Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3.183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3553(2) lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3.183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“
1Papildyti 4.236 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Vykdymo proceso metu skolininko turto administravimą Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka nustato antstolis. Šiuo atveju šio kodekso 4.240 straipsnio 4 dalyje ir 4.243 straipsnio 4 dalyje numatytus leidimus išduoda skolininko turto administravimą nustatęs antstolis.
“
3
4Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius.“
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO
2016-11-04 Nr. XIIP-3553(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2016 m. spalio 26 d. Nr. 102-P-34
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmanavičius, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, patarėjas Tautginas Mickevičius, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjo patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Lietuvos advokatūros atstovė Beata Vilienė, Lietuvos energijos atstovė Ingrida Kudabienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-28) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė2 Projektas tobulintinas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą pagrindiniam LR civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3551: „ 25.
744 straipsnyje siūloma įtvirtinti antstolio teisę patvarkymu nustatyti skolininko turto administravimą. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu.“ (pabraukta mūsų) Civilinis kodeksas nustato antstolio teisę patvarkymu nustatyti tik įkeisto skolininko turto administravimą, kai iš jo vykdomas išieškojimas (4.1921 straipsnis). Todėl kartu su vertinamu projektu turėtų būti teikiamos atitinkamos Civilinio kodekso pataisos .“ Pritarti Projektas papildytas 2 straipsniu:
1Papildyti 4.236 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
proceso kodekso numatyta tvarka nustato antstolis. Šiuo atveju šio kodekso
išduoda skolininko turto administravimą nustatęs antstolis. “
3
4. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius.“
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė3 Projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) jau praėjusi. Pritarti Projektas patobulintas: „Šis įstatymas įsigalioja
. 2017 m. liepos 1 d.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
notarų rūmai 2016-01-28 * Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję pateiktus Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3551, Komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3552 ir Civilinio kodekso
pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba (2016-01-27)1 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3553 ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3551, pabrėždama dar 2013 metais iškeltos problemos dėl globėjų ir būsimų įtėvių ypatingų asmens duomenų apsaugos nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikui skyrimo aktualumą, neprieštarauja įstatymų projektų rengėjų pasirinktam jos sprendimo būdui. Tačiau svarstant siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus (bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir bylų dėl nuolatinės globos nustatymo atskyrimą) turėtų būti atkreiptas dėmesys į įtaką proceso koncentruotumo principo užtikrinimui bei šių kategorijų bylų nagrinėjimo terminų trukmę. Pritarti iš dalies. Projektu nesiūloma nustatyti bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo trukmės, kadangi ir šiuo metu CPK nėra įtvirtinti šių bylų nagrinėjimo terminai. Vis dėlto siūlomos CPK 4961 straipsnio nuostatos dėl teismo pareigos inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui nagrinėjimą ir dėl pasirengimo nagrinėti bylą, pradėtą teismo iniciatyva, sudaro prielaidas įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. 2.
(2016-01-28)1 Dėl Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3553) - šis pakeitimas sietinas (suvienodintas) su aukščiau nurodytų Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3551) 407 ir 496 straipsnių pakeitimais: „407 ir 496 straipsniai – siūloma teismo sprendime nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Darytina išvada, kad pagal siūlomą abiejų straipsnių teisinį reglamentavimą, laikotarpiu iki tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo už vaiką turėtų būti atsakingas laikinasis, t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas, globėjas, su kuriuo teismas greičiausiai nustatys vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo sprendimo įsiteisėjimo. Nors šiais pakeitimais siekiama bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumo, tačiau nėra aišku, kaip bus apsaugoti duomenys laikinųjų globėjų, su kuriais bus nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, apribojus tėvams valdžią. Dažnai ieškovais tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų bylose yra Vaiko teisių apsaugos skyriai arba prokuroras, globėjai į bylą įtraukiami trečiaisiais asmenimis. Kyla klausimas, kokia bus laikinųjų globėjų procesinė padėtis, priėmus siūlomas pataisas? Ar šiose bylose laikiniesiems globėjams nebereikės dalyvauti, netgi su jais nustatant vaiko gyvenamąją vietą po tėvų valdžios apribojimo? Ar ieškinyje šių asmenų duomenų nereikės nurodyti? O jeigu reikės, tai kiek tų duomenų bus galima nurodyti? Jeigu laikinieji globėjai dalyvaus tėvų valdžios apribojimo bylose, nebus pasiektas įstatymų keitimu siekiamas tikslas dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumo.
Pagal siūlomą pakeisti sprendimų skubų vykdymą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo lieka neaišku, kaip bus vykdomi sprendimai bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, kadangi įstatymo pataisose apie tai nenurodyta. Siūlomi pakeitimai taip pat nenumato, kaip bus tokiais atvejais, kai tėvai kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo. Mūsų nuomone, sprendimo dalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo bei nuolatinės globos panaikinimo turėtų būti vykdomos skubiai. Jeigu sprendimo dalis dėl nuolatinės globos (rūpybos) panaikino vaikui bus vykdoma skubiai, o tėvų valdžios apribojimo arba vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo neskubiai, nebus aišku, kas bus vaiko įstatyminis atstovas (atsakingas už vaiką) iki įsiteisės sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko nuo tėvų atskyrimo, t. y. nuolatinis globėjas ar tėvai, kurių atžvilgiu buvo apribota tėvų valdžia;“ Nepritarti Siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudarys sąlygas neatskleisti ypatingų byloje dėl globos (rūpybos) nustatymo esančių duomenų (pavyzdžiui, apie globėjo sveikatą ir kt.), taip pat nesudarys sąlygų biologiniams tėvams sužinoti, kad vaiko globėjas (rūpintojas) bus taip pat siūlomas vaiko įtėviu. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas .
Taigi Civilinio kodekso nuostatos užtikrina, kad vaikui būtų paskirtas globėjas (rūpintojas) jau bylos dėl tėvų vadžios apribojimo metu, todėl vaikas negali likti be teisėtų atstovų. Iki vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi būti užtikrinta, kad vaikas turės įstatyminį atstovą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos užtikrins, kad vaikas nebus perkeliamas į nuolatinio globėjo šeimą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, tokiu būdu bus užtikrintas vaiko padėties stabilumas, jei teismo sprendimas dėl nuolatinės globos būtų ginčijamas ir panaikintas. Taigi, tais atvejais, kai būtų priimami sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, tokie sprendimai, siekiant vaiko padėties stabilumo, neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo. Papildomai pažymėtina, kad siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama apsaugoti ne laikinųjų globėjų, o nuolatinių globėjų duomenis. Tuo tarpu laikinųjų globėjų statusas byloje dėl tėvų valdžios apribojimo priklausys nuo to, kokį sprendimą dėl laikinųjų globėjų dalyvavimo tikslingumo konkrečiu atveju priims teismas. Pažymėtina, kad, net ir įtraukus laikinuosius globėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, byloje neturėtų būti pateikiami ypatingi asmens duomenis apie laikinuosius globėjus (pavyzdžiui, apie globėjo sveikatą ir kt.), kadangi byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nebūtų sprendžiamas klausimas dėl nuolatinio globėjo paskyrimo vaikui. Projektu nesiūloma keisti CPK nuostatų dėl teismo sprendimų bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, taigi, nesiūloma įtvirtinti šių sprendimų skubaus vykdymo.
Tais atvejais, kai būtų priimami sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, tokie sprendimai, siekiant vaiko padėties stabilumo, neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016-02-05)1 CPK ir CK projektais siūloma įtvirtinti CPK ir CK pakeitimus, nustatant bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumą. Pritartina įstatymų projektais siekiamam tikslui užtikrinti būsimų vaikų įtėvių duomenų konfidencialumą, tačiau abejotina, ar šiems tikslams pasiekti pasirinktos tinkamos priemonės. Globa ir įvaikinimas yra du atskiri procesai, su skirtingais tikslais ir teisiniais padariniais tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo biologinių tėvų atžvilgiu. Svarstytina, ar globėjo duomenų „įslaptinimas“ nuo biologinių tėvų visais atvejais atitinka vaiko interesus, nepažeidžia jo teisės į šeimos ryšius ir yra proporcinga priemonė biologinių tėvų teisių atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaiku , išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atitinkamai CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose numatytos globėjo pareigos netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais ir globėjo pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Iš šių nuostatų matyti, kad globos nustatymo atveju tiek vaikai, tiek tėvai išsaugo teisę bendrauti ir matytis, todėl neaišku, kaip šios teisės bus įgyvendinamos, jei biologiniai tėvai nežinos, kas yra vaiko globėjai.
Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip bus užtikrintos šių teisių ir pareigų įgyvendinimas. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (byla Pontes c. Portugal, § 79). Iš CPK projekto nuostatų taip pat neaišku, kas yra gyvenamoji vieta, kuri bus nustatoma teismo sprendime dėl tėvų valdžios apribojimo, jei tai yra tik fizinė nepilnamečio buvimo vieta, neaiški šio instituto paskirtis ir teisinės pasekmės, nes paprastai nepilnamečio gyvenamoji vieta yra siejama ne su fizine jo buvimo vieta, o su teisiniu santykiu su nepilnamečio vaiko įstatyminiu atstovu. Be to, vaiko palikimas be įstatyminio atstovo apribojus tėvų valdžią, kelia abejonių šios priemonės atitikimu vaiko interesams. Nepritarti. Vaiko teisę palaikyti ryšius su biologiniais tėvais ir atitinkamai tėvų teisę matytis su vaiku turės užtikrinti vaiko globėjas (rūpintojas), manytina, kad praktikoje šią teisę įgyvendinti gali padėti ir valstybinė vaiko teisų apsaugos institucija (neatskleisdama globėjų (rūpintojų) duomenų), tačiau pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudarys sąlygas neatskleisti ypatingų byloje dėl globos (rūpybos) nustatymo esančių duomenų (pavyzdžiui, apie globėjo sveikatą ir kt.), taip pat nesudarys sąlygų biologiniams tėvams sužinoti, kad vaiko globėjas (rūpintojas) bus taip pat siūlomas vaiko įtėviu.
Kaip ir siūloma nustatyti CPK 403, 406 straipsniuose, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo bus siejama su nepilnamečio vaiko įstatyminio atstovo – laikinojo globėjo gyvenamąja vieta. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas . Taigi Civilinio kodekso nuostatos užtikrina, kad vaikui būtų paskirtas globėjas (rūpintojas) jau bylos dėl tėvų vadžios apribojimo metu, todėl vaikas negali likti be teisėtų atstovų. Neaišku, kokiais atvejais ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis vaikas galėtų likti be įstatyminių atstovų. Iki vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi būti užtikrinta, kad vaikas turės įstatyminį atstovą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos užtikrins, kad vaikas nebus perkeliamas į nuolatinio globėjo šeimą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, tokiu būdu bus užtikrintas vaiko padėties stabilumas, jei teismo sprendimas dėl nuolatinės globos būtų ginčijamas ir panaikintas. 4.
bankas 2016-01-29 * Susipažinę su Jūsų 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-2016-163 pateiktais Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3551, Komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XII-3552, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3553 informuojame, kad pastabų minėtiems įstatymų projektams neturime. Atsižvelgti
Respublikos generalinė prokuratūra 2016-02-01 * Dėl teisės aktų projektų Nr. XIIP-3552, XIIP-3553 pastabų neturime. Atsižvelgti
teismų administracija 2016-02-04 * Nacionalinė teismų administracija , gavusi prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3551, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3552, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3553, informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 36P-16-(7.1.10)
„Dėl išvados pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP-3551-3553“ pateiktoms
pastaboms ir pasiūlymams. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: P ritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 ir 4.236 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė