Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnį 5 dalimi:
„5. Išteklių fondų tvarkytojai, Lietuvos Respublikos investicijų
įstatyme (toliau – Investicijų įstatymas) nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, valdytojai, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami išteklių fondo, fondų fondo arba finansinių priemonių apskaitą, turi tokias pačias pareigas pagal šį įstatymą kaip išteklių fondų tvarkytojai, fondų fondų arba finansinių priemonių valdytojai, kurie yra viešojo sektoriaus subjektai.“
6 dalimi: „6. Jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip, Investicijų įstatyme nurodytiems fondų fondams arba finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kaip išteklių fondams.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys –
biudžetinių įstaigų, mokesčių fondų, valstybės iždo, Investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo ir kitų valstybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, šių fondų administravimo įstaigas ir jų kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus bei kitus valstybės išteklių fondus, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami valstybės biudžeto vykdymo duomenys.“
2Papildyti 2 straipsnio 22 dalį 13 punktu:
„13) Investicijų įstatyme nurodyti fondų fondai arba
finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas.“ 3.
Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Buhalterinės buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės iždo įstatyme (toliau – Valstybės iždo įstatymas), Lietuvos Respublikos Biudžeto biudžeto sandaros įstatyme (toliau – biudžeto sandaros įstatymas), Lietuvos Respublikos Valstybinio valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybinio valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos Sveikatos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės kontrolės įstatyme (toliau
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
5 dalimi:
„5. Išteklių fondų tvarkytojai, Lietuvos Respublikos investicijų
įstatyme (toliau – Investicijų įstatymas) nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, valdytojai, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami išteklių fondo, fondų fondo arba finansinių priemonių apskaitą, turi tokias pačias pareigas pagal šį įstatymą kaip išteklių fondų tvarkytojai, fondų fondų arba finansinių priemonių valdytojai, kurie yra viešojo sektoriaus subjektai.“
straipsnį 6 dalimi: „6. Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, Investicijų įstatyme nurodytiems fondų fondams arba finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kaip išteklių fondams.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys –
biudžetinių įstaigų, mokesčių fondų, valstybės iždo, Investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo ir kitų valstybės kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, šių fondų administravimo įstaigas ir jų kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus bei kitus valstybės išteklių fondus, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami valstybės biudžeto vykdymo duomenys.“ 2.
Papildyti 2 straipsnio 22 dalį 13 punktu:
„13) Investicijų įstatyme nurodyti fondų fondai arba
finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas.“
išdėstyti taip:
„40. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Buhalterinės buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės iždo įstatyme (toliau – Valstybės iždo įstatymas), Lietuvos Respublikos Biudžeto biudžeto sandaros įstatyme (toliau – biudžeto sandaros įstatymas), Lietuvos Respublikos Valstybinio valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybinio valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos Sveikatos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės kontrolės įstatyme (toliau
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
21 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XII-1727 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 3, 5, 8, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateikti pasiūlymai, pastebėti neaiškumai, susiję su techninių priemonių taikymu tvarkant buhalterinę apskaitą, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1898 nuostatos dėl pagal šį įstatymą nustatytų fondų fondų ir finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos jungimas su kitomis biudžetinėmis įstaigomis – Turto vertinimo priežiūros tarnyba, Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos – atitinkamai peržiūrint joms pavestas funkcijas. Įstatymų projektų tikslai: · nustatyti, kad tam tikri ūkio subjektai (kolektyvinio investavimo subjektai, informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai, profesinių pensijų fondai), kuriems Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos taikyti verslo arba tarptautinius apskaitos standartus, galėtų pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovaujantis tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, buhalterinę apskaitą tvarkytų taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus. Taip pat draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms nustatyti vadovavimąsi tarptautiniais apskaitos standartais; · nustatyti galimybę ūkio subjektams pasirinkti, kokį euro ir užsienio valiutos santykį taikyti; · Audito ir apskaitos tarnybai pavestą verslo apskaitos standartų tvirtinimo funkciją perduoti Finansų ministerijai; · reglamentuoti Investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, apskaitą ir finansinę atskaitomybę; · apibrėžti buhalterinės apskaitos techninę priemonę, nustatyti, kad parašo rekvizitas neprivalomas sąskaitai faktūrai, patikslinti klaidų apskaitos registruose taisymo nuostatas, įstatymą papildyti numatant atsakomybę už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimą. 2.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos specialistai. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamentas (Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164), atsakingas asmuo – Apskaitos ir audito skyriaus vedėja Asta Nareckaitė, tel. (8 5) 239 0018. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis nustato reikalavimą buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal tarptautinius apskaitos standartus ūkio subjektams, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansų maklerio įmonėms, reguliuojamos rinkos operatoriui, Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą, ir valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigoms, išskyrus kredito unijas. Kiti ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, gali pasirinkti vadovavimąsi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Dalis specialiųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų nustatyta kai kuriuose Lietuvos banko prižiūrimų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose arba įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Vertybinių popierių įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir finansinės ataskaitos ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir finansinės ataskaitos bei konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatyta, kad kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir verslo apskaitos standartais. Pensijų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimo“, nustatyta, kad pensijų fondų buhalterinė apskaita tvarkoma pagal verslo apskaitos standartą. Pagal Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinius principus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.
03-160 „Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“, sudarydama finansines ataskaitas, kredito unija turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus įvertina vadovaudamasi verslo apskaitos standartais ir pasirinkta apskaitos politika. Apskaitos politikos dalyje nurodoma, kad finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis verslo apskaitos standartais. Fondų fondo sąvoka apibrėžta 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio
programų paramą skirti kelioms finansinėms priemonėms. Fondų fondų apskaita šiuo metu nėra reglamentuota. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos
atskaitomybės“ nurodomas draudimo įmonių vadovavimasis verslo apskaitos standartais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“ tai įgaliota atlikti Audito ir apskaitos tarnyba. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnį ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko paskelbti orientaciniai euro ir užsienio valiutų santykiai buhalterinėje apskaitoje taikomi nuo kitos darbo dienos Lietuvos Respublikoje po jų paskelbimo dienos. Buhalterinės apskaitos įstatymo
rekvizitų nustatytas rekvizitas „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai.
Buhalterinės apskaitos įstatymo
negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, kuriuo nustatomas ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumas. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik einamaisiais finansiniais metais surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus. Buhalterinės apskaitos įstatymo
išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.
1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo reikalaujama iš subjektų, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaryti pagal tarptautinius apskaitos standartus. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad pagal tarptautinius apskaitos standartus minėti subjektai sudarytų metines finansines ataskaitas, kiti subjektai sudarytų konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir (arba) metines finansines ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas neįpareigoja subjektų metines finansines ataskaitas sudaryti tik pagal tarptautinius apskaitos standartus, siūloma Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnyje nustatyti galimybę ūkio subjektams pasirinkti, pagal kokius standartus – verslo apskaitos ar tarptautinius – tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Buhalterinės apskaitos įstatyme siūloma nurodyti, kad ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, šias ataskaitas sudaro tik pagal tarptautinius apskaitos standartus. Tačiau atskiras finansines ataskaitas tokie ūkio subjektai gali sudaryti pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus. Draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms siūloma nustatyti vadovavimąsi tarptautiniais apskaitos standartais. Dauguma Lietuvoje registruotų draudimo įmonių priklauso pagal tarptautinius apskaitos standartus konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudarančioms įmonių grupėms, todėl patronuojančiosioms įmonėms turi pateikti duomenis pagal tarptautinius apskaitos standartus.
Perėjus prie tarptautinių apskaitos standartų taikymo, bus sumažinta administracinė našta, kurią šiuo metu patiria draudimo įmonės, privalančios tvarkyti apskaitą pagal Lietuvoje taikomus verslo apskaitos standartus ir duomenis teikti patronuojančiosioms įmonėms pagal tarptautinius apskaitos standartus. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondai atlieka svarbią socialinę funkciją, ir siekiant užtikrinti galimybę nacionalinėmis priemonėmis nustatyti detalesnius nei tarptautiniuose apskaitos standartuose apskaitos reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, veiklos reikšmingumą šalies rinkai ir viešajam interesui, tikslinga apskaitos taisyklių jiems nekeisti, paliekant nustatytą galiojantį teisinį reguliavimą pensijų fondų apskaitą tvarkyti pagal nacionalinius apskaitos standartus – verslo apskaitos standartus. Ūkio subjektai, kuriems Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos taikyti verslo arba tarptautinius apskaitos standartus, pagal siūlomą teisinį reguliavimą galėtų pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovaujantis tvarkyti apskaitą. Tokią teisę įgytų kolektyvinio investavimo subjektai, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ir kiti subjektai. Kadangi neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys gali priklausyti įmonių grupei, jiems taip pat numatomas apskaitos standartų pasirinkimas.
Konkrečius visų subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus siūloma nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatyme, o Lietuvos banko prižiūrimų subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kurių nuostatos neatitiktų siūlomo reglamentavimo, – Vertybinių popierių įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme – pateikti bendro pobūdžio nuorodą, kad apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iki 2016 m. sausio 1 d. numatoma biudžetines įstaigas Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos sujungti į vieną biudžetinę įstaigą. Atliekant įstaigų reorganizavimą, atsižvelgiant į Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo principą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valymo sričių“ 1.3 papunkčio nuostatas („finansų ministras atsako už <...> 1.3.3. Finansinė atskaitomybė ir auditas: viešojo ir privataus sektorių buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir finansinių ataskaitų auditas, <...> 1.3.7. Turto ir verslo vertinimas“) ir Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr.
1088, 7 punkto nuostatas („7.3. formuoti finansinės atskaitomybės ir audito politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; <...> 7.7. formuoti turto ir verslo vertinimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“), kartu turi būti peržiūrėtos ir suvienodintos šių biudžetinių įstaigų atliekamos funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Buhalterinės apskaitos įstatymas papildomas 3¹ straipsniu, kuriame siūloma verslo apskaitos standartų rengimo, tvirtinimo, skelbimo, kaip politikos formavimo, funkciją pavesti Finansų ministerijai. Apibendrintų verslo apskaitos standartų paaiškinimų ir konsultacijų konkrečiais verslo apskaitos standartų klausimais teikimo, kaip politikos įgyvendinimo, funkciją siūloma palikti nuo 2016 m. sausio 1 d. veiksiančiai biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Taip su verslo apskaitos standartais susijusių funkcijų vykdymą siekiama reglamentuoti analogiškai kaip ir kitų sričių Finansų ministerijos formuojamą ir įgyvendinamą politiką. Buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti galimybę ūkio subjektams pasirinkti ir apskaitos politikoje nurodyti pasirinktą euro ir užsienio valiutos santykį (t. y. nurodyti, kokio visuotinai pripažinto informacijos šaltinio skelbiamas euro ir užsienio valiutos santykis naudojamas ir kokią dieną paskelbtas (iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dienos, pagal ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį). Populiariausiais visuotinai pripažintais informacijos šaltiniais, be centrinių bankų, laikytina verslo ir finansinių naujienų agentūra Bloomberg, naujienų agentūra Reuters, dienraštis Financial Times.
Atsižvelgiant į tai, kad iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dienos Europos Centrinio Banko arba Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį yra įprasta ir lengviausia taikyti, nes tokiu atveju taikomas vienintelis paskutinis paskelbtas euro ir užsienio valiutos santykis, numatoma, kad viešojo sektoriaus subjektai gali taikyti tiktai minėtą euro ir užsienio valiutos santykį. Tokia pasirinkimo galimybė leistų ūkio subjektams, atliekantiems daug ūkinių operacijų užsienio valiuta, taip pat veikiantiems ne Lietuvos Respublikoje, tiksliau ir teisingiau finansinėse ataskaitose parodyti finansinę būklę, veiklos rezultatus. Būtų sprendžiamas sandorių užsienio valiuta atvaizdavimo, kai atliekamas įmonių grupės konsolidavimas, klausimas. Šis klausimas ypač aktualus patronuojamosioms įmonėms, kurių patronuojančiosios įmonės yra įsikūrusios kitose šalyse ir buhalterinėje apskaitoje taiko rinkos euro ir užsienio valiutos santykį. Tokiu būdu patronuojamosioms įmonėms būtų sumažinta administracinė našta buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal dvigubus standartus (taikant rinkos euro ir užsienio valiutos santykį ir Europos Centrinio Banko nustatytą valiutų santykį). Europos Sąjungos valstybių praktika dėl valiutos kurso pasikeitimų reglamentavimo teisės aktuose rodo, kad vienodos praktikos nėra, t. y. tam tikrose valstybėse yra naudojami Europos Centrinio Banko paskelbti valiutų santykiai, o kai kuriose (Danija, Švedija, Vokietija, Airija, Nyderlandai, Prancūzija) leidžiama ūkio subjektams laisvai pasirinkti ir sandoriuose užsienio valiuta taikyti rinkos euro ir užsienio valiutos santykį, remiantis visuotinai pripažintais rinkos informacijos šaltiniais.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme yra nustatyta prievolė visoms įmonėms, tvarkant buhalterinę apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, vadovautis bendraisiais apskaitos principais, įskaitant ir pastovumo, atsargumo, neutralumo, todėl taikant euro ir užsienio valiutos santykį būtų vadovaujamasi minėtais principais. Galima situacija, kad dėl galimybės pasirinkti skirtingą euro ir užsienio valiutos santykį vertinant tą pačią sumą gali atsirasti nereikšmingų skirtumų dėl skirtingų subjektų taikomų euro ir užsienio valiutos santykių. Atsižvelgiant į Lietuvos bankų asociacijos siūlymą ir į tai, kad buhalterinės apskaitos procesų keitimas reikalauja reikšmingų kompiuterinių programų pakeitimų, nuostatos dėl euro ir užsienio valiutos santykio naudojimo įsigaliojimas siūlomas nustatyti nuo 2017 m. sausio
įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas dėl apskaitos registrų sudarymo techninėmis priemonėmis, siūloma vietoj įstatyme nevartojamos sąvokos „Buhalterių profesionalų etikos kodeksas“ šį įstatymą papildyti sąvoka „buhalterinės apskaitos techninė priemonė“ nustatant, kad tai yra specializuota kompiuterinė programa ar informacinė sistema buhalterinei apskaitai tvarkyti. Kadangi buhalterinė pažyma yra ūkio subjekto vidinis dokumentas, todėl atitinkamai tikslinama šio įstatymo 12 straipsnio nuostata dėl buhalterinės pažymos rekvizitų – vietoj reikalaujamų visų apskaitos dokumentų rekvizitų numatant tiktai reikalavimą pasirašyti.
Siekiant išvengti neaiškumų, kokiais atvejais surašoma Buhalterinės apskaitos įstatymo
apskaitos dokumentas, šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalį siūloma pripažinti netekusia galios ir tokiu atveju būtų taikomas šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimas surašyti buhalterinę pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad daugumos ūkio subjektų buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant technines priemones, šio įstatymo 13 straipsnyje numatoma, kad parašo rekvizitas neprivalomas sąskaitai faktūrai, patikslinamos 18 straipsnio nuostatos dėl klaidų apskaitos registruose taisymo. Kartu Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis papildomas numatant ūkio subjekto atsakomybę už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimą. Taip pat, siekiant tikslumo ir vienodo terminų vartojimo, terminas „valdymo (vidaus) apskaita“ keičiamas terminu „vadybos
(vidaus) apskaita“. Atsižvelgiant į Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1898 nuostatas papildytas Buhalterinės apskaitos įstatymas ir parengtas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Investicijų įstatyme nurodytus fondų fondus arba finansines priemones, kai fondų fondas nesteigiamas, priskirti prie viešojo sektoriaus subjektų. Tokiu būdu taptų aišku, kaip tvarkoma Investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų ir finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, buhalterinė apskaita ir sudaromos finansinės ataskaitos. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes leidimas emitentams pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovautis sudarant metines finansines ataskaitas, didintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos konkurencingumą, mažintų administracinę naštą ir prisidėtų prie palankesnės teisinės aplinkos emitentams kūrimo. Nuostatos dėl galimybės pasirinkti euro ir užsienio valiutos santykio taikymą turės teigiamą įtaką tarptautinių sandorių turintiems ūkio subjektams, bus teisingiau finansinėse ataskaitose rodoma ūkio subjekto finansinė būklė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 30 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo įgyvendinimo“. Kartu reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties, lygių, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio rengimo tvarkos ir už jų parengimą atsakingų viešojo sektoriaus subjektų nustatymo“. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „buhalterinė apskaita“, „finansinės ataskaitos“ „tarptautiniai apskaitos standartai“, „verslo apskaitos standartai“, „euro ir užsienio valiutos santykis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-10-05 Nr. XIIP-3597 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO Nr. X-1212 1 ir 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2015-12-15 Nr. XIIP-3597(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
I
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas, 2015-10-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-11-23, reg. Nr. g-2015-1075 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.
IX-574 1, 3, 5, 8, 12, 13, 18,
31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3593 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3593). 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3594). 3. Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3596 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3596). 4. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3597 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3597). Atlikus Projektų Nr. XIIP-3593, Nr. XIIP-3594, Nr. XIIP-3596 ir Nr. XIIP-3597 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų priėmimas sudarytų sąlygas korupcijai. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
komitetas
2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 113
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento Apskaitos ir audito skyriaus vedėja Asta Nareckaitė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Aivaras Raišys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-11-23 Atlikus Projektų Nr. XIIP-3593, Nr. XIIP~3594, Nr. XIIP-3596 ir Nr. XIIP-3597 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų priėmimas sudarytų sąlygas korupcijai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-26 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3597(2). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė