Projekto Projekto lyginamasis variantas
2.24 STRAIPSNIo Pakeitimo
Papildyti Kodekso 2.24 straipsnį nauja
straipsnį išdėstyti taip: „
reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. 2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. 3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. 4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. 5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. 6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. 8. Jeigu asmenį žeminanti informacija arba duomenys apie jo padarytus teisės, moralės nuostatų ar kitokius pažeidimus yra gauti anonimiškai (iš anonimo), gavėjui draudžiama viešinti gautos informacijos turinį, išskyrus tokių duomenų perdavimą tyrimą atliekančioms institucijoms. Asmuo, paviešinęs anoniminiame pranešime pateiktą šioje dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, atsako šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. 9.
teismo tvarka reikalauti atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu įžeidimas kartu įžeidžia ir juos. 8. 10. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. 9. 11. Šio straipsnio taisyklės dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimo netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto XIIP-3606 (2) lyginimasis variantas
1 straipsnis. 2.24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti įžeidimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties toki ą as teis ę es turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu įžeidimas ar tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto XIIP-3606 (3) lyginimasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2.24 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2.24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu), taip pat Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat ir atlyginti dėl tokių duomenų paskleidim u o jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią šias teis es turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) pažeminus mirusiojo garbę ir orumą ar paskleidus tikrovės neatitinkanči ų us duomen ų is apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ma ir jų garb ę ė bei orum ą as . Preziumuojama, jog kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.“
2Pakeisti 2.24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. Nepaisant baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą panaikinimo, asmens viešas ar neviešas pažeminimas išlieka deliktu, t. y. priešingu teisei veiksmu, kuriuo yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas (Civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Galiojant Baudžiamojo kodekso 155 straipsniui, numačiusiam baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, asmuo galėjo reikalauti jam įžeidimu padarytos turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Dekriminalizavus įžeidimą tokios galimybės neliko, o visos pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį pradėtos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos. Galiojanti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio formuluotė nustato civilinę atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau expressis verbis nenumato asmens teisės reikalauti atlyginti jam viešu ar neviešu įžeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Projekto autoriaus nuomone, deliktinei civilinei atsakomybei dėl įžeidimu padarytos žalos atlyginimo atsirasti užtenka bendrųjų civilinės atsakomybės nuostatų. Kita vertus, nesant atitinkamos teisminės praktikos civilinėse bylose praktikoje gali kilti neaiškumų ir klausimų dėl įžeidimo teisėtumo, įžeidimu asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Projekto tikslas - aiškiai nustatyti, kad įžeidimo, kaip ir šmeižimo atveju, yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas, o nukentėjęs asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Projektu taip pat siekiama nustatyti atsakomybę už anoniminės informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą paviešinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančio Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Asmens teisė reikalauti teismo tvarka atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą minėtame straipsnyje atskirai numatyta nėra. Iki 2015 m. liepos 10 d. atsakomybė už įžeidimą buvo nustatyta Baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje, kuris neteko galios įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už anoniminės informacijos, žeminančios asmens reputaciją ir neatitinkančią tikrovės, paviešinimą, kai tai daroma per visuomenės informavimo priemones. Kitiems asmenims, pavyzdžiui, valstybės institucijoms, atitinkama atsakomybė nėra nustatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu keičiamame Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje aiškiai nurodoma asmens teisė teismo tvarka reikalauti atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paminėta projekto nuostata siekiama teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos.
Kai kurie privataus kaltinimo bylas pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį pradėję asmenys yra pasipiktinę, kad įstatymų leidėjui dekriminalizavus įžeidimo veiką, jiems nebus atlyginta dėl įžeidimo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o kalti asmenys išvengs teisinės atsakomybės. Projekto autoriaus nuomone, šiuo metu galiojančios bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės instituto normos yra pakankamos asmeniui norint teismo tvarka reikalauti atlyginti dėl įžeidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą , tačiau nesant atitinkamos teismų praktikos civilinėse bylose, įstatymo projektu siūloma teisės norma įneštų daugiau aiškumo ir prisidėtų prie asmens garbės ir orumo instituto apsaugos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis . ,,įžeidimas”,,, asmens garbė ir orumas”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
DĖL
Nr. XIIP-3606 (2)
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. Nepaisant baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą panaikinimo, asmens viešas ar neviešas pažeminimas išlieka deliktu, t. y. priešingu teisei veiksmu, kuriuo yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas (Civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Galiojant Baudžiamojo kodekso 155 straipsniui, numačiusiam baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, asmuo galėjo reikalauti jam įžeidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Dekriminalizavus įžeidimą tokios galimybės neliko, o visos pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį pradėtos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos. Galiojanti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio formuluotė nustato civilinę atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytos žalos atlyginimo, tačiau expressis verbis nenumato asmens teisės reikalauti atlyginti jam įžeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Projekto autoriaus nuomone, deliktinei civilinei atsakomybei dėl įžeidimu padarytos žalos atlyginimo atsirasti užtenka bendrųjų civilinės atsakomybės nuostatų, nes neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Projekto tikslas - aiškiai nustatyti, kad įžeidimo, kaip ir šmeižimo atveju, yra pažeidžiama asmens garbė ir orumas, o nukentėjęs asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Projekto antrasis variantas parengtas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančio Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Asmens teisė reikalauti teismo tvarka atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą minėtame straipsnyje atskirai numatyta nėra. Iki 2015 m. liepos 10 d. atsakomybė už įžeidimą buvo nustatyta Baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje, kuris neteko galios įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu keičiamame Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje aiškiai nurodoma asmens teisė teismo tvarka reikalauti atlyginti įžeidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paminėta projekto nuostata siekiama teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos. Kai kurie privataus kaltinimo bylas pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnį pradėję asmenys yra pasipiktinę, kad įstatymų leidėjui dekriminalizavus įžeidimo veiką, jiems nebus atlyginta dėl įžeidimo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o kalti asmenys išvengs teisinės atsakomybės. Kaip savo išvadoje pažymėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pareiga nustatyti įstatyme žmogaus orumo gynimo priemones yra įtvirtinta Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis . ,,įžeidimas”,,, asmens garbė ir orumas”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-06 Nr. S-2015-5909 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3606 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3606 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2015-10-08 Nr. XIIP-3606 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Neaišku, ar projektu siūlomos Civilinio kodekso (toliau- CK) 2.24 straipsnio 8 dalies nuostatos turės būti taikomos ir tais atvejais, kai duomenis anonimiškai gaus viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 2. Projektu siūloma papildyti CK 2.24 straipsnį 9 dalimi, nustatant joje asmens teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti viešu ar neviešu įžeidimu bet kokia forma jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, siūlomos nuostatos dėstomos straipsnyje, kuriame reglamentuojamas asmens garbės ir orumo gynimas, šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pastebėtina, kad teismai duomenų paskleidimu laiko konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį jie skleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Taigi galiojantis įstatymas jau nustato asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo viešo įžeidimo, kai paskleidžiami asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys. Taigi projekto nuostatos dėl asmens teisės reikalauti atlyginti viešu įžeidimu (raštu, žodžiu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytinos perteklinėmis. Be to, neaiškus siūlomos 9 dalies nuostatų ir galiojančio straipsnio 1-6 dalyse išdėstytų nuostatų santykis.
Antra, atsižvelgiant į tai, kad įžeidimas žemina asmens garbę ir orumą, svarstytina galimybė tobulinant projektą visame straipsnyje vartoti vienodą terminiją, t.y. neišskirti įžeidimo, kaip savarankiško teisės pažeidimo, nes net ir neviešas asmens įžeidimas žemina jo orumą. Be to, asmens orumas gali būti žeminamas ne tik jį įžeidžiant, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui netinkamai su juo elgiantis. Trečia, pareiga nustatyti įstatyme žmogaus orumo gynimo priemones yra įtvirtinta Konstitucijos
pastebėta aiškinamajame rašte, tiesiogiai nenustato asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, kai asmens garbė ir orumas pažeminami ne tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimu, bet kitu būdu, pavyzdžiui netinkamu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė siūlomas CK 2.24 straipsnio
dalyje, kaip bendrąją taisyklę – asmens teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti asmens garbės ir orumo pažeminimu bet kokia forma jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, toliau straipsnyje dėstant nuostatas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, kai asmens garbė ir orumas pažeminami konkrečiu būdu – paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-08 Nr. S-2016-1485 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3606(2) ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3606(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 783, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016-03-14 Nr. XIIP-3606(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2016-11-30 Nr. XIIP-3606(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.24 STRAIPSNIO PAKEITIMO
lapkričio 9 d. Nr. 102-P-38 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-14) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2016-03-17) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3606(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
nėra . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2016-09-30 * Informuojame, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pastabų ir pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3606(2) neturi. Atsižvelgti Lietuvos aukščiausiasis teismas 2016-10-03 * Įvertinę pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3606(2) dėl jo pastabų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2016-07-20)11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3606(2), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau nurodytus pasiūlymus:
Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.24 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas siejamas tik su įžeidimu, tačiau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pavadinimą ir siekiamus reglamentuoti teisinius santykius, Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje tikslinga apskritai aptarti asmens garbės ir orumo gynimą, kai asmens garbė ir orumas pažeminami,
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse panaikinus įžeidimo sudėtį, šį konkretų veiksmą netikslinga įvardyti Civiliniame kodekse, kadangi asmens garbę ir orumą pažeminti galima tiek įžeidimu, tiek šmeižimu ar kitu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti asmens garbės ir orumo pažeminimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nesiejant normos konkrečiai su įžeidimu. Pritarti Projektas patobulintas:
„1. Asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą jam padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo įžeidimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą , taip pat Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat ir atlyginti dėl tokių duomenų paskleidim u o jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią šias teis es turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu įžeidimas ar bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) pažeminus mirusiojo garbę ir orumą ar paskleidus tikrovės neatitinkanči ų us duomen ų is apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ma ir jų garb ę ė bei orum ą as . Preziumuojama, jog kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.“ 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2016-07-20)12
teismo tvarka reikalauti atlyginti asmens garbės ir orumo pažeminimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat siūlytina tikslinti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalį, kurioje reglamentuojama asmenų, paskelbusių tikrovės neatitinkančius duomenis, civilinės atsakomybės išimtis. Šių nuostatų pakeitimas aktualus atsižvelgiant į teismų praktiką asmens garbės ir orumo gynimo bylose, kuriose aiškinama, kad vertinamieji teiginiai, nesant jokio faktinio pagrindo, gali būti perdėti; be to, saviraiškos laisvės įgyvendinimas nepateisina ribų tarp kritikos ir įžeidimo peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Saviraiškos laisvės apribojimai ginant asmens garbę ir orumą baudžiamosiose bylose (III)“ Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29). Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta civilinės atsakomybės išimtis nebūtų taikoma tais atvejais, kai be faktinio pagrindo paskleisti vertinamieji teiginiai ar kritika atitinka įžeidimo apibrėžtį, t. y. pažemina asmens garbę ir orumą, siūlytina šioje Civilinio kodekso nuostatoje nurodyti, kad civilinės atsakomybės išimtis netaikoma, kai paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis yra pažeminama asmens garbė ir orumas. Pritarti Projektas patobulintas:
2.24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas
nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
Šioje dalyje nurodyta išimtis dėl civilinės atsakomybės netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas .“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė