Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Specializuotos ambulatorinės paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos,
teikiamos pagal gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją ir viršijančios pirminės sveikatos priežiūros gydytojų kompetenciją.“
2Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų
dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, kurių įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant priedus) viršija 1000 bazinės socialinės išmokos dydžių ir kurios visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
3Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimą galima
atidėti mediciniškai pagrįstam laikotarpiui, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
4Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.“
papildymas 15² straipsniu Papildyti Įstatymą 15²straipsniu: „15² straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų rezultatų vertinimas 1.
LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis;
2) pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
4) informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis);
5) įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
6) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą iki paslaugos faktinio suteikimo pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius;
8) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
9) vidutinė stacionarių lovų panaudojimo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
10) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas;
11) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos šio straipsnio 7–9 dalyse nurodyta tvarka, nurodant metines rodiklių reikšmes. 4.
rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per ketvirtį ir viešinamos šio straipsnio 7–9 dalyse nurodyta tvarka, nurodant paskutinio ketvirčio ir paskutinių kalendorinių metų metinių rodiklių reikšmes. 5. Sveikatos apsaugos ministras kasmet tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. 6. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 5 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 7. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų interneto tinklalapiuose ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami plačiausiam įmanomam vartotojų ratui, teikiami atvirais ir nepatentuotais formatais. 9. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų rodiklių reikšmės viešinamos atskirose grupėse lyginant:
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas;
2) universitetines ligonines ir respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas grupes;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1–3 punktuose nurodytas grupes. 10.
įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 13.
veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent vienas įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklis ir toliau nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, įstaigos steigėjas (dalininkas) privalo pagal kompetenciją taikyti proporcingas poveikio priemones, o teritorinė ligonių kasa peržiūrėdama su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sumažina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. 14. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų vadovaujantį darbuotoją ir steigėją (dalininką) šiame įstatyme nurodytais klausimais Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.“
Papildyti Įstatymą 15³straipsniu:
„15³ straipsnis. Maksimalūs sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo terminai 1.
Sveikatos priežiūros įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustas pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo apdrausto paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paslaugos suteikimo:
1) skubiosios medicinos pagalbos paslaugą – per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – per 7 kalendorines dienas;
3) specializuotą ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą – per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarią ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – per 60 kalendorinių dienų;
suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios teikimo ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos. 3. Įstaiga, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu registruodama apdraustą pacientą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą. 4.
pageidaujant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau nei per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas įstaigos registracijos sistemoje. 5. Jei įstaiga apdrausto paciento kreipimosi momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių negali suteikti sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad apdraustas pacientas būtų įregistruotas kitoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą. Prieš atliekant įrašą registracijos sistemoje, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje. 6. Jei Lietuvos Respublikoje veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–5 dalyje nurodytas pareigas, apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 7. Teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad apdraustam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta viršijant šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą kitais nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, už tokios sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą negali apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
1.
1Papildyti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos
priežiūros įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2. Papildyti įstatymo 45 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) registruoti pacientus nuolat, neribojant registravimosi terminų
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti įstatymo 45 straipsnio 1 dalį 15 punktu:
„15) pacientui pasiūlyti anksčiausią objektyviai įmanomą paslaugos
suteikimo datą ir laiką Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 15³ straipsnio 7 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
ĮSTATYMO PAPILDYMO 15², 15³ straipsniAIS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.“
dalimi: „13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
dalimi:
„14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15² straipsniu Papildyti Įstatymą 15²straipsniu: „15² straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas
priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos praėjusių metų perviršis ar deficitas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
vertinimo rodikliai.
LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
vertinimo rodikliai. 3.
ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 4. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8.
ir 2 dalyse nurodyti įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;
2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus. Vienkartinis finansinis paskatinimas skiriamas iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 11.
viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 15³ straipsniu Papildyti Įstatymą 15³straipsniu: „15³ straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai
asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais. 2.
sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, pradedamą skaičiuoti nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
kalendorines dienas;
kaip per 30 kalendorinių dienų;
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms visiškai apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 4.
4Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą
momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus. 5. Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje. 7.
šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento. 8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką. 9. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–6 dalių nuostatas, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 10. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.“
Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė D. Mikutienė
Projekto lyginamasis variantas (3)
ĮSTATYMO PAPILDYMO 15², 15³ straipsniAIS
pakeitimas
dalimi: „12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.“
dalimi: „13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
dalimi: „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.“
Papildyti Įstatymą 15²straipsniu: „15² straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas
įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos praėjusių metų perviršis ar deficitas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.
LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje mastas);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 3.
rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 4. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma. 8.
ir 2 dalyse nurodyti įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami pagal šias įstaigų grupes (lyginant tarpusavyje tik tos grupės įstaigas):
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas;
2) universiteto ligonines, respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, nepriskiriamas šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms įstaigoms;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas, nepriskiriamas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms įstaigų grupėms. 9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurių šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 11 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės viršija šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus. Vienkartinis finansinis paskatinimas skiriamas iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 11.
LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, rodiklių reikšmių vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 12.
įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent trys įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas šio straipsnio 11 dalyje nurodytas įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos įstaigų grupės, kuriai priskiriama įstaiga, vidurkio, įstaigos steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus, o teritorinė ligonių kasa – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka peržiūrėti su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį ir sumažinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių.“
papildymas 15³ straipsniu Papildyti Įstatymą 15³straipsniu:
„15³ straipsnis. Maksimalūs asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai
priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais. 2.
paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, pradedamą skaičiuoti nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus. 5.
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje. 7.
dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento. 8. Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką. 9. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–6 dalių nuostatas, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 10. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento. 11.
ligonių kasa, nustačiusi, kad apdraustajam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą kitais, negu šio straipsnio 5 dalyje nurodytais, atvejais, už šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą apmoka tokia tvarka:
1) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ne daugiau kaip 10 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 20 procentų;
2) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nuo 11 iki 20 dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 30 procentų;
3) jeigu LNSS įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikia praleidusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą 21 ir daugiau dienų, šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mažinamas 50 procentų.“
pakeitimas Papildyti 45 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) pasiūlyti pacientui artimiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė D. Mikutienė
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto parengimą paskatino tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą vykdyti efektyviau ir racionaliai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšas. Poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamų maksimalių terminų, per kuriuos privalu pacientui suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, yra nesilaikoma, atsakomybė už tokius pažeidimus nėra numatyta, o net ir už pavėluotai (t. y. praleidžiant teisės aktuose numatytus terminus) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. 2015 m. pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui skiriama 925 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, 2014 m. atitinkamai skirta 845 mln. eurų. 90 proc. šių paslaugų suteikiama valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2015 m. I pusmetį 36 proc. valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikė nuostolingai. Vertinant skirtingas įstaigų grupes, pažymėtina, kad net 54 proc. rajono lygmens ligoninių ir 54 proc. slaugos ligoninių veikia nuostolingai. Net ir neefektyviai paslaugas teikiančios gydymo įstaigos kasmet finansuojamos PSDF lėšomis, o garantuotos pajamos neskatina šių įstaigų gerinti teikiamų paslaugų kokybės ir racionaliau naudoti PSDF lėšas. Sveikatos apsaugos sistema finansuojama visų mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl būtina užtikrinti, kad lėšos, skiriamos viešojo gydymo įstaigų tinklui išlaikyti, būtų naudojamos kuo efektyviau. Pagrindinis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15² ir 15³ straipsniu įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslas yra nustatyti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, kartu įvedant nuolatinį įstaigų reitingavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, kad „vykdydamos <...> konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi: <...> sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, taigi kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių) ir vaistinių, kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku <...>.“ Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.“ Todėl tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų pripažįstamos kokybiškomis, jos turi būti suteikiamos tinkamu laiku. Per vėlai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos yra nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Tik už tinkamu laiku suteiktas paslaugas turi būti apmokama iš PSDF biudžeto lėšų.
Teritorinių ligonių kasų duomenimis, 2015 m. per teisės aktuose numatytą 5 dienų terminą pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikia 69 proc. Lietuvos gydytojų (12 proc. gydytojų paslaugą suteikia per 6–14 dienų, 19 proc. – per daugiau nei 15 dienų). Specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas per 25 dienas suteikia 83 proc. gydytojų (12 proc. gydytojų pacientus pakonsultuoja per 26–59 dienas, 5 proc. – per daugiau nei 60 dienų). Iš PSDF lėšų apmokamus brangiuosius tyrimus ir procedūras per teisės aktuose numatytą 10 dienų terminą suteikia 74 proc. gydymo įstaigų (14 proc. gydymo įstaigų suteikia per 11–30 dienų,
magnetinio rezonanso angiografijos tyrimo kai kuriose valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose vidutiniškai tenka laukti 130 kalendorinių dienų, magnetinio rezonanso tomografijos – vidutiniškai 109 kalendorines dienas. Didžiausios laukimo eilės išlieka teikiant planines stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas. Per 30 dienų šias paslaugas suteikia tik 50 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų. 28 proc. gydymo įstaigų chirurgijos paslaugas suteikia per 31–60 dienų, 22 proc. – per daugiau nei 60 dienų. Kai kuriose gydymo įstaigose pacientams tonzilektomijos, septoplastikos operacijų vidutiniškai tenka laukti 240 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad nors teritorinės ligonių kasos gauna duomenis už visas paslaugas, kurios yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tačiau esami stebėsenos mechanizmai nesudaro galimybių patikrinti, ar terminai, per kuriuos suteikiamos paslaugos, yra grindžiami objektyvia ir teisinga informacija.
Šiuo metu teisės aktuose įtvirtintų maksimalių terminų, per kuriuos gydymo įstaigos privalo suteikti pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nesilaiko trečdalis gydytojų, o brangiųjų tyrimų ir procedūrų laiku neatlieka ketvirtadalis gydymo įstaigų. Tai parodo, kad esamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) 2012 m. atliko tyrimą „Waiting Time Policies in the Health Sector“, kuriame buvo įvertinta 21 EBPO narių patirtis valdant sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles. Net 13 iš 21 tyrime dalyvavusių šalių (Airija, Australija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Naujoji Zelandija, Nyderlandai Norvegija, Portugalija, Suomija, Švedija) įgyvendina nacionalines laukimo eilių trumpinimo strategijas. EBPO tyrime konstatuota, kad vien tik maksimalaus laukimo laiko nustatymas daro silpną poveikį laukimo laiko mažėjimui. Efektyvesne priemone laikoma geresnė laukimo eilių stebėsena, kai centralizuotai renkami objektyvia informacija pagrįsti duomenys apie faktinį laiką nuo paciento registracijos gauti sveikatos priežiūros paslaugą iki tokios paslaugos faktinio suteikimo. Vis dėlto, efektyviausia priemone, kuri, taikoma kartu su maksimalaus laukimo laiko nustatymu, duoda geriausią rezultatą, yra poveikio priemonių taikymas (šias priemones taiko Jungtinė Karalystė, Norvegija, Suomija). 2014 m. aštuntame Europos sveikatos paslaugų indekse (EuroHealth Consumer Index, toliau – EHCI) Lietuva užėmė 33-iąją vietą tarp 37 šalių (per metus prarasdama 9 pozicijas).
EHCI konstatuojama, kad Lietuvoje „beveik neveikia daugelio ypatingos svarbos paslaugų teikimas, pacientams paslaugų tenka laukti vis ilgiau“. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 5 punkte inter alia nurodyta, kad tik įstatymai nustato sveikatinimo veiklos finansavimo pagrindus. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarime suformuota doktrina, visi asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, kartu ir neapmokėjimo, pagrindai turi būti įtvirtinti įstatymu. Atsižvelgiant į tai, maksimalus terminas, per kurį turi būti suteikta sveikatos priežiūros paslauga, gali būti įtvirtintas ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, tačiau tuo atveju, jei už šių terminų nesilaikymą taikomos poveikio priemonės yra susijusios su apmokėjimu ar neapmokėjimu už pavėluotai suteiktą paslaugą, jos privalo būti įtvirtintos įstatymu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“. To paties straipsnio
priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti“. Deja, šiuo metu galiojančiais teisės aktais nesukurtos priemonės, leidžiančios pacientams objektyviai palyginti skirtingas gydymo įstaigas ir jose teikiamas paslaugas. Neturėdami informacijos apie skirtingose gydymo įstaigose esančias laukimo eiles, pacientai neretai atsiduria situacijose, kai net nėra registruojami norimai gauti paslaugai.
Tokiu būdu pažeidžiamos pacientų teisės, nors atsakomybė už tai netaikoma nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei valstybės ar savivaldybių institucijoms. Dalis pacientų atsisako „stoti“ į laukimo eilę ir pasirenka gauti mokamas sveikatos priežiūros paslaugas. 2015 m. I pusmetį pacientai už mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. tokias, kurios nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų ar kitų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, sumokėjo 17,9 mln. eurų. Mokamų paslaugų dalis sudaro net 9 proc. visų miesto poliklinikų gaunamų pajamų ir atitinkamai 7 proc. visų pirminės sveikatos priežiūros centrų gaunamų pajamų. Turime didelį atotrūkį tarp to, ką žino pacientai ir kokią informaciją turi valstybės institucijos. Tai neprideda pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema, todėl įstatymo projekte nurodytų įstaigų veiklos vertinimo rodiklių pagrindu siūloma viešai reitinguoti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal jų veiklos efektyvumą. EHCI duomenimis, gydymo įstaigų reitingavimas atliekamas Norvegijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Slovakijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės. Šiuo metu sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės yra reglamentuojamos trijuose teisės aktuose: (1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarime Nr.
iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 370), (2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-943), (3) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakyme Nr. 1K-287 „Dėl asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių stebėsenos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1K-287). 2014 m. pirmojoje Nutarimo Nr. 370 redakcijoje buvo įtvirtinti 4 sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo terminai: (1) skubiosios medicinos pagalba pacientui turi būti suteikiama kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dieną, (2) planinės pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui suteikiamos per 5 kalendorines dienas, (3) planinės specializuotos ambulatorinės paslaugos pacientui suteikiamos per 25 kalendorines dienas (ši nuostata galiojo iki 2015 m. vasario 27 d.), (4) brangieji tyrimai ir procedūros pacientui turi būti atliekami per 10 kalendorinių dienų. Įsakymu Nr. 1K-287 sukuriamos priemonės nacionaliniu lygiu stebėti Nutarime Nr. 370 nurodytas paslaugų laukimo eiles ir papildomai kaupiami duomenys apie planinių stacionarinių ir dienos chirurgijos paslaugų laukimo eiles, kai paslauga suteikiama vėliau nei per 60 kalendorinių dienų. Įsakymo Nr.
Įsakymo Nr. V-943 10¹ punkte nurodyta, kad ūmios ligos atveju pacientui pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteiktos jo kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dieną, o paūmėjus lėtinei ligai pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteikiamos per 5 kalendorines dienas. Šie terminai atitinka terminus, įtvirtintus Nutarime Nr. 370. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti teisės aktai už maksimalių laukimo eilių terminų nesilaikymą nenumato poveikio priemonių nei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nei šių įstaigų vadovams. Teisės aktuose įtvirtinti maksimalūs terminai, per kuriuos turi būti suteikiama asmens sveikatos priežiūros paslauga, nepatenka tarp valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodiklių. Šiuo metu PSDF biudžeto lėšomis yra apmokamos ir tos paslaugos, kurios suteiktos maksimalius laukimo terminus viršijant kelis ar keliasdešimt kartų. Įstaigų veiklos rezultatų vertinimas. Valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodikliai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos Nacionalinės Sveikatos Sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau – Įsakymas Nr. V-1019).
V-1019). Šiame įsakyme įtvirtinti 9 kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai: · finansinis įstaigos veiklos rezultatas; · įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis; · įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis; · papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas; · pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis ir pacientų skundų tendencijos; · kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis; · darbuotojų kaitos įstaigoje rodiklis; · prioritetinių paslaugų teikimo dinamika; · informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų registracijos elektroninė sistema, įstaigos interneto svetainė, darbuotojų darbo krūvio apskaita ir kita). Įsakymu Nr. V-1019 leidžiama įstaigų steigėjams (dalininkams), t. y. savivaldybėms, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms rodiklių skaičių savo nuožiūra sumažinti nuo 9 iki 6. Papildomi rodikliai, kurie taikomi tik stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, yra įtvirtinti 2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-1073).
V-1073). Šiame įsakyme įtvirtinta 15 papildomų rodiklių: · vidutinė gydymo trukmė; · dienos chirurgijos paslaugų dalis; · operacinės užimtumo vidurkis; · cezario pjūvių dažnis; · mirštamumas aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu; · pragulų išsivystymo laipsnis; · infekcijų kontrolės užtikrinimo lygis; · pacientų pasitenkinimo lygis; · periodinės infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinės priežiūros užtikrinimo lygis; · antibiotikams atsparių mikroorganizmų paplitimo stebėsenos užtikrinimo lygis; · vaistinių preparatų nuo infekcijų skyrimo pagrįstumo užtikrinimo lygis; · nepageidaujamų įvykių registravimo ir analizės plėtros apimtis; · naujagimiams palankių sąlygų užtikrinimo lygis; · miokardo infarkto diagnostikos ir gydymo tinkamumo užtikrinimo lygis; · personalo rankų higienos užtikrinimo lygis. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų rodiklių reikšmė šiuo metu yra ribota, kadangi nuo rodiklių dydžio priklauso tik įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis, tačiau šie rodikliai nėra vertinami kasmet sudarant sutartis tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, į juos neatsižvelgiama skiriant papildomas lėšas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Gydymo įstaigų reitingavimas. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės ir veiklos ataskaitos yra skelbiamos viešai įstaigų interneto svetainėse. Įstaigų metinėse finansinėse ataskaitose yra pateikiami standartizuoti duomenys, tačiau veiklos ataskaitose analizuojami rodikliai yra skirtingi, todėl negali būti tarpusavyje palyginami. Bendri (konsoliduoti) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenys nėra viešinami, todėl pacientai negali realiu laiku palyginti skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos.
Šiuo metu pacientams nėra sudaromos tinkamos sąlygos efektyviai pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teise pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir teise pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomi trys esminiai pakeitimai:
maksimalius terminus suteikti PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas ir įteisinti poveikio priemones už šių terminų nesilaikymą. · Skubiosios medicinos pagalbos paslaugą suteikti per 1 parą. Galiojančiame Nutarime Nr. 370 ir Įsakyme Nr. V-943 numatyta skubiosios medicinos pagalbos paslaugą suteikti tą pačią dieną, tačiau praktikoje ši nuostata kelia teisinių neaiškumų (pavyzdžiui, kaip užtikrinti skubiosios medicinos pagalbos suteikimą tą pačią dieną, pacientui kreipiantis 23 val. 50 min). · Pirminę ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą suteikti per 7 kalendorines dienas. Galiojančiame Nutarime Nr. 370 ir Įsakyme Nr. V-943 numatyta šias paslaugas suteikti per 5 kalendorines dienas. 5 kalendorinių dienų, o ne darbo dienų terminas reiškia, kad pacientai, kurie paslaugai gauti registruojasi trečiadienį, ją privalo gauti penktadienį (faktiškai per 3 kalendorines dienas, nes savaitgaliais pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nedirba). O pacientai, kurie registruojasi pirmadienį, šeimos gydytojo ar kito pirminės sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją gali gauti penktadienį (per 5 kalendorines dienas).
Bet kuriuo atveju 31 proc. gydytojų 2015 m. viršija numatytą 5 kalendorinių dienų terminą. · Specializuotą ambulatorinę sveikatos priežiūros paslaugą suteikti per 30 kalendorinių dienų. Šiuo metu terminas gauti antrinio ir tretinio lygmens sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją nėra numatytas, tačiau šių paslaugų stebėsena atliekama Įsakymo Nr. 1K-287 pagrindu. Vis dėlto, 87 proc. gydytojų šias paslaugas suteikia greičiau nei per 30 kalendorinių dienų. Ilgiausiai tenka laukti kardiologo, onkologo chemoterapeuto, vaikų neurologo, vaikų urologo, vaikų reumatologo konsultacijos. · Brangiuosius tyrimus ir (ar) procedūras atlikti per 30 kalendorinių dienų. Galiojančiame Nutarime Nr. 370 numatyta pareiga brangiuosius tyrimus ir procedūras atlikti per 10 kalendorinių dienų, tačiau 26 proc. gydymo įstaigų šiuos terminus viršija. 81 proc. gydymo įstaigų magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas suteikia vėliau nei per 10 kalendorinių dienų. Atitinkamai, 55 proc. gydymo įstaigų kompiuterinės tomografijos angiografiją atlieka vėliau nei per 10 kalendorinių dienų. · Planines stacionarias ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugas suteikti per 60 kalendorinių dienų. Terminas atlikti planines operacijas šiuo metu nėra įtvirtintas, tačiau šių paslaugų stebėsena atliekama Įsakymo Nr. 1K-287 pagrindu. Per 30 dienų šias paslaugas suteikia tik 50 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų, per ilgesnį nei 60 dienų terminą – 22 proc. gydymo įstaigų.
Kadangi šiuo metu sveikatos politikai prioritetą teikia dienos stacionaro paslaugų skatinimui, pasinaudodamos esamomis motyvacinėmis priemonėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi realias galimybes sutrumpinti laukimo eiles planinės chirurgijos paslaugų teikimui, didesnę dalį paslaugų teikiant dienos stacionare. · Reikalavimas paslaugą suteikti per maksimalų terminą bus taikomas visoms gydymo įstaigoms (tiek viešosioms, tiek ir privačioms), kurioms už nurodytas paslaugas apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. · Maksimalaus termino, per kurį privaloma suteikti sveikatos priežiūros paslaugą, bus galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei paslaugą norintis gauti pacientas pageidaus, kad paslauga būtų suteikta per ilgesnį laikotarpį. · Gydymo įstaigoms už paslaugas, kurios viršys įstatymo projekte nurodytus terminus, nuo
Periodiškai vertinti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatus. · Įstatyme siūloma apibrėžti 15 svarbiausių rodiklių, pagal kuriuos bus vertinama valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla. 7 iš 15 siūlomų rodiklių šiuo metu yra apibrėžti Įsakyme Nr. V-1019 ir yra taikomi nustatant gydymo įstaigos vadovo darbo užmokesčio kintamąją dalį. · Siūlomi valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodikliai:
metinis finansinis rezultatas. Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019. 2. Įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis. Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019. 3. Įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis. Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019. 4. Papildomų finansavimo šaltinių dalis nuo metinio įstaigos biudžeto. Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019. 5. Įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto.
Šis rodiklis, papildydamas pirmuosius keturis rodiklius, objektyviau atspindi gydymo įstaigos finansinę situaciją, kadangi įstaigos metinis finansinis rezultatas gali būti teigiamas, nors per praėjusį ataskaitinį laikotarpį prisiimti kreditoriniai įsiskolinimai nėra padengti. Valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos per 2015 m. tikisi gauti 218 mln. eurų pajamų, nors turi 143 mln. eurų finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, Respublikinės Šiaulių ligoninės finansinių įsipareigojimų dalis (12,2 mln. eurų) du su puse karto viršija per vienerius metus gaunamas pajamas (4,8 mln. eurų), Respublikinės Panevėžio ligoninės finansinių įsipareigojimų dalis (9,1 mln. eurų) beveik du kartus viršija gaunamas pajamas (4,8 mln. eurų). 6. Pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis. Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jį nuo 2012 m. vertina Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 7. Įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės. Įgyvendinant 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turi patvirtinti Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programą, kuri dar nėra priimta. Programoje numatytos priemonės turėtų būti įgyvendinamos visose valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, apibrėžiant objektyviai išmatuojamus rodiklius. 8. Pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis. Rodiklis nurodytas Įsakyme Nr. V-1019. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, skatina gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prisideda prie pacientų teisių stiprinimo. 9.
diegimo ir vystymo lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis). Rodiklis įtvirtintas Įsakyme Nr. V-1019, jį vertina gydymo įstaigos steigėjas (dalininkas). 10. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius pagal atskiras paslaugų grupes. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jis padės vertinti gydymo įstaigų darbuotojų kompetenciją teikiant atskiras sveikatos priežiūros paslaugas ir kartu sudarys pakankamas teisines prielaidas pacientams įgyvendinti teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. 11. Laukimo eilės gydymo įstaigoje pagal atskiras paslaugų grupes. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jis sudarys prielaidas vykdyti efektyvią stebėseną, kaip gydymo įstaigos laikosi įstatymo projekte įtvirtintų maksimalių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminų. 12. Įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jis sudarys prielaidas vertinti įstaigos žmogiškųjų išteklių valdymą, analizuoti, ar darbuotojų etatų skaičius yra pakankamas siekiant laiku suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. 13. Vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal atskiras paslaugų grupes. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jis sudarys sąlygas vertinti, ar gydymo įstaigos optimaliai naudoja PSDF lėšas, teikdamos brangiausiai kainuojančias sveikatos priežiūros paslaugas. Rodiklis padės įvertinti, ar hospitalizuoti pacientai ligoninėje būna optimalų laikotarpį (nei per ilgai, nei per trumpai). 14. Vidutinė stacionarių lovų panaudojimo trukmė įstaigoje pagal paslaugų grupes. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas, jis vertinamas ir šiuo metu.
priežiūros įstaigose aktyvaus gydymo lovos yra panaudojamos vidutiniškai tik
yra didžiausias ir mažiausias, siekia 176 dienas per metus. 15. Iš PSDF lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir (ar) procedūrų skaičius ir brangiųjų medicinos prietaisų panaudojimo efektyvumas. Rodiklis yra objektyviai išmatuojamas. Brangiųjų medicinos prietaisų įsigijimas yra ženkli investicija, todėl turi būti vertinama, ar brangieji medicinos prietaisai panaudojami efektyviai. Šiuo rodikliu sudaromos sąlygos analizuoti, ar valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos brangiaisiais medicinos prietaisais pacientams teikia iš PSDF lėšų apmokamas paslaugas, o ne mokamas paslaugas. · Rodiklių siektinas reikšmes ir papildomus rodiklius galės nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. · Geriau už šalies vidurkį veikiančios valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos kartą per metus gaus papildomų lėšų iš PSDF biudžeto už gerus įstaigos veiklos rezultatus (motyvacinė priemonė). · Prasčiau už šalies vidurkį veikiančios valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos kartu su steigėju, konsultuojant jų veiklą prižiūrinčioms institucijoms (Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos), privalės sudaryti veiksmų planą, kuriuo bus siekiama pagerinti rezultatus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Už veiksmų plane numatytų veiksmų nepasiekimą gydymo įstaigos steigėjas privalės taikyti poveikio priemones.
Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymas, naudojimas ir disponavimas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priskiriamas savarankiosioms savivaldybių funkcijoms, todėl įstatymo projekte nenurodomos poveikio priemonės, kurių gali imtis asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas (dalininkas). 3) Viešai reitinguoti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas. · Informacija apie valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklius skelbiama viešai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, gydymo įstaigų tinklalapiuose ir skelbimų lentose. · Bet kuris asmuo galės palyginti visas valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal jų veiklos rezultatus. Bus sudaromos galimybės analizuoti, kokiose gydymo įstaigose norimas sveikatos priežiūros paslaugas galima gauti greičiausiai, kur geriausiai diegiami inovatyvūs sprendimai. · Atskirai bus reitinguojamos ambulatorijos, poliklinikos, rajono ir regiono ligoninės, respublikinės ir universitetinės ligoninės. Įgyvendinus siūlomas priemones, sutrumpės paslaugų laukimo eilės, pagerės PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų stebėsena. Įstatymo projekte numatytų maksimalių terminų bus laikomasi, nes už pavėluotai suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą gydymo įstaigos negaus apmokėjimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos žinos, kokiais standartizuotais kriterijais remiantis vertinamas jų veiklos efektyvumas, todėl galės geriau organizuoti gydymo procesą. Reguliariai vertinant valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, įstaigos bus skatinamos dirbti efektyviau, bus racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, gerės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.
Pacientai, prieš gaudami asmens sveikatos priežiūros paslaugą, žinos, per kokį maksimalų terminą galės gauti paslaugą, o, matydami gydymo įstaigų rezultatus, galės tinkamai įgyvendinti teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis pirmiau pateiktais argumentais, tarptautinių tyrimų patirtimi ir Lietuvos 2015 m. statistiniais duomenimis, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, susijusios su efektyvesniu valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymu, racionalesniu PSDF lėšų panaudojimu, geresniu pacientų srautų (laukimo eilių) valdymu, stipresne pacientų teisių apsauga ir didesnėmis garantijomis gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įgyvendinus įstatymo nuostatas, sumažės korupcijos apraiškų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininkas (dalininkas) yra savivaldybės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valstybės institucijos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios PSDF lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteiks per įstatymo projekte numatytą maksimalų terminą, nuo 2018 m. sausio 1 d. negaus apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas.
Šiuo metu tik privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies pagrindu reikalauja papildomų priemokų iš pacientų net ir už tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos iš PSDF lėšų, o tokių priemokų dydis nėra reguliuojamas. Kitos įstatymo projekto nuostatos privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms netaikomos. Todėl įgyvendinus įstatymą, privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų padėtis pagerės, jas lyginant su valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurioms bus taikomi aukštesni skaidrumo ir veiklos efektyvumo standartai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“; sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr.
V-1019 „Dėl Lietuvos Nacionalinės Sveikatos Sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašas“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“; Valstybinės ligonių kasos direktorius iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. spalio 28 d. direktoriaus įsakymą Nr. 1K-287 „Dėl asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių stebėsenos ataskaitų formų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, sąvokos ir terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybos iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plano sudarymo aprašą ir Poveikio priemonių, skiriamų nepasiekus asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatų gerinimo plane numatytų tikslų, taikymo taisykles. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo ir finansinio skatinimo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vertinimai ir pasiūlymai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymų projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „laukimo eilės“, „veiklos rezultatų vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-09-22 Nr. S-2015-5485 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15² ir 15³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑3558 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šiuos pastebėjimus:
papildomo įstatymo 15² straipsniu 11 dalyje numatoma LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos vienkartinio paskatinimo galimybė, jei įstaiga pateikia gerus veiklos rezultatus. Svarstytina, ar Projektu neturėtų būti aiškiai įtvirtinti tokio vienkartinio paskatinimo panaudojimo būdai siekiant užtikrinti, kad vienkartinis paskatinimas būtų panaudotas tik įstaigos tikslų siekimui. 2. Projektu įstatymas papildomas nauju 15³ straipsniu, kurio 6 dalyje numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai pažeidus šio straipsnio 1–5 dalyje nurodytas pareigas, apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (toliau – CK). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Keltinas klausimas, ar visose 15³ straipsnio 1-5 dalyse nustatytų pareigų pažeidimas galėtų sukelti asmenims neturtinę žalą ir ar atvejų sąrašas, kai tam tikrų pareigų pažeidimas galėtų sukelti pacientams neturtinę žalą, neturėtų būti siaurinamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu nustatoma, jog turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tvarką nustato ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pastebime, kad šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje pacientams padaryta žala suprantama kaip žala, kuri: 1) atsirado kaip pacientų gydymo ar medicininio tyrimo pasekmė; 2) atsirado dėl infekcijos ar uždegimo, siejamų su pacientų tyrimu ar gydymu; 3) atsirado dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jeigu tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus; 4) atsirado dėl medicinos aparatūros konstrukcinių trūkumų ar sugedus medicinos aparatūrai, ar pan. Kaip matyti, nei vienas iš Projekte nurodomų atvejų nepatenka į minėtame įstatyme pateiktos pacientams padarytos žalos apibrėžimą, todėl abejotina, ar atlyginant Projekte nurodytais atvejais padarytą žalą būtų galima taikyti minėtame įstatyme nustatytą tvarką. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-09-24 Nr. XIIP-3558 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikėtų suderinti su toliau projekto tekste vartojamomis formuluotėmis. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo ir akušerio medicinos normų reikalavimus, o taip pat į tai, kad projektu nesiekiama susieti specializuotų ambulatorinių paslaugų tik su antrinio ar tretinio lygio paslaugomis, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „viršijančios pirminės sveikatos priežiūros gydytojų kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius „viršijančios šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų kompetenciją“. 3. Projekto
siekiama įtvirtinti iš dalies tautologinę nuostatą, pagal kurią vienas iš įstaigos veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodiklis yra įstaigos veiklos finansinis rezultatas. Be to, reikėtų patikslinti formuluotės
„finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis
rezultatas“, turinį, nes minėtoje ataskaitoje yra nurodomi tiesiog ilgalaikis, trumpalaikis ir biologinis turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai bei grynasis turtas. 4.
reikėtų atskleisti formuluotės „valdymo išlaidos“ turinį, nes paprastai į valdymo išlaidas patenka ir išlaidos darbo užmokesčiui (kas jau nurodyta 1 dalies 2 punkte). 5. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „asmens sveikatos priežiūros“, o 2 ir 5 punktuose prieš žodžius „sveikatos priežiūros paslaugų“ – žodis „asmens“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomi įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymas bei jų įvykdymas turės tiesioginės įtakos sveikatos priežiūros įstaigos finansavimui ir jų teikiamų išlaidų apmokėjimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą bei teisinio reguliavimo tikrumą, manytume, kad visi įstaigų veiklos vertinimo rodikliai turėtų būti įtvirtinti įstatyme. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 11 punkto, kuriame nustatyta, kad papildomus rodiklius (nenustatant jokių įstatyminių kriterijų ar pagrindų) gali nustatyti ir sveikatos apsaugos ministras. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pildomose įstatymo 15² straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintos ne rodiklių reikšmės, o tiesiog tam tikri finansiniai, kiekybiniai, kokybiniai bei statistiniai įstaigos veiklos rodikliai, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 15² straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos“ įrašytini žodžiai „nurodyti rodikliai atnaujinami“. Analogiškai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, vietoj formuluočių „rodiklių reikšmės“ tiesiog įrašant žodį „rodikliai“. 8. Projekto
projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 15³ straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. 9.
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu pildomos įstatymo 15² straipsnio 9 dalies tikslas yra numatyti ne tam tikrą rodiklių viešinimo formą, o įstaigos pasiektų veiklos rezultatų palyginimą tarpusavyje tarp tam tikros grupių įstaigų, šios dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „9. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įstaigų finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami tarpusavyje šiose grupėse, lyginant:“. 10. Projekto 2 straipsniu pildomose įstatymo 15² straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse bei projekto 3 straipsniu pildomose įstatymo 15³ straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 7 dalyse vietoj žodžio „punkte“ įrašytinas žodis „punktuose“. 11. Projekto
nurodyti, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kurių veiklos rodikliai viršija tam tikrą vidurkį, gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtojo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gautos šio Fondo biudžeto viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Tuo tarpu nei Sveikatos draudimo įstatymo II skirsnyje, reglamentuojančiame išlaidų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensavimą, nei 21 straipsnyje, nustatančiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, nenumatyti tokie finansiniai paskatinimai sveikatos priežiūros įstaigoms. Siekiant išvengti įstatymų kolizijos, turėtų būti keičiamas ir minėtasis Sveikatos draudimo įstatymas. 12.
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomos įstatymo 15² straipsnio 12 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „finansinių ir veiklos“ įrašytinas žodis „rezultatų“. 13. Projekto
derintinos su Biudžetinių įstaigų įstatymu, t.y. atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kaip biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas biudžetinės įstaigos atžvilgiu įgyvendina ne steigėjas, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taip pat pažymėtina, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos gali turėti ne vieną, o kelis dalininkus (pvz. universitetinės ligoninės). 14. Projekto
žodžiai „jam pavaldžios“, o 14 dalyje vietoj žodžių „LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų vadovaujantį darbuotoją“ įrašytini žodžiai „LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas“. 15. Derinant įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, projekto 3 straipsniu pildomose įstatymo 15³ straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžio „informuotas“ įrašytini žodžiai „informacija pagrįstas“. 16. Iš projekto 3 straipsniu pildomos įstatymo 15³ straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotės nėra aišku, kokią tvarką turės tvirtinti sveikatos apsaugos ministras, t.y. siūloma formuluotė suponuoja, kad sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti gana nelogišką Negalėjimo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių tvarką. Galbūt turima omenyje, kad sveikatos apsaugos ministras galėtų patvirtinti kriterijus, kuriems esant būtų laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai dėl objektyvių priežasčių. 17. Projekto
pildomoje įstatymo 15³ straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „viršijant“ įrašytinas žodis „praleidus“. 18.
pildomame įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 14 punkte reikėtų patikslinti, ką turi reglamentuoti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinama tvarka, t.y. nėra aišku, ar turės būti nustatyta nuolatinio pacientų registravimo tvarka, ar vis dėlto, neribojamo registravimosi terminų tvarka. Taip pat siūlome atskleisti formuluotės „registruoti pacientus nuolat, neribojant registravimosi terminų“ turinį, nes įgyvendinant šią nuostatą gali kilti jos aiškinimo problemų. 19. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 5 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnyje išdėstyto 15³ straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
2016-06-21 Nr. XIIP-3558(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokos „perviršis ar deficitas“ turinys nėra visiškai aiškus, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytuose įstatymuose. Galbūt turimas omenyje įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodomas sukauptas ataskaitinio laikotarpio grynojo turto perviršis ar deficitas. 2. Nėra aišku, ar projekto
minimas tas pats ministro tvirtinamas brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašas, kaip ir nurodytasis projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Jeigu turimas omenyje tas pats sąrašas, siūlome įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 11 punkte išbraukti perteklinius žodžius „nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše“, o tikslų sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinamo sąrašo pavadinimą nurodyti būtent keičiamo įstatymo 2 straipsnio12 dalyje. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 15² straipsnio 3 ir 4 dalių dėstymą siūlome sukeisti vietomis, t.y. 3 dalyje nustatyti, kad sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, o 4 dalyje įtvirtinti, kad įstaigos kartą per metus atnaujina ir viešina įstaigos pasiektas rodiklių reikšmes. 4.
dalies 1-11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos“ įrašytinas žodis
„rezultatų vertinimo“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nustatyta,
kad rodiklių reikšmės pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos, vietoj žodžių „kito ketvirčio paskutinio mėnesio“ įrašytini žodžiai „einamųjų metų birželio“. 5. Projekto
pastraipoje vietoj žodžių „pradedamą skaičiuoti“ įrašytinas žodis „skaičiuojamą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
D. Mikutienė komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras J. Požela, viceministras V. Gavrilov, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai A. Mečėjienė, Š. Narbutas, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Iždonienė, R. Cicėnienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Baliukevičius, V. Zaksas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai G. Keso, E. Navickas, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas S. Gendvilis, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų atstovai D. Maniušienė, R. Kizlaitis, V. Kasiulevičius, Mykolo Romerio universiteto atstovė prof. D. Jankauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovas R. Jurkevičius, Lietvuos pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė V. Augustinienė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-241 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikėtų suderinti su toliau projekto tekste vartojamomis formuluotėmis. Pritarti Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, kurioje pateikta specializuotų ambulatorinių paslaugų sąvokos apibrėžtis, kaip perteklinės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2411
pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo ir akušerio medicinos normų reikalavimus, o taip pat į tai, kad projektu nesiekiama susieti specializuotų ambulatorinių paslaugų tik su antrinio ar tretinio lygio paslaugomis, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „viršijančios pirminės sveikatos priežiūros gydytojų kompetenciją“ siūlome įrašyti žodžius
„viršijančios šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų kompetenciją“. Pritarti
iš dalies Argumentai: Siūloma atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, kurioje pateikta specializuotų ambulatorinių paslaugų sąvokos apibrėžtis, kaip perteklinės
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24211
siekiama įtvirtinti iš dalies tautologinę nuostatą, pagal kurią vienas iš įstaigos veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodiklis yra įstaigos veiklos finansinis rezultatas.
Be to, reikėtų patikslinti formuluotės „finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas“, turinį, nes minėtoje ataskaitoje yra nurodomi tiesiog ilgalaikis, trumpalaikis ir biologinis turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai bei grynasis turtas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje
nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas praėjusių metų perviršis ar deficitas;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24213
atskleisti formuluotės „valdymo išlaidos“ turinį, nes paprastai į valdymo išlaidas patenka ir išlaidos darbo užmokesčiui (kas jau nurodyta 1 dalies 2 punkte). Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto nuostatos suderintos su Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punkto nuostatomis (5 p. viešosios įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui; 7 p. viešosios įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-1019 11 punkto 11.2. ir 11.3. papunkčiuose yra įtvirtinti analogiški viešųjų įstaigų veiklos vertinimo rodikliai (11.2. įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis; 11.3. įstaigų sąnaudų valdymo išlaidoms dalis)
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2422 5.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „asmens sveikatos priežiūros“, o 2 ir 5 punktuose prieš žodžius „sveikatos priežiūros paslaugų“ – žodis „asmens“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2422
rezultatų vertinimo rodiklių nustatymas bei jų įvykdymas turės tiesioginės įtakos sveikatos priežiūros įstaigos finansavimui ir jų teikiamų išlaidų apmokėjimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą bei teisinio reguliavimo tikrumą, manytume, kad visi įstaigų veiklos vertinimo rodikliai turėtų būti įtvirtinti įstatyme. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 11 punkto, kuriame nustatyta, kad papildomus rodiklius (nenustatant jokių įstatyminių kriterijų ar pagrindų) gali nustatyti ir sveikatos apsaugos ministras. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu siekiama sukurti minimalius kriterijus pagal kuriuos gydymo įstaigas būtų galima palyginti tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-11-29 sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“ yra įtvirtintas detalus įstaigų veiklos rodiklių sąrašas; Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra įtvirtinti kiekybiniai ir kokybiniai viešosios įstaigos veiklos vertinimo rodikliai.
Klausimai, susiję su klinikine praktika ir sveikatos sistemos vadyba yra itin dinamiški, todėl tikslinga išlaikyti galimybę į vykstančius pokyčius reaguoti sveikatos ministro įsakymais, o ne pakartotinai keičiant įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad ministro įsakymo nuostatų perkėlimas į įstatymą nėra tikslingas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2423
įstatymo 15² straipsnio
finansiniai, kiekybiniai, kokybiniai bei statistiniai įstaigos veiklos rodikliai, projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 15² straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos“ įrašytini žodžiai „nurodyti
rodikliai atnaujinami“. Analogiškai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, vietoj formuluočių „rodiklių reikšmės“ tiesiog įrašant žodį „rodikliai“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintos ne rodiklių reikšmės, o finansiniai, kiekybiniai, kokybiniai bei statistiniai įstaigos veiklos rodikliai. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nurodyta, kad šių rodiklių reikšmes tvirtina Sveikatos apsaugos ministras, o projekto 2 straipsniu pildomose įstatymo 15² straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nurodomas rodiklių atnaujinimo periodiškumas. Todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies pagrindu kasmet turėtų būti peržiūrimi ne įstatyme numatyti rodikliai, o jų faktinės reikšmės. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24 2, 3 8.
Projekto 2 straipsniu pildomose įstatymo 15² straipsnio 5, 7 ir 9 dalyse bei projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 15³ straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio
„dalyje“ įrašytinas žodis „dalyse“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2428
projekto 2 straipsniu pildomos įstatymo 15² straipsnio 9 dalies tikslas yra numatyti ne tam tikrą rodiklių viešinimo formą, o įstaigos pasiektų veiklos rezultatų palyginimą tarpusavyje tarp tam tikros grupių įstaigų, šios dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „9. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įstaigų finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami tarpusavyje šiose grupėse, lyginant:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24
projekto 3 straipsniu pildomose įstatymo 15³ straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 7 dalyse vietoj žodžio „punkte“ įrašytinas žodis „punktuose“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24210
nurodyti, kad LNSS viešosios ir biudžetinės įstaigos, kurių veiklos rodikliai viršija tam tikrą vidurkį, gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtojo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gautos šio Fondo biudžeto viršplaninės pajamos einamaisiais metais gali būti naudojamos šio Įstatymo II skyriuje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, kompensuoti sveikatos apsaugos ministro sprendimu.
Tuo tarpu, nei Sveikatos draudimo įstatymo II skirsnyje, reglamentuojančiame išlaidų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensavimą, nei 21 straipsnyje, nustatančiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, nenumatyti tokie finansiniai paskatinimai sveikatos priežiūros įstaigoms. Siekiant išvengti įstatymų kolizijos, turėtų būti keičiamas ir minėtasis Sveikatos draudimo įstatymas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma nustatyti, kad ASP įstaigų skatinimo šaltinis – planinės PSDF biudžeto lėšos. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad įstaigų skatinimas būtų siejamas su mokėjimu už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keisti Sveikatos draudimo įstatymo nereikia, nes išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms jau yra numatytos. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10.
įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24211
straipsniu pildomos įstatymo 15² straipsnio
žodis „rezultatų“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos
finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 11.
LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ataskaitinį laikotarpį įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, jeigu ne mažiau negu penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-242
derintinos su Biudžetinių įstaigų įstatymu, t.y. atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kaip biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas biudžetinės įstaigos atžvilgiu įgyvendina ne steigėjas, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taip pat pažymėtina, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos gali turėti ne vieną, o kelis dalininkus
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-242 12,14 14.
Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 15² straipsnio 12 dalyje brauktini žodžiai „jam pavaldžios“, o 14 dalyje vietoj žodžių „LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų vadovaujantį darbuotoją“ įrašytini žodžiai „LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymą atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 14 dalies, ši dalis išbraukta. Pritarta teisės departamento pastabos pirmajai daliai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-243
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, projekto 3 straipsniu pildomose įstatymo 15³ straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžio „informuotas“ įrašytini žodžiai „informacija pagrįstas“. Nepritarti Argumentai: Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20 pastabai, kuria siūloma nurodyti, kad pacientų registravimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose ir biudžetinėse įstaigose tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip registruojamas pacientas, kaip gaunamas paciento sutikimas gauti paslaugas vėliau nei nurodyta Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, nustato sveikatos apsaugos ministras. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2435 16.
Iš projekto 3 straipsniu pildomos įstatymo 15³ straipsnio
sveikatos apsaugos ministras, t.y. siūloma formuluotė suponuoja, kad sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti gana nelogišką Negalėjimo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių tvarką. Galbūt turima omenyje, kad sveikatos apsaugos ministras galėtų patvirtinti kriterijus, kuriems esant būtų laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai dėl objektyvių priežasčių. Pritarti Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20 pastabai, kuria siūloma nurodyti, kad pacientų registravimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose ir biudžetinėse įstaigose tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip registruojamas pacientas, kaip gaunamas paciento sutikimas gauti paslaugas vėliau nei nurodyta Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, nustato sveikatos apsaugos ministras. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-243
straipsniu pildomoje įstatymo 15³ straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio
„viršijant“ įrašytinas žodis „praleidus“. Nepritarti
Argumentai: Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui išbraukti 3 straipsnio 7 dalį. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-244
straipsnio 1 dalies 14 punkte reikėtų patikslinti, ką turi reglamentuoti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinama tvarka, t.y. nėra aišku, ar turės būti nustatyta nuolatinio pacientų registravimo tvarka, ar vis dėlto, neribojamo registravimosi terminų tvarka.
Taip pat siūlome atskleisti formuluotės
„registruoti pacientus nuolat, neribojant registravimosi terminų“ turinį, nes
įgyvendinant šią nuostatą gali kilti jos aiškinimo problemų. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) pasiūlyti pacientui ankščiausią objektyviai
įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-2451
teisės technikos taisyklėmis, projekto 5 straipsnio 1 dalis dėstytina taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnyje išdėstyto
15³ straipsnio 7 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“
teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2015-10-09210 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir
įstatymo projektą Nr. XIIP‑3558 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šiuos pastebėjimus: 1.
Projektu papildomo įstatymo 15² straipsniu 11 dalyje numatoma LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos vienkartinio paskatinimo galimybė, jei įstaiga pateikia gerus veiklos rezultatus. Svarstytina, ar Projektu neturėtų būti aiškiai įtvirtinti tokio vienkartinio paskatinimo panaudojimo būdai siekiant užtikrinti, kad vienkartinis paskatinimas būtų panaudotas tik įstaigos tikslų siekimui. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2015-10-0936 2.
Projektu įstatymas papildomas nauju 15³ straipsniu, kurio 6 dalyje numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai pažeidus šio straipsnio 1–5 dalyje nurodytas pareigas, apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (toliau – CK). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Keltinas klausimas, ar visose 15³ straipsnio 1-5 dalyse nustatytų pareigų pažeidimas galėtų sukelti asmenims neturtinę žalą ir ar atvejų sąrašas, kai tam tikrų pareigų pažeidimas galėtų sukelti pacientams neturtinę žalą, neturėtų būti siaurinamas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu nustatoma, jog turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tvarką nustato ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pastebime, kad šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje pacientams padaryta žala suprantama kaip žala, kuri: 1) atsirado kaip pacientų gydymo ar medicininio tyrimo pasekmė; 2) atsirado dėl infekcijos ar uždegimo, siejamų su pacientų tyrimu ar gydymu; 3) atsirado dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jeigu tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus; 4) atsirado dėl medicinos aparatūros konstrukcinių trūkumų ar sugedus medicinos aparatūrai, ar pan. Kaip matyti, nei vienas iš Projekte nurodomų atvejų nepatenka į minėtame įstatyme pateiktos pacientams padarytos žalos apibrėžimą, todėl abejotina, ar atlyginant Projekte nurodytais atvejais padarytą žalą būtų galima taikyti minėtame įstatyme nustatytą tvarką.
Nepritarti Argumentai: Europos teisės departamento siūlymuose minimų nuostatų nėra galiojančioje LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijoje
neetatinė ekspertė, M. Romerio Universiteto Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė, Prof. dr. D. Jankauskienė, 2015-11-10 Noriu pateikti pastabas Sveikatos politikos ir valdymo vystymo bei sveikatos priežiūros įstaigų valdymo bei kokybės gerinimo prasme. Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje yra vis dar išbalansuota finansiniu požiūriu ir po nuo 2008 metų finansų ir ekonominės krizės, sumažinus paslaugų teikimo balą ir įvedus plaukiojančio balo sistemą, iki šiol yra neatstatyta. Net ir padidintas finansavimo balas tebėra tik 0,99. Šalia to visą šį laikotarpį Sveikatos sistema buvo reformuojama (įvyko III Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas, kurio metu uždaryta mažiausiai
didesnių išlaidų, buvo keliama darbuotojų atlyginimo bazė ir kt.). Šių struktūrinių pokyčių pasekmėje žmonės mažiau sirgti nepradėjo, atvirkščiai išaiškinama vis daugiau ligų, tik persiskirstė pacientų srautai. Deja, šių srautų perskirstymo analizė neatlikta ir to neatspindėjo įstaigų finansavimo pokyčiai. Daugelyje įstaigų pacientų srautas išaugo žymiai spartesniais tempais, nei padidėjo sutartnė suma su TLK. Teiginys, jog “pinigų užtenka, tik reikia dirbti efektyviau”, nekeičiant sveikos ir savęs nežalojančios gyvensenos įpročių, kas yra ilgo proceso Lietuvoje visų žinybų uždavinys, yra iš principo neteisingas, nes tyrimai rodo, kad restruktūrizuojant paslaugas, galima sutaupyti maždaug apie 5 proc. PSDF biudžeto.
PSDF biudžeto. Deja, investicijos į žmonių sveikatą ir Sveikatos apsaugos poreikiai yra dešimtimis kartų didesni. Taigi, esminiai ir rezultatyvūs sveikatos sistemos pokyčiai galimi tik su didele politine valia padidinant Sveikatos apsaugos finansavimą ir peržiūrint jo šaltinius. Vien Sveikatos priežiūros įstaigų iniciatyvomis problemos neišspręsime. Taigi dabartinis Sveikatos sistemos finansavimas yra neadekvatus valstybės įsipareigojimams ir keliamiems reikalavimams sveikatos priežiūros paslaugų kokybei tam, kad patenkinti senstančios visuomenės poreikius ir lygiuotis pagal technologijų išsivystymo lygį su kitomis išsivysčiusiomis ES valstybėmis. Tai rodo begalė tyrimų, studijų, statistinių palyginamųjų analizių. Siūlomo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “...galiojantis teisinis reguliavimas neskatina valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą vykdyti efektyviau ir racionaliai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšas44. Su šiuo teiginiu niekaip negalima sutikti, nes Sveikatos priežiūros įstaigos baigia išnaudoti paskutinius vidinius taupymo rezervus efektyvumui didinti ne pacientų sąskaita, o kartais jau nukenčia ir pacientai. Sveikatos priežiūros įstaigos nėra atsakingos už sistemines pertvarkas, jų planavimą, politinę valią jas įgyvendinti. Tuo labiau, kad pastaraisiais metais politiką formuojančios institucijos sukūrė nemažai instrumentų vertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir efektyvumą, kuriuos tobulinti būtų, žinoma, logiška ir reikalinga,. Taigi, šiame kontekste politiniu ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu įvesti sankcijas sveikatos priežiūros įstaigoms už prieinamumo kriterijų nesilaikymą, būtų neišmintinga. Tai dar labiau supriešintų sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus. Visgi manau, kad Prezidentės iniciatyva per skaudžiausią problemą - eiles-sureguliuoti sveikatos sistemos funkcionavimą yra labai sveikintina.
Išdiskutavę ir priėmę tinkamus sprendimus galėtume padaryti labai gerą darbą sistemoje ir net proveržį. Tik siūlyčiau visai kitokį sprendimo būdą ir kelią tai įgyvendinant. Pirmiausia, reikėtų išnagrinėti pagrindines eilių susidarymo priežastis ir pagal Pareto principą (80 proc. problemų galima išspręsti panaikinus 20 proc. dažniausiai pasitaikančių priežasčių), identifikuoti svarbiausias priežastis. Priežasties - pasekmės („žuvies kaulo“) diagrama su priežastims pateikiama žemiau. Todėl, siūlyčiau SAM (būtų galima kartu ir suderinus SRK) parengti specialią programą su uždaviniais išspręsti šias pagrindines problemas-priežasčių grupes - su konkrečiomis priemonėmis, jas išdėstant ir suplanuojant laike, numatant jų finansavimą ir atsakomybę už įgyvendinimą. Priemonės bus kompleksinės ir tikrai kainuos nemažai lėšų. Šiame įstatymo projekte būtų galima palikti tik prieinamumo reikalavimus su terminais ir įpareigojant SAM tokią programą parengti ir atsisakyti sankcijų sveikatos priežiūros įstaigoms. Kodėl įstatyme nereikėtų nurodyti vertinimo rodiklių ir sankcijų? 1. Bet kuris efektyvumo ar kokybės vertinimas susideda iš logiškų etapų ir pradedamas nuo vertinimo modelio pasirinkimo ir sukūrimo, remiantis egzistuojančiomis arba naujai sukurtomis teorijomis. Įstaigų valdymo efektyvumui vertinti yra sukurta gana daug teorinių modelių (čia pateikiu tik kelis pavyzdžius: bendrasis vertinimo modelis; subalansuotos veiklos efektyvumo vertinimo modelis, 6 Sigma, Kano modelis, PSO siūlomas PATH modelis ir kt). Pasirinkus modelį, t.y elementus (arba kriterijus, kas vertinama priklausomai nuo uždavinių), yra parenkami rodikliai. Jų atrankai vėl labai svarbu turėti kriterijus: (pvz. kad jie būtų lengvai monitoruojami, nesunkiai ir viešai prieinami, pastovūs ir tt.).
Tuomet trečiu žingsniu sukuriama kriterijų reikšmingumo ir rodiklių vertinimo sistema bei vertinimo metodologija. Ketvirtu žingsniu atliekamas vertinimas specialios komisijos ir įvertintos įstaigos suranguojamos. Penktu žingsniu - rezultatai skelbiami viešai. Peršokant šios žingsnius ir iš karto įstatyme įteisinant rodiklius, nepasirinkus modelio ir nesukūrus pačios vertinimo sistemos, rizikuojame, kad ji neveiks dėl objektyvumo stokos: arba patys rodikliai arba procesas bus netinkami. Tai, kad įstatymas pasiūlytų idealų modelį, yra neįtikėtina. 2. Gyvename sveikatos reformos ir valstybės sveikatos sistemos vystymo laikotarpiu, dažnai keičiasi reikalavimai ir atsiranda vis kitokių uždavinių. Rodiklius įtvirtinus įstatyme, juos keisti, pvz atsisakant vienų ir įtraukiant kitus, kiltų sunkesnių problemų tai padaryti. Užtai poįstatyminiame teisės akte įtvirtinus, tai būtų atlikti paprasčiau. 3. Jau dabar vyksta ligoninių, o taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, paslaugų klasterių vertinimai, kuriuos, žinoma, reikėtų tobulinti. Tačiau visgi SAM palaipsniui einama teigiama kryptimi. 4. Paslaugų kokybei gerinti labai svarbu motyvuojantis ir besankcijinis principas, nes paslaugų kokybės gerinimo filosofija skiriasi nuo paslaugų kokybės užtikrinimo. Jei pastarasis remiasi kontrole ir sankcijomis, tai paslaugų kokybės gerinimas remiasi 3 principais: dėmesio sutelkimu į pacientą, nuolatinis tobulėjimas ir komandinis darbas. Mums svarbu vystyti būtent šią filosofiją ir nepadaryti žalos sveikatos sistemos vystymuisi.
Taigi, apibendrinant, manau, kad klausimas sisteminis ir labai kompleksinis, kuris būtų išsprendžiamas tik sukūrus paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo programą Lietuvoje ir numačius konkrečias priemones su jų finansavimu ir laiko grafiku bei atsakomybe (pvz bendrosios praktikos gydytojo komandos išplėtimas ir įteisinimas, eilių monitoravimo elektroninės sistemos sukūrimas, įstaigų restruktūrizavimo ir paslaugų srautų monitoringo sistema, „žalių koridorių“- t.y. priėmimo skubos nustatymas, siuntimų kokybės kontrolės, personalo poreikio monitoravimas ir aprūpinimas personalu, pacientų pranešimo apie atvykimą/neatvykimą konsultacijai sistema, finansavimo už atliktas paslaugas (kvotų) pakeitimu, perteklinių paslaugų (pvz konsultacijų) įvertinimas (ir neapmokėjimas), kokybės ir prieinamumo rodiklių vertinimo sistema ranguojant įstaigas ir t.t. Atsižvelgti
reikalų komiteto Neetatinis ekspertas Vytautas Kasiulevičius, 2015-11-11 Vertindamas pateiktą įstatymo projektą noriu atkreipti dėmesį, kad pacientai turi teisę rinktis gydymo įstaigas, kuriose jiems yra suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientai dažnai renkasi sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose nepaisant šiek tiek didesnių eilių teikiamos kokybiškos paslaugos. Nacionalinėje sveikatos sistemoje ir ypač pirminėje asmens sveikatos priežiūroje per daugelį metų jau susiformavo tam tikra, tegu ir netobula, sveikatos priežiūros paslaugų rinka, kur vartotojas gali pasirinkti viešąją ar privačią sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Bandymai tik administraciniais sprendimais reguliuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dažniausiai yra mažai veiksmingi, nėra taikomi demokratinėse Europos šalyse ir vietoj problemos sprendimo gali sukelti sveikatos sistemos krizę. Daugiausia klausimų kyla vertinant siūlomą 15³ straipsnį.
Pvz. visiškai neaišku, kaip įstaiga negalinti siūlyme numatyto termino laikotarpiu suteikti paslaugos “privalo užtikrinti, kad apdraustas pacientas būtų įregistruotas kitoje LNSS viešojoje Įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 1 dalies 1-5 punkte nurodytą terminą.” Iki šiol pacientai patys pasirinkdavo norimas įstaigas. Siūlomame įstatymo pakeitime taip pat numatyta, kad “Prieš atliekant Įrašą registracijos sistemoje, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje." Kadangi didelė dalis pacientų registruojasi telefonu ar internetu, pacientui tok$ siūlymas sukels daug nepatogumų, kadangi informuotam sutikimui pareikšti pacientas turės atvykti į gydymo įstaigos registratūrą, {statymo projekte neįvykdžius nurodytų konsultacijos suteikimo terminų numatyta, kad „už tokios sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą (...Teritorinė ligonių kasa) negali apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų” ir kitoje dalyje jau konstatuojama, kad “apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. ” Šie siūlymai potencialiai nulems dvigubos bausmės taikymą, o tai sukels finansinius nuostolius pacientų dažniausiai pasirenkamose įstaigose. Reguliuoti pacientų srautus vien sveikatos priežiūros įstaigos pastangų neužtenka. Pirminėje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūroje siekiant didinti paslaugų prieinamumą (mažinti eiles), reikia didinti darbuotojų skaičių (steigti papildomus etatus), tačiau esama finansinė padėtis to neleidžia. Ir tai sisteminės, ne tik įstaigų valdymo problemos.
Esu įsitikinęs, kad sankcijų taikymas gydymo įstaigoms šių problemų neišspręs. Atvirkščiai, tai dar labiau supriešins medikus su pacientais ir sveikatos priežiūros įstaigas tarpusavyje. Manau, kad būtinas visaapimantis pacientų eilių mažinimo planas šalyje pasitelkiant tiek šalies, tiek užsienio specialistus. Šis planas turi būti paremtas įstaigų skatinimu, o ne bausmėmis. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Seimo narių 3 pasiūlymą, Komiteto neetatinių ekspertų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos rajono ligoninių asociacijos, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, siūloma išbraukti projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 15³ straipsnio 4-7 dalis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija, 2015-10-2811 Teikiame keletą pastabų dėl šio įstatymo projekto, į kurias atsižvelgus, mūsų nuomone, įstatymo vykdymas būtų efektyvesnis. Pastabos:1 straipsnis ( I dalis)
projekte (toliau – projektas) lieka neaiškios „brangių tyrimų ir procedūrų“ ir „paslaugos, kurios visiškai ar iš dalies apmokamos“ sąvokos. Projekte nurodyta, kad „brangūs tyrimai ir procedūros“ yra laikomi tada, kai medicininės priemonės įsigyjimo kaina su PVM viršija 1000 bazinės socialinės išmokos dydžių. Tai reiškia, kad brangus tyrimas ar procedūra siejamas su įsigyta įranga, kurios kaina yra nuo 38000 eur. (131 206,4 lt). LR S AM 2012 10 22 įsakyme Nr.
V-947 nurodyta, kad „brangiu medicinos prietaisu laikomi šie prietaisai, kurių numatoma įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant ir jų priedus) viršija 145 000 eurų“ (virš 500000 lt.). Siūlome įstatymu nemažinti medicininių priemonių (įrangos) įsigijimo kainos ir palikti ją virš 145 000 eurų“ (virš 500000 lt.). Jei kaina liktų kaip nurodyta projekte, tai į brangių tyrimų sąvoką patektų ir echoskopiniai, endoskopiniai bei kiti plačiai atliekami tyrimai, kurie šiuo metu nėra atskirai apmokami. Toje pačioje brangaus tyrimo ar procedūros sąvokoje nurodyta , kad tai yra „paslaugos... kurios visiškai ar iš dalies apmokamos“. Apmokėjimo principas yra neaiškus, kada apmokama visiškai, kada iš dalies. Reikėtų tikslinti, ar tai apmokėjimas už tyrimą, ar tyrimo kaina įskaičiuojama į konsultacijos ar stacionarinės paslaugos kainą. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, kurių įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant priedus) viršija 1000 bazinės socialinės išmokos dydžių ir kurios visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“ “
asociacija, 2015-10-2813
neaiškiai įvardinta ir „planinės pagalbos „sąvoka. „Planinės pagalbos“ terminas nėra aiškus ir yra dviprasmiškas (nebloginant paciento sveikatos būklės ir /ar ligos prognozės), nes teisininkų, medicinos ekspertų (konsultantų) visada gali būti užginčytas. Kas yra „mediciniškai pagrįstas terminas“ irgi neapibrėžta, matomai prie skirtingų ligų, skirtingiem pacientams ir skirtingose situacijose gali būti kitoks.
Siūlome tokią „Planinės pagalbos“ sąvoką: Planinė pagalba - asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neįeina į būtinosios (ambulatorinės ir stacionarinės) pagalbos sąvoką, kurių teikimą galima atidėti mediciniškai pagrįstam laikotarpiui“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimą galima atidėti mediciniškai pagrįstam laikotarpiui, teikiamos per mediciniškai pagrįstą
laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
asociacija, 2015-10-282222 straipsnis (II dalis)
2.2)p.: pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis; Manome, kad šis veiklos rezultatų vertinimo rodiklis yra nepakankamai reprezentatyvus ir tikslus, kadangi yra skirtumas, ar skundas gaunamas suteikus 10 ar 1000 paslaugų. Siūlome šį rodiklį įvardinti sekančiai: „pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis, tenkanti 100 apsilankymų ir /ar išrašytų iš ligoninės pacientų“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;“ Komiteto pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų
įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;“ 4.
asociacija, 2015-10-28228
2.7) p.: įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius; Manome, kad šį punktą reikia panaikinti, arba pateikti skliausteliuose, kad „(šis punktas taikomas tik LNSS biudžetinėms įstaigoms)“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siekiama nustatyti ne tik paslaugų laukimo laiką, bet ir išsiaiškinti bei šalinti priežastis, dėl kurių įstaigos lygiu susidaro ilgesnės pacientų laukimo eilės. Viena iš galimų šio reiškinio priežasčių yra žmogiškųjų išteklių (specialistų) trūkumas ar netolygus jų pasiskirstymas. Vienas iš viešųjų ir biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklių – įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius sudarys galimybes analizuoti laukimo eilių susidarymo priežastis ir netolygumus tarp įvairių formų gydymo įstaigų. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų
skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;“ 5.
asociacija, 2015-10-28210
finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1-4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Lieka neaiški finansinio paskatinimo skyrimo tvarka. Pasiektas vidurkis nereiškia, kad pasiekti įstaigai iškelti tikslai ar normatyvai, įstaigos ganėtinai skiriasi, o ir patys vertinimo rodikliai labai diskutuotini. Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinius rodiklius apskaičiuoti galiojant plaukiojančiam atsiskaitymo už suteiktas paslaugas balui yra nekorektiška. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10.
įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
asociacija, 2015-10-28211
veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1-4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki, kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). Manome, kad šiame punkte nurodyti terminai ataskaitų pateikimui už ketvirtį yra nerealūs, kadangi tokiu laikotarpiu dar techniškai neįmanoma gauti ir suvesti įvairių finansinių duomenų ir suformuoti ataskaitas. Mūsų siūlomas terminas - iki kito ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos. P. s.
P. s. Manome, kad 12 ir 13 punktuose datos nėra subalansuotos, todėl įstatyme siūlome mažiau prisirišti prie tikslių datų, geriau tai numatyti poįstatyminiuose aktuose. Bendra pastaba visam 2 straipsniui, apimančiam įstaigų vertinimą - reikia atskirti biudžetinių ir viešųjų įstaigų vertinimą, kadangi tai nėra tapačios įstaigos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos
finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ataskaitinį laikotarpį įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos.
Tuo atveju, jeigu ne mažiau negu penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
7Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija,
2
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai. Pritariame 1 p.: 1-4 papunkčiuose siūlomiems terminams, tačiau manome, kad 5 papunktyje nurodytas stacionarių ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju - galėtų būti padidintas iki maksimalaus termino - 90 kalendorinių dienų. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektu siekiama mažinti pacientų laukimo eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
Manytina, kad siūlomas 60 dienų terminas nurodytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms suteikti yra pagrįstas. Didžiausios laukimo eilės susidaro teikiant planines stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas. Per 30 dienų šias paslaugas suteikia tik 50 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų. 28 proc. gydymo įstaigų chirurgijos paslaugas suteikia per 31–60 dienų, 22 proc. – per daugiau nei 60 dienų. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. 2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS Sveikatos
priežiūros įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustas pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punkte punktuose nurodytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo apdrausto paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paslaugos suteikimo paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) skubiosios medicinos pagalbos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – per ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) specializuotą antrinės ir tretinės ambulatorinęės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir
(ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarią stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.“ 8.
asociacija, 2015-10-28321 Atkreipiame dėmesį, kad „skubios medicinos pagalbos paslaugos“ sąvoka galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta. Siame įstatymo projekte pateiktas skubios medicinos pagalbos teikimo terminas 24 valandos prieštarauja galiojančiam LR Sveikatos ministro įsakymui
„Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų
teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ kuriame išskiriamos keturios skubios medicinos pagalbos kategorijos su paslaugos teikimo terminu nuo nedelsiant iki 1 valandos. Matomai taip yra todėl, kad nėra apibrėžta kuo skiriasi stacionarinė ir ambulatorinė skubioji medicinos pagalba, kuri galimai ir gali būti suteikta per 24 val.
Įsakymas iš esmės pritaikytas stacionarinei skubiai pagalbai apibrėžti, nes remiantis skubios pagalbos kategorijų skirstymu, tik pavieniai įsakyme įvardinti atvejai gali apsiriboti ambulatorine skubia medicinos pagalba. Manome, kad patvirtinus skubios medicinos pagalbos paslaugos terminą - 24 val., poįstatyminiuose aktuose reikės tikslinti šios pagalbos sąvoką. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skubiosios medicinos pagalbos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – per ne vėliau kaip per 24 valandas;
asociacija, 2015-10-2833
pastaba į 2 p.: pateikiama nuostata, kad: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios teikimo ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos“. Lieka neaiški nuostata “įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos“. Ar nuostatas turi vykdyti tik viena sutarties šalis - įstaiga, teikianti paslaugas, ar abi, t.y. ir teritorine ligonių kasa.? Manome, kad dėl šiuo metu taikomo plaukiojančio balo apmokėjimo už suteiktas paslaugas negalima teigti, kad vykdomos visos įstatymuose nurodytos sąlygos. Todėl siūlome šį punktą įrašyti sekančiai: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios teikimo ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, ir atsižvelgiant į paslaugų poreikį, teikti virškvotines paslaugas.
Teritorinė ligonių kasa privalo asmens sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti už visas, tame tarpe ir virškvotines suteiktas paslaugas, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos paslaugų teikimo sąlygos“. Jei šios sąlygos negali būti vykdomos iš TLK pusės, įstaiga turi turėti teisę atsisakyti suteikti virškvotines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pritarti Iš dalies pritarta Seimo narių 2 pasiūlymui. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios teikimo ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos.“ apdraustam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo
paslaugą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms pilnai apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 10.
asociacija, 2015-10-2834
p. reikia papildyti nuostata, kad pacientas, nežiūrint to, kad yra draustas, turi registracijos metu turėti galiojančiais teisės aktais nustatytą siuntimą paslaugai gauti, todėl siūlome šį punktą tokios redakcijos: „Įstaiga, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu registruodama apdraustą ir siuntimą paslaugai gauti turintį pacientą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio
Nepritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip: „Pasiūlymas: „3. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu registruodama apdraustą pacientą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte ir 2 dalyse nurodytąus terminąus.“
asociacija, 2015-10-283 4 pastaba į 4 ir 5 p.: Manome, kad 4 ir 5 p. taip pat turėtų būti įrašyta nuostata, kad pacientas turi būti apdraustas ir turėti siuntimą:
sveikatos priežiūros įstaigą momentu apdraustam ir siuntimą turinčiam pacientui...“;
siuntimą turinčio paciento kreipimosi momentu...“ Pritarti i dalies Argumentai: Pritarta Sveikatos reikalų komiteto 11 ir
12.
asociacija, 2015-10-2835
pateikta prievolė užregistruoti pacientą kitoje įstaigoje, jei pati negali nustatytais terminais suteikti paslaugos, yra ryškiai perteklinė. Įstaiga nedisponuoja visos LNSS įstaigų duomenų bazėmis apie jose teikimas paslaugas, eiles ir pan. ir vargu ar galės techniškai tai atlikti; net bandant tai daryti reikėtų daug papildomų žmogiškųjų, laiko ir materialinių išteklių. Pats registracijos procesas neįsivaizduojamas registruojantis pacientui elektroniniu būdu. Vis tik manome, kad esant tokiai situacijai, pacientas turėtų pats susirasti kitą savo nuožiūra tinkamą įstaigą, arba pavesti šią funkciją šeimos gydytojo institucijai, kuri, beje, išdavusi siuntimą galėtų iškart priregistruoti pacientą pageidaujamoje įstaigoje. Vienok, ši funkcija galėtų būti pilnai realizuota tik įdiegus siuntimų tvarkymą naudojant ESPBI informacinę sistemą. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė paciento sutikimu paslaugą gauti pas pageidaujamą specialistą per vėlesnį nei įstatymo projekte numatytą terminą. Tokiu atveju už suteiktą paslaugą bus apmokama iš PSDF lėšų. Paciento registracija kitoje gydymo įstaigoje bus atliekama elektroninėje išankstinės pacientų registracijos sistemoje, tokiu būdu veikiant paciento interesų naudai. 13. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2015-10-2837
punktą reikia šalinti kaip prieštaraujantį anksčiau 2 punkte teikiamai nuostatai, kad „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą...“.
Jei šis punktas būtų paliktas, reikštų, kad pagal 2 p. atsisakyti priimti negalima, bet vadovaujantis 7 p. jei bus pažeidimas terminuose, įstaiga negaus apmokėjimo. Kitaip sakant, paslaugas vis tiek reikės teikti, bet už jas teritorinė ligonių kasa galės nemokėti ir dar bausti. Pritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto nuostatą, kurioje numatyta, kad įstaigos už pavėluotai suteiktas paslaugas negaus apmokėjimo iš PSDF. 14. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2015-10-284
Pastaba šį 1 ir 2 p. Nuostatos, kad registruoti visus, registruoti nuolat ir neribojant nėra aiškios ir suprantamos, reikalaujančios detalesnio išaiškinimo. Pasaulinėje praktikoje stebima, kad neribojant registracijos, eilės būna nemotyvuotai ilgos ir didelis procentas neatvykstančių pacientų, net tokiose technologiškai išsivysčiusiose šalyse, kaip Japonija, Jungtinė Karalystė. O tai savaime vėl ilgina eiles. Tokia registracijos tvarka būtų pateisinama, jei šalia galimybės registruotis nemokamai būtų įteisinta ir paciento prievolė pranešti iš anksto apie neatvykimą, arba įteisinta prievolė įstaigoms imti ekonomiškai ir morališkai pagrįstą ir teisės aktais įtvirtintą mokestį už išankstinę registraciją. Pritarti 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562
pareiga pacientui pranešti asmens sveikatos priežiūros įstaigai apie neatvykimą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios. 15.
asociacija (APSCA), 2015-11-04 Susipažinus su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keitimo projektu, kuriuo siekiama sumažinti eiles sveikatos priežiūros įstaigose, įžvelgiamos šios grėsmės: 1 - Efektyviausiai dirbančios, profesionaliausius specialistus turinčios savivaldybių ir biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos bus priverstos bankrutuoti, nes nėra jokių teisės aktų, ribojančių skaičių pacientų, norinčių jose gauti antrines ir tretines sveikatos priežiūros paslaugas. Išsėmus materialiuosius ir žmogiškuosius resursus, dėl gerą reitingą turinčioje įstaigoje gydytis norinčių ligonių gausos neišvengiamai ateis laikas, kai laukimo eilės peržengs teisės aktuose nurodytas maksimalias normas, ir gydymo įstaigai teks dirbti nemokamai. Mokamų paslaugų teikimą šiose įstaigose riboja teisės aktai. 2. įstatymo pakeitimu Lietuvos Nacionalinė Sveikatos Sistema padalinama i dvi dalis,- privačia ir viešąją, kurioms taikomi skirtinai skaidrumo ir viešumo kriterijai, taip būtų klaidinami pacientai ir sudaromos sąlygos gauti nevienodos kokybės paslaugas. Jau ir šiuo metu yra nepakankama paslaugų kokybės privačiose įstaigose kontrolė. 3. Padidės sveikatos priežiūros finansavimo našta, tenkanti gyventojams. Galima prognozuoti, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių savivaldybių ir biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos bus priverstos atsisakyti dalies dabar teikiamų antrinio ir tretinio lygio paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, o jas pradės teikti privačios įstaigos, kaip pilnai mokamas paslaugas. Ligoniai, neturėdami pasirinkimo, turės laukti eilėse neribotą laiką ir patys susimokėti. 4. Dar labiau padidės gydytoju emigracijos ir profesijos keitimo mastai, nes esant mažiems atlyginimams, grėsmė dirbti mūsų valstybėje be atlygio didins motyvaciją ieškoti geresnio pragyvenimo šaltinio. Trūkstant personalo, neišvengiamai ilgės eilės ir didės pacientų nepasitenkinimas. Atsižvelgti 16.
draugija, 2015-11-09 Dėl pritarimo Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152 ir 153 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-3558 Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija (toliau - draugija) susipažino su Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2 ir 45 straipsnių, pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15 ir 153 straipsniais įstaiymo projektu Nr. XIIP-3558. Draugijos nuomone, priėmus įstatymo projektą bus sudarytos, pacientams palankios teisinės prielaidos, kurios įpareigos šalies gydymo įstaigas, sistemingai ir atsakingai, vertinti tinkamų paslaugų suteikimo pacientams trukmę. Laiko /trukmės monitoravimas, pacientams laukiam tinkamų paslaugų suteikimo, įgalins gydymo įstaigas nustatyti nepagrįstai didelių, eilių susidarymo tikrąsias priežastys, bei sutelkus gydymo įstaigų specialistų vadybinius gebėjimus, leis efektyviai jas pašalinti. Tokiu būdu ir pacientams neturėtų likti, iki šiol gajos, motyvacijos įvairiems mokėjimams už greitesnį patekimą pas gydytojus. Draugija pritaria, kad LR Seime būtų priimtas Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3558. Pritarti
17Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
2015-11-09 Siunčiame Jums Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (toliau – LGVS) narių pastabas ir išvadas „Dėl LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 45 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(2) ir 15(3) str. įstatymo projekto Nr. XIIP-3558 svarstymo parengiamųjų darbų“ (toliau – Projektas). 2015 m. spalio 16 d. Birštone įvykusiame išplėstiniame posėdyje LGVS nariai išreiškė savo nuomonę dėl LR Seimui pateikto svarstyti Projekto.
Asociacijos nariai supranta aukščiausiųjų šalies vadovų tikslus – padėti žmonėms sprendžiant svarbiausias jiems sveikatos problemas, mažinant eiles gauti paslaugas, pasirenkant norimos įstaigos gydytojus, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, taigi įstaigų veiklos efektyvumą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir iki Projekto paskelbimo (pasirodymo) buvo daug daroma, kad laukimo eilės pas sveikatos priežiūros specialistus pacientams būtų valdomos: analizavo eilių susidarymo priežastis, įgyvendino įvairias organizacines priemones, kad jų nebūtų ar jos mažėtų. Deja, net ir taikant kompleksines priemones-racionaliai naudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius, naujas technologijas, pacientų srautų reguliavimą, panaudojant socialinio sektoriaus kompetencijas ir kt., ženkliai sumažinti pacientų laukimo eilių nepavyksta. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovai mano, kad pagrindinės eilių susidarymo priežastys yra šios:
sistemos finansavimas, žemas pacientų sveikatos raštingumas, menka personalo motyvacija. Akivaizdu, kad ryšys tarp investuojamų lėšų į sveikatos priežiūrą bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumo yra gana stiprus: šalyse, kuriose sveikatos priežiūrai išleidžiama sąlyginai didesnė BVP dalis, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė visuomenės yra vertinama geriau. 2. Sveikatos politikos teisinio reglamentavimo trūkumai: personalo disproporcija šalyje ir pačiose įstaigose didina kaštus, kai kurie įstatymai neleidžia gydytojams jų pačių sutikimu dirbti toje pačioje įstaigoje didesniu krūviu, dažnai dirbtinai didinamas brangių, ypač trečio lygio, paslaugų skaičius. 3. Iškreipta darbo rinka; nepakankamas kai kurių specialybių gydytojų parengimas, jų motyvacijos išlikti darbo rinkoje stoka.
Tam tikrų specialybių gydytojų trūkumas, viršsutartinių paslaugų nepakankamas apmokėjimas neskatina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikti daugiau paslaugų ir mažinti pacientų eiles. 4. Senstant visuomenei ženkliai daugėja vyresnių negu 65 m. amžiaus žmonių apsilankymų asmens sveikatos priežiūros įstaigose skaičius. Pagal augančias šios rūšies paslaugas reikia teisingai paskirstyti specialistų krūvius, užtikrinti suteiktų paslaugų apmokėjimą ir taip valdyti lėtinių ligų sukeliamą daugybinę pacientų patologiją. Atsižvelgti
18Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
2015-11-09 Įgyvendinant svarstomo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, dauguma asociacijos narių įžvelgia šias problemas:
išsamios analizės, vertinant šio teisės akto poveikį ekonominiu požiūriu. Dažnai nauji teisės aktai padidina asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudas, bet reikiamos lėšos tam neskiriamos (minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo atvejai ir kt.). 2. Pacientai ir medikai nori pokyčių dabartinėje sveikatos sistemoje, tačiau požiūris siekiant tikslų skiriasi – pacientai ir jų artimieji tampa reiklesni, personalas dėl per didelių darbo krūvių ir motyvacijos stokos renkasi lengvesnį, saugesnį darbą. 3. Didelį nerimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kelia Projekto nuostata neapmokėti PSDF biudžeto lėšomis paslaugų, suteiktų viršijus nurodytus terminus. Neaišku, kas padengs medikų darbo užmokesčio, laboratorinių ir kitų tyrimų išlaidas. Vertinant šią nuostatą įžvelgiama kolizija su LR SSĮ (11 str.) bei LR SDĮ (5 str.) nuostatomis. Taigi, galiojantys teisės aktai suteiks asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teisę pagrįstai reikalauti, kad už suteiktą apdraustam pacientui sveikatos priežiūros paslaugą būtų atlyginta. 4.
atsakomybę ir taikant priemones už laiku nesuteiktas paslaugas, reikia skaidriai ir objektyviai nustatyti paslaugų kainas, kurios atitiktų patiriamas sąnaudas bei sveikatos priežiūros paslaugų poreikį visuomenei. Dabartinis konsultacijų, brangių tyrimų dalinis („plaukiojantis“) apmokėjimas rodo, kad valstybė negali apmokėti visų paslaugų. 5. Neaiškus 15(3) str. 5 dalyje numatyto reikalavimo įgyvendinimas, kad jau paciento kreipimosi momentu, jei įstaiga negali laiku suteikti reikiamos paslaugos, ji turi užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje įstaigoje paslaugai suteikti per įstatymo numatytą laiką. Tačiau kiekviena įstaiga yra atskiras juridinis vienetas, skirtingų įstaigų nesieja pavaldumo santykiai. Be to, pacientas gali nesutikti gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą kitoje įstaigoje, o ne pas jo pageidaujamą specialistą. 6. Sveikintina idėja nustatyti įstaigos vertinimo kriterijus, tačiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimas, mūsų nuomone, ne visapusiškas, nes jį vykdytų tik suinteresuotos šalys - Sveikatos apsaugos ministerija, kitos kontroliuojančios institucijos, pacientai. Medikai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai liktų už veiklos rezultatų matavimo ir valdymo sistemos ribų, nors nuo jų dažniausiai ir priklauso įstaigos veiklos (taip pat ir finansinės) efektyvumas. Tikslinga būtų nustatyti skirtingus vertinimo kriterijus ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančioms įstaigoms. 7. Projektu planuojamą įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo sistemos informaciją galima rasti pačių įstaigų internetinėse svetainėse, ligonių kasų ir kitų valstybinių bei savivaldybių institucijų puslapiuose. Papildomi reikalavimai būtų pertekliniai, dar labiau varžytų įstaigas laiko ir žmogiškųjų išteklių prasme. Manome, kad siekiamam tikslui viešai skelbiamos informacijos dabar pakanka. Atsižvelgti
LGVS siūlymai dėl Projekto: 1.
Eilę metų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimas vyksta akivaizdžiai mažesnėmis kainomis nei patiriamos sąnaudos, t.y. apmokama pagal skiriamą biudžetą, visiškai neatsižvelgiant į kainodarą (pvz., 2009–2015 m. buvusi sumažinta sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė ir kitos priežastys). Manome, kad prieš nustatant atsakomybę už laiku nesuteiktas paslaugas, būtina skaidriai ir objektyviai nustatyti realias paslaugų kainas, netaikyti „plaukiojančio balo“ principo, apmokėti už suteiktas viršsutartines paslaugas. Pritarti Pritarta Seimo narių 4 pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto nuostatą, kurioje nustatyta, kad įstaigos už pavėluotai suteiktas paslaugas negaus apmokėjimo iš PSDF. 20. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
valstybė nėra pajėgi finansuoti visų sveikatos priežiūros paslaugų, turi būti aiškiai nustatyta, kas gali būti kompensuojama apdraustajam, o už paslaugas, kurių negali kompensuoti, turi sumokėti patys pacientai (taikant išimtis tik ypatingoms gyventojų grupėms). Nepritarti
įstatymo projekto tikslais
21Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
atsiradimas sumažintų perteklinių paslaugų skaičių, būtų konkretus ir realus žingsnis kovojant su korupcijos apraiškomis sveikatos priežiūros įstaigose, gerintų paslaugų prieinamumą ir kokybę, pagerintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansinę būklę. Nepritarti
įstatymo projekto tikslais
22Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
paslaugų prieinamumo klausimus, baudžiamojo poveikio priemones dėl laukimo eilių įstaigoms galima taikyti tik tuomet, kai bus išspręstos visos sisteminės eilių susidarymo problemos.
Pritarti Pritarta Seimo narių 4 siūlymui išbraukti įstatymo projekto nuostatą, kurioje nustatyta, kad įstaigos už pavėluotai suteiktas paslaugas negaus apmokėjimo iš PSDF. 23. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
numatomos priemonės labai artimai susijusios su sveikatos priežiūros personalo darbu. Projektas gi parengtas tik rengėjų, bet ne vykdytojų požiūriu. Tik medikai savo įstaigose geriausiai žino prieinamumo apribojimus sukeliančias problemas. Neįvertinant jų interesų šio teisės akto priėmimas gali dar labiau apsunkinti pacientų būklę paslaugų kokybės požiūriu, nes įstaigos sukoncentruos dėmesį ir ieškos išeičių, kaip ir kur pacientą užregistruoti paslaugai, kad jis „tilptų“ į nustatytus laiko terminus. Atsižvelgti
24Lietuvos savivaldybių asociacija,
2015-11-12 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo parengtą projektą „Dėl LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(2) ir 15(3) straipsniais įstatymo projekto“ (toliau - projektas) ir teikia šias išvadas. Iš esmės pritardamos sveikatos įstaigų veiklos tobulinimui, savivaldybės išreiškė tam tikrų abejonių dėl siūlomo projekto nuostatų. Pritarti
25Lietuvos savivaldybių asociacija,
2015-11-12 I Dėl 15³ straipsnio. Maksimalūs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminai Savivaldybės akcentuoja daugybę eilių susidarymo priežasčių, kurias būtina Šalinti. Pagrindinės tai:
Šiuo metu yra labai skirtingas įstaigų kompiuterizavimo, informacinių technologijų naudojimo lygis.
26Lietuvos savivaldybių asociacija,
5
Svarstytina galimybė diferencijuoti: 1) šios straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju - organizuoti paciento nuvežimą į kitą LNSS įstaigą, kurioje paslauga būtų suteikta; 2) šio straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodytais atvejais - informuoti pacientą, kuriose LNSS įstaigose paslauga gali būti suteikta (LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą"). Be to, gali kilti problemų, nes kiekviena įstaiga yra atskiras juridinis vienetas ir skirtingų įstaigų nesieja pavaldumo santykiai. Pacientas gali ir nesutikti gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą kitoje įstaigoje, o reikalavimas gali būti traktuojamas kaip paties paciento kaip asmens konstitucinės pasirinkimo teisės suvaržymas. Todėl tikslinga sukurti vieningą informacinę sistemą, kurioje būtų bendra gydymo įstaigų eilių stebėsena. Savivaldybėms taip pat neaišku, kas atliks pacientų registravimą į kitas gydymo įstaigas, kaip bus gaunamas paciento sutikimas, jei jis registruosis telefonu. Projekte papildomiems darbams nenumatytas reikiamas finansavimas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Šiuo metu įdiegta išankstinė pacientų registracijos sistema (www.sergu.lt), kuria naudojasi Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi galimybė matyti laisvą priėmimo pas gydytoją laiką kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra.
Manytina, kad minėta sistema besinaudojančių įstaigų ateityje daugės, todėl platės ir galimybės pacientams rinktis kitą įstaigą. Taip pat pastebėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projekte įtvirtintą pareigą užtikrinti paslaugų suteikimą jame nustatytai terminais (išskyrus kai to negalima padaryti dėl objektyvių priežasčių), manytina, kad atvejai, kada pacientai bus registruojami kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti atliekami per išankstinę pacientų registracijos sistemą. Komiteto pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 4 dalį, laikyti ją 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią
LNSS įstaigą momentu apdraustas pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas įstaigos registracijos sistemoje.“
27Lietuvos savivaldybių asociacija,
21 Savivaldybės abejoja ar racionalu įpareigoti įstaigas suteikti paslaugą per tas pačias 7 kalendorines dienas ir ūmiai susirgusiam pacientui ir pacientui, kuriam reikalingas tik profilaktinis sveikatos patikrinimas arba pacientui atšaukus jam iš anksto rezervuotą laiką. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skubiosios medicinos pagalbos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – per ne vėliau kaip per 24 valandas; 28.
Lietuvos savivaldybių asociacija,
7 Abejotina dėl tikslingumo nesumokėti už vėliau suteiktas paslaugas, nes nesumokėjus įstaigoms už vėliau suteiktas paslaugas bus mažinamas ASPĮ biudžetas, kas privers visiškai atsisakyti paklausių paslaugų. Tai reiškia, kad pacientams teks kreiptis į privačias ASPĮ. Tokia tvarka, tikėtina, pablogins pacientų ekonominį prieinamumą, sukels žmonių nepasitenkinimą, nes tik privačiose ASPĮ yra įteisintos net iš PSDF biudžeto kompensuojamos paslaugos, papildomos priemokos. Nemaža dalis savivaldybių nepritaria Projekto nuostatai neapmokėti PSDF biudžeto lėšomis paslaugų, suteiktų viršijus nurodytus terminus. Tikslinga būtų svarstyti galimybę už suteiktas paslaugas neapmokėti tik tuomet, kai nepateikiamos objektyvios priežastys. Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narių 4 siūlymui išbraukti įstatymo projekto nuostatą, kurioje nustatyta, kad įstaigos už pavėluotai suteiktas paslaugas negaus apmokėjimo iš PSDF. 29. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-11-12 Savivaldybės atkreipia dėmesį į tai, kad:
neatvykus ir neinformavus apie tai įstaigos, netaikomos jokios sankcijos. Siūloma svarstyti galimybę įvesti mokestį ar priemoką (kaip poveikio priemonę) pacientams, neatvykusiems pas gydytoją be pateisinamos priežasties ir laiku apie tai nepranešus bei mokestį už daugkartinius nepagrįstus vizitus (daugiau kaip 3 kartai - dėl pažymų, siuntimų dublikatų išdavimo ir pan.). Pritarti iš dalies 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr.
I-1562
pareiga pacientui pranešti asmens sveikatos priežiūros įstaigai apie neatvykimą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomo paslaugos gavimo laiko pradžios. 30. Lietuvos savivaldybių asociacija,
svarstyti galimybę pačiam asmeniui finansiškai prisidėti prie paslaugų prieinamumo gerinimo, taip pat siekti privalomąjį sveikatos draudimą papildyti savanorišku sveikatos draudimu. Nepritarti
projekto tikslais
31Lietuvos savivaldybių asociacija,
pas gydytojus specialistus galiojimo laiką. Savivaldybės atkreipė dėmesį, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bus užtikrintas tik tuomet, kai bus tinkami finansiniai, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kurių sveikatos priežiūros įstaigos pačios savarankiškai užtikrinti negali, nes tai Valstybės kompetencija. Atkreipiame dėmesį, kad paslaugų teikimas jau dabar yra reguliuojamas su teritorinėmis ligonių kasomis, kuri viršsutartines paslaugas apmoka ne visas, o tik jų dalį. Pritarti iš dalies
teisės aktų reguliavimo dalykas
32Lietuvos savivaldybių asociacija,
2015-11-122 II Dėl 15² straipsnio. LNSS viešųjų ištaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų rezultatų vertinimas
1Savivaldybių nuomone,
tikslinga būtų taikyti vienodus standartus ir reitingus visoms LNSS priklausančioms įstaigoms (taip pat ir privačioms įstaigoms). Taip pat manome, kad stacionarių ir ambulatorinių paslaugų, teikiančių ASPĮ, veiklos vertinimo rodikliai negali būti vienodi.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad “sveikatos apsaugos sistema finansuojama visų mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl būtina užtikrinti, kad lėšos, skiriamos viešojo gydymo įstaigų tinklui išlaikyti, būtų naudojamos kuo efektyviau”. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad 2 straipsnio
tretinės ASP paslaugas teikiančioms įstaigoms. 33. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
rodiklių orientuoti į kiekybinius paslaugų vertinimus, todėl tikslinga būtų įvesti daugiau rodiklių, kurie vertintų paslaugų kokybę. Savivaldybės pabrėžia, kad tinkamų rodiklių parinkimas reikalauja išsamesnės diskusijos ir aptarimo. Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto
paslaugų kokybę galės nustatyti sveikatos apsaugos ministras. Klausimai, susiję su klinikine praktika ir sveikatos sistemos vadyba yra itin dinamiški, todėl tikslinga išlaikyti galimybę į vykstančius pokyčius reaguoti sveikatos ministro įsakymais, o ne pakartotinai keičiant įstatymo nuostatas. 33. Lietuvos savivaldybių asociacija,
11
ir veiklos rodiklių pasiektų reikšmių pateikimas įstaigos steigėjui už ketvirtį yra per dažnas. Siūlome jį pateikti už pusmetį. Rodiklį „įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius pagal SAM nustatytas paslaugų grupes“ siūlome vertinti atsižvelgiant į demografinius rodiklius - mažėjant gyventojų skaičiui valstybėje ar regione, suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus proporcingas mažėjimas, neturėtų būti vertinamas kaip neigiamas rodiklis.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos
finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 11. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ataskaitinį laikotarpį įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos.
Tuo atveju, jeigu ne mažiau negu penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
34Lietuvos rajoninių ligoninių asociacija,
11 Pateikiu pastabas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(2) ir 15(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-3558
15²straipsniu Įstatymo projekto 15²straipsnio 12 dalyje numatyta, kad LNSS VšĮ ir BĮ veiklos finansinių ir
(ar) veiklos rezultatų ketvirčio rodiklių reikšmė nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1-4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas ir įstaigos vadovas privalo sudaryti veiklos gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jeigu įgyvendinus veiklos priemonių gerinimo plane numatytas priemones bent vienas rezultatų rodiklis ir toliau nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1-4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, įstaigos savininkas privalo taikyti „proporcingas veiklos priemones“, o VLK sumažina iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičių (15²straipsnio
dėmesys į ne visai pasvertą reikalavimą siekti vidurkio. Tarkime, kad yra vertinamos 10 sąlyginių įstaigų, kurių rodikliai yra nuo vieneto iki 10. Tuo atveju rodiklio, į kurį turima orientuotis, vidutinė reikšmė (vidurkis) yra 5,5. Vadinasi, pirmosiose penkiose įstaigose, kurių vidurkis yra nuo 1 iki 5, turi būti rengiamas veiklos priemonių gerinimo planas. Idealiu atveju visose
rodiklio reikšmė 5,5. Darant prielaidą, kad ir kitose įstaigose rodiklis neblogėja, daroma išvada, kad pirmųjų penkių įstaigų veiklos rodiklis bus 5,5, o kitų, atitinkamai, nuo 6 iki 10. Iš šių duomenų išvedus vidurkį paaiškėja, kad sekančiame laikotarpyje dėl to, kad pakilo pirmųjų penkių įstaigų rodiklio vidurkis, bendras 10 įstaigų veiklos rodiklio vidurkis tampa jau nebe 5,5, o 6,75. Tuo atveju rodiklio vidurkio jau nebepasiekia ne penkios, o šešios pirmosios įstaigos, kuriose turi būti rengiamas veiklos priemonių gerinimo planas.
Sekančiame etape, esant toms pačioms tendencijoms ir visoms įstaigoms, kurių vidurkis praėjusiame etape nesiekė vidurkio, stengiantis jį pasiekti, rodiklio reikšmės vidurkis bus jau 7,75. Tai reiškia, kad rodiklio vidurkio jau nebepasieks 7 pirmosios įstaigos. Šios sistemos ydingumas pasireiškia tuo, kad įstaigoms, kurių rodiklio rezultatai nesiekia vidurkio ir po veiklos rezultatų gerinimo priemonių plano įgyvendinimo, gali būti taikomos sankcijos – mažinamas iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius. Tarkime, įstaiga neatitinka 15²straipsnio
rodiklis dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo sutartyse tarp TLK ir įstaigos nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus (finansinės kvotos). Neretai eilės susidaro būtent dėl to, kad įstaiga viršija sutartyse nustatytas paslaugų apimtis. Pritaikius minimo straipsnio 13 dalyje numatytas sankcijas, ši tendencija dar labiau didės, t.y. eilės paslaugoms gauti dar labiau ilgės. Pritarti iš dalies Argumentai: pritarta 1 Seimo narių siūlymui išbraukti 2 straipsnio nuostatas, susijusias su poveikio priemonių taikymu už įstaigų veiklos vertinimo rezultatus. 35. Lietuvos rajoninių ligoninių asociacija,
211 Įstatyme turėtų būti nustatytas baigtinis rodiklių sąrašas, nesuteikiant nei vienai institucijai teisės plėsti šio sąrašo. Dėl to naikintinas 15²straipsnio 2 dalies 11 punktas. Nepritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu papildomus rodiklius, kurie vertintų paslaugų kokybę galės nustatyti sveikatos apsaugos ministras.
Klausimai, susiję su klinikine praktika ir sveikatos sistemos vadyba yra itin dinamiški, todėl tikslinga išlaikyti galimybę į vykstančius pokyčius reaguoti sveikatos ministro įsakymais, o ne pakartotinai keičiant įstatymo nuostatas. 36. Lietuvos rajoninių ligoninių asociacija,
2
papildymas 15³straipsniu Įstatymo projekto 15³straipsnio 1 dalyje nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos pareiga apdraustajam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš PSDF lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per 1-5 punktuose nurodytus terminus, kuris pradedamas skaičiuoti nuo apdrausto paciento kreipimosi į ASPĮ momento iki paslaugos suteikimo. Pirmame šio straipsnio punkte nurodyta, kad skubiosios medicinos pagalba turi būti suteikta per 24 valandas. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ patvirtintose tvarkose nustatyta maksimali trukmė (pagal skubiosios medicinos pagalbos kategorijas), per kurią skubioji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti. Įstatymo projekte nurodomas terminas per kurį ši paslauga uri būti suteikta, t.y. pabaigta teikti. Tačiau tam tikrais atvejais skubioji medicinos pagalba negali būti baigta teikti per 24 valandas, nes skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų, įvardytų Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje (SAM 2004-04-08 įsakymas Nr.
V-208), arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos vadovu. Kita vertus, teikiant skubią medicinos pagalbą pacientų diferencijavimas į apdraustus privalomuoju sveikatos draudimu ir neapdraustus, yra diskriminacinis, nes sukuria nelygias sąlygas pacientams siekti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kadangi apdraustiems pacientams skubi medicinos pagalba teikiama palankesnėmis sąlygomis, nei pacientams, patiems mokantiems už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju sukuriama teisės normų konkurencija tarp šios normos ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 17 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respubliko0s pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 3 straipsnio reikalavimų. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. 2.
priežiūros paslaugas teikianti LNSS Sveikatos priežiūros įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustas pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punkte punktuose nurodytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo apdrausto paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paslaugos suteikimo paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) skubiosios medicinos pagalbos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – per ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) specializuotą antrinės ir tretinės ambulatorinęės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir
(ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarią stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.“
išdėstyti taip: „3. 4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu registruodama apdraustą pacientą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte ir
37.
Lietuvos rajoninių ligoninių asociacija,
3 Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis sveikatos priežiūros įstaigai atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą tuo atveju, jei dėl šios paslaugos teikimo ji yra sudariusi sutartį su TLK ir jei yra įvykdytos visos įstatymuose nustatytos sąlygos. Ši teisės normos formuluotė įpareigoja ASPĮ teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui net ir tais atvejais, kai ASPĮ yra viršijusi sutartyje su TLK nustatytas paslaugų finansines kvotas, arba stacionaro skyriuje nėra vietos. Toks reikalavimas negali būti absoliutus – turi būti numatytos išimtys. Pritarti
38Lietuvos rajoninių ligoninių asociacija,
5 Dėl 5 dalies. ASPĮ neturi galimybių užtikrinti, kad apdraustasis pacientas būtų įregistruotas kitoje LNSS įstaigoje, kurioje paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytus terminus. Šį reikalavimą būtina diferencijuoti: 1) šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – organizuoti paciento nuvežimą į kitą LNSS įstaigą, kurioje paslauga būtų suteikta; 2) šio straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodytais atvejais – informuoti pacientą kuriose LNSS įstaigose paslauga gali būti suteikta (LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 str. „Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą“). Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta Sveikatos reikalų komiteto 12 pasiūlymui pakeisti 3 straipsnio 6 dalį.
Šiuo metu įdiegta išankstinė pacientų registracijos sistema (www.sergu.lt), kuria naudojasi Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi galimybė matyti laisvą priėmimo pas gydytoją laiką kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra. Manytina, kad minėta sistema besinaudojančių įstaigų ateityje daugės, todėl platės ir galimybės pacientams rinktis kitą įstaigą. Taip pat pastebėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projekte įtvirtintą pareigą užtikrinti paslaugų suteikimą jame nustatytai terminais (išskyrus kai to negalima padaryti dėl objektyvių priežasčių), manytina, kad atvejai, kada pacientai bus registruojami kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti atliekami per išankstinę pacientų registracijos sistemą. Komiteto pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 5 dalį, laikyti ją 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdrausto paciento kreipimosi momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdrausto paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje.“ 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2015-11-04
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367
straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIP-3558 it Sveikatos priežiūros jstaigų įstatymo Nr M 367 10, 27straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr XIIP-3579, atkreipia dėmesį, kad pasiūlymai rengiami skubotai, išsamiai jų neišdiskutavus Sveikatos apsaugos ministerijoje, sveikatos priežiūros įstaigose bei suinteresuotose nevyriausybinėse, pirmiausia pacientų teises ginančiose, organizacijose. Pasiūlymuose trūksta mokslinio pagrindimo kodėl siūlomi tokie, o ne kitokie konkretūs terminai teiktinoms paslaugoms. Taryba pažymi, kad siekiant tinkamo strateginių sveikatos politikos sprendimų vykdymo, efektyvesnio lėšų planavimo, racionalesnio sveikatos priežiūrai skirtų finansinių ir kitų išteklių naudojimo, turi būti derinamos sisteminės priemonės su administracinėmis ir direktyvinėmis..
Taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad tik didžiąją žmonių sveikatos problemų sprendimo dalį iš gydytojų specialistų grandies perkėlus į pirminės sveikatos priežiūros grandį, kad šeimos gydytojai spręstų iki 80 proc. problemų, ko siekia pažangiausios pasaulio sveikatos sistemos, turėtų mažėti gydytojų specialistų ambulatorinių paslaugų apimtys ir savaime spręstųsi šiandien akcentuojama eilių pas gydytojus specialistus problema, kurios direktyviniais įsakymais tikrai nebus galima išspręsti Siekiant spręsti šią problemą didinant gydytojų specialistų ir infrastruktūros išteklius būtų strategiškai klaidinga, nes tik Veiksmingos ir rezultatyvios pirminės sveikatos priežiūros grandies, kuri yra asmens sveikatos sistemos pagrindas, pertvarkos priemonės gali duoti teigiamų rezultatų. Atsižvelgti
Vertinti valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą visada yra gerai, tačiau reitinguoti įstaigas yra labai sunku. Pasiūlymuose neatkreipiamas dėmesys į tai, kad įstaigų reitingavimas turi būti atliekamas pagrįstais rodikliais, ypač santykiniais, niveliuojančiais atskiro lygmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų specifiškumą Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daugelis siūlomų rodiklių orientuoti į kiekybinius paslaugų vertinimus ir labai nedaug rodiklių, kurie vertintų paslaugų kokybę per paslaugos suteikimo rezultatą (išeitis), į ką orientuojasi daugelis Europos sveikatos priežiūros kokybei vertinti siūlomų rodiklių Be to, tai ir sudėtingas biurokratinis procesas, kuriam įgyvendinti reikia nemažai laiko ir sąnaudų. Atsižvelgti 3.
klinikos, 2015-11-10 VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos - asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti visų lygių (pirminio, antrinio ir tretinio) asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. Mes esame ypatingai suinteresuoti, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas įstaigoje gerėtų. Tam taikome daugybę vadybinių paslaugų organizavimo inovacijų, diegiame kokybės vadybos, personalo motyvacijos sistemą ir kt. Norime atkreipti dėmesį į sisteminės sveikatos priežiūros problemas, kurios, priėmus siūlomą įstatymo projektą, vis tiek liktų neišspręstos. 1. Pacientai turi teisę rinktis gydymo įstaigas, kuriose jiems yra suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Reguliuoti pacientų srautus vien asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastangų neužtenka. Galime reguliuoti tik savo vidinius pacientų srautus, ką ir atliekame įvairiomis priemonėmis, pvz., pastaruoju metu pritaikėme „Žalių koridorių“ sistemą ambulatoriniams onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kas leidžia vėžiu sergantiems žmonėms specialisto konsultaciją ir gydymą gauti per savaitę. Hospitalizacijai reguliuoti taikome „triage sistemą“, plečiame stebėjimo, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas ir t.t. 2. 2012-2015 metų laikotarpiu pacientų srautas padidėjo apie 15 proc., tačiau sutarties su TLK suma tik dabar pasiekė 2010 metų lygį. 2013 m. buvo 780 494 ambulatoriniai apsilankymai, 2014 m. — 829 504 apsilankymai; tretinio lygio ambulatorinių specializuotų paslaugų suteikta 31 % daugiau (70 228). Darbuotojų etatų skaičius kito nežymiai, nors suprantame, kad siekiant didinti paslaugų prieinamumą (mažinti eiles), reikia didinti darbuotojų skaičių (steigti papildomus etatus), tačiau esama finansinė padėtis to neleidžia. Net didinat minimalų darbo užmokestį šalyje papildomos lėšos įstaigoms neskiriamos. 3.
3Viršijus sutartinę sumą,
ligoninė nežino, ar ji bus apmokėta: pvz., 2014 m. už suteiktas specializuotas ambulatorines konsultacines paslaugas buvo sumokėta tik 70% viršsutartinės sumos. Už suteiktas viršsutartinės stacionarines paslaugas nebuvo apmokėta. Įstaiga patyrė išlaidas, o pajamų negavo. Sutartyje nėra nurodyta, kokį paslaugų skaičių ligoninė gali suteikti ir gauti apmokėjimą iš PSDF biudžeto. Tokiu būdu nėra galimybės planuoti darbo apimčių bei jų didinti „Plaukiojantis balas“. Už ambulatorinius brangiuosius tyrimus ir procedūras (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, hemodializė ir kt.) yra apmokama S AM įsakymais (2005-04-27 V-304 ir jo papildymais) nustatyta tvarka. Skiriamas fiksuotas lėšų kiekis, kuris vėliau yra išdalinamas visoms įstaigoms, kurios atlieka tyrimą (ir privačioms, ir valstybinėms). Teritorinės ligonių kasos informuoja, kokia buvo praėjusio mėnesio apskaičiuota balo vertė. Kuo daugiau atliekama tokių tyrimų, tuo balas yra mažesnis. Privačios įstaigos visada ima priemoką, todėl gali dirbti nepatiriant nuostolių, priešingai nei valstybinės įstaigos. 2014 m. dėl „plaukiojančio balo“ ligoninė patyrė nuostolį. Pvz.. pozitronų emisijos tomografijos tyrimas (PET), skiriamas onkologiniams pacientams, kad būtų galima įvertinti proceso išplitimo laipsnį. Lietuvoje yra tik 2 įstaigos, kur tai galima atlikti, bet apmokėjimo balas Šiaulių TLK įvertintas tik 0,53987 euro. 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje SAM audito skyriaus darbuotojai atliko brangios įrangos naudojimo auditą, kurio išvadoje buvo nurodyta, kad ligoninėje brangi aparatūra (kompiuteriniai tomografai, magnetiniai rezonansai, angiografai ir k t) naudojama efektyviausiai Lietuvoje, nors pateikiamose ataskaitose eilės yra vienos didžiausių. Stacionare šie tyrimai nėra atskirai apmokami, viskas įskaičiuota į paslaugos kainą, t.y., ar pacientui atliekamas tyrimas, ar ne, įkainis už paslaugą yra vienodas. Vadinasi, nėra finansinės motyvacijos naudoti kokybiškesnes paslaugas.
O įstatymo projektu siūloma bausti įstaigas už ilgas eiles. To bus neįmanoma padaryti nepakeitus finansavimo sistemos. Siekiant sumažinti eiles brangiesiems tyrimams, jų reikėtų atlikti daugiau, tačiau balo vertė privalėtų būti lygi 1. Be to, šie tyrimai stacionaro pacientams neturėtų būti įskaičiuoti į bendrą paslaugos kainą, o apmokami atskirai (svarstoma, kad nuo 2016 m. bent hemodializės procedūros bus apmokamos ir stacionaro pacientams, tačiau kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso apmokėjimo klausimai lieka neišspręsti). 5. Už suteiktas specializuotas ambulatorines paslaugas pagal SAM galiojančius įsakymus yra apmokama tik už kas ketvirtą apsilankymą, t.y. už antrą ir trečią paciento apsilankymą nemokama. Pacientai, sergantieji lėtinėmis ligomis, apsilanko ne vieną kartą, atliekami tyrimai, kurie reikalauja daug sąnaudų. 6. Apie 40 proc. pacientų atvykstančių konsultacijai būna netinkamai atsiųsti. Šios problemos išspręsti ir suvaldyti siuntimų nesilaikymo tvarkos vieni esame nepajėgūs, reikalingi sisteminiai kontrolės mechanizmai. Taigi, mūsų tyrimų ir gydymo savikaina šiuo metu neatitinka realybės, pacientų srautai didėja, jų išoriniam reguliavimui neskiriamas tinkamas dėmesys. Ir tai sisteminės, ne tik įstaigų valdymo problemos. Todėl manome, kad sankcijų taikymas gydymo įstaigoms bei jų reitingavimas, šių problemų neišsprendus, teigiamo efekto neduos. Atvirkščiai, tai dar labiau supriešins medikus su pacientais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas tarpusavyje. Manytume, kad reikalingas kompleksinis pacientų eilių mažinimo planas, kuriame asmens sveikatos priežiūros įstaigos tarp visų priemonių neatsisako taikyti ir esančias jų kompetencijoje. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
nariai D. Mikutienė, A. Matulas,
13 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15²straipsnio 13 dalyje numatyta, kokios teisinės pasekmės atsiranda nustačius, kad LNSS įstaigos, kurios vertinimo rodiklių reikšmės nesiekia grupės, kuriai įstaiga priskirta, vidurkio ir įgyvendinus veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones, rodikliai ir toliau nesiekia grupės, kuriai įstaiga priskirta, vidurkio. Esant tokiai situacijai, siūloma įtvirtinti prievolę įstaigos steigėjui (dalininkui) taikyti gydymo įstaigai proporcingo poveikio priemones, o teritorinei ligonių kasai – sumažinti iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokios proporcingo poveikio priemonės turimos galvoje, tačiau Komiteto pasitarimuose buvo diskutuojama, kad tai galėtų būti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirti sprendimai. Manytina, kad šias priemones minėti subjektai gali taikyti vadovaudamiesi minėtų įstatymų nuostatomis, todėl, šiame įstatyme jų įtvirtinimas vertintinas kaip perteklinis. Taip pat pažymėtina, kad be proporcingo poveikio priemonių taikymo, teritorinė ligonių kasa privalės mažinti gydymo įstaigoms finansavimą, skirtą pacientų asmens sveikatos priežiūrai apmokėti. Abejotina, ar toks įstaigų „dvigubas baudimas“ yra proporcingas siekiamiems tikslams. Sveikatos reikalų komiteto klausymuose bei pasitarimuose dėl šio įstatymo projekto, dalyvaujant suinteresuotų institucijų, asociacijų, sveikatos priežiūros įstaigų atstovams, Komiteto neetatiniams ekspertams, Komiteto išvadų rengėjams, buvo ne kartą pažymėta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti svarbiausias yra skatinantis, motyvuojantis ir besankcijinis principas.
Sveikatos priežiūros įstaigų baudimas neišspręs nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo. Pacientų srautai gydymo įstaigose didėja sparčiau negu auga finansavimas, neapmokamos arba tik iš dalies apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, suteiktos viršijant TLK ir gydymo įstaigose nustatytą paslaugų skaičių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomos įstatymo 15² straipsnio 13 dalies. Pasiūlymas:
Išbraukti 15² straipsnio 13 dalį:
veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent vienas įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklis ir toliau nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, įstaigos steigėjas (dalininkas) privalo pagal kompetenciją taikyti proporcingas poveikio priemones, o teritorinė ligonių kasa peržiūrėdama su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sumažina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičių. Pritarti
nariai D. Mikutienė, A. Matulas,
3 Argumentai: Įstatymo 15³ straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą, kad asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti ASP paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš PSDF biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.
Įgyvendinant šią nuostatą gali susidaryti tokios situacijos, kai įstaigos, viršijusios sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis nustatytą suteikti paslaugų skaičių ir finansavimo sumas, sveikatos priežiūros paslaugas privalės teikti neatlygintinai. Šis reikalavimas (negalėjimas atsisakyti teikti paslaugos) negali būti absoliutus, todėl siūloma nustatyti, kad įstaiga privalo suteikti ASP paslaugą, tačiau siekiant teisinio aiškumo įgyvendinant šią nuostatą, siūloma nustatyti, kad gydymo įstaigoms pilnai apmokama už visas suteiktas paslaugas. Pasiūlymas:
Pakeisti 15³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustam pacientui,
kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, neturi teisės atsisakyti privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą,. dėl kurios teikimo ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms pilnai apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 15³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms pilnai apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“
narys K. Komskis, 2016-05-173 4, 5, 6, 7 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³straipsnio 4-7 dalyse siūloma nustatyti, kokių veiksmų turi imtis asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASP įstaiga) tais atvejais, kai negali pacientui suteikti paslaugos pagal numatytus maksimalius paslaugos suteikimo terminus ir kokios teisinės pasekmės ASP įstaigai kils tais atvejais, kai paslauga bus suteikta pavėluotai. Įstatymo 15³ straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai ASP įstaiga paciento negali užregistruoti nustatytais terminais, ji privalo užtikrinti, kad pacientas būtų užregistruotas kitoje gydymo įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūlomas modelis yra sunkiai įgyvendinamas.
Realiausias būdas įregistruoti pacientą kitoje įstaigoje – naudojantis elektroninės sveikatos sistemos teikiamomis galimybėmis, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sutartis dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo yra pasirašiusios tik dalis gydymo įstaigų. Be to, Įstatymo 15³ straipsnio nuostatos būtų taikomos ir privačioms ASP įstaigoms. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aišku, kaip bus įgyvendinama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta paciento teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą (pavyzdžiui, pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje pacientas teisę pasirinkti ASP įstaigą įgyvendina prisirašydamas prie atitinkamos poliklinikos). Tikėtina, kad įgyvendinant šią nuostatą ASP įstaigos gali prašyti pacientų pasirašyti, kad jie sutinka asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau, o šiems nesutikus gali būti siūloma toliausiai nuo paciento gyvenamosios vietos esanti ASP įstaiga, tikintis, kad pacientas atsisakys gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas toli nuo namų. Tokiais atvejais įstatymo projektu keliami tikslai nebus pasiekti. Įstatymo 15³ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytas pareigas (asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas per nustatytus terminus; paciento informavimas apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal nustatytus terminus ir kt.), apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Tačiau, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir teismų praktikoje atlygintina žala siejama su pakenkimu paciento sveikatai, jo sužalojimu ar mirtimi, atsiradusiais dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Įstatymo 15³ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorinei ligonių kasai nustačius, kad apdraustam pacientui asmens sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą kitais negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, už tokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą negalima apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Abejotinas siūlymas visiškai neapmokėti už suteiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Neaišku, iš kokių lėšų būtų dengiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidos minėtais atvejais. Akivaizdu, kad pačios gydymo įstaigos, būdamos ne pelno organizacijos, tokių resursų neturės. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnio nuostatą, kuria įtvirtinta, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir gauti apmokėjimą už jas; į Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo nustatyta, kad LNSS vykdomieji subjektai teikia sveikatos priežiūros paslaugas, o jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³straipsnio 4-7dalių. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 4, 5, 6, 7 dalis:
apdraustam pacientui pageidaujant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau nei per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas įstaigos registracijos sistemoje. 5. Jei įstaiga apdrausto paciento kreipimosi momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių negali suteikti sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad apdraustas pacientas būtų įregistruotas kitoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą.
Prieš atliekant įrašą registracijos sistemoje, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje. 6. Jei Lietuvos Respublikoje veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–5 dalyje nurodytas pareigas, apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 7. Teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad apdraustam pacientui sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta viršijant šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą kitais nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, už tokios sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą negali apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nepritarti Argumentai:
Pritarta Sveikatos reikalų komiteto 11-16 pasiūlymams, kuriais pakeistos 3 straipsnio 5, 6, 9 dalys ir straipsnis papildytas naujomis 7, 8, 10 dalimis. 4. Seimo nariai D. Mikutienė, A. Matulas, 2016-05-2438 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į gydymo įstaigas vienijančių organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę.
Įstatymo 15³ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorinei ligonių kasai nustačius, kad apdraustam pacientui asmens sveikatos priežiūros paslauga buvo suteikta praleidus šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą kitais negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, už tokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą negalima apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi numatytais atvejais siūloma visiškai neapmokėti už suteiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugą, neaišku, iš kokių lėšų būtų dengiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidos minėtais atvejais. Pačios gydymo įstaigos, būdamos ne pelno organizacijos, tokių galimybių neturės. Lietuvos savivaldybių asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad „nesumokėjus įstaigoms už vėliau suteiktas paslaugas bus mažinamas ASPĮ biudžetas, kas privers visiškai atsisakyti paklausių paslaugų. Tai reiškia, kad pacientams teks kreiptis į privačias ASPĮ. Tokia tvarka, tikėtina, pablogins pacientų ekonominį prieinamumą, sukels žmonių nepasitenkinimą..“. Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos nuomone šio straipsnio 7 dalį reikėtų išbraukti kaip prieštaraujančią kitoms įstatymo projekto nuostatoms. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nuomone, „prieš nustatant atsakomybę už laiku nesuteiktas paslaugas, būtina skaidriai ir objektyviai nustatyti realias paslaugų kainas, netaikyti „plaukiojančio balo“ principo, apmokėti už suteiktas viršsutartines paslaugas... Sprendžiant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimus, baudžiamojo poveikio priemones dėl laukimo eilių įstaigoms galima taikyti tik tuomet, kai bus išspręstos visos sisteminės eilių susidarymo problemos“. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³straipsnio 7dalį.
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15³ straipsnio 7 dalį:
priežiūros paslauga buvo suteikta viršijant šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą kitais nei šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, už tokios sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą negali apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pritarti
narė V. M. Čigriejienė, 2016-05-24 J. Požela, R. Šalaševičiūtė, A. Monkauskaitė, K. Kuzminskas, 2016-05-312 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15²straipsnio 13 dalimi siekiama gerinti mažiausiai efektyviai veikiančių gydymo įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir viešoji įstaiga, darbą numatant dvi priemones: (1) vertinant, ar pasiekiami įstatymo 15²straipsnio 12 dalies pagrindu sudarytame įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane nurodyti rezultatai ir (2) reguliariai vertinant įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ir viešoji įstaiga, galimybes teikti iš PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį. Šių įstaigų dalininkai ar savininko teises įgyvendinančios institucijos yra savivaldybės, ministerijos ir universitetai. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta konstitucinė norma „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, todėl savivaldybės ir ministerijos, įgyvendindamos pavestas funkcijas, turi siekti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau. Valstybinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalininkai ir savininko teises įgyvendinančios institucijos, lygindamos skirtingų gydymo įstaigų darbą pagal objektyvius kriterijus, privalo aktyviai siekti gerinti pavaldžių gydymo įstaigų veiklos kokybę.
Tais atvejais, kai pavaldžių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybė pradeda prastėti, savivaldybė ar ministerija privalo priimti kokį nors jos kompetencijoje esantį spendimą, kadangi šių įstaigų dalininkai ir savininko teises įgyvendinančios institucijos privalo siekti, kad pavaldžios įstaigos siektų gerinti savo veiklos efektyvumą. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo siūloma patikslinti įstatymo 15²straipsnio
tais atvejais, kai per įstatyme numatytą terminą pavaldi įstaiga nepasiekia įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane nurodyto rezultato, įstaigos dalininkas ar savininko teises įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus. Šiuo siūlymu siekiama, kad savivaldybės ir ministerijos, turėdamos informaciją, kad pavaldi gydymo įstaiga, kurios rodikliai yra žemesni už šalies gydymo įstaigų vidurkį, aktyviais veiksmais siektų išvengti įstaigos finansavimo mažinimo ir veiklos kokybės blogėjimo, todėl privalėtų (o ne galėtų) priimti jų kompetencijoje esančius sprendimus, kurie leistų efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 15² straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 15² straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Jei Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent vienas įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklis , ir toliau nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, įstaigos steigėjas (dalininkas) ar savininko teises įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją taikyti proporcingas poveikio priemones priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus, o teritorinė ligonių kasa peržiūrėdama su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sumažina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų skaičių.” Nepritarti Argumentai:
Pritarta Seimo narių 1 pasiūlymui išbraukti šio straipsnio 13 dalį. 6. Seimo narė V. M. Čigriejienė, 2016-05-24 J. Požela, R. Šalaševičiūtė, A. Monkauskaitė, K. Kuzminskas,
3 Argumentai: Siūloma patikslinti įstatymo 15³ straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodant, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos sveikatos priežiūros paslaugas apdraustam pacientui privalės suteikti tik tuomet, kai (1) įstaiga dėl norimos gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, o (2) pacientas dėl norimos gauti paslaugos kreipiasi į pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistą, arba
(3) pacientas į antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros specialistą kreipiasi turėdamas pirminės sveikatos priežiūros specialisto siuntimą.
Visiems privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustiems asmenims ir toliau bus nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Atsižvelgiant, į tai, kad Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti apdraustam pacientui pasirinkti (1) asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (2) asmens sveikatos priežiūros specialistą ir (3) gauti nemokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą, šis siūlymas taikomas visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paciento norimos gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo siūloma patikslinti, kad už visas suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas būtų apmokama iš PSDF biudžeto lėšų, išskyrus atvejus, kai paslauga buvo suteikta viršijant įstatymo projekte nurodytus terminus. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 15³ straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 15³ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo
suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą,. dėl kurios teikimo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, jei yra įvykdytos visos įstatymuose nurodytos sąlygos. Už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kitais nei šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai: pritarta iš dalies Seimo narių 2 pasiūlymui. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 15³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms pilnai apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“
Respublikos Vyriausybė,
4 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1245 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15² ir 15³ straipsniais įstatymo projektui Nr.
XIIP-3558 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą pagal šias pastabas:
įstatymo (toliau – Įstatymas) 15²straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų (toliau – įstaiga) veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, šių rodiklių reikšmių tvirtinimo, viešinimo ir skatinimo už šių rodiklių reikšmių vidurkio tam tikroje asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupėje viršijimą tvarką. Įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų šios sistemos viešosios įstaigos veiklos rezultatų, kurių vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškintas minėtų Projekto ir Įstatymo nuostatų santykis, todėl priėmus įstatymą sveikatos apsaugos ministras tvirtintų Projekte numatytų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių reikšmes, taip pat ir papildomus veiklos rezultatų rodiklius (Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 11 punktas) ir Įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos veiklos rezultatų vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius (o jų siektinas reikšmes, vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 2 punktu, nustatytų viešosios įstaigos steigėjas). Taigi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms bus taikomi dvejopi veiklos vertinimo rodikliai, kurie galės būti skirtingi ir sukels skirtingas teisines pasekmes.
Todėl reikėtų įvertinti tokio reguliavimo sukeliamą administracinę naštą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms ir jo proporcingumą Projekto siekiamiems tikslams ir svarstyti galimybę nustatyti, kad Projekto
nustatyti veiklos finansinių ir veiklos rezultatų vertinimo rodikliai ir jų nustatymo ir vertinimo tvarka taikomi ir nustatant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„„5. 4. Sveikatos apsaugos ministras kasmet kiekvienais metais tvirtina
šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 9 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
10
nustatyti, kad įstaiga esant toje dalyje nurodytoms sąlygoms gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam naudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Būtina pažymėti, kad tokiu reguliavimu keičiama privalomojo sveikatos draudimo samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią privalomasis sveikatos draudimas skirtas garantuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Be to, skirti vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus iš viršplaninių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nenumatyta nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnyje, kuriame išvardyta, kam gali būti skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudų, susidarančių dėl sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, išlaidoms apmokėti, valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti), nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos viršplaninės Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Taigi kartu su Projektu turėtų būti rengiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, siekiant pakeisti minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 15 ir 21 straipsnių nuostatas.
Priešingu atveju Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 11 dalyje turėtų būti nustatytas toks įstaigų skatinimo mechanizmas, kuris būtų susietas su mokėjimu už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 11 dalyje reikėtų nustatyti, kokiu tikslu įstaiga turėtų naudoti gautą vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus. Čia reikėtų paminėti, kad šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų vis dar nepakanka didėjantiems gyventojų sveikatos priežiūros poreikiams visiškai tenkinti, už išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones laiku atsiskaityti ir panašiai. Todėl Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 11 dalies nuostatos dėl įstaigų skatinimo galėtų būti įgyvendinamos esant pertekliniam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10.
įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
Respublikos Vyriausybė,
10
dalyje nurodyta, kad įstaiga vienkartinį finansinį paskatinimą gauna kasmet iki gruodžio 15 dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo
parengta pasibaigus finansiniams metams, o pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalį metines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektai sudaro pasibaigus finansiniams metams. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto, kuriam pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 22 dalį priskirtinos biudžetinės įstaigos ir valstybės, savivaldybių ir biudžetinių įstaigų kontroliuojamos sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Taigi gruodžio
veiklos ataskaitos ir biudžetinių įstaigų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai, todėl dar nebus žinomos įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių, nurodytų Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 1 ir 2 dalyse, reikšmės, pagal kurias bus arba nebus skiriamas vienkartinis finansinis paskatinimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 11 dalyje reikėtų nurodyti, kad vienkartinis finansinis paskatinimas skiriamas už praėjusių kalendorinių metų gerus įstaigos veiklos rezultatus, ir patikslinti vienkartinio finansinio paskatinimo skyrimo terminą, atsižvelgiant į tai, ar jis bus skiriamas iš planinių, ar iš neplaninių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10.
įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
Respublikos Vyriausybė,
13
tikslinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:
ligonių kasa turėtų peržiūrėti su įstaiga sudarytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį, Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 13 dalyje turėtų būti nurodyta, kad tai atliekama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 4.2. Projekte nėra kriterijų, nurodančių, kokia apimtimi, įgyvendinant Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 13 dalį, turės būti mažinama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 5 punktu, tai turėtų būti nustatyta įstatymu.
Derėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarime
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos
Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ taip pat nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų sąlygas ir apribojimus nustato įstatymų leidėjas. 4.3. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, reikėtų nurodyti, kas būtų laikoma „proporcingomis poveikio priemonėmis“, kurias taikytų įstaigos steigėjas (dalininkas). Jeigu Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 13 dalyje siekiama nustatyti, kad įstaigos steigėjas (dalininkas) šioje dalyje nurodytais atvejais privalo imtis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo
kompetencijai nustatytų veiksmų (pavyzdžiui, priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo, jeigu įstaigos veikla neefektyvi), atitinkamai reikėtų tikslinti Projektą. 4.4.
nustatyti, kad įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planas sudaromas, poveikio priemonės taikomos ir (ar) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų mažinama, kai Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 9 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio nesiekia ne bent vienas, o, pavyzdžiui, ne mažiau kaip trečdalis įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių, nes veikti efektyviai gali ir įstaiga, kurios vienas ar keli rodikliai (pavyzdžiui, rodiklis „informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis“, „įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius“) yra mažesni nei kitų atitinkamos įstaigų grupės įstaigų. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta 1 Seimo narių pasiūlymui išbraukti
Respublikos Vyriausybė,
1
specializuotų ambulatorinių paslaugų sąvokos apibrėžtis, kaip perteklinės, o Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „specializuotą“ įrašyti žodžius „antrinę ir tretinę“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Išbraukti projekto 1 straipsnio 1 dalį: „1. Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi: „12. Specializuotos ambulatorinės paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pagal gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją ir viršijančios pirminės sveikatos priežiūros gydytojų kompetenciją.“
Respublikos Vyriausybė,
1 6.
Pagal Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąvokos apibrėžtį, kurioje numatyta medicinos priemonių kaina, prie brangiųjų tyrimų ir procedūrų gali būti priskirti tokie tyrimai, kurie nelaikytini brangiais, nes, nors jiems atlikti ir naudojami brangūs medicinos prietaisai, jų pačių kaina nedidelė (pavyzdžiui, rentgeno), tačiau nebūtų priskirti tokie tyrimai, kurie laikytini brangiais, nes, nors jiems ir naudojami nebrangūs medicinos prietaisai, jų pačių kaina didelė (pavyzdžiui, hemodializė). Taigi Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąvokos apibrėžtį reikėtų tikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. 1. Papildyti 2 straipsnį 13 12 dalimi: „13.12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, kurių įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant priedus) viršija 1000 bazinės socialinės išmokos dydžių ir kurios visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
Respublikos Vyriausybė,
3
Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą planinės pagalbos sąvokos apibrėžtį tikslinga būtų išdėstyti taip: „Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
Respublikos Vyriausybė,
27 8.
Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti vidutinio laiko nuo paciento kreipimosi į įstaigą su prašymu suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą iki paslaugos faktinio suteikimo pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes rodiklį. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto tikslas – mažinti pacientų laukimo eiles ir kad paslauga faktiškai gali būti teikiama ir kelias dienas (pavyzdžiui, jeigu reikia atlikti tam tikrus tyrimus), tikslinga vidutinį laiką nuo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą skaičiuoti ne iki paslaugos faktinio suteikimo, o iki paslaugai gauti skirto laiko (tai yra iki vizito pas gydytoją). Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo
Respublikos Vyriausybė,
210
Įstatymo 15²straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių „vidutinė stacionarių lovų panaudojimo trukmė“ siūloma rašyti žodžius „lovos užimtumo rodiklis“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
291011
pildomo Įstatymo 15² straipsnio 2 dalies 8–10 punktuose nurodyti rodikliai susiję su stacionarinių antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, todėl Projekte turėtų būti nurodyta, kad jie taikytini tik antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
1011 11.
Kadangi dalis veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodiklių nustatyta Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–10 punktuose, o kita dalis – papildomi įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai – gali būti nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Projektas pildytinas nuostata, kad Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 11–13 dalyse nustatytos atitinkamos teisinės pasekmės taikomos tik už įstaigų grupės, į kurią patenka įstaiga, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų, nurodytų Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–10 punktuose, rodiklių vidurkio pasiekimą arba nepasiekimą. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.
Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“ Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos
finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 11.
LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ataskaitinį laikotarpį įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, jeigu ne mažiau negu penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
Respublikos Vyriausybė,
8
pildomo Įstatymo 15² straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktai tikslintini atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinės įstaigos neskirstomos į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo
priklausančių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, lygmenis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 9 dalies 2 punkte turėtų būti rašoma ,,universiteto ligonines“. Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 9 dalies 3 punkte reikia išbraukti žodžius „ir tretinio“, nes tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos priklauso Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytai įstaigų grupei. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 8.
nurodyti įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami tarpusavyje šiose rodiklių reikšmės viešinamos atskirose grupėse lyginant:
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas;
2) universitetines universiteto ligonines, ir respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, kurios nepatenka į šio įstatymo 25 straipsnio taikymo sritį;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas grupes;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1–3 punktuose nurodytas grupes.“
Respublikos Vyriausybė,
11
nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos ketvirčio reikšmės įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, ir įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planų rengimas atitinkamais ketvirčiais siejamas su atveju, kai nors viena įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklio reikšmė nesiekia grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, turėtų būti suderinta su Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad tik Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 1 dalies 5–10 punktuose nurodytos rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per ketvirtį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
14 14.
Projekto 2 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 14 dalyje nurodytų institucijų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos) kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu, minėtos institucijos, vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą, be kita ko, konsultuoja ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumą, siūloma Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15² straipsnio 14 dalies atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
1
pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, teikimo terminus, todėl Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „sveikatos priežiūros įstaiga“ turėtų būti vartojama sąvoka „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
21
sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad skubioji medicinos pagalba – institucinė (stacionarinė ar nestacionarinė) medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
Taigi Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomas nustatyti skubios medicinos pagalbos paslaugos suteikimo terminas – 24 valandos – blogintų pacientų padėtį ir skubiosios pagalbos prieinamumą. Be to, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad nustatyti terminai taikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo
(Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 19 straipsnis), Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Todėl Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalies 1 punkte tikslinga nurodyti, kad 24 valandų terminas taikytinas ne skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, o pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ūmios sveikatos būklės atveju teikimui. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
25
paslaugos – savarankiška paslaugų rūšis, nepriskirta nė vienai iš Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kategorijų, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti dienos stacionaro paslaugų suteikimo terminu. Pritarti 24.
Respublikos Vyriausybė,
3
aiškumą, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros įstaiga neturi teisės atsisakyti suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, pacientui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Iš dalies pritarta Seimo narių 2 pasiūlymui. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios suteikiamos viršijant teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytose sutartyse numatytas paslaugų finansavimo sumas, įstaigoms pilnai apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“
Respublikos Vyriausybė,
8
piktnaudžiavimo ir eilių, didėjančių dėl to, kad neatvyksta pacientai, Projektą siūloma papildyti – nustatyti, kad pacientui, paskirtu laiku neatvykusiam gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai joms gauti skaičiuojami iš naujo, tai yra nuo paciento pakartotinio kreipimosi į įstaigą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2015-12-023 20.
Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, kad dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo termino (registravimo datos) ar sutikimo gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas. Būtina pastebėti – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodyta, kad paciento sutikimas duodamas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis,
(Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais atvejais ir raštu – minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais). Taigi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos dėl informacija pagrįsto paciento sutikimo registruojantis gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas netaikytinos.
Todėl Projekte, užuot teikus nuorodą į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, reikėtų nurodyti, kad pacientų registravimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose ir biudžetinėse įstaigose tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip registruojamas pacientas, kaip gaunamas paciento sutikimas gauti paslaugas vėliau nei nurodyta Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, nustato sveikatos apsaugos ministras. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
5
pasinaudoti teise pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 5 dalyje tikslinga nustatyti, kad pacientui prieš jį įregistruojant kitoje įstaigoje turi būti pasiūlyta kita įstaiga, galinti suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą sveikatos priežiūros paslaugą per Įstatymo 15³ straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 5 dalį siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis tą situaciją, kai pacientas nesutinka gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje įstaigoje. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2015-12-024 22.
Projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad pacientų registravimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, o 14 ir 15 punktuose – kad tam tikrus pacientų registravimo aspektus nustato Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Siekiant užtikrinti teisėkūros ekonomiškumą ir aiškumą ir atsižvelgiant į šio nutarimo 16 punkte nurodytą siūlymą, Projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti tik vienu nauju punktu, išdėstytu taip: „Pasiūlyti pacientui anksčiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2016-05-181 Argumentai:
1) Įstatymo projektu siūloma sąvoka „Specializuotos ambulatorinės paslaugos“ išbraukiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5 pastaba, kuria siūloma atsisakyti šios sąvokos kaip perteklinės. 2) Siūloma brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąvoka patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 6 pastabą. Komiteto siūloma sąvoka suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa, Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
3) Siūloma planinės pagalbos sąvoka tikslinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 7 pasiūlyme pateiktą formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalimi: „12. Specializuotos ambulatorinės paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pagal gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją ir viršijančios pirminės sveikatos priežiūros gydytojų kompetenciją.“
12 dalimi: „13.12. Brangieji tyrimai ir procedūros – asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar jų dalis, teikiama naudojant medicinos priemones, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, kurių įsigijimo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (įskaitant priedus) viršija 1000 bazinės socialinės išmokos dydžių ir kurios visiškai ar iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
13 dalimi:
„14. 13. Planinė pagalba – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimą
galima atidėti mediciniškai pagrįstam laikotarpiui, teikiamos per mediciniškai pagrįstą laikotarpį, nebloginant paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos prognozės.“
14 dalimi:
„1514. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme.“ Pritarti 2.
Sveikatos reikalų komitetas, 2016-05-182 1, 2 Argumentai: Pasiūlymai teikiami atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 5 pastabas, Lietuvos respublikos Vyriausybės 8, 9 ir 10 pastabas, taip pat atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų suinteresuotų institucijų, asociacijų, Komiteto neetatinių ekspertų gautas ir Komiteto surengtuose pasitarimuose išsakytas pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsniu pildomą 15² straipsnio pavadinimą, 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 15² straipsniu Papildyti Įstatymą 15²straipsniu: „15² straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimas „1. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas praėjusių metų perviršis ar deficitas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) įstaigos finansinių įsipareigojimų dalis nuo metinio įstaigos biudžeto;
5) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 2.
viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis;
2) pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
4) informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis);
5) įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
6) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą iki paslaugos faktinio suteikimo pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius;
8) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
9) vidutinė stacionarių lovų panaudojimo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
10) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas;
11) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.
viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis;
2) pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
4) informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis);
5) įstaigoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
6) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą iki paslaugos faktinio suteikimo pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius;
8) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
9) vidutinė stacionarių lovų panaudojimo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
10) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas;
11) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai. 1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes
;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti šie brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik
antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.“ Pritarti 3.
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis lygis, t. y. pacientų teigiamai įvertintų įstaigoje suteiktų paslaugų skaičiaus dalis nuo visų per metus įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
2) įstaigoje gautų pacientų skundų dėl įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus ir pagrįstų skundų dalis;
3) įstaigoje gautų pagrįstų skundų dalis nuo visų įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
4) įstaigoje taikomos kovos su korupcija priemonės, numatytos Sveikatos priežiūros srities korupcijos prevencijos programoje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
5) informacinių technologijų diegimo ir plėtros lygis (pacientų elektroninės registracijos sistema, įstaigos interneto svetainės išsamumas, darbuotojų darbo krūvio apskaita, įstaigos dalyvavimo elektroninėje sveikatos sistemoje apimtis);
6) įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per ketvirtį ir per metus pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
7) vidutinis laikas nuo paciento kreipimosi į įstaigą gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes;
8) įstaigoje dirbančių darbuotojų ir etatų skaičius ir įstaigoje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius per metus;
9) vidutinė hospitalizuotų pacientų gydymo trukmė įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
10) lovos užimtumo rodiklis įstaigoje pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų grupes (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
11) įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų brangiųjų tyrimų ir procedūrų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių stebėsena atliekama, sąraše, skaičius, medicinos prietaisų, kuriais atlikti šie brangieji tyrimai ir procedūros, panaudojimo efektyvumas (taikoma tik antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms);
12) papildomi sveikatos apsaugos ministro nustatyti įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai.“
reikalų komitetas, 2016-05-1823 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyta, kad kartą per metus atnaujinamos įstaigų veiklos finansinių rodiklių ir dalies veiklos rodiklių reikšmės.
Įstatymo projekto 2 straipsnio
rodiklių reikšmės. Atsižvelgiant į Komiteto pasitarimuose išsakytas pastabas, siūlytina suvienodinti visų įstaigų veiklos vertinimo rodiklių reikšmių viešinimo periodiškumą ir nustatyti, kad visų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį, išbraukti 4 dalį ir 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos šio straipsnio 7–9 dalyse nurodyta tvarka, nurodant metines rodiklių reikšmes. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per metus ir viešinamos vadovaujantis šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais reikalavimais, nurodant metines rodiklių reikšmes. 4. Šio straipsnio 2 dalies 5–10 punktuose nurodytos rodiklių reikšmės atnaujinamos kartą per ketvirtį ir viešinamos šio straipsnio 7–9 dalyse nurodyta tvarka, nurodant paskutinio ketvirčio ir paskutinių kalendorinių metų metinių rodiklių reikšmes. Pritarti
reikalų komitetas, 2016-05-182 4, 5, 6, 7, 8, 9, Argumentai: Pasiūlymai teikiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1, 12 pasiūlymus, Seimo kanceliarijos teisės departamento 8, 9 pasiūlymus, Komiteto pasitarimuose pateiktas suinteresuotų asmenų pastabas. Taip pat, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 2 pasiūlymą, kuriuo išbraukta 2 straipsnio 4 dalis, siūloma patikslinti kitų 2 straipsnio dalių numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 5 – 10 dalių numeraciją, laikyti jas 4-9 dalimis, pakeisti 4 – 9 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. 4.
kiekvienais metais tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų rodiklių siektinas reikšmes, taikomas šio straipsnio 9 8 dalyje nurodytoms įstaigų grupėms. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos rodiklių siektinos reikšmės taip pat taikomos ir apskaičiuojant LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį šio įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. 6. 5. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama šio straipsnio 5 4 dalyje nurodytų rodiklių reikšmių. 7. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje dalyse nurodytų rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto tinklalapiuose ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. 8. 7. Šio straipsnio 7 6 dalyje nurodytu būdu skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami plačiausiam didžiausiai įmanomami vartotojų ratui grupei, teikiami atvirais ir nepatentuotais formatais. 9. 8.
straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų dalyse nurodyti įstaigų veiklos finansinių ir veiklos rezultatų rodikliai palyginami tarpusavyje šiose rodiklių reikšmės viešinamos atskirose grupėse lyginant:
1) rajonų ir regionų lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas;
2) universitetines universiteto ligonines, ir respublikos lygmens LNSS viešąsias įstaigas ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS biudžetines įstaigas, kurios nepatenka į šio įstatymo 25 straipsnio taikymo sritį;
3) antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas grupes;
4) pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias LNSS viešąsias įstaigas ir LNSS biudžetines įstaigas, nepatenkančias į šios dalies 1–3 punktuose nurodytas grupes. 10. 9. Šio straipsnio 9 8 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, grupavimą ir rodiklių reikšmių palyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka Sveikatos apsaugos ministerija. Pritarti
reikalų komitetas, 2016-05-18210 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2, 3 pasiūlymus, Seimo kanceliarijos teisės departamento 10, 11 pasiūlymus, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 1 pasiūlymą bei Komiteto pasitarimuose pateiktas suinteresuotų asmenų pastabas. Taip pat, tikslinama 2 straipsnio 11 dalies numeracija. 1) Teikiamu pasiūlymu siūloma, kad įstaigų skatinimui įtakos turėtų ne visi 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti vertinimo rodikliai, o tik trys – pacientų laukimo eilės įstaigoje, lovos užimtumo rodiklis, brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius bei prietaisų, kuriais atliekami šie tyrimai panaudojimo efektyvumas.
2) Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte gruodžio 15 d. terminas paskatinimui už gerus rezultatus gauti yra nerealus, nes dar nebus duomenų apie įstaigų finansinius ir veiklos rezultatus, siūloma kita data. 3) Taip pat siūloma keisti lėšų, iš kurio būtų skiriami paskatinimai įstaigoms, šaltinį. Siūloma numatyti, kad šiam tikslui naudojamos planinės PSDF biudžeto lėšos. 4) Siūloma nustatyti, kad gautas finansinis paskatinimas gali būti naudojamas tik asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „„11. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) viršija šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant viršplanines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 10. LNSS viešoji įstaiga ir LNSS biudžetinė įstaiga, kurios šio straipsnio 2 dalies 7, 10 ir
punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkį, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos gauna vienkartinį finansinį paskatinimą už gerus praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatus tam panaudojant planines Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.
Gautos lėšos privalo būti naudojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.“
reikalų komitetas, 2016-05-18211 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 11 pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13, 14 pasiūlymus, Komiteto neetatinių ekspertų pasiūlymus ir Komiteto pasitarimuose išsakytas pastabas. Taip pat, tikslinama 2 straipsnio 12 dalies numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų veiklos
finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ketvirtį įstaigos steigėjui (dalininkui) pateikiamos iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, jei nors viena LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmė (-ės) nesiekia šio straipsnio 9 dalies 1–4 punkte nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) kartu su jam pavaldžios įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas). 11.
LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šio straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytų veiklos finansinių ir veiklos rodiklių pasiektos reikšmės už ataskaitinį laikotarpį įstaigos steigėjui (dalininkui) (steigėjams (dalininkams)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, jeigu ne mažiau negu penkių LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir (ar) veiklos rezultatų rodiklių reikšmės nesiekia šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytos grupės, į kurią patenka įstaiga, vidurkio, steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki kito ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių ir veiklos rezultatų gerinimo priemonių planą tvirtina steigėjas (dalininkas) (steigėjai (dalininkai)) ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.“
reikalų komitetas, 2016-05-18214 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Vyriausybės
sistemiškumą, atsisakyti 2 straipsnio 14 dalies. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 14 dalį:
„14. LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų vadovaujantį
darbuotoją ir steigėją (dalininką) šiame įstatyme nurodytais klausimais Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją konsultuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.“ Pritarti 8.
reikalų komitetas, 2016-05-1831 Argumentai: Įstatymo projekto 15³straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS įstaiga apdraustam pacientui suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per 1 dalies 1-5 punktuose nustatytus terminus. Siekiant teisinio aiškumo dėl būtinosios pagalbos teikimo nedraustiems asmenims, siūloma papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais.“
reikalų komitetas, 2016-05-1832 Argumentai: Atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymą papildyti 3 straipsnį nauja 1 dalimi, siūloma patikslinti kitų dalių numeraciją. Taip pat, atsižvelgiant į Komitete gautas bei Komiteto pasitarimuose išsakytas pastabas, patikslinti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: 1. 2.
priežiūros paslaugas teikianti LNSS Sveikatos priežiūros įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustas pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punkte punktuose nurodytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo apdrausto paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paslaugos suteikimo paskirto paslaugos gavimo laiko:
1) skubiosios medicinos pagalbos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą sveikatos apsaugos ministro nustatytų ūmių būklių atveju – per ne vėliau kaip per 24 valandas;
2) pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas;
3) specializuotą antrinės ir tretinės ambulatorinęės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
4) brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
5) stacionarią stacionarinę, dienos stacionaro ir (ar) dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų.“
reikalų komitetas, 2016-05-1834 Argumentai:
įstaiga registruodama apdraustą pacientą, privalo jį informuoti apie teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamą paslaugą per nustatytus terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas gali gauti ir nedrausti pacientai (pvz. būtinosios pagalbos atveju), todėl siūlytina įtvirtinti teisę gauti informaciją visiems pacientams. Taip pat, tikslinama šio straipsnio dalių numeracija. Pasiūlymas: „3. 4.
priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu registruodama apdraustą pacientą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte ir
reikalų komitetas, 2016-06-0135 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Vyriausybės 20 pastabą, kuria siūloma nurodyti, kad pacientų registravimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose ir biudžetinėse įstaigose tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip registruojamas pacientas, kaip gaunamas paciento sutikimas gauti paslaugas vėliau nei nurodyta 15³ straipsnio 2 dalyje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, nustato sveikatos apsaugos ministras, o ne teikti nuorodą į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 4 dalį, laikyti ją 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu apdraustam pacientui pageidaujant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau nei per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas įstaigos registracijos sistemoje. 5.
teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustas pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje.“
reikalų komitetas, 2016-06-0136 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 5 dalį, laikyti ją 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
kreipimosi momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka dėl objektyvių priežasčių negali suteikti sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad apdraustas pacientas būtų įregistruotas kitoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 1 dalies 1–5 punkte nurodytą terminą. Prieš atliekant įrašą registracijos sistemoje, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti gautas informuotas paciento sutikimas gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje LNSS viešojoje įstaigoje ar LNSS biudžetinėje įstaigoje. 6. Jeigu asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdrausto paciento kreipimosi momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdrausto paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą.
Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šios straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje.“
reikalų komitetas, 2016-06-0137 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Vyriausybės 21 pastabą, kuria siūloma šį straipsnį papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis tą situaciją, kai pacientas nesutinka gauti norimą sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje įstaigoje. Pasiūlymas: papildyti 3 straipsnį 7 dalimi: „7.
Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento.“
reikalų komitetas, 2016-06-0138 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Vyriausybės 20 pastabą, kuria siūloma nurodyti, kad pacientų registravimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosiose ir biudžetinėse įstaigose tvarką, kurioje būtų nurodyta, kaip registruojamas pacientas, kaip gaunamas paciento sutikimas gauti paslaugas vėliau nei nurodyta 15³ straipsnio 2 dalyje ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga turėtų užtikrinti, kad pacientas būtų įregistruotas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta laiku, nustato sveikatos apsaugos ministras, o ne teikti nuorodą į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Pasiūlymas: papildyti 3 straipsnį 8 dalimi: „8.
Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką.“
reikalų komitetas, 2016-06-0139 Argumentai: Siūloma 3 straipsnio 9 dalį suredaguoti kalbiniu požiūriu, nekeičiant jos esmės ir suderinti joje vartojamas sąvokas su kitomis projekte vartojamomis sąvokomis. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 6 dalį, laikyti ją 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Jei Lietuvos Respublikoje veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–5 dalyje nurodytas pareigas, apdraustas pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 9. Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga pažeidžia šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytas pareigas, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
reikalų komitetas, 2016-06-01310 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Vyriausybės 19 pastabą, kuria siūloma nustatyti, kad pacientui, paskirtu laiku neatvykusiam gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, Projekto 3 straipsniu pildomo Įstatymo 15³ straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai joms gauti skaičiuojami iš naujo, tai yra nuo paciento pakartotinio kreipimosi į įstaigą. Pasiūlymas: papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:
„11. Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka
užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.“ Pritarti 17.
Sveikatos reikalų komitetas, 2016-05-184 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Vyriausybės 22 pasiūlymą, kuriuo Vyriausybė, siekdama užtikrinti teisėkūros ekonomiškumą ir aiškumą siūlo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo
pacientui anksčiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;“. 2. Papildyti įstatymo 45 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) registruoti pacientus nuolat, neribojant registravimosi terminų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti įstatymo 45 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) pacientui pasiūlyti anksčiausią objektyviai įmanomą paslaugos suteikimo datą ir laiką Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“. pasiūlyti pacientui anksčiausią objektyviai įmanomą asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo datą ir laiką ir registruoti visus pacientus jų kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momentu, neribojant registravimosi terminų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pritarti 18.
reikalų komitetas, 2016-05-185 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo rodiklius, taip pat nustatomas šių rodiklių reikšmių viešinimas ir palyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstaigų vertinimas vyks už kalendorinius metus, todėl nauji rodikliai turėtų įsigalioti metų pradžioje. Tai pat, pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, įstaigų rodiklių reikšmių viešinimui ir palyginimui reikės sukurti informacinę sistemą, kurios sukūrimui reikalingas 12 mėnesių terminas, terminą pradedant skaičiuoti nuo finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo dienos. Taip pat, Sveikatos apsaugos ministerijos preliminariu vertinimu, reikės papildomo 12 mėnesių termino rodiklių sukėlimui į informacinę sistemą ir jų analizei. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas 2018 m. sausio 1 d. Taip pat, siekiant, kad sveikatos priežiūros įstaigos, jų steigėjai ir kiti suinteresuoti asmenys, įgyvendinsiantys priimtą įstatymą, iš anksto susipažintų su įgyvendinamaisiais teisės aktais, siūloma, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki 2017 m. spalio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis dalį, įsigalioja 2017
straipsnyje išdėstyto 15³ straipsnio 7 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2016 2017 m. gruodžio 31 spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė