Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, kaip nurodyta įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.
Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. Paskirtasis tiekėjas pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. 3. Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir
(ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir
(ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro naujų sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo dėl per SGD terminalą įvežamų gamtinių dujų tiekimo pirmumo tvarka. 5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas. Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.
veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, apskaičiuotą Komisijos nustatyta tvarka ir paskelbtą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 8.
8. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. 10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 711. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis.
Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir įsigyjamus gamtinių dujų kiekius iš skirtingų šaltinių, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 812. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai laikomi privaloma energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 913. Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, kad efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga.
Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 1014. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. Skystinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas. Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. spalio 15 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, kaip nurodyta įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.
Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. Paskirtasis tiekėjas pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. 3. Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir
(ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir
(ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro naujų sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo dėl per SGD terminalą įvežamų gamtinių dujų tiekimo pirmumo tvarka. 5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas. Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.
veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais apskaičiuotą Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, ir paskelbtą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7.
7. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 8. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. 10.
terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 711. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis. Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir įsigyjamus gamtinių dujų kiekius iš skirtingų šaltinių, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 812. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai laikomi privaloma energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 913. Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė.
Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, kad efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga. Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 1014. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. Skystinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas. Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 11 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 20 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinasis kiekis (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis) – Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti.“
dalimis. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant papildomą dedamąją.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis 1.
užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. Paskirtasis tiekėjas pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. 3.
šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir
(ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro naujų sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo dėl per SGD terminalą įvežamų gamtinių dujų tiekimo pirmumo tvarka. 5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas. Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.
parduoda paskirtasis tiekėjas, nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių gamintojų įsigytą dujų kiekį, perpardavimo, Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį ir yra įsigyta vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams.
Ši kaina vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7. Jeigu atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija. 8. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 9.
neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją. 10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 711. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis. Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir iš skirtingų šaltinių įsigyjamus gamtinių dujų kiekius iš skirtingų šaltinių, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 812. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai laikomi privaloma energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 913. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, kad efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga. Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 1014. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. Skystinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas. Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. gruodžio 17 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina šiuo įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio poveikio vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinasis kiekis (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis) – Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti.“
dalimis. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant papildomą dedamąją.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis 1.
užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymą užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Paskirtąjį tiekėją Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis konkurso būdu paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali būti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos, susijusios su energijos perdavimu ir (ar) skirstymu, taip pat kita paskirtojo tiekėjo veikla, jo valdymas ir organizacinė struktūra neturi prieštarauti veiklos gamtinių dujų sektoriuje atskyrimo ir nepriklausomumo reikalavimams. Paskirtasis tiekėjas pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. 3.
šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir
(ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą. 4. Energijos gamintojai, planuodami gamtinių dujų poreikį ir derindami gamtinių dujų tiekimo grafiką pagal sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais, užtikrina šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sutarčių su paskirtuoju tiekėju tinkamą vykdymą ir nesudaro naujų sutarčių, kuriomis būtų pažeidžiamas privalomas reikalavimas pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį iš paskirtojo tiekėjo dėl per SGD terminalą įvežamų gamtinių dujų tiekimo pirmumo tvarka. 5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas. Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.
parduoda paskirtasis tiekėjas, nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, gauta veiklos grąža iš SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų įsigytą gamtinių dujų kiekį, perpardavimo, Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį, įsigytą vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 6.
tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Ši kaina vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. 7. Jeigu atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija. 8. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas. 9.
neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją. 10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas. 711. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę vykdo Komisija, vadovaudamasi jos patvirtintomis Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklėmis. Komisija jai pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų bei energetikos įmonių informaciją apie gamtinių dujų įvežimą į Lietuvos Respubliką ir iš skirtingų šaltinių įsigyjamus gamtinių dujų kiekius iš skirtingų šaltinių, taip pat kitą susijusią informaciją, reikalingą faktiniam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimui Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje įvertinti. 812. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai laikomi privaloma energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sąlyga, už kurios nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat už kitus susijusius energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos pažeidimus energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Šio straipsnio 31 dalyje nustatyto įpareigojimo tinkamą vykdymą Vyriausybė papildomai įvertina teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tvirtindama viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje teikiančius asmenis ir energijos gamintojams paskirstydama remtinos elektros energijos gamybos apimtis. 913. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyto įpareigojimo taikymo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės sprendimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija, suderinusi su Energetikos ministerija, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinka yra pakankamai išvystyta ir integruota, kad efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis būtų užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga. Komisija šias aplinkybes įvertina rengdama kiekvienų metų gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitą. 1014. SGD terminalo operatoriaus teikiamų paslaugų kainos reguliuojamos Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka. Skystinimo paslaugų kainos gali būti diferencijuojamos SGD terminalo naudotojų grupėms taikant mutatis mutandis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas. Kainų reguliavimą gamtinių dujų sektoriuje vykdo Komisija.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. gruodžio 17 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina šiuo įstatymu nustatomo teisinio reguliavimo poveikį ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio poveikio vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino reikšmingi pokyčiai gamtinių dujų sektoriuje susiję su vyraujančiomis gamtinių dujų vartojimo mažėjimo tendencijomis, kurios kelia riziką tvariam esamos gamtinių dujų sistemos funkcionavimui bei sąlygoja didėjančias gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas gamtinių vartotojams bei gamtinių dujų sistemos naudotojams. 2011-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo 25 proc. Prognozuojama, kad 2016 m. dėl biokuro sektoriaus plėtros, taip pat nuo 2016 m. atsisakius elektros gamybos kvotų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, gamtinių dujų vartojimas tarp šalies energijos gamintojų taps 3,5 kartų mažesnis lyginant su 2011 m., o bendras gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažės iki 2 mlrd. m³ (t.y. apie 40 % mažiau nei 2011 m.). Gamtinių dujų vartojimo mažėjimas lemia didėjančius gamtinių dujų infrastruktūros, tame tarpe ir suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, eksploatavimo kaštus gamtinių dujų sistema besinaudojantiems energijos gamintojams, buitiniams vartotojams bei Lietuvos pramonės įmonėms. Prognozuojama, kad
gamintojų gamtinių dujų poreikį. Mažėjantis gamtinių dujų vartojimas energetikos sektoriuje komplikuoja arba padaro neįmanomu paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr.
XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos 2015 m. vasario 6 d. posėdžio (protokolas LV-53) nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) paprašyta, bendradarbiaujant su paskirtuoju tiekėju ir SGD terminalo operatoriumi, pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl ilgalaikių sprendimų SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti, atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo mažėjimą. Siūlomų SGDTĮ pakeitimų tikslas – sukurti tvarią, ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų (i) naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios gamtinių dujų sistemos, ir (ii) poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų. Įstatymo projektu taip pat siekiama suvienodinti teisinį reguliavimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių atžvilgiu, nustatant valstybės sprendžiamąją galią SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovėje tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.
Įstatymo projektui keliami šie uždaviniai:
jungties eksploatavimo, taip pat būtinosios veiklos užtikrinimo sąnaudų finansavimo modelį, siekiant proporcingai, tvariai ir subalansuotai padalinti šias sąnaudas tarp visų gamtinių dujų sistemos naudotojų ir gamtinių dujų vartotojų turinčių prieigą prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos (toliau – gamtinių dujų sistemos naudotojai).
apskaičiavimo principus, sudarant sąlygas energijos gamintojams, nurodytiems SGDTĮ 11 straipsnio 3 dalyje, SGD terminalo būtinąjį kiekį iš paskirtojo tiekėjo įsigyti už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
kiekio dujinimo procesą įtvirtinant lankstesnį SGD terminalo būtinojo kiekio paskirstymą ir tiekimą minėtiems energijos gamintojams atsižvelgiant į jų poreikius, taip pat numatant galimybę realizuoti perteklinę SGD terminalo būtinojo kiekio dalį kitais rinkoje prieinamais ekonomiškai naudingiausiais būdais Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.
diversifikavimo modelį atsižvelgti į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. SA36740, taip pat 2015 m. balandžio 3 d.
Konstitucinio teismo nutarimą Nr. KT10-N6/2015 ir 2015 m. balandžio 15 d. Konstitucinio teismo nutarimą Nr. KT12-S6/2015 bei valstybės strateginius tikslus gamtinių dujų sektoriuje ir gamtinių dujų vartotojų interesus.
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo ir SGDTĮ nuostatas reglamentuojančias valstybės sprendžiamąją galią SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovėje. Atsižvelgiant į šiame punkte nurodytus prognozuojamus reikšmingus Lietuvos gamtinių dujų rinkos pokyčius
papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos surinkimo ir panaudojimo modelis, kuris leistų sukurti tvarią, ilgalaikę sistemą, subalansuojančią naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios gamtinių dujų sistemos, ir poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų, pradėtų veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Siekiant šio tikslo iki š. m. spalio 15 d. turėtų būti priimti siūlomi SGDTĮ pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr.
O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį. SGDTĮ 11 straipsnyje įtvirtinta gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarka, užtikrinanti SGD terminalo būtinąją veiklą, t. y. nustatyta, kad reguliuojami elektros energijos bei šilumos gamintojai privalo įsigyti Vyriausybės patvirtintą SGD terminalo pajėgumų naudojimo būtinąjį minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kurio reikia stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui palaikyti. Vadovaudamasi Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, 77 punktu, paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo parduodamų gamtinių dujų reguliuojamiems energijos gamintojams kaina susideda iš gamtinių dujų įsigijimo kainos ir paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kainos. Remiantis minėtos metodikos 78 punktu, gamtinių dujų įsigijimo kaina energijos gamintojams skaičiuojama remiantis paskirtojo tiekėjo parengta ir su Komisija suderinta tvarka.
Pagal šiuo metu galiojančią paskirtojo tiekėjo prognozuojamos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo tvarką, suderintą su Komisija, į paskirtojo tiekėjo energijos gamintojams taikomą gamtinių dujų įsigijimo kainą įtraukiamos ir paskirtojo tiekėjo patiriamos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos, kurių pagrįstumą kontroliuoja Komisija. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybei tiesiogiai, ar per jos kontroliuojamas įmones, turi priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių AB „Klaipėdos nafta“ ir SGD terminalo operatoriaus akcijų, tuo tarpu SGDTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu projektą įgyvendina projekto įgyvendinimo bendrovė, kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. SGD terminalo projekto įgyvendinimo metu įstatyminiu pagrindu buvo nustatyti specialūs reikalavimai, numatantys tik tiesioginės valstybės kontrolės galimybę projektą įgyvendinančioje bendrovėje, atsižvelgiant į ypatingą SGD terminalo projekto svarbą užtikrinant visos Lietuvos valstybės energetinį savarankiškumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams, įvertinant tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda – tiekimo saugumo užtikrinimas – sąlygojama visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams. Įstatymo projektu siūloma, kad papildoma dedamoji būtų taikoma už konkretaus sistemos naudotojo gamtinių dujų pristatymo vietose gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, kurie yra reikalingi, kad būtų užtikrintas maksimalus galimas kiekvienos pristatymo vietos gamtinių dujų poreikis, kuriuo gamtinių dujų vartotojas galėtų pasinaudoti, ir kuris būtų nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas gamtinių dujų vartotojas, kuriam dujos tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos, mokės papildomą dedamąją. Tuo atveju, kai gamtinių dujų vartotojas nesudaro gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi, papildomą dedamąją perdavimo sistemos operatoriui už vartotoją sumokės tiekimo įmonė, kuri tam gamtinių vartotojui teikia gamtinių dujų tiekimo bei perdavimo ir skirstymo paslaugas, todėl visi asmenys, gaunantys naudą iš SGD terminalo, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsižvelgiant į maksimalius gamtinių dujų paros poreikius, mokės papildomą dedamąją.
Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad SGD terminalo ir paskirtojo tiekėjo veikla skirta užtikrinti galimybę bet kuriam Lietuvos dujų rinkos dalyviui (tiekimo įmonėms ar vartotojams) gauti dujas iš alternatyvaus tiekimo šaltinio ir tai laikytina suteiktu dujų tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimu. Pagal siūlomą reguliavimo būdą SGD terminalo pastoviosios eksploatavimo sąnaudos ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos būtų paskirstytos visiems gamtinių dujų vartotojams proporcingai jų gaunamai naudai. Įstatymo projektu siūloma, kad principai, kaip SGD terminalo ir paskirtojo tiekėjo sąnaudos įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (įskaitant ir maksimalių reikalingų gamtinių dujų paros pajėgumų pristatymo vietoje apskaičiavimo tvarką ir sąlygas), būtų patvirtinti Vyriausybės, o papildomos dedamosios surinkimo ir administravimo tvarką, kaip ir iki šiol, nustatytų Komisija. Šiuo modeliu būtų įtvirtintas proporcingumo principu pagrįstas, subalansuotas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų išdėstymas tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų bei sumažinta neigiama įtaka gamtinių dujų sistemos naudotojams kylanti dėl mažėjančio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje.
Įstatymo projektu siūloma patikslinti papildomos dedamosios, įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, apibrėžimą (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis), nustatant, kad ją sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo, eksploatavimo bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos. Šiuo patikslinimu siekiama proporcingai paskirstyti gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams. Siūlomais pakeitimais siekiama ilgalaikio tikslo – subalansuoti gamtinių dujų sistemų naudotojų gaunamą naudą iš gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimo būdą Komisija tvirtintų prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuotą Komisijos nustatyta tvarka, kaip nebeaktualios ir perteklinės nuostatos siūloma atsisakyti SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos Komisijai tvirtinti suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio kainos skaičiavimo metodiką ir derinti minėtą kainą. Pagal siūlomus pakeitimus Komisija tvirtintų gamtinių dujų paslaugos, kurias energijos gamintojams parduoda teikia paskirtasis tiekėjas, kainos skaičiavimo metodiką.
Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nuostatas, reguliuojančias paskirtojo tiekėjo ir energijos gamintojų santykius paskirtajam tiekėjui įgyvendinant privalomą įpareigojimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio pardavimo, atsižvelgiant į taikomą praktiką. Kadangi SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas užtikrinamas gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartimis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka teisės aktų nustatyta tvarka paskirstytą SGD būtinąjį kieki, Įstatymo projekte išbraukiamos neaktualios nuostatos, susijusios su energijos gamintojų pavedimų (įgaliojimų) paskirtajam tiekėjui suteikimu ir patikslinamos formuluotės, atspindinčios faktinius paskirtojo teikėjo ir energijos gamintojų santykius. Įstatymo projektu siūloma tobulinti reglamentavimą dėl likusio gamtinių dujų kiekio, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, pirkimo reglamentavimo. Įstatymo projektu naikinama nuostata dėl viso elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimo įsigijimo iš paskirtojo tiekėjo. Likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybes SGD terminalui nevykdyti dujinimo.
Jei, atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinąjį kiekį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad paskirtasis tiekėjas turi teisę ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį netiekiant SGD į gamtinių dujų sistemą ar kitais rinkoje prieinamais būdais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šios nuostatos įgyvendinimui, Įstatymo projekte atitinkamai atsisakoma minimalaus nepertraukiamo režimo sąvokos. Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę paskirtajam tiekėjui vykdyti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą lanksčiau prisitaikant prie energijos gamintojų vartojimo poreikių. Ilgalaikėje perspektyvoje siūlomi pakeitimai galėtų sumažinti gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamąją gamtinių dujų sistemos naudotojams, bei daryti teigiamą įtaką šių subjektų konkurencingumui vidaus ir užsienio rinkose. Atsižvelgiant į tai, kad SGD terminalo projektas yra įgyvendintas ir jį įgyvenusi bendrovė AB
„Klaipėdos nafta“ perėjo į SGD terminalo eksploatavimo etapą ir nuo 2014 m.
lapkričio 27 d. vykdo SGD terminalo operatoriaus funkcijas, poreikis ir toliau taikyti išskirtinę tiesioginės kontrolės taisyklę SGD terminalo operatoriaus statusą turinčiai bendrovei yra išnykęs. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti teisinį reguliavimą visų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos sektoriaus įmonių atžvilgiu, neribojant valstybės galimybės, užtikrinti kontrolę šį statusą turinčiose įmonėse tiesiogiai arba netiesiogiai per valstybės kontroliuojamas bendroves.
Tokiu būdu būtų sukurtas nuoseklus ir vienodas teisinis reguliavimas visose šį statusą turinčiose įmonėse, kuriose Lietuvos Respublikos valstybės, kaip akcininko, teises įgyvendina Energetikos ministerija ir neribojamas įstatyminiu lygmeniu (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme) įtvirtintos valstybės galimybės pasirinkti būdo kaip realizuoti savo kontrolę tokiose įmonėse – tiesiogiai jas valdant arba įgyvendinant jai patikėtas valdymo teises netiesiogiai, per jos kontroliuojamas bendroves. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, vadovaujantis proporcingumo principu, papildoma dedamoji (t.y. alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo šaltinio sukūrimo ir eksploatavimo sąnaudos) būtų paskirstoma tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų, kuriems Lietuvoje sukurta gamtinių dujų infrastruktūra, įskaitant SGD terminalą, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą. Siūlomi įstatymo pakeitimai leis išdalinti kaštus proporcingai kiekvienai vartotojų grupei, atsižvelgiant į gamtinių dujų sistemos naudotojui reikalingus vartojimo pajėgumus, jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai neturės reikšmingos įtakos buitiniams gamtinių dujų vartotojams.
Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus naujojo reguliavimo naudą patirtų energijos gamintojai bei pramonės įmonės, gamybos procese tolygiai naudojančios gamtines dujas. Palyginti su 2015 metais, šilumos tiekėjai už gamtines dujas bei tiekimo saugumą 2016 m. turėtų sumokėti iš viso apie 5 mln. eurų mažiau, dėl ko atitinkamai mažėtų ir šilumos kaina galutiniams vartotojams. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus šilumos tiekėjų grupėje didesnę naudą patirtų tie šilumos tiekėjai, kurių energijos rūšių derinyje didesnę dalį užima gamtinės dujos. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turėtų teigiamą agreguotą poveikį šilumos tiekėjams Lietuvoje, tačiau nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių gamtinių dujų suvartojimas yra itin netolygus, siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti nežymią neigiamą įtaką šilumos kainai. Šilumos kainų pokyčiai konkrečioje savivaldybėje paaiškės tuomet, kai bus patvirtinti Aiškinamojo rašto 8 punkte minimi įgyvendinamieji teisės aktai. Galimą neigiamą naujojo reguliavimo poveikį (lyginant su esamu reguliavimu) gali patirti tie gamtinių dujų sistemos naudotojai (energijos gamintojai), kurių maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti yra sukurta itin didelių pajėgumų prieiga prie gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros, tačiau jie šiais sukurtais pajėgumais naudojasi nenuosekliai, pvz. gamtines dujas naudoja trumpais laikotarpiais šildymo sezonu kaip priemonę patenkinti pikinius poreikius arba atsiradus nenumatytam energijos gamybos poreikiui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, skatins konkurenciją tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių, sudarys teigiamas teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGD terminalo veiklai. Įstatymo pakeitimai prisidės prie siekio sukurti efektyviai veikiančią gamtinių dujų bei šilumos rinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui kitų įstatymų pakeitimai nėra reikalingi. Priėmus Įstatymo projektą, būtų reikalinga pakeisti Vyriausybės patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo nuostatas ir priimti naujus Komisijos nutarimus, kuriuose būtų detalizuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo tvarka, paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimas ir SGD terminalo būtinojo kiekio rinkos kainos nustatymo tvarka. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymo projektas nesiūlo naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į jų apimtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins iki 2015 m. spalio 15 d., o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 15 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo konsultuotasi su Komisija taip pat gamtinių dujų tiekimą, perdavimą ir skirstymą užtikrinančiomis energetikos įmonėmis. Galimos SGDTĮ pakeitimo alternatyvos pristatytos SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos“, „paskirtasis tiekėjas“, „SGD terminalo būtinasis kiekis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino reikšmingi pokyčiai gamtinių dujų sektoriuje susiję su vyraujančiomis gamtinių dujų vartojimo mažėjimo tendencijomis, kurios kelia riziką tvariam esamos gamtinių dujų sistemos funkcionavimui bei sąlygoja didėjančias gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas gamtinių vartotojams bei gamtinių dujų sistemos naudotojams. 2011-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo 25 proc. Prognozuojama, kad 2016 m. dėl biokuro sektoriaus plėtros, taip pat nuo 2016 m. atsisakius elektros gamybos kvotų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, gamtinių dujų vartojimas tarp šalies energijos gamintojų taps 3,5 kartų mažesnis lyginant su 2011 m., o bendras gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažės iki 2 mlrd. m³ (t.y. apie 40 % mažiau nei 2011 m.). Gamtinių dujų vartojimo mažėjimas lemia didėjančius gamtinių dujų infrastruktūros, tame tarpe ir suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, eksploatavimo kaštus gamtinių dujų sistema besinaudojantiems energijos gamintojams, buitiniams vartotojams bei Lietuvos pramonės įmonėms. Prognozuojama, kad
gamintojų gamtinių dujų poreikį. Mažėjantis gamtinių dujų vartojimas energetikos sektoriuje komplikuoja arba padaro neįmanomu paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr.
XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos 2015 m. vasario 6 d. posėdžio (protokolas LV-53) nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) paprašyta, bendradarbiaujant su paskirtuoju tiekėju ir SGD terminalo operatoriumi, pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl ilgalaikių sprendimų SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti, atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo mažėjimą. Siūlomų SGDTĮ pakeitimų tikslas – sukurti tvarią, ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų (i) naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios gamtinių dujų sistemos, ir (ii) poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų. Įstatymo projektu taip pat siekiama suvienodinti teisinį reguliavimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių atžvilgiu, nustatant valstybės sprendžiamąją galią SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovėje tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.
Įstatymo projektui keliami šie uždaviniai:
jungties eksploatavimo, taip pat būtinosios veiklos užtikrinimo sąnaudų finansavimo modelį, siekiant proporcingai, tvariai ir subalansuotai padalinti šias sąnaudas tarp visų gamtinių dujų sistemos naudotojų ir gamtinių dujų vartotojų turinčių prieigą prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos (toliau – gamtinių dujų sistemos naudotojai).
apskaičiavimo principus, sudarant sąlygas energijos gamintojams, nurodytiems SGDTĮ 11 straipsnio 3 dalyje, SGD terminalo būtinąjį kiekį iš paskirtojo tiekėjo įsigyti už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
kiekio dujinimo procesą įtvirtinant lankstesnį SGD terminalo būtinojo kiekio paskirstymą ir tiekimą minėtiems energijos gamintojams atsižvelgiant į jų poreikius, taip pat numatant galimybę realizuoti perteklinę SGD terminalo būtinojo kiekio dalį kitais rinkoje prieinamais ekonomiškai naudingiausiais būdais Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka.
diversifikavimo modelį atsižvelgti į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. SA36740, taip pat 2015 m. balandžio 3 d.
Konstitucinio teismo nutarimą Nr. KT10-N6/2015 ir 2015 m. balandžio 15 d. Konstitucinio teismo nutarimą Nr. KT12-S6/2015 bei valstybės strateginius tikslus gamtinių dujų sektoriuje ir gamtinių dujų vartotojų interesus.
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo ir SGDTĮ nuostatas reglamentuojančias valstybės sprendžiamąją galią SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovėje. Atsižvelgiant į šiame punkte nurodytus prognozuojamus reikšmingus Lietuvos gamtinių dujų rinkos pokyčius
papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos surinkimo ir panaudojimo modelis, kuris leistų sukurti tvarią, ilgalaikę sistemą, subalansuojančią naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios gamtinių dujų sistemos, ir poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų, pradėtų veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Siekiant šio tikslo iki š. m. spalio 30 d. turėtų būti priimti siūlomi SGDTĮ pakeitimai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr.
O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį. Naudodamiesi esamu teisiniu reguliavimu gamtinių dujų sistemos naudotojai šiuo metu gali deklaruoti didžiausią jiems reikalingą gamtinių dujų sistemos pajėgumų poreikį kurį gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatoriai turi būti pasirengę bet kuriuo metu užtikrinti, tačiau už šią gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančią paslaugą finansiškai neprisideda jei faktiškai nepasinaudoja gamtinių dujų infrastruktūra. Gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatoriams toks teisinis reguliavimas apsunkina planavimą, kadangi norint prijungti naujus gamtinių dujų sistemos naudotojus dažnai susiduriama su problema kuomet tam tikrame regione visi esami techniniai pajėgumai jau būna rezervuoti esamų naudotojų kurie šiais pajėgumais faktiškai nesinaudoja pagal deklaruotą grafiką, ko pasėkoje minėti operatoriai arba negali pasiūlyti laisvų pajėgumų naujiems vartotojams, arba turi investuoti į infrastruktūros plėtrą.
straipsnyje įtvirtinta gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarka, užtikrinanti SGD terminalo būtinąją veiklą, t. y. nustatyta, kad reguliuojami elektros energijos bei šilumos gamintojai privalo įsigyti Vyriausybės patvirtintą SGD terminalo pajėgumų naudojimo būtinąjį minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kurio reikia stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui palaikyti. Vadovaudamasi Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“, 77 punktu, paskirtojo gamtinių dujų tiekėjo parduodamų gamtinių dujų reguliuojamiems energijos gamintojams kaina susideda iš gamtinių dujų įsigijimo kainos ir paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kainos. Remiantis minėtos metodikos
paskirtojo tiekėjo parengta ir su Komisija suderinta tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią paskirtojo tiekėjo prognozuojamos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo tvarką, suderintą su Komisija, į paskirtojo tiekėjo energijos gamintojams taikomą gamtinių dujų įsigijimo kainą įtraukiamos ir paskirtojo tiekėjo patiriamos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos, kurių pagrįstumą kontroliuoja Komisija.
Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybei tiesiogiai, ar per jos kontroliuojamas įmones, turi priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių AB „Klaipėdos nafta“ ir SGD terminalo operatoriaus akcijų, tuo tarpu SGDTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu projektą įgyvendina projekto įgyvendinimo bendrovė, kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. SGD terminalo projekto įgyvendinimo metu įstatyminiu pagrindu buvo nustatyti specialūs reikalavimai, numatantys tik tiesioginės valstybės kontrolės galimybę projektą įgyvendinančioje bendrovėje, atsižvelgiant į ypatingą SGD terminalo projekto svarbą užtikrinant visos Lietuvos valstybės energetinį savarankiškumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams, įvertinant tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda – tiekimo saugumo užtikrinimas – sąlygojama visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams.
Įstatymo projektu siūloma, kad papildoma dedamoji būtų taikoma už konkretaus sistemos naudotojo gamtinių dujų pristatymo vietose gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, kurie yra reikalingi, kad būtų užtikrintas maksimalus galimas kiekvienos pristatymo vietos gamtinių dujų poreikis, kuriuo gamtinių dujų vartotojas galėtų pasinaudoti, ir kuris būtų nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas gamtinių dujų vartotojas, kuriam dujos tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos, mokės papildomą dedamąją. Tuo atveju, kai gamtinių dujų vartotojas nesudaro gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi, papildomą dedamąją perdavimo sistemos operatoriui už vartotoją sumokės tiekimo įmonė, kuri tam gamtinių vartotojui teikia gamtinių dujų tiekimo bei perdavimo ir skirstymo paslaugas, todėl visi asmenys, gaunantys naudą iš SGD terminalo, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsižvelgiant į maksimalius gamtinių dujų paros poreikius, mokės papildomą dedamąją. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad SGD terminalo ir paskirtojo tiekėjo veikla skirta užtikrinti galimybę bet kuriam Lietuvos dujų rinkos dalyviui (tiekimo įmonėms ar vartotojams) gauti dujas iš alternatyvaus tiekimo šaltinio ir tai laikytina suteiktu dujų tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimu.
Pagal siūlomą reguliavimo būdą SGD terminalo pastoviosios eksploatavimo sąnaudos ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos būtų paskirstytos visiems gamtinių dujų vartotojams proporcingai jų gaunamai naudai. Įstatymo projektu siūloma, kad principai, kaip SGD terminalo ir paskirtojo tiekėjo sąnaudos įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomąją dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (įskaitant ir maksimalių reikalingų gamtinių dujų paros pajėgumų pristatymo vietoje apskaičiavimo tvarką ir sąlygas), būtų patvirtinti Vyriausybės, o papildomos dedamosios surinkimo ir administravimo tvarką, kaip ir iki šiol, nustatytų Komisija. Šiuo modeliu būtų įtvirtintas proporcingumo principu pagrįstas, subalansuotas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų išdėstymas tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų bei sumažinta neigiama įtaka gamtinių dujų sistemos naudotojams kylanti dėl mažėjančio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Įstatymo projektu siūloma patikslinti papildomos dedamosios, įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, apibrėžimą (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis), nustatant, kad ją sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo, eksploatavimo bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos. Šiuo patikslinimu siekiama proporcingai paskirstyti gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams. Siūlomais pakeitimais siekiama ilgalaikio tikslo – subalansuoti gamtinių dujų sistemų naudotojų gaunamą naudą iš gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimo būdą Komisija tvirtintų prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuotą Komisijos nustatyta tvarka, kaip nebeaktualios ir perteklinės nuostatos siūloma atsisakyti SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos Komisijai tvirtinti suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio kainos skaičiavimo metodiką ir derinti minėtą kainą. Pagal siūlomus pakeitimus Komisija tvirtintų gamtinių dujų paslaugos, kurias energijos gamintojams parduoda teikia paskirtasis tiekėjas, kainos skaičiavimo metodiką. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nuostatas, reguliuojančias paskirtojo tiekėjo ir energijos gamintojų santykius paskirtajam tiekėjui įgyvendinant privalomą įpareigojimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio pardavimo, atsižvelgiant į taikomą praktiką. Kadangi SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas užtikrinamas gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartimis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka teisės aktų nustatyta tvarka paskirstytą SGD būtinąjį kieki, Įstatymo projekte išbraukiamos neaktualios nuostatos, susijusios su energijos gamintojų pavedimų (įgaliojimų) paskirtajam tiekėjui suteikimu ir patikslinamos formuluotės, atspindinčios faktinius paskirtojo teikėjo ir energijos gamintojų santykius. Įstatymo projektu siūloma tobulinti reglamentavimą dėl likusio gamtinių dujų kiekio, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, pirkimo reglamentavimo.
Įstatymo projektu naikinama nuostata dėl viso elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimo įsigijimo iš paskirtojo tiekėjo. Likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybes SGD terminalui nevykdyti dujinimo. Jei, atsižvelgiant į gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinąjį kiekį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad paskirtasis tiekėjas turi teisę ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį netiekiant SGD į gamtinių dujų sistemą ar kitais rinkoje prieinamais būdais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šios nuostatos įgyvendinimui, Įstatymo projekte atitinkamai atsisakoma minimalaus nepertraukiamo režimo sąvokos. Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę paskirtajam tiekėjui vykdyti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą lanksčiau prisitaikant prie energijos gamintojų vartojimo poreikių. Ilgalaikėje perspektyvoje siūlomi pakeitimai galėtų sumažinti gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamąją gamtinių dujų sistemos naudotojams, bei daryti teigiamą įtaką šių subjektų konkurencingumui vidaus ir užsienio rinkose.
Atsižvelgiant į tai, kad SGD terminalo projektas yra įgyvendintas ir jį įgyvenusi bendrovė AB
„Klaipėdos nafta“ perėjo į SGD terminalo eksploatavimo etapą ir nuo 2014 m.
lapkričio 27 d. vykdo SGD terminalo operatoriaus funkcijas, poreikis ir toliau taikyti išskirtinę tiesioginės kontrolės taisyklę SGD terminalo operatoriaus statusą turinčiai bendrovei yra išnykęs. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti teisinį reguliavimą visų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos sektoriaus įmonių atžvilgiu, neribojant valstybės galimybės, užtikrinti kontrolę šį statusą turinčiose įmonėse tiesiogiai arba netiesiogiai per valstybės kontroliuojamas bendroves. Tokiu būdu būtų sukurtas nuoseklus ir vienodas teisinis reguliavimas visose šį statusą turinčiose įmonėse, kuriose Lietuvos Respublikos valstybės, kaip akcininko, teises įgyvendina Energetikos ministerija ir neribojamas įstatyminiu lygmeniu (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme) įtvirtintos valstybės galimybės pasirinkti būdo kaip realizuoti savo kontrolę tokiose įmonėse – tiesiogiai jas valdant arba įgyvendinant jai patikėtas valdymo teises netiesiogiai, per jos kontroliuojamas bendroves. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, vadovaujantis proporcingumo principu, papildoma dedamoji (t.y. alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo šaltinio sukūrimo ir eksploatavimo sąnaudos) būtų paskirstoma tarp gamtinių dujų sistemos naudotojų, kuriems Lietuvoje sukurta gamtinių dujų infrastruktūra, įskaitant SGD terminalą, užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą. Siūlomi įstatymo pakeitimai leis išdalinti kaštus proporcingai kiekvienai vartotojų grupei, atsižvelgiant į gamtinių dujų sistemos naudotojui reikalingus vartojimo pajėgumus, jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai neturės reikšmingos įtakos buitiniams gamtinių dujų vartotojams. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus naujojo reguliavimo naudą patirtų energijos gamintojai bei pramonės įmonės, gamybos procese tolygiai naudojančios gamtines dujas. Palyginti su 2015 metais, šilumos tiekėjai už gamtines dujas bei tiekimo saugumą 2016 m. turėtų sumokėti iš viso apie 5 mln. eurų mažiau, dėl ko atitinkamai mažėtų ir šilumos kaina galutiniams vartotojams. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus šilumos tiekėjų grupėje didesnę naudą patirtų tie šilumos tiekėjai, kurių energijos rūšių derinyje didesnę dalį užima gamtinės dujos. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turėtų teigiamą agreguotą poveikį šilumos tiekėjams Lietuvoje, tačiau nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių gamtinių dujų suvartojimas yra itin netolygus, siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti nežymią neigiamą įtaką šilumos kainai. Šilumos kainų pokyčiai konkrečioje savivaldybėje paaiškės tuomet, kai bus patvirtinti Aiškinamojo rašto 8 punkte minimi įgyvendinamieji teisės aktai.
Galimą neigiamą naujojo reguliavimo poveikį (lyginant su esamu reguliavimu) gali patirti tie gamtinių dujų sistemos naudotojai (energijos gamintojai), kurių maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti yra sukurta itin didelių pajėgumų prieiga prie gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros, tačiau jie šiais sukurtais pajėgumais naudojasi nenuosekliai, pvz. gamtines dujas naudoja trumpais laikotarpiais šildymo sezonu kaip priemonę patenkinti pikinius poreikius arba atsiradus nenumatytam energijos gamybos poreikiui. Vyriausybė nustatydama gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimo principus Įstatymo įgyvendinamuose teisės aktuose užtikrins, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai neturėtų neigiamos įtakos naujų gamtinių dujų sistemos naudotojų prisijungimui ar esamų gamtinių dujų sistemos naudotojų atsijungimui nuo sistemos. Siūlomas teisinis reguliavimus skatins gamtinių dujų sistemos naudotojus atsakingai deklaruoti jiems reikalingus gamtinių dujų sistemos pajėgumus, leis efektyviau išnaudoti esama gamtinių dujų infrastruktūrą ir mažins naujų investicijų poreikį į gamtinių dujų infrastruktūros plėtrą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, skatins konkurenciją tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių, sudarys teigiamas teisines, finansines ir organizacines sąlygas SGD terminalo veiklai. Įstatymo pakeitimai prisidės prie siekio sukurti efektyviai veikiančią gamtinių dujų bei šilumos rinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymo projekto įgyvendinimui kitų įstatymų pakeitimai nėra reikalingi. Priėmus Įstatymo projektą, būtų reikalinga pakeisti Vyriausybės patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo nuostatas ir priimti naujus Komisijos nutarimus, kuriuose būtų detalizuota gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo tvarka, paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimas ir SGD terminalo būtinojo kiekio rinkos kainos nustatymo tvarka. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Įstatymo projektas nesiūlo naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2015 m. spalio 15 d. parengs ir priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo konsultuotasi su Komisija taip pat gamtinių dujų tiekimą, perdavimą ir skirstymą užtikrinančiomis energetikos įmonėmis. Galimos SGDTĮ pakeitimo alternatyvos pristatytos SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos“, „paskirtasis tiekėjas“, „SGD terminalo būtinasis kiekis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Teikiamas Įstatymo projektas ir jo aiškinamasis raštas patobulintas atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvada Nr. XIIP-3556 dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto bei 2015 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 280 pateiktas pastabas.
2015-09-28 Nr. XIIP-3556 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (papildomą dedamąją) būtų įtraukiamos ne tik SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos (tai yra numatyta galiojančiame įstatyme), bet ir „Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio <...> tiekimo pagrįstos sąnaudos“. Pažymėtina, kad Europos Komisija, spręsdama dėl galiojančio teisinio reguliavimo savo sprendime
„Valstybės pagalba SA.36740(2013/NN) – Lietuva. Pagalba AB „Klaipėdos nafta“ –
SGD terminalas“ nurodė, kad taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą dėl investicinės pagalbos. Tuo pačiu Europos Komisija nurodė, kad Lietuva pradėjo taikyti valstybės pagalbą, susijusią su investicijomis, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad naujųjų sąnaudų įtraukimas į papildomą dedamąją taip pat galėtų būti laikomas valstybės pagalba, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su Europos Komisija ir negalėtų būti taikomas tol, kol Europos Komisija dėl jo suderinamumo su vidaus rinka nepriims galutinio sprendimo. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos svarstytinos. Pirma, neaišku, kokius metodus ar kriterijus turės taikyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), apskaičiuodama prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama šios kainos apskaičiavimo tvarką. Svarstytina galimybė papildyti projektą, pašalinant nurodytą neaiškumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnį, kuriame nurodytos reguliuojamos kainos ir jų nustatymo principai, prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina jame neminima. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Energetikos įstatymo 1 dalies 7 punktą Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, koks jų santykis su nurodyta Energetikos įstatymo nuostata. Antra, neaišku, koks vertinamo straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatų santykis, ar 7 dalies nuostata „Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį“ reiškia SGD terminalo būtinojo kiekio dalies pardavimą tiek energijos gamintojams, tiek kitiems subjektams pagal 8 dalį, ar tik pardavimą energijos gamintojams (pagal 3 dalį paskirstytas kiekis).
Jeigu turimas omenyje SGD terminalo būtinojo kiekio dalies pardavimas tiek energijos gamintojams, tiek kitiems subjektams pagal 8 dalį, tai 7 dalies nuostatos perkeltinos po 8 dalies. Kita vertus, svarstytina, ar SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo nevykdymo sąlygos yra vertinamo straipsnio, kuris nustato prekybos gamtinėmis dujomis tvarką, dalykas. Trečia, neaišku, kodėl SGD terminalo būtinojo kiekio dalis gali būta parduota kitiems subjektams nei energijos gamintojai tik 8 dalyje nustatytu atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad energijos gamintojai privalo pirkti SGD terminalo būtinąjį kiekį Komisijos prognozuojama rinkos kaina, nepaisant to, ar ši kaina didesnė ar mažesnė už faktišką rinkos kainą, o SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo sąnaudos įtraukiamos į valstybės reguliuojamas energijos kainas. Ketvirta, 9 dalyje įvedama mokėtinos kainos už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą sąvoka, kurios turinys neaiškus. Pagal projekto nuostatas neaišku, ar turima omenyje kaina, apskaičiuota pagal 5 dalyje nurodytą metodiką, ar kitu būdu nustatyta kaina. 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas žodis „nuo“. 4. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo datos tikslintinos, atsižvelgiant į teikiamo projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
2015-10-19 Nr. XIIP-3556(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (papildomą dedamąją) būtų įtraukiamos ne tik SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos (tai yra numatyta galiojančiame įstatyme), bet ir „Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio <...> tiekimo pagrįstos sąnaudos“. Pažymėtina, kad Europos Komisija, spręsdama dėl galiojančio teisinio reguliavimo savo sprendime „Valstybės pagalba SA.36740(2013/NN) – Lietuva. Pagalba AB „Klaipėdos nafta“ – SGD terminalas“ nurodė, kad taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą dėl investicinės pagalbos. Tuo pačiu Europos Komisija nurodė, kad Lietuva pradėjo taikyti valstybės pagalbą, susijusią su investicijomis, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad naujųjų sąnaudų įtraukimas į papildomą dedamąją taip pat galėtų būti laikomas valstybės pagalba, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su Europos Komisija ir negalėtų būti taikomas tol, kol Europos Komisija dėl jo suderinamumo su vidaus rinka nepriims galutinio sprendimo. 2. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo datos tikslintinos, atsižvelgiant į teikiamo projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
2015-11-17 Nr. XIIP-3556(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas[1]:
straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys taisytinas, perkeliant formuluotę „ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą“ po žodžių „atsiradus poreikiui pradėti dujinimą“. 2. Dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
nuomonės, išdėstytos 2015 m. spalio 19 d. Teisės departamento išvados projektui Nr. XIIP-3556(2) 1 punkte. 3. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tikslintinos:
1) 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „įsigytą“ įrašytini žodžiai „ir kuri įsigyta“, t.y. šiame sakinyje būtinojo kiekio dalį apibūdina ne viena, bet dvi aplinkybės (kuri viršija <...> ir kuri įsigyta <...>). 2) 9 dalyje nuoroda į šio straipsnio 6 dalį dėl įsigijimo mokėtinos kainos (pirmoji nuoroda į 6 dalį) keistina nuoroda į šio straipsnio 5 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected] [1] Pažymime, kad projektas Nr. XIIP-3556(4) Teisės departamente buvo gautas 2015 m. lapkričio 17 d. 10 val., o apie tai, kad šis projektas bus priimamas 2015 m. lapkričio 17 d. vakariniame posėdyje Teisės departamentui tapo žinoma lapkričio 17 d. 13 val., todėl dėl laiko stokos negalime projekto įvertinti išsamiai.
komitetas
2015 m. lapkričio 12 d. Nr. 108-P-35
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Birutės Vėsaitės pavaduotojas Bronius Pauža, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Rokas Masiulis, Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius, Prezidentės patarėja Lina Antanavičienė, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Vygantas Vaitkus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas, AB Ambergrid generalinis direktorius Saulius Bilys, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė, AB „Klaipėdos nafta“ Teisės skyriaus vadovas Rytis Valūnas, UAB LTGAS generalinis direktorius Dominykas Tuškus, LEGA vadovas Algimantas Zaremba. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
teikėjas Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-192 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (papildomą dedamąją) būtų įtraukiamos ne tik SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos (tai yra numatyta galiojančiame įstatyme), bet ir „Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio <...> tiekimo pagrįstos sąnaudos“. Pažymėtina, kad Europos Komisija, spręsdama dėl galiojančio teisinio reguliavimo savo sprendime „Valstybės pagalba SA.36740(2013/NN) – Lietuva. Pagalba AB „Klaipėdos nafta“ – SGD terminalas“ nurodė, kad taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą dėl investicinės pagalbos. Tuo pačiu Europos Komisija nurodė, kad Lietuva pradėjo taikyti valstybės pagalbą, susijusią su investicijomis, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“. Atsižvelgiant į tai, kad naujųjų sąnaudų įtraukimas į papildomą dedamąją taip pat galėtų būti laikomas valstybės pagalba, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su Europos Komisija ir negalėtų būti taikomas tol, kol Europos Komisija dėl jo suderinamumo su vidaus rinka nepriims galutinio sprendimo. Nepritarti
Įstatymo pakeitimus.
Šiuo metu vykdomas komunikacijos procesas su EK dėl poreikio notifikuoti siūlomą paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Gauti pirmieji EK vertinimai leidžia manyti, kad EK išvada galės būti teigiama ir siūlomi pakeitimai nebus laikomi neleistini. Svarbi aplinkybė tokiam sprendimui yra tai, kad dar 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu EK pripažino, kad paskirtojo tiekėjo veiklos modelis (šiuo metu įtvirtintas galiojančiame įstatyme) padeda užtikrinti stabilų terminalo darbą ir yra proporcinga priemonė ES pripažinto bendros svarbos tikslui – dujų tiekimo saugumui – užtikrinti. EK sprendime leisti teikti pagalbą jau buvo numatytas įpareigojimas pirkti būtinąjį gamtinių dujų kiekį iš paskirtojo tiekėjo. Įstatymo projektu nėra keičiama ar išplečiama paskirtojo tiekėjo sąnaudų apimtis (išplečiamas tik mokėtojų ratas). Esamas teisinis reguliavimas nustato, kad paskirtojo tiekėjo vykdomos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos pagrįstos sąnaudos yra kompensuojamos vadovaujantis Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (SGDTĮ) 11 str. 6 d. Pagal šiuo metu galiojančią ir su VKEKK suderintą paskirtojo tiekėjo prognozuojamos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo tvarką, į paskirtojo tiekėjo energijos gamintojams taikomą gamtinių dujų įsigijimo kainą įtraukiamos ir paskirtojo tiekėjo patiriamos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-194 Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo datos tikslintinos, atsižvelgiant į teikiamo projekto priėmimo datą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio formuluotę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,
1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – Asociacija) teikia pastabas LR energetikos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3556(2) (toliau – Įstatymas): Pirma: LR energetikos ministras LR Seime, pristatydamas Įstatymo pakeitimo projektą, tvirtino (Lietuvos Respublikos Seimas VII (rudens) sesijos vakarinio posėdžio Nr. 285 2015 m. spalio 20 d. stenograma), kad „Sakyčiau, tai yra reikšmingas pataisymas, ir deklaracija dėl dujinių pajėgumų, kuriais bus skaičiuojamas šis mokestis, bus savanoriška. Tie miestai, kurie norės deklaruoti dujinį pajėgumą, jei jiems reikės kokiu nors metu dujų, jie jau žinos, kad jiems tų dujų reikės, tai jie patys savanoriškai deklaruos. Mokestis bus tik pagal savanorišką deklaraciją“. Tuo tarpu Įstatymo 5 straipsnio pakeitime nurodoma, kad: „Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Taigi tos nuostatos apie kurią užsiminė energetikos ministras pačiame Įstatymo projekte nėra.
Todėl siūlome, kad „savanoriškos deklaracijos” apibrėžimas ir energetikos ministro išsakyti pajėgumų priskyrimo principai būtų numatyti Įstatyme, bet nepalikta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pačiai nustatyti naudojamų pajėgumų skaičiavimo principus, kuriuos galės bet kada keisti ir taip iš esmės pakeisti ir Įstatymo priėmimo metu deklaruotas energetikos ministro nuostatas. Ryšium su tuo siūlome Įstatyme aiškiai apibrėžti, kad gamtinių dujų vartojimo pajėgumai nustatomi pagal kiekvieno sistemos naudotojo deklaruotus gamtinių dujų suvartojimo kitiems metams maksimalius dydžius. Nepritarti Siūlymas yra perteklinis, kadangi įstatymo projekto 5 str. 2 d. pakeitime yra aiškiai nurodoma, kad „papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti“. Žodis „reikalingus“ reiškia, kad gamtinių dujų sistemos naudotojai patys deklaruos jiems reikalingus maksimalius gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. 2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Antra. Pažymėtina, kad SGD terminalas yra pripažįstamas kaip neatskiriama gamtinių dujų sistemos infrastruktūros dalis. Tačiau Įstatyme nėra aišku, kas yra gamtinių dujų sistemos naudotojai. Ar gamtinių dujų sistemos naudotojams bus priskirti gamtines dujas eksportuojantys subjektai, taip pat ar subjektai, naudojantys gamtinių dujų sistemą gamtinių dujų tranzito tikslams.
Jeigu išvardinti subjektai nebus pripažįstami gamtinių dujų sistemos naudotojais, tai tokia papildoma dedamoji, kuria bus apmokestinti tik Lietuvos vartotojai (gamtinių dujų sistemos naudotojai), akivaizdžiai iškraipys gamtinių dujų rinką ir sudarys nepalankias sąlygas būtent Lietuvos verslui, naudojančiam gamtines dujas produkcijos gamybai, tame tarpe ir energijos gamintojams, veikiantiems regioninėje rinkoje. Jei sistemos naudotojai - užsienio ūkio subjektai, perkantys gamtines dujas iš Lietuvos ar besinaudojantys gamtinių dujų infrastruktūra tranzito tikslams, nebus apmokestinti pagal numatomą pajėgumų modelį, tai jie galės įsigyti gamtines dujas mažesniais kaštais ir atitinkamai galės gaminti energiją už mažesnę kainą, taip nukonkuruodami Lietuvos gamintojus, kurie bus apmokestinti pagal numatomą pajėgumų modelį. Ryšium su tuo siūlome Įstatyme aiškiai nurodyti, kad visi be išimties Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai (įskaitant gamtines dujas eksportuojančius subjektus bei subjektus tranzitu gaunančius gamtines dujas pasinaudojant Lietuvos gamtinių dujų sistema) privalo mokėti šiame įstatyme nurodytą papildomą dedamąją. Nepritarti
nustatyta, kad SGD terminalas yra pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu įrenginiu, skirtu Lietuvos gamtinių dujų vartotojų tiekimo saugumo ir patikimumo didinimui. Tačiau SGD terminalas yra tik viena iš gamtinių dujų infrastruktūrų, naudojamų Lietuvoje, kurios dar yra perdavimo ir skirstymo sistemos. Tiek pagal ES teisės aktus, tiek ir pagal Gamtinių dujų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, šių infrastruktūrų sąnaudos yra dengiamos nustatant kainas už jų teikiamas paslaugas.
Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji yra valstybės pagalbos paketo dalis, skirta padengti SGD terminalo sąnaudas tokia apimtimi, kiek jos negali būti padengtos teikiant SGD terminalo paslaugas jo naudotojams. Vadovaujantis ES ir nacionalinių teisės nuostatomis, ES Trečiojo energetikos paketo nuostatomis bei jas įgyvendinusios VKEKK metodikoje, nustatyta, kad teikiant perdavimo paslaugas patiriamos sąnaudos yra padengiamos taikant kainas, nustatomas pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį. Reglamente Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, kuris yra Trečiojo energetikos paketo dalis, yra nustatyta aiški takoskyra tarp teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygų (įskaitant ir kainas) ir teisės naudotis SGD įrenginiais ir saugyklomis sąlygų (įskaitant ir kainas). Reglamentuojant pasinaudojimo perdavimo tinklais sąlygas (13 str.) nurodyta, kad perdavimo tarifuose turi būti atspindimos sąnaudos tiek, kiek tokios sąnaudos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus sąnaudas. Šio reglamento nuostatas įgyvendinantys ES lygmens teisės aktai detalizuoja, kad nustatant perdavimo kainas privalo būti vertinama tik ta infrastruktūra, kuri yra naudojama konkrečioms paslaugoms teikti, tam kad nustatomos kainos atspindėtų joms teikti patiriamas sąnaudas bei būtų užtikrintas tinkamas ES dujų vidaus rinkos veikimas. Tie sistemos naudotojai, kurie pristato dujas į Lietuvos perdavimo sistemą jų tolesniam transportavimui į kitas perdavimo sistemas, naudojasi išskirtinai perdavimo tinklais.
Todėl gamtinių dujų perdavimo paslaugų apmokestinimas su šių paslaugų teikimu nesusijusiomis kitų dujų infrastruktūrų (SGD įrenginių ar dujų saugyklų) sąnaudomis sąlygotų kryžminį subsidijavimą ir pažeistų Trečiojo energetikos paketo nuostatas. Toks pamatinių ES vidaus dujų rinkos reglamentavimo nuostatų ignoravimas ne tik turėtų neigiamų teisinių pasekmių, bet ir mažintų ar iš vis sustabdytų į kitas perdavimo sistemas perduodamus gamtinių dujų kiekius (tranzitinius srautus), ir dėl to didesnę perdavimo sistemos išlaikymo sąnaudų dalį turėtų padengti Lietuvos gamtinių dujų vartotojai. Lietuvos perdavimo sistemos naudotojų, gabenančių dujas į kitas valstybes, apmokestinimas valstybės pagalbą SGD terminalui (tiek padengiant jo eksploatavimo sąnaudas, tiek ir juo besinaudojančio paskirtojo tiekėjo sąnaudų dalį) teikiančiu mokesčiu, neatitiktų 2013 m. su EK suderintos SGD terminalo valstybės pagalbos schemos. 3. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Trečia. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo 9 dalyje nurodytas gamtinių dujų kainų galimų skirtumų padengimo principas taip: „9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją“ Tokiu būdu formuojama praktika, kuomet paskirtasis tiekėjas įgyja teisę parduoti gamtines dujas trečiose rinkose ar kitų šalių ūkio subjektams Lietuvoje už kainą, kuri yra mažesnė nei paskirtojo tiekėjo įsigyjamos suskystintos gamtinės dujos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“, o susidariusį skirtumą turės padengti tik Lietuvos dujų sistemos naudotojai, nepriklausomai nuo jų vartojamo dujų kiekio, o tik priklausomai nuo deklaruojamo dujų vartojimo pajėgumo dydžio. Ministras, pristatinėdamas Seime Įstatymo projektą, teigė, kad ministerijos skaičiavimais daugeliu atveju net biokurą vartojantiems miestams šiluma dėl terminalo kaštų perskirstymo atpigs. Asociacijos nuomone, akivaizdu, kad šilumos atpigimas šiuose miestuose yra ne dėl terminalo mokesčių pridėjimo, o dėl biokuro plėtros CŠT sistemose ir sumažėjusios biokuro kainos. Terminalo mokesčiai šį atpigimą tiesiog mažina arba, kai kuriais atvejais - atpigimo efektą netgi viršija (Utena, Šalčininkai, Akmenė, Šakiai). Vertinant konkretaus sprendimo naudą/nenaudą negalima į vieną sujungti kelių veiksnių teigiamos ar neigiamos įtakos, kaip šiuo atveju savo kalboje padarė ministras, sujungdamas biokuro rinkos pokyčius su sprendimu, įdiegti pajėgumų modelį gamtinių dujų sektoriuje.
Taip pat ministras, pristatinėdamas Seime Įstatymo projektą, teigė, kad terminalo mokesčiais apmokestinti biokurą vartojančias katilines yra būtina, norint pasigerinti savo derybines pozicijas su „Gazprom'u“. Tačiau tai yra logiškai nepagrindžiamas teiginys. Asociacijos vertinimu, vienintelis veiksnys, kuris galėtų paveikti „Gazprom“ derybose - tai atpigusios SGD dujos, o tai visiškai nesusiję su šiuo įstatymu. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, lyginant su pirminiu Seimo atmestu projektu, liko tokios esminės nuostatos: · ministras teigė, kad taikant siūlomą gamtinių dujų pajėgumo modelį, didelę dalį terminalo kaštų prisiims AB „Lietuvos energijos gamyba“ – Elektrėnų Lietuvos elektrinė. Numatoma, kad 2016 metais Elektrėnų elektrinė bus vienintelė gamtines dujas kūrenti pritaikyta elektrinė, kurios pastovūs kaštai yra dengiami iš VIAP mokesčio. Tokiu būdu dalis terminalo veiklos nuostolių bus perkelti į elektros kainą, kurią mokės elektros vartotojai. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos ministras viešai pristatinėdamas priežastis naikinti VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, nurodė galimą kryžminę subsidiją, kai elektros vartotojai apmoka Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regiono šilumos vartotojų mokamų kainų už šilumą sumažėjimą, kaip socialiai neteisingą, tuo tarpu dabar pačios ministerijos pristatomas dujų pajėgumų modelis būtent tą ir suponuoja – dalį šilumos vartotojų (terminalo) kaštų perkelia į elektros kainą.
Taigi – taikomi dvigubi standartai; · siūlomas gamtinių dujų pajėgumų modelis skatins dujų vartotojus ateityje mažinti užsakomus dujų pajėgumus pikiniams šilumos poreikiams padengti naudojant taršesnį kurą – mazutą arba dyzelinį kurą, ir taip sumažinant šilumos gamybos išlaidas, o tolimesnėje perspektyvoje iš vis atsisakant naudoti gamtines dujas. Tai sukurs prielaidas ateityje didinti galios vieneto kainą likusiems gamtinių dujų vartotojams. Gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra Lietuvoje yra numatyta žymiai didesniems pikiniams dujų poreikiams nei egzistuojantys. Toks sprendimas (skatinantis gamtinių dujų pikinius poreikius mažinti didinant taršesnio kuro vartojimą) nėra racionalus, žiūrint valstybiniu mastu. · siūlomas SGD terminalo įstatymo pakeitimas nemotyvuoja UAB „Litgas“ derėtis dėl sutarties su „Statoil“ pakeitimo, kadangi visas „Statoil“ sutarties sąnaudas padengia Lietuvos dujų vartotojai, kurie neturi galimybių daryti jokių veiksmų, kurie galėtų sumažinti sutarties su „Statoil“ sąnaudas. Atsižvelgiant į tai kas išvardinta, siūlome inicijuoti SGD terminalo įstatymo pakeitimus, įpareigojančius AB „Litgas“ prisiimti galimus komercinius sutarties su „Statoil“ vykdymo nuostolius. Vėliau šie nuostoliai galės būti kompensuojami, jei AB „Litgas“ sugebės surasti būdus, kaip importuoti SGD dujas, pigesnes, nei „Gazprom“ siūlomos dujos.
Arba šie nuostoliai išnyks/sumažės, kai AB
„Litgas“ ras būdų, kaip nutraukti/pakeisti sutartį su „Statoil“, arba
bus rasti kiti naudą nešantys SGD terminalo panaudojimo būdai. Tai atitiktų ir SGD terminalo projekto vystymo pradžioje LR energetikos ministerijos ir tuometinės AB „Klaipėdos nafta“ vadovybės išsakytą poziciją, kad SGD terminalo projektas yra komercinis projektas, o tai reiškia, kad jis turi be valstybės paramos būti rentabilus. Nepritarti Paskirtasis tiekėjas vykdo teisės aktais nustatytą pareigą užtikrinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą. Vykdydamas teisės aktų nustatytus įpareigojamus paskirtasis tiekėjas atviro tarptautinio konkurso būdu sudarė sutartį su geriausias sąlygas pasiūliusiu SGD tiekėju „Statoil“, kuria užtikrinamas SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimas. Paskirtojo tiekėjo veikla, yra reguliuojama veikla, skirta SGD terminalo veiklai užtikrinti, o tuo pačiu valstybės energetinio saugumo ir gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tikslams įgyvendinti. Pasiūlymas prieštarauja SGDTĮ tikslams, kurie nurodyti SGDTĮ preambulėje ir kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis įstatymas. Tai pažeistų Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo (N-1 taisyklės reikalavimas). Galiojančių paskirtojo tiekėjo sąnaudų padengimo priemonių panaikinimas sąlygotų ir su 2013 m. su EK suderintos SGD terminalo valstybės pagalbos schemos pažeidimą, kas sudarytų pagrindą EK taikyti sankcijas.
Veikiant neintegruotoje į ES ir vieno tiekėjo dominuojamoje dujų rinkoje yra būtinos alternatyvaus tiekimo šaltinio užtikrinimo priemonės, leidžiančios rinkos infrastruktūrai išlikti gyvybingai tuo atveju, jei dominuojantis gamtinių dujų tiekėjas piktnaudžiautų savo padėtimi ir dirbtinai mažintų gamtinių dujų kainas. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas yra neatsiejamas nuo SGD terminalo veiklos užtikrinimo, todėl teisės aktais turi būti nustatytas tinkamas paskirtojo tiekėjo kaštų padengimo mechanizmas, leidžiantis alternatyviam tiekimo šaltiniui išlikti gyvybingu laikinų rinkos svyravimo ir skirtingų šaltinių kainų išsiskyrimo atveju. 4. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Ketvirta. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme apibrėžta SGD terminalo subsidijavimo schema labai panaši į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje subsidijavimo schemą. Elektros energetikos sektoriui numatyta subsidijavimo schema privalo būti notifikuota Europos Komisijoje. Todėl manome, kad ir Įstatymu siūloma schema prieš jo įgyvendinimą privalo būti notifikuota Europos Komisijoje. Nepritarti
5Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,
1 LR Seimo Ekonomikos komiteto 2015-11-04 posėdyje buvo pateiktas prašymas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (toliau- Asociacija) pateikti siūlymus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymas) teikiant siūlymus įstatymo tekstui. Atsižvelgiant į tai teikiame šiuos siūlymus įstatymo tekstui bei pasiūlymų teikimo motyvus: 1.
Siūlome 5 straipsnio 2 dalies antrą sakinį po žodžių „gamtinių dujų naudotojams ir ar gamtinių dujų vartotojams“ papildyti fraze: „ o taip pat ūkio subjektams, naudojantiems gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais“. Tokiu būdu 5 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio redakcija būtų tokia: “Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, o taip pat ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų o taip pat ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.“ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad gamtinių dujų sistema ir suskystintų gamtinių dujų terminalas kartu yra vientisas infrastruktūros kompleksas skirtas užtikrinti patikimą gamtinių dujų tiekimą visiems šiuo infrastruktūros kompleksu besinaudojantiems ūkio subjektams. Suskystintų gamtinių dujų terminalas užtikrina gamtinių dujų tiekimo patikimumą regioniniu mastu apie ką nekartą viešai yra pasisakę aukščiausio lygio LR Vyriausybės, LR Seimo bei LR Prezidentūros pareigūnai bei ekspertai.
Dėl įvairių priežasčių (techninio pobūdžio ar geopolitinių) sutrikus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos Federacijos gamtinės dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo gali būti tiekiamos ne tik Lietuvos vartotojams bet ir Latvijos Respublikos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kryptimis. Jei būtų priimtas šis siūlymas daugiau nei 30 proc. išsiplėstų mokėtojų bazė ir atitinkamu dydžiu sumažėtų mokėjimai Lietuvos Respublikos gamtinių dujų naudotojams bei vartotojams. Tai kartu sumažintų šilumos gamybos kaštus įrenginiuose naudojančiuose gamtines dujas kas tiesiogiai atsilieptų šilumos vartotojams. 2. Siūlome iš 5 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio išbraukti žodžių junginį „bei paskirtajam tiekėjui“ paliekant dabar galiojančio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakciją. Tokiu būdu 5 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakcija būtų tokia: „Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti Siūlymas yra perteklinis, kadangi sąvokos „Gamtinių dujų sistemos naudotojas“ ir „Gamtinių dujų vartotojas“ yra apibrėžtos galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 26 ir 38 dalyse. Taip pat žr. Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymų įvertinimo argumentus. 7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-11-05 Taip pat siūlome 11 straipsnio 9 dalį panaikinti.
„Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad paskirtojo tiekėjo komercinė veikla parduodant būtinąjį SGD terminalo gamtinių dujų kiekį ir dėl to galimai patiriant nuostolius nėra notifikuota Europos Komisijos kaip valstybės parama. Europos Komisijos pripažinta valstybės parama yra skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms padengti, bet jokiais būdais ne paskirtojo tiekėjo galimiems komerciniams nuostoliams padengti. Todėl mūsų siūlymu paskirtojo tiekėjo galimi komercinės veiklos nuostoliai kaip ir galimas pelnas turi būti pripažinti kaip paties paskirtojo tiekėjo veiklos rezultatas/rizika. O galimai susidarę komercinės veiklos nuostoliai gali būti kompensuoti kitų laikotarpių veiklos pelnu. Taip būtų motyvuojamas pats paskirtasis tiekėjas ieškoti būdų savo komercinę veiklą vykdyti pelningai.
Tuo atveju kai paskirtojo tiekėjo veiklos pelnas (investicijų grąža) viršytų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytą lygį, pati Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdanti paskirtojo tiekėjo veiklos priežiūrą bei tvirtinanti kainodarą, turi pakankamai svertų sureguliuoti paskirtojo tiekėjo veiklą neviršijant nustatytos investicijų grąžos. LR Energetikos ministras ir kiti aukšti LR Vyriausybės pareigūnai ne kartą viešai tvirtino kad SGD terminalas yra komerciškai tvarus projektas, leisiantis ateityje gauti finansiškai apčiuopiamą naudą Lietuvai. O tai reiškia kad tam tikrais periodais galimi paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos nuostoliai bus su kaupu kompensuoti projektui įsibėgėjus. Nepritarti Žr. LŠTA 3 pastabos įvertinimo argumentus. 8. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-11-05 Primename, kad paskirtojo tiekėjo įmonė yra viena iš UAB „Lietuvos energija“ holdingo įmonių, UAB
„Lietuvos energija“ holdingas yra pakankamai finansiškai pajėgus subalansuoti
paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos finansinius srautus. Tai patvirtina ir viešai paskelbtas faktas kad UAB „Lietuvos energija“ 2015 metais išmokėjo valstybei beveik 70 mln. Eurų dividendų. Tokiu būdu iš vienos pusės UAB „Lietuvos energija“ generuojant milžiniškus pelnus, gautus iš Lietuvos vartotojams suteikiamų paslaugų, siekti šiam holdingui priklausančios įmonės komercinės veiklos nuostolius dengti iš tų pačių vartotojų lėšų yra net tik kad nesąžininga bet ir galimai nusikalstama Lietuvos Respublikos vartotojų atžvilgiu.
Įtvirtinus LR Vyriausybės siūlomą paskirtojo tiekėjo komercinių nuostolių kompensavimo mechanizmą apmokant už šiuos nuostolius Lietuvos gamtinių dujų naudotojams ar vartotojams pažeistų ne tik gamtinių dujų sistemos naudotojų ar vartotojų interesus bet ir lygiavertės konkurencijos principus bei LR Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus tikslus – gaminti šilumą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Konkurencijos lygiavertiškumo iškraipymą demonstruoja pavyzdys kai Lietuvos elektros energijos gamintojai kaip gamtinių dujų sistemos naudotojai, priversti apmokėti už paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos nuostolius per papildomą dedamąją, didina savo produkcijos gamybos kaštus kai tuo tarpu kitų šalių (pvz. Latvijos ar Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ) elektros energijos gamintojai gali įsigyti paskirtojo tiekėjo Lietuvoje nerealizuoto būtinojo gamtinių dujų kiekio perteklių mažesnėmis kainomis ir taip įgyti konkurencinį pranašumą regioninėje elektros biržoje. Taip Lietuvos elektros gamintojai negali parduoti elektros energijos biržoje ir Lietuva priversta importuoti elektros energiją iš kitų šalių, kurių gamintojai gali įsigyti SGD terminalo gamtines dujas pigiau ir atitinkamai pagaminti pigesnę elektros energiją skirtą be kita ko ir Lietuvos rinkai. Neišvengiamai mažėjant elektros energijos gamybos naudojant gamtines dujas apimčiai Lietuvoje, mažėja bendras gamtinių dujų poreikis ir neišvengiamai didėja poreikis paskirtojo tiekėjo gamtines dujas realizuoti ne Lietuvoje.
Tokiu būdu neišvengiamai didėja paskirtojo tiekėjo komercinių nuostolių kompensavimo našta Lietuvos gamtinių dujų naudotojams o tuo pačiu metu ir šilumos vartotojams. 3. Siūlome 5 straipsnio
pagrindinius papildomos dedamosios (įskaitant ir gamtinių dujų pajėgumų apskaičiavimą) nustatymo principus, kuriais vadovaujantis LR Vyriausybė nustatytų atitinkamą šios dedamosios nustatymo tvarką. Tuomet 5 straipsnio 2 dalies priešpaskutinis sakinys būtų: „Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, gamtinių dujų vartojimo pajėgumai, reikalingi maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti kitiems kalendoriams metams nustatomi pagal energijos gamintojų ir ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, iš anksto pateiktas tokių pajėgumų poreikio paraiškas.
gamtinių dujų naudotojams arba vartotojams bei energijos gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, kurie nepateikė pajėgumų poreikio paraiškų, pajėgumų poreikį nustato gamtinių dujų sistemos, prie kurios yra prijungti ūkio subjekto gamtines dujas naudojantys įrenginiai, operatorius vadovaudamasis praėjusių kalendorinių metų faktinių pajėgumų poreikio duomenimis.
dedamosios kainodaros bei apmokėjimo principai turi būti analogiški gamtinių dujų sistemos operatoriaus (UAB „Ambergrid“) taikomiems galingumų užsakymo, kainodaros ir apmokėjimo principams„ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad LR Vyriausybė turi galimybę jau priėmus vienokios ar kitokios formos Įstatymo pakeitimus tvirtinti papildomos dedamosios nustatyto tvarką, paremtą visiškai kitokiais principais nei LR Energetikos ministro pateiktais pristatant Įstatymo projektą LR Seime.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, gamtinių dujų vartojimo pajėgumai, reikalingi maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti kitiems kalendoriams metams nustatomi pagal energijos gamintojų ir ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, iš anksto pateiktas tokių pajėgumų poreikio paraiškas.
gamtinių dujų naudotojams arba vartotojams bei energijos gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, kurie nepateikė pajėgumų poreikio paraiškų, pajėgumų poreikį nustato gamtinių dujų sistemos, prie kurios yra prijungti ūkio subjekto gamtines dujas naudojantys įrenginiai, operatorius vadovaudamasis praėjusių kalendorinių metų faktinių pajėgumų poreikio duomenimis.
dedamosios kainodaros bei apmokėjimo principai turi būti analogiški gamtinių dujų sistemos operatoriaus (UAB „Ambergrid“) taikomiems galingumų užsakymo, kainodaros ir apmokėjimo principams„ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad LR Vyriausybė turi galimybę jau priėmus vienokios ar kitokios formos Įstatymo pakeitimus tvirtinti papildomos dedamosios nustatyto tvarką, paremtą visiškai kitokiais principais nei LR Energetikos ministro pateiktais pristatant Įstatymo projektą LR Seime. Todėl yra svarbu kad esminiai principai kurie buvo teikti tik žodžiu pristatant LR Seimui Įstatymo pakeitimus būtų įtvirtinti įstatyminiu lygiu ir LR Vyriausybė neturėtų galimybės vėliau pakeisti nustatymo tvarkos pažeidžiančios šiuos principus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu LR Vyriausybės viešam derinimui pateiktas atitinkamos papildomos dedamosios nustatymo tvarkos projektas numato visiškai skirtingus kainodaros principus nei šiuo metu gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius taiko gamtinių dujų naudotojams užsakant ilgalaikius (metinius), vidutinių laikotarpių (ketvirčių, mėnesių), trumpųjų laikotarpių (savaitės, paros) pajėgumus. Todėl siūlome papildomos dedamosios kainodaros principus harmonizuoti su šiuo metu taikomais gamtinių dujų galių užsakymo kainodaros principais. Tai leistų paprasčiau, be papildomos administracinės naštos, ūkio subjektams suprasti gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus taikomą kainodarą užsakant pajėgumus būtinus gamtinių dujų perdavimo sistemos išlaikymui ir pajėgumus SGD terminalo infrastruktūros išlaikymui. Asociacijos nuomone siūlomi Asociacijos Įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai leistų:
respublikos vartotojų (ir gamtinių dujų ir šilumos ir elektros) finansinę naštą užtikrinant SGD terminalo gyvybingumą;
finansinę naštą tarp viso gamtinių dujų regiono šalių, gaunančių naudą dėl padidėjusio gamtinių dujų tiekimo patikimumo bei alternatyvaus gamtinių dujų šaltinio atsiradimo;
konkurencines sąlygas Lietuvos ir kitų šalių ūkio subjektams; Įtvirtins tvarius papildomos dedamosios taikymo principus. Atsižvelgti
9UAB Grata group,
2015-11-09 Gerbiami Komiteto nariai, UAB „Grata group“ kaip nepriklausomas dujų tiekėjas rugsėjo 24 d. rašte adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms teikė savo pastabas/pasiūlymus dėl SGD įstatymo projekto.
Po pakartotinio SGD įstatymo projekto pateikimo Seimui, atsižvelgiant į Seimo narių pastabas, kad įstatymo projektas tobulintinas, buvo atlikta tik keletas kosmetinių korekcijų, kurios iš esmės nepakeitė pirminio įstatymo projekto varianto ir jame įtvirtinto pajėgumų modelio. Viešojoje erdvėje kilusios diskusijos nepalietė esamos konkurencinės situacijos, konkurencijos eliminavimo priėmus naują modelį ir galimybės patiems vartotojams spręsti kur įsigyti gamtines dujas vartojimo tikslais. Nesikartosime teikdami pastabas/pasiūlymus, kuriuos išdėstėme rugsėjo 24 d. rašte, tačiau negalime nepastebėti prieštaravimų, kurie jau yra rengiami ir teikiami viešiems svarstymams. SGD įstatymo projekto 11 str. 6 p. buvo pakoreguotas, kuriame buvo įtvirtinta keletas principų (objektyvumo, skaidrumo), kuriais VKEKK nesirėmė nustatant „rinkos kainą“ – 19,09 eur/MWh. Be jokios abejonės, negalime sutikti ne tik dėl „rinkos kainos“ turinio, bet ir formos bei nustatymo principų. Neaišku, kokiomis prielaidomis remiantis VKEKK nustatė 19,09 eur/MWh kainą? Kodėl nebuvo vertinami rinkoje realiai egzistuojantys kontraktai ir pasiremta kitų dujų tiekėjų patirtimi ir įžvalgomis? Taipogi kiti klausimai, kurie aktualūs rinkos dalyviams (VKEKK rašto kopiją pridedame). Energetikos ministerijos pateikti viešam svarstymui gamtinių dujų diversifikavimo aprašo pakeitimai, kurie parengti dar net iki galo neapsvarsčius ir nepriėmus SGD įstatymo projekto, palieka daug neaiškumų. Šiame apraše įtvirtinamas jau ne vien „būtinasis kiekis“ – ~500 mln. m³ , bet, taipogi, 3 p. atsiranda nauja sąvoka – „techninės būklės palaikymas“ nevykdant dujinimo.
Ankstesniame laiške rašėme, kad įstatyme vertėtų numatyti sąvoką dujų, kurios reikalingos
„techninei būklei palaikyti“, t.y. cirkuliaciniam ar šaltam rėžimui ir kurių
būtinumas įtraukiamas į infrastruktūros dedamąją, o komercinės veiklos „būtinojo kiekio“ dujas palikti įprastai reglamentacijai pagal galiojantį gamtinių dujų įstatymą ir nesuteikti viršenybės prieš konkuruojančius rinkoje produktus. Taip pat kiti klausimai, į kuriuos nėra atsakymų (kokia minimalia kaina gali būti realizuotas energijos gamintojų nesuvartotas būtinojo kiekio perteklius rinkoje ir pan.?) Verta paminėti, kad VKEKK atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą konstatavo, kad gamtinių dujų tiekimo rinkoje konkurencija yra neefektyvi, tačiau viešojoje erdvėje deklaruojama konkurencijos skatinimo dujų rinkoje pozicija. Komisija taip pat pasisakė, kad paskirtojo tiekėjo skyrimas ir privalomas SGD įsigijimas iš terminalo apsunkina konkurencines sąlygas ir naujų dalyvių įėjimą į rinką. Be to, VKEKK jau įvertino valstybės pagalbos sumą, kuri bus reikalinga 2016 m.: 24,7 mln. eurų reikės dengti Litgas kainų skirtumą dujas parduodant šilumos gamintojams ir dar 20 mln. eurų neparduotų šilumos gamintojams, kurios veikiausiai bus realizuojamos Lietuvos rinkoje už „rinkos kainą“. Atsižvelgiant į visą diskusiją matome, kad nėra vieningo ir sisteminio požiūrio, ko pasėkoje problemos gilėja, o trumpalaikiai sprendiniai išbalansuoja esamą reglamentaciją ir neatneša ekonominės naudos Lietuvos ūkiui. Pasikartosime, kad:
pasiūla nuo 2016 m., kuri galėtų padengti 100 proc.
Lietuvos rinkos;
užkrauna naštą dujų sistemos naudotojams, kuri siekia 50 mln. eurų ir per metus;
„rinkos kaina“ visiškai eliminuoja konkurenciją;
susibalansuoti, šiluma miestuose pigtų iki 30 %;
10UAB Grata group,
2015-11-09 Energetikos ministerijos parengtas SGD įstatymo 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo projektas ir jame įtvirtintas naujas pajėgumų modelis, mūsų požiūriu, yra netinkamas, prieštaraujantis bendrai verslo logikai, žlugdantis konkurenciją, vartojimą, neužtikrinantis ekonomiškiausio kelio energijos gamintojams įsigyti dujas bei formuojantis ydingą praktiką gamtinių dujų rinkoje. Naujas įstatymo projektas kuria modelį, kuris prieštarauja galiojantiems teisės aktams reglamentuojantiems gamtinių dujų sektorių, konkurenciją, o taip pat yra nesuderinamas su LR ir ES teise. Nesutinkame su naujo įstatymo projekto modeliu žemiau pateiktais pagrindiniais aspektais:
a) 5 str. 2 d. ir 11 str. įteisinamu „SGD būtinojo kiekio tiekimu“;
b) 11 str. įtvirtinamomis komercinės veiklos dotacijomis paskirtajam tiekėjui dujų sistemos naudotojų sąskaita;
c) 11 str. 5 d. numatomu rinkos kainos nustatymu administracinėmis priemonėmis, kurį vykdo VKEKK. UAB „Grata group“ kaip gamtinių dujų tiekėjas toliau rašte teikiame savo nuomonę, komentarus bei argumentus, kuriais remiantis, negalime sutikti su SGD įstatymo pakeitimo projekte numatytomis normomis.
kiekio tiekimas“ Siūlomo projekto 5 str.
Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis)“. Įstatymo projektas suponuoja, kad būtinasis kiekis yra reikalingas, kad užtikrintų SGD terminalo dujinimo technologinį procesą. Verta atkreipti dėmesį, kad jau šiuo metu per galiojančią VKEKK nustatytą saugumo dedamąją (2.15 Eur/Mwh ~ 50 mln. eurų per metus), pagal SGD įstatymą yra išlaikoma SGD infrastruktūra, t.y. padengiamos SGD terminalo infrastruktūros įrengimo bei pastovios eksploatavimo sąnaudos. Ši saugumo dedamoji užtikrina SGD terminalo funkcionavimą, naudotojų prieigą prie alternatyvių pasaulinių dujų rinkų, t.y. terminalas gali esant poreikiui užtikrinti dujų tiekimą iš įvairių pasaulio įmonių ir regionų iki 4 mlrd.m³ gamtinių dujų per metus. Taigi, aukščiau minėta saugumo dedamoji užtikrina terminalo veikimą bei išlaikymą, vykdant pagrindinę savo funkciją – gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą. Aukščiau minimas būtinasis kiekis (pagal galiojantį SGD įstatymą - minimalus dujinamų gamtinių dujų kiekis), kuris šiuo metu sudaro ~ 500 mln. m³, mūsų požiūriu, yra nepagrįstas jokiais techniniais parametrais. Pateiktame įstatymo projekte „būtinasis kiekis“, kuris, remiantis SGD projekto 11 str.
Lietuvos Respublikos perdavimo sistemą (įstatymo projekto 11 str. 7 d. nustato, kad SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas). Remiantis šiomis nuostatomis, galima teigti, kad pagrindinei terminalo funkcijai, t.y. tiekimo saugumui užtikrinti, nepertraukiamas SGD dujinimas ir dujų tiekimas į perdavimo sistemą nėra reikalingas. Mūsų požiūriu, įstatymo projekto 5 str. 2 dalies ir 11 str. nuostatos prieštarauja viena kitoms, kadangi 5 str. 2 d. kalba eina apie infrastruktūros technologinius procesus, o 11 str. suponuoja paskirtojo tiekėjo komercinę veiklą tiekiant SGD būtinąjį kiekį, kuris nieko bendro neturi su infrastruktūros technologiniais procesais. Įstatymas turi aiškiai nustatyti kriterijus ir įtvirtinti sąvokas, kurių būtų laikomasi. Įstatymo projekte siūlome aiškiai išskirti „šalto rezervo ar cirkuliacinio rėžimo sąvoką“, kurio proceso metu naudojamos dujos būtų tikrai reikalingos būtinam SGD terminalo technologiniam funkcionavimui, leidžiančiam esant poreikiui pradėti dujinimą ir kurios įtraukiamos į VKEKK patvirtintą SGD saugumo dedamąją. Įstatymo projektą vertinant 11 str. požiūriu, „SGD terminalo būtinasis kiekis“ sukuria dirbtinę pasiūlą/paklausą, eliminuoja konkurenciją ir laisvos rinkos funkcionavimą. Pagal tokį modelį paskirtasis tiekėjas be konkurencijos užima apie 500 mln.m³ rinkos (LRV nustatytas būtinasis kiekis, kuris nepagrįstas jokiais techniniais SGD terminalo parametrais), nesvarbu kokiomis sąlygoms yra tiekiamos SGD, o energijos gamintojai yra įpareigoti privalomai jas pirkti. Šio privalomo pirkti-parduoti principo (25 % taisyklė, o 2015 m. nustatyta 75 %) konstitucingumu buvo suabejoję grupė Seimo narių, dėl ko buvo kreiptasi į LR Konstitucinį teismą, tačiau Konstitucinis teismas taip ir nepasisakė plačiau dėl šio principo taikymo, kadangi buvo pakeistas reguliavimo dalykas.
Tačiau Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad SGD terminalas yra LR dujų infrastruktūros dalis ir jo išlaikymas/sąnaudos, kurios dengiamos per VKEKK dedamąją yra pagrįstos. Labai abejojame ar SGD būtinasis kiekis, kuris yra perteklinis technologiniam procesui palaikyti neprieštarauja LR konstitucijai ir kitoms LR, ES teisės normoms. Taipogi, vertėtų atkreipti dėmesį į užsienio šalių praktiką, pagal kurią, SGD terminalai gali atlikti tiesiog rezervinę funkciją arba vykdyti SGD išdujinimo ir importo operacijas labai mažu pajėgumu atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią SGD pasiūlą, paklausą bei pačių SGD konkurencingumą. Kaip pavyzdį būtų galima panaudoti JAV 2014 m. SGD importo terminalų statistiką, pagal kurią, išnaudojami importo pajėgumai 2014 m. siekė tik 0,4 proc. visų turimų pajėgumų. Taipogi, JAV galima rasti atvejų, kai pastatyti importo terminalai neimportavo nė lašo SGD dujų kelis metus dėl nepalankių sąlygų rinkoje ir stovėjo cirkuliaciniu rėžimu. Panašūs pavyzdžiai galėtų būti ir Ispanijos, Prancūzijos SGD terminalų panaudojimo aktualijos. Vertėtų dar kartą paminėti, kad pagrindinis SGD terminalo tikslas – sukurti alternatyvas ir prieigą prie alternatyvių dujų rinkų. Remdamiesi aukščiau išvardintais argumentais, norime pabrėžti, kad mūsų nuomone, Lietuva, pasistačiusi SGD terminalą bei dengdama jo išlaikymo sąnaudas, jau įgyvendino pagrindinį savo tikslą – energetinio saugumo užsitikrinimą. To pasėkoje, nėra tikslinga dirbtinai iškraipyti gamtinių dujų, energetikos ir pramonės sektorius tiekiant bei kuriant paklausą SGD dujoms priverstiniu principu. Atsižvelgti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 11.
UAB Grata group, 2015-11-09
veiklos dotacija paskirtajam tiekėjui dujų sistemos naudotojų sąskaitą; Įstatymo projekto 11 str. 9 d. įtvirtina kompensacijos tvarką paskirtajam tiekėjui kitų dujų sistemos naudotojų sąskaita. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos bus įvertintas per VKEKK papildomą dedamąją. Pagal šią nuostatą paskirtasis tiekėjas per VKEKK nustatytą papildomą dedamąją užsitikrina 100 % sėkmingos komercinės veiklos dotaciją dujų naudotojų sąskaita, kur neigiami finansiniai srautai iš SGD prekybos bus padengiami kitų dujų vartotojų lėšomis, įtraukiant šiuos neigiamus srautus į VKEKK nustatytą papildomą dedamąją. Šio modelio egzistavimas absurdiškas ir diskriminacinis ne tik dujų tiekėjų atžvilgiu, tačiau ir dujų sistemos naudotojų atžvilgiu. Tai absoliuti valstybės pagalba išimtinai paskirtam tiekėjui, nesvarbu kokiomis sąlygomis. Modelis neturi jokios konkurencinės ar ekonominės vertės bei sudaro išskirtines sąlygas monopolizuoti dujų tiekimo rinką, iškreipdamas tiek konkurencijos, tiek ekonominius dėsnius. Pagal ši modelį paskirtasis tiekėjas:
i) realizuodamas būtinąjį kiekį energijos gamintojams pagal nustatytą VKEKK rinkos kainą, neigiamą skirtumą tarp rinkos kainos ir SGD įsigijimo kainos padengs per VKEKK nustatytą dedamąją, kuri bus papildomai nustatyta dujų sistemos naudotojams; ii) tuo atveju, jeigu energijos gamintojų dujų poreikis nesiektų nustatyto būtinojo kiekio (projekto 11 str. 8 d.), paskirtasis tiekėjas SGD dujas galėtų realizuoti (pvz. gamtinių dujų biržoje) neturint kainos „grindų“, t.y. už bet kokią kainą.
Nuostoliai, vėlgi, būtų kompensuoti per VKEKK papildomą dedamąją, kuri gultų ant dujų sistemos naudotojų pečių, o SGD dujos, galėtų būti parduodamos dirbtinai maža kaina, tokiu būdu išstumiant iš gamtinių dujų rinkos kitus tiekėjus, bei nepatiriant nuostolių, kuriuos padengtų dujų sistemos naudotojai. Kaip aukščiau minėjome, 11 str. nuostatos prieštarauja 5 str. 2 d. nuostatai, kai komercinė veikla nieko bendro neturi su SGD infrastruktūros palaikymu. Palyginimui, 2015 m. puikiai iliustruoja situaciją, kuri susidarytų įvedus naują modelį ir kompensuojant paskirtojo tiekėjo neigiamus srautus. Reikia pabrėžti, kad pagal naują modelį našta persiskirstys nuo energijos gamintojų, kitiems dujų sistemos naudotojams, pramonei, verslui. Šioje vietoje, reikėtų pabrėžti, nekalbama apie teigiamus srautus, kadangi šiandieną, paskirtasis tiekėjas neturi jokių praktinių galimybių realizuoti SGD dujas rinkoje aukštesne nei jų įsigijimo kaina. Paskirtasis tiekėjas SGD dujas 2015 m. duomenimis realizuoja po ~ 32 Eur/MWh. Atitinkamai, rinkose gamtinių dujų kainos siekia: Didžioji Britanija ~ 21 Eur/MWh; Vokietija ~ 21 Eur/MWh; Lietuva ~ 20 Eur/MWh. Kainų skirtumas akivaizdus ~ 12 Eur/MWh. Įtvirtinus naują modelį ir įsigaliojus kainų skirtumo kompensavimo mechanizmui, patiekiant šiuo metu nustatytą 500 mln. m³, t.y. ~ 5,2 mln. MWh būtinąjį kiekį, susidaro 62 mln. eurų per metus skirtumas tarp realios rinkos kainos ir patiekiamų SGD kainos, kurį papildomai dengtų dujų sistemos naudotojai. Stengiantis SGD dujas parduoti konkuruojant su kitais tiekėjais, praraja tarp SGD įsigijimo ir realizavimo kainų gali išaugti net iki ~ 15 Eur/MWh ar daugiau ir našta dujų sistemos naudotojams papildomai išaugtų iki 85 mln. eurų ar daugiau per metus.
Tokiu būdu našta dujų sistemos naudotojams (pramonei, verslui) didėtų daugiau nei du kartus nuo 50 mln. eurų iki 120 mln eurų per metus. ES direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nenustato jokių išimčių dujų tiekėjui, kuris turi išimtines teises ir kurios neskatina konkurencijos ir veiksmingo rinkos funkcionavimo, o pateiktas įstatymo projektas, įstatymo lygmenyje įteisina paskirtojo tiekėjo dotaciją, nesąžiningą konkurenciją bei sukuria sąlygas dirbtinei gamtinių dujų rinkos monopolizacijai išstumiant kitus rinkos dalyvius. Atsižvelgti
12UAB Grata group,
2015-11-09
nustatymas administracinėmis priemonėmis; Pagal įstatymo projekto 11 str. 5 d. yra siūloma įtvirtinti VKEKK prognozuojamą dujų rinkos kainą. Mūsų požiūriu, kuriamas naujas mechanizmas, kuris prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 9 str. bei ES teisei. Pagal galiojantį Gamtinių dujų įstatymą, gamtinių dujų tiekimo kainos yra nereguliuojamos ir šis įstatymas buvo suderintas su ES teisynu. Lietuvos Konstitucinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad Lietuvoje dujų tiekimo kainos yra nereguliuojamos. Be jokios abejonės, prognozuojamos rinkos kainos nustatymas yra traktuotinas kaip reguliacinis mechanizmas pagal nustatytus kriterijus, kuriais rinkos dalyviai turės vadovautis. Pažymėtina, kad rinkos kainos nustatymas, kaip matome, yra tiesiogiai skirtas gamtinių dujų tiekimo kainai nustatyti. Toks rinkos kainos nustatymas savo esme yra nepagrįstas, kadangi, visiškai akivaizdu, jog paskirtasis tiekėjas, remiantis ekonominiais veiklos principais, negalėtų tiekti gamtinių dujų VKEKK nustatyta rinkos kaina, jeigu nebūtų, pagal įstatymo projekto 11 str.
nuomone, ankščiau minėtas kompensavimo principas yra visiškai nepriimtinas, o rinkos kainos nustatymas nėra reikalingas ir nemažinantis bendros naštos dujų sistemos naudotojams. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas jokių kriterijų, jokių sąvokų nenustato (rinkos kainos, SGD būtinojo kiekio, cirkuliacinio rėžimo), o paliekamas LRV ir VKEKK lygmenyje, taip suteikiant plačią dispoziciją interpretacijoms. Siūlome įtvirtinti aiškias SGD terminalo „šalto rezervo ar cirkuliacinio rėžimo“ sąvokas taip užtikrinant visiems suprantamą SGD terminalo būtinojo kiekio būtinumą technologiniam palaikymui. Taip pat siūlome tobulinti dabar įtvirtinto SGD būtinojo kiekio formuluotes, kurios prieštaringos įstatymo projekte pateiktuose straipsniuose, atsisakyti paskirtojo tiekėjo dotacijos, bei dujų rinkos kainos reglamentacijos kaip prieštaraujančios ES teisei, Gamtinių dujų, Konkurencijos įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir eliminuojančios konkurenciją. Taip pat norime atkreipti dėmesį į įžvalgas, pasiūlymus ir išdiskutuoti SGD įstatymą, įstatymo projektą. SGD įstatymas, mūsų požiūriu, turėtų reglamentuoti infrastruktūrinius dalykus, kurie išdėstyti įstatymo preambulėje, o komerciją palikti Gamtinių dujų įstatymo reglamentacijai. Pagal gamtinių dujų įstatymą, Gamtinių dujų sąvoka apima ir suskystintas gamtines dujas, o tikslai - sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, pagal SGD įstatymą, paskirtasis tiekėjas prekiaudamas suskystintomis dujomis turėtų vadovautis Gamtinių dujų įstatymu. Gal galėtų būti atskira reglamentacija, mechanizmas, kada paskirtasis tiekėjas turėtų išimtis, pavyzdžiui, esant dujų pasiūlos stygiui, ekstremaliai padėčiai, balansavimo funkcijai užtikrinti ar pan. Žvelgiant retrospektyviai, įsigaliojus naujos redakcijos gamtinių dujų įstatymui, nuosekliai buvo kuriama dujų rinka, paremta ES praktika, einama liberalizavimo linkme. 2013 m. pradėjo veikti gamtinių dujų birža, dujų tiekėjų skaičius perkopė 30, tiekėjai pradėjo konkuruoti, o vartotojai rinktis tiekėją. Tačiau, lygiagrečiai sukurtos prielaidos priešingos gamtinių dujų įstatymo tikslams. 2012 m. lapkričio 7 d. Nr. 1354 LRV nutarimas „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. gruodžio 23 d. Nr. 1451 nutarimas „Dėl valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“, visiškai eliminavo tikslus sukurti skaidrią, konkurencingą, ūkišką dujų rinką. Buvo suteikta valstybės pagalba valstybinėms monopolijoms (Lietuvos dujų tiekimas, Litgas). Vienu atveju Litgas, kaip paskirtasis tiekėjas, ~500 mln.m³ dujų be konkurencijos dujas tiekia energijos gamintojams, kitu atveju, Lietuvos dujų tiekimui LRV nutarimo pagrindu buvo atrištos rankos dempinguoti dujų kainą. Valstybinės monopolijos su valstybės pagalba uzurpavo dujų rinką, kurioje dujų tiekėjai negali konkuruoti, o vartotojai rinktis tiekėjo. Iškreipti dujų kainų skirtumai 2015 m. nesubalansuoja rinkos.
brangesnės nei gamtinių dujų biržoje Litgas tiekiamos dujos į sistemą ir 80 mln. eurų suma skirta gamtinių dujų kainos dempingui parodė, kad gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams skiriasi 150 %. Tokie kainų skirtumai yra nepriimtini ir nelogiški nedidelėje Lietuvos gamtinių dujų rinkoje. Šie kainų skirtumai itin išryškina ydingą praktiką reglamentuojant dujų sektorių. Esant tokiai situacijai, vartotojas nebeturi galimybės rinktis, o dujų tiekėjai laisvai konkuruoti. Valstybės pagalba valstybinėms dujų monopolijoms 2015 m. siekia ~ 150 mln. eurų, kurios neturi kiti nepriklausomi dujų tiekėjai. Manome, kad SGD terminalo įstatymas, įstatymo projektas, kuris sudaro išimtines sąlygas paskirtam tiekėjui, o taip pat LRV nutarimai, kuriais suteikiama valstybės pagalba valstybinėms monopolijoms, neturi teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, neskatina konkurencijos tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių, yra ekonomiškai nepagrįsti ir eliminuojantys galimybę vartotojams laisvai pasirinkti dujų tiekėją. Atsisakius aukščiau minimų modelių, LRV nutarimų ir likus prie galiojančio Gamtinių dujų įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Kuro įsigijimo energijos gamintojams tvarkos, būtų užtikrinta pakankamai skaidri ir ekonomiškai pagrįsta dujų rinka ir racionaliausias būdas vartotojams įsigyti dujas. Tokiu būdu, galėtų būti sumažinta našta gamtinių dujų sistemos naudotojams, kurie šiuo metu prisiima vis didesnius gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo kaštus mažėjant gamtinių dujų vartojimui, o taip pat padidėtų konkurencija gamtinių dujų sektoriuje, kas galėtų atvesti į didėjantį gamtinių dujų vartojimą ir sektoriaus atsigavimą. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J. Razma,
1 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į šiuo metu esančią diskriminacinę faktinę padėtį, kuomet Lietuvos Respublikoje dujas vartojantys asmenys yra blogesnėje padėtyje, nei asmenys, kurie gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją transportuoja, nors nauda iš SGD terminalo yra bendra. Šiuo metu Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Baltarusijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis ir SGD terminalu. Gamtinės dujos į Lietuvą šiuo metu tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą ir iš Rusijos – tranzitu per Baltarusiją, o tam tikrais atvejais ir per Latviją. Energetikos ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, beveik pusė į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistemą įleidžiamo gamtinių dujų kiekio, nemokant jokio SGD terminalo priedo, yra perduodama į Kaliningrado srityje esančią Rusijos teritoriją. Taip pat aiški tendencija, kad dėl pastaruoju metu mažėjančio gamtinių dujų sunaudojimo Lietuvos Respublikoje, tranzitu transportuojamo dujų proporcija lyginant su vidiniu sunaudojimu didėja. Teikiamu patikslinimu siekiama proporcingai paskirstyti gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams. Siūlomais pakeitimais siekiama ilgalaikio tikslo – subalansuoti gamtinių dujų sistemų naudotojų gaunamą naudą iš gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Siūlomi įstatymo pakeitimai leis išdalinti kaštus proporcingai kiekvienai vartotojų grupei, atsižvelgiant į gamtinių dujų sistemos naudotojų ir gamtinių dujų vartotojų dujų įrenginių techninį pajėgumą, taip pat asmenims, tranzitu transportuojantiems gamtine dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją, atsižvelgiant į tranzito pajėgumus..
Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turės teigiamos įtakos buitiniams gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams, lyginant su šiuo metu galiojančia tvarka, SGD terminalo išlaikymo kaštai turėtų mažėti, kadangi dėl objektyvių priežasčių yra išplečiamas šiuos kaštus dengiančių asmenų ratas, įtraukiant asmenis, tranzitu transportuojančius gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus naujojo reguliavimo naudą, visų pirma, patirtų energijos gamintojai bei pramonės įmonės, gamybos procese tolygiai naudojančios gamtines dujas. Palyginti su 2015 metais, šilumos tiekėjai už gamtines dujas bei tiekimo saugumą 2016 m. turėtų sumokėti iš viso apie 5 mln. eurų mažiau, dėl ko atitinkamai mažėtų ir šilumos kaina galutiniams vartotojams. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus šilumos tiekėjų grupėje didesnę naudą patirtų tie šilumos tiekėjai, kurių energijos rūšių derinyje didesnę dalį užima gamtinės dujos. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turėtų teigiamą agreguotą poveikį šilumos tiekėjams Lietuvoje, tačiau nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių gamtinių dujų suvartojimas yra itin netolygus, siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti nežymią neigiamą įtaką šilumos kainai. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams, ir (ar) gamtinių dujų vartotojams ir asmenims tranzitu transportuojantiems gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją, proporcingai paros gamtinių dujų kiekiui. už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A. Palionis,
1 Argumentai: Pagal SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį, bet ne pagal papildomos dedamosios mokėtojo dujų įrenginių maksimalų techninį pajėgumą.
Teikiamu pasiūlymu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo, taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams, įvertinant tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda – tiekimo saugumo užtikrinimas – sąlygojama visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams, ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami pagal papildomos dedamosios mokėtojo dujų įrenginių maksimalų techninį pajėgumą per parą.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Palionis,
9 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dalį energijos gamintojams. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Energijos gamintojų pagamintos energijos kainos yra reguliuojamos. Kitų gamtinių dujų naudotojų kainų Komisija nereguliuoja. Tuo atveju, jeigu aukščiau nurodytas kainų skirtumas būtų padalijamas visiems papildomos dedamosios mokėtojams, būtų diskriminuojami tie mokėtojai, kurių kainų nereguliuoja Komisija. Tokiu atveju, būtų iš esmės apsunkintas verslo įmonių, kurios veikia laisvojoje rinkoje, konkurencingumas.
Pažymėtina, kad SGDTĮ 11 str. būtent energijos gamintojams, o ne kitiems papildomos dedamosios mokėtojams, yra užtikrinamas pirmumas dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo, todėl ir susidaręs teigiamas arba neigiamas skirtumas kainos turėtų būti padalijamas energijos gamintojams. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
9Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos
paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąjąosios dalį energijos gamintojams.“ Nepritarti
A.Gentvilas, 2015-10-282 Argumentai: Galiojantis įstatymas numato tik SGD terminalo, infrastruktūros bei jungties sąnaudų kompensavimą. Naujame projekte numatyta, kad dujų vartotojai turės kompensuoti ir paskirtojo dujų tiekėjo (UAB ,,LitGas“) patiriamas dujų tiekimo sąnaudas. Tai nepateisinama nei socialiai (dujų vartotojai patirs apie 50 mln. eurų papildomų išlaidų), nei ekonomiškai, nes UAB ,,LitGas“ nebus suinteresuotas pigesnių dujų pirkimu, žinodamas, kad patiriamas sąnaudas padengs vartotojai. Visi teikiami pasiūlymai yra susiję – jais siūloma išbraukti paskirtąjį tiekėją iš įstatymo projekto kaip įmonę, kurios veiklos sąnaudos turi būti kompensuojamos vartotojų lėšomis. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Gentvilas,
5 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,5. Komisija tvirtina gamtinių dujų kainos skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę. 6. Seimo narys A.Gentvilas,
8 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,8. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo dujų kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalies formuluotę. 7. Seimo narys A.Gentvilas,
9 Pasiūlymas: Išbraukti 11 straipsnio 9 dalį: ,,9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją.“ Nepritarti
A.Palionis, 2015-11-032 Argumentai: Prognozuojama, kad 2016 m. dėl biokuro sektoriaus plėtros, taip pat nuo 2016 m. atsisakius elektros gamybos kvotų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) fondo, gamtinių dujų vartojimas tarp šalies energijos gamintojų taps 3,5 kartų mažesnis lyginant su 2011 m., o bendras gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažės iki 2 mlrd.m³ (t.y. apie 40 % mažiau nei 2011 m.). Gamtinių dujų vartojimo mažėjimas lemia sparčiai didėjančius ir neproporcingus gamtinių dujų infrastruktūros, tame tarpe ir suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas), eksploatavimo kaštus gamtinių dujų sistema besinaudojantiems energijos gamintojams, buitiniams vartotojams bei Lietuvos pramonės įmonėms. VIAP lėšomis šiuo metu kompensuojamos paslaugos elektros energetikos sektoriuje yra neatsiejamai glaudžiai susijusios ir su gamtinių dujų rinka. Lietuvos energetinis saugumas, prie kurio svariai prisideda SGD terminalas, yra bendras, tiek elektros, tiek gamtinių dujų vartotojų interesas.
SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir gamtinių dujų įvežimas per SGD terminalą yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą VIAP aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, siekiant teisinio aiškumo vartojant šią sąvoką kituose šio įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:„8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir apginti visuomenės interesus.“ Nepritarti
A.Palionis,
1 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio
infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį.
Pasiūlymu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo, taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas numatant, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir gamtinių dujų įvežimas per SGD terminalą yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą VIAP aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad su SGD terminalu susijusios VIAP sąnaudos, apimančios SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, SGD terminalo operatoriui būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame VIAP energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas. Tokia tvarka siūloma įvertinus tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda ir strateginė reikšmė – energetikos sektoriaus saugumo užtikrinimas – sąlygojama ne tik visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams, tačiau ir kur kas platesniam subjektų ratui, t. y. visiems elektros energijos naudotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir SGD terminalo naudojimas yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąnaudos, t. y. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir
(ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Palionis,
9 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į VIAP lėšomis kompensuotiną sumą.
Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
“11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
9.
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą papildomą dedamąją kompensuotiną sumą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis.“ Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-062 Argumentai: 2010-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo
biokurą kaip pagrindinį generacijai naudojamą kurą), laukiami pokyčiai elektros energetikos sektoriaus pokyčiai (pradėjus eksploatuoti elektros jungtis NordBalt ir LitPolLink, vietinė elektros generacija laikoma pertekliniu veiksniu, ką atspindi Vyriausybės sprendimas neskirti elektros gamybos kvotų, subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, ir kas savaime reikšmingai mažina gamtinių dujų suvartojimo apimtį šalyje) indikuoja vienintelę tendenciją – gamtinių dujų paklausos tolimesnį spartų mažėjimą. SGD terminalo būtinasis kiekis jau 2016 m. negalės būti suvartotas tuo būdu, kurį numato galiojančio Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr.
XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka, o SGD terminalo išlaikymui reikalingas didesniu proporcingumu pasižymintis naštos išskaidymo modelis, todėl siekiant SGD terminalo, kaip strateginio valstybės energetikos objekto, išlaikymo sąnaudas paskirstyti optimaliu būdu, o SGD terminalo būtinajam dujinamam kiekiui garantuoti rinką, yra būtina pakeisti galiojančią tvarką. SGD terminalas, kaip strateginis valstybės energetikos objektas, turi būti finansuojamas panašiais principais, kokiais yra finansuojami kiti valstybės strateginiai energetikos objektai, kurie yra jau yra eilę metų taikomas ir pasiteisinęs VIAP finansavimo mechanizmas. VIAP finansavimas, iš esmės administruojamas Vyriausybės sprendimais, yra skaidrus ir porporcingas mechanizmas, užtikrinantis tvarų strateginių objektų finansavimą, kuris (mechanizmas) turi būti taikomas taip pat SGD terminal veiklos atžvilgiu. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, suderintą su VIAP sąvoka kituose įstatymuose (Elektros energetikos), siekiant teisinio aiškumo ir vartojant šią sąvoką kituose įstatymo XIIP-3556(2) straipsniuose. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir išdėstyti ją taip: “8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominius ir
(ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir įgyvendinti visuomenės interesus.” Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
2 Argumentai: Įstatymo tekste naudojama SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoka nėra apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje, todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma šią sąvoką įtvirtinti, atitinkamai papildant įstatymą.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi ir išdėstyti ją taip: „8.SGD terminalo būtinasis kiekis – minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamintių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, užtikrinimui palaikyti tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies formuluotę. 13. Seimo nariai K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
1 Argumentai: Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo sąnaudas visiems energetikos produktų vartotojams šalyje, įvertinant ir atsižvelgiant į pagrindinę SGD terminalo teikiamą naudą - tiekimo saugumo užtikrinimas) - teikiamą visiems energetikos sistemos naudotojams. Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo infrastruktūrinės dalies įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas dengti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų finansavimo mechanizmą, tuo sulyginant SGD terminalo ir kitų šalies energetikos strategini infrastruktūrinių objektų finansavimą, tačiau taip pat – visų vartotojų solidarų įnašą į strateginio objekto išlaikymą.
Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, infrastruktūrinė SGD terminalo dalis būtų finansuojama visų energetikos produktų vartotojų, skaidriai ir proporcingai energetikos produktų naudojimo kiekiui. Tokiu būdu per SGD terminalo infrastruktūrinės dalies finansavimą būtų įgyvendintas solidarumas bei šio projekto finansavimo modelis prilygtų kitų šalies energetinių strateginių ir viešuosius interesus atitinkančių projektų finansavimo modeliui. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimas, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatacija yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiama į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojama šiame apraše nustatyta tvarka, t.y. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės aptvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
1 Argumentai: kadangi SGD terminal operaciujų finansavimui pagal šiuo metu susiklosčiusias rinkos sąlygas (žr. argumentus aukščiau) yra būtinas išorinis solidarus finansinis palaikymas, SGD trminalo veikla turi sudaryti visuomenei kaip įmanoma mažiausius kaštus. Todėl siūloma apsiriboti kaštų požiūriu technologiniu SGD terminalo veiklos minimumu, kuris būtinas palaikyti parengties režimą.
Šiuo metu veikiantis išdujinamų gamtinių dujų kiekio panaudojimas valstybės reguliuojamų gamintojų veiklos procese gali ir turi būti toliau vykdomas, taip užtikrinant dalies minimalaus kiekio dujų faktinį panaudojimą ūkio reikmėms, tačiau tuo pačiu reikalinga užtikrinti, kad šių dujų naudojimas nedidintų tiesioginių sąnaudų išskirtinai tik šių – SGD terminal dujas faktiškai naudojančių - valstybės reguliuojamų gamintojų energetikos profduktų (paslaugų) kainų kainų nesukeliant papildomų kaštų. Todėl reikalinga išlaikyti nuostatą dėl valstybės reguliuojamų gamintojų. Įtvirtinus SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoką 2 straipsnyje, 11 straipsnyje siūloma nekartoti sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
“1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą,
tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir
(ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).” Nepritarti Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotei 15.
Seimo nariai K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
3 Argumentai: SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio finansavimas, gyvendinus įstatymą, būtų užtikrintas per privalomuosius dujų pirkimus, vykdomus valstybės reguliuojamų gamintojų, ir tokiu būdu būtų išlaikomas jau nusistovėjęs ir veikiantis SGD dujų pirkėjų ratas. Rinkos kainos atitikmuo, nustatomas Komisijos, įgalintų pirkėjus būti indiferentiškais rinkoje, o skirtumas tarp nustatytosios tiekimo kainos bei rinkos kainos atitikmens būtų finansuojamas per šiuo metu galiojantį tiekimo saugumo dedamosios mechanizmą. Sutarčių sudarymas su paskirtuoju tiekėjo 5 metų laikotarpiui ar ilgesniam laikotarpiui yra rinkos konkurencingumo didinimui prieštaraujantis reikalavimas, kuris prieštaringas taip pat ir matomoms kuro substitucijos tendencijoms šalies šilumos ūkyje. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo sudaryti sutartis 5 metų laikotarpiui, ir palikti teisę spręsti patiems rinkos dalyviams, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemiau siūlomas mechanizmas rinkos dalyvių (vartotojų) pasirinkimą padarys indiferentišku kaino atžvilgiu. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: “3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.” Nepritarti
straipsnio 3 dalies formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-063 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 5 dalį:
“5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti
sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas.
Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.”
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
5 Argumentai: Komisija paskirtojo tiekjo veiklos ekonominio reguliavimo atžvilgiu turi taikyti tokias pačias reguliacines taisykles, kokias taiko kitų reguliuojamų subjektų atžvilgiu. Vienodas nediskriminacinis reguliacinio mechanizmo taikymas visų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu didina pasitikėjimą rinkos valstybiniu regyuliavimu ir neiškraipo veiklos sąlygų, todėl siūloma atsisakyti kainos derinimo ir įtvirtinti kainos nustatymo mechanizmą. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
“65. Komisija nustato protingumo kriterijus
atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos nustatymo skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą.
Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio 5 dalies formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-063 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio tiekimo kainą išskaidyti į dvi dalis, t.y. rinkos kainą, kurią prognozuoja Komisija, ir skirtumą tarp faktinės tiekimo kainos bei rinkos kainos, kurią nustato Komisija. Pirmoji kainos dalis būtų dengiama, kaip ir yra šiuo metu, valstybės reguliuojamų gamintojų, kurie naudoja dujas elektros ir šilumos gamybos procesuose, pagal objektyvų kuro poreikį, ir pripažįstama kaip pagrįsta, nustatant šių asmenų energijos paslayugų (produktų) valstybės reguliuojamas kainas. Antroji kainos dalis būtų dengiama per galiojantį tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo paslaugo tarifo mechanizmo būdu, kuris kaip toks taip pat šiuo metu yra veikiantis, todėl reikalautų sąlyginai nedidelių korekcijų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Ne pilno skirtumo tarp nustatytos rinkos kainos ir tiekimo kainos dengimas per papildomą tiekimo augumo dedamąją, o dengimas 90 procentų, sukurs aiškias ekonomines paskatas paskirtajam tiekėjui veikti aktyviai, ieškant vartotojų ir naujų išdujintų gamtinių dujų realizavimų rinkų bei geresniųl sandorių.
Priešingai, skirtumo dengimas 100 proc. sukurtų indiferentiškumo atmoferą ir ekonomines paskatas neaktyvumui; todėl siūlymas dalį skirtumo – ir teigiamo, ir neigiamo – palikti paskirtojo tiekėjo vidinių resursų apimtyje bus stiprus ekonominis motyvas veikti. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 6-10 dalimis ir išdėstyti jas taip:
“6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo
kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, nustatytą Komisijos nustatyta tvarka, skaidriai ir pagal kompetenciją įvertinus visų objektyviai laukiamų reikšmingų veiksnių poveikius. 7. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 8.
kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas yra nevykdomas. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos dengia 90 procentų teigiamo arba neigiamo skirtumo tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio
kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos. 10.
kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-064 Argumentai: Lietuvos energetikos ūkio sąlygos nuolat kinta, todėl svarbus išlaikyti adaptyvumą taip pat ir SGD terminalo finansavimo modelio atžvilgiu. Todėl siūloma nustatyti ribotą terminą šio modelio galiojimui, kuriam pasibaigus bus įvertintas šis finansavimo modelis bei nauji poreikiai ir problemos, kurios susiformuos sektoriaus pokyčių rezultate. Pasiūlymas: nustatyti Įstatymo įsigaliojimui, taikymui ir įgyvendinimui tokius terminus:
“Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 11 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 20 d.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-112 Argumentai: 2010-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo 45 proc.
Vykstantys pokyčiai šilumos gamybos sektoriuje (persiorientavimas į biokurą kaip pagrindinį generacijai naudojamą kurą), laukiami pokyčiai elektros energetikos sektoriaus pokyčiai (pradėjus eksploatuoti elektros jungtis NordBalt ir LitPolLink, vietinė elektros generacija laikoma pertekliniu veiksniu, ką atspindi Vyriausybės sprendimas neskirti elektros gamybos kvotų, subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, ir kas savaime reikšmingai mažina gamtinių dujų suvartojimo apimtį šalyje) indikuoja vienintelę tendenciją – gamtinių dujų paklausos tolimesnį spartų mažėjimą. SGD terminalo būtinasis kiekis jau 2016 m. negalės būti suvartotas tuo būdu, kurį numato galiojančio Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka, o SGD terminalo išlaikymui reikalingas didesniu proporcingumu pasižymintis naštos išskaidymo modelis, todėl siekiant SGD terminalo, kaip strateginio valstybės energetikos objekto, išlaikymo sąnaudas paskirstyti optimaliu būdu, o SGD terminalo būtinajam dujinamam kiekiui garantuoti rinką, yra būtina pakeisti galiojančią tvarką. SGD terminalas, kaip strateginis valstybės energetikos objektas, turi būti finansuojamas panašiais principais, kokiais yra finansuojami kiti valstybės strateginiai energetikos objektai, kurie yra jau eilę metų taikomas ir pasiteisinęs VIAP finansavimo mechanizmas. VIAP finansavimas, iš esmės administruojamas Vyriausybės sprendimais, yra skaidrus ir porporcingas mechanizmas, užtikrinantis tvarų strateginių objektų finansavimą, kuris (mechanizmas) turi būti taikomas taip pat SGD terminal veiklos atžvilgiu. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, suderintą su VIAP sąvoka kituose įstatymuose (Elektros energetikos), siekiant teisinio aiškumo ir vartojant šią sąvoką kituose įstatymo XIIP-3556(2) straipsniuose.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir išdėstyti ją taip:
“8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų
numatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominius ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir įgyvendinti visuomenės interesus.”
K.Daukšys,
2 Argumentai: Įstatymo tekste naudojama SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoka nėra apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje, todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma šią sąvoką įtvirtinti, atitinkamai papildant įstatymą. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi ir išdėstyti ją taip: „8.SGD terminalo būtinasis kiekis – minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamintių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, užtikrinimui palaikyti tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies formuluotę 22.
Seimo narys K.Daukšys,
1 Argumentai: Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo sąnaudas visiems energetikos produktų vartotojams šalyje, įvertinant ir atsižvelgiant į pagrindinę SGD terminalo teikiamą naudą - tiekimo saugumo užtikrinimas) - teikiamą visiems energetikos sistemos naudotojams. Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo infrastruktūrinės dalies įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas dengti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų finansavimo mechanizmą, tuo sulyginant SGD terminalo ir kitų šalies energetikos strategini infrastruktūrinių objektų finansavimą, tačiau taip pat – visų vartotojų solidarų įnašą į strateginio objekto išlaikymą. Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, infrastruktūrinė SGD terminalo dalis būtų finansuojama visų energetikos produktų vartotojų, skaidriai ir proporcingai energetikos produktų naudojimo kiekiui. Tokiu būdu per SGD terminalo infrastruktūrinės dalies finansavimą būtų įgyvendintas solidarumas bei šio projekto finansavimo modelis prilygtų kitų šalies energetinių strateginių ir viešuosius interesus atitinkančių projektų finansavimo modeliui. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimas, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatacija yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiama į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojama šiame apraše nustatyta tvarka, t.y.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės aptvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
K.Daukšys,
1 Argumentai: kadangi SGD terminal operaciujų finansavimui pagal šiuo metu susiklosčiusias rinkos sąlygas (žr. argumentus aukščiau) yra būtinas išorinis solidarus finansinis palaikymas, SGD trminalo veikla turi sudaryti visuomenei kaip įmanoma mažiausius kaštus. Todėl siūloma apsiriboti kaštų požiūriu technologiniu SGD terminalo veiklos minimumu, kuris būtinas palaikyti parengties režimą.
Šiuo metu veikiantis išdujinamų gamtinių dujų kiekio panaudojimas valstybės reguliuojamų gamintojų veiklos procese gali ir turi būti toliau vykdomas, taip užtikrinant dalies minimalaus kiekio dujų faktinį panaudojimą ūkio reikmėms, tačiau tuo pačiu reikalinga užtikrinti, kad šių dujų naudojimas nedidintų tiesioginių sąnaudų išskirtinai tik šių – SGD terminal dujas faktiškai naudojančių - valstybės reguliuojamų gamintojų energetikos profduktų (paslaugų) kainų kainų nesukeliant papildomų kaštų. Todėl reikalinga išlaikyti nuostatą dėl valstybės reguliuojamų gamintojų. Įtvirtinus SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoką 2 straipsnyje, 11 straipsnyje siūloma nekartoti sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
“1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą,
tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir
(ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).” Nepritarti Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotei 24.
Seimo narys K.Daukšys,
3 Argumentai: SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio finansavimas, gyvendinus įstatymą, būtų užtikrintas per privalomuosius dujų pirkimus, vykdomus valstybės reguliuojamų gamintojų, ir tokiu būdu būtų išlaikomas jau nusistovėjęs ir veikiantis SGD dujų pirkėjų ratas. Rinkos kainos atitikmuo, nustatomas Komisijos, įgalintų pirkėjus būti indiferentiškais rinkoje, o skirtumas tarp nustatytosios tiekimo kainos bei rinkos kainos atitikmens būtų finansuojamas per šiuo metu galiojantį tiekimo saugumo dedamosios mechanizmą. Sutarčių sudarymas su paskirtuoju tiekėjo 5 metų laikotarpiui ar ilgesniam laikotarpiui yra rinkos konkurencingumo didinimui prieštaraujantis reikalavimas, kuris prieštaringas taip pat ir matomoms kuro substitucijos tendencijoms šalies šilumos ūkyje. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo sudaryti sutartis 5 metų laikotarpiui, ir palikti teisę spręsti patiems rinkos dalyviams, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemiau siūlomas mechanizmas rinkos dalyvių (vartotojų) pasirinkimą padarys indiferentišku kaino atžvilgiu. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: “3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.” Nepritarti
straipsnio 3 dalies formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-113 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 5 dalį:
“5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai
gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas.
Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.”
K.Daukšys,
5 Argumentai: Komisija paskirtojo tiekjo veiklos ekonominio reguliavimo atžvilgiu turi taikyti tokias pačias reguliacines taisykles, kokias taiko kitų reguliuojamų subjektų atžvilgiu. Vienodas nediskriminacinis reguliacinio mechanizmo taikymas visų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu didina pasitikėjimą rinkos valstybiniu regyuliavimu ir neiškraipo veiklos sąlygų, todėl siūloma atsisakyti kainos derinimo ir įtvirtinti kainos nustatymo mechanizmą. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
“65. Komisija nustato protingumo kriterijus
atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos nustatymo skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą.
Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio 5 dalies formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-113 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio tiekimo kainą išskaidyti į dvi dalis, t.y. rinkos kainą, kurią prognozuoja Komisija, ir skirtumą tarp faktinės tiekimo kainos bei rinkos kainos, kurią nustato Komisija. Pirmoji kainos dalis būtų dengiama, kaip ir yra šiuo metu, valstybės reguliuojamų gamintojų, kurie naudoja dujas elektros ir šilumos gamybos procesuose, pagal objektyvų kuro poreikį, ir pripažįstama kaip pagrįsta, nustatant šių asmenų energijos paslayugų (produktų) valstybės reguliuojamas kainas. Antroji kainos dalis būtų dengiama per galiojantį tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo paslaugo tarifo mechanizmo būdu, kuris kaip toks taip pat šiuo metu yra veikiantis, todėl reikalautų sąlyginai nedidelių korekcijų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Ne pilno skirtumo tarp nustatytos rinkos kainos ir tiekimo kainos dengimas per papildomą tiekimo augumo dedamąją, o dengimas 90 procentų, sukurs aiškias ekonomines paskatas paskirtajam tiekėjui veikti aktyviai, ieškant vartotojų ir naujų išdujintų gamtinių dujų realizavimų rinkų bei geresniųl sandorių.
Priešingai, skirtumo dengimas 100 proc. sukurtų indiferentiškumo atmoferą ir ekonomines paskatas neaktyvumui; todėl siūlymas dalį skirtumo – ir teigiamo, ir neigiamo – palikti paskirtojo tiekėjo vidinių resursų apimtyje bus stiprus ekonominis motyvas veikti. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 6-10 dalimis ir išdėstyti jas taip:
“6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo
kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, nustatytą Komisijos nustatyta tvarka, skaidriai ir pagal kompetenciją įvertinus visų objektyviai laukiamų reikšmingų veiksnių poveikius. 7. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 8.
kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas yra nevykdomas. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos dengia 90 procentų teigiamo arba neigiamo skirtumo tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos. 10.
kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-114 Argumentai: Lietuvos energetikos ūkio sąlygos nuolat kinta, todėl svarbus išlaikyti adaptyvumą taip pat ir SGD terminalo finansavimo modelio atžvilgiu. Todėl siūloma nustatyti ribotą terminą šio modelio galiojimui, kuriam pasibaigus bus įvertintas šis finansavimo modelis bei nauji poreikiai ir problemos, kurios susiformuos sektoriaus pokyčių rezultate. Pasiūlymas: nustatyti Įstatymo įsigaliojimui, taikymui ir įgyvendinimui tokius terminus:
“Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 11 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 20 d.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
5Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Energetikos komisija, 2015-10-28 Siūlome pagrindiniam - Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių J. Razmos ir E. Gentvilo, Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos Komisijos ir kitus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti iš dalies
Energetikos komisija, 2015-10-282 Argumentai: pažymime, jog šiuo įstatymo pakeitimu iš esmės keičiant suskystintų gamtinių dujų terminalo sąnaudų paskirstymo ir kompensavimo mechanizmą, (t. y. pereinant nuo saugumo dedamosios, kurią sudaro SGD terminalo kaštai, dengiami atsižvelgiant į transportuotą perdavimo sistema gamtinių dujų kiekį, modelio prie papildomos saugumo dedamosios, kurią sudaro SGD terminalo, paskirtojo tiekėjo tiekimo kaštai bei susidaręs skirtumas tarp parduotų ir nupirktų paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų kainų, dengiami atsižvelgiant į užsakytus transportavimui reikalingus gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus modelio), nėra reglamentuota kaip turėtų būti kompensuojami skirtumai dėl skystinimo sistemos operatoriaus negautų ar perviršinių pajamų, kurios gali kilti dėl skirtumo tarp planuotų ir faktinių perdavimo sistemos panaudotų pajėgumų. Todėl siekiant išvengti galimai susidarysiančio skirtumo tarp planuotų ir faktinių pajamų arba planuotų ir faktinių mokėtinų sumų, siūlytina atitinkamai pakeisti 5 straipsnio 2 dalį. Pavyzdys: prognozuojami užsakyti pajėgumai 2015 m. sudarys 17 mln. kub. metrų per parą per metus, o faktiškai jų sunaudota bus 19 mln. kub. metrų per parą per metus. Tokiu atveju atitinkamai nepapildžius SGDTĮ pakeitimo įstatymo perdavimo sistemos operatorius gautų perviršines pajamas dėl viršytų pajėgumų. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir
(ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). SGD lėšų administratoriaus gautų pajamų nuokrypis, susidaręs dėl tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių išnaudotų perdavimo sistemos pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. Pritarti iš dalies
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms (balsavimo rezultatai:
„už“ -7; „susilaikė“ -2). 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei išnagrinėti galimybę peržiūrėti/persiderėti dujų tiekimo sutarties tarp UAB LITGAS ir Norvegijos „Statoil“ nuostatas (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-11-121 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį atitinkamai jį papildant „SGD terminalo būtinasis kiekis“ sąvoka. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „5.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinasis kiekis (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis) – Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti.“
komitetas, 2015-11-122 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant papildomą dedamąją.“ Pritarti 3.
Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą kaip nurodyta šio
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).“
komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.“
komitetas,
5 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „65. Komisija tvirtina gamtinių dujų, kurias energijos gamintojams parduoda paskirtasis tiekėjas, nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką.
Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių gamintojų įsigytą dujų kiekį, perpardavimo, Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį ir yra įsigyta vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“
komitetas,
6 Argumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo
būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams.
Ši kaina vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. „
komitetas,
7 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo
prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija.“
komitetas,
9 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją.“
komitetas,
10 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“
komitetas, 2015-11-124 Argumentai: Įvertinant šiuo metu vykstančius reikšmingus pokyčius Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, susijusius su gamtinių dujų vartojimo mažėjimu, biokuro plėtra šilumos sektoriuje, planuojama kogeneracinių šilumos elektrinių plėtra didžiuose šalies miestuose, siūlytina numatyti, kad Įstatymo projektu teikiamas pakoreguotas gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos surinkimo ir panaudojimo modelis turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau nei po 2 metų tam, kad Vyriausybė ir Seimas galėtų įvertinti šiuo Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tęstinumo ar tobulinimo poreikį.
Taip pat, siekiant paskatinti Vyriausybę imtis papildomų priemonių užtikrinant paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimą bei jo veikimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, šio Įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas siūlytina pavesti Vyriausybei užtikrinti paskirtojo tiekėjo ekonominio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą siūloma patikslinti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. gruodžio 17 d. 4.
teisinio reguliavimo poveikį ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio poveikio vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams.“
Žemaitaitis
komitetas
2015 m. lapkričio 12 d. Nr. 108-P-35
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Birutės Vėsaitės pavaduotojas Bronius Pauža, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Rokas Masiulis, Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Ministro Pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius, Prezidentės patarėja Lina Antanavičienė, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Vygantas Vaitkus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas, AB Ambergrid generalinis direktorius Saulius Bilys, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė, AB „Klaipėdos nafta“ Teisės skyriaus vadovas Rytis Valūnas, UAB LTGAS generalinis direktorius Dominykas Tuškus, LEGA vadovas Algimantas Zaremba. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
teikėjas Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-192 Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (papildomą dedamąją) būtų įtraukiamos ne tik SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos (tai yra numatyta galiojančiame įstatyme), bet ir „Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio <...> tiekimo pagrįstos sąnaudos“. Pažymėtina, kad Europos Komisija, spręsdama dėl galiojančio teisinio reguliavimo savo sprendime „Valstybės pagalba SA.36740(2013/NN) – Lietuva. Pagalba AB „Klaipėdos nafta“ – SGD terminalas“ nurodė, kad taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą dėl investicinės pagalbos. Tuo pačiu Europos Komisija nurodė, kad Lietuva pradėjo taikyti valstybės pagalbą, susijusią su investicijomis, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. <...> Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas“. Atsižvelgiant į tai, kad naujųjų sąnaudų įtraukimas į papildomą dedamąją taip pat galėtų būti laikomas valstybės pagalba, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su Europos Komisija ir negalėtų būti taikomas tol, kol Europos Komisija dėl jo suderinamumo su vidaus rinka nepriims galutinio sprendimo. Nepritarti
Įstatymo pakeitimus.
Šiuo metu vykdomas komunikacijos procesas su EK dėl poreikio notifikuoti siūlomą paskirtojo tiekėjo sąnaudų kompensavimo mechanizmą. Gauti pirmieji EK vertinimai leidžia manyti, kad EK išvada galės būti teigiama ir siūlomi pakeitimai nebus laikomi neleistini. Svarbi aplinkybė tokiam sprendimui yra tai, kad dar 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu EK pripažino, kad paskirtojo tiekėjo veiklos modelis (šiuo metu įtvirtintas galiojančiame įstatyme) padeda užtikrinti stabilų terminalo darbą ir yra proporcinga priemonė ES pripažinto bendros svarbos tikslui – dujų tiekimo saugumui – užtikrinti. EK sprendime leisti teikti pagalbą jau buvo numatytas įpareigojimas pirkti būtinąjį gamtinių dujų kiekį iš paskirtojo tiekėjo. Įstatymo projektu nėra keičiama ar išplečiama paskirtojo tiekėjo sąnaudų apimtis (išplečiamas tik mokėtojų ratas). Esamas teisinis reguliavimas nustato, kad paskirtojo tiekėjo vykdomos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos pagrįstos sąnaudos yra kompensuojamos vadovaujantis Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (SGDTĮ) 11 str. 6 d. Pagal šiuo metu galiojančią ir su VKEKK suderintą paskirtojo tiekėjo prognozuojamos gamtinių dujų įsigijimo kainos nustatymo tvarką, į paskirtojo tiekėjo energijos gamintojams taikomą gamtinių dujų įsigijimo kainą įtraukiamos ir paskirtojo tiekėjo patiriamos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-194 Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo datos tikslintinos, atsižvelgiant į teikiamo projekto priėmimo datą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnio formuluotę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,
1 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – Asociacija) teikia pastabas LR energetikos ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3556(2) (toliau – Įstatymas): Pirma: LR energetikos ministras LR Seime, pristatydamas Įstatymo pakeitimo projektą, tvirtino (Lietuvos Respublikos Seimas VII (rudens) sesijos vakarinio posėdžio Nr. 285 2015 m. spalio 20 d. stenograma), kad „Sakyčiau, tai yra reikšmingas pataisymas, ir deklaracija dėl dujinių pajėgumų, kuriais bus skaičiuojamas šis mokestis, bus savanoriška. Tie miestai, kurie norės deklaruoti dujinį pajėgumą, jei jiems reikės kokiu nors metu dujų, jie jau žinos, kad jiems tų dujų reikės, tai jie patys savanoriškai deklaruos. Mokestis bus tik pagal savanorišką deklaraciją“. Tuo tarpu Įstatymo 5 straipsnio pakeitime nurodoma, kad: „Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Taigi tos nuostatos apie kurią užsiminė energetikos ministras pačiame Įstatymo projekte nėra.
Todėl siūlome, kad „savanoriškos deklaracijos” apibrėžimas ir energetikos ministro išsakyti pajėgumų priskyrimo principai būtų numatyti Įstatyme, bet nepalikta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pačiai nustatyti naudojamų pajėgumų skaičiavimo principus, kuriuos galės bet kada keisti ir taip iš esmės pakeisti ir Įstatymo priėmimo metu deklaruotas energetikos ministro nuostatas. Ryšium su tuo siūlome Įstatyme aiškiai apibrėžti, kad gamtinių dujų vartojimo pajėgumai nustatomi pagal kiekvieno sistemos naudotojo deklaruotus gamtinių dujų suvartojimo kitiems metams maksimalius dydžius. Nepritarti Siūlymas yra perteklinis, kadangi įstatymo projekto 5 str. 2 d. pakeitime yra aiškiai nurodoma, kad „papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti“. Žodis „reikalingus“ reiškia, kad gamtinių dujų sistemos naudotojai patys deklaruos jiems reikalingus maksimalius gamtinių dujų vartojimo pajėgumus. 2. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Antra. Pažymėtina, kad SGD terminalas yra pripažįstamas kaip neatskiriama gamtinių dujų sistemos infrastruktūros dalis. Tačiau Įstatyme nėra aišku, kas yra gamtinių dujų sistemos naudotojai. Ar gamtinių dujų sistemos naudotojams bus priskirti gamtines dujas eksportuojantys subjektai, taip pat ar subjektai, naudojantys gamtinių dujų sistemą gamtinių dujų tranzito tikslams.
Jeigu išvardinti subjektai nebus pripažįstami gamtinių dujų sistemos naudotojais, tai tokia papildoma dedamoji, kuria bus apmokestinti tik Lietuvos vartotojai (gamtinių dujų sistemos naudotojai), akivaizdžiai iškraipys gamtinių dujų rinką ir sudarys nepalankias sąlygas būtent Lietuvos verslui, naudojančiam gamtines dujas produkcijos gamybai, tame tarpe ir energijos gamintojams, veikiantiems regioninėje rinkoje. Jei sistemos naudotojai - užsienio ūkio subjektai, perkantys gamtines dujas iš Lietuvos ar besinaudojantys gamtinių dujų infrastruktūra tranzito tikslams, nebus apmokestinti pagal numatomą pajėgumų modelį, tai jie galės įsigyti gamtines dujas mažesniais kaštais ir atitinkamai galės gaminti energiją už mažesnę kainą, taip nukonkuruodami Lietuvos gamintojus, kurie bus apmokestinti pagal numatomą pajėgumų modelį. Ryšium su tuo siūlome Įstatyme aiškiai nurodyti, kad visi be išimties Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai (įskaitant gamtines dujas eksportuojančius subjektus bei subjektus tranzitu gaunančius gamtines dujas pasinaudojant Lietuvos gamtinių dujų sistema) privalo mokėti šiame įstatyme nurodytą papildomą dedamąją. Nepritarti
nustatyta, kad SGD terminalas yra pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiu įrenginiu, skirtu Lietuvos gamtinių dujų vartotojų tiekimo saugumo ir patikimumo didinimui. Tačiau SGD terminalas yra tik viena iš gamtinių dujų infrastruktūrų, naudojamų Lietuvoje, kurios dar yra perdavimo ir skirstymo sistemos. Tiek pagal ES teisės aktus, tiek ir pagal Gamtinių dujų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, šių infrastruktūrų sąnaudos yra dengiamos nustatant kainas už jų teikiamas paslaugas.
Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji yra valstybės pagalbos paketo dalis, skirta padengti SGD terminalo sąnaudas tokia apimtimi, kiek jos negali būti padengtos teikiant SGD terminalo paslaugas jo naudotojams. Vadovaujantis ES ir nacionalinių teisės nuostatomis, ES Trečiojo energetikos paketo nuostatomis bei jas įgyvendinusios VKEKK metodikoje, nustatyta, kad teikiant perdavimo paslaugas patiriamos sąnaudos yra padengiamos taikant kainas, nustatomas pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį. Reglamente Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, kuris yra Trečiojo energetikos paketo dalis, yra nustatyta aiški takoskyra tarp teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygų (įskaitant ir kainas) ir teisės naudotis SGD įrenginiais ir saugyklomis sąlygų (įskaitant ir kainas). Reglamentuojant pasinaudojimo perdavimo tinklais sąlygas (13 str.) nurodyta, kad perdavimo tarifuose turi būti atspindimos sąnaudos tiek, kiek tokios sąnaudos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus sąnaudas. Šio reglamento nuostatas įgyvendinantys ES lygmens teisės aktai detalizuoja, kad nustatant perdavimo kainas privalo būti vertinama tik ta infrastruktūra, kuri yra naudojama konkrečioms paslaugoms teikti, tam kad nustatomos kainos atspindėtų joms teikti patiriamas sąnaudas bei būtų užtikrintas tinkamas ES dujų vidaus rinkos veikimas. Tie sistemos naudotojai, kurie pristato dujas į Lietuvos perdavimo sistemą jų tolesniam transportavimui į kitas perdavimo sistemas, naudojasi išskirtinai perdavimo tinklais.
Todėl gamtinių dujų perdavimo paslaugų apmokestinimas su šių paslaugų teikimu nesusijusiomis kitų dujų infrastruktūrų (SGD įrenginių ar dujų saugyklų) sąnaudomis sąlygotų kryžminį subsidijavimą ir pažeistų Trečiojo energetikos paketo nuostatas. Toks pamatinių ES vidaus dujų rinkos reglamentavimo nuostatų ignoravimas ne tik turėtų neigiamų teisinių pasekmių, bet ir mažintų ar iš vis sustabdytų į kitas perdavimo sistemas perduodamus gamtinių dujų kiekius (tranzitinius srautus), ir dėl to didesnę perdavimo sistemos išlaikymo sąnaudų dalį turėtų padengti Lietuvos gamtinių dujų vartotojai. Lietuvos perdavimo sistemos naudotojų, gabenančių dujas į kitas valstybes, apmokestinimas valstybės pagalbą SGD terminalui (tiek padengiant jo eksploatavimo sąnaudas, tiek ir juo besinaudojančio paskirtojo tiekėjo sąnaudų dalį) teikiančiu mokesčiu, neatitiktų 2013 m. su EK suderintos SGD terminalo valstybės pagalbos schemos. 3. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Trečia. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo 9 dalyje nurodytas gamtinių dujų kainų galimų skirtumų padengimo principas taip: „9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją“ Tokiu būdu formuojama praktika, kuomet paskirtasis tiekėjas įgyja teisę parduoti gamtines dujas trečiose rinkose ar kitų šalių ūkio subjektams Lietuvoje už kainą, kuri yra mažesnė nei paskirtojo tiekėjo įsigyjamos suskystintos gamtinės dujos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“, o susidariusį skirtumą turės padengti tik Lietuvos dujų sistemos naudotojai, nepriklausomai nuo jų vartojamo dujų kiekio, o tik priklausomai nuo deklaruojamo dujų vartojimo pajėgumo dydžio. Ministras, pristatinėdamas Seime Įstatymo projektą, teigė, kad ministerijos skaičiavimais daugeliu atveju net biokurą vartojantiems miestams šiluma dėl terminalo kaštų perskirstymo atpigs. Asociacijos nuomone, akivaizdu, kad šilumos atpigimas šiuose miestuose yra ne dėl terminalo mokesčių pridėjimo, o dėl biokuro plėtros CŠT sistemose ir sumažėjusios biokuro kainos. Terminalo mokesčiai šį atpigimą tiesiog mažina arba, kai kuriais atvejais - atpigimo efektą netgi viršija (Utena, Šalčininkai, Akmenė, Šakiai). Vertinant konkretaus sprendimo naudą/nenaudą negalima į vieną sujungti kelių veiksnių teigiamos ar neigiamos įtakos, kaip šiuo atveju savo kalboje padarė ministras, sujungdamas biokuro rinkos pokyčius su sprendimu, įdiegti pajėgumų modelį gamtinių dujų sektoriuje.
Taip pat ministras, pristatinėdamas Seime Įstatymo projektą, teigė, kad terminalo mokesčiais apmokestinti biokurą vartojančias katilines yra būtina, norint pasigerinti savo derybines pozicijas su „Gazprom'u“. Tačiau tai yra logiškai nepagrindžiamas teiginys. Asociacijos vertinimu, vienintelis veiksnys, kuris galėtų paveikti „Gazprom“ derybose - tai atpigusios SGD dujos, o tai visiškai nesusiję su šiuo įstatymu. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, lyginant su pirminiu Seimo atmestu projektu, liko tokios esminės nuostatos: · ministras teigė, kad taikant siūlomą gamtinių dujų pajėgumo modelį, didelę dalį terminalo kaštų prisiims AB „Lietuvos energijos gamyba“ – Elektrėnų Lietuvos elektrinė. Numatoma, kad 2016 metais Elektrėnų elektrinė bus vienintelė gamtines dujas kūrenti pritaikyta elektrinė, kurios pastovūs kaštai yra dengiami iš VIAP mokesčio. Tokiu būdu dalis terminalo veiklos nuostolių bus perkelti į elektros kainą, kurią mokės elektros vartotojai. Atkreipiame dėmesį, kad Energetikos ministras viešai pristatinėdamas priežastis naikinti VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, nurodė galimą kryžminę subsidiją, kai elektros vartotojai apmoka Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regiono šilumos vartotojų mokamų kainų už šilumą sumažėjimą, kaip socialiai neteisingą, tuo tarpu dabar pačios ministerijos pristatomas dujų pajėgumų modelis būtent tą ir suponuoja – dalį šilumos vartotojų (terminalo) kaštų perkelia į elektros kainą.
Taigi – taikomi dvigubi standartai; · siūlomas gamtinių dujų pajėgumų modelis skatins dujų vartotojus ateityje mažinti užsakomus dujų pajėgumus pikiniams šilumos poreikiams padengti naudojant taršesnį kurą – mazutą arba dyzelinį kurą, ir taip sumažinant šilumos gamybos išlaidas, o tolimesnėje perspektyvoje iš vis atsisakant naudoti gamtines dujas. Tai sukurs prielaidas ateityje didinti galios vieneto kainą likusiems gamtinių dujų vartotojams. Gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra Lietuvoje yra numatyta žymiai didesniems pikiniams dujų poreikiams nei egzistuojantys. Toks sprendimas (skatinantis gamtinių dujų pikinius poreikius mažinti didinant taršesnio kuro vartojimą) nėra racionalus, žiūrint valstybiniu mastu. · siūlomas SGD terminalo įstatymo pakeitimas nemotyvuoja UAB „Litgas“ derėtis dėl sutarties su „Statoil“ pakeitimo, kadangi visas „Statoil“ sutarties sąnaudas padengia Lietuvos dujų vartotojai, kurie neturi galimybių daryti jokių veiksmų, kurie galėtų sumažinti sutarties su „Statoil“ sąnaudas. Atsižvelgiant į tai kas išvardinta, siūlome inicijuoti SGD terminalo įstatymo pakeitimus, įpareigojančius AB „Litgas“ prisiimti galimus komercinius sutarties su „Statoil“ vykdymo nuostolius. Vėliau šie nuostoliai galės būti kompensuojami, jei AB „Litgas“ sugebės surasti būdus, kaip importuoti SGD dujas, pigesnes, nei „Gazprom“ siūlomos dujos.
Arba šie nuostoliai išnyks/sumažės, kai AB
„Litgas“ ras būdų, kaip nutraukti/pakeisti sutartį su „Statoil“, arba
bus rasti kiti naudą nešantys SGD terminalo panaudojimo būdai. Tai atitiktų ir SGD terminalo projekto vystymo pradžioje LR energetikos ministerijos ir tuometinės AB „Klaipėdos nafta“ vadovybės išsakytą poziciją, kad SGD terminalo projektas yra komercinis projektas, o tai reiškia, kad jis turi be valstybės paramos būti rentabilus. Nepritarti Paskirtasis tiekėjas vykdo teisės aktais nustatytą pareigą užtikrinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimą. Vykdydamas teisės aktų nustatytus įpareigojamus paskirtasis tiekėjas atviro tarptautinio konkurso būdu sudarė sutartį su geriausias sąlygas pasiūliusiu SGD tiekėju „Statoil“, kuria užtikrinamas SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimas. Paskirtojo tiekėjo veikla, yra reguliuojama veikla, skirta SGD terminalo veiklai užtikrinti, o tuo pačiu valstybės energetinio saugumo ir gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tikslams įgyvendinti. Pasiūlymas prieštarauja SGDTĮ tikslams, kurie nurodyti SGDTĮ preambulėje ir kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis įstatymas. Tai pažeistų Lietuvos Respublikos įsipareigojimai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo (N-1 taisyklės reikalavimas). Galiojančių paskirtojo tiekėjo sąnaudų padengimo priemonių panaikinimas sąlygotų ir su 2013 m. su EK suderintos SGD terminalo valstybės pagalbos schemos pažeidimą, kas sudarytų pagrindą EK taikyti sankcijas.
Veikiant neintegruotoje į ES ir vieno tiekėjo dominuojamoje dujų rinkoje yra būtinos alternatyvaus tiekimo šaltinio užtikrinimo priemonės, leidžiančios rinkos infrastruktūrai išlikti gyvybingai tuo atveju, jei dominuojantis gamtinių dujų tiekėjas piktnaudžiautų savo padėtimi ir dirbtinai mažintų gamtinių dujų kainas. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas yra neatsiejamas nuo SGD terminalo veiklos užtikrinimo, todėl teisės aktais turi būti nustatytas tinkamas paskirtojo tiekėjo kaštų padengimo mechanizmas, leidžiantis alternatyviam tiekimo šaltiniui išlikti gyvybingu laikinų rinkos svyravimo ir skirtingų šaltinių kainų išsiskyrimo atveju. 4. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-10-27 Ketvirta. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme apibrėžta SGD terminalo subsidijavimo schema labai panaši į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje subsidijavimo schemą. Elektros energetikos sektoriui numatyta subsidijavimo schema privalo būti notifikuota Europos Komisijoje. Todėl manome, kad ir Įstatymu siūloma schema prieš jo įgyvendinimą privalo būti notifikuota Europos Komisijoje. Nepritarti
5Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,
1 LR Seimo Ekonomikos komiteto 2015-11-04 posėdyje buvo pateiktas prašymas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (toliau- Asociacija) pateikti siūlymus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymas) teikiant siūlymus įstatymo tekstui. Atsižvelgiant į tai teikiame šiuos siūlymus įstatymo tekstui bei pasiūlymų teikimo motyvus: 1.
Siūlome 5 straipsnio 2 dalies antrą sakinį po žodžių „gamtinių dujų naudotojams ir ar gamtinių dujų vartotojams“ papildyti fraze: „ o taip pat ūkio subjektams, naudojantiems gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais“. Tokiu būdu 5 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio redakcija būtų tokia: “Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, o taip pat ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų o taip pat ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.“ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad gamtinių dujų sistema ir suskystintų gamtinių dujų terminalas kartu yra vientisas infrastruktūros kompleksas skirtas užtikrinti patikimą gamtinių dujų tiekimą visiems šiuo infrastruktūros kompleksu besinaudojantiems ūkio subjektams. Suskystintų gamtinių dujų terminalas užtikrina gamtinių dujų tiekimo patikimumą regioniniu mastu apie ką nekartą viešai yra pasisakę aukščiausio lygio LR Vyriausybės, LR Seimo bei LR Prezidentūros pareigūnai bei ekspertai.
Dėl įvairių priežasčių (techninio pobūdžio ar geopolitinių) sutrikus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos Federacijos gamtinės dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo gali būti tiekiamos ne tik Lietuvos vartotojams bet ir Latvijos Respublikos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kryptimis. Jei būtų priimtas šis siūlymas daugiau nei 30 proc. išsiplėstų mokėtojų bazė ir atitinkamu dydžiu sumažėtų mokėjimai Lietuvos Respublikos gamtinių dujų naudotojams bei vartotojams. Tai kartu sumažintų šilumos gamybos kaštus įrenginiuose naudojančiuose gamtines dujas kas tiesiogiai atsilieptų šilumos vartotojams. 2. Siūlome iš 5 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio išbraukti žodžių junginį „bei paskirtajam tiekėjui“ paliekant dabar galiojančio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakciją. Tokiu būdu 5 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio redakcija būtų tokia: „Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti Siūlymas yra perteklinis, kadangi sąvokos „Gamtinių dujų sistemos naudotojas“ ir „Gamtinių dujų vartotojas“ yra apibrėžtos galiojančio Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 26 ir 38 dalyse. Taip pat žr. Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymų įvertinimo argumentus. 7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-11-05 Taip pat siūlome 11 straipsnio 9 dalį panaikinti.
„Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad paskirtojo tiekėjo komercinė veikla parduodant būtinąjį SGD terminalo gamtinių dujų kiekį ir dėl to galimai patiriant nuostolius nėra notifikuota Europos Komisijos kaip valstybės parama. Europos Komisijos pripažinta valstybės parama yra skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudoms padengti, bet jokiais būdais ne paskirtojo tiekėjo galimiems komerciniams nuostoliams padengti. Todėl mūsų siūlymu paskirtojo tiekėjo galimi komercinės veiklos nuostoliai kaip ir galimas pelnas turi būti pripažinti kaip paties paskirtojo tiekėjo veiklos rezultatas/rizika. O galimai susidarę komercinės veiklos nuostoliai gali būti kompensuoti kitų laikotarpių veiklos pelnu. Taip būtų motyvuojamas pats paskirtasis tiekėjas ieškoti būdų savo komercinę veiklą vykdyti pelningai.
Tuo atveju kai paskirtojo tiekėjo veiklos pelnas (investicijų grąža) viršytų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytą lygį, pati Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdanti paskirtojo tiekėjo veiklos priežiūrą bei tvirtinanti kainodarą, turi pakankamai svertų sureguliuoti paskirtojo tiekėjo veiklą neviršijant nustatytos investicijų grąžos. LR Energetikos ministras ir kiti aukšti LR Vyriausybės pareigūnai ne kartą viešai tvirtino kad SGD terminalas yra komerciškai tvarus projektas, leisiantis ateityje gauti finansiškai apčiuopiamą naudą Lietuvai. O tai reiškia kad tam tikrais periodais galimi paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos nuostoliai bus su kaupu kompensuoti projektui įsibėgėjus. Nepritarti Žr. LŠTA 3 pastabos įvertinimo argumentus. 8. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2015-11-05 Primename, kad paskirtojo tiekėjo įmonė yra viena iš UAB „Lietuvos energija“ holdingo įmonių, UAB
„Lietuvos energija“ holdingas yra pakankamai finansiškai pajėgus subalansuoti
paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos finansinius srautus. Tai patvirtina ir viešai paskelbtas faktas kad UAB „Lietuvos energija“ 2015 metais išmokėjo valstybei beveik 70 mln. Eurų dividendų. Tokiu būdu iš vienos pusės UAB „Lietuvos energija“ generuojant milžiniškus pelnus, gautus iš Lietuvos vartotojams suteikiamų paslaugų, siekti šiam holdingui priklausančios įmonės komercinės veiklos nuostolius dengti iš tų pačių vartotojų lėšų yra net tik kad nesąžininga bet ir galimai nusikalstama Lietuvos Respublikos vartotojų atžvilgiu.
Įtvirtinus LR Vyriausybės siūlomą paskirtojo tiekėjo komercinių nuostolių kompensavimo mechanizmą apmokant už šiuos nuostolius Lietuvos gamtinių dujų naudotojams ar vartotojams pažeistų ne tik gamtinių dujų sistemos naudotojų ar vartotojų interesus bet ir lygiavertės konkurencijos principus bei LR Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus tikslus – gaminti šilumą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Konkurencijos lygiavertiškumo iškraipymą demonstruoja pavyzdys kai Lietuvos elektros energijos gamintojai kaip gamtinių dujų sistemos naudotojai, priversti apmokėti už paskirtojo tiekėjo komercinės veiklos nuostolius per papildomą dedamąją, didina savo produkcijos gamybos kaštus kai tuo tarpu kitų šalių (pvz. Latvijos ar Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ) elektros energijos gamintojai gali įsigyti paskirtojo tiekėjo Lietuvoje nerealizuoto būtinojo gamtinių dujų kiekio perteklių mažesnėmis kainomis ir taip įgyti konkurencinį pranašumą regioninėje elektros biržoje. Taip Lietuvos elektros gamintojai negali parduoti elektros energijos biržoje ir Lietuva priversta importuoti elektros energiją iš kitų šalių, kurių gamintojai gali įsigyti SGD terminalo gamtines dujas pigiau ir atitinkamai pagaminti pigesnę elektros energiją skirtą be kita ko ir Lietuvos rinkai. Neišvengiamai mažėjant elektros energijos gamybos naudojant gamtines dujas apimčiai Lietuvoje, mažėja bendras gamtinių dujų poreikis ir neišvengiamai didėja poreikis paskirtojo tiekėjo gamtines dujas realizuoti ne Lietuvoje.
Tokiu būdu neišvengiamai didėja paskirtojo tiekėjo komercinių nuostolių kompensavimo našta Lietuvos gamtinių dujų naudotojams o tuo pačiu metu ir šilumos vartotojams. 3. Siūlome 5 straipsnio
pagrindinius papildomos dedamosios (įskaitant ir gamtinių dujų pajėgumų apskaičiavimą) nustatymo principus, kuriais vadovaujantis LR Vyriausybė nustatytų atitinkamą šios dedamosios nustatymo tvarką. Tuomet 5 straipsnio 2 dalies priešpaskutinis sakinys būtų: „Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, gamtinių dujų vartojimo pajėgumai, reikalingi maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti kitiems kalendoriams metams nustatomi pagal energijos gamintojų ir ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, iš anksto pateiktas tokių pajėgumų poreikio paraiškas.
gamtinių dujų naudotojams arba vartotojams bei energijos gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, kurie nepateikė pajėgumų poreikio paraiškų, pajėgumų poreikį nustato gamtinių dujų sistemos, prie kurios yra prijungti ūkio subjekto gamtines dujas naudojantys įrenginiai, operatorius vadovaudamasis praėjusių kalendorinių metų faktinių pajėgumų poreikio duomenimis.
dedamosios kainodaros bei apmokėjimo principai turi būti analogiški gamtinių dujų sistemos operatoriaus (UAB „Ambergrid“) taikomiems galingumų užsakymo, kainodaros ir apmokėjimo principams„ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad LR Vyriausybė turi galimybę jau priėmus vienokios ar kitokios formos Įstatymo pakeitimus tvirtinti papildomos dedamosios nustatyto tvarką, paremtą visiškai kitokiais principais nei LR Energetikos ministro pateiktais pristatant Įstatymo projektą LR Seime.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šiais principais:
gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, gamtinių dujų vartojimo pajėgumai, reikalingi maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti kitiems kalendoriams metams nustatomi pagal energijos gamintojų ir ūkio subjektų, naudojančių Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, iš anksto pateiktas tokių pajėgumų poreikio paraiškas.
gamtinių dujų naudotojams arba vartotojams bei energijos gamintojams bei ūkio subjektams, naudojantiems Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema gamtinių dujų eksporto ar tranzito tikslais, kurie nepateikė pajėgumų poreikio paraiškų, pajėgumų poreikį nustato gamtinių dujų sistemos, prie kurios yra prijungti ūkio subjekto gamtines dujas naudojantys įrenginiai, operatorius vadovaudamasis praėjusių kalendorinių metų faktinių pajėgumų poreikio duomenimis.
dedamosios kainodaros bei apmokėjimo principai turi būti analogiški gamtinių dujų sistemos operatoriaus (UAB „Ambergrid“) taikomiems galingumų užsakymo, kainodaros ir apmokėjimo principams„ Asociacijos siūlymas argumentuojamas tuo, kad LR Vyriausybė turi galimybę jau priėmus vienokios ar kitokios formos Įstatymo pakeitimus tvirtinti papildomos dedamosios nustatyto tvarką, paremtą visiškai kitokiais principais nei LR Energetikos ministro pateiktais pristatant Įstatymo projektą LR Seime. Todėl yra svarbu kad esminiai principai kurie buvo teikti tik žodžiu pristatant LR Seimui Įstatymo pakeitimus būtų įtvirtinti įstatyminiu lygiu ir LR Vyriausybė neturėtų galimybės vėliau pakeisti nustatymo tvarkos pažeidžiančios šiuos principus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu LR Vyriausybės viešam derinimui pateiktas atitinkamos papildomos dedamosios nustatymo tvarkos projektas numato visiškai skirtingus kainodaros principus nei šiuo metu gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius taiko gamtinių dujų naudotojams užsakant ilgalaikius (metinius), vidutinių laikotarpių (ketvirčių, mėnesių), trumpųjų laikotarpių (savaitės, paros) pajėgumus. Todėl siūlome papildomos dedamosios kainodaros principus harmonizuoti su šiuo metu taikomais gamtinių dujų galių užsakymo kainodaros principais. Tai leistų paprasčiau, be papildomos administracinės naštos, ūkio subjektams suprasti gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus taikomą kainodarą užsakant pajėgumus būtinus gamtinių dujų perdavimo sistemos išlaikymui ir pajėgumus SGD terminalo infrastruktūros išlaikymui. Asociacijos nuomone siūlomi Asociacijos Įstatymo pakeitimo projekto pakeitimai leistų:
respublikos vartotojų (ir gamtinių dujų ir šilumos ir elektros) finansinę naštą užtikrinant SGD terminalo gyvybingumą;
finansinę naštą tarp viso gamtinių dujų regiono šalių, gaunančių naudą dėl padidėjusio gamtinių dujų tiekimo patikimumo bei alternatyvaus gamtinių dujų šaltinio atsiradimo;
konkurencines sąlygas Lietuvos ir kitų šalių ūkio subjektams; Įtvirtins tvarius papildomos dedamosios taikymo principus. Atsižvelgti
9UAB Grata group,
2015-11-09 Gerbiami Komiteto nariai, UAB „Grata group“ kaip nepriklausomas dujų tiekėjas rugsėjo 24 d. rašte adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms teikė savo pastabas/pasiūlymus dėl SGD įstatymo projekto.
Po pakartotinio SGD įstatymo projekto pateikimo Seimui, atsižvelgiant į Seimo narių pastabas, kad įstatymo projektas tobulintinas, buvo atlikta tik keletas kosmetinių korekcijų, kurios iš esmės nepakeitė pirminio įstatymo projekto varianto ir jame įtvirtinto pajėgumų modelio. Viešojoje erdvėje kilusios diskusijos nepalietė esamos konkurencinės situacijos, konkurencijos eliminavimo priėmus naują modelį ir galimybės patiems vartotojams spręsti kur įsigyti gamtines dujas vartojimo tikslais. Nesikartosime teikdami pastabas/pasiūlymus, kuriuos išdėstėme rugsėjo 24 d. rašte, tačiau negalime nepastebėti prieštaravimų, kurie jau yra rengiami ir teikiami viešiems svarstymams. SGD įstatymo projekto 11 str. 6 p. buvo pakoreguotas, kuriame buvo įtvirtinta keletas principų (objektyvumo, skaidrumo), kuriais VKEKK nesirėmė nustatant „rinkos kainą“ – 19,09 eur/MWh. Be jokios abejonės, negalime sutikti ne tik dėl „rinkos kainos“ turinio, bet ir formos bei nustatymo principų. Neaišku, kokiomis prielaidomis remiantis VKEKK nustatė 19,09 eur/MWh kainą? Kodėl nebuvo vertinami rinkoje realiai egzistuojantys kontraktai ir pasiremta kitų dujų tiekėjų patirtimi ir įžvalgomis? Taipogi kiti klausimai, kurie aktualūs rinkos dalyviams (VKEKK rašto kopiją pridedame). Energetikos ministerijos pateikti viešam svarstymui gamtinių dujų diversifikavimo aprašo pakeitimai, kurie parengti dar net iki galo neapsvarsčius ir nepriėmus SGD įstatymo projekto, palieka daug neaiškumų. Šiame apraše įtvirtinamas jau ne vien „būtinasis kiekis“ – ~500 mln. m³ , bet, taipogi, 3 p. atsiranda nauja sąvoka – „techninės būklės palaikymas“ nevykdant dujinimo.
Ankstesniame laiške rašėme, kad įstatyme vertėtų numatyti sąvoką dujų, kurios reikalingos
„techninei būklei palaikyti“, t.y. cirkuliaciniam ar šaltam rėžimui ir kurių
būtinumas įtraukiamas į infrastruktūros dedamąją, o komercinės veiklos „būtinojo kiekio“ dujas palikti įprastai reglamentacijai pagal galiojantį gamtinių dujų įstatymą ir nesuteikti viršenybės prieš konkuruojančius rinkoje produktus. Taip pat kiti klausimai, į kuriuos nėra atsakymų (kokia minimalia kaina gali būti realizuotas energijos gamintojų nesuvartotas būtinojo kiekio perteklius rinkoje ir pan.?) Verta paminėti, kad VKEKK atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą konstatavo, kad gamtinių dujų tiekimo rinkoje konkurencija yra neefektyvi, tačiau viešojoje erdvėje deklaruojama konkurencijos skatinimo dujų rinkoje pozicija. Komisija taip pat pasisakė, kad paskirtojo tiekėjo skyrimas ir privalomas SGD įsigijimas iš terminalo apsunkina konkurencines sąlygas ir naujų dalyvių įėjimą į rinką. Be to, VKEKK jau įvertino valstybės pagalbos sumą, kuri bus reikalinga 2016 m.: 24,7 mln. eurų reikės dengti Litgas kainų skirtumą dujas parduodant šilumos gamintojams ir dar 20 mln. eurų neparduotų šilumos gamintojams, kurios veikiausiai bus realizuojamos Lietuvos rinkoje už „rinkos kainą“. Atsižvelgiant į visą diskusiją matome, kad nėra vieningo ir sisteminio požiūrio, ko pasėkoje problemos gilėja, o trumpalaikiai sprendiniai išbalansuoja esamą reglamentaciją ir neatneša ekonominės naudos Lietuvos ūkiui. Pasikartosime, kad:
pasiūla nuo 2016 m., kuri galėtų padengti 100 proc.
Lietuvos rinkos;
užkrauna naštą dujų sistemos naudotojams, kuri siekia 50 mln. eurų ir per metus;
„rinkos kaina“ visiškai eliminuoja konkurenciją;
susibalansuoti, šiluma miestuose pigtų iki 30 %;
10UAB Grata group,
2015-11-09 Energetikos ministerijos parengtas SGD įstatymo 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo projektas ir jame įtvirtintas naujas pajėgumų modelis, mūsų požiūriu, yra netinkamas, prieštaraujantis bendrai verslo logikai, žlugdantis konkurenciją, vartojimą, neužtikrinantis ekonomiškiausio kelio energijos gamintojams įsigyti dujas bei formuojantis ydingą praktiką gamtinių dujų rinkoje. Naujas įstatymo projektas kuria modelį, kuris prieštarauja galiojantiems teisės aktams reglamentuojantiems gamtinių dujų sektorių, konkurenciją, o taip pat yra nesuderinamas su LR ir ES teise. Nesutinkame su naujo įstatymo projekto modeliu žemiau pateiktais pagrindiniais aspektais:
a) 5 str. 2 d. ir 11 str. įteisinamu „SGD būtinojo kiekio tiekimu“;
b) 11 str. įtvirtinamomis komercinės veiklos dotacijomis paskirtajam tiekėjui dujų sistemos naudotojų sąskaita;
c) 11 str. 5 d. numatomu rinkos kainos nustatymu administracinėmis priemonėmis, kurį vykdo VKEKK. UAB „Grata group“ kaip gamtinių dujų tiekėjas toliau rašte teikiame savo nuomonę, komentarus bei argumentus, kuriais remiantis, negalime sutikti su SGD įstatymo pakeitimo projekte numatytomis normomis.
kiekio tiekimas“ Siūlomo projekto 5 str.
Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis)“. Įstatymo projektas suponuoja, kad būtinasis kiekis yra reikalingas, kad užtikrintų SGD terminalo dujinimo technologinį procesą. Verta atkreipti dėmesį, kad jau šiuo metu per galiojančią VKEKK nustatytą saugumo dedamąją (2.15 Eur/Mwh ~ 50 mln. eurų per metus), pagal SGD įstatymą yra išlaikoma SGD infrastruktūra, t.y. padengiamos SGD terminalo infrastruktūros įrengimo bei pastovios eksploatavimo sąnaudos. Ši saugumo dedamoji užtikrina SGD terminalo funkcionavimą, naudotojų prieigą prie alternatyvių pasaulinių dujų rinkų, t.y. terminalas gali esant poreikiui užtikrinti dujų tiekimą iš įvairių pasaulio įmonių ir regionų iki 4 mlrd.m³ gamtinių dujų per metus. Taigi, aukščiau minėta saugumo dedamoji užtikrina terminalo veikimą bei išlaikymą, vykdant pagrindinę savo funkciją – gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą. Aukščiau minimas būtinasis kiekis (pagal galiojantį SGD įstatymą - minimalus dujinamų gamtinių dujų kiekis), kuris šiuo metu sudaro ~ 500 mln. m³, mūsų požiūriu, yra nepagrįstas jokiais techniniais parametrais. Pateiktame įstatymo projekte „būtinasis kiekis“, kuris, remiantis SGD projekto 11 str.
Lietuvos Respublikos perdavimo sistemą (įstatymo projekto 11 str. 7 d. nustato, kad SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas). Remiantis šiomis nuostatomis, galima teigti, kad pagrindinei terminalo funkcijai, t.y. tiekimo saugumui užtikrinti, nepertraukiamas SGD dujinimas ir dujų tiekimas į perdavimo sistemą nėra reikalingas. Mūsų požiūriu, įstatymo projekto 5 str. 2 dalies ir 11 str. nuostatos prieštarauja viena kitoms, kadangi 5 str. 2 d. kalba eina apie infrastruktūros technologinius procesus, o 11 str. suponuoja paskirtojo tiekėjo komercinę veiklą tiekiant SGD būtinąjį kiekį, kuris nieko bendro neturi su infrastruktūros technologiniais procesais. Įstatymas turi aiškiai nustatyti kriterijus ir įtvirtinti sąvokas, kurių būtų laikomasi. Įstatymo projekte siūlome aiškiai išskirti „šalto rezervo ar cirkuliacinio rėžimo sąvoką“, kurio proceso metu naudojamos dujos būtų tikrai reikalingos būtinam SGD terminalo technologiniam funkcionavimui, leidžiančiam esant poreikiui pradėti dujinimą ir kurios įtraukiamos į VKEKK patvirtintą SGD saugumo dedamąją. Įstatymo projektą vertinant 11 str. požiūriu, „SGD terminalo būtinasis kiekis“ sukuria dirbtinę pasiūlą/paklausą, eliminuoja konkurenciją ir laisvos rinkos funkcionavimą. Pagal tokį modelį paskirtasis tiekėjas be konkurencijos užima apie 500 mln.m³ rinkos (LRV nustatytas būtinasis kiekis, kuris nepagrįstas jokiais techniniais SGD terminalo parametrais), nesvarbu kokiomis sąlygoms yra tiekiamos SGD, o energijos gamintojai yra įpareigoti privalomai jas pirkti. Šio privalomo pirkti-parduoti principo (25 % taisyklė, o 2015 m. nustatyta 75 %) konstitucingumu buvo suabejoję grupė Seimo narių, dėl ko buvo kreiptasi į LR Konstitucinį teismą, tačiau Konstitucinis teismas taip ir nepasisakė plačiau dėl šio principo taikymo, kadangi buvo pakeistas reguliavimo dalykas.
Tačiau Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad SGD terminalas yra LR dujų infrastruktūros dalis ir jo išlaikymas/sąnaudos, kurios dengiamos per VKEKK dedamąją yra pagrįstos. Labai abejojame ar SGD būtinasis kiekis, kuris yra perteklinis technologiniam procesui palaikyti neprieštarauja LR konstitucijai ir kitoms LR, ES teisės normoms. Taipogi, vertėtų atkreipti dėmesį į užsienio šalių praktiką, pagal kurią, SGD terminalai gali atlikti tiesiog rezervinę funkciją arba vykdyti SGD išdujinimo ir importo operacijas labai mažu pajėgumu atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią SGD pasiūlą, paklausą bei pačių SGD konkurencingumą. Kaip pavyzdį būtų galima panaudoti JAV 2014 m. SGD importo terminalų statistiką, pagal kurią, išnaudojami importo pajėgumai 2014 m. siekė tik 0,4 proc. visų turimų pajėgumų. Taipogi, JAV galima rasti atvejų, kai pastatyti importo terminalai neimportavo nė lašo SGD dujų kelis metus dėl nepalankių sąlygų rinkoje ir stovėjo cirkuliaciniu rėžimu. Panašūs pavyzdžiai galėtų būti ir Ispanijos, Prancūzijos SGD terminalų panaudojimo aktualijos. Vertėtų dar kartą paminėti, kad pagrindinis SGD terminalo tikslas – sukurti alternatyvas ir prieigą prie alternatyvių dujų rinkų. Remdamiesi aukščiau išvardintais argumentais, norime pabrėžti, kad mūsų nuomone, Lietuva, pasistačiusi SGD terminalą bei dengdama jo išlaikymo sąnaudas, jau įgyvendino pagrindinį savo tikslą – energetinio saugumo užsitikrinimą. To pasėkoje, nėra tikslinga dirbtinai iškraipyti gamtinių dujų, energetikos ir pramonės sektorius tiekiant bei kuriant paklausą SGD dujoms priverstiniu principu. Atsižvelgti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 11.
UAB Grata group, 2015-11-09
veiklos dotacija paskirtajam tiekėjui dujų sistemos naudotojų sąskaitą; Įstatymo projekto 11 str. 9 d. įtvirtina kompensacijos tvarką paskirtajam tiekėjui kitų dujų sistemos naudotojų sąskaita. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos bus įvertintas per VKEKK papildomą dedamąją. Pagal šią nuostatą paskirtasis tiekėjas per VKEKK nustatytą papildomą dedamąją užsitikrina 100 % sėkmingos komercinės veiklos dotaciją dujų naudotojų sąskaita, kur neigiami finansiniai srautai iš SGD prekybos bus padengiami kitų dujų vartotojų lėšomis, įtraukiant šiuos neigiamus srautus į VKEKK nustatytą papildomą dedamąją. Šio modelio egzistavimas absurdiškas ir diskriminacinis ne tik dujų tiekėjų atžvilgiu, tačiau ir dujų sistemos naudotojų atžvilgiu. Tai absoliuti valstybės pagalba išimtinai paskirtam tiekėjui, nesvarbu kokiomis sąlygomis. Modelis neturi jokios konkurencinės ar ekonominės vertės bei sudaro išskirtines sąlygas monopolizuoti dujų tiekimo rinką, iškreipdamas tiek konkurencijos, tiek ekonominius dėsnius. Pagal ši modelį paskirtasis tiekėjas:
i) realizuodamas būtinąjį kiekį energijos gamintojams pagal nustatytą VKEKK rinkos kainą, neigiamą skirtumą tarp rinkos kainos ir SGD įsigijimo kainos padengs per VKEKK nustatytą dedamąją, kuri bus papildomai nustatyta dujų sistemos naudotojams; ii) tuo atveju, jeigu energijos gamintojų dujų poreikis nesiektų nustatyto būtinojo kiekio (projekto 11 str. 8 d.), paskirtasis tiekėjas SGD dujas galėtų realizuoti (pvz. gamtinių dujų biržoje) neturint kainos „grindų“, t.y. už bet kokią kainą.
Nuostoliai, vėlgi, būtų kompensuoti per VKEKK papildomą dedamąją, kuri gultų ant dujų sistemos naudotojų pečių, o SGD dujos, galėtų būti parduodamos dirbtinai maža kaina, tokiu būdu išstumiant iš gamtinių dujų rinkos kitus tiekėjus, bei nepatiriant nuostolių, kuriuos padengtų dujų sistemos naudotojai. Kaip aukščiau minėjome, 11 str. nuostatos prieštarauja 5 str. 2 d. nuostatai, kai komercinė veikla nieko bendro neturi su SGD infrastruktūros palaikymu. Palyginimui, 2015 m. puikiai iliustruoja situaciją, kuri susidarytų įvedus naują modelį ir kompensuojant paskirtojo tiekėjo neigiamus srautus. Reikia pabrėžti, kad pagal naują modelį našta persiskirstys nuo energijos gamintojų, kitiems dujų sistemos naudotojams, pramonei, verslui. Šioje vietoje, reikėtų pabrėžti, nekalbama apie teigiamus srautus, kadangi šiandieną, paskirtasis tiekėjas neturi jokių praktinių galimybių realizuoti SGD dujas rinkoje aukštesne nei jų įsigijimo kaina. Paskirtasis tiekėjas SGD dujas 2015 m. duomenimis realizuoja po ~ 32 Eur/MWh. Atitinkamai, rinkose gamtinių dujų kainos siekia: Didžioji Britanija ~ 21 Eur/MWh; Vokietija ~ 21 Eur/MWh; Lietuva ~ 20 Eur/MWh. Kainų skirtumas akivaizdus ~ 12 Eur/MWh. Įtvirtinus naują modelį ir įsigaliojus kainų skirtumo kompensavimo mechanizmui, patiekiant šiuo metu nustatytą 500 mln. m³, t.y. ~ 5,2 mln. MWh būtinąjį kiekį, susidaro 62 mln. eurų per metus skirtumas tarp realios rinkos kainos ir patiekiamų SGD kainos, kurį papildomai dengtų dujų sistemos naudotojai. Stengiantis SGD dujas parduoti konkuruojant su kitais tiekėjais, praraja tarp SGD įsigijimo ir realizavimo kainų gali išaugti net iki ~ 15 Eur/MWh ar daugiau ir našta dujų sistemos naudotojams papildomai išaugtų iki 85 mln. eurų ar daugiau per metus.
Tokiu būdu našta dujų sistemos naudotojams (pramonei, verslui) didėtų daugiau nei du kartus nuo 50 mln. eurų iki 120 mln eurų per metus. ES direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nenustato jokių išimčių dujų tiekėjui, kuris turi išimtines teises ir kurios neskatina konkurencijos ir veiksmingo rinkos funkcionavimo, o pateiktas įstatymo projektas, įstatymo lygmenyje įteisina paskirtojo tiekėjo dotaciją, nesąžiningą konkurenciją bei sukuria sąlygas dirbtinei gamtinių dujų rinkos monopolizacijai išstumiant kitus rinkos dalyvius. Atsižvelgti
12UAB Grata group,
2015-11-09
nustatymas administracinėmis priemonėmis; Pagal įstatymo projekto 11 str. 5 d. yra siūloma įtvirtinti VKEKK prognozuojamą dujų rinkos kainą. Mūsų požiūriu, kuriamas naujas mechanizmas, kuris prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 9 str. bei ES teisei. Pagal galiojantį Gamtinių dujų įstatymą, gamtinių dujų tiekimo kainos yra nereguliuojamos ir šis įstatymas buvo suderintas su ES teisynu. Lietuvos Konstitucinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad Lietuvoje dujų tiekimo kainos yra nereguliuojamos. Be jokios abejonės, prognozuojamos rinkos kainos nustatymas yra traktuotinas kaip reguliacinis mechanizmas pagal nustatytus kriterijus, kuriais rinkos dalyviai turės vadovautis. Pažymėtina, kad rinkos kainos nustatymas, kaip matome, yra tiesiogiai skirtas gamtinių dujų tiekimo kainai nustatyti. Toks rinkos kainos nustatymas savo esme yra nepagrįstas, kadangi, visiškai akivaizdu, jog paskirtasis tiekėjas, remiantis ekonominiais veiklos principais, negalėtų tiekti gamtinių dujų VKEKK nustatyta rinkos kaina, jeigu nebūtų, pagal įstatymo projekto 11 str.
nuomone, ankščiau minėtas kompensavimo principas yra visiškai nepriimtinas, o rinkos kainos nustatymas nėra reikalingas ir nemažinantis bendros naštos dujų sistemos naudotojams. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektas jokių kriterijų, jokių sąvokų nenustato (rinkos kainos, SGD būtinojo kiekio, cirkuliacinio rėžimo), o paliekamas LRV ir VKEKK lygmenyje, taip suteikiant plačią dispoziciją interpretacijoms. Siūlome įtvirtinti aiškias SGD terminalo „šalto rezervo ar cirkuliacinio rėžimo“ sąvokas taip užtikrinant visiems suprantamą SGD terminalo būtinojo kiekio būtinumą technologiniam palaikymui. Taip pat siūlome tobulinti dabar įtvirtinto SGD būtinojo kiekio formuluotes, kurios prieštaringos įstatymo projekte pateiktuose straipsniuose, atsisakyti paskirtojo tiekėjo dotacijos, bei dujų rinkos kainos reglamentacijos kaip prieštaraujančios ES teisei, Gamtinių dujų, Konkurencijos įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir eliminuojančios konkurenciją. Taip pat norime atkreipti dėmesį į įžvalgas, pasiūlymus ir išdiskutuoti SGD įstatymą, įstatymo projektą. SGD įstatymas, mūsų požiūriu, turėtų reglamentuoti infrastruktūrinius dalykus, kurie išdėstyti įstatymo preambulėje, o komerciją palikti Gamtinių dujų įstatymo reglamentacijai. Pagal gamtinių dujų įstatymą, Gamtinių dujų sąvoka apima ir suskystintas gamtines dujas, o tikslai - sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, pagal SGD įstatymą, paskirtasis tiekėjas prekiaudamas suskystintomis dujomis turėtų vadovautis Gamtinių dujų įstatymu. Gal galėtų būti atskira reglamentacija, mechanizmas, kada paskirtasis tiekėjas turėtų išimtis, pavyzdžiui, esant dujų pasiūlos stygiui, ekstremaliai padėčiai, balansavimo funkcijai užtikrinti ar pan. Žvelgiant retrospektyviai, įsigaliojus naujos redakcijos gamtinių dujų įstatymui, nuosekliai buvo kuriama dujų rinka, paremta ES praktika, einama liberalizavimo linkme. 2013 m. pradėjo veikti gamtinių dujų birža, dujų tiekėjų skaičius perkopė 30, tiekėjai pradėjo konkuruoti, o vartotojai rinktis tiekėją. Tačiau, lygiagrečiai sukurtos prielaidos priešingos gamtinių dujų įstatymo tikslams. 2012 m. lapkričio 7 d. Nr. 1354 LRV nutarimas „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. gruodžio 23 d. Nr. 1451 nutarimas „Dėl valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“, visiškai eliminavo tikslus sukurti skaidrią, konkurencingą, ūkišką dujų rinką. Buvo suteikta valstybės pagalba valstybinėms monopolijoms (Lietuvos dujų tiekimas, Litgas). Vienu atveju Litgas, kaip paskirtasis tiekėjas, ~500 mln.m³ dujų be konkurencijos dujas tiekia energijos gamintojams, kitu atveju, Lietuvos dujų tiekimui LRV nutarimo pagrindu buvo atrištos rankos dempinguoti dujų kainą. Valstybinės monopolijos su valstybės pagalba uzurpavo dujų rinką, kurioje dujų tiekėjai negali konkuruoti, o vartotojai rinktis tiekėjo. Iškreipti dujų kainų skirtumai 2015 m. nesubalansuoja rinkos.
brangesnės nei gamtinių dujų biržoje Litgas tiekiamos dujos į sistemą ir 80 mln. eurų suma skirta gamtinių dujų kainos dempingui parodė, kad gamtinių dujų kainos Lietuvos vartotojams skiriasi 150 %. Tokie kainų skirtumai yra nepriimtini ir nelogiški nedidelėje Lietuvos gamtinių dujų rinkoje. Šie kainų skirtumai itin išryškina ydingą praktiką reglamentuojant dujų sektorių. Esant tokiai situacijai, vartotojas nebeturi galimybės rinktis, o dujų tiekėjai laisvai konkuruoti. Valstybės pagalba valstybinėms dujų monopolijoms 2015 m. siekia ~ 150 mln. eurų, kurios neturi kiti nepriklausomi dujų tiekėjai. Manome, kad SGD terminalo įstatymas, įstatymo projektas, kuris sudaro išimtines sąlygas paskirtam tiekėjui, o taip pat LRV nutarimai, kuriais suteikiama valstybės pagalba valstybinėms monopolijoms, neturi teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, neskatina konkurencijos tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių, yra ekonomiškai nepagrįsti ir eliminuojantys galimybę vartotojams laisvai pasirinkti dujų tiekėją. Atsisakius aukščiau minimų modelių, LRV nutarimų ir likus prie galiojančio Gamtinių dujų įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Kuro įsigijimo energijos gamintojams tvarkos, būtų užtikrinta pakankamai skaidri ir ekonomiškai pagrįsta dujų rinka ir racionaliausias būdas vartotojams įsigyti dujas. Tokiu būdu, galėtų būti sumažinta našta gamtinių dujų sistemos naudotojams, kurie šiuo metu prisiima vis didesnius gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo kaštus mažėjant gamtinių dujų vartojimui, o taip pat padidėtų konkurencija gamtinių dujų sektoriuje, kas galėtų atvesti į didėjantį gamtinių dujų vartojimą ir sektoriaus atsigavimą. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys J. Razma,
1 Argumentai: Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į šiuo metu esančią diskriminacinę faktinę padėtį, kuomet Lietuvos Respublikoje dujas vartojantys asmenys yra blogesnėje padėtyje, nei asmenys, kurie gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją transportuoja, nors nauda iš SGD terminalo yra bendra. Šiuo metu Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Baltarusijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis ir SGD terminalu. Gamtinės dujos į Lietuvą šiuo metu tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą ir iš Rusijos – tranzitu per Baltarusiją, o tam tikrais atvejais ir per Latviją. Energetikos ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, beveik pusė į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistemą įleidžiamo gamtinių dujų kiekio, nemokant jokio SGD terminalo priedo, yra perduodama į Kaliningrado srityje esančią Rusijos teritoriją. Taip pat aiški tendencija, kad dėl pastaruoju metu mažėjančio gamtinių dujų sunaudojimo Lietuvos Respublikoje, tranzitu transportuojamo dujų proporcija lyginant su vidiniu sunaudojimu didėja. Teikiamu patikslinimu siekiama proporcingai paskirstyti gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams. Siūlomais pakeitimais siekiama ilgalaikio tikslo – subalansuoti gamtinių dujų sistemų naudotojų gaunamą naudą iš gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Siūlomi įstatymo pakeitimai leis išdalinti kaštus proporcingai kiekvienai vartotojų grupei, atsižvelgiant į gamtinių dujų sistemos naudotojų ir gamtinių dujų vartotojų dujų įrenginių techninį pajėgumą, taip pat asmenims, tranzitu transportuojantiems gamtine dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją, atsižvelgiant į tranzito pajėgumus..
Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turės teigiamos įtakos buitiniams gamtinių dujų vartotojams. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams, lyginant su šiuo metu galiojančia tvarka, SGD terminalo išlaikymo kaštai turėtų mažėti, kadangi dėl objektyvių priežasčių yra išplečiamas šiuos kaštus dengiančių asmenų ratas, įtraukiant asmenis, tranzitu transportuojančius gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus naujojo reguliavimo naudą, visų pirma, patirtų energijos gamintojai bei pramonės įmonės, gamybos procese tolygiai naudojančios gamtines dujas. Palyginti su 2015 metais, šilumos tiekėjai už gamtines dujas bei tiekimo saugumą 2016 m. turėtų sumokėti iš viso apie 5 mln. eurų mažiau, dėl ko atitinkamai mažėtų ir šilumos kaina galutiniams vartotojams. Priėmus siūlomus SGDTĮ pakeitimus šilumos tiekėjų grupėje didesnę naudą patirtų tie šilumos tiekėjai, kurių energijos rūšių derinyje didesnę dalį užima gamtinės dujos. Siūlomi SGDTĮ pakeitimai turėtų teigiamą agreguotą poveikį šilumos tiekėjams Lietuvoje, tačiau nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių gamtinių dujų suvartojimas yra itin netolygus, siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti nežymią neigiamą įtaką šilumos kainai. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams, ir (ar) gamtinių dujų vartotojams ir asmenims tranzitu transportuojantiems gamtines dujas per Lietuvos Respublikos teritoriją, proporcingai paros gamtinių dujų kiekiui. už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A. Palionis,
1 Argumentai: Pagal SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį, bet ne pagal papildomos dedamosios mokėtojo dujų įrenginių maksimalų techninį pajėgumą.
Teikiamu pasiūlymu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo, taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams, įvertinant tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda – tiekimo saugumo užtikrinimas – sąlygojama visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams, ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami pagal papildomos dedamosios mokėtojo dujų įrenginių maksimalų techninį pajėgumą per parą.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Palionis,
9 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dalį energijos gamintojams. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Energijos gamintojų pagamintos energijos kainos yra reguliuojamos. Kitų gamtinių dujų naudotojų kainų Komisija nereguliuoja. Tuo atveju, jeigu aukščiau nurodytas kainų skirtumas būtų padalijamas visiems papildomos dedamosios mokėtojams, būtų diskriminuojami tie mokėtojai, kurių kainų nereguliuoja Komisija. Tokiu atveju, būtų iš esmės apsunkintas verslo įmonių, kurios veikia laisvojoje rinkoje, konkurencingumas.
Pažymėtina, kad SGDTĮ 11 str. būtent energijos gamintojams, o ne kitiems papildomos dedamosios mokėtojams, yra užtikrinamas pirmumas dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo, todėl ir susidaręs teigiamas arba neigiamas skirtumas kainos turėtų būti padalijamas energijos gamintojams. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
9Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos
paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąjąosios dalį energijos gamintojams.“ Nepritarti
A.Gentvilas, 2015-10-282 Argumentai: Galiojantis įstatymas numato tik SGD terminalo, infrastruktūros bei jungties sąnaudų kompensavimą. Naujame projekte numatyta, kad dujų vartotojai turės kompensuoti ir paskirtojo dujų tiekėjo (UAB ,,LitGas“) patiriamas dujų tiekimo sąnaudas. Tai nepateisinama nei socialiai (dujų vartotojai patirs apie 50 mln. eurų papildomų išlaidų), nei ekonomiškai, nes UAB ,,LitGas“ nebus suinteresuotas pigesnių dujų pirkimu, žinodamas, kad patiriamas sąnaudas padengs vartotojai. Visi teikiami pasiūlymai yra susiję – jais siūloma išbraukti paskirtąjį tiekėją iš įstatymo projekto kaip įmonę, kurios veiklos sąnaudos turi būti kompensuojamos vartotojų lėšomis. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Gentvilas,
5 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,5. Komisija tvirtina gamtinių dujų kainos skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies formuluotę. 6. Seimo narys A.Gentvilas,
8 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,8. Jeigu energijos gamintojams parduodamo SGD terminalo būtinojo dujų kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalies formuluotę. 7. Seimo narys A.Gentvilas,
9 Pasiūlymas: Išbraukti 11 straipsnio 9 dalį: ,,9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją.“ Nepritarti
A.Palionis, 2015-11-031 Argumentai: Prognozuojama, kad 2016 m. dėl biokuro sektoriaus plėtros, taip pat nuo 2016 m. atsisakius elektros gamybos kvotų termofikacinėse elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) fondo, gamtinių dujų vartojimas tarp šalies energijos gamintojų taps 3,5 kartų mažesnis lyginant su 2011 m., o bendras gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažės iki 2 mlrd.m³ (t.y. apie 40 % mažiau nei 2011 m.). Gamtinių dujų vartojimo mažėjimas lemia sparčiai didėjančius ir neproporcingus gamtinių dujų infrastruktūros, tame tarpe ir suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas), eksploatavimo kaštus gamtinių dujų sistema besinaudojantiems energijos gamintojams, buitiniams vartotojams bei Lietuvos pramonės įmonėms. VIAP lėšomis šiuo metu kompensuojamos paslaugos elektros energetikos sektoriuje yra neatsiejamai glaudžiai susijusios ir su gamtinių dujų rinka. Lietuvos energetinis saugumas, prie kurio svariai prisideda SGD terminalas, yra bendras, tiek elektros, tiek gamtinių dujų vartotojų interesas.
SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir gamtinių dujų įvežimas per SGD terminalą yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą VIAP aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, siekiant teisinio aiškumo vartojant šią sąvoką kituose šio įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:„8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir apginti visuomenės interesus.“ Nepritarti
A.Palionis,
1 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Pagal Komisijos 2012 m. spalio
infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šią dedamąją moka gamtinių dujų sistemos naudotojai, kuriems teikiama gamtinių dujų perdavimo paslauga, bei asmenys, kurių įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tačiau nesudarę su perdavimo sistemos operatoriumi perdavimo paslaugos sutarties, nors jiems perdavimo paslauga teikiama netiesiogiai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus papildoma dedamoji yra taikoma už faktiškai sistemos naudotojui perduotą gamtinių dujų kiekį.
Pasiūlymu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo, taip pat paskirtojo tiekėjo sąnaudas numatant, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir gamtinių dujų įvežimas per SGD terminalą yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą VIAP aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad su SGD terminalu susijusios VIAP sąnaudos, apimančios SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, SGD terminalo operatoriui būtų kompensuojamos VIAP lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame VIAP energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas. Tokia tvarka siūloma įvertinus tai, kad pagrindinė SGD terminalo nauda ir strateginė reikšmė – energetikos sektoriaus saugumo užtikrinimas – sąlygojama ne tik visiems gamtinių dujų sistemos naudotojams, tačiau ir kur kas platesniam subjektų ratui, t. y. visiems elektros energijos naudotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo projekto įgyvendinimas, plėtra ir SGD terminalo naudojimas yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kurios yra įtraukiamos į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojamos šiame apraše nustatyta tvarka.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąnaudos, t. y. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji).
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir
(ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.
Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
A.Palionis,
9 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka. Pasiūlymu taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į VIAP lėšomis kompensuotiną sumą.
Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
“11 straipsnis. Prekyba gamtinėmis dujomis
9.
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą papildomą dedamąją kompensuotiną sumą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis.“ Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-061 Argumentai: 2010-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo
biokurą kaip pagrindinį generacijai naudojamą kurą), laukiami pokyčiai elektros energetikos sektoriaus pokyčiai (pradėjus eksploatuoti elektros jungtis NordBalt ir LitPolLink, vietinė elektros generacija laikoma pertekliniu veiksniu, ką atspindi Vyriausybės sprendimas neskirti elektros gamybos kvotų, subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, ir kas savaime reikšmingai mažina gamtinių dujų suvartojimo apimtį šalyje) indikuoja vienintelę tendenciją – gamtinių dujų paklausos tolimesnį spartų mažėjimą. SGD terminalo būtinasis kiekis jau 2016 m. negalės būti suvartotas tuo būdu, kurį numato galiojančio Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr.
XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka, o SGD terminalo išlaikymui reikalingas didesniu proporcingumu pasižymintis naštos išskaidymo modelis, todėl siekiant SGD terminalo, kaip strateginio valstybės energetikos objekto, išlaikymo sąnaudas paskirstyti optimaliu būdu, o SGD terminalo būtinajam dujinamam kiekiui garantuoti rinką, yra būtina pakeisti galiojančią tvarką. SGD terminalas, kaip strateginis valstybės energetikos objektas, turi būti finansuojamas panašiais principais, kokiais yra finansuojami kiti valstybės strateginiai energetikos objektai, kurie yra jau yra eilę metų taikomas ir pasiteisinęs VIAP finansavimo mechanizmas. VIAP finansavimas, iš esmės administruojamas Vyriausybės sprendimais, yra skaidrus ir porporcingas mechanizmas, užtikrinantis tvarų strateginių objektų finansavimą, kuris (mechanizmas) turi būti taikomas taip pat SGD terminal veiklos atžvilgiu. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, suderintą su VIAP sąvoka kituose įstatymuose (Elektros energetikos), siekiant teisinio aiškumo ir vartojant šią sąvoką kituose įstatymo XIIP-3556(2) straipsniuose. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir išdėstyti ją taip: “8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominius ir
(ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir įgyvendinti visuomenės interesus.” Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-061 Argumentai: Įstatymo tekste naudojama SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoka nėra apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje, todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma šią sąvoką įtvirtinti, atitinkamai papildant įstatymą.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi ir išdėstyti ją taip: „8.SGD terminalo būtinasis kiekis – minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamintių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, užtikrinimui palaikyti tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotę. 13. Seimo nariai K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
1 Argumentai: Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo sąnaudas visiems energetikos produktų vartotojams šalyje, įvertinant ir atsižvelgiant į pagrindinę SGD terminalo teikiamą naudą - tiekimo saugumo užtikrinimas) - teikiamą visiems energetikos sistemos naudotojams. Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo infrastruktūrinės dalies įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas dengti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų finansavimo mechanizmą, tuo sulyginant SGD terminalo ir kitų šalies energetikos strategini infrastruktūrinių objektų finansavimą, tačiau taip pat – visų vartotojų solidarų įnašą į strateginio objekto išlaikymą.
Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, infrastruktūrinė SGD terminalo dalis būtų finansuojama visų energetikos produktų vartotojų, skaidriai ir proporcingai energetikos produktų naudojimo kiekiui. Tokiu būdu per SGD terminalo infrastruktūrinės dalies finansavimą būtų įgyvendintas solidarumas bei šio projekto finansavimo modelis prilygtų kitų šalies energetinių strateginių ir viešuosius interesus atitinkančių projektų finansavimo modeliui. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimas, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatacija yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiama į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojama šiame apraše nustatyta tvarka, t.y. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės aptvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius).“ Nepritarti
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
1 Argumentai: kadangi SGD terminal operaciujų finansavimui pagal šiuo metu susiklosčiusias rinkos sąlygas (žr. argumentus aukščiau) yra būtinas išorinis solidarus finansinis palaikymas, SGD trminalo veikla turi sudaryti visuomenei kaip įmanoma mažiausius kaštus. Todėl siūloma apsiriboti kaštų požiūriu technologiniu SGD terminalo veiklos minimumu, kuris būtinas palaikyti parengties režimą.
Šiuo metu veikiantis išdujinamų gamtinių dujų kiekio panaudojimas valstybės reguliuojamų gamintojų veiklos procese gali ir turi būti toliau vykdomas, taip užtikrinant dalies minimalaus kiekio dujų faktinį panaudojimą ūkio reikmėms, tačiau tuo pačiu reikalinga užtikrinti, kad šių dujų naudojimas nedidintų tiesioginių sąnaudų išskirtinai tik šių – SGD terminal dujas faktiškai naudojančių - valstybės reguliuojamų gamintojų energetikos profduktų (paslaugų) kainų kainų nesukeliant papildomų kaštų. Todėl reikalinga išlaikyti nuostatą dėl valstybės reguliuojamų gamintojų. Įtvirtinus SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoką 2 straipsnyje, 11 straipsnyje siūloma nekartoti sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
“1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą,
tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir
(ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).” Nepritarti Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotei 15.
Seimo nariai K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
3 Argumentai: SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio finansavimas, gyvendinus įstatymą, būtų užtikrintas per privalomuosius dujų pirkimus, vykdomus valstybės reguliuojamų gamintojų, ir tokiu būdu būtų išlaikomas jau nusistovėjęs ir veikiantis SGD dujų pirkėjų ratas. Rinkos kainos atitikmuo, nustatomas Komisijos, įgalintų pirkėjus būti indiferentiškais rinkoje, o skirtumas tarp nustatytosios tiekimo kainos bei rinkos kainos atitikmens būtų finansuojamas per šiuo metu galiojantį tiekimo saugumo dedamosios mechanizmą. Sutarčių sudarymas su paskirtuoju tiekėjo 5 metų laikotarpiui ar ilgesniam laikotarpiui yra rinkos konkurencingumo didinimui prieštaraujantis reikalavimas, kuris prieštaringas taip pat ir matomoms kuro substitucijos tendencijoms šalies šilumos ūkyje. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo sudaryti sutartis 5 metų laikotarpiui, ir palikti teisę spręsti patiems rinkos dalyviams, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemiau siūlomas mechanizmas rinkos dalyvių (vartotojų) pasirinkimą padarys indiferentišku kaino atžvilgiu. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: “3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.” Nepritarti
straipsnio 3 dalies formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-063 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 5 dalį:
“5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai
gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas.
Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.”
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas,
5 Argumentai: Komisija paskirtojo tiekjo veiklos ekonominio reguliavimo atžvilgiu turi taikyti tokias pačias reguliacines taisykles, kokias taiko kitų reguliuojamų subjektų atžvilgiu. Vienodas nediskriminacinis reguliacinio mechanizmo taikymas visų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu didina pasitikėjimą rinkos valstybiniu regyuliavimu ir neiškraipo veiklos sąlygų, todėl siūloma atsisakyti kainos derinimo ir įtvirtinti kainos nustatymo mechanizmą. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
“65. Komisija nustato protingumo kriterijus
atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos nustatymo skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą.
Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio 5 dalies formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-063 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio tiekimo kainą išskaidyti į dvi dalis, t.y. rinkos kainą, kurią prognozuoja Komisija, ir skirtumą tarp faktinės tiekimo kainos bei rinkos kainos, kurią nustato Komisija. Pirmoji kainos dalis būtų dengiama, kaip ir yra šiuo metu, valstybės reguliuojamų gamintojų, kurie naudoja dujas elektros ir šilumos gamybos procesuose, pagal objektyvų kuro poreikį, ir pripažįstama kaip pagrįsta, nustatant šių asmenų energijos paslayugų (produktų) valstybės reguliuojamas kainas. Antroji kainos dalis būtų dengiama per galiojantį tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo paslaugo tarifo mechanizmo būdu, kuris kaip toks taip pat šiuo metu yra veikiantis, todėl reikalautų sąlyginai nedidelių korekcijų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Ne pilno skirtumo tarp nustatytos rinkos kainos ir tiekimo kainos dengimas per papildomą tiekimo augumo dedamąją, o dengimas 90 procentų, sukurs aiškias ekonomines paskatas paskirtajam tiekėjui veikti aktyviai, ieškant vartotojų ir naujų išdujintų gamtinių dujų realizavimų rinkų bei geresniųl sandorių.
Priešingai, skirtumo dengimas 100 proc. sukurtų indiferentiškumo atmoferą ir ekonomines paskatas neaktyvumui; todėl siūlymas dalį skirtumo – ir teigiamo, ir neigiamo – palikti paskirtojo tiekėjo vidinių resursų apimtyje bus stiprus ekonominis motyvas veikti. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 6-10 dalimis ir išdėstyti jas taip:
“6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo
kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, nustatytą Komisijos nustatyta tvarka, skaidriai ir pagal kompetenciją įvertinus visų objektyviai laukiamų reikšmingų veiksnių poveikius. 7. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 8.
kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas yra nevykdomas. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos dengia 90 procentų teigiamo arba neigiamo skirtumo tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio
kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos. 10.
kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, B.Vėsaitė, R.Sargūnas, 2015-11-064 Argumentai: Lietuvos energetikos ūkio sąlygos nuolat kinta, todėl svarbus išlaikyti adaptyvumą taip pat ir SGD terminalo finansavimo modelio atžvilgiu. Todėl siūloma nustatyti ribotą terminą šio modelio galiojimui, kuriam pasibaigus bus įvertintas šis finansavimo modelis bei nauji poreikiai ir problemos, kurios susiformuos sektoriaus pokyčių rezultate. Pasiūlymas: nustatyti Įstatymo įsigaliojimui, taikymui ir įgyvendinimui tokius terminus:
“Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 11 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 20 d.” Pritarti iš dalies
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-111 Argumentai: 2010-2014 m. gamtinių dujų metinis suvartojimas sumažėjo 45 proc.
Vykstantys pokyčiai šilumos gamybos sektoriuje (persiorientavimas į biokurą kaip pagrindinį generacijai naudojamą kurą), laukiami pokyčiai elektros energetikos sektoriaus pokyčiai (pradėjus eksploatuoti elektros jungtis NordBalt ir LitPolLink, vietinė elektros generacija laikoma pertekliniu veiksniu, ką atspindi Vyriausybės sprendimas neskirti elektros gamybos kvotų, subsidijuojamų iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, ir kas savaime reikšmingai mažina gamtinių dujų suvartojimo apimtį šalyje) indikuoja vienintelę tendenciją – gamtinių dujų paklausos tolimesnį spartų mažėjimą. SGD terminalo būtinasis kiekis jau 2016 m. negalės būti suvartotas tuo būdu, kurį numato galiojančio Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnyje nustatyta tvarka, o SGD terminalo išlaikymui reikalingas didesniu proporcingumu pasižymintis naštos išskaidymo modelis, todėl siekiant SGD terminalo, kaip strateginio valstybės energetikos objekto, išlaikymo sąnaudas paskirstyti optimaliu būdu, o SGD terminalo būtinajam dujinamam kiekiui garantuoti rinką, yra būtina pakeisti galiojančią tvarką. SGD terminalas, kaip strateginis valstybės energetikos objektas, turi būti finansuojamas panašiais principais, kokiais yra finansuojami kiti valstybės strateginiai energetikos objektai, kurie yra jau eilę metų taikomas ir pasiteisinęs VIAP finansavimo mechanizmas. VIAP finansavimas, iš esmės administruojamas Vyriausybės sprendimais, yra skaidrus ir porporcingas mechanizmas, užtikrinantis tvarų strateginių objektų finansavimą, kuris (mechanizmas) turi būti taikomas taip pat SGD terminal veiklos atžvilgiu. Todėl siūloma įstatyme įtvirtinti VIAP sąvoką, suderintą su VIAP sąvoka kituose įstatymuose (Elektros energetikos), siekiant teisinio aiškumo ir vartojant šią sąvoką kituose įstatymo XIIP-3556(2) straipsniuose.
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi ir išdėstyti ją taip:
“8. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų
numatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominius ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir įgyvendinti visuomenės interesus.”
K.Daukšys, 2015-11-111 Argumentai: Įstatymo tekste naudojama SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoka nėra apibrėžta įstatymo 2 straipsnyje, todėl siekiant teisinio aiškumo siūloma šią sąvoką įtvirtinti, atitinkamai papildant įstatymą. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi ir išdėstyti ją taip: „8.SGD terminalo būtinasis kiekis – minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamintių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, užtikrinimui palaikyti tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotę 22.
Seimo narys K.Daukšys,
1 Argumentai: Teikiamu Įstatymo projektu siūloma užtikrinti SGD terminalo kaip valstybės strateginio objekto energetikos sektoriuje ilgalaikį ir tvarų funkcionavimą, jo veiklos užtikrinimo finansavimo poreikį, įskaitant ir paskirtojo tiekėjo veiklos užtikrinimą, proporcingai paskirstant SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties, eksploatavimo sąnaudas visiems energetikos produktų vartotojams šalyje, įvertinant ir atsižvelgiant į pagrindinę SGD terminalo teikiamą naudą - tiekimo saugumo užtikrinimas) - teikiamą visiems energetikos sistemos naudotojams. Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo infrastruktūrinės dalies įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas dengti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų finansavimo mechanizmą, tuo sulyginant SGD terminalo ir kitų šalies energetikos strategini infrastruktūrinių objektų finansavimą, tačiau taip pat – visų vartotojų solidarų įnašą į strateginio objekto išlaikymą. Priėmus siūlomus SDGTĮ pakeitimus, infrastruktūrinė SGD terminalo dalis būtų finansuojama visų energetikos produktų vartotojų, skaidriai ir proporcingai energetikos produktų naudojimo kiekiui. Tokiu būdu per SGD terminalo infrastruktūrinės dalies finansavimą būtų įgyvendintas solidarumas bei šio projekto finansavimo modelis prilygtų kitų šalies energetinių strateginių ir viešuosius interesus atitinkančių projektų finansavimo modeliui. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimas, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatacija yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, įtraukiama į Vyriausybės tvirtinamą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą ir yra administruojama šiame apraše nustatyta tvarka, t.y.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos SGD terminalo operatoriui yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, surenkamomis už suvartotus suvartotus elektros energijos kiekius pagal Vyriausybės aptvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatytą tvarką ir sąlygas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau
K.Daukšys,
1 Argumentai: kadangi SGD terminal operaciujų finansavimui pagal šiuo metu susiklosčiusias rinkos sąlygas (žr. argumentus aukščiau) yra būtinas išorinis solidarus finansinis palaikymas, SGD trminalo veikla turi sudaryti visuomenei kaip įmanoma mažiausius kaštus. Todėl siūloma apsiriboti kaštų požiūriu technologiniu SGD terminalo veiklos minimumu, kuris būtinas palaikyti parengties režimą.
Šiuo metu veikiantis išdujinamų gamtinių dujų kiekio panaudojimas valstybės reguliuojamų gamintojų veiklos procese gali ir turi būti toliau vykdomas, taip užtikrinant dalies minimalaus kiekio dujų faktinį panaudojimą ūkio reikmėms, tačiau tuo pačiu reikalinga užtikrinti, kad šių dujų naudojimas nedidintų tiesioginių sąnaudų išskirtinai tik šių – SGD terminal dujas faktiškai naudojančių - valstybės reguliuojamų gamintojų energetikos profduktų (paslaugų) kainų kainų nesukeliant papildomų kaštų. Todėl reikalinga išlaikyti nuostatą dėl valstybės reguliuojamų gamintojų. Įtvirtinus SGD terminalo būtinojo kiekio sąvoką 2 straipsnyje, 11 straipsnyje siūloma nekartoti sąvokos apibrėžimo. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
“1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą,
tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).” Nepritarti Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies formuluotei 24.
Seimo narys K.Daukšys,
3 Argumentai: SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio finansavimas, gyvendinus įstatymą, būtų užtikrintas per privalomuosius dujų pirkimus, vykdomus valstybės reguliuojamų gamintojų, ir tokiu būdu būtų išlaikomas jau nusistovėjęs ir veikiantis SGD dujų pirkėjų ratas. Rinkos kainos atitikmuo, nustatomas Komisijos, įgalintų pirkėjus būti indiferentiškais rinkoje, o skirtumas tarp nustatytosios tiekimo kainos bei rinkos kainos atitikmens būtų finansuojamas per šiuo metu galiojantį tiekimo saugumo dedamosios mechanizmą. Sutarčių sudarymas su paskirtuoju tiekėjo 5 metų laikotarpiui ar ilgesniam laikotarpiui yra rinkos konkurencingumo didinimui prieštaraujantis reikalavimas, kuris prieštaringas taip pat ir matomoms kuro substitucijos tendencijoms šalies šilumos ūkyje. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo sudaryti sutartis 5 metų laikotarpiui, ir palikti teisę spręsti patiems rinkos dalyviams, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemiau siūlomas mechanizmas rinkos dalyvių (vartotojų) pasirinkimą padarys indiferentišku kaino atžvilgiu. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: “3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.” Nepritarti
K.Daukšys, 2015-11-113 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma likusiam gamtinių dujų kiekiui, t.y. ne SGD terminalo būtinojo kiekio, įsigyti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai panaikinama, kaip nebeaktuali, nuostata, įpareigojanti paskirtąjį tiekėją atlikti balansavimo paslaugą. Pasiūlymas:
Išbraukti 11 straipsnio 5 dalį:
“5. Jeigu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai
gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą vykdo paskirtasis tiekėjas.
Jeigu likęs energijos gamintojo gamtinių dujų poreikis užtikrinamas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu būdu, energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo balansavimą užsitikrina pats energijos gamintojas.”
K.Daukšys,
5 Argumentai: Komisija paskirtojo tiekjo veiklos ekonominio reguliavimo atžvilgiu turi taikyti tokias pačias reguliacines taisykles, kokias taiko kitų reguliuojamų subjektų atžvilgiu. Vienodas nediskriminacinis reguliacinio mechanizmo taikymas visų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu didina pasitikėjimą rinkos valstybiniu regyuliavimu ir neiškraipo veiklos sąlygų, todėl siūloma atsisakyti kainos derinimo ir įtvirtinti kainos nustatymo mechanizmą. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
“65. Komisija nustato protingumo kriterijus
atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, tvirtindama tvirtina gamtinių dujų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos nustatymo skaičiavimo metodiką. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą.
Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio 5 dalies formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-113 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma SGD terminalo būtinojo dujinamo kiekio tiekimo kainą išskaidyti į dvi dalis, t.y. rinkos kainą, kurią prognozuoja Komisija, ir skirtumą tarp faktinės tiekimo kainos bei rinkos kainos, kurią nustato Komisija. Pirmoji kainos dalis būtų dengiama, kaip ir yra šiuo metu, valstybės reguliuojamų gamintojų, kurie naudoja dujas elektros ir šilumos gamybos procesuose, pagal objektyvų kuro poreikį, ir pripažįstama kaip pagrįsta, nustatant šių asmenų energijos paslayugų (produktų) valstybės reguliuojamas kainas. Antroji kainos dalis būtų dengiama per galiojantį tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo paslaugo tarifo mechanizmo būdu, kuris kaip toks taip pat šiuo metu yra veikiantis, todėl reikalautų sąlyginai nedidelių korekcijų. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, apskaičiuojamą Komisijos nustatyta tvarka.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad neigiamas ar teigiamas skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo kainos ir Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį ,Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įtraukiamas į papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Toks reguliavimas sudarytų galimybę mažinti daugelio energijos gamintojų bendrą įsigyjamų gamtinių dujų portfelio kainą užtikrinant, kad reguliuojami gamintojai gamtines dujas įsigys už rinkos kainą, o tai turės teigiamą poveikį šių energijos gamintojų konkurencingumui ir atitinkamai – vartotojams. Kompetencijos suteikimas Komisijai nustatyti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą už kurią būtų tiekiamas SGD terminalo būtinasis kiekis leistų užtikrinti, kad energijos gamintojai neįgytų ir neprarastų konkurencingumo prieš tuos energijos gamintojus, kuriems netaikomas SGDTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomo gamtinių dujų pirkimo iš SGD terminalo teisinis reguliavimas, jei SGD kainos ir gamtinių dujų kainos Lietuvoje tam tikru laikotarpiu reikšmingai išsiskirtų. Ne pilno skirtumo tarp nustatytos rinkos kainos ir tiekimo kainos dengimas per papildomą tiekimo augumo dedamąją, o dengimas 90 procentų, sukurs aiškias ekonomines paskatas paskirtajam tiekėjui veikti aktyviai, ieškant vartotojų ir naujų išdujintų gamtinių dujų realizavimų rinkų bei geresniųl sandorių.
Priešingai, skirtumo dengimas 100 proc. sukurtų indiferentiškumo atmoferą ir ekonomines paskatas neaktyvumui; todėl siūlymas dalį skirtumo – ir teigiamo, ir neigiamo – palikti paskirtojo tiekėjo vidinių resursų apimtyje bus stiprus ekonominis motyvas veikti. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 6-10 dalimis ir išdėstyti jas taip:
“6. Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinojo
kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, nustatytą Komisijos nustatyta tvarka, skaidriai ir pagal kompetenciją įvertinus visų objektyviai laukiamų reikšmingų veiksnių poveikius. 7. Jei, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais reikalavimais. Šioje dalyje nustatytų SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo principų laikymąsi prižiūri Komisija. 8.
kiekio dalis yra mažesnė už SGD terminalo būtinąjį kiekį ir SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdant SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas yra nevykdomas. 9. Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos dengia 90 procentų teigiamo arba neigiamo skirtumo tarp šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos. 10.
kiekio dalies įsigijimo už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą sąnaudos Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
K.Daukšys, 2015-11-114 Argumentai: Lietuvos energetikos ūkio sąlygos nuolat kinta, todėl svarbus išlaikyti adaptyvumą taip pat ir SGD terminalo finansavimo modelio atžvilgiu. Todėl siūloma nustatyti ribotą terminą šio modelio galiojimui, kuriam pasibaigus bus įvertintas šis finansavimo modelis bei nauji poreikiai ir problemos, kurios susiformuos sektoriaus pokyčių rezultate. Pasiūlymas: nustatyti Įstatymo įsigaliojimui, taikymui ir įgyvendinimui tokius terminus:
“Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja ir tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų kainas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 11 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. lapkričio 20 d.” Nepritarti
straipsnio formuluotei
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Energetikos komisija, 2015-10-28 Siūlome pagrindiniam - Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių J. Razmos ir E. Gentvilo, Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos Komisijos ir kitus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti iš dalies
Energetikos komisija, 2015-10-282 Argumentai: pažymime, jog šiuo įstatymo pakeitimu iš esmės keičiant suskystintų gamtinių dujų terminalo sąnaudų paskirstymo ir kompensavimo mechanizmą, (t. y. pereinant nuo saugumo dedamosios, kurią sudaro SGD terminalo kaštai, dengiami atsižvelgiant į transportuotą perdavimo sistema gamtinių dujų kiekį, modelio prie papildomos saugumo dedamosios, kurią sudaro SGD terminalo, paskirtojo tiekėjo tiekimo kaštai bei susidaręs skirtumas tarp parduotų ir nupirktų paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų kainų, dengiami atsižvelgiant į užsakytus transportavimui reikalingus gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus modelio), nėra reglamentuota kaip turėtų būti kompensuojami skirtumai dėl skystinimo sistemos operatoriaus negautų ar perviršinių pajamų, kurios gali kilti dėl skirtumo tarp planuotų ir faktinių perdavimo sistemos panaudotų pajėgumų. Todėl siekiant išvengti galimai susidarysiančio skirtumo tarp planuotų ir faktinių pajamų arba planuotų ir faktinių mokėtinų sumų, siūlytina atitinkamai pakeisti 5 straipsnio 2 dalį. Pavyzdys: prognozuojami užsakyti pajėgumai 2015 m. sudarys 17 mln. kub. metrų per parą per metus, o faktiškai jų sunaudota bus 19 mln. kub. metrų per parą per metus. Tokiu atveju atitinkamai nepapildžius SGDTĮ pakeitimo įstatymo perdavimo sistemos operatorius gautų perviršines pajamas dėl viršytų pajėgumų. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei Vyriausybės patvirtinto SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios esant poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti, tais atvejais, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis), tiekimo pagrįstos sąnaudos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir
(ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Papildoma dedamoji, įskaitant gamtinių dujų vartojimo pajėgumų apskaičiavimą, nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). SGD lėšų administratoriaus gautų pajamų nuokrypis, susidaręs dėl tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių išnaudotų perdavimo sistemos pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamos, nustatant papildomą dedamąją. Pritarti iš dalies
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms (balsavimo rezultatai:
„už“ -7; „susilaikė“ -2). 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei išnagrinėti galimybę peržiūrėti/persiderėti dujų tiekimo sutarties tarp UAB LITGAS ir Norvegijos „Statoil“ nuostatas (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-11-121 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį atitinkamai jį papildant „SGD terminalo būtinasis kiekis“ sąvoka. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „5.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius (toliau – SGD terminalo operatorius) – asmuo, turintis Gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už SGD terminalo eksploatavimą, kuriame valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinasis kiekis (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis) – Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis. Minimaliu metiniu dujinamų gamtinių dujų kiekiu pripažįstamas toks gamtinių dujų kiekis, kuris pagrįstai reikalingas SGD terminalo dujinimo technologijos procesui ir SGD terminalo techninės būklės, leidžiančios atsiradus poreikiui pradėti dujinimą po to, kai SGD terminalo dujinimo procesas nebuvo vykdomas, ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, užtikrinimui palaikyti.“
komitetas, 2015-11-122 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Komisijos nustatyta tvarka įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – papildoma dedamoji). Vyriausybė, tvirtindama SGD terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildomą dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir SGD terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius). Perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant papildomą dedamąją.“ Pritarti 3.
Ekonomikos komitetas,
1 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekiant užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą kaip nurodyta šio
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra SGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą nuolat ir efektyviai patenkinti gamtinių dujų poreikį Lietuvos Respublikoje, taip pat siekiant garantuoti SGD terminalo veiklos technologinį ir ekonominį pagrįstumą bei skatinti efektyvų diversifikuotų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos. Vyriausybė patvirtina SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis).“
komitetas,
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „3.
Elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka:
1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis perka SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais. Sutartys su paskirtuoju tiekėju sudaromos 5 metams ar, šalių tarpusavio susitarimu, ilgesniam laikotarpiui;
2) įgyvendinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dvišalių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje.
Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.;
3) energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklą vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekio tiekimas užtikrinamas pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai suteikia įgaliojimus paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, įvertinus šios dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.“
komitetas,
5 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
gamtinių dujų, kurias energijos gamintojams parduoda paskirtasis tiekėjas, nustato protingumo kriterijus atitinkančią paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą SGD terminalo būtinojo kiekio daliai, kurią paskirtasis tiekėjas realizuoja už šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos ar didesnę kainą ateinantiems kalendoriniams metams, ir pagrįstas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas tvirtindama SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo kainos skaičiavimo metodiką.
Gamtinių dujų tiekimo įmonės, vykdančios paskirtojo tiekėjo veiklą, ir (ar) su ja susijusių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, gauta veiklos grąža iš SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų įsigytą gamtinių dujų kiekį, perpardavimo, Komisijos nustatyta tvarka turi būti įvertinta mažinant ateinančio laikotarpio papildomą dedamąją. Komisijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į SGD terminalo būtinojo kiekio dalies, kuri viršija šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka energijos gamintojų nupirktą gamtinių dujų kiekį, įsigytą vietoj atitinkamo gamtinių dujų kiekio iš kitų alternatyvių importo šaltinių, perpardavimo veiklos grąžą, neviršijant įprastinės gamtinių dujų tiekimo veikloje gaunamos grąžos. Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotą bei taikomą šių gamtinių dujų kainą, atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamąsias ir jų taikymą. Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“
komitetas,
6 Argumentai. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį už Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Ši kaina vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, pagal kompetenciją įvertinant visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant, gamtinių dujų tiekimo licencijas turinčių įmonių teikiamą informaciją, ir paskelbiama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šios kainos taikymo laikotarpio pradžios. „
komitetas,
7 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų vartojimo
prognozes arba faktinį gamtinių dujų vartojimą, SGD terminalo būtinojo kiekio dalį parduoti energijos gamintojams nėra galimybės, paskirtasis tiekėjas privalo ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, realizuoti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ar tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyto SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo tvarkos laikymąsi prižiūri Komisija.“
komitetas,
9 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Teigiamas arba neigiamas skirtumas tarp šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos paskirtojo tiekėjo už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Komisijos patvirtintos prognozuojamos ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų rinkos kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas pardavė SGD terminalo būtinąjį kiekį energijos gamintojams, arba kainos, už kurią paskirtasis tiekėjas realizavo SGD terminalo būtinąjį kiekį šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taip pat susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų pajamų ankstesniais laikotarpiais, Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinami nustatant papildomą dedamąją.“
komitetas,
10 Argumentai. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūloma suderinant patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pagal Komisijos patvirtintą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.“
komitetas, 2015-11-124 Argumentai: Įvertinant šiuo metu vykstančius reikšmingus pokyčius Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, susijusius su gamtinių dujų vartojimo mažėjimu, biokuro plėtra šilumos sektoriuje, planuojama kogeneracinių šilumos elektrinių plėtra didžiuose šalies miestuose, siūlytina numatyti, kad Įstatymo projektu teikiamas pakoreguotas gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos surinkimo ir panaudojimo modelis turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau nei po 2 metų tam, kad Vyriausybė ir Seimas galėtų įvertinti šiuo Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tęstinumo ar tobulinimo poreikį.
Taip pat, siekiant paskatinti Vyriausybę imtis papildomų priemonių užtikrinant paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimą bei jo veikimą ekonomiškai naudingiausiu būdu, laikantis mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams, šio Įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas siūlytina pavesti Vyriausybei užtikrinti paskirtojo tiekėjo ekonominio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams. Taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą siūloma patikslinti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
tvirtina 2016 metų ir vėlesnių metų valstybės reguliuojamas kainas vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. 3. Šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina iki 2015 m. lapkričio 25 d., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – iki 2015 m. gruodžio 17 d. 4.
teisinio reguliavimo poveikį ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui šio poveikio vertinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina paskirtojo tiekėjo veiklos ekonominio efektyvumo didinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimo priežiūrą siekiant mažiausių sąnaudų ir mažiausio neigiamo poveikio gamtinių dujų kainai vartotojams.“
Žemaitaitis