Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama
laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui .“
Papildyti 24 straipsnį 3 dalimi: „
nuostatos netaikomos, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka. “
Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt
trys tūkstančiai penki šimtai tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;“. 4 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į jau prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti šiais atvejais:
Kodekse , Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais ;
2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus .“
2Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas, nagrinėjantis bylą, matydamas, kad joje
gali būti reikalinga ginti viešą interesą, iki baigiamųjų kalbų pradžios turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti.
Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.“
1Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė
ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga) , įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti
teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
3Papildyti 51 straipsnį 7 dalimi:
„
arba bylos nagrinėjimo metu nustato, kad ieškinyje ar pareiškime nurodytas ne tas valstybės atstovas, teismas jį pakeičia. “
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) advokatai;
2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose , kylančiose iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais numatytus veiklos tikslais ir sritimi tikslus . Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. 2.
asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys
specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali. 4. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Valstybės institucijoms ar įstaigoms pagal pavedimą turi teisę atstovauti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). 5. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.“
Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai
teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka.
Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį),
pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni devyni šimtai eur ų ai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du trisdešimt tūkstančių eur ų us ; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eur ų ai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis vieną šimtą tūkstančių eur ų us .
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni devyni šimtai eur ų ai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du trisdešimt tūkstančių eur ų us ; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eur ų ai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis vieną šimtą tūkstančių eur ų us . Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus:
a) trijų šimtų eurų mažos vertės pirkimuose;
b) tūkstančio eurų supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus);
c) dviejų tūkstančių eurų tarptautiniuose pirkimuose.
5) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno vieno šimto eur ų o ;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi dešimt eur ų ai ;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni dvidešimt eur ų ai ;
8) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno penkiasdešimties eur ų o , išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles už ieškinius dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pateikia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus ;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles .
2Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas,
išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas dvidešimt aštuonių penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 5. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.
Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas penkiasdešimt septynių vieno šimto eurų žyminis mokestis. 6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių penkių šimtų eurų žyminis mokestis. 7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du penki eurai.“
taip:
„9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys
asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose , išskyrus šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atvejį ;“. 2. Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V
dalies XXIX ar
skyriuje skyriuose nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 83 straipsnį 4 dalimi: „
kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal šį Kodeksą ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti šiame Kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį. “
1.
1Papildyti 87 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„
7) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, – už ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis;
“. 2. Buvusius 87 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktus laikyti
atitinkamai 8 ir 9 punktais. 11 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas Papildyti 88 straipsnį 3 dalimi: „
straipsnio 1 dalies 9 punkte, nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. “
1Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus
piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki
asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.“
2Papildyti 95 straipsnį 3 dalimi:
„
priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795–798 straipsnius. “
Pakeisti 102 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų.“
pakeitimas Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą
per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui , išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau . Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytiniame procese. “
Pakeisti 121 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą
teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens
gyvenamosios vietos adresu gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 123 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai administracijos pareigūnui . Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teisingumo ministras su susisiekimo ministru nustato pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarką ir formą. “
Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „126 straipsnis.
Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nevykdymą Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija administracijos pareigūnas , sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė
įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 145 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose
nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.“
Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“
Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsn yje io
numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų užstatas.
Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“
Pripažinti netekusia galios 148 straipsnio 5 dalį. 5. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 24 straipsnis. 149 straipsnio pakeitimas Pakeisti 149 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos
priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. “
Pakeisti 162 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims,
piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1622 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai
negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. “
Pakeisti 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik
šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais , taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai .“
Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą,
šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vykdoma naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas . Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir
duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia
padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.
Pakeisti 199 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas
pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.“
Pakeisti 207 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„207 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės
Jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.“
Pakeisti 215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą
duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda.“
Pakeisti 232 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) reikiamais atvejais – nutarimas įtraukti į bylą
valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti , taip pat nutarimas byloje priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo;
“. 35 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda.“
Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„246 straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo
posėdį pasekmės
nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. 2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda.
Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą. 4.
jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. 5. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.“
Pakeisti 247 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui. 2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) .
Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens. 3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be
svarbios priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 261 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „261 straipsnis. Dalinis sprendimas ir sprendimas dėl ieškinio pagrindo
ginčo.
Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau. 3. Sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuomet, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo; tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 4. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki šis sprendimas įsiteisės. Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas priima sprendimą dėl ieškinio dydžio rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašo šį klausimą nagrinėti žodžiu. 5. Teismas iš anksto informuoja byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę. Kai byla šio Kodekso nurodytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys informaciją gauna ir ją pateikia raštu. “
Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas
1.
Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Vietoj sprendimo už akių priėmimo aktyvioji šalis gali prašyti teismo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas netenkina prašymo, jeigu mano, kad nėra nustatytos esminės bylos aplinkybės. 2. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles . Teismas atsisako pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių . 3.
prašymo priimti sprendimą už akių:
1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;
2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis;
3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;
4) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama. 4. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas. 5. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. 6. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgesniam nei septynių dienų terminui. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. 7. Sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. “
Pakeisti 288 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys,
lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 289 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių Teismo sprendimas atnaujinus bylos nagrinėjimą ir šaliai neatvykus į posėdį Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį sprendimą už akių tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas aktyviosios šalies prašymu išnagrinėja ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priima sprendimą .
Jei aktyvioji šalis nepateikia prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, jei prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateikia atsakovas, teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. “
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė
negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
Pakeisti 320 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų , išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims . Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.“
Pripažinti netekusia galios
peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. 47 straipsnis. 366 straipsnio pakeitimas
1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai Europos žmogaus teisių teismas Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika , arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose ;“. 2.
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime
(nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). “
Pakeisti 368 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai .“
Pakeisti 384 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą
nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 388 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių
neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „403 straipsnis.
Ieškinio turinys Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas kur (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“ 52 straipsnis. 406 straipsnio pakeitimas Pakeisti 406 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai įstaigoje , kurie nurodyti nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.“ 53 straipsnis. 407 straipsnio pakeitimas Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„407 straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“ 54 straipsnis. 4232 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4232 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės , ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą .
Išimtiniais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad ieškinyje dėl ginčo esmės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, byla nagrinėjama iš esmės. “
Pakeisti 425 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka,
mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip aštuoni dvidešimt eur ų ai , išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 429 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. “
1.
straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų; “. 2. Papildyti 431 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „
6) prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą arba prašoma priteisti aiškiai nepagrįstas baudas, nepriklausomai nuo to, iš kokių santykių yra kilęs kreditoriaus reikalavimas. “
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. “
1Papildyti 433 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„
5) ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, jei taip, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; “. 2. Buvusius 433 straipsnio 1 dalies 5–8 punktus laikyti atitinkamai 6–9 punktais. 59 straipsnis. 434 straipsnio pakeitimas Pakeisti 434 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu keturi dešimt eur ų ai , išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama neskundžiama atskiruoju skundu.“
straipsnio 4 dalį. 4. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pakeisti 435 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu šio straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.“
1Pakeisti 439 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.“
2Pakeisti 439 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismo įsakymą išdavusio teismo , kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir, esant reikalui, byla perduodama pagal teismingumą . Tuo atveju, jeigu ieškinio suma keičia teismingumą, ieškinio priėmimo ir teismo įsakymo panaikinimo klausimą išsprendžia teismas, kuriam perduota byla pagal teismingumo taisykles. “
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo
pasekmės Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.“
Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.“
straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 44113 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Išimtiniais atvejais teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali pratęsti šį terminą. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo pratęsti teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, kiekvienas grupės narys gali pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles paduoti individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą (jeigu šis buvo nustatytas). “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44114 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai
ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 44113 straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso taisyklės. 2. Nutartis dėl iki kasacinio skundo padavimo termino pabaigos prireikus paduodamų kreipimųsi dėl grupės atstovo pakeitimo priima bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. “
44116 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio
reikalavimo mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių penkių šimtų eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis.“
Pakeisti 463 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių šešių šimtų eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.“
Pakeisti 496 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos
nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai , išskyrus teismo sprendimus ir nutartis dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui . Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 4961 straipsniu: „4961 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui nagrinėjimą ir pasirengimas nagrinėti bylą, pradėtą teismo iniciatyva
valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui nagrinėjimą. 2.
valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, nurodytus šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo. 3. Jeigu reikalinga skirti vaikui globėją ar rūpintoją ir jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinės teisės pažeidimus. “
Pakeisti 502 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos
nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje .“
Pakeisti 572 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas teismo
reikalavimas pateikti dokumentą, taip pat jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.“
Pakeisti 585 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip
kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“
Pakeisti 590 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį
dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Patvarkymo patvirtintos kopijos nustatyta tvarka siunčiamos vykdymo proceso šalims, kitiems suinteresuotiems asmenims. 3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui. 4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris darbo dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje veiksmai buvo atlikti. “
1Pakeisti 593 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.“
5 dalimi: „
dalyje numatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. “
straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 4. Pakeisti 593 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5
6. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo , dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
Pakeisti 596 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vykdymo procese
1Pirmosios instancijos teismas,
kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar Antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką , fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis informuoja vykdomąjį dokumentą išdavusią instituciją ir vykdymo proceso šalis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 2. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta grupės ieškinio byla, kai daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo, nutartimi vykdymo procese pakeičia grupės atstovą (išieškotoją). Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu . 2. 3 . Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.“
Pakeisti 600 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių
priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali.
Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki penkiasdešimt septynių penkiasdešimt eurų baudą.“
Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos
yra akivaizdžiai aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
galios
vykdomojo dokumento praradimą
teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą. Šis asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato išdavimu susijusias išlaidas . 2. Pinigų išieškojimo atveju baudos dydis negali būti didesnis už vykdomajame dokumente numatytą išieškoti sumą. 80 straipsnis. 645 straipsnio pakeitimas Pakeisti 645 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą
arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.“
Pakeisti 661 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose
dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas penkiasdešimt septyni eur ų ai piniginių sumų išieškojimo.“
Pakeisti 667 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas 1.
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui išieškotojui , o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, per trisdešimt dienų kreiptis į notarą dėl turto pasidalijimo bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šioje dalyje nustatytas terminas antstolio motyvuotu patvarkymu gali būti pratęstas iki trisdešimt dienų. su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 2. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 2. 3. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Teismas ir notaras, Nustatydamas nustatydami nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi nekilnojamuoju daiktu tvarką , jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar bendrosios nuosavybės dalyvis. 3.
bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. 4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti .“
Pakeisti 668 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar
biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais. “
Pakeisti 694 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir
kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 723 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos
pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Šis apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. “
Pakeisti 734 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų
nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 742 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 744 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „744 straipsnis. Skolininko turto administravimo tvarkos nustatymas
išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kreipiasi į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką , išskyrus išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu įkeisto turto atvejus nustato patvarkymu, kurio patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims . 2. Teismas Antstolis skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 3. Hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto išieškojimo metu įkeisto turto administravimas nustatomas antstolio patvarkymu. Šiuo atveju hipotekos ar įkeitimo Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę.“
Pakeisti 771 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas
sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2016 m. sausio 1 d. 3. Asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau yra pateikę teismui įgaliojimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, numatytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama
laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo .“
Papildyti 24 straipsnį 3 dalimi: „
nuostatos netaikomos, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo tvarka. “
Pakeisti 27 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt
trys tūkstančiai penki šimtai tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;“. 4 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti šiais atvejais:
Kodekse , Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais ;
2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus .“
2Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje
gali būti reikalinga ginti viešą interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.“
1Pakeisti 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė
ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga) , įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.“
2Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti
teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
3Papildyti 51 straipsnį 7 dalimi:
„
bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinyje ar pareiškime nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. “
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais
pagal pavedimą
pagal pavedimą teisme gali būti:
1) advokatai;
2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose.
Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais numatytus veiklos tikslais ir sritimi tikslus . Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);
7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. 2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti asmenys;
teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai;
3) jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Š iame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų ;
4) suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 3. Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, K kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys
buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali. 4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.“
Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį),
pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni devyni šimtai eur ų ai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du trisdešimt tūkstančių eur ų us ; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eur ų ai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis vieną šimtą tūkstančių eur ų us .
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų – aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni devyni šimtai eur ų ai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du trisdešimt tūkstančių eur ų us ; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt septyni eur ų ai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis vieną šimtą tūkstančių eur ų us . Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautinius pirkimus – trijų tūkstančių eurų;
5) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno vieno šimto eur ų o ;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi dešimt eur ų ai ;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni dešimt eur ų ai ;
8) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno penkiasdešimties eur ų o , išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus ;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles .
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių penkiolikos tūkstančių eurų;
2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – penkiasdešimt septynių eurų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;
2) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo;
3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų;
3) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo – trijų šimtų eurų;
4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų;
sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus:
a) mažos vertės pirkimus – trijų šimtų eurų;
b) supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
c) tarptautinius pirkimus – trijų tūkstančių eurų;
5) kituose ginčuose – keturiasdešimt vieno vieno šimto eur ų o ;
6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip keturi dešimt eur ų ai ;
7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip aštuoni dešimt eur ų ai ;
8) ypatingosios teisenos bylose – keturiasdešimt vieno penkiasdešimties eur ų o , išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo – penkių šimtų eurų, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus ;
10) grupės ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1 skyriaus taisykles . 2.
2Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas,
išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas dvidešimt aštuonių penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. 4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. 5. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas penkiasdešimt septynių vieno šimto eurų žyminis mokestis. 6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių penkių šimtų eurų žyminis mokestis. 7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du penki eurai.“
1.
taip:
„9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys
asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose , išskyrus šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus ;“. 2. Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V
dalies XXIX ar
skyriuje skyriuose nustatyta tvarka;“. 10 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 87 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„
7) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą. Šiuo atveju grąžinamas už ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis;
“. 2. Buvusius 87 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktus laikyti
atitinkamai 8 ir 9 punktais. 11 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 88 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu:
„
9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; “. 2. Buvusį 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu. 3. Pakeisti 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 , ir8 ir 9 punktuose, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
4Papildyti 88 straipsnį 3 dalimi:
„ 3.Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. “
1Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus
piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki
asmeniui.
Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.“
2Papildyti 95 straipsnį 3 dalimi:
„
priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. “
Pakeisti 102 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio
kaip trijų darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų.“
pakeitimas Pakeisti 118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą
per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui , išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau .
Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka. “
Pakeisti 121 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą
teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens
gyvenamosios vietos adresu gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 123 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo
neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.
Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. “
Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „126 straipsnis.
Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nevykdymą Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 131 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė
įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos
priemonėms
asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2.
apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 32 . Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 145 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose
nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.“
Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“
1Pakeisti 147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.“
2Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsn yje io 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti.
Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“
Pripažinti netekusia galios 148 straipsnio 5 dalį. 5. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 25 straipsnis. 149 straipsnio pakeitimas Pakeisti 149 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos
priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. “
Pakeisti 162 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1622 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai
negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1751 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams,
antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.“
Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą,
šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas . Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir
duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai parodymai duodami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. 32 straipsnis. 199 straipsnio pakeitimas Pakeisti 199 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas
pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.“
Pakeisti 207 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„207 straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės
Jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.“
Pakeisti 215 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą
duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda.“
Pakeisti 232 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) reikiamais atvejais – nutarimas įtraukti į bylą
valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti , taip pat nutarimas byloje priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo;
“. 36 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti
savo pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda.“
Pakeisti 246 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„246 straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo
posėdį pasekmės
nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. 2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą. 4. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta s prašym as o nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. 5. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.“
Pakeisti 247 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui. 2.
2Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens,
nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose) . Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens. 3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 248 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be
svarbios priežasties neatvyko į teism o ą posėdį , jiems gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 261 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „261 straipsnis. Dalinis sprendimas ir sprendimas dėl ieškinio pagrindo
ginčo.
Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet tuo atveju , kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau. 3. Sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. 4. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo. Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas sprendimą dėl ieškinio dydžio priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 5. Teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę. Kai byla šiame Kodekse nurodytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys informaciją gauna ir ją pateikia raštu. “
Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas
1.
Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. 2. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles . 3.
prašymo priimti sprendimą už akių:
1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;
2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis;
3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;
4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių ;45 ) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama. 4. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas. 5. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. 6. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. 7.
patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.“
pakeitimas Pakeisti 287 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas. “
Pakeisti 288 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys,
lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 289 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „289 straipsnis.
Pakartotinis sprendimas už akių Teismo sprendimas atnaujinus bylos nagrinėjimą ir šaliai neatvykus į posėdį Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį sprendimą už akių tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių, nors jai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies prašymu išnagrinėja ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priima sprendimą . Jeigu atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis nepateikia prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, kai prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateikia atsakovas, palikti ieškinį nenagrinėtą. “
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė
negu vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai eurų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.“
1Papildyti 306 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Apeliacinį skundą surašo advokatas.
Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. “
3
4. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3201 straipsniu: „3201 straipsnis. Atstovavimas Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. “
Pakeisti 347 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai
ar valstybės tarnautojai , turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“
Pakeisti 363 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos , išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo . Kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo netaikant šio Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. “
straipsnio pakeitimas 1.
366 straipsnio pakeitimas
1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai Europos žmogaus teisių teismas Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika , arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose ;“. 2. Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime
(nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). “
Pakeisti 368 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai .“
Pakeisti 376 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip
pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeista kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. “
Pakeisti 384 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti
jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas nutartimi gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu ir tai pranešti atsakovui. Jeigu šiuo atveju dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, atsakovas neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 388 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių
neatvyksta į teismo posėdį, jam skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“
Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „403 straipsnis.
Ieškinio turinys Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“ 56 straipsnis. 406 straipsnio pakeitimas Pakeisti 406 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai įstaigoje , nurodytais nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.“ 57 straipsnis. 407 straipsnio pakeitimas Pakeisti 407 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„407 straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo .“ 58 straipsnis. 414 straipsnio pakeitimas Papildyti 414 straipsnį 4 dalimi:
„4. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeista kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
“ 59 straipsnis. 4232 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4232 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai , kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. T eismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. “
Pakeisti 425 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka,
mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles , tačiau ne mažesnis kaip aštuoni dešimt eur ų ai , išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
Pakeisti 429 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. “
straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų; “. 2. Papildyti 431 straipsnio 2 dalį 6 punktu: „
6) prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą.“
1Papildyti 433 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:
„
5) ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir, kai reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; “. 2. Buvusius 433 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7, 8 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9 punktais. 64 straipsnis. 434 straipsnio pakeitimas Pakeisti 434 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ginčo
išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu neskundžiama .“
straipsnio 4 dalį. 4. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pakeisti 435 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu šio straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.“
1Pakeisti 439 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.“
2Pakeisti 439 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismo įsakymą išdavusio teismo , kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. “
Pakeisti 440 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės
Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.“
Pakeisti 441 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą. Teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali šį terminą pratęsti dėl svarbių priežasčių. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo pratęsti teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, k K iekvienas grupės narys gali pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles paduoti individualų apeliacinį skundą dėl individualaus sprendimo, kurį teismas priėmė spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą (jeigu šis buvo nustatytas). “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 44114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44114 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai
ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso 44113 straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso taisyklės. 2. Nutartis dėl iki kasacinio skundo padavimo termino pabaigos prireikus paduodamų kreipimųsi dėl grupės atstovo pakeitimo priima bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. “
44116 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio
reikalavimo mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių penkių šimtų eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis.“
Pakeisti 443 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta
tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeista kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. “
Pakeisti 463 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių šešių šimtų eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.“
Pakeisti 496 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos
nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai , išskyrus teismo sprendimus ir nutartis dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo . Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.“
Kodekso papildymas 4961 straipsniu Papildyti Kodeksą 4961 straipsniu: „4961 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir pasirengimas nagrinėti teismo iniciatyva pradėtą bylą
valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. 2. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo. 3. Jeigu reikalinga skirti vaiko globėją ar rūpintoją ir jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir administracinius nusižengimus. “
Pakeisti 502 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos
nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje .“
Pakeisti 572 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas teismo
reikalavimas pateikti dokumentą, taip pat jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų bauda.
Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.“
Pakeisti 585 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip
kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“
Pakeisti 590 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį
dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
Antstolio patvirtintos šio patvarkymo kopijos nustatyta tvarka išsiunčiamos vykdymo proceso šalims, kitiems suinteresuotiems asmenims. 3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
1Pakeisti 593 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.“
5 dalimi: „
dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. “ 3.
Buvusią 593 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:. ,,5
6. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo , dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas.“
Pakeisti 596 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vykdymo procese
1Pirmosios instancijos teismas,
kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar Antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką , fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 2.
2Pirmosios instancijos teismas,
kuriame buvo išnagrinėta grupės ieškinio byla, kai daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo, nutartimi vykdymo procese pakeičia grupės atstovą (išieškotoją). Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su šiuo kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu . 2. 3 . Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.“
Pakeisti 600 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių
priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki penkiasdešimt septynių penkiasdešimt eurų baudą.“
Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos
yra akivaizdžiai aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
galios
vykdomojo dokumento praradimą
teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą. Šis asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato išdavimu susijusias išlaidas . 2. Pinigų išieškojimo atveju baudos dydis negali būti didesnis už vykdomajame dokumente numatytą išieškoti sumą. 86 straipsnis. 645 straipsnio pakeitimas Pakeisti 645 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.“
Pakeisti 661 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose
dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas penkiasdešimt septyni eur ų ai piniginių sumų išieškojimo.“
Pakeisti 667 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. , o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymui gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. 2. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Jei per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 3. 3. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Teismas ir notaras, Nustatydamas nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi nekilnojamuoju daiktu tvarką , jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. 4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. 5. 4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.“
Pakeisti 668 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar
biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais. “
Pakeisti 694 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir
kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 723 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos
pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Šis apribojimas netaikomas, kai turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. “
Pakeisti 734 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų
nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 742 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1
dalyje nurodytų duomenų kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali pa skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą.“
Pakeisti 744 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „744 straipsnis. Skolininko turto administravimo tvarkos nustatymas 1.
Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kreipiasi į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką , išskyrus išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu įkeisto turto atvejus nustato patvarkymu. Patvirtintos šio patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims . 2. Teismas Antstolis skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. 3. Hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto išieškojimo metu įkeisto turto administravimas nustatomas antstolio patvarkymu. Šiuo atveju hipotekos ar įkeitimo Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę.“
įgyvendinimas
straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 2 d. 3. Šio įstatymo 3, 8 ir 9 straipsniai taikomi ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. 4.
teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-09-28 Nr. XIIP-3551 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punkte sumažinti ieškinio sumos dydį, pagal kurį bylos būtų priskiriamos nagrinėti apygardų teismams. Šį dydį siūloma sumažinti nuo keturiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų iki keturiasdešimties tūkstančių eurų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dydžio pakeitimas siūlomas siekiant sumažinti didelį apylinkių teismų darbo krūvį. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti paskaičiavimai, kiek konkrečiai sumažėtų nagrinėjamų bylų skaičius apylinkės teismuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, priėmus įstatymą, atitinkamai padidėtų bylų skaičius apygardų teismuose. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma teismingumo ribą sumažinti būtent
atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad ieškinio suma, kuri atribodavo bylų teismingumą apylinkių ar apygardų teismams nuo keičiamo CPK priėmimo yra nuolat keičiama: priėmus CPK, ši suma buvo 100 000 litų, 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 minėtoji suma buvo padidinta iki 150 000 litų, teikiamu įstatymo projektu vėl siūloma šį dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas pasitarnautų civilinio proceso stabilumui stiprinti bei pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. 2.
siūloma keisti CPK 49 straipsnio 3 dalį, nustatant teismo teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti, jeigu gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą. Svarstytina, ar teikiamo pakeitimo kontekste būtų pagrįsta taikyti galiojančio kodekso 1622 straipsnio 4 dalies nuostatą: „ Bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas“. Svarstytina, ar, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prokuratūra į procesą neįstoja, būtų pagrįsta šalims suteikti teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš naujo, nes taip būtų galima vilkinti procesą. Taip pat svarstytina, ar visuomet būtų poreikis bylą nagrinėti iš naujo net ir tais atvejais, kai prokuratūra į procesą įstoja. 3. Projekto
Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įtaiga). Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas taip pat yra valstybės institucija. Be to, Seimas yra ir kitų jam atskaitingų valstybės institucijų steigėjas, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybės kontrolės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir kt. Taigi svarstytina, ar, atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Vyriausybei atstovauja jai atskaitinga valstybės institucija (įstaiga). 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomoje CPK 56 straipsnio naujoje redakcijoje reikėtų nurodyti straipsnio numerį ir pavadinimą. 5.
siūloma keisti CPK 56 straipsnio 3 dalį nustatant jog „ Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali“. Atsižvelgiant į tai, kad ne visiems vertinamo straipsnio 4 dalyje nurodytiems juridinio asmens atstovams keliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, bei į įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą siūlomo pakeitimo tikslą, manytina, jog siūlomą nuostatą derėtų papildyti, nustatant, jog kiti asmenys galėtų atstovauti kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis, tik tais atvejais, kai jie pateikia tam tikrų, neteisinės srities duomenų ir žinių, kad nesusiklostytų situacija, kai, pavyzdžiui, buhalteris, neturintis teisinio išsilavinimo, atstovautų įmonę teisiniais klausimais. 6. Projekto 6 straipsniu CPK 56 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kontroliuojančio asmens sąvoka yra vartojama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, o patronuojančiosios bendrovės sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Tačiau tai nereiškia, kad šios sąvokos tampa savaime aiškios CPK. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokų ,,kontroliuojantis asmuo“, ,,dukterinė bendrovė“, ,,patronuojanti bendrovė“ turinys yra apibrėžtas ne tik Pridėtinės vertės įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 7. Projekto 9 straipsnio 3 dalimi siūloma CPK 83 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, nustatančia, jog „T eismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal šį Kodeksą ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti šiame Kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį“. Pasiūlymas kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog tam, kad teismas nustatytų, ar ieškinys yra pagrįstas, ar nepagrįstas, jis ieškinį turi nagrinėti. Net ir preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas turės nagrinėti ieškinį ir tirti pateiktus įrodymus, nes neišnagrinėjus ieškinio ir neištyrus pateiktų įrodymų, neįmanoma nustatyti, kad ieškinys „yra aiškiai nepagrįstas“. Taigi konstatuotina, jog CPK bus de facto įtvirtintas preliminarus ieškinio išnagrinėjimo institutas.
Atkreiptinas dėmesys, jog galiojantys įstatymai nenustato jokių preliminaraus ieškinio vertinimo taisyklių, nenumato jo eigos fiksavimo ir būtinumo vertinimą motyvuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu pakeitimu kuriama teisinė situacija atitinka teisinės valstybės principą. Antra, manytina, jog aptariamoje nuostatoje yra painiojami du skirtingi dalykai – sankcijos už netinkamą procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog teismui įpareigojus konkretų asmenį sumokėti žyminį mokestį, kai įstatymas tokios pareigos įprastu atveju nenumato, šiam asmeniui būtų pritaikyta tam tikra baudinio pobūdžio sankcija. Tokia sankcija būtų netiesioginė ir taikoma neaiškiais pagrindais, net jos neįvardinant. Tačiau ši sankcija už netinkamą procesinį elgesį galėtų būti taikoma ne visiems asmenims, nes vertinamoje normoje yra numatyta išimtis. Svarstytina, ar toks reguliavimas būtų teisingas ir pagrįstas. Jeigu siūlomos nuostatos tikslas yra nubausti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančią šalį, reikėtų ne keisti žyminio mokesčio mokėjimo tvarką, o taikyti CPK 95 straipsnį, galimai jį modifikuojant, kad būtų pasiekti aptariamam CPK pakeitimui keliami tikslai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal juridinės technikos taisykles pildyti straipsnį nauja struktūrine dalimi, kuri jau pripažinta negaliojančia, nerekomenduotina. 8. Projekto 17 straipsniu siūlomos keisti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos. Pirma, nuostatose siūloma vartoti sąvoką „darbovietės administracijos pareigūnas“.
Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos terminų banke tokia sąvoka neapibrėžta, tačiau pateikiama sąvokos „pareigūnas“ apibrėžtis: Valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus [1] . Todėl teikiama sąvoka kelia tam tikrų klausimų dėl jos turinio. Neaišku, ar šiuo atveju norėta kalbėti tik apie asmenis, kurie pavaldumo santykiais susiję su asmenimis, atliekančiais viešojo administravimo funkcijas, ar, vis dėlto, šiuo atveju norėta kalbėti apie tam tikrą asmens darbovietės administracijos atstovą. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį. Analogiška pastaba mutatis mutandis taikytina ir projekto 18 straipsniui, kuriuo keičiamas CPK 126 straipsnis. Antra, v adovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, kas turima omenyje vartojant žodžių konstrukciją, jog procesinį dokumentą pristatantis asmuo pranešimą apie pateiktinus procesinius dokumentus „palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“. Pavyzdžiui, ar būtų laikoma, jog dokumentai įteikti tinkamai, jeigu pranešimas įmestas į pašto dėžutę, arba, tuo atveju, kai asmuo neturi pašto dėžutės, pranešimas paliktas prie asmens gyvenamosios vietos durų. Trečia, pastebėtina, jog neaišku kokias nuostatas, nenurodytas CPK, galėtų apimti teisingumo ministro su susisiekimo ministru nustatyta pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinamomis nuostatomis reguliuojami santykiai yra tiesiogiai susiję asmens teisėmis ir pareigomis, todėl toks reguliavimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, gali būti nustatytas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Siūlytina nurodyti, kas konkrečiai minėtoje tvarkoje turėtų būti nustatyta. 9.
nuostatą, kad teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą siūloma atsisakyti projekto 23 straipsniu siūlomais CPK 148 straipsnio 5 dalies, 24 straipsniu siūlomais CPK 149 straipsnio 2 dalies, 27 straipsniu siūlomais CPK 179 straipsnio 2 dalies, projekto 45 straipsniu siūlomais CPK 320 straipsnio 2 dalies ir projekto 46 straipsniu siūlomais CPK 353 straipsnio 2 dalies pakeitimais. Minėtais CPK pakeitimais siūloma atsisakyti teismo teisės bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, savo iniciatyva vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; įrodinėjimo procese siūloma atsisakyti teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliaciniame ir kasaciniame procesų reguliavime siūloma atsisakyti nuostatų dėl teismo teisės peržengti apeliacinio ir kasacinio skundų ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Kyla abejonių, ar siūlomais pakeitimais būtų užtikrinamas tinkamas viešojo intereso gynimas. Bylose dėl viešojo intereso gynimo bylinėjimasis nėra vien tik šalių reikalas. Aktyvų teismo vaidmenį tokios kategorijos bylose suponuoja pats viešasis interesas. Todėl civiliniame procese yra ribojami rungimosi, šalių dispozityviškumo principai, kad viešasis interesas būtų tinkamai apgintas.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. liepos 3 d. nutarimai). Taigi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teismui bylų nagrinėjimo procese skiriamas aktyvesnis vaidmuo, t.y. ne vien formalaus teisingumo vykdytojo ar pasyvaus stebėtojo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismo teisės bylų procese, kuriame ginamas viešasis interesas, siaurinamos, nes daugiau teisių viešojo intereso gynime siūloma suteikti prokurorui. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymuose teisė ginti viešąjį interesą suteikiama ne tik prokurorui, bet ir kitiems subjektams - valstybės institucijoms ir fiziniams asmenims (jų grupėms). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomi pakeitimai atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą akcentavo, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13, 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). 10.
dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuomet, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo; tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.” Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, manytume, kad dalinis sprendimas galėtų būti priimamas tik tuomet, jeigu dėl to byla būtų išnagrinėta ekonomiškiau bei greičiau. Tuo tarpu vertinamojoje projekto nuostatoje dalinio sprendimo priėmimas nesiejamas su minėta sąlyga. Projekte tik pateiktas teiginys: “tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar iš viso, teismui priėmus dalinį sprendimą, byla būtų išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 39 straipsniu siūlomas CPK 261 straipsnio 4 dalies nuostatas dalinis sprendimas gali būti skundžiamas. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdytų bylą iki šis sprendimas įsiteisės. Tik po to, kais sprendimas dėl ieškinio pagrindo įsiteisėtų, teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio dydžio rašytinio proceso tvarka, tačiau šalys gali prašyti šį klausimą nagrinėti žodžiu. Sprendimas dėl ieškinio dydžio vėl galėtų būti skundžiamas. Taigi kyla abejonių, ar, priėmus įstatymą, civilinis procesas taptų ekonomiškesnis ir greitesnis. Trečia, projektu siūloma CPK 261 straipsnio 3 dalies nuostata ,,sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje“ kelia abejonių.
Pagal projektu siūlomas CPK 261 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti skundžiamas. Todėl manytume, kad tik įsiteisėjęs sprendimas dėl ieškinio pagrindo galėtų būti galutiniu sprendimu toje ginčo dalyje. Svarstytina, ar minėtą projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai patikslinti. 11. Atsižvelgiant į galiojančiame CPK naudojamas sąvokas bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto 39 straipsniu keičiamo CPK 261 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje nuostatą ,,nagrinėti žodžiu” pakeisti nuostata ,,nagrinėti žodinio proceso tvarka”. 12. Projekto 40 straipsniu siūloma keisti CPK 285 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „ Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas atsisako pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių “ (pabraukta mūsų). Pastebėtina, j og keičiama straipsnio dalis reguliuoja tai, kada preliminarus teismo sprendimas gali būti priimtas ir tokio sprendimo priėmimo tvarką. Todėl siūlomas nuostatos paskutinis sakinys šiame kontekste yra nesuprantamas. Neaišku, kas turime omenyje nurodant, jog teismas gali atsisakyti pripažinti tam tikras aplinkybes įvykusiomis.
Neaišku, kokios šios nuostatos teisinės pasekmės: ar teismas, atsisakęs pripažinti tam tikras aplinkybes įvykusiomis, turėtų priimti preliminarų sprendimą su išimtimi dėl šių aplinkybių, ar, gal būt, tai yra netiesioginis draudimas priimti preliminarų teismo sprendimą. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir suderinti ją su keičiamos nuostatos turiniu. 13. Projekto 40 straipsniu siūloma keisti CPK 285 straipsnio 5 dalį nustatant, kad dėl teismo priimto sprendimo už akių gali būti paduotas apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostata dėl galiojančio CPK 286 straipsnio 3 dalies papildymo, nustatant, kad sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodoma ir šio sprendimo apskundimo tvarka. 14. Projekto 45 straipsniu siūloma išbraukti iš CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl teismo teisės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, jei to reikalauja viešasis interesas. Projekto nuostata diskutuotina. Šios išvados 9 punkte jau išreikštos abejonės dėl projekto nuostatų, kuriomis atsisakoma aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. išnagrinėjęs bylą dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai, nusprendė: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr.
36-1340) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.“ Atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2011 m. birželio 8 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-1409) nepritarė siūlomoms CPK 320 straipsnio 2 dalies pataisoms, kurios buvo analogiškos šiuo projektu teikiamoms. Manytume, kad šio projekto 4 straipsniu teikiamas siūlymas papildyti CPK 49 straipsnio 3 dalį nuostatomis dėl teismo teisės iki baigiamųjų kalbų pradžios atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą prokuratūrai priimti sprendimą dėl įstojimo į procesą ginti viešąjį interesą nepašalina pavojaus dėl galimai neteisingo teismo sprendimo priėmimo (kuriuo būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės), nes joms pritarus teismas taptų priklausomas nuo prokuratūros sprendimo ginti ar ne viešąjį interesą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baigiamosios kalbos yra tik žodinio proceso atveju, o apeliacinės ir kasacinės bylos paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 356 straipsnio 1 ir 2 dalys). 15.
straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios CPK 353 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl kasacinės instancijos teismo teisės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, jei to reikalauja viešasis interesas . Ši nuostata diskutuotina, argumentai dėl to pateikti šios išvados 9 ir 14 punktuose. 16. Projekto 47 straipsniu siūloma CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įrašyti naują bylos atnaujinimo pagrindą: „kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.“ Manytume, kad ši projekto nuostata stokoja aiškumo ir yra diskutuotina. Pagal pateiktą redakciją galima manyti, kad Vyriausybė įvertina teismo priimtą civilinėje byloje sprendimą ir rengdamasi bylai Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendžia, ar šis sprendimas teisėtas ar ne. Pastebėtina, kad teisės aktai nenustato, kad taikaus susitarimo procedūrų metu Europos Žmogaus Teisių Teisme ar šiam teismui pateikiant vienašalę deklaraciją Vyriausybė turi pasisakyti dėl nacionalinių teismų priimtų sprendimų teisėtumo. Vyriausybė gali pripažinti, kad konkrečioje byloje buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir pasiūlyti atitinkamą kompensaciją pareiškėjui [2] . Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas
įstatymą Nr. XII-1772 , kurio 4 straipsniu pakeitė CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pastarasis įstatymas įsigalioja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti CPK 366 straipsnio 1 dalį 1 punktą, jį išdėstant kiek kitaip, nei Seimo priimtame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pritarus teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, reikėtų atitinkamai pakeisti ir nurodytą priimtą įstatymą. 17. Projekto 54 straipsniu CPK 4232 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „ Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą <...>
“. (pabraukta mūsų). CPK nuostata, išbraukus iš
galiojančios redakcijos nuostatą dėl tiekėjo teisės kreiptis į teismą, kai atsisakoma nagrinėti jo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tampa neaiški, nes teismas gali nutraukti bylą, jeigu ji yra nagrinėjama teisme, tai yra, jeigu tiekėjas į jį kreipėsi. Projektas tikslintinas. 18. Projekto 57 straipsnis turi dvi antras dalis, todėl jo dalių numeracija taisytina. 19. Projekto 57 straipsnio
CPK
skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu : „P rašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą arba prašoma priteisti aiškiai nepagrįstas bauda s, nepriklausomai nuo to, iš kokių santykių yra kilęs kreditoriaus reikalavimas“. Pastebėtina, jog nei iš siūlomos nuostatos, nei iš kito CPK teksto nėra aišku, kokias baudas teismas turėtų ir galėtų laikyti aiškiai nepagrįstomis.
Siūlytina nurodyti, kokios baudos galėtų ir turėtų būti laikomos aiškiai nepagrįstomis, pavyzdžiui, neatitinkančios tam tikrų teisės aktų reikalavimų, ar nepagrįstos pateiktais įrodymais, ar kitokios. 20. Projekto
išbraukiant nuostatą: „Š ioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.“ Pastebėtina, jog nors siūlomu pakeitimu, kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „<...> siūlomi konkretūs pakeitimai, kuriais būtų sudarytos geresnės prielaidos teismo įsakymo išdavimo efektyvumui“. Tačiau priėmus siūlomą pataisymą gali būti pasiekta priešingų rezultatų – kreditoriai užtruks ženkliai daugiau laiko siekdami gauti teismo įsakymus, nei tai buvo pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog net tais atvejais, kai kreditorius nurodo tikslius skolininko gyvenamosios ar darbo vietos adresus, tačiau skolininkas vengia procesinių dokumentų įteikimo ir procesiniai dokumentai į teismą grįš neįteikti, bus laikoma, jog paaiškėjo, kad skolininko adresai yra nežinomi ir teismo įsakymas bus naikinamas. Pastebėtina, jog tokiais atvejais kreditorius praras teisę savo interesus ginti teismo įsakymo forma, arba teiks prašymą su tais pačiais skolininko duomenimis, tikėdamasis, jog dokumentai bus įteikti. Aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, susiklosčiusią pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kreditoriams prašant buvo leidžiama teismo įsakymą skolininkams įteikti per antstolius. Teigtina, jog panaikinus aptariamą nuostatą tokia galimybė kreditoriams bus panaikinta.
Tokiu būdu, vietoje to, kad klausimas būtų išsprendžiamas vienos procedūros metu, procedūrą reikės kartoti arba teikti teismui ieškinį. Tokia situacija ne tik pablogintų kreditorių padėtį, nes kreditoriai ilgiau negalėtų atgauti skolos, tačiau kartu ir skolininkų, nes skolininkai, pavyzdžiui, turėtų padengti ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas, pavyzdžiui, didesnį žyminį mokestį, didesnę delspinigių sumą, daugiau įstatyminių palūkanų. Svarstytina galimybė atsisakyti teikiamo pakeitimo, kad nebūtų pabloginta tiek kreditorių, tiek ir skolininkų teisinė padėtis. 21. Projekto 64 straipsnio 1 dalimi CPK 44113 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali pratęsti terminą grupės apeliaciniam skundui dėl grupės ieškinio byloje priimto sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoti. Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos išimtys iš bendrųjų taisyklių, nenustatant kriterijų, kuriais remiantis tokios išimtys būtų daromos, kelia abejonių. Manytina, kad vertinamojoje projekto nuostatoje tokie kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinti. 22. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 26 d. priėmė Civilinio kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1567, kurio 12 straipsniu CPK 463 straipsnį išdėstė nauja redakcija. Pastarasis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Teikiamo įstatymo projekto 67 straipsniu siūloma pakeisti CPK 463 straipsnio 4 dalį, ją išdėstant kiek kitaip, nei Seimo priimtame įstatyme. Projekto 90 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su priimto įstatymo nuostatomis. 23.
straipsnio
asmens, kurį numatoma skirti globėju ar rūpintoju, ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinius teisės pažeidimus. Pastebėtina, kad Šeimynų įstatyme yra vartojami šeimynos steigėjo ir dalyvio, o ne šeimynos nario terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. 24. Projekto 74 straipsnyje dėstomo CPK 591 straipsnio 2 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Patvarkymo patvirtintos kopijos“ įrašyti žodžius „Antstolio patvirtintos šio patvarkymo kopijos“. 25. Projekto 88 straipsnyje dėstomo CPK 744 straipsnyje siūloma įtvirtinti antstolio teisę patvarkymu nustatyti skolininko turto administravimą. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „
2Administravimas nustatomas teismo nutartimi,
įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu.“ (pabraukta mūsų) Civilinis kodeksas nustato antstolio teisę patvarkymu nustatyti tik įkeisto skolininko turto administravimą, kai iš jo vykdomas išieškojimas (4.1921 straipsnis). Todėl kartu su vertinamu projektu turėtų būti teikiamos atitinkamos Civilinio kodekso pataisos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result [2] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 37, 38, 39 straipsniai; Teismo reglamento (Rules of Court) 62 ir 62A straipsniai, prieiga per internetą: http://www.echr.coe.int/Documents/Rules_Court_ENG.pdf.
2016-11-04 Nr. XIIP-3551(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešą interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui. Iš projekto nuostatų neaišku, kurioje civilinio proceso stadijoje teismas gali priimti nurodytą nutartį ir kuriam prokurorui ši nutartis turėtų būti adresuota. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad prokuratūra, kaip valstybės institucija, gina viešąjį interesą, 8 straipsnio 6 punkte, - kad generalinė prokuratūra itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje, 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte, - kad teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją gina viešąjį interesą, 19 straipsnyje - prokuroro, kaip valstybės pareigūno, nustačiusio teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, kompetencija ginant viešąjį interesą. Taigi iš Prokuratūros įstatymo nuostatų taip pat neaišku, kuriam prokurorui teismas turi adresuoti projekte nurodytą nutartį. Siūlytina projektą tobulinti, pašalinant nurodytus neaiškumus. 2.
išbraukti žodį „suinteresuotos“, nes atstovavimo poreikis šiuo atveju turėtų būti grindžiamas pavaldumu, o ne suinteresuotumu. 3. Projekto 40 straipsniu keičiamo kodekso 261 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę. Kai byla šiame Kodekse nustatytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys informaciją gauna ir ją pateikia raštu“ (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti prieš kurį konkrečiai terminą iki teismo posėdžio pradžios dalyvaujantiems asmenims turėtų būti pranešama apie ketinamą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kad pastarieji turtėtų pakankamai laiko suformuoti savo nuomonę dėl tokių sprendimų priėmimo. Be to, siekiant, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, reikėtų nustatyti terminą, per kurį dalyvaujantys byloje asmenys turėtų raštu pateikti teismui savo nuomonę dėl aukščiau minėtų sprendimų priėmimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4. Projekto 41 straipsniu keičiamo CPK 285 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys taisytinas, įrašant jame vietoj veiksmo aplinkybės „manydamas“ sąlygą „jeigu mano“. 5. Projekto 46 straipsniu keičiamo CPK 306 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Neaišku, ar turimi omenyje darbuotojai ir valstybės tarnautojai, nurodyti projekto 6 straipsnyje dėstomo CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ar nurodyti projekto 6 straipsnyje dėstomo CPK 56 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.
Pritarus šiai pastabai reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 47 straipsnyje dėstomas CPK 3201 straipsnio, projekto 48 straipsnyje dėstomas CPK 347 straipsnio 3 dalies ir galiojančio CPK 354 straipsnio nuostatas. 6. Projekto 49 straipsniu keičiamo CPK 363 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Projekto 49 straipsniu keičiamo CPK 363 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šio prašymo klausimas taip pat išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal CPK 350 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis skundas laikomas priimtu, kai už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia balsų dauguma būtų priimami teisėjų atrankos kolegijos sprendimai dėl skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 7. Projekto
nuostatos įsigaliotų
34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201 , 2202 , 258, 268, 269, 325, 590, 591, 594, 631, 637 ir 646 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2479, kurio 14 straipsnyje dėstomo CPK 591 straipsnio nuostatos iš esmės skiriasi nuo teikiamų projektu.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų pakeisti priimtą įstatymą Nr. XII-2479 arba projekto 95 straipsnyje nustatyti kitą projekto 80 straipsnio įsigaliojimo datą, kaip tai padaryta dėl projekto 79 straipsnio, kuriuo keičiama CPK 590 straipsnio 1 dalis (CPK 590 straipsnis taip pat buvo pakeistas priimtu įstatymu Nr. XII-2479). 8. Projekto 38 straipsnyje dėstomo CPK 247 straipsnio ir 67 straipsnyje dėstomo CPK 440 straipsnio pavadinimus reikia paryškinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Saulius Jakimavičius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmanavičius, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, patarėjas Tautginas Mickevičius, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjo patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas Aurimas Brazdeikis, Lietuvos advokatūros atstovė Beata Vilienė, Lietuvos energijos atstovė Ingrida Kudabienė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str.
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog siekiant sumažinti didelį apylinkių teismų darbo krūvį, siūloma iki 40 000 eurų sumažinti teismingumo ribą, nustatytą CPK
1 punkte. Svarstytina, ar Projektų rengėjų siūlomos priemonės yra efektyvios siekiant, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, mažinti apylinkių teismų darbo krūvius.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ginčo teisena apylinkių teismuose buvo išnagrinėtos 63 404 bylos. Iš 38 613 bylų, kuriose ieškinio suma nurodyta, tik 92 bylose ieškinio suma buvo nuo 40 000 iki 43 499 eurų. Taigi, nepaisant to, kad ieškinio suma nurodyta tik kiek daugiau nei pusėje ginčo teisena išnagrinėtų bylų, tačiau ir iš turimų skaičių galima daryti prielaidą, kad realus darbo krūvio sumažėjimas apylinkių teismams būtų minimalus. Kaip matyti iš pakeitimų, bendras tikslas yra ne tik padidinti ar sumažinti, bet ir suapvalinti žyminio mokesčio dydį, kad teismams bei byloje dalyvaujantiems asmenims būtų mažiau neaiškumų. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog aiškinamasis raštas turėtų būti koreguojamas atsisakant tikslo aptariamu pakeitimu mažinti apylinkių teismų darbo krūvį, jį perkeliant apygardos teismams. Taip pat siūlytina aiškinamąjį raštą papildyti, nurodant, jog bankroto bylos apmokestinimas žyminiu mokesčiu skatins pasinaudoti tinkamesne interesų gynimo priemone – skolos išieškojimu. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad, atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, Seime svarstant įstatymų projektus, jų aiškinamieji raštai šioje teisėkūros stadijoje paprastai nėra koreguojami. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
1 punkte sumažinti ieškinio sumos dydį, pagal kurį bylos būtų priskiriamos nagrinėti apygardų teismams. Šį dydį siūloma sumažinti nuo keturiasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų eurų iki keturiasdešimties tūkstančių eurų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dydžio pakeitimas siūlomas siekiant sumažinti didelį apylinkių teismų darbo krūvį.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti paskaičiavimai, kiek konkrečiai sumažėtų nagrinėjamų bylų skaičius apylinkės teismuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, priėmus įstatymą, atitinkamai padidėtų bylų skaičius apygardų teismuose. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma teismingumo ribą sumažinti būtent 3500 eurų dydžiu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad ieškinio suma, kuri atribodavo bylų teismingumą apylinkių ar apygardų teismams nuo keičiamo CPK priėmimo yra nuolat keičiama: priėmus CPK, ši suma buvo 100 000 litų, 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 minėtoji suma buvo padidinta iki 150 000 litų, teikiamu įstatymo projektu vėl siūloma šį dydį sumažinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas pasitarnautų civilinio proceso stabilumui stiprinti bei pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. Nepritarti Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. ginčo teisena buvo išnagrinėtos 92 353 bylos. Ieškinio suma buvo nurodyta tik 58 017 bylose, t. y. kiek daugiau nei pusėje visų ginčo teisena išnagrinėtų bylų, todėl sudėtinga pateikti tikslius skaičiavimus, kiek konkrečiai sumažėtų nagrinėjamų bylų skaičius apylinkės teismuose priėmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu (toliau –Projektas) siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus. Vis dėlto tikimasi nors ir neženkliai sumažinti didelius apylinkių teismų darbo krūvius. Pažymėtina, kad apylinkių teismų darbo krūvis vis dar išlieka ženkliai didesnis nei apygardų teismų darbo krūvis.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2015 metų veiklos apžvalgos duomenis 2015 m. apylinkių teismų teisėjai vidutiniškai per mėnesį išnagrinėjo 78,74 etaloninių bylų; lyginant su 2014 m., apylinkių teismų teisėjų darbo krūvio vidurkis padidėjo 3,81 proc., lyginant su 2013 m.
papildymas sakiniu „Teismas, nagrinėjantis bylą, matydamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešą interesą, iki baigiamųjų kalbų pradžios turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti“ reiškia teismo aktyvumą sprendžiant dėl viešojo intereso buvimo byloje, kuri inicijuota išspręsti privatų ginčą. Tai nesuderinama su kitomis siūlomomis pataisomis (pvz. CPK
1 dalis,148 straipsnio 5 dalis,149 straipsnio 2 dalis,320 straipsnio 2 dalis), kuriomis siekiama teismo nešališkumo sprendžiant ginčą ir eliminuojamas aktyvus teismo vaidmuo esant viešajam interesui. Manome, kad teismas turės nors minimaliai nurodyti, kur mato galimą poreikį ginti viešąjį interesą, o tai reikš teismo nuomonę a priori dėl viešojo intereso . Teismas ir šiuo metu turi galimybę reaguoti į viešojo intereso pažeidimą, kadangi egzistuoja praktika, kad teismai, matydami galimą viešojo intereso pažeidimą, nutartimi informuoja prokurorą, kuris ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą.
Siūloma pataisa nesiderina su pagrindiniu viešojo intereso gynimo sistemos principu, pagal kurį kompetentingos institucijos turi aktyviai veikti užtikrindamos ir gindamos viešąjį interesą savo srityse. Kartu kyla klausimas, ar gavęs iš teismo siūlymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, prokuroras dar privalo įsitikinti, kad kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos nesiėmė priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti arba kad tokių institucijų nėra. Pastebėtina, kad bendruoju atveju trečiasis asmuo su bylos šalimis yra susijęs materialiaisiais teisiniais santykiais, pretenduoja į ginčo objektą, todėl jo galimybės apsispręsti dėl įstojimo į bylą su savarankišku reikalavimu kyla iš turimo materialinio suinteresuotumo. Prokuroro padėtis yra visiškai kita, nes jis siekia apginti viešąjį interesą, nėra susijęs su bylos šalimis jokiais teisiniais santykiais, neturi materialinio suinteresuotumo, o tik teisinį – procesinį. Trečiojo asmens ieškinio dalykas paprastai sutampa su ieškovo, bet prokuroro atveju jis neišvengiamai skirsis, nes prokuroras sieks apginti platesnį – viešąjį interesą. Teismui įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu prokurorą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, būtų pažeistas pradinių šalių autonomijos ir disponavimo proceso teisėmis principas. Bylos ribos tokiu atveju neišvengiamai bus išplėstos ir šalys turės pasisakyti ne tik dėl savo privačių, bet ir dėl prokuroro reikalavimų. Net šalims sudarius taikos sutartį, prokuroro ieškinys būtų nagrinėjamas, t. y. šalys neteks galimybės susitarimu išvengti tolesnio bylinėjimosi.
Be to, toks teisinis reguliavimas sudarys prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus Nepritarti Savaime suprantama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turės preliminariai identifikuoti galimą poreikį ginti viešą interesą. Priešingu atveju teismas neturėtų jokių galimybių informuoti prokuratūrą apie galimą viešojo intereso gynimo poreikį. Preliminarus teismo vertinimas, ar byloje yra poreikis ginti viešąjį interesą, nereiškia galutinės teismo pozicijos dėl viešojo intereso gynimo poreikio konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad CPK yra ir kitų nuostatų, kuriomis vadovaujantis teismas ne konstatuoja konkrečius faktus, bet juos įvertina preliminariai . Pavyzdžiui, CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui . Tačiau ši nuostata nereiškia, kad teismas jau galutinai konstatuoja nusikalstamos veikos padarymą. Analogiška situacija taip pat yra teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis), kai teismas preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Taigi, siūlomas CPK 49 straipsnio 3 dalies pakeitimas visiškai suderinamas su kitais Projektu siūlomais pakeitimais. Pažymėtina, kad Projektu siūlomas CPK 49 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir kiti CPK pakeitimai, kuriais siūloma keisti teismo įgaliojimus ginant viešąjį interesą civiliniame procese, turi būti vertinami sistemiškai, CPK proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies pakeitimas yra siūlomas būtent dėl to, kad būtų galima tam tikrais atvejais atsisakyti aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą.
Jei, kaip nurodo pastabos teikėjai, egzistuoja praktika, kad teismai, matydami galimą viešojo intereso pažeidimą, nutartimi informuoja prokurorą, kuris sprendžia dėl kreipimosi į teismą, tai tokios praktikos aiškus įtvirtinimas CPK, suteiktų daugiau teisinio aiškumo. Sistemiškai vertinant galiojančias Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas ir siūlomą CPK 49 straipsnio 3 dalies pakeitimą, darytina išvada, kad prokuratūra, gavusi informaciją iš teismo dėl poreikio spręsti dėl įstojimo į prasidėjusį procesą viešajam interesui ginti tikslingumo, turėtų išsiaiškinti, ar yra kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos, kurios turėtų imtis priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti, ir ar tokios kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos ėmėsi priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti. Dėl prokuroro procesinės padėties civiliniame procese pažymėtina, kad šiuo metu CPK 49 straipsnio 1 dalyje prokurorui numatyta teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, todėl prokuroras tokiu atveju būtų laikomas ieškovu (pareiškėju). Pažymėtina, kad kai yra prasidėjęs bylos nagrinėjimo procesas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių byloje turi dalyvauti kitas suinteresuotas asmuo (pavyzdžiui, kai yra iškilęs poreikis netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau pradinis ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu), kurio interesai nesutampa nei su ieškovo, nei su atsakovo interesais, tokio suinteresuoto asmens procesinė padėtis yra trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.
Taigi yra klaidinga teigti, kad trečiojo asmens ieškinio dalykas paprastai sutampa (ar turi sutapti) su ieškovo. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse jau yra įtvirtintas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, institutas (Civilinio proceso kodekso 46 straipsnis ir kt.). Šių asmenų dalyvavimas procese yra visiškai savarankiškas (vadovaujantis galiojančio Civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas) ir nedaro įtakos ieškovo ar atsakovo teisių įgyvendinimui, todėl nėra pagrįsta teigti, kad įtraukus asmenį (taip pat ir prokurorą) į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, būtų pažeistas pradinių šalių autonomijos ir disponavimo proceso teisėmis principas. Siūlomi Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimai sudarys prielaidas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, kadangi visi su byla susiję klausimai bus nagrinėjami vienoje byloje, o viešąjį interesą turės galimybę ginti prokuroras, kuris, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra pagrindinis subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai veikti viešojo intereso gynimo srityje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 2.
straipsniu siūloma keisti CPK
3 dalį, nustatant teismo teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti, jeigu gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą. Svarstytina, ar teikiamo pakeitimo kontekste būtų pagrįsta taikyti galiojančio kodekso162
4 dalies nuostatą: „Bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas“. Svarstytina, ar, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prokuratūra į procesą neįstoja, būtų pagrįsta šalims suteikti teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš naujo, nes taip būtų galima vilkinti procesą. Taip pat svarstytina, ar visuomet būtų poreikis bylą nagrinėti iš naujo net ir tais atvejais, kai prokuratūra į procesą įstoja. Pritarti iš dalies Patobulintame projekte CPK 49 str. 3 dalies 1 sakinys formuluojamas taip:
Teismas, nagrinėjantis bylą, matydamas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešą interesą, nutartimi apie tai informuoja prokurorą iki baigiamųjų kalbų pradžios turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti . Pažymėtina, kad CPK 1622 straipsnio 4 dalies norma, kad, bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių, o, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, yra bendra nuostata, taikytina taip pat ir tais atvejais, kai į procesą įstoja prokuroras. Prokuroras, kaip ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjime nuo pradžių ir ši prokuroro teisė negali būti ribojama įstatyme.
Pažymėtina, kad tokiu atveju diskrecijos teisė spręsti, ar tikslinga nagrinėti bylą iš naujo, turi būti palikta prokurorui, kaip ir numatyta galiojančio CPK 1622 straipsnio 4 dalyje. Kai prokuratūra į procesą neįstoja, savaime aišku, kad šalys neturėtų prieštarauti dėl to, kad bylos nagrinėjimas būtų pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, priešingu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. 5. Kauno miesto savivaldybės administracija
2
3 dalis – numatyta galimybė prokuratūrai pačiai spręsti dėl įstojimo į procesą, jei teismas mato, kad gali būti reikalinga ginti viešą interesą. Visų pirma tokia nuostata išskiria šią valstybinę instituciją iš kitų, kurios pagal tą pačią dalį, neišklausius jų pozicijos, gali būti įtraukiamos į procesą išimtinai teismo iniciatyva; antra – manytina, kad ydinga palikti prokuratūrai apsisprendimo teisę, kuomet jau teismui kilo įtarimas dėl galimo viešo intereso pažeidimo Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, nurodytos lentelės 4 punkte, įvertinimą. Papildomai pažymėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojančias CPK 49 straipsnio nuostatas prokuroro procesinė padėtis ir dalyvavimo procese paskirtis skiriasi nuo kitų valstybės ir savivaldybių institucijų padėties ir dalyvavimo procese tikslų. 6. Lietuvos advokatūra
2
siūlomas CPK
3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad
„Teismas, nagrinėjantis bylą, matydamas, kad joje gali būti
reikalinga ginti viešą interesą, iki baigiamųjų kalbų pradžios turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti prokuratūrai terminą sprendimui dėl įstojimo į procesą priimti“ , yra diskutuotinas.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su rungtyniškumo, proceso ekonomiškumo ir teisinių santykių stabilumo principais. Juk prokuroro, kaip ir kitų asmenų, reikalavimai gali būti netenkinami tuo atveju, jeigu jie pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą ir jo neatnaujinus. Teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad tais atvejais, kai ieškinį pareiškia prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimas ir taikymas turi ypatumų. Vertinamuoju kriterijumi laikytinas momentas, kada yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ginčo sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, todėl kiekvienu atveju įvertintina tai, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, ir ar tai padaryta nepažeidžiant protingo termino. Šiuo gi atveju Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas suteikia prokurorui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tai yra, tais atvejais, kai prokuroras yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, tokią teisę jis įgis pakartotinai, jeigu teismas net ir suėjus senaties terminui nuspręs prokurorui pasiūlyti priimti sprendimą dėl to, ar neverta teikti ieškinio. Maža to, pagal Įstatymo projektą toks pranešimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, pvz.: net Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo priėmimas sąlygotų teisinį neaiškumą ir civilinio proceso neapibrėžtumą, nesuderinamą su teisinių santykių stabilumo principu.
Nepritarti Siūlomu Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies pakeitimu nėra siekiama nustatyti ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarką, kiekvienu konkrečiu atveju dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir taikymo spręstų teismas (esant šalies prašymui), atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad prokuroras, sužinojęs apie poreikį ginti viešąjį interesą, turėtų imtis priemonių, kad išsiaiškintų, ar kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos ėmėsi priemonių viešojo intereso gynimui užtikrinti, o jei dėl tam tikrų priežasčių atitinkamų priemonių jokios institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, šių priemonių turėtų imtis prokuroras. Mūsų nuomone, turėtų būti laikoma, kad prokuroras sužinojo apie poreikį ginti viešą interesą nuo konkrečių duomenų apie viešojo intereso pažeidimą paaiškėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 nurodė, kad terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą , kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad prokurorai nėra materialinių teisinių santykių subjektai, todėl jiems negali būti tiesiogiai taikomi ieškinio senaties terminai tokiomis pat sąlygomis, kaip asmenims, kurių teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami, taip pat nurodyta, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkti duomenys ar turėjo ir galėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą (žr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007 , 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010 ir kt.). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įtaiga). Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas taip pat yra valstybės institucija. Be to, Seimas yra ir kitų jam atskaitingų valstybės institucijų steigėjas, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybės kontrolės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir kt. Taigi svarstytina, ar, atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Vyriausybei atstovauja jai atskaitinga valstybės institucija (įstaiga). Nepritarti Nėra tikslinga siaurinti CPK 51 straipsnio 4 dalies formuluotę (t. y. nėra tikslinga papildomai įtraukti nuostatą „jai atskaitinga“) dėl šių priežasčių: 1.Siūlomas teisinis reguliavimas gali būti nesuderinamas su CK 6.273 str. 1 d., kurioje nėra nurodytas atskaitingumas, ir nurodoma tiesiog, kad bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija . Lygiai taip pat Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5(1) str.
1 d. yra nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga ) , įstatymų nustatytais atvejais
CPK, turėtų būti kartu keičiami ir minėti įstatymai. 2. Įtvirtinus, kad civiliniame procese valstybei atstovauja Vyriausybei tiesiogiai pavaldi ar atskaitinga valstybės institucija (įstaiga), įgaliotų subjektų ratą reikėtų koreguoti, t. y . keisti LRV 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1054 ir Ministro Pirmininko potvarkius dėl įgaliojimų suteikimo . Tokios institucijos kaip Nacionalinė teismų administracija ir Generalinė prokuratūra negalėtų būti įgaliotos atstovauti valstybei tiek žalos atlyginimo bylose, tiek kitose bylose, pvz., dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (LRV 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.6 papunktis) (kaip yra dabar). Manytina, kad įtvirtinus siūlomą reguliavimą Vyriausybė negalėtų įgalioti atstovauti valstybei nė vienos institucijos, nurodytos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarime Nr. X-1511 , taip pat kitų neatskaitingų institucijų. Tai iš esmės liestų ne visas institucijas, bet be jau minėtų – teismus, Konkurencijos tarybą ir kitas institucijas, kurios galėtų priimti sprendimus, ginčytinus teismuose ir teismui juos panaikinus, galėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, taigi ir atstovavimo valstybei klausimas. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovo nustatymas (paskyrimas) nėra prievartinis dalykas – įgaliojama institucija privalo sutikti būti įgaliota , todėl abejotina, ar įmanoma tokia situacija, kad Vyriausybė įgalios nesutinkančią instituciją (atstovavimo ir pavedimo teisinių santykių ypatumai). 4.
nurodytų keistinų įstatymų (CK ir Žalos atlyginimo įstatymo), įtvirtinus tokį apribojimą (susiaurinimą), reikėtų keisti Vyriausybei nepavaldžių ir neatskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, numatant jų atstovavimą valstybei tuose įstatymuose, kadangi priešingu atveju atstovavimas valstybei taptų komplikuotas ir galimai neefektyvus. 8. Lietuvos advokatūra
3 Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad jeigu teismas po ieškinio ar pareiškimo priėmimo arba bylos nagrinėjimo metu nustato, kad ieškinyje ar pareiškime nurodytas ne tas valstybės atstovas, teismas jį pakeičia. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su CPK įtvirtintais dispozityvumo ir procesinio lygiateisiškumo principais. Juolab, kad 2014 m. birželio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 497 patvirtintos Atstovavimo valstybei ir vyriausybei teismuose taisyklės numato, kad jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo jų gavimo persiunčia tinkamam valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimą. Taigi pagal šias taisykles tinkamo valstybės atstovo nustatymo pareiga tenka pačioms šalims, o ne teismui ar kitai ginčą nagrinėjančiai institucijai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad ieškinyje ar pareiškime nurodžius netinkamą valstybės atstovą, teismui turėtų būti suteikta teisė pasiūlyti pakeisti atstovą, o ne teisė (pareiga) savarankiškai jį pakeisti. Nepritarti Šiuo metu egzistuoja ydinga praktika, kai valstybės (Vyriausybės) atstovo pakeitimo klausimas sprendžiamas taikant teisės normas pagal analogiją dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (prašoma ieškovo sutikimo valstybės (Vyriausybės) atstovo pakeitimui) (CPK 45 straipsnis).
CPK
sureglamentuoti netinkamo valstybės (Vyriausybės) atstovo pakeitimą tinkamu, pavyzdžiui, kaip yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje. 9. Kauno miesto savivaldybės administracija
3
7 dalis – suteikiama teismui teisė (nenumatant išimčių), be pačios valstybės valios, nuspręsti kas bus valstybės atstovu konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad to paties straipsnio4 dalyje (pateikto įstatymo projekto) numatyta, kad valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat atstovai pagal pavedimą, t.y. suteikiama teisė proceso dalyviui pačiam nuspręsti, kas jį atstovaus teisminiame ginče, todėl manome, kad ir 7 dalyje turėtų būti išreikšta atstovaujamojo valia arba aiškiai apibrėžtos taikymo ribos (pvz. numatant, kad paskiriamas tas atstovas, kuriam pagal veiklos nuostatus priskirta atstovauti valstybę bylose tam tikrais klausimais);
Nepritarti Žr. Lietuvos advokatūros pastabos, nurodytos lentelės 8 punkte, įvertinimą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje dėstomoje CPK56 straipsnio naujoje redakcijoje reikėtų nurodyti straipsnio numerį ir pavadinimą. Pritarti 11.
2016-02-106
projektu siūlomam CPK
1 dalies6 punkto pakeitimui, kuriuo siūloma įtvirtinti, jog „Asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose, kylančiose iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi “ Lietuvos advokatūra pritaria. Manome, kad ši pataisa užkirstų kelią šiuo metu praktikoje pasitaikantiems piktnaudžiavimo atstovavimo institutu atvejams, kuomet tam tikri asmenys, neturėdami advokato, advokato padėjėjo statuso, bet siekdami teikti teisines paslaugas teismuose, steigia asociacijas, vienijančias asmenis, įvairiose teisinių santykių srityse atstovaujančius asmenis teismuose, tokiu būdu įgydami teisę atstovauti asmenis civiliniame procese pagal šiuo metu galiojančio CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą
straipsniu siūloma keisti CPK
3 dalį nustatant jog „Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais asmenimis ir šio Kodekso
atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.). Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir
nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali“.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visiems vertinamo straipsnio 4 dalyje nurodytiems juridinio asmens atstovams keliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, bei į įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamą siūlomo pakeitimo tikslą, manytina, jog siūlomą nuostatą derėtų papildyti, nustatant, jog kiti asmenys galėtų atstovauti kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis, tik tais atvejais, kai jie pateikia tam tikrų, neteisinės srities duomenų ir žinių, kad nesusiklostytų situacija, kai, pavyzdžiui, buhalteris, neturintis teisinio išsilavinimo, atstovautų įmonę teisiniais klausimais. Pritarti CPK 56 str. 3 d. papildyta sąlyga, kad pagal šią dalį atstovaujama tada, „kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku“. 13. Lietuvos advokatūra 2016-02-106
nuomone, siūlomas CPK
3 dalies pakeitimas, siaurinantis šioje teisės normoje minimų „kitų asmenų“ ratą iki neteisinių sričių specialistų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų, patentinių patikėtinių ir kt.), yra teigiamas ir Lietuvos advokatūra šiam pakeitimui iš esmės pritaria, tačiau manome, jog galimai šis pakeitimas nebus efektyvus ir nepasieks keliamų tikslų. Atstovas, atstovaujantis šalį pagal šį punktą byloje, gali pavadinti save tam tikros neteisinės srities specialistu vien tam, kad įgytų teisę atstovauti teisme.
Kadangi neteisinių sričių specialistų sąrašas nėra baigtinis, tai teisininkai, nesantys juridinio asmens darbuotojais, galės prisistatyti esą tam tikros srities specialistai, pvz., bendrųjų reikalų, plėtros, rizikos valdymo, vadybos ir t.t., ir formaliai įgis teisę būti atstovais pagal pavedimą. Draudimas dalyvauti bylose teisininkams, nesantiems juridinio asmens darbuotojais, siūlomu būdu pasiteisintų, jei neteisinių sričių sąrašas būtų baigtinis, o atitinkamą kvalifikaciją įrodytų tam tikras dokumentas, tačiau kaip minėta, net ir tokiu atveju niekas neužkerta kelio teisininkams įgyti tam tikrą kvalifikaciją vien tik dėl to, kad galėtų atstovauti teisme. Vadinasi, pakeitimu siūlomų įvesti tam tikrų apribojimų būtų nesudėtinga išvengti, išskyrus atvejus, kai kita šalis turės įrodymų, jog asmuo turi teisinį išsilavinimą. Siūlymai spręsti susiklosčiusią problemą galimai būtų rezultatyvesni, jei įstatymų leidėjas aiškiai įvardintų „kitų asmenų“ atstovavimo pagal pavedimą esmę. Teisės doktrinoje (
E; MIKELĖNAS, V.; NEKROŠIUS, V. Civilinio proceso teisė: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2004. I t., p. 289 ) kitų asmenų pagal pavedimą atstovavimas kartu su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu siejamas su konkrečiu tikslu – specialių to asmens žinių būtinumu (pvz., patentinis patikėtinis), tačiau CPK 56 straipsnio 3 dalies normoje tai expressis verbis neatsispindi, todėl greičiausiai dėl to susiklostė praktika, jog kiti asmenys pagal pavedimą gali vesti bylą, jei kartu su jais byloje dalyvauja juridinio asmens vadovas.
Manome, jog CPK 56 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiamiems tikslams pasiekti, turėtų būti svarstytina:
asmens vadovu, procesinių teisių apribojimo, paliekant jiems teisę tik duoti paaiškinimus savo srities klausimais ir užduoti klausimus liudytojams, teikiantiems parodymus jų srities klausimais;
galimybės apskritai panaikinti teisę juridiniams asmenims turėti atstovus pagal pavedimą kitus asmenis ir taip sulyginti fizinių bei juridinių asmenų teises . Pritarti iš dalies Projektu yra siūloma patikslinti CPK 56 straipsnio
punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesčių konsultantai, patentiniai patikėtiniai ir kt.) “. Siūlomas pakeitimas visiškai atitinka teisės doktrinoje pateikiamą aiškinimą. Be to, CPK 56 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad „Į teismo posėdį neatvykus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytiems asmenims (kai atstovaujama juridiniam asmeniui), kiti asmenys byloje atstovauti pagal pavedimą savarankiškai negali .“ Šie pakeitimai užtikrins, kad byloje privalės dalyvauti profesionalas, teikiantis teisines paslaugas.
Klausymų metu CPK 56 str. 3 d. dar papildyta sąlyga, kad pagal šią dalį atstovaujama tada, „kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku“. Be to, kartu siūlomas CPK 88 straipsnio papildymas 3 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalies 9 punkte, nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas , išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas, taip pat užtikrintų, kad teisines paslaugas teiktų tik specialūs subjektai. Pastabos teikėjai nepagrįstai teigia, kad teisė turėti atstovus kitus asmenis yra taikoma tik juridiniams asmenims, pažymėtina, kad CPK 56 straipsnio 3 dalyje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kurie reglamentuoja fizinių asmenų atstovavimą. 14. Dalia Komparskienė6 Papildžius CPK
straipsniai reglamentuojantys atstovavimą apeliaciniame ir kasaciniame procese. Pritarti iš dalies
keisti tik 56 CPK straipsnį
straipsniu CPK
4 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kontroliuojančio asmens sąvoka yra vartojama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, o patronuojančiosios bendrovės sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Tačiau tai nereiškia, kad šios sąvokos tampa savaime aiškios CPK. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokų ,,kontroliuojantis asmuo“, ,,dukterinė bendrovė“, ,,patronuojanti bendrovė“ turinys yra apibrėžtas ne tik Pridėtinės vertės įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Klausymų metu atsižvelgiant į gautas pastabas atsisakyta straipsnio papildymo nauja 4 dalimi, o siūlomos nuostatos suformuluotos pakeistoje 2 dalyje. 16.
2015-11-236 Kaip teisingai yra pažymima prie Įstatymo projekto pridedamame aiškinamajame rašte, -
„priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, <...> būtų sudarytos
platesnės atstovavimo teismuose galimybės, kai siekiama atstovauti susijusiems juridiniams asmenims ( Žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostatas, kurios pateikia susijusio asmens sąvokos apibrėžimą bei nurodo, kad “asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra: 1) <...>; 8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto; <...>“.) , ir būtų taupomos juridinių asmenų lėšos, skiriamos atstovavimui teismuose.“ Bendrovė pažymi, kad dabartinis teisinis reguliavimas, kai juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gali atstovauti jį įgaliojusį juridinį asmenį, tačiau negali atstovauti susijusio juridinio asmens , nebeatitinka šių dienų verslo, valstybės poreikių, todėl Teisingumo ministerijos parengtas Įstatymo projektas laiku ir pagrįstai buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.
UAB ,,Lietuvos Energija‘‘ 2015-11-236 Kaip teisingai yra pažymima prie Įstatymo projekto pridedamame aiškinamajame rašte, -
„priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, <...> būtų sudarytos
platesnės atstovavimo teismuose galimybės, kai siekiama atstovauti susijusiems juridiniams asmenims ( Žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostatas, kurios pateikia susijusio asmens sąvokos apibrėžimą bei nurodo, kad “asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra: 1) <...>; 8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto; <...>“.) , ir būtų taupomos juridinių asmenų lėšos, skiriamos atstovavimui teismuose.“ Bendrovė pažymi, kad dabartinis teisinis reguliavimas, kai juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, gali atstovauti jį įgaliojusį juridinį asmenį, tačiau negali atstovauti susijusio juridinio asmens , nebeatitinka šių dienų verslo, valstybės poreikių, todėl Teisingumo ministerijos parengtas Įstatymo projektas laiku ir pagrįstai buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Tačiau
4 dalies projektas ne visiškai atspindi jam keliamus tikslus, todėl Bendrovė, be kita ko atsižvelgdama į Seimo kanceliarijos Teisės departamento Išvadą, žemiau pateikia savo siūlymą dėl Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies išdėstymo nauja redakcija bei, kartu, sukonkretinimo: „ 4.
Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos) taip pat , darbuotojai, kurie turi teisę atstovauti juridinio asmens, kuriame jie dirba, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomas bendroves, patronuojanči ą os bendrovę ir (ar) patronuoja nčios mosios bendrovės tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomas bendroves (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos) . Valstybės institucijoms ar įstaigoms pagal pavedimą turi teisę atstovauti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
Aukščiau Bendrovės pateikta Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies redakcija, Bendrovės manymu, atspindės tikrąją siūlomų pakeitimų esmę, nediskriminuos kitų formų juridinių asmenų, o įmonių grupėms, kurių korporatyvinė struktūra yra glaudžiai susijusi su sparčiai vykstančiais įmonių sinergijos ir konsolidavimo procesais (pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ įmonių grupė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė ir naujai kuriama „EPSO-G“ įmonių grupė), leis pačioms pasirinkti, kuris teisės srities specialistas (advokatas (advokato padėjėjas) ar kitoje įmonių grupės įmonėje dirbantis teisininkas) geriausiai atstovautų jų interesus. Bendrovė, konkretumo dėlei, pažymi, kad, jos manymu, tik pats atstovaujamasis asmuo turėtų turėti teisę nuspręsti kas geriausiai atstovautų jo interesus, todėl nevisiškai pagrįsta yra dabartinė situacija, kai šiuo metu galiojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos (turima omenyje šiuo metu galiojančias Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio normas) riboja atstovaujamojo teisę pačiam pasirinkti kas geriausiai atstovautų jo interesus. Tai yra, kaip matyti iš dabar galiojančių Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio nuostatų, atstovaujamasis gali savo atstovu pagal pavedimą paskirti tik advokatą (CPK 56 str. 1 d. 1 p.), advokato padėjėją (CPK 56 str. 1 d. 2 p.) arba kitą atstovaujamojo įmonėje dirbantį asmenį (darbuotoją), kuris turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str.
paskirti susijusioje įmonėje (tiesiogiai arba netiesiogiai valdomoje) dirbantį asmenį (darbuotoją), kuris taip pat turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Bendrovės teikiamas siūlymas, Bendrovės įsitikinimu, taip pat (i.) leis taupyti juridinių asmenų kaštus, kuriuos jie patiria pirkdami teisines paslaugas iš išorės (tam tikra dalimi ir valstybės lėšas), (ii.) užtikrins, kad advokatų statusą turintys specialistai ir juridiniuose asmenyse dirbantys teisininkai, turintys vienodą teisinį išsilavinimą ir vienodą darbinę praktiką, būtų vertinami vienodai arba bent jau panašiai, (iii.) užtikrins vienodas konkurencines sąlygas teisės sričių specialistams ir kt. Taip pat, kaip buvo pastebėta Bendrovės Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei teiktame aiškinamajame rašte, - „(i.) siūlomame CPK 56 straipsnio 4 dalies pakeitime naudojamos sąvokos „tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomos bendrovės“ ir
„patronuojanti bendrovė“ neturėtų sąlygoti papildomo teismo ar kitos proceso
šalies vertinimo, kadangi aukščiau nurodytos sąvokos, taip pat ryšis tarp tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai valdomų bendrovių, patronuojančių bendrovių, yra aiškiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatose, t. y. jose yra aiškiai apibrėžiama, kas yra laikoma patronuojančia ir dukterine bendrove; (ii.) <...>; (iii.) siekiamu įtvirtinti teisiniu reguliavimu nėra „kėsinamasi“ į nusistovėjusią atstovavimo tvarką.
Projekto rengėjai nesiekia teisines paslaugas teikti rinkoje, todėl siūlomi pakeitimai tik iš dalies pakeis atstovavimo instituto taikymą civiliniame procese.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės siūlomus Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies pakeitimus palaiko tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacija, kurios nariais yra AB „Achema“, „Švyturys-Utenos alus“, „Litgrid“, AB, ir kitos didžiosios Lietuvos Respublikos įmonių grupės. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Įstatymo projekto nuostatų ir Įstatymo projekto aiškinamojo rašto, Teisingumo ministerija, rengdama Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies pakeitimą, omenyje būtent ir turėjo atstovavimą visiems susijusiems asmenims (t. y. įmonių grupei), tačiau ne visiškai aiškiai tai atspindėjo Įstatymo projekto raidėje. Dėl to normos tikslai, kurių ir buvo siekiama Įstatymo projektu, geriausiai atsispindėtų Seimui priėmus Bendrovės siūlomus Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies pakeitimus. Pritarti iš dalies Klausymų metu atsižvelgiant į gautas pastabas atsisakyta straipsnio papildymo nauja 4 dalimi, o siūlomos nuostatos suformuluotos pakeistoje 2 dalyje: „2.
Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti asmenys;
teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai;
3) jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai, išskyrus valdymo organų narius, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Š iame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų ;
4) suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.“
2016-02-106 Lietuvos advokatūra nesutinka su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)56 straipsnio papildymu nauja4 dalimi, nustatančia, kad „j uridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Valstybės institucijoms ar įstaigoms pagal pavedimą turi teisę atstovauti suinteresuotos aukštesnės valstybės institucijos. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)“.
Lietuvos advokatūros nuomone, visiškai nepateisinama leisti atstovauti juridiniams asmenims juos kontroliuojantiems ir (ar) kontroliuojamiems asmenims, patronuojančioms ir (ar) patronuojamoms bendrovėms, taip pat valstybės institucijoms ar įstaigoms pagal pavedimą leisti atstovauti suinteresuotoms aukštesnėms valstybės institucijoms ar jų darbuotojams. Visų pirma, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta tokia galimybė, todėl nėra aiški paminėtų atstovų teisių ir pareigų bei ypač atsakomybės apimtis (neaišku, ar paminėto juridinio asmens ar aukštesnės valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas ar valstybės tarnautojas yra atsakingas už kito juridinio asmens ar valstybės institucijos ar įstaigos, kuri nėra to atstovo darbdavys, dėl netinkamo atstovavimo patirtą žalą. Jei taip, tai pagal kokias taisykles (kokia – civilinė atsakomybės ar darbuotojo materialinė atsakomybė – kyla tokiam atstovui). Be to, pastebėtina tai, kad galimybė tapti valdymo organų nariais yra neribojama jokiais nei kvalifikacijos, nei nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Dėl to valdymo organų nariu gali būti paskirtas asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, teistas už nusikaltimų padarymą ir
(ar) atleistas iš darbo ar tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus. Taigi teisės norma sudaro prielaidas būti juridinių asmenų atstovais asmenims, praradusiems nepriekaištingą reputaciją dėl nuteisimo už nusikaltimų padarymą arba atleidimo iš darbo ar tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus.
T ai, kad pagal civilinio proceso normas atstovais teisme gali būti nepriekaištingą reputaciją praradę asmenys, nesiderina su teisingumo idėja bei didina nepasitikėjimą tiek teismine valdžia, tiek pačia valstybe. Norime pažymėti, kad paminėta nuostata taip pat neatitinka Projektu siekiamo tikslo užtikrinti kvalifikuotą atstovavimą teisme, kadangi ne visiems Projektu keičiamo CPK 56 straipsnio 4 dalyje nurodytiems juridinio asmenims atstovams, konkrečiai imant, atstovaujančio juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui ar kolegialių valdymo organų nariams, nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pastebėtina taip pat tai, kad iš aptariamos nuostatos nėra aiškios sąvokos: kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Toks neaiškumas sudarys prielaidas piktnaudžiauti atstovavimo institutu, kadangi tam tikri asmenys, neturėdami advokato, advokato padėjėjo statuso (įskaitant asmenis, praradusius tokį statusą dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo), siekdami teikti teisines paslaugas teismuose, bylinėjimosi laikotarpiui sieks tapti paminėtų juridinių asmenų valdymo organų nariais. Atsižvelgdami į paminėtus argumentus, siūlome iš Projekto išbraukti CPK 56 straipsnio 4 dalį. Nepritarti Kaip nurodyta Projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, CPK 56 straipsnio 4 dalies nuostatomis būtų sudarytos platesnės galimybės atstovauti teismuose, kai siekiama atstovauti susijusiems juridiniams asmenims, taip pat taupomos juridinių asmenų lėšos, skiriamos atstovavimui teismuose.
Be to, nuostata, sudaranti galimybes suinteresuotoms aukštesnėms valstybės institucijoms pagal pavedimą atstovauti kitas valstybės institucijas ar įstaigas, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse pakankamai išsamiai ir aiškiai reglamentuoti žalos atlyginimo klausimai ir kiekvienu konkrečiu atveju dėl žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į individualios situacijos aplinkybes. Be to, Civilinio kodekso
laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Dėl juridinio asmens valdymo organų narių galimybės būti atstovais teisme pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio CPK 55 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina galimybę bylas juridinių asmenų vardu teisme vesti jų vienasmeniams valdymo organams , o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariams ir dalyviams fiziniams asmenims. Patobulintame projekte valdymo organams nesuteikiama teisė atstovauti patronuojamos ar patronuojančios bendrovės. 18.
7 dalis nustato, kad " Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu." Dėl teisinio aiškumo bei šiuo metu esančių alternatyvių galimybių teikti procesinius dokumentus ne tik per paštą bet ir elektroninių ryšių priemonėmis (e. teismas.lt), manytina, kad logiška būtų CPK 74 straipsnio 7 dalį pakeisti įtraukiant papildomą procesinių dokumentų įteikimo būdą - elektroninių ryšių priemonėmis (e.teismas.lt). Nežinau, ar aktualu, bet šiuo metu atrodo, kad gali kilti formalių neaiškumų dėl įteikimo būdo bei termino praleidimo. Nepritarti Siūlomas CPK 74 straipsnio 7 dalies papildymas būtų perteklinis, kadangi CPK 1751 straipsnio 8 dalyje jau yra nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. 19. Lietuvos advokatūra 2016-02-108
1 dalies2 punkto pakeitimų Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad „ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) turi būti mokamas dviejų šimtų eurų žyminis mokestis, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo“ . Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas civiliniame procese nesukeltų teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, siekiant atskirti turtinio pobūdžio ginčą nuo neturtinio. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tam tikrų, t.y. turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimas yra turtinio pobūdžio ginčas. Tačiau Įstatymo projekte ar jo aiškinamajame rašte nepaaiškinama, ką konkrečiai apima sąvoka „sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimas“ .
Lieka neaišku, ar siūlomas reguliavimas apima tik tokias sutarties nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su tam tikra pinigine išraiška (pvz.: nuostatos, įtvirtinančios nuomos mokesčio dydį ir pan.), ar visas sutarties nuostatas, kurios nors ir neturi tiesioginių sąsajų su piniginėmis išraiškomis, tačiau jų modifikavimas galėtų pakeisti šalių tarpusavio turtines prievoles. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektas tobulintinas. Nepritarti CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti išimtį „ išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo
“, kadangi, siekiant modifikuoti sutarčių turtinio
pobūdžio nuostatas, iš esmės kyla turtinis ginčas ir tokiu atveju žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pavyzdžiui, jei kiltų ginčas dėl sutarties nuostatos dėl prekių pristatymo termino, tuomet žyminis mokestis turėtų būti mokamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o jei būtų siekiama modifikuoti mokėtiną sumą, žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas įprasta tvarka, atsižvelgiant į ieškinio sumą, t. y. pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 20. Lietuvos advokatūra
1 dalies4 punkto pakeitimų Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad žyminis mokestis bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, nustatomas fiksuota suma priklausomai nuo to, kokiuose viešuosiuose pirkimuose buvo priimtas sprendimas (mažos vertės, supaprastintuose ir pan.).
Siekiant sumažinti bylinėjimąsi dėl ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais, svarstytina, ar nebūtų tikslinga žyminį mokestį nustatyti procentiniu dydžiu priklausomai nuo pirkimo sumos Nepritarti Projektu siūlomas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų rūšį, sudarys pakankamas prielaidas atsižvelgti į skirtingas viešųjų pirkimų vertes. Pastebėtina, kad analogiškai bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, žyminį mokestį siūloma diferencijuoti įstatymo projektu Nr. XIIP-3752. 21. Dalia Komparskienė8
projektu XIIP- 3752 siūlomas kitoks CPK
1 dalies4 (minėtame projekte 5) punkto c papunkčio žyminio mokesčio dydis: „c) tarptautiniuose pirkimuose
2016-02-018 Pripažįstant poreikį spręsti kasmet gaunamų bylų skaičiaus didėjimo problemą, kartu svarstytina, ar CPK projektu siūlomos priemonės, susijusios su žyminio mokesčio dydžio nustatymu ir jo dydžiu, yra proporcingos siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad, nors ir atsižvelgiant į nuolat didėjantį gautų civilinių bylų skaičių pirmosios instancijos teismuose, svarbu užtikrinti, kad nustatant tiek prievolę mokėti žyminį mokestį, tiek ir jo dydį nebūtų ribojama asmenų teisė į teismą. Manytina, kad, svarstant žyminio mokesčio didinimo klausimą, turėtų būti aiškiai atskiriamos ginčo ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos.
projekto rengėjai siūlo CPK
1 dalis8 papunktyje numatyti, kad ypatingosios teisenos bylose mokamas 100 eurų (vietoj šiuo metu mokamų 41 eurų) žyminis mokestis, išskyrus šiame CPK numatytus atvejus. CPK 83 straipsnyje numatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, kurie ypatingosios teisenos tvarka paduoda prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.51 ir
patvirtinimo bei kt. (CPK V dalies XXXIX skyrius). Be to, CPK 510 straipsnio
veiksmų. Tuo tarpu, visose kitose bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, siūloma daugiau nei dvigubai padidinti žymintį mokestį. CPK numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu, nežinia kur esančiu, bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu), bylos dėl įvaikinimo, globos, rūpybos, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos, dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos, antstolių ir notarinių veiksmų, civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo, anuliavimo, dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius popierius (vekselius), dėl daiktinių teisių ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, bet siekiama pašalinti neaiškią, neapibrėžtą asmens teisę ar padėtį ir užkirsti kelią galimam teisės pažeidimui ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingąja tvarka nagrinėjamose bylose yra viešasis interesas, kas suponuoja ir teismo aktyvumą.
Pažymėtina ir tai, kad, nors CPK projekto rengėjai nurodo, kad, padidinus žyminio mokesčio dydį, asmenys bus skatinami naudotis neteisminėmis, alternatyviomis ginčo sprendimo priemonėmis, sprendžiant ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinus klausimus, besikreipiantys asmenys negali kitu būdu ginti savo teisių. Taigi, svarstytina, ar žyminio mokesčio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose ženklus padidinimas negalėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas asmenų teisės į teismą ribojimas ir būtų proporcinga priemonė siekiant vieno iš CPK projekto tikslų – sumažinti asmenų norą bylinėtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakartotinai įvertinti poreikį daugiau nei dvigubai didinti žyminio mokesčio dydžius ypatingosios teisenos bylose ir kituose ginčuose, kartu įvertinant kitas galimybes mažinti asmenų kreipimųsi į teismą skaičių, pvz., atsisakymas teismams nebūdingų funkcijų, nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas, neteisminių ginčų sprendimo galimybių plėtojimas ir kt. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad Teisingumo ministerija inicijuoja teisės aktų projektus, susijusius su teismams nebūdingų funkcijų atsisakymu (pavyzdžiui, Projektu siūlomi CPK 591, 596, 667, 744 straipsnių pakeitimai), taip pat skatinančius taikų ginčų sprendimą. Vis dėlto, siekiant mažinti teismuose gaunamų bylų skaičiaus didėjimo klausimą, taip pat turi būti atitinkamai koreguojami ir žyminio mokesčio dydžiai. Kalbant apie žyminio mokesčio dydžius ypatingosios teisenos bylose, pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte ypatingosios teisenos bylose yra siūloma nustatyti penkiasdešimties eurų žyminį mokestį (o ne šimto eurų žyminį mokestį, kaip teigia pastabos teikėjai), taip pat pastebėtina, kad, siekiant skatinti įvaikinimą, Projektu siūloma bylose dėl įvaikinimo atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Yra nepagrįsta teigti, kad nežymus žyminio mokesčio padidinimas ypatingosios teisenos bylose galėtų būti vertinamas kaip asmenų teisės į teismą ribojimas. CPK yra numatytos priemonės, kurios sudaro galimybę asmenis dėl jų turtinės padėties atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, taip pat veikia antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema, kuri taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. 23. Lietuvos advokatūra
23 Dėl Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų, susijusių su žyminio mokesčio dydžiais Manome, jog tikslas skatinti šalis naudotis neteisminių ginčų sprendimų būdais bei būtinybė realizuoti prevencinę žyminio mokesčio funkciją yra siektini, tačiau priemonės šiam tikslui pasiekti negali apriboti asmens teisės į teisminę teisių gynybą. Todėl tam tikrais atvejais Įstatymo projektu siūlomas žyminio mokesčio didinimas (kartais viršijantis daugiau nei du kartus) galimai yra nepamatuotas bei nepagrįstas ekonomiškai (pvz.: neturtiniuose ginčuose siūloma didinti žyminį mokestį nuo 41 Eur iki 100 Eur).
Šiuo gi atveju pastebėtina, kad Įstatymo projekto rengėjai nepateikė jokių duomenų ir ekonominių paskaičiavimų, kodėl siūloma didinti žyminio mokesčio dydžius būtent iki tokių sumų, kokios nurodytos Įstatymo projekte, kiek sumažės teismų krūvis įvedus su žyminio mokesčio padidinimu ar nustatymu susijusias pataisas, koks bus šios pataisos ekonominis efektas, kiek sumažės valstybės sąnaudos, kiek bus sutaupyta biudžeto lėšų, kiek galimai bus gauta iš mokamų žyminių mokesčių ir pan. Mūsų nuomone, derėtų įvertinti, ar tikrai žyminio mokesčio padidinimas yra pagrįstas. Pavyzdžiui, Įstatymo projektu siūloma nustatyti 50 Eur žyminį mokestį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Siūlomas reguliavimas sudaro prielaidas situacijai, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus apmokestintas didesniu žyminiu mokesčiu nei, pvz.: turtinis reikalavimas, pareikštas ieškinio ar pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma. Tad kyla pagrįstų abejonių, ar toks reguliavimas neribos teisminės gynybos prieinamumo. Be to, Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma įvesti naujus žyminius mokesčius, mūsų nuomone, nėra išbaigtas ir suderintas su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Pavyzdžiui, kaip minėta, Įstatymo projektu siūloma žyminiu mokesčiu apmokestinti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nėra siūloma jokių pakeitimų, susijusių su tokio prašymo, pareikšto iki ieškinio pateikimo teismui dienos, apmokestinimu (CPK147 str. 3 d.).
3 d.). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad aptariamu atveju pareiškėjas turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, o prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, trijų šimtų eurų užstatą (CPK 147 str. 3 d.). Vis dėlto, jokių pakeitimų ar papildymų, susijusių su užstato, mokėtino už paprastą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nesiūloma. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektas tobulintinas Pritarti iš dalies Šiuo metu neįmanoma atlikti tikslių skaičiavimų, kiek sumažės teismų darbo krūvis padidinus kai kuriuos žyminių mokesčių dydžius, tačiau savaime suprantama, kad didesni žyminio mokesčio dydžiai sudaro geresnes prielaidas realizuoti prevencinę žyminio mokesčio funkciją ir skatina asmenis naudotis alternatyviais ginčų sprendimo būdais. Siūlymu apmokestinti žyminiu mokesčiu prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiama skatinti suinteresuotus asmenis nepiktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybe ir kad jie teiktų šiuos prašymus tada, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikrai reikalingas. Yra nepagrįsta teigti, kad nedidelis žyminio mokesčio padidinimas galėtų būti vertinamas kaip asmenų teisės į teismą ribojimas. CPK yra numatytos priemonės, kurios sudaro galimybę asmenis dėl jų turtinės padėties atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, taip pat veikia antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema, kuri taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą. Pažymėtina, kad Projektu keičiamas CPK buvo priimtas 2002 m. vasario 28 d. − nuo to laiko žyminių mokesčių dydžiai nebuvo didinami.
Įvertinus nuo 2002 m. pasikeitusią šalies ekonominę situaciją − infliaciją, beveik trigubai išaugusį BVP, 2,6 karto padidėjusį minimalų darbo užmokestį, manytina, kad Projektu siūlomas žyminių mokesčių dydžių didinimas yra pagrįstas ir neapriboja asmens teisės į teisminę teisių gynybą. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomas žyminio mokesčio dydis, yra konkretaus ginčo pobūdis ir jo suponuojamos tikėtinos teismo veiklos apimtys, alternatyvių ginčų sprendimo būdų egzistavimas, nepagrįstų reikalavimų tikimybė atitinkamos kategorijos byloje ir nesąžiningų reikalavimų galimos neigiamos pasekmės visuomenei ar byloje dalyvaujantiems asmenims. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų atveju itin aktualus proceso operatyvumas, o nesąžiningų reikalavimų reiškimas praktikoje sukelia itin neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, sudarant kliūtis vykdyti svarbius investicinius projektus. Pasiūlymai dėl konkrečių žyminio mokesčio dydžių, pateiktų Projekte, buvo apsvarstyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudarytame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitete, kurio nariai yra įvairių instancijų teismų teisėjai, advokatai, kitų institucijų atstovai. Taip pat pažymėtina, kad Projektu tikslinamos (suapvalinamos) visos CPK nustatytos skaitmeninės vertės, išreikštos eurais – žyminiai mokesčiai, ieškinio sumos, užstatai ir kt. Vieni šių įmokų dydžiai buvo didinami, siekiant kad šalys prisidėtų prie teismų sistemos išlaikymo, kiti – mažinami, laikantis principo, kad turi būti išlaikytas balansas tarp visų padidintų ir sumažintų CPK įtvirtintų įmokų dydžių. Atsižvelgiant į pastabą patikslintina 147 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad turi būti sumokėtas ir žyminis mokestis. 24.
23
straipsniu siūloma pakeisti CPK
5 dalį numatant, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu siekiama kreipti suinteresuotų asmenų elgesį taip, kad jie teiktų šiuos prašymus tada, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikrai reikalingas, taip pat atlyginti papildomas teismų sistemos sąnaudas dėl šių prašymų nagrinėjimo. Svarstytina, ar ši nuostata turi būti taikoma visų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes įstatymuose yra numatytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurių netaikymas gali padaryti esminės žalos su ginču susijusiems asmenims ir tokių reikalavimas apmokestinimas gali riboti asmenų teisę į teisminę gynybą. Pavyzdžiui, CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šias laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu ir kt. Jeigu šalis kreiptųsi dėl tėvo valdžios ribojimo ir prašytų taikyti nurodytas laikinąsias priemones, pagal siūlomą CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą kituose ginčuose numatomas vieno šimto eurų žyminis mokestis, laikinųjų apsaugos priemonių prašymas būtų dar papildomai apmokestinamas penkiasdešimt eurų žyminiu mokesčiu. Svarstytina, ar toks apmokestinimas yra pagrįstas ir proporcingas.
taikymą, taip pat atkreiptinas dėmesys į CPK
1 dalyje nustatytą bendrą visų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui trijų darbo dienų terminą, kurį praktikoje teismams tenka neretai pažeisti šeimos bylose, nes teismas negali išspręsti su vaiko interesais susijusį klausimą dėl pavyzdžiui, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ar pan. be papildomos informacijos iš Vaiko teisių apsaugos tarnybų, socialinių darbuotojų išvadų, kitų įrodymų, o jų surinkimas visada užtrunka ir išspręsti tokį esminį vaiko teisėms klausimą per tris darbo dienas tampa neįmanoma. Siūlytina apsvarstyti CPK 147 straipsnio 1 dalies keitimo galimybę, numatant teismui galimybę pratęsti šį terminą, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingų duomenų surinkimo poreikį Pritarti Atsižvelgiant į pastabą CPK 80 str. 5 d. pirmas sakinys papildytas šia išlyga: „Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.“ Pritartina siūlymui keisti CPK 147 straipsnio 1 dalį, siūlytinas nuostatos tekstas:
„1. Prašymus, susijusius su laikinosiomis
apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.“
3
projektu siūloma papildyti CPK83 straipsnį4 dalimi, įtvirtinant, kad „Teismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal šį Kodeksą ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti šiame Kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį“. Manytina, kad toks reglamentavimas, kuriuo iš esmės neįvertinus visų įrodymų, bylos aplinkybių, bylos neišnagrinėjus iš esmės, rašytinio proceso tvarka iš anksto nusprendus, kad ieškinys yra „aiškiai nepagrįstas“, nustačius, kad „asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise“, tuo būdu įpareigojant asmenį, kuris yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti žyminį mokestį, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neužtikrina asmens teisės į teisingą teismą, teisminę gynybą, gali kelti abejonių dėl teisėjo objektyvumo ir nešališkumo.
Pagal siūlomą CPK 83 straipsnio 4 dalies projekto formuluotę, priimdamas sprendimą įpareigoti asmenį, kuris pagal CPK ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, teisėjas priima sprendimą, kad „ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas “. Tokia CPK 83 straipsnio 4 dalies projekto formuluotė suponuoja teisėjo išankstinio sprendimo apie būsimą sprendimą byloje būvimo galimybę ne ieškinį ar kitą procesinį dokumentą pateikusio asmens naudai. Jeigu tokį sprendimą teisėjas priimtų neištyręs visų byloje esančių įrodymų, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, galėtų kilti abejonių dėl teisėjo išankstinio nusistatymo byloje, nešališkumo pažeidimo. Pabrėžtina, kad nė vienas teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo, neturėtų būti tendencingas byloje (subjektyvus teismo ir teisėjo nešališkumas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Hauschildt v. Danija, Nr. 154, §48).
154, §48). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad „asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (2001 m. vasario 12 d. nutarimas).“ Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl siūlomos CPK 83 straipsnio 4 dalies nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pritarti Atsižvelgus į pastabas, atsisakoma CPK 83 straipsnio pildymo 4 dalimi. 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
3
straipsniu siūloma papildyti CPK83 straipsnį4 dalimi, įtvirtinant, kad „Teismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal šį Kodeksą ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti šiame Kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį“.
Ši nuostata abejotina visų pirma dėl to, kad tokia nuostata teismas yra įpareigojamas preliminariai vertinti ieškinio pagrįstumą ir išreikšti savo šį vertinimą, įpareigodamas asmenį sumokėti žyminį mokestį, taip sukeldamas šalims abejonių dėl teismo išankstinės nuomonės susiformavimo ir proceso objektyvumo. Be to, tokiems piktnaudžiavimo atvejams turėtų būti nustatytos kitokios teisinės sankcijos nei žyminio mokesčio sumokėjimas, nes žyminio mokesčio atleidimo pagrindai yra susiję ne su ieškinio (pareiškimo) pagrįstumu ar šalies elgesiu, o su ieškovo teisiniu statusu, turtine padėtimi, bylos kategorija, be to, žyminio mokesčio sumokėjimas nesumažins teismo krūvio nagrinėjant tokį nepagrįstą ieškinį. Siūlytina numatyti galimybę spręsti tokius klausimus supaprastinto proceso tvarka, taip suteikiant teismui galimybę greičiau ir paprasčiau išspręsti tokio reikalavimo pagrįstumą. Pritarti Atsižvelgus į pastabas, atsisakoma CPK 83 straipsnio pildymo 4 dalimi. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 7.
straipsnio 3 dalimi siūloma CPK83 straipsnį papildyti nauja4 dalimi, nustatančia, jog „Teismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal šį Kodeksą ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti šiame Kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį“. Pasiūlymas kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog tam, kad teismas nustatytų, ar ieškinys yra pagrįstas, ar nepagrįstas, jis ieškinį turi nagrinėti. Net ir preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą teismas turės nagrinėti ieškinį ir tirti pateiktus įrodymus, nes neišnagrinėjus ieškinio ir neištyrus pateiktų įrodymų, neįmanoma nustatyti, kad ieškinys „yra aiškiai nepagrįstas“. Taigi konstatuotina, jog CPK bus de facto įtvirtintas preliminarus ieškinio išnagrinėjimo institutas. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojantys įstatymai nenustato jokių preliminaraus ieškinio vertinimo taisyklių, nenumato jo eigos fiksavimo ir būtinumo vertinimą motyvuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar siūlomu pakeitimu kuriama teisinė situacija atitinka teisinės valstybės principą. Antra, manytina, jog aptariamoje nuostatoje yra painiojami du skirtingi dalykai – sankcijos už netinkamą procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina, jog teismui įpareigojus konkretų asmenį sumokėti žyminį mokestį, kai įstatymas tokios pareigos įprastu atveju nenumato, šiam asmeniui būtų pritaikyta tam tikra baudinio pobūdžio sankcija. Tokia sankcija būtų netiesioginė ir taikoma neaiškiais pagrindais, net jos neįvardinant.
Tačiau ši sankcija už netinkamą procesinį elgesį galėtų būti taikoma ne visiems asmenims, nes vertinamoje normoje yra numatyta išimtis. Svarstytina, ar toks reguliavimas būtų teisingas ir pagrįstas. Jeigu siūlomos nuostatos tikslas yra nubausti procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančią šalį, reikėtų ne keisti žyminio mokesčio mokėjimo tvarką, o taikyti CPK95 straipsnį, galimai jį modifikuojant, kad būtų pasiekti aptariamam CPK pakeitimui keliami tikslai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal juridinės technikos taisykles pildyti straipsnį nauja struktūrine dalimi, kuri jau pripažinta negaliojančia, nerekomenduotina. Pritarti Atsižvelgus į pastabas, atsisakoma CPK 83 straipsnio pildymo 4 dalimi. 28. Lietuvos advokatūra
3 Įstatymo projekte numatyta, kad teismas, preliminariai įvertinęs, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas, ir nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, rašytinio proceso tvarka gali įpareigoti asmenį, kuris pagal CPK ar kitus įstatymus yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal šio straipsnio 3 dalį. Įstatymo projektu siūlomu reguliavimu siekiama apriboti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir Lietuvos advokatūra šiam pakeitimui iš esmės pritaria. Vis dėlto, svarstytina, ar skirtingas reguliavimas asmenims, kurie dėl savo turtinės padėties atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tik iš dalies (CPK 83 straipsnio 3 dalis), yra teisingas ir pagrįstas. Įstatymo projektu siūloma CPK 83 straipsnio 4 dalies redakcija suteikia teismui teisę įpareigoti sumokėti žyminį mokestį tais atvejais, kai teismas preliminariai nustato, kad ieškinys (arba kitas žyminiu mokesčiu apmokestinamas procesinis dokumentas) yra aiškiai nepagrįstas.
Taigi vien dėl to, kad aiškiai nepagrįstą procesinį dokumentą teikia CPK 83 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo (nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas tik iš dalies ), procesinio dokumento vertinimas negali pasikeisti ir teisė piktnaudžiauti neturėtų būti suteikiama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereiktų atsisakyti Įstatymo projektu siūlomos CPK
4 dalies
„išskyrus atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio
pagal šio straipsnio3 dalį“ . Nepritarti Atsižvelgus į pastabas, atsisakoma CPK 83 straipsnio pildymo 4 dalimi. 29. Lietuvos antstolių rūmai 2016-01-1211
straipsnyje numatytą
3 dalies nuostatą siūlytina papildyti, numatant, kad atlyginamos išlaidos ne tik už advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas, bet ir už antstolių teikiamas teisines konsultacijas dėl žemiau išdėstyto. Kvalifikuotą atstovavimą teisme gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, t. y. asmuo, kuris skiriamas į tokias pareigas Teisingumo ministro įsakymu tik laimėjęs viešą konkursą, kurio dalimi yra kvalifikacinis egzaminas, atitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, prisiekęs Lietuvos Respublikai, savo veiklą privalomai apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu ir negalintis antstolio pareigų vykdymo laikotarpiu eiti kitų pareigų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, bei esantis profesinės bendruomenės, kurioje taikomos profesinės etikos taisyklės ir numatyta drausminė atsakomybė už jų nesilaikymą, narys (Antstolių įstatymo 4-17 straipsniai). Antstolio kompetencija sudaro sąlygas teikti tik kvalifikuotas teisines konsultacijas. Antstolis turi teisę teikti teisines konsultacijas pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teisinės konsultacijos paprastai neapima dalyvavimo atstovu civiliniame procese, jos paprastai atliekamos ne pavedimo sutarties, o paslaugų teikimo sutarties pagrindu, todėl tokias konsultacijas asmeniui suteikęs antstolis paprastai nėra jo atstovas civiliniame procese. Teikdamas įstatyme numatytas teisines konsultacijas antstolis gali atlikti veiksmus, kurių rezultatas konsultuojamam asmeniui yra būtina prielaida civiliniam procesui, skirtam efektyviam pažeistų teisių gynybai teisme, prasidėti.
Tokia konsultacija pagal įstatymą ir antstolio sutartį su klientu gali būti atlygintinė, o atlyginimas pagal tokią sutartį, patvirtintas atitinkamais dokumentais, turi būti pripažintas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme ir turi būti priteisiamas kaip bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios priešingos šalies, kai toks procesinis reikalavimas yra pareiškiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal šio straipsnio nuostatą turėtų būti atlyginamos išlaidos ir už antstolių teikiamas teisines konsultacijas, todėl siūlome 88 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
Papildyti 88 straipsnį 3 dalimi: „3. Būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalies 9 punkte, nelaikomos ir šiame skyriuje nustatyta tvarka neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas, antstolių teikiamas teisines konsultacijas“. Nepritarti Pagrindiniai subjektai, teikiantys teisines paslaugas civiliniame procese, yra advokatai ir advokatų padėjėjai. Antstolių teikiamos teisinės konsultacijos reglamentuotos Antstolių įstatyme. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos funkcijos, kurias privalo atlikti antstolis: antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Tuo tarpu šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos paslaugos, kurias gali teikti antstolis, be kita ko, šioje dalyje numatytas ir teisinių konsultacijų – patarimų teisės klausimais teikimas.
Antstolių įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas . Taigi, teisinių konsultacijų – patarimų teisės klausimais teikimas nėra pagrindinė antstolių funkcija, o tik papildomai teikiama paslauga. Be to, bendro pobūdžio konsultacijos neturėtų būti laikomos procesinėmis išlaidomis. 30. Lietuvos antstolių rūmai
88 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti nauju 9 punktu: „
9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; “
1 dalies pakeitimų Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytiniame procese . Manome, kad siekiant siūlomą pakeitimą inkorporuoti sistemiškai atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, formuluotė „rašytiniame procese“ turėtų būti pakeista į formuluotę „rašytinio proceso tvarka“
1718
straipsniuose, kuriais keičiami CPK123 ir126 straipsniai, vartojama sąvoka „įteikimas darbovietės administracijos pareigūnui”. Svarstytina, ar taip nesusiaurinamas asmenų, kuriems gali būti įteikiami procesiniai dokumentai darbovietėje, sąrašas, atsižvelgiant į DK 24 straipsnio 1 dalyje pateiktą administracijos pareigūno sąvoką. Pritarti CPK 123 ir 126 straipsnių pakeitimų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu darbovietės administracijos pareigūnui, tikslinga atsisakyti, kadangi įstatymuose nėra atskleista darbovietės (darbdavio) administracijos pareigūno sąvoka. 33.
18123 straipsnis (atitinkamai126 straipsnio pakeitimas ta pačia apimtimi) – be kita ko patikslintas įteikimas darbovietės administracijai, numatant įteikimą darbovietės administracijos pareigūnui. Manytina, kad pasirinkta sąvoka netiksli, gali sukelti neaiškumų, kuomet tam tikros įmonės/įstaigos gali teigti, jog pareigūnų pas jas nėra, siūlytina koreguoti pasirenkant bendrinę sąvoką, pvz. darbuotojui, atsakingam už personalo valdymą ar pan.;
Pritarti iš dalies CPK 123 ir 126 straipsnių pakeitimų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu darbovietės administracijos pareigūnui, tikslinga atsisakyti. 34. Lietuvos Respublikos Generalinė
18 Siūloma formuluotė
„darbovietės administracijos pareigūnas“ neaiški ir netinkama, kadangi sąvoka
„pareigūnas“ nenaudotina visiems juridiniams asmenims (pvz. uždarajai akcinei
bendrovei). Pritarti CPK 123 ir 126 straipsnių pakeitimų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu darbovietės administracijos pareigūnui, tikslinga atsisakyti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
siūlomos keisti CPK
3 dalies nuostatos tobulintinos. Pirma, nuostatose siūloma vartoti sąvoką „darbovietės administracijos pareigūnas“. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos terminų banke tokia sąvoka neapibrėžta, tačiau pateikiama sąvokos „pareigūnas“ apibrėžtis: Valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus (http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). Todėl teikiama sąvoka kelia tam tikrų klausimų dėl jos turinio.
Neaišku, ar šiuo atveju norėta kalbėti tik apie asmenis, kurie pavaldumo santykiais susiję su asmenimis, atliekančiais viešojo administravimo funkcijas, ar, vis dėlto, šiuo atveju norėta kalbėti apie tam tikrą asmens darbovietės administracijos atstovą. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį. Analogiška pastaba mutatis mutandis taikytina ir projekto 18 straipsniui, kuriuo keičiamas CPK126 straipsnis. Antra, vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, kas turima omenyje vartojant žodžių konstrukciją, jog procesinį dokumentą pristatantis asmuo pranešimą apie pateiktinus procesinius dokumentus „palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“. Pavyzdžiui, ar būtų laikoma, jog dokumentai įteikti tinkamai, jeigu pranešimas įmestas į pašto dėžutę, arba, tuo atveju, kai asmuo neturi pašto dėžutės, pranešimas paliktas prie asmens gyvenamosios vietos durų. Trečia, pastebėtina, jog neaišku kokias nuostatas, nenurodytas CPK, galėtų apimti teisingumo ministro su susisiekimo ministru nustatyta pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinamomis nuostatomis reguliuojami santykiai yra tiesiogiai susiję asmens teisėmis ir pareigomis, todėl toks reguliavimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ne kartą dėstyta doktrina, gali būti nustatytas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Siūlytina nurodyti, kas konkrečiai minėtoje tvarkoje turėtų būti nustatyta. Pritarti iš dalies CPK 123 ir 126 straipsnių pakeitimų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu darbovietės administracijos pareigūnui, tikslinga atsisakyti. Papildomai pastebėtina, kad pagal siūlomą CPK 123 straipsnio 3 dalies pakeitimą Vyriausybė turėtų nustatyti procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarką ir formą .
Šioje tvarkoje būtų detalizuota pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarka, taip pat ir nuostata „palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“. 36. Lietuvos advokatūra
18
3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (gyvenamosios vietos adresu ir kt.), „jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje“ , gali sukelti teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Mūsų nuomone, siūlomo pakeitimo formuluotė ydinga, nes pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus pagal siūlomą pakeitimą turi būti paliktas adresato gyvenamojoje vietoje, tačiau Įstatymo projekte ar jo aiškinamajame rašte nenurodoma, kaip aiškintina formuluotė „ adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“. Tinkamas šios sąvokos aiškinimas yra labai svarbus, nes su tuo siejamos atitinkamos pasekmės, pvz.: procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje . Šiuo atveju neaišku, ar būtų laikoma, kad dokumentai įteikti tinkamai, jeigu pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus būtų įmestas į pašto dėžutę, esančią adresato name ar žemės sklype, arba kur nors toliau, pvz. gyvenamųjų namų bendrijos arba valstybiniame žemės sklype ir pan. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektas tobulintinas. Be to, manome, kad Įstatymo projektu siūloma sąvoka „darbovietės administracijos pareigūnas“ yra keistina.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą galima suprasti, kad aptariamoje normoje kalbama ne apie asmenis, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, o apie tam tikrą darbovietės administracijos atstovą. Taigi siūlytina keisti aptariamą sąvoką į sąvoką „darbovietės administracijos darbuotojas“ . Analogiška pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 18 straipsniui, kuriuo keičiamas CPK126 straipsnis. Nepritarti Pagal siūlomą CPK 123 straipsnio 3 dalies pakeitimą Vyriausybė turėtų nustatyti procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarką ir formą . Šioje tvarkoje būtų detalizuota pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus tvarka, taip pat ir nuostata „palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“. Papildomai pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoka, taigi, yra aišku, kas laikoma asmens deklaruota gyvenamąja vieta. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2425
1 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą siūloma atsisakyti projekto 23 straipsniu siūlomais
148 straipsnio 5 dalies, 24 straipsniu siūlomais CPK149 straipsnio 2 dalies, 27 straipsniu siūlomais CPK179 straipsnio 2 dalies, projekto 45 straipsniu siūlomais CPK320 straipsnio 2 dalies ir projekto 46 straipsniu siūlomais CPK353 straipsnio 2 dalies pakeitimais. Minėtais CPK pakeitimais siūloma atsisakyti teismo teisės bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, savo iniciatyva vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; įrodinėjimo procese siūloma atsisakyti teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliaciniame ir kasaciniame procesų reguliavime siūloma atsisakyti nuostatų dėl teismo teisės peržengti apeliacinio ir kasacinio skundų ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Kyla abejonių, ar siūlomais pakeitimais būtų užtikrinamas tinkamas viešojo intereso gynimas. Bylose dėl viešojo intereso gynimo bylinėjimasis nėra vien tik šalių reikalas. Aktyvų teismo vaidmenį tokios kategorijos bylose suponuoja pats viešasis interesas. Todėl civiliniame procese yra ribojami rungimosi, šalių dispozityviškumo principai, kad viešasis interesas būtų tinkamai apgintas.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas ; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teismui bylų nagrinėjimo procese skiriamas aktyvesnis vaidmuo, t.y. ne vien formalaus teisingumo vykdytojo ar pasyvaus stebėtojo . Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismo teisės bylų procese, kuriame ginamas viešasis interesas, siaurinamos, nes daugiau teisių viešojo intereso gynime siūloma suteikti prokurorui. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymuose teisė ginti viešąjį interesą suteikiama ne tik prokurorui, bet ir kitiems subjektams - valstybės institucijoms ir fiziniams asmenims (jų grupėms). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomi pakeitimai atitinka Konstitucinio Teismo doktriną . Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą akcentavo, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13, 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Projektu siūlomas CPK 49 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir kiti CPK pakeitimai, kuriais siūloma keisti teismo įgaliojimus ginant viešąjį interesą civiliniame procese, turi būti vertinami sistemiškai, CPK 49 straipsnio 3 dalies pakeitimas yra siūlomas būtent dėl to, kad būtų galima tam tikrais atvejais atsisakyti aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą. Kaip nurodyta Projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, minėtu pakeitimu siekiama įtvirtinti aiškią viešojo intereso gynimo sistemą civiliniame procese ir, atsižvelgiant į galiojančias Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo nuostatas, numatyti, kad pagrindinis subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai veikti viešojo intereso gynimo srityje civiliniame procese, yra prokuroras. Kaip nurodyta Projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į siūlomą patikslintą viešojo intereso gynimo sistemą civiliniame procese, pagal kurią pagrindinis subjektas, veikiantis viešojo intereso gynimo srityje, būtų prokuroras, taip pat siekiant skatinti rungtyniškumo principo taikymą civiliniame procese, Projektu taip pat siūloma atsisakyti kai kurių teismo funkcijų, ginant viešąjį interesą civiliniame procese: siūloma atsisakyti galimybės teismui savo iniciatyva reikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą taikant laikinąsias apsaugos priemones, savo iniciatyva vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir kt. Be to patobulintame projekte sistemiškai siūloma panaikinti ir CPK 144 str. 2 d.: „2.
2 d.:
„2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos
priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.“ Tačiau pabrėžtina, kad siūloma palikti galiojančias CPK nuostatas, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad siūlomu teisniu reguliavimu nebūtų ribojama viešojo intereso gynimo sistema civiliniame procese, tačiau, kaip minėta, esant poreikiui ginti viešąjį interesą, apie tai būtų informuojamas prokuroras. Kartu pažymėtina, kad tam tikrose bylose, kuriose aiškiai išreikštas viešasis interesas (pavyzdžiui, šeimos, darbo ypatingosios teisenos bylose), nesiūloma atsisakyti šio metu įtvirtintų teismo įgaliojimų veikti savo iniciatyva ir taip ginti viešąjį interesą, o patobulintame projekte CPK 376, 414 ir 443 str. pakeitimais šios teismo teisės dar labiau išplečiamos. Po diskusijų klausymų metu atsisakyta ir CPK 179 str. pakeitimo. Siekiant užtikrinti tinkamą šalies pozicijos suformavimą bei atstovavimą procese, pagal analogiją su kasacija, patobulintame projekte papildyti CPK 306 ir 3201 straipsniai, nustatant, kad apeliacinį skundą surašo ir apeliaciniame procese atstovauja advokatas bei kiti šiuose straipsniuose išvardinti asmenys. Tai, kad teismas savo iniciatyva nepriims sprendimų laikinųjų apsaugos priemonių ar kai kuriose kitose srityse, nesuponuos neteisingų teismo sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto autorių nuomone siūloma viešojo intereso gynimo sistema atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. 38. Teisėjų taryba 2016-02-0128 Teisėjų taryba ir Nacionalinė teismų administracija nuolat bendradarbiauja su ekspertinėmis įstaigomis, spręsdama teismų veikloje kylančias su teismo ekspertų veikla susijusias problemas. 2015 m. balandžio 24 d.
buvo apsvarstytas Nacionalinės teismų administracijos parengtas Teismų veikloje kylančių su teismo ekspertų veikla susijusių problemų apibendrinimas bei nuspręsta suinteresuotoms institucijoms siūlyti teisinio reglamentavimo pakeitimus, turėsiančius įtakos sprendžiant teismų veikloje kylančias su teismo ekspertų veikla susijusias problemas. Nuo
portalui (toliau – EPP) ir atsiradus elektroninėms byloms, iškilo ir bylos medžiagos pateikimo teismo ekspertams ir specialistams problema. Pasitaikė atvejų, kuomet elektroninėje byloje ekspertas prašė suformuoti ir atsiųsti popierinį bylos variantą. CPK175
9 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į šią teisės normą, valstybinėms ekspertinėms įstaigoms yra numatyta pareiga prisijungti prie EPP ir procesinius dokumentus gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau minėtas teisinis reglamentavimas nenustato procesinių dokumentų gavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis pareigos privatiems teismo ekspertams bei specialistams, asmenims, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, tačiau sutinka atlikti ekspertizę byloje. Atsižvelgiant į pateiktą derinimui CPK projekto pobūdį ir tikslą, s iekiant padidinti tiek teismų, tiek ekspertinių įstaigų veiklos efektyvumą ir kokybę, siūlytina pakeisti CPK 1751 straipsnio 9 dalį, nustatant pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis taip pat ir bankroto administratoriams, privatiems teismo ekspertams ir specialistams bei asmenims, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, tačiau sutinka atlikti ekspertizę byloje. Pritarti Siūloma CPK 1751 straipsnio 9 dalies formuluotė: „9.
Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.“ Siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą Teisingumo ministerija suderino su Ūkio ministerija, Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuomet, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo; tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.” Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, manytume, kad dalinis sprendimas galėtų būti priimamas tik tuomet, jeigu dėl to byla būtų išnagrinėta ekonomiškiau bei greičiau. Tuo tarpu vertinamojoje projekto nuostatoje dalinio sprendimo priėmimas nesiejamas su minėta sąlyga. Projekte tik pateiktas teiginys: “tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar iš viso, teismui priėmus dalinį sprendimą, byla būtų išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 39 straipsniu siūlomas CPK
4 dalies nuostatas dalinis sprendimas gali būti skundžiamas. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdytų bylą iki šis sprendimas įsiteisės. Tik po to, kais sprendimas dėl ieškinio pagrindo įsiteisėtų, teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio dydžio rašytinio proceso tvarka, tačiau šalys gali prašyti šį klausimą nagrinėti žodžiu. Sprendimas dėl ieškinio dydžio vėl galėtų būti skundžiamas. Taigi kyla abejonių, ar, priėmus įstatymą, civilinis procesas taptų ekonomiškesnis ir greitesnis. Trečia, projektu siūloma CPK
galutinis sprendimas toje ginčo dalyje“ kelia abejonių. Pagal projektu siūlomas CPK 261 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti skundžiamas. Todėl manytume, kad tik įsiteisėjęs sprendimas dėl ieškinio pagrindo galėtų būti galutiniu sprendimu toje ginčo dalyje. Svarstytina, ar minėtą projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad dalis pastabų teikiamos dėl dalinio sprendimo, tuo tarpu Projekto 39 straipsniu siūloma nustatyti sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutą. Galiojančios nuostatos dėl dalinio sprendimo instituto reguliavimo Projektu nekeičiamos.
Pastebėtina, kad tai, ar teismui priėmus sprendimą dėl ieškinio pagrindo byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau, vertintų teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, nors apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo teismas sustabdytų bylą, vis dėlto, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ieškinio pagrindo ir nustačius, kad atsakovas turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, būtų priimamas galutinis sprendimas dėl dydžio, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas, o pastarasis procesas galėtų vykti rašytinio proceso tvarka, nes ginčo esmė būtų išspręsta ir liktų tik priteistinos sumos klausimas. Toks siūlomas mechanizmas sudarytų sąlygas įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Dėl formuluotės „sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje“ pažymėtina, kad analogiška formuluotė yra vartojama CPK 261 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie dalinį sprendimą. Nurodyta formuluotė nesuponuoja, kad minėti sprendimai yra neskundžiami. Siūloma CPK 261 straipsnio 3 dalies patikslinta formuluotė: „3. Sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuomet, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.“
261 straipsnio pakeitimų, susijusių su naujo instituto – teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo – įtvirtinimu Ieškinio pagrindo institutas Lietuvos civilinio proceso teisėje yra naujas, nors užsienio valstybių teisėje egzistuoja senokai.
Instituto įtvirtinimo tikslai (sukurti papildomą instrumentą proceso koncentracijai ir ekonomiškumui užtikrinti bei skatinti taikių susitarimų sudarymą tarp besibylinėjančių šalių) yra sveikintini, tačiau Lietuvos advokatūrai kyla abejonių, ar toks pakeitimas, koks siūlomas Įstatymo projektu, užtikrins deklaruojamų tikslų pasiekimą. Priešingai, siūlomu CPK 261 str. pakeitimu gali būtų sukurtos prielaidos dviprasmybėms procese, dvigubiems procesams bei piktnaudžiavimui. Visų pirma, manytina, jog naujų nuostatų nepakanka, kad būtų suvaldoma dar ilgesnio (brangesnio) proceso rizika, t. y. praktikoje gali kilti priešingos nei siekiama naujo instituto įtvirtinimu pasekmės. Pavyzdžiui, teismui priėmus atsakovui nepalankų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, atsakovas skųstų tokį sprendimą ir, tik baigus bylinėtis šioje apimtyje, ieškovui atsirastų galimybė toliau bylinėtis dėl jam priteistinos sumos dydžio, dėl kurio priimtą teismo sprendimą atsakovas vėl skųstų. Taigi laikas, per kurį ieškovas sulauktų galutinio teismo sprendimo dėl jam priteistinos sumos iš atsakovo, gali tapti dar ilgesnis (net kelis kartus), jeigu atsakovas aktyviai naudosis sprendimų apskundimo teise. Juolab, kad ginčas dėl ieškinio dydžio privalės būti nagrinėjamas žodinio proceso metu (nesuteikiant teismui pasirinkimo laisvės), jeigu to prašys bent viena iš šalių. Manome, kad vienas iš svarstytinų variantų – numatyti galimybę apskųsti sprendimą dėl ieškinio pagrindo tik kartu su galutiniu sprendimu (su priteistomis sumomis). Taip būtų išvengta proceso dubliavimo ir dvigubos jo trukmės.
Kita vertus, susidaro įspūdis, kad naujų nuostatų dėl šio naujo instituto įtvirtinimo turinys neišbaigtas ir kelia visą eilę kitų klausimų: ar neturėtų egzistuoti specifinės taisyklės dėl žyminio mokesčio (jeigu nebesibylinėjama dėl priteistinos sumos po sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo); kaip ir kada turėtų būti teikiami įrodymai byloje – ar galima būtų nepateikinėti kai kurių įrodymų, jei sprendžiama tik dėl ieškinio pagrindo, o teikti juos vėliau, netaikant ribojimų įrodymams pateikti? Svarbu išvengti situacijos, kai ieškovas, nežinodamas, ar teismas išvis matys galimybę priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, bus priverstas teikti visus įrodymus į bylą. Galėtų būti siūlomas variantas, kad teismas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nutartimi turėtų išspręsti klausimą, ar bus byloje priimamas sprendimas dėl ieškinio pagrindo (CPK 232 str.), o vėliau priimti sprendimą dėl pagrindo būtų galima tik gavus šalių sutikimą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad šalys negautų ,,siurprizinių“ sprendimų, pvz., kai išnagrinėjus bylą teismas priima tik sprendimą dėl pagrindo ir pan. Projekte nurodoma, kad „ apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki šis sprendimas įsiteisės
“. Manytina, jog ši nuostata suformuluota ydingai,
nes apskundus bet kurį teismo sprendimą jis nebūtinai įsiteisėja, t. y. jis gali būti panaikintas arba pakeistas, o įsiteisėja tik tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas palieka sprendimą nepakeistą. Taigi Įstatymo projekte sustabdytos bylos atnaujinimas siejamas su aplinkybe, kuri nebūtinai įvyks. Kita vertus, žiūrint sisteminiu požiūriu, civilinės bylos sustabdymą apskritai reglamentuoja LR CPK 1623
Ydinga yra ir Įstatymo projektu siūloma CPK 261 straipsnio 3 dalies nuostata ,,sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje“ , nes galutiniu sprendimu gali būti laikomas tik įsiteisėjęs sprendimas. Nors projekto iniciatoriai Aiškinamajame rašte nurodo, kad yra remiamasi Vokietijos civilinio proceso kodekso 304 str. įtvirtintu institutu, iš tiesų lyginant galiojančio Vokietijos CPK 304 straipsnio nuostatas ir siūlomą CPK 261 straipsnio redakciją jos ganėtinai skiriasi - projekto iniciatoriai papildomai įtraukė nuostatų, kurių veikimas ir praktinis realizavimas civiliniame procese kelia pagrįstų abejonių. Pirma , Vokietijos CPK straipsnio sprendimas dėl pagrindo yra įvardijamas kaip tarpinis sprendimas, nors jis ir turi galutinę galią dėl pritaikytų teisinių priemonių. Antra , Vokietijos CPK straipsnis nei analogiškai, nei panašiai nereglamentuoja kitų klausimų, kuriuos ir kaip siūloma reglamentuoti CPK 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. Taip pat atkreiptinas projekto iniciatorių dėmesys į tai, kad siekiant įgyvendinti ir pritaikyti nacionalinėje teisėje, ypač proceso teisėje, kuri visuomet siejama su lex fori principu ir susijusi su konkrečios valstybės teisės bei bylų nagrinėjimo tradicijomis, kitų valstybių patirtį, nėra įmanoma tiesiog mechaniškai inkorporuoti vienos ar kitos normos ar instituto. Tai turi būti daroma sistemiškai, atsižvelgiant į visą keičiamo teisės akto, šiuo atveju – CPK, sistemą. Tuo tarpu siūlomais CPK 261 straipsnio pakeitimais lyg ir siekiama pasinaudoti kitų valstybių patirtimi, tačiau šiuo tikslu neatlikus išsamaus ne vienos, o keleto valstybių patirties tyrimo, taip pat bent jau tos vienos pasirinktos valstybės atžvilgiu neatlikus tokių normų taikymo analizės, o pasitenkinus tik atitinkamos normos perrašymu.
Net teismai, taikydami užsienio teisę, yra įpareigoti išsamiai nustatyti jos turinį, t. y. ne tik taikyti užsienio valstybės teisės normą, bet ir jos aiškinimą tos valstybės teisės doktrinoje ir teismų praktikoje. Neabejotinai šių standartų turėtų laikytis ir įstatymų leidėjas, keisdamas galiojančią nacionalinę sistemą užsienio valstybių patirties pagrindu. Taip pat reikėtų įvertinti, kokią įtaką naujo instituto įvedimas civiliniame procese turės kitiems jau galiojantiems institutams, kaip tai paveiks bylų nagrinėjimo trukmę, ar siūlomas pakeitimas yra suderintas su kitomis CPK nuostatomis (pvz., visiškai neaišku, kokia būtų tokio sprendimo dėl pagrindo apskundimo tvarka ir pan.). Galiausiai, vertėtų apsvarstyti, ar nereikėtų atsisakyti formuluotės „sprendimas dėl ieškinio pagrindo“ ir ją pakeisti kita, kadangi civiliniame procese sąvoka „ieškinio pagrindas“ turi ir kitą reikšmę. Tai, pvz., galėtų būti „sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo“ , kurio pagrindu, teismui pripažinus, kad ieškinys yra pagrįstas ir atsakovas turi pareigą atsakyti, būtų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio reikalavimo, t. y. dėl konkrečios ginčo sumos. Taigi, nekvestionuodami siūlomo sprendimo dėl ieškinio pagrindo instituto pridėtinės vertės civiliniam procesui, vis tik manome, kad CPK 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas galėtų būti teikiamas svarstymui ir derinimui tik iš esmės jį pataisius, suderinus naujo instituto Lietuvos civiliniame procese įvedimą su bendra nacionaline civilinio proceso sistema.
Projektu siekiama keisti kodifikuotą teisės aktą, todėl bet koks pakeitimas turi būti išbaigtas, jo tikslas ir įgyvendinimo bei suderinamumo mechanizmas išgrynintas bei įvertintas. Taigi, priėmus siūlomą projekto variantą, galėtų atsirasti daugiau sumaišties ir neapibrėžtumo civiliniame procese. Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, nurodytos lentelės 40 punkte, įvertinimą. Papildomai pastebėtina, kad, numačius galimybę apskųsti sprendimą dėl ieškinio pagrindo tik kartu su galutiniu sprendimu (su priteistomis sumomis), sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutas nebetektų prasmės, kadangi pagal Projektu siūlomą sprendimo dėl ieškinio pagrindo institutą teismui priėmus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo teismas nuspręstų, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, klausimo dėl ieškinio dydžio (dėl priteistinų sumų) teismas praktiškai nebespręstų. Pažymėtina, kad siūlomos CPK 261 straipsnio nuostatos nesudaro jokio pagrindo byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikti turimų įrodymų (teikti įrodymus vėliau) ir tokiu būdu vilkinti procesą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju galioja CPK 181 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad jau inicijuodamas procesą asmuo privalo pateikti visus įrodymus, kuriuos jis turi galimybę pateikti. Tik vėliau, jau inicijavus bylos nagrinėjimo procesą, teismas spręstų dėl sprendimo dėl ieškinio pagrindo instituto taikymo tikslingumo.
Dėl nurodytų analogiškų priežasčių būtų nepagrįsta tokiais atvejais diferencijuoti žyminio mokesčio mokėjimo sistemą. Pagal siūlomas CPK 261 straipsnio nuostatas neįmanoma situacija, kad būtų priimami „siurpriziniai“ teismų sprendimai, kaip teigia pastabos teikėjai. CPK 261 straipsnio 5 dalyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad teismas iš anksto informuoja byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę. CPK 261 straipsnio 4 dalies formuluotė patikslinta: „4. Apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo . Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas priima sprendimą dėl ieškinio dydžio rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašo šį klausimą nagrinėti žodžiu.“ Nurodyta formuluotė apimtų ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus (taip pat ir sprendimą, kuriuo būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo). Dėl formuluotės „sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje“ pažymėtina, kad analogiška formuluotė yra vartojama CPK 261 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie dalinį sprendimą. Nurodyta formuluotė nesuponuoja, kad minėti sprendimai yra neskundžiami ir įsiteisėję. Pabrėžtina, kad CPK normos turi būti taikomos sistemiškai, todėl, nenustačius specialios sprendimo dėl ieškinio pagrindo apskundimo tvarkos, tokio sprendimo apskundimui būtų taikomos galiojančios CPK normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą. Pastabos teikėjai nepateikia jokių siūlymų, kokių ir kodėl, jų nuomone, specialių nuostatų reikėtų sprendimo dėl ieškinio pagrindo apskundimo reglamentavimui.
Siūlomoje CPK 261 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą “, taigi, visiškai aišku, kokie klausimai turi būti išsprendžiami šiuo sprendimu, todėl nėra tikslinga įtvirtinti naują formuluotę „sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo“. 41. Kauno miesto savivaldybės administracija
232 straipsnio 7 p. ir kt.) – įtvirtinama nauja sprendimo rūšis: dėl ieškinio pagrindo. Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, kuo iš esmės ši sprendimo rūšis skirsis nuo sprendimo ieškinį atmesti, t.y. ar teismas, nusprendęs, kad ieškinio reikalavimai gal ir pagrįsti, bet pareikšti netinkamam atsakovui (ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo) turės visais atvejais priimti sprendimą dėl pagrindo ar tam tikrais atvejais ir atmesti ieškinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši sąvoka nėra tiksli: pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės , kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (atitinkamai teisiniu pagrindu teisėje laikoma teisės šaltiniai (teisės normos, teisminė praktika), kuriais grindžiamas reikalavimas), o pagal 4 punktą ieškinio dalyką sudaro ieškovo reikalavimai, todėl pagal siūlomo teisinio reglamentavimo formuluotę nesuprantama, kodėl sprendimas dėl ieškinio pagrindo galėtų būti taikomas sprendžiant tinkamo atsakovo ar ieškinio dydžio (kas jau sietina su ieškinio dalyku) klausimą;
Nepritarti Tai, ar teismui priėmus sprendimą dėl ieškinio pagrindo byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau, ar konkrečioje byloje apskritai tikslinga priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, vertintų teismas kiekvienu konkrečiu atveju.
Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pastabos teikėjai, sprendimu dėl ieškinio pagrindo nebūtų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio dydžio, tokio teismo sprendimo apimtis aiškiai nurodyta CPK 261 straipsnio 3 dalyje. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
galiojančiame CPK naudojamas sąvokas bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto 39 straipsniu keičiamo CPK
4 dalies antrajame sakinyje nuostatą ,,nagrinėti žodžiu” pakeisti nuostata ,,nagrinėti žodinio proceso tvarka”. Pritarti 43.
2 dalis – pagrindui priimti sprendimą už akių atliekamas formalus atvykusios ar procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimas, t. y. atvykusį ir dokumentą pateikusi šalis numatyti kaip galimi du skirtingi proceso dalyviai, todėl nėra aišku, kaip šiuo pakeitimu siūloma naujai nustatyti pasirinktą teisinį reglamentavimą, įvertinus, kad toliau šioje ir kitose normose, aptariant sprendimo už akių institutą, taikoma „aktyvioji šalis“ sąvoka;
Nepritarti CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatoje, atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo atvejus, nurodomas aktyviosios šalies dalyvavimo procese būdas, t. y. atvykimas arba procesinio dokumento pateikimo būdas, kai tai privaloma pagal CPK nuostatas. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma keisti CPK
2 dalį nustatant, jog
„Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio
atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas atsisako pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių
“ (pabraukta mūsų). Pastebėtina, jog keičiama straipsnio dalis reguliuoja tai, kada preliminarus
teismo sprendimas gali būti priimtas ir tokio sprendimo priėmimo tvarką. Todėl siūlomas nuostatos paskutinis sakinys šiame kontekste yra nesuprantamas. Neaišku, kas turime omenyje nurodant, jog teismas gali atsisakyti pripažinti tam tikras aplinkybes įvykusiomis.
Neaišku, kokios šios nuostatos teisinės pasekmės: ar teismas, atsisakęs pripažinti tam tikras aplinkybes įvykusiomis, turėtų priimti preliminarų sprendimą su išimtimi dėl šių aplinkybių, ar, gal būt, tai yra netiesioginis draudimas priimti preliminarų teismo sprendimą. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir suderinti ją su keičiamos nuostatos turiniu. Pritarti
pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių “¸ nėra išbaigtas ir suderintas su kitomis CPK nuostatomis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad jei teismui kiltų pagrįstų abejonių, ar remiantis aktyviosios šalies pateiktais įrodymais priimtas teismo sprendimas būtų teisingas, taip pat, jei teismas pagal byloje esančią medžiagą matytų, kad aktyviosios šalies pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių, teismas galėtų nepriimti sprendimo už akių. Taigi aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad
„atsisakius pripažinti aplinkybes įvykusiomis“ sprendimas už akių negali būti
priimamas. Vis dėlto, toks teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir tikslus bei inkorporuojamas sistemiškai keičiant ir kitas CPK nuostatas, kas Įstatymo projektu kol kas nėra siūloma. Pirma , CPK apskritai nereglamentuojamas aplinkybių pripažinimo įvykusiomis institutas - neaišku, kaip toks pripažinimas vykdomas, fiksuojamas, motyvuojamas ir pan. Antra, vien iš siūlomos įstatymo formuluotės neaišku, ar atsisakymas pripažinti tam tikras aplinkybes įvykusiomis sukelia kokias nors teisines pasekmes, jei taip
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektas tobulintinas. Nepritarti Pažymėtina, kad pastabos teikėjų keliami klausimai jau yra išspręsti galiojančiame CPK. Nuostata „Teismas atsisako pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių“ nesiekiama įtvirtinti jokio specialaus pripažinimo ar nepripažinimo instituto, tai tiesiog yra vienas iš atvejų, kada teismas negali priimti sprendimo už akių ir turi vertinti abiejų šalių įrodymus, nagrinėdamas bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (žr. CPK 285 straipsnio 3 dalį). Teismo sprendimas tokiais atvejais turi būti motyvuotas, kaip yra nurodyta CPK 285 straipsnio 4 dalyje. Aktyvioji šalis negalėtų skųsti teismo atsisakymo priimti sprendimą už akių, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi toks teismo sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 dalį nustatant, kad dėl teismo priimto sprendimo už akių gali būti paduotas apeliacinis skundas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostata dėl galiojančio CPK
3 dalies papildymo, nustatant, kad sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodoma ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Nepritarti CPK 286 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rezoliucinėje sprendimo už akių dalyje, be bendrų šiai daliai keliamų reikalavimų , turi būti nurodyta pareiškimo dėl šio sprendimo peržiūrėjimo padavimo terminai ir tvarka.
Taigi, rezoliucinei sprendimo už akių daliai taip pat taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti CPK 270 straipsnio 5 dalyje. CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punkte jau yra numatyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Taigi, siūlomas CPK 286 straipsnio 3 dalies papildymas būtų perteklinis. 47. Lietuvos advokatūra
teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo paduoti apeliacinį skundą“ nepagrįstai sutrumpina šaliai, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, terminą apeliaciniam skundui pateikti. Tikėtina, kad minėto CPK pakeitimo rengėjai tikėjosi užpildyti neva egzistuojančią teisės spragą, bet šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, apeliacinį skundą turi teisę paduoti bendros normos – CPK301 straipsnio pagrindu. Priėmus siūlomą pakeitimą šalis, turinti teisę prašyti priimti sprendimą už akių, gali neprašyti jo priimti vien dėl to, kad priėmus sprendimą už akių, skirtingai nuo dabar esančios situacijos, jai sutrumpėtų apeliacinio skundo padavimo terminas. Nepritarti CPK 285 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti dvidešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, siekiant šį terminą suvienodinti su CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, per kurį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (šiuo atveju nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos), tokiu būdu būtų suderintos normos dėl sprendimo už akių apskundimo (dėl peržiūrėjimo) abiejų šalių atžvilgiu.
Tai pat suvienodinus nurodytus terminus būtų suvienodintas sprendimo įsiteisėjimo terminas abiejų šalių atžvilgiu. 48. Lietuvos advokatūra 2016-02-10 Nesutinkame su siūlymu iš CPK pašalinti nuostatą, numatančia, kad apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas yra rašytinis, šios normos panaikinimas suteikia teismui galimybę priimti siurprizinį sprendimą vadovaujantis motyvais bei argumentais, kurių šalys nenaudojo procese, apie kuriuos šalims nebuvo žinoma ir į kuriuos šalys negalėjo atsikirsti. Dėl šios priežasties manome, kad ši minėta teisinė nuostata, numatanti teismo pareigą informuoti šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, turi būti palikta galioti. Pritarti
siūloma išbraukti iš CPK
2 dalies nuostatas dėl teismo teisės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, jei to reikalauja viešasis interesas. Projekto nuostata diskutuotina. Šios išvados 9 punkte jau išreikštos abejonės dėl projekto nuostatų, kuriomis atsisakoma aktyvaus teismo vaidmens ginant viešąjį interesą.
Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas
dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai, nusprendė : „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės , prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams .“ Atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2011 m. birželio 8 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-1409) nepritarė siūlomoms CPK 320 straipsnio 2 dalies pataisoms, kurios buvo analogiškos šiuo projektu teikiamoms
siūlymas papildyti CPK
3 dalį nuostatomis dėl teismo teisės iki baigiamųjų kalbų pradžios atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą prokuratūrai priimti sprendimą dėl įstojimo į procesą ginti viešąjį interesą nepašalina pavojaus dėl galimai neteisingo teismo sprendimo priėmimo (kuriuo būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės), nes joms pritarus teismas taptų priklausomas nuo prokuratūros sprendimo ginti ar ne viešąjį interesą.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baigiamosios kalbos yra tik žodinio proceso atveju, o apeliacinės ir kasacinės bylos paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 356 straipsnio 1 ir 2 dalys) Pritarti Siūloma palikti teismui diskreciją peržengti tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundo ribas kai to reikalauja viešasis interesas i r neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai , kaip tai numatyta CPK 320 straipsnio
minimą Konstitucinio teismo nutarimą. Dėl šio straipsnių taikymo praktikoje problemų nekyla. 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-05 Abejojame dėl CPK projekto straipsnių (CPK 146, 148, 149, 179, 320, 353 straipsnių) nuostatų pakeitimų tiek, kiek tai susiję viešojo intereso gynimu civiliniame procese .
Gerbiant šalių dispozityvumo ir rungimosi principus, kurie visa apimtimi turėtų galioti bylų kategorijose, kuriose teismams pagal teisės aktus nepriskirtinas aktyvus vaidmuo, svarstytina, ar teismo galimybių imtis tam tikrų procesinių veiksmų viešojo intereso gynimui pašalinimas yra suderinamas su teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos funkcijomis ir pareiga užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, tiek atitinkamų CPK nuostatų prasme) bei teismo pareigų reglamentavimu materialinėje teisėje. Manytina, kad aiškinamojo rašto teiginys, jog esamas teisinis reguliavimas pernelyg išplečia teismo funkcijas viešojo intereso gynimo srityje ir riboja rungtyniškumo principo taikymą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, pagrindinis subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai veikti viešojo intereso gynimo srityje, yra prokuroras, nėra tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra įvertinęs CPK nuostatas, susijusias su teismo galių ginti viešąjį interesą ribojimu, pasisakydamas dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nuostatos, kad „Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio Kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų“ konstitucingumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
pripažinta, kad
2 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
(Žin., 2006, Nr. 102-3957). Konstitucinis Teismas nurodė, kad „<...> pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė). Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata “. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešojo intereso gynimas yra ne tik teismo diskrecijos teisė, bet ir konstitucinė pareiga .
Be to, manytina, kad viešojo intereso gynimo galimybės teismui numatymas teisės aktuose atlieka ir prevencinę funkciją, teismai nepiktnaudžiauja šia teise ir naudojosi tik tais atvejais, kai byloje akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis interesas. Taip pat siūlomas reglamentavimas galimai nedera su bendra viešojo intereso gynimo koncepcija, kuri yra įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, jog prokuroras gina viešąjį interesą tik tada, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Teismui numačius pareigą įtraukti prokurorą viešojo intereso gynimui, taip paliekama pareiga vertinti kiekvienos bylos aplinkybes viešojo intereso gynimo reikalingumo prasme, tačiau nesuteikiama jokių savarankiškų instrumentų viešojo intereso gynimo užtikrinimui . Pritarti Siūloma palikti teismui diskreciją peržengti tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundo ribas kai to reikalauja viešasis interesas i r neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai , kaip tai numatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje bei 353 straipsnio 2 dalyje. Ši teisė teismui nustatyta įgyvendinant pastaboje minimą Konstitucinio teismo nutarimą. Dėl šio straipsnių taikymo praktikoje problemų nekyla. 51. Dalia Komparskienė48 CPK 347 str. redakciją derinant su 306 ir 3201 straipsnių pakeitimo bei ir 354 straipsnio formuluotėmis, 347 straipsnio 3 dalis papildoma žodžiais „valstybės tarnautojai“. Pritarti
2015-09-28 15.
siūloma pripažinti netekusia galios CPK
2 dalį, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl kasacinės instancijos teismo teisės peržengti kasaciniame skunde nustatytas ribas, jei to reikalauja viešasis interesas. Ši nuostata diskutuotina, argumentai dėl to pateikti šios išvados
Siūloma palikti teismui diskreciją peržengti tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundo ribas kai to reikalauja viešasis interesas i r neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai , kaip tai numatyta CPK 320 straipsnio 2 dalyje bei 353 straipsnio 2 dalyje. Ši teisė teismui nustatyta įgyvendinant pastaboje minimą Konstitucinio teismo nutarimą. Dėl šio straipsnių taikymo praktikoje problemų nekyla. 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-0549
dėl CPK
1 dalyje nustatyto reikalavimo kasaciniam teismui prašymą dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo išnagrinėti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, atsisakymo, nes tokiu būdu kasacinis teismas yra įpareigojamas per tris darbo dienas išspręsti ir kasacinio skundo priėmimo klausimą, nes poreikis stabdyti nutarties vykdymą išaiškėja tik išanalizavus kasacinį skundą ir nusprendus dėl kasacinio skundo priėmimo. Kasacijos tikslai ir paskirtis reikalauja iš kasacinio teismo atsakingo ir išsamaus kasacinio skundo vertinimo jo priėmimo stadijoje, todėl proceso kasaciniame teisme reglamentavimui nėra būdingi labai trumpi ir griežti terminai kasacinio skundo priėmimui išspręsti. Siekiant išvengti nereikalingos skubos itin svarbioje kasacinių skundų priėmimo stadijoje, siūlytina nustatyti, kad prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo išsprendžiamas atrankos teisėjų kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo.
Nepritarus šiam siūlymui, manome, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis – bent jau septynių darbo dienų – terminas šio klausimo išsprendimui. Analogiškas reglamentavimas turėtų būti taikomas ir CPK
2 dalyje numatytu atveju. Pritarti Siūlytinas CPK 363 straipsnio pakeitimo tekstas: „363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos , išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo . Kai prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo paduodamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šis prašymas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. 2. Šio straipsnio
priemones.
Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamas iki kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo, šis prašymas išsprendžiamas teisėjų atrankos kolegijos nutartyje dėl kasacinio skundo priėmimo, netaikant šio Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. “
siūloma CPK
1 dalies1 punkte įrašyti naują bylos atnaujinimo pagrindą: „kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės dėl atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.“ Manytume, kad ši projekto nuostata stokoja aiškumo ir yra diskutuotina. Pagal pateiktą redakciją galima manyti, kad Vyriausybė įvertina teismo priimtą civilinėje byloje sprendimą ir rengdamasi bylai Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendžia, ar šis sprendimas teisėtas ar ne. Pastebėtina, kad teisės aktai nenustato, kad taikaus susitarimo procedūrų metu Europos Žmogaus Teisių Teisme ar šiam teismui pateikiant vienašalę deklaraciją Vyriausybė turi pasisakyti dėl nacionalinių teismų priimtų sprendimų teisėtumo.
Vyriausybė gali pripažinti, kad konkrečioje byloje buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir pasiūlyti atitinkamą kompensaciją pareiškėjui ( Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 37, 38, 39 straipsniai; Teismo reglamento (Rules of Court) 62 ir 62A straipsniai, prieiga per internetą: http://www.echr.coe.int/Documents/Rules_Court_ENG.pdf ). Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 11 d. priėmė Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1772, kurio 4 straipsniu pakeitė CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pastarasis įstatymas įsigalioja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną. Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti CPK 366 straipsnio 1 dalį 1 punktą, jį išdėstant kiek kitaip, nei Seimo priimtame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, pritarus teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, reikėtų atitinkamai pakeisti ir nurodytą priimtą įstatymą. Pritarti iš dalies Kaip nurodyta Projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, procesas Europos Žmogaus Teisių Teisme gali būti užbaigtas ir Europos Žmogaus Teisių Teismui nagrinėjamą peticiją išbraukiant iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu.
Ir taikiame susitarime, ir vienašalėje deklaracijoje paprastai yra įtraukiamos nuostatos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo pripažinimo , galimai kylančio iš teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose, atitinkamai galimos ir taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos sąlygos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo atitaisymo nacionalinėje teisėje, tai tam tikrais atvejais gali reikšti pareiškėjo civilinės bylos atnaujinimo būtinumą. Pažymėtina, kad dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo ar nebuvimo kiekvienu konkrečiu atveju būtų sprendžiama, atsižvelgiant į taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos turinį, o proceso atnaujinimas būtent ir yra tikslingas tais atvejais, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad atitinkamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, įtvirtintos pareiškėjų teisės. Pažymėtina, kad visais atvejais galutinis sprendimas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 367 straipsnio 1 dalimi, priklausytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo diskrecijai. Pritartina, kad, pritarus siūlomam CPK 366 straipsnio pakeitimui, turėtų būti keičiamas įstatymas Nr. XII-1772. 55. Kauno miesto savivaldybės administracija
2 dalis – nenustatytas galutinis (naikinamasis) terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Iš pateikto siūlomo reglamentavimo suprantama, jog šiuo pagrindu nėra ribotas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikimui. Manytina, kad tokiu teisiniu reglamentavimu būtų sukuriama terpė piktnaudžiauti šiuo institutu, taip nepagrįstai apsunkinant teismą ir pažeidžiant priešingos šalies teises ir teisėtus lūkesčius, jog kita šalis neturi (nereikš) reikalavimų, t.y. pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Nors aiškinamajame rašte tokio naikinamojo termino atsisakymas siejamas su ilgą laiką užtrunkančių bylų nagrinėjimu nurodytose instancijose, tačiau įvertintina, kad 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas siejamas ne su vykstančiu procesu, o su jau priimtais konkrečiais sprendimais , todėl nuo tokių sprendimų priėmimo datos turėtų būti nustatytas naikinamasis terminas, kuriuo galėtų pasinaudoti suinteresuota šalis, bet tuo pačiu užtikrinant visų šalių lygiateisiškumo principą ir išvengiant nepagrįsto bylinėjimosi (pvz. kai apie 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą priimtą sprendimą suinteresuota šalis sužino per
10 metų nusprendžia kreiptis dėl teisminio proceso atnaujinimo); Nepritarti Projekto ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyti argumentai, kodėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju negali būti taikomas naikinamasis terminas, kuris skaičiuojamas nuo konkretaus sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad šiais atvejais visada būtų taikoma CPK 368 straipsnio 1 dalis, pagal kurią prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą .
Taigi, asmeniui, sužinojusiam apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, būtų galima pateikti prašymą atnaujinti procesą tik per tris mėnesius, bet ne per ilgesnį terminą. 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
5657747576 CPK ir CK projektais siūloma įtvirtinti CPK ir CK pakeitimus, nustatant bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumą. Pritartina įstatymų projektais siekiamam tikslui užtikrinti būsimų vaikų įtėvių duomenų konfidencialumą, tačiau abejotina, ar šiems tikslams pasiekti pasirinktos tinkamos priemonės. Globa ir įvaikinimas yra du atskiri procesai, su skirtingais tikslais ir teisiniais padariniais tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo biologinių tėvų atžvilgiu. Svarstytina, ar globėjo duomenų „įslaptinimas“ nuo biologinių tėvų visais atvejais atitinka vaiko interesus, nepažeidžia jo teisės į šeimos ryšius ir yra proporcinga priemonė biologinių tėvų teisių atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau tėvams išlieka teisė matytis su vaiku , išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Atitinkamai CK 3.271 straipsnio 5 ir 6 punktuose numatytos globėjo pareigos netrukdyti bendrauti vaikui su tėvais ir globėjo pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
Iš šių nuostatų matyti, kad globos nustatymo atveju tiek vaikai, tiek tėvai išsaugo teisę bendrauti ir matytis, todėl neaišku, kaip šios teisės bus įgyvendinamos, jei biologiniai tėvai nežinos, kas yra vaiko globėjai. Aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip bus užtikrintos šių teisių ir pareigų įgyvendinimas. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (byla Pontes c. Portugal, § 79). Iš CPK projekto nuostatų taip pat neaišku, kas yra gyvenamoji vieta, kuri bus nustatoma teismo sprendime dėl tėvų valdžios apribojimo, jei tai yra tik fizinė nepilnamečio buvimo vieta, neaiški šio instituto paskirtis ir teisinės pasekmės, nes paprastai nepilnamečio gyvenamoji vieta yra siejama ne su fizine jo buvimo vieta, o su teisiniu santykiu su nepilnamečio vaiko įstatyminiu atstovu. Be to, vaiko palikimas be įstatyminio atstovo apribojus tėvų valdžią, kelia abejonių šios priemonės atitikimu vaiko interesams.
Nepritarti Vaiko teisę palaikyti ryšius su biologiniais tėvais ir atitinkamai tėvų teisę matytis su vaiku turės užtikrinti vaiko globėjas (rūpintojas), manytina, kad praktikoje šią teisę įgyvendinti gali padėti ir valstybinė vaiko teisų apsaugos institucija (neatskleisdama globėjų (rūpintojų) duomenų), tačiau pažymėtina, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas sudarys sąlygas neatskleisti ypatingų byloje dėl globos (rūpybos) nustatymo esančių duomenų (pavyzdžiui, apie globėjo sveikatą ir kt.), tai pat nesudarys sąlygų biologiniams tėvams sužinoti, kad vaiko globėjas (rūpintojas) bus taip pat siūlomas vaiko įtėviu. Kaip ir siūloma nustatyti CPK 403, 406 straipsniuose, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo bus siejama su nepilnamečio vaiko įstatyminio atstovo – laikinojo globėjo gyvenamąja vieta. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas . Taigi Civilinio kodekso nuostatos užtikrina, kad vaikui būtų paskirtas globėjas (rūpintojas) jau bylos dėl tėvų vadžios apribojimo metu, todėl vaikas negali likti be teisėtų atstovų. Neaišku, kokiais atvejais ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis vaikas galėtų likti be įstatyminių atstovų. Iki vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi būti užtikrinta, kad vaikas turės įstatyminį atstovą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos užtikrins, kad vaikas nebus perkeliamas į nuolatinio globėjo šeimą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, tokiu būdu bus užtikrintas vaiko padėties stabilumas, jei teismo sprendimas dėl nuolatinės globos būtų ginčijamas ir panaikintas. 57. Kauno miesto savivaldybės administracija
5774407 ir496 straipsniai – siūloma teismo sprendime nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Darytina išvada, kad pagal siūlomą abiejų straipsnių teisinį reglamentavimą, laikotarpiu iki tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo už vaiką turėtų būti atsakingas laikinasis, t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas, globėjas, su kuriuo teismas greičiausiai nustatys vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo sprendimo įsiteisėjimo. Nors šiais pakeitimais siekiama bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumo, tačiau nėra aišku, kaip bus apsaugoti duomenys laikinųjų globėjų, su kuriais bus nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, apribojus tėvams valdžią. Dažnai ieškovais tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų bylose yra Vaiko teisių apsaugos skyriai arba prokuroras, globėjai į bylą įtraukiami trečiaisiais asmenimis. Kyla klausimas, kokia bus laikinųjų globėjų procesinė padėtis, priėmus siūlomas pataisas? Ar šiose bylose laikiniesiems globėjams nebereikės dalyvauti, netgi su jais nustatant vaiko gyvenamąją vietą po tėvų valdžios apribojimo? Ar ieškinyje šių asmenų duomenų nereikės nurodyti? O jeigu reikės, tai kiek tų duomenų bus galima nurodyti?
Jeigu laikinieji globėjai dalyvaus tėvų valdžios apribojimo bylose, nebus pasiektas įstatymų keitimu siekiamas tikslas dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui atskirumo. Pagal siūlomą pakeisti sprendimų skubų vykdymą bylose dėl tėvų valdžios apribojimo lieka neaišku, kaip bus vykdomi sprendimai bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, kadangi įstatymo pataisose apie tai nenurodyta. Siūlomi pakeitimai taip pat nenumato, kaip bus tokiais atvejais, kai tėvai kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo. Mūsų nuomone, sprendimo dalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo bei nuolatinės globos panaikinimo turėtų būti vykdomos skubiai. Jeigu sprendimo dalis dėl nuolatinės globos (rūpybos) panaikino vaikui bus vykdoma skubiai, o tėvų valdžios apribojimo arba vaiko nuo tėvų atskyrimo panaikinimo neskubiai, nebus aišku, kas bus vaiko įstatyminis atstovas (atsakingas už vaiką) iki įsiteisės sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko nuo tėvų atskyrimo, t. y. nuolatinis globėjas ar tėvai, kurių atžvilgiu buvo apribota tėvų valdžia;
Nepritarti Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastabos, nurodytos lentelės 56 punkte, įvertinimą. Papildomai pažymėtina, kad siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais siekiama apsaugoti ne laikinųjų globėjų, o nuolatinių globėjų duomenis. Tuo tarpu laikinųjų globėjų statusas byloje dėl tėvų valdžios apribojimo priklausys nuo to, kokį sprendimą dėl laikinųjų globėjų dalyvavimo tikslingumo konkrečiu atveju priims teismas. Pažymėtina, kad, net ir įtraukus laikinuosius globėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, byloje neturėtų būti pateikiami ypatingi asmens duomenis apie laikinuosius globėjus (pavyzdžiui, apie globėjo sveikatą ir kt.), kadangi byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nebūtų sprendžiamas klausimas dėl nuolatinio globėjo paskyrimo vaikui.
Projektu nesiūloma keisti CPK nuostatų dėl teismo sprendimų bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, taigi, nesiūloma įtvirtinti šių sprendimų skubaus vykdymo. Tais atvejais, kai būtų priimami sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, tokie sprendimai, siekiant vaiko padėties stabilumo, neturėtų būti vykdomi skubiai, t. y. turėtų būti vykdomi tik po įsiteisėjimo. Klausymų metu diskutuota, kad sprendimai dėl globos panaikinimo vaikui neturi būti vykdomi skubiai. CPK
panaikinimo vaikui nebus vykdomi skubiai. 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-0559
įstatymo projekto 54 straipsnyje siūlomo CPK4232 straipsnio pakeitimo manome, kad siekiant CPK projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, pakaktų esamą CPK 4232 straipsnio 3 dalį, nekeičiant turinio, papildyti vienu sakiniu, kad „teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia“. Atitinkamų šiuo metu galiojančių nuostatų išbraukimas ir siūlomos naujos formuluotės gali sukelti papildomų neaiškumų, susijusių su ieškovui taikytinomis procesinio elgesio taisyklėmis t. y. dėl ko galima kreiptis į teismą – tik dėl atsisakymo nagrinėti kreipimąsi ar ir dėl ginčo esmės. Pritarti iš dalies
4232 straipsnio 3 dalį: „3.
Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai , kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. T eismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. “
straipsniu CPK423
3 dalyje siūloma nustatyti: „Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą <...>“ . (pabraukta mūsų). CPK nuostata, išbraukus iš galiojančios redakcijos nuostatą dėl tiekėjo teisės kreiptis į teismą, kai atsisakoma nagrinėti jo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tampa neaiški, nes teismas gali nutraukti bylą, jeigu ji yra nagrinėjama teisme, tai yra, jeigu tiekėjas į jį kreipėsi. Projektas tikslintinas. Pritarti iš dalies „3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai , kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.
T eismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.
nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą “ . Manome, kad ši nuostata yra prieštaringa. Siūloma nustatyti, kad teismas bylą nutraukia tuo atveju, kai atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti . Pažymime, kad tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, gali būti atsisakoma nagrinėti tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Todėl nesuprantama, kodėl prie minėtos formuluotės jungtuku „ir“ yra siūloma pridėti dalį, kuria numatoma, kad „ šia tvarka nebegalima pasinaudoti “. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo projektas tobulintinas. Nepritarti
4232 straipsnio 3 dalį pagal LAT ir TD pasiūlymus. 61. Dalia Komparskienė60 Klausymų metu pritarta pasiūlymui minimalų žyminį mokestį už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, sumažinti iki 10 eurų. Pritarti 62.
1
siūloma papildyti CPK
2 dalį5 punktu, numatant, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jei kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomų reikalavimų. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Abejojame, ar siūlomas CPK teisinis reguliavimas yra tikslingas ir suderinamas su kitomis CPK nuostatomis. Suprantame, kad siūlomu pakeitimu siekiama apginti vartotojų teises, tačiau manome, kad CPK
be vartotojo žinios apie teismo procesą dėl teismo įsakymo išdavimo teismo įsakymas neįsiteisėtų ir kad teismo įsakymas būtų panaikintas tuomet, kai nenurodydamas jokio pagrindo vartotojas pareikštų prieštaravimus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus siūlomą CPK pakeitimą teismo įsakymo išdavimas taptų priklausomas nuo to, ar kreditorius tinkamai nurodytų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, kas reiškia, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, turėtų ištirti ir nustatyti, ar ji nurodyta teisingai. Tačiau CPK
įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo.
Kadangi manome, kad siūlomas CPK 431 straipsnio 2 dalies papildymas 5 punktu nėra tikslingas, laikomės nuomonės, kad CPK 433 straipsnio 1 dalis taip pat neturėtų būti pildoma 5 punktu, numatančiu, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyta, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, jei taip,
CPK 431 straipsnio 2 dalies papildymas 5 punktu yra tikslingas, siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir užkirsti kelią galimam kreditorių piktnaudžiavimui. Pažymėtina, kad finansų rinka yra sudėtinga, suteikiant vartojimo kreditus vis dar pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai kreditai suteikiami pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, todėl reikalinga ginti silpnesnės šalies – vartotojų interesus. Be to, nors CPK
pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, vis dėlto CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Siūloma CPK 431 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata būtų vienas iš aiškiai įstatyme įtvirtintų pareiškimo nepagrįstumo atvejų. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
turi dvi antras dalis, todėl jo dalių numeracija taisytina. Pritarti
2 19.
dalimi siūloma papildyti CPK
2 dalį6 punktu, nustatant, jog CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu: „Prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą arba prašoma priteisti aiškiai nepagrįstas baudas, nepriklausomai nuo to, iš kokių santykių yra kilęs kreditoriaus reikalavimas“. Pastebėtina, jog nei iš siūlomos nuostatos, nei iš kito CPK teksto nėra aišku, kokias baudas teismas turėtų ir galėtų laikyti aiškiai nepagrįstomis. Siūlytina nurodyti, kokios baudos galėtų ir turėtų būti laikomos aiškiai nepagrįstomis, pavyzdžiui, neatitinkančios tam tikrų teisės aktų reikalavimų, ar nepagrįstos pateiktais įrodymais, ar kitokios. Pritarti Reguliavimo dėl aiškiai nepagrįstų baudų siūloma atsisakyti. 65. Lietuvos advokatūra
2 Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą arba prašoma priteisti aiškiai nepagrįstas baudas, nepriklausomai nuo to, iš kokių santykių yra kilęs kreditoriaus reikalavimas. Manome, kad praktikoje realizuoti šią nuostatą būtų labai sudėtinga.
prieštaravimas ne tik su CPK
3 dalimi, kuri numato, kad teismas, išduodamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo (o realizuojant siūlomą pakeitimą teismas privalėtų tą daryti), bet teismui būtų užkrauta papildoma našta nagrinėjant, ar prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) neviršija Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytos pavėluoto mokėjimo palūkanų normos. Ši norma pagal minėtą įstatymą yra „8 punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu“. Neaišku, kaip teismas, netikrindamas kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo, patikrins, ar prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat neaišku, kaip teismas, nenagrinėdamas kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo, nustatys, kad kreditorius prašo „aiškiai“ nepagrįstų baudų. Mūsų nuomone, priėmus siūlomą pakeitimą teismas kiekvieną kartą turės ieškoti atitinkamų duomenų ir tikrinti kreditoriaus pareiškimo pagrįstumą, o tai yra nesuderinama su teismo įsakymo instituto tikslais. Pritarti iš dalies Reguliavimo dėl aiškiai nepagrįstų baudų siūloma atsisakyti.
Siūloma CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata būtų vienas iš aiškiai įstatyme įtvirtintų pareiškimo nepagrįstumo atvejų, t. y. teismas turėtų įvertinti prašomų priteisti delspinigių (pavėluoto mokėjimo palūkanų) dydį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles, neprotingai dideles netesybas (baudas, delspinigius) yra nustatyta Civilinio kodekso 6.73, 6.258 straipsniuose. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant CPK 431, 435 straipsnių nuostatas, yra atsisakoma priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, jei yra prašoma aiškiai per didelių netesybų (žr., pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-647-252/2014; ). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad
„Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad
negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).“
2015-09-2862 20.
dalimi siūloma pakeisti CPK
3 dalį iš jos išbraukiant nuostatą: „Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.“ Pastebėtina, jog nors siūlomu pakeitimu, kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „<...> siūlomi konkretūs pakeitimai, kuriais būtų sudarytos geresnės prielaidos teismo įsakymo išdavimo efektyvumui“. Tačiau priėmus siūlomą pataisymą gali būti pasiekta priešingų rezultatų – kreditoriai užtruks ženkliai daugiau laiko siekdami gauti teismo įsakymus, nei tai buvo pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog net tais atvejais, kai kreditorius nurodo tikslius skolininko gyvenamosios ar darbo vietos adresus, tačiau skolininkas vengia procesinių dokumentų įteikimo ir procesiniai dokumentai į teismą grįš neįteikti, bus laikoma, jog paaiškėjo, kad skolininko adresai yra nežinomi ir teismo įsakymas bus naikinamas. Pastebėtina, jog tokiais atvejais kreditorius praras teisę savo interesus ginti teismo įsakymo forma, arba teiks prašymą su tais pačiais skolininko duomenimis, tikėdamasis, jog dokumentai bus įteikti. Aptartame kontekste pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, susiklosčiusią pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kreditoriams prašant buvo leidžiama teismo įsakymą skolininkams įteikti per antstolius. Teigtina, jog panaikinus aptariamą nuostatą tokia galimybė kreditoriams bus panaikinta. Tokiu būdu, vietoje to, kad klausimas būtų išsprendžiamas vienos procedūros metu, procedūrą reikės kartoti arba teikti teismui ieškinį.
Tokia situacija ne tik pablogintų kreditorių padėtį, nes kreditoriai ilgiau negalėtų atgauti skolos, tačiau kartu ir skolininkų, nes skolininkai, pavyzdžiui, turėtų padengti ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas, pavyzdžiui, didesnį žyminį mokestį, didesnę delspinigių sumą, daugiau įstatyminių palūkanų. Svarstytina galimybė atsisakyti teikiamo pakeitimo, kad nebūtų pabloginta tiek kreditorių, tiek ir skolininkų teisinė padėtis. Pritarti
1
2 dalis – siūloma numatyti, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neskundžiama atskiruoju skundu. Manome, kad siūlomas teisinis reglamentavimas pažeidžia asmens teisę į teisminę gynybą, kuomet teismas akivaizdžiai nepagrįstai atsisako priimti pareiškimą, taip pat atsisakoma galimybės į greitą ir ekonomišką teismo procesą. Nepritarti Kaip nurodyta Projekto ir susijusių projektų aiškinamajame rašte, a tsižvelgiant į tai, kad CPK XXIII skyriuje nustatytais bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumais siekiama sudaryti sąlygas greitai ir efektyviai patenkinti kreditorių reikalavimus, kai skolininkai nereiškia dėl jų prieštaravimo, Projektu siūlomi konkretūs pakeitimai, kuriais būtų sudarytos geresnės prielaidos teismo įsakymo išdavimo efektyvumui. Siūloma CPK
papildomo darbo krūvio teismui, kai asmuo pateikia įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ši nuostata neriboja asmens teisės į teisminę gynybą, kadangi asmeniui išlieka teisė pareikšti ieškinį, taip pat išlieka teisė, pašalinus atitinkamus trūkumus, dar kartą kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 68.
2
įstatymo projekto 61 straipsnio 2 dalyje siūlomu CPK
5 dalies pakeitimu siekiama įtvirtinti taisyklę, kad po prieštaravimų dėl teismo įsakymo gavimo ieškinys visais atvejais būtų paduodamas teismui, išdavusiam teismo įsakymą. Ieškinio priėmimo klausimą paprastai taip pat turėtų spręsti būtent teismo įsakymą išdavęs teismas, nors byla galbūt ir teisminga kitam teismui, numatant išimtį, kad tais atvejais, kai ieškinio suma keičia teismingumą, ieškinio priėmimo ir įsakymo panaikinimo klausimą sprendžia teismas, kuriam byla perduodama pagal teismingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio teismingumą apylinkės ar apygardos teismui lemia ne tik ieškinio suma, bet ir reikalavimo pobūdis, dėl kurio byla gali tapti teisminga apygardos teismui (CPK 27, 28 str.). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl kai teismingumą keičia ieškinio suma, ieškinio priėmimo klausimą sprendžia teismingas (apygardos) teismas, o kai teismingumą į apygardos teismą pakeičia kitos aplinkybės – sprendžia įsakymą išdavęs ir neteismingas apylinkės teismas. Todėl siūlytina svarstyti nustatyti taisyklę be išimčių, t. y. kad ieškinio priėmimo ir įsakymo panaikinimo klausimą visais atvejais spręstų įsakymą išdavęs teismas, o esant įstatyme numatytiems pagrindams byla toliau nagrinėti būtų perduodama pagal teismingumą. Nepritarus šiam siūlymui, galėtų būti patikslinta siūlomos nuostatos formuluotė, nes esama formuluotė yra neaiški ir prieštaringa. Galėtų būti nustatyta, kad ieškinio priėmimo ir teismo įsakymo ar jo dalies panaikinimo klausimą teismo įsakymą išdavęs teismas išsprendžia nepaisant pasikeitusio teritorinio teismingumo ir tada perduoda bylą nagrinėti pagal teismingumą, o tais atvejais, kai pareiškus ieškinį keičiasi bylos rūšinis teismingumas, ieškinio priėmimo ir įsakymo panaikinimo klausimas perduodamas spręsti teismingam apygardos teismui.
Pritarti Siūlytina atsisakyti CPK 439 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio ir CPK 439 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
įsakymą išdavusio teismo , kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir, esant reikalui, byla perduodama pagal teismingumą .“
1
dalimi CPK441
5 dalyje siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali pratęsti terminą grupės apeliaciniam skundui dėl grupės ieškinio byloje priimto sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoti. Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos išimtys iš bendrųjų taisyklių, nenustatant kriterijų, kuriais remiantis tokios išimtys būtų daromos, kelia abejonių. Manytina, kad vertinamojoje projekto nuostatoje tokie kriterijai turėtų būti aiškiai įvardinti. Pritarti Atsižvelgiant į galiojančią CPK 44113 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje numatytas termino atnaujinimas, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, Projektu keičiamoje CPK 44113 straipsnio 5 dalyje taip pat siūlytina vartoti šią formuluotę ir CPK 44113 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą.
Teismas motyvuotu grupės atstovo prašymu gali pratęsti šį terminą dėl svarbių priežasčių. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo pratęsti teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.“
2
441
7 dalies pakeitimui, kuriuo siūloma išbraukti nuostatą, kad grupės narys individualų apeliacinį skundą gali paduoti per 30 dienų po to, kai pasibaigia grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, siūlytina šią normą patikslinti atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus grupės ieškinio byloje. Aiškinamajame rašte šiuo klausimu, be kita ko, nurodoma, kad
„tik įsiteisėjus tarpiniam sprendimui teismas apskritai imasi nagrinėti
grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimus“. Manytina, kad toks teiginys yra netikslus, nes gali būti, kad teismas nagrinėdamas grupės ieškinį ir matydamas tipinių individualaus pobūdžio reikalavimų nepagrįstumą byloje, priims bendrą sprendimą, kuriuo atmes tiek bendrą grupės, tiek individualius grupės narių reikalavimus, nes tokiu atveju netikslinga priiminėti tarpinio sprendimo ir išskirti kiekvieną individualų reikalavimą į atskiras bylas. Tokiu atveju lieka neaišku, ar grupės narys turės galimybę skųsti tokį sprendimą individualiai.
Iš CPK 44113 straipsniu pasirinkto apeliacijos modelio atrodo, kad tokia galimybė grupės nariui neturėtų būti suteikta – jei grupės nario individualūs reikalavimai yra atmetami dėl tuo pačiu metu priimamo bendro visai grupei sprendimo, turėtų būti duodamas grupės apeliacinis skundas, o ne individualūs apeliaciniai skundai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūlytina papildyti CPK 44113 straipsnio 7 dalį nuostata, kad „Grupės narys negali paduoti individualaus apeliacinio skundo dėl bendro sprendimo tuo atveju, kai šiuo sprendimu atmetami grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimai“. Be to, tokiu atveju derėtų išbraukti CPK 44113 straipsnio pradžią „jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas“, nes grupės apeliacinis skundas dėl individualaus sprendimo, kuris priimamas po tarpinio sprendimo, apskritai neturėtų būti galimas, nes jis susijęs tik su vieno individualaus asmens teisėmis ar pareigomis. Pritarti
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 26 d. priėmė Civilinio kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-1567, kurio 12 straipsniu CPK 463 straipsnį išdėstė nauja redakcija. Pastarasis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Teikiamo įstatymo projekto 67 straipsniu siūloma pakeisti CPK
4 dalį, ją išdėstant kiek kitaip, nei Seimo priimtame įstatyme. Projekto 90 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su priimto įstatymo nuostatomis. Pritarti CPK 463 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip: „4.
Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje , teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių šešių šimtų eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.“
496 straipsnyje siūlomos išimties, kad teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui nėra vykdomi skubiai, tikslas. Aiškinamojo rašto teiginys, kad iki globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui paprastai jau būna nustatyta laikinoji globa, vaikas būna paimtas iš tėvų, todėl nėra poreikio šiuos sprendimus vykdyti skubiai, yra abejotinas, nes vaiko interesai reikalauja, kad vaikas kuo greičiau būtų perkeltas į stabilią aplinką ir teisinę padėtį, o papildomas laikas su laikinuoju globėju gali turėti įtakos sudėtingesniam adaptavimuisi santykyje su nuolatiniu globėju. Nepritarti Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos užtikrins, kad vaikas nebus perkeliamas į nuolatinio globėjo šeimą iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, tokiu būdu bus užtikrintas vaiko padėties stabilumas, jei teismo sprendimas dėl nuolatinės globos būtų ginčijamas ir panaikintas. 73. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2016-01-2774 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3553 ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3551, pabrėždama dar 2013 metais iškeltos problemos dėl globėjų ir būsimų įtėvių ypatingų asmens duomenų apsaugos nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos vaikui skyrimo aktualumą, neprieštarauja įstatymų projektų rengėjų pasirinktam jos sprendimo būdui.
Tačiau svarstant siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus (bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir bylų dėl nuolatinės globos nustatymo atskyrimą) turėtų būti atkreiptas dėmesys į įtaką proceso koncentruotumo principo užtikrinimui bei šių kategorijų bylų nagrinėjimo terminų trukmę. Taip pat, siekiant vienodo įstatymo nuostatų taikymo praktikoje, siūlytina svarstyti galimybę tikslinti Įstatymo projekto XIIP-3551 68 straipsnio (keičiamo Civilinio proceso kodekso496 straipsnis) nuostatas dėl numatytų išimčių, susijusių su teismo sprendimų ir nutarčių neskubiu vykdymu ir nedviprasmiškai nustatyti, jog teismo sprendimai ar nutartys dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų vykdytini skubiai. Pritarti iš dalies Projektu nesiūloma nustatyti bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo trukmės, kadangi ir šiuo metu CPK nėra įtvirtinti šių bylų nagrinėjimo terminai. Vis dėlto siūlomos CPK 4961 straipsnio nuostatos dėl teismo pareigos inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui nagrinėjimą ir dėl pasirengimo nagrinėti bylą, pradėtą teismo iniciatyva, sudaro prielaidas įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Siūlomos CPK 496 straipsnio 1 dalies nuostatos užtikrina, kad teismo sprendimai ir nutartys dėl vaiko globėjo ar rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų bus vykdomi skubiai, kadangi siūloma išimtis dėl neskubaus sprendimų vykdymo apima tik teismo sprendimus ir nutartis dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2875 23.
496
3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas išreikalauja duomenis apie fizinio asmens, kurį numatoma skirti globėju ar rūpintoju, ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinius teisės pažeidimus. Pastebėtina, kad Šeimynų įstatyme yra vartojami šeimynos steigėjo ir dalyvio, o ne šeimynos nario terminai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tobulinti. Pritarti Atsižvelgiant į Šeimynų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią šeimynos dalyviu yra šeimynos steigėjas ir jo sutuoktinis, davęs atitinkamą sutikimą, siūlytina CPK 4961 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
globėją ar rūpintoją ir jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, teismas išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos dalyvių teistumą ir administracinius nusižengimus. “
kontrolieriaus įstaiga 2016-01-2775 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir vienodų sąvokų teisės aktuose naudojimo, tikslintinas Įstatymo projekto 69 straipsnis, vietoj žodžių „šeimynos narių“ įrašant „šeimynos dalyvių“. Pritarti
2016-01-29 Lietuvos bankų asociacija, įvertinusi išvadoms pateiktus įstatymo projektus, norėtų pateikti savo pastebėjimus dėl Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 9, 41 ir
(toliau – Projektas): Projektu yra keičiamas Įstatymo
arbitražo teismo sprendimus išdavimo tvarka.
Iš esmės su tokia numatoma tvarka nebūtų galima sutikti, nes tokia procedūra ne tik kad ne palengvintų arbitražo teismo sprendimo vykdymo, bet dar užtęstų arbitražo teismo sprendimo pradėjimo vykdymą dėl papildomų procedūrų ir galimų ateityje ginčų. Jeigu šalys yra sutarusios ginčą nagrinėti arbitraže, tai būtų tikslinga nustatyti, kad toks kilęs ginčas ir būtų užbaigtas priimtu arbitražo teismo sprendimu ar nutartimi, neatliekant šalims papildomų veiksmų, kreipiantis dar į kitą teismą (tokiu būdu būtų mažinamas ir teismų darbo krūvis). Todėl siūlytume konstatuoti, kad arbitražo teismo sprendimai ir nutartys yra vykdomieji dokumentai. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Įstatymo / Projekto 4, 5, 6 ir 7 dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip: ,,4. Arbitražo teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Arbitražo teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo.“ Atitinkamai siūlytume Komercinio arbitražo įstatymo 25 straipsnį pakeisti ir jį išdėstyti taip: ,,25 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas 1.
Arbitražo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas.“
išdėstytą, siūlytume Civilinio proceso kodekso
1 dalies1 punktą pakeisti bei papildyti 587 straipsnį nauju2 punktu, o buvusius 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktus laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktais ir tai išdėstyti taip: ,,1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;
2) arbitražo teismo sprendimai ir nutartys;“ Kaip alternatyvą siūlytume apsvarstyti variantą, jei vis gi būtų išduodami vykdomieji raštai, kad pats arbitražas turėtų teisę išduoti vykdomuosius raštus. Jei tokiai nuomonei būtų pritarta, tai turėtų būti keičiamos ir atitinkamos Įstatymo nuostatos. Nepritarti Jei konkrečių institucijų sprendimai yra vykdytini dokumentai, vadovaujantis galiojančiomis įstatymų nuostatomis, tik teismas šių sprendimų pagrindu gali išduoti vykdomąjį raštą. Tuo tarpu, jei yra pagrįstų argumentų, institucijų sprendimai tam tikrais išimtiniais atvejais pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma ir toliau, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo, arbitražo teismo sprendimą laikyti vykdytinu dokumentu, kadangi tokiu reguliavimu siekiama išvengti piktnaudžiavimų ir užtikrinti arbitražo proceso šalių interesų apsaugą, siekiama užkirti kelią fiktyviems arbitražo procesams, taigi, siūloma išlaikyti teismo kontrolę vykdymo procese. Pažymėtina, kad jau šiuo metu Komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl yra nepagrįsta teigti, kad nauju teisiniu reguliavimu būtų užtęstas arbitražo teismo sprendimo vykdymo pradėjimas. Atsižvelgiant į tai, neturi būti keičiamos CPK nuostatos. 77.
2
straipsnyje dėstomo CPK
2 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoj žodžių „Patvarkymo patvirtintos kopijos“ įrašyti žodžius „Antstolio patvirtintos šio patvarkymo kopijos“
2016-01-2980 Įstatymo projektu siūloma keisti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)591 straipsnį, nustatant, kad tais atvejais kai antstolis nusprendžia tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje surašo motyvuotą patvarkymą, kurio patvirtintos kopijos nustatyta tvarka siunčiamos vykdymo proceso šalims, kitiems suinteresuotiems asmenims, o antstolio patvarkymas nebetvirtinamas rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas neužtikrins antstolių veiklos teritorijų suskirstymo ir realaus kontrolės mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad teisėjo rezoliucija būtų reikalinga tik tais atvejais, kai antstolis keti na realizuoti (parduoti) turtą, o tais atvejais, kai antstolis ketina atlikti procesinius veiksmus (tik apriboti disponavimo teisę) kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolio patvarkymas nebūtų tvirtinamas teisėjo rezoliucija. Taip pat s iūlytina nustatyti, kad antstolis kreiptųsi į teismą dėl patvarkymo tvirtinimo rezoliucija tik tais atvejais, kai šiuo patvarkymu ketina tęsti vykdymo veiksmus kitoje, ne su jo paties teritorija, besiribojančioje veiklos teritorijoje. Tokiais atvejais teismas galėtų įvertinti, ar susidarysiančios vykdymo išlaidos bus protingos ir kitus klausimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. 2.
antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir siunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą vykdomosios bylos šalims . Prieš pradėdamas realizuoti areštuotą turtą, kuris yra kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, nesiribojančioje su jo paties teritorija, antstolis surašo motyvuotą patvarkymą, kurį ir kreipiasi į teismą dėl leidimo realizuoti turtą. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. 3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui. 4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris darbo dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje veiksmai buvo atlikti. “ Nepritarti Dabar nustatytas kontrolės mechanizmas visiškai priklauso nuo antstolio geranoriškumo pranešti ar ne apie vykdymo veiksmus kito antstolio teritorijoje. Antstolio patvarkymo siuntimas teismui tik apkrauna pastarąjį ir sudaro kontrolės iliuziją. Tokio patvarkymo siuntimas proceso šalims (ko dabar nėra) sudarytų realią antstolių veiksmų kontrolę ir šalys galėtų tokį sprendimą skųsti CPK 510 str. nustatyta tvarka. Be to, visiškai neaišku, kodėl antstoliui siūloma nustatyti skirtingą turto realizavimo mechanizmą priklausomai nuo veiklos teritorijos. Pvz., Vilniaus antstolis vykdo išieškojimą pagal skolininko gyvenamąją vietą, o skolininkas turi turto Trakuose ir Klaipėdoje.
Vienu atveju reikėtų teismo sutikimo, o kitų – ne. O vykdymo išlaidos vykdant elektronines varžytynes bus daugmaž vienodos. 79. Dalia Komparskienė81 Pagal klausymų metu LAT pateiktą pastebėjimą “skolininko“ (patirtos bylinėjimosi išlaidos) pakeistos į „vykdymo proceso šalių“. Pritarti
2016-01-2988 Pritariame Įstatymo projekto 82 straipsnio nuostatai, kuria siūloma sudaryti galimybę turto bendrasavininkiams (sutuoktiniams) bendru sutarimu ir kuo greičiau nustatyti skolininkui tenkančią turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje, į kurią antstolis galėtų nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau tokiu atveju CPK667 straipsnio redakcija turėtų būti iš esmės tobulinama dėl siūlomo reglamentavimo galimų kilti rizikų:
įprastai nesikreipdavo dėl skolininko turto dalies nustatymo, o kreipdavosi išieškotojas. Pagal teikiamą CPK projektą turto atidalinimo procese išieškotojo dalyvavimas nenumatytas, todėl reikėtų įvertinti tai, kad dažniausiai skolininkas nesuinteresuotas operatyviu turto atidalinimu, todėl galimi atvejai, jog skolininkas sieks turtą pasidalinti išieškotojui nenaudingu būdu (pavyzdžiui, kad bendrasavininkiams atitektų didžioji turto dalis). Atsižvelgiant į tai, manome, kad išieškotojo dalyvavimas ir sutikimas šiame procese yra būtinas. 2) Kyla klausimai, kas šiuo atveju laikytini išieškotojais (ar tie asmenys, kurie dalyvauja vykdymo procese) ir iki kurio momento (iki kreipimosi į notarą) bei iš kur notaras žinotų, kas vyksta vykdymo procese. Svarstytina, kad antstolis, patvarkyme dėl skolininko turto dalies nustatymo galėtų įvardyti tuo metu žinomus visus išieškotojus, tiek savo vykdomose bylose, tiek visų kitų antstolių vykdomose bylose.
veiksmai taip pat skundžiami kaip ir antstolio, todėl susidaro galimybė papildomai skųsti notaro veiksmus ir vilkinti išieškojimo dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Manome, jog siekiant sudaryti galimybę bendrasavininkiams bendru sutarimu nustatyti skolininko turo dalį, CPK 667 straipsnio redakcija turėtų būti tobulinama, įvertinus aukščiau įvardytas rizikas. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti CPK 667 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto,
kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka priima patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendru sutarimu arba pasiūlo skolininkui išieškotojui , o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams per dešimt dienų kreiptis į notarą dėl turto pasidalijimo bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šioje dalyje nustatytas terminas antstolio motyvuotu patvarkymu gali būti pratęstas iki trisdešimt dienų. Antstolio patvarkymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendru sutarimu ar notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto padalijimo įteikiamas bendrosios nuosavybės dalyviams ir visiems vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams. su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininko turto dalis bendru sutarimu nėra nustatoma, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 2. 3. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Teismas, antstolis ir notaras, Nustatydamas nustatydami nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi nekilnojamuoju daiktu tvarką , jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar bendrosios nuosavybės dalyvis. 3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. 4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti .“ Nepritarti Pasiūlytoje redakcijoje numatomos net 3 institucijos, galinčios nustatyti skolininko turto dalį. Visiškai neaišku, kada antstolis galėtų tai padaryti pats, o kokiais atvejais nukreipti į notarą. Jeigu jau antstolis to negali padaryti, neaišku, kokiais būdais tais pavyks padaryti notarui. Be to, trims institucijoms taikant tą patį institutą bus formuojama skirtinga praktika ir bus pažeisti teisinio aiškumo ir stabilumo principai.
Be to, notarai ir šiuo metu vykdo bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymą, todėl galėtų vykdyti siūlomą funkciją. Turto, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymas yra sandoris ir ši funkcija gali būti priskirta tik notarams arba teismui. Klausymų metu pritarta Teisingumo ministerijos, teismų, notarų rūmų bei antstolių rūmų atstovų suderintai 667 straipsnio redakcijai: „
fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendrosios nuosavybės dalyvių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. , o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Gavęs skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendrosios nuosavybės dalyvių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nei vienas išieškotojas per nustatytą terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatomas terminas bendraturčių susitarimui pateikti, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymui gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. 2. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka patvirtinto susitarimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. 3. 3. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Teismas ir notaras, Nustatydamas nustatydami nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi nekilnojamuoju daiktu tvarką , jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar bendrosios nuosavybės dalyvis. 4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. 5. 4. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.“
2016-01-2989 Siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą dėl valstybės paveldėto įkeisto turto realizavimo, valstybės paveldėto, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, turto realizavimo, papildant CPK projektu keičiamą 668 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad „valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą vykdo antstolis, o ne kiti asmenys, t.y. ir ne VMI.“ Šioje nutartyje buvo pasisakyta: „<...> tai, kad vykdymo proceso metu hipoteka įkeistas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, savaime nereiškia, kad pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas <...>“. Siekiant operatyvaus ir sklandaus tinkamo teisės normų taikymo vykdymo procese, tokia antstolio pareiga galėtų būti įtvirtinta CPK projektu keičiamo 668 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad reglamentavimo papildymo poreikį VĮ „Turto bankas“ atstovai yra išreiškę tiek 2015 m. liepos 16 d. raštu, tiek susitikimo, vykusio 2015 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos antstolių rūmuose, metu prašydami tarpininkauti užtikrinant operatyvų areštuoto valstybės paveldėto turto realizavimo procesą. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (aktuali redakcija TAR 2015-03-13 Nr.
valstybės turto valdytojo administruojamą turtą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, realizavimą organizuoja mokesčių inspekcija. Tais atvejais, kai skolininko turtas paveldėjimo teise pereina valstybės nuosavybėn, tačiau turtas yra administruojamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, tokio turto realizavimas, siekiant užtikrinti tinkamą ir vientisą išieškojimo procesą, turėtų būti vykdomas antstolio, vykdžiusio vykdomąją bylą mirusio asmens atžvilgiu. Pakeitus šalį vykdymo procese, antstolis imtųsi visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams užtikrinti. Pažymėtina, kad Valstybė paveldėjusi turtą, turi pareigą atsiskaityti su kreditoriais paveldėto turto verte. Atsižvelgiant į tai, realizavus valstybės paveldėtą turtą, administruojamą centralizuotai valstybės valdomo turto valdytojo, gautos piniginės lėšos būtų paskirstomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 47 punktu, visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai lėšų, gautų realizavus šį turtą, pakaktų visiems išieškotojų reikalavimams patenkinti, likusi piniginių lėšų dalis galėtų būtų pervesta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patirtoms su palikimo administravimo susijusioms išlaidoms dengti. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti CPK projektu keičiamą 668 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų,
išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas ir į valstybės paveldėtą areštuotą ar hipoteka įkeistą nekilnojamąjį skolininko turtą , įskaitant ir jam priskirtą žemės sklypą, teisės aktuose nustatyta tvarka administruojamą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo. Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais. “ Nepritarti Analizuojant Lietuvos antstolių rūmų minimą nutartį, 2016-02-10 Teisingumo ministerijoje buvo surengtas pasitarimas minėtoms problemoms spręsti, kuriame dalyvavo institucijų, administruojančių valstybės paveldėtą ar kitokiu būdu jai perduotą turtą, taip pat Lietuvos antstolių rūmų atstovai.
Kadangi valstybės turto režimas pagal specialiuosius teisės aktus yra skirtingas, atskiruose teisės aktuose taip pat yra nustatyti ribojimai parduoti tam tikros rūšies turtą, priklausantį valstybei, visoms pasitarime dalyvavusioms institucijoms buvo pasiūlyta pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Bendro sprendimo būdo pasiūlyta nebuvo, todėl, prieš teikiant tokį pasiūlymą, jį būtina suderinti su suinteresuotomis institucijomis, t. y. Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, VĮ Turto banku ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, nagrinėjant LR Prezidentės pateiktą teisės aktų paketą dėl savavališkai pastatytų statinių griovimų, Seimo narys S. Šedbaras pastebėjo, kad tikslinga kompleksiškai peržiūrėti visą CPK 668 straipsnį. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
744 straipsnyje siūloma įtvirtinti antstolio teisę patvarkymu nustatyti skolininko turto administravimą. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 4.236 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu.“ (pabraukta mūsų) Civilinis kodeksas nustato antstolio teisę patvarkymu nustatyti tik įkeisto skolininko turto administravimą, kai iš jo vykdomas išieškojimas (4.1921 straipsnis). Todėl kartu su vertinamu projektu turėtų būti teikiamos atitinkamos Civilinio kodekso pataisos.
5 dalį: „5
6. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas . Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.“ Kadangi pritarus S.Šedbaro pasiūlymui minėtame reguliavime buvo pakoreguotas baudos dydis (300 eurų vietoje 289 eurų), siūlytina CPK 771 straipsnio pakeitimo atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
95 Klausymų metu teisingumo ministerija pasiūlė, kad Projektas įsigaliotų
d. Ši data pasiūlyta, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė turės patvirtinti tvarką, kaip asmenims įteikiami procesiniai dokumentai jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, šios tvarkos parengimas bus pakankamai sudėtingas, be to, suinteresuotiems asmenims reikėtų suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis.
Projekto 90 straipsnyje patikslinta, kad įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti
206-02-03 Nacionalinė teismų administracija , gavusi prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3551, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3552, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3553, informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 36P-16-(7.1.10) „Dėl išvados pateikimo įstatymų projektams
2016-02-01 Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybių apklausos būdu išnagrinėjo Jūsų pateiktus Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3551, Komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41, ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3552 ir Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3553 (toliau vadinama – projektai). Informuojame Jus, kad dauguma savo nuomones pateikusių savivaldybių pastabų ar pasiūlymų projektams neturėjo. Kartu teikiame Jums Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabas ir pasiūlymus (pridedama). Pritarti
2016-01-26 Susipažinę su Jūsų 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-2016-163 pateiktais Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3551, Komercinio arbitražo įstatymo Nr.
I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XII-3552, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3553 informuojame, kad pastabų minėtiems įstatymų projektams neturime. Pritarti
2016-01-27 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję pateiktus Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3551, Komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3552 ir Civilinio kodekso
pasiūlymų neturi. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai:
už – bendru sutarimu
paskirti pranešėjai:
nuomonė : negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė