Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS P R O K U R A T Ū R O S ĮSTATYMO Nr. I-599 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 22 straipsnio 2 dalies papildymas Pakeisti įstatymo 22 str. 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinio prokuroro kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisingumo ministras. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras Vitalijus Gailius Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Irena Šiaulienė Petras Gražulis
DĖL
tikslai ir uždaviniai Pagrindinė priežastis nulėmusi šio įstatymo projekto atsiradimą – tai, jog iki šiol nėra paskirtas Generalinis Prokuroras. Konstitucijoje yra įteisintas atsakingo valstybės valdymo principas, reikalaujantis iš visų valdžios institucijų- Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės-vykdant savo įgaliojimus, elgtis atsakingai. Konstitucija preziumuoja, kad visos valdžios institucijos yra sukomplektuotos ir veikia. Konstitucija reikalauja, kad Generalinei prokuratūrai vadovautų generalinis prokuroras, o ne jo pavaduotojas. Konstitucinės doktrinos prasme Subjektas, teikdamas Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą, turėtų pasiūlyti tokią kandidatūrą, kuri nekeltų jokių abejonių. Seimas irgi privalėtų elgtis atsakingai: jeigu kandidatūra tikrai tinkama, nereikėtų jai nepritarti dėl politinių, o ne teisinių priežasčių. Pagal Konstituciją generalinio prokuroro, skyrimo procese dalyvauja Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas. Abi šios institucijos turi bendradarbiauti, siekiant bendro sprendimo. Tam reikia pasitarimų ir susitarimo. Siekiant išvengti dabartinės situacijos neigiamų pasekmių valstybės funkcionavimui, yra tikslinga tikslinti teisinę Generalinio Prokuroro skyrimo procedūrą.
Atsižvelgiant į tai, kad
tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
formavime, veikloje ir veiklos priežiūroje konstituciškai dalyvauja tiek Respublikos Prezidentas, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimas;
dalyvavimas Generalinio Prokuroro skyrime yra plačiausiai paplitusi teisinė praktika demokratinėse valstybėse; Siūlome nustatyti, jog Generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Generalinio prokuroro kandidatūras Vyriausybei siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Julius Sabatauskas. 3. Įstatymo projekte aptariamų teisinių santykių reguliavimas būklė šiuo metu Lietuvos Respublikoje Generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka ne kartą buvo įstatymais keičiami. 1990 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prokuroro paskyrimo“ buvo paskirtas Lietuvos Respublikos prokuroras. 1990 m. liepos 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kuriame buvo numatyta ne Lietuvos Respublikos prokuroro, bet Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigybė. Pagal šį įstatymą generalinio prokuroro įgaliojimų trukmė buvo penkeri metai. Teisę skirti ir atleisti generalinį prokurorą turėjo Aukščiausioji Taryba, kuriai jis buvo atsakingas ir atskaitingas (8, 12, 15 straipsniai). 1990 m. liepos 27 d.
1990 m. liepos 27 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimo“ 2 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prokuroras nuo šiol vadinamas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. 1992–1996 m. kadencijos Seimas generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką keitė. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (1994 m. gegužės 31 d. redakcija) 66 straipsnyje buvo nustatyta, kad generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Seimas 1994 m. spalio 13 d. priėmė naują Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, kurio 11 straipsnyje nustatė, kad generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. 1994 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo“ buvo nustatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ buvo nustatyta, kad generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 1996–2000 m. kadencijos Seimas taip pat keitė generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką, atleidimo pagrindus. 1997 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatyme buvo nustatyta, kad generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Seimas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu. Generalinio prokuroro kandidatūras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras (1 straipsnio 1 dalis). 2000 m. išrinktas Seimas taip pat keitė generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką, atleidimo pagrindus. 2000 m. lapkričio 28 d.
2000 m. lapkričio 28 d. Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. 2003 m. kovo 20 d. buvo priimta Konstitucijos 118 straipsnio pataisa, nustatanti, jog Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Šiuo metu kandidato į Generalinius Prokurorus kandidatūros teikimo procedūra nėra reglamentuota. Pateikiame taip pat kitų ES šalių praktiką. Valstybė Teikia Pritaria/ Derina Skiria Susieta Airija Ministras Pirmininkas (MP) Prezidentas MP Atsistatydinus MP – atsistatydina Generalinis Prokuroras (GP) Austrija Atrankos komitetas Prie Teisingumo Ministerijos
TM Belgija Aukščiausioji teisingumo taryba (atstovai prokurorų, teisėjų, senato skyrimu kt. pareig.) Karalius (vyriausybė) De Facto Vyriausybė Bulgarija Aukščiausioji teismų taryba Prezidentas (RP) RP negali atmesti pakartotinio teikimo Čekija Teisingumo ministras Vyriausybė GP pavaduotojus ir aukšt. prok. vadovus skiria ir atleidžia teisingumo ministras generalinio prokuroro teikimu Danija TM konsultuoja Karalius (formaliai) Karalių paskyrimo klausimais konsultuoja teisingumo ministrus, kitus prok. skiria tiesiogiai Estija Teisingumo ministras Parlamento teisės komitetas Vyriausybė TM skiria pavaduotoją. Vyriausiuosius valstybinius prokurorus ir vyriausiuosius prokurorus skiria TM, GP teikimu Italija Aukščiausioji teismų taryba ATT sudaro 2/3 įv. teismų teisėjai ir prokurorai, o 1/3 15 m. stažą turintys teisininkai (ex officio taip pat ir RP, Aukščiausio Kasacinio teismo pirm. ir GP prie AKT) Ispanija Vyriausybė Vyriausioji teismų taryba Karalius VTT sudaro Aukščiausiojo teismo pirmininkas ir 20 karaliaus paskirtų narių (12 įv teismų atstovai, po 4 abiejų parlamento rūmų atstovai – žinomi teisininkai) Latvija Aukščiausiojo teismo pirmininkas Saeima GP neturi pavaduotojų, jį pavaduoja GP vyresnieji prokurorai.
Juos skiria GP, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos nuomonę. Taip pat skiriami ir kiti vyresn. prokurorai. Lenkija Teismų taryba Prezidentas Teismų taryba – aukščiausių institucijų atstovai bei teisėjai Slovakija Nacionalinė Taryba (parlamentas) Prezidentas Kitus prok. skiria GP. Slovėnija Vyriausybė Nacionalinė Asamblėja (žemesnieji parlamento rūmai) Kitus prok. skiria Vyriausybė teisingumo ministrui rekomendavus Suomija Vyriausybė Prezidentas Valstybės prokurorą skiria vyriausybė GP teikimu Vengrija Prezidentas Parlamentas GP pavaduotojus jo paties siūlymu skiria prezidentas, kitus prok. skiria GP. Vokietija Federalinis teisingumo ministras Bundensrato (aukštesniųjų parlamento rūmų) pritarimu Prezidentas Žemių prokurorus dažniausiai skiria žemių teisingumo ministrai, nors gali būti atvejų, kai skiria žemės vyriausybė. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Siūlome nustatyti, jog Generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu, skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisingumo ministras.
Įtvirtinus Vyriausybės dalyvavimą teikiant kandidatą, bei Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Teisingumo ministro dalyvavimas parenkant kandidatūrą bus ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra neapibrėžta), bet ir užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įtvirtinus Vyriausybės dalyvavimą teikiant kandidatą, bus ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra neapibrėžta), išspręsta susidariusi konstitucinė krizė, bet ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir Teisingumo ministro dalyvavimas parenkant kandidatūrą bus ne tik reglamentuota teisinė spraga (šiuo metu teikimo procedūra neapibrėžta), bet ir užtikrintas konstitucinis valdžių padalijimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnyje. . Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai. Viešajam administravimui ir teisinei sistemai pasekmės numatomos teigiamos. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrinta stabili Generalinės Prokuratūros veikla, kas padės gerinti kriminogeninę situaciją ir nuosekliau kovoti su korupcija. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereiks. 9.
9Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Nereiks. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, galimybė sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Generalinis prokuroras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras Vitalijus Gailius Vytautas Gapšys Valdas Skarbalius Irena Šiaulienė Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-19 Nr. S-2015-6231 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3650 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3650 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. spalio 26 d. išvadoje projektui pateiktai pirmai pastabai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-10-26 Nr. XIIP-3650 Vilnius Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Galiojančios redakcijos Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje išdėstyta identiška, konstitucines normas atkartojanti ir atitinkanti nuostata: „Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu“. Tuo tarpu projektu Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas“, tačiau atitinkamo turinio Konstitucijos pataisa kartu su projektu nėra teikiama. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus. Pirma, Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Ši konstitucinė norma, įtvirtinanti valdžių padalijimo principą, yra ne kartą nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d., 1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodžio 6 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. balandžio 26 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad valdžių padalijimo principas reiškia, kad, jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši valstybės institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Pagal Konstituciją pasirinkti generalinio prokuroro kandidatūrą, teikti ją Seimui, kuris šiai kandidatūrai gali pritarti arba nepritarti, sulaukus Seimo pritarimo skirti pasirinktą kandidatūrą į pareigas bei, laikantis analogiškos procedūros, atleisti generalinį prokurorą iš pareigų yra Respublikos Prezidento diskrecija. Lygiai kaip ir Seimo diskrecija yra pritarti arba nepritarti Respublikos Prezidento teikimui asmenį paskirti į generalinio prokuroro pareigas arba iš jų atleisti. Tuo tarpu projekto nuostatomis tiek Seimo, tiek Respublikos Prezidento galios skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą būtų apribotos tiek, kiek tiek vienai, tiek kitai procedūrai būtų būtinas Vyriausybės teikimas, nors Konstitucijoje toks teikimas nėra numatytas.
Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; to paties straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu; 112 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu;
pirmininką skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Antra, Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Šis pamatinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas). Kaip jau buvo minėta, generalinio prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūra yra reglamentuota konstitucinėmis normomis (Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas ir 118 straipsnio penktoji dalis). Pagal Konstituciją skiriant generalinį prokurorą į pareigas ir jį iš jų atleidžiant dalyvauja du konstituciniai subjektai – Respublikos Prezidentas ir Seimas. Jokio kito subjekto dalyvavimas Konstitucijoje nėra numatytas nei eksplicitiškai, nei implicitiškai. Tuo tarpu projektu siūloma numatyti, kad generalinį prokurorą Vyriausybės teikimu Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.
Toks reguliavimas vertintinas kaip paneigiantis aukštesnės galios konstitucinį teisinį reguliavimą, jam prieštaraujantis. Trečia, konstitucinėje doktrinoje nurodoma, kad „Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu – universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, jog generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, neatitinka konstitucinių nuostatų, iš jų nekyla. Todėl, mūsų nuomone, projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, jog generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, 7 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintam Konstitucijos viršenybės principui, 84 straipsnio
principui. 2. Projektu siūloma įtvirtinti, kad „Generalinio prokuroro kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisingumo ministras.“ Nėra aišku, kiek kandidatūrų Vyriausybei turi būti pasiūlyta iš viso ir po kiek kandidatūrų siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras. 3.
vienaskaita ir daugiskaita), prieš žodį „Vyriausybė“ išbrauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ (žr. keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą
santrumpą), o žodis „teisingumo“ rašytinas iš mažosios raidės (kaip, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 37³ straipsnio 2 dalyje). 4. Projekto pavadinime santrumpa „Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis, projekto 1 straipsnio pavadinimas turėtų būti „22 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimų esmė
Kabišaitis A.Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėjai Jurgita Meškienė, Antanas Jatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę sStr. SSt.d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-27 Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Galiojančios redakcijos Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje išdėstyta identiška, konstitucines normas atkartojanti ir atitinkanti nuostata: „Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu“.
Tuo tarpu projektu Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Generalinį prokurorą penkeriems metams Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas“, tačiau atitinkamo turinio Konstitucijos pataisa kartu su projektu nėra teikiama. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus. Pirma, Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Ši konstitucinė norma, įtvirtinanti valdžių padalijimo principą, yra ne kartą nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d., 1995 m. spalio 26 d., 1995 m. gruodžio 6 d.,
nutarimai). Konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad valdžių padalijimo principas reiškia, kad, jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši valstybės institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio
kandidatūrą, teikti ją Seimui, kuris šiai kandidatūrai gali pritarti arba nepritarti, sulaukus Seimo pritarimo skirti pasirinktą kandidatūrą į pareigas bei, laikantis analogiškos procedūros, atleisti generalinį prokurorą iš pareigų yra Respublikos Prezidento diskrecija. Lygiai kaip ir Seimo diskrecija yra pritarti arba nepritarti Respublikos Prezidento teikimui asmenį paskirti į generalinio prokuroro pareigas arba iš jų atleisti.
Tuo tarpu projekto nuostatomis tiek Seimo, tiek Respublikos Prezidento galios skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą būtų apribotos tiek, kiek tiek vienai, tiek kitai procedūrai būtų būtinas Vyriausybės teikimas, nors Konstitucijoje toks teikimas nėra numatytas. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, Konstitucijos 84 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; to paties straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus; 103 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu; 112 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu; 126 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Antra, Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Šis pamatinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas). Kaip jau buvo minėta, generalinio prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procedūra yra reglamentuota konstitucinėmis normomis (Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas ir 118 straipsnio penktoji dalis). Pagal Konstituciją skiriant generalinį prokurorą į pareigas ir jį iš jų atleidžiant dalyvauja du konstituciniai subjektai – Respublikos Prezidentas ir Seimas.
Jokio kito subjekto dalyvavimas Konstitucijoje nėra numatytas nei eksplicitiškai, nei implicitiškai. Tuo tarpu projektu siūloma numatyti, kad generalinį prokurorą Vyriausybės teikimu Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Toks reguliavimas vertintinas kaip paneigiantis aukštesnės galios konstitucinį teisinį reguliavimą, jam prieštaraujantis. Trečia, konstitucinėje doktrinoje nurodoma, kad „Konstitucijoje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas yra neatsiejamai susijęs su konstituciniu teisinės valstybės principu – universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucijos viršenybės principo pažeidimas reikštų, kad yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, jog generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, neatitinka konstitucinių nuostatų, iš jų nekyla. Todėl, mūsų nuomone, projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, jog generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, 7 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintam Konstitucijos viršenybės principui,
teisinės valstybės principui. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte numatyta, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.
Analogiškos procedūros įtvirtintos Konstitucijos to paties straipsnio 14 punkte, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą, tačiau Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 15 punkte yra nustatyta, kad Krašto apsaugos ministras teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. spalio 27 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3650 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-3, „prieš“-0, „susilaikė“-5 (Balsavimui teikta formuluotė, kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas