Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai numatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą kredito finansų įstaigoms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88¹straipsnis. Sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui Kiti įstatymai gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui, priimami tik dėl žalos priteisimo.“
Papildyti 98 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar
Lietuvos centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Lietuvos centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas).“
1Papildyti 99 straipsnį 5 punktu:
„6) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu atveju – iki banko ar Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo
pabaigos .“
punktu. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. laprkičio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3504(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu ar savo iniciatyva negali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jeigu tai numatyta kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių taikymą kredito finansų įstaigoms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88¹straipsnis. Sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui Kiti įstatymai gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos kredito finansų įstaigų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui, priimami tik dėl žalos priteisimo.“
Papildyti 98 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar
Lietuvos centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Lietuvos centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas).“
Papildyti 99 straipsnį 5 punktu:
„5) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu atveju – iki banko ar Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo
pabaigos .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO NR. XI-393 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pastaroji finansų krizė tapo nacionalinių ir Europos Sąjungos institucijų gebėjimo valdyti bankų problemas išbandymu, ypač įvertinant tai, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) finansų rinkos pasiekė tokį integracijos lygį, kad sukrėtimai vienoje valstybėje gali greitai persiduoti kitoms valstybėms narėms. Bankai ir investicinės įmonės (toliau – įstaigos) piliečiams, įmonėms ir visai ekonomikai teikia svarbias paslaugas (tokias kaip mokėjimo sistemų palaikymas, skolinimas, indėlių priėmimas ir kt.). Šių įstaigų veikla iš esmės grindžiama pasitikėjimu, todėl jei klientai ir kitokių sandorių šalys nebetikėtų, kad jie įvykdys įsipareigojimus, jos gali greitai tapti negyvybingomis. Su problemomis susidūrusios finansų įstaigos neretai būdavo likviduojamos keliant įprastines bankroto bylas. Tačiau dėl įstaigų tarpusavio ryšių masto gali kilti sisteminės krizės, kai, pavyzdžiui, vieno didelio banko problemos gali įtakoti ir sukelti neigiamas pasekmes visai sistemai. Būtent dėl finansų įstaigų vykdomų funkcijų svarbos visai ekonomikai ir siekio išvengti sisteminės rizikos ne visada tikslinga su problemomis susidūrusiai įstaigai kelti įprastinę bankroto bylą. Nesant veiksmingų su sunkumais susidūrusių įstaigų problemų prevencijos ir valdymo priemonių, tam būdavo panaudojamos viešosios lėšos.
Atsižvelgiant į poreikį veiksmingai spręsti problemas, su kuriomis susiduria įstaigos, kartu išvengiant užkrato kitose įstaigose bei siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančius nuostolius, tarptautiniu mastu inicijuotos diskusijos dėl finansų įstaigų pertvarkymo režimų ir bankroto įstatymų peržiūrėjimo, kad būtų galima tvarkingai likviduoti dideles ir sudėtingos struktūros tarpvalstybiniu mastu veikiančias įstaigas. 2011 m. lapkričio mėn. G-20 šalių vadovai patvirtino Finansinio stabilumo valdybos (FSV) dokumentą, nustatantį pagrindinius įstaigų pertvarkymo elementus, kurie, FSV nuomone, yra būtini, kad įstaigų pertvarkymo režimas būtų veiksmingas. Įgyvendinus šiuos elementus, valdžios institucijos galėtų finansų įstaigas pertvarkyti taip, kad nuostoliai dėl mokumui užtikrinti suteiktos pagalbos nebūtų perkeliami mokesčių mokėtojams, o ypač svarbios šių įstaigų ekonominės funkcijos būtų išsaugotos. 2010 m. gruodžio mėn. ES Ekonominių ir finansinių klausimų taryba (ECOFIN) priėmė išvadas, kuriose buvo raginama sukurti ES sistemą, skirtą krizių prevencijai užtikrinti, joms valdyti ir spręsti. Išvadose pabrėžiama, kad sistema turėtų būti taikoma visiems bankams, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi būti gerinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir sistema turi remtis trimis ramsčiais (parengiamosiomis ir prevencinėmis priemonėmis, ankstyvąja intervencija ir įstaigų pertvarkymo priemonėmis).
Šiomis priemonėmis turėtų „būti siekiama išsaugoti finansinį stabilumą apsaugant visuomenės ir rinkų pasitikėjimą; pirmenybę teikti prevencijai ir pasirengimui; suteikti patikimų problemų sprendimo priemonių; sudaryti sąlygas greitai imtis ryžtingų veiksmų; mažinti polinkį elgtis mažiau atsakingai ir kuo labiau sumažinti bendras viešųjų lėšų sąnaudas, užtikrinant teisingą naštos pasidalijimą tarp finansų įstaigų suinteresuotųjų subjektų; padėti sklandžiai spręsti tarpvalstybinių finansų grupių problemas; užtikrinti teisinį tikrumą ir mažinti konkurencijos iškraipymus“. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir įgyvendinti tiek tarptautiniu, tiek ES lygiu keliamus tikslus, pastaraisiais metais buvo parengtas ES teisės aktų paketas, kurį sudaro:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Pertvarkymo direktyva);
Nr.
1093/2010 (toliau – Bendro pertvarkymo reglamentas);
Susitarimas). Visų šių teisės aktų bendri tikslai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. 239 0070 el. paštas [email protected]) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vyr. specialistės Edita Bačkieriūtė (tel. 2199 385, el. paštas [email protected]), Egidija Adlienė (tel. 2390 134, el. p. [email protected]), Toma Stašaitytė (tel. 239 0158, el. paštas [email protected]), Agnė Grigaitė (tel. 219 4482, el. paštas [email protected]) ir Finansų rinkų politikos departamento patarėjas Justinas Juknys (tel. 219 9328, el. paštas [email protected]) kartu su Lietuvos banko ir valstybės įmonės
“Indėlių ir investicijų draudimas” (toliau - VĮ IID) specialistais. 3.
metu yra reguliuojami projekte aptarti klausimai Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės Šiuo metu finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą Lietuvoje reglamentuoja Finansinio tvarumo įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos priemonės, kurių prireikus gali būti imamasi Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų finansiniam stabilumui ir patikimumui stiprinti, jų taikymo tikslai, sąlygos ir tvarka. Už finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Galimos taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonės yra šios: · valstybės garantija; · banko turto išpirkimas; · valstybės dalyvavimas banko kapitale; · laikinojo banko įsteigimas; · banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. Pagal galiojančio Finansinio tvarumo įstatymo nuostatas finansinio stabilumo stiprinimo priemonės gali būti įgyvendinamos panaudojant valstybės biudžeto lėšas; Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas; valstybės vardu pasiskolintas lėšas, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka išleistus Vyriausybės vertybinius popierius; valstybės turimas reikalavimo teises pagal banko įsipareigojimus mokėti valstybei; kitus teisės aktuose nustatytus lėšų šaltinius. Galiojančios Bankų įstatymo 76¹straipsnio nuostatos numato galimybę perduoti problemų turinčio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus kitam bankui, jeigu, be kita ko, tai leistų išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sistemos stabilumu ir patikimumu ir kitaip apsaugoti viešuosius interesus, o administruojamo banko likvidavimas dėl bankroto tokiu pačiu mastu neapsaugotų šių interesų.
Jeigu perduodamų įsipareigojimų vertė yra didesnė negu kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertė, tai banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vykdomas iš Indėlių draudimo fondo lėšų pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12¹ straipsnio nuostatas ar iš kitų šaltinių padengiant verčių skirtumo sumą. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas fondo, skirto bankų problemų sprendimui finansuoti, sudarymas, arba gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Šiuo metu indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – IIDĮ), kuriuo įgyvendinamos Direktyva 94/19/EB su paskutiniais pakeitimais ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva 97/9/EB). Tiek Direktyva 94/19/EB, tiek ir Direktyva 97/9/EB yra minimalaus harmonizavimo, todėl buvo suteikta daug diskrecijos valstybėms narėms jas įgyvendinant: šios direktyvos nereglamentuoja sistemų finansavimo mechanizmų, fondų panaudojimo, paliko galimybę valstybėms narėms savo nuožiūra taikyti išimtis ir už tam tikrus produktus ir tam tikriems indėlininkams nemokėti kompensacijų ir kt. Pažymėtina, kad Direktyva 97/9/EB iki šiol išlieka nepakeista, kai tuo tarpu Direktyva 94/19/EB pakeista iš esmės maksimaliai harmonizuojant indėlių draudimo sistemas (toliau – IDS) visoje ES.
Šiuo metu galiojančiame IIDĮ indėlių garantijų sistemų ir investuotojų kompensavimo sistemų pagrindiniai elementai reglamentuojami bendrai tuose pačiuose straipsniuose, tik kur reikia išskiriant skirtingas šių sistemų draudimo sąlygas. IIDĮ nustatyta, kas privalo drausti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, kas yra draudimo objektas, taip pat kam taikomos draudimo išimtys bei draudimo išmokų apribojimai (pagal Direktyvos 94/19/EB ir Direktyvos 97/9/EB nuostatas valstybėms narėms leidžiama taikyti savo nuožiūra). Indėlių draudimo objektas yra indėliai eurais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais ir Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos valstybės) nacionalinėmis valiutomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įvykus draudžiamajam įvykiui indėlininkams per 20 darbo dienų išmokamos iki 100 000 eurų draudimo išmokos (esant išskirtinėms aplinkybėms šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų). Indėlių draudėjai kas mėnesį privalo mokėti periodines (ex ante) įmokas į Indėlių draudimo fondą: šiuo metu bankai privalo mokėti 0,45 procento, o kredito unijos 0,25 procento nuo draudžiamų indėlių[¹] sumos. IIDĮ 12¹ straipsnis nustato IDS dalyvavimo banko ar kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo (pagal Bankų įstatymo 76¹ straipsnio nuostatas ar pagal Kredito unijų įstatymo 65¹ straipsnio nuostatas) finansavime taisykles. Pagal šias taisykles toks IDS dalyvavimas finansavime prilyginamas draudimo išmokų išmokėjimui ir bendra finansavimo suma neturi viršyti draudimo išmokų sumos, kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, reikėtų išmokėti. Reikalavimai indėlininkų informavimui įtvirtinti IIDĮ 13 straipsnyje.
IIDĮ penktasis skirsnis reglamentuoja VĮ IID veiklą, jos tikslus (drausti indėlius ir įsipareigojimus investuotojams, administruoti Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą). VĮ IID organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Finansų ministerija), taryba ir vienasmenis valdymo organas
IID 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai draudimo išmokoms mokėti nepakanka abiejuose administruojamuose fonduose ir privalomajame rezerve esančių lėšų, gali būti naudojamas VĮ IID savininko kapitalas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pertvarkymo direktyvos įgyvendinimas Atsižvelgiant į tai, kad naujasis Pertvarkymo direktyvoje nustatytas pertvarkymo režimas keičia iki šiol galiojusį finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo režimą, reglamentuotą Finansinio tvarumo įstatymu, minėtas įstatymas išdėstomas nauja redakcija.
Kadangi dalis prevencinių reikalavimų praplečia priežiūros institucijos kompetenciją, šiomis atitinkamomis teisėmis ir pareigomis (ankstyvoji intervencija) papildomi susiję finansų įstaigų veiklą ir jų priežiūrą reglamentuojantys įstatymai – Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas. Su finansavimo struktūra susijusius klausimus (t.y. Pertvarkymo fondo sudarymas, įmokų į šį fondą mokėjimo tvarka, jo administravimas) didžiąja dalimi siūloma reglamentuoti IIDĮ projekte. Toliau apibūdintas naujojo pertvarkymo režimo savybes siūloma reglamentuoti naujos redakcijos Finansinio tvarumo įstatyme (išskyrus tam tikrus aspektus, kuriuos siūloma nustatyti kituose įstatymuose – tokie atvejai aprašymuose išskirti). I. Bendrieji reikalavimai Taikymo sritis Pertvarkymo režimo taikymo sritis sutampa su ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos[²] (CRD IV) taikymo sritimi, t.y. jis bus taikomas ne tik bankams, bet ir didelėms investicinėms įmonėms (finansų maklerio įmonėms, kurių pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkst. eurų), Centrinei kredito unijai, o tam tikrais atvejais ir finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) įmonėms ir mišrios veiklos kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, šių subjektų patronuojamosioms finansų įmonėms (kai joms taikoma konsoliduota priežiūra) ir kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių, įsteigtų trečiosiose valstybėse, filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Pertvarkymo institucija Pertvarkymo priemonių taikymas yra išskirtinė pertvarkymo institucijos teisė. Pertvarkymo institucija Lietuvoje siūloma paskirti Lietuvos banką. Pažymėtina, kad efektyvus pertvarkymo institucijos funkcijų vykdymas, be kita ko, priklauso nuo to, ar užtikrinamas glaudus ir savalaikis bendradarbiavimas su priežiūros institucija ir institucija, atsakinga už makroprudencinės politikos įgyvendinimą. Abi pastarąsias funkcijas taip pat vykdo Lietuvos bankas, kuris, atitinkamai disponuoja reikalinga informacija, tinkamai prisidėsiančia prie šiai institucijai priskirtos pertvarkymo institucijos funkcijos vykdymo. Kartu buvo įvertinta ir tai, kad naujos atskiros institucijos steigimas arba pertvarkymo institucijos funkcijos priskyrimas kitai jau veikiančiai institucijai pareikalautų papildomų administracinių reformų, taip pat, siekiant sukaupti reikiamus išteklius ir ekspertines žinias
Naujoms Lietuvos banko kaip pertvarkymo institucijos funkcijoms atlikti Lietuvos bankui yra reikalingi finansiniai ištekliai. Be to, įvertintos ir ES sutarčių nuostatos, pagal kurias nacionaliniai centriniai bankai privalo būti nepriklausomi nuo valdžios institucijų ir kitas funkcijas, nepriskiriamas Europos centrinių bankų sistemos kompetencijai, gali vykdyti tik tiek, kiek tai netrukdo jų pagrindinėms pareigoms. ECB nuosekliai pasisako, jog nacionalinio centrinio banko finansinio nepriklausomumo principas reikalauja, jog valstybės narės, nacionaliniams centriniams bankams priskirdamos naujas funkcijas (tokias kaip pertvarkymo), tuo pačiu užtikrintų ir atitinkamus finansinius išteklius šioms funkcijoms įgyvendinti (pavyzdžiui, ECB nuomonės CON/2013/10 3.3 p., CON/2014/62 2.2 p. ir kt). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko kaip pertvarkymo institucijos funkcijas finansuoti siūloma iš finansų rinkos dalyvių įmokų Lietuvos bankui, atitinkamai papildant Lietuvos banko įstatymą. Svarbu paminėti, kad analogiškas finansavimo modelis šiuo metu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia praktikoje finansuojant Lietuvos banko atliekamą priežiūros funkciją, t.y. kasmet, pasikonsultavus su prižiūrimame sektoriuje veikiančiais subjektais, nustatomos finansų rinkų subjektų įmokos, kurios naudojamos Lietuvos banko veiklai, susijusiai su atliekama finansų rinkos priežiūra, finansuoti. Atsižvelgiant į tai, siūloma tą pačią tvarką taikyti ir finansuojant pertvarkymo funkcijos įgyvendinimą. Šiuo tikslu galiojantis atitinkamų funkcijų finansavimo reguliavimas išplečiamas pertvarkymo funkcijai - atitinkamai, įtvirtinamas baigtinis įmokų mokėtojų sąrašas, o kiekvienai šių mokėtojų grupei nustatoma įmokų bazė ir maksimalus įmokos dydis.
Subjektų įvairovė ir skirtingos funkcijos (ar jų mastas) jų atžvilgiu nulemia skirtingas įmokų skaičiavimo bazes ir maksimalius įmokų dydžius. Maksimalius įmokų dydžius siūloma nustatyti mažesnius nei priežiūros funkcijos atveju įvertinus pertvarkymo funkcijai reikalingų resursų poreikį. Pastebėtina, kad tokia įmoka nebūtų laikoma mokesčiu. Konkretūs mokėtinų įmokų dydžiai būtų nustatomi kiekvienais metais, pasikonsultavus su rinkos dalyviais ir neperžengiant įstatymu nustatytos maksimalios ribos, bei atsižvelgiant į detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką. Toks reguliavimas pasirinktas siekiant nustatyti objektyvią ir lanksčią finansavimo sistemą, kuri tuo pačiu būtų pajėgi įvertinti ir įmokų dinamiškumo aspektą - dalyvių mokamos įmokos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis protingumo principu, jos neturi tapti našta rinkos dalyviams ar daryti neigiamą įtaką jų veiklai. Tuo pačiu, įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas turi užtikrinti efektyvų ir sklandų pertvarkymo funkcijų vykdymą. Dėl specifinio funkcijų pobūdžio nuolatinėms funkcijoms atlikti reikia pastovaus nedidelio skaičiaus tarnautojų, o vykdant konkrečios įstaigos pertvarkymo veiksmus, tam laikotarpiui resursų poreikis ženkliai išauga. Atsižvelgiant į tai, įmokų surinkimo sistema turi užtikrinti galimybę, priklausomai nuo poreikio, rinkti skirtingo dydžio įmokas. Be to, įtvirtintas užskaitymo mechanizmas, t.y. jei atitinkamais metais Lietuvos bankas iš rinkos dalyvių surinktų daugiau lėšų, nei buvo patirta tais metais, atsiradęs perviršis panaudotas kitų metų finansų rinkos pertvarkymo funkcijai finansuoti, proporcingai mažinant kitų metų įmokas finansų rinkos dalyviams. II.
II. Problemų prevencijos stiprinimas Gaivinimo ir pertvarkymo planai Stiprinant finansų įstaigų problemų prevenciją, iš jų bus reikalaujama parengti gaivinimo planus, numatančius tvarką ir priemones, kurių įstaigos imtųsi reikšmingai pablogėjus finansinei būklei, kad būtų atkurtas ilgalaikis jų gyvybingumas. Patronuojančiosios įmonės turės parengti bendrą visos grupės gaivinimo planą, bet priežiūros institucija galės reikalauti, kad tam tikros grupei priklausančios įstaigos parengtų ir individualius planus. Numatyta, kad visais atvejais bus privaloma parengti gaivinimo planą – individualų arba grupės gaivinimo planą. Gaivinimo planus vertins ir tvirtins priežiūros institucija. Jie turės būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per metus. Pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija ir pasitelkdama informaciją, gaunamą iš įstaigų, rengs išankstinius įstaigų pertvarkymo planus, kuriais bus vadovaujamasi iškilus būtinybei įstaigas pertvarkyti (nuo plano bus galima nukrypti, jei atliktas nepriklausomas turto vertinimas atskleis korekcijų poreikį). Pertvarkymo planuose turės būti numatytos skirtingos įstaigų pertvarkymo galimybės pagal įvairius scenarijus, įskaitant sisteminės krizės atvejį. Grupei paprastai bus rengiamas bendras pertvarkymo planas, bet pertvarkymo institucija galės nuspręsti parengti ir atskirus tam tikrų grupės narių pertvarkymo planus. Pertvarkymo planai turės būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per metus. Kiekvieną kartą rengdama ir atnaujindama pertvarkymo planą, pertvarkymo institucija vertins sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę (nevertindama galimybių pasinaudoti valstybės pagalba ir centrinio banko pagalba likvidumui padidinti), kad būtų išvengta reikšmingų neigiamų pasekmių finansų sektoriui ir užtikrintas ypatingos svarbos funkcijų tęstinumas.
Nustačiusi kliūčių sėkmingam galimam pertvarkymui, pertvarkymo institucija galės duoti įstaigai privalomus nurodymus, skirtus tų kliūčių pašalinimui (pvz., reikalauti, kad įstaiga parduotų konkretų turtą, nutrauktų konkrečią veiklą, pakeistų organizacinę ar teisinę struktūrą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ne visos įstaigos kelia vienodą sisteminę riziką ir jų žlugimas būtų nevienodai žalingas finansų sektoriui ar vietos ekonomikai, priežiūros ar pertvarkymo institucija tam tikroms įstaigoms gali numatyti supaprastintus reikalavimus gaivinimo ar pertvarkymo planų rengimui (turiniui, atnaujinimo dažnumui ir pan.). Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas Siekiant užtikrinti galimo pertvarkymo efektyvumą ir ypač gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės patikimumą bei veiksmingumą, įstaigos nuo 2016 m. turės nuolat atitikti jiems individualiai pertvarkymo institucijos nustatomą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą (Minimum requirement for own funds and eligible liabilities – MREL). Tai reikš, kad atitinkama visų įstaigos turimų įsipareigojimų dalis turės būti sudaryta iš greitai ir efektyviai nurašomų/konvertuojamų įsipareigojimų, kad, prireikus, būtų galima nesunkiai ir veiksmingai pritaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir (prireikus taip pat pritaikius kitas pertvarkymo priemones) atstatyti įstaigos gyvybingumą. Grupės subjektų tarpusavio finansinė parama ir viešoji prevencinė finansinė parama Aiškiai nustatoma grupei priklausančių subjektų tarpusavio paramos teikimo tvarka, kai tam tikri subjektai ima tenkinti ankstyvosios intervencijos sąlygas.
Grupės nariai galės sudaryti išankstinius susitarimus teikti finansinę paramą (kaip paskolą, garantijos suteikimą, turto, naudotino kaip įkaitas, perdavimą) kitiems finansinių sunkumų patiriantiems grupės subjektams. Tačiau siekiant išvengti problemų išplitimo grupėje, ši teisė apribojama atvejais, kai tokios paramos teikimas nekelia grėsmės pačiam paramą teikiančiam subjektui bei valstybės, kurioje jis įsisteigęs, finansų sektoriaus stabilumui. Išskirtiniais atvejais numatoma ir viešosios finansinės paramos galimybė, kuri gali būti teikiama valstybės garantijų ar kapitalo priemonių pirkimo forma. Tačiau tokia parama galės būti teikiama tik mokioms įstaigoms, turės būti tik laikino pobūdžio ir negalės būti naudojama kompensuoti patirtus ar numatomus patirti nuostolius. Sprendimą dėl prevencinės viešosios paramos teikimo priims Vyriausybė. Ankstyvoji intervencija Pertvarkymo direktyva išplečia priežiūros institucijos teises ankstyvuoju etapu imtis priemonių, kai įstaigų finansinė būklė stipriai pablogėja. Šios teisės papildo įgaliojimus, kurie priežiūros institucijoms suteikiami pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą CRD IV. Bankų įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Centrinės kredito unijos įstatyme siūlomais pakeitimais nustatomi priežiūros institucijos ankstyvosios intervencijos įgaliojimai apima teisę reikalauti, kad įstaiga įgyvendintų gaivinimo plane numatytas priemones; nušalinti bei pakeisti kvalifikacijos bei reputacijos reikalavimų neatitinkančius įstaigos vadovus; paskirti įstaigai laikinąjį administratorių; parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo planą; pakeisti įstaigos verslo strategiją ir reikalauti pakeisti įstaigos organizacinę ar veiklos struktūrą ir kt. III.
III. Pertvarkymas Pertvarkymo tikslai ir bendrieji principai Naujuoju pertvarkymo režimu siekiama išvengti dėl žlungančių įstaigų galinčių atsirasti didelių neigiamų pasekmių finansinei sistemai, visų pirma užkertant kelią problemų plitimui. Todėl nustatomos pertvarkymo priemonės, jų taikymo taisyklės bei finansavimo šaltiniai, tam kad būtų išvengta viešųjų lėšų panaudojimo bei būtų apsaugoti mažmeninės bankininkystės vartotojai. Įtvirtinami esminiai pertvarkymo principai susiję su nuostolių paskirstymu, t.y. principu, kad pirmiausiai nuostoliai tenka įstaigos dalyviams (akcijų ar kitų nuosavybės priemonių turėtojams), toliau paskirstomi atvirkščiai reikalavimų tenkinimo eiliškumui, taikomam įprastinės bankroto bylos atveju. T.y.:
paskesne eile bankroto atveju ir dėl to jie atgautų mažiau lėšų arba visai nieko neatgautų, turi ir pertvarkymo atveju nuostolius prisiimti pirmiau nei kreditoriai, kurių reikalavimai yra aukštesnėje kreditorinių reikalavimų eilėje ir jų nuostoliai bankroto atveju galėtų būti mažesni;
eurų) visada lieka apsaugoti. Esminis pertvarkymo principas, kurio negali pažeisti jokios net itin specifiniais atvejais galimos pritaikyti išimtys – kad nė vienas kreditorius negali nukentėti labiau nei būtų nukentėjęs, jei įstaigai vietoje pertvarkymo veiksmų pritaikymo būtų iškelta įprastinė bankroto byla. Jei dėl kokių nors priežasčių (pvz., dėl netikslaus preliminaraus turto vertinimo) šis principas pertvarkymo proceso metu pažeidžiamas, nukentėjusiems kreditoriams susidaręs skirtumas privalo būti kompensuojamas.
Nustatomos aplinkybės, kuriomis imamasi pertvarkymo veiksmų:
ir priežiūros institucijų vertinimu, įstaiga žlunga arba gali žlugti;
priemonių užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta žlugimo,
pertvarkymas būtinas viešajam interesui apsaugoti, pvz., būtina išlaikyti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą arba įstaiga yra pernelyg reikšminga, kad jos žlugimas nesukeltų rimtesnių padarinių finansų sektoriui. Tai reiškia, kad pertvarkomos bus tik tos įstaigos, kurių žlugimas iškeliant įprastą bankroto bylą būtų pernelyg žalingas viešajam interesui. Kitos ne tokios reikšmingos, bet neefektyviai veikiančios įstaigos, ir toliau turės pasitraukti iš rinkos įprastinės bankroto procedūros keliu. Pertvarkymo priemonės Pertvarkymo priemones taikys pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į iš anksto parengtus pertvarkymo planus bei kiekvienu atveju konkrečiai šiuo tikslu atliekamo nepriklausomo įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimo rezultatus. Nepriklausomo vertinimo pagrindinis tikslas – suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar yra tenkinamos pertvarkymo priemonių taikymo sąlygos, ir jei taip – suteikti informaciją, reikalingą priimti sprendimą dėl tinkamiausių taikytinų priemonių ir jų taikymo apimties (priklausomai nuo situacijos, galima taikyti įvairius pertvarkymo priemonių derinius).
Esant ypatingai skubai, gali būti atliktas preliminarus vertinimas (jį gali atlikti ir pati pertvarkymo institucija), tačiau vėliau jo rezultatai turi būti patikslinti išsamiu nepriklausomu vertinimu, ir, prireikus, atitinkamai pakoreguotas pertvarkymo veiksmų vykdymas arba išmokamos kompensacijos.
a) Verslo perleidimo priemonė Pertvarkymo institucija gali nuspręsti perleisti visus arba tik dalį pertvarkomos įstaigos turto, teisių ir įsipareigojimų. Perleisti pertvarkomos įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus galima tik atitinkamą veiklos licenciją turinčiam asmeniui, tačiau šios licencijos neturintis asmuo gali kreiptis dėl tokios licencijos gavimo į priežiūros instituciją, kuri turės šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Įprastai įsigyti pertvarkomą įstaigą ar jos dalį turėtų būti siūloma atviroje rinkoje, siekiant užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tam tikromis aplinkybėmis toks viešas siūlymas galėtų pakenkti finansų sektoriaus stabilumui arba užkirsti kelią efektyviam pertvarkymo tikslų pasiekimui, numatoma galimybė vykdyti neviešas derybas.
b) Laikinosios įstaigos priemonė Kai įvertinus aplinkybes nustatoma, kad netikslinga ar neįmanoma iš karto taikyti kitas pertvarkymo priemones, pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai ar jų dalis gali būti laikinai perduodami specialiai šiuo tikslu valstybės ar pertvarkymo institucijos įsteigtai laikinajai įstaigai.
Laikinoji įstaiga turės atitikti visus atitinkamos veiklos vykdymo licencijos gavimui būtinus reikalavimus, tačiau, siekiant užtikrinti sklandų pertvarkymo procesą, veiklos pradžioje tam tikrą ribotą laiką galės funkcionuoti ir be licencijos. Laikinoji įstaiga tęs visų reikalingų pertvarkomos institucijos veiklų vykdymą. Laikinosios įstaigos priemonė turėtų būti taikoma kiek įmanoma trumpesnį laiką, o jos laikinai perimtam turtui, teisėms ir įsipareigojimams turėtų būti pritaikytos kitos pertvarkymo priemonės.
c) Turto atskyrimo priemonė Turto atskyrimo priemonė skirta padalinti pertvarkomos įstaigos turtą į „gerą“ ir „blogą“, kai bendro turto paketo kaip visumos išlaikyti netikslinga. Šiuo tikslu turtas bus perduodamas turto valdymo įmonei.
Kadangi turto valdymo įmonės paskirtis iš esmės tik saugoti pertvarkomos įstaigos turtą ir jį valdyti, siekiant išsaugoti ir, jei įmanoma, padidinti turto vertę iki jo perleidimo momento, bet nevykdyti pertvarkomos įstaigos veiklos, jai nereikės turėti atitinkamos veiklos licencijos (skirtingai nei laikinajai įstaigai).
d) Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė iš esmės yra atvirkštinis įrankis krizės laikotarpiu plačiai taikytai `bailout` priemonei, kai bankai buvo gelbėjami išorinių investuotojų (o dažniausiai tai reiškė valstybės /mokesčių mokėtojų) lėšomis. Taikant šią priemonę, nuostolių patyrusiai įstaigai rekapitalizuoti bus naudojamos ne išorinės lėšų injekcijos, bet jos pačios akcininkų ir kreditorių lėšos. Taikant priemonę pertvarkymo institucija nurašys įstaigos turimus įsipareigojimus akcininkams ir kreditoriams arba tuos įsipareigojimus konvertuos į nuosavybės priemones – pvz., banko išleistos obligacijos bus panaikintos, o jų pirkėjai-investuotojai nebeturės reikalavimo teisės į obligacijų buvusią vertę, bet vietoje to jiems bus kompensuojama naujai išleistomis banko akcijomis. Tokiu būdu be išorinio lėšų šaltinio bus pakeičiamas banko kapitalo ir įsipareigojimų balansas ir sumažinami nuostoliai.
Taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę bus nurašomi/konvertuojami įstaigos įsipareigojimai visų akcininkų bei kreditorių atžvilgiu, išskyrus šiuos įsipareigojimus:
Taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę bus nurašomi/konvertuojami įstaigos įsipareigojimai visų akcininkų bei kreditorių atžvilgiu, išskyrus šiuos įsipareigojimus:
Šiais atvejais atitinkama apimtimi, kuria turėjo, bet nebuvo pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, įstaiga bus kapitalizuojama iš Pertvarkymo fondo lėšų. Įsipareigojimai turės būti nurašomi/konvertuojami laikantis atvirkštinio eiliškumo nei bankroto atveju taikoma reikalavimų tenkinimo eilė, t.y. pirmiausia tų asmenų, kurie bankroto atveju yra paskutinėje eilėje ir jo atveju taip pat nieko neatgautų, atžvilgiu. Kitoje eilėje esantys įsipareigojimai bus nurašomi/konvertuojami tik jei ankstesnėje eilėje esančių įsipareigojimų sumažinimo nepakanka, kad būtų pasiekta vertinime nustatyta būtina nurašyti/konvertuoti suma. Pertvarkymo finansavimas Siekiant išvengti viešųjų lėšų panaudojimo pertvarkymo veiksmams finansuoti, bus steigiamas Pertvarkymo fondas. Finansinio tvarumo įstatyme siūloma reglamentuoti Pertvarkymo fondo panaudojimo tikslus, o jo sudarymo tvarką bei nuostatas, susijusias su šio fondo administravimu – IIDĮ. Pertvarkymo fondas bus finansuojamas iš įstaigų įmokų. Nustatoma, kad fondo tikslinis lygis turi būti 1 % nuo apdraustųjų indėlių sumos, ir šį lygį būtina pasiekti iki 2024 m. pabaigos.
Pertvarkymo fondo lėšas bus galima naudoti šiais tikslais: · garantuoti pertvarkomos įstaigos, jos patronuojamųjų įmonių, laikinos įstaigos, turto valdymo įmonės arba, taikant verslo perleidimo priemonę, - įsigyjančiojo asmens turtą arba įsipareigojimus; · suteikti paskolą pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai, turto valdymo įmonei arba, taikant verslo perleidimo priemonę, - įsigyjančiajam asmeniui; · pirkti pertvarkomos įstaigos turtą; · finansuoti laikinąją įstaigą, turto valdymo įmonę arba, taikant verslo perleidimo priemonę, - įsigyjantįjį asmenį; · mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, nepavykus laikytis principo, kad nė vienas kreditorius negali nukentėti labiau nei bankroto atveju; · finansuoti pertvarkomą įstaigą ta apimtimi, kiek nebuvo nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimai taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Sprendimus dėl Pertvarkymo fondo panaudojimo ir įmokų į jį apskaičiavimo kiekvienai konkrečiai įstaigai priims pertvarkymo institucija. Į Pertvarkymo fondą turės būti mokamos metinės reguliarios (ex-ante), o prireikus – specialiosios (ex-post) įmokos. Metinis tikslinis lygis bus apskaičiuojamas remiantis visų Lietuvos Respublikoje licencijuotų įstaigų apdraustųjų indėlių vidutine ankstesnių metų suma, apskaičiuojama kas ketvirtį. Konkreti kiekvieno Pertvarkymo fondo dalyvio įmoka bus nustatoma proporcingai jo įsipareigojimų, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, sumos ir bendros visų Lietuvos Respublikoje licencijuotų įstaigų įsipareigojimų, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, sumos santykiui. Šis dydis bus koreguojamas įvertinant Pertvarkymo fondo dalyvio rizikos pobūdį.
Apskaičiuojant įmokas bus vadovaujamasi Europos Komisijos (toliau – EK) deleguotuoju reglamentu nustatyta įmokų apskaičiavimo metodologija[³], kuri, be kita ko, nustato ir konkrečios įstaigos rizikos pobūdžio vertinimo tvarką (reglamente nustatyti 4 rizikos ramsčiai (rizikos pozicija, finansavimo šaltinių stabilumas ir įvairovė, įstaigos svarba finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai, taip pat papildomi rizikos rodikliai)). Kiekvienas šių ramsčių detalizuojamas reglamente. EK reglamentas taip pat nustato tam tikrus atvejus, kada įmokos galės būti apskaičiuojamos pagal supaprastintą tvarką, t.y. tam tikros turto ir įmokų bazės ribos neviršijančios įstaigos galės mokėti fiksuoto dydžio įmokas. Tačiau, pertvarkymo institucijai įvertinus, kad konkrečios nedidelės įstaigos rizika yra neproporcingai didelė jos dydžiui, įmoka bus skaičiuojama įprasta tvarka. Jeigu Pertvarkymo fonde esančių lėšų nepakaktų finansuoti reikiamus pertvarkymo veiksmus, trūkstamai sumai padengti būtų nustatomos specialiosios (ex-post) įmokos. Specialioji (ex-post) įmoka negalėtų daugiau nei 3 kartus viršyti tais kalendoriniais metais Pertvarkymo fondo dalyvio mokėtinos reguliarios (ex-ante) įmokos sumos. Pertvarkymo institucija tam tikrais atvejais galėtų atidėti konkrečios įstaigos specialiosios (ex-post) įmokos mokėjimą, jei jos sumokėjimas keltų pavojų tos įstaigos likvidumui ar mokumui. Įprastai įmokos turės būti sumokamos per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš pertvarkymo institucijos apie mokėtiną įmoką gavimo dienos. Pagal EK reglamentą, metinė įmoka mokama iki kiekvienų metų gegužės 1 d., išskyrus įmoką už 2015 m., kuri turės būti sumokėta iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais pertvarkymo finansavimui galės būti panaudotos ir Indėlių draudimo fondo lėšos.
Todėl IIDĮ siūloma nustatyti, kad, kai taikoma konvertavimo/nurašymo priemonė norint panaikinti neigiamą įstaigos balansą ir kai visų kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo nepakanka, ir dėl to toliau reikėtų nurašyti/konvertuoti draudžiamuosius indėlius, vietoje būtinos nurašyti/konvertuoti draudžiamųjų indėlių sumos pertvarkoma įstaiga atitinkama apimtimi finansuojama iš Indėlių draudimo fondo lėšų. Indėlių draudimo fondo įnašas negalės būti didesnis nei ½ šio fondo tikslinio lygio. Manytina, kad techninis Pertvarkymo fondo administravimas būtų vykdomas efektyviau ir taupiau, jei tą darytų panašia veikla užsiimantis ir reikiamą infrastruktūrą jau turintis subjektas. Dėl to siūloma techninį fondo administravimą pavesti VĮ IID. Pertvarkymo fondo apskaita turės būti vykdoma atskirai nuo kitų įmonės administruojamų fondų. Kadangi Pertvarkymo direktyva nustato aiškų baigtinį Pertvarkymo fondo panaudojimo tikslų sąrašą, todėl Pertvarkymo fondo lėšos negali būti naudojamos jo administravimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, IIDĮ nustatoma VĮ IID teisė iš įstaigų rinkti įmokas, skirtas jos patiriamiems fondo administravimo kaštams padengti. Siūloma, kad Pertvarkymo fondo dalyvio administravimo įmokos maksimali metinė norma būtų ne didesnė kaip 0,1 procento nuo jo metinės įmokos sumos, mokamos į Pertvarkymo fondą (nuo 2016 m. - 0,1 procento nuo jo metinės įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 1000 eurų).
Siekiant užtikrinti aiškumą rinkos dalyviams bei administravimo efektyvumą, metinių įmokų nustatymo mechanizmui siūloma taikyti analogiškus principus, kurie šiuo metu nustatyti Lietuvos banko įstatyme, nustatant finansų rinkos dalyvių už priežiūrą mokėtinas įmokas – t.y. nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į VĮ IID atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su Pertvarkymo fondo administravimu, įtvirtinama VĮ IID pareiga konsultuotis su Pertvarkymo fondo dalyviais. Jeigu tam tikrais metais Pertvarkymo fondo dalyvių sumokėtų administravimo įmokų suma viršys draudimo įmonės tais metais patirtas išlaidas, atitinkamai bus mažinamos kitų metų mokėtinos įmokos. Tarpvalstybinių grupių pertvarkymas Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių vienoje valstybėje narėje, kai kitoje valstybėje narėje pertvarkoma tai pačiai įmonių grupei priklausanti įstaiga, nustatomi skirtingų valstybių narių pertvarkymo institucijų bendradarbiavimo reikalavimai. Šiuo tikslu kiekvienos finansinės grupės atžvilgiu bus steigiamos pertvarkymo kolegijos, kurioms pirmininkaus konsoliduotą priežiūrą vykdančios valstybės narės pertvarkymo institucijos. Pertvarkymo kolegijų veikloje, be susijusių pertvarkymo institucijų, dalyvaus ir atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijos, centriniai bankai, kompetentingos ministerijos (Lietuvos atveju – Finansų ministerija), pertvarkymo fondų administratoriai, Europos bankininkystės institucija (toliau – EBI). Šios kolegijos analizuos bei tvirtins įstaigų pertvarkymo planus, spręs dėl grupės pertvarkymo būtinybės ir rengs pertvarkymo strategijas. Sprendimus dėl konkrečių įstaigų pertvarkymo bus siekiama priimti bendru visų susijusių pertvarkymo institucijų sutarimu.
Tačiau nepavykus pasiekti bendro sprendimo, kiekviena pertvarkymo institucija spręs dėl jos jurisdikcijoje esančių įstaigų pertvarkymo. Bet kokiu atveju bus siekiama kiek įmanoma atsižvelgti į kiekvienos kitos valstybės narės, kurioje yra įsteigti tai pačiai finansinei grupei priklausantys subjektai, interesus, galimą neigiamą poveikį tų valstybių narių finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams bei kitus kritinius aspektus. Santykiai su trečiosiomis šalimis Nors santykių su ES nepriklausančiomis valstybėmis sritis Pertvarkymo direktyva nėra harmonizuojama, tačiau nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteikiama teisė dvišaliu pagrindu pripažinti konkrečios trečiosios šalies kompetentingos institucijos pertvarkymo sprendimus ir vykdyti juose numatytas priemones savo jurisdikcijoje įsteigtų įstaigų ar filialų atžvilgiu. Tačiau jeigu pertvarkymo institucija manytų, kad tokių sprendimų vykdymas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos finansiniam stabilumui ar sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes čia veikiantiems subjektams, ji gali atsisakyti pripažinti ir įgyvendinti tokius sprendimus. Pertvarkymo institucija taip pat gali imtis vykdyti trečiosios valstybės įstaigos filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, pertvarkymą, jeigu trečiosios šalies kompetentinga institucija nesiima reikiamų pertvarkymo veiksmų arba, pertvarkymo institucijos manymu, atsakingos kompetentingos institucijos siūlomi sprendimai turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos finansiniam stabilumui ar sukeltų neproporcingų neigiamų pasekmių čia veikiantiems subjektams.
Pertvarkymo direktyva numato, kad priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali sudaryti teisiškai neįpareigojančius geranoriško bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir tokie susitarimai privalės atitikti atitinkamą EBI su ta trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos ir Finansinio tvarumo įstatyme. Poveikio priemonės Siekiant užtikrinti naujojo pertvarkymo režimo reikalavimų laikymąsi, būtina numatyti tinkamas, nuo pažeidimų atgrasančias sankcijas. Įstaigoms, nesilaikančioms Finansinio tvarumo įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų, pertvarkymo institucija galės taikyti šias poveikio priemones: · viešai paskelbti apie pažeidimą ir jį padariusį asmenį; · įspėti dėl šio įstatymo ar jį įgyvendinančio teisės akto pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų; · laikinai nušalinti įstaigos vadovą, stebėtojų tarybos ar valdybos narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo einamų pareigų; · skirti baudas: juridiniams asmenims – iki 10 % bendrųjų metinių pajamų dydžio, fiziniams asmenims
Prieš priimant sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, įstaigoms ir fiziniams asmenims visada turės būti suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl konkrečios situacijos. Pertvarkymo direktyva keičiamų kitų direktyvų nuostatų perkėlimas Siekiant užtikrinti efektyvų pertvarkymo režimo veikimą, Pertvarkymo direktyva nustatė tam tikras išimtis iš kitų direktyvų nuostatų, pvz., tam, kad tam tikrus pertvarkymo veiksmus pertvarkymo institucija galėtų vykdyti vienašališku savo sprendimu, numatoma, jog pertvarkymo atveju netaikomi reikalavimai sprendimus dėl įstaigos organizacinės struktūros ar kapitalo sudėties keitimo tvirtinti visuotiniame akcininkų susitikime, taip pat tam tikri procedūriniai reikalavimai dėl finansinio užtikrinimo susitarimų ar kiti susiję techninio pobūdžio reikalavimai, galintys apsunkinti pertvarkymo procesą ar sumažinti jo veiksmingumą. Dėl to siūlomi atitinkami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymų pakeitimai, nustatant, kad atitinkamos jų nuostatos nebūtų taikomos vykdant pertvarkymą pagal Finansinio tvarumo įstatymą. Pertvarkymo direktyva taip pat keičiama 2005/56/EB direktyva, nustatant išimtį, kad minėta direktyva netaikoma bendrovei, kuriai taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Pertvarkymo direktyvos IV antraštinėje dalyje.
Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti 2005/56/EB direktyvą nacionalinėje teisėje perkeliančius Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ įstatymus ir nustatyti, kad šie įstatymai netaikomi Finansinio tvarumo įstatyme nurodytiems subjektams, kuriems taikomos Finansinio tvarumo įstatymo III skyriaus nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigų pertvarkymo priemonės reikalauja ypač greitų ir veiksmingų sprendimų, taip pat siūloma nustatyti, kad vykdant įstaigos pertvarkymą netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, ribojančios pertvarkymo priemonių vykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.116 straipsnyje nustatytą išimtį dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui esant kreditoriaus sutikimui siūloma išplėsti ir taikyti ne tik kredito įstaigų ir kredito įstaigų sistemos veiklą, bet ir kitų finansų įstaigų ir jų sistemą reglamentuojančių teisės aktų atveju, kadangi pertvarkymo režimas taikomas platesniam subjektų ratui nei iki šiol galiojusi finansinio stabilumo priemonių taikymo sistema. Taip pat būtina praplėsti ribojimus taikyti reikalavimo užtikrinimo ar apsaugos priemones nagrinėjant administracines ar civilines bylas, todėl siūloma pakoreguoti atitinkamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, referencijas į kredito įstaigas pakeičiant nuorodomis į finansų įstaigas.
Siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti būtinas sąlygas tam, kad valstybės institucijos, siekdamos apsaugoti svarbius viešuosius interesus, turėtų galimybę laiku ir veiksmingomis priemonėmis spręsti dėl gręsiančio įstaigos nemokumo kylančias problemas. Laiku ir veiksmingai nesprendžiant su mokumo problemomis susidūrusios visai finansų sistemai svarbios įstaigos problemų, šios problemos ir jų įtaka visos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui labai sparčiai didėtų ir dėl to vėliau problemų sprendimas būtų žymiai sudėtingesnis ar net neįmanomas ir viešiesiems interesams būtų padaryta nepalyginamai didesnė žala. Dėl šių priežasčių atitinkamai siūloma nustatyti vienodus administracinių ir civilinių bylų sustabdymo pagrindus, pagal kuriuos bylos būtų sustabdomos tais atvejais, kai bankui ar Lietuvos centrinei kredito unijai būtų taikomas veiklos apribojimas. Pertvarkymo direktyva keičiama direktyva 2001/24/EB, praplečiant veiklą ribojančių priemonių sąvoką, įtraukiant į ją ir pertvarkymo priemones, bei išplečiant bendrąją jos taikymo sritį, įtraukiant ir investicines įmones. Atsižvelgiant į naujai apibrėžtų veiklą ribojančių priemonių pobūdį ir jų taikymo apimtį, struktūriškai tikslingiau šios direktyvos nuostatas įgyvendinti nebe Bankų įstatyme, bet Finansinio tvarumo įstatyme. Todėl siūloma panaikinti Bankų įstatymo tryliktąjį skirsnį ir jo nuostatas su atitinkamais pakeitimais perkelti į Finansinio tvarumo įstatymą.
Pertvarkymo direktyva suteikiamos diskrecijos: Kai kurios Pertvarkymo direktyvos nuostatos suteikia priežiūros ar pertvarkymo institucijai tam tikras teises, tačiau neapibrėžia sąlygų, kurioms esant institucija gali realizuoti nurodytas teises, tokiu būdu jai suteikiant diskreciją (pavyzdžiui, Pertvarkymo direktyvos 4 straipsnis, atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis), vartoja vertinamojo pobūdžio nuostatas ir jų papildomai nekonkretizuoja, pavyzdžiui „žymus pablogėjimas“, „įvairios galimos priemonės“, „centrinio banko priemonės“ (Pertvarkymo direktyvos
trūkumai“ (Pertvarkymo direktyvos 6 straipsnis, atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis),
„svarbūs tarpusavio priklausomybės ryšiai“ (Pertvarkymo direktyvos
32 straipsnis, atitinkamai Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 3 dalis), nedetalizuoja subjektų, kuriems taikoma pareiga (Pertvarkymo direktyvos
privalomų nurodymų (Direktyvos 27 straipsnis, atitinkamai perkelta į Bankų, Finansinių priemonių rinkų, Centrinės kredito unijos įstatymų nuostatas), nedetalizuoja sukuriamų teisinių santykių (Pertvarkymo direktyvos
teisę, į įstatymų projektus perkeltos analogiškos nuostatos.
Manytina, kad nacionalinių kriterijų, kurie tikslintų ar aiškintų Pertvarkymo direktyvos nuostatas, nustatymas nacionaliniame teisės akte galimai praplėstų ar susiaurintų Pertvarkymo direktyvos taikymo apimtį ir pažeistų Pertvarkymo direktyvą. Be to, tokiu būdu būtų sukurta įvairi Pertvarkymo direktyvos taikymo ES praktika. Taip pat pažymėtina, kad dėl daugelio nuostatų, kuriose naudojamos vertinamosios nuostatos, bus priimti ES įgyvendinamieji teisės aktai (pavyzdžiui, dėl gaivinimo planų rengimo, jų vertinimo, dėl pertvarkymo planų rengimo ir jų vertinimo, dėl ankstyvosios intervencijos sąlygų ir taikytinų privalomų nurodymų Europos Komisija arba EBI priims deleguotuosius teisės aktus arba paskelbs gaires, kurie detalizuos Pertvarkymo direktyvos nuostatas). Atitinkamai siekiant užtikrinti, kad priežiūros ir pertvarkymo institucijos bei kiti subjektai vadovautųsi ne tik įstatymo nuostatomis, bet ir atsižvelgtų į ES įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamuose Finansinio tvarumo įstatymo straipsniuose įtvirtinta pareiga taip pat vadovautis atitinkamais ES teisės aktais. IV. Kiti susiję teisės aktų pakeitimai (neperkeliantys Pertvarkymo direktyvos nuostatų) Pagal šiuo metu galiojančius kredito įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų (bankų, Centrinės kredito unijos) nemokumo sąlygos yra analogiškos. Nors kredito unijos ir nepatenka į Pertvarkymo direktyvos taikymo apimtį, iš esmės nėra pagrindo joms nustatyti kitokias nemokumo sąlygas ir šiuo aspektu jas išskirti, todėl analogiškai siūloma keisti ir Kredito unijų įstatymo 73 str. 1 d.
1 d. Įstatyme siūloma nustatyti tris pakankamai aiškias ir objektyvias nemokumo sąlygas: 1) jeigu dėl su finansine būkle susijusių priežasčių licencijai išduoti taikomi reikalavimai pažeidžiami taip, kad priežiūros institucijai yra pagrindas atšaukti licenciją, 2) jeigu turtas yra mažesnis už įsipareigojimus, 3) jeigu suėjus terminui negali būti įvykdyti įsipareigojimai. Esant šioms sąlygoms kredito unija nebegali tęsti veiklos ir, jeigu netaikomos kitos įstatymais numatytos kredito unijos veiklos pertvarkymo priemonės, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus ir finansų sistemos stabilumą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos jai kėlimo. Įstatyme siūloma nustatyti, kad kredito unija (kaip ir kitos kredito įstaigos, vadovaujantis Pertvarkymo direktyva) galėtų būti pripažįstama nemokia ne tik tada, kada jau faktiškai realizuotųsi minėtos nemokumo sąlygos (pvz., kredito įstaiga jau faktiškai nebevykdytų įsipareigojimų indėlininkams), tačiau šiek tiek anksčiau. Tai būtina tiek siekiant užkirsti kelią kredito unijos finansinės situacijos blogėjimui ir užtikrinti jos kreditorių interesų apsaugą, tiek ir užtikrinti pasitikėjimą finansų sistema. Kadangi neįmanoma iš anksto nustatyti ir įstatyme nurodyti visų įmanomų aplinkybių ir veiksnių, kurie galėtų būtų pagrindu konstatuoti, kad artimoje ateityje atsiras kredito įstaigos pripažinimo nemokia aplinkybės, įstatymo projekte tokie kriterijai nedetalizuojami. Tačiau, siekiant užkirsti kelią subjektyviems sprendimams, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad kredito įstaiga nemokia gali būti pripažįstama tik tada, kai remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad artimoje ateityje atsiras aplinkybės dėl kurių kredito įstaiga nebegalės tęsti veiklos.
Taip pat pažymėtina, kad EBI paskelbs gaires dėl Pertvarkymo direktyvoje nurodytų žlugimo sąlygų, kurios nacionalinėje teisėje analogiškai bus taikomos ir nemokumo nustatymo tikslais bei apims platesnį subjektų ratą nei patenka į Pertvarkymo direktyvos taikymo sritį, įskaitant kredito unijas Tai turėtų užtikrinti vieningą praktiką interpretuojant ir taikant nemokumo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Finansinio tvarumo ir Kredito unijų įstatymuose nedetalizuojamos žlugimo/nemokumo sąlygos ir nenurodomi papildomi kriterijai, nes tokių kriterijų nustatymas nacionaliniame teisės akte galimai praplėstų ar susiaurintų Pertvarkymo direktyvos taikymo apimtį ir taip pažeistų Pertvarkymo direktyvą ir galimai neatitiktų EBI paskelbtų gairių. Be to, tai fragmentuotų Pertvarkymo direktyvos taikymą valstybėse narėse. Taip pat, siekiant išvengti tam tikrų dabar galiojančių teisės normų ir Pertvarkymo direktyvą perkeliančių teisės aktų kolizijos, nustačius nemokumo sąlygas Finansinio tvarumo ir Kredito unijų įstatymuose, siūloma atitinkamai koreguoti Finansų įstaigų įstatymo nuostatas. Taip pat siūloma naikinti ir nuostatas dėl bankroto bylos iškėlimo tik tada, kai finansų įstaigos licencija teikti finansines paslaugas yra atšaukta, kadangi pertvarkymo metu dalis įstaigos gali išlaikyti licenciją ir būti išgelbėta, bankrotą keliant tik „blogajai“ įstaigos daliai. Taip pat siūloma išplėsti pareiškimą dėl finansų įstaigos bankroto bylos iškėlimo galinčių teikti subjektų ratą, įtraukiant į jį ir pertvarkymo instituciją.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Finansų įstaigų ir Kredito unijų įstatymas tiesiogiai neperkelia Pertvarkymo direktyvos nuostatų, šių įstatymų prieduose nepateikiama nuoroda į Pertvarkymo direktyvą. * * * Indėlių draudimo direktyvos įgyvendinimas Atsižvelgiant į tai, kad 94/19/EB pakeista iš esmės maksimaliai harmonizuojant IDS visoje ES, o Direktyva 97/9/EB yra minimalaus harmonizavimo ir iki šiol išlieka nepakeista, siūloma IIDĮ dėstyti nauja redakcija, keičiant ir jo struktūrą: indėlių draudimo ir įsipareigojimų draudimo reglamentavimą išdėstyti atskiruose skirsniuose. I. Indėlių draudimas Apimtis Indėlių draudimo direktyva nustato aiškias išimtis, kokie indėliai nėra tinkami drausti, šios nuostatos perkeliamos į IIDĮ projekto 3 straipsnį. Esminis skirtumas – draudimo apsauga bus taikoma indėliams visomis valiutomis, tačiau nebebus draudžiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, indėliai. Draudimo apsauga Indėlių draudimo suma lieka nepakitusi – vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje laikomiems indėliams taikoma 100 000 eurų indėlių draudimo apsauga.
Tačiau, atsižvelgiant į Indėlių draudimo direktyvos 6 straipsnio ir ją patikslinančios 26 konstatuojamosios dalies[⁴] nuostatas, ir įvertinus tai, kad Lietuvoje reikšmingesnės sumos, palyginti su 100 000 eurų suma, gyventojams būtų pervedamos gyvenamojo būsto perleidimo bei mirties atvejais, IIDĮ projekte siūloma nustatyti didesnę draudimo apsaugą tais atvejais, kai indėlininko fizinio asmens sąskaitoje buvo lėšos (įskaitytos ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki draudžiamojo įvykio dienos):
Atsižvelgiant į tai, IIDĮ projekte siūloma apibrėžti „depozitinės sąskaitos“ sąvoką šio įstatymo prasme, ir nustatyti, kad depozitinėje sąskaitoje esantis indėlis padalijamas kiekvienam asmeniui, kuriam priklauso depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, pagal jam priklausančią indėlio dalį. Kartu siūloma įtvirtinti pareigą kiekvienam asmeniui, atidarančiam kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje bus laikomos tik kitiems asmenims priklausančios lėšos, kredito įstaigai tai nurodyti, taip pat pateikti nuorodą į įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaryta tokia sąskaita. Tokie asmenys kredito įstaigos arba VĮ IID reikalavimu per 5 darbo dienas turėtų pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje laikomas kiekvienam asmeniui priklausančias lėšas. Kompensacijų išmokėjimas Šiuo metu galiojantį 20 darbo dienų indėlių kompensacijų išmokėjimo terminą per pereinamąjį laikotarpį iki 2024 m. sausio 1 d. siūloma nuosekliai trumpinti iki
indėlininko prašymu jam per 5 darbo dienas turėtų būti išmokama minimaliosios mėnesinės algos dydžio turėto indėlio avansinė draudimo išmoka, kuri galėtų patenkinti jo būtiniausius poreikius, kol bus išmokėta visa likusi jam priklausanti išmoka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų nustatant indėlininkui priklausančią draudimo išmokos sumą (pavyzdžiui, kai į indėlininko sąskaitą pervesti pinigai dėl gyvenamojo būsto perleidimo, arba kai indėlis yra depozitinėje sąskaitoje), projekte siūloma nustatyti konkrečius atvejus, kada išmokų išmokėjimas gali būti atidedamas ir kokiam terminui.
Indėlių draudimo direktyvos 8 straipsnio 9 dalis nustato, kad jei per pastaruosius 24 mėnesius nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir indėlio vertė yra mažesnė už administracines išlaidas, kurias IDS patirtų dėl tokio grąžinimo, draudimo išmokos nemokamos. Atsižvelgiant į tai, IIDĮ siūloma įtvirtinti konkrečią sumą, kada draudimo išmoka nebūtų mokama – 10 eurų. Ši suma grindžiama VĮ IID pateikta informacija, pagal kurią vienos draudimo išmokos administravimo kaštų suma sudaro 11,64 eurų. Ši suma apskaičiuota remiantis VĮ IID išlaidų suma per 2012 m. – 2015 m. laikotarpį (t.y. laikotarpį, apimantį 7 kredito įstaigų draudžiamuosius įvykius ir jų tebesitęsiantį administravimą, įvertinant prognozuojamas administravimo išlaidas) ir draudimo išmokų visose 7 bankrutavusiose kredito įstaigose kiekį. Konkrečios sumos įrašymas įstatyme padėtų sumažinti administracinę naštą, užtikrintų VĮ IID veiklos efektyvumą. Indėlių draudimo direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nauja taisyklė, pagal kurią kitoje valstybėje narėje kredito įstaigų įsteigtų filialų indėlininkams indėlius buveinės valstybės narės IDS vardu grąžina priimančiosios valstybės narės IDS. Tokia taisyklę siūloma įtvirtinti ir IIDĮ projekte, t.y. numatyti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto banko valstybėje narėje įsteigto filialo indėlininkams draudimo išmokas Indėlių draudimo fondo vardu išmoka valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, indėlių draudimo sistemos administratorius priimančios valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.
VĮ IID pateiks jam duomenis ir lėšas, reikalingas indėlių draudimo išmokoms išmokėti, ir atlygins indėlių draudimo išmokų išmokėjimo administravimo išlaidas. Atitinkamai ir valstybės narės jurisdikcijai priklausančio banko Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo indėlininkams indėlių draudimo išmokas valstybės narės, kurioje įsteigtas bankas, indėlių draudimo sistemos administratoriaus vardu mokės VĮ IID, gavusi iš tos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriaus duomenis ir lėšas, reikalingas indėlių draudimo išmokoms išmokėti. Indėlininkų informavimas Siekiant, kad indėlininkai būtų geriau informuoti apie jiems taikomą apsaugą, IIDĮ projekto 10 straipsnyje siūloma aiškiai sureglamentuoti informacijos indėlininkams teikimo procedūrą ir formą. Kredito įstaiga, prieš sudarydama sutartį dėl indėlio priėmimo kiekvienam sutartį pasirašančiam klientui privalėtų pateikti šiame įstatyme nustatyto turinio ir draudimo įmonės patvirtintos formos informaciją indėlininkui. Klientas turėtų patvirtinti, kad tokią informaciją gavo. Kredito įstaiga galėtų priimti indėlį tik gavusi kliento patvirtinimą apie informacijos gavimą. Sąskaitų išrašuose kredito įstaiga privalėtų indėlininkui patvirtinti, kad indėlis yra tinkamas drausti ir pateikti nuorodą į informaciją indėlininkui. Informacija indėlininkui turėtų būti pateikta bent kartą per metus. Informacija indėlininkui būtų perduodama indėlių draudimo sistemos dalyvio ir indėlininko sutartu būdu, tačiau jei indėlininkas naudojasi internetine bankininkyste, informacija indėlininkui galėtų būti perduodama elektroninėmis priemonėmis.
Finansavimo mechanizmas Indėlių draudimo direktyvos 10 straipsnis nustato vieningą sistemų finansavimo mechanizmą. Visos valstybės narės įpareigojamos įdiegti taisykles, reglamentuojančias 3 pakopų IDS finansavimo mechanizmą:
1) reguliarios (ex ante) įmokos;
2) jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui sukauptų finansinių išteklių nepakanka indėlių draudimo išmokoms išmokėti, kredito įstaigos privalo mokėtis specialiąsias (ex post) įmokas;
3) numatyta galimybė skolintis, jei lėšų, surinktų pagal 1 ir antrą pakopas, nepakanka išmokoms indėlininkams išmokėti. IDS privalo per 10 metų sukaupti bent 0,8 procento visų IDS dalyvių apdraustųjų indėlių sumos tikslinio lygio fondą. Indėlių draudimo direktyvos
kredito įstaigos veiklos rizikingumą Šios taisyklės perkeliamos į IIDĮ projekto 12–15 straipsnius. Siūloma nustatyti, kad periodinės (ex ante) įmokos būtų mokamos kartą per mėnesį. Siekiant užtikrinti tinkamą indėlininkų apsaugą, esant reikalui, draudimo išmokas išmokėti greitai ir sklandžiai, siūloma nustatyti, kad Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai iki 2024 m. liepos 3 d. turėtų pasiekti minimalų Indėlių draudimo direktyvos reikalaujamą tikslinį lygį (t. y. 0,8 procento visų IDS dalyvių apdraustųjų indėlių sumos), o per sekančius 4 metus, iki 2028 m. liepos 3 d., - didesnį nacionalinį tikslinį lygį, kuris sudarytų 2 procentus apdraustųjų indėlių sumos. Nacionalinio tikslinio lygio dydį siūloma nustatyti siekiant užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą indėlių draudimo sistema ir išlaikyti finansinį stabilumą, kad indėlininkams neliktų abejonių, jog šis fondas yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus.
Užtikrinti tinkamą fondo pakankamumą svarbu ir dėl draudimo išmokų termino numatomo trumpinimo iki 7 darbo dienų ir pareigos per 5 darbo dienas išmokėti avansines indėlių draudimo išmokas. Pasiekus 0,8 % tikslinį lygį anksčiau, atitinkamai siūloma sutrumpinti ir 2 % nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminą. Kiekvienais metais būtų nustatoma visų indėlių draudimo sistemos dalyvių į Indėlių draudimo fondą mokėtina metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma (be kita ko, įvertinant ir esamą finansinę Indėlių draudimo fondo padėtį), kuri būtų paskirstyta kredito įstaigoms, atsižvelgiant į kiekvienos kredito įstaigos veiklos rizikingumą ir joje laikomų apdraustųjų pagrindinių indėlių sumą. Siekiant teisinio aiškumo įmokas mokėsiantiems subjektams, IĮIDĮ siūloma nustatyti, kad metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma negali būti didesnė kaip 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių apdraustųjų pagrindinių indėlių sumos. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumas bus nustatomas atsižvelgiant į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio vykdomo verslo modelį, jo turto kokybę, teisės aktuose įtvirtintus indėlių draudimo sistemos dalyvių veiklos riziką ribojančius normatyvus ir kitus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos riziką apibūdinančius kriterijus. Indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos įvertinimo metodus ir tvarką, atsižvelgdama į EBI nustatytas gaires[⁵], pasikonsultavusi su draudimo įmone, nustatys priežiūros institucija. Specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos per kalendorinius metus negali viršyti 0,5 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių apdraustųjų pagrindinių indėlių.
Išimtinėmis aplinkybėmis, priežiūros institucijos pritarimu gali būti nustatomos ir didesnė nei 0,5 procento specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų suma, tačiau tik tuo atveju, jei tai nekeltų pavojaus finansiniam stabilumui. Tam tikrais atvejais priežiūros institucija gali visiškai ar iš dalies atidėti specialiosios (ex post) indėlių draudimo mokos mokėjimą, jei tokių įmokų mokėjimas keltų pavojų įstaigos likvidumui ar mokumui. Indėlių draudimo fonde sukaupus nacionalinio tikslinio lygio finansinių išteklių sumą, siūloma nustatyti kad toliau, disciplinos palaikymui, būtų renkamos periodinės (ex ante) įmokos, kurių metinė suma būtų 0,05 procento visų kredito įstaigų apdraustųjų pagrindinių indėlių sumos. II. Įsipareigojimų investuotojams draudimas Apimtis Atsižvelgiant į tai, kad IIDĮ projekte siūloma indėlių draudimo apsaugą taikyti indėliams visomis valiutomis, analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti įsipareigojimų investuotojams draudimo atveju. Draudimo apsauga Siekiant užtikrinti geresnę investuotojų apsaugą, siūloma atsisakyti šiuo metu įtvirtinto įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos sumos apribojimo, kad iki
iki 22 000 eurų – tik 90 procentų įsipareigojimų investuotojams. Siūloma nustatyti, kad įsipareigojimų investuotojams draudimo suma yra ne didesnė kaip
straipsnio 5 dalis nustato, kad bankų ir bankų filialų draudimo įmoka nepriklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų, o pagal 23 straipsnio 2 dalį draudimo išmokos už bankų bei bankų filialų įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo.
Siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad kredito įstaigos už indėlių draudimą draudimo įmokas moka į Indėlių draudimo fondą, o už įsipareigojimų investuotojams draudimą – į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą: IIDĮ siūloma nustatyti, kad bankai ir Centrinė kredito unija, turintys teisę teikti investicines paslaugas, turi dalyvauti Lietuvos įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje, bei mokėti atitinkamo dydžio įsipareigojimų investuotojams draudimo įmokas į Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą, iš kurio būtų mokamos įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos. III. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiklos reglamentavimas VĮ IID veiklą siūloma sureglamentuoti atskirame ketvirtajame IIDĮ projekto skirsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė tinkamai vykdo jai įstatymu priskirtas funkcijas, sėkmingai susidorojo su pastaraisiais metais jai kilusiais iššūkiais išmokėti draudimo išmokas
dabartinės VĮ IID valdymo struktūros – siūloma palikti galioti nuostatas, kad VĮ IID organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Finansų ministerija), taryba ir vienasmenis valdymo organas – vadovas. Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvios valdymo organų veiklos, IIDĮ projekte siūloma aiškiai išskirti, kokias funkcijas atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, ir kokias – taryba (jai siūloma priskirti sisteminio reguliavimo klausimus, tokius kaip draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo, draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo, papildomo draudimo, indėlininkų informavimo tvarkas ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad VĮ IID teikia jai pagal įstatymą paskirtas viešojo administravimo paslaugas, ji komercine veikla neužsiima, konkurencijoje nedalyvauja, siūloma palikti šiuo metu galiojantį pelno paskirstymo principą – visas VĮ IID pelnas skiriamas į privalomąjį rezervą, o privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui netaikomos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos. Privalomasis rezervas galėtų būti panaudojamas tuo atveju, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų. Tačiau, siekiant užtikrinti VĮ IID patikimumą, ir atsižvelgiant į tai, kad IIDĮ projekte siūloma įtvirtinti patikimą Indėlių draudimo fondo finansavimo mechanizmą, siūloma atsisakyti galiojančio IIDĮ nuostatos, kad įmonės kapitalas gali būti naudojamas draudimo išmokoms išmokėti. * * * Bendro pertvarkymo reglamentas Nuo 2016 m. sausio 1 d. Bankų sąjungai priklausančiose valstybėse (šiuo metu Bankų sąjungai priklauso euro zonos valstybės narės) pilna apimti pradeda veikti Bendras pertvarkymo mechanizmas (Single resolution mechanism), kuris yra vienas iš kertinių Bankų sąjungos elementų.
Pagrindiniai šio mechanizmo tikslai:
Bendro pertvarkymo mechanizmo veikimo struktūra: Taikymo sritis. Bendro pertvarkymo reglamento taikymo sritis iš esmės sutampa su Bendro priežiūros mechanizmo (Single Supervisory Mechanism) taikymo sritimi, t.y. Bendro pertvarkymo mechanizmas apims maždaug 6 000 euro zonos valstybėse narėse veikiančių finansų įstaigų. Struktūra. Bendro pertvarkymo reglamentu įsteigiama nauja agentūra – Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba). Bendro pertvarkymo mechanizmo struktūra savo esme labai panaši į Bendro priežiūros mechanizmo (Single supervisory mechanism) veikimo struktūrą:
tiesiogiai atsakinga už ECB tiesiogiai prižiūrimų įstaigų ir tarpvalstybinių grupių pertvarkymo planavimą ir pertvarkymą;
pertvarkymo institucijos (toliau – NPI) atsakingos už kitų įstaigų pertvarkymą, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo veiksmams finansuoti reikalinga panaudoti BPF lėšas.
Dėl BPF lėšų panaudojimo spręsti gali tik Valdyba;
atsakinga už visos sistemos veikimą, o savo užduotis atlieka glaudžiai bendradarbiaudama su NPI. Valdyba turės nustatyti ir viešai paskelbti bendradarbiavimo mechanizmą, t.y. kokiu būdu bus skelbiamos gairės ir teikiami nurodymai NPI ir kt. Valdyba vykdys stebėseną ir turės teisę išleisti įspėjimus, jei manys, kad NPI ketinamas priimti sprendimas nesuderinamas su Bendro pertvarkymo reglamentu ar su Valdybos gairėmis. Valdymas ir sprendimų priėmimas. Valdybą sudaro pirmininkas, 4 nuolatiniai nariai ir atitinkamų NPI atstovai. Pirmininkas ir nuolatiniai nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį. Šie asmenys atrenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, jie negali eiti kitų nacionalinio, ES ar tarptautinio lygmens pareigų. Į pareigas juos paskiria Europos Parlamentas ir Taryba. Jų kadencija yra 5 metai, įprastai jie negali būti skiriami kitai kadencijai. Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro plenarinės ir vykdomosios sudėties valdyba.
Plenarinėje sudėtyje (kai dalyvauja visų NPI atstovai) Valdyba tvirtina metinę darbo programą; priima Valdybos metinį biudžetą; sprendžia dėl BPF panaudojimo, jei konkrečiam pertvarkymo veiksmui reikalinga BPF parama viršytų 5 mlrd. eurų; teikia gaires, kurių turi būti laikomasi priimant tolesnius pertvarkymo sprendimus, kai BPF panaudojimo suma per paskutinius 12 mėnesių pasiekia 5 mlrd. eurų ribą; priima sprendimą dėl specialiųjų (ex-post) įmokų rinkimo ir kt. Prireikus į plenarinius posėdžius gali būti kviečiami dalyvauti stebėtojai, įskaitant EBI atstovą. Vykdomosios sudėties valdybą sudaro pirmininkas, 4 nuolatiniai nariai ir valstybės(-ių), kurioje(-iose) įsisteigęs pertvarkomas subjektas (subjektų grupė), NPI atstovas(-ai). Prireikus Valdyba į posėdžius gali kviesti dalyvauti stebėtojus, įskaitant EBI atstovą. Vykdomosios sudėties valdyba rengia plenarinėje sudėtyje priimtinių sprendimų projektus, tvirtina tiesiogiai jos kompetencijai priskirtų subjektų pertvarkymo planus, priima sprendimus dėl pertvarkymo ir atlieka kitas jai pavestas užduotis. Kiekvienos sudėties balsavimo modalumai detalizuoti Bendro pertvarkymo reglamente. ECB ir EK atstovai turi teisę dalyvauti Valdybos darbe nuolatinių stebėtojų teisėmis. Pertvarkymas. Sprendimo dėl pertvarkymo procedūrą sudarys šie pagrindiniai žingsniai:
1) Konstatavimas, kad bankas žlunga/gali žlugti (priežiūros institucijos/Valdybos sprendimas);
2) Įvertinimas, kad nėra alternatyvių privataus sektoriaus sprendimų (Valdyba/priežiūros institucija);
3) Valdybos įvertinimas, kad būtina imtis pertvarkymo viešajam interesui apsaugoti; pertvarkymo schemos, numatant konkrečius pertvarkymo veiksmus, patvirtinimas; schemos perdavimas EK įvertinimui;
4) Per 24 val.
EK pritaria, arba argumentuotai per 12 val. paprieštarauja pertvarkymo schemai;
5) Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių nepritariama schemai, EK gali siūlyti ES Tarybai:
pertvarkymo schemai, nes ji neatitinka viešojo intereso (ES Taryba turi 12 val. priimti sprendimui, jei ji pritaria EK, priimamas sprendimas įstaigą likviduoti);
12 val. priimti sprendimą pakeisti iš BPF naudotiną lėšų sumą;
6) Per 8 val. Valdyba patikslina pertvarkymo schemą pagal EK/ES Tarybos pasiūlymus. 7) Pertvarkymo schema įsigalioja, jei per 24 val. nei EK, nei ES Taryba jai nepaprieštarauja. Sprendimas turi būti priimamas per 32 val., siekiant užtikrinti, kad visi pagrindiniai sprendimai, reikalingi pertvarkymui, galėtų būti priimi per savaitgalį. Priimtą pertvarkymo schemą įgyvendina NPI. Pertvarkymo finansavimas. Pertvarkymo veiksmams finansuoti bus kaupiamas BPF. BPF tikslinis lygis – 1 proc. nuo visų dalyvaujančių valstybių įstaigų apdraustųjų indėlių sumos. Šis tikslinis lygis turės būti pasiektas per 8 metų pereinamąjį laikotarpį (šis laikotarpis gali būti pratęstas 4 metais, jei per pereinamąjį laikotarpį bus panaudota daugiau kaip 0,5 fondo tikslinio lygio). EK vertinimu, po 8 metų SRF turėtų būti sukaupta 55 mlrd. eurų suma. Kasmet bus siekiama surinkti 12,5 proc. tikslinio lygio dydžio įmokas (apie 6,8 mlrd. eurų).
Konkrečios įstaigos mokėtina įmokų suma bus apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtinta įmokų apskaičiavimo tvarka[⁶], be kita ko, įvertinant ir konkrečios kredito įstaigos rizikingumą. Konkrečios įstaigos mokėtiną įmoką tvirtins Valdyba, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir bendradarbiaudama su NPI, įstaigą apie ją informuos NPI. Pažymėtina, kad įmokų apskaičiavimo tvarka didžiąja dalimi remiasi EK Pertvarkymo direktyvos tikslais patvirtinta įmokų apskaičiavimo metodologija. Tarybos teisės akte taip pat numatyti tam tikri įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo specifiškumai pereinamuoju 8 metų BPF kaupimo laikotarpiu. Per 2015 m. įstaigų pagal Pertvarkymo direktyvos nuostatas sumokėtos įmokos taip pat bus pervestos į BPF (žr. aiškinamojo rašto nuostatas dėl Susitarimo). Pilnas efektyvus Bendro pertvarkymo mechanizmo veikimas bus užtikrintas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir pilnai sukaupus bei sujungus fondą, kuriam nereikėtų jokių laikinų sprendimų. Valdybos funkcijų finansavimas. Valdyba savo veiklai finansuoti iš Bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančių valstybių įstaigų rinks įmokas. Konkreti apskaičiavimo tvarka šiuo metu dar nėra patvirtinta, tačiau EK reglamentu patvirtinta laikina dalinių įmokų pereinamuoju laikotarpiu tvarka[⁷]. Tikėtina, kad metodologija bus analogiška metodologijai, kurią taiko ECB apskaičiuodama įmokas priežiūros išlaidoms padengti. Planuojama, kad Valdybos išlaidos 2014 – 2015 m. sudarys apie 22 milijonus eurų.
Nors ES tiesiogiai taikomais teisės aktais jau sukurtas išsamus teisinis Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentavimas, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą šio mechanizmo veikimą Lietuvoje, tam, kad neliktų neaiškumų nacionalinės pertvarkymo institucijos (Lietuvos banko) ir atitinkamų įstaigų atžvilgiu, tikslinga minimaliai patikslinti tam tikras nacionalinių teisės aktų nuostatas:
kad Finansinio tvarumo įstatymo nuostatos taikomos atsižvelgiant į Bendro pertvarkymo reglamento nuostatas;
kad pertvarkymo institucija yra Lietuvos bankas arba Valdyba, atitinkamai pagal Bendro pertvarkymo reglamente nustatytą funkcijų paskirstymą;
įvardijant tam tikras pertvarkymo institucijos pareigas (pvz. informacijos teikimo ir bendradarbiavimo);
nuostatas, susijusias su įmokų į Pertvarkymo fondą mokėjimu nuo 2016 m. sausio
Siūlomas ratifikuoti Susitarimas yra integrali Bankų sąjungos Bendro pertvarkymo mechanizmo dalis. Susitarimas papildo Bendro pertvarkymo reglamentą, taip pat yra susijęs su Pertvarkymo direktyva. Susitarimas numato Susitariančių šalių įsipareigojimą nacionaliniu lygiu surinktas įmokas pervesti į BPF, įskaitant tas įmokas, kurios bus surinktos pagal Pertvarkymo direktyvą įgyvendinančius teisės aktus. Susitarimas taip pat nustato procedūrinius BPF lėšų surinkimo ir administravimo principus pereinamuoju, ne ilgesniu nei 8 metai (tam tikromis aplinkybėmis šis terminas gali būti prailgintas dar iki 4 metų), laikotarpiu, iki kol BPF pasieks tikslinį Bendro pertvarkymo reglamente nustatytą dydį. Šie procedūriniai aspektai apima nacionalinių skyrių (angl. national compartments), į kuriuos Susitariančios šalys minėtu pereinamuoju laikotarpiu perves įmokas, įsteigimą, bei palaipsninį šių skyrių sujungimą (angl. mutualisation) į vieną BPF.
Susitarimo nuostatos apima ir sąlygiškumą (angl. conditionality), kuriuo remiantis BPF tarpusavio pagrindu naudojamasi – toks sąlygiškumas grindžiamas bendrųjų pertvarkymo principų ir taisyklių, nustatytų Bendro pertvarkymo reglamente ir Pertvarkymo direktyvoje, laikymųsi, iš kurių svarbiausias yra, kad pirmiausia nuostolius patiria pertvarkomos įstaigos akcininkai, po kurių nuostolius patiria kreditoriai pagal atitinkamą reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Detalesnė informaciją apie Susitarimą pateikiama atskirame aiškinamajame rašte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Trumpuoju laikotarpiu išaugs finansų įstaigų prisitaikymo prie naujosios sistemos kaštai. Tačiau ilguoju laikotarpiu nauda dėl finansų sektoriaus stabilumo sustiprinimo ir išaugusio pasitikėjimo finansų rinka, taip pat dėl sumažėjusių finansų įstaigų įmokų į fondus nusvers patiriamus kaštus, užtikrins, kad nebūtų trikdoma verslo aplinka ir jos plėtra, taip pat turės teigiamą poveikį socialinei aplinkai dėl mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo tikybės minimizavimo (detaliau – žr. 7 dalį). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Atsižvelgiant į tai, kad sistemos tikslai yra harmonizuoti ir veiksmingiau vykdyti finansų įstaigų (bankų bei didelių investicinių įmonių) problemų prevenciją, o problemų atsiradimo atvejais – efektyviau ir taupiau jas spręsti, neperkeliant šio proceso finansinės naštos mokesčių mokėtojams, išvengiant panikos ir destabilizacijos finansų sektoriuje bei apsaugant mažmeninės bankininkystės vartotojų interesus, šios sistemos įgyvendinimas sustiprins finansų sektoriaus stabilumą, padidins verslo ir mažmeninių vartotojų pasitikėjimą finansų įstaigomis, gerins investicinę aplinką. Patikimai veikiantis ir efektyviai prižiūrimas finansų sektorius galės reikšmingiau prisidėti prie realiosios ekonomikos finansavimo ir bendros šalies ekonominės plėtros. Nors trumpuoju laikotarpiu bankams ir investicinėms įmonėms išaugs administraciniai kaštai, tačiau bendra pertvarkymo sistemos nauda ekonominei gerovei dėl mažesnės sisteminės krizės tikimybės ilguoju laikotarpiu, tikėtina, gerokai viršys galimas sąnaudas. Preliminariu vertinimu, sumažės šiuo metu kredito įstaigoms tenkanti finansinė našta. Ženklus indėlių draudimo įmokų sumažėjimas dėl pasikeitusios įmokų skaičiavimo tvarkos nulems bendrą finansinės naštos sumažėjimą netgi įvertinus papildomai mokėtinas įmokas į Pertvarkymo fondą. Už 2015 m. į Pertvarkymo fondą mokėtina metinių įmokų suma turėtų sudaryti iki 9 mln. eurų, įmokos į Indėlių draudimo fondą, įvertinus esamą šio fondo finansinę padėtį, sumažėtų bent trečdaliu. Tikėtina, kad Lietuvos kredito įstaigų įmokos į BPF, lyginant su įmokomis į nacionalinį pertvarkymo fondą, mažės dėl skaičiavimui naudojamos skirtingos palyginamosios bazės[⁸] (kitų valstybių bankų apdraustųjų indėlių dalis jų bendruose įsipareigojimuose yra santykinai didesnė). Rizika pagrįstų įmokų nustatymas skatins kredito įstaigas rinktis mažesnės rizikos veiklos modelius, kas savo ruožtu prisidės prie stabilios ir patikimos jų veiklos.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų nereikės pakeisti ar panaikinti. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis LR valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jų apibrėžtys įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Įgyvendinant įstatymų projektus, VĮ IID taryba turės peržiūrėti ir, esant reikalui, pakeisti jos patvirtintus IIDĮ įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13.
projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos banko ir VĮ IID specialistais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „pertvarkymas“, „gaivinimas“,
„pertvarkymo priemonės“, „gelbėjimas privačiomis lėšomis“, „kapitalo priemonių
nurašymas ir konvertavimas“, „indėliai“, „indėlių draudimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra [1] Draudžiami indėliai – visi indėliai, kurie draudžiami pagal IIDĮ (t. y. visi, išskyrus išimtis, nustatytas IIDĮ 3 straipsnio 4 dalyje: finansų įstaigų, draudimo įmonių ir kt. indėlius). [2] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338) [3] 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/63 kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms [4] „valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl tam tikrų sandorių atsiradę indėliai arba tam tikros socialinės ar kitos paskirties indėliai atitinkamu laikotarpiu būtų apsaugoti didesne nei 100 000 EUR suma. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kokia bus laikina maksimali tokių indėlių draudimo suma; priimdamos šį sprendimą, jos turėtų atsižvelgti į indėlininkų apsaugos svarbą ir gyvenimo sąlygas valstybėse narėse“ [5] 2015 m. gegužės 28 d. EBI gairės, http://www.eba.europa.eu/documents/10180/1089322/EBA-GL-2015-10+GL+on+methods+for+calculating+contributions+to+DGS.pdf [6] 2014 m. gruodžio 19 d.
Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/81 kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos [7] 2014 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1310/2014 dėl laikinos įnašų dalinių įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sistemos [8] Įmokų apskaičiavimas bus vykdomas pagal analogišką metodiką, tačiau įmokų į nacionalinį fondą apskaičiavimo atveju kredito įstaigos įmokų bazė (įsipareigojimai, neįskaitant nuosavų lėšų ir apdraustųjų indėlių) bus lyginama su Lietuvos kredito įstaigų sumine baze, o įmokų į bendrą pertvarkymo fondą atveju – su visos Bankų sąjungos kredito įstaigų sumine baze.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 71, 88¹, 98 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2015-09-21 Nr. XIIP-3504 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnis turi tik 4 galiojančius punktus, nes 5 šio straipsnio punktas įsigalios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną, tad projekto 4 straipsnyje turėtų būti tik viena dalis, kuria keičiamo įstatymo 99 straipsnis būtų papildomas 5 punktu, atitinkamai patikslinant išdėstytojo punkto numeraciją, be to, kartu turi būti teikiamas ir 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 pakeitimo projektas, kuriame atitinkamai būtų keičiamas 3 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. inga[email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 71, 88¹, 98 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2015-11-23 Nr. XIIP-3504(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. inga[email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2015 m. spalio 21 d. Nr. 109-P-33
komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP- 35044 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnis turi tik 4 galiojančius punktus, nes 5 šio straipsnio punktas įsigalios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną, tad projekto 4 straipsnyje turėtų būti tik viena dalis, kuria keičiamo įstatymo
punkto numeraciją, be to, kartu turi būti teikiamas ir 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 pakeitimo projektas, kuriame atitinkamai būtų keičiamas 3 straipsnis.
Atsižvelgti
1) Žr. toliau teikiamą Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą šiuo klausimu;
2) Pasiūlyti Komiteto išvadų rengėjams kartu su įstatymo projekto iniciatorių atstovais parengti ir užregistruoti Seime Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į toliau Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą pasiūlymą 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-214 Argumentai:
Siūloma atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvadoje Nr. XIIP- 3504 teikiamą pasiūlymą dėl įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį ir visą jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
punktu: „65) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu atveju – iki banko ar Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo pabaigos. 2. Buvusį 99 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.“
paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
komitetas
2015 m. spalio 21 d. Nr. 83
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Agnė Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Egidija Adlienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Edita Bačkieriūtė, Lietuvos banko atstovas Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko atstovas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko atstovas Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyrius Vyriausioji juriskonsultė Vaida Česnulevičiūtė, Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Vento Nuovo PA Stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnis turi tik 4 galiojančius punktus, nes 5 šio straipsnio punktas įsigalios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną, tad projekto 4 straipsnyje turėtų būti tik viena dalis, kuria keičiamo įstatymo 99 straipsnis būtų papildomas 5 punktu, atitinkamai patikslinant išdėstytojo punkto numeraciją, be to, kartu turi būti teikiamas ir 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 pakeitimo projektas, kuriame atitinkamai būtų keičiamas 3 straipsnis. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 71, 88¹, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 71, 88¹, 98 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3504)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, ministerijos atstovė Vilma Mačerauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnis turi tik 4 galiojančius punktus, nes 5 šio straipsnio punktas įsigalios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dieną, tad projekto 4 straipsnyje turėtų būti tik viena dalis, kuria keičiamo įstatymo 99 straipsnis būtų papildomas 5 punktu, atitinkamai patikslinant išdėstytojo punkto numeraciją, be to, kartu turi būti teikiamas ir 2015 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 pakeitimo projektas, kuriame atitinkamai būtų keičiamas 3 straipsnis.
Pritarti Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3676. 2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Šio projekto nuostatos svarstytinos naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo naujos redakcijos kontekste (projektas Nr. XIIP-2877). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Teisės departamento pastaboje minimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1774 turėtų būti pripažįstamas netekusiu galios, jeigu Seime būtų priimtas Administracinių bylų teisenos naujos redakcijos įstatymas (projektas Nr. XIIP-2877). Pritarti Priėmus šį įstatymą, turėtų būti rengiami atitinkami pasiūlymai ir Seime svarstomam naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo projektui
patarėja L.Zdanavičienė5 Įstatymo projekto 5 straipsnyje yra nustatyta įstatymo įsigaliojimo data: 2015 m. lapkričio 1 d. Akivaizdu, jog ši data turėtų būti keičiama ir nustatoma kita, kuri turėtų būti derinama su pagrindinio Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3489ES nustatyta įsigaliojimo data. Pritarti Posėdžio metu buvo nuspręsta atsisakyti specialios įstatymo įsigaliojimo datos nustatymo. Patobulintame įstatyme projekte nebelieka 5 straipsnio. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas 2015-10-05 Informuojame, kad Lietuvos bankas pasiūlymų ir pastabų dėl minėtų įstatymų projektų neturi.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-10-21 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į toliau Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą pasiūlymą. Pritarti
ir finansų komitetas 2015-10-214 Argumentai: Siūloma atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvadoje Nr. XIIP- 3504 teikiamą pasiūlymą dėl įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį ir visą jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 99 straipsnį 5 punktu:
„65) šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu atveju – iki banko ar Lietuvos centrinės
kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo pabaigos. 2. Buvusį 99 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.“
komitetas 2015-10-22 * iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 71, 88¹, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas. Pritarti
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
data turėtų būti analogiška, kaip ir pagrindiniame Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-3489ES nustatyta įsigaliojimo data;
turėtų būti svarstomas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1774 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3676. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas