Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta
tvarka miško valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji
medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka Vitalijus Gailius Gintaras Steponavičius Eligijus Masiulis Šarūnas Gustainis Kęstutis Glaveckas Andrius Mazuronis Dalia Teišerskytė Dalia Kuodytė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2014-01-23 priėmė Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-761, kurio dalis nuostatų įsigaliojo 2015-01-01. Šiuo įstatymu buvo pakeista Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir numatyta, kad „Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti).
Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teikto Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1092 tikslas buvo tik suderinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių nuostatas su pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis (aiškiai įvardinti valstybės biudžeto pajamų dalies panaudojimo tikslinę paskirtį – bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti; nustatyti Aplinkos ministeriją kaip Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje įvardintų asignavimų valdytoją; įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas sulyginti su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 73-3651) 2 straipsnio nuostatomis.). Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos buvo inkorporuotos į įstatymo projektą svarstymo Seimo Aplinkos apsaugos komitete metu pritarus Seimo narių pasiūlymams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybė 2013-12-18 savo išvadoje dėl projekto XIIP-1092(2) pasiūlė prievolę visiems miško valdytojams, tarp jų ir privačių miškų savininkams, mokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatyti atlikus išsamią su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizę, tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas į šias pastabas neatsižvelgė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje privačių miškų savininkai fiziniai asmenys nuo žaliavinės medienos ir (ar) nenukirsto miško pardavimo taip pat moka ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Be to, iš įstatymo priėmimo procedūros matyti, kad naujo privačių miškų savininkų ir valdytojų apmokestinimo nuostatos buvo įtrauktos į įstatymą tinkamai neišanalizavus su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos bei tinkamai neįvertinus mokestinės naštos padidinimo poveikio medienos rinkai. Pastebėtina, kad siekis užtikrinti geresnį bendrųjų miškų ūkio reikmių (ypač susijusių su privačių miškų apsauga, tvarkymu ir priežiūra) tenkinimu gali būti pasiektas ne didinant mokestinę naštą privačių miškų valdytojams, o peržiūrint ir tobulinant egzistuojančią su miškais susijusią mokesčių sistemą, t.y. perskirstant surenkamas lėšas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimas. Teikiant nurodytą įstatymo nuostatą vienas iš pagrindinių argumentų buvo tai, kad „Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnyje išvardintų bendrųjų miškų ūkio reikmių sąrašas neapima labai svarbios miškų ūkio darbų srities – miško kelių ir su tuo tiesiogiai susijusios miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūros ir remonto. Akivaizdu, kad privačių miškų atveju miško kelių infrastruktūra nėra pavienių miško savininkų reikalas.
Tas pats miško kelias, naudojamas medienai išvežti ir kitai miškų ūkio veiklai, taip pat atviras miško lankytojams, dažniausiai eina per keletą tiek privačių, tiek ir valstybinių miško valdų. Be to, miško kelių priežiūra ir remontas reikalauja didelių investicijų, kurios atskiros mažos valdos savininkui gali reikšti nepakeliamą naštą. Pvz., visos miškų urėdijos į miško kelių tiesimą, remontą ir priežiūrą kasmet investuoja apie 20 mln. litų savo lėšų.” Pažymėtina, kad teiginiai, jog iš urėdijų mokamų atskaitymų į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą iki šiol buvo tvarkomi miško keliai yra neteisingi. Vyriausybei teiktose tvirtinti programos lėšų panaudojimo sąmatose toks finansavimas nenumatytas. Be to, iki šiol neišspręstas bendro naudojimo kelių, einančių per privačius miškus, priskyrimo savivaldybėms klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos miško savininkų asociacija 2015-09-21 su skundu kreipėsi į Europos Komisiją, siekdama, kad Europos Komisija išnagrinėtų, ar Seimo 2014-01-23 priimtos įstatymo nuostatos nepažeidė 2006 m. liepos 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ nuostatų, kadangi 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką savo esme laikytini apyvartos mokesčiu, o apyvartos mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės mokestį, Europos Sąjungoje yra draudžiami. Abejones dėl šio mokesčio nustatymo privačių miškų valdytojams pagrįstumo ir jo atitikimo Europos Sąjungai teisei kelia ir tai, kad jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje analogiškas ir (ar) panašus mokestis privačių miškų valdytojams nėra nustatytas.
Pažymėtina, kad valstybinių miškų valdytojams privalomų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirtą mišką yra paaiškinamas valstybinių miškų prievole mokėti valstybei už neatlygintinai perduotų išteklių – valstybinių miškų – naudojimą. Tai pagrindžia žemiau nurodyti argumentai ir motyvai:
patikėjimo teise, t. y. ją pradėdamos valdyti, nepatyrė jokių išlaidų (Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 6 dalys);
priežiūrą, tvarkymą bei išteklių valdymą įgyvendina per miškų urėdijas, kurios pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį apibrėžiamos kaip valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančio valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą;
nuosavybės teise priklauso valstybei, buvo įsteigtos iš valstybės turto bei joms perduotą ir jų įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise (1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr.
I-722 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis);
prie valstybės nuosavybės patvirtina ir ta nuostata, jog, įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami (Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis);
prie valstybės nuosavybės patvirtina ir ta nuostata, jog miškų urėdijos parduoda pagamintą miško produkciją bei nenukirstą mišką tik Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis);
valstybinės žemės savininkė, nustatydama privalomus atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirtą mišką, iš esmės tik perskirto jos pačios valdomus, kontroliuojamus ir reguliuojamus viešuosius finansus;
pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirštą mišką dalis, kuri atitenka miškų urėdijoms, taip pat iš principo priklauso valstybei, kadangi, kaip jau buvo minėta, miškų urėdijos kaip valstybės įmonės net jų įgytą turtą valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise. Įstatymo projekto tikslas – įstatyme atsisakyti privalomųjų 5 procentų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatymo privačių miškų valdytojams. Įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti nepagrįstą, neproporcingą ir Europos Sąjungos teisę pažeidžiantį mokestį, kuris privačių miškų valdytojams buvo nustatytas neatlikus išsamios su privačiais miškais susijusios mokesčių sistemos analizės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Eugenijus Gentvilas, Lietuvos miško savininkų asociacija.
Projekto rengėjai yra Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Eugenijus Gentvilas, Lietuvos miško savininkų asociacija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Miškų įstatymo 7 straipsni 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų nustatyti tik valstybinių miškų valdytojams. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad priimtas projektas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms, kadangi miškų valdytojams bus panaikinta neproporcinga ir nepagrįsta mokestinė prievolė. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1229 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1380 redakcija) patvirtintas Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Valstybinių miškų valdytojai“, „privalomieji atskaitymai“ , „valstybės biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eugenijus Gentvilas Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka Vitalijus Gailius Gintaras Steponavičius Eligijus Masiulis Šarūnas Gustainis Kęstutis Glaveckas Andrius Mazuronis Dalia Teišerskytė Dalia Kuodytė
2015-10-26 Nr. XIIP-3649 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatose siūloma panaikinti prievolę privačių miškų valdytojams mokėti privalomus 5 procentus atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paliekant šią prievolę tik valstybinių miškų valdytojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, 7.6.3 punkte nustatytas uždavinys „Į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą įtraukti atskaitymus iš privačių miškų ūkio ir ne miškų urėdijų valdomų valstybinių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų“. Taip pat pažymėtina, jog privačių miškų savininkų papildomo apmokestinimo (5 proc. privalomųjų atskaitymų) lėšos yra tikslinės ir naudojamos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, įskaitant ir privačių miškų bendrąsias reikmes: miškų inventorizavimą, miško kelių ir kitos infrastruktūros priežiūrą ir remontą, miško savininkų konsultavimą ir mokymą, miškų priešgaisrinę apsaugą ir t.t. Be to, šios lėšos gali būti naudojamos ir privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis (pažymėtina, kad galiojančių įstatymų kontekste termino „privačių miškų savininkų organizacinės struktūros“ turinys nėra aiškus). Projektu panaikinus privačių miškų savininkų apmokestinimą, valstybinių miškų valdytojų (pvz., miškų urėdijų, nacionalinių parkų direkcijų, savivaldybių) lėšomis būtų finansuojamos ne tik nurodytos privačių miškų bendrosios reikmės, bet ir privačių miškų savininkų organizacinių struktūrų kūrimasis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo reguliavimo tikslingumas. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3651), kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekto įsigaliojimo data. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnį siūlytume papildyti 2 dalimi, nustatančia, kad Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo dienos turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus; šio straipsnio 1 dalyje siūlytume nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-19 Nr. S-2015-6231 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3649 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau nesutinkame su Projekto aiškinamojo rašto teiginiu, jog Projektu siūlomais pakeitimais siekiama panaikinti Įstatyme esantį prieštaravimą Europos Sąjungos teisei. Manome, kad 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nėra laikytini apyvartos mokesčiu, todėl nėra draudžiami 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Šios nuomonės laikomės, kadangi mokestis, rinkliava ar mokėjimas gali būti priskirti apyvartos mokesčiui pagal Direktyvą 2006/112/EB, jeigu jis galėtų neigiamai paveikti bendros PVM sistemos funkcionavimą, nes juo prekių ir paslaugų judėjimas ir komerciniai sandoriai būtų apmokestinami panašiai kaip PVM. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ‑ Teisingumo Teismas) jurisprudencija nedraudžiama toliau taikyti ar nustatyti mokesčio, kuris neturi bent vienos iš esminių PVM savybių.
Teisingumo Teismo praktikoje išskirtos šios keturios esminės PVM savybės: 1) PVM yra bendrai taikomas sandoriams, kurių objektas yra prekės ar paslaugos; 2) jo dydis nustatomas proporcingai kainai, kurią apmokestinamasis asmuo gavo už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas; 3) šis mokestis yra renkamas kiekvienu gamybos ir distribucijos proceso etapu, įskaitant mažmeninės prekybos etapą, neatsižvelgiant į iki tol atliktų sandorių skaičių; 4) pirmesniais gamybos ir platinimo proceso etapais sumokėtas sumas galima atskaityti iš apmokestinamojo asmens mokėtino PVM, t. y. konkrečiu etapu mokestis mokamas tik nuo šiuo etapu atsiradusios pridėtinės vertės ir galiausiai jo mokėjimo našta tenka galutiniam vartotojui.[1] Europos teisės departamentas laikosi nuomonės, kad Įstatymo 7 straipsnyje nustatytas mokestis netenkina nei vienos iš esminių PVM savybių, todėl nėra draudžiamas remiantis Direktyva 2006/112/EB. Šios nuomonės laikomės, kadangi didžioji dalis su prekėmis ar paslaugomis susijusių sandorių juo nebus apmokestinami. Pavyzdžiui, prekių importas iš trečiųjų šalių, prekių įsigijimas Sąjungos viduje arba įmonės turto panaudojimas privatiems tikslams. Šis mokestis bus taikomas tik pajamoms, įgytoms už konkrečias prekes ir tik konkretiems asmenims. Atitinkamai darytina išvada, kad su pirmąja PVM savybe susijusi sąlyga dėl mokesčio bendrojo taikymo sandoriams, kurių objektas yra prekės arba paslaugos, nėra įvykdyta, kiek tai susiję su tokiu mokesčiu, koks nustatytas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Manytume, kad nurodytas apmokestinimas neatitiks ir antrosios PVM savybės, nes jo suma nėra visiškai proporcinga už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas gautai kainai, nes bus skaičiuojama nuo apyvartos pardavus konkretaus pobūdžio prekes per tam tikrą laikotarpį.
Abejotume, ar Įstatymu nustatyto mokesčio apmokestinamoji vertė leistų tiksliai nustatyti jo sumą, kuri gali būti perkeliama klientui kiekvieną kartą parduodant žaliavinę medieną ar nenukirstą mišką. Iš anksto nebus žinoma, kiek, pavyzdžiui, konkretus parduotos žaliavinės medienos kiekis bus apmokestinamas, nes apmokestinimas bus taikomas tam tikro laikotarpio pabaigoje gautas pajamas iš parduotos žaliavinės medienos ir nenukirto miško bendrai susumavus ir apmokestinus 5 procentų tarifu. Kalbant apie trečiąją ir ketvirtąją PVM savybes, reikia pasakyti, kad toks apmokestinimas, koks yra įtvirtintas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, nenumato, kad šis mokestis bus renkamas kiekvienu gamybos ir distribucijos proceso etapu, įskaitant mažmeninės prekybos etapą, neatsižvelgiant į iki tol atliktų sandorių skaičių, taip pat nenumato ankstesniais etapais sumokėto pirkimo mokesčio atskaitos sistemos. Taigi atskaitymai nuo konkrečių miškų naudotojų pajamų bus taikomi ne prekių ir paslaugų pridėtinei vertei, o visai gautų pajamų sumai, kas neprilygsta PVM atskaitos sistemai. Remdamiesi šiais argumentais siūlytume tikslinti Projekto aiškinamąjį raštą, kadangi, mūsų nuomone, Įstatyme nėra prieštaravimų Europos Sąjungos teisei. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žr. Sprendimo KÖGÁZ ir kt. 37 punktą ir jame minimą praktiką, taip pat Nutarties Mechel Nemunas 33 punktą.