DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje numatytas siekis didinti šalies gyventojų skaičių, t.y., kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti ir deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Taip pat numatytas siekis užtikrinti, kad vaikų gimimas nemažintų šeimos pajamų, neribotų abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros galimybių, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės bei siekiama nukreipti lėšas šeimos paramai bei palengvinti vaikus auginantiems asmenims derinti šeimos ir darbo pareigas. Taip pat Vyriausybės programoje numatyta mokesčių sistemos pertvarka: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas, didesnis pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 nuo 2015-07-01 patvirtino 325 eurų dydžio minimaliąją mėnesinę algą. Iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio – 325 eurų – padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) leistų visiems darbuotojams faktiškai (po apmokestinimo) gauti didesnį atlyginimą, tačiau jo padidėjimą labiausiai pajustų mažiausias algas gaunantys darbuotojai. Taip būtų pirmiausia gerinamos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų dalies darbo apmokėjimo sąlygos bei mažinama socialinė atskirtis visuomenėje. Papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo už kiekvieną auginamą vaiką tikslas suteikti papildomų paskatų tėvams auginti vaikus ir kompensuoti su vaikų auginimu susijusias išlaidas. Visgi šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) numatytas PNPD dydis negali suteikti tinkamų garantijų šeimoms, kadangi suteikia tik nežymią finansinę paramą.
Įvertinus Vyriausybės programos nuostatas ir nuolatinį valstybės siekį taikyti didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą, remti šeimas bei skatinti demografinės padėties gerėjimą, siūloma peržiūrėti taikomus NPD ir PNPD dydžius, kadangi NPD ir PNPD gali būti vienos iš priemonių, kurios galėtų realiai prisidėti prie mažesnes pajamas gaunančių asmenų realaus atlyginimo padidėjimo, finansinės paramos šeimai bei padėtų užtikrinti tiek dirbančių tėvų, tiek ir vaikų interesus. Projekto tikslas – padidinti šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytus neapmokestinamojo pajamų ir papildomo neapmokestinamojo pajamų už vaikus dydžius. Projekto uždaviniai – užtikrinti realią finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims, bei šeimoms, auginančioms vaikus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Eligijus Masiulis. Projekto rengėjas yra Seimo narys Eligijus Masiulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme NPD negali būti didesnis nei 1992 eurai (166 eurai per mėnesį), jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 3480 eurų. Jeigu gyventojo metinės pajamos viršija 3480 eurų, metinis pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.
Įstatyme numatyta, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 60 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nuo 2016-01-01 padidinti NPD iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio – 325 eurų. Įstatymo projektu siūloma padidinti taikomą PNPD, t. y. numatyti, kad nuo 2016-01-01 nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki
programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 120 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, būtų sumažinta mokestinė našta mažiau uždirbantiems asmenims, taip pat asmenims, auginantiems vaikus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte nustatyto NPD ir PNPD padidinimas turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai, nes papildomas pajamas asmenys galėtų nukreipti prekių ir paslaugų įsigijimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau padidėjus gyventojų pajamoms ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamasis pajamų dydis“, „papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Vitalijus Gailius Viktorija Čmilytė-Nielsen Kęstutis Glaveckas Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje numatytas siekis didinti šalies gyventojų skaičių, t. y., kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti ir deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Taip pat numatytas siekis užtikrinti, kad vaikų gimimas nemažintų šeimos pajamų, neribotų abiejų tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros galimybių, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės bei siekiama nukreipti lėšas šeimos paramai bei palengvinti vaikus auginantiems asmenims derinti šeimos ir darbo pareigas. Taip pat Vyriausybės programoje numatyta mokesčių sistemos pertvarka: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas, didesnis pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas. Iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) leistų visiems darbuotojams faktiškai (po apmokestinimo) gauti didesnį atlyginimą, tačiau jo padidėjimą labiausiai pajustų mažas algas gaunantys darbuotojai. Taip būtų pirmiausia gerinamos labiausiai socialiai pažeidžiamos gyventojų dalies darbo apmokėjimo sąlygos bei mažinama socialinė atskirtis visuomenėje. Įvertinus Vyriausybės programos nuostatas ir nuolatinį valstybės siekį taikyti didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą, remti šeimas bei skatinti demografinės padėties gerėjimą, siūloma peržiūrėti taikomą NPD dydį, kadangi NPD gali būti viena iš priemonių, kuri galėtų prisidėti prie mažesnes pajamas gaunančių asmenų realaus atlyginimo padidėjimo, finansinės paramos šeimai bei padėtų užtikrinti tiek dirbančių tėvų, tiek ir vaikų interesus. Projekto tikslas – padidinti šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Projekto uždaviniai – užtikrinti realią finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims bei šeimoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Eligijus Masiulis. Projekto rengėjas yra Seimo narys Eligijus Masiulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme NPD negali būti didesnis nei 2400 eurų (200 eurų per mėnesį), jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Jeigu gyventojo metinės pajamos viršija nurodytą sumą, metinis pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nuo 2017-01-01 padidinti NPD iki minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, būtų sumažinta mokestinė našta mažiau uždirbantiems asmenims. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte nustatyto NPD padidinimas turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai, nes papildomas pajamas asmenys galėtų nukreipti prekių ir paslaugų įsigijimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau padidėjus gyventojų pajamoms ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamasis pajamų dydis“, „minimali mėnesinė alga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius Andrius Mazuronis Dalia Kuodytė Šarūnas Gustainis Viktorija Čmilytė-Nielsen Vitalijus Gailius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-25 Nr. S-2015-5647 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3571 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007
projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2016-04-18 Nr. XIIP-3571(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje siūloma suvienodinti dviem asmenų grupėms taikomą NPD, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias dvi grupes apjungti į vieną. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-04- Nr. Į 2016-04-18 Nr. S-2016-2603 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3571(2) atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007
projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]