Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į:
1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo;
2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus Vilniaus apygardos teismas sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga yra nevieša. “
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas
turi būti vykdomas. 2. Arbitražo teismo sprendimas laikomas priimtu nuo arbitražo teismo sprendime nurodytos datos. 3. Įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, arbitražo teismo vietos apylinkės teismas šalies prašymu Civilinio proceso kodeks o nustatyta tvarka išduoda vykdomąjį raštą. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 5.
atveju, kai:
1) yra pateikta nepakankamai duomenų vykdomojo rašto privalomam turiniui nustatyti ir šio trūkumo neįmanoma pašalinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo teisme metu;
2) arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas;
3) yra Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 6 dalyje nurodytas vykdomojo rašto neišdavimo pagrindas. 6. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti duodamas atskirasis skundas. 7. Vykdomieji raštai pagal arbitražo teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo. “
1Papildyti 50 straipsnį nauja 7 dalimi:
„
teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. “
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Civilinio kodekso 2 Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į:
1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo;
2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus Vilniaus apygardos teismas sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga yra nevieša. “
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas
turi būti vykdomas. 2. Arbitražo teismo sprendimas laikomas priimtu nuo arbitražo teismo sprendime nurodytos datos. 3. Įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, arbitražo teismo vietos apylinkės teismas šalies prašymu Civilinio proceso kodeks o nustatyta tvarka išduoda vykdomąjį raštą. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 5.
atveju, kai:
1) pateiktų duomenų nepakanka vykdomojo rašto privalomam turiniui nustatyti ir šio trūkumo neįmanoma pašalinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo teisme metu;
2) arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas;
3) yra Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 6 dalyje nurodytas vykdomojo rašto neišdavimo pagrindas. 6. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti duodamas atskirasis skundas. 7. Vykdomieji raštai pagal arbitražo teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo. “
1Papildyti 50 straipsnį nauja 7 dalimi:
„
teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Šis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. “
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-09-28 Nr. XIIP-3552 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu dėstomoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apygardos teismas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus, taigi ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą, sprendžia supaprastinto proceso tvarka. Svarstytina galimybė suvienodinti teisinį reguliavimą ir 41 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata dėl prašymo nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIO ARBITRAŽO ĮSTATYMO NR. I-1274 9, 41 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-11-04 Nr. XIIP-3552(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmanavičius, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, patarėjas Tautginas Mickevičius, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjo patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Lietuvos advokatūros atstovė Beata Vilienė, Lietuvos energijos atstovė Ingrida Kudabienė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2
4 dalyje siūloma nustatyti, kad apylinkės teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
dėstomoje keičiamo įstatymo
2 dalyje siūloma nustatyti, kad apygardos teismas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus klausimus, taigi ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą, sprendžia supaprastinto proceso tvarka. Svarstytina galimybė suvienodinti teisinį reguliavimą ir 41 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata dėl prašymo nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka. Nepritarti Vadovaujantis keičiama Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, vykdomąjį raštą turėtų išduoti arbitražo teismo vietos apylinkės teismas , o keičiamo Komercinio arbitražo įstatymo
Vilniaus apygardos teismas , pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui nesiūloma suteikti kompetencijos išduoti vykdomąjį raštą dėl arbitražo teismo sprendimo. Be to, keičiamoje Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje pasiūlyta vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į CPK 646 straipsnio nuostatas. 2. Lietuvos verslo konfederacija 2016-05-181 Lietuvos verslo konfederacijos (toliau LVK) žiniomis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete šiuo metu yra aptariamas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo 9, 41 ir
KAĮ projektas ). Remdamiesi Seimo statuto 147 – 149 straipsniais, teikiame šiuos pasiūlymus dėl KAĮ projekto kartu su komentarais bei siūlytinais pakeitimais. Dėl KAĮ projekto 9 straipsnio pakeitimų Šiuo metu KAĮ projekte numatomas toks 9 straipsnio pakeitimas:
straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
1.
Arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į:
1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo;
2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2. Šio straipsnio
sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga yra nevieša.“ Manome, kad šis KAĮ projekto 9 straipsnio pasiūlymas tobulintinas. Pasiūlymas, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėtų prašymus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) XXXIX skyriaus nuostatas, yra tinkamas. Būtų sutaupomas žyminis mokestis, užtikrintas proceso operatyvumas teismo pagalbos arbitražo teismui metu, Vilniaus apygardos teismas, esant poreikiui, galėtų skirti ir žodinį posėdį (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Tačiau, mūsų vertinimu, nėra tikslingas KAĮ projekto siūlymas pripažinti visą bylos medžiagą nevieša. Idėja sutelkti teismo pagalbos įrankius vienam teismui – Vilniaus apygardos teismui, buvo dėl to, kad būtų formuojama vieninga teismų praktika pagalbos arbitražui klausimais. Teismų praktikos pagalbos arbitražui klausimais prieinamumas svarbus keliais aspektais. Pirma, būtų užtikrintas vieningos teismo pagalbos arbitražui taikymas praktikoje. Antra, teismų praktikos prieinamumas svarbus ne tik arbitražo mokslo (doktrinos), bet ir praktikos vystymui Lietuvoje. Tuo tarpu, bylos medžiagos neviešumas reiškia, kad bus neviešos ir teismų nutartys pagalbos arbitražui klausimais. CPK 10 straipsnio 2 dalis leidžia pripažinti nevieša ir dalį bylos medžiagos. Todėl mūsų siūlomas pakeitimas numato, kad bylos medžiaga nevieša, išskyrus teismo nutartis dėl teismo prašomų veiksmų atlikimo.
Kadangi skelbiamos nutartys turi būti nuasmenintos, konfidencialumas iš esmės bus užtikrintas. Tačiau, kai kuriais atvejais, nutartis gali turėti jautrią informaciją (pvz., išreikalaujant įrodymus, apklausiant liudytojus, ir pan.). Todėl, kad nebūtų netinkamo aiškinimo, KAĮ projekto 9 straipsnį siūloma papildyti sakiniu „Šalies ar arbitražo teismo prašymu VAT gali pripažinti nevieša visą tokios bylos medžiagą“. Nuostata „Šalies ar arbitražo teismo“ mūsų siūlyme yra dėl to, jog kai kuriems veiksmams atlikti būtinas arbitražo teismo pritarimas. Tuo tarpu, šalis yra arbitražo proceso šeimininkė ir taip pat turėtų turėti tokią teisę. Atitinkamai, kad nebūtų piktnaudžiaujama, nurodyta, kad prašymas turi būti motyvuotas. CPK 10 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, gali būti duodamas atskirasis skundas. Kad nebūtų painiavos, tikslinga papildyti KAĮ projekto 9 straipsnį projektą sakiniu „Viliaus apygardos teismo nutartis pripažinti ar atsisakyti pripažinti visą bylos medžiagą nevieša atskiruoju skundu neskundžiama“. Siūlome pakeisti KAĮ projekto 9 str, ir jį išdėstyti taip (siūlomi pakeitimai paryškinti):
straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „
pagalba arbitražo procese
susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims arba šio įstatymo numatytais atvejais arbitražo teismui kreiptis į:
1) Vilniaus apygardos teismą dėl šio įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo;
2) Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio įstatymo 26, 50 ir 51 straipsniuose nurodytų veiksmų atlikimo. 2.
sprendžia supaprastinto proceso tvarka mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus nuostatas. Tokių bylų medžiaga , išskyrus nutartis dėl teismo prašomų veiksmų atlikimo, yra nevieša. Šalies ar arbitražo teismo motyvuotu prašymu Vilniaus apygardos teismas gali pripažinti nevieša visą tokios bylos medžiagą. Vilniaus apygardos teismo nutartis pripažinti ar atsisakyti pripažinti visą bylos medžiagą nevieša atskiruoju skundu neskundžiama. “ Nepritarti Klausymų metu suformuluotas pasiūlymo tikslas, kad neviešos teismo nutartys nebūtų skelbiamos net ir nuasmenintos, pasiekiamas kitomis priemonėmis - kai bylų medžiaga yra nevieša, jų nuasmeninimui taikomos griežtesnės taisyklės. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2016-05-182 Dėl KAĮ projekto 41 straipsnio pakeitimų Toliau KAĮ projektas siūlo pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. 2. Arbitražo teismo sprendimas laikomas priimtu nuo arbitražo teismo sprendime nurodytos datos. 3. Įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, arbitražo teismo vietos apylinkės teismas šalies prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išduoda vykdomąjį raštą. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 5.
gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą tik tuo atveju, kai:
1) yra pateikta nepakankamai duomenų vykdomojo rašto privalomam turiniui nustatyti ir šio trūkumo neįmanoma pašalinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo teisme metu;
2) arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas;
3) yra Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 6 dalyje nurodytas vykdomojo rašto neišdavimo pagrindas. 6. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti duodamas atskirasis skundas. 7. Vykdomieji raštai pagal arbitražo teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo.“ Manome, kad šis KAĮ projekto 41 straipsnio pasiūlymas tobulintinas. Arbitražo teismo sprendimas galėtų būti vykdomasis dokumentas. Tam pakaktų KAĮ projekto 41 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka, o atitinkamame CPK 587 straipsnio
nutarčių pagrindu“ ir šį punktą išdėstyti taip: „vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu“. CPK 587 straipsnio 3 punktas galėtų būti papildytais žodžiais
„taip pat arbitražo sprendimai ir nutartys“ ir išdėstytas taip: „vykdomieji
dokumentai yra teismo sprendimai ir nutartys, taip pat arbitražo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais“. Kadangi kartu su KAĮ projektu svarstomi ir CPK pakeitimai, toks pasiūlymas galėtų būti įgyvendintas. Jei aukščiau nurodytas pasiūlymas KAĮ projekte būtų nepriimtinas, siūlome juridinės technikos tikslais papildyti KAĮ 41 straipsnio 7 dalį. Jeigu nurodoma, kad arbitražo teismo sprendimai vykdomi CPK tvarka, KAĮ projekto 41 straipsnio 7 dalies visai nereikia, nes CPK
vykdyti.
Tačiau, KAĮ projekto 41 straipsnio 7 dalis matyt numatyta tam, kad būtų nurodyta, kad ne tik teismo, bet ir arbitražo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai būtų pateikti vykdyti per 5 m. Jei taip yra, tikslinga būtų nurodyti, kad toks terminas gali būti atnaujintas, nes pirma, KAĮ projekto 41 straipsnio 5 dalies 3 punktas referuoja į CPK 646 straipsnio 6 dalį, kuri referuoja į 608 straipsnio, kuris nekalba apie termino pratęsimą arbitražo teismo sprendimų pagrindų išduotų vykdomųjų raštų pateikimui vykdyti. Be to, kad nebūtų painiavos, siūlome papildyti KAĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį nuostata dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal arbitražo teismo patvirtintas taikos sutartis. Tai yra galutinis arbitražo teismo sprendimas pagal KAĮ
galutiniam sprendimui, o ne patvirtintai taikos sutarčiai. Todėl atitinkamas CPK 646 straipsnio 3 dalies režimas neturėtų būti taikomas. Kitas momentas yra dėl KAĮ projekto 41 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Abejotina, ar ši norma nėra perteklinė. Ši nuostata yra pasiskolinta iš KAĮ 25 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Vykdomojo rašto turinys realiai turėtų atspindėti įsiteisėjusio arbitražo sprendimą. Jei neįmanoma nustatyti arbitražo sprendimo turinio – yra arbitražo sprendimo išaiškinimo institutas (KAĮ 45 straipsnis) ir arbitražo sprendimo panaikinimo institutas (50 straipsnis). Todėl abejotinas KAĮ projekto
santykis su greitu ir efektyviu arbitražo sprendimo įvykdymu. Atitinkamai, siūlome KAĮ projekto 41 straipsnyje ir CPK pakeitimuose įtvirtinti, jog arbitražo teismo sprendimai yra vykdomieji dokumentai.
Jei toks pasiūlymas nepriimtinas, siūlome pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip (siūlomi pakeitimai paryškinti): „
sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. 2. Arbitražo teismo sprendimas laikomas priimtu nuo arbitražo teismo sprendime nurodytos datos. 3. Įsiteisėjus arbitražo teismo sprendimui, tos pačios ginčo šalys netenka teisės pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, arbitražo teismo vietos apylinkės teismas šalies prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išduoda vykdomąjį raštą. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Prašymų išduoti vykdomąjį raštą pagal arbitražo teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nagrinėjimui Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis netaikoma . 5. Apylinkės teismas gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą tik tuo atveju, kai:
1) yra pateikta nepakankamai duomenų vykdomojo rašto privalomam turiniui nustatyti ir šio trūkumo neįmanoma pašalinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo teisme metu;
arbitražo teismo sprendimas yra panaikintas;
yra Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 6 dalyje nurodytas vykdomojo rašto neišdavimo pagrindas. 6. Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti duodamas atskirasis skundas. 7.
pagal arbitražo teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išskyrus, kai šis terminas buvo atnaujintas Civilinio proceso kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. “ Nepritarti Kadangi pasiūlymo turinys yra naujas ir neišdiskutuotas projekto rengimo stadijoje, siūlytina jį apsvarstyti Teisingumo ministerijos Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete. 4. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-02-052
pagrįstai KAĮ projekte siūlomoje
5 dalyje nustatomi tik formalūs atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą dėl nacionalinio arbitražo sprendimo vykdymo pagrindai, galimybę patikrinti, ar ginčas yra arbitruotinas, taip pat, ar arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, paliekanti tik skundo dėl arbitražo sprendimo nagrinėjimo procese, t. y. tik tais atvejais, kai viena iš arbitražo šalių nesutinka su arbitražo sprendimu. Tokiu atveju, nė vienai iš šalių nesikreipus į teismą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neturėtų galimybės patikrinti ginčo arbitruotinumo ir prieštaravimo viešajai tvarkai, o esant formalių pagrindų atitikimui privalėtų išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo būtų sukurta galimybė iš akivaizdžiai neteisėto arbitražo sprendimo kylančias pasekmes priverstinai vykdyti pasitelkiant antstolį, kurio patvarkymų vykdymas yra privalomas visiems asmenims. Toks arbitražo teismo sprendimų vertinimas yra itin aktualus teisinių santykių srityse susijusiose su konkurencijos teise, su viešaisiais pirkimais, vartotojų teisių apsauga, nes dauguma minėtus santykius reglamentuojančių teisės normų yra bendros visoms Europos Sąjungos valstybėms ir sudaro Europos Sąjungos viešosios tvarkos dalį, be to, tai yra nuostatos, kuriomis privalo vadovautis ginčus sprendžiantys teismai, tačiau jos nėra privalomos arbitrams (arbitražo teismui).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1985 metų Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo (toliau – UNCITRAL pavyzdinis įstatymas) su 2006 m. pakeitimais ir papildymais, kuris buvo galiojančios Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos kūrimo pagrindas, ir kuris yra subsidiariai taikomas Komercinio arbitražo įstatymui ir jame vartojamoms sąvokoms aiškinti, numatyta, kad arbitražo sprendimas pripažįstamas įpareigojančiu arba vykdytinu kompetentingam teismui pateikus rašytinį prašymą (35 straipsnio 1 dalis) ir teismui patikrinus UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus pagrindus. Šio straipsnio b dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako pripažinti vykdytinu arbitražo sprendimą: jei ginčas yra nearbitruotinas ir jei pripažinimas ar vykdymas prieštarautų viešajai tvarkai. Nepritarti Galiojančiame Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais (minėto straipsnio 1 dalis). Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs skundą dėl priimto arbitražo teismo sprendimo, gali vienos iš šalių prašymu išimtiniais atvejais sustabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą.
Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai, kada Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams, t. y. kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taigi, ar ginčas yra arbitruotinas, taip pat, ar arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, yra patikrinama skundo dėl arbitražo sprendimo nagrinėjimo procese. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese nėra tikrinamas sprendimo pagrįstumas, sprendimo pagrįstumas yra tikrinamas tik tuo atveju, kai yra kilęs ginčas dėl sprendimo. Papildomai pastebėtina, kad, jei būtų priimtas akivaizdžiai neteisėtas arbitražo sprendimas ir jo neginčytų nei viena iš ginčo šalių, abejotina, ar būtų kreipiamasi dėl tokio arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo, tikėtina, kad šalis, neginčijanti arbitražo sprendimo, šį sprendimą vykdytų savanoriškai. Jei pastaboje išdėstyta problematika išliktų aktuali, siūlytina pratęsti diskusijas Teisingumo ministerijos Civilinio proceso kodekso priežiūros komitete. 5. Lietuvos bankų asociacija 216-01-292 Lietuvos bankų asociacija, įvertinusi išvadoms pateiktus įstatymo projektus, norėtų pateikti savo pastebėjimus dėl Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 9, 41 ir 50 straipsnių (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projekto Nr.
(toliau – Projektas):
41 straipsnis, kurio 4, 5, 6 ir 7 dalyse yra nustatoma vykdomųjų raštų pagal arbitražo teismo sprendimus išdavimo tvarka. Iš esmės su tokia numatoma tvarka nebūtų galima sutikti, nes tokia procedūra ne tik kad ne palengvintų arbitražo teismo sprendimo vykdymo, bet dar užtęstų arbitražo teismo sprendimo pradėjimo vykdymą dėl papildomų procedūrų ir galimų ateityje ginčų. Jeigu šalys yra sutarusios ginčą nagrinėti arbitraže, tai būtų tikslinga nustatyti, kad toks kilęs ginčas ir būtų užbaigtas priimtu arbitražo teismo sprendimu ar nutartimi, neatliekant šalims papildomų veiksmų, kreipiantis dar į kitą teismą (tokiu būdu būtų mažinamas ir teismų darbo krūvis). Todėl siūlytume konstatuoti, kad arbitražo teismo sprendimai ir nutartys yra vykdomieji dokumentai. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Įstatymo / Projekto 4, 5, 6 ir 7 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip: ,,4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Arbitražo teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo.“ Atitinkamai siūlytume Komercinio arbitražo įstatymo 25 straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas 1.
Arbitražo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas.“ Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlytume Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą pakeisti bei papildyti 587 straipsnį nauju 2 punktu, o buvusius 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktus laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktais ir tai išdėstyti taip: ,,1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;
2) arbitražo teismo sprendimai ir nutartys;“ Kaip alternatyvą siūlytume apsvarstyti variantą, jei vis gi būtų išduodami vykdomieji raštai, kad pats arbitražas turėtų teisę išduoti vykdomuosius raštus. Jei tokiai nuomonei būtų pritarta, tai turėtų būti keičiamos ir atitinkamos Įstatymo nuostatos. Nepritarti Jei konkrečių institucijų sprendimai yra vykdytini dokumentai, vadovaujantis galiojančiomis įstatymų nuostatomis, tik teismas šių sprendimų pagrindu gali išduoti vykdomąjį raštą. Tuo tarpu, jei yra pagrįstų argumentų, institucijų sprendimai tam tikrais išimtiniais atvejais pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma ir toliau, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo, arbitražo teismo sprendimą laikyti vykdytinu dokumentu, kadangi tokiu reguliavimu siekiama išvengti piktnaudžiavimų ir užtikrinti arbitražo proceso šalių interesų apsaugą, siekiama užkirti kelią fiktyviems arbitražo procesams, taigi, siūloma išlaikyti teismo kontrolę vykdymo procese. Pažymėtina, kad jau šiuo metu Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl yra nepagrįsta teigti, kad nauju teisiniu reguliavimu būtų užtęstas arbitražo teismo sprendimo vykdymo pradėjimas. 6.
2016-05-183 Dėl KAĮ projekto 50 straipsnio pakeitimų Toliau KAĮ projektas siūlo pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Skundas dėl arbitražo teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 2. Buvusią 50 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.“ Mūsų įsitikinimu, 45 dienų terminas yra pernelyg trumpas ir praktiškai jo nebus įmanoma užtikrinti (ypatingai bylų su tarptautiniu elementu atvejais). Nors arbitražo teismo sprendimų peržiūros Lietuvos apeliaciniame teisme pagrindai yra riboti ir, iš esmės, apsiriboja dviem aspektais – sąžiningo arbitražo proceso bei viešosios tvarkos pažeidimų nustatymu, kartais teisme nagrinėjami išties sudėtingi teisės taikymo klausimai. N agrinėtinų klausimų sudėtingumas ir nustatytas toks trumpas terminas gali apskritai užkirsti kelią šalims pilnai išdėstyti savo pozicijas ir teismui pakankamai įsigilinti į nagrinėtinus klausimus. Be to, praktikoje neteko susidurti ir su nepagrįstai ilgu tokių bylų nagrinėjimu. Todėl siūlome KAĮ projekto 50 straipsnyje numatyti, kad skundas turi dėl arbitražo sprendimo turi būti išnagrinėtas per 90 dienų nuo skundo priėmimo ir į nurodytą terminą nebūtų įskaičiuojamas laikas, reikalingas nutarčiai surašyti ir paskelbti. Atitinkamai 50 str. siūlome išdėstyti taip (siūlomi pakeitimai paryškinti): „3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Skundas dėl arbitražo teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per
nuo skundo priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal skundą dėl arbitražo sprendimo, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų . 2. Buvusią 50 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.“ Pritarti iš dalies pailginant skundo išnagrinėjimo terminą iki 90 dienų. 7. Dalia Komparskienė4 Kadangi projekte nurodyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, svarstytina nauja įsigaliojimo data. Pritarti Įsigaliojimą siūloma nustatyti 2017 m. liepos 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai:
už – bendru sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai:
nuomonė : negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė