Projekto lyginamasis variantas
11¹, 11², 12¹, 12², 12³
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakuočių pardavėjai Užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti
grąžinamas grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikiama teisė suteikti teisę įsigyti pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. Pakuočių pardavėjai gali sudaryti galimybę pakuočių vartotojams skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Užstatai už pakuotes
pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia aplinkos ministras. 2.
pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:
1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
2) PET (polietileno tereftalatas) plastikinę;
3) metalinę. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams;
2) patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį;
3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai;
4) dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 2 dalį, atliekų. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 5. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų. 6.
6Daugkartinė pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas,
jeigu ji:
1) nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:
1) jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar);
3) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar);
4) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.
Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio
pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gamintojas ir (ar) importuotojas ne trumpiau kaip vienus metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. vasario 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-3565(2) lyginamasis variantas
2015
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių
pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai neprivalo priimti atliekų tokių vienkartinių pakuočių, kurių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius nekompensuoja šio įstatymo 11² straipsnio
pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudų. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtisys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakuočių pardavėjai Užstatas už parduodamų gaminių
pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikiama teisė suteikti teisę įsigyti pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.
Pakuočių pardavėjai gali sudaryti galimybę pakuočių vartotojams skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Užstatai už pakuotes
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia aplinkos ministras. 2.
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:
1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
2) PET (polietileno tereftalatas) plastikinę;
3) metalinę. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams;
2) patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį;
3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai;
4) dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 5. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų. 6.
pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:
1) nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:
1) jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar);
3) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar);
4) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.
importuotojai ne trumpiau kaip vienus metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. 12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gamintojas ir (ar) importuotojas ne trumpiau kaip vienus metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-3565(3) lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakuočių pardavėjai Užstatas už parduodamų gaminių
pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikiama teisė suteikti teisę įsigyti pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Užstatai už pakuotes
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia aplinkos ministras. 2.
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, spirituotą vaisių ir uogų vyną, specialios technologijos vaisių ir uogų vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:
1) stiklinę;
2) PET (polietileno tereftalatas) plastikinę;
3) metalinę. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams;
2) patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį;
3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai;
4) dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 5. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų. 6.
pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:
1) nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:
1) jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar);
3) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar);
4) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.
importuotojai ne trumpiau kaip vienus metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. 12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gamintojas ir (ar) importuotojas ne trumpiau kaip vienus metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-3565(4) lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pakuočių pardavėjai Užstatas už parduodamų gaminių
pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikiama teisė suteikti teisę įsigyti pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Užstatai už pakuotes
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema. Užstato už daugkartines pakuotes sistema taikoma toms daugkartinėms pakuotėms, apie kurias gamintojų ir importuotojų pageidavimu Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbia aplinkos ministras. 2.
platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:
1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
2) PET (polietileno tereftalatas) plastikinę;
3) metalinę. 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams;
2) patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį;
3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai;
4) dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Pakuočių platintojai, platindami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių pardavėjų. 5. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų. 6.
pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji:
1) nepažymėta užstato už daugkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai. 7. Vienkartinės pakuotės, kuriai taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, atliekos priimamos, bet užstatas gali būti negrąžinamas, jeigu:
1) jos nepažymėtos užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu arba toks ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl to jo negalima identifikuoti ir (ar)
2) jos nepažymėtos brūkšniniu kodu arba brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti gamintojo ar importuotojo, ir (ar);
3) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar);
4) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti. 8. Gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. 9. Užstato už daugkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 1 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. Užstato už vienkartinę pakuotę, kuriai pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, dydį ne trumpesniam kaip vienų metų terminui, atsižvelgdamas į užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus (administratorių) siūlymus, tvirtina aplinkos ministras. 10. Užstato dydis turi būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. 11.
importuotojai ne trumpiau kaip vienus metus nuo Vyriausybės nustatyta tvarka aplinkos ministro atsižvelgiant į gamintojo ar importuotojo pageidavimą priimto sprendimo dėl užstato sistemos netaikymo atitinkamoms daugkartinėms pakuotėms įsigaliojimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalies nuostatas. 12. Gaminių, supakuotų į pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gamintojas ir (ar) importuotojas ne trumpiau kaip vienus metus nuo tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nutraukimo privalo priimti iš pakuočių pardavėjų, taip pat pakuočių pardavėjai – iš pakuočių vartotojų tuščias tokias daugkartines pakuotes ar vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą atsižvelgdami į šio straipsnio 6 ar 7 dalies nuostatas. Išimtis taikoma tam gamintojui ir (ar) importuotojui, kuris įrodo, kad priėmė iš pardavėjų tokį šių nebenaudojamų pakuočių kiekį, kokį buvo išleidęs į apyvartą, ir grąžino pardavėjams užstatą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai 2016 m. vasario 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo Nr. XII-864 (toliau – Įstatymas Nr. XII-864) nuostatos, reguliuosiančios pakuočių pardavėjo pareigas užstato sistemoje, numato, jog užstatas už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba vartotojo pageidavimu jam suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų arba skirti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. Minėta įstatymo nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pakuočių pardavėjas privalo vartotojui užtikrinti visas tris užstato panaudojimo galimybes, įskaitant ir galimybę vartotojui jo pageidavimu skirti paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad ES valstybėse narėse, kurios turi įsivedusios privalomas vienkartinių pakuočių užstato sistemas (pvz., Švedija, Estija, Danija), ir į kurių patirtį buvo atsižvelgta priimant Įstatymą Nr. XII-864, pareigos sudaryti galimybę vartotojui užstatą paskirti paramai nėra. Šiose valstybėse užstato skyrimas paramai yra grindžiamas savanoriškumo principu, t.y. pakuočių pardavėjai arba užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai šalia įstatymo jiems nustatytos pareigos grąžinti grynaisiais pinigais vartotojui jo sumokėtą užstatą savo iniciatyva siūlo vartotojams užstatą skirti jų parinktiems paramos gavėjams.
Reglamentuodamas užstato skyrimą paramai Įstatymas Nr. XII-864 taip pat numato, jog paramą vartotojas gali skirti visiems juridiniams asmenims, išskyrus užstato sistemos administratorių, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą laikomi paramos gavėjais. Tai reiškia, jog paramos gavėjų sąrašas yra platus ir atviras, todėl paramos gavėju galėtų būti bet kuris tokį statusą turintis juridinis asmuo: tiek daugiabučio namo bendrija, tiek sporto klubas, tiek bažnyčia. Minėtose ES valstybėse narėse paramos gavėją atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visuomenės suinteresuotumą ir motyvaciją remti tam tikras veiklas pasirenka pakuočių surinkimą organizuojantis subjektas (pakuočių pardavėjai arba užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai). Parama paprastai skiriama vietinėms ar tarptautinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą vaikams, sužeistiesiems ar skatinančios jaunimo kultūrinį lavinimą. Įstatymu Nr. XII-864 pakuočių pardavėjui nustatoma pareiga, kuomet jis turi sudaryti galimybę vartotojui paramą paskirti bet kuriam vartotojo parinktam paramos gavėjui, ne tik sukurs papildomą administracinę naštą ir išlaidas verslui, ypač smulkiajam, bet ir nebus tinkamai įgyvendinta praktikoje. Pirma, smulkieji pakuočių pardavėjai, kurie pakuočių surinkimą daugeliu atvejų organizuos rankiniu būdu, turės perprogramuoti naudojamus kasos aparatus, kad juose atsirastų galimybė vietoj grynųjų pinigų išmokėjimo juos paskirti paramai, taip pat atitinkamai turės apmokyti personalą – visa tai sąlygos papildomas pinigines ir laiko sąnaudas.
Antra, esant vartotojo galimybei pasirinkti bet kurį jo pageidaujamą paramos gavėją smulkieji pakuočių pardavėjai iš esmės neturės realios galimybės ir priemonių užtikrinti tinkamą šios pareigos įgyvendinimą, kadangi pakuotės priėmimo vietoje pakuočių pardavėjai neturės galimybės patikrinti, ar vartotojo nurodytas subjektas turi paramos gavėjo statusą, taip pat neturės atskiros apskaitos sistemos, skirtos duomenims apie pasirinktus paramos gavėjus ir jiems skirtą paramą suvesti. Trečia, pakuočių surinkimo taromatais (pakuočių surinkimo automatai) atveju pakuočių pardavėjas neturės techninių galimybių į taromatą surašyti visų įmanomų paramos gavėjų (šiai dienai taromatuose galima įrašyti tik 4 paramos gavėjus), taigi vartotojas negalės skirti paramos jo pageidaujamam subjektui. Net jeigu ateityje atsirastų techninė galimybė taromatuose nurodyti daugiau paramos gavėjų, vartotojui tai būtų nepraktiška ir nepatogu, kadangi jis sugaištų daug laiko ieškodamas konkretaus paramos gavėjo. Ketvirta, paramą skiriant neapibrėžtam asmenų ratui, mažės kiekvieno paramos gavėjo gaunama paramos dalis. Tikėtina, jog daugeliu atveju, atskiriems paramos gavėjams paramą skirs vos keli vartotojai, todėl gauta parama bus menkavertė, o dalis paramos gavėjų paramos iš viso negaus. Manytina, jog toks paramos skyrimo teisinis reguliavimas nesudarys sąlygų sukurti efektyviai veikiančios ir realią naudą sukuriančios paramos skyrimo sistemos, kas tikėtina, buvo tikrasis įstatymų leidėjo ketinimas.
Penkta, pakuočių surinkimo rankiniu būdu atveju būtų apsunkinta užstato už pakuočių ir pakuočių atliekas apskaita, kadangi nesant automatizuotos sistemos dėl žmogiškojo faktoriaus galimai įsiveltų klaidų apskaičiuojant, kiek užstato skirta paramai ir kokiems paramos gavėjams. Šešta, galimai padidėtų vartotojų skundų ir teisminių ginčų skaičius tuo atveju, kai pakuočių pardavėjas nesudarys galimybės vartotojui paramą paskirti jo pasirinktam paramos gavėjui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus matyti, jog Įstatymu Nr. XII-864 pakuočių pardavėjui nustatoma pareiga nesukurs realios naudos ir pridėtinės vertės. Taigi šio Įstatymo projektu yra patobulinamas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu būtų įdiegta papildomos nepagrįstos administracinės naštos nesukurianti efektyvi ir veiksminga užstato už pakuotes ir pakuočių atliekas skyrimo paramai sistema. Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti lietuviško natūralaus vaisių vyno (pvz. populiarus lietuviškas vynas „Voruta“) diskriminavimą prieš importinius vynuogių vynus, nes jie stovi tose pačiose parduotuvių lentynose. Tuo pačiu paliekant atsakomybę už gamtos teršimą pakuotėmis, tai yra paliekant užstato sistemoje pigiuosius spirituotus vaisių ir uogų vynus. Įstatymo projektu siekiama patikslinti išimtis, kuomet vienkartinė pakuotė gali būti neįtraukiama į užstato sistemą. Kaip rodo kitų valstybių, kuriose taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, patirtis ir praktika, vienas iš patogiausių vartotojams ir racionaliausių vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, atliekų priėmimo būdas – automatizuotas (t. y. naudojant taromatus) pakuočių atliekų priėmimas iš vartotojų.
Taikant šį būdą iš vartotojų priimama virš 90 proc. visų vienkartinių pakuočių, kurioms taikomas užstatas, atliekų. Tačiau taromatų, kuriuose identifikuojamos, perskaičiuojamos iš vartotojų priimtos pakuočių atliekos, techninės galimybės ne visuomet leidžia užtikrinti visų tipų pakuočių, kurioms pagal 2016 m. vasario 1 d. įsigaliosiančius Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus bus taikomas užstatas, priėmimą (skaičiuojama, kad tokių pakuočių atliekų gali būti ne daugiau nei 0,1 %). Pavyzdžiui, gėrimų skardinės, kuriose yra plastikinis rutuliukas ar kieto metalo pakuotės – gadina, laužo taromatuose esančius presavimo įrenginius; nestandartinių (kvadratinių) formų pakuočių atliekų taromatai negali identifikuoti ir pan. Kitose valstybėse narėse (pvz.: Estijoje) būtent tokių pakuočių atliekų atžvilgiu yra numatytos išimtys, t. y. teisės aktuose nustatoma, kad užstatas neimamas už pakuotes, kurių atliekų priėmimas iš vartotojų dėl techninių priežasčių yra negalimas. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose pakuočių atliekų tvarkymą (pvz.: Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Vyriausybės patvirtintos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys ir kt.) plastikinės pakuotės yra diferencijuojamos į PET (polietileno tereftalato) pakuotes ir plastikines pakuotes. Praktiškai užstato už vienkartines pakuotes sistema yra taikoma PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, ką patvirtina ir užsienio šalių praktika.
Todėl siekiant išvengti skirtingo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo bei to rezultate kylančių ginčų, Įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti kokioms plastikinėms vienkartinėms pakuotėms yra taikoma užstato sistema, t. y. nurodyti, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2016 m. vasario 1 d., 5 straipsnyje numatyta, kad pakuočių pardavėjas privalo vartotojui pasiūlyti tris užstato panaudojimo galimybes, t.y. vartotojas gali pasirinkti: užstatą susigrąžinti grynaisiais pinigais arba vartotojo pageidavimu jam suteikiama teisė įsigyti prekių ar paslaugų, arba skirti paramą Labdaros ir paramos įstatyme numatytiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui. Minėto įstatymo nuostatos taip pat numato galimybę vartotojui paramą skirti visiems juridiniams asmenims, išskyrus užstato sistemos administratorių, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą laikomi paramos gavėjais. Aukščiau nurodyto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu gamintojas ar importuotojas tiekia gaminius, supakuotus į stiklinę, plastikinę ar metalinę prekinę pakuotę.
Taip pat minėtame įstatyme numatyta, kad gamintojai ir importuotojai užstato neima tik tuo atveju, jeigu gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams, arba iš Lietuvos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema, arba kai pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai, t. y. nėra numatyta, kad užstatas neimamas, jei dėl techninių galimybių (pvz.: dėl taromatų techninių galimybių, nestandartinių pakuočių ir pan.) negalima priimti vienkartinių pakuočių atliekų. Šiuo metu yra nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu teikia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai vaisių vyną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Toks savanoriškumo principu grindžiamas teisinis reguliavimas nesukurtų neproporcingos administracinės naštos verslui ir užtikrintų, kad galimybę vartotojui paskirti paramą siūlytų tik tinkamus administracinius ir techninius pajėgumus turintis pakuočių pardavėjas;
gavėjus ir kviestų vartotojus skirti paramą būtent šiam konkrečiam subjektui. Paramos gavėjų skaičiaus apribojimas leis užtikrinti, kad visa paramai surinkta užstato suma bus skirta konkrečiam paramos gavėjui, todėl, tikėtina, turės teigiamos įtakos paramos gavėjo veiklai. Be to, išankstinis konkretaus paramos gavėjo ir jo vykdomos visuomenei naudingos veiklos įvardijimas leis paskatinti ir motyvuoti vartotojus užstatą skirti paramai. Taip pat tikėtina, jog nustačius pakuočių pardavėjo teisę pačiam pasirinkti paramos gavėją parama būtų nukreipta tikslingiau konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, o ne atskirus ribotus poreikius tenkinančiai organizacijai, tokiai kaip sodų bendrija ar vyrų /moterų choras;
Šis formuluotės tikslinimas reikalingas tam, kad būtų išvengta situacijos, kuomet vartotojas su taromato išduotu užstato kvituku bandytų atsiskaityti už užstato sistemoje nedalyvaujančių pardavėjų prekes ir paslaugas (pavyzdžiui, prekybos centre, kuriame be pakuočių pardavėjo yra ir kitų prekių ir paslaugų pardavėjų). Šiuo atveju svarbu tai, kad visų pirma kitų prekių ir paslaugų pardavėjai neturi pareigos už jų parduodamas prekes ir paslaugas leisti atsiskaityti taromato išduotu kvituku. Antra, galimybė atsiskaityti kitose prekybos vietose taromato kvitukais reikštų tai, kad užstato judėjimas būtų nebeapskaitomas, o tai išbalansuotų užstato už pakuočių ir pakuočių atliekas sistemą. Taigi, manytina, jog Įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sukurta administracinės naštos nenustatanti ir verslui draugiška, efektyviai veikianti ir realią naudą sukurianti užstato skyrimo paramai sistema. Įstatymo projektu taip pat siūloma:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir (ar) korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sudarytos palankesnės sąlygos užstato sistemos funkcionavimui, taip pat sumažins verslui, ypač smulkiajam, nustatytą nepagrįstą administracinę naštą, kadangi smulkieji pardavėjai neprivalės vartotojams siūlyti galimybės paskirti paramą. Tokią galimybę vartotojui pasiūlyti galės tinkamus administracinius ir techninius pajėgumus turintys pakuočių pardavėjai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai neįvedami. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: atliekų tvarkyba, pakavimo reikmuo, pakuota prekė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
2015-09-28 Nr. XIIP-3565 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnis vertintinas kaip perteklinis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-10- Nr. Į 2015-09-22 Nr. S-2015-5485 DĖL Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-3565 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3565 teikiame pastabas ir pasiūlymus:
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo bei to rezultate kylančių ginčų, Įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti kokioms plastikinėms vienkartinėms pakuotėms yra taikoma užstato sistema, t. y. nurodyti, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms. Atkreipiame dėmesį, kad taip būtų susiaurinama nagrinėjamo reglamentavimo taikymo sritis, atitinkamai, keltinas klausimas, ar toks siūlymas iš tiesų tinkamai gali būti pagrįstas vien tuo, kad „praktiškai užstato už vienkartines pakuotes sistema yra taikoma PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, ką patvirtina ir užsienio šalių praktika“, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte. 2. Teikiamu projektu siūloma nustatyti galimybę neimti užstato, jei dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų.
Manome, kad tokia nuostata gali nepagrįstai susiaurinti gamintojams ir importuotojams taikomą pareigą imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir lemti teisinius ginčus dėl sukurto teisinio netikrumo subjektams skirtingai suprantant ir aiškinant įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siūlomą nuostatą reikėtų koreguoti, pavyzdžiui, nustatant, kad detalią tvarką, kada dėl atitinkamų techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-12-21 Nr. XIIP-3565(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį siūlytume patikslinti nurodant kokio pardavėjo (pavyzdžiui, pakuočių pardavėjo) parduodamų prekių ar paslaugų pakuočių vartotojas gali įsigyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
12¹, 12², 12³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XII-864 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-3565) 2015 m. lapkričio 18 Nr. 107-P-26
Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, viešosios įstaigos
„Užstato sistemos administratorius“ Gintaras Varnas, Lietuvos prekybos įmonių
vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Valerij Kedanovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-283 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnis vertintinas kaip perteklinis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-10-201 Manome, kad projektu siūlomas paramos skyrimas pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams ateityje gali sukelti neigiamų skaidrumo vertinimų, todėl siekdami atkreipti projekto autorių dėmesį į tai, teikiame savo pastebėjimus ir pasiūlymus:
Dėl numatomo teisinio reglamentavimo gali sumažėti skaidrumo, kadangi neaišku, kokiais kriterijais remdamiesi pakuočių pardavėjai pasirinks paramos gavėjus, kuriems galima bus skirti paramą. Neatmetama galimybė, kad pakuočių pardavėjai neatsižvelgs į pakuočių vartotojų pasiūlymus ir pasirinks sau palankius paramos gavėjus, kurie gali priklausyti tai pačiai verslo subjektų grupei. Pažymėtina, jog pritarus projekto nuostatoms būtų sukurtas mechanizmas ir kiti paramos gavėjo statusą turintys asmenys, siekiantys gauti paramą iš pakuočių vartotojų, galbūt turėtų mokėti neoficialų mokestį pakuočių pardavėjams, kad pastarieji įtrauktų juos į sąrašą asmenų, kuriems pakuočių vartotojai gali skirti paramą. Tokiu būdu gali būti ribojamos galimybės kitiems paramos gavėjams gauti paramą, o šešėlinėje rinkoje gali būti prekiaujama įtraukimo į paramos gavėjų sąrašą paslauga. Nepritarti Pakuočių vartotojas turės teisę, o ne pareigą skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams. Atsižvelgiant į palyginti nedidelį pakuotės užstato dydį, manytina, kad pakuočių vartotojas pirmiausia rinksis užstato grąžinimą grynaisiais pinigais arba įsigys pakuočių pardavėjo parduodamas prekes (paslaugas). 2.
tyrimų tarnyba 2015-10-201 Projekto 1 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje asmenims, grąžinantiems gaminių pakuotes ir skiriantiems užstatą paramos gavėjams, pakuočių grąžinimo metu nėra nustatyto reikalavimo pateikti savo asmens duomenis, kaip yra nustatyta Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklėse. Manome, kad dėl siūlomo ir šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo gali padidėti neteisėtu būdu įgytų pinigų legalizavimo tikimybė, kadangi paramos gavėjo banko sąskaitos išraše bus nurodyta, kad pinigai gauti iš taromato Nr. X arba pakuočių priėmimo punkto Nr. Y, o ne iš konkretaus asmens. Dėl to mažėtų galimybės kontroliuoti paramos gavėjams skiriamų pinigų srautus ir šaltinius. Siekdami skaidrumo ir kontrolės mechanizmo didinimo paramos skyrimo ir gavimo procesuose siūlome, įgyvendinant projekto nuostatas, užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimų. Nepritarti Pagal Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą proporcingumo teisėkūroje principą, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 3. Europos Teisės departamen- tas prie Teisingumo ministerijos 2015-11-022 Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant išvengti skirtingo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo bei to rezultate kylančių ginčų, Įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti kokioms plastikinėms vienkartinėms pakuotėms yra taikoma užstato sistema, t. y. nurodyti, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms.
Atkreipiame dėmesį, kad taip būtų susiaurinama nagrinėjamo reglamentavimo taikymo sritis, atitinkamai, keltinas klausimas, ar toks siūlymas iš tiesų tinkamai gali būti pagrįstas vien tuo, kad „praktiškai užstato už vienkartines pakuotes sistema yra taikoma PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, ką patvirtina ir užsienio šalių praktika“, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Projekte įtvirtinant tikslesnę formuluotę, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, leis išvengti nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo. 4. Europos Teisės departamen- tas prie Teisingumo ministerijos 2015-11-022 Teikiamu projektu siūloma nustatyti galimybę neimti užstato, jei dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų. Manome, kad tokia nuostata gali nepagrįstai susiaurinti gamintojams ir importuotojams taikomą pareigą imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir lemti teisinius ginčus dėl sukurto teisinio netikrumo subjektams skirtingai suprantant ir aiškinant įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siūlomą nuostatą reikėtų koreguoti, pavyzdžiui, nustatant, kad detalią tvarką, kada dėl atitinkamų techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Nepritarti Ant konkretaus taromato bus nurodyta kokios vienkartinės pakuotės nepriimamos, todėl įstatymo įgyvendinamojo teisės akto šiuo klausimu nereikia. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2015-11-121 Argumentai:
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau - Įstatymas), kuriuo įgyvendinamos 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatos, nustato pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Šiuo įtvirtinamas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas – gamintojų ir importuotojų pareiga tvarkyti į rinką išleidžiamas pakuotes ir pakuočių atliekas. Įstatymu įvedama privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje numato pareigas ir vienkartinių pakuočių pardavėjams – prievolę iš vartotojų priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą. Šios pareigos atsiradimo momentas Įstatyme nėra tiesiogiai susietas su gamintojų ir importuotojų (užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus) prievolės kompensuoti vienkartinių pakuočių pardavėjams teisės aktų nustatytų pareigų vykdymo sąnaudas tinkamu vykdymu. Kad vienkartinių pakuočių pardavėjai galėtų tinkamai įgyvendinti Įstatymu nustatytą pareigą, jiems turi būti kompensuojamos visos su tokios pareigos vykdymu susijusios sąnaudos.
Ir priešingai, jeigu vienkartinių pakuočių pardavėjų patiriamos teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudos nėra kompensuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, tokiems vienkartinių pakuočių pardavėjams neturi kilti prievolė iš vartotojų priimti vienkartinių pakuočių atliekas, nes kitaip būtų paneigiamas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už
kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių atliekų, kurių atžvilgiu užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius nekompensuoja šio įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų pakuočių pardavėjų patiriamų teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudų. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtisys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pakuočių pardavėjai už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikti teisę įsigyti pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų už sumą, lygią užstato dydžiui. Pakuočių pardavėjai gali sudaryti galimybę pakuočių vartotojams skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos
pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3565(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3565(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
12¹, 12², 12³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XII-864 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3565(2) 2015 m. gruodžio 2 Nr. 107-P-28
Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė, viešosios įstaigos
„Užstato sistemos administratorius“ Gintaras Varnas, Lietuvos prekybos įmonių
vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-283 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsnis vertintinas kaip perteklinis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tyrimų tarnyba 2015-10-201 Manome, kad projektu siūlomas paramos skyrimas pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams ateityje gali sukelti neigiamų skaidrumo vertinimų, todėl siekdami atkreipti projekto autorių dėmesį į tai, teikiame savo pastebėjimus ir pasiūlymus: Dėl numatomo teisinio reglamentavimo gali sumažėti skaidrumo, kadangi neaišku, kokiais kriterijais remdamiesi pakuočių pardavėjai pasirinks paramos gavėjus, kuriems galima bus skirti paramą. Neatmetama galimybė, kad pakuočių pardavėjai neatsižvelgs į pakuočių vartotojų pasiūlymus ir pasirinks sau palankius paramos gavėjus, kurie gali priklausyti tai pačiai verslo subjektų grupei. Pažymėtina, jog pritarus projekto nuostatoms būtų sukurtas mechanizmas ir kiti paramos gavėjo statusą turintys asmenys, siekiantys gauti paramą iš pakuočių vartotojų, galbūt turėtų mokėti neoficialų mokestį pakuočių pardavėjams, kad pastarieji įtrauktų juos į sąrašą asmenų, kuriems pakuočių vartotojai gali skirti paramą. Tokiu būdu gali būti ribojamos galimybės kitiems paramos gavėjams gauti paramą, o šešėlinėje rinkoje gali būti prekiaujama įtraukimo į paramos gavėjų sąrašą paslauga. Nepritarti Pakuočių vartotojas turės teisę, o ne pareigą skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams. Atsižvelgiant į palyginti nedidelį pakuotės užstato dydį, manytina, kad pakuočių vartotojas pirmiausia rinksis užstato grąžinimą grynaisiais pinigais arba įsigys pakuočių pardavėjo parduodamas prekes (paslaugas). 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-10-201 Projekto 1 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje asmenims, grąžinantiems gaminių pakuotes ir skiriantiems užstatą paramos gavėjams, pakuočių grąžinimo metu nėra nustatyto reikalavimo pateikti savo asmens duomenis, kaip yra nustatyta Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklėse.
Manome, kad dėl siūlomo ir šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo gali padidėti neteisėtu būdu įgytų pinigų legalizavimo tikimybė, kadangi paramos gavėjo banko sąskaitos išraše bus nurodyta, kad pinigai gauti iš taromato Nr. X arba pakuočių priėmimo punkto Nr. Y, o ne iš konkretaus asmens. Dėl to mažėtų galimybės kontroliuoti paramos gavėjams skiriamų pinigų srautus ir šaltinius. Siekdami skaidrumo ir kontrolės mechanizmo didinimo paramos skyrimo ir gavimo procesuose siūlome, įgyvendinant projekto nuostatas, užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimų. Nepritarti Pagal Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą proporcingumo teisėkūroje principą, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 3. Europos Teisės departamen- tas prie Teisingumo ministerijos 2015-11-022 Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant išvengti skirtingo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo bei to rezultate kylančių ginčų, Įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti kokioms plastikinėms vienkartinėms pakuotėms yra taikoma užstato sistema, t. y. nurodyti, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms.
Atkreipiame dėmesį, kad taip būtų susiaurinama nagrinėjamo reglamentavimo taikymo sritis, atitinkamai, keltinas klausimas, ar toks siūlymas iš tiesų tinkamai gali būti pagrįstas vien tuo, kad „praktiškai užstato už vienkartines pakuotes sistema yra taikoma PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, ką patvirtina ir užsienio šalių praktika“, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Projekte įtvirtinant tikslesnę formuluotę, kad užstatas taikomas vienkartinėms PET (polietileno tereftalato) pakuotėms, leis išvengti nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo. 4. Europos Teisės departamen- tas prie Teisingumo ministerijos 2015-11-022 Teikiamu projektu siūloma nustatyti galimybę neimti užstato, jei dėl techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų. Manome, kad tokia nuostata gali nepagrįstai susiaurinti gamintojams ir importuotojams taikomą pareigą imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir lemti teisinius ginčus dėl sukurto teisinio netikrumo subjektams skirtingai suprantant ir aiškinant įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siūlomą nuostatą reikėtų koreguoti, pavyzdžiui, nustatant, kad detalią tvarką, kada dėl atitinkamų techninių priežasčių negalima priimti vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Nepritarti Ant konkretaus taromato (prekybos vietoje) bus nurodyta kokios vienkartinės pakuotės nepriimamos, todėl įstatymo įgyvendinamojo teisės akto šiuo klausimu nereikia. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Algimantas Salamakinas 2015-11-121 Argumentai:
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau - Įstatymas), kuriuo įgyvendinamos 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatos, nustato pareigą supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams vykdyti Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Šiuo įtvirtinamas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas – gamintojų ir importuotojų pareiga tvarkyti į rinką išleidžiamas pakuotes ir pakuočių atliekas. Įstatymu įvedama privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema Lietuvoje numato pareigas ir vienkartinių pakuočių pardavėjams – prievolę iš vartotojų priimti vienkartinių pakuočių atliekas ir grąžinti užstatą. Šios pareigos atsiradimo momentas Įstatyme nėra tiesiogiai susietas su gamintojų ir importuotojų (užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus) prievolės kompensuoti vienkartinių pakuočių pardavėjams teisės aktų nustatytų pareigų vykdymo sąnaudas tinkamu vykdymu. Kad vienkartinių pakuočių pardavėjai galėtų tinkamai įgyvendinti Įstatymu nustatytą pareigą, jiems turi būti kompensuojamos visos su tokios pareigos vykdymu susijusios sąnaudos.
Ir priešingai, jeigu vienkartinių pakuočių pardavėjų patiriamos teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudos nėra kompensuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, tokiems vienkartinių pakuočių pardavėjams neturi kilti prievolė iš vartotojų priimti vienkartinių pakuočių atliekas, nes kitaip būtų paneigiamas gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už
kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių atliekų, kurių atžvilgiu užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius nekompensuoja šio įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų pakuočių pardavėjų patiriamų teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudų. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomaos šioje dalyje numatytaos išimtisys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pakuočių pardavėjai už parduodamų gaminių pakuotes pakuočių vartotojams turi grąžinti užstatą grynaisiais pinigais arba pakuočių vartotojų pageidavimu jiems suteikti teisę įsigyti pakuočių pardavėjo parduodamų prekių ar paslaugų už sumą, lygią užstato dydžiui. Pakuočių pardavėjai gali sudaryti galimybę pakuočių vartotojams skirti paramą pakuočių pardavėjo parinktiems paramos gavėjams (išskyrus užstato sistemos administratorių) už sumą, lygią užstato dydžiui.“ Pritarti iš dalies Projekto
projektą Nr. XIIP-3565(3)). 2. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
1 Argumentai: Aplinkos apsaugos komitetas pritarė 2015-11-12 A.Salamakino pasiūlymui, kuriuo numatoma, jog vienkartinių pakuočių pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių atliekų, kurių atžvilgiu užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius nekompensuoja šio įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų pakuočių pardavėjų patiriamų teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudų. Siūlome šios nuostatos atsisakyti, kadangi tai sudaro prielaidas atsisakyti priimti vienkartines pakuotes bet kurioje prekybos vietoje, taip pažeidžiant vartotojų interesus. Pasiūlymas: siūlome iš įstatymo projekto išbraukti projekto 1 straipsnio 1 dalį. „1. Pakeisti 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai neprivalo priimti atliekų tokių vienkartinių pakuočių, kurių užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius nekompensuoja šio įstatymo 11² straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų pakuočių pardavėjų patiriamų teisės aktų nustatytų pareigų užstato už vienkartines pakuotes sistemoje vykdymo sąnaudų. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
nebuvo paskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3565(3). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo IX-517 2, 4¹, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹, 11², 12¹, 12², 12³ straipsniais įstatymo XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3565(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas