Įstatymo projekto lyginamasis variantas
Papildyti Kodeksą 151² straipsniu: „151² straipsnis. Kraujomaiša (incesto)
1Savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys,
siejami artimais kraujo ryšiais (tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis), baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo neatsako tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151 straipsnio papildymo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) parengimą paskatino šiuo metu nenustatyta baudžiamoji atsakomybė už savanoriškus lytinius santykius tarp kraujo ryšiais artimai susijusių pilnamečių asmenų (incesto). Santuoka tarp artimų giminaičių ar šeimos narių Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstama, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - LBK) nenumato jokios baudžiamosios atsakomybės už savanoriškus lytinius santykius tarp kraujo ryšiais artimai susijusių pilnamečių asmenų. Šie santykiai sukelia sukelia didelę recesyvinių apsigimimų riziką bei neigiamas pasekmes visuomenėje, žeidžia asmenų orumą, dažnai turi priverstinio santykiavimo elementų, pažeidžiančių asmens seksualinio apsisprendimo laisvę. Baudžiamoji atsakomybė už incesto santykius šiuo metu numatyta 17 iš 28 ES valstybių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija rodo, jog incesto kriminalizavimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai asmens privataus gyvenimo apsaugos apimtyje, kadangi incesto draudimas užtikrina šeimos apsaugą, gina asmens sveikatą bei silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvę. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius tarp kraujo ryšiais artimai susijusių asmenų (incesto), t.y. tėvo ir dukters, brolio ir sesers, motinos ir sūnaus. Projekto uždavinys – sumažinti genetinių defektų riziką, apsaugoti šeimos, visuomenės gerovę bei sveikatą, apginti silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvę. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatoriai – LR Seimo narės Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis nustato, jog draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. LBK XXI skyrius Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nustato bausmes už prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau nenustato jokių bausmių ar sunkinančių aplinkybių už kraujo ryšiais artimai susijusių pilnamečių asmenų savanoriškus lytinius santykius. Nors šie santykiai gali ir nepažeisti asmens seksualinio apsisprendimo laisvės, tačiau jie yra etiškai bei moraliai žalingi, pažeidžia asmenų orumą, taip pat sukelia didelę palikuonių su genetiniais apsigimimais atsiradimo riziką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamo įstatymo projekto nuostatomis siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už savanoriškus lytinius santykius tarp kraujo ryšiais artimai susijusių asmenų (incesto), t.y. tėvo ir dukters, brolio ir sesers, motinos ir sūnaus. Priėmus įstatymo projektą sumažėtų genetinių defektų skaičius tarp naujagimių, būtų užtikrinta šeimos apsauga. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Projektą naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „incesto“, „kraujomaiša“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
151²
2015-10-21 Nr. XIIP-3632 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų – tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo. Projektu siekiama kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp pilnamečių asmenų, kuriuos sieja artimas kraujo ryšys. Pastebėtina, kad artimas giminystės ryšys (ne tik kraujo) Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) traktuojama kaip viena iš pasinaudojimo priklausomumu formų ir BK 151¹straipsnio („Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir
(ar) neliečiamumą“) 3 dalyje netgi įtvirtintas kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė: „Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas ar asmuo, turintis įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Kita vertus, kartu pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (BK XXI skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“) savanoriškumas (apsisprendimo laisvė) lytiniuose santykiuose ribojamas tik nepilnametystės kriterijaus pagrindu. Savanoriško pilnamečių asmenų lytinio santykiavimo draudimo BK įtvirtinta nėra. Priešingai, viena iš naujojo (2000 m.) BK reformos krypčių buvo pilnamečių asmenų savanoriškų lytinių santykių draudimo panaikinimas.
Pavyzdžiui, įsigaliojus naujajam BK, dekriminalizuotas 1961 m. BK 122 straipsnis („Vyro lytinis santykiavimas su vyru“). Projekto aiškinamajame rašte trūksta argumentacijos, ar naujasis draudimas atitinka pagrindinius veikos kriminalizavimo kriterijus. Pavyzdžiui, nėra pateikta jokios statistinės informacijos dėl siekiamos kriminalizuoti veikos paplitimo visuomenėje, kokią įtaką šios veikos kriminalizavimas turės nusikalstamumo lygiui, dinamikai ir pan. Be to, akcentuotina, kad privatūs šeiminiai santykiai yra ta sritis, į kurią valstybė reaguoti baudžiamosios teisės priemonėmis turėtų tik kraštutiniu atveju, o atitinkama reakcija šeimai ir visuomenei gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
„žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“. Tai santykių sritis, kurią užkardyti
baudžiamosios teisės priemonėmis gali būti itin sunku (ar net apskritai neįmanoma), o procesiniai kaštai yra neproporcingai dideli. Akcentuotina ir tai, kad kelia abejonių teikiamos kriminalizuoti veikos pavojingumo kriterijus ir jo atitikimas ultima ratio principui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). 2.
sakinyje teigiama, kad „LBK XXI skyrius Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nustato bausmes už prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau nenustato jokių bausmių ar sunkinančių aplinkybių už kraujo ryšiais artimai susijusių pilnamečių asmenų savanoriškus lytinius santykius.“ Tačiau pažymėtina, kad aukščiau minėtas BK 151¹straipsnis („Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“) kaip tik ir numato baudžiamąją atsakomybę už neprievartinį lytinės aistros tenkinimą: jo 1, 2 ir 3 dalių dispozicijose numatyta sąlyga „jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių“, o artimas giminystės ryšys (taip pat ir kraujo) BK 151¹straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė. 3. Teikiamas projektas neatitinka ir sistemiškumo principo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto). BK specialioji dalis struktūrizuota į skyrius pagal rūšinį objektą, į kurį kėsinamasi nusikalstama veika. Rūšinis objektas atsispindi iš konkretaus BK skyriaus pavadinimo. BK XXI skyriaus rūšinis objektas – seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Seksualinio apsisprendimo laisvė pažeidžiama, kai lytinis santykiavimas vyksta prieš nukentėjusiojo asmens valią (pavyzdžiui, naudojant prievartą ar pasinaudojant priklausomumu). Seksualinis neliečiamumas suvokiamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Siūlomo kriminalizuoti BK 151² straipsnio („Kraujomaiša (incesto)“) konkretusis objektas nedera su rūšiniu šio skyriaus objektu, nes atitinkama veika nėra pažeidžiama nei seksualinio apsisprendimo laisvė, nei neliečiamumas.
Su tuo iš dalies sutinka ir projekto rengėjai aiškinamojo rašto 3 dalies trečiajame sakinyje nurodę: „Nors šie santykiai gali ir nepažeisti asmens seksualinio apsisprendimo laisvės (čia ir toliau pabraukta mūsų), tačiau jie yra etiškai bei moraliai žalingi [...]“. Pastebėtina, kad etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad projektu teikiamo BK 151² straipsnio vieta BK sistemoje parinkta netinkamai. Pagal rūšinį objektą svarstytini keli alternatyvūs BK skyriai, kuriuose galėtų rasti vietą panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų sudėtys, pavyzdžiui, XLIV skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. Paliekant atitinkamą straipsnį BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, kartu su teikiamu jo papildymu BK 151² straipsniu reikėtų koreguoti ir patį BK XXI skyriaus pavadinimą, kad konkretusis objektas atitiktų rūšinį. Tačiau šiuo atveju būtų išbalansuota BK skyrių tarpusavio sistema ir hierarchija. 4. Projekto rengėjų idėjai, kad kraujomaišos veika tam tikrais atvejais gali pažeisti seksualinio apsisprendimo laisvę, trūksta pagrįstumo. Teikiamo projekto BK 151² straipsnio 2 dalyje bandoma įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti normų konkurencijos taisyklę, nurodant, kad „Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo neatsako tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta“. „Seksualinės prievartos“ terminas BK XXI skyriuje yra naujadaras, dėl to nėra aiškus jo turinys, o kartu ir BK 151² straipsnio 1 dalies santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis.
Pavyzdžiui, neaišku, ar „seksualinės prievartos“ terminas apima ne tik fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, pasinaudojimą bejėgiška asmens būkle, atėmimą galimybės priešintis, bet ir psichinę prievartą ar pasinaudojimą asmens priklausomumu. Jeigu apima, projekto rengėjų klaustina, kokiais dar būdais galima pažeisti seksualinio apsisprendimo laisvę, kaip BK saugomą vertybę, be išvardintųjų. Jeigu neapima, nėra aiškus naujojo BK 151² straipsnio 1 dalies santykis su kitais BK straipsniais, pavyzdžiui, 151 straipsnio
prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų). 5. Projekto rengėjai aiškinamojo rašto 1 dalyje teigia, kad šiuose santykiuose nukentėjusysis yra vienas: „incesto draudimas užtikrina šeimos apsaugą, gina asmens sveikatą bei silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvę“. Su tuo nesutiktina. Galimi atvejai, kai „silpnesniosios pusės“ santykiuose savanoriškuose santykiuose nustatyti neįmanoma: kai kraujomaišos santykių iniciatorius yra iš pažiūros „silpnesnioji pusė“, pavyzdžiui, įsimylėjusi dukra suvilioja tėvą; vienalytė brolių – seserų kraujomaiša; kraujomaiša vyresniame amžiuje ir pan. Baudžiamosios teisės prasme daug svarbiau yra ne tai, ar tarp lytiškai santykiaujančių asmenų yra artimas kraujo ryšys, bet tai, ar tarp jų yra „stiprioji ir silpnoji“ pusės. Jeigu tokią gradaciją galima nustatyti, veika kvalifikuotina pagal galiojančią BK 151 straipsnio 1 dalį kaip privertimas lytiškai santykiauti, pasinaudojant asmens priklausomumu.
Jeigu to nėra, baudžiamosios atsakomybės nustatymas yra ne tik netikslingas, bet ir neteisėtas (žr. šios išvados 6 pastabą). 6. Pabrėžtina, kad siekiamoje kriminalizuoti
„kraujomaišos (incesto)“ sudėtyje iš esmės sutampa nusikalstamos veikos subjektas
ir nukentėjusysis. Vienas ir tas pats asmuo negali būti ir kaltininku (įtariamuoju), ir nukentėjusiuoju dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo, nes tai pažeidžia pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus (pavyzdžiui, nullum crimen sine lege, teisėtumo ir kt.). 7. Kad subjekto ir nukentėjusiojo vaidmuo šios sudėties aspektu dubliuojasi, pagrindžia ir patys projekto rengėjai – BK 151² straipsnio 1 dalies dispozicija suformuluota, vartojant subjektų daugiskaitą („Savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys [...]“). Atitinkama formuluotė neatitinka nei techninių BK specialiosios dalies dispozicijų konstravimo, nei BK sistemos reikalavimų. Kaip teigė naujojo (2000 m.) BK projekto rengėjai,
„Specialiosios dalies straipsnių dispozicijos formuluojamos pradedant žodžiais
„Tas, kas…”. Šiuo atveju akcentuojama, jog baudžiama ne veika, o veikėjas.“[1] Be to,
visame BK nėra ir negali būti dispozicijų, suformuluotų naudojant subjektų daugiskaitą. Taip pat ir teikiamo projekto 151² straipsnio 1 dalies sankcijos pradžia formuluotina ne daugiskaita „baudžiami“, o vienaskaita
„baudžiamas“. 8. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte
neaptaria kriminalizuojamos veikos subjektyviosios pusės požymių. Lieka neaišku, kaip pagal teikiamą dispoziciją būtų kvalifikuojami atvejai, kai savanoriškai santykiauja artimu kraujo ryšiu susiję asmenys, patys apie tai nežinodami (pavyzdžiui, motina atsitiktinai sutinka prieš daugelį metų paliktą savo sūnų ir apie tai nežinodama su juo lytiškai santykiauja).
Svarstytina, ar pavyzdyje nurodytas atvejis moraline prasme smerktinas labiau už atvejį, kai lytiškai santykiauja įmotė su įsūniu (atitinkama situacija pagal teikiamą projektą nėra traktuojama kaip nusikalstama). 9. Teikiamo projekto BK 151² straipsnio 1 dalies dispozicija trumpintina, atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus ir į tai, kad tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys pagal BK 248 straipsnio 1 dalies išaiškinimą atitinka
„artimųjų giminaičių“ sąvoką. 10. Teikiamo projekto 151²
straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi tai yra nesunkus nusikaltimas. Pabrėžtina, kad nesunkūs nusikaltimai orientuoti į bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu taikymu, o laisvės atėmimo bausmė už tokių nusikaltimų padarymą turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Atkreiptinas dėmesys ir į BK 55 straipsnį („Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą“), kuriame įtvirtinta, kad „asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“ Sankcijoje esant vienai bausmei, teismas negali įgyvendinti BK 55 straipsnio reikalavimų, be to, panaikinama teisėjo diskrecija parinkti tinkamiausią bausmę individualiam pažeidėjui. Atsižvelgiant į tai, absoliuti (be alternatyvių bausmių) sankcija už nesunkų nusikaltimą neatitinka nei BK sistemos, nei juridinės technikos reikalavimų. 11.
straipsniuose nusikalstamų veikų dispozicijos ir sankcijos dėstomos skirtingose pastraipose. 12. Teikiamo projekto 151² straipsnio pavadinime žodis skliausteliuose „(incesto)“ yra perteklinis, kadangi lietuvių kalbos termino „kraujomaiša“ reikšmė yra aiški ir be jo papildomo aiškinimo, skliaustuose nurodant lotynišką terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.2 punktu „Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo.“ Pagal minėtų rekomendacijų 6.3 punktą „svetimžodžiai keičiami lietuviškais atitikmenimis“. 13. Projekto aiškinamojo rašto 6 dalyje teigiama, kad „Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės“, tačiau nėra aišku, kokiu tuomet tikslu yra pildomas baudžiamasis įstatymas, jeigu tokiu įstatymo projektu nesiekiama įtakoti kriminogeninės situacijos. 14. Projekto aiškinamojo rašto 12 dalyje teigiama, kad „Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.“ Tačiau manytina, kad BK papildymas nauja nusikaltimo sudėtimi, už ją numatant tik laisvės atėmimo bausmę, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, manytina, kad ir dėl aukščiau paminėto poveikio valstybės biudžetui, ir dėl to, kad siūlomas keisti baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas, yra būtina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir minėtos 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. 15.
išbrauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“, kadangi šiuo straipsniu nėra siūloma kokių nors įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1]Žr. Baudžiamojo kodekso projekto Nr. P-2143 ir įstatymo projekto Nr. P-2144 aiškinamąjį raštą. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=89840