Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas yra sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis ir Europos centrinių bankų sistemos tikslų siekia bei uždavinius vykdo vadovaudamasis Europos centrinio banko gairėmis ir nurodymais. Lietuvos bankas savo funkcijas atlieka ir veiklą vykdo tiek, kiek tai neprieštarauja Europos centrinio banko ir Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir Europos Sąjungos teisės aktams, tarp jų Europos centrinio banko teisės aktams. Lietuvos banko veiklos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo 23 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas, išskyrus atvejus, kai pagal 2014 m. liepos
nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L225, p. 1) (toliau
Nr. 806/2014 atlieka nacionalinei pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas;“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) pagal Finansinio tvarumo įstatymą priima sprendimus dėl finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu Papildyti įstatymą 21¹ straipsniu:
„21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo
institucijos veiklos finansavimas
rinkos priežiūra ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su atitinkamais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4.
tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokasatitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 5. Šio įstatymo
Lietuvos banko nurodytą sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Už praleistą terminą sumokėti įmokas finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios
straipsnį. 44 straipsnis. Finansų rinkos priežiūros finansavimas
rinkos priežiūra finansuojama iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų Lietuvos bankui ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.
Atitinkamų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko priimti teisės aktai. 3. Jeigu atitinkamais metais prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tiems metams planuotas išlaidas finansų rinkos priežiūrai atlikti, Lietuvos bankas proporcingai sumažina kitų metų planuojamas įmokas veikiantiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, o perviršį panaudoja kitų metų finansų rinkos priežiūrai finansuoti. 4. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Už praleistą terminą sumokėti įmokas prižiūrimi finansų rinkos dalyviai į Lietuvos banko sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 5. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš prižiūrimo finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi taip pat iš kito prižiūrimo finansų rinkos dalyvio turto. Šiuo atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6 straipsnis.
Pakeisti įstatymo 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti įstatymą nauju 2 priedu: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Eil. Nr. Rinkos dalyviai Įmokų bazė
įmokų dydis
Respublikoje licencijuoti bankai, Centrinė kredito unija, kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0043 proc. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0014 proc. 3. Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, kurioms taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Metinės pajamos 0,075 proc. 4. Kitose valstybėse licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės pajamos 0,038 proc. 5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų įmonės (išskyrus finansų maklerio įmones), kurios yra šio priedo 1 ir 3 punktuose nurodytų subjektų patronuojamosios įmonės ir kurioms taikoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Reglamentą (ES) Nr.
806/2014 Elektroninių pinigų įstaigos Mokėjimo įstaigos Valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės ir šių subjektų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Finansų patarėjo įmonės Valiutos keityklos operatoriai Neapmokėtų elektroninių pinigų metinis vidurkis ir mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų
laikyti 3 priedu. 2. Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Bendrijos steigimo sutartis su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 2. 1992 m. vasario 7 d. Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 3. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų uždraudimų taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 27). 4. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3604/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104a straipsnyje numatytos privilegijos naudotis finansų įstaigomis uždraudimo taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 30). 5. 2001 m. birželio 28 d.
reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 152), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (OL 2009 L 17, p. 1). 6. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 157). 7. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL
m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89). 9. 8. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 9. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL 2012 C 41, p. 1). 10. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3494(2) lyginamasis variantas
PAKEITIMO, 44 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21¹STRAIPSNIU IR NAUJU 2 PRIEDU
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos bankas yra sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis ir Europos centrinių bankų sistemos tikslų siekia bei uždavinius vykdo vadovaudamasis Europos centrinio banko gairėmis ir nurodymais. Lietuvos bankas savo funkcijas atlieka ir veiklą vykdo tiek, kiek tai neprieštarauja Europos centrinio banko ir Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir Europos Sąjungos teisės aktams, tarp jų Europos centrinio banko teisės aktams. Lietuvos banko veiklos reglamentavimas suderintas su šio įstatymo 23 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) vykdo Lietuvos Respublikos įstatymais finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas, išskyrus atvejus, kai pagal 2014 m. liepos
nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L225, p. 1) (toliau
Nr. 806/2014 atlieka nacionalinei pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas;“. 3 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) vadovaudamasi Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis priima sprendimus dėl finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams;“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu Papildyti įstatymą 21¹ straipsniu:
„21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo
institucijos veiklos finansavimas
rinkos priežiūra finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų. 2. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, privalantys mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju – ir jų prisiimamą riziką. Išsamią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3.
tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūra arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas gali laikinai padengti trūkumą kitomis Lietuvos banko lėšomis, tačiau atitinkama suma turi padidinti vėlesnių metų planuojamas įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių metinių įmokų dydžių), kad būtų kompensuotos panaudotos kitos Lietuvos banko lėšos. 5. Šio įstatymo
pervesti į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas ne vėliau kaip iki tų metų gegužės 31 d. Už praleistą įmokų sumokėjimo terminą finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 44 straipsnį.
rinkos priežiūra finansuojama iš prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų Lietuvos bankui ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Atitinkamų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko priimti teisės aktai. 3. Jeigu atitinkamais metais prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tiems metams planuotas išlaidas finansų rinkos priežiūrai atlikti, Lietuvos bankas proporcingai sumažina kitų metų planuojamas įmokas veikiantiems prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, o perviršį panaudoja kitų metų finansų rinkos priežiūrai finansuoti. 4. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Už praleistą terminą sumokėti įmokas prižiūrimi finansų rinkos dalyviai į Lietuvos banko sąskaitą privalo pervesti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 5. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš prižiūrimo finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose.
Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi taip pat iš kito prižiūrimo finansų rinkos dalyvio turto. Šiuo atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žala, atsiradusi dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su finansų rinkos priežiūros atlikimu, atlyginama tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų kaltės tyčios ar didelio neatsargumo.“
Pakeisti įstatymo 1 priedo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti įstatymą nauju 2 priedu: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Eil. Nr. Rinkos dalyviai Įmokų bazė
įmokų dydis
Respublikoje licencijuoti bankai, Centrinė kredito unija, kitose negu Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0043 proc. 2. Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Vidutinis metinis turtas 0,0014 proc. 3.
Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, kurioms taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Metinės pajamos 0,075 proc. 4. Kitose valstybėse licencijuotų finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Metinės pajamos 0,038 proc. 5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų įmonės (išskyrus finansų maklerio įmones), kurios yra šio priedo 1 ir 3 punktuose nurodytų subjektų patronuojamosios įmonės ir kurioms taikoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 Elektroninių pinigų įstaigos Mokėjimo įstaigos Valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės ir šių subjektų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje Finansų patarėjo įmonės Valiutos keityklos operatoriai Neapmokėtų elektroninių pinigų metinis vidurkis ir mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Mokėjimo paslaugų metinė apyvarta Valdomas kolektyvinio investavimo subjektų ir papildomo savanoriško pensijų kaupimo
laikyti 3 priedu. 2. Pakeisti Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo
Bendrijos steigimo sutartis su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 2. 1992 m. vasario 7 d. Europos Bendrijos steigimo sutarties Protokolas Nr. 18 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 17 d. Lisabonos sutartimi (OL 2007 C 306, p. 1). 3. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų uždraudimų taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 27). 4. 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3604/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104a straipsnyje numatytos privilegijos naudotis finansų įstaigomis uždraudimo taikymu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 30). 5. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 152), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2009 (OL 2009 L 17, p. 1). 6. 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 157). 7. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL
m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89). 9. 8. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 9. 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL 2012 C 41, p. 1). 10. 2014 m. gegužės 15 d.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos
2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta įmokų surinkimo tvarka pradedama taikyti finansų rinkos dalyvių įmokoms už 2016 metus. 2. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2015 metų gruodžio 31 d. finansų rinkos dalyvių įmokos, skirtos pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, apskaičiuojamos ir sumokamos kartu su 2016 metų finansų rinkos dalyvių įmokomis, skirtomis pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 3. Lietuvos bankas priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-09-21 Nr. XIIP-3494 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
2015-11-23 Nr. XIIP-3494(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime esantis žodis „BUVUSIO“ brauktinas kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. spalio 21 d. Nr. 73
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Agnė Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Egidija Adlienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Edita Bačkieriūtė, Lietuvos banko atstovas Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko atstovas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko atstovas Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyrius Vyriausioji juriskonsultė Vaida Česnulevičiūtė, Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Vento Nuovo PA Stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas 2015-10-07 Pritariame aiškinamajame rašte išreikštai pozicijai, kad reguliavimas pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti yra pasirinktas siekiant nustatyti objektyvią ir lanksčią finansavimo sistemą, kuri kartu būtų pajėgi įvertinti ir įmokų dinamiškumo aspektą – dalyvių mokamos įmokos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis protingumo principu, jos neturi tapti našta rinkos dalyviams arba daryti neigiamą įtaką jų veiklai. Taigi įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas turi užtikrinti efektyvų ir sklandų pertvarkymo funkcijų vykdymą. Tačiau norime pabrėžti, kad su pertvarkymo institucijos finansavimu susiję Lietuvos banko įstatymo galutiniai pakeitimai, nebuvo suderinti su Lietuvos banku. Todėl siūlome koreguoti įmokų rinkimo tvarką atskiriant nuostatas, reglamentuojančias finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijų finansavimą. Siūlomi LB įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstyto 21¹ straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai skirti tam, kad būtų išlaikyta iki šiol buvusi įmokų iš finansų sektoriaus subjektų, skirtų finansų rinkos priežiūrai finansuoti, surinkimo tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ne visos lėšos, reikalingos finansų rinkos priežiūrai, surenkamos iš finansų rinkos dalyvių. Dalis išlaidų finansuojama iš Lietuvos banko biudžeto.
Siekiant nedidinti finansinės naštos prižiūrimiems finansų dalyviams, keistina nuostata, pagal kurią tam tikrais metais trūkstamos lėšos surenkamos iš rinkos dalyvių kitais metais. Šis pakeitimas įgyvendinamas atskiriant įmokų, skirtų finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti, surinkimo tvarką į atskiras 21¹ straipsnio dalis. Kitais siūlomais LB įstatymo projekto straipsnyje išdėstyto 21¹ straipsnio pakeitimais siekiama supaprastinti įmokų, skirtų finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti, surinkimo tvarką ir sumažinti sąnaudas. Įstatyme turi būti įtvirtinta, kad nustatant įmokų dydį finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti bus atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas, patiriamas išlaidas, į finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir formą. Taip siekiama teisingai paskirstyti naštą rinkos dalyviams, nes nuo veiklos masto ir pasirinktos veiklos formos priklausys pertvarkymo institucijos atliekamo darbo apimtis. Nustatant, kad įmokos turi būti mokamos ne kas ketvirtį, o kartą per metus, siekiama sumažinti administracinę naštą įmokas mokantiems finansų rinkų dalyviams. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti LB įstatymo projekto 4 straipsnį papildantį Lietuvos banko įstatymą 21¹ straipsniu ir išdėstyti jį taip:
„4 straipsnis. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 21¹ straipsniu: 21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas
priežiūra ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.
Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su atitinkamais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su finansų rinkos dalyviais, privalančiais mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir formą. Detalią įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių už tuos metus, padidina vėlesnių metų įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 4.
tikrais metais finansų rinkos dalyvių pagal atitinkamai Šio straipsnio 2 ar 3 dalį sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusiais su atitinkamai finansų rinkos priežiūrosai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokas atitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 5. Šio įstatymo 1 ir 2 priede nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas nurodytą sąskaitų kas ketvirtį ne vėliau kaip iki tų metų kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos gegužės 31 d. Už praleistą terminą sumokėti įmokas finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto.
Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos banko pasiūlymuose atsisakoma konsultavimosi su rinka, nustatant įmokas pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas įmokų dydžius finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti nustato pasikonsultavęs su atitinkamais finansų rinkos dalyviais, siūlytina suvienodinti teisinį reguliavimą dėl konsultavimosi su rinkos dalyviais. 2. Lietuvos bankas
projekto 9 straipsnis) Pažymėtina, kad šiuo metu LB įstatymo projekte numatyta, kad dalis įstatymo turėtų įsigalioti dar iki įstatymo priėmimo ir paskelbimo. Siūlomi LB įstatymo projekto 9 straipsnio pakeitimai skirti šiam straipsniui pakeisti išbraukiant tai numatančias įsigaliojimo nuostatas. Siūloma šį straipsnį papildyti nauja nuostata, numatančia, kad įmokos, skirtos pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, už 2015 metus bus renkamos kartu su įmokomis už 2016 metus. Šiuo pakeitimu siekiama optimizuoti įmokų surinkimą už trumpąjį laikotarpį – nuo įstatymo priėmimo iki 2015 m. gruodžio 31d. sujungiant su įmokų už 2016 metus mokėjimu. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti LB įstatymo projekto 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
surinkimo tvarka pradedama taikyti finansų rinkos dalyvių įmokoms už 2016 metus. Skaičiuojant 2016 metų finansų rinkos dalyvių įmokas, skirtas pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, įskaičiuojamos pertvarkymo institucijos išlaidos patirtos nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2015 metų gruodžio 31 d. 2.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad šiuo įstatymu Lietuvos bankui suteikiama nauja – pertvarkymo – funkcija, todėl šis įstatymas turėtų įsigalioti kartu su šią funkciją detalizuojančiu Finansinio tvarumo įstatymu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1, 8, 11 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo, 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu ir nauju 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIP-3494 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos banko pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
biudžeto ir finansų komitetas
Narkevičius, Kęstutis Glaveckads, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3494 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 2. Europos centrinio banko nuomonė, Nr. CON/2015/33, 2015-09-224 ECB argumentai:
išplečiamos jo dabartinės funkcijos ir veikla – Lietuvos bankas priims sprendimus dėl atitinkamų subjektų pertvarkymo ir taikys tokiems subjektams pertvarkymo priemones, taigi, vykdys pertvarkymo uždavinius ir naudosis pertvarkymo įgaliojimais. Atsižvelgiant į 2.2 dalyje išdėstytas gaires, reikia atidžiai įvertinti, ar nauji Lietuvos banko uždaviniai ir atsakomybė šioje srityje gali pažeisti piniginio finansavimo draudimą. 2.
įstaigų problemų sprendimu, Finansinio tvarumo įstatymo projektu Lietuvos bankui priskiriamas naujas vaidmuo ir suteikiama galimybė taikyti specialiąsias pertvarkymo priemones, pavyzdžiui, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, kuri pasiūlyta forma šiuo metu Lietuvos teisėje neegzistuoja, ir suteikiami nauji įgaliojimai pertvarkymo srityje. Įstatymų projektais siūlomi esminiai teisės aktų pakeitimai, susiję su Lietuvos banko esamais uždaviniais, todėl atitikties piniginio finansavimo draudimui požiūriu jie turėtų būti vertinami kaip nauji uždaviniai. 3. Administraciniai pertvarkymo uždaviniai laikomi uždaviniais, susijusiais su Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje nustatytais uždaviniais; tai grindžiama supratimu, kad administraciniai pertvarkymo uždaviniai ir priežiūros uždaviniai papildo vienas kitą, ypač, kaip ir šiuo atveju, kai NCB turi įgaliojimus finansų sistemos stabilumo srityje, o paskirta pertvarkymo institucija jau vykdo tam tikrus uždavinius finansų rinkų priežiūros srityje, įskaitant kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, vertybinių popierių ir draudimo rinkų priežiūrą. 4. Dalis valstybių narių savo NCB suteikė svarbų vaidmenį finansų įstaigų pertvarkymo srityje, paskirdamos juos pertvarkymo institucija arba kompetentinga institucija pertvarkymo sprendimų priėmimo procese. ECB pritarė tokių uždavinių priskyrimui NCB, jei jie netrukdo NCB vykdyti su ECBS susijusių savo uždavinių veiklos ir finansiniu aspektais. Todėl NCB pertvarkymo uždaviniai gali būti laikomi uždaviniais, kurie nėra netipiniai centrinio banko uždaviniai, ypač jei, kaip ir Lietuvos banko atveju, įstatymuose įtvirtinta jo pareiga palaikyti visos finansų sistemos stabilumą ir patikimumą. 5. Lietuvos bankas yra paskirtas vienintele pertvarkymo institucija ir imasi pertvarkymo priemonių, veikdamas kaip administravimo institucija, vykdanti viešąsias funkcijas savo, o ne kokios nors kitos institucijos vardu.
Pagal Direktyvą 2014/59/ES Lietuvos bankas yra įpareigotas gauti išankstinį Finansų ministerijos pritarimą prieš įgyvendindamas sprendimus, kurie daro tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukelia sisteminius padarinius. Nėra jokių prielaidų manyti, kad, vykdydamas savo pertvarkymo funkciją, Lietuvos bankas veikia Finansų ministerijos ar kito viešojo subjekto išimtiniais interesais. 6. ECB jau ne kartą pažymėjo, kad pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo institucijos funkcijas pagal šią direktyvą atliekantis personalas turi būti struktūriškai atskirtas nuo personalo, atliekančio prudencinės bankų priežiūros funkcijas pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, arba nuo kitas atitinkamos institucijos funkcijas atliekančio personalo, taip pat turi būti numatyta atskira atskaitomybė. ECB pastebi, kad Direktyvoje 2014/59/ES
„išimtinai“ leidžiama vienai institucijai vykdyti ir pertvarkymo, ir priežiūros
funkcijas, jei yra nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, užtikrinančios veiklos nepriklausomumą ir padedančios užkirsti kelią tos institucijos pertvarkymo funkcijos ir kitų jos funkcijų interesų konfliktui. 7. Kaip jau pažymėta, kad išsaugotų savo finansinį nepriklausomumą, NCB privalo turėti pakankamai priemonių ne tik su ECBS susijusių savo uždavinių vykdymui veiklos ir finansiniu aspektais, bet ir savo nacionalinių uždavinių vykdymui. Atsižvelgiant į tai, jeigu bus padaryti reikiami pakeitimai, patikslinantys ketinimus, kurių siekiama įstatymo projektu, ECB pritaria tam, kad Lietuvos bankas galėtų iš atitinkamų įstaigų susigrąžinti administracines išlaidas, patirtas vykdant jo pertvarkymo funkcijas. 8.
projektą, paketu, ECB supranta, kad Lietuvos bankas jokiomis aplinkybėmis neįpareigojamas teikti jokių paskolų ar finansavimo Pertvarkymo fondui, įsteigtam pagal Finansinio tvarumo įstatymo projektą. Toks Pertvarkymo fondo finansavimas būtų laikomas vyriausybės uždaviniu, todėl bet kokios Lietuvos banko paskolos ar finansavimas pažeistų Sutartyje nustatytą piniginio finansavimo draudimą. 9. Finansinio tvarumo įstatymo projekte nustatyta, kad parengtame gaivinimo plane ir pertvarkymo plane neturi būti numatoma galimybė pasinaudoti jokia viešąja finansine parama, išskyrus Pertvarkymo fondo lėšas. Tačiau šiuose planuose turi būti nurodyta, kokiomis aplinkybėmis įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo, ir nurodytas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas. Nors tokios nuostatos suderintos su Direktyvos 2014/59/ES reikalavimais, ECB pabrėžia, kad jos jokiu būdu nedaro poveikio Eurosistemos kompetencijai savarankiškai ir savo nuožiūra priimti sprendimus dėl centrinio banko likvidumo teikimo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į apribojimus, kylančius iš Sutartyje įtvirtinto piniginio finansavimo draudimo. ECB konkretus pasiūlymas:
Vadovaujantis finansinio nepriklausomumo principu, NCB turi turėti pakankamai lėšų vykdyti ne tik su ECBS susijusius savo uždavinius veiklos ir finansiniu aspektais, bet ir savo nacionalinius uždavinius. Įstatymo projekte nustatyta, kad išlaidos, susijusios su Lietuvos banko, kaip pertvarkymo institucijos, funkcijomis, finansuojamos iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Nors iš prašymo pateikti nuomonę ECB supranta, kad ši nuostata yra skirta tik administracinėms išlaidoms, susijusioms su Lietuvos banko, kaip pertvarkymo institucijos, funkcijomis, įstatymo projekto formuluotė to neapriboja.
Todėl ji gali būti aiškinama plačiau, tarsi apimtų su pertvarkymo veiksmų finansavimu susijusias išlaidas. Pavyzdžiui, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo projekto 43 straipsnio 5 dalimi, jei pertvarkomas subjektas laiku nesumokėtų specialiajam valdytojui, Lietuvos bankas gali būti įpareigotas išmokėti specialiajam valdytojui atlyginimą ir apmokėti išlaidas. Siekiant išvengti plataus aiškinimo, ką reiškia išlaidos, finansuojamos iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis, ECB rekomenduoja aiškiai nustatyti, kad iš šių įmokų finansuojamos tik Lietuvos banko, kaip pertvarkymo institucijos, administravimo išlaidos. Visų kitų, ne administravimo išlaidų, susijusių su pertvarkymo veiksmų finansavimu, Lietuvos bankas negali finansuoti jokiomis aplinkybėmis. ECB siūlo atitinkamai patikslinti nuostatas. Be to, ECB supranta, kad bendras principas yra visas išlaidas, susijusias su Lietuvos banko, kaip pertvarkymo institucijos, funkcijų vykdymu, visiškai padengti iš finansų rinkos dalyvių įmokų. Kitos Lietuvos banko lėšos būtų naudojamos tik ribotą laiką, bet kokiems trūkumams, susijusiems su einamaisiais metais patirtomis išlaidomis, padengti, ir šiam įsiskolinimui padengti Lietuvos bankas padidintų kitų metų planuojamas įmokas. Galiausiai pagal Finansinio tvarumo įstatymo projektą Lietuvos bankas, kaip pertvarkymo institucija, turi siekti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas vykdant pertvarkymo veiksmus. Vadovaujantis šiais argumentais, jeigu būtų patikslinta pirmiau nurodyta nuostata, Lietuvos bankui pavesti nauji uždaviniai nedarytų poveikio ištekliams, kuriuos jis šiuo metu skiria savo pinigų politikos uždavinių vykdymui.
Pritarti Atsižvelgiant į Europos centrinio banko (toliau –ECB) siūlymą, taip pat į Lietuvos banko toliau teikiamą 1 pasiūlymą, patikslinti projekto 4 straipsniu dėstomo Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Finansų rinkos priežiūra ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų. <...>
metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas gali laikinai padengti trūkumą kitomis Lietuvos banko lėšomis, tačiau atitinkama suma turi padidinti vėlesnių metų planuojamas įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (bet neviršijant šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių metinių įmokų dydžių), kad būtų kompensuotos panaudotos kitos Lietuvos banko lėšos ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokas atitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti.“. 3. Europos centrinio banko nuomonė, Nr. CON/2015/33, 2015-09-226 ECB argumentai: 1.
Finansinio tvarumo įstatymo projekte nustatyta, kad Lietuvos bankas užtikrina pertvarkymo institucijos funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio veiklos nepriklausomumą, įskaitant atskirą atskaitomybę, užkertantį kelią pertvarkymo institucijos funkcijų ir kitų teisės aktais Lietuvos bankui priskirtų funkcijų interesų konfliktui. Be to, pagal Finansinio tvarumo įstatymo projektą Lietuvos bankas turi patvirtinti ir viešai skelbti šį funkcijų atskyrimą reglamentuojančias vidaus taisykles, kuriose taip pat nustatyta profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, tvarka. ECB pritaria šioms nuostatoms, kuriomis, panašu, tinkamai sprendžiami galimi pertvarkymo ir kitų Lietuvos banko uždavinių ir funkcijų interesų konfliktai. Informaciniais tiksliais ECB norėtų iš anksto susipažinti su šias nuostatas įgyvendinančiomis vidaus taisyklėmis. 2. Kaip jau pažymėta, prieš įgyvendindamas sprendimus, kurie daro tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukelia sisteminius padarinius, Lietuvos bankas turi gauti išankstinį Finansų ministerijos pritarimą. Be to, Lietuvos bankas turi pareigą pranešti, inter alia, Finansų ministerijai, kai jis nustato, kad tenkinamos pertvarkymo sąlygos, ir po to, kai atliekamas pertvarkymo veiksmas. ECB nuomone, pertvarkymo uždaviniai, kurių Lietuvos bankas imsis pagal įstatymo projektą, apims gerokai glaudesnį bendradarbiavimą su Finansų ministerija, kai bus daromas poveikis fiskalinėms lėšoms ar kils sisteminių padarinių, nei vykdant priežiūros ar kitas funkcijas. 3. ECB pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą valstybė yra tiesiogiai atsakinga už bet kokią žalą, atsiradusią dėl viešosios teisės subjekto ar asmens, atliekančio valdžios funkcijas, neteisėtų veiksmų ar netinkamų administracinių aktų. Pertvarkymo funkcijų atlikimas aiškiai yra valdžios funkcijų atlikimas.
Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, viešosios teisės subjektas ar asmuo, atliekantis valdžios funkcijas, yra Lietuvos bankas. Nepaisant šios nuostatos, Lietuvos banko įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už valstybės prievoles. Tai rodo, kad, priešingai Civiliniame kodekse įtvirtintai taisyklei, Lietuvos bankas yra visapusiškai atsakingas už savo pertvarkymo funkcijų atlikimą. Neaišku, kodėl tik Lietuvos bankas turėtų prisiimti visišką tokios galimos atsakomybės naštą, kai pagal įstatymo projektą, prieš įgyvendindamas sprendimus, kurie daro tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukelia sisteminių padarinių, Lietuvos bankas turi gauti išankstinį Finansų ministerijos pritarimą. ECB pastebi, kad Sutartyje įtvirtinto piniginio finansavimo draudimo kontekste nacionalinės teisės aktuose negali būti reikalaujama, kad NCB finansuotų viešojo sektoriaus įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu. Kadangi galimos atsakomybės klausimai kelia reikšmingą finansinę riziką Lietuvos bankui, į tai turėtų būti atsižvelgiama nustatant įstaigą, kuri turėtų atlyginti žalą trečiosioms šalims, ir vertinant Lietuvos banko galimybę susigrąžinti su pertvarkymu susijusias savo išlaidas. ECB nuomone, šį aspektą būtų naudinga patikslinti. 4. ECB nuomone, yra argumentų, pagrindžiančių Lietuvos banko pertvarkymo uždavinių priskyrimą prie centrinio banko uždavinių, kadangi jie papildo esamus Lietuvos banko priežiūros uždavinius. Tai, kad Lietuvos banko administracinės pertvarkymo funkcijos bus finansuojamos iš finansų rinkos dalyvių įmokų, taip pat turėtų teigiamą poveikį jo finansiniam pajėgumui vykdyti šiuos uždavinius. Tačiau, ECB nuomone, įstatymų projektai gali sukelti reikšmingą finansinę riziką Lietuvos bankui, nes jie neapriboja Lietuvos banko atsakomybės už žalą, kilusią dėl aplaidumo atliekant pertvarkymo funkcijas.
Be to, neaišku, kas turėtų atlyginti trečiosioms šalims žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko ar jo tarnautojų neteisėtų veiksmų. Galiausiai, jeigu tik Lietuvos bankas bus atsakingas už savo pertvarkymo funkcijų vykdymą pagal Lietuvos banko įstatymą, neaišku, kodėl tik Lietuvos bankas turėtų prisiimti visišką tokios galimos atsakomybės naštą, kai, prieš įgyvendindamas sprendimus, kurie daro tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukelia sisteminių padarinių, Lietuvos bankas turi gauti išankstinį Finansų ministerijos pritarimą. ECB konkretus pasiūlymas:
Finansinio tvarumo įstatymo projekte nėra nuostatų, pašalinančių ar sumažinančių Lietuvos banko, kaip pertvarkymo institucijos, atsakomybę už aplaidumą, kai taikomos pertvarkymo priemonės arba naudojamasi pertvarkymo įgaliojimais. Bet kokiai žalai, atsiradusiai dėl Lietuvos banko ar jo tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su pertvarkymo funkcijų atlikimu, taikoma bendra Lietuvos banko atsakomybės tvarka: žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta dėl Lietuvos banko ar jo tarnautojų kaltės. Tai yra visiška priešingybė aiškiai apribojamai viešajam sektoriui priklausančių pertvarkymo įmonių atsakomybei, pavyzdžiui, laikinosios įstaigos, kurios atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai žala padaryta dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Pritarti Argumentai:
1Pažymėtina,
kad ECB savo nuomonėse dėl įvairių ES ir nacionalinių teisės aktų centrinių bankų atsakomybės ribojimo klausimą taip pat kelia ne tik dėl pertvarkymo institucijos funkcijų, tačiau ir dėl finansų sektoriaus priežiūros (žr., pvz., ECB nuomonės CON/2012/96 1.7 punktą) bei dėl makroprudencinės politikos funkcijų (žr., pvz., ECB nuomonės CON/2013/45 2.6 punktą).
Todėl tikslinga sistemiškai keisti Lietuvos banko atsakomybę reglamentuojančias nuostatas (tikslinant Lietuvos banko įstatymą), kad nesusidarytų situacija, kai Lietuvos bankui vykdant pertvarkymo institucijos funkcijas būtų taikomos vienos atsakomybės sąlygos, o atliekant finansų rinkos priežiūros ir makroprudencinės politikos funkcijas
straipsniu, keičiančiu Lietuvos banko įstatymo 45 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žala, atsiradusi dėl Lietuvos banko ar
Lietuvos banko tarnautojų neteisėtų veiksmų, susijusių su finansų rinkos priežiūros atlikimu, atlyginama tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta dėl Lietuvos banko ar Lietuvos banko tarnautojų kaltės tyčios ar didelio neatsargumo.“;
projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
21¹STRAIPSNIU IR NAUJU 2 PRIEDU ĮSTATYMAS“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2015-09-23 raštas Nr. S 2015/(22.9-2202)-12-42714 Dėl finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimo (LB įstatymo projekto 4 straipsnis). Pritariame aiškinamajame rašte išreikštai pozicijai, kad reguliavimas pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti yra pasirinktas siekiant nustatyti objektyvią ir lanksčią finansavimo sistemą, kuri kartu būtų pajėgi įvertinti ir įmokų dinamiškumo aspektą – dalyvių mokamos įmokos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis protingumo principu, jos neturi tapti našta rinkos dalyviams arba daryti neigiamą įtaką jų veiklai. Taigi įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas turi užtikrinti efektyvų ir sklandų pertvarkymo funkcijų vykdymą.
Tačiau norime pabrėžti, kad su pertvarkymo institucijos finansavimu susiję Lietuvos banko įstatymo galutiniai pakeitimai, nebuvo suderinti su Lietuvos banku. Todėl siūlome koreguoti įmokų rinkimo tvarką atskiriant nuostatas, reglamentuojančias finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijų finansavimą. Siūlomi LB įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstyto 21¹straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai skirti tam, kad būtų išlaikyta iki šiol buvusi įmokų iš finansų sektoriaus subjektų, skirtų finansų rinkos priežiūrai finansuoti, surinkimo tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ne visos lėšos, reikalingos finansų rinkos priežiūrai, surenkamos iš finansų rinkos dalyvių. Dalis išlaidų finansuojama iš Lietuvos banko biudžeto. Siekiant nedidinti finansinės naštos prižiūrimiems finansų dalyviams, keistina nuostata, pagal kurią tam tikrais metais trūkstamos lėšos surenkamos iš rinkos dalyvių kitais metais. Šis pakeitimas įgyvendinamas atskiriant įmokų, skirtų finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijoms finansuoti, surinkimo tvarką į atskiras 21¹straipsnio dalis. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti LB įstatymo projekto 4 straipsnį papildantį Lietuvos banko įstatymą 21¹ straipsniu ir išdėstyti jį taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 21¹ straipsniu Papildyti įstatymą 21¹ straipsniu: 21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas
rinkos priežiūra ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede.
Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su atitinkamais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su finansų rinkos dalyviais, privalančiais mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, taip pat į šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir formą. Detalią įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių už tuos metus, padidina vėlesnių metų įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 4.
tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių pagal atitinkamai šio straipsnio
išlaidas, susijusias su atitinkamai finansų rinkos priežiūrosai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metųfinansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokasatitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 5. Šio įstatymo 1 ir 2 priede nurodyti finansų rinkos dalyviai įmokas už einamuosius metus privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko nurodytas sąskaitas nurodytą sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki tų metų kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienosgegužės
privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto.
Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti Nepritarti Seimo Audito komiteto išvadoje šiuo klausimu pateiktai nuomonei ir ją pagrindžiantiems argumentams dėl šio pasiūlymo. Atsižvelgiant į Lietuvos banko pasiūlymą ir į ECB išvadą, kad kitos Lietuvos banko lėšos pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti gali būti panaudojamos tik laikinai ir po to kompensuojamos, siūloma patikslinti projekto 4 straipsniu dėstomo Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir
finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas
veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų. 2. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas. Įmokų už finansų rinkos priežiūrą dydžius Lietuvos bankas nustato, pasikonsultavęs su atitinkamais prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais atitinkamais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų šių finansų rinkos dalyvių veiklos mastą, formą, o prižiūrimų finansų rinkos dalyvių atveju ir jų prisiimamą riziką.
Detalią prižiūrimų finansų rinkos dalyvių įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką bei įmokų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas gali laikinai padengti trūkumą kitomis Lietuvos banko lėšomis, tačiau atitinkama suma turi padidinti vėlesnių metų planuojamas įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti (bet neviršijant šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių metinių įmokų dydžių), kad būtų kompensuotos panaudotos kitos Lietuvos banko lėšos ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokas atitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 5.
už einamuosius metus privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko nurodytą sąskaitą nurodytas sąskaitas kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos tų metų gegužės 31 d. Už praleistą terminą sumokėti įmokas finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“. 2. Lietuvos bankas, 2015-09-23 raštas Nr. S 2015/(22.9-2202)-12-42719 Dėl Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo (LB įstatymo projekto 9 straipsnis) Pažymėtina, kad šiuo metu LB įstatymo projekte numatyta, kad dalis įstatymo turėtų įsigalioti dar iki įstatymo priėmimo ir paskelbimo. Siūlomi LB įstatymo projekto 9 straipsnio pakeitimai skirti šiam straipsniui pakeisti išbraukiant tai numatančias įsigaliojimo nuostatas. Siūloma šį straipsnį papildyti nauja nuostata, numatančia, kad įmokos, skirtos pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, už 2015 metus bus renkamos kartu su įmokomis už 2016 metus. Šiuo pakeitimu siekiama optimizuoti įmokų surinkimą už trumpąjį laikotarpį – nuo įstatymo priėmimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. sujungiant su įmokų už 2016 metus mokėjimu. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti LB įstatymo projekto 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d.Šio įstatymo 4 straipsnyje numatyta įmokų surinkimo tvarka pradedama taikyti finansų rinkos dalyvių įmokoms už 2016 metus. Skaičiuojant 2016 metų finansų rinkos dalyvių įmokas, skirtas pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, įskaičiuojamos pertvarkymo institucijos išlaidos patirtos nuo įstatymo įsigaliojimo iki 2015 metų gruodžio 31 d. 2. Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo 4 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta įmokų surinkimo tvarka pradedama taikyti finansų rinkos dalyvių įmokoms už 2016 metus. 2. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2015 metų gruodžio 31 d. finansų rinkos dalyvių įmokos, skirtos pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, apskaičiuojamos ir sumokamos kartu su 2016 metų finansų rinkos dalyvių įmokomis, skirtomis pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 2.3. Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Daukšys, 2015-10-134 Argumentai: Lietuvos banko įstatymo projektu ne tik siekiama apibrėžti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai priskirtas funkcijas, bet papildomai norima naujai reglamentuoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansavimo modelį. Visų pirmą, įstatymų projektų paketas yra teikiamas siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Lietuvos banko įstatymo projekto siūlymas keisti finansų rinkos priežiūros finansavimo modelį nesusijęs su projektų teikimo tikslu. Antra, Priežiūros tarnybos finansavimo modelis, kai Lietuvos bankas konsultuodamasis su finansų rinkos dalyviais pagrindžia nustatytą finansavimo dydį, galioja nuo 2012 metų ir tinkamai veikia iki šiol. Galiojantys teisės aktai ir dabar leidžia Lietuvos bankui numatyti taikyti maksimalų mokesčio dydį, todėl siūlomas pakeitimas, jog finansų rinkos dalyviai turėtų pilnai kompensuoti Priežiūros tarnybos išlaidas yra nebūtinas. Svarbiausia, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nagrinėja vartotojų bei finansų rinkos dalyvių ginčus. Šioms funkcijoms atlikti Lietuvos bankas skiria lėšas iš savo biudžeto. Dėl šios priežasties finansų rinkos dalyviai kompensuoja apie 70 procentų Priežiūros tarnybos išlaidų. Jeigu būtų pritarta siūlomo projekto nuostatoms, tai finansų rinkos dalyviai turėtų kompensuoti ir ginčų nagrinėjimą su vartotojais, o tai gali sukelti interesų konfliktą. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 21¹ straipsnis. Finansų rinkos priežiūros ir finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklos finansavimas
finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veikla finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. 2. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 1 priede. Finansų rinkos dalyviai, kurie privalo mokėti įmokas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos išlaidoms padengti, jų mokamų įmokų bazė ir maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede.
Kiekvienų metų įmokų dydžius nustato Lietuvos bankas, pasikonsultavęs su atitinkamais finansų rinkos dalyviais. Nustatant įmokų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos banko atliekamas funkcijas ir patiriamas išlaidas, susijusias su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, taip pat į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos mastą ir jų prisiimamą riziką. Detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. 3. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma viršija Lietuvos banko tais metais patirtas išlaidas, susijusias su finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, Lietuvos bankas ta suma sumažina kitų metų planuojamas įmokas, o perviršį panaudoja atitinkamai kitų metų finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti. 4. Jeigu tam tikrais metais finansų rinkos dalyvių sumokėtų įmokų suma yra nepakankama Lietuvos banko išlaidoms, susijusioms su finansų rinkos priežiūra ar finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos funkcijomis, padengti, Lietuvos bankas ta suma, tačiau bet kokiu atveju neviršydamas šio įstatymo 1 ir 2 prieduose priede nustatytų maksimalių dydžių, padidina kitų metų planuojamas įmokas atitinkamai finansų rinkos priežiūrai arba finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijos veiklai finansuoti, ir dalį įmokų panaudoja ankstesnių metų įsiskolinimui padengti. 5. Šio įstatymo 1 ir 2 priede nurodyti finansų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Lietuvos banko nurodytą sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės darbo dienos.
Už praleistą terminą sumokėti įmokas finansų rinkos dalyviai privalo mokėti delspinigius: 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą uždelstą sumą. 6. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose. Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu gali būti išieškomi ir iš finansų rinkos dalyvio kito turto. Tokiu atveju sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nepritarti Pritarta pirmiau pateiktiems Europos centrinio banko ir Lietuvos banko pasiūlymams bei juos pagrindžiantiems argumentams. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas 2015-10-21 * Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1, 8, 11 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo, 44 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu ir nauju 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIIP-3494 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos banko pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Audito komitetas. Atsižvelgti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 1 ir 2 Lietuvos banko pirmiau pateiktiems pasiūlymams. Tuo tarpu Audito komitetas paminėtiems pasiūlymams siūlė pritarti iš dalies. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto teikiamas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius