Projekto Projekto lyginamasis variantas
BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XII-1727 1
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.“
dalimi:
„6. Buhalteris profesionalas – asmuo, esantis
kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, esančios priklausančios Tarptautinės Tarptautinei buhalterių federacijos federacijai nare, nariu narys.“
laikyti atitinkamai 7–23 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6 7. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės
buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai. Buhalterinės apskaitos techninė priemonė (toliau – techninė priemonė) – specializuota kompiuterinė programa ar informacinė sistema buhalterinei apskaitai tvarkyti.“
straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „20 21. Valdymo Vadybos (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos ūkio subjektui subjekto valdyti vadybai, rinkimas, sisteminimas, ir įvertinimas ir pateikimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-10-05 Nr. XIIP-3594 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, jog „Buhalteris profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog kiekvienas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtinamas įstatyme, turėtų turėti tam tikrą objektyvų tikslą ir nebūti savitiksliu. Pažymėtina, jog įstatyme siūloma įtvirtinti buhalterio profesionalo sąvoką ir nustatyti, jog tam tikra įstaiga tvarko buhalterių profesionalų sąrašą, o buhalteriai profesionalai teikia sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalteriai profesionalai daugiau neminimi jokiuose straipsniuose. Tokia asmenų kategorija neminima ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi įstatymų leidėjas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokios įstatyminės teisinės pasekmės. Tokia teisinio reguliavimo apimtis atrodo kaip savitikslė ir neturinti jokio teisinio krūvio. Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas turi kokį nors objektyvų tikslą, įtvirtindamas buhalterių profesionalų kategoriją įstatyme, toks tikslas įstatyme turėtų būti aiškiai deklaruotas.
Antra, pastebėtina, jog dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „profesionalas“ aiškinimą, kuriame nurodoma, jog profesionalas yra „žmogus, kuris turi profesiją, iš jos verčiasi; geras specialistas“[1]. Taigi neaišku, ko siekia įstatymų leidėjas pateikdamas „buhalterio profesionalo“ sąvokos apibrėžtį įstatyme. Ar tai turėtų būti vertinama taip, jog buhalteriai profesionalai vertinami kitaip lyginant su kitų profesijų atstovais, kitaip suprantant jų profesionalumą, ar šiuo atveju siekiama kalbėti apie tam tikros profesijos asmenį, turintį tam tikrą kvalifikacinį laipsnį. Jei šiuo atveju norėta apibrėžti tam tikrą buhalterių kvalifikacinį laipsnį, įstatymo projekte derėtų nurodyti, jog kalbama apie valstybės pripažįstamą ir reguliuojamą buhalterių kvalifikacijos įteisinimą. Be to, toks reguliavimas turėtų būti detalizuotas, nurodant, kokiu būdu turi būti įgyjamas buhalterių profesionalų kvalifikacinis laipsnis ir kokia tokio kvalifikacinio laipsnio paskirtis bei teisinė reikšmė. Taip pat pastebėtina, jog priėmus siūlomą reguliavimą liktų neaišku kaip įstatymas vertina visus likusius buhalterius, kurie pagal priimtą įstatymo nebus laikomi buhalteriais profesionalais, pavyzdžiui, ar reikėtų tokius buhalterius laikyti buhalteriais neprofesionalais. Aptartame kontekste, pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su buhalteriais susijusius teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teikiamo turinio reguliavimą, suformuos teisės spragą - legislatyvinę omisiją.
Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, dėstyta šiuo klausimu, pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, tokia teisės spraga nėra toleruotina nei įstatymų leidybos požiūriu, nei atitikties Konstitucinio Teismo doktrinai požiūriu. Trečia, pastebėtina, jog įstatymų leidėjas siūlo nustatyti, jog tam, kad asmuo būtų laikomas buhalteriu profesionalu, toks asmuo turi būti Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Toks profesionalumo apibrėžimas kelia neaiškumų dėl jo esmės ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku kas turima omenyje vartojant „profesinės organizacijos“ sąvoką. Galbūt, šiuo atveju derėtų kalbėti ne apie profesinę organizaciją, tačiau apie tam tikros teisinės formos juridinį asmenį, pavyzdžiui, asociaciją, ar kitos teisinės formos asmenį, vienijantį asmenis profesiniu pagrindu. Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Respublikoje šiuo metu vienintelė asociacija
„Lietuvos auditorių rūmai“ yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė. Šiame
kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ši asociacija vienija tik auditorius ir nevienija buhalterių.[2] Taigi priėmus įstatymą susiklostytų situacija, kai nė vienas Lietuvos buhalteris negalėtų būti laikomas buhalteriu profesionalu. Šiame kontekste svarstytina teikiamo teisinio reguliavimo proporcingumas. Taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių, jog asmuo pripažįstamas profesionaliu buhalteriu tik tuo atveju, jei jis yra tam tikros profesinės organizacijos nariu. Pastebėtina, jog skirtingos profesinės organizacijos gali nustatyti skirtingus reikalavimus savo nariams, pavyzdžiui, kažkur narystė gali būti siejama tik su tam tikros pinigų sumos įmokėjimu, kitur gali būti laikomi egzaminai ir t.t.
Esant tokiam reguliavimui, susiklosto situacija, kai įstatymų leidėjas deklaruoja pripažįstantis buhalterio profesionalo statusą, tačiau niekaip nereguliuoja tapimo buhalteriu profesionalu proceso. Taigi asmuo turi teisę tapti buhalteriu profesionalu, pripažįstamu valstybės, ir būti įrašytu į tam tikrą valstybiniu lygiu administruojamą sąrašą, tačiau jo teisės turinys ir realizavimo tvarka, priklauso nuo neaiškaus pobūdžio profesinės organizacijos nustatytų taisyklių. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas su asmenų teisėmis susijusioje doktrinoje ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti išdėstytas tik įstatymuose. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste, be kita ko, pastebėtina, jog šiuo metu Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija viešai deklaruoja, jog suteikia asmenims „buhalterio profesionalo vardą“[3]. Tačiau toks vardas suteikiamas asmenims, kurie turi tam tikrus: išsilavinimą, patirtį, reputaciją ir ne ilgiau nei per trejus metus išlaiko 4 egzaminus.
Pastebėtina, jog tokia šios asociacijos, o galimai ir kitų asociacijų, kurios vienija buhalterius, veikla, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, turėtų būti laikoma neteisėta, nes, viena vertus, pavyzdžiui, minėta asociacija neatitinka įstatymo projekte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo priklausyti Tarptautinei buhalterių asociacijai, tačiau dalina buhalterio profesionalo vardus, kita vertus, įstatyme įtvirtinamas imperatyvas, jog visi asmenys, priklausantys tam tikrai profesinei organizacijai, kai ta profesinė organizacija yra Tarptautinės buhalterių asociacijos nare, de facto, t.y. automatiškai, privalo būti laikomi buhalteriais profesionalais, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, stažą, išsilavinimą ir visus kitus kriterijus, ir nekeliant tokiems asmenims jokių reikalavimų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] [1] http://dz.lki.lt/search/ [2] http://lar.lt/www/new/page.php?24 [3] http://www.lbaa.lt/buhalteriai-profesionalai/viskas-apie-buhalterius-profesionalus/
FINANSŲ komitetas
I
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departa-mentas, 2015-10-06 išvada16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, jog „Buhalteris profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir
(arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog kiekvienas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtinamas įstatyme, turėtų turėti tam tikrą objektyvų tikslą ir nebūti savitiksliu. Pažymėtina, jog įstatyme siūloma įtvirtinti buhalterio profesionalo sąvoką ir nustatyti, jog tam tikra įstaiga tvarko buhalterių profesionalų sąrašą, o buhalteriai profesionalai teikia sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją.
Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalteriai profesionalai daugiau neminimi jokiuose straipsniuose. Tokia asmenų kategorija neminima ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi įstatymų leidėjas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokios įstatyminės teisinės pasekmės. Tokia teisinio reguliavimo apimtis atrodo kaip savitikslė ir neturinti jokio teisinio krūvio. Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas turi kokį nors objektyvų tikslą, įtvirtindamas buhalterių profesionalų kategoriją įstatyme, toks tikslas įstatyme turėtų būti aiškiai deklaruotas. Antra, pastebėtina, jog dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „profesionalas“ aiškinimą, kuriame nurodoma, jog profesionalas yra „žmogus, kuris turi profesiją, iš jos verčiasi; geras specialistas“[1]. Taigi neaišku, ko siekia įstatymų leidėjas pateikdamas
„buhalterio profesionalo“ sąvokos apibrėžtį įstatyme. Ar tai turėtų būti
vertinama taip, jog buhalteriai profesionalai vertinami kitaip lyginant su kitų profesijų atstovais, kitaip suprantant jų profesionalumą, ar šiuo atveju siekiama kalbėti apie tam tikros profesijos asmenį, turintį tam tikrą kvalifikacinį laipsnį. Jei šiuo atveju norėta apibrėžti tam tikrą buhalterių kvalifikacinį laipsnį, įstatymo projekte derėtų nurodyti, jog kalbama apie valstybės pripažįstamą ir reguliuojamą buhalterių kvalifikacijos įteisinimą. Be to, toks reguliavimas turėtų būti detalizuotas, nurodant, kokiu būdu turi būti įgyjamas buhalterių profesionalų kvalifikacinis laipsnis ir kokia tokio kvalifikacinio laipsnio paskirtis bei teisinė reikšmė.
Taip pat pastebėtina, jog priėmus siūlomą reguliavimą liktų neaišku kaip įstatymas vertina visus likusius buhalterius, kurie pagal priimtą įstatymo nebus laikomi buhalteriais profesionalais, pavyzdžiui, ar reikėtų tokius buhalterius laikyti buhalteriais neprofesionalais. Aptartame kontekste, pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su buhalteriais susijusius teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teikiamo turinio reguliavimą, suformuos teisės spragą - legislatyvinę omisiją. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, dėstyta šiuo klausimu, pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, tokia teisės spraga nėra toleruotina nei įstatymų leidybos požiūriu, nei atitikties Konstitucinio Teismo doktrinai požiūriu. Trečia, pastebėtina, jog įstatymų leidėjas siūlo nustatyti, jog tam, kad asmuo būtų laikomas buhalteriu profesionalu, toks asmuo turi būti Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Toks profesionalumo apibrėžimas kelia neaiškumų dėl jo esmės ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku kas turima omenyje vartojant „profesinės organizacijos“ sąvoką. Galbūt, šiuo atveju derėtų kalbėti ne apie profesinę organizaciją, tačiau apie tam tikros teisinės formos juridinį asmenį, pavyzdžiui, asociaciją, ar kitos teisinės formos asmenį, vienijantį asmenis profesiniu pagrindu.
Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Respublikoje šiuo metu vienintelė asociacija „Lietuvos auditorių rūmai“ yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ši asociacija vienija tik auditorius ir nevienija buhalterių.[2] Taigi priėmus įstatymą susiklostytų situacija, kai nė vienas Lietuvos buhalteris negalėtų būti laikomas buhalteriu profesionalu. Šiame kontekste svarstytina teikiamo teisinio reguliavimo proporcingumas. Taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių, jog asmuo pripažįstamas profesionaliu buhalteriu tik tuo atveju, jei jis yra tam tikros profesinės organizacijos nariu. Pastebėtina, jog skirtingos profesinės organizacijos gali nustatyti skirtingus reikalavimus savo nariams, pavyzdžiui, kažkur narystė gali būti siejama tik su tam tikros pinigų sumos įmokėjimu, kitur gali būti laikomi egzaminai ir t.t. Esant tokiam reguliavimui, susiklosto situacija, kai įstatymų leidėjas deklaruoja pripažįstantis buhalterio profesionalo statusą, tačiau niekaip nereguliuoja tapimo buhalteriu profesionalu proceso. Taigi asmuo turi teisę tapti buhalteriu profesionalu, pripažįstamu valstybės, ir būti įrašytu į tam tikrą valstybiniu lygiu administruojamą sąrašą, tačiau jo teisės turinys ir realizavimo tvarka, priklauso nuo neaiškaus pobūdžio profesinės organizacijos nustatytų taisyklių. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas su asmenų teisėmis susijusioje doktrinoje ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti išdėstytas tik įstatymuose. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste, be kita ko, pastebėtina, jog šiuo metu Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija viešai deklaruoja, jog suteikia asmenims „buhalterio profesionalo vardą“[3].
Tačiau toks vardas suteikiamas asmenims, kurie turi tam tikrus: išsilavinimą, patirtį, reputaciją ir ne ilgiau nei per trejus metus išlaiko 4 egzaminus. Pastebėtina, jog tokia šios asociacijos, o galimai ir kitų asociacijų, kurios vienija buhalterius, veikla, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, turėtų būti laikoma neteisėta, nes, viena vertus, pavyzdžiui, minėta asociacija neatitinka įstatymo projekte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo priklausyti Tarptautinei buhalterių asociacijai, tačiau dalina buhalterio profesionalo vardus, kita vertus, įstatyme įtvirtinamas imperatyvas, jog visi asmenys, priklausantys tam tikrai profesinei organizacijai, kai ta profesinė organizacija yra Tarptautinės buhalterių asociacijos nare, de facto, t.y. automatiškai, privalo būti laikomi buhalteriais profesionalais, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, stažą, išsilavinimą ir visus kitus kriterijus, ir nekeliant tokiems asmenims jokių reikalavimų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. [1] http://dz.lki.lt/search/ [2] http://lar.lt/www/new/page.php?24
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-11-23, reg.
Nr. g-2015-1075 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 3, 5, 8, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3593 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3593). 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3594). 3. Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3596 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3596). 4. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3597 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3597). Atlikus Projektų Nr. XIIP-3593, Nr. XIIP-3594, Nr. XIIP-3596 ir Nr. XIIP-3597 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų priėmimas sudarytų sąlygas korupcijai. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Mickutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, jog „Buhalteris profesionalas – asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog kiekvienas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtinamas įstatyme, turėtų turėti tam tikrą objektyvų tikslą ir nebūti savitiksliu. Pažymėtina, jog įstatyme siūloma įtvirtinti buhalterio profesionalo sąvoką ir nustatyti, jog tam tikra įstaiga tvarko buhalterių profesionalų sąrašą, o buhalteriai profesionalai teikia sąrašui tvarkyti reikalingą informaciją. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo.
Pažymėtina, jog Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalteriai profesionalai daugiau neminimi jokiuose straipsniuose. Tokia asmenų kategorija neminima ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi įstatymų leidėjas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokios įstatyminės teisinės pasekmės. Tokia teisinio reguliavimo apimtis atrodo kaip savitikslė ir neturinti jokio teisinio krūvio. Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas turi kokį nors objektyvų tikslą, įtvirtindamas buhalterių profesionalų kategoriją įstatyme, toks tikslas įstatyme turėtų būti aiškiai deklaruotas. Antra, pastebėtina, jog dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia žodžio „profesionalas“ aiškinimą, kuriame nurodoma, jog profesionalas yra „žmogus, kuris turi profesiją, iš jos verčiasi; geras specialistas“ Taigi neaišku, ko siekia įstatymų leidėjas pateikdamas
„buhalterio profesionalo“ sąvokos apibrėžtį įstatyme. Ar tai turėtų būti
vertinama taip, jog buhalteriai profesionalai vertinami kitaip lyginant su kitų profesijų atstovais, kitaip suprantant jų profesionalumą, ar šiuo atveju siekiama kalbėti apie tam tikros profesijos asmenį, turintį tam tikrą kvalifikacinį laipsnį. Jei šiuo atveju norėta apibrėžti tam tikrą buhalterių kvalifikacinį laipsnį, įstatymo projekte derėtų nurodyti, jog kalbama apie valstybės pripažįstamą ir reguliuojamą buhalterių kvalifikacijos įteisinimą. Be to, toks reguliavimas turėtų būti detalizuotas, nurodant, kokiu būdu turi būti įgyjamas buhalterių profesionalų kvalifikacinis laipsnis ir kokia tokio kvalifikacinio laipsnio paskirtis bei teisinė reikšmė. Taip pat pastebėtina, jog priėmus siūlomą reguliavimą liktų neaišku kaip įstatymas vertina visus likusius buhalterius, kurie pagal priimtą įstatymo nebus laikomi buhalteriais profesionalais, pavyzdžiui, ar reikėtų tokius buhalterius laikyti buhalteriais neprofesionalais.
Aptartame kontekste, pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su buhalteriais susijusius teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teikiamo turinio reguliavimą, suformuos teisės spragą - legislatyvinę omisiją. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, dėstyta šiuo klausimu, pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, tokia teisės spraga nėra toleruotina nei įstatymų leidybos požiūriu, nei atitikties Konstitucinio Teismo doktrinai požiūriu. Trečia, pastebėtina, jog įstatymų leidėjas siūlo nustatyti, jog tam, kad asmuo būtų laikomas buhalteriu profesionalu, toks asmuo turi būti Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Toks profesionalumo apibrėžimas kelia neaiškumų dėl jo esmės ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku kas turima omenyje vartojant „profesinės organizacijos“ sąvoką. Galbūt, šiuo atveju derėtų kalbėti ne apie profesinę organizaciją, tačiau apie tam tikros teisinės formos juridinį asmenį, pavyzdžiui, asociaciją, ar kitos teisinės formos asmenį, vienijantį asmenis profesiniu pagrindu. Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Respublikoje šiuo metu vienintelė asociacija „Lietuvos auditorių rūmai“ yra Tarptautinės buhalterių federacijos narė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ši asociacija vienija tik auditorius ir nevienija buhalterių.
Taigi priėmus įstatymą susiklostytų situacija, kai nė vienas Lietuvos buhalteris negalėtų būti laikomas buhalteriu profesionalu. Šiame kontekste svarstytina teikiamo teisinio reguliavimo proporcingumas. Taip pat pažymėtina, jog kelia abejonių, jog asmuo pripažįstamas profesionaliu buhalteriu tik tuo atveju, jei jis yra tam tikros profesinės organizacijos nariu. Pastebėtina, jog skirtingos profesinės organizacijos gali nustatyti skirtingus reikalavimus savo nariams, pavyzdžiui, kažkur narystė gali būti siejama tik su tam tikros pinigų sumos įmokėjimu, kitur gali būti laikomi egzaminai ir t.t. Esant tokiam reguliavimui, susiklosto situacija, kai įstatymų leidėjas deklaruoja pripažįstantis buhalterio profesionalo statusą, tačiau niekaip nereguliuoja tapimo buhalteriu profesionalu proceso. Taigi asmuo turi teisę tapti buhalteriu profesionalu, pripažįstamu valstybės, ir būti įrašytu į tam tikrą valstybiniu lygiu administruojamą sąrašą, tačiau jo teisės turinys ir realizavimo tvarka, priklauso nuo neaiškaus pobūdžio profesinės organizacijos nustatytų taisyklių. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas su asmenų teisėmis susijusioje doktrinoje ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis gali būti išdėstytas tik įstatymuose. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Aptartame kontekste, be kita ko, pastebėtina, jog šiuo metu Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija viešai deklaruoja, jog suteikia asmenims „buhalterio profesionalo vardą“. Tačiau toks vardas suteikiamas asmenims, kurie turi tam tikrus: išsilavinimą, patirtį, reputaciją ir ne ilgiau nei per trejus metus išlaiko 4 egzaminus.
Pastebėtina, jog tokia šios asociacijos, o galimai ir kitų asociacijų, kurios vienija buhalterius, veikla, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, turėtų būti laikoma neteisėta, nes, viena vertus, pavyzdžiui, minėta asociacija neatitinka įstatymo projekte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo priklausyti Tarptautinei buhalterių asociacijai, tačiau dalina buhalterio profesionalo vardus, kita vertus, įstatyme įtvirtinamas imperatyvas, jog visi asmenys, priklausantys tam tikrai profesinei organizacijai, kai ta profesinė organizacija yra Tarptautinės buhalterių asociacijos nare, de facto, t.y. automatiškai, privalo būti laikomi buhalteriais profesionalais, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, stažą, išsilavinimą ir visus kitus kriterijus, ir nekeliant tokiems asmenims jokių reikalavimų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3594, pakoregavus jį pagal Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
17 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Buhalterinės apskaitos techninė priemonė (toliau – techninė priemonė) – specializuota apskaitos kompiuterinė programa ar informacinė sistema buhalterinei apskaitai tvarkyti.“
pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Išrašas
2015-12-02 Nr. 141-P-34 Vilnius SVARSTYTA. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3594 (pagrindinis komitetas). Kalbėjo: J. Vaickienė, I. Muckutė. NUTARTA. Bendru sutarimu nutarta daryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 svarstyme pertrauką. Posėdžio pirmininkė Jolita Vaickienė Posėdžio sekretorė Jolanta Zibavičiūtė