Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ įstatymo NR. I-730 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto papildymas 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte po žodžio „Lietuvą“ įrašyti žodžius „taip pat asmenys, okupacinio režimo struktūrų perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas,“ po skaičiaus „1“ išbraukti žodį „punktą“ ir įrašyti „ir 2 punktuose“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„9) asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, taip pat asmenys, okupacinio režimo struktūrų perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾ straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktuose išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
PENSIJŲ įstatymo NR. I-730 11
projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo atstovų prašymas, kurie kreipėsi dėl teisės gauti valstybinę pensiją asmenims, kurie pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾ straipsnio 1 dalies 2 punktą yra asmenys, okupacinio režimo struktūrų sprendimais perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – perkeltojo teisinis statusas pripažintas 146 Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie okupacinio režimo struktūrų sprendimais buvo perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas. Atsižvelgiant į tai, siūloma kad teisę į valstybinę pensiją pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾straipsnį turėtų ir asmenys, okupacinio režimo struktūrų sprendimais perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas. Tai yra tie asmenys, kurie buvo prievarta ir politiniais tikslais iškelti į kitus Lietuvos rajonus ir nukentėjo kaip tremtiniai. Pasikeitus politinei situacijai, didžioji dalis perkeltų gyventojų sugrįžo į savo gimtuosius kaimus, tačiau daugumos pastatai jau buvo sugriauti, turtas išgrobstytas, sugrįžę gyventojai turėjo viską kurti iš naujo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Vidas Mikalauskas. 3.
įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja asmenims, okupacinio režimo struktūrų sprendimais perkeltų iš vienų Lietuvos vietovių į kitas valstybinių pensijų skyrimo klausimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlau Valstybinių pensijų įstatymo
taip pat turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, okupacinio režimo struktūrų perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5⁽¹⁾ straipsnio
pažymėjimus. Šis pakeitimas užtikrintų galimybę valstybinę pensiją gauti ir asmenims, kurie režimo struktūrų sprendimais buvo perkelti iš vienų Lietuvos vietovių į kitas, ir kurie nukentėjo kaip tremtiniai, prarasdami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ir kitą turtą ir kurie grįžę į gimtus namus turėjo viską kurti iš naujo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės 101,6 tūkst. eurų kasmet. Lėšos turi būti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Vidas Mikalauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-19 Nr. S-2015-6231 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3636 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3636, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-10-16 Nr. XIIP-3636 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektas tikslintinas teisės technikos aspektu: straipsnio pavadinimas turi būti dėstomas taip – „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimo esmė turi būti išdėstyta taip – „Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:“
Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. XII-1838 pripažino, kad būtina tobulinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų skyrimo teisinį reglamentavimą ir pasiūlė Vyriausybei sudaryti darbo grupę iš specialistų, valstybės pareigūnų, socialinių partnerių Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų pertvarkos gairėms parengti bei šias gaires pradėti įgyvendinti 2016 m. sausio 1 d., ir į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų valstybės biudžeto išlaidas, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3255), kuriame numatyta jo įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 1 d., todėl siūlytina teikti ne atskirą įstatymo projektą, o atitinkamus pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-3255. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Inga Ališauskienė, kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėja Svajūnė Gaidamavičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė ir patarėja Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinimas turi būti dėstomas taip – „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas“, o pakeitimo esmė turi būti išdėstyta taip – „Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:“ Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.
XII-1838 pripažino, kad būtina tobulinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų skyrimo teisinį reglamentavimą ir pasiūlė Vyriausybei sudaryti darbo grupę iš specialistų, valstybės pareigūnų, socialinių partnerių Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų pertvarkos gairėms parengti bei šias gaires pradėti įgyvendinti 2016 m. sausio 1 d., ir į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų valstybės biudžeto išlaidas, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti Siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į LR Vyriausybę ir prašyti nuomonės dėl biudžeto lėšų poreikio. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16) Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3255), kuriame numatyta jo įsigaliojimo data – 2016 m. sausio 1 d., todėl siūlytina teikti ne atskirą įstatymo projektą, o atitinkamus pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-3255. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3255) yra priimtas, jame nebuvo siūloma keisti galiojančio Įstatymo 11 straipsnį, numatantį asmenų grupes, kurie turi teisę gauti nukentėjusiųjų valstybines pensijas. Europos teisės departamentas (2015-12-02) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3636, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Suvalkiečių draugija „Suvalkija“ Priimti Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 9 punkto keitimą Mūsų draugija (www.draugijasuvalkija.lt) jungianti Vokietijos ir TSRS 1941 -01 -10 Susitarimu (Toliau - GMS) dėl gyventojų prievarta pagal tautinį požymį iš Vokietijos okupuoto Suvalkų krašto į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją perkeltų asmenų, jų vaikų ir vaikaičių teises, prašo JUS priimti draugijos tarybos atstovus ir padėti iš esmės spręsti nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo žinomą bet vis dar nebaigtą spręsti vienos mūsų valstybės piliečių grupės diskriminavimo klausimą. Lietuvos Respublikos Seimo 1997-06-28 priimto Nr.X- 1234 Asmenų, nukentėjusių nuo 1939- 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 2 dalis skelbia: “Asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamą vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas”. Pagal GMS perkelti tikėjosi, kad į tokį platų įstatymą taip pat bus tikslingai “inkorporuoti”. Tokį statymo įgyvendinimą draugijos atstovams aiškinio Seimo komitetai. Draugijos tarybos atstovai draugijos grupių susirinkimuose aiškino, kokie ir iš kokių institucijų asmens dokumentai. Tik dėl to kad tuo metu buvusį LGGRTC Generalinė Direktorė D. Kuodytė laiku “neparuošė namų darbų”- neįsigilino į Ribentropo - Molotovo akto pasekmes, paruošė ne tik perkeltuosius asmenis bet ir jų vaikus diskriminuojančius įstatymų įgyvendinimo nurodymus.
Perkeltiesiems pagal GMS asmenims genocido centro dokumentų ruošimo grupė pradėjo išdavinėti pažymėjimus kaip perkeltiems iš vienos Lietuvos vietovės į kitą Perkeltieji asmenys nesuprato, kad priimdami tokius pažymėjimus jie sutinka, jog kad jų šeima be jokios prievartos paliko savo turėtus namus ir kitą turtą ir išvyko į TSRS okupuotą Lietuvą komunizmo statyti! LGGRTC vadovės D. Kuodytės nuomone taip pasielgė 1941 metais per pusantro 14 000 asmenų. D. Kuodytės argumentai: GMS preambolėje rašoma, kad persikėlimas vyks savanoriškai ir apie tai rašė 1991 metų tarybinė spauda. Tenka apgailestauti kad iki šiol į Lietuvos Seimą patenka asmenų, nežinančių, kad Lietuva pergyveno dviejų agresorių okupacijas. Taip dėl vieno tuo metu įtakingo asmens genocido sąvokos aiškinimo ir tik vienos okupacijos padarytų nusikaltimų akcentavimo, Lietuvos valdžios ir valdymo institucijos restitucijos proceso metu negalėjo užtikrinti savo šalies piliečių lygiateisiškumo. Prievartinis 1941 metų gyventojų perkėlimas pagal GMS palietė dviejų kartų - tėvų ir vaikų, o kai kuriais atvejais net vaikaičių, likimą. Nuosekliai ir kryptingai dirbdama draugijos taryba įrodė reikalavimų teisėtumą ir kai kurios LR Seimo priimtos diskriminacinės nuostatos buvo panaikintos. Tačiau priimant įstatymų pataisas “už borto” liko okupacijų metais perkeltose šeimose gimę vaikai. Draugija nuo 2008 metų surinko archyvinius okupacinių režimų priimtus dokumentinius įrodymus, kad okupacijos metais perkeltųjų asmenų šeimose gimusių vaikų gyvenimo sąlygos nebuvo palankesnės gyvybės išsaugojimui nei kai kurių kitų vaikų grupių, gimusių kitose prievartinio apgyvendinimo vietose.
Dar kartą išanalizavus archyvinius dokumentus ir Lietuvos Respublikos priimtus įstatymus draugijos taryba posėdyje patvirtino
Tokia trumpa, bet labai skaudi perkeltųjų šeimų ir jų įpėdinių skriaudų istorija. Išvada : perkeltiesiems pagal GMS asmenims nacių okupacijos metu buvo pritaikyta speckomendantūros įskaita su kolektyvine atsakomybe. Sąrašai buvo perduoti Prievartinio įdarbinimo inspekcijai nukreipimui į prievartinio įdarbinimo zonas. Perkeltiesiems pagal GMS asmenims Lietuva tapo t r e m t i e s v i e t a . Šį faktą patvirtino VFR Bundestagas 2000-08-12 įstatymu “ MINTIS, ATSAKOMYBĖ IR ATEITIS”, išmokėdama okupacijų metais gimusiems perkeltųjų šeimose vaikams kompensacijas. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvada “Dėl Vokietijos okupuoto Suvalkų krašto lietuvių perkėlimo į TSRS okupuotą Lietuvą 1941 metais “ pažymoje rašoma: ”Remiantis tarptautiniu baudžiamojo teismo Romos statutu, minėtas prievartinis gyventojų perkėlimas yra įvertintas kaip nusikaltimas žmoniškumui. Prievartinių mainų gyventojai patyrė materialinę ir moralinę žalą kuri turėtų būti teisingai atlyginta”. Apie materialines skriaudas kalbame todėl, kad įrodytume patirtą materialinę žalą ir tuo pačiu reikalavimų pagrįstumą. Kai kurie Seimo nariai aiškina, kad priėmus mūsų prašomo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio dalies 9 punkto įstatymo pakeitimą kitos nukentėjusių vaikų grupės taip pat kels panašius reikalavimus. Tai gal dar yra Lietuvoje kokia kita nuo dviejų agresorių susitarimo labiau nukentėjusi buvusių nepilnamečių grupė?
Vokietijos nacionalsocialistai iki 1943 metų pagal gyventojų mainų susitarimus 15 Europos valstybių vykdė gyventojų trėmimus Tai buvo ne politiniai, bet pagal t a u t i n į požymį tremiami žmonės. ’’Masiniai etniniai valymai - Molotovo - Ribentropo pakto - bendras nacių ir sovietų - padarinys”. Mažajame Niurnbergo karo nusikaltimų ir nusikaltėlių procese(1947-10-1948 03) nacistinė gyventojų iškeldinimo programa buvo pripažinta nusikaltimu žmoniškumui, o jos vykdytojai buvo teisiami kaip karo nusikaltėliai. Įvyko Tarptautinis forumas įvyko . Suvalkiečių draugijos atstovai forume dalyvavo ir pateikė įrodymą apie 1941 metais įvykdytą Suvalkų krašte genocido aktą-draugijos organizuotos pirmosios mokslinės konferencijos “MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO PASEKMĖS” leidinį. Problemos nagrinėjamos iki šiol. Pirmieji rezultatai pasiekti: Briuselis pažadėjo finansuoti bendrą Europos “išvarytųjų” sąjungą Lietuva
konvenciją ir prisiėmė aukščiausio lygio įsipareigojimus ginti žmogaus teise. Taip pat mūsų šalis yra prisijungusi prie svarbiausių Europos Tarybos konvencijų. Tačiau šie valstybės įsipareigojimai visai netrukdo ir toliau žmogaus teisių neįvardinti kaip valstybės politikos prioriteto. Lietuvos įstatymai įtvirtina nelygybę: asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus, kuriems pavyko tremties išvengti, Valstybinę pensiją gauna, o amžinieji tremtiniai Valstybinės pensijos kol kas negauna. Jeigu įrašytųjų į tremtinių sąrašus Valstybinių pensijų išlaidas padengtų Rusija, kaip TSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, tai būtų logiškas sprendimas. Priimtas vieną nukentėjusių piliečių grupę ginantis įstatymas tapo teise, bet neužtikrino teisingumo.
Kad taip ilgai uždelstas darbas butų užbaigtas, reikia, kad Lietuvos Respublikos Seimas Šioje pavasario sesijoje priimtų Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 9 punkto įstatymo pakeitimo projektą ir apie 200 Lietuvos piliečių nuo 2018 -01-01 gautų kaip ir kiti prilygintieji asmenys gautų nukentėjusių asmenų pirmo laipsnio Valstybinę pensiją. Suvalkiečių draugijos “SUVALKI JA” taryba prašo Gerbiamą SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKĄ paruošti tinkamą minimo įstatymo pakeitimo projektą ir įregistruoti jį svarstymui Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje. Draugijos taryba pasiruošusi pateikti argumentuotus atsakymus į visus iškilsiančius ruošiant Seimo komitetams ir Seimo plenariniam posėdžiui Paaiškinamuosius raštus. Draugijos taryba laukia išankstinio pranešimo apie susitikimo galimybę. Mūsų el.paštas: [email protected]; adresas:
Suvalkiečių draugija “SUVALKIJA”, Vytauto 17 ,
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų skyrimo teisinio reglamentavimo tobulinimo. 7. Balsavimo rezultatai: už-1, prieš- 3 , susilaikė -2 (balsuota dėl siūlymo pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3636)
pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik