studentams ir darbuotojams higienos normas atitinkančios buities, mokymosi ir darbo sąlygos, sudaryta galimybė žmonėms su negalia įsigyti aukštąjį koleginį išsilavinimą. Šio projekto finansavimas būtų savalaikis ir finansiškai pagrįstas, kadangi atliekant bendrabučio atnaujinimo darbus bus diegiama praėjimo kontrolės ir vaizdo stebėjimo sistema. Vienas iš bendrabučių korpusų jau atnaujintas, taigi jų apjungimas į bendrą sistemą leistų Kolegijai sutaupyti 8 darbuotojų darbo užmokestį (įskaitant ir naktinį darbą bei darbą švenčių dienomis) bei modernizuoti bendrabučių valdymą. Kolegija projekto įgyvendinimui lėšų neturi, o studijuojančių savo lėšomis studentų skaičius mažėja ir neleidžia Kolegijai sukaupti remonto darbams reikalingos sumos. Bendrabučiuose galima apgyvendinti 396 studentus, vidutiniškai per mokslo metus juose gyvena apie 390 studentų. Pasiūlymas:
Skirti 326,777 Eur. Šiaulių valstybinės kolegijos bendrabučio, adresu M.K. Čiurlionio g. 18 atnaujinimo darbams. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai, Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti skirtų lėšų padidinimas. Nepritarti. Naujas IP
Valerijus Simulik Alma Monkauskaitė Edvardas Žakaris 2015-11-04 Argumentai:
,,Romuvos“ pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimo darbai, tačiau liko nebaigti tvarkyti pastato vidaus darbai. Progimnazijos sporto salės grindys nekeistos nuo 1988 m., kitaip tariant nuo pastato pastatymo. Šiuo metu jos nebeatitinka higienos normų reikalavimų.
Pasiūlymas: Skirti
rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Pagrindas: Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazijos sporto salės grindų, dangos ir įrangos rekonstrukcijos projekto aprašymas, 1 lapas. Nepritarti. Savarankiška savivaldybės funkcija (paprastasis remontas). 57. Seimo nariai Valerijus Simulik Alma Monkauskaitė Edvardas Žakaris 2015-11-04 Argumentai: Jau daug metų gimnazijos stadionas (ypač bėgimo takai) yra minimi kaip neatitinkantys elementariausių saugumo reikalavimų. Kadangi gimnazijos stadionas yra miesto centre, juo naudojasi ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir Šiaulių miesto gyventojai. Pasiūlymas:
Skirti 15.000 Eur. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos stadiono renovacijos projekto paruošimui. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas arba Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų perskirstymas. Nepritarti
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Jaroslav Narkevič Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Leonard Talmont 2015-11-05 Argumentai: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai žymiai skiriasi nuo mokytojų atlyginimų, tačiau darbo laiko atžvilgiu mokytojas dirbantis pilnu etatu turi išdirbti 18 savaitės valandų, o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas – 36 valandas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams keliami reikalavimai kaip ir mokytojams: turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nuolat kelti kvalifikaciją, nešti atsakomybę už ugdytinius. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai su savo ugdytiniais taip pat įgyvendina projektinę veiklą, dalyvauja rajonų ir šalies konkursuose, su kiekvienu vaiku dirba individualiai ir be pertraukų.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams tenka didžiulė atsakomybė ugdant mažo žmogaus asmenybę. Pasiūlymas: siūlome nuo 2016 m. sausio 1 d. suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais. Pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Jaroslav Narkevič Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Leonard Talmont 2015-11-05 Argumentai: Bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas pagal mokinio krepšelio metodiką jau vyksta 13 metų. Per tuos metus, kito mokinio krepšelio dydis, skaičiuojamas vienam sutartiniam mokiniui. Iki 2007 metų tautinių mažumų mokyklų mokiniams buvo skiriamas 10 procentų priedas. Nuo 2007 metų sausio 1 d., kai buvo 2006 metais visiškai baigta bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo reforma, tautinių mažumų mokyklų krepšeliui buvo skiriamas 21 procento priedas ugdymo planui įgyvendinti. XV Vyriausybės, vadovaujamos A.Kubiliaus, 2009 metų rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose priedas buvo sumažintas 6 (šešiais) procentais iki 15 procentų. 2011 metais įteisinus vienodo lietuvių kalbos egzamino reikalavimus mokinio krepšeliui papildomai skirti tik 5 procentai didesniam lietuvių kalbos pamokų skaičiui įgyvendinti. Šių lėšų nepakanka nei kokybiškam valstybinės kalbos mokymui, nei visam ugdymo procesui užtikrinti. Šiuo metu didėjant šalies ekonomikai, deja, sumažintas tautinių mažumų mokyklų finansavimas taip ir liko neatstatytas.
Pasiūlymas: siūlome nuo 2016 m. sausio 1 d. tautinių mažumų mokykloms padidinti
šaltinis: Sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Jaroslav Narkevič Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Leonard Talmont 2015-11-05 Argumentai: Švietimo finansavimo didinimas yra numatytas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Iki 2009 metų mokinio krepšelio dydis siekė 3774 Lt (1083,03 EUR). Ekonominės krizės laikotarpiu mokinio krepšelis buvo sumažintas ir iki šiol neatstatytas. Mokinio krepšelio atstatymas į prieškrizinį lygį leis efektyviau organizuoti visą ugdymo procesą, didinant pasirenkamųjų ir papildomų dalykų valandų skaičių, padidins lėšas mokymo priemonėms įsigyti, mokytojų profesinei kvalifikacijai tobulinti. Šiuo metu augant šalies ekonomikai, bendrajam vidaus produktui švietimo sistemos finansavimas nedidėja ir nuo to nukenčia viso švietimo proceso organizavimo ir ugdymo kokybė. Grąžinus mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį bus patenkinti teisėti mokinių, tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Pasiūlymas: siūlome nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinti mokinio krepšelio dydį iki 3774 Lt (1083,03 EUR) . Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. Papildomas lėšų poreikis 78 mln. Eur
Kristina Miškinienė Raminta Popovienė Algimantas Dumbrava 2015-11-05 Argumentai: Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, bazinis mėnesinis atlyginimas (toliau – BMA) krizės laikotarpiu buvo sumažintas iki 35,5 Eur (122 Lt).
Dabar esantis BMA yra taikomas kaip laikinai sumažintas, nustatytas dėl pablogėjusios valstybės ekonominės ir finansinės būklės. Svarstant bei tvirtinant 2016 metų valstybės biudžetą, siūlome atsižvelgti į tai, kad valstybės ekonominė bei finansinė padėtis pagerėjo, pensijų dydžiai buvo atkurti, jos yra kompensuojamos, didinama minimali alga. Pasiūlymas:
Skirti lėšų padidinti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, BMA nuo 35,5 Eur. iki 37 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto lėšos. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. Papildomas lėšų poreikis 62,5 mln. Eur
Jaroslav Narkevič 2015-11-05 Argumentai: Trakų r. Lentvario mieste priešgaisrinę apsaugą ir gelbėjimo darbus atlieka Trakų PGT Lentvario komandos ugniagesiai gelbėtojai, kurie aptarnauja visus Lentvario seniūnijos gyventojus (13 tūkst. gyventojų). Jie įsikūrę centrinėje Lentvario miesto dalyje esančiame 1964 m. statytame pastate (Kęstučio g. 1B, Lentvaris), buvusios gamyklos „Kaitra“ teritorijoje, buvusiame transporto bei gamybos ceche. Pastato būklė yra avarinė, jis neatitinka esminių statinio reikalavimų. Šis pastatas nuo jo statybos pabaigos nebuvo remontuotas. Šiuo metu pastato sienos, stogas, elektros instaliacija, inžineriniai vandentiekio, kanalizacijos tinklai yra avarinės būklės. Pastato sienų šilumos varža neatitinka esminių pastatams keliamų reikalavimų, todėl patiriami dideli šilumos nuostoliai.
Pastato stogas dengtas šiferiu, kuris yra suskilęs, praleidžia vandenį, stogo laikančiosios medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, drėksta pastato vidinės sienos ir lubos, atsiranda pelėsis. Pastato pamatai sutrūkę, nestabilūs. Pastatas ir jo patalpos neatitinka Lietuvos higienos normose HN 120: 2004 ,,Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (Žin. 2004, Nr. 32-1025) nustatytų reikalavimų, nėra sudarytos tinkamos darbo sąlygos budinčiai pamainai, buitinės patalpos neatitinka higienos reikalavimų. Pastato bendras plotas yra 572,99 kv. m, iš jų garažai gaisrinei technikai laikyti ir aptarnauti – 315 kv. m. Šiuo metu juose laikomi trys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliai. Garažų stogų dangos yra avarinės būklės, susidaro galimybė nelaimingam įvykiui. Budinčiosios pamainos patalpos – 64 kv. m., kitos patalpos (pvz., koridoriai, higieninės patalpos, pagalbinės patalpos) – 194 kv. m. Pastato pagrindinės konstrukcijos yra visiškai susidėvėjusios ir jas būtina keisti. Pastatui reikalinga pilna rekonstrukcija, t. y. pastatą reikėtų perstatyti iš naujo, kas pareikalautų didelių finansinių lėšų. Dėl šios priežasties Lentvaryje reikalingas naujas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas. 2015 m. buvo parengtas investicijų projektas keleto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldžių įstaigų pastatų rekonstrukcijai arba statybai, į kurį buvo įtraukta ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Lentvario komandos naujo pastato Lentvaryje, Vytauto g. statyba. Investicijų projektas buvo pateiktas VRM (asignavimų valdytojui), tuo tarpu VRM jį pateikė Finansų ministerijai kartu su 2016 m. poreikiu valstybės biudžeto projektui rengti.
Šis investicijų projektas yra įtrauktas į PAGD
įgyvendinti nuo 2017 metų. Planuojama, kad 2016 m. PAGD prie VRM pastatų statyboms gaus apie 1,7 mln. eurų investicijų, tačiau šios lėšos yra paskirstytos tarp kitų vykdomų investicijų projektų. Lentvario gaisrinės projektu siekiama, kad būtų pastatytas naujas Trakų PGT Lentvario komandos gaisrinės pastatas. Pastato plotas turėtų būti apie 600 kv. m. iš kurių apie 200 kv. m. užimtų garažas, 280 kv. m budinčios pamainos ir poilsio patalpos, kitos patalpos (koridoriai, sanitariniai mazgai, persirengimo, sandėliavimo, valgymo, pagalbinės patalpos) apie 120 kv. m. Lentvario komandoje numatytos
naują pastatą budinčios pamainos darbuotojams būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, numatyta galimybė tobulinti jų kvalifikaciją, užtikrintas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių įrangos aptarnavimas ir priežiūra. Naujas pastatas būtų statomas kitoje, strategiškai geresnėje Lentvario vietoje. Žemės sklypą statybai skiria Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendinant investicijų projektą 2020 metais bus paskelbtas atviras konkursas gaisrinės pastato statybos darbams atlikti. Visus statybos darbus planuojama atlikti iki 2021 metų. Pasiūlymas:
Skirti 10 000 EUR. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui Lentvario komandos naujo pastato projektavimui. Lėšų šaltinis: 10 000 EUR. suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti
Alma Monkauskaitė Orinta Leiputė 2015-11-05 Argumentai: Viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė (toliau – RKL) susiformavo vykdant sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizavimą 2002 – 2010 metais.
Per 3 restruktūrizavimo etapus prie buvusios Kauno 3-osios ligoninės (Apskrities ligoninės) buvo prijungtos dar 7 gydymo įstaigos. Krikščioniškieji gimdymo namai 2002 m. liepos 1 d. buvo prijungti filialo teisėmis, t. y. turėjo savo atskirą administraciją ir buhalteriją. 2014 m. sausio 1 d. atlikus struktūrinius pertvarkymus, vietoje buvusio filialo suformuota RKL Akušerijos ir ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai (toliau – KGN), taip sumažinant administravimo išlaidas. 1996 m. buvo pradėta Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statyba, finansuojama Valstybės investicijų programos (toliau – VIP) lėšomis. Statyboms ir įrangos įsigijimui yra išleista apie 13 mln. Lt ( 3,8 mln. Eur). Užsitęsus darbams, statybų projektas ir vertė buvo koreguojami 4 kartus. Dėl neužbaigtų darbų daug metų patiriami nenaudojamų patalpų šildymo ir kiti nebaigtoms statyboms būdingi nuostoliai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija šiais metais statyboms skyrė 289 000 Eur. 2016 – 2018 m. laikotarpiu yra numatyta skirti 1 412 000 Eur, t. y. statybos būtų baigtos 2019 metais. Paskelbus viešųjų pirkimų konkursą statybiniams darbams, konkurse dalyvavo 3 dalyviai. Kadangi vienas iš dalyvių neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, o kiti du dalyviai pasiūlė
pirkimas nutrauktas, todėl šiems metams skirtos 289 000 Eur VIP lėšos neįsisavinamos. Siekiant pabaigti nuo 1996 metų vykdomo KGN priestato statybos darbus reikia 1,707 277 mln. Eur. Gavus visą trūkstamą finansavimą statybas galima būtų užbaigti per 1,5-2 metus, t. y. 2017 m.
Eur, 2017 m. – 300 000 Eur, 2018 m. skirti 812 000 Eur – statybos dar truks 4-5 m. ir pasieks 25-erių metų trukmę. Pasiūlymas: skirti 1,707 277 mln. eurų Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų priestato statybos užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2016-2018 metų programos asignavimų, skirtų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 300 tūkst. Eur. 64. Seimo narys Algimantas Dumbrava 2015-11-05 Argumentai: į kursus Visagino valstybinės kalbos centre yra užsirašę beveik 1100 asmenų. Šiuo metu centre lietuvių kalbos mokosi apie 300 asmenų. Nuolat gyvenančių ne Lietuvos piliečių Visagine yra daugiau nei 3,2 tūkst., turinčių pažymėjimą gyventi laikinai yra daugiau nei 400. Patenkinti visų norinčių mokytis lietuvių kalbos poreikio šiuo metu neįmanoma, nes išsekus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pinigams, savivaldybė nebeturi lėšų kursams Visagino valstybinės kalbos centre finansuoti. Pasiūlymas:
Skirti 100 tūkst. Eurų Visagino valstybinės kalbos centrui finansuoti. Lėšų šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Visagino valstybinės kalbos centrui finansuoti lėšos turi būti skiriamos iš savivaldybės biudžeto. 65. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė 2015-11-05 Argumentai:
Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal savižudybių skaičių. 2014 m. Lietuvoje nusižudė 930 žmonių. Statistiniai duomenys rodo, kad savižudybės yra dažnesnės kaimuose ir mažuose miesteliuose nei miestuose. Savižudybių priežastys yra labai įvairios - socialiniai ekonominiai, asmeninio gyvenimo dramos, skyrybos, smurtas šeimoje, patyčios, agresyvumas, netolerantiškumas, abejingumas, besaikis alkoholio vartojimas ir pan.
Tyrimai rodo, jog ypač veiksminga prevencinė priemonė yra nuolat veikiančios telefono linijos, į kurias savižudiškų minčių turintys žmonės gali skambinti per patį emocinės krizės įkarštį. O profesionalios pagalbos kartais tenka laukti keletą dienų ar net savaičių. 2014 m. Lietuvoje veikiančios emocinės paramos linijos dėl ribotų išteklių sugebėjo atsiliepti tik į kas dvyliktą skambutį. 2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė dalinį finansavimą Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijai organizuojamai emocinei bei psichologinei pagalbai telefonu. Finansavimas skirtas iki 2015 m. pabaigos. Paslaugos poreikis yra didžiulis. 2014 m. iš viso sulaukta virš
paramą gali suteikti bet kuriuo momentu – naktį, savaitgalį, švenčių dienomis. Tai ypač aktualu mažesniuose miestuose, kur kitų psichologinės pagalbos būdų stinga ar gali tekti ilgai laukti. Žmonės po anonimiško pokalbio su pagalbos linijos specialistais, drąsiau kreipiasi į kitus specialistus. Dėl nepakankamų išteklių linijos 2014 metais atsakė tik į kas dvyliktą pagalbos skambutį (į 272 799). Siekiant dvigubai padidinti emocinės paramos prieinamumą Lietuvos žmonėms pagal LEPTA plėtros planą, reikėtų dvigubai padidinti budėjimo valandų kiekį, trečdaliu padidinti savanorių skaičių. Tai padėtų atsiliepti bent į kas šeštą pagalbos skambutį. Šiems pokyčiams įgyvendinti reikalingas papildomas finansavimas nacionalinių pagalbos linijų veiklai ir plėtrai 2016 m.
Pasiūlymas: siūlau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ 01-03-02 priemonei
„Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės
(psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“ papildomai skirti 165 545 Eur. Lėšų šaltinis: Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos programos „Jaunimo politikos įgyvendinimas“ (Kodas 3.2). Svarstyti Vyriausybei Svarstyti kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikiamu pasiūlymu. 66. Seimo nariai Rima Baškienė Remigijus Ačas Povilas Urbšys 2015-11-05 Argumentai: Bendrasis pagalbos centras (toliau – Centras), kuris yra pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, negali atsakyti į visus pagalbos skambučius laiku dėl darbuotojų trūkumo bei didžiulės jų kaitos. Šiuo metu Centre dirba apie 310 darbuotojų, 50 darbo vietų yra laisvų. Daugumos darbuotojų atlyginimas svyruoja nuo 370 iki 550 Eur. „į rankas“. Mažas darbo užmokestis, psichologiškai sunkus ir įtemptas darbas sąlygoja darbuotojų nenorą dirbti. Tai trukdo suteikti greitą ir savalaikę pagalbą Lietuvos gyventojams. Siekiant, kad Bendrasis pagalbos centras galėtų tinkamai įgyvendinti savo tikslą - atsakyti į pagalbos skambučius ir reaguoti į pagalbos prašymus, siūlome prie numatytų lėšų papildomai skirti 1 mln. 700 tūks. Eur., kurie bus skirti Centro darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pasiūlymas: skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 86 809 88 509 81 865 83 565 40 412 42 1124 944 Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Svarstyti Vyriausybei. 67. Seimo narys Albinas Mitrulevičius 2015-11-05 Argumentai:
VšĮ „Marijampolės ligoninė“ yra didžiausia regione antrinio lygio gydymo paslaugas teikianti įstaiga. Per metus į šią gydymo įstaigą kreipiasi vidutiniškai apie 160 tūkst. pacientų ambulatorinėms konsultacijoms ir apie 12 tūkst. gydomi stacionare. Siekiant išplėsti diagnostikos galimybes daugeliu atvejų būtinas ištyrimas magnetinio rezonanso aparatu. Artimiausios gydymo įstaigos, atliekančios tokius tyrimus, yra Druskininkuose, Alytuje ir Kaune. Pasiūlymas: skirti 580 tūkst. Eur magnetinio rezonanso aparato įsigijimui Marijampolės ligoninei. Lėšų šaltinis: 580 tūkst. Eur sumažinti Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. PRIDEDAMA: VšĮ „Marijampolės ligoninė“ 2015-10-19 raštas Nr. 1-1912(1.6) kopija (2 lapai). Svarstyti Vyriausybei
68Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Jaroslav Narkevič Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Leonard Talmont 2015-11-05 Argumentai: Švietimo finansavimo didinimas yra numatytas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje. Iki 2009 metų mokinio krepšelio dydis siekė 3774 Lt (1083,03 EUR). Ekonominės krizės laikotarpiu mokinio krepšelis buvo sumažintas ir iki šiol neatstatytas. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. tautinių mažumų mokyklose mokinio krepšelio priedas buvo sumažintas 6 (šešiais) procentais iki šiol nėra atstatytas.
lietuvių kalbos egzamino reikalavimus šių lėšų nepakanka didesniam lietuvių kalbos pamokų skaičiui bei visam tautinių mažumų mokyklų ugdymo procesui įgyvendinti. Šiuo metu augant šalies ekonomikai, bendrajam vidaus produktui švietimo sistemos finansavimas nedidėja ir nuo to nukenčia viso švietimo proceso organizavimo ir ugdymo kokybė. Grąžinus mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį bus patenkinti teisėti mokinių, tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Pasiūlymas:
Nuo 2016 m. sausio 1 d. atstatyti tiek bendro mokinio krepšelio, tiek mokinio krepšelio tautinių mažumų mokyklose dydžius į ikikrizinį lygį. Lėšų šaltinis:
skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Atsiimtas
69Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Michal Mackevič Zbignev Jedinskij Jaroslav Narkevič Irina Rozova Juzef Kvetkovskij Leonard Talmont 2015-11-05 Argumentai: Šiuo metu yra didelis darbo užmokesčio skirtumas tarp Vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų darbuotojų ir Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų bei kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų. Vyriausybės nutarimas „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511 iš esmės nesikeitė jau daugiau kaip 22 metus. Atlyginimas už darbą, kuris reikalauja aukštojo mokslo pirmos ar antros pakopos studijų išsilavinimo, didelės atsakomybės, kvalifikacijos ir kompetencijos, negali prilygti atlyginimui už nekvalifikuotą darbą. Pasiūlymas: siūlome nuo 2016 m. sausio 1 d. pakeisti Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių bei kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų dydžius.
Pakeisti 1993 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511. Padidinti Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutines ribas dviem punktais (4 priedas). Taip pat siūloma padidinti pareigybių, išskyrus nekvalifikuoto darbo, numatytų nutarimo 1 priede koeficientų apatines ribas 3 dydžiais (1 priedas). Lėšų šaltinis:
Atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Svarstyti
Liutauras Kazlavickas 2015-11-09 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik tada, kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija ir tik laikinai, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų atlyginimams mokėti; kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai.
Įvertinant tai, kad per pastaruosius 6 metus vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) augo apie 11 procentų, minimali mėnesinė alga didėjo 28 procentais, o Vyriausybė teikdama 2016 m. biudžeto projektą konstatuoja, kad 2016 metais toliau augs BVP, kils vidutinis darbo užmokestis, svarstoma didinti ir minimalią algą, siūlau 2016 metų biudžete numatyti lėšas bazinės mėnesinės algos, pagal kurią skaičiuojami biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimai, atstatymui iki prieš krizę buvusio dydžio. Vyriausybės nutarimu tvirtinamai bazinei mėnesinei algai atstatyti (nuo 35,5 eurų iki 37,5 eurų) 2016 m. valstybės biudžete turėtų būti numatyti 82 mln. eurų, ši suma sudarytų apie 1 procentą 2016 m. valstybės biudžeto. Argumentas, kad yra Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme fiskalinę drausmę reglamentuojančios nuostatos, kurias vykdant ribojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba, yra suprantamas, tačiau šiuo atveju netinkamas, nes šis siūlymas yra ne valdžios sektoriaus išlaidų didinimo, o Vyriausybės prioritetų klausimas. Siekiant neviršyti didžiausios leistinos valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo ribos, suprantama, būtina atsakingiau įvertinti 2016 metų valstybės biudžeto projekte suplanuotas valdžios išlaidas.
Pavyzdžiui, praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srityje buvo nepanaudota 103 mln. Litų (29,8 mln. Eur), t.y. apie 3,6 procentai asignavimų. Tikėtina, kad nepanaudotų asignavimų buvo ir kitose ministerijose, tad, koreguojant 2016 m. valstybės biudžetą, būtina atsižvelgti kaip ministerijos ankstesniais metais naudojo biudžeto lėšas. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog jau eilę metų Valstybės kontrolė ragina Vyriausybę pradėti vykdyti valstybėje daugiau negu 200 esamų mokesčių lengvatų stebėseną ir kontrolę (pvz. 2014 m. dėl mokesčių lengvatų taikymo nacionalinis biudžetas neteko daugiau kaip 839 mln. Eur. (2.9 mlrd. Lt) pajamų). Tad rasti lėšų tikrai galima, tiesiog reikia atsakingiau Vyriausybei sudėlioti biudžeto išlaidų prioritetus. Pasiūlymas:
biudžete numatyti 82 mln. Eur. bazinei mėnesinei algai atstatyti nuo 35,5 eurų iki 37,5 eurų. Lėšų šaltiniai: Peržiūrėti ir atitinkamai koreguoti 2016 m. ministerijų asignavimus ir skiriamas sumas, įvertinant 2014 m. nepanaudotas asignavimų grupes. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. Papildomas lėšų poreikis 82 mln. Eur
Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Vaidevutė Margevičienė Kazimieras Kuzminskas Dangutė Mikutienė Kęstutis Daukšys 2015-11-10 Argumentai: Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui numatomas Vyriausybės nustatytas procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Vyriausybė nusprendė 2016 metais skirti 0,5 proc. faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už šalyje parduotus alkoholinius gėrimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui.
Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklai – prevenciniams projektams, socialinei reklamai ir reikalingiems moksliniams tyrimams remti 2016 m. bus skirta 1,2 mln. eurų. Kuomet šalyje tik daugėja nelaimingų įvykių, susijusiu su alkoholio vartojimu, o pasekmės tik skaudesnės, manau, kad tikslinga padidinti visiems alkoholiniams gėrimams akcizą, o surinktas papildomas lėšas skirti Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedą “2016 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus” ir Sveikatos apsaugos ministerijai skirti ne 1285 tūks. Eurų, bet 5140 tūks Eurų. Bendra 2016 metai skirta Sveikatos apsaugos ministerijai suma didėtų nuo 5580 tūks. Eurų iki 9435 tūks. Eurų. Tokiu būdu Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui 2016 metais būtų skirta ne 0,5 proc., kaip numatyta Vyriausybės, bet 2 proc. faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus. Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos Iš viso Iš viso valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti iš viso iš jų: pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus Sveikatos apsaugos ministerija
Lėšų šaltinis: Siūlau papildomai padidinti 1,5 proc. akcizą visiems alkoholiniams gėrimams. Nepritarti. Nurodytas nerealus papildomų asignavimų finansavimo šaltinis. 72.
Algimantas Dumbrava Šarūnas Birutis 2015-11-10 Argumentai: Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybių teritorijos patenka į uždaromos VĮ Ignalinos atominės elektrinės stebėjimo zoną, kurios gyventojams vis dar egzistuoja psichologinė ir fizinė grėsmė branduolinių avarijų atveju, o atominės elektrinės radioaktyvių atliekų laidojimas kelia naują socialinį diskomfortą. Iš Ignalinos AE atleidžiami darbuotojai, nedarbas regione - vienas didžiausių Lietuvoje - ir toliau didėja, o gyventojų pajamos yra vienos mažiausių. Investuotojus atbaido faktas, kad labai vėluoja elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai. Akivaizdu, kad Ignalinos AE regiono savivaldybės be valstybės paramos nėra finansiškai pajėgios kurti gyventojams saugią aplinką ir sudaryti bent jau šalies vidutinius standartus atitinkančias darbo ir gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad papildomą dėmesį gyventojams, gyvenantiems šalia atominių elektrinių, skiria dauguma ES valstybių vyriausybių, tam neprieštarauja ir Europos Komisija. Pasiūlymas: Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2016 metais nemažinti ir taikyti tą pačią lengvatą kaip ir 2015 metais – 20 procentų mažesnį elektros energijos tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie
šaltiniai: Sumažinti valstybės valdymo išlaidas bei valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 73. Seimo narys Rimantas Sinkevičius 2015-11-12 Argumentai: kultūros objektų renovacijai būtina skirti daugiau lėšų, nes kultūra yra tautos pamatas, be renovacijos dažnai tokiuose kultūros objektuose labai sudėtinga dirbti, o taip pat ir žmonėms dalyvauti renginiuose. Pasiūlymas: siūlau padidinti Kultūros ministerijos asignavimus 290 tūkst. Eur. Lėšų šaltinis:
Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos Nepritarti. 2016 m. kultūros sričiai kapitalo investicijoms numatyta skirti 60,4 mln. eurų, palyginti su 2015 m., skirta 18,8 mln. eurų daugiau. 74.
Gediminas Kirkilas 2015-11-13 Argumentai:
kartą. Pagal Vilniaus Senvagės gimnazijos renovacijos 2014 metų projektą - sutvarkytas stogas, klasės paruoštos remontui. 2015 metais pagal renovacijos tęstinį projektą visiškai renovuota gimnazijos valgykla ir viena klasė. Tačiau, dėl lėšų stokos liko neapšiltintas vienas gimnazijos pastato korpusas, nesutvarkytos klasės, koridoriai. Elektros instaliacijos ir laiptinių būklė yra avarinė. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad prie Vilniaus Senvagės gimnazijos 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija kartu su VŠĮ Futbolo klubu „Žalgiris“ ir Lietuvos futbolo federacija pradėjo jungtinį infrastruktūrinį projektą, o
FIFA žvaigždučių standartus atitinkantis futbolo stadionas (planuojama II etapu įrengti 2 krepšinio aikšteles, 100 m. bėgimo taką bei treniruoklių aikštelę), todėl turint pilnų matmenų futbolo stadioną, o ateity ir 2 krepšinio aikteles, taip pat, žinant, kad stadionas bus tinkamas vykdyti LFF I lygos rungtynes, įvairaus lygio vaikų turnyrus, tame tarpe ir tarptautinius, būtina renovuoti esamas ir įrengti papildomas persirengimo patalpas. Jos planuojamos įrengti gimnazijos dar nesutvarkyto korpuso I aukšto patalpose. Nerenovavus gimnazijos, mokiniai mokysis blogomis sąlygomis ir neturint rūbinių, sporto projektas nedirbs visuomenei ir bendruomenei 100 procentų. Renovavus Senvagės gimnaziją, ji, turėdama vieną geriausių treniruočių stadionų Lietuvoje, taptų reprezentacine miesto ir Lietuvos vieta, kur būtų vystomas ir sportinis turizmas, kviečiant vaikus iš užsienio į futbolo turnyrus. Galutinai įrengtas stadionas tarnaus vaikų ir bendruomenės sveikatingumui ir sportiniam ugdymui.
Nepratęsus šio projekto finansavimo, dabartinė vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos būklė liktų nepatenkinama, o projekto neužbaigtumas - neūkiškumo pavyzdys. Pasiūlymas: Kadangi Vilniaus Senvagės gimnazijos renovacijos projektas yra tęstinis, skirti likusią dalį lėšų – 1.001.078,70 eurų (sąmata pridedama 1 priedas) užbaigti renovaciją. Lėšų šaltinis:
Faktai apie įgyvendintas investicijas į gimnazijos sporto infrastruktūrą: bendra sporto aikštyno įrengimo projekto vertė (I ir II etapas su dirbtine futbolo aikštės danga) - 1.336.905 eurų. Vilniaus miestas I – mo etapo darbams skyrė – 765.144 eurų. LR Švietimo ir mokslo ministerija - skyrė lėšas iš „Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos“ - 231.696 eurų. Lietuvos futbolo federacija - per FK „Žalgiris“ suteikė dirbtinės žolės dangą, kurios vertė ~ 147.620 eurų. Nepritarti. Naujas IP
Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė 2015-11-13 Argumentai: Valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) asignavimai programai
„Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ laikotarpyje nuo 2008 iki 2015
metų yra sumažinti 28 % ir šiuo metu sudaro 1.870 tūkst. Eur. Šių asignavimų pakanka tik minimalių funkcijų vykdymui, todėl per septynerius metus valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai tapo kritiškos būklės, juose susikaupė daugiau kaip 2,8 mln. kubinių metrų sąnašų, ko pasėkoje upėse susiformavo seklumos kaip kuriose vietose net ir salos.
Nesant pakankamam programos „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimui“ finansavimui, VVKD nėra pajėgi tinkamai prižiūrėti eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių (iš 820,1 km. šiuo metu eksploatuojama tik 47% kelių) farvaterio ir išlaikyti jame nustatytus garantinius matmenis, nustatyti maksimalų 230 dienų navigacinį laikotarpį (navigacijos trukmė yra sutrumpinta iki 199 dienų) bei atlikti kitus būtinus darbus, sudarant būtinas sąlygas laivybai ne tik E41 tarptautiniame vidaus vandenų kelyje nuo Kauno iki Klaipėdos, bet ir kituose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Pažymėtina tai, kad garantinių matmenų užtikrinimas E41 kelyje yra būtina sąlyga nuo 2016 metų pradėti eksploatuoti ES ir bendrojo finansavimo lėšomis pastatytą Marvelės krovininę prieplauką. Tam, kad iš esmės suaktyvėtų laivyba ir navigacijos laikotarpis būtų nustatomas
vandens kelio farvaterio pašalinti daugiau kaip 950 tūkst. kubinių metrų per septynetą metų susikaupusių sąnašų ( preliminari darbų vertė - 5 mln. Eur) ir kasmet, priklausomai nuo gamtinių sąlygų, pašalinti nuo 400 iki 700 tūkst. kubinių metrų papildomai susikaupiančių sąnašų. VVKD su šiuo metu turimais resursais per metus vidutiniškai pajėgi pašalinti tik iki 360 tūkst. kubinių metrų sąnašų (nuo 2017 metų, įsigijus planuojamą žemsiurbę, bus pajėgi atlikti reikiamos apimties kasmetinius farvaterio valymo darbus). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje tik E41 tarptautinio kelio ruože yra 1152 hidrotechniniai statiniai (toliau – bunos), kurie reikalauja kasmetinės priežiūros.
Per pastaruosius trejus metus, esant nepakankamiems asignavimams, programos lėšomis VVKD suremontavo tik 41 buną, o vykdant 2007 – 2013 metų ES struktūrinių fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamą projektą „Hidrotechninių statinių (bunų) rekonstrukcija tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 ruože Kaunas – Atmatos žiotys. Rekonstrukcijos darbai“ per ketverius metus 20 km. ruože (nuo 126 km iki 106 km) rekonstravo 120 bunų, projekto įgyvendinimo vertė – 3,6 mln. Eur. Siekiant užtikrinti tarptautinio vidaus vandenų kelio E41 garantinius matmenis ir iš jo farvaterio pašalinti daugiau kaip 950 tūkst. kubinių metrų per septynetą metų susikaupusių sąnašų, tarpininkauti, kad 2016 metams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos programos
„Susisiekimo vandens keliais užtikrinimui“ vykdymui būtų skirtas papildomas
finansavimas 3,5 mln. Eur. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos programos „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimui“ skirti papildomai 3,5 mln. Eur. Lėšų šaltinis: sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus Nepritarti. Susisiekimo ministerijos strateginiame veiklos plane programai „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ 2016 m. palyginus su 2015 m. skirta 3 882 tūkst. Eur
11 Argumentai: Padidinti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį ir vietoj Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų 45,95 procento, skirti 47 procentus. Lėšos bus skirtos Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimui padengti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui - 45,95 47 procentoai;“.
11 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projektą Vilniaus miesto savivaldybei skolos limitas sumažintas 5 procentiniais punktais (numatytas 130 proc., 2015 metais buvo 135 proc.), Savivaldybei įvertinus lėšų poreikį viešajam interesui tenkinti 2016 metais, pernelyg apribota galimybė skolintis, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės prognozuojama skola 2016 m. sausio 1 d., apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, sudaro 119,5 procentų prognozuojamų 2016 metų pajamų, o Įstatyme numatytas skolos limitas - 130 procentų (6 priedas). Vilniaus miesto savivaldybei 10 procentinių punktų sumažintas metinio grynojo skolinimosi limitas (numatytas 15 proc., 2015 metams buvo 25 proc.), sumine išraiška tai sudarytų 39 mln. Eur. Siekiant vykdyti investicinius projektus, kuriems numatytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos 2016 metais, taip pat dengti Savivaldybės įsiskolinimus, susidariusius iki 2015-12-31 už suteiktas paslaugas, ir užtikrinti paskolų grąžinimą bei palūkanų sumokėjimą neviršijant limitų, siūloma palikti 2015 m. galiojusį savivaldybės skolos rodiklį. Pasiūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis), negali viršyti 70 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 130 135 procentų) šio įstatymo
nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos;“. Pritarti. 78.
E. Masiulis K. Glaveckas E. Gentvilas V. Gailius V.Čmilytė - Nielsen 2015-11-17 Argumentai: Atsižvelgiant į padidėjusias grėsmes dėl terorizmo ir būtinumą stiprinti Lietuvos vidaus ir jos sienų saugumą; Pasiūlymas: padidinti asignavimus:10 000 tūkst. eurų Valstybiniam saugumo departamentui;5
šaltinis. Krašto apsaugos ministerijai numatyti skirti asignavimai. Svarstyti
79Seimo nariai:
Šarūnas Gustainis Eligijus Masiulis 2015-11-17 Argumentai: Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą ir taip užtikrinti valstybės biudžeto lėšų augimą iš turizmo sektoriaus, siūloma valstybės biudžete papildomai numatyti lėšų, kurios būtų tiesiogiai skiriamos atvykstamojo turizmo skatinimo programai. Pasiūlymas:
Papildomai skirti 1,5 mln. eurų atvykstamojo turizmo skatinimo programai. Lėšų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų sumažinimas. PRIDEDAMA. 2015-11-13 Lietuvos turizmo rūmų kreipimosi kopija, 3 lapai. Pritarti. Papildomų lėšų finansavimo šaltinis: Ūkio ministerijai skiriami asignavimai. 80. Seimo narys V. A. Matulevičius 2015-11-17 Argumentai:
Lietuvoje didžiulės biudžeto lėšos nuolat skiriamos valstybės institucijų viešiesiems ryšiams – tam kasmet išleidžiama po 17–20 mln. eurų. Šias lėšas institucijos panaudoja savo nuožiūra, neretai pirmenybę teikdamos toms visuomenės informavimo priemonėms, kurios atitinkamų institucijų bei jų vadovų veiklą nušviečia tik palankiai arba iš kurių norima lojalumo. Taip ne tik perkama žiniasklaida ir užčiaupiama kritika, bet ir paminamos pamatinės konstitucinės vertybės. Kita vertus, toks biudžeto lėšų naudojimas iškreipia žiniasklaidos rinką, sudaro nelygiavertes konkurencines sąlygas, taip pat suteikia galimybę institucijoms vadovaujantiems politikams formuoti savo teigiamą įvaizdį valstybės sąskaita, kas savo ruožtu stato į nelygiavertę padėtį kitus politikus.
Šią problemą įmanoma nesunkiai išspręsti, kasmet nuosekliai mažinant institucijų lėšas viešiesiems ryšiams ir iš esmės didinant biudžete numatytus valstybės asignavimus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, kuris tam ir buvo įsteigtas, kad atskirtų politikus ir valstybės pareigūnus nuo tiesioginio lėšų skirstymo visuomenės informacijos rengėjams. Tai siūloma įtvirtinti pradedant ateinančių metų valstybės biudžetu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 1 priedą: „Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir
šaltinis būtų surastas, kasmet nuosekliai mažinant institucijų lėšas viešiesiems ryšiams. Nepritarti. Nenurodyti konkretūs asignavimų valdytojai, kuriems siūloma mažinti viešiesiems ryšiams skiriamus asignavimus. 81. Seimo nariai A. Palionis A. Salamakinas 215-11-17 Argumentai: 2016 metais vyks antras atrankos į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes etapas bei intensyvus 2015 metais jau atrinktų sportininkų rengimas. Šiuo metu į olimpines žaidynes yra atsirinkta 11 sportininkų (1 plaukikas, 2 buriuotojai ir 8 lengvaatlečiai). Tolesnės atrankos varžybos įprastai vyks tame pačiame žemyne kaip ir olimpinės žaidynės. O atrinktiems sportininkams Brazilijos Federacinėje Respublikoje taip pat bus rengiamos mokomosios ir aklimatizacijos treniruočių stovyklos, olimpinių testų varžybos. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis olimpinių rinktinių kandidatų dalyvavimui atrankos į olimpines žaidynes varžybose ir pasirengimui dalyvauti jose sudaro 289 620 eurų.
Be to pažymėtina, kad nacionalinių sporto šakų federacijų, kurių sportininkai planuoja dalyvauti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, finansavimo poreikis taip pat nėra padengtas biudžeto asignavimais. Lietuvoje 2016 metais, be kitais metais Europos jaunių irklavimo čempionato, vyks dar 7 tarptautiniai renginiai (pavyzdžiui 2016 metų pasaulio karšto oro balionų čempionatas, 2016 metų Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempionatas, 2016 metų pasaulio sklandymo čempionatas standartinėje, kubinėje ir 20 m. dviviečiais sklandytuvais klasėje ir kt.), kurių organizavimui ir vykdymui sporto (šakos) federacijos yra pateikusios prašymus dėl valstybės finansinės paramos pirmiau paminėtiems renginiams. Trūkstama valstybės biudžeto lėšų suma vien tik 2016 m. Europos jaunių irklavimo čempionato organizacinių išlaidų daliniam finansavimui – 200 000 eurų. Pasiūlymas:
Respublikos Vyriausybės 489 620 eurų valstybės biudžeto asignavimų reikalingų pasirengimui Rio de Ženeiro olimpinėms žaidynėms ir 2016 metų Europos jaunių irklavimo čempionato organizacinių išlaidų daliniam finansavimui. Lėšų šaltinis: Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. spalio 12 d. užregistruotame Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3767, kuris turėtų būtų svarstomas kartu su 2016 m. valstybės biudžeto įstatymu, numatomos papildomos valstybinio biudžeto pajamos iš akcizų. Svarstyti
Rytas Kupčinskas 2015-11-18 Argumentai: Kauno Stasio Lozoraičio mokykla, esanti A. Stulginskio g.
Stulginskio g. 61 įkurta 1944 m. ir esanti seniausia mokykla rajone Dėl ilgalaikio ir intensyvaus patalpų eksploatavimo susidėvėjo grindų danga, durys, sienų ir lubų apdaila taip pat pastato išorė, kanalizacijos vamzdynas. Per visą mokyklos veiklos laikotarpį vidaus bendrojo naudojimo patalpų (sienų, durų, laiptų, lubų, grindų) remontas nebuvo atliktas. Todėl šioje ugdymo įstaigoje būtina atnaujinti pagrindinio pastato vidaus patalpas bei pastato išorę, kad būtų saugu mokytis ir eksploatuoti šį prieš daugelį dešimtmečių statytą pastatą. Pasiūlymas:
Stasio Lozoraičio mokyklos pastato išorės bei vidaus patalpų remontui. Lėšų šaltinis: Sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 45400 eurų suma. Svarstyti
K. Daukšys 2015-11-18 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija bei jos kuruojamos įstaigos vykdo nemažai labai svarbių investicinių projektų, kurių užbaigimui 2016 metais trūksta lėšų, numatytų 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Pasiūlymas:
Švietimo ir mokslo ministerijai asignavimus 390 tūkst. Eurų svarbių investicinių projektų užbaigimui. Lėšų šaltinis: Sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 390 tūkst. eurų suma. Pritarti. Skirti 390 tūkst. Eur svarbiems švietimo srities investicijų projektams užbaigti. 84. Seimo narys K. Daukšys 2015-11-18 Argumentai:
Akmenės rajono savivaldybė įgyvendina Ramučių gimnazijos pastato Naujoje Akmenėje , Ramučių g. 5 modernizavimą (toliau- Projektas). 2015 metų VIP skirto finansavimo nepakanka lėšų užbaigti Projekte numatytus darbus. Projekto vertė - 1.364.017 Eur., 2014 m. panaudota 11.247 Eur. Techninio projekto paslaugai, 2015 m. iš VIP skirta 95.575 Eur. Pasiūlymas:
Akmenės rajono Ramučių gimnazijos pastato Naujoje Akmenėje , Ramučių g. 5 modernizavimo priemonių užbaigimui.
Lėšų šaltinis: Sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 376506 eurų suma. Svarstyti
K. Daukšys 2015-11-18 Argumentai: Kauno lopšelis darželis
„Sadutė“ yra prastos būklės ir su nesaugia vaikams aplinka. Padarytas pastato energinis
investicinis projektas, techninis projektas , atlikta inžinerinė topografija ir statybos leidimas išduotas iki 2017 metų. Pasiūlymas:
Kauno lopšelio darželio „Sadutė“ pastato renovacijai bei energijos taupymo priemonių diegimui. Lėšų šaltinis: Sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus 144840 eurų suma. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 218 tūkst. Eur
2015-11-18 Argumentai: Viešoji įstaiga Alytaus kultūros ir komunikacijos centras (toliau - AKKC) tenkina vietos bendruomenės visų amžiaus grupių kultūrinius, edukacinius, socialinius poreikius, organizuoja mėgėjiško ir profesionalaus meno renginius, teikia įvairias kultūros ir pramogų paslaugas, puoselėja etnokultūrą bei mėgėjų meną. Įgyvendinant tikslus vykdo meninės kūrybos projektus, kūrybinių mainų programas, bendradarbiauja su vietos bei tarptautiniais fondais, kultūros ir meno organizacijomis, inicijuoja aktualiausių kultūros ir meno formų pristatymus, rengia kultūros edukacinės programas vaikams, jaunimui ir suaugusiems, skatina meninę veiklą, telkia įvairių žanrų mėgėjų kolektyvus ir pavienius asmenis. Įstaigos misija – sudaryti sąlygas Alytaus miesto gyventojų meninei saviraiškai, puoselėjant mėgėjų meno kultūrą ir tradicijas, tenkinti ir ugdyti gyventojų kultūrinius poreikius. AKKC yra įsikūręs bankrutavusios įmonės AB „Alytaus tekstilė“ buvusių kultūros rūmų pastate Alytuje, Pramonės g. 1. Dėl kiauro stogo ir blogos patalpų būklės pastatą sunku eksploatuoti. Stogo ir patalpų rekonstravimui 2016 m. prašoma suma – 190 tūkst. eurų.
Pasiūlymas: Skirti 190 tūkst. eurų Alytaus kultūros ir komunikacijos centro pastato stogo ir patalpų rekonstravimui. Lėšų šaltinis: sumažinant Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus - 190 tūkst. eurų. Pridedama: Alytaus miesto savivaldybės raštas dėl suvestinės informacijos apie siūlomą įgyvendinti AKKC pastato stogo ir patalpų rekonstrukcijos projektą. 2 lapai. Nepritarti. Kultūros ministerija numato finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. 87. Seimo narys S. Bucevičius 2015-11-19 Argumentai:
Valstybės investicijų programoje (toliau – VIP) Akmenės rajono savivaldybės Ramučių gimnazijos pastato modernizavimo projektui įgyvendinti numatyta 1 364 017 eurų. 2015 metais skirta 95 575 Eur., tačiau šių lėšų nepakanka statybos rangos sutarčiai įgyvendinti siekiant užbaigti kapitalinį stogo remontą. Siekiant sėkmingai užbaigti 2016 metais Projekto I etapo darbus ir užtikrinti nepertraukiamą mokymo procesą reikalinga ateinančiais metais skirti iš VIP 801 210 Eur. Pasiūlymas:
Siūlau skirti 801 210 Eur. Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos pastato modernizavimui 2016 metais. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 116 tūkst. Eur ir pasiūlyta Vyriausybei svarstyti Seimo nario K. Daukšio pasiūlymą. 88. Seimo narys S. Bucevičius 2015-11-19 Argumentai. Akmenės rajono savivaldybės administracija įgyvendina investicijų projektą“ pastato Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9, rekonstravimas – pritaikymas Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms, kurio vertė 2 029,4 tūkst. Eur. Projektas tęstinis, įgyvendinamas nuo 2007 metų. Dėl kasmet skiriamų mažos apimties lėšų, (2016 metais numatyta iš valstybės biudžeto skirti tik 128,3 tūkst. Eur.), bibliotekos pastato rekonstravimo darbai tęsiasi jau 8 metai, tai neracionalu ekonominiu požiūriu.
Pasiūlymas: Siūlau skirti 567 200 Eur. Naujosios Akmenės savivaldybės viešosios bibliotekos rekonstrukcijai užbaigti 2016 metais. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 250 tūkst. Eur
2015-11-19 Akmenės rajono savivaldybės administracija įgyvendina investicijų projektą „VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės pastatų Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 6, rekonstravimas“. Projektas pradėtas įgyvendinti 2010 metais. Valstybės investicijų programoje (toliau – VIP) šiam projektui įgyvendinti numatyta 2 207 773 Eur. Projekto įgyvendinimo eigoje dėl įvairių objektyvių priežasčių reikėjo jį koreguoti ir išaugo numatomų darbų vertė. Dėl nepakankamo finansavimo projekto įgyvendinimas gali užsitęsti iki 2026 metų ir šiai gydymo įstaigai dėl rekonstrukcijos sunku organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą. Pasiūlymas:
Siūlau skirti 450 000 Eur Naujosios Akmenės ligoninės pastatų rekonstravimui 2016 metais. Lėšų šaltinis: Atitinkamai sumažinti Finansų ministerijai numatytus skirti asignavimus Skolos valstybės vardu valdymui. Nepritarti. 2016 m. numatyta skirti 100 tūkst. Eur
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti Respublikos
patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651, ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Aplinkos apsaugos komitetas.
Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija (toliau – LVPRA) yra savarankiška, pelno nesiekianti, valstybinių parkų ir rezervatų direkcijas vienijanti organizacija, kurios vienas iš tikslų yra teikti pasiūlymus dėl direkcijų organizacinės veiklos, valdymo struktūros, padėti įgyvendinti jų veiklos programas, ieškant alternatyvių (ar papildomų) finansavimo šaltinių. 2008 metais prasidėjus ekonominiam sunkmečiui finansavimas valstybinių parkų direkcijoms buvo ženkliai sumažintas. Direkcijos saugomų teritorijų tvarkymui ir biologinės įvairovės apsaugai buvo priverstos ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių ir tą puikiai daro iki šiol. Direkcijos pačios įgyvendina apsaugos ir tvarkymo priemones. Jų veiklos rezultatai – sutvarkytos, išsaugotos vertybės, pritaikyti lankymui objektai, teritorijos, sukurti nauji lankytojų centrai, didėjantis visuomenės sąmoningumas. Tačiau visiems šiems tikslams pasiekti reikalingi žmogiškieji ištekliai. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad direkcijoms 2008 metais sumažintas atlyginimų mokos fondas taip ir nebuvo atstatytas. Valstybinių parkų direkcijos iki šiol priverstos uždirbtas specialiosios programos lėšas, kurios galėtų būti skirtos teritorijų tvarkymui ir biologinės įvairovės apsaugai, naudoti atlyginimų trūkumui dengti, o jų nesant, darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų. Prašome Jūsų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir skirti papildomus 520 000 EUR saugomų teritorijų direkcijų mokos fondui.
Svarstyti Vyriausybei Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikto Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija 2016 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos 2016 metais gali naudoti ne daugiau lėšų, negu faktiškai įmokėta 2016 metais. Pagal prognozes 2016 m. į programą planuojama gauti 29 mln. eurų (kas mėnesį prognozuojama iki 2 mln. Eurų įplaukų). Ši suma turės būti naudojama einamųjų metų ir praėjusių metų įsipareigojimams, o papildomas lėšas bus galima naudoti tik suderinus su Finansų ministerija, jeigu nebus pažeidžiami fiskaliniai rodikliai. Kadangi jau 2016 m. I ketvirtį reikės išmokėti programos lėšas projektų vykdytojams, kurie įgyvendino daugiabučių modernizavimo projektus iki 2015 m. pabaigos, taip pat išmokėti lėšas, vykdant įsipareigojimus pagal sutartį su Ispanija dėl nustatytosios normos vienetų perleidimo, faktinių 2016 m. įplaukų į programą neužteks minėtiems mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, siūlome Aplinkos ministerijai projektų vykdymui numatyti galimybę naudoti ne mažiau Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, negu 2015 metais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateiktą informaciją Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 2016 m. planuojama pradėti vykdyti Sporto rūmų renovaciją (neoficialiais duomenimis, 2016 m. renovacijai iš Klimato kaitos specialiosios programos reikės apie 8 mln. eurų). Tokiu atveju Aplinkos ministerijai 2016 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos (įskaitant Sporto rūmų renovaciją) būtų reikalinga 50 mln. eurų suma.
Prašome įvertinti aukščiau išdėstytą informaciją svarstant Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą komitetuose ir siūlyti minėtame įstatymo projekte įrašyti tokią formuluotę „Aplinkos ministerija 2016 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos 2016 metais ir (arba) ankstesniais metais įmokėtų lėšų bendros sumos gali naudoti ne daugiau kaip 50 mln. eurų". Svarstyti Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seime svarstomas valstybės biudžeto projektas, kuriame nenumatytos lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrajam planui parengti. Reikalingos lėšos:
Skirti Aplinkos ministerijai papildomus asignavimus, būtinus naujos kartos Lietuvos
2015-11-18 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651, atsižvelgiant į Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas ir Europos Komisijos rekomendacijas, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Argumentai:
Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3651 Viešųjų pirkimų tarnybai numatoma skirti 1 922 tūkst. Eur, t.y. 607 tūkst. Eur mažesnė asignavimų suma nei buvo skirta praėjusiais biudžetiniais metais.
Siekiant užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai vykdytų savo veiklą bei įgyvendintų jai nustatytas funkcijas, taip pat įvertinus Valstybės kontrolės auditų metu fiksuojamus viešųjų pirkimų pažeidimus, būtų tikslinga stiprinti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciją bei kontrolę, todėl siūloma padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai asignavimus, skiriant papildomai 377 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimus – 377 tūkst. Eur: Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Viešųjų pirkimų tarnyba 1 922 2 296 1 810 2 1841234 112 Lėšų šaltinis: Audito komitetas, vykdydamas nuolatinę valstybės biudžeto lėšų naudojimo parlamentinę kontrolę ir kiekvienais metais analizuodamas ir vertindamas asignavimų valdytojų išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai ir ekspertams, pastebėjo tendenciją susijusią su valstybės biudžeto išlaidų didėjimu komandiruotėms. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti racionalų ir ekonomišką valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūloma daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams sumažinti bendruosius asignavimus. Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Kultūros ministerija127618127422120872120676300566
Argumentai: Audito komitetas, vykdydamas nuolatinę valstybės biudžeto lėšų naudojimo parlamentinę kontrolę ir kiekvienais metais analizuodamas ir vertindamas asignavimų valdytojų išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai ir ekspertams, pastebėjo tendenciją susijusią su valstybės biudžeto išlaidų didėjimu komandiruotėms. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti racionalų ir ekonomišką valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūloma daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams sumažinti bendruosius asignavimus. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė ataskaitoje „Dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių“ pastebi, jog būtina sąlyga Lietuvos ilgalaikiam ekonominiam augimui yra tinkama švietimo politika, siūloma Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimui skirti 930 tūkst.
Eur.: Asignavimų valdytojo /investicijų projekto (investicijų projektų įgyvendinimo programos) pavadinimas 2016 metai Iš viso iš jų Valstybės biudžetas iš jų Valstybės vardu pasiskolintos lėšos ES parama Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimas 12 206 13 136 12 206 13 1360 0 Lėšų šaltinis:
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Aplinkos ministerija 266 934 266 884 264 802 264 752271112
478
26779
7324
440195
3352 507 Iš dalies pritarti. Skirti 390 tūkst. Eur svarbių švietimo srities investicinių projektų užbaigimui. Dėl papildomų lėšų skyrimo svarstyti Vyriausybei. 3. Ekonomikos komitetas 2015-11-04 Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo nario ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai:
Konkurencijos tarybos 2015-11-04 raštas.
Pasiūlymas: Konkurencijos tarybai 2016 metams papildomai skirti 790 tūkst. eurų. sumą, t.y.: 100 tūkst. eurų darbo užmokesčio asignavimų trūkumui padengti; 100 tūkst. eurų avarinės būklės patalpų remontui; 20 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms; 500 tūkst. eurų tinkamiems duomenų analizės įrankiams įsigyti; 70 tūkst. eurų valstybės registro integravimui į Europos Komisijos informacinę sistemą. Lėšų šaltinis: energetikos įmonių į valstybės biudžetą mokamų dividendų padidinimas. Svarstyti Vyriausybei. 4. Europos reikalų komitetas 2015-11-04 Argumentai: š. m. rugpjūčio 26 d. Seimo valdyba (sprendimo Nr. SV-S-1168) nusprendė siūlyti Vyriausybei rengiant Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai būtinus 2016 metų valstybės biudžeto asignavimus, tarp kurių buvo numatytos lėšos ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioriteto – ,,parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams“ – įgyvendinimui. Šio prioriteto įgyvendinimui Seimo kanceliarijai 2016 m. biudžeto projekte skirta mažesnė, nei prašoma suma. Neskirta 22 310 eurų. Pasiūlymas: atsižvelgiant į būtinybę stiprinti parlamentinę diplomatiją su strategiškai svarbių ES valstybių narių parlamentais ir sklandžius parlamentinės demokratijos sklaidos procesus, ypatingai ES Rytų partnerystės šalyse skirti 22 310 eurų ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioriteto – parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams – įgyvendinimui. 2016 m. valstybės biudžete numatytos lėšos ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioriteto – ,,Parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams“ – įgyvendinimui yra nepakankama. Pritarti. Skirti 22, 31 tūkst.
Skirti 22, 31 tūkst. Eur ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioriteto – parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams – įgyvendinti. 5. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3651, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Pritarti. 6. Kaimo reikalų komitetas 2015-11-04 Pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651 ir pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į teikiamus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Argumentai: Bendra melioracijos įrenginių balansinė vertė – virš 2,0 mlrd. eurų. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės, balansinė vertė 1,1 mlrd. eurų, kas sudaro 54 proc. nuo visos įrenginių vertės. Valstybei nuosavybės teise priklauso 50 tūkst. km magistralinių griovių, iš kurių 10 tūkst. km yra blogos kokybės. Tokiam turtui prižiūrėti bei remontuoti valstybė skiria nepakankamai lėšų. Specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams poreikis 2016 metams Melioracijos programai įgyvendinti sudaro 27,6 mln. Eur. Numatyta skirti tik 10,471 mln. Eur. Pasiūlymas: skirti 15 mln. Eur specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams Melioracijos programai įgyvendinti, iš kurių 4 mln. Eur. investicijų projektams. Papildomų asignavimų šaltinis: Valstybės skolos aptarnavimo lėšų mažinimas. Svarstyti Vyriausybei 7.
saugumo ir gynybos Komitetas 2015-11-04 Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų Argumentai Siekiant įgyvendinti Nacionalinio saugumo strategijos ir parlamentinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatas, kad iki 2020 metų lėšos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. BVP, būtina 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti asignavimus KAM ne mažesnius nei 1,46 proc. BVP (574 040 eurų). Susitarimas, kurį pasirašė visos Seime atstovaujamos politinės partijos, nustato krašto gynybos prioritetus ir būtinus įsigijimus, kuriems nurodytos lėšos turi būti skiriamos. Pasiūlymas Pritarti 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems biudžetiniams asignavimams. Iš dalies pritarti. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Valstybės saugumo departamento biudžetinių asignavimų Komitetas išklausęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus informaciją dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pabrėžia, kad dėl vykstančių globalių politinių, sociokultūrinių, ekonominių ir technologinių pokyčių grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis nuolat kinta. Rusijos agresija Ukrainoje atskleidė iki tol nepakankamai įvertintą Rusijos taikomos hibridinės karybos specifiką bei tai, kad Rusijos užsienio ir saugumo politikos priemonių arsenale Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos atlieka vis didesnį vaidmenį.
Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą bei jų užkardymo problematiką Komitetas mano, kad žvalgybos institucijos tampa esminiu valstybių nacionalinio saugumo užtikrinimo elementu. Žvalgybos institucijos turi gebėti laiku ir efektyviai veikti atsižvelgdamos į besikeičiančią aplinką, turėti modernių techninių pajėgumų ir profesionalių pareigūnų. Siekiant neutralizuoti Lietuvai kylančias ne tik nekarines hibridines, bet ir globalių procesų keliamas grėsmes, būtina nedelsiant stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijų pajėgumus. Komitetas ne kartą atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad skiriamas finansavimas žvalgybos institucijoms nėra pakankamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo strategijoje vidaus saugumo užtikrinimo politikos prioritetais laikomas žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas ir grėsmių analizės bei stebėsenos pajėgumų stiprinimas. Atsižvelgiant į grėsmių nacionaliniam saugumui pobūdį bei tai, kad Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos 2014 m. susitarime ,,Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“ įsipareigojo „stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones“ komitetas siūlo skirti papildomą finansavimą Valstybės saugumo departamentui. Pasiūlymai:
Padidinti Valstybės saugumo departamentui 2016 metais planuojamus asignavimus 2 076 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) biudžetinių asignavimų Argumentai:
kad STT žmogiškieji ištekliai korupcijos prevencijos ir visuomenės informavimo funkcijoms vykdyti, ypač regionuose, yra galimai nepakankami. STT planuoja steigti 5 baudžiamojo persekiojimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir 4 korupcijos prevencijos pareigybes skirtingose valdybose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Pajėgumams stiprinti būtinos papildomos 213,0 tūkst. eurų lėšos. 2) Kadangi šiais metais neskirta ir ateityje nereikės skirti lėšų naujiems automobiliams įsigyti, STT, siekdama racionaliau naudoti valstybės biudžeto pinigus, pereina prie naujo automobilių eksploatavimo modelio – automobilių nuomos. Tam papildomai reikės 35,0 tūkst. eurų. 3) STT, vykdydama baudžiamojo persekiojimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas funkciją ir įgyvendindama kriminalinės žvalgybos uždavinius, savo veikloje naudoja Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytas informacijos rinkimo priemones ir būdus, kuriems taikyti reikalinga įvairių specialių žinių ir įgūdžių turinčių specialistų slapta pagalba.
Tokios paslaugos nuolat brangsta, dėl to didėja STT patiriamos finansinės išlaidos kriminalinei žvalgybai vykdyti. 2016 m. būtini papildomi 100,0 tūkst. eurų neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo išlaidoms. 4) Siekiant sudaryti tinkamas darbo sąlygas STT darbuotojams Kauno valdyboje, patalpas reiktų perplanuoti mažesniais kabinetais, taip pat būtina užtikrinti tinkamą patalpų apsaugą (būtina atlikti vaizdo stebėjimo sistemų, priešgaisrinės apsaugos signalizacijos sistemų, įsilaužimo apsaugos signalizacijos sistemų projektavimo ir įrengimo darbus, elektroninės apsaugos sistemos šiuo metu yra nusidėvėjusios). Papildomas asignavimų poreikis – 340,0 tūkst. eurų. 5) Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir prisijungimas prie EBPO Darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose yra tarp prioritetinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų. STT yra viena iš dviejų Lietuvos atstovių prisijungimo prie EBPO procese. Nustatyta, kad Lietuvos atstovai privalo dalyvauti Darbo grupės posėdžiuose, kurie vyksta Paryžiuje keturis kartus per metus po 4-5 darbo dienas. Reikalingi 18,0 tūkst. eurų papildomi asignavimai komandiruotėms.
korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano (toliau – Tarpinstitucinis veiklos planas) priemones, įskaitant laidos apie valstybės pasiekimus kovojant su korupcija sukūrimą (6.1.1. priemonės 2 veikla), socialinės informacijos sklaidą (6.1.1 priemonės 4 veikla), korupcijos prevencijos informacinės sistemos galimybių studijos ir jos techninės pirkimo užduoties parengimą (1.1.7 priemonė), reikalingi papildomi 54,0 tūkst. eurų asignavimai. Pasiūlymas:
Skirti papildomai
persekiojimo ir kriminalinės žvalgybos funkcijoms vykdyti, atstovauti Lietuvos interesus stojimo į EBPO procese, taikyti visuomenės antikorupcinio švietimo priemones pagal Tarpinstitucinį veiklos planą. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
prioritetas. Be to, turi būti siekiama, kad valstybės institucijos siektų didinti savo veiklos efektyvumą, naudotų moderniąsias technologijas ir investuotų į žmogiškuosius išteklius.
Siekiant didinti policijos pareigūno profesijos patrauklumą, paskatinti dalyvauti atrankose į Policijos mokyklą tinkamų fizinių, intelektinių ir psichologinių savybių asmenis, taip pat atsižvelgiant į minimalios algos padidinimą, policijoje vykdoma laipsniška darbo užmokesčio didinimo pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnams reforma. Siekiama iki 600 eurų padidinti 1400 pirminės grandies policijos pareigūnų išmokamą darbo užmokestį (pradėjusio dirbti pareigūno atlyginimas yra apie 450 eurų) ir iki 700 eurų 2100 viduriniosios grandies pareigūnų. PD vykdydamas veiklos optimizavimą – mažindamas administravimo padalinių skaičių, optimizuodamas budėtojų padalinius, areštines, vykdydamas išstatutinimą – sutaupė 4 800 tūkst. eurų. Papildomai yra reikalinga 3 mln. eurų. 2. Dėl radikalių judėjimų plėtros, ginkluotų konfliktų Ukrainoje, Sirijoje, taip pat didelio pabėgėlių srauto iš šių šalių, didėja nelegalių ginklų plitimo ir kitos nelegalios veiklos apimčių didėjimo grėsmė. Kartu didėja teroristinių aktų tikimybė, todėl būtina didinti valstybės gebėjimus tinkamai reaguoti. Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ naudojama ginkluotė ir įranga nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, dėl intensyvaus naudojimo pratybose, nusikaltėlių sulaikymo operacijose yra susidėvėjusi. Apsaugos priemonių, įrangos neatitikimas reikalavimams kelia grėsmę pareigūnų, dalyvaujančių operacijose, sveikatai ir gyvybei. Reikalinga 1 800 tūkst. eurų investicijoms ginkluotei ir įrangai atnaujinti. 3.
infrastruktūros Klaipėdoje ir organizuoti pirminį policijos pareigūnų rengimą ir vėlesnį kvalifikacijos tobulinimą Mastaičiuose (Kauno r.), reikalinga suremontuoti 2 bendrabučius policijos kursantams ir pareigūnams, kurie atvyksta į kvalifikacijos kėlimo kursus, apgyvendinti. Būtinos papildomos lėšos - 866,4 tūkst. eurų investicijoms (bendrabučių remontui). 4. Standartinės programinės įrangos licencijų nuomai reikalinga 1 000 tūkst. eurų. Pasiūlymai:
Didinti Policijos departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 5 000 tūkst. eurų:
1) pareigūnų darbo užmokesčiui didinti – 2 500 tūkst. eurų;
2) antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ginkluotei ir specialiosioms priemonėms įsigyti – 700 tūkst. eurų;
3) Policijos mokyklos infrastruktūrai 800 tūkst. eurų.;
4) programinės įrangos licencijų nuomai – 1 000 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
atvejų sumažėjimą, kuris įvyko įdiegus vaizdo stebėjimo sistemas pasienyje su Rusijos Federacija, pabrėžia, kad būtina tęsti modernių sienos apsaugos sistemų įsigijimą pasienyje su Baltarusija. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos.
Siekiant padidinti stebimą ruožą, reikėtų įrengti šias sistemas 55 km ilgio Varėnos rinktinės saugomame valstybės sienos ruože. Lėšų poreikis 3,5 mln. eurų. 2. Siekiant užtikrinti pogarantinę įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų, taip pat naktinio matymo prietaisų, nešiojamų termovizorių priežiūrą, atlikti remonto darbus reikalingos papildomos lėšos – 100 tūkst. eurų. 3. Didesnis prie valstybės sienos patruliuojančių pasienio pareigūnų skaičius leistų pagerinti reagavimą į valstybės sienos pažeidimus, kurie susiję su nelegalia migracija bei kontrabanda, užtikrintų turimų techninių stebėjimo priemonių panaudojimo efektyvumą ir prisidėtų prie geresnės valstybės sienos pažeidimų prevencijos. Papildomų asignavimų poreikis – 2 500 tūkst. eurų. 4. VSAT pareigūnai, kovodami su nelegaliais sienos kirtimais ir kontrabanda, nuolatos susiduria su įtariamųjų asmenų nepaklusimu ir pasipriešinimu. VSAT pareigūnai, ginkluoti pistoletais ir automatais, stokoja specialiųjų priemonių, kurios leistų priverstinai sustabdyti transporto priemones, sulaikyti besipriešinančius ar bandančius pabėgti asmenis nesukeliant pavojaus jų gyvybei. Reikalinga aprūpinti VSAT nemirtino poveikio priemonėmis – 200 vnt. elektrošokų ir 1000 vnt. užtaisų jiems (200 tūkst. eur.)., taip pat 80 vnt. lygiavamzdžių šautuvų su optiniais taikikliais ir įvairių tipų šovinių (guminių kulkų, dujinių užtaisų) jiems (200 tūkst. eur.). Pasiūlymai:
Didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai 2016 metais planuojamus asignavimus 4000 tūkst. eurų:
Lt. 2) Pagal Vidaus saugumo fondo programą sienos stebėjimo sistemų plėtrai skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui – 2000 tūkst. eurų;
priežiūrai – 100 tūkst. eurų;
200 tūkst. eurų;
įsigyti – 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
pareigūnai turi būti nemokamai aprūpinti tarnybine ir spec. uniforma, tačiau nuo 2010 m. sumažinus finansavimą lėšų buvo skiriama nepakankamai ir keletą metų pareigūnai nebuvo aprūpinami uniforma. Dėl to pareigūnai nuolat kreipiasi į teismus, kad jiems butų kompensuoti patirti nuostoliai dėl neaprūpinimo uniforma. Teismai paprastai priėmė sprendimus išmokėti kompensacijas. Išmokėjus tam tikro dydžio, su profesinėmis sąjungomis sutartą, tačiau mažesnę nei įprastai teismo priteisiama, kompensaciją, būtų galima išvengti bylinėjimosi išlaidų. Pareigūnus aprūpinti tarnybine uniforma ir spec. aprangos priedais, kompensacijai už neišduotą uniformą ugniagesiams mokėti reikalinga 700 tūkst. eur. 2.
Karoliniškėse (Vilnius), Valčiūnuose (Vilniaus r.) ir iš Lietuvos kariuomenės nuomojasi patalpas Nemenčinėje (Vilniaus r., sutartis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir dėl kariuomenės poreikių pratęsta nebus). Pasinaudojant ES fondais Valčiūnuose naujai įrengtoje ir naudojamoje Ugniagesių gelbėtojų mokyklos bazėje yra įrengtos įvairios lauko pratybų aikštelės, narų mokymo centras, tačiau nėra pastatytas projekte numatytas mokomasis korpusas teorinėms paskaitoms. Šiam korpusui pastatyti reikalingi 250,0 tūkst. eur. 3. Gaisrinės automobilių parko būklė yra pati blogiausia tarp visų vidaus reikalų institucijų. Vidutinis gaisrinio automobilio amžius siekia 16 metų, todėl reikalingos didelės lėšos remontui. Atsižvelgiant į tai, kad 23 savivaldybėse iš viso nėra gaisrinių automobilinių kopėčių (arba jos naudojamos nuo sovietinių laikų), investuotojai, pramoninių objektų statytojai susiduria su papildomų reikalavimų statomiems objektams įgyvendinimu. Taip pat trūksta specializuotos gelbėjimo įrangos, gelbėjimo iš avarijų įrangos, gelbėjimo chemiškai ar radioaktyviai užterštoje aplinkoje įrangos. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos atnaujinimui paspartinti reikalinga
teikiamas paslaugas sukuriant informacinių sistemų sąsajas su greitosios medicininės pagalbos pajėgomis, policijos pajėgomis, taip pat sukuriant galimybes priimti pagalbos prašymus iš asmenų su klausos negalia. Tam reikalinga 250 tūkst. eurų lėšų.
Pasiūlymai: Didinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 1 000 tūkst. eurų:
1) aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma ir kompensacijoms už neišduotą tarnybinę aprangą mokėti – 200 tūkst. eurų;
2) gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technikai įsigyti – 300 tūkst. eurų;
3) Ugniagesių gelbėtojų mokyklos mokomajam administraciniam korpusui statyti – 250 tūkst. eurų;
4) BPC teikiamoms paslaugoms tobulinti – 250 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) biudžetinių asignavimų Argumentai:
pareigūnai aprūpinti civiliais kostiumais (tarnybinė kasdieninė uniforma), be to, yra aprūpinama ne pilna komplektacija, kuri pareigūnams priklauso pagal teisės aktais patvirtintas normas. Dėl lėšų trūkumo neperkami - batai, marškiniai, paltas, šalikas, pirštinės, lietpaltis ir kt. Sprogmenų paieškos, Taktinės paramos, Operatyvaus valdymo, Elektroninės apsaugos padalinių ir objektus saugantys pareigūnai turėtų dėvėti patvirtintą juodos spalvos uniformą su skiriamaisiais ženklais. Uniforma, skirta pratyboms, aprūpinta tik 2% pareigūnų, išskirtinai tik tie, kurie dalyvauja bendrose tarptautinėse pratybose, ar pratybose su Lietuvos kariuomene.
Nesant galimybės aprūpinti didesnio rato pareigūnų pratyboms skirta uniforma į visus mokymus ir pratybas (pvz., ginkluotojų pajėgų), išskyrus VAD vidinius, siunčiama tik maža dalis pareigūnų. Tarnybinei uniformai susidaro 372 tūkst. eurų poreikis. 2. Siekiant užtikrinti vienodus saugomų objektų apsaugos standartus, taip pat centralizuotai juos aptarnauti, o prireikus – atnaujinti sistemas, VAD iš Seimo kanceliarijos (pritarus Seimo valdybai) nuo 2016 m. sausio 1 d. perima Seimo rūmų apsaugos sistemas. Jų eksploatacijai bei einamajam remontui bus reikalingos papildomos lėšos – 55 tūkst. eurų. 3. Saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti nuo informacijos nutekėjimo VAD reikalinga įsigyti specialiosios įrangos: rentgeno aparatai, termovizoriai ir kt. poreikis 308 tūkst. eurų. Pasiūlymai:
Didinti Vadovybės apsaugos departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 735 tūkst. eurų:
1) pareigūnų tarnybinei uniformai įsigyti – 372 tūkst. eurų;
2) apsaugos sistemų eksploatacijai ir priežiūrai – 55 tūkst. eurų;
3) saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti (reikiamos įrangos (turto) įsigijimui) – 308 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų. Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus.
Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
pažymi, kad Viešojo saugumo tarnyba (toliau VST) veikia masinių neramumų įkalinimo įstaigose, sporto renginių metu. Šiuo metu VST naudoja senų modelių karinę ginkluotę ir karinę techniką, kuri nėra tinkama viešosios tvarkos atkūrimo ir palaikymo funkcijai atlikti. Be to, būtina įsigyti nemirtino poveikio priemonių, tokių kaip vandens patrankos ir kitos specialiosios priemonės, kurios padeda veiksmingai išsklaidyti minią, tačiau nesužaloja atskirų asmenų. 2. VST pareigūnų tarnybinė apranga yra susidėvėjusi ir bus vykdomas jos atnaujinimas. Tačiau reikalingos papildomos lėšos, kad būtų perkamos šiuolaikiškos, ergonomiškos, nedegios ir kitomis apsauginėmis savybėmis pasižyminčios uniformos, kurios apsaugotų VST pareigūnus masinių neramumų metu. Pasiūlymai:
Didinti Viešojo saugumo tarnybai 2016 metais planuojamos asignavimus 1000 tūkst. eurų:
1) pareigūnų tarnybinei uniformai įsigyti – 800 tūkst. eurų;
2) vandens patrankoms įsigyti – 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
įmonių dividendų.
Svarstyti Vyriausybei Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
1Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu,
lėšų šaltinis - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatyti asignavimai - žr. 2 punktą) 4862 tūkst. eurų numatytų asignavimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai:
„Socialinių paslaugų plėtra“ priemonėms, iš jų:
1.1.1. 2 220 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 2780 tūkst. eurų) priemonei „Plėtoti integralią pagalbą neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims“. Integrali pagalba į namus būtų suteikta du kartus didesniam gavėjų skaičiui - 1600 asmenų. 1.1.2 95 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 53920 tūkst. eurų) priemonei „Sudaryti sąlygas valstybinių globos ir kitų įstaigų veiklai“. Gestų kalbos vertėjų centruose (viso jų 5) būtų papildomai įsteigta
pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 1.2.
tūkst. eurų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.1 programos
„Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonėms,
iš jų:
tūkst. eurų) priemonei „Teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams“. Būtų suteikta daugiau kompleksinių paslaugų šeimoms ir jų vaikams (psichologinė pagalba tėvams, mokymas, konsultavimas ir kt.), būtų atlikta daugiau komandinių mokymų švietimo, teisėsaugos, sveikatos apsaugos darbuotojams ir kt. 1.2.2. 165 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 262 tūkst. eurų) priemonei „Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas“. Būtų atsiliepta į daugiau skambučių, suteikiant emocinę (psichologinę) pagalbą didesniam asmenų skaičiui (žr. Lietuvos emocinės pagalbos telefonu asociacijos valdybos pirmininko A. Vagonio pasiūlymą). 1.2.3. Siūlyti į 3.1 programą „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ įtraukti pasirengimo santuokai priemonę, skiriant jai 150 tūkst. eurų. Iš dalies pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 1.3. 100 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 87 tūkst. eurų) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.2 programos „Jaunimo politikos įgyvendinimas“ priemonei „Įgyvendinti Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų plano priemones“. Daugiau jaunų žmonių dalyvautų regioninių jaunimo organizacijų veikloje. Regioninės jaunimo organizacijų tarybos tinkamiau įgyvendintų funkcijas, numatytas Jaunimo politikos pagrindų įstatyme (žr. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento M. Zakarkos pasiūlymą). Iš dalies pritarti.
Iš dalies pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 1.4. 1
„Neįgaliųjų socialinė integracija“ priemonėms, iš jų:
1.4.1. 186 tūkst. eurų priemonei „Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 6145 tūkst. eurų). 2016 m. socialinės integracijos projektų dalyvių būtų tiek pat, kiek ir 2015 m. - 34,5 tūkst. asmenų, o neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose gavusiųjų naudą būtų tiek pat, kiek ir 2015 m. - 4 tūkst. asmenų. Papildomų lėšų skyrimas kompensuotų MMA didėjimą ir didėjančias paslaugų kainas. 1.4.2. 177 tūkst. eurų priemonei „Įsigyti ir aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis ir jas remontuoti“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 2143 tūkst. eurų). Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis padidėtų nuo 72 proc. 2015 m. iki 79 proc. 2016 m. Aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis neįgaliųjų skaičius padidėtų nuo 33 tūkst. 2015 m. iki 34 tūkst. 2016 m. 1.4.3. 1 547 tūkst. eurų priemonei „Gerinti viešosios aplinkos prieinamumą ir pritaikyti neįgaliesiems būstą ir jo aplinką“ (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 1091 tūkst. eurų). Iš jų 1345 tūkst. eurų būtų pritaikyta daugiau būsto neįgaliesiems: 2015 m. - 275 būstai (39 proc.), 2016 m. - 428 būstai (60 proc.). 200 tūkst. eurų būtų skirti statinių projektams tikrinti: būtų patikrinta daugiau statinių (2015 m. - 1,5 tūkst., 2016 m. - 3 tūkst.). Iš dalies pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 1.5.
tūkst. eurų biudžeto asignavimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 475 tūkst. eurų). Ši suma įstaigai būtina Europos vaikų ombudsmenų tinklo renginiams organizuoti: generalinės asamblėjos ir konferencijos dalyvių maitinimo išlaidoms, padalomajai medžiagai, transporto paslaugoms pažintinių vizitų į įstaigas metu, kt. Lėšų negalima buvo numatyti rengiant įstatymo projektą (žr. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės pasiūlymus). Iš dalies pritarti. Pritarti lėšų perskirstymui tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamų programų, ir pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę. 2. Aukščiau pateiktų pasiūlymų lėšų šaltiniai: kadangi buvo nepanaudojama palyginus didelė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų biudžeto lėšų dalis, perskirstyti (skirti mažiau, lyginant su įstatymo projektu) asignavimus (valstybės biudžeto lėšas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomoms programoms: 1.2 programai „Užimtumo didinimas“, 4.2 programai
„Socialinės aprėpties stiprinimas“ (pirmiausia - 1250 tūkst. eurų priemonei
„Ugdyti vyresnio amžiaus asmenų kompetencijas ir suteikti kvalifikaciją,
siekiant didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje“), 6.1 programai „Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas“ (pirmiausia - 225 tūkst. eurų priemonei „Užtikrinti tinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 metų techninės paramos projekto viešinimo ir informavimo veikloms įgyvendinti finansavimą“). Svarstyti
dėmesį į tai, kad įstatymo projekte nėra numatyti asignavimai socialinio modelio įstatymų projektams įgyvendinti. Viso jų – 34, Vyriausybės siūloma jų įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 1 d. Nepritarti. Nenurodytas konkretus lėšų poreikis. 4. Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui: 4.1.
Neilginti laikotarpio (nuo 5 m. iki 10 m.), kiek reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą, po kurio pajamos iš šio turto pardavimo būtų neapmokestinamos (Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3651 lydintis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir
nesusijusi su svarstomu projektu. 4.2. Išlaidas nedraudiminių įvykių išmokoms finansuoti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto perkelti į valstybės biudžetą. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. Papildomas lėšų poreikis apie 29 mln. Eur. 5. Atsižvelgiant į tai, kad nepanaudojama palyginus didelė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų dalis, atkreipti dėmesį į tai, kad rodikliai, kuriais remiantis yra planuojami biudžeto asignavimai programoms/priemonėms vykdyti, turėtų būti tiksliau prognozuojami. Svarstyti
komitetas 2015-11-04 Sprendimas: iš esmės pritarti „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3651“ įstatymo projektui ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai Vyriausybei: siūlyti įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į šiuos Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus:
programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse numatyto tikslo taip pat siekiant įvykdyti valstybės įsipareigojimus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, padidinti valstybės biudžeto asignavimus 2015 metų PSDF biudžetui 110 390 tūkst. Eurų ( iš viso skirti 125 678 tūkst.
EUR). Argumentai:
Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse numatytas tikslas, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos 2016 m. sudarytų 4,2 procento bendrojo vidaus produkto. Vien tik augančių PSDF biudžeto pajamų, gaunamų iš gyventojų ir jų draudėjų sumokamų įmokų, nepakanka minėtam tikslui pasiekti, todėl atitinkamai turėtų būti didinamos PSDF biudžetui skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Remiantis Finansų ministerijos 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtomis ekonominių rodiklių protekcijomis, prognozuojama, kad 2015 m. BVP (to meto kainomis) sudarys apie 38,7 mlrd. EUR, todėl siekiant įgyvendinti minėtą siekiamybę, 2016 m. biudžeto pajamos su lėšų likučiais iš viso turėtų sudaryti apie 1,6 mlrd. EUR. 2. Metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (255,7 EUR) yra 3,2 karto mažesnė už dirbančio asmens metinę PSD įmoką (807 EUR) ir 1,5 karto mažesnė už metinę savarankiškai PSD įmokas mokančiojo asmens įmoką (378 EUR). Pabrėžtina, kad nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra PSDF biudžetui kainuoja brangiausiai. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos dvigubai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą. 3. Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta kokioms Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Lėšų poreikis šioms funkcijoms vykdyti yra 125 678 tūkst. Eurų, tačiau 2016 metų PSDF biudžetui numatoma skirti tik 15 288 tūkst. Eurų. 4.
Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, pažymėjo, kad ši nuostata yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Numatoma, kad 2016 metais vien paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti teikimo išlaidos sudarys 46 331 tūkst. Eurų. 5. Tokia situacija, kai valstybė nevykdo savo įsipareigojimų, tęsiasi jau eilę metų. Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2015 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje „Dėl
audito rezultatų“ pažymėjo, kad valstybės biudžeto asignavimai PSDF biudžetui skiriami valstybės pavestoms funkcijoms atlikti, tačiau 2014 metais, kaip ir kiekvienais metais, skirtų lėšų PSD fondui nepakako, dėl to išlaidos, susijusios su valstybės pavestų funkcijų vykdymu, buvo apmokėtos iš kitų PSDF biudžeto pajamų – daugiausia iš apdraustųjų sumokėtų PSD įmokų. Valstybės kontrolė, taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pažymėjęs, kad už sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems (neapsidraudusiems) asmenims, iš šio draudimo lėšų negali būti mokama. Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. 2. 5,7 mln. EUR padidinti 2016 metų valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, šias lėšas numatant Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punkte įtvirtintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas – visuomenės sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) – vykdymo užtikrinimui.
Šios funkcijos priskiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) nuo 2014 m. sausio 1 d., tačiau nei 2014 metais, nei 2015metais valstybės biudžeto lėšos visuomenės sveikatos priežiūrai ikimokyklinio ugdymo įstaigose nebuvo skirtos. 2016 metų valstybės biudžeto projekte visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti numatyta 9,335 mln. EUR, o lėšų poreikis šių funkcijų įgyvendinimui sudaro 15,035 mln. EUR. Svarstyti Vyriausybei. 3. Siekiant užtikrinti Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą skirti lėšų Vaiko raidos centro patalpų Vytauto g. 15 Vilniuje, remontui. Svarstyti Vyriausybei. 4. Skirti lėšas šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
Klaipėdos universitetinės ligoninei papildomai skirti 290 tūkst. EUR (iš viso
dezinfekcijos sterilizacijos proceso modernizavimas“ įgyvendinimui. 2) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui skirti 15 tūkst. EUR interneto svetainės www.nerukysiu.lt sukūrimui ir palaikymui. 3) Panevėžio Priklausomybės ligų centrui specialaus automobilio įsigijimui, pastato renovacijai, infrastruktūros modernizavimui, įrangos, baldų, programinės ir kompiuterinės įrangos įsigijimui skirti 565 tūkst. EUR. Svarstyti Vyriausybei. 5. Spręsti dėl lėšų skyrimo šioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
rajono ligoninei dėl 122,425 tūkst.
EUR skyrimo investicinio projekto
„Laukuvos ambulatorijos pastato, esančio Šilalės r., Laukuvos mstl.,
Šilalės g. 29, apšiltinimas ir teritorijos sutvarkymas“ įgyvendinimui. 2) VšĮ Šilalės rajono ligoninei dėl 395,999 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto
„Viešosios įstaigos Šilalės rajono ligoninės operacinės patalpų remontas ir
įrangos įsigijimas“ įgyvendinimui. 3) VšĮ Mažeikių ligoninei dėl 1 282,531 tūkst. EUR skyrimo ligoninės patalpų remontui ir inžinerinių sistemų modernizavimui. 4) VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl lėšų skyrimo investicinio projekto „Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties specialios transporto priemonės ir įrangos teikti pagalbą masinių nelaimių ir katastrofų: atveju įsigijimas” įgyvendinimui. 5) VšĮ Karoliniškių poliklinikai dėl 638,450 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „Energijos efektyvumo didinimas viešojoje įstaigoje Karoliniškių poliklinikoje atnaujinant odontologijos skyrių“ įgyvendinimui. 6) VšĮ Radviliškio ligoninei dėl papildomų 38,188 tūkst. EUR (iš viso 268,188 tūkst. EUR) skyrimo investicinio projekto „VšĮ Radviliškio ligoninės sterilizacijos ir dezinfekcijos įrangos įsigijimas bei ligoninės I korpuso, Gedimino g. 9, Radviliškio m., rekonstravimas“ įgyvendinimui. 7) VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės filialas P.Mažylio gimdymo namams dėl 598,224 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namų patalpų remontas, lifto pakeitimas nauju ir medicininės įrangos atnaujinimas“ įgyvendinimui. 8) VšĮ Balbieriškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei dėl 300-400 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „VšĮ Balbieriškio PSPC palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus rekonstrukcija“ įgyvendinimui.
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei lėšų skyrimo rentgeno aparato Skubios pagalbos skyriui įsigijimui. Siūlomas finansavimo šaltinis: asignavimų, numatytų investicinio projekto „Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostinio centro statyba, Eivenių g. 2, Kaunas“, įgyvendinimui mažinimas. 10) VšĮ Švenčionių rajono ligoninei dėl 451, 408 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pastato, esančio Partizanų g.4, Švenčionyse, renovacija ir V aukšto patalpų pritaikymas gerontologijos ir reabilitacijos paslaugoms teikti“ įgyvendinimui. 11) VšĮ Respublikinės Kauno ligoninei dėl 1 707,277 EUR skyrimo investicinio projekto
„Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos
klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų pastato Kaune, Miško g. 25, rekonstravimas ir įrangos atnaujinimas“ įgyvendinimui. 12) VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai dėl 1 216,242 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Architektų g. 77, Šiauliuose, Vaikų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcija“ įgyvendinimui. 13) VšĮ Molėtų ligoninei dėl 200 tūkst. EUR skyrimo investicinio projekto „Paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas viešosios įstaigos Molėtų ligoninės Vidaus ligų bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuose (Vilniaus g. 78A, Molėtai)“ įgyvendinimui. Svarstyti Vyriausybei. Apsvarstyti Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros įstaigų investicijų projektų finansavimo, neskiriant finansavimo naujiems investicijų projektams ir įvertinant Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. 6.
šaltinių VšĮ „Pušyno kelias“ rekonstrukcijos investicijų projekto paruošimui. Svarstyti
ir kultūros Komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 daliai dėl švietimo, mokslo ir kultūros sričių su Komiteto pasiūlymais ir siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai. Skirti papildomai 150 tūkst. Eur Bibliotekų metų programai įgyvendinti. Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 6,0 tūkst. Eur Valstybinei kultūros paveldo komisijai Svarstyti Vyriausybei Skirti papildomai 23 490 tūkst. Eur švietimo sričiai
tūkst. eurų Švietimo įstaigų modernizavimo programai įgyvendinti;
penkiose savivaldybėse nuo 2016 m. sausio 1 d. atlikti; Svarstyti
300 tūkst. eurų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui 2016 m. padidinti 5 proc.; Svarstyti
tūkst. eurų 9iki 1 001 euro padidinti mokinio krepšelį, ir taip kiekvienam mokiniui skiriant papildomai 3 eurus, patyčių mažinimo mokyklose programoms. Nepritarti. Mokyklos patyčių prevencijai vykdyti gali gauti lėšų dalyvaudamos ŠMM administruojamuose projektuose. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nebuvo keliami, o krizės metu buvo dar sumažinti, Komitetas siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai padidinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą peržiūrint studijų krepšelių dydžius. Svarstyti
teisėtvarkos komitetas 2015-11-04 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3651 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms: Konstituciniam Teismui: papildomai skirti 39 tūkst. eurų (dėl
apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo Nr. XII-1927, pagal kurio nuostatas 2016 m. numatyta išmokėti 5 proc. grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio iš institucijai skirtų lėšų). Nepritarti. Prieštarauja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatoms. Teisėjų tarybai: papildomai skirti 2 378 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 1625 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (įsiskolinimams dėl darbo užmokesčio padengti, 5 % neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimui užtikrinti, kitoms išlaidoms prekių ir paslaugų naudojimui teismams įsigyti). Nepritarti. Prieštarauja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatoms. Nacionalinei teismų administracijai: papildomai skirti 1619 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 1108 tūkst. eurų turtui įsigyti (17 automobilių po 20 tūkst. eurų, daugiafunkciniams įrenginiams, metaliniams mobiliems stelažams teismų archyvams, įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimui) ir 511 tūkst. eurų išlaidoms (prekių ir paslaugų naudojimui, 200 papildomų teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių išlaidoms apmokėti). Nepritarti.
Nepritarti. Nėra finansinių galimybių. Generalinei prokuratūrai: papildomai skirti 3653 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 2 279 tūkst. eurų, informacinėms technologijoms – 658 tūkst. eurų (750 naujiems kompiuteriams ir
infrastruktūros auditui, dubliuotų ugniasienių nuomai, biuro organizacinės technikos remontui, naujos biuro organizacinės technikos įsigijimui), kvalifikacijos kėlimui – 436 tūkst. eurų, apygardų prokuratūrų fizinei apsaugai užtikrinti – 58 tūkst. eurų, 54 pastatų einamajam remontui – 52 tūkst. eurų,
galimybių. Teisingumo ministerijai: papildomai skirti 2 730 tūkst. eurų asignavimams (civilinės būklės aktų registravimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms), pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms), VĮ Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos veiklai). Svarstyti Vyriausybei. Svarstyti Vyriausybei kartu su Žmogaus teisių komiteto pasiūlymu dėl 125 tūkst. Eur skyrimo pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti.
Vidaus reikalų ministerijai (tame tarpe FNTT): papildomai skirti 2 368 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 2 068 tūkst. eurų išlaidoms (iš jų 50 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) ir 300 tūkst. eurų turtui įsigyti (sertifikavimo funkcijai vykdyti, likvidavus Gyventojų registro tarnybą, informacinių ir kitų sistemų plėtrai, priežiūrai ir palaikymui, aprūpinimui tarnybine uniforma (FNTT), turto vertinimams ir kriminalinei žvalgybai (FNTT), karštosios linijos 116000 dėl dingusių vaikų nepertraukiamos veiklos užtikrinimui (Dingusių žmonių šeimų paramos centrui), statutinių pareigūnų reabilitacijai, aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas privaloma medicinine diagnostine, gydymo įranga ir kitomis būtinomis priemonėmis (investicijoms)). Svarstyti Vyriausybei Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos: papildomai skirti 8 515 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 4 553 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 2 290 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, 3 962 tūkst. eurų investicijoms (pirminės grandies (patrulių) ir vidurinės grandies (tyrėjų) darbo užmokesčiui, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ aprūpinti ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, kompiuterinei ir organizacinei technikai, policijos mokyklos infrastruktūros Kauno raj., Mastaičiuose, sukūrimui ir pritaikymui, standartinės programinės įrangos licencijų nuomai, stacionarios ir mobilios biometrinių duomenų registravimo įrangos ir programinės įrangos įsigijimui).
Svarstyti Vyriausybei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 2120 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 1100 tūkst. eurų išlaidoms (iš jų 92 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) ir 1020 tūkst. eurų turtui įsigyti (aprūpinti tarnybine uniforma ir spec. aprangos priedais, kompensacijai už neišduotą uniformą ugniagesiams mokėti, darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms dėl susidariusio kreditorinio įsiskolinimo, kitoms būtinoms išlaidoms (gaisrinių mašinų nuomai, komunalinių paslaugų, transporto išlaikymo kreditoriniam įsiskolinimui), BPC teikiamų paslaugų pagalbos tarnyboms tobulinimui, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technikai įsigyti).
Svarstyti Vyriausybei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 7 590 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 3 488 tūkst. eurų išlaidoms (iš jų 1 650 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) ir 4 102 tūkst. eurų turtui įsigyti: (tarnybinei uniformai, vaizdo stebėjimo sistemos ir valstybės sienos įrenginių priežiūrai, pagal Vidaus saugumo fondo programą sienos stebėjimo sistemų plėtrai skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui, laisvų pareigybių komplektavimui ir socialinėms garantijoms, elektros šoko įtaisų TASER ir užtaisų jiems įsigijimui, ginkluotei (lygiavamzdžių šautuvų su optiniais taikikliais ir šovinių įsigijimui), transporto išlaikymui, pareigūnų mokymams, Dieveniškių užkardos pastato šiluminio ūkio rekonstrukcijai ir garažo statybai). Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 1346 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 722 tūkst. eurų išlaidoms (iš jų 265 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) ir 624 tūkst. eurų turtui įsigyti: (Lietuvos Respublikos Seimo viešbučio apsaugai, Lietuvos Respublikos Seimo rūmų apsaugos sistemų eksploatacijai ir remontui, saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti, tarnybinėms uniformoms įsigyti).
Svarstyti Vyriausybei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos papildomai skirti 10 520 tūkst. eurų asignavimams, iš jų: 820 tūkst. eurų išlaidoms (tarnybinei uniformai įsigyti) ir 9 700 tūkst. eurų turtui įsigyti (šarvuotai specialiajai technikai, vandens patrankoms, ginkluotei atnaujinti). Pajamų šaltiniai: · Padidinti 2016 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš valstybės įmonių dividendų; ·
poreikį šarvuotai specialiajai technikai ir ginkluotės atnaujinimui, kurie yra reikalingi Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, finansuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Svarstyti
pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompleksiškai išspręsti 5 % neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo užtikrinimo finansavimo klausimą, institucijoms siekiant įgyvendinti 2015 m. birželio
valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo Nr. XII-1927 nuostatas. Nepritarti. Prieštarauja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatoms. 3.
3Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgiant į tai, kad:
ekspertizių civilinio proceso ypatingosios teisenos bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu), o jas paskiria;
ir psichologijos ekspertizes civilinio proceso ypatingosios teisenos bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) centralizuotai apmoka Nacionalinė teismų administracija;
Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga. Šios tarnybos pagrindinė paskirtis - atlikti teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kompleksiškai spręsti klausimą, kad asignavimai už teismų paskirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes civilinio proceso ypatingosios teisenos bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) būtų skiriami ne per tarpininką – Nacionalinę teismų administraciją, o tiesiai Sveikatos apsaugos ministerijai. Pritarti. Asignavimų perskirstymas
4Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgiant į tai, kad:
vykdyti, papildomai reikia 36 197 tūkst. eurų. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę šį poreikį finansuoti iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Svarstyti
komitetas, 2015-11-04 Argumentai: Atsižvelgiant, kad Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, yra svarbu laiku mokėti įmokas bei užtikrinti sklandų derybų procesą.
Būtent šiuo aspektu (ekspertinių analizių teikimas, dalyvavimas EBPO komitetų veikloje, ekspertų susitikimuose) būtina numatyti reikiamą finansavimą. Pasiūlymas: Siekiant užtikrinti sklandų derybų dėl narystės EBPO procesą, siūloma tam numatyti papildomą 314 tūkst. eurų finansavimą. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Projektuojant
Lietuvos Respublikos įnašas į Europos plėtros fondą 2016 metams, todėl įnašas buvo apskaičiuotas pagal Europos Komisijos prognozes, tačiau Europos Komisijai patikslinus valstybių narių įnašų dydį, Užsienio reikalų ministerijos numatytų lėšų nebepakanka. Pasiūlymas: Europos Komisijai patįslinus įnašų į Europos plėtros fondą dydį, siūloma Užsienio reikalų ministerijai papildomai skirti 303 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Pritarti. Skirti 303 tūkst. Eur įnašams į Europos plėtros fondą. Argumentai:
Atsižvelgiant, kad LR diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje, Latvijoje ir Čekijos Respublikoje yra labai prastos techninės ir saugumo būklės, jas būtina nedelsiant rekonstruoti. Skirti asignavimai užtikrina tik minimalius diplomatinių atstovybių rekonstrukcijos darbus (projektų rengimo, pastatų konstrukcijų ekspertizės atlikimas). Ypač svarbu užtikrinti jau pradėtų rekonstrukcijos darbų LR ambasadoje Rusijos Federacijoje tęstinumą ir užbaigimą. Pasiūlymas:
Siūloma padidinti Užsienio reikalų ministerijai Valstybės investicijų programą 2016 m. 1,356 mln. eurų.
1,356 mln. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Iš dalies pritarti. Iš Užsienio reikalų komiteto prašomos 1,356 mln. Eur sumos Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių Rusijos Federacijoje, Latvijoje ir Čekijos Respublikoje rekonstrukcijos darbams atlikti, skirti finansavimą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei Rusijos Federacijoje. Argumentai: 2015 m. labai kito valiutų kursas (JAV doleriai ir Šveicarijos frankai), būtent JAV doleriais ir Šveicarijos frankais yra mokami narystės mokesčiai ir įnašai tarptautinėms organizacijoms. Be to, 2016 metams padidėjo ir pats mokesčių ir įmokų dydis, pvz., įmoka į Jungtinių Tautų pagrindinį biudžetą padidėjo 305 tūkst. JAV dolerių, o įmoka į Jungtinų Tautų taikos palaikymo operacijų biudžetą padidėjo 750 tūkst. JAV dolerių. Pasiūlymas:
Įvertinant pakitusį valiutų kursą bei padidėjusias įmokas ir mokesčius tarptautinėms organizacijoms, siūloma Užsienio reikalų ministerijai papildomai skirti 1 mln. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. Argumentai:
Ekonominės diplomatijos stiprinimas yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Užsienio reikalų komitetas nuolatos ragina atstatyti diplomatų ekonomistų pareigybes (18), kurios buvo sumažintos iki minimumo. Įvertindami finansines galimybes, siūlytume laipsniškai atstatyti diplomatų ekonomistų pareigybes ir 2016 m. pilnai atstatyti 3 diplomatų ekonomistų pareigybes. Pasiūlymas:
Siūloma, užtikrinant stiprų ekonominių valstybės interesų atstovavimą užsienyje, vykdant aktyvią politiką, skirtą užsienio rinkoms atverti, ryšiams su naujais ekonominiais partneriais užmegzti, papildomai skirti 110 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. Argumentai: ES Rytų kaimynystės politika yra vienas svarbiausių Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetų. Siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stiprinti santykius su ES Rytų partnerystės šalimis, padėti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai įgyvendinti Asociacijos susitarimus, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės dalį, būtina didinti Lietuvos ekspertų dalyvavimą tose šalyse bei tęsti nuolatines konsultacijas, mokymus. Pasiūlymas:
Siekiant padėti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai įgyvendinti Asociacijos susitarimus, siūloma papildomai šiai veiklai numatyti 180 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. Argumentai:
Lietuvos Respublika yra viena mažiausiai humanitarinei pagalbai skiriančių šalių. Kylantys geopolitiniai iššūkiai, humanitarinės ir migracijos krizės reikalauja aktyvaus Lietuvos, kaip tarptautinės arenos veikėjo, dalyvavimo ir prisidėjimo sprendžiant šiuos iššūkius. Pasiūlymas: Atsižvelgiant, kad Lietuva turi aktyviai prisidėti sprendžiant humanitarines krizes ir kylančias migracijos problemas, siūlyti Užsienio reikalų ministerijai numatyti papildomai 210 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti.
Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. Argumentai: Lietuvos Respublika vykdydama užsienio politiką nuolatos deleguoja asmenis į tarptautines misijas, institucijas ir rinkimų stebėjimų misijas. Dėl nuo 2008 m. 45 proc. sumažinto finansavimo asmenų delegavimo funkcijai, delegavimo galimybės yra labai ribotos. Pasiūlymas:
Siekiant aktyvinti Lietuvos Respublikos asmenų delegavimą į tarptautines misijas, institucijas, rinkimų stebėjimo misijas, tuo pačiu padidinant Lietuvos matomumą, siūloma Užsienio reikalų ministerijai delegavimo funkcijoms skirti papildomai
asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. Argumentai: Lietuvos Respublika Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektams skiria 0,10 proc. BVP, tuo tarpu ES narės (įstojusios 2004 m.) yra įsipareigojusios, kad parama būtų skiriama iki 0,33 proc. BVP (senosios ES narės įsipareigojusios skirti 0,7 proc. BVP). Didžiausią Vystomojo bendradarbiavimo politikos lėšų dalį Užsienio reikalų ministerija skiria projektams ES Rytų partnerystės šalyse. Be to, Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai 2015 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos paramos Ukrainai priemonių“, kuriame ragina Vyriausybę parengti Lietuvos paramos Ukrainai priemonių planą, numatyti reikalingas lėšas Lietuvos Respublikos paramos Ukrainai priemonėms įgyvendinti 2016 metais ir imtis aktyvių veiksmų įgyvendinant Komitetų sprendime pateiktus siūlymus bei inicijuojant ir vykdant kitas reikalingas paramos Ukrainai priemones. Pasiūlymas:
Siūlyti skirti papildomai Užsienio reikalų ministerijai 820 tūkst. eurų Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektams įgyvendinti.
Papildomų asignavimų šaltinis: Finansų ministerijos programai ,,Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai. Nepritarti. Užsienio reikalų ministerijai 2016 m. palyginus su 2015 m. numatyta skirti 3 451 tūkst. Eur daugiau. 13. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3651 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kitų subjektų siūlymus, kuriems pritarė Komitetas, ir į šiuos Komiteto pasiūlymus:
Argumentai: Atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktus argumentus ir Seimo narių P. Gražulio, R. Baškienės, P. Urbšio, R. Ačo pasiūlymus Pasiūlymas: Siūlyti Vyriausybei, įvertinus valstybės finansines galimybes, svarstyti papildomų lėšų skyrimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. (2 120 tūkst. eurų) Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pateiktus argumentus ir Seimo nario P. Gražulio pasiūlymą dėl problemų, susijusių su ginkluotės įsigijimu, papildomos technikos poreikiu įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos, o taip pat vertinant, kad dauguma šių įstaigų vykdomų funkcijų yra siejamos su nacionaliniu saugumu Pasiūlymas:
Siūlyti Vyriausybei numatyti papildomų lėšų skyrimą įstaigoms prie Vidaus reikalų ministerijos tam tikroms funkcijoms vykdyti iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų. Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą informaciją dėl skolinimosi limitų ribojimo Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės mero V.
Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pateiktus argumentus, o taip pat į tai, kad projektas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų Pasiūlymas: Siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 12 straipsnio 2 dalį: „2. Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės - daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vaitojimo efektyvumo didinimo projektams ir paimtoms paskoloms grąžinti.“ Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina nustatyti, kad 25 darbo dienų terminas yra siejamas su lėšų paskirstymu savivaldybėms ir savivaldybių informavimu, bet ne su tų lėšų pervedimu. Pasiūlymas: Siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 4 straipsnio 2 dalį:
„2. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos
prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamiems įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, paskirsto savivaldybėms, ir ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms.
Šio įstatymo 5 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos (Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamų įgyvendinamų ir (arba) numatomų įgyvendinti projektų atveju – šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos) paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos praneša savivaldybėms ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda savivaldybėms.“ Nepritarti. Įvertinus teisės aktuose, reglamentuojančiuose biudžeto priėmimo ir vykdymo procedūras, nustatytus terminus, siūloma nuostata negali būti įgyvendinta. Argumentai:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios rinkimų komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus.
Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus. Nepritarti. Asignavimai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2016 m. palyginus su 2015 m. didėja
komitetas 2015-11-06 Sprendimas: iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui XIIP-3651; Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą XIIP-3651 pagal siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Argumentai: Seimo kontrolierių įstaigos 2015-10-15 raštas Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma nacionalinė kankinimų prevencijos laisvės apribojimo vietose funkcija, 2016 m. asignavimuose Seimo kontrolierių įstaigai papildomai skirti apie 14 tūkst. eurų transporto nuomai. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015-10-23 raštas Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2016 metams papildomai skirti
vaikų ombudsmenų tinklo) Generalinės Asamblėjos ir konferencijos organizavimo, dalyvių maitinimo, padalomosios medžiagos, transporto paslaugų pažintinių vizitų į įstaigas metu ir kt. išlaidoms padengti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei Svarstyti kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymu. Argumentai:
Lygių galimybių kontrolieriaus 2015-11-03 raštas.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti Nediskriminavo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano priemonių vykdymą, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos įgyvendinimą bei siekiant pritraukti valstybei skirtas tikslines Europos Sąjungos paramos lėšas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti 76 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
NVO koalicijos „Moters teisės-visuotinės žmogaus teisės“ 2015-10-25 raštas Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant efektyviai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, Specializuotų pagalbos centrų tarnybai papildomai skirti 700 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. Argumentai:
Vidaus reikalų ministerijos 2015-11-06 raštas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos raštą bei Komiteto posėdžio metu išdėstytus argumentus Vidaus reikalų ministerijai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti: -Karštosios linijos 116000 dėl dingusių vaikų nepertraukiamos veiklos užtikrinimui (Dingusių žmonių šeimų paramos centrui) – 43 tūkst. Eur;
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. Argumentai: Teisingumo ministerijos 2015-11-06 raštas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos raštą bei Komiteto posėdžio metu išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti asmenų teisę gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą, Teisingumo ministerijai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti 125 tūkst. eurų Pirminės teisinės pagalbos organizavimui.
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Svarstyti Vyriausybei. 15. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2015-11-04 Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komisijos pasiūlymus:
Argumentai: Kūno kultūros ir sporto pavesta administruoti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veiklą. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas yra apskaitomas, kaip viena iš Kūno kultūros ir departamento strateginio veiklos plano programų. Iki 2009 m. nacionalinių sporto (šakų) federacijų vykdomos programos buvo finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. 2009 m. padidėjus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo biudžetui buvo sumažintos Kūno kultūros ir departamentui skiriamos valstybės biudžeto lėšos tiek, kiek padidėjo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo biudžetas. Nuo 2009 m. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis buvo pradėta finansuoti nacionalinių sporto
(šakų) federacijų programas. Dėl to sumažėjo visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas ir nukentėjo šių projektų įgyvendinimas (2012 m. Sporto visiems sąjūdžio plėtotės krypties projektams skirta – 11,1 proc. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų; 2013 m. – 9,6 proc.; 2014 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymu, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis turi būti remiami kūno kultūros ir sporto projektai atsižvelgiant į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo prioritetus ir projektų turinį.
Todėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, skirdama lėšų nacionalinių sporto (šakų) federacijų programoms, pažeidžia Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą, kadangi pagal šiuo metu galiojančią lėšų skyrimo tvarką vertinamas ne nacionalinių sporto (šakų) federacijų pateiktų paraiškų (projektų) turinys, bet sportininkų pasiekimai. Kūno kultūros ir sporto departamento nuomone, pripažintų nacionalinių sporto (šakos) federacijų programos ir projektai, susiję nacionalinių sporto (šakos) federacijų funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, vykdymu, turėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Tam būtina didinti Kūno kultūros ir sporto departamento programos
„Kūno kultūros ir sporto plėtra“ asignavimus 3 400 000 eurų. Nacionalinių
sporto (šakų) federacijų programos būtų finansuojamos pagal skaidrius ir viešai skelbiamus finansavimo kriterijus. Padidinus Kūno kultūros ir sporto departamento programos „Kūno kultūros ir sporto plėtra“ asignavimus 3
finansavimui 2009 m. lygiu, susitaupytų 3 400 000 eurų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo visuomenės fizinio aktyvumo projektams finansuoti skiriamos lėšos. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas prisidėtų prie nuoseklaus ir tinkamo 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, įgyvendinimo, skatinant gyventojų sveiką gyvenseną per sportą ir kūno kultūrą, sudarant tinkamas sąlygas fiziniam aktyvumui ir sportavimui. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 3 400 tūkst. Eurų programos „Kūno kultūra ir sporto plėtra“ tiksliniam nacionalinių sporto (šakų) federacijų programų finansavimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Nepritarti. Asignavimai Kūno kultūros ir sporto departamentui 2016 m. palyginus su 2015 m. didėja 2 362 tūkst. Eur. Argumentai:
olimpines žaidynes etapas bei intensyvus 2015 m. jau atsirinkusių sportininkų rengimas. Šiuo metu į olimpines žaidynes yra atsirinkę 11 sportininkų (1 plaukikas, 2 buriuotojai ir 8 lengvaatlečiai). Atrankos varžybos įprastai vykdomos tame pačiame žemyne kaip ir olimpinės žaidynės. Atsirinkusiems sportininkams Brazilijos Federacinėje Respublikoje taip pat bus vykdomos mokomosios ir aklimatizacijos treniruočių stovyklos, olimpinių testų varžybos. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis olimpinių rinktinių kandidatų dalyvavimui atrankos į olimpines žaidynes varžybose ir pasirengimui dalyvauti jose. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 289 620 eurų pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms finansuoti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuvoje 2016 m., be 2016 m.
Europos jaunių irklavimo čempionato, vyks dar 7 tarptautiniai renginiai (pvz., 2016 m. pasaulio karšto oro balionų čempionatas, 2016 m. Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempionatas, 2016 m. pasaulio sklandymo čempionatas standartinėje, kubinėje ir 20 m. dviviečiais sklandytuvais klasėje ir kt.), kurių organizavimui ir vykdymui sporto (šakos) federacijos yra pateikusios prašymus dėl valstybės finansinės paramos. Šias 7 tarptautines sporto varžybas planuoja prafinansuoti 2015 m. lygyje. Trūkstama valstybės biudžeto lėšų suma 2016 m. Europos jaunių irklavimo čempionato organizacinių išlaidų daliniam finansavimui 200 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant tinkamai pasirengti 2016 m. Europos jaunių irklavimo čempionatui skiriama 300 tūkst. eurų Trakų irklavimo bazės atnaujinimui, tačiau šio čempionato organizacinių išlaidų daliniam padengimui finansavimas nenumatytas. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 200 tūkst. eurų 2016 m. Europos jaunių irklavimo čempionato organizacinių išlaidų daliniam finansavimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Argumentai:
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 2015-10-28 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamai 3.2. programai 200 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Svarstyti Vyriausybei Svarstyti kartu su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymais. Argumentai:
Šiaulių rajono savivaldybės 2015-10-29 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti
atnaujinimui. Lėšų šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerijai Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytų kapitalo investicijoms finansuoti lėšų perskirstymas. Svarstyti Vyriausybei Argumentai: Seimo nario J.
Poželos 2015-10-22 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai 2000 tūkst. eurų Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose projekto finansavimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Žr. Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. Argumentai:
Seimo nario V. Kamblevičiaus 2015-11-02 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti
remontui, dušų ir persirengimo kambarių sutvarkymui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Žr. Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. Argumentai: Seimo nario V. Kamblevičiaus 2015-11-02 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti
sporto salės remontui, dušų ir persirengimo kambarių sutvarkymui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Žr. Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. Argumentai: Seimo nario V. Gapšio 2015-11-03 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti Švietimo ir mokslo ministerijai papildomai 100 tūkst. eurų švietimo įstaigų sporto objektų finansavimui. Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Žr. Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. Argumentai: Seimo nario J. Poželos 2015-11-04 pasiūlymas. Pasiūlymas: skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildomai 165 545 eurų programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ finansavimui. Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai. Žr. Komiteto išvadas dėl Seimo narių pasiūlymų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
rodiklių" ir išvadoje "Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti "pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
2) Lietuvos banko išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus. PATOBULINTI ĮSTATYMO PROJEKTĄ ATSIŽVELGIANT Į
· 22, 31 tūkst. Eur Seimo kanceliarijai ilgalaikio Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioriteto – parama ES Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams –įgyvendinti;
390 tūkst. Eur Švietimo ir mokslo ministerijai svarbiems švietimo srities investicijų projektams užbaigti;
303 tūkst. Eur Užsienio reikalų ministerijai įnašams į Europos plėtros fondą; · Iš Užsienio reikalų komiteto prašomos 1 356 tūkst. Eur sumos Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių Rusijos Federacijoje, Latvijoje ir Čekijos Respublikoje rekonstrukcijos darbams atlikti, skirti finansavimą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei Rusijos Federacijoje; (Papildomų asignavimų finansavimo šaltinis: asignavimai Finansų ministerijos programoms įgyvendinti) ·
tūkst.
Eur atvykstamojo turizmo skatinimo programai ( papildomų asignavimų finansavimo šaltinis: Ūkio ministerijai skiriami asignavimai); · padidinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vidaus reikalų ministerijai ir Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, perskirstant asignavimus tarp asignavimų valdytojų, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus. II. APSVARSTYTI PASIŪLYMUS PADIDINTI ASIGNAVIMUS · 485,2 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (siekiant užtikrinti sklandų darbą Seimo kadencijų kaitos metais, didėjantiems priedams už tarnybos stažą Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojams; Teisės aktų registro duomenų, perimtų iš valstybės įmonės Registrų centro, peržiūros ir tikslinimo paslaugoms apmokėti; Seimo plenarinių posėdžių salės kompiuterinei ir programinei įrangai atnaujinti įgyvendinant naują investicijų projektą); · 15 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai Lietuvos narystės Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjoje 25-mečio paminėjimo renginiui organizuoti; ·
komisijai rinkimams ir referendumams organizuoti;
14 tūkst. Eur Seimo kontrolierių įstaigai (siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma nacionalinė kankinimų prevencijos laisvės apribojimo vietose funkcija,
Eur Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (siekiant užtikrinti Nediskriminavo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano priemonių vykdymą, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos įgyvendinimą bei siekiant pritraukti valstybei skirtas tikslines Europos Sąjungos paramos lėšas);
6 tūkst. Eur Valstybinei kultūros paveldo komisijai;
377 tūkst. Eur Viešųjų pirkimų tarnybai (tinkamam veiklos vykdymui ir nustatytų funkcijų įgyvendinimui, sumažinant asignavimus Audito komiteto išvadoje nurodytiems daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams);
670 tūkst. Eur Aplinkos ministerijai, iš jų: 520 tūkst. Eur saugomų teritorijų direkcijų darbo užmokesčio fondui, 150 tūkst. Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrajam planui parengti;
150 tūkst. Eur Kultūros ministerijai Bibliotekų metų programai įgyvendinti;
700 tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Specializuotų pagalbos centrų tarnybai (siekiant efektyviai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas);
50 tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai krizinių nėštumų konsultacijų paslaugoms teikti; ·
sveikatos priežiūros (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena) – vykdymui užtikrinti; ·
tūkst. Eur Švietimo ir mokslo ministerijai klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse nuo 2016 m. sausio 1 d. atlikti; ·
darbuotojų darbo užmokesčiui 5 proc. padidinti;
450 tūkst. eurų Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programai įgyvendinti;
930 tūkst.
Eur Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programai įgyvendinti (Lėšų šaltinis: sumažinti asignavimus Audito komiteto išvadoje nurodytiems daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams); ·
mokyklose finansuoti;
125 tūkst. Eur Teisingumo ministerijai skirti Pirminei teisinei pagalbai organizuoti;
314 tūkst. Eur Užsienio reikalų ministerijai (derybų dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje sklandžiam procesui užtikrinti);
12
Žemės ūkio ministerijai, paramai pieno sektoriui;
15
Žemės ūkio ministerijai, melioracijos programai įgyvendinti, iš jų 4 000 tūkst. Eur investicijoms melioracijos srityje; · 489,62 tūkst. Eur Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV, iš jų: 289, 62 tūkst. Eur pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms finansuoti, 200 tūkst. eurų 2016 m. Europos jaunių irklavimo čempionato organizacinėms išlaidoms iš dalies finansuoti); ·
naujai priskirtai funkcijai vykdyti; ·
tūkst. Eur Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) programai 2016 metais finansuoti;
·
tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2.7 programos „Socialinių paslaugų plėtra“ priemonėms;
525 tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.1 programos „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas“ priemonėms, iš jų 165 tūkst.
Eur priemonei
„Finansuoti emocinės (psichologinės) pagalbos tarnybas, teikiančias emocinės
(psichologinės) pagalbos telefonu paslaugas.“ ;
100 tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3.2 programos „Jaunimo politikos įgyvendinimas“ priemonei „Įgyvendinti Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų plano priemones; ·
tūkst. Eur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4.1 programos „Neįgaliųjų socialinė integracija“ priemonėms;
12 tūkst. Eur Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (Europos vaikų ombudsmenų tinklo renginiams organizuoti); SUMAŽINTI ASIGNAVIMUS (Pasiūlyti Vyriausybei įvertinti lėšų perskirstymo galimybę). · Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomoms programoms: 1.2 programai „Užimtumo didinimas“, 4.2 programai „Socialinės aprėpties stiprinimas“ (pirmiausia - 1250 tūkst. eurų priemonei „Ugdyti vyresnio amžiaus asmenų kompetencijas ir suteikti kvalifikaciją, siekiant didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje“), 6.1 programai „Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas“ (pirmiausia - 225 tūkst. eurų priemonei „Užtikrinti tinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 metų techninės paramos projekto viešinimo ir informavimo veikloms įgyvendinti finansavimą“); · 100 tūkst.
Eur padidinti asignavimus Švietimo ir mokslo ministerijai (švietimo įstaigų sporto objektams finansuoti), ta pačia suma sumažinant Kūno kultūros ir sporto departamentui prie LRV skiriamus asignavimus; · atsižvelgiant į tai, kad teismai patys neatlieka psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių civilinio proceso ypatingosios teisenos bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu), o jas atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asignavimus už šias ekspertizes planuoti Sveikatos apsaugos ministerijai. IV.
· Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą: vietoj žodžių
„Vilniaus miesto savivaldybės - 130 procentų“ įrašyti žodžius „Vilniaus miesto
savivaldybės - 135 procentų“ ir išdėstyti jį taip: „1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis), negali viršyti
šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos.“; · apsvarstyti Seimo narių, savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl savivaldybių galimybės daugiau skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, ir patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnį ,,Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas “; · apsvarstyti Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo ir, prireikus, patikslinti Įstatymo projekto 15 straipsnį. V. APSVARSTYTI PASIŪLYMUS · neskirti lėšų bendroms biudžeto reikmėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos; · nuo 2016 m. sausio 1 d. tautinių mažumų mokykloms padidinti 6 (šešiais) procentais mokinio krepšelio dydį; · nuo
pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais (pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“); · nuo 2016 m. sausio 1 d. pakeisti Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių bei kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų dydžius. Pakeisti 1993 m. liepos 8 d.
Pakeisti 1993 m. liepos 8 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ Nr. 511. Padidinti Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ar įstaigų, atliekančių viešąjį administravimą, savivaldybių darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, tarnybinių atlyginimų koeficientų viršutines ribas dviem punktais (4 priedas); padidinti pareigybių, išskyrus nekvalifikuoto darbo, numatytų nutarimo 1 priede koeficientų apatines ribas 3 dydžiais (1 priedas); · atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nebuvo keliami, o krizės metu buvo dar sumažinti, pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai padidinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą peržiūrint studijų krepšelių dydžius; · atsižvelgiant į tai, kad nepanaudojama palyginus didelė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų dalis, atkreipti dėmesį į tai, kad rodikliai, kuriais remiantis yra planuojami biudžeto asignavimai programoms/priemonėms vykdyti, turėtų būti tiksliau prognozuojami. VI. APSVARSTYTI SEIMO KOMITETŲ, SEIMO KOMISIJŲ, SEIMO NARIŲ PASIŪLYMUS, KURIUOSE
SAVO IŠVADOJE PASIŪLĖ SVARSTYTI VYRIAUSYBEI. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIP-3651, 2015 m. spalio 16 d.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl 2016, 2017 ir 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių, Nr. XIIP-3659, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr.
XIIP-3660, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos 2016 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir jo priedai, Nr. XIIP-3661, 2015 m. spalio 16 d.; Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo, XIIP-3658, 2015 m. spalio 16 d. 2016 metų Lietuvos biudžeto projektas, 2015 m. spalio 15 d. pateiktas Europos Komisijai ir Eurogrupei, prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/dbp/2015/2015-10-15_lt_dbp_lt.pdf>.
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas (atstovas ryšiams su visuomene) Justas Jaskonis, Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės departamento direktorė Vita Safjan, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Donato Jankausko padėjėja Inga Skrebytė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
preambulėje esantį trumpinį „proc.“ keisti žodžiu „procentų“. Pritarti
1
„nustatytas“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
3 Projekto
įstatymo“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas 2015-11-06 Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymais ir kitais susijusiais teisės aktais (toliau
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 16 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija . Nors, Lietuvos banko vertinimu, 2016 metų projektuose formuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos, manome, kad derėtų tvirtai laikytis besirengiant prisidėti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos deklaruotų siekių ir jų nekeisti. Pažymėtina, kad Lietuvos konvergencijos 2014 metų programoje buvo planuota nominalųjį ir struktūrinį valdžios sektoriaus balanso perviršį pasiekti 2016 metais. Deja, projektuose šie valdžios sektoriaus balansai 2016 metais numatyti gerokai prastesni. Anksčiau deklaruotų tikslų atidėjimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos dalyviams ir šalies ekonomikos vertinimui. Manome, kad vidutinio laikotarpio struktūrinio deficito tikslas galėtų būti ambicingesnis, nei kartu su projektu teikiamame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekte, kuriame siūloma 2016–2018 metų laikotarpiui nustatyti ne didesnį kaip 1 proc. BVP (to meto kainomis) struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą vidutinio laikotarpio tikslą. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu, mūsų vertinimu, Lietuvos ekonomikos aktyvumas yra žemiau, bet arti potencialiojo jo lygio, manome, kad
projekte įtvirtintą siekį vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas Lietuvai būtų naudingas siekiant didesnio kainų stabilumo ir tolygesnės ekonomikos plėtros: kai verslo ciklas pereina į pakilimo fazę, siekiant išlaikyti fiskalinės politikos anticikliškumą, vidutiniu laikotarpiu reiktų orientuotis bent jau į struktūriškai subalansuotą, o ne deficitinį biudžetą.
Kadangi Lietuvos fiskalinė politika praeityje buvo linkusi į procikliškumą, ambicingesnis vidutinio laikotarpio tikslas vidutiniu laikotarpiu būtų reikšmingas žingsnis siekiant apriboti panašias tendencijas ateityje. Ambicingesnis nei 1 proc. BVP struktūrinio deficito vidutinio laikotarpio tikslas taip pat geriau atitiktų Europos Komisijos teikiamas rekomendacijas. Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms vidutinio laikotarpio tikslą nusistatyti atsižvelgiant į tris dalykus: valdžios sektoriaus balansą, kuris užtikrintų ne didesnę nei 60 proc. BVP valdžios sektoriaus skolą; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas; papildomą valdžios sektoriaus taupymą, siekiant sumažinti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį iki 60 proc. Atsižvelgdami į Europos Komisijos 2015 metų visuomenės senėjimo ataskaitoje pateikiamas prognozes, rodančias, kad senatvės pensijoms mokėti skirta BVP dalis Lietuvoje 2013–2040 metais padidės maždaug 2 procentiniais punktais, manome, jog šiandieninėje situacijoje renkantis vidutinio laikotarpio tikslą Lietuvai svarbu papildomai taupyti, siekiant kompensuoti su visuomenės senėjimu susijusias sąnaudas. Manome, kad struktūrinio valdžios sektoriaus deficito planavimas ties didžiausia leistina riba (numatoma, kad
reformos sąnaudas, bus šiek tiek mažesnis už –1 % BVP) yra rizikingas.
Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais gali būti ir šiek tiek didesnis, nei tikimasi dėl galimai mažesnių, nei planuojama, pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Didesnis nominalusis valdžios sektoriaus deficitas ceteris paribus lemtų ir didesnį nei 1 proc. BVP struktūrinį deficitą. Antra, artimiausiais metais Lietuvos makroekonominė raida gali būti mažiau palanki, nei numatoma LR finansų ministerijos paskelbtose makroekonominių rodiklių prognozėse, dėl galimai blogesnės, nei šiuo metu tikimasi, pagrindinių prekybos partnerių ūkinės raidos, kurią veikia mažiau, nei tikėtasi, auganti besivystančių šalių ir viso pasaulio ekonomika. Tai gali lemti didesnį valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykį. Projektuose numatyti planai didinti asignavimus savivaldos institucijoms iš GPM ir valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų finansinio stabilumo kontekste vertintini teigiamai. Jau trejus metus iš eilės Lietuvos banko rengiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje aukštas savivaldos institucijų įsiskolinimo lygis minimas kaip vienas iš iššūkių, su kuriuo netiesiogiai susiduria šalies finansų sistema. 2016 metų projektuose į šią problemą iš dalies yra atsižvelgiama. GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, palyginti su 2015 metų biudžetu, padidinta 2,7 proc. p. ir siekia 75,5 proc. p. Taip pat šiek tiek padidinamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (neįskaitant iš Europos Sąjungos institucijų gaunamų lėšų).
Be to, labiausiai įsiskolinusi Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota per metus sumažinti savo įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) 15 proc., o metinio grynojo skolinimosi limitas šiai savivaldybei sumažintas nuo 25,0 iki 15,0 proc. prognozuojamų pajamų. Nors Vilniaus miesto biudžetui skiriama GPM dalis
numatomo darbo užmokesčio fondo ir pajamų iš GPM augimo savivaldybės pajamos iš šio šaltinio padidės 22,0 mln. eurų (iki 198,1 mln. eurų). Tikėtina, kad visi anksčiau minėti sprendimai padidins savivaldos institucijų pajamas (prognozuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, jos padidės 8,8 %) ir apribos augantį skolinimąsi. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad projektuose vis dar nėra numatytos konkrečios sankcijos arba procedūros, kurios priverstų savivaldybes įgyvendinti numatytus reikalavimus arba planus. Projektuose pateikiamų priemonių įgyvendinimo rezultatai daugiausia priklauso nuo savivaldybių administracijų kompetencijos ir geranoriškumo. Toliau pateikiame šiuos vertinimus pagrindžiančias detalesnes pastabas. Pajamos iš PVM
finansų ministerijos 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. valstybės biudžeto vykdymo duomenimis, PVM pajamos buvo 59,1 mln. eurų mažesnės, negu planuota. Atsižvelgiant į tai ir darant optimistinę prielaidą, kad 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį PVM bus surinkta tiek, kiek planuota, 2016 metais planuojamas PVM pajamų augimas yra spartesnis ir sudaro 5,9 proc.
Tai šiek tiek viršija LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko numatomą PVM mokestinės bazės – nominaliųjų galutinio vartojimo išlaidų – metinį padidėjimą (atitinkamai 5,7 ir 5,1 %). Todėl manome, kad
projekte. Atsižvelgiant į planuojamus neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), minimalios mėnesio algos (MMA), darbo užmokesčio kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms pakeitimus, GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi. Į valstybės ir savivaldybių biudžetus 2016 metais planuojama surinkti 5,4 proc. daugiau, palyginti su 2015 metų planu, konsoliduotųjų pajamų iš GPM. Toks GPM pajamų pokytis yra šiek tiek mažesnis už 2016 metais LR finansų ministerijos prognozuojamą darbo užmokesčio fondo metinį padidėjimą (6,0 %). Atsižvelgiant į tai, kad per tris 2015 m. ketvirčius GPM surinkta daugiau, nei planuota, planuojamas GPM pajamų padidėjimas 2016 metais sudaro 3,6 proc. Tačiau būtina nepamiršti, kad 2016 metais kartu su biudžeto projektu teikiami ir NPD, papildomą NPD už vaikus, individualių NPD neįgaliesiems didinantys pakeitimai, taip pat numatoma didinti MMA, darbo užmokestį kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms. Remiantis LR finansų ministerijos pateikiama informacija, galima spręsti, kad visų šių sprendimų visuma 2016 metais mažins GPM pajamas maždaug 60 mln. eurų. Atsižvelgus į šiuos netekimus, LR finansų ministerijos planuojama GPM pajamų suma per 2016 metus didėja 7,8 proc., t. y. gerokai sparčiau, nei numatomas darbo užmokesčio fondo padidėjimas. Lietuvos banko prognozuojamas darbo užmokesčio fondo padidėjimas 2016 metais taip pat yra mažesnis ir nesiekia 6 proc. Todėl darytina išvada, kad 2016 metais GPM pajamos gali padidėti mažiau, nei tikimasi.
Atkreipiame dėmesį, kad panašią pastabą dėl galimo lėtesnio darbo užmokesčio fondo augimo Lietuvos bankas buvo pateikęs išvadoje dėl 2015 metų biudžeto projekto. Pagal faktinius BVP duomenis, darbo užmokesčio fondas 2015 m. pirmąjį pusmetį padidėjo lėčiau, nei 2014 m. rugsėjo mėn. prognozavo LR finansų ministerija, o 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. GPM pajamų planas vykdomas daugiausia dėl didesnių GPM pajamų, apskaičiuotų nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Kainų raidai Lietuvoje galimai poveikį turės šie diskretūs sprendimai: palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2016 metais numatytas didesnis valdžios sektoriaus deficitas, akcizų tarifų didinimas, GPM pokyčiai dėl NPD pakeitimų, didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems ir didesnės socialinės išmokos. 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko prognozėse numatyta, kad vidutinė metinė infliacija (apskaičiuota pagal SVKI)
šiai prognozei turės tokį poveikį:
a) didesnis valdžios sektoriaus deficitas 2016 metais, palyginti su Lietuvos stabilumo 2015 metų programa. Numatomas 0,2 proc. BVP didesnis valdžios sektoriaus deficitas reiškia ir mažiau palankų struktūrinį balansą. Atsižvelgiant į Lietuvos banko numatomus produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčius 2015–2016 metais, 2016 metais planuojamą vykdyti fiskalinę politiką galima vertinti kaip anticiklinę, nes makroekonominiu požiūriu neigiamą produkcijos atotrūkio padidėjimą švelnina didinamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas. Vis dėlto 0,2 proc. BVP didesnis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas neturės reikšmingo poveikio kainų stabilumui;
b) akcizų didinimas. Projektuose siūloma nuo 2016 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams.
Šie akcizų pakeitimai 2016 metais vidutinę metinę infliaciją didins apie 0,1 procentinio punkto, o 2017 m.– apie 0,05 procentinio punkto. Nuo 2016 m. sausio mėn. numatomas įvesti akcizas gamtinėms dujoms, skirtoms naudoti kaip šildymo kuras, nepadidintų buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainų dėl įstatymo projekte numatytų lengvatų, tačiau galėtų 0,049 Eur už kilovatvalandę padidinti šilumos energijos kainas. Toks šilumos kainų pokytis turėtų minimalų poveikį vidutinei metinei infliacijai (0,02 p. p. 2016 m.);
c) GPM pakeitimai. Nuo 2016 metų siūloma padidinti NPD, papildomą NPD ir individualius NPD neįgaliesiems, taip pat pakeisti jo skaičiavimo tvarką (padidinti NPD progresyvumo koeficientą). Įvertinus tiesioginį šių pakeitimų poveikį, gauta, kad valdžios sektoriaus pajamos sumažės, o gyventojų disponuojamosios pajamos 2016 metais padidės apie 65 mln. eurų. Tai teigiamai veiktų realųjį privatų vartojimą – 2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu NPD nebūtų keičiamas. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
d) didesnė kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems. Kompensacija šiems dirbantiesiems 2016 metais turėtų didėti dėl: 1) nuo 325 iki
mėn. didinamo darbo užmokesčio statutiniams pareigūnams (Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kt. institucijų pareigūnams), taip pat dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pakeitimo įgyvendinimo bei dėl nuo 2016 m. liepos 1 d. didinamo darbo užmokesčio kultūros ir meno darbuotojams.
LR finansų ministerijos vertinimu, dėl to kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems 2016 metais, palyginti su 2015 metais, turėtų padidėti apie 65 mln. eurų (tai apima ir socialinius darbdavių įnašus), o šių dirbančiųjų disponuojamąsias pajamas tai turėtų padidinti apie
2016–2017 metais jis vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,03 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu kompensacija valdžios sektoriaus dirbantiesiems nebūtų didinama. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai;
e) didesnės socialinės išmokos. Planuojama, kad nuo 2016 m. sausio
draudžiamosios pajamos. Dėl to 2016 metais pensijoms bus išleista apie
vartojimą ir realųjį BVP: realusis privatus vartojimas 2016–2017 metais vidutiniškai kasmet padidėtų apie 0,06 proc., o realusis BVP – apie 0,02 proc. daugiau, nei tuo atveju, jeigu socialinės išmokos nebūtų didinamos. Makroekonominiu požiūriu šie poveikiai yra labai maži, jie praktiškai neturėtų įtakos infliacijai. Atsižvelgti
2015-11-13 Nr. Y-12 Valstybės kontrolė atliko 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir teikia Seimui savo išvadą: 1.
Vyriausybė siūlo Seimui nustatyti 2016–2018 metų vidutinio laikotarpio tikslą – struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, kuris būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP to meto kainomis. 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas parengtas darant prielaidą, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su maža valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika. Tokia rizika galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų tęstinai įgyvendinami visi Lietuvos stabilumo 2015 m. programoje iškelti tikslai. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, dėl to vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas –0,5 proc. BVP to meto kainomis. 2. 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta 2015–2016 metais struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti apie 1 proc. BVP to meto kainomis. Valstybės kontrolės nuomone, rengiant šį projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes yra rizika, kad bus reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. struktūrinio valdžios sektoriaus deficito. Valstybės skolos lygis tarp Europos Sąjungos šalių yra vienas mažiausių, tačiau valstybės skola nuo 2008 m. iki
apie 40 proc. BVP to meto kainomis. Dėl nuolatinio kasmetinio pirminio balanso pagerėjimo nukėlimo į ateitį, neužtikrinamas pastovus ir tolygus valstybės skolos mažėjimas.
Siekiant išvengti skolos augimo nuosmukio laikais ir mažinti valstybės skolą gerais laikais, Lietuvai reikėtų turėti pakankamą fiskalinę erdvę staigiems šokams akumuliuoti. Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja toliau tęsti deficito mažinimą ir siūlo –0,5 proc. BVP to meto kainomis siektiną vidutinio laikotarpio tikslą, kuris leis kumuliatyviai sumažinti skolos lygį 5 proc. BVP to meto kainomis per ateinančius penkerius metus. Atsižvelgti
2015-11-13 Nr. Y-12-1 Esminiai pastebėjimai Valstybės kontrolės ataskaitoje „Dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių“:
vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, visų pirma dėl to, kad auga su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad 2016 m. biudžeto projektas parengtas darant prielaidą, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su maža valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika. Tokia rizika galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų tęstinai įgyvendinami visi Lietuvos 2015 m. stabilumo programoje iškelti tikslai. EK vertinimu, Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo rizika, dėl to vidutinio laikotarpio tikslo apatinė riba turi būti struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas –0,5 proc. BVP to meto kainomis. Ilgalaikio tvarumo riziką didina šie veiksniai: § planuojamas 2016 m. valdžios sektoriaus pirminis balansas yra mažesnis perteklius, negu buvo planuota Stabilumo 2015 m. programoje; § 2014–2015 m. pirminį balansą išskirtinai teigiamai veikia vienkartinis veiksnys VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; § planuojamas 2017 m. pirminio balanso pagerėjimas yra perdėtai ambicingas; § remiantis istoriniais duomenimis pirminio balanso užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti.
Ateityje siekiant išvengti informacijos interpretavimo, būtina KĮ įgyvendinančiame teisės akte nustatyti, kad ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus finansų tvarumo rizika vertinama pagal EK įvertintą paskutinių pasibaigusių metų pirminio balanso, pakoreguoto pagal ciklą, eliminavus vienkartinius veiksnius, poziciją, ir pagal EK ekonominės raidos projekcijas. Atnaujinus ekonominės raidos scenarijų turi būti pateikiama ir atnaujinta trejų būsimų metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių informacija, kuri šiuo metu neteikiama. Tokia informacija leistų įvertinti, ar trejų metų valdžios sektoriaus balanso rodikliai nukrypsta nuo Stabilumo programoje nustatytų tikslų visu vidutiniu laikotarpiu. 2. Vyriausybė neturi aiškios ir patvirtintos vidutinio ir ilgojo laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo metodikos. Nenustatytas bendras valdžios sektoriaus skolinimosi limitas. Valstybės kontrolės nuomone, turi būti atliktas vertinimas, koks būtų optimalus Lietuvai taikytinas skolos lygis, kuris nekeltų rizikos fiskaliniam tvarumui, užtikrintų skolos stabilumą, atitinkantį pakankamą ekonomikos augimą, palūkanų normas ir infliacijos tempus, ir nekeltų grėsmės valstybės finansams. 3. Valstybės kontrolės nuomone, rengiant šį projektą neatsižvelgta į tai, kad būtų užtikrintas perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymasis, nes, išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams, bus reikšmingai nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 m. struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.
Kadangi struktūriniai valdžios sektoriaus rodikliai priklauso nuo produkcijos atotrūkio vertinimo, rekomenduotina skaidriai ir viešai pateikti apskaičiavimui naudotus duomenis ir algoritmą vartotojui patogiu formatu. 4. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų atliktą valdžios sektoriaus išlaidų palyginamąją analizę, siūlytina, kad atitinkamų metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų rengimo procesas būtų papildytas etapu, kurio metu būtų parengta esamų viešųjų išlaidų efektyvumo analizė ir esamo status quo įvertinimas, ši informacija būtų palyginta su Euro zonos narių vidurkiu ir jos pagrindu būtų formuojamos vidutinio laikotarpio išlaidų efektyvumo didinimo gairės, nustatomi siektini kokybiniai rezultatai, atitinkamai didinamas arba mažinamas tam tikros srities finansavimo lygis. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651, atsižvelgiant į Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas ir Europos Komisijos rekomendacijas, ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Audito komitetas 2015-11-18 Argumentai:
Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3651 Viešųjų pirkimų tarnybai numatoma skirti 1 922 tūkst. Eur, t.y. 607 tūkst. Eur mažesnė asignavimų suma nei buvo skirta praėjusiais biudžetiniais metais. Siekiant užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai vykdytų savo veiklą bei įgyvendintų jai nustatytas funkcijas, taip pat įvertinus Valstybės kontrolės auditų metu fiksuojamus viešųjų pirkimų pažeidimus, būtų tikslinga stiprinti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciją bei kontrolę, todėl siūloma padidinti Viešųjų pirkimų tarnybai asignavimus, skiriant papildomai 377 tūkst. Eur. Pasiūlymas:
Padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos asignavimus – 377 tūkst. Eur: Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Viešųjų pirkimų tarnyba 1 922 2 296 1 810 2 184 1 234 112 Lėšų šaltinis: Audito komitetas, vykdydamas nuolatinę valstybės biudžeto lėšų naudojimo parlamentinę kontrolę ir kiekvienais metais analizuodamas ir vertindamas asignavimų valdytojų išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai ir ekspertams, pastebėjo tendenciją susijusią su valstybės biudžeto išlaidų didėjimu komandiruotėms. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti racionalų ir ekonomišką valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūloma daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams sumažinti bendruosius asignavimus. Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Kultūros ministerija 127 618 127 422 120 872 120 676 30 056 6 746 Švietimo ir mokslo ministerija 955 046 954 872 945 605 945 431 86 364 9 441 Teisingumo ministerija 99 686 99 677 93 526 93 517 43 683 6 160 Pritarti 2.
Audito komitetas 2015-11-18 Argumentai: Audito komitetas, vykdydamas nuolatinę valstybės biudžeto lėšų naudojimo parlamentinę kontrolę ir kiekvienais metais analizuodamas ir vertindamas asignavimų valdytojų išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai ir ekspertams, pastebėjo tendenciją susijusią su valstybės biudžeto išlaidų didėjimu komandiruotėms. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti racionalų ir ekonomišką valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūloma daugiausia komandiruotėms valstybės biudžeto lėšų išleidžiantiems asignavimų valdytojams sumažinti bendruosius asignavimus. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė ataskaitoje „Dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių“ pastebi, jog būtina sąlyga Lietuvos ilgalaikiam ekonominiam augimui yra tinkama švietimo politika, siūloma Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimui skirti 930 tūkst.
Eur.: Asignavimų valdytojo / investicijų projekto (investicijų projektų įgyvendinimo programos) pavadinimas 2016 metai Iš viso iš jų Valstybės biudžetas iš jų Valstybės vardu pasiskolintos lėšos ES parama Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimas 12 206 13 136 12 206 13 1360 0 Lėšų šaltinis:
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Aplinkos ministerija 266 934 266 884 264 802 264 752 27 111 2 132 Energetikos ministerija 276 577 276 556 276 529 276 508 1 47848 Finansų ministerija 1 432
496 53 732 4 713 Susisiekimo ministerija 788 087 787 948 593 087 592 948 14 440 195 000 Ūkio ministerija 204 073 203 948 201 566 201 441 10 335 2 507 Žemės ūkio ministerija 1 030
7Balsavimo rezultatai:
Alternatyvus balsavimas: A – pritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651, atsižvelgiant į Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir Europos komisijos rekomendacijas – 4; B – nepritarti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651, atsižvelgiant į Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir Europos Komisijos rekomendacijas – 3. Pritarta A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - NSGK)
pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, NSGK nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė.
Kviestiniai: Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Usonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbonavičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Planavimo skyriaus viršininkė Solėja Karalienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius, Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Finansų skyriaus viršininkas Virgaudas Lukoševičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėjas Klemensas Taluntis , Vadovybės apsaugos departamento direktorius Rymantas Mockevičius, Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira, Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius, Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas Sigitas Mecelica. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisės departamentas, 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„proc.“ keisti žodžiu „procentų“. 2. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„nustatytas“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 3. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„perskirstyti“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Valstybės saugumo departamento 2015-09-11 raštas Nr. 19-1759 (KF); Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-10-20 raštas Nr. G-2015-9088; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-30 raštas Nr.5-S-10558, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-28 raštas Nr. 9.4.-2525 (4.58), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-30 raštas Nr. 47SD-1681, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-11-02 raštas Nr. (21)-14-4642, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-11-02 raštas Nr. S-1396(20), Vidaus reikalų ministerijos 2015-11-02 raštas Nr. 8724(7). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3651 ir siūlyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1.
2015-10-28 Dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų Argumentai Siekiant įgyvendinti Nacionalinio saugumo strategijos ir parlamentinių partijų susitarimo dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių nuostatas, kad iki 2020 metų lėšos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. BVP, būtina 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti asignavimus KAM ne mažesnius nei 1,46 proc. BVP (574 040 eurų). Susitarimas, kurį pasirašė visos Seime atstovaujamos politinės partijos, nustato krašto gynybos prioritetus ir būtinus įsigijimus, kuriems nurodytos lėšos turi būti skiriamos. Pasiūlymas Pritarti
patvirtinimo įstatymo projekte Krašto apsaugos ministerijai numatytiems biudžetiniams asignavimams. Pritarti
2015-11-04 Dėl Valstybės saugumo departamento biudžetinių asignavimų Komitetas išklausęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus informaciją dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pabrėžia, kad dėl vykstančių globalių politinių, sociokultūrinių, ekonominių ir technologinių pokyčių grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis nuolat kinta. Rusijos agresija Ukrainoje atskleidė iki tol nepakankamai įvertintą Rusijos taikomos hibridinės karybos specifiką bei tai, kad Rusijos užsienio ir saugumo politikos priemonių arsenale Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos atlieka vis didesnį vaidmenį. Atsižvelgdamas į turimą informaciją apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą bei jų užkardymo problematiką Komitetas mano, kad žvalgybos institucijos tampa esminiu valstybių nacionalinio saugumo užtikrinimo elementu. Žvalgybos institucijos turi gebėti laiku ir efektyviai veikti atsižvelgdamos į besikeičiančią aplinką, turėti modernių techninių pajėgumų ir profesionalių pareigūnų.
Siekiant neutralizuoti Lietuvai kylančias ne tik nekarines hibridines, bet ir globalių procesų keliamas grėsmes, būtina nedelsiant stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijų pajėgumus. Komitetas ne kartą atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad skiriamas finansavimas žvalgybos institucijoms nėra pakankamas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo strategijoje vidaus saugumo užtikrinimo politikos prioritetais laikomas žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas ir grėsmių analizės bei stebėsenos pajėgumų stiprinimas. Atsižvelgiant į grėsmių nacionaliniam saugumui pobūdį bei tai, kad Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos 2014 m. susitarime ,,Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“ įsipareigojo „stiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas, pirmiausia žmogiškąją žvalgybą ir aktyvias kontržvalgybos priemones“ komitetas siūlo skirti papildomą finansavimą Valstybės saugumo departamentui. Pasiūlymai:
Padidinti Valstybės saugumo departamentui 2016 metais planuojamus asignavimus 2 076 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
Balsavimo rezultatai: ,,už“–8; ,,prieš“–0; ,,susilaikė“–1. Valstybės saugumo departamentui didesnį dėmesį bei lėšas skirti:
1) nekarinių hibridinių grėsmių prevencijai;
2) efektyvesnei žvalgybos ir kontržvalgybos veiklai ir vykdomų operacijų tęstinumui;
3) žvalgybos ir kontržvalgybos techninei įrangai, kibernetinio saugumo priemonėms bei monitoringo sistemoms. 3. 2.
2015-11-04 Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) biudžetinių asignavimų Argumentai:
1) Komitetas
ištekliai korupcijos prevencijos ir visuomenės informavimo funkcijoms vykdyti, ypač regionuose, yra galimai nepakankami. STT planuoja steigti 5 baudžiamojo persekiojimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir 4 korupcijos prevencijos pareigybes skirtingose valdybose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio). Pajėgumams stiprinti būtinos papildomos 213,0 tūkst. eurų lėšos. 2) Kadangi šiais metais neskirta ir ateityje nereikės skirti lėšų naujiems automobiliams įsigyti, STT, siekdama racionaliau naudoti valstybės biudžeto pinigus, pereina prie naujo automobilių eksploatavimo modelio – automobilių nuomos. Tam papildomai reikės 35,0 tūkst. eurų. 3) STT, vykdydama baudžiamojo persekiojimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas funkciją ir įgyvendindama kriminalinės žvalgybos uždavinius, savo veikloje naudoja Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytas informacijos rinkimo priemones ir būdus, kuriems taikyti reikalinga įvairių specialių žinių ir įgūdžių turinčių specialistų slapta pagalba. Tokios paslaugos nuolat brangsta, dėl to didėja STT patiriamos finansinės išlaidos kriminalinei žvalgybai vykdyti. 2016 m. būtini papildomi 100,0 tūkst. eurų neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo išlaidoms. 4) Siekiant sudaryti tinkamas darbo sąlygas STT darbuotojams Kauno valdyboje, patalpas reiktų perplanuoti mažesniais kabinetais, taip pat būtina užtikrinti tinkamą patalpų apsaugą (būtina atlikti vaizdo stebėjimo sistemų, priešgaisrinės apsaugos signalizacijos sistemų, įsilaužimo apsaugos signalizacijos sistemų projektavimo ir įrengimo darbus, elektroninės apsaugos sistemos šiuo metu yra nusidėvėjusios). Papildomas asignavimų poreikis – 340,0 tūkst. eurų.
5) Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir prisijungimas prie EBPO Darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose yra tarp prioritetinių Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų. STT yra viena iš dviejų Lietuvos atstovių prisijungimo prie EBPO procese. Nustatyta, kad Lietuvos atstovai privalo dalyvauti Darbo grupės posėdžiuose, kurie vyksta Paryžiuje keturis kartus per metus po 4-5 darbo dienas. Reikalingi 18,0 tūkst. eurų papildomi asignavimai komandiruotėms. 6) Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano (toliau – Tarpinstitucinis veiklos planas) priemones, įskaitant laidos apie valstybės pasiekimus kovojant su korupcija sukūrimą (6.1.1. priemonės 2 veikla), socialinės informacijos sklaidą (6.1.1 priemonės 4 veikla), korupcijos prevencijos informacinės sistemos galimybių studijos ir jos techninės pirkimo užduoties parengimą (1.1.7 priemonė), reikalingi papildomi 54,0 tūkst. eurų asignavimai. Pasiūlymas:
Skirti papildomai 760 tūkst. eurų lėšų STT pajėgumams stiprinti, užtikrinti sąlygas baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinės žvalgybos funkcijoms vykdyti, atstovauti Lietuvos interesus stojimo į EBPO procese, taikyti visuomenės antikorupcinio švietimo priemones pagal Tarpinstitucinį veiklos planą. Papildomų asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
Balsavimo rezultatai: ,,už“–7; ,,prieš“–0; ,,susilaikė“–1. 4. 5. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-11-04 Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD) biudžetinių asignavimų. Argumentai: 1.
Argumentai:
atkreipia dėmesį, kad vidaus saugumas yra valstybės prioritetas. Be to, turi būti siekiama, kad valstybės institucijos siektų didinti savo veiklos efektyvumą, naudotų moderniąsias technologijas ir investuotų į žmogiškuosius išteklius. Siekiant didinti policijos pareigūno profesijos patrauklumą, paskatinti dalyvauti atrankose į Policijos mokyklą tinkamų fizinių, intelektinių ir psichologinių savybių asmenis, taip pat atsižvelgiant į minimalios algos padidinimą, policijoje vykdoma laipsniška darbo užmokesčio didinimo pirminės ir viduriniosios grandies pareigūnams reforma. Siekiama iki 600 eurų padidinti 1400 pirminės grandies policijos pareigūnų išmokamą darbo užmokestį (pradėjusio dirbti pareigūno atlyginimas yra apie 450 eurų) ir iki 700 eurų 2100 viduriniosios grandies pareigūnų. PD vykdydamas veiklos optimizavimą – mažindamas administravimo padalinių skaičių, optimizuodamas budėtojų padalinius, areštines, vykdydamas išstatutinimą – sutaupė 4 800 tūkst. eurų. Papildomai yra reikalinga 3 mln. eurų. 2. Dėl radikalių judėjimų plėtros, ginkluotų konfliktų Ukrainoje, Sirijoje, taip pat didelio pabėgėlių srauto iš šių šalių, didėja nelegalių ginklų plitimo ir kitos nelegalios veiklos apimčių didėjimo grėsmė. Kartu didėja teroristinių aktų tikimybė, todėl būtina didinti valstybės gebėjimus tinkamai reaguoti. Policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ naudojama ginkluotė ir įranga nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų, dėl intensyvaus naudojimo pratybose, nusikaltėlių sulaikymo operacijose yra susidėvėjusi. Apsaugos priemonių, įrangos neatitikimas reikalavimams kelia grėsmę pareigūnų, dalyvaujančių operacijose, sveikatai ir gyvybei. Reikalinga 1 800 tūkst. eurų investicijoms ginkluotei ir įrangai atnaujinti. 3.
atsisakyti perteklinės Policijos mokyklos infrastruktūros Klaipėdoje ir organizuoti pirminį policijos pareigūnų rengimą ir vėlesnį kvalifikacijos tobulinimą Mastaičiuose (Kauno r.), reikalinga suremontuoti 2 bendrabučius policijos kursantams ir pareigūnams, kurie atvyksta į kvalifikacijos kėlimo kursus, apgyvendinti. Būtinos papildomos lėšos - 866,4 tūkst. eurų investicijoms (bendrabučių remontui). 4. Standartinės programinės įrangos licencijų nuomai reikalinga 1 000 tūkst. eurų. Pasiūlymai:
Didinti Policijos departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 5 000 tūkst. eurų:
1) pareigūnų darbo užmokesčiui didinti – 2 500 tūkst. eurų;
priemonėms įsigyti – 700 tūkst. eurų;
4) programinės įrangos licencijų nuomai – 1 000 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
rezultatai: ,,už“–7; ,,prieš“–0; ,,susilaikė“–1. 5. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-11-04 Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) biudžetinių asignavimų. Argumentai: 1. Komitetas, vertindamas nelegalaus sienos kirtimo ir kontrabandos atvejų sumažėjimą, kuris įvyko įdiegus vaizdo stebėjimo sistemas pasienyje su Rusijos Federacija, pabrėžia, kad būtina tęsti modernių sienos apsaugos sistemų įsigijimą pasienyje su Baltarusija. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Siekiant padidinti stebimą ruožą, reikėtų įrengti šias sistemas 55 km ilgio Varėnos rinktinės saugomame valstybės sienos ruože. Lėšų poreikis 3,5 mln. eurų. 2.
užtikrinti pogarantinę įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų, taip pat naktinio matymo prietaisų, nešiojamų termovizorių priežiūrą, atlikti remonto darbus reikalingos papildomos lėšos – 100 tūkst. eurų. 3. Didesnis prie valstybės sienos patruliuojančių pasienio pareigūnų skaičius leistų pagerinti reagavimą į valstybės sienos pažeidimus, kurie susiję su nelegalia migracija bei kontrabanda, užtikrintų turimų techninių stebėjimo priemonių panaudojimo efektyvumą ir prisidėtų prie geresnės valstybės sienos pažeidimų prevencijos. Papildomų asignavimų poreikis – 2 500 tūkst. eurų. 4. VSAT pareigūnai, kovodami su nelegaliais sienos kirtimais ir kontrabanda, nuolatos susiduria su įtariamųjų asmenų nepaklusimu ir pasipriešinimu. VSAT pareigūnai, ginkluoti pistoletais ir automatais, stokoja specialiųjų priemonių, kurios leistų priverstinai sustabdyti transporto priemones, sulaikyti besipriešinančius ar bandančius pabėgti asmenis nesukeliant pavojaus jų gyvybei. Reikalinga aprūpinti VSAT nemirtino poveikio priemonėmis – 200 vnt. elektrošokų ir 1000 vnt. užtaisų jiems (200 tūkst. eur.)., taip pat 80 vnt. lygiavamzdžių šautuvų su optiniais taikikliais ir įvairių tipų šovinių (guminių kulkų, dujinių užtaisų) jiems (200 tūkst. eur.). Pasiūlymai:
Didinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai 2016 metais planuojamus asignavimus 4000 tūkst. eurų:
uniformoms įsigyti – 500 tūkst. Lt. 2) Pagal Vidaus saugumo fondo programą sienos stebėjimo sistemų plėtrai skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui – 2000 tūkst. eurų;
stebėjimo sistemos ir valstybės sienos įrenginių priežiūrai – 100 tūkst. eurų;
pareigybių komplektavimui ir socialinėms garantijoms – 1 200 tūkst. eurų;
įtaisams „Taser“ ir lygiavamzdžiams šautuvams įsigyti – 200 tūkst. eurų.
Papildomų asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
2015-11-04 Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
į Vidaus tarnybos statuto nuostatas statutiniai pareigūnai turi būti nemokamai aprūpinti tarnybine ir spec. uniforma, tačiau nuo 2010 m. sumažinus finansavimą lėšų buvo skiriama nepakankamai ir keletą metų pareigūnai nebuvo aprūpinami uniforma. Dėl to pareigūnai nuolat kreipiasi į teismus, kad jiems butų kompensuoti patirti nuostoliai dėl neaprūpinimo uniforma. Teismai paprastai priėmė sprendimus išmokėti kompensacijas. Išmokėjus tam tikro dydžio, su profesinėmis sąjungomis sutartą, tačiau mažesnę nei įprastai teismo priteisiama, kompensaciją, būtų galima išvengti bylinėjimosi išlaidų. Pareigūnus aprūpinti tarnybine uniforma ir spec. aprangos priedais, kompensacijai už neišduotą uniformą ugniagesiams mokėti reikalinga 700 tūkst. eur. 2. Šiuo metu Ugniagesių gelbėtojų mokykla yra įsikūrusi Karoliniškėse (Vilnius), Valčiūnuose (Vilniaus r.) ir iš Lietuvos kariuomenės nuomojasi patalpas Nemenčinėje (Vilniaus r., sutartis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir dėl kariuomenės poreikių pratęsta nebus).
Pasinaudojant ES fondais Valčiūnuose naujai įrengtoje ir naudojamoje Ugniagesių gelbėtojų mokyklos bazėje yra įrengtos įvairios lauko pratybų aikštelės, narų mokymo centras, tačiau nėra pastatytas projekte numatytas mokomasis korpusas teorinėms paskaitoms. Šiam korpusui pastatyti reikalingi 250,0 tūkst. eur. 3. Gaisrinės automobilių parko būklė yra pati blogiausia tarp visų vidaus reikalų institucijų. Vidutinis gaisrinio automobilio amžius siekia 16 metų, todėl reikalingos didelės lėšos remontui. Atsižvelgiant į tai, kad 23 savivaldybėse iš viso nėra gaisrinių automobilinių kopėčių (arba jos naudojamos nuo sovietinių laikų), investuotojai, pramoninių objektų statytojai susiduria su papildomų reikalavimų statomiems objektams įgyvendinimu. Taip pat trūksta specializuotos gelbėjimo įrangos, gelbėjimo iš avarijų įrangos, gelbėjimo chemiškai ar radioaktyviai užterštoje aplinkoje įrangos. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos atnaujinimui paspartinti reikalinga 520 tūkst. eurų. 4. Būtina tobulinti ir plėsti Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) teikiamas paslaugas sukuriant informacinių sistemų sąsajas su greitosios medicininės pagalbos pajėgomis, policijos pajėgomis, taip pat sukuriant galimybes priimti pagalbos prašymus iš asmenų su klausos negalia. Tam reikalinga 250 tūkst. eurų lėšų.
Pasiūlymai: Didinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 1 000 tūkst. eurų:
1) aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma ir kompensacijoms už neišduotą tarnybinę aprangą mokėti – 200 tūkst. eurų;
250 tūkst. eurų;
asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
2015-11-04 Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) biudžetinių asignavimų Argumentai:
visi VAD pareigūnai aprūpinti civiliais kostiumais (tarnybinė kasdieninė uniforma), be to, yra aprūpinama ne pilna komplektacija, kuri pareigūnams priklauso pagal teisės aktais patvirtintas normas. Dėl lėšų trūkumo neperkami - batai, marškiniai, paltas, šalikas, pirštinės, lietpaltis ir kt. Sprogmenų paieškos, Taktinės paramos, Operatyvaus valdymo, Elektroninės apsaugos padalinių ir objektus saugantys pareigūnai turėtų dėvėti patvirtintą juodos spalvos uniformą su skiriamaisiais ženklais. Uniforma, skirta pratyboms, aprūpinta tik 2% pareigūnų, išskirtinai tik tie, kurie dalyvauja bendrose tarptautinėse pratybose, ar pratybose su Lietuvos kariuomene. Nesant galimybės aprūpinti didesnio rato pareigūnų pratyboms skirta uniforma į visus mokymus ir pratybas (pvz., ginkluotojų pajėgų), išskyrus VAD vidinius, siunčiama tik maža dalis pareigūnų. Tarnybinei uniformai susidaro 372 tūkst. eurų poreikis. 2.
užtikrinti vienodus saugomų objektų apsaugos standartus, taip pat centralizuotai juos aptarnauti, o prireikus – atnaujinti sistemas, VAD iš Seimo kanceliarijos (pritarus Seimo valdybai) nuo 2016 m. sausio 1 d. perima Seimo rūmų apsaugos sistemas. Jų eksploatacijai bei einamajam remontui bus reikalingos papildomos lėšos – 55 tūkst. eurų. 3. Saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti nuo informacijos nutekėjimo VAD reikalinga įsigyti specialiosios įrangos: rentgeno aparatai, termovizoriai ir kt. poreikis 308 tūkst. eurų. Pasiūlymai:
Didinti Vadovybės apsaugos departamentui 2016 metais planuojamos asignavimus 735 tūkst. eurų:
1) pareigūnų tarnybinei uniformai įsigyti – 372 tūkst. eurų;
2) apsaugos sistemų eksploatacijai ir priežiūrai – 55 tūkst. eurų;
3) saugomų asmenų ir objektų saugumui užtikrinti (reikiamos įrangos (turto) įsigijimui)
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę bei siūlyti peržiūrėti priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo Vadovybės apsaugos departamentui pavesta nuo 2016 m. liepos 1 d. saugoti Seimo viešbutį, todėl papildomam lėšų poreikiui dėl Seimo viešbučio apsaugos (611 tūkst. eurų) nepritarė. 8. 4. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-11-04 Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) biudžetinių asignavimų. Argumentai:
pažymi, kad Viešojo saugumo tarnyba (toliau VST) veikia masinių neramumų įkalinimo įstaigose, sporto renginių metu. Šiuo metu VST naudoja senų modelių karinę ginkluotę ir karinę techniką, kuri nėra tinkama viešosios tvarkos atkūrimo ir palaikymo funkcijai atlikti.
Be to, būtina įsigyti nemirtino poveikio priemonių, tokių kaip vandens patrankos ir kitos specialiosios priemonės, kurios padeda veiksmingai išsklaidyti minią, tačiau nesužaloja atskirų asmenų. 2. VST pareigūnų tarnybinė apranga yra susidėvėjusi ir bus vykdomas jos atnaujinimas. Tačiau reikalingos papildomos lėšos, kad būtų perkamos šiuolaikiškos, ergonomiškos, nedegios ir kitomis apsauginėmis savybėmis pasižyminčios uniformos, kurios apsaugotų VST pareigūnus masinių neramumų metu. Pasiūlymai:
Didinti Viešojo saugumo tarnybai 2016 metais planuojamos asignavimus 1000 tūkst. eurų:
1) pareigūnų tarnybinei uniformai įsigyti – 800 tūkst. eurų;
2) vandens patrankoms įsigyti – 200 tūkst. eurų. Papildomų asignavimų šaltinis:
numatytos lėšos (11 mln. eurų) naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.) įgyvendinti.
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Janina Alasevičienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja; Remigijus Baniulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius; Česlova Bareikienė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja; Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Algirdas Stončaitis, Vidaus reikalų ministerijos kancleris; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas; Romas Valentukevičius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė; Edmundas Žilevičius, Finansų viceministras. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19 Nr. XIIP-3651 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„procentų“. Pritarti
2015-10-19 Nr.
„nustatytas“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
„perskirstyti“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2015-10-27 Nr. TN-064 Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a:
Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (toliau - įstatymo projektas). 2. Siūlyti pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „2. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamiems įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, paskirsto savivaldybėms, apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms.
Šio įstatymo 5 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos (Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamų įgyvendinamų ir (arba) numatomų įgyvendinti projektų atveju – šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos) paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos praneša savivaldybėms ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda savivaldybėms.“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūloma nustatyti, kad 25 darbo dienų terminą sieti su lėšų paskirstymu savivaldybėms ir savivaldybių informavimu, bet ne su tų lėšų pervedimu. (Komiteto pasiūlymas Nr. 4)
įstaigų pasiūlymai: Str. Str. d. P. 1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2015-10-26 Nr.
9.4-2482(4.58) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teikia informaciją apie 2016 metams skirtas lėšas ir realų lėšų poreikį. Skirta lėšų 2016 m. projekte (tūkst. eurų):
944 Viso – 86 809 Realus lėšų poreikis (tūkst. eurų):
964 Viso – 88 929 Skirtumas, kurio trūksta (tūkst. eurų):
020 Viso – 2 120 Pritarti (9 - už, prieš ir susilaikiusių nebuvo) Atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktus argumentus siūlyti Vyriausybei, įvertinus valstybės finansines galimybes, svarstyti prašomų papildomų lėšų skyrimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (2 120 tūkst. eurų)
2Vidaus reikalų ministerija 2015-10-28 Nr. 1D-8614(7) Papildomas lėšų poreikis (tūkst. eurų ):
VRM tame tarpe ir FNTT – 2 368 VSAT – 7 590 VAD – 1 346 VST – 10 520 Ginkluotei – 50 000 Sveikatos draudimo įsiskolinimams – 2 728 (iš jų policijos departamentui – 1 653) Pritarti (Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš -, susilaikė -1) Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pateiktus argumentus dėl problemų, susijusių su ginkluotės įsigijimu, papildomos technikos poreikiu įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos, o taip pat vertinant, kad dauguma šių įstaigų vykdomų funkcijų yra siejamos su nacionaliniu saugumu, siūlyti Vyriausybei, numatyti papildomų lėšų skyrimą įstaigoms prie Vidaus reikalų ministerijos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų. (Komiteto pasiūlymas Nr. 2) 3.
2016 m. valstybės biudžeto projekte, kuris pateiktas svarstyti Seimui, Aplinkos ministerijos asignavimuose Lukiškių aikštės sutvarkymui šiuo metu numatyti 1,5 mln. eurų (vadovaujantis 2015 m. liepos 2 d. pasitarimo pas Vyriausybės kanclerį sprendimais, protokolas Nr. 11), Ministro Pirmininko 2015 m. gegužės
Vilniuje planuojama sutvarkyti, kad tai būtų pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, atsižvelgdama į valstybinę reprezentacinę, visuomeninę rekreacinę aikštės paskirtį, tokio pobūdžio aikštėms keliamus reikalavimus, aikštės parametrus (plotas 34 904 m2, kaip dviejų futbolo aikščių), želdynų tvarkymo ir inžinerinės infrastruktūros įrengimo mąstą, būtinus atlikti tyrimus, siekį sutvarkymo darbus (neįskaitant paminklo sukūrimo ir pastatymo darbų, kurie planuojami 2018 m.) užbaigti iki 2016 m. pabaigos ir kt., akcentavo būtinybę Lukiškių aikštės tvarkymui 2016 m, skirti
sutvarkymui numatyti asignavimai bus naudojami sudarant finansavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri minėtos darbo grupės sprendimu vykdys aikštės projektavimo ir statybos darbus (savivaldybės raštas pridedamas). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, numatytų asignavimų (1,5 mln. eurų) Lukiškių aikštės sutvarkymui ir iškeltų uždavinių įgyvendinimui nepakanka, todėl prašome siūlyti skirti Aplinkos ministerijai projektui įgyvendinti papildomus asignavimus, t. y. 0,5 mln. eurų, iš viso aikštės sutvarkymui 2016 metais planuojant 2 mln. eurų, Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš -0, susilaikė – 4, Pirmininko balsu nepritarta) Tikrasis lėšų poreikis paaiškės priėmus sprendimą dėl viešojo pirkimo rezultatų. 4. Kauno miesto savivaldybės meras V.
Matijošaitis 2015-10-19 Nr. (33.193)R-4449 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3651 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekte mažinama Kauno miesto savivaldybės galimybė skolintis projektams neturintiems kito finansavimo šaltinio, ty. savivaldybės skola negali viršyti
priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, tačiau savivaldybės, kurių skola sudaro . daugiau. kaip 40 procentų _(2015... metais-, Kauno miesto savivaldybei buvo nustatyta
skolinimosi suma Savivaldybei būtiniems projektams, nefinansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos. Kauno miesto savivaldybės skolą, kuri 2015 m. spalio 1 d. sudaro 51,6 mln. eurų, įtakoja įgyvendinti nacionalinės svarbos objektai (Kauno miesto savivaldybė
„Žalgirio“ arenai statyti ir infrastruktūrai Nemuno saloje plėtoti panaudojo
35,6 mln. eurų, „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijai - 2,3 mln. eurų). Be to, Savivaldybė prisiėmusi ilgalaikių (iki 2036 metų) įsipareigojimų pagal koncesijų sutartis dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo pr.
50, Kaune, valdymo ir naudojimo, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos ir eksploatavimo bei M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo, kurių vykdymui, atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes, tam tikrais metais naudojo skolintas lėšas. Įvertinus
63,6 mln. emu arba 42 procentai planuojamų patvirtinti 2016 metų Savivaldybės biudžeto pajamų, nuo kurių skaičiuojasi savivaldybių skolinimosi limitai, Kauno miesto savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimus skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, pagal Vyriausybės patvirtintas programas Savivaldybės įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams ir paimtoms paskoloms grąžinti. Įvertinus tai, Savivaldybė ne tik neturėtų finansinių išteklių tęsti Laisvės alėjos rekonstrukcijos, atsiskaityti su rangovu už baigiamą statyti Panemunės tiltą, bet ir neturėtų galimybių įgyvendinti naujų projektų, tokių kaip daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės prie K, Donelaičio g. 65P, Kaune, statybos, įrengti naujas šviesoforais reguliuojamas sankryžas ar rekonstruoti esamas ir kt. Tikimės Jūsų supratimo ir prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir Kauno miestui svarbius projektus ir siūlyti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies pakeitimą, išdėstant taip: „2.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės
Pritarti (bendru sutarimu) Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą informaciją dėl skolinimosi limitų ribojimo Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pateiktus argumentus, siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 12 straipsnio 2 dalį pagal Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt pasiūlymą. Projektas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. (Komiteto pasiūlymas Nr. 3)
2015-10-23 Nr. (9-3)-D8_7839 Žemių melioracijos srityje problemų kasmet daugėja. Visi melioracijos statiniai, įskaitant ir drenažo sistemas, sensta, jų techninė būklė sparčiai blogėja, tačiau tą būklę gerinančių priemonių finansavimas septyni metai iš eilės beveik nesikeičia.
Dėl lėšų stokos iš 52 tukst. km valstybinių magistralinių griovių kasmet prižiūrima vos 2-5 proc., todėl juose masiškai plinta krūmai, auga medžiai, kurių šaknys baigia užkimšti drenažo žiotis, Ne geresnė situacija su valstybiniais drenažo rinktuvais, kurių rekonstravimui valstybė jau kelinti metai neskiria investicinių lėšų savivaldybėms. Nėra valstybės lėšų ir jų remontui. Apgailėtinai atrodo daug valstybinių hidrotechnikos statinių, nemažai jų yra avarinėje būklėje ir kelia pavojų aplinkai bei žmonėms. Visų valstybės nuosavybėje esančių statinių priežiūrai ir remontui kasmet reikia bent 60 mln. eurų, o 2015 metams iš biudžeto skirta vos 10,4 mln. eurų ir finansinis aprūpinimas sudaro 17 proc. Analogiška lesų suma numatoma ir 2016 metams. Aplamai nėra deramo dėmesio visų drenažo sistemų rekonstravimui, nors daugelio jų eksploatacinis laikotarpis išseko. Dėl ES lėšų trūkumo per metus vidutiniškai rekonstruojame drenažo sistemų 6 kartus mažiau negu reikėtų. Vidutiniškai 1 ha sausinamų žemių ES lėšų 2014 - 2020 m. laikotarpyje bus skirta Latvijoje 1,6 karto, o Estijoje 2 kartus daugiau negu Lietuvoje. Jeigu Lietuvoje ir toliau tokiais tempais rekonstruosime drenažo sistemas, tai 2040 m. turėsime tinkamos būklės sausinamų žemių apie 1 mln. ha iš 2,5 mln. ha dabar naudojamų. Likęs 1,5 mln. ha bus užpelkėjęs. Tokio ploto Lietuvai užteks tik vietiniams poreikiams tenkinti, bet žemės ūkio produktų eksporto, biokuro gamybos ir kitų, susijusių su žemės naudojimu, veiklos sričių plėtra bus žymiai apribota. Įvertindami vis blogėjančią situaciją melioracijos srityje ir galimas skaudžias pasekmes žemės ūkiui bei kaimo plėtrai, prašome Lietuvos Respublikos Seimo melioracijos reikmėms 2016 metų valstybės biudžete numatyti bent 15 mln. eurų, iš jų 4 mln. eurų investicijoms.
Tai leistų labiau pasirūpinti nors stambesnių melioracijos statinių, esančių valstybės nuosavybėje, tvarkymu ir jų būklės gerinimu. Pritarti iš dalies (bendru sutarimu) Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos papildomus argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus. 6. Vyriausioji rinkimų komisija 2015-11-06 Nr. 2-1409(1.5)
ministerija numatė maksimalius asignavimų limitus tokius pačius kaip skirti asignavimai 2015 metams. Nenumačius papildomų lėšų 2016 metams būsime priversti mažinti finansavimą apygardų rinkimų komisijoms darbo užmokesčiui (Seimo rinkimuose sudaromos 71 apygardos rinkimų komisija, kai tuo tarpu 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo sudaroma 60 savivaldybių rinkimų komisijų) bei neplanuoti išlaidų radijo, televizijos laidoms bei politinių partijų debatams. Skirta lėšų 2016 m. projekte (tūkst. eurų):
Viso – 13 765 iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 7 434 Realus lėšų poreikis (tūkst. eurų): Viso – 14 758 iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 8 424 Skirtumas, kurio trūksta (tūkst. eurų): Viso – 990 iš jų rinkimų ir referendumų organizavimui – 990 Pritarti (bendru sutarimu) Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios rinkimų komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus. (Komiteto pasiūlymas Nr. 5) 7.
2015-11-09 S-1960-(2,5) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. (2.33-01)-6K-1505171 „Dėl prognozuojamų 2016, 2017 ir 2018 metų valstybės biudžeto apimčių ir 2016 metų valstybės biudžeto projekto skaičiavimų“ Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai numatytas 578 tūkst. eurų maksimalus asignavimų limitas yra nepakankamas. Komisija papildomai įgyvendina:
Service Including Principles for Managing Ethics in the Public Service);
Tarybai nuo 2016 m. birželio 30 d.);
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 24 straipsnio nuostatas dėl interesų konfliktų užkardinimo ir valdymo organizacijose vykdančiose viešuosius pirkimus (Direktyvos nuostatos turi būti įgyvendintos iki 2016 m. birželio
priežasties 2016 metais Komisijai atsiranda 49 tūkst. eurų papildomas finansavimo poreikis:
(komunikacinės jungtys, periferiniai ir nepertraukiamo maitinimo įrenginiai, licencijos) - 8 000 Eur;
po informacinių išteklių infrastruktūros diegimo – 15 000 Eur;
transporto) – 26 000 Eur. Pritarti (bendru sutarimu) Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio, siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus. (Komiteto pasiūlymas Nr. 6)
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-04 Nr. 1148 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalies 2–8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2015 m. liepos 14 d.
Europos
K. Glaveckas
2 Argumentai: Kauno miesto savivaldybės skola negali viršyti 70 %, tačiau kai skola sudarys daugiau kaip 40 %, savivaldybė galės skolintis tik projektams, kurie finansuojami Europos Sąjungos. Siūlau palikti 50 %, rodiklį (tą patį rodiklį, kuris buvo taikytas 2014 metais ir 2015 metais), nes savivaldybės skolinimosi galimybės sumažėtų apie 16,6 mln. EUR. Neturėdama galimybės skolintis, savivaldybė negalės:
alėjos rekonstrukcijos (likutis apie 20 mln. EUR;
(likutis apie 8 mln. EUR);
atnaujinimą (projekto vertė 9 mln. EUR);
maniežo statybos (projekto vertė 9 mln. EUR). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip
biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams.“ Pritarti Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą informaciją dėl skolinimosi limitų ribojimo Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pateiktus argumentus, siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 12 straipsnio 2 dalį pagal Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pasiūlymą. Projektas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. (Komiteto pasiūlymas Nr. 3)
K. Glaveckas
12 Argumentai: Vilniaus miesto savivaldybei palikti 2015 metais taikytą skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį 48 procentus. Lėšos bus skirtos Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimui padengti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui - 45,95
(Balsavimo rezultatai: už – 5, 2 – prieš) Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr.
9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, kuriame siūloma kitaip nustatyti gyventojų pajamų mokesčio dalį, skiriamą savivaldybių biudžetams. 4. Seimo nariai B. Vėsaitė, O. Leiputė, A. Palionis,
2 Argumentai: Įvertinus Kauno miesto savivaldybės skolą 2016-01-01, kuri planuojama 63,6 mln. eurų arba 39,8 procentai planuojamų patvirtinti 2016 metų Savivaldybės biudžeto pajamų, nuo kurių skaičiuojasi savivaldybių skolinimosi limitai, Kauno miesto savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimus skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas Savivaldybės įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams. Be kita ko, savivaldybei būtų užkirstos galimybės įgyvendinti Kauno miestui svarbius projektus, tokius kaip Laisvės alėjos rekonstrukcija, o taip pat atsiskaityti su rangovu už baigiamą statyti Panemunės tiltą ir kt. Siūlome palikti 50 %, rodiklį, tą patį, kuris buvo taikytas 2015 metais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės – daugiau kaip
biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams.“ Pritarti Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą informaciją dėl skolinimosi limitų ribojimo Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pateiktus argumentus, siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 12 straipsnio 2 dalį pagal Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V. Gedvilo ir kt pasiūlymą. Projektas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų. (Komiteto pasiūlymas Nr. 3)
P. Gražulis 2015-11-04 Nr. XIIP-3651 Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) (kartu su Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM (VAD), Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (VST), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (VSAT) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM (PAGD), kurių vadovai nuo 2016 m. sausio 1 d. įgis asignavimų valdytojo statusą) bendras papildomų lėšų poreikis, įvertinus 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomus skirti papildomus asignavimus, sudaro 54 mln. Eur. Pasiūlymas:
Atsižvelgdami į šalies finansines galimybes teikiame minimalų papildomų 12 297 tūkst.
Eur lėšų poreikį 2016 metams pagal pateiktą lentelę: (tūkst. Eur) Asignavimų pavadinimas LRV skirta lėšų projekte Realus lėšų poreikis Skirtumas, kurio trūksta lyginant su projektu Išlaidoms 320 988 328 163 7 175 iš jų darbo užmokesčiui 108 965 110 757 1 792 Turtui įsigyti 11 008 16 130 5 122 Iš viso: 331 996 344 293 12 297 Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms asignavimų valdytojų reikmėms:
VRM (tame tarpe Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM (FNTT) – 1 625 tūkst. Eur (iš jų 50 tūkst. Eur darbo užmokesčiui), iš jų:
1) - Sertifikavimo funkcijai vykdyti, likvidavus Gyventojų registro tarnybą – 65 tūkst. Eur;
2) - Informacinių ir kitų sistemų plėtrai, priežiūrai ir palaikymui – 1 000 tūkst. Eur;
3) - Aprūpinimui tarnybine uniforma (FNTT) – 360 tūkst. Eur;
4) - Turto vertinimams ir kriminalinei žvalgybai (FNTT) – 200 tūkst. Eur;
6) VSAT – 7 590 tūkst. Eur (3 488 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 1 650 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 4 102 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
7) - Aprūpinimui tarnybine uniforma – 500 tūkst. Eur;
8) - Vaizdo stebėjimo sistemos ir valstybės sienos įrenginių priežiūrai – 100 tūkst. Eur;
9) - Pagal Vidaus saugumo fondo programą sienos stebėjimo sistemų plėtrai skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui – 3 500 tūkst. Eur;
10) - Laisvų pareigybių komplektavimui ir socialinėms garantijoms – 2 500 tūkst. Eur;
11) - Elektros šoko įtaisų TASER ir užtaisų jiems įsigijimui – 200 tūkst. Eur;
12) - Ginkluotei (lygiavamzdžių šautuvų su optiniais taikikliais ir šovinių įsigijimui) – 200 tūkst. Eur;
13) - Transporto išlaikymui – 200 tūkst. Eur;
14) - Pareigūnų mokymams – 100 tūkst. Eur;
15) - Dieveniškių užkardos pastato šiluminio ūkio rekonstrukcijai ir garažo statybai – 290 tūkst. Eur;
17) PAGD – 2 120 tūkst. Eur (1 100 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 92 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 1 020 tūkst.
Eur turtui įsigyti), iš jų:
18) - Aprūpinimui tarnybine uniforma ir spec. apranga – 700 tūkst. Eur;
19) - Darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms – 120 tūkst. Eur;
20) - Kitoms būtinoms išlaidoms – 280 tūkst. Eur;
21) - BPC teikiamų paslaugų pagalbos tarnyboms tobulinimui – 500 tūkst. Eur;
22) - Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technikai įsigyti – 520 tūkst. Eur;
tarnybine uniforma;
26) VST –
pasirengti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti šalį ir kasdieninei VSAT, VAD ir VST veiklai užtikrinti, reikalinga bent 5 000 tūkst. Eur ginkluotei ir kitoms pasirengimui ginkluotai gynybai priemonėms įsigyti. Taip pat reikalinga papildomai skirti 2 728 tūkst. Eur (iš jų 1 653 tūkst. Eur Policijos departamentui) Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., įgyvendinimui. Šiam tikslui buvo skirta tik pusė reikiamos sumos (įsiskolinimas tęsiasi iki šiol). Lėšų šaltinis:
Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto pasiūlymams dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2015-10-26 rašto Nr. 9.4-2482(4.58) ir Komiteto pasiūlymams dėl Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-28 rašto Nr. Nr. 1D-8614(7) (Komiteto pasiūlymas nr. 1) (Komiteto pasiūlymas nr. 2)
6Seimo nariai:
R. Baškienė R. Ačas P. Urbšys 2015-11-05 Nr. XIIP-3651 Argumentai: Bendrasis pagalbos centras (toliau – Centras), kuris yra pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, negali atsakyti į visus pagalbos skambučius laiku dėl darbuotojų trūkumo bei didžiulės jų kaitos. Šiuo metu Centre dirba apie 310 darbuotojų, 50 darbo vietų yra laisvų. Daugumos darbuotojų atlyginimas svyruoja nuo 370 iki 550 Eur. „į rankas“.
„į rankas“. Mažas darbo užmokestis, psichologiškai sunkus ir įtemptas darbas sąlygoja darbuotojų nenorą dirbti. Tai trukdo suteikti greitą ir savalaikę pagalbą Lietuvos gyventojams. Siekiant, kad Bendrasis pagalbos centras galėtų tinkamai įgyvendinti savo tikslą - atsakyti į pagalbos skambučius ir reaguoti į pagalbos prašymus, siūlome prie numatytų lėšų papildomai skirti 1 mln. 700 tūks. Eur., kurie bus skirti Centro darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pasiūlymas: skirti papildomų lėšų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: asignavimai išlaidoms asignavimai turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Valstybės skolos aptarnavimui skiriamų asignavimų sumažinimas. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto pasiūlymams dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2015-10-26 rašto Nr. 9.4-2482(4.58) (Komiteto pasiūlymas Nr. 1)
J. Narkevič 2015-11-05 Nr. XIIP-3651 Argumentai: Trakų r. Lentvario mieste priešgaisrinę apsaugą ir gelbėjimo darbus atlieka Trakų PGT Lentvario komandos ugniagesiai gelbėtojai, kurie aptarnauja visus Lentvario seniūnijos gyventojus (13 tūkst. gyventojų). Jie įsikūrę centrinėje Lentvario miesto dalyje esančiame 1964 m. statytame pastate (Kęstučio g. 1B, Lentvaris), buvusios gamyklos „Kaitra“ teritorijoje, buvusiame transporto bei gamybos ceche. Pastato būklė yra avarinė, jis neatitinka esminių statinio reikalavimų. Šis pastatas nuo jo statybos pabaigos nebuvo remontuotas. Šiuo metu pastato sienos, stogas, elektros instaliacija, inžineriniai vandentiekio, kanalizacijos tinklai yra avarinės būklės. Pastato sienų šilumos varža neatitinka esminių pastatams keliamų reikalavimų, todėl patiriami dideli šilumos nuostoliai.
Pastato stogas dengtas šiferiu, kuris yra suskilęs, praleidžia vandenį, stogo laikančiosios medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, drėksta pastato vidinės sienos ir lubos, atsiranda pelėsis. Pastato pamatai sutrūkę, nestabilūs. Pastatas ir jo patalpos neatitinka Lietuvos higienos normose HN 120: 2004 ,,Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (Žin. 2004, Nr. 32-1025) nustatytų reikalavimų, nėra sudarytos tinkamos darbo sąlygos budinčiai pamainai, buitinės patalpos neatitinka higienos reikalavimų. Pastato bendras plotas yra 572,99 kv. m, iš jų garažai gaisrinei technikai laikyti ir aptarnauti – 315 kv. m. Šiuo metu juose laikomi trys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliai. Garažų stogų dangos yra avarinės būklės, susidaro galimybė nelaimingam įvykiui. Budinčiosios pamainos patalpos
naujo pastato Lentvaryje, Vytauto g. statyba. Investicijų projektas buvo pateiktas VRM (asignavimų valdytojui), tuo tarpu VRM jį pateikė Finansų ministerijai kartu su 2016 m. poreikiu valstybės biudžeto projektui rengti.
Šis investicijų projektas yra įtrauktas į PAGD
įgyvendinti nuo 2017 metų. Planuojama, kad 2016 m. PAGD prie VRM pastatų statyboms gaus apie 1,7 mln. eurų investicijų, tačiau šios lėšos yra paskirstytos tarp kitų vykdomų investicijų projektų. Lentvario gaisrinės projektu siekiama, kad būtų pastatytas naujas Trakų PGT Lentvario komandos gaisrinės pastatas. Pastato plotas turėtų būti apie 600 kv. m. iš kurių apie 200 kv. m. užimtų garažas, 280 kv. m budinčios pamainos ir poilsio patalpos, kitos patalpos (koridoriai, sanitariniai mazgai, persirengimo, sandėliavimo, valgymo, pagalbinės patalpos) apie 120 kv. m. Lentvario komandoje numatytos 25 darbo vietos. Kiekvienoje pamainoje budės po 6 darbuotojus. Pastačius naują pastatą budinčios pamainos darbuotojams būtų sudarytos tinkamos darbo sąlygos, numatyta galimybė tobulinti jų kvalifikaciją, užtikrintas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių įrangos aptarnavimas ir priežiūra. Naujas pastatas būtų statomas kitoje, strategiškai geresnėje Lentvario vietoje. Žemės sklypą statybai skiria Trakų rajono savivaldybė. Įgyvendinant investicijų projektą 2020 metais bus paskelbtas atviras konkursas gaisrinės pastato statybos darbams atlikti. Visus statybos darbus planuojama atlikti iki 2021 metų. Pasiūlymas: Skirti 10
komandos naujo pastato projektavimui Lėšų šaltinis: 10 000 EUR. suma sumažinti Valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto pasiūlymams dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2015-10-26 rašto Nr. 9.4-2482(4.58) (Komiteto pasiūlymas nr. 1) 6.
sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3651 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kitų subjektų siūlymus, kuriems pritarė Komitetas, ir į šiuos Komiteto pasiūlymus:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktus argumentus ir Seimo narių P. Gražulio, R. Baškienės, P. Urbšio, R. Ačo pasiūlymus Pasiūlymas:
Siūlyti Vyriausybei, įvertinus valstybės finansines galimybes, svarstyti papildomų lėšų skyrimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. (2 120 tūkst. eurų)
komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pateiktus argumentus ir Seimo nario P. Gražulio pasiūlymą dėl problemų, susijusių su ginkluotės įsigijimu, papildomos technikos poreikiu įstaigose prie Vidaus reikalų ministerijos, o taip pat vertinant, kad dauguma šių įstaigų vykdomų funkcijų yra siejamos su nacionaliniu saugumu Pasiūlymas:
Siūlyti Vyriausybei numatyti papildomų lėšų skyrimą įstaigoms prie Vidaus reikalų ministerijos tam tikroms funkcijoms vykdyti iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų. Pritarti
komitetas Argumentai: Įvertinus Valstybės kontrolės pateiktą informaciją dėl skolinimosi limitų ribojimo Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio ir Seimo narių K. Glavecko, B. Vėsaitės, O. Leiputės, A. Palionio, B. Bradausko, V.
Bradausko, V. Gedvilo ir kt. pateiktus argumentus, o taip pat į tai, kad projektas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų Pasiūlymas: Siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 12 straipsnio 2 dalį: „2. Savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip 40 procentų (Kauno miesto savivaldybės - daugiau kaip 50 procentų) šio įstatymo 7 priede prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų ir šio įstatymo 6 priede nurodytų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų savivaldybės biudžetui sumos, 2016 metais gali skolintis tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vaitojimo efektyvumo didinimo projektams ir paimtoms paskoloms grąžinti.“
komitetas Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina nustatyti, kad 25 darbo dienų terminas yra siejamas su lėšų paskirstymu savivaldybėms ir savivaldybių informavimu, bet ne su tų lėšų pervedimu. Pasiūlymas: Siūlyti Finansų ministerijai tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3651 4 straipsnio 2 dalį: „2. Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 5 priede, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamiems įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, paskirsto savivaldybėms, ir ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos apie tai joms praneša ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į lėšų poreikį, perveda savivaldybėms.
Šio įstatymo 5 priede prognozuojamas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas Valstybės investicijų 2016–2018 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti Vyriausybė arba šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos (Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis bendrai finansuojamų įgyvendinamų ir (arba) numatomų įgyvendinti projektų atveju – šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos) paskirsto savivaldybėms ir investicijų projektams, apie tai šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos praneša savivaldybėms ir šias dotacijas, atsižvelgdamos į faktiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes, nurodytas valstybės institucijoms ir įstaigoms savivaldybių teikiamose paraiškose, perveda savivaldybėms.“
komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios rinkimų komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio Pasiūlymas: Siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę skirti papildomus asignavimus. Pritarti 6.
6Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai:
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos argumentus dėl konkrečių lėšų poreikio Pasiūlymas:
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISIŲ komitetas
I Š V
pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Sadeckas, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė, Teisingumo ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas, Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis, Policijos departamento Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis, NVO koalicijos Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės atstovė Elinga Zelionkaitė, Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„procentų“. Pritarti
įstatymo“. Pritarti 3.
įstatymo“. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. NVO koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės Gerbiamieji, mes, pilietinės organizacijos, atstovaudamos viešąjį interesą, kreipiamės į jus prašydamos skubių sprendimų, užtikrinant kokybišką ir savalaikę pagalbą smurtą ir prievartą patiriantiems asmenims bei skiriant adekvatų finansavimą Specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tarnybos darbui 2016 m. - 1,
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimams, įpareigojantiems policiją privalomai informuoti SPC apie visus smurto artimoje aplinkoje faktus, ženkliai išaugo SPC darbo krūviai. Pavyzdžiui, asociacija Vilniaus Moterų namai, vykdanti SPC funkcijas Vilniaus mieste, 2012 m. gavo iš policijos 193 pranešimus, 2013 m. 275 pranešimus, 2014 m. 726 pranešimus, per 2015 m. 3 ketvirčius – jau 609 pranešimus apie smurtą patiriančius asmenis, kuriems suteikta 1775 konsultacijos teikiant trumpalaikę ir ilgalaikę specializuotą kompleksinę pagalbą, kurią sudaro informavimas, konsultavimas, palaikymas, tarpininkavimas institucijose, pagalba rengiant dokumentus, kt. Nepaisant to, kad suteiktų konsultacijų skaičius auga, 2015 m. 3 ketvirtį tik 56,3 % nukentėjusių asmenų, apie kuriuos buvo pranešta Vilniaus miesto SPC, pagalba buvo suteikta. Priežastis
Esant tokiai situacijai, Valstybinio audito raginimas su nukentėjusiu asmeniu susisiekti „nedelsiant“ kelia tik liūdną šypseną – valstybė prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus, privalo pasirūpinti, jog jie būtų vykdomi užtikrinant adekvatų finansavimą. Atkreipiame jūsų dėmesį, jog pagal 2015 m. skirtą programinį finansavimą Vilniaus miesto SPC gali įdarbinti 1,75 etato konsultanto ir 0,75 etato projekto vadovo, kuriam LR SADM 2014 m. SPC projektų konkursų nuostatai, be kitų keistenybių, draudžia konsultuoti smurtą ir prievartą patiriančius asmenis (!). Kituose regionuose SPC dirba turėdami dar mažesnius finansinius ir žmogiškuosius resursus. Taip pat svarbu pažymėti, jog dėl 2014 m. priimtų Įstatymo pataisų, kuomet visi smurto atvejai yra perduodami SPC, pranešimų apie smurtą mastas išaugo
sudėtingomis sąlygomis, kurios veda į profesinį perdegimą bei jaunų perspektyvių specialistų praradimą. Taigi jau dabar yra susidariusi situacija, artima kritinei, dėl ko kenčia tikslinė grupė, mažėja valstybės garantuojamos pagalbos kokybė ir prieinamumas regionuose. Norint įgyvendinti Įstatymo nuostatas ir teikti aukoms kokybišką ir savalaikę specializuotą kompleksinę pagalbą, būtinas papildomas finansavimas. Prašome didinti SPC tarnybos finansavimą 2016 m. Adekvatus SPC tarnybos finansavimas skaičiuojamas taip: šiuo metu skiriama suma metams yra 299 tūkst. Eurų, ją padauginus iš 5 (5 kartus padidėjęs darbo krūvis 2014 – 2015 m.) gaunama suma yra 1, 495 mln. Eurų nekeičiant SPC darbo laiko darbo dienomis darbo valandomis.
Pabrėžiame, jog tai būtų tik minimali suma, reikalinga valstybės garantuojamai specializuotai kompleksinei pagalbai užtikrinti, teisingai vertinant šios pagalbos aktualumą dideliam asmenų skaičiui bei SPC atliekamo darbo svarbą bei šios neišspręstos problemos kaštus visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog LRS Žmogaus teisių komitetas 2014 m. pabaigoje rekomendavo būtent tokią sumą ( 5 mln. Litų), kaip pagrįstą praktikos reikalavimais bei ekonominiais skaičiavimais ir galinčią užtikrinti SPC tarnybos stabilią ir efektyvią veiklą. Dėl mums nesuprantamų priežasčių ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta. Tikimės, jog tai bus įgyvendinta 2016 m. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kontrolierių įstaiga Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau vadinama ir – Įstaiga) vykdo programą „Žmogaus teisių apsauga, pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimas“. Seimo kontrolieriams pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pavesta tirti žmonių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. 2014 metais Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą fakultatyvų protokolą, Seimo kontrolierių įstaigai taip pat suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos mandatas. Seimo kontrolierių įstaiga 2016-iesiems gavo tuos pačius maksimalius asignavimų limitus kaip ir 2015 metams, nors kiekvienas metais Seimo kontrolierių įstaiga nuosekliai didina vizitų dėl žmogaus teisių padėties įvertinimo laisvės apribojimo vietose skaičių, organizuoja susitikimus su laisvės apribojimo vietų vadovais juos informuodama apie nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos įgaliojimų turinį.
Šiuo raštu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į problemas, dėl kurių Įstaiga kreipiasi į Jus, prašydama 2016 metams skirti papildomų asignavimų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pagal įsigaliojusias Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 19¹ straipsnių nuostatas, Seimo kontrolieriai vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją (toliau vadinama
Kankinimų prevencijos laisvės apribojimo vietose sudedamoji dalis – Seimo kontrolieriaus ir ŽTB darbuotojų vizitai į Lietuvos apskritis, kuriose organizuojami susitikimai su laisvės apribojimo vietų vadovais. Susitikimuose paaiškinamas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos įgaliojimų turinys, įvardijami sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai, konstatuoti laisvės apribojimo įstaigose, aptariami kiti, su žmogaus teisių užtikrinimu laisvės apribojimo vietose susiję, klausimai. 2015 metais jau atlikti 38 (trisdešimt aštuoni) uždarų laisvės apribojimo vietų patikrinimai, organizuoti 4 (keturi) informaciniai susitikimai su laisvės apribojimo vietų vadovais Lietuvos apskrityse. Be to, iki šių metų pabaigos suplanuotos dar 6 (šešios) išvykos. ŽTB darbuotojai į uždaras laisvės apribojimo institucijas vyksta Įstaigos transportu – vienu iš Įstaigai priklausančių dviejų automobilių, kurie yra senesni kaip 10 metų. 2016 metais planuojama surengti apie 50 (penkiasdešimt) vizitų į uždaras laisvės apribojimo vietas. Taip pat planuojama organizuoti 6 (šešis) informacinius susitikimus Lietuvos apskrityse su laisvės apribojimo vietų vadovais. Gavus žinių apie galimus pažeidimus bus ir neplanuotų išvykų. Siekiant tinkamai vykdyti uždarų laisvės apribojimo institucijų patikrinimus, teks pasitelkti įvairių sričių specialistus ir ekspertus, t. y. gydytojus, psichologus, psichiatrus, socialinius darbuotojus, kriminologijos specialistus. Įstaigos ŽTB darbuotojams vykstant į patikrinimus kartu su ekspertais, bus reikalingas keleivinis mikroautobusas.
Tokio automobilio Įstaiga neturi, todėl galėtų nuomotis reikalingą transporto priemonę, tačiau ateinančių metų asignavimuose automobilių nuomai papildomų lėšų nenumatyta. Dėl nurodytų aplinkybių 2016 m. asignavimuose papildomai reikėtų apie 14 tūkst. eurų transporto nuomai. Prašytume atsižvelgti į išdėstytas problemas ir rasti galimybę pritarti Seimo kontrolierių įstaigos 2016 metų asignavimų patikslinimui. Pritarti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė 2015 m. rugsėjo 24 d. Amsterdame vykusioje 19-oje ENOC Generalinėje Asamblėjoje išrinkta Europos vaikų ombudsmenų tinklo (ENOC – angl. European Network of Ombudspersons for Children) pirmininke 2016 – 2017 metų kadencijai. ENOC yra ne pelno siekianti nepriklausomų vaiko teisių gynimo institucijų (ombudsmenų, kontrolierių, komisarų vaikams ir pan.) organizacija, vienijanti 41 nepriklausomą Europos valstybių vaikų gynimo instituciją. Minėta organizacija siekia Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintų vaiko teisių įgyvendinimo, nepriklausomų vaiko teisių gynimo institucijų plėtros ir jų veiklos tobulinimo, dalinasi informacija ir patirtimi bei kuria vaiko teisių įgyvendinimo strategijas, aktyviai teikia siūlymus vyriausybėms dėl vaiko teisių padėties gerinimo, skatina veiksmingą vaiko teisių įgyvendinimo koordinavimą visais lygmenimis ir efektyvų išteklių naudojimą, skatina vaikų nuomonės išklausymą priimant su jais susijusius sprendimus ir suteikia galimybę vaikams išreikšti savo nuomonę, renka ir skelbia duomenis apie vaikų padėtį ir (ar) skatina vyriausybes juos rinkti ir skelbti, skatina informuotumą apie vaiko teises tarp vaikų ir suaugusiųjų, atlieka ir skatina atlikti su vaikų padėtimi susijusius tyrimus (įskaitant mokslinius), kt.
Šios organizacijos veiklos organizavimo forma – metinė konferencija ir generalinė asamblėja, prie kurių organizavimo žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais turi prisidėti pirmininkaujanti valstybė. ENOC 2016 metų konferencijos ir generalinės asamblėjos tema – visų vaikų švietimas. Šiuose renginiuose bus suteikta galimybė dalyvauti ir Lietuvos vyriausybinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų atstovams, kurie galės pasidalinti nacionaline bei tarptautine praktika. Atsižvelgiant į tai, kad ši pareiga 2016 metais atitenka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įstaigai 2016 metams šių renginių organizavimui papildomai reikalinga 12 tūkst. eurų asignavimų suma (generalinės asamblėjos ir konferencijos dalyvių maitinimo išlaidoms, padalomajai medžiagai, transporto paslaugoms pažintinių vizitų į įstaigas metu, kt.), kurios negalima buvo numatyti apskaičiuojant įstaigai reikalingų asignavimų poreikį ir kuri nėra įtraukta į šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3651.
XIIP-3651. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2016 metams papildomai skirti 12 tūkst. eurų biudžeto asignavimų ir nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 487 tūkst. eurų, iš jų 312 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Pritarti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba), teikdama Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2016 – 2020 m. strateginio veiklos plano projektą, 2016 metams planavo 503,56 tūkst. eurų asignavimus, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. (2.33-01)-6K-1505171 Finansų ministerija pranešė, kad Tarnybai 2016 m. numatoma skirti tik 417 tūkst. eurų asignavimų. Svarbu pažymėti, kad pagal 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 46 patvirtintą Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinį veiklos planą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f8026ff0a7c611e4a82d9548fb36f682) Tarnybai numatytų priemonių įgyvendinimui reikalinga suma sudaro 30,14 tūkst. eurų 2016 metais ir 44,62 tūkst. eurų 2017 metais. Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal 2015 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 patvirtintą Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2015 - 2021 metų programą (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/dc012450b1ca11e48296d11f563abfb00) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-199 patvirtintą Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą 2015 – 2017 metams (toliau – Veiksmų planas) (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8d1477a0e1b011e4a4809231b4b55019) Tarnyba dalyvauja minėtos programos ir Veiksmų plano įgyvendinime. Šiems tikslams pasiekti pagal Tarnybai numatytas priemones reikalinga suma sudaro 27 tūkst. eurų 2016 metais ir 27 tūkst. eurų 2017 metais. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad 2015 m. spalio 12 d.
Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas paskelbė atviro projektų konkurso Nr. JUST/2014/RDIS/AG/DISC rezultatus ir sprendimą Nr. Ares 4243312 dėl paramos pagal Teisių, lygybės ir pilietybės programą skyrimo. Šiuo sprendimu yra patvirtinamas Europos Komisijos finansavimas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotam projektui „Teisinės bazės tobulinimas ir kompetencijos didinimas veiksmingam lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui“ (Europos Komisijos sprendimas dėl paramos skyrimo http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/2014_rdis_ag_disc/award_decision_compressed_en.pdf). Dviejų metų (2016 m. –
Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato patvirtintą projekto vadovą, 80 proc. projektui reikalingų lėšų skiria Europos Sąjunga, 20 proc. bendram projekto finansavimui reikalingų lėšų, t.y. 36,929 tūkst. eurų, privaloma skirti iš nacionalinio biudžeto. Kofinansavimui būtinas lėšas valstybės institucija gali nukreipti tik iš institucijai patvirtintų asignavimų. Neįvykdžius įsipareigojimų dėl kofinansavimo, Tarnyba negalės pritraukti valstybei skirtos tikslinės Europos Sąjungos paramos. Remiantis aukščiau išdėstytu ir siekiant, kad Tarnyba 2016 m. būtų pajėgi įgyvendinti tiek nacionalinius, tiek tarptautinius įsipareigojimus, prašau asignavimus padidinti 76 tūkst. eurų. Pritarti
Įvertinusi 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3561 numatytus skirti asignavimus, Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) teikia minimalų papildomų 23 944 tūkst.
Eur lėšų poreikį 2016 metams (kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie VRM (PAGD), Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM (VAD) bei Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (VST), kurių vadovai nuo 2016 m. sausio 1 d. įgis asignavimų valdytojo statusą). VRM (tame tarpe Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM (FNTT) –
darbo užmokesčiui, 300 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
Gyventojų registro tarnybą – 65 tūkst. Eur;
VSAT – 7 590 tūkst. Eur (3 488 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 1 650 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 4 102 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
Vidaus saugumo fondo programą sienos stebėjimo sistemų plėtrai skirtų projektų bendrojo finansavimo lėšų dalies padidinimui – 3 500 tūkst. Eur;
Eur;
PAGD – 2 120 tūkst. Eur (1 100 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 92 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 1 020 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
VAD – 1 346 tūkst. Eur (722 tūkst. Eur išlaidoms, iš jų 265 tūkst. Eur darbo užmokesčiui, 624 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
VST – 10 520 tūkst. Eur (820 tūkst. Eur išlaidoms, 9 700 tūkst. Eur turtui įsigyti), iš jų:
sumos (įsiskolinimas tęsiasi iki šiol). Iš dalies pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į
posėdyje vykusias diskusijas, teikia informaciją dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3561 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų ir lėšų poreikio 2016 metams (pagal pridedamą lentelę). Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) - LRV skirta lėšų projekte -2 179 tūkst. eurų, realus lėšų poreikis –
pagalbos teikimo funkcijai atlikti (tikslinės dotacijos savivaldybėms) - LRV skirta lėšų projekte - 563 tūkst. eurų, realus lėšų poreikis
VĮ Registrų centro vykdomoms priemonėms įgyvendinti - LRV skirta lėšų projekte – 1 156 tūkst. eurų, realus lėšų poreikis – 1 770 tūkst. eurų, skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu - 614 tūkst. eurų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklai - LRV skirta lėšų projekte - 69 102 tūkst. eurų, realus lėšų poreikis – 70 972 tūkst. eurų, , skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu – 1 870 tūkst. eurų, iš jų:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
teikiamam įstatymo projektui XIIP-3651; 6.2.
Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą XIIP-3651 pagal siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas Argumentai: Seimo kontrolierių įstaigos 2015-10-15 raštas Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma nacionalinė kankinimų prevencijos laisvės apribojimo vietose funkcija, 2016 m. asignavimuose Seimo kontrolierių įstaigai papildomai skirti apie 14 tūkst. eurų transporto nuomai. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
Argumentai: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015-10-23 raštas Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2016 metams papildomai skirti 12 tūkst. eurų ENOC (European Network of Ombudspersons for Children - Europos vaikų ombudsmenų tinklo) Generalinės Asamblėjos ir konferencijos organizavimo, dalyvių maitinimo, padalomosios medžiagos, transporto paslaugų pažintinių vizitų į įstaigas metu ir kt. išlaidoms padengti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus 2015-11-03 raštas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti Nediskriminavo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano priemonių vykdymą, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programos įgyvendinimą bei siekiant pritraukti valstybei skirtas tikslines Europos Sąjungos paramos lėšas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti 76 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai Pritarta 4.
Žmogaus teisių komitetas Argumentai: NVO koalicijos „Moters teisės-visuotinės žmogaus teisės“ 2015-10-25 raštas Pasiūlymas: Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus ir siekiant efektyviai įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, Specializuotų pagalbos centrų tarnybai papildomai skirti 700 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
Argumentai: Vidaus reikalų ministerijos 2015-11-06 raštas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos raštą bei Komiteto posėdžio metu išdėstytus argumentus Vidaus reikalų ministerijai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti: -Karštosios linijos 116000 dėl dingusių vaikų nepertraukiamos veiklos užtikrinimui (Dingusių žmonių šeimų paramos centrui) – 43 tūkst. Eur;
Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
Argumentai: Teisingumo ministerijos 2015-11-06 raštas. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos raštą bei Komiteto posėdžio metu išdėstytus argumentus ir siekiant užtikrinti asmenų teisę gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą, Teisingumo ministerijai 2016 m. asignavimuose papildomai skirti 125 tūkst. eurų Pirminės teisinės pagalbos organizavimui. Lėšų šaltinis: Finansų ministerijai Valstybės skolos aptarnavimui skiriami asignavimai
7Balsavimo rezultatai: „už“, 5, „prieš“ –nėra,
„susilaikė“- 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė