Projekto Projekto lyginamasis variantas
14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹,
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „16. Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius.“
išdėstyti taip: „27. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti statybą leidžiančiam dokumentui gauti, ir statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.“
išdėstyti taip: „38.
Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“
išdėstyti taip:
„61. Statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų
inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų kartu su jų reguliavimo, valdymo, ir automatizavimo įranga ir signalizacijos sistemos.“
išdėstyti taip: „62. Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) statinio inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius skirtos daugiau negu vieno naudotojo poreikiams tenkinti.“
63 dalį ir ją išdėstyti taip: „63. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – nepriklausomos nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų inžinerinės sistemos (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis), užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius vieno naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, paskirtimi nesusietos su kitomis inžinerinėmis sistemomis.“
69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69.
Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotųomis kitųomis konstrukcijųomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų paslėptos konstrukcijos.“
išdėstyti taip: „89. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami (visiškai ar iš dalies) ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.“
išdėstyti taip: „92. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“
10Papildyti straipsnį 111 dalimi:
„111. Paslėpti statybos darbai – vėliau atliktų darbų (tarp jų – statybos darbai,
kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas.“
11Papildyti straipsnį 112 dalimi:
„112. Statinio statybos techninės priežiūros rangovas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija
ar jų padalinys, statytojo (užsakovo) pavedimu organizuojantis ir (ar) vykdantis statinio statybos techninę priežiūrą.“ 12.
Papildyti straipsnį 113 dalimi: „113. Statinio išardymas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) nebaigto statinio konstrukcijas (visas ar jų dalį). Statinio išardymas aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka turi būti numatytas statinio projekte.“
13Papildyti straipsnį 114 dalimi:
„114. Statybos pradžia – diena, kada rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu); kada statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu.“
14Papildyti straipsnį 115 dalimi:
„115. Techninė užduotis (atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytą techninę
specifikaciją) – dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą.“
straipsnį 116 dalimi:
„116. Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuoja ir
vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, ypač formuojant žemę į statinių statybai skirtus sklypus, juose statant statinius ir juos parduodant.“
16Papildyti 2 straipsnį 117 dalimi:
„117. Specialieji reikalavimai – statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Esminiai statinio architektūros reikalavimai Statinio architektūra turi būti tokia, kad:
1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011;
2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio;
3) atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus;
4) atitiktų statinio paskirtį;
5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių inžinerinių sistemų reikalavimams. 5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai
turi būti tokia, kad:
1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011;
2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio;
3) atitiktų statinio paskirtį;
4) architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje;
5) architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, vieningą visumą;
6) statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose, statinio saugos ir paskirties dokumentuose. 2. Už esminių architektūros reikalavimų įgyvendinimą statinio projekte atsako statinio architektas.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį 9 punktu: „9) asmenų socialinę apsaugą.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, o viešojo naudojimo pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą atvejį ir atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys
veiklos pagrindinės sritys:
1) statybiniai tyrinėjimai;
2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
4) statybos darbai;
5) statinio statybos techninė priežiūra. 2.
veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto ekspertizės dalies vadovas, statinio ekspertizės vadovas. Šių vadovų pareigas pagal savo profesinę kvalifikaciją gali eiti architektas ar statybos inžinierius. Vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai, (toliau – atestavimą atliekanti organizacija). 4. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę eiti šias pareigas.
Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų tų pačių kaip ir kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo reikalavimų. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai. 5. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ir teises nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 6. Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 7.
diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, taip pat bet kurioje kitoje valstybėje pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, Lietuvos Respublikoje taisykles tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Užsienio šalyse architektams išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 9. Vadovauti nesudėtingo ir neypatingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 10. Jeigu statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų skyrimo (samdymo) tvarkos šis Įstatymas nenustato, ją nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 11. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi atitikti nustatytus išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus, išlaikyti egzaminus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas, pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai. 12.
valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas programas. 13. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą programą. 14. Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą įmoką. 15.
organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams šiais atvejais:
1) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestato turėtojas neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų;
2) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate nurodytą veiklą, pažeidė normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, kurie nesusiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais;
3) kai asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, netobulino savo kvalifikacijos pagal šio straipsnio 13 dalies reikalavimus;
4) kai teisė, kuri asmeniui buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atveju). 16. Atestavimą atliekanti organizacija gali panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus.
Šiurkščiais pažeidimais laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ar jų turtui;
2) kai paaiškėjo, kad buvo pateikti melagingi duomenys kvalifikacijos atestatui gauti;
3) kai to prašo kvalifikacijos atestato turėtojas;
4) kai kvalifikacijos atestato turėtojas, šio straipsnio 15 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato galiojimas buvo sustabdytas;
5) kai, sustabdžius kvalifikacijos atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
6) kai asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;
7) kai teisė, kuri buvo pripažinta asmeniui išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atveju);
8) kvalifikacijos atestato turėtojui mirus. 17. Kai kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 16 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui. 18. Atestavimą atliekanti organizacija gali pareikšti kvalifikacijos atestato turėtojui įspėjimą, kai kvalifikacijos atestato turėtojas padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 15 ir 16 dalyse) pažeidimų.
Jeigu kvalifikacijos atestato turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du įspėjimai, atestavimą atliekanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą šio straipsnio
energetikos objektų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomus kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimo, darbo patirties), kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys
veiklos pagrindinės sritys:
1) statybiniai tyrinėjimai;
2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra;
3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė;
4) statybos darbai;
5) statinio statybos techninė priežiūra. 2.
veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas. 3. Statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų funkcijas nustato aplinkos ministras. 4. Eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija). 5.
5Fiziniai asmenys,
pageidaujantys eiti ypatingo ir neypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti šio įstatymo 2 straipsnio 80 arba 82 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 80 arba 82 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje techninės veiklos srityje. 6. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio straipsnio 5 dalyje nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai. 7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, atestavimą atliekančiai organizacijai pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla.
Teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais. 8. Asmenys, turintys ypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį. 9. Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę asmenys, įgiję šio įstatymo 2 straipsnio 80 arba 82 dalyje nurodytą išsilavinimą. 10. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą. 11. Asmenys, siekiantis eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.
Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas tvirtina aplinkos ministras. 12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. 13. Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro nustatytą įmoką. Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų savikainos (išlaidų) dydis nustatomas pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos (išlaidos) nustatomos lyginant su panašios paslaugos savikainos (išlaidų) duomenimis. 14.
atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, jo galiojimą sustabdo iki 6 mėnesių ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir
(ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, šiais atvejais:
1) kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė šio įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais arba susijusius su esminių projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirast žala;
2) kai asmuo nekėlė kvalifikacijos pagal šio straipsnio 12 dalies reikalavimus;
3) kai teisė, asmeniui pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta jo kilmės valstybėje (turimos teisės eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atvejais);
4) architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai. 15. Kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu jo galiojimą panaikina šiais atvejais:
1) už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus.
Šiurkščiais pažeidimais laikomi įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminiais projekto sprendiniais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala;
2) kai paaiškėja, kad atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai ar duomenys;
3) kai prašo jo turėtojas;
4) kai jo turėtojas, šio straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punktą, dėl kurių pastarojo galiojimas sustabdytas;
5) kai sustabdžius kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą;
6) kai teisė, pripažinta asmeniui išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta jo kilmės valstybėje (teisės eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pripažinimo atvejais);
7) kvalifikacijos atestato, teisės pripažinimo dokumento turėtojui mirus. 16. Kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo panaikinti atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienerių metų laikotarpiui. 17.
nebelieka aplinkybių dėl kurių sustabdyta teisė eiti ypatingų ir neypatingų statinių statytos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, asmuo kreipiasi į teisės pripažinimo dokumentą išduodančią instituciją prašydamas panaikinti sprendimą dėl teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. 18. Kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija jo turėtoją įspėja, kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiškiami du rašytiniai įspėjimai, kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą šio straipsnio 14 dalyje nurodytam laikotarpiui ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti. 19. Eiti branduolinės energetikos objektų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.
Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 20. Skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Statybos dalyviai yra:
1) statytojas (užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio projektuotojas;
4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas;
4) 5) rangovas;
5) 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas;
6) 7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui);“ 2.
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) informaciją apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; šis reikalavimas netaikomas statinio remonto ir nesudėtingo statinio statybos atvejais statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą
„Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą minėtą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“ 3.
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 13, 14 ir 15 punktais: „13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jei tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus;
14) nepradėti statybos, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija šios dalies 12 punkte nustatyta tvarka;
15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, minėtus sutikimus privaloma gauti iki paskirties pakeitimo.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 3 dalį. 3. Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus. 10 straipsnis. Įstatymo papildymas 14¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 14¹ straipsniu: „14¹ straipsnis. Teisė būti ekspertizės rangovu. Ekspertizės rangovo pareigos ir teisės 1.
Būti statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;
2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 3. Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, pageidaujantys būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovais ir statinio (dalies) ekspertizės rangovais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) privalo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų veiklos patirtį ypatingų statinių projektavimo ar ekspertizės srityje.
Rangovas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kuriai atliekama ekspertizė;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai.
Rangovas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du statinio projekto ekspertizės vadovai ir (ar) ne mažiau kaip vienas statinio ekspertizės vadovas, ne mažiau kaip vienas statinio projekto dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai atliekama pastatų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai atliekama susisiekimo komunikacijų projektų ekspertizė; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai atliekama kitų statinių projektų ekspertizė), ne mažiau kaip vienas statinio dalies ekspertizės vadovas kiekvienai statinio daliai, kuriai atliekama ekspertizė;
4) statinio projekto dalies ekspertizės ir statinio dalies ekspertizės darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną statinio projekto dalies ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovą prašomai atestuoti veiklai. 4.
projekto (dalies) ekspertizei ir statinio (dalies) ekspertizei (eiti statinio projekto (dalies) ekspertizės arba statinio (dalies) ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai ir architektai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus. 5.
rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar projekto valdytojui) projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad ekspertizės aktas, o kai ekspertizės akte pateikiama išvada, kad projektą galima tvirtinti,
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti projekto rengimo dokumentai ir dalinių projekto ekspertizių aktai (kai dalines projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti projekto dalis dalinių projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto valdytojui, projekto vadovui ar projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto valdytoją, projekto vadovą ar projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, projekto vadovo, projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius ekspertizės privalomas pastabas ir projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar projekto valdytojui) projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad ekspertizės aktas, o kai ekspertizės akte pateikiama išvada, kad projektą galima tvirtinti,
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti projekto rengimo dokumentai ir dalinių projekto ekspertizių aktai (kai dalines projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti projekto dalis dalinių projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto valdytojui, projekto vadovui ar projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto valdytoją, projekto vadovą ar projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projektavimo valdytojo, projekto vadovo, projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius ekspertizės privalomas pastabas ir projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims. 6.
ekspertizės rangovas privalo:
1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
3) pasirašyti ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai) prisiimdamas atsakomybę, kad ekspertizės aktas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) nustatyti, kokius statybinius tyrinėjimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti;
5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrinėjimams atlikti subrangos pagrindu (jei numatyta ekspertizės rangos sutartyje);
6) įvertinti statybinių tyrinėjimų rezultatus;
7) pateikti ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę;
8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po ekspertizės akto pateikimo, ir atsakyti jiems raštu. 7. Ekspertizės rangovas turi teisę:
1) reikalauti iš ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus ekspertizei atlikti;
2) statinio ekspertizės atveju reikalauti iš ekspertizės užsakovo įrašyti į ekspertizės rangos sutartį sąlygas, kuriomis vadovaujantis bus atliekami reikalingi statinio ir statybos sklypo statybiniai tyrinėjimai, kas ir kokiomis sąlygomis suteiks reikalingą įrangą ir darbo jėgą;
3) užsakyti dalines projekto ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis.
Ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį ekspertizei atlikti projektų ar statinių, nurodytų ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumente. 8. Ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą projektą, ekspertizės;
3) statinio, kurio statybos rangovu (subrangovu) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) statinio, kurio savininku (naudotoju) jis yra (buvo), ekspertizės. 9. Ekspertizės rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose ir rangos sutartyse. 10. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ekspertizės rangovas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Statybos įstatymą, o ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 11.
energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
pakeitimas
1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Būti ypatingų statinių statybos rangovu
turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingų statinių paprastojo remonto atveju.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vadovauti ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
Ypatingo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikcinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar kitokio apribojimo;
2) darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį ypatingo statinio statybos vadovas ir (ar) ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovai pagrindiniams specialiesiems statybos darbams;
3) privalo turėti darbuotojus vykdomai darbo sričiai;
4) įmonėje turi veikti kokybės sistema;
5) privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles nurodytiems darbams atlikti;
6) rangovas, siekiantis teisės atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip dvejų metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai – ne mažesnę kaip vienerių metų veiklos patirtį statybos srityje. Rangovas atitinka veiklos patirties statybos srityje reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos.“. 5. Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. “
4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jei tarp statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių randama neatitikimų ar prieštaravimų turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;
4) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį, išskyrus atvejus, kai statomi nesudėtingi statiniai ar atliekamas statinio paprastasis remontas;“. 7.
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš statytojo (užsakovo) šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio tyrimų dokumentus, statinio projektą, prisijungimo sąlygas, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų statybos produktų dokumentus, kuriuos rengia ir išduoda statybos produktų gamintojas pagal šių produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinkąai ar tiekimo jai reikalavimus nustatančius teisės aktus, statytojo (užsakovo) rangovui perduodamų įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti;“. 8. Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statybos vadovą. Šiuo atveju statytojas, jeigu jis yra fizinis asmuo (turintis statybos, architektūros ar kitą techninį aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą) ir stato nesudėtingą statinį savo ar savo šeimos narių reikmėms, gali neturėti verslo liudijimo, kuris pagal šio Įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą bei tikrinimą, nustato produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.“
taip:
„17. Kiekvienas statybos produktas, kuris
neturi darniųjų techninių specifikacijų, įvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės, iš valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, iš Šveicarijos Konfederacijos arba iš Turkijos, gali būti be apribojimų tiekiamas į Lietuvos Respublikos rinką Lietuvos Respublikos rinkai, jeigu jis buvo pagamintas Europos Sąjungos valstybėje narėje, valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, Šveicarijos Konfederacijoje arba Turkijoje, teisėtais būdais arba teisėtai importuotas į šias valstybes iš trečiųjų šalių ir jį leidžiama tiekti į rinką rinkai toje valstybėje. Šio statybos produkto laisvo judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis jo apsaugos lygis arba visuomenės dorovės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti ar pakeisti kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos šio įstatymo 14¹,
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, pageidaujantys gauti arba pakeisti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už atestavimo ir teisės pripažinimo paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Vyriausybės įgaliotos institucijos aplinkos ministro nustatytą įmoką.“
punktą pripažinti netekusiu galios. 8) kai nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso principų pažeidimai. 14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Statinio projektas. Prisijungimo sąlygos
1.
rengiamas:
1) statybos projektas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai;
2) rekonstravimo projektas – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui); toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;
4) kapitalinio remonto projektas – ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
5) paprastojo remonto projektas – ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
9) paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;
10) griovimo projektas – ypatingam statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
11) griovimo aprašas – neypatingam statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
12) supaprastintas griovimo aprašas – nesudėtingo statinio griovimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
13) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
14) (neteko galios) 2.
Statinio projektas rengiamas:
1) statybos projektas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai;
2) rekonstravimo projektas – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui); toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;
4) kapitalinio remonto projektas – ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
5) paprastojo remonto projektas – ypatingo ir neypatingo statinio paprastajam remontui Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
9) paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais;
10) griovimo projektas – ypatingam statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
11) griovimo aprašas – neypatingam statiniui griauti Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
12) supaprastintas griovimo aprašas – nesudėtingo statinio griovimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais;
13) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
14) (neteko galios)
atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, kartu atliekant ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas, skirtingas statybos rūšis arba tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.
rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir:
1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;
2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose;
3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. 4. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją. 5. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. 6.
draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas. 7. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. 8. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas, taip pat šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti viešojo administravimo subjektai išduoda prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos. Jeigu specialieji reikalavimai ar prisijungimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodami, statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už šių sąlygų ar specialiųjų reikalavimų išdavimą asmenims arba šių sąlygų ar specialiųjų reikalavimų per nustatytą terminą neišdavusiems juridiniams asmenims pagal šio Įstatymo 54¹ straipsnį surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir išsiunčia šiuos protokolus teismui. Išduotų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų neteisėtumą arba atsisakymą išduoti šias sąlygas ir specialiuosius reikalavimus statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos arba teismui. 9. Už prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai ir statinio projekto rengėjas. 11. Statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 12. Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį ir išdavimo tvarką nustato
rengiamas:
1) statybos projektas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai;
2) rekonstravimo projektas – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui).
Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus;
4) kapitalinio remonto projektas – ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;
5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui;
6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingo statinio statybai;
7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingo statinio rekonstravimui;
8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui;
9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus, paprastajam remontui;
10) griovimo projektas – ypatingam statiniui griauti;
11) griovimo aprašas – neypatingam statiniui griauti;
12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas –keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. 2.
statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas, skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. 3. Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti 23 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžinčius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešojo naudojimo pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jei atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais. 4.
reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir:
1) užpildytą formą su duomenimis apie žemės sklypą ir statinį (statinių grupę) pagal aplinkos ministro nustatytą formą;
2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 32 straipsnyje – aukščiau nurodytų asmenų sutikimus ir/ar reikalavimus statinių atitinkamoje teritorijoje projektavimui. 5. Jeigu pateikti ne visi specialiesiems reikalavimams išduoti privalomi pateikti dokumentai ar prašantis išduoti specialiuosius reikalavimus asmuo negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus pateikimo pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Pateikti trūkstamus dokumentus nustatomas 30 darbo dienų terminas. Pasibaigus šiam terminui ir nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymą pateikės asmuo per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus, jis privalo teikti naują prašymą. 6.
administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje išvardintus duomenis, per 3 darbo dienas pateikia aplinkos ministro patvirtintos formos paraiškas:
1) Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (jo teritoriniam padaliniui) – specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, taikomiems kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje esančiam statiniui, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose, parengti;
2) saugomos teritorijos direkcijai – specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, taikomiems konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, parengti. 7. Specialieji paveldosaugos reikalavimai ir specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai parengiami per 7 darbo dienas gavus savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo paraišką ir pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje išvardintus duomenis, per 10 darbo dienų parengia specialiuosius architektūros reikalavimus. 8. Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, minėtus reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Specialiuosius reikalavimus savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda per 3 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui per 5 darbo dienas nepavykus suderinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, jis perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai. 9. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje komisijoje, kurios darbo pavyzdinius nuosatus tvirtina aplinkos ministras, turi dalyvauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus išduodančių institucijų atstovai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija per 10 darbo dienų balsų dauguma gali nuspręsti:
1) siūlyti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šioje komisijoje suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, ir (ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais;
2) perduoti ginčą nagrinėti aplinkos ir kultūros ministrų sudarytai komisijai (jei nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas ar atsiranda bent vieno komisijos nario asmeninis suinteresuotumas ginčo baigtimi ar kitoks pagrindas nusišalinti ar to motyvuotai prašo statytojas (užsakovas). 10. Šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija per 3 darbo dienas ginčą gali perduoda nagrinėti aplinkos ir kultūros ministrų sudarytai komisijai. Aplinkos ir kultūros ministrai tvirtina aplinkos ir kultūros ministrų sudaromos komisijos nuostatus ir sudėtį. 11.
ginčą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo aplinkos ir kultūros ministrų sudaryta komisija gali nurodyti savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui išduoti specialiuosius reikalavimus vadovaujantis šioje komisijoje suderintais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, ir
(ar) specialiaisiais architektūros reikalavimais. Kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos, išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas. 12. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. 13. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, neįgyvendinti. 14. Prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas. 15. Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) ar naudotojo sutarčių pagrindu. 16.
pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 17. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, savivaldybės administracija išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos. 18. Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. 20. Statinio projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą nustato aplinkos ministras. 21. Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. 22. Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą nustato aplinkos ministras. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinį nustato kultūros ministras. 23. Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus, jei statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.“
1.
taip:
„Ypatingo statinio projekto ir statinio, įrašyto
į Valstybės investicijų programą, Statinio projekto tvirtinimas“
taip: „1. Ypatingo statinio Statinio projektas ar statinio, įrašyto į Valstybės investicijų programą, projektas iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik kai yra projekto ekspertizės aktas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas), kuriame nurodyta, kad galima projektą tvirtinti).“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Statybą leidžiantys dokumentai
1Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį;
2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį;
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;
4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas);
5) tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai;
6) norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą. 2. Leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Išduodant leidimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. 3.
3Leidimą statyti naują statinį ir leidimą rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe išduoda Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Statybą leidžiančius dokumentus statiniams, suprojektuotiems įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 4. Jeigu statinys statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statybą leidžiantį dokumentą tai statinio daliai, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje. 5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. Išduodant rašytinį pritarimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas terminas, iki kurio šis statinys turi būti nugriautas ar kitaip pašalintas. 6. Leidimą tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 7.
7Leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai:
1) prašymas;
2) statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);
4) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;
5) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;
6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. 8.
8Leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai:
1) prašymas;
2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);
4) statinio kadastro duomenų byla;
5) statinio bendraturčių sutikimas;
6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;
7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
8) dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. 9.
9Leidimui atnaujinti (modernizuoti) pastatą gauti pateikiami dokumentai:
1) prašymas;
2) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas ir kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) pastato kadastro duomenų byla;
4) pastato bendraturčių sutikimas dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo), priimamas Civilinio kodekso 4.75 ar 4.85 straipsnio nustatyta sprendimų priėmimo tvarka;
5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;
6) jeigu pastatus atnaujinti (modernizuoti), statinius statyti ar rekonstruoti numatoma statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. 10.
10Rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus;
4) statinio bendraturčių sutikimas;
5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais;
6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį;
8) kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma). 11. Leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys yra pašalintos. 12. Užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrinama:
1) ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai;
2) ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus;
3) ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą. 13.
13Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. 14. Kai gaunami visi privalomi dokumentai, prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytą statybą leidžiantį dokumentą ir visus pateiktus dokumentus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka skaitmeniniu pavidalu per 2 darbo dienas statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Per tą patį terminą statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia informaciją apie gautą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir gautą projektinę dokumentaciją saugomos teritorijos direkcijai (kai objektas patenka į valstybinį parką, biosferos rezervatą ar rezervatą) ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (kai objektas yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė arba yra jos teritorijoje ar apsaugos zonoje). Tvarką ir atvejus, kada ir kokioms projektą tikrinančioms institucijoms pateikiamas projekto popierinis variantas, nustato Aplinkos ministerija kartu su Kultūros ministerija. 15.
15Statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai):
1) savivaldybės administracija;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
3) saugomų teritorijų direkcijos;
4) regionų aplinkos apsaugos departamentai;
5) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
6) visuomenės sveikatos centrai apskrityse;
7) Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
9) Radiacinės saugos centras;
10) Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
11) Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos;
12) Lietuvos kelių policijos tarnyba;
13) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
14) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;
15) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
16) (neteko galios)
17) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. 16.
16Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas, vykdantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, – visais atvejais;
2) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atveju;
3) regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju;
4) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – jeigu pastatas yra kultūros paveldo statinys, yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kultūros paveldo objekto apsaugos zonose. 17. Šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas – visais atvejais;
2) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje yra įsteigta saugomos teritorijos direkcija, atveju;
3) regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas – statybos saugomoje teritorijoje, kurioje nėra įsteigtos saugomos teritorijos direkcijos, atveju;
4) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas - statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais;
5) prisijungimo sąlygas išdavusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai ar naudotojai. 18.
18Statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama:
1) 35 darbo dienos – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui patikrinti;
2) 20 darbo dienų - neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo projektui, ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui patikrinti;
3) 10 darbo dienų – kitais, negu šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais, atvejais. 19. Neteko galios
20Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus. 21.
21Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip per:
1) 45 darbo dienas – leidimas statyti naują ar rekonstruoti ypatingą statinį;
2) 30 darbo dienų – leidimas statyti naują ar rekonstruoti neypatingą statinį, rašytinis pritarimas ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui;
3) 15 darbo dienų – kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais, atvejais;
4) 10 darbo dienų - leidimas tęsti sustabdytą statybą. 22. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos. 23. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. 24.
24Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas per nustatytą terminą neišduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojui (užsakovui) per 5 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo termino pabaigos nepranešta, statytojas (užsakovas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo termino pabaigos turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka teikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri atlieka šiame straipsnyje nurodytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atsakingiems už statybą leidžiančio dokumento išdavimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir siunčia šiuos protokolus teismui. 25. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. 26. Prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį nustato Aplinkos ministerija. 27. Statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos dokumentus išduodančios institucijos. Leidimų statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 28.
28Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. 29. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas:
1) teismo sprendimu, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai;
2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu: jeigu pakeitus esminius statinio projekto sprendinius šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; pasikeitus statytojui, kai vietoj buvusio statybą leidžiančio dokumento pagal tą patį statinio projektą neatliekant statinio projekto patikrinimo procedūrų išduodamas naujas statybą leidžiantis dokumentas kito statytojo vardu; asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymu;
3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra pakartotinai sustabdyta. 30. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. 31.
31Statytojai (užsakovai) turi teisę pateikti prašymus išduoti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“. Kartu su prašymu pateikiamų šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų dokumentų (išskyrus atitinkamą statinio projektą) tikrumas turi būti patvirtintas statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu. Statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti šioje sistemoje. Paskelbus šiuos duomenis, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu nuotoliniu būdu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. 32. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 33. Atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui. 34. Leidimas statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius išduodamas Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka. 35. Statant kultūros paveldo statinį, statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, vadovaujamasi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu. 36.
36Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus (taip pat tais atvejais, kai kartu numatoma atlikti ir tvarkomuosius paveldosaugos darbus) išduodamas šio Įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį. 37. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu. 23 straipsnis. Statybą leidžiantys
dokumentai 1.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugoszonoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastąjam remontui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingo ar neypatingo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio griovimui, išskyrus atvejus kai statinys griaunamas teismo sprendimu arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingas statinys;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Statybą leidžiantys dokumentai yra:
1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;
2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugoszonoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;
3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą
4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;
5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastąjam remontui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingo ar neypatingo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
7) leidimas nugriauti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio griovimui, išskyrus atvejus kai statinys griaunamas teismo sprendimu arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingas statinys;
8) leidimas tęsti sustabdytą statybą. 2.
2Statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Išduodant leidimą statyti laikiną statinį, jame nurodomas šio statinio naudojimo terminas. Laikinų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras. 3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda aplinkos ministro nustatyta tvarka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 4. Jeigu statinys
statomas kelių savivaldybių teritorijoje, kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda statybą leidžiantį dokumentą statinio daliai, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje. 5.
dokumentui, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gauti pateikiami dokumentai:
1) prašymas;
2) Įstatymo 20 straipsnio
projekto elektroninė versija, jei projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę projekto versiją elektroniniais parašais; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;
3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį privaloma);
4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios straipsnio dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus;
5) statytojo (užsakovo) įgaliojimas raštu pateikti prašymą, – jei prašymą teikia įgaliotas asmuo;
6) žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais, negu norminiai, atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius);
7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;
8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;
9) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
10) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo požiūriu ir sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo, kai pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
11) statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju);
12) projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gauti pateikiami dokumentai:
1) prašymas;
2) Įstatymo 20 straipsnio
projekto elektroninė versija, jei projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę projekto versiją elektroniniais parašais; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas;
3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai ši ekspertizė pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį privaloma);
4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios straipsnio dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus;
5) statytojo (užsakovo) įgaliojimas raštu pateikti prašymą, – jei prašymą teikia įgaliotas asmuo;
6) žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais, negu norminiai, atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius);
7) statinio (jo dalies) ben
draturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;
8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;
9) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
10) atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo požiūriu ir sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo, kai pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
11) statinio projekto pakeitimų pagal gautus nepritarimo projektui motyvus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju);
12) projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas). Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais projektuoto
jais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų projektuotojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentų kopijos;
13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;
14) gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;
15) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais;
16) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas;
17) įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinančio dokumento kopija.
Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų projektuotojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentų kopijos;
13) sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;
14) gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;
15) statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais;
16) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas;
17) įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentas ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinančio dokumento kopija. 6. Šio straipsnio 5 dalies 3–13 punktuose nurodyti dokumentai atskirai neteikiami, jei jie ar jų patvirtintos kopijos yra statinio projekto sudėtyje. 7. Leidimui tęsti sustabdytą statybą gauti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad statybos sustabdymo priežastys pašalintos. 8.
statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti
statybą leidžiantį dokumentą pateikimo pranešama prašymą teikusiam asmeniui. Trūkstamų dokumentų pateikimui nustatomas 30 darbo dienų terminas. Pasibaigus šiam terminui ir nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymo pateikėjas per 3 darbo dienas nuo šio termino pabaigos dienos informuojamas, kad jis privalo teikti naują prašymą. 9. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. 10.
straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. 11. Kai Įstatymo nustatytais atvejais statybą leidžiančius dokumentus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ji atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka. 12. Statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos, skiriama:
1) 20 darbo dienų – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo atveju;
2) 10 darbo dienų – kitais, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, atvejais. 13.
13Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui grąžinami statytojui (užsakovui) ir informuojama apie neišdavimo priežastis pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (-as). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų. 14. Kai statybą
leidžiančius dokumentus šio Įstatymo nustatytais atvejais išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas procedūras atlieka jos įgaliotas valstybės tarnautojas. 15. Statybą leidžiantis dokumentas laikomas išduotu ir galiojančiu, jeigu jo duomenys įregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).
Įregistravus šiuos duomenis, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. 16. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu:
1) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti;
2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus;
3) žemės sklypams, kuriuose dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos, nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra neįrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą. 17.
(užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei:
1) galvoja, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS „Infostatyba“ neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistravimą gavimo dienos;
2) galvoja, kad patikrinus statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos;
3) užregistravus prašymą IS „Infostatyba“, per nustatą terminą statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo neinformuotas, – per
statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų viešinimo tvarką nustato aplinkos ministras. 19. Statybą leidžiančių dokumentų apskaitą ir statistines ataskaitas tvarko šiuos dokumentus išduodančios institucijos. Leidimų statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą ar griauti branduolinės energetikos objektus apskaita ir sąrašas tvarkomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 20. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. 21.
dokumento galiojimas panaikinamas:
1) įsigaliojusiu teismo sprendimu;
2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu: jeigu pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jei pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų amalgamaciją ir dėl to pažeidžiami leistini žemės sklypo užstatymo rodikliai; statytojo (užsakovo) prašymu;
3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta;
4) užbaigus statinio statybą. 22. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. 23. Statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Su prašymu teikiami dokumentai (išskyrus atitinkamą statinio projektą) turi būti patvirtinti statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu. 24. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 25. Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. 26. Leidimas statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius išduodamas Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka. Leidimas atlikti branduolinės energetikos objekto statinio atnaujinimą (modernizavimą), paprastąjį remontą, pakeisti branduolinės energetikos objekto statinio ar jo dalies paskirtį, tęsti sustabdytą branduolinės energetikos objekto statinio statybą išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka. 27. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas Įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į statybos rūšį. 28. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Statybos užbaigimas 1.
statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Ypatingų ir neypatingų Vieno vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų, ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), inžinerinių statinių (pagal aplinkos ministro patvirtintą inžinerinių statinių, kurių statyba užbaigiama surašant deklaraciją, sąrašą), išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba, ar statinio rekonstravimas), taip pat ypatingų ir neypatingų statinių griovimas užbaigiamai statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 3. Statinių, išskyrus nesudėtingus ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 4.
remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 5. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 6. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas. 7.
statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 8. Statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. 9. Branduolinės energetikos objektų statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato Aaplinkos ministerijaras, suderinusięs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija.“
pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;
2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;
4) užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;
5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui.
Kai avarija įvyksta statinį statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant, statybos rangovas (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu – statytojas (užsakovas), o kai įvyksta naudojamo statinio avarija – statinio naudotojas ir (arba) statinio techninis prižiūrėtojas privalo nedelsdamas:
1) organizuoti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems asmenims;
2) imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių;
3) pranešti apie avariją teisėsaugos institucijai, jei yra nukentėjusių žmonių;
4) užtikrinti statinio avarijos vietos apsaugą nuo poveikio, galinčio trukdyti tirti avarijos priežastis;
5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o jeigu įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;
6) jei statinio avarija įvyko dėl energetikos įrenginio avarijos, avarijos pavojingame objekte ar potencialiai pavojingų įrenginių avarijos arba jei dėl statinio avarijos buvo pažeisti šie įrenginiai, taip pat apie tai šių avarijų tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pranešti atitinkamoms valstybinės priežiūros bei kontrolės institucijoms, o branduolinės energetikos objektų avarijos atveju – taip pat Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai;
7) aprašyti statinio būklę po avarijos, statinio pakitimus ir jų atsiradimo vietas.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
investicijų programą, projektų ekspertizė yra privaloma, išskyrus atvejus, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, arba pagal projektus, parengtus naudojant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Ar kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizė yra privaloma, nustato Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomumo atvejus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais. 3.
ekspertizės rangovu ir statinio ekspertizės rangovu turi teisę:
1) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigti ir atestuoti juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai;
2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, pripažinus jų kilmės šalyje turimą teisę eiti šias pareigas. 4. Neteko galios nuo 2007 m. gegužės 19 d. 5. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu tik tais atvejais, kai:
deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 6. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Kultūros ministerija. 7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras. 8.
energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. 1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais. 3. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai:
deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011. 4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos ministras kartu su kultūros ministru. 5.
statinio ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas.“
pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą. Statinio
statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus ne didesnių kaip 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų, nesudėtingų statinių statybos ūkio būdu atvejus), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis: statybos projektu; rekonstravimo projektu; pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu; kapitalinio remonto projektu; griovimo projektu; griovimo aprašu.“
pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės
dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato Aaplinkos ministerijaras.“
pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statinys išardytas, pagrindu.“
netekusiomis galios 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis. 4. Kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka netaikoma, jeigu yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai. 6. Kai perleidžiama statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suprojektuoto nebaigto statinio dalis, šią dalį įsigijęs asmuo turi teisę užbaigti statinio projekte numatytus statybos darbus ir negavęs statybą leidžiančio dokumento savo vardu, jeigu yra galiojantis šio statinio statybą leidžiantis dokumentas statinio dalį perleidusio statytojo (užsakovo) vardu ir su juo Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryta rašytinė sutartis dėl turtinių teisių pasidalijimo užbaigus statinio statybą.
pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis.
Statinio nugriovimas Pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais:
1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru;
2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
3) kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą arba kai tokia statyba pagal įstatymus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
Statinio nugriovimas Pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statinys išardomas šiais atvejais:
1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru;
2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės administracijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
3) kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą arba kai tokia statyba pagal įstatymus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
7) kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis.
Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo prievolės per garantinį terminą
terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. 2. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. 3. Garantinis terminas sustabdomas tam laikui, kurį statinys negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. 4. Neteko galios. 36 straipsnis. Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą
kodekso 6.698 straipsnyje. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytą šioje dalyje. 2. Rangovas, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, turi gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal pasirašytą rangos sutartį, kuris rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 2 metus statinio garantinio termino, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtingus statinius. 3. Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už rangovo garantinių prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingą styatinį (jo dalį) įgijėjui garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal pasirašytą rangos sutartį, kuris nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 2 metus statinio garantinio termino, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė nei 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinių prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui). 4. Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38¹ straipsniį ir jį išdėstyti taip:
„38¹ straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninę priežiūrą atlieka pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo dienos. 5.
5Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumos nustatomos statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
Pakeisti 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“
pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“29 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 7 dalimi:
„7. Kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, techninės priežiūros maksimalų tarifą, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina savivaldybės taryba.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija
prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1
dalies 1, 2 punkteuose, – savivaldybių administracijos;“. 3. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;“. 4. Pakeisti 42 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato Aaplinkos ministerijaras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos sudaro ir patvirtina sąrašus kultūros paveldo objektų, kurių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai turi atlikti šių statinių priežiūrą vietoje ne rečiau kaip kartą per metus.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.
Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato Aaplinkos ministerijaras.“
straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą
prižiūrinti institucija per 5 darbo dienas nuo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:
1) sertifikato numeris;
2) sertifikato išdavimo data;
3) sertifikato galiojimo data;
4) pastato, patalpos unikalus numeris;
5) pastato, patalpos adresas;
6) energinio naudingumo klasė;
7) skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“
straipsnį 5² dalimi: „5².
Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) sertifikatą kadastro duomenų bazėje įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“32 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 20, 23, 32 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Su šio įstatymo 20, 23, 32 ir
turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtus įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimui,
statinio projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei taikomus reikalavimus, pažeidimus 1.
Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinių reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui skiriama bauda statinio projektuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 2. Už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinių reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio projekto ekspertizės rangovams nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šio straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. 3. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 47 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių reikalavimus statinio projektavimui, statinio projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei, pažeidimas
1Už statinio projekto,
kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, ar tokio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio projektuotojams arba statinio projekto ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybos darbų atlikimą
pažeidžiant teisės aktų reikalavimus
atliekamus statybos darbus, kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas (pasamdytas) statybos darbų vadovas ar statybos specialiųjų darbų vadovai, skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo septynių šimtų dvidešimt keturių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. 2. Už statybos darbų atlikimą neturint teisės aktų nustatytų privalomųjų dokumentų statybos darbams pradėti, išskyrus statybą leidžiančius dokumentus, skiriama bauda statytojams arba rangovams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojams arba rangovams nuo keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų. 49 straipsnis.
asmenų atsakomybė už statybos darbų atlikimą, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio Įstatymo 46, 48, 50, 54² straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus padarytus juridinio asmens, bausto už šiamestraipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.“
pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą
priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų. 2. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. 52 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą
bendrojo naudojimo objektų valdytojui ar jo įgaliotiems asmenims, įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ar kitaip tvarkyti juridinio asmens naudojamose patalpose esančius bendrojo naudojimo objektus, skiriama bauda nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už tokius pat veiksmus padarytus juridinio asmens, bausto už šioje dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. 2.
priežiūros taisyklių nesilaikymą skiriama bauda statinio naudotojams ir/ar techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims, nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų; ypatingojo statinio atveju skiriama bauda nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų; ypatingo statinio atveju skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. 3. Už priemonių žmonėms apsaugoti, avarijai išvengti nesiėmimą ar prievolių, nustatytų šiame įstatyme, nevykdymą įvykus statinio avarijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, skiriama bauda statinio naudotojams ir/ar statinio techniniams prižiūrėtojams – juridiniams asmenims, nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų; ypatingo statinio atveju skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų; ypatingo statinio atveju skiriama bauda nuo keturių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų
neišdavimą per nustatytą terminą Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, ar specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą, nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
papildymas 54² straipsniu Papildyti Įstatymą 54² straipsniu: „54² straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą Už statybos darbų atlikimas naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.“
papildymas 54³ straipsniu Papildyti įstatymą 54³ straipsniu: „54³ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą Už šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų.
Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Šio Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia ta pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir kultūros ministras iki 2016 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip šiame įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai. 5.
gali eiti neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas neturėdami kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, išduotų šiame įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2017 m. sausio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-10-14 Nr. S-2015-6100 Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Kopija: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Europos teisės departamentas 2015 m. spalio 15 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto raštą, kuriuo prašoma pateikti išvadą, ar Lietuvos Respublikos Seimui pateikto svarstyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40, 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3485 (toliau
Respublikos statybos įstatymo nuostatos galimai neatitinka Direktyvos 2011/92/ES. Vis dėlto, Komisijos paklausime nekeltas klausimas dėl Projekto atitikties Direktyvai 2011/92/ES. Visų pirma, vertintinas Projekto ir Direktyvos 2011/92/ES santykis (atkreipiame dėmesį, kad Direktyva 2011/92/ES buvo iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, todėl toliau abi direktyvos įvardijamos kaip Direktyva 2011/92/ES). Nors pagrindinis Direktyvą 2011/92/ES perkeliantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kai kurios Statybos įstatyme numatytos procedūros glaudžiai siejasi su poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Todėl turi būti užtikrinta, kad Statybos įstatyme numatyti procesai, be kita ko, ir statybos leidimo išdavimo procedūra, būtų tinkamai integruota į poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atitiktų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančius reikalavimus. Direktyvos 2011/92/ES pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad reikšmingą poveikį aplinkai turintys projektai būtų įgyvendinami tik po to, kai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir yra išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos. Atitinkamai, Direktyvos 2011/92/ES
c punkte įtvirtinta, kad sutikimas dėl planuojamos veiklos yra kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą. Kaip pagrindinė šią sąvoką perkelianti nacionalinė nuostata yra pateikiama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodoma, kad sprendimas – atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje.
Atkreipiame dėmesį, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytas sprendimas negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kuriuo būtų leidžiama užsakovui įgyvendinti projektą, nes juo tik nusprendžiama, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Todėl negalima laikyti, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 9 dalis visiškai įgyvendina Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punktą. Manome, kad, tiek, kiek susiję su Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimu Statybos įstatymo prasme, Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą sprendimą atitinka Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai, kuriuose numatomi įvairius statybos darbus leidžiantys dokumentai. Šie statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį; 2) leidimas rekonstruoti statinį; 3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą; 5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą; 6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį; 7) leidimas nugriauti statinį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad šie Projekte nurodomi leidimai turi būti laikomi sutikimu dėl planuojamos veiklos Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, nes jie suteikia teisę įgyvendinti konkrečius projektus.
Toliau Direktyvos 2011/92/ES
priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnyje. Todėl pagal šią nuostatą, prieš išduodant Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus leidimus, turi būti reikalaujama, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir išduotas sutikimas planuojamai veiklai. Kaip matyti iš Projekto nuostatų, Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gauti pateikiama atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis yra taip pat įgyvendinamas Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio
projektui, kuris gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo ir sutikimo dėl planuojamos veiklos.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Komisija teiktame paklausime buvo nurodžiusi, jog turi būti užtikrinta, kad ir kitais atvejais nei vien tik statinio statyba, pavyzdžiui, rekonstrukcija, prieš sutikimo išdavimą turi būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra (Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalis). Pagal dabartinės redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 punktą reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos nustatytas tik prieš statant naują statinį. Kaip minėta, pagal dabartines Projekto nuostatas atrankos išvada dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo nuostatas turi būti atlikos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, turi būti pateikti ne tik prieš statant naują statinį, tačiau ir kitais atvejais, nurodytais keičiamo įstatymo
2011/92/ES kylantis reikalavimas tinkamai įgyvendinamas Projekto nuostatomis. Komisija paklausime taip pat kėlė klausimą, ar po to, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo leidžiama vykdyti projektą, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą.
Išnagrinėjus Projekto nuostatas, manome, kad šie reikalavimai yra tinkamai užtikrinami Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 22 dalyje (kurioje nurodoma, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva tokia teisę turi ir nurodomos institucijos) ir 32 straipsniu (kuriame nustatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą). Komisijos paklausime taip pat buvo pažymėti šie aspektai: 1) kai projektas yra keičiamas po planuojamos ūkinės veiklos sprendimo priėmimo, turi būti užtikrinta, kad iš naujo bus atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros; 2) atsakinga institucija turi užtikrinti, kad, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos, projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Pastebime, jog šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra konkretaus įpareigojimo, kuris įpareigotų pakartotinai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kai yra keičiamas projektas. Svarstytina, ar toks konkretus įpareigojimas turėtų būti nustatomas Projektu. Įvertinus tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, manytina, kad toks reikalavimas galėtų būti įtvirtintas šiame teisės akte. Vis dėlto manome, kad galutinį tokio reglamentavimo tikslingumą turėtų nustatyti Aplinkos ministerija kaip už politikos formavimą atsakinga institucija.
Be to, kaip tai numatyta Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies f punkte, turi būti paskirta kompetentinga institucija, kuri užtikrintų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymąsi. Ji turėtų atlikti kontrolę, kad per laikotarpį nuo priimto sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo iki kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Institucija taip pat turėtų užtikrinti ir kitų reikalavimų laikymąsi, pavyzdžiui, kad užsakovas laikytųsi sprendime dėl planuojamos veiklos nustatytų sąlygų. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
(savivaldybės administracija, saugomų teritorijų direkcijos ir kitos) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina šio įstatymo
nustatytiems reikalavimams. Abejotina, ar šia nuostata užtikrinama tinkama iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymosi priežiūra. Šiuo atžvilgiu taip pat manome, kad Aplinkos ministerija turi įvertinti, ar Projektas turi būti papildytas nuostata, nustatančia už priežiūrą atsakingą instituciją. Galiausiai, atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektas laikytinas Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimo priemone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sistemoje (LINESIS) Projektas nurodytas kaip Direktyvą 2014/52/ES įgyvendinanti priemonė, tačiau ši direktyva nėra nurodyta Projektu keičiamo įstatymo priede kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Todėl Projektu keičiamo įstatymo priedas turi būti papildytas nurodant šios direktyvos nuostatas.
Be to, kaip minėta, turi būti įvertinta, ar siekiant tinkamo iš direktyvos kylančių įpareigojimų įgyvendinimo, Projektas turi būti papildytas tam tikromis nuostatomis. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54²,
2015-09-21 Nr. XIIP-3485 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime turėtų būti nurodyta, kokiais naujais straipsniais įstatymas yra pildomas. 2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,statyba ūkio būdu“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 18 straipsnyje dėstomose siūlomose keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatose greta sąvokos ,,statyba ūkio būdu“ naudojama sąvoka ,,statyba mišriu būdu“, kuri nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, atskleidžiant minėtos sąvokos turinį. 4. Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas)“. Pagal siūlomą sąvokos apibrėžimą keičiamame įstatyme pastato atnaujinimu (modernizavimu) būtų laikomi tokie statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, jeigu šie darbai yra visiškai ar iš dalies finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Kituose keičiamo įstatymo atskiruose straipsniuose yra detaliai reglamentuojamas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesas, nustatomi reikalavimai projektams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimui ir pan.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai reikalavimai pastatų atnaujinimui (modernizavimui) būtų taikomi tuo atveju, jeigu pastatai būtų atnaujinami (modernizuojami) iš privačių lėšų, t. y., nenaudojant valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, arba patikslinti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas). 5. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 15 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio
atsisakyti žodžio ,,ypač“ arba, siekiant teisinio aiškumo, sąvoką patikslinti. Be to, toks sąvokos apibrėžimas, kai nekilnojamojo turto vystytojas suprantamas kaip statytojas (užsakovas), kuris vysto nekilnojamąjį turtą, yra ydingas, nes nėra atskleidžiamas nuostatos ,,nekilnojamojo turto vystymas“ turinys. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nurodant, kad aplinkos ministras nustato ir kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo. 7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotėje
„atitinkamoje techninės veiklos srityje“ po žodžio „atitinkamoje‘ reikėtų
įrašyti žodį „statybos“. 8.
straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje dėstomojoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, pageidaujančių gauti teisės pripažinimo dokumentą, teisinių žinių egzaminą bei nustatyti, kokia tvarka toks egzaminas vyktų. 9. Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, siekiančių eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, profesinių ir teisinių žinių egzaminavimą. 10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad, nustatant už kvalifikacijos atestatų gavimo ir keitimo paslaugas mokamos įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šios įmokos dydis, be kita ko, turi užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir gerinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia infrastruktūra turima omeny. Svarstytina, ar tokios neapibrėžtos sąvokos nustatymas įstatyme, nesukels jos taikymo problemų dėl skirtingo jos interpretavimo. 11.
sąvokų suderinamumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 2 punkte bei 16 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹straipsnio 2, 11 dalyse prieš žodį „atestatui“, „atestato“, „atestatų“ reikėtų įrašyti žodį „kvalifikacijos“. 12. Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija panaikina jų galiojimą, jeigu ,,per nustatytą terminą“ nepašalina pažeidimų, dėl kurių atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, jeigu jo turėtojas pažeidimų nepašalina per kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, siūlomą nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje, ar per kitą terminą, nustatytą pažeidimus pašalinti. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo per nustatytą terminą pašalintų pažeidimus (pavyzdžiui, nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikintas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nereikėtų nustatyti ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo atvejų. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai yra panaikinamas kvalifikacinių atestatų galiojimas, o ne pats kvalifikacinis atestatas, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2, 10 dalių, projekto 11 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. 14.
dalyje siūloma nustatyti, kad skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais skundai dėl minėtų sprendimų galėtų būti nagrinėjami aplinkos ministro nustatyta tvarka, ar projekto nuostatų tikslas yra nustatyti, kad prieš kreipiantis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų teisėtumo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, nėra aiški ir projekto nuostata, kad skundai ,,nagrinėjami Aplinkos ministerijoje“. Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai subjektas tokius ginčus nagrinėtų. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 15. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikėtų gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus. Ši projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki statinių ar statinių statybai kitų statinių apsaugos zonose vykdyti užtektų gauti tik tokių statinių valdytojų ar naudotojų sutikimus kelia abejonių.
Atkreipiame dėmesį, kad statinių savininkai jų valdytojams ir naudotojams, kuriais gali būti tokių statinių nuomininkai ar asmenys, naudojantys statinius panaudos teise, nebūtų suteikę teisės kitiems asmenims duoti sutikimą statyti atitinkamus statinius. Manytume, kad statinių valdytojai ir naudotojai galėtų duoti sutikimą kitų statinių statybai, kai tokią teisę jiems suteiktų pastatų savininkas. Kitu atveju, galimai būtų pažeidžiamos statinių savininkų nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 16. Projekto 10 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio
įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla“ nėra aiški. Neaišku, kokius subjektus apimtų sąvoka ,,kita užsienio organizacija“, t. y., ar juridinius asmenis, įsteigtus užsienio valstybėse, išskyrus valstybes nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, ar ji apimtų užsienio valstybėse įsteigtus subjektus, kurie neturi juridinio asmens teisių, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnyje pateiktas siūlomas keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 ir 3 dalių, projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, projekto 13 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. 17.
ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (dalies) ekspertizės rangovu, kvalifikacinius reikalavimus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriuos minėtieji subjektai turėtų atitikti. 18. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo“ reikėtų įrašyti formuluotę „dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo“. 19. Projekto
ekspertizės rangovas privalo ,,pasamdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us)“, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai, nėra aiški. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio projekto ekspertizės rangovo darbuotojai negalėtų vykdyti ekspertizės vadovų funkcijas, ekspertizės rangovas turėtų sudaryti darbo sutartis su naujais darbuotojais, kurie vykdytų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovų funkcijas, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „projekto valdytojas“ (2 punktas), „statinio projekto valdytojas“ (6 punktas), „statinio projektavimo valdytojas“ (7 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytume suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtose projekto nuostatose. 21.
apibrėžta sąvoka „statinio projektas“, todėl projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vietoj sąvokos „projektas“ reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtą sąvoką. Be to, atitinkamai reikėtų tikslinti ir šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „projekto vadovas ar projekto dalių vadovas“. 22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 6, 7, 8 dalių pirmųjų pastraipų bei 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti, nes nėra aišku, ar jose siūloma išdėstyti statinių projektų ekspertizės rangovų pareigas ir teises, ar statinių ekspertizės rangovų teises ir pareigas. 23. Projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ypatingo statinio statybos rangovas turi atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą: įmonėje turi veikti kokybės sistema. Pastaroji nuostata derintina su projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūlomomis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ypatingų statinių rangovais gali būti ne tik įmonės, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos organizacijos ir pan. Be to, nėra pakankamai aišku, ar įmonėje turėtų veikti jos atliekamų darbų, ar paslaugų kokybės sistema, ar sąvoka ,,kokybės sistema“ turėtų būti suprantama dar kitaip. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 24. Projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokio produkto (pavyzdžiui, statybos) tipas turimas omeny. 25. Atkreiptinas dėmesy, kad įstatymo nuostatose reikėtų vartoti pilnus konkrečių įstatymų pavadinimus, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. 26.
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos, išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas. Šios projekto nuostatos stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokiam terminui procedūros sustabdomos, koks subjektas turėtų tą ginčą išspręsti, kokios statytojo (užsakovo) teisės šioje situacijoje. 27. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,energijos pirkimo-pardavimo sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus”. Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti ne tik butai, bet ir kitos patalpos. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma riboti sutarčių sudarymą vien tik su butų savininkais (naudotojais), leidžiant tokias sutartis sudaryti su to paties daugiabučio namo kitų patalpų savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų, su kuriais energijos pirkimo-pardavimo sutartys negalėtų būti sudarytos neįvykdžius įstatymo
projekto nuostatoje po žodžio ,,įvykdžius“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. 28. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus gavimo dienos privalo išduoti specialiuosius reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, savivaldybės administracija turi 3 darbo dienų terminą paraiškoms dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų pateikti, pagal šio straipsnio 7 dalį minėti reikalavimai gali būti rengiami 7 darbo dienas nuo paraiškų gavimo dienos, o specialieji architektūros reikalavimai – 10 darbo dienų; pagal šio straipsnio 8 dalį visi minėti specialieji reikalavimai turi būti nagrinėjami, derinami per 5 darbo dienas, o, suderinus minėtus reikalavimus, savivaldybės administracija per 3 darbo dienas išduoda specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nustatytas 15 darbo dienų terminas yra realus, juolab, kad pagal projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 54¹ straipsnį už specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą gresia juridinio asmens atsakomybė arba administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 29. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, kad atsakomybę už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams turėtų prisiimti visi projekto rengėjai, o ne tik jį pasirašę asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 30. Manytume, kad projekto 15 straipsnyje turėtų būti išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio visa redakcija, nes, pakeitus šio straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, lingvistiškai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalis. 31.
dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra apibrėžtas terminas „konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos“, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktų nuostatose vartojama formuluotė „konservacinio prioriteto teritorijoje“. 32. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose siūloma nustatyti, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas statyti naują statinį naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, tuo tarpu pagal šios dalies 2 punktą statybą leidžiančiu dokumentu yra ir leidimas rekonstruoti statinį nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų įvardinti tų pačių teritorijų, susijusių su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis bei jų apsaugos zonomis, nes kitu atveju lieka neaišku, kodėl leidimo statyti naują nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje nereikia (1 punktas), o tokio statinio rekonstrukcijai jau leidimo reikia (2 punktas). Analogiška situacija susidaro ir dėl naujų nesudėtingų statinių statyba ir rekonstravimu kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje: naujo statinio statybai reikia, o statinio rekonstravimui nereikia. 33. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų formuluotėje „aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste“ po žodžio „atvejais“ reikėtų įrašyti žodį „statinio“. 34. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose, 11 dalyje vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 35. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte brauktinas žodis „straipsnio“. 36.
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punkte pateikta nuoroda į Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra išdėstytos butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės, todėl svarstytina, ar pateiktos nuorodos nereikėtų patikslinti arba vertinamojoje projekto nuostatoje atvejus konkrečiai įvardinti. 37. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme yra apibrėžta sąvoka „statinio projektuotojas“, tikslintinos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkto nuostatos. 38. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 14 punkte reikėtų nurodyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. 39. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį ,,Įstatymo“ reikia įrašyti žodį ,,šio“. 40. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas ši institucija netikrintų pastato statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektų, nors pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį vykdant statybos darbus pagal minėtus projektus, būtina pastatus pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti minėtų projekto nuostatų. 41. Projekto
terminas „IS „Infostatyba““.
Siūlytume šiose projekto nuostatose vartoti pilną informacinės sistemos pavadinimą arba įstatymo nuostatose, kur pirmą kartą vartojamas pilnas šios informacinės sistemos pavadinimas, nurodyti, kad toliau įstatymo tekste bus vartojama santrumpa „IS „Infostatyba““ ir kitose įstatymo ir projekto nuostatose vartoti tik šią santrumpą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 3 punktui. Be to, šių projekto nuostatų formuluotė, jog tuo atveju, jeigu ,,statytojas (užsakovas) <...> galvoja, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS ,,Infostatyba“ neteisėtai“ (pabraukta mūsų), jis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, diskutuotina. Svarstytina, ar vien tik tai, kad asmuo galvoja, kad jo prašymas neregistruojamas neteisėtai, neturint jokių argumentų, pagrindžiančių neregistravimo neteisėtumą, pakanka, kad jis galėtų kreiptis į aukščiau minėtą inspekciją. Manytina, kad asmens kreipimasis į inspekciją turėtų būti motyvuotas, nurodant konkrečius argumentus, dėl kurių jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo registruotas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio
,,įsigaliojimo“ įrašytinas žodis ,,įsiteisėjimo“. 43.
dėmesys, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte įrašytos, manytume, beveik analogiško turinio nuostatos: privaloma nedelsiant pranešti „jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos“ ir „jei avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes nesuprantama kas turima omeny formuluotėje „avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje“, kadangi keičiamas įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja ir apibrėžia tik statinio avarijas, ir kokios dar be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos turimos omeny. 44. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi 28 struktūrines dalis, todėl, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuorodą „šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje“. 45. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnyje siūloma nustatyti, kad
„savivaldybės administracijos direktorius <...> privalo informuoti
visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą, todėl iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie minėto įstatymo nustatyti atvejai turimi omeny. 46.
nustatyti, kad ,,statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytus šioje dalyje“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje statinio garantiniai terminai nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 47. Projekto 31 straipsnio 2 ir 3 dalimi keičiamo įstatymo 43¹ straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nėra aiškus termino „kadastro tvarkytojas“ turinys, taip pat nėra aišku, kokia kadastro duomenų bazė turima omeny. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj termino „sertifikatas“ siūlytume vartoti pilną pavadinimą - „pastato energinio naudingumo sertifikatas“. 48. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1713, įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d., bei 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 54² straipsniu įstatymą Nr. XII-1834, įsigaliosiantį 2015 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas teikiamo projekto ir šių įsigaliosiančių įstatymų nuostatų tarpusavio santykis: šių įstatymų nuostatos turėtų būti įtraukiamos į projekto nuostatas arba minėti įstatymai keičiami ar pripažįstami netekusiais galios. 49. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais.
Atsižvelgiant į tai, tiek priimto projekto (projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 10 dalis, projekto 39 straipsnis), tiek keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamo nuorodos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, įsigaliojus ANK, bus klaidinančios. 50. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje išdėsčius naują keičiamo įstatymo 23 straipsnio redakciją, tampa neaiškios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatose vartojamos nuorodos į konkrečias Statybos įstatymo straipsnių struktūrines dalis, kaip pavyzdžiui, minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei 7 dalies 1 punkte vartojama nuoroda „Statybos įstatymo
atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo atitinkami pakeitimai. 51. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3483), kuriuo keičiamo įstatymo 10 straipsnio, 18¹ straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio nuostatas siūloma išdėstyti kiek kitaip, nei teikiamu įstatymo projektu. Atkreiptinas dėmesys, kad abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-06-13 Nr. XIIP-3485(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
po įstatymo priėmimo datos reikėtų nurodyti įstatymo priėmimo vietą. 2. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK 13 punkte nustatytus reikalavimus bei susiklosčiusią šių reikalavimų taikymo praktiką įstatymų leidyboje, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbrauktina nuoroda į reglamento (EB) Nr. 305/2011 oficialų paskelbimo šaltinį, nes šis šaltinis yra nurodomas teikiamo įstatymo projekto 2 priede. Atitinkamo turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 113 dalies nuostatoms. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose nėra aiškus sąvokos „naudotojas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokio objekto – statinio, inžinerinių sistemų ar kt.,- naudotojas turimas omeny. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 57 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio naudotojas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalies nuostatoms. 4.
į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio nuostatas, tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalies nuostatos vietoj formuluotės „jo įgaliotas asmuo“ įrašytina formuluotė „jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „projektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio projektas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatų. Be to, projekto
,,ekspertizės rangovas“ siūloma nustatyti, kad ekspertizės rangovu, be kitų nurodytų subjektų, taip pat gali būti ,,užsienio valstybės juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad ekspertizės rangovu turi teisę būti ,,užsienyje įsteigtas juridinis asmuo“. Atsižvelgus į tai, abiejose projekto nuostatose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje, apibrėžiant sąvoką ,,statinio projektavimo valdytojas“ siūloma nustatyti, kad statinio projektavimo valdytoju, be kitų nurodytų subjektų, taip pat gali būti ,,užsienio valstybės juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad statinio projektavimo valdytoju turi teisę būti ,,užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo“. Atsižvelgus į tai, abiejose projekto nuostatose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 100 dalyje nurodyta, kad statytoju (užsakovu) gali būti ir kita užsienio organizacija.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 69 dalies turinys tuo aspektu, kad neaišku, kaip būtų įforminamas statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, kai statytoju (užsakovu) yra kita užsienio organizacija. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžiama sąvoka „statinio projektuotojas“. Pažymėtina, jog pagal teisės technikos reikalavimus, jei įstatymo nuostatose yra apibrėžiama konkreti sąvoka, tai tokia sąvoka turi būti vartojama tolesnėse įstatymo nuostatose. Norint tolesnėse įstatymo nuostatose vartoti šios sąvokos trumpinį, toks trumpinys turėtų būti aptartas įstatymo nuostatose, apibrėžiančiose šią sąvoką. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje vartojama formuluotė „projektuotojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 7 dalies, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 punkto, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 - 4 dalių, keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4, 5 dalių ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas trumpinys „projektuotojas“. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje, apibrėžiant sąvoką ,,statinio projektuotojas“ siūloma nustatyti, kad statinio projektuotoju, be kitų nurodytų subjektų, taip pat gali būti ,,užsienio valstybės juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad statinio projektuotoju turi teisę būti ,,užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo“.
Atsižvelgus į tai, abiejose projekto nuostatose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. 9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje, apibrėžiant sąvoką ,,statinio statybos rangovas“ siūloma nustatyti, kad statinio statybos rangovu, be kitų nurodytų subjektų, taip pat gali būti ,,užsienio valstybės juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad rangovu turi teisę būti ,,užsienyje įsteigtas juridinis asmuo“. Atsižvelgus į tai, abiejose projekto nuostatose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. 10. Projekto
,,statinio statybos valdytojas“ siūloma nustatyti, kad statinio statybos valdytoju, be kitų nurodytų subjektų, taip pat gali būti ,,užsienio valstybės juridinis asmuo“. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad statinio statybos valdytoju turi teisę būti ,,užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo“. Atsižvelgus į tai, abiejose projekto nuostatose naudojamas sąvokas reikėtų suderinti tarpusavyje. 11. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 100 dalyje nustatoma, kad statytoju (užsakovu) be Lietuvos ar užsienio valstybės fizinio asmens, juridinio asmens gali būti ir kita užsienio organizacija. Siūlytume suderinti šias projekto nuostatas tarpusavyje. 12.
suderinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas tarpusavyje, šios dalies 3 punkte prieš žodį „įstatymų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad
„jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo
reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama“. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti trys reikalavimai, kuriuos turi atitikti statytojas, todėl iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar statytojas turėtų atitiktį kurį nors vieną privalomąjį reikalavimą, ar visus tris, ar ši nuostata būtų suprantama dar kaip nors kitaip. 14. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 ir 33 dalyse apibrėžtas sąvokas, tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos: vietoj formuluotės „normatyviniuose statybos techniniuose, statinio saugos ir paskirties dokumentuose“ įrašant formuluotę
„normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio
saugos ir paskirties dokumentuose”. 15. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
pagal teisės technikos reikalavimus, jei įstatymo nuostatose yra apibrėžiama konkreti sąvoka, tai tokia sąvoka turi būti vartojama tolesnėse įstatymo nuostatose. Norint tolesnėse įstatymo nuostatose vartoti šios sąvokos trumpinį, toks trumpinys turėtų būti aptartas įstatymo nuostatose, apibrėžiančiose šią sąvoką. Atsižvelgiant į tai tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies formuluotės: „išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktų, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 9 punkto, 7 dalies 3 punkto, 8 dalies
straipsnio 5 dalies 1 punkto, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies ir kitos projekto nuostatos, kuriose vartojamas trumpinys „projektas“. 16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad
„kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas ne vėliau
kaip per 30 darbo dienų (jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino) nuo visų dokumentų <...> gavimo <...> dienos“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, šiose projekto nuostatose siūlytina nurodyti, kad per 30 darbo dienų terminą nuo visų dokumentų gavimo dienos turi būti ne išduodami kvalifikacijos atestatai ar teisės pripažinimo dokumentai, o priimamas sprendimas dėl kvalifikacijos atestatų ar teisės pripažinimo dokumentų išdavimo ar neišdavimo (nes pagal pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, įrodančius, kad asmuo neatitinka jam keliamų reikalavimų, gali būti priimtas sprendimas ir neišduoti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Antra, pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatomas įstatymu, todėl šiose projekto nuostatose siūlytina išbraukti nuostatas „jeigu aplinkos ministras nenustato kito termino“, o nurodyto termino pratęsimo sąlygas ir tvarką nustatyti įstatyme. 17.
dėmesys, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatymo nuostatose turi būti vartojami pilni jose nurodytų įstatymų pavadinimai arba aptartas įstatymo pavadinimo sutrumpintas vartojimas, todėl tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14, 15, 21 dalių nuostatos įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 2 dalies 3 punkto, 3 ir 4 dalių, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalių, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 ir 8 dalių, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 ir 10 dalių, 18 straipsnio 10 ir 11 dalių, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 ir 8 dalių, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, keičiamo įstatymo 21 straipsnio 20 dalies, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalių, keičiamo įstatymo 32 straipsnio, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 4 dalių, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalies, keičiamo įstatymo 67 straipsnio ir kitoms nuostatoms. 18. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies nuostatas, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 1 punkto bei 15 dalies 1 punkto formuluotė “statinio saugos ir paskirties dokumentų“ prieš žodį „statinio“ įrašant žodį „normatyvinių“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 7 dalies 1 punkto nuostatoms. 19. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais ir tvarka būtų panaikinamas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas. Siūlytina projekto nuostatą papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 20.
tarpusavyje suderinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
rūmai“ ir šio straipsnio 20 dalyje vartojamą formuluotę „Lietuvos architektų rūmai“. 21. Projekto
,,skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti, kad prieš kreipiantis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų teisėtumo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, iš kiek ir kokių konkrečiai institucijų atstovų komisija būtų sudaryta. Taip pat nėra aišku, kokiam terminui ji būtų sudaryta bei kokias teises ji turėtų. Taip pat, manytina, kad esminės skundų nagrinėjimo procedūros turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų atitinkamai papildyti. 22. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio projektavimas“, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė
„sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį“, po žodžio „sudarytą“ įrašant žodį
„statinio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6 dalies 1 punkto ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas trumpinys „projektavimas“. 23.
nustatyti, kad statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 100 dalies nuostatas statytojais (užsakovais) galėtų būti ne tik fiziniai asmenys, kurie už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą atsakytų Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, bet ir juridiniai asmenys, kurių atsakomybę už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą siūloma nustatyti šio įstatymo keturiolikto skirsnio 54 - 67 straipsniuose. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nustatant, kad statytojas (užsakovas) už įstatymų pažeidimus taip pat atsako šiame įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atitinkamai reikėtų papildyti projektu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio
straipsnio 10 dalies, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 20 dalies nuostatas. 24. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio projektuotoju gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad būti statinio projektuotoju gali būti ir juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai.
Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies bei keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų tarpusavio suderinamumui; projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
suderinamumui; projekto
įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatų tarpusavio suderinamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad, jei būtų nuspręsta, kad minėti padaliniai negali būti statinio projektuotoju, ekspertizės rangovu, rangovu, tai atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalių, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos. 25. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalių“ yra teisinga, nes projekto
architektams ir statybos inžinieriams nenustato. 26.
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkto antrojo sakinio nuostatos tikslintinos, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 76 dalyse apibrėžtas sąvokas „ekspertizės rangovas“ ar
„statinio statybos rangovas (toliau – rangovas)“, nėra aišku, koks „rangovas“
turimas omeny. 27. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatose vartojami įstatyme neapibrėžti terminai: „bendroji ekspertizė“, „techninis projektas“, „gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovas“, „bendrosios ekspertizės vadovas“. Siūlytina, šias projekto nuostatas tikslinti vartojant įstatyme apibrėžtas sąvokas. 28. Nėra pakankamai aiški projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 3 punkto formuluotė „užsakyti dalines statinio projekto ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis“. Šios projekto nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į kitose projekto nuostatose vartojamus terminus. 29. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse nėra aiškus formuluotės „kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato“ turinys, nes nėra aišku, ar šioje tvarkoje bus nustatyta kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumento išdavimo, kvalifikacijos atestatų keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarka“. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vartojamas formuluotes. 30.
suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „statybos vadovą“ įrašytinas žodis „statinio“. 31. Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašytina formuluotė „statinio statybos techninis prižiūrėtojas“, o vietoj formuluotės
„techninio prižiūrėtojo“ įrašytina formuluotė „statinio statybos techninio
prižiūrėtojo“. 32. Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio“ nepatenkinamą“ įrašytinas žodis „netinkamą“. 33. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje vartojamos formuluotės „Lietuvos Respublikos rinka“ (šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 ir kt. dalys) ir „Lietuvos rinka“ (šio straipsnio 5, 13, 14 dalys). Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą projekto nuostatose. 34. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatos tikslintinos nurodant, kokia ekspertizė turima omeny. 35. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos“ įrašytina formuluotė „nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir
(ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos“, o vietoj formuluotės „prašymas išduoti atestatą“ įrašytina formuluotė „prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą“. 36. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 108 dalyje yra apibrėžta sąvoka „tipinis statinio projektas“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „tipinius projektus“ įrašytina formuluotė „tipinius statinio projektus“. 37.
straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje prieš skaičių „27“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. 38. Nėra aiški projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatose vartojama nuoroda „šiame punkte“, nes keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punktas jokių asmenų nenurodo. 39. Siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje brauktinas žodis „gali“. 40. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 17 dalies nuostatų darytina išvada, kad savivaldybės administracija išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti specialiuosius reikalavimus per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus gavimo dienos. Svarstytina, ar šis siūlomas įstatyme nustatyt terminas yra realus, nes į šį terminą turėtų būti
„įskaičiuojamas“ 3 darbo dienų terminas paraiškų pateikimui (keičiamo įstatymo
reikalavimams ir specialiesiems saugomų teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams parengti ir pateikti (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis),
(keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis), terminai, nustatyti specialiųjų reikalavimų derinimui (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Taip pat svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis išimtis, kada minėto 10 darbo dienų termino būtų nesilaikoma, pvz., kai kyla ginčas: užtrunka specialiųjų reikalavimų derinimo procedūros ir ginčas perduodamas nagrinėti komisijoms pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalis. 41.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje apibrėžtos sąvokos „specialieji reikalavimai“ turinį, nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 22 dalies formuluotės „specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“ turinys, nes sąvoka „specialieji reikalavimai“ savo turiniu apima kitus paminėtus specialiuosius reikalavimus. 42. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 23 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas 5 metų terminas. 43. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 24 dalies nuostatų konstrukcijos nėra aišku kam – teisės aktų reikalavimams ar prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems statinio projektavimo reikalavimas, - siūlomas nustatyti ne ilgesnis kaip 5 metų terminas. Jei šis terminas taikomas prisijungimo sąlygų ir specialiųjų statinio projektavimo reikalavimų galiojimui, tai tada nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 23 dalies nuostatomis. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų formuluotė „bet ne ilgiau kaip 5 metus po jų išdavimo“ neturėtų būti išbraukta kaip perteklinė. 44. Svarstytina, ar siekiant aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies
objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“ (šios dalies 1 punktas) ir „kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje“ (šios dalies 2 punktas). 45. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 111 dalyje yra siūloma apibrėžti sąvoką „viešasis pastatas“, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose vartojamų formuluočių „viešojo naudojimo pastato“. 46.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 12 punkto antrajame sakinyje po žodžio „atsakomybės“ įrašytinas žodis „privalomojo“. 47. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 48. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„rangovas <...> nuo visų rangovo atliktų darbų perdavimo
statytojui (užsakovui) dienos <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.681straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Iš Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktos statybos rangos sutarties sampratos seka, kad užsakovas priima ne statybos darbus, bet statybos darbų rezultatą. Civilinio kodekso 6.694 straipsnyje taip pat nustatyta, kad rangovas užsakovui turi perduoti atliktų statybos darbų rezultatą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 49. Siekiant aiškumo ir vienodų sąvokų vartojimo įstatymo nuostatose, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašytas rangos“ brauktinas žodis „darbų“. 50. Nėra aiški projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 10 dalies pirmojo sakinio loginė prasmė. Reikėtų tikslinti šias projekto nuostatas. 51.
dėmesys, kad projekto vienuoliktojo skirsnio pavadinime nurodoma, kad šis skirsnis reglamentuoja ir statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir civilinės atsakomybės draudimo santykius, tačiau šio skirsnio nuostatose, išskyrus keičiamo įstatymo 42 straipsnio 10 dalį, nėra nustatomas minėtų santykių reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, projekto vienuoliktasis skirsnis turėtų būti tobulinamas: arba turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbų ir civilinės atsakomybės draudimo santykius, arba šio skirsnio pavadinimas ir keičiamo įstatymo 42 straipsnio 10 dalis tikslintina atsisakant nuostatų, susijusių su statinio atnaujinimu (modernizavimu). 52. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais konkrečiai terminais draudėjas privalėtų sudaryti naują sutartį po to, kai draudimo sutartis pasibaigė. Be to, nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu draudėjas nesudarytų naujos sutarties. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 53. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje naudojama sąvoka ,,kaimo namų valda“, kurios turinys nėra aiškus. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba minėtąją sąvoką patikslinti. 54. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinta daugiabučių namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, tvirtina statinio priežiūros maksimalų tarifą. Taigi savivaldybių tarybos iki įstatymo įsigaliojimo turėtų patvirtinti aukščiau minėtą maksimalų tarifą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai papildyti projekto 2 straipsnį, pasiūlant savivaldybių taryboms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 55. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos tikslintinos prieš žodį „saugos“ įrašant žodį „statinio“. 56. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras“. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti, pasiūlant Aplinkos ministerijai iki įstatymo įsigaliojimo įsteigti aukščiau nurodytą informacinę sistemą. Kartu, manytina, kad pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos, jų funkcijos turėtų būti įtvirtintos keičiamame įstatyme, o aplinkos ministras jo priimtame poįstatyminiame teisės akte funkcijas galėtų detalizuoti. 57. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,fizinis asmuo, norintis įgyti teisę būti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu, turi atitikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, baigti mokymo kursus ir išlaikyti egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą, taip pat pateikti prašymą ir nustatytus dokumentus atestavimą atliekančiai organizacijai.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ar kitų fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kvalifikacija (išsilavinimas ir darbo patirtis) pripažįstama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir laisvių turinio nustatymu bei įgyvendinimu gali būti nustatytas tik įstatymu, manytina, kad kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę būti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertais, turėtų būti nustatyti įstatyme. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę organizuoti aukščiau minėtus mokymo kursus. Taip pat pažymėtina, kad nėra aišku, kokie konkrečiai dokumentai kartu su atitinkamu prašymu turėtų būti pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų atitinkamai papildyti. 58. Siekiant vienodų sąvokų vartojimo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 13 dalies 2 punkte prieš žodį „atestate“ įrašytinas žodis „kvalifikacijos“, taip pat prieš žodžius „statinio saugos“ įrašytinas žodis „normatyvinių“. Pastarąjį žodį reikėtų įrašyti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 14 dalies 1 punkto nuostatose. 59.
dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje nėra nustatytos kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo sąlygos ir tvarka. Siūlytume projektą papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 60. Projekto
įrašytinas žodis ,,yra“. 61. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 5 dalyje išbrauktini žodžiai ,,statybos dalyvių nuožiūra“. 62. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse tiek už naujo neypatingojo statinio savavališkos statybos pakartotinumą, tiek už tokio pat statinio saugomose teritorijose savavališkos statybos pakartotinumą siūloma nustatyti vienodą skiriamos baudos viršutinę ribą – 17000 eurų. Svarstytina, ar tai atitinka proporcingumo principą. 63. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnyje po žodžio „bausto“ įrašytinas žodis „bauda“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 64. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „techniniams prižiūrėtojams“ įrašytinas žodis „statinio“. 65. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnyje brauktini žodžiai „ar specialiųjų reikalavimų“ kaip pertekliniai. 66. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnyje nėra aiškus formuluotės „juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kitas projekto nuostatas statybos dalyviais gali būti juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (pvz., keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir kt.). Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos, nes kitu atveju nebūtų aišku, ar už statybos įstatyme nurodytus pažeidimus atsakytų užsienio organizacijų padaliniai.
Be to, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad pažeidimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka. 67. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos taisykles Europos Sąjungos teisės aktai įstatymo priede turi būti nurodomi chronologine tvarka, todėl turėtų būti tikslinamas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedas. 68. Projekto 2 straipsnio 6 dalis tikslintina nurodant, kad kvalifikacijos atestatai ar teisės pripažinimo dokumentai gali būti išduodami ne priėmus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šiems teisės aktams įsigaliojus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 381, 39, 40, 41, 42, 431, 45, 47, 49,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valentinas Bukauskas,
Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-21 Nr. XIIP-3485 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas yra pildomas. Pritarti
struktūrinės dalies numeracijos. Pritarti
2015-09-21
įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,statyba ūkio būdu“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 18 straipsnyje dėstomose siūlomose keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatose greta sąvokos ,,statyba ūkio būdu“ naudojama sąvoka ,,statyba mišriu būdu“, kuri nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta.
Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, atskleidžiant minėtos sąvokos turinį. Pritarti
8
įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas)“. Pagal siūlomą sąvokos apibrėžimą keičiamame įstatyme pastato atnaujinimu (modernizavimu) būtų laikomi tokie statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, jeigu šie darbai yra visiškai ar iš dalies finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Kituose keičiamo įstatymo atskiruose straipsniuose yra detaliai reglamentuojamas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesas, nustatomi reikalavimai projektams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimui ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai reikalavimai pastatų atnaujinimui (modernizavimui) būtų taikomi tuo atveju, jeigu pastatai būtų atnaujinami (modernizuojami) iš privačių lėšų, t. y., nenaudojant valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, arba patikslinti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas). Pritarti
15
pateiktoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 116 dalies sąvokos ,,nekilnojamojo turto vystytojas“ apibrėžime nereikėtų atsisakyti žodžio ,,ypač“ arba, siekiant teisinio aiškumo, sąvoką patikslinti.
Be to, toks sąvokos apibrėžimas, kai nekilnojamojo turto vystytojas suprantamas kaip statytojas (užsakovas), kuris vysto nekilnojamąjį turtą, yra ydingas, nes nėra atskleidžiamas nuostatos
kompetenciją
straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nurodant, kad aplinkos ministras nustato ir kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo. Pritarti
straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotėje „atitinkamoje techninės veiklos srityje“ po žodžio „atitinkamoje‘ reikėtų įrašyti žodį „statybos“. Pritarti
įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje dėstomojoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, pageidaujančių gauti teisės pripažinimo dokumentą, teisinių žinių egzaminą bei nustatyti, kokia tvarka toks egzaminas vyktų. Pritarti
įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, siekiančių eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, profesinių ir teisinių žinių egzaminavimą. Pritarti
straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad, nustatant už kvalifikacijos atestatų gavimo ir keitimo paslaugas mokamos įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šios įmokos dydis, be kita ko, turi užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir gerinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia infrastruktūra turima omeny. Svarstytina, ar tokios neapibrėžtos sąvokos nustatymas įstatyme, nesukels jos taikymo problemų dėl skirtingo jos interpretavimo. Pritarti
2015-09-21 Nr. XIIP-34856 11.
suderinamumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies
žodį „kvalifikacijos“. Pritarti
įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija panaikina jų galiojimą, jeigu ,,per nustatytą terminą“ nepašalina pažeidimų, dėl kurių atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, jeigu jo turėtojas pažeidimų nepašalina per kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, siūlomą nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje, ar per kitą terminą, nustatytą pažeidimus pašalinti. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo per nustatytą terminą pašalintų pažeidimus (pavyzdžiui, nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikintas). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nereikėtų nustatyti ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo atvejų. Pritarti
2015-09-21 Nr. XIIP-3485 13.
panaikinamas kvalifikacinių atestatų galiojimas, o ne pats kvalifikacinis atestatas, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2, 10 dalių, projekto 11 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti
įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais skundai dėl minėtų sprendimų galėtų būti nagrinėjami aplinkos ministro nustatyta tvarka, ar projekto nuostatų tikslas yra nustatyti, kad prieš kreipiantis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų teisėtumo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, nėra aiški ir projekto nuostata, kad skundai ,,nagrinėjami Aplinkos ministerijoje“. Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai subjektas tokius ginčus nagrinėtų. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
2015-09-21 Nr. XIIP-34858 15.
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikėtų gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus. Ši projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki statinių ar statinių statybai kitų statinių apsaugos zonose vykdyti užtektų gauti tik tokių statinių valdytojų ar naudotojų sutikimus kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad statinių savininkai jų valdytojams ir naudotojams, kuriais gali būti tokių statinių nuomininkai ar asmenys, naudojantys statinius panaudos teise, nebūtų suteikę teisės kitiems asmenims duoti sutikimą statyti atitinkamus statinius. Manytume, kad statinių valdytojai ir naudotojai galėtų duoti sutikimą kitų statinių statybai, kai tokią teisę jiems suteiktų pastatų savininkas. Kitu atveju, galimai būtų pažeidžiamos statinių savininkų nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Pritarti
įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ,,Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla“ nėra aiški.
Neaišku, kokius subjektus apimtų sąvoka ,,kita užsienio organizacija“, t. y., ar juridinius asmenis, įsteigtus užsienio valstybėse, išskyrus valstybes nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, ar ji apimtų užsienio valstybėse įsteigtus subjektus, kurie neturi juridinio asmens teisių, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnyje pateiktas siūlomas keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 ir 3 dalių, projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, projekto 13 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pritarti
įstatymo 141 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (dalies) ekspertizės rangovu, kvalifikacinius reikalavimus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 181 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriuos minėtieji subjektai turėtų atitikti. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
2015-09-21 Nr. XIIP-348510 18.
straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo“ reikėtų įrašyti formuluotę
„dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo“. Pritarti
įstatymo 141 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovas privalo ,,pasamdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us)“, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai, nėra aiški. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio projekto ekspertizės rangovo darbuotojai negalėtų vykdyti ekspertizės vadovų funkcijas, ekspertizės rangovas turėtų sudaryti darbo sutartis su naujais darbuotojais, kurie vykdytų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovų funkcijas, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 5 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „projekto valdytojas“ (2 punktas), „statinio projekto valdytojas“ (6 punktas), „statinio projektavimo valdytojas“ (7 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytume suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtose projekto nuostatose. Pritarti
straipsnio 27 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio projektas“, todėl projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 5 dalyje vietoj sąvokos „projektas“ reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtą sąvoką.
Be to, atitinkamai reikėtų tikslinti ir šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „projekto vadovas ar projekto dalių vadovas“. Pritarti
straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 141 straipsnio 6, 7, 8 dalių pirmųjų pastraipų bei 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti, nes nėra aišku, ar jose siūloma išdėstyti statinių projektų ekspertizės rangovų pareigas ir teises, ar statinių ekspertizės rangovų teises ir pareigas. Pritarti
4
įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ypatingo statinio statybos rangovas turi atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą: įmonėje turi veikti kokybės sistema. Pastaroji nuostata derintina su projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūlomomis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ypatingų statinių rangovais gali būti ne tik įmonės, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos organizacijos ir pan. Be to, nėra pakankamai aišku, ar įmonėje turėtų veikti jos atliekamų darbų, ar paslaugų kokybės sistema, ar sąvoka ,,kokybės sistema“ turėtų būti suprantama dar kitaip. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
1
įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokio produkto (pavyzdžiui, statybos) tipas turimas omeny. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
2015-09-21 Nr. XIIP-3485 14, 16, 21 25.
14,
reikėtų vartoti pilnus konkrečių įstatymų pavadinimus, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Pritarti
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kilus ginčui dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos, išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas. Šios projekto nuostatos stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokiam terminui procedūros sustabdomos, koks subjektas turėtų tą ginčą išspręsti, kokios statytojo (užsakovo) teisės šioje situacijoje. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus”. Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti ne tik butai, bet ir kitos patalpos. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma riboti sutarčių sudarymą vien tik su butų savininkais (naudotojais), leidžiant tokias sutartis sudaryti su to paties daugiabučio namo kitų patalpų savininkais.
Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų, su kuriais energijos pirkimo-pardavimo sutartys negalėtų būti sudarytos neįvykdžius įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, ratą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje po žodžio ,,įvykdžius“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. Pritarti
straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija per
reikalavimus gavimo dienos privalo išduoti specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, savivaldybės administracija turi 3 darbo dienų terminą paraiškoms dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų pateikti, pagal šio straipsnio 7 dalį minėti reikalavimai gali būti rengiami 7 darbo dienas nuo paraiškų gavimo dienos, o specialieji architektūros reikalavimai – 10 darbo dienų; pagal šio straipsnio 8 dalį visi minėti specialieji reikalavimai turi būti nagrinėjami, derinami per 5 darbo dienas, o, suderinus minėtus reikalavimus, savivaldybės administracija per 3 darbo dienas išduoda specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nustatytas 15 darbo dienų terminas yra realus, juolab, kad pagal projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 541 straipsnį už specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą gresia juridinio asmens atsakomybė arba administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją 29.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, kad atsakomybę už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams turėtų prisiimti visi projekto rengėjai, o ne tik jį pasirašę asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
būti išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio visa redakcija, nes, pakeitus šio straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, lingvistiškai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalis. Pritarti
įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra apibrėžtas terminas „konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos“, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktų nuostatose vartojama formuluotė „konservacinio prioriteto teritorijoje“. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
2015-09-21 Nr. XIIP-348516 32.
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose siūloma nustatyti, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas statyti naują statinį naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, tuo tarpu pagal šios dalies 2 punktą statybą leidžiančiu dokumentu yra ir leidimas rekonstruoti statinį nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų įvardinti tų pačių teritorijų, susijusių su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis bei jų apsaugos zonomis, nes kitu atveju lieka neaišku, kodėl leidimo statyti naują nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje nereikia (1 punktas), o tokio statinio rekonstrukcijai jau leidimo reikia (2 punktas). Analogiška situacija susidaro ir dėl naujų nesudėtingų statinių statyba ir rekonstravimu kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje: naujo statinio statybai reikia, o statinio rekonstravimui nereikia. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų formuluotėje „aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste“ po žodžio „atvejais“ reikėtų įrašyti žodį „statinio“. Pritarti
straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose, 11 dalyje vietoj žodžio „Įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
straipsnio 5 dalies 4 punkte brauktinas žodis „straipsnio“. Pritarti
2015-09-21 Nr. XIIP-348516 36.
straipsnio 5 dalies 7 punkte pateikta nuoroda į Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra išdėstytos butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės, todėl svarstytina, ar pateiktos nuorodos nereikėtų patikslinti arba vertinamojoje projekto nuostatoje atvejus konkrečiai įvardinti. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
yra apibrėžta sąvoka „statinio projektuotojas“, tikslintinos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkto nuostatos. Pritarti
nuostatas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 14 punkte reikėtų nurodyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį ,,Įstatymo“ reikia įrašyti žodį ,,šio“. Pritarti
straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas ši institucija netikrintų pastato statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektų, nors pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį vykdant statybos darbus pagal minėtus projektus, būtina pastatus pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti minėtų projekto nuostatų. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
straipsnio 17 dalies 1 punkte nėra aiškus terminas „IS „Infostatyba““. Siūlytume šiose projekto nuostatose vartoti pilną informacinės sistemos pavadinimą arba įstatymo nuostatose, kur pirmą kartą vartojamas pilnas šios informacinės sistemos pavadinimas, nurodyti, kad toliau įstatymo tekste bus vartojama santrumpa „IS „Infostatyba““ ir kitose įstatymo ir projekto nuostatose vartoti tik šią santrumpą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 3 punktui. Be to, šių projekto nuostatų formuluotė, jog tuo atveju, jeigu ,,statytojas (užsakovas) <...> galvoja, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS ,,Infostatyba“ neteisėtai“ (pabraukta mūsų), jis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, diskutuotina.
Svarstytina, ar vien tik tai, kad asmuo galvoja, kad jo prašymas neregistruojamas neteisėtai, neturint jokių argumentų, pagrindžiančių neregistravimo neteisėtumą, pakanka, kad jis galėtų kreiptis į aukščiau minėtą inspekciją. Manytina, kad asmens kreipimasis į inspekciją turėtų būti motyvuotas, nurodant konkrečius argumentus, dėl kurių jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo registruotas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti
straipsnio 21 dalies 1 punkte vietoj žodžio ,,įsigaliojimo“ įrašytinas žodis
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte įrašytos, manytume, beveik analogiško turinio nuostatos: privaloma nedelsiant pranešti
„jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto
teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos“ ir „jei avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes nesuprantama kas turima omeny formuluotėje „avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje“, kadangi keičiamas įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja ir apibrėžia tik statinio avarijas, ir kokios dar be Kultūros paveldo departamento prie
institucijos turimos omeny. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi 28 struktūrines dalis, todėl, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuorodą „šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje“. Pritarti
straipsnyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės administracijos direktorius <...> privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą, todėl iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie minėto įstatymo nustatyti atvejai turimi omeny. Pritarti 46.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytus šioje dalyje“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje statinio garantiniai terminai nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
įstatymo 431 straipsnio 51 ir 52 dalyse nėra aiškus termino „kadastro tvarkytojas“ turinys, taip pat nėra aišku, kokia kadastro duomenų bazė turima omeny. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj termino „sertifikatas“ siūlytume vartoti pilną pavadinimą - „pastato energinio naudingumo sertifikatas“. Spręsti pagrindiniame komitete pagal kompetenciją
48Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m.
gegužės 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1713, įsigaliosiantį 2016 m. balandžio
įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 542 straipsniu įstatymą Nr. XII-1834, įsigaliosiantį 2015 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas teikiamo projekto ir šių įsigaliosiančių įstatymų nuostatų tarpusavio santykis: šių įstatymų nuostatos turėtų būti įtraukiamos į projekto nuostatas arba minėti įstatymai keičiami ar pripažįstami netekusiais galios. Pritarti
d.
Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, tiek priimto projekto (projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 10 dalis, projekto 39 straipsnis), tiek keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamo nuorodos į
klaidinančios. Pritarti
straipsnyje išdėsčius naują keičiamo įstatymo 23 straipsnio redakciją, tampa neaiškios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatose vartojamos nuorodos į konkrečias Statybos įstatymo straipsnių struktūrines dalis, kaip pavyzdžiui, minėto įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje bei 7 dalies 1 punkte vartojama nuoroda „Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte“. Siekiant įstatymų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo atitinkami pakeitimai. Pritarti
įregistruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 181 ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3483), kuriuo keičiamo įstatymo 10 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies, 29 straipsnio nuostatas siūloma išdėstyti kiek kitaip, nei teikiamu įstatymo projektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-3485 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³,
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas
Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmonatas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Stakutytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacija: direktorius Andrius Romanovskis, direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 107-P-26 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Linas Naujokaitis, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 107-P-27 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Verslo priežiūros politikos skyrius vedėjas Raimondas Martinavičius, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Būsto rūmų teisininkas
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Linas
Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.
Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija: prezidentas Algimantas Medžiaušis, vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rokas Mazuronis, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-09-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo pavadinime turėtų būti nurodyta, kokiais naujais straipsniais įstatymas yra pildomas. Pritarti
18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 28¹,29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹,
2015-09-211 Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,statyba ūkio būdu“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 18 straipsnyje dėstomose siūlomose keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatose greta sąvokos ,,statyba ūkio būdu“ naudojama sąvoka ,,statyba mišriu būdu“, kuri nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, atskleidžiant minėtos sąvokos turinį.
Nepritarti Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2) punkte yra paaiškinta, kad mišrus statybos darbų atlikimo būdas, tai kai dalis darbų atliekami rangos, dalis – ūkio būdu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas)“. Pagal siūlomą sąvokos apibrėžimą keičiamame įstatyme pastato atnaujinimu (modernizavimu) būtų laikomi tokie statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, jeigu šie darbai yra visiškai ar iš dalies finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Kituose keičiamo įstatymo atskiruose straipsniuose yra detaliai reglamentuojamas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesas, nustatomi reikalavimai projektams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimui ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai reikalavimai pastatų atnaujinimui (modernizavimui) būtų taikomi tuo atveju, jeigu pastatai būtų atnaujinami (modernizuojami) iš privačių lėšų, t. y., nenaudojant valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, arba patikslinti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas). Nepritarti Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui).
Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 15 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 116 dalies sąvokos ,,nekilnojamojo turto vystytojas“ apibrėžime nereikėtų atsisakyti žodžio ,,ypač“ arba, siekiant teisinio aiškumo, sąvoką patikslinti. Be to, toks sąvokos apibrėžimas, kai nekilnojamojo turto vystytojas suprantamas kaip statytojas (užsakovas), kuris vysto nekilnojamąjį turtą, yra ydingas, nes nėra atskleidžiamas nuostatos ,,nekilnojamojo turto vystymas“ turinys. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 116 dalį ir ją išdėstyti taip: „116.
Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuoja ir vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, formuojant žemę į statinių statybai skirtus sklypus, juose statant statinius ir juos parduodant.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nurodant, kad aplinkos ministras nustato ir kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“ Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, atestavimą atliekančiai organizacijai pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotėje „atitinkamoje techninės veiklos srityje“ po žodžio „atitinkamoje‘ reikėtų įrašyti žodį „statybos“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 80 arba 82 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje dėstomojoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, pageidaujančių gauti teisės pripažinimo dokumentą, teisinių žinių egzaminą bei nustatyti, kokia tvarka toks egzaminas vyktų. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą teisinių žinių egzaminą.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, siekiančių eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, profesinių ir teisinių žinių egzaminavimą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Asmenys, siekiantis eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas rengti ir profesinių žinių egzaminavimą vykdyti turi teisę aukštosios mokyklos, asociacijos, sąjungos, kitos visuomeninės organizacijos ar mokymo įstaigos. Teisinių žinių egzaminų programas rengia ir teisinių žinių egzaminavimą vykdo atestavimą atliekantčios organizacijos. Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas tvirtina aplinkos ministras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad, nustatant už kvalifikacijos atestatų gavimo ir keitimo paslaugas mokamos įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šios įmokos dydis, be kita ko, turi užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir gerinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia infrastruktūra turima omeny. Svarstytina, ar tokios neapibrėžtos sąvokos nustatymas įstatyme, nesukels jos taikymo problemų dėl skirtingo jos interpretavimo. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro nustatytą įmoką.
Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų savikainos (išlaidų) dydis sąnaudos nustatomaos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos (išlaidos) nustatomos lyginant su panašios paslaugos savikainos (išlaidų) duomenimis sąnaudomis.“
2015-09-216 Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies
2, 11 dalyse prieš žodį „atestatui“, „atestato“, „atestatų“ reikėtų įrašyti žodį „kvalifikacijos“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestatui
ar teisės pripažinimo dokumentui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai ar duomenys;“ Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienerių metų laikotarpiui.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacinius reikalavimus kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija panaikina jų galiojimą, jeigu ,,per nustatytą terminą“ nepašalina pažeidimų, dėl kurių atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, jeigu jo turėtojas pažeidimų nepašalina per kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, siūlomą nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje, ar per kitą terminą, nustatytą pažeidimus pašalinti. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo per nustatytą terminą pašalintų pažeidimus (pavyzdžiui, nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikintas).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nereikėtų nustatyti ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo atvejų. Pritarti Nepritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„14. Kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės
pripažinimo dokumentą išduodanti institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, jo galiojimą sustabdo kvalifikacijos atestato ir
(ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento jo turėtojui terminą, kuris negali būti ilgesnis už kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, šiais atvejais:“ Kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes kuriomis padarytas pažeidimas ir preziumuojant, kad pažeidimas bus pašalintas. Todėl pažeidimo pašalinimas neturi būti laikomas priežastimi keisti nuobaudą. 13.
2015-09-216 Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai yra panaikinamas kvalifikacinių atestatų galiojimas, o ne pats kvalifikacinis atestatas, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2, 10 dalių, projekto 11 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Eiti branduolinės energetikos objektų
statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais skundai dėl minėtų sprendimų galėtų būti nagrinėjami aplinkos ministro nustatyta tvarka, ar projekto nuostatų tikslas yra nustatyti, kad prieš kreipiantis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų teisėtumo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, nėra aiški ir projekto nuostata, kad skundai ,,nagrinėjami Aplinkos ministerijoje“. Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai subjektas tokius ginčus nagrinėtų. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 20 dalies tikslas ne nustatyti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, o sudaryti galimybes asmeniui ginčą spręsti neteismine tvarka. Įvertinus antrą pastabos dalį, Statybos įstatymo 10 20 dalį išdėstyti taip: „20. Skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje aplinkos ministro sudarytoje komisijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ 15.
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikėtų gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus. Ši projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki statinių ar statinių statybai kitų statinių apsaugos zonose vykdyti užtektų gauti tik tokių statinių valdytojų ar naudotojų sutikimus kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad statinių savininkai jų valdytojams ir naudotojams, kuriais gali būti tokių statinių nuomininkai ar asmenys, naudojantys statinius panaudos teise, nebūtų suteikę teisės kitiems asmenims duoti sutikimą statyti atitinkamus statinius. Manytume, kad statinių valdytojai ir naudotojai galėtų duoti sutikimą kitų statinių statybai, kai tokią teisę jiems suteiktų pastatų savininkas. Kitu atveju, galimai būtų pažeidžiamos statinių savininkų nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15) punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, ar naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, minėtus sutikimus privaloma gauti iki paskirties pakeitimo.“
2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ,,Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla“ nėra aiški. Neaišku, kokius subjektus apimtų sąvoka ,,kita užsienio organizacija“, t. y., ar juridinius asmenis, įsteigtus užsienio valstybėse, išskyrus valstybes nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, ar ji apimtų užsienio valstybėse įsteigtus subjektus, kurie neturi juridinio asmens teisių, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus reikėtų patikslinti ir projekto 10 straipsnyje pateiktas siūlomas keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 ir 3 dalių, projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, projekto 13 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Pritarti Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad kita užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus. Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje ar užsienyje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje ar užsienyje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktų keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu ir statinio
(dalies) ekspertizės rangovu, kvalifikacinius reikalavimus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriuos minėtieji subjektai turėtų atitikti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos reikalavimus kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-2110 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo“ reikėtų įrašyti formuluotę
„dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo“. Pritarti
Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas
(šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas
(šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“ 19.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo ,,pasamdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us)“, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai, nėra aiški. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio projekto ekspertizės rangovo darbuotojai negalėtų vykdyti ekspertizės vadovų funkcijas, ekspertizės rangovas turėtų sudaryti darbo sutartis su naujais darbuotojais, kurie vykdytų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovų funkcijas, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);“ 20.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „projekto valdytojas“ (2 punktas), „statinio projekto valdytojas“ (6 punktas), „statinio projektavimo valdytojas“ (7 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytume suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtose projekto nuostatose. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48.
Statinio projekto projektavimo valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 2) punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 6) punktą ir jį išdėstyti taip: „6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);“
2015-09-2110 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio projektas“, todėl projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vietoj sąvokos „projektas“ reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtą sąvoką. Be to, atitinkamai reikėtų tikslinti ir šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „projekto vadovas ar projekto dalių vadovas“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (ekspertuotos jo dalys) atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti statinio projekto rengimo dokumentai ir dalinių statinio projekto ekspertizių aktai (kai dalines statinio projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų statinio projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projekto projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius statinio projekto ekspertizės privalomas pastabas ir statinio projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.“ 22.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (ekspertuotos jo dalys) atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti statinio projekto rengimo dokumentai ir dalinių statinio projekto ekspertizių aktai (kai dalines statinio projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų statinio projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projekto projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius statinio projekto ekspertizės privalomas pastabas ir statinio projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.“
2015-09-2110 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 6, 7, 8 dalių pirmųjų pastraipų bei 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti, nes nėra aišku, ar jose siūloma išdėstyti statinių projektų ekspertizės rangovų pareigas ir teises, ar statinių ekspertizės rangovų teises ir pareigas.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Statinio ekspertizės rangovas privalo:
1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai) prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) nustatyti, kokius statybinius tyrinėjimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti;
5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrinėjimams atlikti subrangos pagrindu (jei numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje);
6) įvertinti statybinių tyrinėjimų rezultatus;
7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę;
8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo, ir atsakyti jiems raštu. 7.
ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę:
1) reikalauti iš statinio projekto ar statinio ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti;
2) statinio ekspertizės atveju reikalauti iš statinio ekspertizės užsakovo įrašyti į statinio ekspertizės rangos sutartį sąlygas, kuriomis vadovaujantis bus atliekami reikalingi statinio ir statybos sklypo statybiniai tyrinėjimai, kas ir kokiomis sąlygomis suteiks reikalingą įrangą ir darbo jėgą;
3) užsakyti dalines statinio projekto ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumente. 8. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą projektą, ekspertizės;
3) statinio, kurio statybos rangovu (subrangovu) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) statinio, kurio savininku (naudotoju) jis yra (buvo), ekspertizės. 9. Statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose ir rangos sutartyse. 10. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Statybos įstatymą, o statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.“ 23.
4 Projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ypatingo statinio statybos rangovas turi atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą: įmonėje turi veikti kokybės sistema. Pastaroji nuostata derintina su projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūlomomis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ypatingų statinių rangovais gali būti ne tik įmonės, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos organizacijos ir pan. Be to, nėra pakankamai aišku, ar įmonėje turėtų veikti jos atliekamų darbų, ar paslaugų kokybės sistema, ar sąvoka ,,kokybės sistema“ turėtų būti suprantama dar kitaip. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4) punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įmonėje turi veikti kokybės sistema turi
būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą;“
1 Projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokio produkto (pavyzdžiui, statybos) tipas turimas omeny. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą bei tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.“
2015-09-21 14; 16; 21 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatose reikėtų vartoti pilnus konkrečių įstatymų pavadinimus, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas
tais atvejais kai privaloma gauti 23 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžinčius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešojo naudojimo pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jei atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;“ Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jei atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;“ Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie
numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos, išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas. Šios projekto nuostatos stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokiam terminui procedūros sustabdomos, koks subjektas turėtų tą ginčą išspręsti, kokios statytojo (užsakovo) teisės šioje situacijoje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta specialiųjų reikalavimų derinimo tvarka tarp juos išduodančių institucijų. Šiuose procedūrose statytojas (užsakovas) nedalyvauja. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8, 9, 10 dalyse nustatyti ginčus nagrinėjantys subjektai, jų tarpusavio saveika ir nagrinėjimo terminai, todėl visiškai aišku ginča nagrinėjantys subjektai ir terminai kuriems sustabdomos procedūros. 27.
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus”. Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti ne tik butai, bet ir kitos patalpos. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma riboti sutarčių sudarymą vien tik su butų savininkais (naudotojais), leidžiant tokias sutartis sudaryti su to paties daugiabučio namo kitų patalpų savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų, su kuriais energijos pirkimo-pardavimo sutartys negalėtų būti sudarytos neįvykdžius įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, ratą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje po žodžio ,,įvykdžius“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys
su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus gavimo dienos privalo išduoti specialiuosius reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, savivaldybės administracija turi 3 darbo dienų terminą paraiškoms dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų pateikti, pagal šio straipsnio 7 dalį minėti reikalavimai gali būti rengiami 7 darbo dienas nuo paraiškų gavimo dienos, o specialieji architektūros reikalavimai – 10 darbo dienų; pagal šio straipsnio
per 5 darbo dienas, o, suderinus minėtus reikalavimus, savivaldybės administracija per 3 darbo dienas išduoda specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nustatytas 15 darbo dienų terminas yra realus, juolab, kad pagal projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 54¹ straipsnį už specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą gresia juridinio asmens atsakomybė arba administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, minėtus reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Specialiuosius reikalavimus savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda per 3 2 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui per 5 3 darbo dienas nepavykus suderinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, jis perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, kad atsakomybę už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams turėtų prisiimti visi projekto rengėjai, o ne tik jį pasirašę asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Atsižvelgti Pagal Statybos įstatymo pakeitimo projekto 20 str.
statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai“, todėl manytina, kad atsakomybę prisiima visi šie išvardinti asmenys ir papildomų projekto rengėjų įstatymas nenumato. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2115 Manytume, kad projekto 15 straipsnyje turėtų būti išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio visa redakcija, nes, pakeitus šio straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, lingvistiškai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalis. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Statinio projekto tvirtinimas
iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik kai yra statinio projekto ekspertizės aktas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas), kuriame nurodyta, kad galima projektą tvirtinti). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytųo projektųo tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
2015-09-2116 Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra apibrėžtas terminas „konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos“, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktų nuostatose vartojama formuluotė „konservacinio prioriteto teritorijoje“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo
ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;“
„2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar
neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“
„4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –-
ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;“ „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 32.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo
ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;“
„2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar
neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“
„4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –-
ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;“ „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
leidžiančiu dokumentu yra leidimas statyti naują statinį naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, tuo tarpu pagal šios dalies 2 punktą statybą leidžiančiu dokumentu yra ir leidimas rekonstruoti statinį nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje.
Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų įvardinti tų pačių teritorijų, susijusių su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis bei jų apsaugos zonomis, nes kitu atveju lieka neaišku, kodėl leidimo statyti naują nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje nereikia (1 punktas), o tokio statinio rekonstrukcijai jau leidimo reikia (2 punktas). Analogiška situacija susidaro ir dėl naujų nesudėtingų statinių statyba ir rekonstravimu kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje: naujo statinio statybai reikia, o statinio rekonstravimui nereikia. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“ 33.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste“ po žodžio „atvejais“ reikėtų įrašyti žodį „statinio“. Pritarti Pakesiti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastąjam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 34.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio Įįstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, jei statinio projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę statinio projekto versiją elektroniniais parašais; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas.
Statinio projektas ir jo elektroninė versija neteikiami, jei statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniais parašais, asmenų privalančių pasirašyti statinio projektą, yra patalpinta teisės aktų reikalavimus atitinkančiame duomenų centre ir prieiga prie šio projekto neatlygintinai suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijoms, projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims. Dokumentų talpinimo ir prieigos suteikimo tvarką ir reikalavimus duomenų centrui nustato Vyriausybės įgaliota institucija;“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai ši
ekspertizė pagal šio Įįstatymo 29 straipsnio 1 dalį privaloma);“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kai šio Įįstatymo nustatytais atvejais statybą leidžiančius dokumentus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ji atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte brauktinas žodis „straipsnio“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios straipsnio dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra išdėstytos butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės, todėl svarstytina, ar pateiktos nuorodos nereikėtų patikslinti arba vertinamojoje projekto nuostatoje atvejus konkrečiai įvardinti.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“
2015-09-2116 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme yra apibrėžta sąvoka „statinio projektuotojas“, tikslintinos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkto nuostatos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punktą ir jį išdėtyti taip: „12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su statinio projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų statinio projektuotojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentų kopijos;“
2015-09-2116 Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
sąlygos įrašomos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pritarti iš dalies Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir jį išdėtyti taip: „14) gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kitus valstybės registrus, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašyti žodį ,,šio“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio Įįstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo pranešama prašymą teikusiam asmeniui.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas ši institucija netikrintų pastato statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektų, nors pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį vykdant statybos darbus pagal minėtus projektus, būtina pastatus pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti minėtų projekto nuostatų. Pritarti iš dalies Neįgaliųjų reikalų departamentas pagal 23 straipsnio 9 dalies nuostatas tikrina pastato statybos, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Statybos įstatymo projekto 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad institucijos (tarp jų ir Neįgaliųjų reikalų departamentas) įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. 41.
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte nėra aiškus terminas „IS „Infostatyba““. Siūlytume šiose projekto nuostatose vartoti pilną informacinės sistemos pavadinimą arba įstatymo nuostatose, kur pirmą kartą vartojamas pilnas šios informacinės sistemos pavadinimas, nurodyti, kad toliau įstatymo tekste bus vartojama santrumpa „IS „Infostatyba““ ir kitose įstatymo ir projekto nuostatose vartoti tik šią santrumpą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 3 punktui. Be to, šių projekto nuostatų formuluotė, jog tuo atveju, jeigu ,,statytojas (užsakovas) <...> galvoja, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS ,,Infostatyba“ neteisėtai“ (pabraukta mūsų), jis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, diskutuotina. Svarstytina, ar vien tik tai, kad asmuo galvoja, kad jo prašymas neregistruojamas neteisėtai, neturint jokių argumentų, pagrindžiančių neregistravimo neteisėtumą, pakanka, kad jis galėtų kreiptis į aukščiau minėtą inspekciją. Manytina, kad asmens kreipimasis į inspekciją turėtų būti motyvuotas, nurodant konkrečius argumentus, dėl kurių jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo registruotas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei:
1) galvoja nesutinka su tuo, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistravimą gavimo dienos;
2) galvoja nesutinka su tuo, kad patikrinus statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos;
3) užregistravus prašymą IS Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, per nustatą terminą statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo neinformuotas, – per 10 darbo dienų pasibaigus statinio projekto patikrinimo terminui.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
žodis ,,įsiteisėjimo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įsigaliojusiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu;“ 43.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2118 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte įrašytos, manytume, beveik analogiško turinio nuostatos: privaloma nedelsiant pranešti
„jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto
teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos“ ir „jei avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes nesuprantama kas turima omeny formuluotėje „avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje“, kadangi keičiamas įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja ir apibrėžia tik statinio avarijas, ir kokios dar be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos turimos omeny. Pritarti iš dalies Kultūros paveldo statinys taip pat yra statinys, o už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą dar yra atsakingi savivaldybėse esantys kultūros paveldą savivaldybės lygmeniu prižiūrintys skyriai.
Pakeisti Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;“
2015-09-2116 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi 28 struktūrines dalis, todėl, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuorodą „šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.“
2015-09-2121 Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo
direktorius <...> privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą, todėl iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie minėto įstatymo nustatyti atvejai turimi omeny. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie
numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
2015-09-2124 Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytus šioje dalyje“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje statinio garantiniai terminai nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už nustatytą Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytą šioje dalyje Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje.“
2015-09-2131 2, 3 Projekto 31 straipsnio 2 ir 3 dalimi keičiamo įstatymo 43¹ straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nėra aiškus termino „kadastro tvarkytojas“ turinys, taip pat nėra aišku, kokia kadastro duomenų bazė turima omeny.
Be to, šiose projekto nuostatose vietoj termino „sertifikatas“ siūlytume vartoti pilną pavadinimą -
„pastato energinio naudingumo sertifikatas“. Pritarti iš dalies
Kadastro tvarkytojas turi būti suprantamas taip kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymę. Pakeisti Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija per 5
darbo dienas nuo pastato energinio naudingumo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:
1) pastato energinio naudingumo sertifikato numeris;
2) pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo data;
3) pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo data;
4) pastato, patalpos unikalus numeris;
5) pastato, patalpos adresas;
6) energinio naudingumo klasė;
7) skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“ Pakeisti Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 5² dalį ir ją išdėstyti taip: „5².
Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą kadastro duomenų bazėje į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1713, įsigaliosiantį 2016 m. balandžio
įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 54² straipsniu įstatymą Nr. XII-1834, įsigaliosiantį
šių įsigaliosiančių įstatymų nuostatų tarpusavio santykis: šių įstatymų nuostatos turėtų būti įtraukiamos į projekto nuostatas arba minėti įstatymai keičiami ar pripažįstami netekusiais galios.
Pritarti Siekiant išvengti įstatymų kolizijos ir atsižvelgiant į dviejų datų taisyklę atidėti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą iki 2016 m. gegužės 1 d. ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. gegužės 1 d.“ Pakeisti Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar
neypatingas statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statinys išardytas, pagrindu.“ Pakeisti Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius
4¹ dalyjse nustatytus reikalavimus.
Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“ Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Įstatymo papildymas 54³ straipsniu Papildyti Įstatymą 54³ straipsniu: „54³ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą Už šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už statybos darbų atlikimą naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir
(ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.“ Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis.
Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi ta pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.“
papildymas 54⁴ straipsniu Papildyti įstatymą 54⁴ straipsniu: „54⁴ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą Už šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.“ Pakeisti Statybos įstatymo 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Šio Įįstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54², ir 54³ ir 54⁴ straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio Įįstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54², ir 54³ ir 54⁴straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.“
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr.
XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, tiek priimto projekto (projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 10 dalis, projekto 39 straipsnis), tiek keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamo nuorodos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, įsigaliojus ANK, bus klaidinančios. Pritarti
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje išdėsčius naują keičiamo įstatymo 23 straipsnio redakciją, tampa neaiškios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatose vartojamos nuorodos į konkrečias Statybos įstatymo straipsnių struktūrines dalis, kaip pavyzdžiui, minėto įstatymo 14 straipsnio
straipsnio 1 dalies 5 punkte“. Siekiant įstatymų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo atitinkami pakeitimai. Pritarti Įregistruoti
įstatymopakeitimo įstatymo projektą
2015-09-21 Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3483), kuriuo keičiamo įstatymo 10 straipsnio, 18¹ straipsnio 5 dalies,
projektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
įstatymų projektus
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-1324 Dėl garantinių prievolių užtikrinimo Statybos įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas turi gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Nors šis garantinis instrumentas sustiprins užsakovų interesų apsaugą, tačiau turėtų būti įvedamas tik atsakingai ir visapusiškai įvertinus jo įtaką statybos sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimus išdavinės draudimo bendrovės, kurios savo ruožtu reikalaus iš rangovų deponuoti tam tikrą pinigų sumą arba įkeisti likvidų turtą. Deponuotina pinigų suma priklausys nuo rangovo finansinės būklės ir patikimumo, todėl gali siekti nuo keliasdešimties iki šimto procentų garantinio užtikrinimo sumos. Tokiu būdu dalis rangovų turės
„įšaldyti“ dideles sumas ir neteks dalies apyvartinių lėšų (stambiuose
objektuose ar turint kelis objektus susidarys ženklios pinigų sumos). Akivaizdu, kad tai pabrangins statybas. Be to, dalis rangovų turės stabdyti veiklą, nes nesugebės gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimų.
Todėl siekiant subalansuoti visų statybos dalyvių interesus ir išvengti žalos statybos sektoriui, siūlome sumažinti garantinio užtikrinimo sumą iki 2 procentų ir privalomai taikyti šį instrumentą tik ypatingų statinių statybos atveju. Nepritarti Ypatingi statiniai sudaro tik apie 8 procentus visų statomų statinių. Didžioji dalis statomų statinių yra neypatingi. Atkreiptinas dėmesys, kad neypatingais gali būti daugiabučiai namai, parduotuvės, vaikų darželiai, administraciniai pastatai ir daug kitų pakankamai didelių ir brangių pastatų. Todėl atsisakius reikalavimų suteikti garantijų užtikrinimą neypatingų statinių statytojams be apsugos liktų didelė grupė statytojų. Be to, 2 procentai yra per maža suma rimtesniems defektams šalinti, o pasaulinėje ir Lietuvos rinkoje dažniausiai taikomas 5 procentų dydžio garantijos užtikrinimas. 2. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-13 Dėl projektavimo įmonių atestavimo Atkreiptinas dėmesys, kad statybos dalyvių, kurie dirba su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai nėra vienodi, t. y. ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o projektavimo įmonės (juridiniai asmenys) nėra atestuojamos. Toks reguliavimas nėra teisingas tiek viešoj intereso, tiek statybos dalyvių atžvilgiu dėl sekančių priežasčių:
1) projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl projektavimo įmonėms turėtų būti taikomi analogiški atestavimo reikalavimai, kaip statybos rangos įmonėms.
Po 2013 metų pabaigoje Rygoje įvykusios
„Maxima“ parduotuvės griūties statybos priežiūros institucijos bei statybos
dalyviai pripažino, kad būtina griežtinti , o ne liberalizuoti projektavimo kokybės kontrolę, nes projektavimo reikšmė užtikrinant statinių saugumą yra esminė;
2) būti statinio projektuotoju gali tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Tačiau atestuojami yra tik fiziniai asmenys, tokiu būdu atestavimo reikalavimai nėra nuoseklūs. Būtina nuosekliai numatyti visų projektuotojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) atestavimą;
3) statinio projekto ekspertizės rangovai yra atestuojami, o projektavimo įmonės nėra atestuojamos. Toks reguliavimas nėra logiškas, nes projekto ekspertavimo veikla tarsi pripažįstama svarbesne nei projekto parengimo veikla;
4) Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Tai reiškia, kad bet kokios išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektyviu būtinumu. Taikyti palankesnį atestavimo reguliavimą vienai statybos dalyvių grupei (šiuo atveju
Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami.
Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 3. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-13 Dėl statinio garantinio termino Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso
metai (paslėptiems statinio elementams taikomas 10 metų, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad medžiagų ir įrenginių gamintojai dažnai nustato 2 metų garantinį terminą, tačiau rangovas, kuris atlikdamas darbus panaudoja šias medžiagas bei įrenginius, turi suteikti ne mažesnę kaip 5 metų garantiją. Toks reguliavimas, kai rangovas turi suteikti ilgesnę garantiją nei gamintojas, iškraipo teisingą pareigų ir atsakomybės paskirstymą tarp statybos dalyvių ir prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siūlome nustatyti, kad garantiniai terminai apdailos darbams bei įrenginiams šalių susitarimu gali būti sutrumpinti iki 2 metų, jeigu tokius garantinius terminus nustato gamintojai ir tiekėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2 metų terminas apskritai yra dažnas, pavyzdžiui: jis minimas Statybos įstatymo projekte numatytame garantiniame prievolių įvykdymo užtikrinime, taip pat jis taikomas rangovų atsakomybės draudime, taip pat jis numatytas kaip pretenzijų pareiškimo terminas bendruose rangos santykiuose (Civilinio kodekso 6.666 str., ir 6.678 str.) taip pat jis numatytas kaip pretenzijų pareiškimo terminas pardavus netinkamos kokybės daiktą (Civilinio kodekso 6.338 str., 6.363 str.), ir kt.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad draudimo praktikoje laikomasi nuomonės, jog kokybės trūkumai dažniausiai išryškėja per pirmuosius 2 metus, o trūkumų priežasties ir atsakingų asmenų kaltės įrodymas ilgiau nei po 2 metų yra probleminis, nes per tokį laikotarpį jau pradeda reikštis ir natūralaus nusidėvėjimo požymiai. Tokiu būdu, visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad garantinių terminų apdailos darbams bei įrenginiams sutrumpinimas iki 2 metų būtų logiškas ir pagrįstas. Nepritarti Netikslinga sieti medžiagų ir įrenginių garantinių terminų su statinio garantiniu terminu. Statinio kokybė vertinama atskirai vertinant atliktų darbų kokybę. Jeigu būtų panaudotos nekokybiškos medžiagos ir įrenginiai, tuomet jiems ir būtų skaičiuojamas 2 metų garantinis terminas. 4. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-1316 Dėl statybos procedūrų skaitmenizavimo Šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai išduodami naudojantis Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose gali būti naudojamas elektroninis parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje daugėja projektų, kurie rengiami pažangiais formatais (pvz., 3D), o ateityje tokie formatai sudarys daugumą. Pažymėtina, kad informacinė sistema „Infostatyba“ nepajėgia sutalpinti ir apdoroti pažangiais formatais parengtos dokumentacijos dėl didžiulės šių dokumentų apimties.
Todėl dokumentai teikiami tik primityviais formatais ar vis labiau archaizmu tampančiose kompiuterinėse laikmenose. Atsižvelgiant į statybos skaitmenizavimo tendencijas bei išsivysčiusių valstybių patirtį, siūlome įstatyme numatyti galimybę taikyti pažangias „debesų kompiuterijos“ bei informacijos mainų technologijas, taip pat įteisinti žymiai platesnį elektroninio parašo naudojimą. Tuo tikslu siūlome 23 straipsnio 23 dalyje numatyti, kad statytojas (užsakovas) prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pridedamus šio straipsnio 5 dalies 2-17 punktuose nurodytus dokumentus gali patalpinti virtualiame serveryje. Jeigu minėtieji dokumentai saugomi virtualiose dokumentų saugyklose, kurios atitinka teisės aktuose nustatytus saugumo reikalavimus ir prie jų suteikiama prieiga statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai bei projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims, tokiu atveju papildomai siųsti visos informacijos į IS Infostatyba neprivaloma. Statytojas, patalpinęs informaciją virtualioje duomenų saugykloje, turi užtikrinti, kad informacija bus saugoma visą laikotarpį, kuris privalomas pagal teisės aktus. Šios priemonės sukurtų prielaidas rengti projektus pažangiais formatais bei skaitmenizuoti statybos procedūras žymiai aukštesniame lygyje. Statybos įstatymui numačius principinę tokių priemonių galimybę, detalus reglamentavimas būtų poįstatyminiuose aktuose.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas projektas ir jo elektroninė versija arba tik projekto elektroninė versija, jei projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę projekto versiją elektroniniais parašais, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, (įskaitant ir atvejus, kai ši versija teikiama per prieigą) – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir
(ar) jų kompiuterinis įrašas; Pakeisti projekto 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis ir elektroniniu parašu“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 20, 23, 32 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Su šio įstatymo 20, 23, 32 ir 34 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
4Papildyti 45 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Dokumentai, susiję su statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, griovimo procesais ir jų viešojo administravimo procedūromis statybos dalyvių nuožiūra gali būti pasirašomi elektroniniu parašu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai šie dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka elektroniniu parašu pasirašomi privalomai.“ Papildyti įstatymo projekto 40 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje
nurodyto atitinkamo projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, per prieigą numatytą šiame įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte, gali būti teikiama nuo 2017 m. sausio 1 d.“
2015-09-182 Įstatymo 20 ir23 str. vartojama sąvoka
„Neypatingas statinys”, todėl būtina pateikti jos apibrėžimą:
3(1). Neypatingas statinys - statinys, kuriame nenaudojamos nesaugomos pavojingos medžiagos; statinys, kuriame nėra potencialiai pavojingų įrenginių, neatliekami potencialiai pavojingi darbai; nesudėtingos konstrukcijos ir nesudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna ne daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (ne daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas. Nepritarti Termino
„neypatingas statinys“ apibrėžtis pateikta Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje. 6. Algirdas Drevinskas
69
a) kai statybą leidžiantis dokumentas teismo pripažįstamas netekusiu galios (panaikinamas) statyba tampa statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, taigi, tampa savavališka;
b) Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje numatyti 3 savarankiški atvejai, kai statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama: 1a.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai; 1b. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant statinio projekto sprendinius; 1c. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (1a atvejis), nustato įstatymai. 3. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus (1c atvejis), padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso
esminius statinio projekto sprendinius negali būti laikoma savavališka statyba. Atitinkamai tikslintini 28 ir 28(1) straipsniai.) Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotųomis kitųomis konstrukcijųomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų paslėptos konstrukcijos.“
ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, taip pat, kai dokumentas teismo pripažintas netekusiu galios (panaikintas) arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius Nepritarti Toks apibrėžimas ir siūlomas projekte Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nekeičiama savavališkos statybos apibrėžtis, kuri galioje nuo 2010 m. Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis išdėstyta taip: „69. Paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos.“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nekeičiama savavališkos statybos apibrėžtis, kuri galioja nuo 2010 m. 7. Algirdas Drevinskas 2015-09-182 Sąvoka "Savavališkos statybos įteisinimas" vartojama kituose įstatymo straipsniuose, tačiau jos apibrėžimas nepateiktas. 118. Savavališkos statybos įteisinimas
Savavališkos statybos įteisinimo procedūros išsamiai aprašytos Statybos įstatyme.
Be to savavakliškos statybos įteisinimas nesietinas su savavališkos statybos padarinių pašalinimo pripažinimu, kaip siūloma įteisinti apibrėžime, nes savavakliškos statybos įteisinimas yra alternatyva savavališkos statybos padarinių pašalinimui. 8. Algirdas Drevinskas 2015-09-182 Įstatyme yra 28¹ straipsnis "Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", tačiau sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Tik 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis įpareigoja kompetentingas institucijas išduoti naują dokumentą tuo atveju, kai dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. 119. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas - statybą leidžiantis dokumentas išduotas kompetentingų institucijų pažeidžiant teisės aktais nustatytas dokumento rengimo, derinimo, tvirtinimo, išdavimo procedūras. Pritarti Papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį 118 dalimi: „118. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas išduotas kompetentingų institucijų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.“
2015-09-1816 Pagal 23 str. 3 dali Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija: 2) tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumą; 3) šio Įstatymo nustatytais atvejais sustabdo statybą; 4) atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą; 6) dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą. Stabdyti statybas, kreiptis į teismą dažniausiai nereikėtų, jei Inspekcija tikrintu projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 9.
punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai;
10) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje. Nepritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio yra apibrėžtas statybos valstybinės priežiūros turinys, kada Valstybinė ir teritorijų planavimo inspekcija (toliau – Inspekcija) yra įgaliota tikrinti statybos užbaigimo procedūrų atlikimą. Projekto nuostata, pagal kurią Inspekcija būtų įpareigota dalyvauti statybos procedūrose, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrintų ji pati, galimai neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 3 str.
atlikti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės (pagal 5 str. 2 p.)
2015-09-1816 Suderinimas su CK 4.103 str. nuostatomis. 21(1). Statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo neigiamų padarinių šalinimo klausimą išsprendžia subjektai, nurodyti 21 dalyje arba teismas šio Įstatymo 28 ar 28(1) straipsnyje nustatyta tvarka:
1) jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
2) jeigu statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus;
3) jeigu statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai;
4) statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikintas įsigaliojusiu teismo sprendimu. Nepritarti Perteklinės nuostatos, nes žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. 11. Algirdas Drevinskas 2015-09-18 Nepakanka tik panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Būtina išspręsti statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimą kaip tai numato CK 4.103 straipsnis. 22. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.
Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi kompetentingi asmenys, pritarę neteisėtam statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. 22(1). Kreiptis į teismą dėl statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimo išsprendimo šio Įstatymo 28 ar 28(1) straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę asmenys ir institucijos, nurodyti 22 dalyje. 24. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, teismo sprendimu atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 25. Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi kompetentingi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Nepritarti Perteklinės nuostatos, nes žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. 12. Algirdas Drevinskas 2015-09-1817 Įstatymo 23 str. nenumatyta, kad nesudėtingiems ir statiniams pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl būtina papildyti 23 str. nuostatomis, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 3. Statinių, išskyrus nesudėtingus ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 4. Statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 5. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 6.
6Deklaracijos apie statybos užbaigimą,
kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas. 7. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Suderinimas su CK 4.103 str. Nuostatomis: 7(1). Statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo neigiamų padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas. Nepritarti Siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatomi atvejai kada statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir savaime suprantama, kad kitais atvejais jis neprivalomas. 13. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
Suderinimas su CK 4.103 str. ir 27 str. 3 dalies 7 punktu bei 8 dalimi 2.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:
1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; taip pat pareikalauja pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. 7.
statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą:
1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba
2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
5) išsprendžia savavališkos statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimą. 8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes pašalinti savavališkos statybos neigiamus padarinius, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. 9.
dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis Inspekcijos organizavimu nugriaunami, išardomi ar pašalinami savavališkos statybos neigiami padariniai statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. 10. Su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo, savavališkos statybos įteisinimo ir atnaujinimo, po to, kai savavališkos statybos padariniai jau pašalinti, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 28 straipsnis nekeičiamas. 14. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ji, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. 2.
nurodytą kreipimąsi savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis
3) atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį
(kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
4) leidžia šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;
4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.
Jeigu teismas pagal 1 dalyje nurodytą kreipimąsi savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis
3) atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį
(kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
4) leidžia šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;
4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. 3.
įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. 4. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto asmens lėšomis. 6. Nustačius, kad statinys (jo dalis), dėl kurio priimami įpareigojimai numatyti 2 dalyje, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui, teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. 8. Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu, statybos įteisinimu ir atnaujinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo neteisėtumo nustatymo tvarką nustato Aplinkos ministerija. (Įstatymas nenumato, kokia tvarka įteisinama ir atnaujinama statyba vykdyta pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus po to, kai tokios statybos padariniai jau pašalinti; kokiu būdu nustatoma, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai.) 9.
Jei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tačiau jis jau yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas) teismo, tokia statyba laikoma savavališka. (Suderinimas su siūlomu 2 str. 71 dalies papildymu.) Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 28¹ straipsnis nekeičiamas. 15. Algirdas Drevinskas
nurodytus pažeidimus bei jų padarinius turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atnaujinti gauti leidimą tęsti (atnaujinti) statinio statybą. Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 33 straipsnis nekeičiamas. 16. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, kai tokia statyba pagal įstatymus negalima – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kai tokia statyba pagal įstatymus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
Nepritarti Įstatymais numatyta galimybė statyti statinius gavus statybą leidžiantį dokumentą, neatleidžia nuo atsakomybės užm savavališką statybą. Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šis įstatymas ir Statybos įstatymas numato galimybę gauti statybą leidžiantį kai tokia statyba pagal įstatymus negalima. 17. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-19 Dėl Projekto pasiūlymų, kuriems pritariame:
reikalavimams tikrinančių institucijų kiekį ir trumpinti terminus
terminus Siūloma mažinti projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių institucijų skaičių nuo 16 iki 9 (Projekto 23 str. 9 d.) ir taip sutrumpinti statinio projekto derinimo terminus. Ypatingų statinių projektų sprendinių atitikties tikrinimas turėtų užtrukti iki 20 d. d., neypatingų ir kitų statinių - iki 10 d. d. (Projekto
statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybė nutaria, kurios iš 16 institucijų (Statybos įstatymo 23 str.
galima tvirtinti, t. y. aiškintis, ar projektas atitinka visus techninius, normatyvinius reikalavimus, yra saugus ir pan. Institucijos turi spręsti, galima ar negalima statyti konkretaus tipo, aukščio, pločio objektą, bet neturi aiškintis, ar tame objekte bus galima vykdyti veiklą ir kaip reikėtų tai daryti. Tačiau kai kurios institucijos, pvz., Maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija ar Muitinės departamentas yra tos institucijos, kurios gali pateikti išvadas dėl konkrečios veiklos vykdymo, bet ne dėl to, ar galima statyti vienokį ar kitokį statinį. Sutinkame su Projekto rengėjais, siūlančiais šias institucijas iš sąrašo išbraukti. Projekte taip pat siūloma trumpinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminus. Ypatingo statinio statybos ar rekonstravimo leidimo išdavimas trumpinamas nuo 45 d. d. iki 26 d. d., neypatingo – nuo 30 d. d. iki 16 d. d. (Projekto 23 str. 13, 15 d.). Pritariame šiai iniciatyvai. Nepritarti Nėra konkretaus siūlymo. 18. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1914 LLRI taip pat teikia pasiūlymus, kaip Projektas galėtų būti pakoreguotas, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas būtų dar labiau supaprastintas ir paspartintas. Pagal Pasaulio banko atliekamą tyrimą „Doing Business Index“ Lietuva pagal statybos leidimų išdavimą užima 15 vietą iš 198 valstybių. LLRI teikia pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos reitingą. Siūlome:
Panaikinti statytojo prievolę pateikti duomenis apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savivaldybės administracijai, kreipiantis su projektiniu pasiūlymu. Dabartinis reguliavimas. Kreipdamasis į savivaldybės administraciją su projektiniu pasiūlymu, asmuo privalo pateikti duomenis apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašą LLRI siūlymas. Įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šią procedūrą patiems ir nereikalauti NTR išrašo tiesiogiai iš asmens Kodėl?
a) Įstatyme tiesiogiai niekur neįtvirtinta, kad teikdamas projektinius pasiūlymus, asmuo privalo pateikti ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Taigi savivaldybės galėtų ir turėtų pačios tai padaryti ir iš asmens neturi teisės jų reikalauti. Teisinėje bazėje galėtų būti numatyta tokia savivaldybių pareiga.
b) Savivaldybės yra įgaliotos gauti informaciją savivaldybės funkcijoms vykdyti. Taigi turi galimybę gauti duomenis apie asmenų, besikreipiančių su projektiniu pasiūlymu, nekilnojamąjį turtą. Pvz., norėdamas patikrinti asmenų pateiktų duomenų tikrumą (jei išrašo duomenys atrodo įtartini arba išrašas senas), savivaldybės administracijos darbuotojas vis tiek naudojasi NTR sistema, taigi tai nėra nauja praktika. Problema ta, kad Lietuvoje savivaldybės su VĮ „Registrų centras“ yra sudariusios skirtingas sutartis ir skirtingomis apimtimis gali naudotis NTR sistema, pvz., paiešką gali atlikti tik pagal adresą, registro Nr., kadastrinį ar unikalų Nr. Ne visos savivaldybės gali gauti visus duomenis apie asmens turtą pagal bet kokius paieškos kriterijus. Jei savivaldybė turi tik, pvz., asmens pavardę, savivaldybės gali neturėti prieigos prie duomenų pagal tokį paieškos kriterijų. Tokią problemą būtų galima išspręsti, jeigu savivaldybių administracijos sudarytų su VĮ „Registrų centras“ tokias sutartis, pagal kurias būtų galima neribota paieška NTR.
Su projektiniu pasiūlymu besikreipiantys asmenys galėtų būti apmokestinami pagal numatytus tarifus, o procesas būtų greitesnis, nes duomenis pasiekti galėtų ta pati vėliau juos naudosianti institucija – savivaldybės administracija.
c) Savivaldybės tuos pačius duomenis galėtų gauti pigiau. Registruoti vartotojai, kurie yra su VĮ „Registrų centras“ sudarę daugkartinio naudojimo sutartis, už išrašo peržiūrėjimą moka 0,29 Eur, o už išrašo suformavimą – dar 0,58 Eur, iš viso – 0,87 Eur. Tuo tarpu išrašą iš VĮ „Registrų centras“ užsisakantis vartotojas sumoka 3,19 Eur, tačiau jam suteikiami duomenys yra tie patys, už kuriuos daugkartinis naudotojas moka 0,87 Eur (NTR išrašo peržiūrėjimas ekrane ir jo suformavimas). Tai reiškia, kad vartotojui papildomus 2,32 Eur kainuoja oficialaus duomenų patvirtinimo paslauga (išrašo išspausdinimas ir institucijos žyma „patvirtinta“). Taigi NTR išrašą gaudama savivaldybė sutaupytų statytojui ir laiko, ir pinigų, neoficialaus duomenų patvirtinimo paslaugos atskirai teikti nereikėtų.
d) Geroji užsienio praktika. Danijoje ir Vokietijoje duomenis apie nekilnojamąjį turtą susirenka pačios savivaldybės. Danijoje statybos leidimus išduoda savivaldybės. Į savivaldybę besikreipiantis statytojas kartu su prašymu statybų leidimui gauti turi pateikti šiuos dokumentus: brėžinius, parodančius statybų apimtį, vertinimus apie statybų poveikį aplinkai, informaciją apie pastato išvaizdą, jo naudojimo paskirtį, kt. Gavusi prašymą savivaldybė tikrina pateiktus duomenis, taip pat ir tai, ar pastatas atitinka nekilnojamo turto registro nuostatus ir registracijos reikalavimus. Vokietijoje prašymą statybų leidimui išduoti priima savivaldybių statybų departamentai.
Teikiant prašymą reikalingi šie dokumentai - pastato techninės sąlygos, paskaičiavimai apie statinius bei duomenys apie pastato naudojimo paskirtį. Taigi, tiek Vokietijoje, tiek Danijoje, pažymos apie nuosavybės teise valdomą žemės plotą patiems statytojams pasiimti nereikia (kaip Lietuvoje) – duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą patikrina prašymą priimančios institucijos. Panaikinus šią procedūrą, pagal „Doing Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius sumažėtų nuo 91 iki 90,5, o Lietuva pakiltų iš 15 į 9 vietą. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su Statybos įstatymu. 19. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1914 Išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus (SAR) projektinio pasiūlymo svarstymo etape. Dabartinis reguliavimas. Prieš pateikiant prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, reikia gauti SAR ir atsižvelgiant į juos rengti projektą. LLRI pasiūlymas. Panaikinti SAR išdavimo procedūrą kaip atskirą, o jos elementus perkelti į projektinio pasiūlymo svarstymo ir tvirtinimo etapą. Kodėl? Bendro pobūdžio perteklinė procedūra. SAR – menkai individualizuoti ir ši procedūra yra tik papildoma našta statytojui. SAR lyg ir turėtų būti suprantami kaip specialūs nurodymai, susiję su statinio architektūra. Pvz., jo išvaizdos reikalavimai, jei savivaldybės administracija tokių reikalavimų turi (stogo formos, dangos tipo, spalvos ir kt.), atsižvelgiant į urbanistinę aplinką ir jos viziją. Tačiau pagal šiandieninį reguliavimą SAR didžiąja dalimi sudaro informacija iš bendrojo plano (apie žemės sklypo sutvarkymą ir jo naudojimą) ir tai, kas jau anksčiau savivaldybės administracijoje patvirtinta kaip projektinis pasiūlymas (statinio idėja).
Dar daugiau, projektavimo įmonės dažnai ima rengti projektą, turėdamos patvirtintą projektinį pasiūlymą, bet dar neturėdamos SAR. Tai rodo, kad projektuotojai žino, ko galima tikėtis iš SAR
Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius – nuo 91 iki 70, o Lietuva reitinge pakiltų iš 15 į 7 vietą.
Nepritarti Specialiųjų architektūrinių reikalavimų perkėlimas į ankstesnį etamą prieštarautų projektinių pasiūlymų rengimo tikslams, t. y. Išreikšti numatomo statinio architektūros įdėją, nes SAR ribotų architektūrinių idėjų pateikimą. 20. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1917 Statinio užbaigimo komisiją kviesti tik ypatingais atvejais („Risk based“ modelis) Dabartinis reguliavimas. Norint užbaigti statinį, reikalinga sukviesti statinio užbaigimo komisiją ir visos projektą derinusios institucijos turi pasirašyti statinio užbaigimo aktą. LLRI pasiūlymas. Taikyti „Risk based“ modelį, kai komisija kviečiama privaloma tik kai kuriems statiniams (pvz., specialiose teritorijose esantiems, sudėtingiems ir pan.). Kodėl?
a) Neypatingų statinių rizika – statytojui. Šios komisijos tikslas – užtikrinti nuoseklų teritorijų planavimą, statybų plėtrą ir statinių naudojimo priežiūrą. Kaip saugiai bus naudojamas statinys turi rūpėti statytojui. Išimtis galėtų būti daroma nebent statiniams, kurie yra ypatingos svarbos (pvz., statomi saugomoje teritorijoje/kultūros paveldo zonoje, kuriuose gyvens didelis kiekis žmonių, kurie yra labai aukšti ir pan.). Tai reikštų, kad komisija, būdama valstybinės priežiūros institucija, rūpintųsi tuo, kuo ir privalo - trečiųjų asmenų ir visuomenės saugumu. Tuo tarpu dabar nuo komisijos priklauso, ar neypatingus statinius (pvz., užmiesčio sandėlius popieriui laikyti), kurie tretiesiems asmenims nedaro apskritai jokios įtakos, bus galima eksploatuoti ar ne. Tačiau dėl tokio reguliavimo statytojams uždedama papildoma našta.
b) Neišsamus tikrinimas. Tokia patikra yra labiau paviršutiniško pobūdžio, kadangi užtikrinti išsamų jau pastatyto statinio konstrukcijų patikrinimą – neįmanoma.
Net ir atliekant visus vadinamuosius eksperimentus, tikrinant statinio konstrukcijų tvirtumą, sudėtį ir pan., patikrinti, pvz., ar pertvaros yra iš vienos ar kitos labai panašios medžiagos, turbūt net neįmanoma.
c) Geroji užsienio praktika. Lietuvoje ši procedūra vidutiniškai užtrunka 14.5 dienų, tuo tarpu Vokietijoje tik 1 dieną. Pagrindinė priežastis, kodėl kitose šalyse ši procedūra užtrunka trumpiau yra ta, kad vadinamosios statybų vietos inspekcijos yra vykdomos labai retai. Pvz., Vokietijoje komisijos tikrinimas (inspektavimas) užtrunka tik vieną dieną, ir yra vos 10% tikimybė, kad ji apskritai bus vykdoma („Risk based“ modelis). Vokietija rizika paremtų inspekcijų sistemą perėmė iš Australijos, kuri tokią sistemą naudoja nuo 1999 metų. Rizika paremtą inspekcijų sistemą taip pat naudoja Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kanada. Pagrindiniai tokio modelio pliusai: būtinų inspekcijų strategija reikalauja daugybės darbuotojų kiekvienai inspekcijai. Jei kaskart būtų sprendžiama, ar verta atlikti inspekciją, valdžia žmogiškuosius išteklius galėtų paskirstyti ten, kur jų labiausiai reikia bei tikrinti tik tuos pastatus, kurie pagal priimtas nuostatas yra rizikingiausi (pagal vietovę, darbuotojus dirbsiančius, gyventojus, gyvensiančius pastate ar pagal pastato dydį). Dėl metodikos, pagal kurią turėtų būti sprendžiama, reikia kviesti komisiją ar ne, būtų galima naudotis užsienio šalių pavyzdžiu. Tai galėtų būti vietovė, kurioje yra statinys, statinio aukštingumas ir pan. Tokio tipo inspekcijos tampa vis populiaresnės įvairiose pasaulio šalyse – nuo 2005 m. 18 šalių įsidiegė tokią sistemą. 2009 metų „Doing business“ duomenimis 11 iš 15 aukščiausias vietas reitinge užimančių šalių naudojo „Risk-based“ inspekcijų sistemą.
Nepritarti Toks statinio statybos užbaigimo principas įteisintas Statybos įstatyme dar 2010 m., atsižvelgiant į galimas rizikas numatant tris statybos užbaikimo variantus (užbaigimo aktas, deklaracija tvirtinama inspekcijoje ir paprasta deklaracija). 21. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1917 Įgalinti statinio užbaigimo komisijos pirmininką įregistruoti statytojo nuosavybės teises per vieningą elektroninę sistemą su VĮ „Registrų centras“. Tuo atveju, jei nesvarstytinas trečias pasiūlymas. Dabartinis reguliavimas. Gavęs statinio užbaigimo aktą, statytojas kartu su kadastrine byla kreipiasi į VĮ „Registrų centras“, kad padarytų žymą apie statinio užbaigimą ir įregistruotų nuosavybės teises LLRI pasiūlymas. Įgalinti statinio užbaigimo komisijos pirmininką - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovą - per vieningą elektroninę sistemą su VĮ „Registrų centras“ perduoti duomenis apie užbaigtą statinį Kodėl? Lietuvoje jau veikia pavyzdinė sistema - notaro ir VĮ „Registrų centras“ duomenų perdavimo sistema NETSVEP (Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga). Lietuvoje egzistuoja NETSVEP sistema, kuri galėtų būti laikoma pavyzdžiu. Šios sistemos įdiegimo tikslas buvo padaryti taip, kad žmonėms nebereikėtų sudarinėjant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį eiti į VĮ „Registrų centras“ gauti pažymą - dabar pažymą (tiksliau tai vadinama - duomenų tikslinimu) užsako notaras. Dar daugiau, žmogus gali nuosavybės teisę ar kitas teises registruoti per notarą ir jam nebereikia nešti šios sutarties įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Be to, sutarčių projektai irgi yra ruošiami NETSVEP sistemoje, duomenys įkeliami tiesiai iš VĮ „Registrų centras“.
Notaras perduoda duomenis VĮ „Registrų centras“ apie sudarytas notarines sutartis (tai notarui privaloma ir daroma nepriklausomai nuo šalių pageidavimų; šiuo atveju NTR išraše atsiranda žyma apie sudarytą sutartį, kartu nurodoma ir sutarties šalis), taip pat gali registruoti nuosavybės teisę ar kitas daiktines teises (pvz. servitutus, uzufruktus), įregistruoti ar išregistruoti kitus juridinius faktus ar žymas (pvz. apie sudarytas preliminariąsias, nuomos sutartis, disponavimo apribojimus ir pan.). Taigi tarpinstitucinis bendradarbiavimas su VĮ „Registrų centras“ nėra unikali situacija Lietuvoje. Galima svarstyti ir panašios sistemos įdiegimą tarp ir VĮ „Registrų centras“. Žymą apie statinio užbaigimą galėtų padaryti komisijos pirmininkas – VTPSI atstovas. Panaikinus šią procedūrą, pagal „Doing Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius sumažėtų nuo 91 iki 90, o Lietuva pakiltų iš 15 į 9. Jei LLRI pasiūlymai būtų įgyvendinti, „Doing Business Index“ reitingų lentelėje Lietuva iš 15 vietos pakiltų į 4 statybų leidimų sektoriuje, bendrame reitinge - iš 24 pakiltų į
investicinis klimatas, o Lietuva, šokteldama į viršų „Doing Business Index“ reitingų lentelėje, padidintų savo prestižą tarptautinėje arenoje. Todėl palaikome Projekto siūlymus sutrumpinti terminus, taip pat siūlome svarstyti LLRI pateiktus pasiūlymus, dėl kurių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas taptų dar paprastesnis ir sutrumpėtų terminai. Nepritarti Toks reguliavimas padidintų administracinę naštą, nes tik nedidelė dalis statinių užbaigiama komisijai surašius užbaigimo akta.
Todėl turės būti numatomos dvi statinių registravimo tvarko kai statinys registruojamas statytojo prašymu ir kai statinys registruojamas komisijos pirmininko prašymu. Be to, turės būti sprendžiamas apmokėjimo už registraciją klausimas. 22. Lietuvos draudikų asociacija 2015-10-2026 Lietuvos draudikų asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (Nr. XIIP-3485) (toliau – Projektas) teikia savo pastabas dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Projekto 26 straipsniu yra keičiamas Statybos įstatymo 38¹ straipsnis, kuriuo reglamentuojamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo civilinę atsakomybę turi apsidrausti dėl kiekvieno statinio atskirai. Projektu norima pakeisti šią nuostatą ir nustatyti, kad bus galima draustis ne tik dėl kiekvieno statinio atskirai, bet ir pagal vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus iki draudimo sutarties sudarymo dienos. Visų pirma, norint įtvirtinti nuostatą, kad būtų draudžiama praėjusių metų statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla, reikėtų įvertinti, kad draudimo rizika tuo pačiu ir draudimo įmokos padidėja kelis kartus kai siekiama apdrausti praeityje vykdytą veiklą, nes veiksmai jau įvykę ir draudimo kompanija nebegali jų įtakoti. Be to, praeities veiksmų draudimo riziką prisiima ne kiekviena draudimo kompanija.
Visų antra, metinių sutarčių atveju, draudžiant pagal vykdomos veiklos paslaugų mastą būtų labai sudėtinga įvertinti visą statinio statybos techninio prižiūrėtojo teikiamų paslaugų spektrą ir rizikos laipsnį, kas gali lemti atsargesnį rizikos prisiėmimą ir kainodaros pasikeitimus. Kadangi tai yra privalomasis draudimas, tai draudimo įmonės teikdamos šios rūšies produktą negali atsisakyti sudaryti metinės draudimo sutarties, jeigu draudėjas to prašo. Šį draudimo produktą teikia tik kelios draudimo kompanijos, todėl apsunkinus sąlygas kai kurios gali atsisakyti šios paslaugos. Atsižvelgiant kas išdėstyta siūlome pakeisti Projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38¹ straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo dienos. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
16 Dėl statinio statybos techninės priežiūros rangovo sąvokos ir funkcijų Projekto 2 str. 112 d. numato, kad statinio statybos techninės priežiūros rangovu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Galiojančio įstatymo 2 str. 51 d. išlieka
„statinio statybos techninio prižiūrėtojo“ sąvoka, pagal kurią statybos
techninis prižiūrėtojas suprantamas kaip fizinis asmuo. Projekto 11 str. 1 d. 6 p. numato, kad statybos dalyviu yra ne tik statybos techninės priežiūros rangovas (t. y. fizinis ar juridinis asmuo), bet ir statybos techninis prižiūrėtojas (t. y. fizinis asmuo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors projektu įvedamas naujas statybos dalyvis – statinio statybos techninės priežiūros rangovas (fizinis ar juridinis asmuo), tačiau įstatymo 16 str., reglamentuojantis statinio statybos techninio prižiūrėtojo (fizinio asmens) teises ir pareigas, nėra keičiamas. Toks reguliavimas yra nenuoseklus, nesuderintas, besidubliuojantis. Siūlome patikslinti projekto 11 str. 1 d. 6 p. ir galiojančio įstatymo 16 str.. Taip pat aiškiau atriboti statybos techninės priežiūros rangovą (fizinį ar juridinį asmenį) nuo jo darbuotojų, kurie betarpiškai atlieka statybos techninės priežiūros funkcijas ir veikia statybos techninės priežiūros rangovo vardu. Galiojančio įstatymo 16 str. 2 d. 2 p. numato, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą.
Atkreiptinas dėmesys, kad statybos techninis prižiūrėtojas tikrina darbų kokybę ir kiekį. Siūlome vietoje nevienareikšmės sąvokos
„mastas“ vartoti sąvoką „kiekis“. Pritarti iš dalies
Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 112 dalį ir ją išdėstyti taip: „112. Statinio statybos techninės priežiūros rangovas – fizinis arba juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, statytojo (užsakovo) pavedimu organizuojantis ir (ar) vykdantis statinio statybos techninę priežiūrą.“
2 Dėl statytojo (užsakovo) pareigos pateikti informaciją Projekto 12 str. 1 d. 12 p. numato, kad statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikti informaciją apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Pažymėtina, kad 1 dienos terminas per trumpas ir statytojas gali objektyviai nespėti pateikti informacijos. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį 3 darbo dienų terminą.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 3 darbo dienąas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą minėtą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
2015-10-20 Dėl statybos dalyvių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo Projekto 11 str. 1 d. numato sekančius statybos dalyvius :
1) statytojas (užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio projektuotojas;
4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas;
5) rangovas;
6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas;
7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas. Šiuo metu privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taikomas ne visiems, o tik trims statybos dalyviams: statinio projektuotojams, statinio statybos techniniams prižiūrėtojams ir rangovams.
Siūlome privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą taikyti ne tik aukščiau paminėtiems trims statybos dalyviams, bet ir tyrinėtojams (projekto 11 str. 1 d. 2 p.) bei statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovams (projekto 11 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tyrinėtojų bei statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovų funkcijos yra svarbios lygiai kaip ir projektuotojų ar statybos techninių prižiūrėtojų (pvz. nekokybiški grunto tyrimai gali sąlygoti neteisingus projektinius sprendimus, statinio deformacijas ir pan.). Be to, Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Bet kokios išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektyviu būtinumu. Taikyti skirtingą reguliavimą statybos dalyviams nėra jokio akivaizdaus būtinumo ir tai netarnauja viešajam interesui. Todėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suvienodinimas aukščiau paminėtiems statybos dalyviams būtų prasmingas ir logiškas. Pritarti Pakeisti kai kuriuos įstatymo projekto straipsnius, papildyti naujais ir atitinkamai pakeisti likusių straipsnių numeravimą. 26 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo CIVILINĖS
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys 1.
Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. 2. Draudimo objektas, draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 3.
kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos metu sukuriamu darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5.
(dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizės parengimui, kiekvieno statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ar rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina, taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu. 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8.
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 9. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, rangovas ar statytojas (užsakovas)) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 10. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 10.
ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. 11. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse. 11. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13.
draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 14. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“28 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės ar fizinio asmens projektavimo darbų mastą per metus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos suma nustatomosa projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38¹ straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1.
Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninę priežiūrą atlieka pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumosa nustatomosa statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“30 straipsnis. Įstatymo papildymas 38² straipsniu Papildyti Įstatymą 38² straipsniu: „38² straipsnis. Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4.
statinio projekto (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Rangovo Statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1Pagal rangovo statinio statybos,
rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą (įskaitant statinio garantinį laikotarpį) statiniui, asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi rangovo statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis arba statinio statyba vykdoma ūkio būdu. 5.
atsakomybės draudimo minimalios sumosa nustatomosa rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“
2015-10-20 Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai statybos dalyvių praktikoje savanoriškai draudžia savo atsakomybę ir rizikas. Tačiau iš tokių statybos dalyvių vis tiek reikalaujama apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Toks dubliuojantis reguliavimas didina statybos dalyviams finansinę ir administracinę naštą. Siūlome numatyti, kad apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nėra būtina, jeigu statybos dalyvis draudžiasi laisvanorišku draudimu, kurio sąlygos (draudimo objektas, draudimo suma, draudiminiai įvykiai) yra ne mažesnės apimties nei teisės aktų nustatytos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Nepritarti Privalomo civilinės atsakomybės draudimo subjektai ir jo privalomumas nustatytas galiojančio Statybos įstatymo 37 straipsnyje, kuris svarstomu įstatymo projektu nekeičiamas. 27. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-30 Dėl elektroninio parašo: siūlome papildyti projektą bendro pobūdžio 45¹ straipsniu. Atskiruose straipsniuose (23 str. ir kt.) elektroninio parašo nebeminėti. „45¹ straipsnis. Elektroninio parašo naudojimas
procedūromis susiję dokumentai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Statybos dalyvių naudojami statybos dokumentai statybos dalyvių nuožiūra gali būti pasirašomi elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų 4 punktą
2015-10-3016 Dėl projektų talpinimo į išorinius duomenų centrus: siūlome papildyti projekto 23 straipsnį nauja 7 dalimi.
Kitų dalių numeraciją atitinkamai pakeisti. „7. Šios straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti dokumentai (projektas ir /arba projekto elektroninė versija) neteikiami, jei projekto elektroninė versija yra patalpinta teisės aktų reikalavimus atitinkančiame duomenų centre (virtualioje duomenų saugykloje) ir prieiga prie šių dokumentų neatlygintinai suteikta (nurodytas prieigos raktas) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijoms, projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims. Dokumentų talpinimo ir prieigos suteikimo tvarką bei reikalavimus duomenų centrui nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų 4 punktą
priežiūros rūmai
8 Siūlome Projekto atskirų nuostatų pakeitimus, atsižvelgiant į žemiau pateikiamus argumentus ir pasiūlymus. Projektu siūloma pakeisti Keičiamo įstatymo 2 str. 89 dalyje pateiktos sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ apibrėžtį, numatant, kad „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
Taip ši sąvoka susiejama ne tik su pastato energetinių savybių pagerinimu ar iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimu, bet ir su atliekamų darbų finansavimo šaltiniu. Nesutinkame su šiuo siūlomu pakeitimu dėl tokių motyvų.
Sąvokos „Pastato (ar jo bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimas“, „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“, „Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus“ yra plačiai naudojamos ir sudaro vieningą sąvokų sistemą. Jos yra pateikiamos LR CK Bendrosios nuosavybės teisės skirsnyje, Bendrijų įstatyme, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti modernizuoti įstatyme, daugybėje įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Sąvokų prasmė remiasi Civilinio kodekso normų aiškinimo principais (LR CK 1.9 str.). Pirmiausia, žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikmę, pakui pagal specialiąją – teisinę, techninę ar kitokią reikšmę. Lietuvių kalbos internetiniame žodyne pateikiamas toks sąvokų atnaujinti, modernizuoti išaiškinimas: modernizúoti, -úoja, -ãvo tr. TrpŽ keisti pagal šių dienų reikalavimus ir skonį; atnaujinti (įrengimus ir pan.): Pernelyg lėtai modernizuojami pasenę įrenginiai sp. atnaũjinti tr. J; SD213,315,424, R (ieškomas prie žodžio naujinti) 1. panaikinti vartojimo, dėvėjimo, senėjimo žymes, seną padaryti kaip naują: Tvorą atnaũjinti K. Senus drabužius galime atnaujinti rš. 2. padaryti naują, kitokį, negu buvo. Kaip matome, Žodyne pateikiama ir bendrinė, ir specialioji šio žodžių junginio (atnaujinimas (modernizavimas) reikšmė. Ir nė vienoje iš jų nėra sąryšio tarp atliekamų darbų pavadinimo (atnaujinimas, modernizavimas) ir atliekamų darbų finansavimo pobūdžio (iš biudžeto ar kitaip). Manome, kad toks Lietuvių kalbos iškraipymas (koks yra siūlomas šioje Projekto nuostatoje) yra nepriimtinas. Būtų visiškai nebeaišku, kaip turėtų būti vadinamas paketas priemonių (statybos darbų), kurie netelpa į atnaujinimo įgyvendinant privalomuosius reikalavimus darbų apimtį …???
Be to, pastatas gali būti atnaujinamas (modernizuojamas) ir iš kitų finansavimo šaltinių, pvz., privačių investuotojų lėšomis pagal Energijos taupymo paslaugų teikimo (ETPT) modelį arba butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis. Manome, kad šią statybos rūšį charakterizuoja įgyvendinamos priemonės (jos turi būti pastato fizines savybes gerinančios ir/ar energiją taupančios), o ne lėšų kilmė. Atkreipiame dėmesį, kad pastato atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra detaliai reglamentuotas specialiuosiuose atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Projektu siūlomi pakeitimų tikslo projekto rengėjas nenurodo, tad negalima įvertinti ar šis ribojimas yra pagrįstas ir racionalus, tačiau, akivaizdu, kad pritarus siūlomiems pakeitimams taptų iš esmės neapibrėžti darbai, kurie būtų finansuojami iš kitų šaltinių, neaišku kokių reikalavimų turėtų laikytis statytojas siekdamas pagerinti pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais būtų užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos panaudojimas. Būsto rūmai siūlo atsisakyti Projekte teikiamo Keičiamo įstatymo 2 str. 89 dalies pakeitimo ir sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ apibrėžtį, palikti nepakeistą: „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
Nepritarti Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui).
Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 30. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
2 Projektu siūloma Keičiamo įstatymo 6 str.
statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, ...>“ Nesutinkame, kad daugiabučių namų (pastatų) atnaujinimo (modernizavimo) projektuose visais atvejais pastatas turėtų būti besąlygiškai pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. To nereikalauja nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Jungtinių Tautų dokumentai (nors Projekto autoriai ir teigia priešingai). Pvz., 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta, kad „Visų pirma, statiniai turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į neįgalių asmenų galimybes patekti į statinį ir juo naudotis“. Absoliutus reikalavimas užtikrinti galimybes neįgaliesiems savarankiškai patekti į statinį Reglamente yra keliamas tik Projektuojant ir statant (naujus) statinius, o ne vykdant statybos darbus esamuose statiniuose. 2006-12-13 Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2-me (sąvokų) straipsnyje nurodoma: tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ...>, o Konvencijos 4-me straipsnyje su nuoroda į 2-ąjį straipsnį kalbama apie priemones, kurių pritaikymui specialiesiems neįgaliųjų poreikiams būtų būtinas mažiausias įmanomas pritaikymas mažiausiomis sąnaudomis. Sutinkame, kad esama galiojančiame Statybos įstatyme 6 str. 3 dalyje išlyga, nenumatanti jokių prievolių dėl neįgaliųjų prieinamumo gerinimo atnaujinamuose (modernizuojamuose) daugiabučiuose namuose nėra teisinga.
Tačiau ir besąlygiškas pritaikymas atnaujinamų (modernizuojamų) namų (ar kitaip rekonstruojamų ar remontuojamų pastatų) specialiesiems neįgaliųjų poreikiams nėra protingas reikalavimas. Būsto rūmai siūlo Projekte pateiktą šios nuostatos formuluotę koreguoti atsižvelgiant į Tarptautinius dokumentus sekančiai: „Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, (vykdant statybos darbus pastatuose pagal rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą pagal galimybę pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams) ...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad statinys pilnai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams gali būti tik, kai jis projektuojamas ir statomas, tuo tarpu atliekant rekonstravimo, remonto darbus ar atnaujinimo (modernizavimo) darbus, statinio pritaikymas neįgaliųjų poreikiams galimas tik su išlygomis pagal faktines galimybes. Pritarti iš dalies Siūloma sąvoka „pagal galimybę“ yra neaiški, nes neaišku kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasi nustatys tą galimybę. Kontretųs reikalavimai, atsižvelgiant į statybos rūšį ir kitas aplinkybes, turėtų būti nustatomi normatyvinių statybos techniniuose dokumentuose. Todėl siūlome pakeisti Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, o viešojo naudojimo pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti. Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešojo naudojimo pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
priežiūros rūmai
4 Projektu siūloma Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimus subjektų teisei vykdyti ypatingo statinio statybos rangos darbus, mažesniems rangovams, kurie neturi galimybių atitikti naujai keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Pritarus šiai projekto nuostatai būtų neteisėtai ir neproporcingai ribojama rangovų konkurencija, proteguojamos didžiosios rangos įmonės. Taip, Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 1 p. numatoma, kad rangovas neatitiks nustatytų kvalifikacinių reikalavimų jei bus kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar kitokio apribojimo. Tačiau vien kreipimosi į teismą faktas negali būti kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo pagrindas.
Būsto rūmų nuomone, tik įsigaliojus teismo sprendimui dėl rangovo kvalifikacijos atestato pripažinimo negaliojančiu, rangovui turi kilti atitinkamos pasekmės, t.y. teisės vykdyti ypatingojo statinio rangos darbus apribojimas. Turi galioti nekaltumo prezumpcija. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 2 p. numatoma, kad rangos darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį. Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai gali būti skiriami ir kitais teisėtais pagrindais, ne tik pagal darbo sutartį, o pavyzdžiui ir paslaugų sutarties, jungtinės veiklos sutarties ar kitais teisėtais pagrindais. Todėl ribojimas šiems asmenims dirbti tik pagal darbo sutartį yra neproporcingas ir nesuderinamas su kitomis paslaugų teikimo teisinėmis formomis. Analogiškai turėtų būti vertinamas ir Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 3 punktas. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 4 p. numatoma, kad įmonėje turi veikti kokybės sistema. Būsto rūmų nuomone, toks ribojimas apribos išimtinai mažesnių rangovų galimybes būti ypatingojo statinio rangovu bei proteguojamos didžiosios įmonės, kurios turi atitinkamas kokybės sistemas. Taip pat neaišku kokia konkrečiai kokybės sistema nurodoma projekte, todėl taikant šią nuostatą kils teisinis neapibrėžtumas. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 6 p. kaip vienas iš kvalifikacinių reikalavimų numatoma, kad ypatingojo statinio rangovas turi turėti tam tikrą patirtį statybos srityje. Būsto rūmų nuomone, šis reikalavimas išimtinai riboją tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tiesę teikti rangos darbų paslaugas.
Ribojama įsisteigimo bei paslaugų teikimo laisvė, kadangi nauji subjektai, vykdantys rangos darbus, nesukaupę atitinkamos patirties statybos srityje negalės teikti ypatingojo statinio rangos darbus, bus nepagrįstai ribojama konkurencija. Nepritarti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nenustatomas naujas reguliavimas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu kvalifikaciniai reikalavimai iš įstatyma įgyvendinančių teisės aktų perkeliami į įstatymą. Toks reguliavimas taikomas jau eilę metų ir yra pasiteisinęs, be to šie reikalavimai buvo nuolant tobulinami atsižvelgiant į statybos rinkoje vykstančius procesus. 32. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2015-10-3016 Projektu išdėstomas nauja redakcija Keičiamo įstatymo 23 str.. Šio straipsnio 1 d. 5 p., kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą reikalingas įrengiant, pertvarkant, išmontuojanti pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Būsto rūmų nuomone, priėmus šią projekto normą, daugiabučio namo valdytojas pertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas, t.y. darant einamuosius šių sistemų remonto darbus ar avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus, turės gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą. Tokia projekto nuostata ypatingai apsunkins einamųjų remonto darbų atlikimą daugiabučiuose namuose. Taip pat aptariama nuostata nenumato ir išimčių atliekant nurodytų sistemų remonto darbus, kurie šie būtini avarijų likvidavimui ir lokalizavimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigtina, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą pertvarkant statinio dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas yra perteklinis ir ypatingai apsunkinantis daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą bei priežiūrą.
Taip pat kils teisinis neapibrėžtumas aiškinant kokie darbai apibrėžiami kaip sistemų „pertvarkymas“. Nepritarti Toks reguliavimas galioja ir šiuo metu, jis skirtas apsaugoti pastatų naudotojus nuo savavališkų inžinerinių sistemų pertvarkymų, kurie pablogina šių sistemų veikima ar saugą. Šie reikalavimai netaikomi einamiesiems remonto darbams ar avarijų likvidavimui ir lokalizavimui. 33. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2015-10-3029 Keičiamo įstatymo 41 str. papildomas nauja
priežiūros tarifas tvirtinamas savivaldybių tarybų. Būsto rūmų nuomone, šis Įstatymo papildymas yra iš esmės nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu suvienodinti daugiabučių namų valdymą, priežiūrą visoje Lietuvoje, panaikinant savivaldybių tarybų teisę tvirtinti daugiabučiams namams taikomus paslaugų tarifus. Primintina, kad nuo 2015-08-13 d. įsigalioję daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.1. p. numato, kad techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Savivaldybių tarybos techninės priežiūros tarifus tvirtino iki naujųjų administravimo nuostatų įsigaliojimo, todėl šis projekto papildymas yra perteklinis ir nesuderinamas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Nepritarti
priežiūros rūmai 2015-10-30 Būsto teisiniame reglametavime yra spraga, susijusi su statybos darbų vykdymu.
Būsto rūmai siūlo papildyti Keičiamą įstatymą, numatant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas išdavimo, t.y. suteikti vieną iš savivaldybei, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekančio subjekto, priklausančių teisių (Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 7 p.). Įvertinus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, neturi teisės kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo ir siekdamas įpareigoti savininką įleisti į patalpas ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus turi inicijuoti teisinį procesą ginčo teisenos tvarka, kurios nagrinėjimas yra ilgas procesas. Valdytojas, pvz. siekdamas pakeisti radiatorius renovuojamame name ir savininkui jo neįsileidžiant, neturi kitų teisėtų priemonių patekti į patalpas ir taip kenčia visi namo gyventojai, kadangi negalima įjungti šildymo visam namui. Dažna situacija, kad valdytojui kreipusis į savivaldybę, ši nepradeda proceso dėl leidimo išdavimo ir valdytojas neturi teisinių priemonių įpareigoti savininką kaip įmanoma greičiau įleisti į patalpas. Nepritarti
įmonių asociacija 2015-11-05 Statybos įstatymo projekte (Nr. XIIP-3485) numatyta, kad statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas tampa statybos proceso dalyviu. Todėl siūlome SĮ numatyti, kad statinio projekto, statinio ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
Tokios draudimo nuostatos yra privalomos visiems kitiems statybos proceso dalyviams (projektuotojams, techniniams prižiūrėtojams, rangovamas). 37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys
projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. 3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 4.Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto ar statinio projekto ekspertizės rangovu sutarties visai ekspertizei parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais ekspertais atskirom dalim parengti, kiekvieno ekspertizės rangovo dalis draudžiama atskirai. 5.
nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ar rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 8. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina, taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu. 9. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 10.
projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 11. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 12. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse. Pritarti
pasiūlymą
įmonių asociacija 2015-11-05
statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projekto ar statinio ekspertizę atskirai arba pagal ekspertizės įmonės ekspertavimo darbų mastą per metus . 5.
atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos eksperto civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. Pritarti iš dalies
2015-11-06 Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, vienijanti projektavimo paslaugas teikiančias Lietuvos įmones, susipažinusi su LR statybos įstatymo bei LR civilinio kodekso dalies straipsnių pakeitimo įstatymo projektais Nr. XIIP-3485 ir Nr. XIIP-3486 teikia pasiūlymą dėl projektavimo įmonių atestavimo. Vienijant projektavimo įmones išklausoma tiek projektuotojų, tiek projektavimo paslaugų užsakovų nuomonė. Šiai dienai galime kompetentingai patvirtinti, kad didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo paslaugų projektų kokybės svertiniai kriterijai yra sietini su kvalifikacija, kuri užtikrinama patirtimi, rengiant atitinkamo dydžio projektus, naudotinais resursais (legali programinė įranga ir kt.) ir kitais kokybiniais kriterijais. Manome, kad šių kriterijų įvertinimui būtina atestacija. Tačiau pažymime, kad šiuo metu statybos dalyvių, dirbančių su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai statybos dalyviams yra skirtingi. Kaip pavyzdžiui, ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o tuo tarpu projektavimo įmonių (juridiniai asmenys) atestacija buvo panaikinta 2012 m. Manome, kad statinio ar statinių grupės kokybės užtikrinimas priklauso ne tik nuo statybų rangovo, tačiau ir nuo projektuotojų kompetencijos numatant sprendinius projektų procese, kurie sąlygoja kokybiškų statinių įgyvendinimą ir užtikrina jų saugumą. Todėl projektavimo įmonėms taip pat turėtų būtitaikomi atestavimo reikalavimai, kurie užtikrintų nuoseklų tiek fizinių tiek juridinių asmenų atestavimą.
Taip pat manome, kad esama statinio projekto ekspertizės rangovų atestacija sąlygoja, kad neatestuojamų projektavimo įmonių veikla yra mažiau svarbi nei atliekama statinio projekto ekspertizė. Atkreipiame dėmesį, kad LR Konstitucijos
išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektuviu būtinumu. Taikyti skirtingą atestavimo reguliavimą vienai statybos dalyvių grupei (šiuo atveju – projektavimo įmonėms) nėra jokio racionalaus ir pagrindžiamo būtinumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome suvienodinti visų ypatingų statinių statybos dalyvių atestavimo sąlygas t. y. numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą. Nepritarti Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami. Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 38. Lietuvos dailės istorikų draugija
2 Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūlymus taisyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymo Nr. I-733 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIIP-3481) (priedas).
Šiuose siūlymuose taip pat nurodeme, kad siekiant ūžti krinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą ir šioje srityje tyrėju bei restauratorių profesines teises, būtina taisyti ir nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos jstatymo pataisų neatsiejamų Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIP-3482) ir Statybos įstatymo Nr. 1-1240 1, 2 , 5,6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40. 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 siraipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (XIIP-3485) projektų nuostatas, susijusias su kulturos paveldo apsaugos sritimi, visur atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konsevacinio remonto, konservavimo, restauravimo; tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūra ir visų šių specialistų atestavimas atliekami Nekilnojumojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkos komitetui nusprendus sukeisti svarstymo tvaiką, t.y., 2015-11-11 posėdyje nesvarstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo XIIP-3481 pataisų, tačiau svarstyti nuo šių pataisų neatsiejamus Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimų projektus XIIP-3485 ir XIIP-3482, patiksliname mūsų ankstesnius siūlymus. Drauge norėtume atkreipti Seimo Komitetų dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerijos parengtieji Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimui kels didelių grėsmių paveldui. Todėl manome, kad, siekiant veiksmingesnės paveldo apsaugos, reikėtų pirmiau pataisyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, po to pagal siūlomas pataisas atitinkamai pataisyti Teritorijų planavimo ir Statybų įstatymus, ir tik tuomet drauge svarstyti visą harmonizuotą įstatymų paketą. Pridedame LDID siūlymus.
Pridedame LDID siūlymus. Mūsų formuluotės, galbūt, nepakankamai tikslios teisinės technikos požiūriu, nes nesame teisininkai. Tačiau, manome, kad jos teisingai perteikta musų siūlymų esmę: būtinybę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugoje užtikrinti kvalifikuotus, veiksmingus ir visapusiškus mokslinius tyrimus, tyrėjų profesines garantijas ir laisves, įteisinti restauratoriaus profesiją kaip pagrindinę paveldo apsaugos srityje vykdant veiklas ir joms vadovaujant, taip pat užtikrinti, kad Statybos ir Teritorijų planavimo įstatyme nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžtis atitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžtį, užuot siaurinus ją, kaip yra dabar. I, Siūlymai pakeisti ir papildyti Lietuvos
pakeitimas Pakeisti Statybos įstatymo 1 str.
2 punktą ir išdėstyti jį taip: ,.2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esamiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius; statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, .funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę. kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo, tyrinėtojų, paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą; visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, išskyrus Reglamente (ES) Nr.
2 punktą ir išdėstyti jį taip: ,.2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esamiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius; statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, .funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę. kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo, tyrinėtojų, paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą; visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių šiuos reikalavimus, pažeidimus, apsaugos procesų ir procedūrų harmonizavimą su statybos veiklomis, kurias reglamentuoja Statybos įstatymas.“ Pritarti iš dalies Pritarus šiai formuluotei statinių, kurie nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, statybą, kaip visumą, reglamentuotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymas.
Tai visiškai iškreiptų statybos reglamentavimą. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. reikalavimai statybai Konstitucijos prospekte, Akropoliui ir t. t. būtų nustatomi atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugą. Pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2Įstatymo 2 str. 3 dalies pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3.
Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo objektas, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esantis statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų stalinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Pritarti iš dalies Priėmus šį siūlymą ypatingais statiniai taptų ne tik menkaverčiai statinukai, bet ir objektai kurie negali būti laikomi statiniais, pvz., piliakalniai ar pilkapiai. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. Akropolio automobilių aikštelėje esančios stoginės vežimėliams taptų ypatingais statiniais. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnio
reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
3Įstatymo 2 str. 6 dalies pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6.
Nesudėtingas statinys, ‑ paprastų, konstrukcijų pastatas, išskyrus kultūros paveldo statinį, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje esantį statinį, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų, ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai"'. Nepritarti Tai visiškai perteklinis siūlymas, nes savaime suprantama, kad statiniai, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, negali būti laikomi nesudėtingais statiniais. 41. Lietuvos dailės istorikų draugija
pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 22 dalį ir išdėstyti ją taip:
“22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji
statybos darbai ‑ statybos darbai, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje.“ Nepritarti Neaišku kaip gali būti statomas naujas statinys kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbais, kai jis nėra kultūros paveldo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos zonos gali tęstis ir kelis kilometrus. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami vadovaujantis šio įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai.“
2015-11-09 II. Siūlymai taisyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo NR. 1-1240 1, 2 , 5,6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40.
41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 siraipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (XIIP-3485) Atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo apsaugos sritį turėtų reglamentuoti Nekilnojamojo kultūros paveldo, o ne Statybos įstatymas, kaip pateikta mūsų siūlyme keisti Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlome atitinkamai, pataisyti - išbraukiant kultūros paveldo srities reglamentavimą ir (arba) pateikiant nuostatos taikymo išlygą „išskyrus paveldo statinius, jų teritorijos, kultūros paveldo objektus, jų teritorijos, kultūros Paveldo vietoves, saugomas kultūrines teritorijas (kultūrinius arba kompleksinius (kraštovaizdžio) draustinius, istorinius nacionalinius parkus, istorinius regioninius parkus), visų jų apsaugos zonas“. - iš šių Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIIP-3485 straipsnių: 2 straipsnio
„2 straipsnio pakeitimas“ 16 dalies „Papildyti 2 straipsnį 117 dalimi“, 6 straipsnio
„10 straipsnio pakeitimas“ bendros dalies ir 2 dalies, 8 straipsnio “12 straipsnio
pakeitimas“, 10 straipsnio „Įstatymo papildymas 14¹ straipsniu“,
pakeitimas“, 16 straipsnio „23 straipsnio pakeitimas“, 17 straipsnio „24 straipsnio pakeitimas“, 18 straipsnio „25 straipsnio pakeitimas“, 19 straipsnio „29 straipsnio pakeitimas“, 20 straipsnio „30 straipsnio pakeitimas“, 21 straipsnio „32 straipsnio pakeitimas“, 22 straipsnio „34 straipsnio pakeitimas“, 23 straipsnio „35 straipsnio pakeitimas“, 30 straipsnio „42 straipsnio pakeitimas“, 33 straipsnio „47 straipsnio pakeitimas“. Nepritarti Žr. 38, 39, 40, 41 p. 43. Lietuvos statybos inžinierių sąjunga 2015-11-10 Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, susipažinusi su LR statybos įstatymo bei LR civilinio kodekso dalies straipsnių pakeitimo įstatymų projektais Nr. XIIP-3485 ir Nr.
XIIP-3485 ir Nr. XIIP-3486 teikia pasiūlymą dėl projektavimo įmonių atestavimo. Gaudami nuomonių iš kuo įvairiausių statybos sektoriaus grandžių, galime drąsiai tvirtinti, kad didžiausia projektavimo paslaugų problema yra nepakankama projektų kokybė. Projektavimo darbų kokybės kriterijai yra sietini su kvalifikaciją, kuri užtikrinama patirtimi, sukaupta rengiant sudėtingus projektus, naudojamais ištekliais (legali programinė įranga ir kt) ir kitais kokybiniais kriterijais. Manome, kad šių kriterijų įvertinimui būtina atestacija. Dabar statybos dalyvių, dirbančių su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o projektavimo įmonių (juridiniai asmenys) atestacija 2012 m. buvo panaikinta. Manome, kad statinio ar statinių grupės kokybės užtikrinimas priklauso ne tik nuo statybų rangovo, tačiau ir nuo projektuotojų kompetencijos numatant sprendinius projektų procese, kurie lemia kokybiškų statinių įgyvendinimą ir užtikrina jų saugumą. Todėl projektavimo įmonėms taip pat turėtų būti taikomi atestavimo reikalavimai, kurie užtikrintų nuoseklų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atestavimą. Todėl siūlome suvienodinti visų ypatingų statinių statybos dalyvių atestavimo sąlygas, t, y., numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą. Nepritarti Žr. argumentus prie 37 pasiūlymo. 44. Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacija 2015-12-016 Aplinkos ministerija pateikė Seimui svarstyti Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 141, 15, 18, 181, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 381, 39, 40, 41, 42, 431, 45, 47, 49, 52, 541, 542, 543, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485 ir Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3488.
XIIP-3488. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Architektų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias architektų atestavimo tvarką, su teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekto ir Civilinio kodekso pakeitimo projekto nuostatomis. Mes keliame klausimą dėl teikiamų projektų nuostatos, kuria architektų kvalifikacijos kėlimas ir tobulinamas būtų savarankiška Architektų rūmų kompetencija, t.y. Architektų rūmams pavedama nustatyti mokymo programas ir organizuoti architektų kvalifikacijos tobulinimą pagal savo patvirtintas programas, teikti paslaugas, jas pripažinti ir pan. Iš kvalifikacijos tobulinimo eliminuojamas bet koks valstybės įgaliotos institucijos (Aplinkos ministerijos) dalyvavimas, įskaitant derinimą ir priežiūrą. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ,,Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą programą.“ Teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nauja Statybos įstatymo 10 straipsnio redakcija, kurios 12 dalyje įtvirtinta nuostata: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui.
Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Galiojančio Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Rūmai organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą. Teikiamu Architektų rūmų įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti paminėtą normą, nustatant, kad Rūmai organizuoja architektų kvalifikacijos tobulinimą Rūmų nustatyta tvarka. Siūlomų pakeitimų esmė
Architektų rūmus, universitetus, kitas mokymo institucijas, susiderinusias su Aplinkos ministerija atitinkamas mokymo programas). Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, jis suderina profesinių ir teisinių žinių egzaminų programų projektus. Kadangi architekto kvalifikacijos tobulinimas (kėlimas) yra privaloma sąlyga visiems atestatą turintiems architektams (Statybos įstatymo
tobulinimas taip pat būtų organizuojamas pagal su Aplinkos ministerija suderintą tvarką.
Dalis architektų bendruomenės baiminasi, kad aptariamomis įstatymų projektų nuostatomis Architektų rūmai siekia monopolizuoti architektų kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikimą ir nustatyti tokių paslaugų kainą. Priėmus teikimas projektų nuostatas Architektų rūmai galės nustatyti diskriminacinę tvarką ar vykdyti tokią politiką, kad faktiškai bus pripažįstami tik Architektų rūmų organizuojami mokymai, t.y. tokių paslaugų rinkoje negalės dalyvauti netgi architektus ruošiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Architektų rūmų siekis tapti vienintele architektų kvalifikacijos kėlimo kursus organizuojančia institucija reikštų monopolijos įtvirtinimą tokių paslaugų rinkoje, kas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tokių paslaugų kainai. Tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo normoms ir Europos Sąjungos teisei (konkurencijos teisei ir Paslaugų direktyvai). Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo narių prašome nepritarti šiame rašte aptariamoms projektų nuostatoms, o Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarybos prašome įvertinti, ar projektų nuostatomis monopolizuojamas architektų kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikimas neprieštarauja ES konkurencijos teisei ir ES Paslaugų direktyvai. Argumentai Teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekte siūlomoje naujoje įstatymo 10 straipsnio redakcijos 12 dalyje įtvirtinta nuostata: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui.
Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Paryškintos projekto nuostatos esmė ir tikslas - Architektų rūmai visiškai savarankiškai vykdytų atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimą. Šiuo metu atestuotų architektų kvalifikacijos mokymo programas tvirtina Aplinkos ministerija, o mokymus pagal patvirtintas programas gali vykdyti įvairios institucijos ir įstaigos (įskaitant Architektų rūmus, universitetus, kitas mokymo institucijas). Priėmus teikimas įstatymų projektų nuostatas Architektų rūmai galės nustatyti diskriminacinę tvarką ar vykdyti tokią politiką, kad faktiškai bus pripažįstamos tik Architektų rūmų organizuojamos atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, t.y. tokių paslaugų rinkoje negalės dalyvauti netgi architektus ruošiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Architektų rūmų siekis tapti vienintele architektų kvalifikacijos kėlimo kursus organizuojančia institucija reiškia monopolijos įtvirtinimą tokių paslaugų rinkoje, kas neabejotinai turės įtaką paslaugų kainai. Tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo normoms ir Europos Sąjungos teisei. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, jis suderina profesinių ir teisinių žinių egzaminų programų projektus.
Kadangi architekto kvalifikacijos tobulinimas (kėlimas) yra privaloma sąlyga visiems atestatą turintiems architektams (Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalis), tai logiška, kad architektų kvalifikacijos tobulinimas taip pat būtų organizuojamas pagal su aplinkos ministerija suderintą tvarką. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnyje išdėstytos naujos Statybos įstatymo 10 straipsnio redakcijos 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija Aplinkos ministerija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies
galiojančio įstatymo redakciją
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-11 Nors pagrindinis Direktyvą 2011/92/ES perkeliantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kai kurios Statybos įstatyme numatytos procedūros glaudžiai siejasi su poveikio aplinkai vertinimo procedūra.
Todėl turi būti užtikrinta, kad Statybos įstatyme numatyti procesai, be kita ko, ir statybos leidimo išdavimo procedūra, būtų tinkamai integruota į poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atitiktų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančius reikalavimus. Direktyvos 2011/92/ES pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad reikšmingą poveikį aplinkai turintys projektai būtų įgyvendinami tik po to, kai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir yra išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos. Atitinkamai, Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad sutikimas dėl planuojamos veiklos yra kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą. Kaip pagrindinė šią sąvoką perkelianti nacionalinė nuostata yra pateikiama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodoma, kad sprendimas - atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Atkreipiame dėmesį, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytas sprendimas negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kuriuo būtų leidžiama užsakovui įgyvendinti projektą, nes juo tik nusprendžiama, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Todėl negalima laikyti, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 9 dalis visiškai įgyvendina Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punktą.
Manome, kad, tiek, kiek susiję su Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimu Statybos įstatymo prasme, Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą sprendimą atitinka Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai, kuriuose numatomi įvairius statybos darbus leidžiantys dokumentai. Šie statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį; 2) leidimas rekonstruoti statinį; 3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą; 5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą; 6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį; 7) leidimas nugriauti statinį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad šie Projekte nurodomi leidimai turi būti laikomi sutikimu dėl planuojamos veiklos Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, nes jie suteikia teisę įgyvendinti konkrečius projektus. Toliau Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti Direktyvos 2011/92/ES
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus leidimus, turi būti reikalaujama, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir išduotas sutikimas planuojamai veiklai.
Kaip matyti iš Projekto nuostatų, Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus nurodytą Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gauti pateikiama atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis yra taip pat įgyvendinamas Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai tokiam projektui, kuris gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo ir sutikimo dėl planuojamos veiklos. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Komisija teiktame paklausime buvo nurodžiusi, jog turi būti užtikrinta, kad ir kitais atvejais nei vien tik statinio statyba, pavyzdžiui, rekonstrukcija, prieš sutikimo išdavimą turi būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra (Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalis). Pagal dabartinės redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 punktą reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos nustatytas tik prieš statant naują statinį.
Kaip minėta, pagal dabartines Projekto nuostatas atrankos išvada dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo nuostatas turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, turi būti pateikti ne tik prieš statant naują statinį, tačiau ir kitais atvejais, nurodytais keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Todėl manome, kad toks iš Direktyvos 2011/92/ES kylantis reikalavimas tinkamai įgyvendinamas Projekto nuostatomis. Komisija paklausime taip pat kėlė klausimą, ar po to, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo leidžiama vykdyti projektą, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą. Išnagrinėjus Projekto nuostatas, manome, kad šie reikalavimai yra tinkamai užtikrinami Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 22 dalyje (kurioje nurodoma, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva tokia teisę turi ir nurodomos institucijos) ir 32 straipsniu (kuriame nustatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą).
Komisijos paklausime taip pat buvo pažymėti šie aspektai: 1) kai projektas yra keičiamas po planuojamos ūkinės veiklos sprendimo priėmimo, turi būti užtikrinta, kad iš naujo bus atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros; 2) atsakinga institucija turi užtikrinti, kad, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos, projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Pastebime, jog šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra konkretaus įpareigojimo, kuris įpareigotų pakartotinai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kai yra keičiamas projektas. Svarstytina, ar toks konkretus įpareigojimas turėtų būti nustatomas Projektu. Įvertinus tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, manytina, kad toks reikalavimas galėtų būti įtvirtintas šiame teisės akte. Vis dėlto manome, kad galutinį tokio reglamentavimo tikslingumą turėtų nustatyti Aplinkos ministerija kaip už politikos formavimą atsakinga institucija. Be to, kaip tai numatyta Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies f punkte, turi būti paskirta kompetentinga institucija, kuri užtikrintų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymąsi.
Ji turėtų atlikti kontrolę, kad per liaikotarpį nuo priimto sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo iki kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Institucija taip pat turėtų užtikrinti ir kitų reikalavimų laikymąsi, pavyzdžiui, kad užsakovas laikytųsi sprendime dėl planuojamos veiklos nustatytų sąlygų. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtinama, kad toliau išvardijamos institucijos (savivaldybės administracija, saugomų teritorijų direkcijos ir kitos) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Abejotina, ar šia nuostata užtikrinama tinkama iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymosi priežiūra. Šiuo atžvilgiu taip pat manome, kad Aplinkos ministerija turi įvertinti, ar Projektas turi būti papildytas nuostata, nustatančia už priežiūrą atsakingą instituciją. Galiausiai, atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektas laikytinas Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimo priemone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sistemoje (LINESIS) Projektas nurodytas kaip Direktyvą 2014/52/ES gyvendinanti priemonė, tačiau ši direktyva nėra nurodyta Projektu keičiamo įstatymo priede kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Todėl Projektu keičiamo įstatymo priedas turi būti papildytas nurodant šios direktyvos nuostatas. Be to, kaip minėta, turi būti įvertinta, ar siekiant tinkamo iš direktyvos kylančių įpareigojimų įgyvendinimo, Projektas turi būti papildytas tam tikromis nuostatomis. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Pakeisti 2 straipsnio 92 dalį ir ją išdėstyti taip: „92. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybą leidžiantis dokumentas –kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.“ Atitinkamai įvertinus įstatymo projektu siūlomą reguliavimą papildyti įstatymo projektą 19 dalimi ir ją išdėstyti taip: „19. Papildyti 2 straipsnį 119 dalimi: „119. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“ Papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 9 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „9.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) Aplinkos apsaugos agentūra;
10) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą ir šioje srityje tyrėjų bei restauratorių profesines teises, būtina taisyti nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų neatsiejamo Statybos įstatymo XIIP-3485 projekto nuostatas, susijusias su kultūros paveldo apsaugos sritimi.
Pakeitimuose atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konservacinio remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūras, ir visų šių specialistų atestavimas - atliekami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje – kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esantiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimųus; specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius, statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo; tyrinėtojų; paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų ir apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje – kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esantiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimųus; specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius, statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo; tyrinėtojų; paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų ir apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių šios reikalavimus, pažeidimus; apsaugos procesų ir procedūrų harmonizavimą su statybos veiklomis, kurias reglamentuoja Statybos įstatymas.“ Nepritarti Pritarus šiai formuluotei statinių, kurie nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, statybą, kaip visumą, reglamentuotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymas.
Tai visiškai iškreiptų statybos reglamentavimą. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. reikalavimai statybai Konstitucijos prospekte, Akropoliui ir t. t. būtų nustatomi atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugą. 2. Seimo nariai A. Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, išskyrus kultūros paveldo statinį, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje esantį statinį, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Nepritarti Tai visiškai perteklinis siūlymas, nes savaime suprantama, kad statiniai, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, negali būti laikomi nesudėtingais statiniais. 3. Seimo nariai A. Stancikienė N.
Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame
naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo objektas, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esantis statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotaos institucijaos“. Pritarti iš dalies Priėmus šį siūlymą ypatingais statiniai taptų ne tik menkaverčiai statinukai, bet ir objektai kurie negali būti laikomi statiniais, pvz., piliakalniai ar pilkapiai. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. Akropolio automobilių aikštelėje esančios stoginės vežimėliams taptų ypatingais statiniais. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
2015-11-09 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji
statybos darbai – statybos darbai, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje.“ Pritarti iš dalies Neaišku kaip gali būti statomas naujas statinys kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbais, kai jis nėra kultūros paveldo objektas.
Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos zonos gali tęstis ir kelis kilometrus. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje vadovaujantis šio įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais.“
2015-11-13 32(45) Argumentai: Esant dabartinei padėčiai savivaldybių administracijos dėl lėšų stygiaus pranešimus apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus VĮ „Registrų centras“ teikia nepilnai, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ( Inspekcija ) pranešimus apie surašytus statybos užbaigimo aktus ar patvirtintas deklaracijas apie statybos užbaigimą, surašytus savavališkos statybos aktus teiks pradėjus eksploatuoti šiais metais baigtą modernizuoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, todėl teikiamas informacijos kiekis didės. 2014 m. savivaldybių administracijos išdavė 19124 statybą leidžiančius dokumentus. Už šių juridinių faktų registravimą atlyginimas pagal šiuo metu galiojančius įkainius, nustatytus Vyriausybės 2014-04-23 nutarime Nr. 365, sudaro 17911 x 2,9 = 51941,9 eurų. 2014 m.
savavališkos statybos aktų, 25 savavališkos statybos aktus pažymėjo negaliojančiais, išdavė 2386 statybos užbaigimo aktus, patvirtino ir registravo
dokumentus. Norint registruoti šiuos juridinius faktus Inspekcija turėtų skirti 9637 x 2,9 = 27947,3 eurų. Tarp informacinės sistemos
„Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registro/kadastro yra sukurta sąsaja,
kurios pagalba automatiškai bus keičiamasi informacija. Numatoma, kad Nekilnojamojo turto registrui/kadastrui bus teikiama informacija apie visus savavališkos statybos aktus ir jų panaikinimą, statybos užbaigimo procedūrų dokumentus, statybą leidžiančius dokumentus. Visos šios informacijos patalpinimui Nekilnojamojo turto registre/kadastre 2014 m. būtų reikėję skirti aukščiau nurodytas sumas. Priėmus šį Statybos įstatymo pakeitimą šias sumas būtų galima sutaupyti. Ne mažiau svarbu, kad šiuo įstatymo pakeitimu būtų užtikrintas viešojo intereso gynimas užkertant kelią savavališkų statybų plėtrai saugomose teritorijose, miško žemėje. Pažymėtina, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai Inspekcija nustatė savavališkų statybų faktą miške, draustinyje ir pan., tačiau dėl to, kad savavališkos statybos faktas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto kadastre/registre, savivaldybės toliau išdavinėjo statybą leidžiančius dokumentus statyboms tame žemės sklype, nors Statybos įstatymas tai draudžia. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.
Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti (Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis). Priėmus įstatymo pakeitimą savavališkų statybų faktas visada būtų išviešinamas ir tai būtų reikšminga prevencinė priemonė prieš neteisėtas statybas. Akcentuotina, kad gaunamų lėšų Nekilnojamojo turto kadastro/registro tvarkytojui sumažėjimas nebūtų labai reikšmingas ir neturėtų nusverti viešąjį interesą. Taip pat manau, kad nelabai suprantama situacija, kai valstybės institucija, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas turi už tai sumokėti valstybės įsteigtai įmonei, o trūkstant lėšų negali užtikrinti tinkamo funkcijų vykdymo, nes ši valstybės įmonė atsisako registruoti juridinius faktus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 45 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo
ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalį, papildant žodžiu „nemokamai“ ir ją išdėstyti taip: „4.
Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo
ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“
2015-11-20 6(10)4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“ Nepritarti Priėmus tokį siūlymą būtų pažeistas architektų profesijos savivaldos principas, kuris plačiai taikomas ES. Be to šis siūlymas prieštarauja Architektų rūmų įstatymui. 7. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-20 16(23)10 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, esančiame kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje ( kultūriniame arba kompleksiniame ( kraštovaizdžio ) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke). Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir
aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, esančiame kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
2015-11-20 19(29)1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Statybos reguliavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Todėl specialioje srityje, kuri yra reguliuojama Statybos įstatymo, sprendimas negali būti priimtas nedalyvaujant Aplinkos ministerijai. Todėl pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
2015-11-20 19(29)2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų paveldosaugos darbų atvejais.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais projektams ir projektams, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.“
2015-11-20 19(29)4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros ministru.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros ministru.“
13 Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą Statybos įstatymo projekte būtina numatyti, kad atsakomybę už šios srities veiklos reglamentavimą prisiima Kultūros ministerija arba Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Pakeitimuose atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konservacinio remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūras, ir visų šių specialistų atestavimas - atliekami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
11 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru.“
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ir aplinkos ministrųo nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru paveldo departamentu;“ Pritarti iš dalies Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimas priskirtinas kultūros ministrui, o Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus kultūros ministrui. Todėl išskirti departamentą netikslinga.
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ir aplinkos ministrųo nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru paveldo departamentu;“
14 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinustais su kultūros paveldo departamentu.“ Pritarti iš dalies Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimas priskirtinas kultūros ministrui, o Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus kultūros ministrui. Todėl išskirti departamentą netikslinga.
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinustais su kultūros paveldo departamentu.“ 15.
15 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ministro nustatyta tvarka - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 16.
15 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ministro nustatyta tvarka - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Statybos reguliavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Todėl specialioje srityje, kuri yra reguliuojama Statybos įstatymo, sprendimas negali būti priimtas nedalyvaujant Aplinkos ministerijai. Todėl pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
4 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – kultūros ir aplinkos ministras. kartu su kultūros ministru.“ Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros
Projekte siūloma pakeisti sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) apibrėžimą, ją siejant ne tik su atliekamų statybos darbų tikslais („statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės...>”, bet ir privalomai susiejant šią sąvoką su lėšų, iš kurių finansuojami šie statybos darbai, kilme). Pakeitimo autoriai (Aplinkos ministerija) tokio pakeitimo būtinumą aiškina poreikiu sugriežtinti statybos darbų reglamentavimo procedūras, jeigu darbai susiję su ES ar Valstybės finansais ir parama ir supaprastinti kitų statybos darbų (kurie nėra valstybės finansuojami ar remiami) procedūras. Sutinkame su šios Statybos įstatymo normos pakeitimo tikslais, bet nesutinkame su pasirinktomis priemonėmis. Projekto autoriai neįsigilino į šalutines pasekmes, kurias turės šis pakeitimas. O jos gali būti itin skaudžios Daugiabučių namų (DN) butų ir kitų patalpų savininkams (PS), kaip nurodyta žemiau. Toks Projekto rengėjų siūlomas sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) iškraipymas (susiejant ją privalomai su lėšų kilme) prieštarauja įstatymuose (LR CK 4.82 str. 4 ir 5 dalys, 4.83 str. 4 dalis, Valstybės paramos DN A(M) įstatymo 3 str. 3÷6 dalys) pateiktam šios sąvokos turiniui.
Pakeitus sąvokos turinį, ji nebegalėtų būti taikoma kitoms (ne valstybės remiamoms) A(M) priemonėms ir lėšų kaupimui kitoms A(M) priemonėms, o tas reiškia, kad PS nebegalėtų priimti sprendimų dėl A(M) priemonių, nesusijusių su Valstybės parama, įgyvendinimo ir dėl lėšų joms įgyvendinti kaupimo. Taip būtų paneigtos LR CK ir Įstatymo normos, kad PS gali priimti sprendimus pagal CK
reikalavimais ir dėl lėšų joms kaupimo, bet ir sprendimus dėl kitų priemonių (nesusijusių su privalomaisiais reikalavimais) ir dėl lėšų joms kaupimo. Pakeitus šią sąvoką Statybos įstatyme, ją tektų keisti ir Valstybės paramos DN atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (negali būti ta pati sąvoka dviejuose įstatymuose aiškinama skirtingai). Iš Modernizavimo įstatymo tektų pašalinti visas nuorodas apie kitokį (valstybės neremiamą, bet iš PS nuosavų ar skolintų (privačių investuotojų) lėšų) įgyvendinamą Pastatų atnaujinimą (modernizavimą). Pakeitus Valstybės paramos A(M) įstatymą, nebeliks įstatyminio pagrindo kitokio atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimui lėšų kaupimui. Tuo tarpu 2015-11-19 Seime priimtas Lietuvos respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (buvęs Projektas XIIP-3490(2)) nustato būtiną sąlygą Depozitinei (Kaupiamųjų lėšų) sąskaitai atidaryti, kad tokios sąskaitos paskirtis (joje laikyti kitiems asmenims priklausančias kaupimo lėšas) būtų nustatyta įstatyme (žr. naujojo IĮID Įstatymo 2 str. 5 d.), kad asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje tokią sąskaitą, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaroma tokia sąskaita (Įstatymo 6 str.
lėšos būtent vadovaujantis įstatymais turėjo būti laikomos depozitinėje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos bus išmokėtos sąskaitos savininkui (Įstatymo 7 str. 1 d.), t. y. jos ir toliau išlaikys kaupiamųjų lėšų statusą. Jeigu kam kyla abejonių dėl šių argumentų reikšmingumo, atkreipiame dėmesį, kad ginčai dėl draudimo išmokų mokėjimo vyks teismuose, dalyvaujant šalių advokatams, o jau teismai mokės išsiaiškinti, ar buvo įstatyminis pagrindas Kaupiamųjų lėšų sąskaitos atidarymui, ar jo nebuvo. Taip pašalinus iš teisinės aplinkos bendrąją sąvoka Pastato atnaujinimas (modernizavimas), PS nebegalėtų priimti sprendimų dėl lėšų kaupimo kitiems (ne valstybės finansuojamiems) Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbams (nebegalėtų atidaryti tokiems tikslams Kaupiamųjų lėšų (depozitinės) sąskaitos). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie pavienes priemones, kurios nepatenka į sąvokos privalomieji darbai apimtį (1. balkonų ar lodžijų įstiklinimas pagal vieną projektą; 2. naujo šlaitinio stogo įrengimas; 3 telefonspynės sistemos įrengimas; 4. saulės, vėjo, geoterminės energijos ir pan. įrengimas ir t.t.), bet ir apie visas Pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones, jeigu jos pagal parengtą priemonių paketą skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažina mažiau, negu 20%, tada jos neįgytų Atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketo statusą.
T.y., jeigu PS visą laiką tinkamai prižiūrėjo ir rūpinosi savo namu, jie nebegalėtų nuspręsti kaupti lėšas toms paskutinėms pastangoms, kurių rezultatas būtų, pvz., 10-15% pagerinti pastato šilumines charakteristikas ir pasiekti geidžiamą pastato energinio naudingumo klasę. Taip būtų paralyžuotas kaupimas kitokiam (ne valstybės remiamam) Pastato atnaujinimui (modernizavimui). Taip grįžtume į 2001÷2009÷2014 metų situaciją, kai kaupimo prievolė, tarsi, ir buvo, bet kaupimo tvarka nebuvo nustatyta ir dėl to lėšų kaupimas DN BNO atnaujinimui visą šį laikotarpį nevyko. Tik šiuo atveju būtų dar blogiau – neliktų nei prievolės kaupti lėšas, nei galimybės atidaryti sąskaitą tokių lėšų kaupimui. Atsižvelgiant į išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamos sąvokos apibrėžimą, numatant dvi šios sąvokos modifikacijas, 2 str. 89 dalis, kai ji apima valstybės finansuojamas priemones, ir 2 str. 89¹ dalis, kai ji apima iš PS sukauptų ar skolintų lėšų įgyvendinamas priemones. Kituose Statybos įstatymo straipsniuose, kur reikalingos sugriežtintos procedūros valstybės finansuojamoms atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms arba atvirkščiai, kur toks sugriežtinimas nereikalingas, kiekvieną kartą turėtų būti diferencijuojama procedūrų atlikimo tvarka, priklausomai nuo finansavimo (paramos) šaltinio, tekste nurodant, kuris Pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra įgyvendinamas.
Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketai būtų įgyvendinami pagal tokias procedūras, kurios būtinos atskiroms tą paketą sudarančioms priemonėms. Taupumo sumetimais čia nekartojame lingvistinių argumentų prieš sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ iškraipymą (jie yra pateikti Būsto rūmų pastabose šiam Projektui). Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį naujomis 89¹, 89² dalimis ir jas išdėstyti taip: „89¹. Valstybės remiamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami (visiškai ar iš dalies) ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.“ „89². Patalpų savininkų lėšomis finansuojamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – patalpų savininkų nuosavomis ar skolintomis (privačių investuotojų) lėšomis finansuojami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir
(ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų įgyvendinimui taikomas toks pat teisinis režimas, koks būtų taikomas konkrečioms šio paketo priemonėms.“ Nepritarti Motyvai, kad siūlomos sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) iškraipymas (siejant ją privalomai su lėšų kilme) prieštarauja įstatymuose (CK 4.82 str. 4 ir 5 dalys, 4.83 str. 4 dalis, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 3-6 dalys) pateiktam šios sąvokos turiniui, kad pakeitus sąvokos turinį, ji nebegalėtų būti taikoma kitoms (ne valstybės remiamoms) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms ir lėšų kaupimui joms įgyvendinti; yra nepagrįsti (nepakankami). Sąvoka Pastato atnaujinimas (modernizavimas) į Statybos įstatymą buvo perkelta iš Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, kaip specialioji norma, susijusi su valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Ji taip pat taikoma ir kitos paskirties pastatų atnaujinimui (modernizavimui), kuris vykdomas pagal valstybės finansuojamas programas. Dėl to siūlomas šios sąvokos patikslinimas Statybos įstatyme aiškiau apibrėžia jos esmę. Šios sąvokos patikslinimas neturi ryšio su įstatymo projekto rengėjų minėtomis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir 4.83 str. 4 dalimi.
kodekso straipsnių dalys nustato butų ir kitų patalpų savininkų prievoles ir teises, susijusias su namo atnaujinimu (remontu) pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir limituoja lėšų kaupimo maksimalius dydžius. Civilinis kodeksas nenustato butų ir kitų patalpų savininkų prievolės investuoti savo lėšas į namo atnaujinimą viršijant privalomuosius statinio reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą savo lėšomis iš esmės pagerinti namo fizines ir energines savybes tik bendru sutarimu, kaip nustato Civilinio kodekso 4.75 straipsnis. Toks sprendimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis bendrosiomis Statybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis statybos darbų organizavimą ir vykdymą (t.y. parengus paprastojo ar kapitalinio remonto projektą priklausomai nuo statybos darbų sudėties). Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui). Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 19.
112 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 12 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, su Valstybės parama atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą
„Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.“
13 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
13 Argumentai. Žr. aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstant taip:
„3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – Valstybės
remiamam pastato atnaujinimui (modernizavimui);“
1 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, su Valstybės parama atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
2 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių
projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, Valstybės remiamo pastatų atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais projektams ir projektams, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.“ 24.
23 Argumentai. Nepakeistos sąvokos
„pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ panaudojimo pavyzdys
Pasiūlymas Palikti nepakeistą Projektu keičiamą įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. sakinio pradžią: Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, ...> Nepritarti Nepakeitus minėtos straipsnio būtų pažeidžiami neįgaliųjų socialinės integracijos principai. 25. Seimo narys Algimantas Salamakinas
2314 Argumentai Daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (šildymo būdo keitimas, atsijungimas nuo (prisijungimas prie) šilumos tiekimo tinklų) pagal įstatymo nuostatas gali būti atliekamas daugiabutį namą rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant), atliekant jo kapitalinį ar paprastąjį remontą. Jei šie darbai atliekami pastato kapitalinio remonto metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti kapitalinio remonto aprašą ir gauti leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą, tačiau tik tuo atveju, jei keičiama pastato išvaizda (projekto 16 straipsnis, įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jei minėti darbai atliekami pastato paprastojo remonto metu, pagal įstatymo nuostatas rengiamas paprastojo remonto aprašas ir privaloma gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (projekto 16 straipsnis, įstatymo 1 dalies 5 punktas).
Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru“. Pritarti
239 Argumentai Jei daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos minėti pertvarkymo darbai atliekami daugiabučio namo rekonstravimo metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti statinio rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Jei šie darbai atliekami atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir gauti leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą.
Abiem šiais atvejais projekto 16 straipsnyje (įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje) numatyta, kad tokius projektus tikrina šie subjektai:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbų sprendiniai yra specifiniai ir nė viena iš išvardytų institucijų nėra kompetentinga juos tikrinti. Ši sritis išimtinai susijusi su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija. Pasiūlymas Papildyti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 9 dalį nauju punktu:
„10) Valstybinė energetikos inspekcija prie
2310 Argumentai.
Jei minėti daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai atliekami daugiabučio namo kapitalinio remonto ar paprastojo remonto metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti leidimą atlikti daugiabučio namo kapitalinį ar paprastąjį remontą (kapitalinio remonto atveju toks leidimas būtų privalomas, jei būtų pritarta 1 pasiūlymui. Šiais atvejais projektus tikrina (projekto 16 straipsnis, įstatymo 23 straipsnio 10 dalis): savivaldybės administracija;
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos; Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbų sprendiniai yra specifiniai ir nė viena iš išvardytų institucijų nėra kompetentinga juos tikrinti. Ši sritis išimtinai susijusi su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija. Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo
nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo
241 Argumentai Daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema yra šio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, t. y. bendras jų turtas. Todėl bet kokie šios sistemos pertvarkymo darbai vienaip ar kitaip paliečia bendraturčių interesus. Šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato griežto šios inžinerinės sistemos pertvarkymo patikrinimo mechanizmo: jei šie darbai atliekami pastato kapitalinio ar paprastojo remonto metu, statytojui pakanka surašyti deklaraciją apie šių darbų užbaigimą. Institucijos, atsakingos už tinkamą minėtų darbų atlikimo patikrinimą, teisės aktai nenustato. Pasitaiko atvejų, kai ši sistema pertvarkoma nekokybiškai ir dėl to kyla bendraturčių ginčų. Siekiant sugriežtinti šių darbų atlikimo patikrą, tikslinga nustatyti tvarką, kad, nepriklausomai nuo statybos rūšies, tais atvejais, kai pertvarkoma minėta inžinerinė sistema, atliktus darbus turėtų patikrinti statybos užbaigimo komisija.
Ši komisija, nustačiusi, kad darbai atlikti tinkamai, surašytų statybos užbaigimo aktą, kuris būtų pagrindas keičiant pastato kadastro duomenis. Pasiūlymas Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingų ir neypatingų statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą.“. Pritarti
2015-12-089 Argumentai: Šiai dienai didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo įmonių ir ekspertų nuomone, 2012 metais panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, projektų kokybė vis labiau netenkina užsakovų poreikių. Ypatingų statinių projektavimui ir statybai keliami išskirtiniai reikalavimai. Projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl neatsitiktinai būti ypatingų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad įmonės turi didesnes galimybes užtikrinti komandinį darbą, technologinį pasirengimą, legalią programinę įrangą.
Tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skirti ypatingą dėmesį projektų kokybei, siekdama išsaugoti reputaciją, tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei. Įmonės užtikrina savo specialistų nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, diegia kokybės valdymo sistemas ir užtikrina legalios programinės įrangos naudojimą. Fizinių asmenų teikiamos projektavimo paslaugos neskatina ilgalaikės įmonės patirties, investicijų į technines priemones ir technologijas. Projektuotojų komanda renkama vieno projekto parengimui gali pateikti tik atskirų jos narių patirtį ir kompetencijas, bet ne tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus ir sistemą. Tuo tarpu statybos darbų ateitis neatsiejama nuo skaitmeninio modeliavimo - tai yra įmonės infrastruktūros ir kokybės sistemos, užtikrinančios visų dalyvių žinojimą ir sugebėjimą bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeniniams konkursams būtini patikimumo ir patirties įrodymai pagal iš anksto nustatytas taisykles. Be to, draudiminių garantijų suteikimas fiziniams ir juridiniams asmenims yra skirtingas. Įmonės gali užtikrinti draudiminę užsakovų apsaugą patikimiau, platesne apimtimi ir ženkliai didesnių sumų, nei fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į ypatingų statinių svarbą bei su tuo susijusio viešojo intereso užtikrinimo būtinybę, taip pat būtinybę užtikrinti projektavimo paslaugų kokybę bei apsaugoti užsakovų interesus, ypatingus statinius turi projektuoti atestuotos įmonės (juridiniai asmenys). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 14 straipsnį:
pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Būti ypatingų statinių projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti atestuoti asmenys. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių projektuotojais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
3Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto šios teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys būti ypatingo statinio projektuotojais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
projektavimo srityje.
Statinio projektuotojas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo statinio projektuotojo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projektavimo darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du ypatingo statinio projekto vadovai, ne mažiau kaip vienas ypatingo statinio projekto dalies vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai projektuojami pastatai; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai projektuojamos susisiekimo komunikacijos; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai projektuojami kiti statiniai);
4) statinio projekto dalies darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną ypatingo statinio projekto dalies vadovą prašomai atestuoti veiklai.“ Nepritarta Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti.
Statinio projektuotojas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo statinio projektuotojo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projektavimo darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du ypatingo statinio projekto vadovai, ne mažiau kaip vienas ypatingo statinio projekto dalies vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai projektuojami pastatai; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai projektuojamos susisiekimo komunikacijos; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai projektuojami kiti statiniai);
4) statinio projekto dalies darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną ypatingo statinio projekto dalies vadovą prašomai atestuoti veiklai.“ Nepritarta Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami.
Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 30. Seimo narys Darius Ulickas 2015-12-0813 Argumentai:
Šiai dienai didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo įmonių ir ekspertų nuomone, 2012 metais panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, projektų kokybė vis labiau netenkina užsakovų poreikių. Ypatingų statinių projektavimui ir statybai keliami išskirtiniai reikalavimai. Projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl neatsitiktinai būti ypatingų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad įmonės turi didesnes galimybes užtikrinti komandinį darbą, technologinį pasirengimą, legalią programinę įrangą. Tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skirti ypatingą dėmesį projektų kokybei, siekdama išsaugoti reputaciją, tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei. Įmonės užtikrina savo specialistų nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, diegia kokybės valdymo sistemas ir užtikrina legalios programinės įrangos naudojimą. Fizinių asmenų teikiamos projektavimo paslaugos neskatina ilgalaikės įmonės patirties, investicijų į technines priemones ir technologijas. Projektuotojų komanda renkama vieno projekto parengimui gali pateikti tik atskirų jos narių patirtį ir kompetencijas, bet ne tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus ir sistemą.
Tuo tarpu statybos darbų ateitis neatsiejama nuo skaitmeninio modeliavimo - tai yra įmonės infrastruktūros ir kokybės sistemos, užtikrinančios visų dalyvių žinojimą ir sugebėjimą bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeniniams konkursams būtini patikimumo ir patirties įrodymai pagal iš anksto nustatytas taisykles. Be to, draudiminių garantijų suteikimas fiziniams ir juridiniams asmenims yra skirtingas. Įmonės gali užtikrinti draudiminę užsakovų apsaugą patikimiau, platesne apimtimi ir ženkliai didesnių sumų, nei fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į ypatingų statinių svarbą bei su tuo susijusio viešojo intereso užtikrinimo būtinybę, taip pat būtinybę užtikrinti projektavimo paslaugų kokybę bei apsaugoti užsakovų interesus, ypatingus statinius turi projektuoti atestuotos įmonės (juridiniai asmenys). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą Įstatymo 18¹ straipsnį:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „18¹ straipsnis. Ypatingų statinių projektuotojo, ypatingų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas.“ Nepritarti Žiūrėti aukščiau išdėstytus argumentus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: Pasiūlymas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3485 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi apjungti Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3483 ir Statybos įstatymo su Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40, 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-3485, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485(2) nauja redakcija. 8. Balsavimo rezultatai: 9 už;
paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³,
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas
Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmonatas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Stakutytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacija: direktorius Andrius Romanovskis, direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 107-P-26 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Linas Naujokaitis, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 107-P-27 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Verslo priežiūros politikos skyrius vedėjas Raimondas Martinavičius, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Būsto rūmų teisininkas
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto nariai: Linas
Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas.
Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija: prezidentas Algimantas Medžiaušis, vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rokas Mazuronis, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2016 m. balandžio 13 d. Nr. 107-P-7 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėja Jolita Jakučionytė; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų :ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Edgaras Geda, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2016 m. gegužės 11 d. Nr. 107-P-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė; padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-09-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo pavadinime turėtų būti nurodyta, kokiais naujais straipsniais įstatymas yra pildomas. Pritarti
18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 28¹,29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹,
2015-09-211 Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.“
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,statyba ūkio būdu“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 18 straipsnyje dėstomose siūlomose keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatose greta sąvokos ,,statyba ūkio būdu“ naudojama sąvoka ,,statyba mišriu būdu“, kuri nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, atskleidžiant minėtos sąvokos turinį.
Nepritarti Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2) punkte yra paaiškinta, kad mišrus statybos darbų atlikimo būdas, tai kai dalis darbų atliekami rangos, dalis – ūkio būdu. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas)“. Pagal siūlomą sąvokos apibrėžimą keičiamame įstatyme pastato atnaujinimu (modernizavimu) būtų laikomi tokie statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės, jeigu šie darbai yra visiškai ar iš dalies finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Kituose keičiamo įstatymo atskiruose straipsniuose yra detaliai reglamentuojamas pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procesas, nustatomi reikalavimai projektams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimui ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai reikalavimai pastatų atnaujinimui (modernizavimui) būtų taikomi tuo atveju, jeigu pastatai būtų atnaujinami (modernizuojami) iš privačių lėšų, t. y., nenaudojant valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, arba patikslinti sąvoką ,,pastato atnaujinimas (modernizavimas). Nepritarti Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui).
Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15 Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 15 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 116 dalies sąvokos ,,nekilnojamojo turto vystytojas“ apibrėžime nereikėtų atsisakyti žodžio ,,ypač“ arba, siekiant teisinio aiškumo, sąvoką patikslinti. Be to, toks sąvokos apibrėžimas, kai nekilnojamojo turto vystytojas suprantamas kaip statytojas (užsakovas), kuris vysto nekilnojamąjį turtą, yra ydingas, nes nėra atskleidžiamas nuostatos ,,nekilnojamojo turto vystymas“ turinys. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 116 dalį ir ją išdėstyti taip: „116.
Nekilnojamojo turto vystytojas – statytojas (užsakovas), kuris investuoja ir vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, formuojant žemę į statinių statybai skirtus sklypus, juose statant statinius ir juos parduodant.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nurodant, kad aplinkos ministras nustato ir kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“ Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, atestavimą atliekančiai organizacijai pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto formuluotėje „atitinkamoje techninės veiklos srityje“ po žodžio „atitinkamoje‘ reikėtų įrašyti žodį „statybos“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 80 arba 82 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: statinio projekto vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti teisinių žinių egzaminą.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje dėstomojoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio
gauti teisės pripažinimo dokumentą, teisinių žinių egzaminą bei nustatyti, kokia tvarka toks egzaminas vyktų. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, pageidaujantis gauti teisės pripažinimo dokumentą, patvirtinantį jo kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimą, turi pateikti aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, jo kilmės valstybėje galiojantį dokumentą ir išlaikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą teisinių žinių egzaminą.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris vykdytų asmenų, siekiančių eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, profesinių ir teisinių žinių egzaminavimą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Asmenys, siekiantis eiti ypatingų ar neypatingų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas rengti ir profesinių žinių egzaminavimą vykdyti turi teisę aukštosios mokyklos, asociacijos, sąjungos, kitos visuomeninės organizacijos ar mokymo įstaigos. Teisinių žinių egzaminų programas rengia ir teisinių žinių egzaminavimą vykdo atestavimą atliekantčios organizacijos. Profesinių ir teisinių žinių egzaminų programas tvirtina aplinkos ministras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad, nustatant už kvalifikacijos atestatų gavimo ir keitimo paslaugas mokamos įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šios įmokos dydis, be kita ko, turi užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir gerinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia infrastruktūra turima omeny. Svarstytina, ar tokios neapibrėžtos sąvokos nustatymas įstatyme, nesukels jos taikymo problemų dėl skirtingo jos interpretavimo. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti vienos ar kelių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai aplinkos ministro nustatytą įmoką.
Nustatant šios įmokos dydį, turi būti laikomasi nuostatos, kad jis turi padengti ekonomiškai pagrįstas atestavimo paslaugos teikimo sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių paslaugų teikimui reikiamos infrastruktūros plėtrai ir kokybės gerinimui, atsižvelgiant į atestavimo paslaugų poreikį šalies rinkoje, infliaciją, kitus ekonominius, finansinius veiksnius. Teikiamų atestavimo paslaugų savikainos (išlaidų) dydis sąnaudos nustatomaos pagal šių paslaugų ataskaitinius metinius duomenis ir argumentuotas normatyvines išlaidas. Įmoką už atestavimo paslaugas nustatant pirmą kartą, šios paslaugos teikimo sąnaudos (išlaidos) nustatomos lyginant su panašios paslaugos savikainos (išlaidų) duomenimis sąnaudomis.“
2015-09-216 Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies
2, 11 dalyse prieš žodį „atestatui“, „atestato“, „atestatų“ reikėtų įrašyti žodį „kvalifikacijos“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai paaiškėja, kad kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai ar duomenys;“ Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16.
Kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės pripažinimo dokumentą gali būti teikiamas nepraėjus vienerių metų laikotarpiui.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacinius reikalavimus kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą išduodanti institucija panaikina jų galiojimą, jeigu ,,per nustatytą terminą“ nepašalina pažeidimų, dėl kurių atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas panaikinamas, jeigu jo turėtojas pažeidimų nepašalina per kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, siūlomą nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje, ar per kitą terminą, nustatytą pažeidimus pašalinti. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei asmuo per nustatytą terminą pašalintų pažeidimus (pavyzdžiui, nėra aišku, ar kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikintas).
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nereikėtų nustatyti ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo atvejų. Pritarti Nepritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„14. Kvalifikacijos atestatą ir (ar) teisės
pripažinimo dokumentą išduodanti institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, jo galiojimą sustabdo kvalifikacijos atestato ir
(ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento jo turėtojui terminą, kuris negali būti ilgesnis už kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminą, pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, šiais atvejais:“ Kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes kuriomis padarytas pažeidimas ir preziumuojant, kad pažeidimas bus pašalintas. Todėl pažeidimo pašalinimas neturi būti laikomas priežastimi keisti nuobaudą. 13.
2015-09-216 Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai yra panaikinamas kvalifikacinių atestatų galiojimas, o ne pats kvalifikacinis atestatas, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 19 dalies, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2, 10 dalių, projekto 11 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 10 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Eiti branduolinės energetikos objektų
statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einantiems asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytais reikalavimais, o atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Branduolinės energetikos objektų statinių projekto ekspertizės rangovams ir statinio ekspertizės rangovams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomą kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-216 Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais atvejais skundai dėl minėtų sprendimų galėtų būti nagrinėjami aplinkos ministro nustatyta tvarka, ar projekto nuostatų tikslas yra nustatyti, kad prieš kreipiantis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų teisėtumo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, nėra aiški ir projekto nuostata, kad skundai ,,nagrinėjami Aplinkos ministerijoje“. Iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, kuris konkrečiai subjektas tokius ginčus nagrinėtų. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 20 dalies tikslas ne nustatyti privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, o sudaryti galimybes asmeniui ginčą spręsti neteismine tvarka. Įvertinus antrą pastabos dalį, Statybos įstatymo 10 20 dalį išdėstyti taip: „20. Skundai dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo/neišdavimo, sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo gali būti nagrinėjami Aplinkos ministerijoje aplinkos ministro sudarytoje komisijoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ 15.
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, reikėtų gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų sutikimus. Ši projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki statinių ar statinių statybai kitų statinių apsaugos zonose vykdyti užtektų gauti tik tokių statinių valdytojų ar naudotojų sutikimus kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad statinių savininkai jų valdytojams ir naudotojams, kuriais gali būti tokių statinių nuomininkai ar asmenys, naudojantys statinius panaudos teise, nebūtų suteikę teisės kitiems asmenims duoti sutikimą statyti atitinkamus statinius. Manytume, kad statinių valdytojai ir naudotojai galėtų duoti sutikimą kitų statinių statybai, kai tokią teisę jiems suteiktų pastatų savininkas. Kitu atveju, galimai būtų pažeidžiamos statinių savininkų nuosavybės teisės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15) punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, ar naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, minėtus sutikimus privaloma gauti iki paskirties pakeitimo.“
2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ,,Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla“ nėra aiški. Neaišku, kokius subjektus apimtų sąvoka ,,kita užsienio organizacija“, t. y., ar juridinius asmenis, įsteigtus užsienio valstybėse, išskyrus valstybes nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, ar ji apimtų užsienio valstybėse įsteigtus subjektus, kurie neturi juridinio asmens teisių, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus reikėtų patikslinti ir projekto
straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Pritarti Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad kita užsienio organizacija – užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus. Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje ar užsienyje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Lietuvos Respublikoje ar užsienyje įsteigtas juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla;“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktų keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių būti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovu ir statinio
(dalies) ekspertizės rangovu, kvalifikacinius reikalavimus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriuos minėtieji subjektai turėtų atitikti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos reikalavimus kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
2015-09-2110 Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo“ reikėtų įrašyti formuluotę
„dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo“. Pritarti
Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas
(šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“ Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) neturi būti pradėtas bankroto procesas
(šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;“ 19.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Projekto 10 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo ,,pasamdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us)“, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai, nėra aiški. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad tuo atveju, kai statinio projekto ekspertizės rangovo darbuotojai negalėtų vykdyti ekspertizės vadovų funkcijas, ekspertizės rangovas turėtų sudaryti darbo sutartis su naujais darbuotojais, kurie vykdytų statinio projekto (jo dalies) ekspertizės vadovų funkcijas, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);“ 20.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2110 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vartojamos tokios sąvokos kaip „projekto valdytojas“ (2 punktas), „statinio projekto valdytojas“ (6 punktas), „statinio projektavimo valdytojas“ (7 punktas). Siekiant aiškumo, siūlytume suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtose projekto nuostatose. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48.
Statinio projekto projektavimo valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio projektavimą, organizuojantis statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija.“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 2) punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;“ Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalies 6) punktą ir jį išdėstyti taip: „6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);“
2015-09-2110 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra apibrėžta sąvoka „statinio projektas“, todėl projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalyje vietoj sąvokos „projektas“ reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtą sąvoką. Be to, atitinkamai reikėtų tikslinti ir šiose projekto nuostatose vartojamą formuluotę „projekto vadovas ar projekto dalių vadovas“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (ekspertuotos jo dalys) atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti statinio projekto rengimo dokumentai ir dalinių statinio projekto ekspertizių aktai (kai dalines statinio projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų statinio projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projekto projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius statinio projekto ekspertizės privalomas pastabas ir statinio projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.“ 22.
Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas privalo:
1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti, kai šių pareigų negali vykdyti statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo darbuotojai) statinio projekto (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
statytojui (užsakovui), projektuotojui (ar statinio projekto projektavimo valdytojui) statinio projekto ekspertizės aktą ekspertizės rangos sutartyje nustatytu laiku;
3) pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (ekspertuotos jo dalys) atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) patikrinti, ar pateiktas ekspertizei statinio projektas yra nustatytos sudėties, ar pridėti statinio projekto rengimo dokumentai ir dalinių statinio projekto ekspertizių aktai (kai dalines statinio projekto ekspertizes atlieka ne pats ekspertizės rangovas), specialiųjų statinio projektų ekspertizių aktai;
5) paskirstyti statinio projekto dalis dalinių statinio projekto ekspertizių vadovams, kad jie patikrintų statinio projekto dalių komplektiškumą, atitiktį įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatoms;
6) statytojui (užsakovui) ar statinio projekto projektavimo valdytojui, statinio projekto vadovui ar statinio projekto dalių vadovams pageidaujant, organizuoti pasitarimą supažindinti statytoją (užsakovą) ar statinio projekto projektavimo valdytoją, statinio projekto vadovą ar statinio projekto dalių vadovus su ekspertizės privalomomis pastabomis (nurodymais), jas aptarti prieš pasirašant statinio projekto ekspertizės aktą (aptarimo eiga ir rezultatai protokoluojami);
7) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą išnagrinėti statytojo (užsakovo) ar statinio projekto projektavimo valdytojo, statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų prieštaravimus, užginčijančius statinio projekto ekspertizės privalomas pastabas ir statinio projekto (projekto dalių) įvertinimą, gautus iš minėtų asmenų po statinio projekto ekspertizės akto pateikimo jiems ir atsakyti jiems raštu;
8) per statinio projekto ekspertizės rangos sutartyje nustatytą terminą patikrinti pagal statinio projekto ekspertizės pastabas pataisytą statinio projektą, atitinkamai pataisyti statinio projekto ekspertizės aktą ir jį perduoti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.“
2015-09-2110 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 6, 7, 8 dalių pirmųjų pastraipų bei 9 dalies nuostatas reikėtų suderinti, nes nėra aišku, ar jose siūloma išdėstyti statinių projektų ekspertizės rangovų pareigas ir teises, ar statinių ekspertizės rangovų teises ir pareigas.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 14¹ straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Statinio ekspertizės rangovas privalo:
1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio (dalies) ekspertizės vadovą (-us);
3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai) prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas;
4) nustatyti, kokius statybinius tyrinėjimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti;
5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrinėjimams atlikti subrangos pagrindu (jei numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje);
6) įvertinti statybinių tyrinėjimų rezultatus;
7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę;
8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo, ir atsakyti jiems raštu. 7.
ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę:
1) reikalauti iš statinio projekto ar statinio ekspertizės užsakovo pateikti dokumentus ir informaciją, reikalingus statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti;
2) statinio ekspertizės atveju reikalauti iš statinio ekspertizės užsakovo įrašyti į statinio ekspertizės rangos sutartį sąlygas, kuriomis vadovaujantis bus atliekami reikalingi statinio ir statybos sklypo statybiniai tyrinėjimai, kas ir kokiomis sąlygomis suteiks reikalingą įrangą ir darbo jėgą;
3) užsakyti dalines statinio projekto ekspertizes atlikti subrangovams, sudarydamas su jais projekto (statinio) ekspertizės subrangos sutartis. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) turi teisę sudaryti sutartį statinio projekto ar statinio ekspertizei atlikti projektų ar statinių, nurodytų statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestate ar kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumente. 8. Statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas (subrangovas) neturi teisės atlikti:
1) jo ar jo subrangovų parengto statinio projekto ar jo dalių ekspertizės;
2) statinio, pastatyto ar statomo pagal jo ar jo subrangovų parengtą projektą, ekspertizės;
3) statinio, kurio statybos rangovu (subrangovu) jis yra (buvo), ekspertizės;
4) statinio, kurio savininku (naudotoju) jis yra (buvo), ekspertizės. 9. Statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose ir rangos sutartyse. 10. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas atsako pagal Civilinį kodeksą ir Statybos įstatymą, o statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys – pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.“ 23.
4 Projekto 11 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad ypatingo statinio statybos rangovas turi atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą: įmonėje turi veikti kokybės sistema. Pastaroji nuostata derintina su projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūlomomis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ypatingų statinių rangovais gali būti ne tik įmonės, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, kitos organizacijos ir pan. Be to, nėra pakankamai aišku, ar įmonėje turėtų veikti jos atliekamų darbų, ar paslaugų kokybės sistema, ar sąvoka ,,kokybės sistema“ turėtų būti suprantama dar kitaip. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 4) punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) įmonėje turi veikti kokybės sistema turi
būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą;“
1 Projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti kokio produkto (pavyzdžiui, statybos) tipas turimas omeny. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą bei tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms; montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją.“
2015-09-21 14; 16; 21 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatose reikėtų vartoti pilnus konkrečių įstatymų pavadinimus, todėl atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatas. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Statinio projektas turi būti parengtas
tais atvejais kai privaloma gauti 23 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžinčius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešojo naudojimo pastatų kapitalinio remonto ir statinių griovimo pagal teismų sprendimus projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jei atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;“ Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jei atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais, prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros;“ Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie
numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų suderinamumo, specialiųjų reikalavimų išdavimo procedūros sustabdomos, išdavimo terminas neskaičiuojamas, kol ginčas išsprendžiamas. Šios projekto nuostatos stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokiam terminui procedūros sustabdomos, koks subjektas turėtų tą ginčą išspręsti, kokios statytojo (užsakovo) teisės šioje situacijoje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta specialiųjų reikalavimų derinimo tvarka tarp juos išduodančių institucijų. Šiuose procedūrose statytojas (užsakovas) nedalyvauja. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8, 9, 10 dalyse nustatyti ginčus nagrinėjantys subjektai, jų tarpusavio saveika ir nagrinėjimo terminai, todėl visiškai aišku ginča nagrinėjantys subjektai ir terminai kuriems sustabdomos procedūros. 27.
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus”. Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti ne tik butai, bet ir kitos patalpos. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma riboti sutarčių sudarymą vien tik su butų savininkais (naudotojais), leidžiant tokias sutartis sudaryti su to paties daugiabučio namo kitų patalpų savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, išplečiant subjektų, su kuriais energijos pirkimo-pardavimo sutartys negalėtų būti sudarytos neįvykdžius įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, ratą. Be to, vertinamojoje projekto nuostatoje po žodžio ,,įvykdžius“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys
su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais (naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus gavimo dienos privalo išduoti specialiuosius reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, savivaldybės administracija turi 3 darbo dienų terminą paraiškoms dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų pateikti, pagal šio straipsnio 7 dalį minėti reikalavimai gali būti rengiami 7 darbo dienas nuo paraiškų gavimo dienos, o specialieji architektūros reikalavimai – 10 darbo dienų; pagal šio straipsnio
per 5 darbo dienas, o, suderinus minėtus reikalavimus, savivaldybės administracija per 3 darbo dienas išduoda specialiuosius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nustatytas 15 darbo dienų terminas yra realus, juolab, kad pagal projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 54¹ straipsnį už specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą gresia juridinio asmens atsakomybė arba administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, minėtus reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Specialiuosius reikalavimus savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas išduoda per 3 2 darbo dienas nuo suderintų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo dienos. Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui per 5 3 darbo dienas nepavykus suderinti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, jis perduoda ginčą dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumo nagrinėti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai.“
2015-09-2114 Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka“. Manytina, kad atsakomybę už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams turėtų prisiimti visi projekto rengėjai, o ne tik jį pasirašę asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Atsižvelgti Pagal Statybos įstatymo pakeitimo projekto 20 str.
statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai“, todėl manytina, kad atsakomybę prisiima visi šie išvardinti asmenys ir papildomų projekto rengėjų įstatymas nenumato. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2115 Manytume, kad projekto 15 straipsnyje turėtų būti išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio visa redakcija, nes, pakeitus šio straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, lingvistiškai turėtų būti tikslinama ir šio straipsnio 2 dalis. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Statinio projekto tvirtinimas
iki gaunant statybą leidžiantį dokumentą turi būti statytojo (užsakovo) patvirtintas (tik kai yra statinio projekto ekspertizės aktas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas), kuriame nurodyta, kad galima projektą tvirtinti). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytųo projektųo tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
2015-09-2116 Atkreiptinas dėmesys, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje yra apibrėžtas terminas „konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos“, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktų nuostatose vartojama formuluotė „konservacinio prioriteto teritorijoje“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo
ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;“
„2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar
neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“
„4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –-
ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;“ „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 32.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) leidimas statyti naują statinį – naujo
ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru;“
„2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar
neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“
„4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –-
ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru;“ „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinioės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
leidžiančiu dokumentu yra leidimas statyti naują statinį naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, tuo tarpu pagal šios dalies 2 punktą statybą leidžiančiu dokumentu yra ir leidimas rekonstruoti statinį nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje.
Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų įvardinti tų pačių teritorijų, susijusių su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis bei jų apsaugos zonomis, nes kitu atveju lieka neaišku, kodėl leidimo statyti naują nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje nereikia (1 punktas), o tokio statinio rekonstrukcijai jau leidimo reikia (2 punktas). Analogiška situacija susidaro ir dėl naujų nesudėtingų statinių statyba ir rekonstravimu kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje: naujo statinio statybai reikia, o statinio rekonstravimui nereikia. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimu; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru;“ 33.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste“ po žodžio „atvejais“ reikėtų įrašyti žodį „statinio“. Pritarti Pakesiti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastąjam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitole teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 34.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) šio Įįstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas ir jo elektroninė versija arba tik statinio projekto elektroninė versija, jei statinio projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę statinio projekto versiją elektroniniais parašais; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas.
Statinio projektas ir jo elektroninė versija neteikiami, jei statinio projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniais parašais, asmenų privalančių pasirašyti statinio projektą, yra patalpinta teisės aktų reikalavimus atitinkančiame duomenų centre ir prieiga prie šio projekto neatlygintinai suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijoms, projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims. Dokumentų talpinimo ir prieigos suteikimo tvarką ir reikalavimus duomenų centrui nustato Vyriausybės įgaliota institucija;“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) statinio projekto ekspertizės aktas (kai ši
ekspertizė pagal šio Įįstatymo 29 straipsnio 1 dalį privaloma);“ Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kai šio Įįstatymo nustatytais atvejais statybą leidžiančius dokumentus išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ji atlieka aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte brauktinas žodis „straipsnio“.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios straipsnio dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose yra išdėstytos butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės, todėl svarstytina, ar pateiktos nuorodos nereikėtų patikslinti arba vertinamojoje projekto nuostatoje atvejus konkrečiai įvardinti.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“
2015-09-2116 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme yra apibrėžta sąvoka „statinio projektuotojas“, tikslintinos projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punkto nuostatos. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 12 punktą ir jį išdėtyti taip: „12) statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
Kai statytojas (užsakovas) sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, bet nesudaro su statinio projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, pateikiamos visų statinio projektuotojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentų kopijos;“
2015-09-2116 Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatas, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio
sąlygos įrašomos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pritarti iš dalies Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir jį išdėtyti taip: „14) gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kitus valstybės registrus, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje;“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašyti žodį ,,šio“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „8.
Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio Įįstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo pranešama prašymą teikusiam asmeniui.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas ši institucija netikrintų pastato statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektų, nors pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį vykdant statybos darbus pagal minėtus projektus, būtina pastatus pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų tikslinti minėtų projekto nuostatų. Pritarti iš dalies Neįgaliųjų reikalų departamentas pagal 23 straipsnio 9 dalies nuostatas tikrina pastato statybos, rekonstravimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Statybos įstatymo projekto 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad institucijos (tarp jų ir Neįgaliųjų reikalų departamentas) įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrina aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. 41.
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punkte nėra aiškus terminas „IS „Infostatyba““. Siūlytume šiose projekto nuostatose vartoti pilną informacinės sistemos pavadinimą arba įstatymo nuostatose, kur pirmą kartą vartojamas pilnas šios informacinės sistemos pavadinimas, nurodyti, kad toliau įstatymo tekste bus vartojama santrumpa „IS „Infostatyba““ ir kitose įstatymo ir projekto nuostatose vartoti tik šią santrumpą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 3 punktui. Be to, šių projekto nuostatų formuluotė, jog tuo atveju, jeigu ,,statytojas (užsakovas) <...> galvoja, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS ,,Infostatyba“ neteisėtai“ (pabraukta mūsų), jis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, diskutuotina. Svarstytina, ar vien tik tai, kad asmuo galvoja, kad jo prašymas neregistruojamas neteisėtai, neturint jokių argumentų, pagrindžiančių neregistravimo neteisėtumą, pakanka, kad jis galėtų kreiptis į aukščiau minėtą inspekciją. Manytina, kad asmens kreipimasis į inspekciją turėtų būti motyvuotas, nurodant konkrečius argumentus, dėl kurių jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo registruotas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 16 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Statytojas (užsakovas) turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei:
1) galvoja nesutinka su tuo, kad savivaldybės administracijai pateiktas jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistruojamas IS Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą neregistravimą gavimo dienos;
2) galvoja nesutinka su tuo, kad patikrinus statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą atsisakoma išduoti neteisėtai – per 10 darbo dienų nuo atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gavimo dienos;
3) užregistravus prašymą IS Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, per nustatą terminą statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ir apie neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo neinformuotas, – per 10 darbo dienų pasibaigus statinio projekto patikrinimo terminui.“
2015-09-2116 Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo
žodis ,,įsiteisėjimo“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įsigaliojusiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu;“ 43.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-2118 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte įrašytos, manytume, beveik analogiško turinio nuostatos: privaloma nedelsiant pranešti
„jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto
teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos“ ir „jei avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes nesuprantama kas turima omeny formuluotėje „avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje“, kadangi keičiamas įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja ir apibrėžia tik statinio avarijas, ir kokios dar be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos turimos omeny. Pritarti iš dalies Kultūros paveldo statinys taip pat yra statinys, o už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą dar yra atsakingi savivaldybėse esantys kultūros paveldą savivaldybės lygmeniu prižiūrintys skyriai.
Pakeisti Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pranešti apie avariją savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, jei įvyko kultūros paveldo statinio, statinio kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje avarija – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą; jei avarija įvyko statybos metu, – taip pat statytojui (užsakovui), statinio statybos techninės priežiūros vykdytojui ir statinio projektuotojui. Jeigu avarija įvyksta kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apie avariją taip pat turi būti pranešta už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai, o įvyksta avarija, dėl kurios buvo (gali būti) užteršta aplinka, – už aplinkos apsaugą atsakingai institucijai;“
2015-09-2116 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi 28 struktūrines dalis, todėl, siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuorodą „šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje“. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.“
2015-09-2121 Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo
direktorius <...> privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja detaliųjų planų rengimą, derinimą, tvirtinimą ir galiojimą, todėl iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie minėto įstatymo nustatyti atvejai turimi omeny. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuomenės informavimas apie
numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.
Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.“
2015-09-2124 Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytus šioje dalyje“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje statinio garantiniai terminai nėra nurodyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už nustatytą Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už nurodytą šioje dalyje Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje.“
2015-09-2131 2, 3 Projekto 31 straipsnio 2 ir 3 dalimi keičiamo įstatymo 43¹ straipsnio 5¹ ir 5² dalyse nėra aiškus termino „kadastro tvarkytojas“ turinys, taip pat nėra aišku, kokia kadastro duomenų bazė turima omeny.
Be to, šiose projekto nuostatose vietoj termino „sertifikatas“ siūlytume vartoti pilną pavadinimą -
„pastato energinio naudingumo sertifikatas“. Pritarti iš dalies
Kadastro tvarkytojas turi būti suprantamas taip kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymę. Pakeisti Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija per 5
darbo dienas nuo pastato energinio naudingumo sertifikato įregistravimo dienos išsiunčia kadastro tvarkytojui pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą. Šiame pranešime nurodoma:
1) pastato energinio naudingumo sertifikato numeris;
2) pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo data;
3) pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo data;
4) pastato, patalpos unikalus numeris;
5) pastato, patalpos adresas;
6) energinio naudingumo klasė;
7) skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“ Pakeisti Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 5² dalį ir ją išdėstyti taip: „5².
Kadastro tvarkytojas pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos pateiktą pranešimą apie išduotą pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo sertifikatą kadastro duomenų bazėje į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) energinio naudingumo klasę ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas pastato ar jo dalies (buto, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpos) vieno kvadratinio metro šildomo ploto šildymui per metus.“
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1713, įsigaliosiantį 2016 m. balandžio
įstatymo Nr. I-1240 24, 34, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 54² straipsniu įstatymą Nr. XII-1834, įsigaliosiantį
šių įsigaliosiančių įstatymų nuostatų tarpusavio santykis: šių įstatymų nuostatos turėtų būti įtraukiamos į projekto nuostatas arba minėti įstatymai keičiami ar pripažįstami netekusiais galios.
Pritarti Siekiant išvengti įstatymų kolizijos ir atsižvelgiant į dviejų datų taisyklę atidėti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą iki 2016 m. gegužės 1 d. ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. gegužės 1 d.“ Pakeisti Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar
neypatingas statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios turi gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad nebaigtas statinys išardytas, pagrindu.“ Pakeisti Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį galima naudoti tik įvykdžius
4¹ dalyjse nustatytus reikalavimus.
Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“ Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Įstatymo papildymas 54³ straipsniu Papildyti Įstatymą 54³ straipsniu: „54³ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą statinio projekto sprendinio, numatančio statybos sustabdymą naudojamame statinyje ar jo dalyje, pažeidimą Už šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už statybos darbų atlikimą naudojamame statinyje nesustabdžius ūkinės ar kitokios veiklos statinyje ar jo dalyje, kai ūkinę ar kitokią veiklą statinyje ar jo dalyje sustabdyti numatyta statinio projekte, skiriama bauda statytojui ir
(ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui – juridiniam asmeniui nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki septyniolikos tūkstančių keturių šimtų eurų.“ Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis.
Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 54¹, 54² ir 54³ straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi ta pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.“
papildymas 54⁴ straipsniu Papildyti įstatymą 54⁴ straipsniu: „54⁴ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pareigų nevykdymą Už šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą skiriama bauda statytojui ir (ar) rangovui nuo dviejų tūkstančių devynių šimtų iki septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių aštuonių šimtų iki aštuonių tūkstančių septynių šimtų eurų.“ Pakeisti Statybos įstatymo 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Šio Įįstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54², ir 54³ ir 54⁴ straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka Šio Įįstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, ir 54¹, 54², ir 54³ ir 54⁴straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai.“
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr.
XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, tiek priimto projekto (projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14¹ straipsnio 10 dalis, projekto 39 straipsnis), tiek keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamo nuorodos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, įsigaliojus ANK, bus klaidinančios. Pritarti
2015-09-21 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnyje išdėsčius naują keičiamo įstatymo 23 straipsnio redakciją, tampa neaiškios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatose vartojamos nuorodos į konkrečias Statybos įstatymo straipsnių struktūrines dalis, kaip pavyzdžiui, minėto įstatymo 14 straipsnio
straipsnio 1 dalies 5 punkte“. Siekiant įstatymų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiami ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo atitinkami pakeitimai. Pritarti Įregistruoti
įstatymopakeitimo įstatymo projektą
2015-09-21 Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3483), kuriuo keičiamo įstatymo 10 straipsnio, 18¹ straipsnio 5 dalies,
projektu.
Atkreiptinas dėmesys, kad abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
įstatymų projektus
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-1324 Dėl garantinių prievolių užtikrinimo Statybos įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas turi gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Nors šis garantinis instrumentas sustiprins užsakovų interesų apsaugą, tačiau turėtų būti įvedamas tik atsakingai ir visapusiškai įvertinus jo įtaką statybos sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimus išdavinės draudimo bendrovės, kurios savo ruožtu reikalaus iš rangovų deponuoti tam tikrą pinigų sumą arba įkeisti likvidų turtą. Deponuotina pinigų suma priklausys nuo rangovo finansinės būklės ir patikimumo, todėl gali siekti nuo keliasdešimties iki šimto procentų garantinio užtikrinimo sumos. Tokiu būdu dalis rangovų turės
„įšaldyti“ dideles sumas ir neteks dalies apyvartinių lėšų (stambiuose
objektuose ar turint kelis objektus susidarys ženklios pinigų sumos). Akivaizdu, kad tai pabrangins statybas. Be to, dalis rangovų turės stabdyti veiklą, nes nesugebės gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimų.
Todėl siekiant subalansuoti visų statybos dalyvių interesus ir išvengti žalos statybos sektoriui, siūlome sumažinti garantinio užtikrinimo sumą iki 2 procentų ir privalomai taikyti šį instrumentą tik ypatingų statinių statybos atveju. Nepritarti Ypatingi statiniai sudaro tik apie 8 procentus visų statomų statinių. Didžioji dalis statomų statinių yra neypatingi. Atkreiptinas dėmesys, kad neypatingais gali būti daugiabučiai namai, parduotuvės, vaikų darželiai, administraciniai pastatai ir daug kitų pakankamai didelių ir brangių pastatų. Todėl atsisakius reikalavimų suteikti garantijų užtikrinimą neypatingų statinių statytojams be apsugos liktų didelė grupė statytojų. Be to, 2 procentai yra per maža suma rimtesniems defektams šalinti, o pasaulinėje ir Lietuvos rinkoje dažniausiai taikomas 5 procentų dydžio garantijos užtikrinimas. 2. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-13 Dėl projektavimo įmonių atestavimo Atkreiptinas dėmesys, kad statybos dalyvių, kurie dirba su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai nėra vienodi, t. y. ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o projektavimo įmonės (juridiniai asmenys) nėra atestuojamos. Toks reguliavimas nėra teisingas tiek viešoj intereso, tiek statybos dalyvių atžvilgiu dėl sekančių priežasčių:
1) projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl projektavimo įmonėms turėtų būti taikomi analogiški atestavimo reikalavimai, kaip statybos rangos įmonėms.
Po 2013 metų pabaigoje Rygoje įvykusios
„Maxima“ parduotuvės griūties statybos priežiūros institucijos bei statybos
dalyviai pripažino, kad būtina griežtinti , o ne liberalizuoti projektavimo kokybės kontrolę, nes projektavimo reikšmė užtikrinant statinių saugumą yra esminė;
2) būti statinio projektuotoju gali tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Tačiau atestuojami yra tik fiziniai asmenys, tokiu būdu atestavimo reikalavimai nėra nuoseklūs. Būtina nuosekliai numatyti visų projektuotojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) atestavimą;
3) statinio projekto ekspertizės rangovai yra atestuojami, o projektavimo įmonės nėra atestuojamos. Toks reguliavimas nėra logiškas, nes projekto ekspertavimo veikla tarsi pripažįstama svarbesne nei projekto parengimo veikla;
4) Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Tai reiškia, kad bet kokios išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektyviu būtinumu. Taikyti palankesnį atestavimo reguliavimą vienai statybos dalyvių grupei (šiuo atveju
Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami.
Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 3. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-13 Dėl statinio garantinio termino Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso
metai (paslėptiems statinio elementams taikomas 10 metų, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad medžiagų ir įrenginių gamintojai dažnai nustato 2 metų garantinį terminą, tačiau rangovas, kuris atlikdamas darbus panaudoja šias medžiagas bei įrenginius, turi suteikti ne mažesnę kaip 5 metų garantiją. Toks reguliavimas, kai rangovas turi suteikti ilgesnę garantiją nei gamintojas, iškraipo teisingą pareigų ir atsakomybės paskirstymą tarp statybos dalyvių ir prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siūlome nustatyti, kad garantiniai terminai apdailos darbams bei įrenginiams šalių susitarimu gali būti sutrumpinti iki 2 metų, jeigu tokius garantinius terminus nustato gamintojai ir tiekėjai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2 metų terminas apskritai yra dažnas, pavyzdžiui: jis minimas Statybos įstatymo projekte numatytame garantiniame prievolių įvykdymo užtikrinime, taip pat jis taikomas rangovų atsakomybės draudime, taip pat jis numatytas kaip pretenzijų pareiškimo terminas bendruose rangos santykiuose (Civilinio kodekso 6.666 str., ir 6.678 str.) taip pat jis numatytas kaip pretenzijų pareiškimo terminas pardavus netinkamos kokybės daiktą (Civilinio kodekso 6.338 str., 6.363 str.), ir kt.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad draudimo praktikoje laikomasi nuomonės, jog kokybės trūkumai dažniausiai išryškėja per pirmuosius 2 metus, o trūkumų priežasties ir atsakingų asmenų kaltės įrodymas ilgiau nei po 2 metų yra probleminis, nes per tokį laikotarpį jau pradeda reikštis ir natūralaus nusidėvėjimo požymiai. Tokiu būdu, visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad garantinių terminų apdailos darbams bei įrenginiams sutrumpinimas iki 2 metų būtų logiškas ir pagrįstas. Nepritarti Netikslinga sieti medžiagų ir įrenginių garantinių terminų su statinio garantiniu terminu. Statinio kokybė vertinama atskirai vertinant atliktų darbų kokybę. Jeigu būtų panaudotos nekokybiškos medžiagos ir įrenginiai, tuomet jiems ir būtų skaičiuojamas 2 metų garantinis terminas. 4. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-1316 Dėl statybos procedūrų skaitmenizavimo Šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai išduodami naudojantis Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose gali būti naudojamas elektroninis parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje daugėja projektų, kurie rengiami pažangiais formatais (pvz., 3D), o ateityje tokie formatai sudarys daugumą. Pažymėtina, kad informacinė sistema „Infostatyba“ nepajėgia sutalpinti ir apdoroti pažangiais formatais parengtos dokumentacijos dėl didžiulės šių dokumentų apimties.
Todėl dokumentai teikiami tik primityviais formatais ar vis labiau archaizmu tampančiose kompiuterinėse laikmenose. Atsižvelgiant į statybos skaitmenizavimo tendencijas bei išsivysčiusių valstybių patirtį, siūlome įstatyme numatyti galimybę taikyti pažangias „debesų kompiuterijos“ bei informacijos mainų technologijas, taip pat įteisinti žymiai platesnį elektroninio parašo naudojimą. Tuo tikslu siūlome 23 straipsnio 23 dalyje numatyti, kad statytojas (užsakovas) prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pridedamus šio straipsnio 5 dalies 2-17 punktuose nurodytus dokumentus gali patalpinti virtualiame serveryje. Jeigu minėtieji dokumentai saugomi virtualiose dokumentų saugyklose, kurios atitinka teisės aktuose nustatytus saugumo reikalavimus ir prie jų suteikiama prieiga statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai bei projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims, tokiu atveju papildomai siųsti visos informacijos į IS Infostatyba neprivaloma. Statytojas, patalpinęs informaciją virtualioje duomenų saugykloje, turi užtikrinti, kad informacija bus saugoma visą laikotarpį, kuris privalomas pagal teisės aktus. Šios priemonės sukurtų prielaidas rengti projektus pažangiais formatais bei skaitmenizuoti statybos procedūras žymiai aukštesniame lygyje. Statybos įstatymui numačius principinę tokių priemonių galimybę, detalus reglamentavimas būtų poįstatyminiuose aktuose.
Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas projektas ir jo elektroninė versija arba tik projekto elektroninė versija, jei projektą privalantys pasirašyti asmenys pasirašė elektroninę projekto versiją elektroniniais parašais, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, (įskaitant ir atvejus, kai ši versija teikiama per prieigą) – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis; jei projektas sudarytas iš atskirų dalių, pateikiama bendroji, architektūrinė, kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir
(ar) jų kompiuterinis įrašas; Pakeisti projekto 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis ir elektroniniu parašu“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 20, 23, 32 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Su šio įstatymo 20, 23, 32 ir 34 straipsniuose nurodytomis procedūromis susiję rašytinių dokumentų duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotus šių dokumentų duomenis.“
4Papildyti 45 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Dokumentai, susiję su statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, griovimo procesais ir jų viešojo administravimo procedūromis statybos dalyvių nuožiūra gali būti pasirašomi elektroniniu parašu, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai šie dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka elektroniniu parašu pasirašomi privalomai.“ Papildyti įstatymo projekto 40 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje
nurodyto atitinkamo projekto elektroninė versija, pasirašyta elektroniniu parašu privalančių jį pasirašyti asmenų, per prieigą numatytą šiame įstatyme išdėstyto Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punkte, gali būti teikiama nuo 2017 m. sausio 1 d.“
2015-09-182 Įstatymo 20 ir23 str. vartojama sąvoka
„Neypatingas statinys”, todėl būtina pateikti jos apibrėžimą:
3(1). Neypatingas statinys - statinys, kuriame nenaudojamos nesaugomos pavojingos medžiagos; statinys, kuriame nėra potencialiai pavojingų įrenginių, neatliekami potencialiai pavojingi darbai; nesudėtingos konstrukcijos ir nesudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna ne daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (ne daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas. Nepritarti Termino
„neypatingas statinys“ apibrėžtis pateikta Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo 2 straipsnio 94 dalyje. 6. Algirdas Drevinskas
69
a) kai statybą leidžiantis dokumentas teismo pripažįstamas netekusiu galios (panaikinamas) statyba tampa statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, taigi, tampa savavališka;
b) Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje numatyti 3 savarankiški atvejai, kai statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama: 1a.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai; 1b. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant statinio projekto sprendinius; 1c. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (1a atvejis), nustato įstatymai. 3. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus (1c atvejis), padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso
esminius statinio projekto sprendinius negali būti laikoma savavališka statyba. Atitinkamai tikslintini 28 ir 28(1) straipsniai.) Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotųomis kitųomis konstrukcijųomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų paslėptos konstrukcijos.“
ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, taip pat, kai dokumentas teismo pripažintas netekusiu galios (panaikintas) arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius Nepritarti Toks apibrėžimas ir siūlomas projekte Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nekeičiama savavališkos statybos apibrėžtis, kuri galioje nuo 2010 m. Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis išdėstyta taip: „69. Paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos.“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nekeičiama savavališkos statybos apibrėžtis, kuri galioja nuo 2010 m. 7. Algirdas Drevinskas 2015-09-182 Sąvoka "Savavališkos statybos įteisinimas" vartojama kituose įstatymo straipsniuose, tačiau jos apibrėžimas nepateiktas. 118. Savavališkos statybos įteisinimas
Savavališkos statybos įteisinimo procedūros išsamiai aprašytos Statybos įstatyme.
Be to savavakliškos statybos įteisinimas nesietinas su savavališkos statybos padarinių pašalinimo pripažinimu, kaip siūloma įteisinti apibrėžime, nes savavakliškos statybos įteisinimas yra alternatyva savavališkos statybos padarinių pašalinimui. 8. Algirdas Drevinskas 2015-09-182 Įstatyme yra 28¹ straipsnis "Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", tačiau sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Tik 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis įpareigoja kompetentingas institucijas išduoti naują dokumentą tuo atveju, kai dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. 119. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas - statybą leidžiantis dokumentas išduotas kompetentingų institucijų pažeidžiant teisės aktais nustatytas dokumento rengimo, derinimo, tvirtinimo, išdavimo procedūras. Pritarti Papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį 118 dalimi: „118. Neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas išduotas kompetentingų institucijų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.“
2015-09-1816 Pagal 23 str. 3 dali Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija: 2) tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumą; 3) šio Įstatymo nustatytais atvejais sustabdo statybą; 4) atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą; 6) dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą. Stabdyti statybas, kreiptis į teismą dažniausiai nereikėtų, jei Inspekcija tikrintu projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. 9.
punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai;
10) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje. Nepritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio yra apibrėžtas statybos valstybinės priežiūros turinys, kada Valstybinė ir teritorijų planavimo inspekcija (toliau – Inspekcija) yra įgaliota tikrinti statybos užbaigimo procedūrų atlikimą. Projekto nuostata, pagal kurią Inspekcija būtų įpareigota dalyvauti statybos procedūrose, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrintų ji pati, galimai neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 3 str.
atlikti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės (pagal 5 str. 2 p.)
2015-09-1816 Suderinimas su CK 4.103 str. nuostatomis. 21(1). Statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo neigiamų padarinių šalinimo klausimą išsprendžia subjektai, nurodyti 21 dalyje arba teismas šio Įstatymo 28 ar 28(1) straipsnyje nustatyta tvarka:
1) jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
2) jeigu statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus;
3) jeigu statinys (jo dalis) pastatytas ar statomas savavališkai;
4) statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikintas įsigaliojusiu teismo sprendimu. Nepritarti Perteklinės nuostatos, nes žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. 11. Algirdas Drevinskas 2015-09-18 Nepakanka tik panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Būtina išspręsti statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimą kaip tai numato CK 4.103 straipsnis. 22. Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.
Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi kompetentingi asmenys, pritarę neteisėtam statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. 22(1). Kreiptis į teismą dėl statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimo išsprendimo šio Įstatymo 28 ar 28(1) straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę asmenys ir institucijos, nurodyti 22 dalyje. 24. Už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, teismo sprendimu atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 25. Sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi kompetentingi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Nepritarti Perteklinės nuostatos, nes žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas. 12. Algirdas Drevinskas 2015-09-1817 Įstatymo 23 str. nenumatyta, kad nesudėtingiems ir statiniams pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl būtina papildyti 23 str. nuostatomis, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 3. Statinių, išskyrus nesudėtingus ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 4. Statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 5. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas. 6.
6Deklaracijos apie statybos užbaigimą,
kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas. 7. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Suderinimas su CK 4.103 str. Nuostatomis: 7(1). Statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo neigiamų padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas. Nepritarti Siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatomi atvejai kada statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir savaime suprantama, kad kitais atvejais jis neprivalomas. 13. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
Suderinimas su CK 4.103 str. ir 27 str. 3 dalies 7 punktu bei 8 dalimi 2.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:
1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; taip pat pareikalauja pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. 7.
statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą:
1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba
2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
5) išsprendžia savavališkos statybos neigiamų padarinių šalinimo klausimą. 8. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes pašalinti savavališkos statybos neigiamus padarinius, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. 9.
dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis Inspekcijos organizavimu nugriaunami, išardomi ar pašalinami savavališkos statybos neigiami padariniai statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. 10. Su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo, savavališkos statybos įteisinimo ir atnaujinimo, po to, kai savavališkos statybos padariniai jau pašalinti, tvarką nustato Aplinkos ministerija. Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 28 straipsnis nekeičiamas. 14. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ji, kiti šio Įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. 2.
nurodytą kreipimąsi savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis
3) atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį
(kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
4) leidžia šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;
4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.
Jeigu teismas pagal 1 dalyje nurodytą kreipimąsi savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis
3) atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį
(kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
4) leidžia šios dalies 1 ir 2 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;
4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, taip pat ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. 3.
įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. 4. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto asmens lėšomis. 6. Nustačius, kad statinys (jo dalis), dėl kurio priimami įpareigojimai numatyti 2 dalyje, priklauso statytojui (užsakovui), kurio kaltės dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo nėra, ar sąžiningam įgijėjui, teismas šio asmens reikalavimu taip pat sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. 8. Su statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimu, statybos įteisinimu ir atnaujinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo neteisėtumo nustatymo tvarką nustato Aplinkos ministerija. (Įstatymas nenumato, kokia tvarka įteisinama ir atnaujinama statyba vykdyta pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus po to, kai tokios statybos padariniai jau pašalinti; kokiu būdu nustatoma, kad statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai.) 9.
Jei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tačiau jis jau yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas) teismo, tokia statyba laikoma savavališka. (Suderinimas su siūlomu 2 str. 71 dalies papildymu.) Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 28¹ straipsnis nekeičiamas. 15. Algirdas Drevinskas
nurodytus pažeidimus bei jų padarinius turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atnaujinti gauti leidimą tęsti (atnaujinti) statinio statybą. Nepritarti Pasiūlymai teikiami pateiktam įstatymo projektui XIP-3485, o šiuo projektu 33 straipsnis nekeičiamas. 16. Algirdas Drevinskas 2015-09-18
5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, kai tokia statyba pagal įstatymus negalima – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per šios inspekcijos ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kai tokia statyba pagal įstatymus negalima, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio Įstatymo 23 straipsnio 30 22 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą;
Nepritarti Įstatymais numatyta galimybė statyti statinius gavus statybą leidžiantį dokumentą, neatleidžia nuo atsakomybės užm savavališką statybą. Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šis įstatymas ir Statybos įstatymas numato galimybę gauti statybą leidžiantį kai tokia statyba pagal įstatymus negalima. 17. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-19 Dėl Projekto pasiūlymų, kuriems pritariame:
reikalavimams tikrinančių institucijų kiekį ir trumpinti terminus
terminus Siūloma mažinti projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių institucijų skaičių nuo 16 iki 9 (Projekto 23 str. 9 d.) ir taip sutrumpinti statinio projekto derinimo terminus. Ypatingų statinių projektų sprendinių atitikties tikrinimas turėtų užtrukti iki 20 d. d., neypatingų ir kitų statinių - iki 10 d. d. (Projekto
statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybė nutaria, kurios iš 16 institucijų (Statybos įstatymo 23 str.
galima tvirtinti, t. y. aiškintis, ar projektas atitinka visus techninius, normatyvinius reikalavimus, yra saugus ir pan. Institucijos turi spręsti, galima ar negalima statyti konkretaus tipo, aukščio, pločio objektą, bet neturi aiškintis, ar tame objekte bus galima vykdyti veiklą ir kaip reikėtų tai daryti. Tačiau kai kurios institucijos, pvz., Maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija ar Muitinės departamentas yra tos institucijos, kurios gali pateikti išvadas dėl konkrečios veiklos vykdymo, bet ne dėl to, ar galima statyti vienokį ar kitokį statinį. Sutinkame su Projekto rengėjais, siūlančiais šias institucijas iš sąrašo išbraukti. Projekte taip pat siūloma trumpinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminus. Ypatingo statinio statybos ar rekonstravimo leidimo išdavimas trumpinamas nuo 45 d. d. iki 26 d. d., neypatingo – nuo 30 d. d. iki 16 d. d. (Projekto 23 str. 13, 15 d.). Pritariame šiai iniciatyvai. Nepritarti Nėra konkretaus siūlymo. 18. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1914 LLRI taip pat teikia pasiūlymus, kaip Projektas galėtų būti pakoreguotas, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas būtų dar labiau supaprastintas ir paspartintas. Pagal Pasaulio banko atliekamą tyrimą „Doing Business Index“ Lietuva pagal statybos leidimų išdavimą užima 15 vietą iš 198 valstybių. LLRI teikia pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos reitingą. Siūlome:
Panaikinti statytojo prievolę pateikti duomenis apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą savivaldybės administracijai, kreipiantis su projektiniu pasiūlymu. Dabartinis reguliavimas. Kreipdamasis į savivaldybės administraciją su projektiniu pasiūlymu, asmuo privalo pateikti duomenis apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašą LLRI siūlymas. Įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šią procedūrą patiems ir nereikalauti NTR išrašo tiesiogiai iš asmens Kodėl?
a) Įstatyme tiesiogiai niekur neįtvirtinta, kad teikdamas projektinius pasiūlymus, asmuo privalo pateikti ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Taigi savivaldybės galėtų ir turėtų pačios tai padaryti ir iš asmens neturi teisės jų reikalauti. Teisinėje bazėje galėtų būti numatyta tokia savivaldybių pareiga.
b) Savivaldybės yra įgaliotos gauti informaciją savivaldybės funkcijoms vykdyti. Taigi turi galimybę gauti duomenis apie asmenų, besikreipiančių su projektiniu pasiūlymu, nekilnojamąjį turtą. Pvz., norėdamas patikrinti asmenų pateiktų duomenų tikrumą (jei išrašo duomenys atrodo įtartini arba išrašas senas), savivaldybės administracijos darbuotojas vis tiek naudojasi NTR sistema, taigi tai nėra nauja praktika. Problema ta, kad Lietuvoje savivaldybės su VĮ „Registrų centras“ yra sudariusios skirtingas sutartis ir skirtingomis apimtimis gali naudotis NTR sistema, pvz., paiešką gali atlikti tik pagal adresą, registro Nr., kadastrinį ar unikalų Nr. Ne visos savivaldybės gali gauti visus duomenis apie asmens turtą pagal bet kokius paieškos kriterijus. Jei savivaldybė turi tik, pvz., asmens pavardę, savivaldybės gali neturėti prieigos prie duomenų pagal tokį paieškos kriterijų. Tokią problemą būtų galima išspręsti, jeigu savivaldybių administracijos sudarytų su VĮ „Registrų centras“ tokias sutartis, pagal kurias būtų galima neribota paieška NTR.
Su projektiniu pasiūlymu besikreipiantys asmenys galėtų būti apmokestinami pagal numatytus tarifus, o procesas būtų greitesnis, nes duomenis pasiekti galėtų ta pati vėliau juos naudosianti institucija – savivaldybės administracija.
c) Savivaldybės tuos pačius duomenis galėtų gauti pigiau. Registruoti vartotojai, kurie yra su VĮ „Registrų centras“ sudarę daugkartinio naudojimo sutartis, už išrašo peržiūrėjimą moka 0,29 Eur, o už išrašo suformavimą – dar 0,58 Eur, iš viso – 0,87 Eur. Tuo tarpu išrašą iš VĮ „Registrų centras“ užsisakantis vartotojas sumoka 3,19 Eur, tačiau jam suteikiami duomenys yra tie patys, už kuriuos daugkartinis naudotojas moka 0,87 Eur (NTR išrašo peržiūrėjimas ekrane ir jo suformavimas). Tai reiškia, kad vartotojui papildomus 2,32 Eur kainuoja oficialaus duomenų patvirtinimo paslauga (išrašo išspausdinimas ir institucijos žyma „patvirtinta“). Taigi NTR išrašą gaudama savivaldybė sutaupytų statytojui ir laiko, ir pinigų, neoficialaus duomenų patvirtinimo paslaugos atskirai teikti nereikėtų.
d) Geroji užsienio praktika. Danijoje ir Vokietijoje duomenis apie nekilnojamąjį turtą susirenka pačios savivaldybės. Danijoje statybos leidimus išduoda savivaldybės. Į savivaldybę besikreipiantis statytojas kartu su prašymu statybų leidimui gauti turi pateikti šiuos dokumentus: brėžinius, parodančius statybų apimtį, vertinimus apie statybų poveikį aplinkai, informaciją apie pastato išvaizdą, jo naudojimo paskirtį, kt. Gavusi prašymą savivaldybė tikrina pateiktus duomenis, taip pat ir tai, ar pastatas atitinka nekilnojamo turto registro nuostatus ir registracijos reikalavimus. Vokietijoje prašymą statybų leidimui išduoti priima savivaldybių statybų departamentai.
Teikiant prašymą reikalingi šie dokumentai - pastato techninės sąlygos, paskaičiavimai apie statinius bei duomenys apie pastato naudojimo paskirtį. Taigi, tiek Vokietijoje, tiek Danijoje, pažymos apie nuosavybės teise valdomą žemės plotą patiems statytojams pasiimti nereikia (kaip Lietuvoje) – duomenis apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą patikrina prašymą priimančios institucijos. Panaikinus šią procedūrą, pagal „Doing Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius sumažėtų nuo 91 iki 90,5, o Lietuva pakiltų iš 15 į 9 vietą. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su Statybos įstatymu. 19. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1914 Išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus (SAR) projektinio pasiūlymo svarstymo etape. Dabartinis reguliavimas. Prieš pateikiant prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, reikia gauti SAR ir atsižvelgiant į juos rengti projektą. LLRI pasiūlymas. Panaikinti SAR išdavimo procedūrą kaip atskirą, o jos elementus perkelti į projektinio pasiūlymo svarstymo ir tvirtinimo etapą. Kodėl? Bendro pobūdžio perteklinė procedūra. SAR – menkai individualizuoti ir ši procedūra yra tik papildoma našta statytojui. SAR lyg ir turėtų būti suprantami kaip specialūs nurodymai, susiję su statinio architektūra. Pvz., jo išvaizdos reikalavimai, jei savivaldybės administracija tokių reikalavimų turi (stogo formos, dangos tipo, spalvos ir kt.), atsižvelgiant į urbanistinę aplinką ir jos viziją. Tačiau pagal šiandieninį reguliavimą SAR didžiąja dalimi sudaro informacija iš bendrojo plano (apie žemės sklypo sutvarkymą ir jo naudojimą) ir tai, kas jau anksčiau savivaldybės administracijoje patvirtinta kaip projektinis pasiūlymas (statinio idėja).
Dar daugiau, projektavimo įmonės dažnai ima rengti projektą, turėdamos patvirtintą projektinį pasiūlymą, bet dar neturėdamos SAR. Tai rodo, kad projektuotojai žino, ko galima tikėtis iš SAR
Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius – nuo 91 iki 70, o Lietuva reitinge pakiltų iš 15 į 7 vietą.
Nepritarti Specialiųjų architektūrinių reikalavimų perkėlimas į ankstesnį etamą prieštarautų projektinių pasiūlymų rengimo tikslams, t. y. Išreikšti numatomo statinio architektūros įdėją, nes SAR ribotų architektūrinių idėjų pateikimą. 20. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1917 Statinio užbaigimo komisiją kviesti tik ypatingais atvejais („Risk based“ modelis) Dabartinis reguliavimas. Norint užbaigti statinį, reikalinga sukviesti statinio užbaigimo komisiją ir visos projektą derinusios institucijos turi pasirašyti statinio užbaigimo aktą. LLRI pasiūlymas. Taikyti „Risk based“ modelį, kai komisija kviečiama privaloma tik kai kuriems statiniams (pvz., specialiose teritorijose esantiems, sudėtingiems ir pan.). Kodėl?
a) Neypatingų statinių rizika – statytojui. Šios komisijos tikslas – užtikrinti nuoseklų teritorijų planavimą, statybų plėtrą ir statinių naudojimo priežiūrą. Kaip saugiai bus naudojamas statinys turi rūpėti statytojui. Išimtis galėtų būti daroma nebent statiniams, kurie yra ypatingos svarbos (pvz., statomi saugomoje teritorijoje/kultūros paveldo zonoje, kuriuose gyvens didelis kiekis žmonių, kurie yra labai aukšti ir pan.). Tai reikštų, kad komisija, būdama valstybinės priežiūros institucija, rūpintųsi tuo, kuo ir privalo - trečiųjų asmenų ir visuomenės saugumu. Tuo tarpu dabar nuo komisijos priklauso, ar neypatingus statinius (pvz., užmiesčio sandėlius popieriui laikyti), kurie tretiesiems asmenims nedaro apskritai jokios įtakos, bus galima eksploatuoti ar ne. Tačiau dėl tokio reguliavimo statytojams uždedama papildoma našta.
b) Neišsamus tikrinimas. Tokia patikra yra labiau paviršutiniško pobūdžio, kadangi užtikrinti išsamų jau pastatyto statinio konstrukcijų patikrinimą – neįmanoma.
Net ir atliekant visus vadinamuosius eksperimentus, tikrinant statinio konstrukcijų tvirtumą, sudėtį ir pan., patikrinti, pvz., ar pertvaros yra iš vienos ar kitos labai panašios medžiagos, turbūt net neįmanoma.
c) Geroji užsienio praktika. Lietuvoje ši procedūra vidutiniškai užtrunka 14.5 dienų, tuo tarpu Vokietijoje tik 1 dieną. Pagrindinė priežastis, kodėl kitose šalyse ši procedūra užtrunka trumpiau yra ta, kad vadinamosios statybų vietos inspekcijos yra vykdomos labai retai. Pvz., Vokietijoje komisijos tikrinimas (inspektavimas) užtrunka tik vieną dieną, ir yra vos 10% tikimybė, kad ji apskritai bus vykdoma („Risk based“ modelis). Vokietija rizika paremtų inspekcijų sistemą perėmė iš Australijos, kuri tokią sistemą naudoja nuo 1999 metų. Rizika paremtą inspekcijų sistemą taip pat naudoja Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kanada. Pagrindiniai tokio modelio pliusai: būtinų inspekcijų strategija reikalauja daugybės darbuotojų kiekvienai inspekcijai. Jei kaskart būtų sprendžiama, ar verta atlikti inspekciją, valdžia žmogiškuosius išteklius galėtų paskirstyti ten, kur jų labiausiai reikia bei tikrinti tik tuos pastatus, kurie pagal priimtas nuostatas yra rizikingiausi (pagal vietovę, darbuotojus dirbsiančius, gyventojus, gyvensiančius pastate ar pagal pastato dydį). Dėl metodikos, pagal kurią turėtų būti sprendžiama, reikia kviesti komisiją ar ne, būtų galima naudotis užsienio šalių pavyzdžiu. Tai galėtų būti vietovė, kurioje yra statinys, statinio aukštingumas ir pan. Tokio tipo inspekcijos tampa vis populiaresnės įvairiose pasaulio šalyse – nuo 2005 m. 18 šalių įsidiegė tokią sistemą. 2009 metų „Doing business“ duomenimis 11 iš 15 aukščiausias vietas reitinge užimančių šalių naudojo „Risk-based“ inspekcijų sistemą.
Nepritarti Toks statinio statybos užbaigimo principas įteisintas Statybos įstatyme dar 2010 m., atsižvelgiant į galimas rizikas numatant tris statybos užbaikimo variantus (užbaigimo aktas, deklaracija tvirtinama inspekcijoje ir paprasta deklaracija). 21. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-1917 Įgalinti statinio užbaigimo komisijos pirmininką įregistruoti statytojo nuosavybės teises per vieningą elektroninę sistemą su VĮ „Registrų centras“. Tuo atveju, jei nesvarstytinas trečias pasiūlymas. Dabartinis reguliavimas. Gavęs statinio užbaigimo aktą, statytojas kartu su kadastrine byla kreipiasi į VĮ „Registrų centras“, kad padarytų žymą apie statinio užbaigimą ir įregistruotų nuosavybės teises LLRI pasiūlymas. Įgalinti statinio užbaigimo komisijos pirmininką - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovą - per vieningą elektroninę sistemą su VĮ „Registrų centras“ perduoti duomenis apie užbaigtą statinį Kodėl? Lietuvoje jau veikia pavyzdinė sistema - notaro ir VĮ „Registrų centras“ duomenų perdavimo sistema NETSVEP (Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga). Lietuvoje egzistuoja NETSVEP sistema, kuri galėtų būti laikoma pavyzdžiu. Šios sistemos įdiegimo tikslas buvo padaryti taip, kad žmonėms nebereikėtų sudarinėjant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį eiti į VĮ „Registrų centras“ gauti pažymą - dabar pažymą (tiksliau tai vadinama - duomenų tikslinimu) užsako notaras. Dar daugiau, žmogus gali nuosavybės teisę ar kitas teises registruoti per notarą ir jam nebereikia nešti šios sutarties įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Be to, sutarčių projektai irgi yra ruošiami NETSVEP sistemoje, duomenys įkeliami tiesiai iš VĮ „Registrų centras“.
Notaras perduoda duomenis VĮ „Registrų centras“ apie sudarytas notarines sutartis (tai notarui privaloma ir daroma nepriklausomai nuo šalių pageidavimų; šiuo atveju NTR išraše atsiranda žyma apie sudarytą sutartį, kartu nurodoma ir sutarties šalis), taip pat gali registruoti nuosavybės teisę ar kitas daiktines teises (pvz. servitutus, uzufruktus), įregistruoti ar išregistruoti kitus juridinius faktus ar žymas (pvz. apie sudarytas preliminariąsias, nuomos sutartis, disponavimo apribojimus ir pan.). Taigi tarpinstitucinis bendradarbiavimas su VĮ „Registrų centras“ nėra unikali situacija Lietuvoje. Galima svarstyti ir panašios sistemos įdiegimą tarp ir VĮ „Registrų centras“. Žymą apie statinio užbaigimą galėtų padaryti komisijos pirmininkas – VTPSI atstovas. Panaikinus šią procedūrą, pagal „Doing Business Index“ reitingavimą, procedūrų, reikalingų gauti statybos leidimą, skaičius sumažėtų nuo 11 iki 10, dienų skaičius sumažėtų nuo 91 iki 90, o Lietuva pakiltų iš 15 į 9. Jei LLRI pasiūlymai būtų įgyvendinti, „Doing Business Index“ reitingų lentelėje Lietuva iš 15 vietos pakiltų į 4 statybų leidimų sektoriuje, bendrame reitinge - iš 24 pakiltų į
investicinis klimatas, o Lietuva, šokteldama į viršų „Doing Business Index“ reitingų lentelėje, padidintų savo prestižą tarptautinėje arenoje. Todėl palaikome Projekto siūlymus sutrumpinti terminus, taip pat siūlome svarstyti LLRI pateiktus pasiūlymus, dėl kurių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas taptų dar paprastesnis ir sutrumpėtų terminai. Nepritarti Toks reguliavimas padidintų administracinę naštą, nes tik nedidelė dalis statinių užbaigiama komisijai surašius užbaigimo akta.
Todėl turės būti numatomos dvi statinių registravimo tvarko kai statinys registruojamas statytojo prašymu ir kai statinys registruojamas komisijos pirmininko prašymu. Be to, turės būti sprendžiamas apmokėjimo už registraciją klausimas. 22. Lietuvos draudikų asociacija 2015-10-2026 Lietuvos draudikų asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (Nr. XIIP-3485) (toliau – Projektas) teikia savo pastabas dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Projekto 26 straipsniu yra keičiamas Statybos įstatymo 38¹ straipsnis, kuriuo reglamentuojamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo civilinę atsakomybę turi apsidrausti dėl kiekvieno statinio atskirai. Projektu norima pakeisti šią nuostatą ir nustatyti, kad bus galima draustis ne tik dėl kiekvieno statinio atskirai, bet ir pagal vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus iki draudimo sutarties sudarymo dienos. Visų pirma, norint įtvirtinti nuostatą, kad būtų draudžiama praėjusių metų statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla, reikėtų įvertinti, kad draudimo rizika tuo pačiu ir draudimo įmokos padidėja kelis kartus kai siekiama apdrausti praeityje vykdytą veiklą, nes veiksmai jau įvykę ir draudimo kompanija nebegali jų įtakoti. Be to, praeities veiksmų draudimo riziką prisiima ne kiekviena draudimo kompanija.
Visų antra, metinių sutarčių atveju, draudžiant pagal vykdomos veiklos paslaugų mastą būtų labai sudėtinga įvertinti visą statinio statybos techninio prižiūrėtojo teikiamų paslaugų spektrą ir rizikos laipsnį, kas gali lemti atsargesnį rizikos prisiėmimą ir kainodaros pasikeitimus. Kadangi tai yra privalomasis draudimas, tai draudimo įmonės teikdamos šios rūšies produktą negali atsisakyti sudaryti metinės draudimo sutarties, jeigu draudėjas to prašo. Šį draudimo produktą teikia tik kelios draudimo kompanijos, todėl apsunkinus sąlygas kai kurios gali atsisakyti šios paslaugos. Atsižvelgiant kas išdėstyta siūlome pakeisti Projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38¹ straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo dienos. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į statinio statybos techninio prižiūrėtojo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
16 Dėl statinio statybos techninės priežiūros rangovo sąvokos ir funkcijų Projekto 2 str. 112 d. numato, kad statinio statybos techninės priežiūros rangovu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Galiojančio įstatymo 2 str. 51 d. išlieka
„statinio statybos techninio prižiūrėtojo“ sąvoka, pagal kurią statybos
techninis prižiūrėtojas suprantamas kaip fizinis asmuo. Projekto 11 str. 1 d. 6 p. numato, kad statybos dalyviu yra ne tik statybos techninės priežiūros rangovas (t. y. fizinis ar juridinis asmuo), bet ir statybos techninis prižiūrėtojas (t. y. fizinis asmuo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors projektu įvedamas naujas statybos dalyvis – statinio statybos techninės priežiūros rangovas (fizinis ar juridinis asmuo), tačiau įstatymo 16 str., reglamentuojantis statinio statybos techninio prižiūrėtojo (fizinio asmens) teises ir pareigas, nėra keičiamas. Toks reguliavimas yra nenuoseklus, nesuderintas, besidubliuojantis. Siūlome patikslinti projekto 11 str. 1 d. 6 p. ir galiojančio įstatymo 16 str.. Taip pat aiškiau atriboti statybos techninės priežiūros rangovą (fizinį ar juridinį asmenį) nuo jo darbuotojų, kurie betarpiškai atlieka statybos techninės priežiūros funkcijas ir veikia statybos techninės priežiūros rangovo vardu. Galiojančio įstatymo 16 str. 2 d. 2 p. numato, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą.
Atkreiptinas dėmesys, kad statybos techninis prižiūrėtojas tikrina darbų kokybę ir kiekį. Siūlome vietoje nevienareikšmės sąvokos
„mastas“ vartoti sąvoką „kiekis“. Pritarti iš dalies
Pakeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 112 dalį ir ją išdėstyti taip: „112. Statinio statybos techninės priežiūros rangovas – fizinis arba juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, statytojo (užsakovo) pavedimu organizuojantis ir (ar) vykdantis statinio statybos techninę priežiūrą.“
2 Dėl statytojo (užsakovo) pareigos pateikti informaciją Projekto 12 str. 1 d. 12 p. numato, kad statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikti informaciją apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Pažymėtina, kad 1 dienos terminas per trumpas ir statytojas gali objektyviai nespėti pateikti informacijos. Siūlome palikti šiuo metu galiojantį 3 darbo dienų terminą.
Pritarti Pakeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 3 darbo dienąas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą minėtą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
2015-10-20 Dėl statybos dalyvių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo Projekto 11 str. 1 d. numato sekančius statybos dalyvius :
1) statytojas (užsakovas);
2) tyrinėtojas;
3) statinio projektuotojas;
4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas;
5) rangovas;
6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas;
7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas. Šiuo metu privalomasis civilinės atsakomybės draudimas taikomas ne visiems, o tik trims statybos dalyviams: statinio projektuotojams, statinio statybos techniniams prižiūrėtojams ir rangovams.
Siūlome privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą taikyti ne tik aukščiau paminėtiems trims statybos dalyviams, bet ir tyrinėtojams (projekto 11 str. 1 d. 2 p.) bei statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovams (projekto 11 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tyrinėtojų bei statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovų funkcijos yra svarbios lygiai kaip ir projektuotojų ar statybos techninių prižiūrėtojų (pvz. nekokybiški grunto tyrimai gali sąlygoti neteisingus projektinius sprendimus, statinio deformacijas ir pan.). Be to, Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Bet kokios išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektyviu būtinumu. Taikyti skirtingą reguliavimą statybos dalyviams nėra jokio akivaizdaus būtinumo ir tai netarnauja viešajam interesui. Todėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suvienodinimas aukščiau paminėtiems statybos dalyviams būtų prasmingas ir logiškas. Pritarti Pakeisti kai kuriuos įstatymo projekto straipsnius, papildyti naujais ir atitinkamai pakeisti likusių straipsnių numeravimą. 26 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo CIVILINĖS
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys 1.
Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. 2. Draudimo objektas, draudžiant statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinę atsakomybę. 3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 3.
kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos metu sukuriamu darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 5.
(dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais projektuotojo parengto statinio projekto atskirų dalių ekspertizės parengimui, kiekvieno statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ar rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina, taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu. 7. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. 8.
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 8. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). 9. Statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 9. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, rangovas ar statytojas (užsakovas)) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 10. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 10.
ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. 11. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse. 11. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 12. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 13.
draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 14. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“28 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės ar fizinio asmens projektavimo darbų mastą per metus.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo minimalios sumos suma nustatomosa projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38¹ straipsnis. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1.
Pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninę priežiūrą atlieka pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumosa nustatomosa statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“30 straipsnis. Įstatymo papildymas 38² straipsniu Papildyti Įstatymą 38² straipsniu: „38² straipsnis. Statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4.
statinio projekto (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus. 5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 289600 eurų.“.“
pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Rangovo Statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1Pagal rangovo statinio statybos,
rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą (įskaitant statinio garantinį laikotarpį) statiniui, asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi rangovo statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis arba statinio statyba vykdoma ūkio būdu. 5.
atsakomybės draudimo minimalios sumosa nustatomosa rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 43400 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“
2015-10-20 Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai statybos dalyvių praktikoje savanoriškai draudžia savo atsakomybę ir rizikas. Tačiau iš tokių statybos dalyvių vis tiek reikalaujama apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Toks dubliuojantis reguliavimas didina statybos dalyviams finansinę ir administracinę naštą. Siūlome numatyti, kad apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nėra būtina, jeigu statybos dalyvis draudžiasi laisvanorišku draudimu, kurio sąlygos (draudimo objektas, draudimo suma, draudiminiai įvykiai) yra ne mažesnės apimties nei teisės aktų nustatytos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Nepritarti Privalomo civilinės atsakomybės draudimo subjektai ir jo privalomumas nustatytas galiojančio Statybos įstatymo 37 straipsnyje, kuris svarstomu įstatymo projektu nekeičiamas. 27. Lietuvos statybininkų asociacija 2015-10-30 Dėl elektroninio parašo: siūlome papildyti projektą bendro pobūdžio 45¹ straipsniu. Atskiruose straipsniuose (23 str. ir kt.) elektroninio parašo nebeminėti. „45¹ straipsnis. Elektroninio parašo naudojimas
procedūromis susiję dokumentai gali būti pasirašomi elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Statybos dalyvių naudojami statybos dokumentai statybos dalyvių nuožiūra gali būti pasirašomi elektroniniu parašu teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų 4 punktą
2015-10-3016 Dėl projektų talpinimo į išorinius duomenų centrus: siūlome papildyti projekto 23 straipsnį nauja 7 dalimi.
Kitų dalių numeraciją atitinkamai pakeisti. „7. Šios straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti dokumentai (projektas ir /arba projekto elektroninė versija) neteikiami, jei projekto elektroninė versija yra patalpinta teisės aktų reikalavimus atitinkančiame duomenų centre (virtualioje duomenų saugykloje) ir prieiga prie šių dokumentų neatlygintinai suteikta (nurodytas prieigos raktas) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, savivaldybių administracijoms, projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančioms institucijoms ir asmenims. Dokumentų talpinimo ir prieigos suteikimo tvarką bei reikalavimus duomenų centrui nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti Žr. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų 4 punktą
priežiūros rūmai
8 Siūlome Projekto atskirų nuostatų pakeitimus, atsižvelgiant į žemiau pateikiamus argumentus ir pasiūlymus. Projektu siūloma pakeisti Keičiamo įstatymo 2 str. 89 dalyje pateiktos sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ apibrėžtį, numatant, kad „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
Taip ši sąvoka susiejama ne tik su pastato energetinių savybių pagerinimu ar iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimu, bet ir su atliekamų darbų finansavimo šaltiniu. Nesutinkame su šiuo siūlomu pakeitimu dėl tokių motyvų.
Sąvokos „Pastato (ar jo bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimas“, „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“, „Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus“ yra plačiai naudojamos ir sudaro vieningą sąvokų sistemą. Jos yra pateikiamos LR CK Bendrosios nuosavybės teisės skirsnyje, Bendrijų įstatyme, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti modernizuoti įstatyme, daugybėje įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Sąvokų prasmė remiasi Civilinio kodekso normų aiškinimo principais (LR CK 1.9 str.). Pirmiausia, žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikmę, pakui pagal specialiąją – teisinę, techninę ar kitokią reikšmę. Lietuvių kalbos internetiniame žodyne pateikiamas toks sąvokų atnaujinti, modernizuoti išaiškinimas: modernizúoti, -úoja, -ãvo tr. TrpŽ keisti pagal šių dienų reikalavimus ir skonį; atnaujinti (įrengimus ir pan.): Pernelyg lėtai modernizuojami pasenę įrenginiai sp. atnaũjinti tr. J; SD213,315,424, R (ieškomas prie žodžio naujinti) 1. panaikinti vartojimo, dėvėjimo, senėjimo žymes, seną padaryti kaip naują: Tvorą atnaũjinti K. Senus drabužius galime atnaujinti rš. 2. padaryti naują, kitokį, negu buvo. Kaip matome, Žodyne pateikiama ir bendrinė, ir specialioji šio žodžių junginio (atnaujinimas (modernizavimas) reikšmė. Ir nė vienoje iš jų nėra sąryšio tarp atliekamų darbų pavadinimo (atnaujinimas, modernizavimas) ir atliekamų darbų finansavimo pobūdžio (iš biudžeto ar kitaip). Manome, kad toks Lietuvių kalbos iškraipymas (koks yra siūlomas šioje Projekto nuostatoje) yra nepriimtinas. Būtų visiškai nebeaišku, kaip turėtų būti vadinamas paketas priemonių (statybos darbų), kurie netelpa į atnaujinimo įgyvendinant privalomuosius reikalavimus darbų apimtį …???
Be to, pastatas gali būti atnaujinamas (modernizuojamas) ir iš kitų finansavimo šaltinių, pvz., privačių investuotojų lėšomis pagal Energijos taupymo paslaugų teikimo (ETPT) modelį arba butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis. Manome, kad šią statybos rūšį charakterizuoja įgyvendinamos priemonės (jos turi būti pastato fizines savybes gerinančios ir/ar energiją taupančios), o ne lėšų kilmė. Atkreipiame dėmesį, kad pastato atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra detaliai reglamentuotas specialiuosiuose atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Projektu siūlomi pakeitimų tikslo projekto rengėjas nenurodo, tad negalima įvertinti ar šis ribojimas yra pagrįstas ir racionalus, tačiau, akivaizdu, kad pritarus siūlomiems pakeitimams taptų iš esmės neapibrėžti darbai, kurie būtų finansuojami iš kitų šaltinių, neaišku kokių reikalavimų turėtų laikytis statytojas siekdamas pagerinti pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais būtų užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos panaudojimas. Būsto rūmai siūlo atsisakyti Projekte teikiamo Keičiamo įstatymo 2 str. 89 dalies pakeitimo ir sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ apibrėžtį, palikti nepakeistą: „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
Nepritarti Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui).
Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 30. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
2 Projektu siūloma Keičiamo įstatymo 6 str.
statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, ...>“ Nesutinkame, kad daugiabučių namų (pastatų) atnaujinimo (modernizavimo) projektuose visais atvejais pastatas turėtų būti besąlygiškai pritaikytas specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. To nereikalauja nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Jungtinių Tautų dokumentai (nors Projekto autoriai ir teigia priešingai). Pvz., 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta, kad „Visų pirma, statiniai turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į neįgalių asmenų galimybes patekti į statinį ir juo naudotis“. Absoliutus reikalavimas užtikrinti galimybes neįgaliesiems savarankiškai patekti į statinį Reglamente yra keliamas tik Projektuojant ir statant (naujus) statinius, o ne vykdant statybos darbus esamuose statiniuose. 2006-12-13 Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2-me (sąvokų) straipsnyje nurodoma: tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ...>, o Konvencijos 4-me straipsnyje su nuoroda į 2-ąjį straipsnį kalbama apie priemones, kurių pritaikymui specialiesiems neįgaliųjų poreikiams būtų būtinas mažiausias įmanomas pritaikymas mažiausiomis sąnaudomis. Sutinkame, kad esama galiojančiame Statybos įstatyme 6 str. 3 dalyje išlyga, nenumatanti jokių prievolių dėl neįgaliųjų prieinamumo gerinimo atnaujinamuose (modernizuojamuose) daugiabučiuose namuose nėra teisinga.
Tačiau ir besąlygiškas pritaikymas atnaujinamų (modernizuojamų) namų (ar kitaip rekonstruojamų ar remontuojamų pastatų) specialiesiems neįgaliųjų poreikiams nėra protingas reikalavimas. Būsto rūmai siūlo Projekte pateiktą šios nuostatos formuluotę koreguoti atsižvelgiant į Tarptautinius dokumentus sekančiai: „Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, (vykdant statybos darbus pastatuose pagal rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą pagal galimybę pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams) ...>“ Atkreiptinas dėmesys, kad statinys pilnai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams gali būti tik, kai jis projektuojamas ir statomas, tuo tarpu atliekant rekonstravimo, remonto darbus ar atnaujinimo (modernizavimo) darbus, statinio pritaikymas neįgaliųjų poreikiams galimas tik su išlygomis pagal faktines galimybes. Pritarti iš dalies Siūloma sąvoka „pagal galimybę“ yra neaiški, nes neaišku kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasi nustatys tą galimybę. Kontretųs reikalavimai, atsižvelgiant į statybos rūšį ir kitas aplinkybes, turėtų būti nustatomi normatyvinių statybos techniniuose dokumentuose. Todėl siūlome pakeisti Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, o viešojo naudojimo pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti. Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešojo naudojimo pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
priežiūros rūmai
4 Projektu siūloma Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimus subjektų teisei vykdyti ypatingo statinio statybos rangos darbus, mažesniems rangovams, kurie neturi galimybių atitikti naujai keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Pritarus šiai projekto nuostatai būtų neteisėtai ir neproporcingai ribojama rangovų konkurencija, proteguojamos didžiosios rangos įmonės. Taip, Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 1 p. numatoma, kad rangovas neatitiks nustatytų kvalifikacinių reikalavimų jei bus kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato sustabdymo, panaikinimo ar kitokio apribojimo. Tačiau vien kreipimosi į teismą faktas negali būti kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo pagrindas.
Būsto rūmų nuomone, tik įsigaliojus teismo sprendimui dėl rangovo kvalifikacijos atestato pripažinimo negaliojančiu, rangovui turi kilti atitinkamos pasekmės, t.y. teisės vykdyti ypatingojo statinio rangos darbus apribojimas. Turi galioti nekaltumo prezumpcija. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 2 p. numatoma, kad rangos darbams turi vadovauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuoti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį. Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai gali būti skiriami ir kitais teisėtais pagrindais, ne tik pagal darbo sutartį, o pavyzdžiui ir paslaugų sutarties, jungtinės veiklos sutarties ar kitais teisėtais pagrindais. Todėl ribojimas šiems asmenims dirbti tik pagal darbo sutartį yra neproporcingas ir nesuderinamas su kitomis paslaugų teikimo teisinėmis formomis. Analogiškai turėtų būti vertinamas ir Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 3 punktas. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 4 p. numatoma, kad įmonėje turi veikti kokybės sistema. Būsto rūmų nuomone, toks ribojimas apribos išimtinai mažesnių rangovų galimybes būti ypatingojo statinio rangovu bei proteguojamos didžiosios įmonės, kurios turi atitinkamas kokybės sistemas. Taip pat neaišku kokia konkrečiai kokybės sistema nurodoma projekte, todėl taikant šią nuostatą kils teisinis neapibrėžtumas. Keičiamo įstatymo 15 str. 3 d. 6 p. kaip vienas iš kvalifikacinių reikalavimų numatoma, kad ypatingojo statinio rangovas turi turėti tam tikrą patirtį statybos srityje. Būsto rūmų nuomone, šis reikalavimas išimtinai riboją tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tiesę teikti rangos darbų paslaugas.
Ribojama įsisteigimo bei paslaugų teikimo laisvė, kadangi nauji subjektai, vykdantys rangos darbus, nesukaupę atitinkamos patirties statybos srityje negalės teikti ypatingojo statinio rangos darbus, bus nepagrįstai ribojama konkurencija. Nepritarti Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nenustatomas naujas reguliavimas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu kvalifikaciniai reikalavimai iš įstatyma įgyvendinančių teisės aktų perkeliami į įstatymą. Toks reguliavimas taikomas jau eilę metų ir yra pasiteisinęs, be to šie reikalavimai buvo nuolant tobulinami atsižvelgiant į statybos rinkoje vykstančius procesus. 32. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2015-10-3016 Projektu išdėstomas nauja redakcija Keičiamo įstatymo 23 str.. Šio straipsnio 1 d. 5 p., kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą reikalingas įrengiant, pertvarkant, išmontuojanti pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Būsto rūmų nuomone, priėmus šią projekto normą, daugiabučio namo valdytojas pertvarkant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas, t.y. darant einamuosius šių sistemų remonto darbus ar avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus, turės gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą. Tokia projekto nuostata ypatingai apsunkins einamųjų remonto darbų atlikimą daugiabučiuose namuose. Taip pat aptariama nuostata nenumato ir išimčių atliekant nurodytų sistemų remonto darbus, kurie šie būtini avarijų likvidavimui ir lokalizavimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigtina, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą pertvarkant statinio dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas yra perteklinis ir ypatingai apsunkinantis daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą bei priežiūrą.
Taip pat kils teisinis neapibrėžtumas aiškinant kokie darbai apibrėžiami kaip sistemų „pertvarkymas“. Nepritarti Toks reguliavimas galioja ir šiuo metu, jis skirtas apsaugoti pastatų naudotojus nuo savavališkų inžinerinių sistemų pertvarkymų, kurie pablogina šių sistemų veikima ar saugą. Šie reikalavimai netaikomi einamiesiems remonto darbams ar avarijų likvidavimui ir lokalizavimui. 33. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2015-10-3029 Keičiamo įstatymo 41 str. papildomas nauja
priežiūros tarifas tvirtinamas savivaldybių tarybų. Būsto rūmų nuomone, šis Įstatymo papildymas yra iš esmės nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu suvienodinti daugiabučių namų valdymą, priežiūrą visoje Lietuvoje, panaikinant savivaldybių tarybų teisę tvirtinti daugiabučiams namams taikomus paslaugų tarifus. Primintina, kad nuo 2015-08-13 d. įsigalioję daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.1. p. numato, kad techninės priežiūros tarifas apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro tvirtinamą Daugiabučio namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftą) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką. Savivaldybių tarybos techninės priežiūros tarifus tvirtino iki naujųjų administravimo nuostatų įsigaliojimo, todėl šis projekto papildymas yra perteklinis ir nesuderinamas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Nepritarti
priežiūros rūmai 2015-10-30 Būsto teisiniame reglametavime yra spraga, susijusi su statybos darbų vykdymu.
Būsto rūmai siūlo papildyti Keičiamą įstatymą, numatant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas išdavimo, t.y. suteikti vieną iš savivaldybei, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekančio subjekto, priklausančių teisių (Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 7 p.). Įvertinus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, neturi teisės kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo ir siekdamas įpareigoti savininką įleisti į patalpas ir remontuoti bendrojo naudojimo objektus turi inicijuoti teisinį procesą ginčo teisenos tvarka, kurios nagrinėjimas yra ilgas procesas. Valdytojas, pvz. siekdamas pakeisti radiatorius renovuojamame name ir savininkui jo neįsileidžiant, neturi kitų teisėtų priemonių patekti į patalpas ir taip kenčia visi namo gyventojai, kadangi negalima įjungti šildymo visam namui. Dažna situacija, kad valdytojui kreipusis į savivaldybę, ši nepradeda proceso dėl leidimo išdavimo ir valdytojas neturi teisinių priemonių įpareigoti savininką kaip įmanoma greičiau įleisti į patalpas. Nepritarti
įmonių asociacija 2015-11-05 Statybos įstatymo projekte (Nr. XIIP-3485) numatyta, kad statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas tampa statybos proceso dalyviu. Todėl siūlome SĮ numatyti, kad statinio projekto, statinio ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
Tokios draudimo nuostatos yra privalomos visiems kitiems statybos proceso dalyviams (projektuotojams, techniniams prižiūrėtojams, rangovamas). 37 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys
projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. 2. Draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. 3. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su projektuotoju projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 4.Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projekto ar statinio projekto ekspertizės rangovu sutarties visai ekspertizei parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais ekspertais atskirom dalim parengti, kiekvieno ekspertizės rangovo dalis draudžiama atskirai. 5.
nesudaro su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti, kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, kiekvieno rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai. 7. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas ar rangovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ar rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 8. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina, taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu. 9. Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 10.
projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. 11. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį. 12. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse. Pritarti
pasiūlymą
įmonių asociacija 2015-11-05
statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui. 2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais. 3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. 4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio projekto ar statinio ekspertizę atskirai arba pagal ekspertizės įmonės ekspertavimo darbų mastą per metus . 5.
atsakomybės draudimo minimalios sumos nustatomos eksperto civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse. Pritarti iš dalies
2015-11-06 Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, vienijanti projektavimo paslaugas teikiančias Lietuvos įmones, susipažinusi su LR statybos įstatymo bei LR civilinio kodekso dalies straipsnių pakeitimo įstatymo projektais Nr. XIIP-3485 ir Nr. XIIP-3486 teikia pasiūlymą dėl projektavimo įmonių atestavimo. Vienijant projektavimo įmones išklausoma tiek projektuotojų, tiek projektavimo paslaugų užsakovų nuomonė. Šiai dienai galime kompetentingai patvirtinti, kad didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo paslaugų projektų kokybės svertiniai kriterijai yra sietini su kvalifikacija, kuri užtikrinama patirtimi, rengiant atitinkamo dydžio projektus, naudotinais resursais (legali programinė įranga ir kt.) ir kitais kokybiniais kriterijais. Manome, kad šių kriterijų įvertinimui būtina atestacija. Tačiau pažymime, kad šiuo metu statybos dalyvių, dirbančių su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai statybos dalyviams yra skirtingi. Kaip pavyzdžiui, ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o tuo tarpu projektavimo įmonių (juridiniai asmenys) atestacija buvo panaikinta 2012 m. Manome, kad statinio ar statinių grupės kokybės užtikrinimas priklauso ne tik nuo statybų rangovo, tačiau ir nuo projektuotojų kompetencijos numatant sprendinius projektų procese, kurie sąlygoja kokybiškų statinių įgyvendinimą ir užtikrina jų saugumą. Todėl projektavimo įmonėms taip pat turėtų būtitaikomi atestavimo reikalavimai, kurie užtikrintų nuoseklų tiek fizinių tiek juridinių asmenų atestavimą.
Taip pat manome, kad esama statinio projekto ekspertizės rangovų atestacija sąlygoja, kad neatestuojamų projektavimo įmonių veikla yra mažiau svarbi nei atliekama statinio projekto ekspertizė. Atkreipiame dėmesį, kad LR Konstitucijos
išimtys gali būti grindžiamos tik viešuoju interesu arba objektuviu būtinumu. Taikyti skirtingą atestavimo reguliavimą vienai statybos dalyvių grupei (šiuo atveju – projektavimo įmonėms) nėra jokio racionalaus ir pagrindžiamo būtinumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome suvienodinti visų ypatingų statinių statybos dalyvių atestavimo sąlygas t. y. numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą. Nepritarti Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami. Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 38. Lietuvos dailės istorikų draugija
2 Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui siūlymus taisyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymo Nr. I-733 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIIP-3481) (priedas).
Šiuose siūlymuose taip pat nurodeme, kad siekiant ūžti krinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą ir šioje srityje tyrėju bei restauratorių profesines teises, būtina taisyti ir nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos jstatymo pataisų neatsiejamų Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIP-3482) ir Statybos įstatymo Nr. 1-1240 1, 2 , 5,6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40. 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 siraipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (XIIP-3485) projektų nuostatas, susijusias su kulturos paveldo apsaugos sritimi, visur atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konsevacinio remonto, konservavimo, restauravimo; tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūra ir visų šių specialistų atestavimas atliekami Nekilnojumojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkos komitetui nusprendus sukeisti svarstymo tvaiką, t.y., 2015-11-11 posėdyje nesvarstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo XIIP-3481 pataisų, tačiau svarstyti nuo šių pataisų neatsiejamus Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimų projektus XIIP-3485 ir XIIP-3482, patiksliname mūsų ankstesnius siūlymus. Drauge norėtume atkreipti Seimo Komitetų dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerijos parengtieji Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimui kels didelių grėsmių paveldui. Todėl manome, kad, siekiant veiksmingesnės paveldo apsaugos, reikėtų pirmiau pataisyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, po to pagal siūlomas pataisas atitinkamai pataisyti Teritorijų planavimo ir Statybų įstatymus, ir tik tuomet drauge svarstyti visą harmonizuotą įstatymų paketą. Pridedame LDID siūlymus.
Pridedame LDID siūlymus. Mūsų formuluotės, galbūt, nepakankamai tikslios teisinės technikos požiūriu, nes nesame teisininkai. Tačiau, manome, kad jos teisingai perteikta musų siūlymų esmę: būtinybę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugoje užtikrinti kvalifikuotus, veiksmingus ir visapusiškus mokslinius tyrimus, tyrėjų profesines garantijas ir laisves, įteisinti restauratoriaus profesiją kaip pagrindinę paveldo apsaugos srityje vykdant veiklas ir joms vadovaujant, taip pat užtikrinti, kad Statybos ir Teritorijų planavimo įstatyme nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžtis atitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apibrėžtį, užuot siaurinus ją, kaip yra dabar. I, Siūlymai pakeisti ir papildyti Lietuvos
pakeitimas Pakeisti Statybos įstatymo 1 str.
2 punktą ir išdėstyti jį taip: ,.2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esamiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius; statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, .funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę. kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo, tyrinėtojų, paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą; visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, išskyrus Reglamente (ES) Nr.
2 punktą ir išdėstyti jį taip: ,.2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esamiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius; statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, .funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę. kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo, tyrinėtojų, paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą; visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių šiuos reikalavimus, pažeidimus, apsaugos procesų ir procedūrų harmonizavimą su statybos veiklomis, kurias reglamentuoja Statybos įstatymas.“ Pritarti iš dalies Pritarus šiai formuluotei statinių, kurie nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, statybą, kaip visumą, reglamentuotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymas.
Tai visiškai iškreiptų statybos reglamentavimą. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. reikalavimai statybai Konstitucijos prospekte, Akropoliui ir t. t. būtų nustatomi atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugą. Pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2Įstatymo 2 str. 3 dalies pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3.
Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo objektas, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esantis statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų stalinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Pritarti iš dalies Priėmus šį siūlymą ypatingais statiniai taptų ne tik menkaverčiai statinukai, bet ir objektai kurie negali būti laikomi statiniais, pvz., piliakalniai ar pilkapiai. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. Akropolio automobilių aikštelėje esančios stoginės vežimėliams taptų ypatingais statiniais. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnio
reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
3Įstatymo 2 str. 6 dalies pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6.
Nesudėtingas statinys, ‑ paprastų, konstrukcijų pastatas, išskyrus kultūros paveldo statinį, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje esantį statinį, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų, ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai"'. Nepritarti Tai visiškai perteklinis siūlymas, nes savaime suprantama, kad statiniai, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, negali būti laikomi nesudėtingais statiniais. 41. Lietuvos dailės istorikų draugija
pakeitimas. Pakeisti Statybos įstatymo 2 str. 22 dalį ir išdėstyti ją taip:
“22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji
statybos darbai ‑ statybos darbai, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje.“ Nepritarti Neaišku kaip gali būti statomas naujas statinys kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbais, kai jis nėra kultūros paveldo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos zonos gali tęstis ir kelis kilometrus. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami vadovaujantis šio įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai.“
2015-11-09 II. Siūlymai taisyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo NR. 1-1240 1, 2 , 5,6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40.
41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 siraipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (XIIP-3485) Atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo apsaugos sritį turėtų reglamentuoti Nekilnojamojo kultūros paveldo, o ne Statybos įstatymas, kaip pateikta mūsų siūlyme keisti Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlome atitinkamai, pataisyti - išbraukiant kultūros paveldo srities reglamentavimą ir (arba) pateikiant nuostatos taikymo išlygą „išskyrus paveldo statinius, jų teritorijos, kultūros paveldo objektus, jų teritorijos, kultūros Paveldo vietoves, saugomas kultūrines teritorijas (kultūrinius arba kompleksinius (kraštovaizdžio) draustinius, istorinius nacionalinius parkus, istorinius regioninius parkus), visų jų apsaugos zonas“. - iš šių Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIIP-3485 straipsnių: 2 straipsnio
„2 straipsnio pakeitimas“ 16 dalies „Papildyti 2 straipsnį 117 dalimi“, 6 straipsnio
„10 straipsnio pakeitimas“ bendros dalies ir 2 dalies, 8 straipsnio “12 straipsnio
pakeitimas“, 10 straipsnio „Įstatymo papildymas 14¹ straipsniu“,
pakeitimas“, 16 straipsnio „23 straipsnio pakeitimas“, 17 straipsnio „24 straipsnio pakeitimas“, 18 straipsnio „25 straipsnio pakeitimas“, 19 straipsnio „29 straipsnio pakeitimas“, 20 straipsnio „30 straipsnio pakeitimas“, 21 straipsnio „32 straipsnio pakeitimas“, 22 straipsnio „34 straipsnio pakeitimas“, 23 straipsnio „35 straipsnio pakeitimas“, 30 straipsnio „42 straipsnio pakeitimas“, 33 straipsnio „47 straipsnio pakeitimas“. Nepritarti Žr. 38, 39, 40, 41 p. 43. Lietuvos statybos inžinierių sąjunga 2015-11-10 Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, susipažinusi su LR statybos įstatymo bei LR civilinio kodekso dalies straipsnių pakeitimo įstatymų projektais Nr. XIIP-3485 ir Nr.
XIIP-3485 ir Nr. XIIP-3486 teikia pasiūlymą dėl projektavimo įmonių atestavimo. Gaudami nuomonių iš kuo įvairiausių statybos sektoriaus grandžių, galime drąsiai tvirtinti, kad didžiausia projektavimo paslaugų problema yra nepakankama projektų kokybė. Projektavimo darbų kokybės kriterijai yra sietini su kvalifikaciją, kuri užtikrinama patirtimi, sukaupta rengiant sudėtingus projektus, naudojamais ištekliais (legali programinė įranga ir kt) ir kitais kokybiniais kriterijais. Manome, kad šių kriterijų įvertinimui būtina atestacija. Dabar statybos dalyvių, dirbančių su ypatingais statiniais, atestavimo reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, ypatingų statinių statybos rangovai, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) yra atestuojami, o projektavimo įmonių (juridiniai asmenys) atestacija 2012 m. buvo panaikinta. Manome, kad statinio ar statinių grupės kokybės užtikrinimas priklauso ne tik nuo statybų rangovo, tačiau ir nuo projektuotojų kompetencijos numatant sprendinius projektų procese, kurie lemia kokybiškų statinių įgyvendinimą ir užtikrina jų saugumą. Todėl projektavimo įmonėms taip pat turėtų būti taikomi atestavimo reikalavimai, kurie užtikrintų nuoseklų tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atestavimą. Todėl siūlome suvienodinti visų ypatingų statinių statybos dalyvių atestavimo sąlygas, t, y., numatyti privalomą projektavimo įmonių atestavimą. Nepritarti Žr. argumentus prie 37 pasiūlymo. 44. Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacija 2015-12-016 Aplinkos ministerija pateikė Seimui svarstyti Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 141, 15, 18, 181, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 381, 39, 40, 41, 42, 431, 45, 47, 49, 52, 541, 542, 543, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485 ir Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3488.
XIIP-3488. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Architektų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias architektų atestavimo tvarką, su teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekto ir Civilinio kodekso pakeitimo projekto nuostatomis. Mes keliame klausimą dėl teikiamų projektų nuostatos, kuria architektų kvalifikacijos kėlimas ir tobulinamas būtų savarankiška Architektų rūmų kompetencija, t.y. Architektų rūmams pavedama nustatyti mokymo programas ir organizuoti architektų kvalifikacijos tobulinimą pagal savo patvirtintas programas, teikti paslaugas, jas pripažinti ir pan. Iš kvalifikacijos tobulinimo eliminuojamas bet koks valstybės įgaliotos institucijos (Aplinkos ministerijos) dalyvavimas, įskaitant derinimą ir priežiūrą. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ,,Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal atitinkamas aukštųjų mokyklų, asociacijų ar sąjungų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą programą.“ Teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nauja Statybos įstatymo 10 straipsnio redakcija, kurios 12 dalyje įtvirtinta nuostata: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui.
Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Galiojančio Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Rūmai organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą. Teikiamu Architektų rūmų įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti paminėtą normą, nustatant, kad Rūmai organizuoja architektų kvalifikacijos tobulinimą Rūmų nustatyta tvarka. Siūlomų pakeitimų esmė
Architektų rūmus, universitetus, kitas mokymo institucijas, susiderinusias su Aplinkos ministerija atitinkamas mokymo programas). Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, jis suderina profesinių ir teisinių žinių egzaminų programų projektus. Kadangi architekto kvalifikacijos tobulinimas (kėlimas) yra privaloma sąlyga visiems atestatą turintiems architektams (Statybos įstatymo
tobulinimas taip pat būtų organizuojamas pagal su Aplinkos ministerija suderintą tvarką.
Dalis architektų bendruomenės baiminasi, kad aptariamomis įstatymų projektų nuostatomis Architektų rūmai siekia monopolizuoti architektų kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikimą ir nustatyti tokių paslaugų kainą. Priėmus teikimas projektų nuostatas Architektų rūmai galės nustatyti diskriminacinę tvarką ar vykdyti tokią politiką, kad faktiškai bus pripažįstami tik Architektų rūmų organizuojami mokymai, t.y. tokių paslaugų rinkoje negalės dalyvauti netgi architektus ruošiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Architektų rūmų siekis tapti vienintele architektų kvalifikacijos kėlimo kursus organizuojančia institucija reikštų monopolijos įtvirtinimą tokių paslaugų rinkoje, kas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tokių paslaugų kainai. Tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo normoms ir Europos Sąjungos teisei (konkurencijos teisei ir Paslaugų direktyvai). Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo narių prašome nepritarti šiame rašte aptariamoms projektų nuostatoms, o Europos teisės departamento ir Konkurencijos tarybos prašome įvertinti, ar projektų nuostatomis monopolizuojamas architektų kvalifikacijos kėlimo paslaugų teikimas neprieštarauja ES konkurencijos teisei ir ES Paslaugų direktyvai. Argumentai Teikiamo Statybos įstatymo pakeitimo projekte siūlomoje naujoje įstatymo 10 straipsnio redakcijos 12 dalyje įtvirtinta nuostata: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui.
Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Paryškintos projekto nuostatos esmė ir tikslas - Architektų rūmai visiškai savarankiškai vykdytų atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimą. Šiuo metu atestuotų architektų kvalifikacijos mokymo programas tvirtina Aplinkos ministerija, o mokymus pagal patvirtintas programas gali vykdyti įvairios institucijos ir įstaigos (įskaitant Architektų rūmus, universitetus, kitas mokymo institucijas). Priėmus teikimas įstatymų projektų nuostatas Architektų rūmai galės nustatyti diskriminacinę tvarką ar vykdyti tokią politiką, kad faktiškai bus pripažįstamos tik Architektų rūmų organizuojamos atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, t.y. tokių paslaugų rinkoje negalės dalyvauti netgi architektus ruošiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Architektų rūmų siekis tapti vienintele architektų kvalifikacijos kėlimo kursus organizuojančia institucija reiškia monopolijos įtvirtinimą tokių paslaugų rinkoje, kas neabejotinai turės įtaką paslaugų kainai. Tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo normoms ir Europos Sąjungos teisei. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, jis suderina profesinių ir teisinių žinių egzaminų programų projektus.
Kadangi architekto kvalifikacijos tobulinimas (kėlimas) yra privaloma sąlyga visiems atestatą turintiems architektams (Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalis), tai logiška, kad architektų kvalifikacijos tobulinimas taip pat būtų organizuojamas pagal su aplinkos ministerija suderintą tvarką. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnyje išdėstytos naujos Statybos įstatymo 10 straipsnio redakcijos 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui. Asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija Aplinkos ministerija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies
galiojančio įstatymo redakciją
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-11 Nors pagrindinis Direktyvą 2011/92/ES perkeliantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kai kurios Statybos įstatyme numatytos procedūros glaudžiai siejasi su poveikio aplinkai vertinimo procedūra.
Todėl turi būti užtikrinta, kad Statybos įstatyme numatyti procesai, be kita ko, ir statybos leidimo išdavimo procedūra, būtų tinkamai integruota į poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atitiktų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančius reikalavimus. Direktyvos 2011/92/ES pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad reikšmingą poveikį aplinkai turintys projektai būtų įgyvendinami tik po to, kai atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir yra išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos. Atitinkamai, Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad sutikimas dėl planuojamos veiklos yra kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą. Kaip pagrindinė šią sąvoką perkelianti nacionalinė nuostata yra pateikiama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodoma, kad sprendimas - atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Atkreipiame dėmesį, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytas sprendimas negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kuriuo būtų leidžiama užsakovui įgyvendinti projektą, nes juo tik nusprendžiama, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje. Todėl negalima laikyti, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 2 straipsnio 9 dalis visiškai įgyvendina Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punktą.
Manome, kad, tiek, kiek susiję su Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimu Statybos įstatymo prasme, Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą sprendimą atitinka Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai, kuriuose numatomi įvairius statybos darbus leidžiantys dokumentai. Šie statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį; 2) leidimas rekonstruoti statinį; 3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą; 5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą; 6) leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį; 7) leidimas nugriauti statinį. Atsižvelgiant į tai, manome, kad šie Projekte nurodomi leidimai turi būti laikomi sutikimu dėl planuojamos veiklos Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, nes jie suteikia teisę įgyvendinti konkrečius projektus. Toliau Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti Direktyvos 2011/92/ES
įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus leidimus, turi būti reikalaujama, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir išduotas sutikimas planuojamai veiklai.
Kaip matyti iš Projekto nuostatų, Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus nurodytą Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gauti pateikiama atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Projekto nuostatomis yra taip pat įgyvendinamas Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai tokiam projektui, kuris gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo ir sutikimo dėl planuojamos veiklos. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Komisija teiktame paklausime buvo nurodžiusi, jog turi būti užtikrinta, kad ir kitais atvejais nei vien tik statinio statyba, pavyzdžiui, rekonstrukcija, prieš sutikimo išdavimą turi būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra (Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalis). Pagal dabartinės redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 5 punktą reikalavimas gauti sutikimą dėl planuojamos veiklos nustatytas tik prieš statant naują statinį.
Kaip minėta, pagal dabartines Projekto nuostatas atrankos išvada dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo nuostatas turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, turi būti pateikti ne tik prieš statant naują statinį, tačiau ir kitais atvejais, nurodytais keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Todėl manome, kad toks iš Direktyvos 2011/92/ES kylantis reikalavimas tinkamai įgyvendinamas Projekto nuostatomis. Komisija paklausime taip pat kėlė klausimą, ar po to, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuriuo leidžiama vykdyti projektą, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas, įskaitant ir teisę kreiptis į teismą. Išnagrinėjus Projekto nuostatas, manome, kad šie reikalavimai yra tinkamai užtikrinami Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 22 dalyje (kurioje nurodoma, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, o šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva tokia teisę turi ir nurodomos institucijos) ir 32 straipsniu (kuriame nustatoma, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą).
Komisijos paklausime taip pat buvo pažymėti šie aspektai: 1) kai projektas yra keičiamas po planuojamos ūkinės veiklos sprendimo priėmimo, turi būti užtikrinta, kad iš naujo bus atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros; 2) atsakinga institucija turi užtikrinti, kad, kai priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki tol, kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos, projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Pastebime, jog šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra konkretaus įpareigojimo, kuris įpareigotų pakartotinai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kai yra keičiamas projektas. Svarstytina, ar toks konkretus įpareigojimas turėtų būti nustatomas Projektu. Įvertinus tai, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, manytina, kad toks reikalavimas galėtų būti įtvirtintas šiame teisės akte. Vis dėlto manome, kad galutinį tokio reglamentavimo tikslingumą turėtų nustatyti Aplinkos ministerija kaip už politikos formavimą atsakinga institucija. Be to, kaip tai numatyta Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies f punkte, turi būti paskirta kompetentinga institucija, kuri užtikrintų iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymąsi.
Ji turėtų atlikti kontrolę, kad per liaikotarpį nuo priimto sprendimo dėl poveikio aplinkai vertinimo iki kol bus išduotas sutikimas dėl planuojamos veiklos projekto mastas nesikeistų ir nebūtų padaryta projekto pakeitimų. Institucija taip pat turėtų užtikrinti ir kitų reikalavimų laikymąsi, pavyzdžiui, kad užsakovas laikytųsi sprendime dėl planuojamos veiklos nustatytų sąlygų. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje įtvirtinama, kad toliau išvardijamos institucijos (savivaldybės administracija, saugomų teritorijų direkcijos ir kitos) aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Abejotina, ar šia nuostata užtikrinama tinkama iš Direktyvos 2011/92/ES kylančių reikalavimų laikymosi priežiūra. Šiuo atžvilgiu taip pat manome, kad Aplinkos ministerija turi įvertinti, ar Projektas turi būti papildytas nuostata, nustatančia už priežiūrą atsakingą instituciją. Galiausiai, atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektas laikytinas Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimo priemone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sistemoje (LINESIS) Projektas nurodytas kaip Direktyvą 2014/52/ES gyvendinanti priemonė, tačiau ši direktyva nėra nurodyta Projektu keičiamo įstatymo priede kaip įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Todėl Projektu keičiamo įstatymo priedas turi būti papildytas nurodant šios direktyvos nuostatas. Be to, kaip minėta, turi būti įvertinta, ar siekiant tinkamo iš direktyvos kylančių įpareigojimų įgyvendinimo, Projektas turi būti papildytas tam tikromis nuostatomis. Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Pakeisti 2 straipsnio 92 dalį ir ją išdėstyti taip: „92. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybą leidžiantis dokumentas –kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.“ Atitinkamai įvertinus įstatymo projektu siūlomą reguliavimą papildyti įstatymo projektą 19 dalimi ir ją išdėstyti taip: „19. Papildyti 2 straipsnį 119 dalimi: „119. Universalus dizainas – gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės.“ Papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 9 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „9.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) Aplinkos apsaugos agentūra;
10) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą ir šioje srityje tyrėjų bei restauratorių profesines teises, būtina taisyti nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisų neatsiejamo Statybos įstatymo XIIP-3485 projekto nuostatas, susijusias su kultūros paveldo apsaugos sritimi.
Pakeitimuose atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konservacinio remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūras, ir visų šių specialistų atestavimas - atliekami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje – kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esantiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimųus; specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius, statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo; tyrinėtojų; paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų ir apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalavimus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje – kultūros paveldo statiniams, kultūros paveldo objektams, jų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, saugomose kultūrinėse teritorijose (istoriniuose nacionaliniuose parkuose, istoriniuose regioniniuose parkuose, kultūriniuose ir kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose) esantiems, projektuojamiems, statomiems, griaunamiems, prižiūrimiems ir kitaip tvarkomiems bei naudojamiems statiniams ir jų aplinkai, kurioje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir juo vadovaujantis kultūros ministro patvirtintos tvarkos reglamentuoja: nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius ir kitus tyrimųus; specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; esminius statinio architektūros reikalavimus; statybos dalyvius, statybos techninės veiklos pagrindines sritis; statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir specialistų tipus, funkcijas ir kvalifikacinius reikalavimus (išsilavinimą, darbo patirties pobūdį ir trukmę, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų panaikinimą) teisei užsiimti šiomis veiklomis ir (arba) eiti šias pareigas (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto ekspertizės dalies vadovo, statinio ekspertizės vadovo; tyrinėtojų; paveldo statinių ir statinių kultūros paveldo vietovėse ir teritorijose projektuotojų; statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovo, statinio statybos, statinio statybos specialiųjų darbų ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statinio statybos techninės priežiūros rangovo); šių specialistų ir vadovų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo ir (ar) teisės pripažinimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką, egzaminų programas; paveldosaugos ekspertizių, poveikio paveldui vertinimo; statybą leidžiančių dokumentų, atsižvelgiant į statybos rūšį išdavimą ir panaikinimą visų kultūros paveldo statiniuose, objektuose, vietovėse, jų teritorijose, saugomose kultūrinėse teritorijose, visų jų ir apsaugos zonose vykdomų ardomųjų ir neardomųjų mokslinių tyrimų, apsaugos (pradinės apsaugos, priežiūros, konservacinio ir paprastojo remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, pritaikymo, užkonservavimo, atkūrimo) ir palydinčiosios statybos (naujos statybos, rekonstravimo, atnaujinimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, griovimo, paskirties keitimo) projektavimo ir statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų tipus, pobūdį ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už teisės aktų, nustatančių šios reikalavimus, pažeidimus; apsaugos procesų ir procedūrų harmonizavimą su statybos veiklomis, kurias reglamentuoja Statybos įstatymas.“ Nepritarti Pritarus šiai formuluotei statinių, kurie nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, statybą, kaip visumą, reglamentuotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos .įstatymas.
Tai visiškai iškreiptų statybos reglamentavimą. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. reikalavimai statybai Konstitucijos prospekte, Akropoliui ir t. t. būtų nustatomi atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros pavaldo apsaugą. 2. Seimo nariai A. Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, išskyrus kultūros paveldo statinį, kultūros paveldo objekte, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje esantį statinį, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Nepritarti Tai visiškai perteklinis siūlymas, nes savaime suprantama, kad statiniai, kurie priskiriami ypatingų statinių kategorijai, negali būti laikomi nesudėtingais statiniais. 3. Seimo nariai A. Stancikienė N.
Stancikienė N. Puteikis 2015-11-09 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ypatingas statinys – statinys, kuriame
naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo objektas, jų teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje, esantis statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliotaos institucijaos“. Pritarti iš dalies Priėmus šį siūlymą ypatingais statiniai taptų ne tik menkaverčiai statinukai, bet ir objektai kurie negali būti laikomi statiniais, pvz., piliakalniai ar pilkapiai. Pavyzdžiui Vilniaus senamiesčio apsaugos zona apima didelę Vilniaus dalį, t. y. Akropolio automobilių aikštelėje esančios stoginės vežimėliams taptų ypatingais statiniais. Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
2015-11-09 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji
statybos darbai – statybos darbai, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke), apsaugos zonoje.“ Pritarti iš dalies Neaišku kaip gali būti statomas naujas statinys kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbais, kai jis nėra kultūros paveldo objektas.
Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos zonos gali tęstis ir kelis kilometrus. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje vadovaujantis šio įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais.“
2015-11-13 32(45) Argumentai: Esant dabartinei padėčiai savivaldybių administracijos dėl lėšų stygiaus pranešimus apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus VĮ „Registrų centras“ teikia nepilnai, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ( Inspekcija ) pranešimus apie surašytus statybos užbaigimo aktus ar patvirtintas deklaracijas apie statybos užbaigimą, surašytus savavališkos statybos aktus teiks pradėjus eksploatuoti šiais metais baigtą modernizuoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, todėl teikiamas informacijos kiekis didės. 2014 m. savivaldybių administracijos išdavė 19124 statybą leidžiančius dokumentus. Už šių juridinių faktų registravimą atlyginimas pagal šiuo metu galiojančius įkainius, nustatytus Vyriausybės 2014-04-23 nutarime Nr. 365, sudaro 17911 x 2,9 = 51941,9 eurų. 2014 m.
savavališkos statybos aktų, 25 savavališkos statybos aktus pažymėjo negaliojančiais, išdavė 2386 statybos užbaigimo aktus, patvirtino ir registravo
dokumentus. Norint registruoti šiuos juridinius faktus Inspekcija turėtų skirti 9637 x 2,9 = 27947,3 eurų. Tarp informacinės sistemos
„Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registro/kadastro yra sukurta sąsaja,
kurios pagalba automatiškai bus keičiamasi informacija. Numatoma, kad Nekilnojamojo turto registrui/kadastrui bus teikiama informacija apie visus savavališkos statybos aktus ir jų panaikinimą, statybos užbaigimo procedūrų dokumentus, statybą leidžiančius dokumentus. Visos šios informacijos patalpinimui Nekilnojamojo turto registre/kadastre 2014 m. būtų reikėję skirti aukščiau nurodytas sumas. Priėmus šį Statybos įstatymo pakeitimą šias sumas būtų galima sutaupyti. Ne mažiau svarbu, kad šiuo įstatymo pakeitimu būtų užtikrintas viešojo intereso gynimas užkertant kelią savavališkų statybų plėtrai saugomose teritorijose, miško žemėje. Pažymėtina, kad pasitaikė ne vienas atvejis, kai Inspekcija nustatė savavališkų statybų faktą miške, draustinyje ir pan., tačiau dėl to, kad savavališkos statybos faktas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto kadastre/registre, savivaldybės toliau išdavinėjo statybą leidžiančius dokumentus statyboms tame žemės sklype, nors Statybos įstatymas tai draudžia. Šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.
Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti (Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis). Priėmus įstatymo pakeitimą savavališkų statybų faktas visada būtų išviešinamas ir tai būtų reikšminga prevencinė priemonė prieš neteisėtas statybas. Akcentuotina, kad gaunamų lėšų Nekilnojamojo turto kadastro/registro tvarkytojui sumažėjimas nebūtų labai reikšmingas ir neturėtų nusverti viešąjį interesą. Taip pat manau, kad nelabai suprantama situacija, kai valstybės institucija, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas turi už tai sumokėti valstybės įsteigtai įmonei, o trūkstant lėšų negali užtikrinti tinkamo funkcijų vykdymo, nes ši valstybės įmonė atsisako registruoti juridinius faktus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 45 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo
ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalį, papildant žodžiu „nemokamai“ ir ją išdėstyti taip: „4.
Duomenys apie Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ paskelbtus statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo
ir kitus dokumentus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, naudojantis informacinių sistemų sąveikos mechanizmu, perduodami žymai nekilnojamojo turto kadastre nemokamai padaryti šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“
2015-11-20 6(10)4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos
techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalyje – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus projekto architektūrinės dalies vadovo, projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais.
Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija).“ Nepritarti Priėmus tokį siūlymą būtų pažeistas architektų profesijos savivaldos principas, kuris plačiai taikomas ES. Be to šis siūlymas prieštarauja Architektų rūmų įstatymui. 7. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-20 16(23)10 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, esančiame kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje ( kultūriniame arba kompleksiniame ( kraštovaizdžio ) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke). Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir
aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, esančiame kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija.“
2015-11-20 19(29)1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Statybos reguliavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Todėl specialioje srityje, kuri yra reguliuojama Statybos įstatymo, sprendimas negali būti priimtas nedalyvaujant Aplinkos ministerijai. Todėl pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
2015-11-20 19(29)2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų paveldosaugos darbų atvejais.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais projektams ir projektams, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.“
2015-11-20 19(29)4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros ministru.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros ministru.“
13 Argumentai: Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą Statybos įstatymo projekte būtina numatyti, kad atsakomybę už šios srities veiklos reglamentavimą prisiima Kultūros ministerija arba Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Pakeitimuose atitinkamai nurodant, kad nekilnojamojo kultūros paveldo srityje visi taikomieji moksliniai tyrimai, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas ir projektavimas, konservacinio remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projektavimas, vykdymas, projekto vykdymo priežiūras, ir visų šių specialistų atestavimas - atliekami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
11 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai; naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderintais su kultūros ministru.“
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ir aplinkos ministrųo nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru paveldo departamentu;“ Pritarti iš dalies Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimas priskirtinas kultūros ministrui, o Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus kultūros ministrui. Todėl išskirti departamentą netikslinga.
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui; nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ir aplinkos ministrųo nustatytais atvejais, suderinus su kultūros ministru paveldo departamentu;“
14 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinustais su kultūros paveldo departamentu.“ Pritarti iš dalies Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimas priskirtinas kultūros ministrui, o Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus kultūros ministrui. Todėl išskirti departamentą netikslinga.
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą –- ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, suderinustais su kultūros paveldo departamentu.“ 15.
15 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ministro nustatyta tvarka - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ 16.
15 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ministro nustatyta tvarka - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingą statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais paprastajam remontui mieste konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;“
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Statybos reguliavimas yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Todėl specialioje srityje, kuri yra reguliuojama Statybos įstatymo, sprendimas negali būti priimtas nedalyvaujant Aplinkos ministerijai. Todėl pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
4 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – kultūros ir aplinkos ministras. kartu su kultūros ministru.“ Pritarti Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Statinio projekto ekspertizės, statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką – aplinkos kultūros ministras kartu su aplinkos kultūros
Projekte siūloma pakeisti sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) apibrėžimą, ją siejant ne tik su atliekamų statybos darbų tikslais („statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės...>”, bet ir privalomai susiejant šią sąvoką su lėšų, iš kurių finansuojami šie statybos darbai, kilme). Pakeitimo autoriai (Aplinkos ministerija) tokio pakeitimo būtinumą aiškina poreikiu sugriežtinti statybos darbų reglamentavimo procedūras, jeigu darbai susiję su ES ar Valstybės finansais ir parama ir supaprastinti kitų statybos darbų (kurie nėra valstybės finansuojami ar remiami) procedūras. Sutinkame su šios Statybos įstatymo normos pakeitimo tikslais, bet nesutinkame su pasirinktomis priemonėmis. Projekto autoriai neįsigilino į šalutines pasekmes, kurias turės šis pakeitimas. O jos gali būti itin skaudžios Daugiabučių namų (DN) butų ir kitų patalpų savininkams (PS), kaip nurodyta žemiau. Toks Projekto rengėjų siūlomas sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) iškraipymas (susiejant ją privalomai su lėšų kilme) prieštarauja įstatymuose (LR CK 4.82 str. 4 ir 5 dalys, 4.83 str. 4 dalis, Valstybės paramos DN A(M) įstatymo 3 str. 3÷6 dalys) pateiktam šios sąvokos turiniui.
Pakeitus sąvokos turinį, ji nebegalėtų būti taikoma kitoms (ne valstybės remiamoms) A(M) priemonėms ir lėšų kaupimui kitoms A(M) priemonėms, o tas reiškia, kad PS nebegalėtų priimti sprendimų dėl A(M) priemonių, nesusijusių su Valstybės parama, įgyvendinimo ir dėl lėšų joms įgyvendinti kaupimo. Taip būtų paneigtos LR CK ir Įstatymo normos, kad PS gali priimti sprendimus pagal CK
reikalavimais ir dėl lėšų joms kaupimo, bet ir sprendimus dėl kitų priemonių (nesusijusių su privalomaisiais reikalavimais) ir dėl lėšų joms kaupimo. Pakeitus šią sąvoką Statybos įstatyme, ją tektų keisti ir Valstybės paramos DN atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (negali būti ta pati sąvoka dviejuose įstatymuose aiškinama skirtingai). Iš Modernizavimo įstatymo tektų pašalinti visas nuorodas apie kitokį (valstybės neremiamą, bet iš PS nuosavų ar skolintų (privačių investuotojų) lėšų) įgyvendinamą Pastatų atnaujinimą (modernizavimą). Pakeitus Valstybės paramos A(M) įstatymą, nebeliks įstatyminio pagrindo kitokio atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimui lėšų kaupimui. Tuo tarpu 2015-11-19 Seime priimtas Lietuvos respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (buvęs Projektas XIIP-3490(2)) nustato būtiną sąlygą Depozitinei (Kaupiamųjų lėšų) sąskaitai atidaryti, kad tokios sąskaitos paskirtis (joje laikyti kitiems asmenims priklausančias kaupimo lėšas) būtų nustatyta įstatyme (žr. naujojo IĮID Įstatymo 2 str. 5 d.), kad asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje tokią sąskaitą, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita, nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaroma tokia sąskaita (Įstatymo 6 str.
lėšos būtent vadovaujantis įstatymais turėjo būti laikomos depozitinėje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos bus išmokėtos sąskaitos savininkui (Įstatymo 7 str. 1 d.), t. y. jos ir toliau išlaikys kaupiamųjų lėšų statusą. Jeigu kam kyla abejonių dėl šių argumentų reikšmingumo, atkreipiame dėmesį, kad ginčai dėl draudimo išmokų mokėjimo vyks teismuose, dalyvaujant šalių advokatams, o jau teismai mokės išsiaiškinti, ar buvo įstatyminis pagrindas Kaupiamųjų lėšų sąskaitos atidarymui, ar jo nebuvo. Taip pašalinus iš teisinės aplinkos bendrąją sąvoka Pastato atnaujinimas (modernizavimas), PS nebegalėtų priimti sprendimų dėl lėšų kaupimo kitiems (ne valstybės finansuojamiems) Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbams (nebegalėtų atidaryti tokiems tikslams Kaupiamųjų lėšų (depozitinės) sąskaitos). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie pavienes priemones, kurios nepatenka į sąvokos privalomieji darbai apimtį (1. balkonų ar lodžijų įstiklinimas pagal vieną projektą; 2. naujo šlaitinio stogo įrengimas; 3 telefonspynės sistemos įrengimas; 4. saulės, vėjo, geoterminės energijos ir pan. įrengimas ir t.t.), bet ir apie visas Pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemones, jeigu jos pagal parengtą priemonių paketą skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažina mažiau, negu 20%, tada jos neįgytų Atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketo statusą.
T.y., jeigu PS visą laiką tinkamai prižiūrėjo ir rūpinosi savo namu, jie nebegalėtų nuspręsti kaupti lėšas toms paskutinėms pastangoms, kurių rezultatas būtų, pvz., 10-15% pagerinti pastato šilumines charakteristikas ir pasiekti geidžiamą pastato energinio naudingumo klasę. Taip būtų paralyžuotas kaupimas kitokiam (ne valstybės remiamam) Pastato atnaujinimui (modernizavimui). Taip grįžtume į 2001÷2009÷2014 metų situaciją, kai kaupimo prievolė, tarsi, ir buvo, bet kaupimo tvarka nebuvo nustatyta ir dėl to lėšų kaupimas DN BNO atnaujinimui visą šį laikotarpį nevyko. Tik šiuo atveju būtų dar blogiau – neliktų nei prievolės kaupti lėšas, nei galimybės atidaryti sąskaitą tokių lėšų kaupimui. Atsižvelgiant į išdėstyta, siūlytina patikslinti keičiamos sąvokos apibrėžimą, numatant dvi šios sąvokos modifikacijas, 2 str. 89 dalis, kai ji apima valstybės finansuojamas priemones, ir 2 str. 89¹ dalis, kai ji apima iš PS sukauptų ar skolintų lėšų įgyvendinamas priemones. Kituose Statybos įstatymo straipsniuose, kur reikalingos sugriežtintos procedūros valstybės finansuojamoms atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms arba atvirkščiai, kur toks sugriežtinimas nereikalingas, kiekvieną kartą turėtų būti diferencijuojama procedūrų atlikimo tvarka, priklausomai nuo finansavimo (paramos) šaltinio, tekste nurodant, kuris Pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra įgyvendinamas.
Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketai būtų įgyvendinami pagal tokias procedūras, kurios būtinos atskiroms tą paketą sudarančioms priemonėms. Taupumo sumetimais čia nekartojame lingvistinių argumentų prieš sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ iškraipymą (jie yra pateikti Būsto rūmų pastabose šiam Projektui). Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį naujomis 89¹, 89² dalimis ir jas išdėstyti taip: „89¹. Valstybės remiamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami (visiškai ar iš dalies) ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.“ „89². Patalpų savininkų lėšomis finansuojamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – patalpų savininkų nuosavomis ar skolintomis (privačių investuotojų) lėšomis finansuojami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir
(ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų įgyvendinimui taikomas toks pat teisinis režimas, koks būtų taikomas konkrečioms šio paketo priemonėms.“ Nepritarti Motyvai, kad siūlomos sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) iškraipymas (siejant ją privalomai su lėšų kilme) prieštarauja įstatymuose (CK 4.82 str. 4 ir 5 dalys, 4.83 str. 4 dalis, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 3-6 dalys) pateiktam šios sąvokos turiniui, kad pakeitus sąvokos turinį, ji nebegalėtų būti taikoma kitoms (ne valstybės remiamoms) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms ir lėšų kaupimui joms įgyvendinti; yra nepagrįsti (nepakankami). Sąvoka Pastato atnaujinimas (modernizavimas) į Statybos įstatymą buvo perkelta iš Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, kaip specialioji norma, susijusi su valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Ji taip pat taikoma ir kitos paskirties pastatų atnaujinimui (modernizavimui), kuris vykdomas pagal valstybės finansuojamas programas. Dėl to siūlomas šios sąvokos patikslinimas Statybos įstatyme aiškiau apibrėžia jos esmę. Šios sąvokos patikslinimas neturi ryšio su įstatymo projekto rengėjų minėtomis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir 4.83 str. 4 dalimi.
kodekso straipsnių dalys nustato butų ir kitų patalpų savininkų prievoles ir teises, susijusias su namo atnaujinimu (remontu) pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir limituoja lėšų kaupimo maksimalius dydžius. Civilinis kodeksas nenustato butų ir kitų patalpų savininkų prievolės investuoti savo lėšas į namo atnaujinimą viršijant privalomuosius statinio reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą savo lėšomis iš esmės pagerinti namo fizines ir energines savybes tik bendru sutarimu, kaip nustato Civilinio kodekso 4.75 straipsnis. Toks sprendimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis bendrosiomis Statybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis statybos darbų organizavimą ir vykdymą (t.y. parengus paprastojo ar kapitalinio remonto projektą priklausomai nuo statybos darbų sudėties). Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui). Statybos įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) išskiriamas, siekiant nustatyti administracinių procedūrų visumą pastatams dalyvaujantiems įvairiose atnaujinimo modernizavimo programose, t. y. nustatyti specialias administracines procedūras kai finansuojami (pilnai ar dalinai) ar remiami statybos darbai Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Kitais atvejais šie darbai atliekami vadovaujantis atitinkamai statybos rūšiai nustatytomis procedūromis. Atkreiptinas dėmesys, kad daugeliu atvejų fizines ir energetines pastato savybes galima pagerinti atlikus paprastąjį remontą, kuriam taikomos paprasčiausios procedūros. Todėl kai nėra tikslo kontroliuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų įsisavinimo efektyvumo, mažinant administracinę naštą, tikslinga taikyti paprastajam remontui nustatytus reikalavimus. 19.
112 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 12 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, su Valstybės parama atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą
„Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.“
13 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
13 Argumentai. Žr. aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstant taip:
„3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – Valstybės
remiamam pastato atnaujinimui (modernizavimui);“
1 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Ypatingo statinio, su Valstybės parama atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingo statinio, atnaujinamo (modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir
(ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos kultūros ministras, suderinęs su kultūros aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“
2 Argumentai. Žr. Aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių
projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, Valstybės remiamo pastatų atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais.“ Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto atvejais projektams ir projektams, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.“ 24.
23 Argumentai. Nepakeistos sąvokos
„pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ panaudojimo pavyzdys
Pasiūlymas Palikti nepakeistą Projektu keičiamą įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. sakinio pradžią: Pastatuose ir inžineriniuose statiniuose vykdant statybos darbus pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, ...> Nepritarti Nepakeitus minėtos straipsnio būtų pažeidžiami neįgaliųjų socialinės integracijos principai. 25. Seimo narys Algimantas Salamakinas
2314 Argumentai Daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (šildymo būdo keitimas, atsijungimas nuo (prisijungimas prie) šilumos tiekimo tinklų) pagal įstatymo nuostatas gali būti atliekamas daugiabutį namą rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant), atliekant jo kapitalinį ar paprastąjį remontą. Jei šie darbai atliekami pastato kapitalinio remonto metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti kapitalinio remonto aprašą ir gauti leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą, tačiau tik tuo atveju, jei keičiama pastato išvaizda (projekto 16 straipsnis, įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jei minėti darbai atliekami pastato paprastojo remonto metu, pagal įstatymo nuostatas rengiamas paprastojo remonto aprašas ir privaloma gauti leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (projekto 16 straipsnis, įstatymo 1 dalies 5 punktas).
Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis; ypatingo ir neypatingo daugiabučio namo, viešojo naudojimo pastato, nesudėtingo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje aplinkos ministro nustatytais atvejais suderintais su kultūros ministru“. Pritarti
239 Argumentai Jei daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos minėti pertvarkymo darbai atliekami daugiabučio namo rekonstravimo metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti statinio rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Jei šie darbai atliekami atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir gauti leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą.
Abiem šiais atvejais projekto 16 straipsnyje (įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje) numatyta, kad tokius projektus tikrina šie subjektai:
1) savivaldybės administracija;
2) saugomų teritorijų direkcijos;
3) Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos;
4) Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) Radiacinės saugos centras;
6) Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
8) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija;
9) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. Šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbų sprendiniai yra specifiniai ir nė viena iš išvardytų institucijų nėra kompetentinga juos tikrinti. Ši sritis išimtinai susijusi su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija. Pasiūlymas Papildyti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 9 dalį nauju punktu:
„10) Valstybinė energetikos inspekcija prie
2310 Argumentai.
Jei minėti daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbai atliekami daugiabučio namo kapitalinio remonto ar paprastojo remonto metu, pagal įstatymo nuostatas privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti leidimą atlikti daugiabučio namo kapitalinį ar paprastąjį remontą (kapitalinio remonto atveju toks leidimas būtų privalomas, jei būtų pritarta 1 pasiūlymui. Šiais atvejais projektus tikrina (projekto 16 straipsnis, įstatymo 23 straipsnio 10 dalis): savivaldybės administracija;
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos; Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymo darbų sprendiniai yra specifiniai ir nė viena iš išvardytų institucijų nėra kompetentinga juos tikrinti. Ši sritis išimtinai susijusi su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija. Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamą įstatymo 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo
nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliota institucija. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose nurodytų projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema (keičiamas šildymo būdas, atsijungiama nuo
241 Argumentai Daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema yra šio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, t. y. bendras jų turtas. Todėl bet kokie šios sistemos pertvarkymo darbai vienaip ar kitaip paliečia bendraturčių interesus. Šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato griežto šios inžinerinės sistemos pertvarkymo patikrinimo mechanizmo: jei šie darbai atliekami pastato kapitalinio ar paprastojo remonto metu, statytojui pakanka surašyti deklaraciją apie šių darbų užbaigimą. Institucijos, atsakingos už tinkamą minėtų darbų atlikimo patikrinimą, teisės aktai nenustato. Pasitaiko atvejų, kai ši sistema pertvarkoma nekokybiškai ir dėl to kyla bendraturčių ginčų. Siekiant sugriežtinti šių darbų atlikimo patikrą, tikslinga nustatyti tvarką, kad, nepriklausomai nuo statybos rūšies, tais atvejais, kai pertvarkoma minėta inžinerinė sistema, atliktus darbus turėtų patikrinti statybos užbaigimo komisija.
Ši komisija, nustačiusi, kad darbai atlikti tinkamai, surašytų statybos užbaigimo aktą, kuris būtų pagrindas keičiant pastato kadastro duomenis. Pasiūlymas Pakeisti projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingų ir neypatingų statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą.“. Pritarti
2015-12-089 Argumentai: Šiai dienai didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo įmonių ir ekspertų nuomone, 2012 metais panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, projektų kokybė vis labiau netenkina užsakovų poreikių. Ypatingų statinių projektavimui ir statybai keliami išskirtiniai reikalavimai. Projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl neatsitiktinai būti ypatingų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad įmonės turi didesnes galimybes užtikrinti komandinį darbą, technologinį pasirengimą, legalią programinę įrangą.
Tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skirti ypatingą dėmesį projektų kokybei, siekdama išsaugoti reputaciją, tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei. Įmonės užtikrina savo specialistų nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, diegia kokybės valdymo sistemas ir užtikrina legalios programinės įrangos naudojimą. Fizinių asmenų teikiamos projektavimo paslaugos neskatina ilgalaikės įmonės patirties, investicijų į technines priemones ir technologijas. Projektuotojų komanda renkama vieno projekto parengimui gali pateikti tik atskirų jos narių patirtį ir kompetencijas, bet ne tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus ir sistemą. Tuo tarpu statybos darbų ateitis neatsiejama nuo skaitmeninio modeliavimo - tai yra įmonės infrastruktūros ir kokybės sistemos, užtikrinančios visų dalyvių žinojimą ir sugebėjimą bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeniniams konkursams būtini patikimumo ir patirties įrodymai pagal iš anksto nustatytas taisykles. Be to, draudiminių garantijų suteikimas fiziniams ir juridiniams asmenims yra skirtingas. Įmonės gali užtikrinti draudiminę užsakovų apsaugą patikimiau, platesne apimtimi ir ženkliai didesnių sumų, nei fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į ypatingų statinių svarbą bei su tuo susijusio viešojo intereso užtikrinimo būtinybę, taip pat būtinybę užtikrinti projektavimo paslaugų kokybę bei apsaugoti užsakovų interesus, ypatingus statinius turi projektuoti atestuotos įmonės (juridiniai asmenys). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 14 straipsnį:
pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Būti ypatingų statinių projektuotojais turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodyti architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti atestuoti asmenys. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių projektuotojais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių projektavimo veikla.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vadovauti ypatingų statinių projektams (eiti statinio projekto ir statinio projekto dalių vadovų pareigas) turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, atitinkantys šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatytus reikalavimus Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų ar jų padalinių kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytais reikalavimais. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“
3Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų užsienio juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padalinių kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto šios teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys būti ypatingo statinio projektuotojais, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus:
1) neturi būti pradėtas bankroto procesas (šią informaciją patikrina valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras), kreiptasi į teismą dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ar kitokio apribojimo;
projektavimo srityje.
Statinio projektuotojas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo statinio projektuotojo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projektavimo darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du ypatingo statinio projekto vadovai, ne mažiau kaip vienas ypatingo statinio projekto dalies vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai projektuojami pastatai; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai projektuojamos susisiekimo komunikacijos; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai projektuojami kiti statiniai);
4) statinio projekto dalies darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną ypatingo statinio projekto dalies vadovą prašomai atestuoti veiklai.“ Nepritarta Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti.
Statinio projektuotojas atitinka šį reikalavimą, jei jam po reorganizavimo perėjo statinio projektuotojo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą, teisės ir pareigos;
3) Statinio projektavimo darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip du ypatingo statinio projekto vadovai, ne mažiau kaip vienas ypatingo statinio projekto dalies vadovas kiekvienai statinio projekto daliai (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos dalies, kai projektuojami pastatai; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies, kai projektuojamos susisiekimo komunikacijos; sklypo plano (sklypo sutvarkymo), konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, gaisrinės saugos ir kitų dalių, atsižvelgiant į konkrečių statinių specifiką, kai projektuojami kiti statiniai);
4) statinio projekto dalies darbams turi vadovauti pagal darbo sutartį dirbantys ne mažiau kaip po vieną ypatingo statinio projekto dalies vadovą prašomai atestuoti veiklai.“ Nepritarta Projektuotojų ir statybos rangovų veikla ir joje naudojamos priemonės negali būti tapatinamos, todėl ir reikalavimai jų kvalifikacijai atskirti. Projektui parengti nereikia nei didelio kiekio darbuotojų, nei sudėtingos technikos. Projektas yra intelektinės kūrybos produktas, todėl svarbi yra konkrečių asmenų kvalifikacija ir būtent jie turi būti atestuojami.
Rangovai įgyvendindami projektą kuria produktą, kuris negali būti sukurtas be techninio personalo, sudėtingų mechanizmų ir įrenginių. Todėl labai svarbu ne tik statybos darbams vadovaujančio personalo kvalifikacija, bet ir pačios įmonės pasirengimas. 30. Seimo narys Darius Ulickas 2015-12-0813 Argumentai:
Šiai dienai didžiausia projektavimo paslaugų problema yra neužtikrinama projektų kokybė. Projektavimo įmonių ir ekspertų nuomone, 2012 metais panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, projektų kokybė vis labiau netenkina užsakovų poreikių. Ypatingų statinių projektavimui ir statybai keliami išskirtiniai reikalavimai. Projektuotojai ir statybos rangovai yra tos statybos dalyvių grupės, nuo kurių labiausiai priklauso statinio kokybė ir esminių reikalavimų įgyvendinimas. Todėl neatsitiktinai būti ypatingų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad įmonės turi didesnes galimybes užtikrinti komandinį darbą, technologinį pasirengimą, legalią programinę įrangą. Tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skirti ypatingą dėmesį projektų kokybei, siekdama išsaugoti reputaciją, tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei. Įmonės užtikrina savo specialistų nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, diegia kokybės valdymo sistemas ir užtikrina legalios programinės įrangos naudojimą. Fizinių asmenų teikiamos projektavimo paslaugos neskatina ilgalaikės įmonės patirties, investicijų į technines priemones ir technologijas. Projektuotojų komanda renkama vieno projekto parengimui gali pateikti tik atskirų jos narių patirtį ir kompetencijas, bet ne tarpusavio bendradarbiavimo gebėjimus ir sistemą.
Tuo tarpu statybos darbų ateitis neatsiejama nuo skaitmeninio modeliavimo - tai yra įmonės infrastruktūros ir kokybės sistemos, užtikrinančios visų dalyvių žinojimą ir sugebėjimą bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeniniams konkursams būtini patikimumo ir patirties įrodymai pagal iš anksto nustatytas taisykles. Be to, draudiminių garantijų suteikimas fiziniams ir juridiniams asmenims yra skirtingas. Įmonės gali užtikrinti draudiminę užsakovų apsaugą patikimiau, platesne apimtimi ir ženkliai didesnių sumų, nei fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į ypatingų statinių svarbą bei su tuo susijusio viešojo intereso užtikrinimo būtinybę, taip pat būtinybę užtikrinti projektavimo paslaugų kokybę bei apsaugoti užsakovų interesus, ypatingus statinius turi projektuoti atestuotos įmonės (juridiniai asmenys). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą Įstatymo 18¹ straipsnį:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18¹straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „18¹ straipsnis. Ypatingų statinių projektuotojo, ypatingų statinių statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas.“ Nepritarti Žiūrėti aukščiau išdėstytus argumentus. 31. Seimo narys
2 Argumentai: Vadovaujantis 2013 m. liepos 18 d. pasirašytu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.
V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenė buvo įpareigota: „Perduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
dokumentų kopijas) apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Atsižvelgiant į anksčiau minėto įsakymo (Nr. V-628/1V-612) nuostatas manytina, kad PAGD šiuo metu yra institucija disponuojanti duomenimis apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas, kurie galėtų būti panaudoti rengiant ir teikiant vidaus reikalų ministrui tvirtinti potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį. Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos vykdo statybų priežiūrą ir kontrolę, bei teikia leidimus statinių statybai vykdyti. Manytina, kad aplinkos ministerija parengtų poįstatyminius aktus ir tvarkas (statybinių tyrimų dėl užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tvarką, dokumento, patvirtinančio, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimo tvarką) susijusias su leidimų statybai išdavimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariuomenė vykdo sprogmenų neutralizavimą ir renka informaciją apie likusius nuo karo sprogmenis, manytina, kad minėtų institucijų turima kompetencija ir žinios svariai prisidėtų prie vidaus reikalų ir aplinkos ministerijų poįstatyminių aktų rengimo. Naujajame statybos įstatymo Nr.
I-1240 projekte Vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotos institucijos vadovui nustatoma atsakomybė nustatyti ir tvirtinti potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis). Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto priedo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos architektų rūmai, valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
16 Argumentai: Siūlomas Statybos įstatymo projekto Nr. XIIP-3485(2) (toliau – Projektas) 2 straipsnio 16 dalies pakeitimas leistų sutrumpinti prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemų trukmę, sumažinti prijungimo kaštus bei prijungimo procese dalyvaujančių šalių skaičių. Dujų technologiniai vamzdynai (dujotiekiai), kurie atitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus mažo ar vidutinio slėgio dujotiekio kriterijus (skirstomieji dujotiekiai ir vartotojų dujų sistemos) pagal Projektą priskiriami nesudėtingiems ar neypatingiems statiniams (inžineriniams statiniams), kuriems taikomi Projekte numatyti statinio projektų derinimo, statybą leidžiančio dokumento bei statybos užbaigimo dokumento išdavimo (parengimo, patvirtinimo) terminai ir reikalavimai.
Minėti reikalavimai mažo ar vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo atveju laikytini pertekliniais, nes:
Statybos techniniais reglamentais, Skirstomųjų plieninių dujotiekių įrengimo taisyklėmis ir Skirstomųjų polietileninių dujotiekių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6, bei kitais teisės aktais);
Praėjusiais metais taip pat pradėta taikyti rinkliava už statybos užbaigimo akto išdavimą, kurio kaina yra nuo 50 EUR iki
įkainius ir vidutiniškai vienam klientui sudaro 4,5 proc. prijungimo paslaugos kainos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sumažėjus vidutinei prijungimo kainai pastebimai išaugo klientų paraiškų prijungti prie gamtinių dujų skirstymo sistemos, skaičius – vien 2016 metų sausio – vasario mėnesiais gauta 1200 paraiškų, todėl galimybė nepatirti atitinkamų kaštų ir atitinkamai sutaupyti aktuali vis didesniam asmenų ratui. Taip pat skaičiuojama, kad mažo ar vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo klausimą reguliuojant kitų teisės aktų normomis, prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos terminas galėtų sutrumpėti apie 55 dienas. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Projekto 2 straipsnio 16 dalį ir išdėstyti ją taip:
„16. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai
(išskyrus dujų technologinius vamzdynus (dujotiekius), kurie atitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus mažo ar vidutinio slėgio dujotiekio kriterijus), kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.“ Nepritarti Dujotiekiai, naftotiekiai, šilumos tiekimo tinklai, geriamojo vandens, nuotekų tinklai ir kt. atitinkamuose įstatymuose neįvardinti kaip kilnojamieji daiktai, todėl laikytini nekilnojamaisiais daiktais. Šie daiktai yra statiniai, nes turi statybos darbais įrengtas laikančiąsias konstrukcijas – įvairias atramas, įvairūs vamzdynai patys laikytini laikančiosiomis konstrukcijomis, kadangi yra apskaičiuoti išlaikyti visas galimas išorės apkrovas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad lauko dujotiekio inžineriniam tinklui, statinio dujotiekio inžinerinei sistemai taikomi visų su statinio statyba susijusių teisės aktų nuostatos. 33.
38 38¹ 38² Argumentai: Projektu XIIP-3485(2) siūloma pakeisti sąvokos Pastato atnaujinimas (modernizavimas) apibrėžimą, ją siejant ne tik su atliekamų statybos darbų tikslais („statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės...>”, bet ir privalomai susiejant šią sąvoką su lėšų, iš kurių finansuojami šie statybos darbai, kilme). Šiuo metu Aplinkos ministerija siūlo:
„38. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos
Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis (visiškai ar iš dalies) finansuojami ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.“ Pakeitimo autoriai (Aplinkos ministerija) tokio pakeitimo būtinumą aiškina poreikiu sugriežtinti statybos darbų reglamentavimo procedūras, jeigu darbai susiję su ES ar Valstybės finansais bei parama ir supaprastinti kitų statybos darbų (kurie nėra Valstybės finansuojami ar remiami) procedūras, tačiau projekto autoriai neįsigilino į šalutines pasekmes, kurias turės šis pakeitimas. O jos gali būti itin skaudžios Daugiabučių namų (DN) butų ir kitų patalpų savininkams (PS), kaip nurodyta žemiau. I. Toks Projekto rengėjų siūlomas sąvokos „Pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ iškraipymas (susiejant ją privalomai su lėšų kilme) prieštarautų įstatymuose (LR CK 4.82 str. 4 ir 5 dalyse, 4.83 str. 4 dalyje, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Bendrijų įstatymas), Valstybės paramos DN atnaujinimui (modernizavimui) įstatymo 2 ir 3 (3÷6 dalys) straipsniuose) pateiktam šios sąvokos turiniui. Pagal CK ir Bendrijų įstatymą yra skiriamos sąvokos:
reikalavimus; 2.
Atnaujinimas (modernizavimas), darbams kurie netelpa į privalomųjų reikalavimų sąvokos apimtį;
atvejus, jų neskirstant pagal progresyvumo lygį. II. Didžiausią praradimą PS patirtų dėl lėšų kaupimo apribojimų pakeitus šią sąvoką. Atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus lėšos kaupiamos pagal LR CK (4.82 str. 4 d.). Atnaujinimui (modernizavimui) lėšos kaupiamos pagal LR CK (4.82 str. 5 d.) ir Valstybės paramos DN A(M) įstatymą. Atsisakius 2 sąvokos – ją transformavus išimtinai į Valstybės remiamą atnaujinimą (modernizavimą), – patalpų savininkai netektų teisinio pagrindo lėšų kaupimui darbams, kurie netelpa į privalomųjų darbų sąvokos apimtį, jeigu jie atliekami ne Valstybės remiamo A(M) paketo sudėtyje. Tokiais pavyzdžiais galėtų būti: mini šilumos punktų butuose įrengimas; balkonų ir lodžijų stiklinimas pagal vieną projektą; telefonspynės sistemos įrengimas name; naujo šlaitinio stogo įrengimas; saulės, vėjo, geoterminės energijos ir pan. priemonių įrengimas name ir pan.. Taip PS prarastų teisinį pagrindą kaupti lėšas namo „atnaujinimo (modernizavimo)“ darbams tikslu atlikti juos savo lėšomis ar, iš dalies ar pilnai, privačių investuotojų lėšomis. LR CK 4.85 str. 1 dalyje PS leidžiama priimti sprendimą dėl tokių priemonių įgyvendinimo, tačiau, priėmus Projektu siūlomą sąvokos pakeitimą, neliktų teisinio pagrindo lėšų kaupimui tokių priemonių įgyvendinimui. III. Pakeitus šią sąvoką Statybos įstatyme, ją tektų keisti ir Valstybės paramos DN atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (nes negali būti ta pati sąvoka šiuose įstatymuose aiškinama skirtingai).
Iš Valstybės paramos DN atnaujinimui (modernizavimui) įstatymo tektų pašalinti visas nuorodas apie kitokį (valstybės neremiamą, bet iš PS nuosavų ar skolintų (privačių investuotojų) lėšų) įgyvendinamą Pastatų atnaujinimą (modernizavimą) ir lėšų jam kaupimą. Pakeitus Valstybės paramos A(M) įstatymą, nebeliktų įstatyminio pagrindo kitokio (Valstybės neremiamo) A(M) priemonių įgyvendinimo tikslais lėšų kaupimui. IV. Tuo tarpu 2015-11-19 Seime priimtas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (XII-2054) nustato būtiną sąlygą Depozitinei (Kaupiamųjų lėšų) sąskaitai atidaryti: kad tokios sąskaitos paskirtis (joje laikyti kitiems asmenims priklausančias kaupimo lėšas) būtų nustatyta įstatyme (žr. naujojo IĮID Įstatymo 2 str. 5 d.), kad asmuo, atidarydamas kredito įstaigoje tokią sąskaitą, privalo kredito įstaigai nurodyti, kad atidaroma sąskaita yra depozitinė sąskaita ir nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis atidaroma tokia sąskaita (Įstatymo 6 str. 3 d.), ir tik jeigu bus įrodyta, kad draudžiamojo įvykio dieną indėlininkui priklausančios lėšos būtent vadovaujantis įstatymais turėjo būti laikomos depozitinėje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos bus išmokėtos sąskaitos savininkui (Įstatymo 7 str. 1 d.), t. y. jos ir toliau išlaikys kaupiamųjų lėšų statusą. V. Taigi, pakeitus sąvokos turinį pagal Projektą, patalpų savininkai pagal CK 4.85 str. galėtų nuspręsti sukurti naujus bendrojo naudojimo objektus, bet negalėtų nuspręsti kaupti lėšas jiems sukurti. VI. Atsižvelgiant į išdėstyta, siūlytina patikslinti Projektu keičiamos sąvokos apibrėžimą, numatant tris šios sąvokos modifikacijas: paliekant esamą Keičiamo Įstatymo 2 str. 89 (Projektu naujai išdėstomo Įstatymo 2 str.
papildant Projektą dvejomis siūlomomis šios sąvokos modifikacijomis: 2 str. 38¹ dalis, kai ji apima valstybės finansuojamas priemones, ir 2 str. 38² dalis, kai ji apima iš PS sukauptų ar skolintų lėšų įgyvendinamas priemones. Kituose Statybos įstatymo straipsniuose, kur reikalingos sugriežtintos procedūros valstybės finansuojamoms atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms arba atvirkščiai, kur toks sugriežtinimas nereikalingas, kiekvieną kartą turėtų būti diferencijuojama procedūrų atlikimo tvarka, priklausomai nuo finansavimo (paramos) šaltinio, tekste nurodant, kuris Pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra įgyvendinamas. Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketai būtų įgyvendinami pagal tokias procedūras, kurios būtinos atskiroms tą paketą sudarančioms priemonėms įgyvendinti (t. y. būtų diferencijuojamos priklausomai nuo to, ar tai būtų pastato paprastasis remontas, kapitalinis remontas ar rekonstravimas). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 38 dalį ir papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį naujomis 38¹ ir 38² dalimis, pakeitimus Projekte išdėstant taip:
„38. Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos
Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami (visiškai ar iš dalies) ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. 38¹.
38¹. Valstybės remiamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojami (visiškai ar iš dalies) ar kitaip valstybės remiami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir
(ar) pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. 38². Patalpų savininkų lėšomis finansuojamas pastato atnaujinimas (modernizavimas) – patalpų savininkų nuosavomis ar skolintomis (privačių investuotojų) lėšomis finansuojami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energetinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Patalpų savininkų lėšomis finansuojamų pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų įgyvendinimui taikomas toks pat teisinis režimas, koks būtų taikomas konkrečioms šio paketo priemonėms.“ Pritarti iš dalies Siūloma palikti taip, kaip nustatyta dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje :
Pasiūlymas:
“38.Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
90 Argumentai: Lietuvos Respublikoje užterštumo mastai likusiais nuo karo sprogmenimis (toliau - sprogmenys) ypač dideli, tai iliustruoja gyventojų pranešimai neutralizuoti sprogmenis ir neutralizuotų sprogmenų skaičiai per pastaruosius penkerius metus:
2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.
IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” (toliau – V protokolas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Pasibaigus aktyviems karo veiksmams kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis ir ginkluoto konflikto šalis kiek įmanoma greičiau turi pažymėti ir pašalinti, išvežti ar sunaikinti savo kontroliuojamoje karo paveiktoje teritorijoje esančius likusius nuo karo sprogmenis. Pirmenybė likusių nuo karo sprogmenų pašalinimui, išvežimui ar sunaikinimui bus taikoma likusių nuo karo sprogmenų paveiktose teritorijose, kurios pagal šio straipsnio 3 dalį yra vertinamos kaip keliančios rimtą pavojų žmonėms“. Statistiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-628/1V-612 ,,Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” patvirtinta likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programa ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas kaip įstatymu (Nr. IX-2298) ratifikuotą konvenciją įgyvendinantis teisės aktas yra priimtas, tačiau minėtame įsakyme (Nr. V-628/1V-612) nurodytų tikslų įgyvendinimas neužtikrina įstatyme (Nr. IX-2298) nurodytų įstatyminių nuostatų visaverčio įgyvendinimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą medžiagą siūloma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) numatyti nuostatas ir sąvokas dėl tinkamo V protokolo įgyvendinimo, išplečiant statybinių tyrimų sąvoką ir įtraukiant užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tyrimus.
Pasiūlymas: Pakeisti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 90 dalį ir ją išdėstyti taip: „90. Statybiniai tyrimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu. Teritorijų užterštumas sietinas ne tik su plėtra, bet ir su kitomis ūkio šakomis, kaip pav. Žemdirbyste, todėl visuomenės apsaugai taikytinas visuotinis civilinės saugos reikalavimas. LR civilinės saugos įstatyme nustatyta, kad:
Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. 35. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2016-03-252 114,115 Argumentai:
Siekiant užtikrinti, kad visos su užterštumu likusiais nuo karo sprogmenimis nuostatos ir sąvokos, naudojamos Statybos įstatyme, būtų suprantamos ir aiškinamos vienodai siūloma Statybos įstatymą papildyti šiomis sąvokomis.
Pasiūlymas: Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnį 114 ir 115 dalimis: „114. Sprogmuo – sprogstamosios medžiagos ir sprogdinimo priemonės, kurios sprogmenimis laikomos Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų prekių, priskiriamų tų rekomendacijų ST/SG/AC.10/1 pirmajai klasei, pervežimo, taip pat įtaisas su sprogstamąja medžiaga (ar iš sprogstamosios medžiagos), specialiai pagamintas sprogdinti ar tam tikromis sąlygomis sprogti. 115. Likę nuo karo sprogmenys – tai nesprogę arba palikti sprogmenys.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu. LR civilinės saugos įstatymas nustato, kad Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Būtent Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai. 36.
13 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai pagal kompetenciją tikrina vieno ar dviejų butų namų (išskyrus projektus, kurių atitiktis šiam reikalavimui buvo patikrinta atlikus projekto ekspertizę, taip pat projektus statinių, kuriems nenustatomi gaisrinės saugos reikalavimai ir jie neturi įtakos gretimų statinių ir juose esančių žmonių saugai gaisro atveju) statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 24 straipsnio
(pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus), nesudėtingų statinių statybos atvejais statybos užbaigimo aktas nesurašomas, t. y. departamentas ir jo padaliniai nedalyvauja statybos užbaigimo procedūrose. Kokybiškų vieno ar dviejų butų namų ir nesudėtingų statinių techninių projektų parengimas ir jų tikrinimas nustatyta tvarka nelemia tokių pastatų, kurie dažniausiai statomi ūkio būdu, statybos be pažeidimų. Be to, tokių statinių projekto sprendiniai, kuriuos nagrinėjo departamentas ar jo padaliniai, gali būti ir realiame gyvenime būna keičiami statybos metu ir neretai pažeidžiant esminius statinio gaisrinės saugos reikalavimus, nors visuotinai žinoma, kad statytojas (užsakovas) pagal nustatyta tvarka patikrintą (patvirtintą) projektą ir tik turėdamas statybą leidžiančius dokumentus (kai jie privalomi) gali vykdyti statybos darbus. Tai reiškia, kad minėtų pastatų techninių projektų tikrinimas yra netikslingas, kadangi šių statinių statybos užbaigimo procedūros metu deramai ir pagal kompetenciją netikrinama kaip ir ar iš viso yra realizuoti gaisrinės saugos reikalavimus įgyvendinantys projekto sprendiniai.
Renkant ir analizuojant statistinius duomenis pastebima, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse (miesteliuose, kaimuose, viensėdžiuose) gaisruose žūstančių žmonių skaičius visada didesnis nei miestuose (per 2013 metus miestuose žuvo 51 žmogus, o kaimo vietovėse – 109). Dažniausia žūties priežastimi būna neatsargus rūkymas (apie 30 proc.). Gaisrų priežastis gyvenamajame sektoriuje dažniausiai lemia socialinės aplinkybės: skurdas, nedarbas, girtavimas ir pan. Naujų vieno ar dviejų butų namų, dažniausiai statomų miestuose, statytojai, kaip taisyklė, neturi socialinės rizikos grupėms būdingų bruožų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atliks Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtį sudarys ir departamento atstovai. Įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatyme numatomą reglamentuoti teritorijų planavimo procesą, departamentui nagrinėjant privalomus gaisrinės saugos sprendinius parengtuose savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, bus nagrinėjami pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai (ar išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, kaip užtikrinami gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo keliai, ar numatomas lauko gaisrinis vandentiekis su hidrantais ir pan.), kurie įgyvendinami vėliau rengiant techninius statinių projektus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siekiama atsisakyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dalyvavimo statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroje.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 ir 2 dalį, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, siūlomas išdėstyti taip
„3) civilinę saugą;“. Pagal minėtas įstatymo nuostatas esminis statinio
gaisrinės saugos reikalavimas nustatomas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, o civilinės saugos reikalavimai, Civilinės saugos įstatymo pagrindu, nustatomi normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) civilinę gaisrinę saugą;“
110 Argumentai: Atliekant statinio statybinius tyrimus, bei siekiant užtikrinti V protokolo nuostatų tinkamą įgyvendinimą ir visapusišką apsaugą nuo likusių nuo karo sprogmenų keliamo pavojaus personalui statybvietėse siūloma papildyti 6 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„10) potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis
teritorijas.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu. LR civilinės saugos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras yra valstybės registras. Sukūrus užterštų teritorijų registrą, kiekvienas investuotojas turėtų galimybę įvertinti savo teritorijos užterštumą valstybiniame lygmenyje. 38. Seimo narys Linas Balsys
3 Argumentai: Apibendrinančios sąvokos „pastato atnaujinimas (modernizavimas)“ panaudojimo pavyzdys. Pasiūlymas: Palikti nepakeistą Projekto 6 straipsnio 3 dalį: „3.
Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“ Pritarti iš dalies Siūlome palikti taip, kaip nustatyta dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje: “38.Pastato atnaujinimas (modernizavimas)
Pasiūlymas: 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu pastatuose ir inžineriniuose statiniuose statybos darbai vykdomi pagal statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, supaprastintą statybos, supaprastintą rekonstravimo projektus ar kapitalinio remonto aprašą, tokius pastatus ir inžinerinius statinius būtina pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais, o viešuosiuose pastatuose, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus būtina įrengti patalpą kūdikiams žindyti ir pervystyti.“
5 Argumentai: Vadovaujantis 2013 m. liepos 18 d.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pasirašyto įsakymo Nr. V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatyta tvarka Lietuvos kariuomenė buvo įpareigota: „Perduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
kopijas) apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Atsižvelgiant į anksčiau minėto įsakymo (Nr. V-628/1V-612) nuostatas manytina, kad PAGD šiuo metu yra institucija disponuojanti duomenimis apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas, kurie galėtų būti panaudoti rengiant ir teikiant vidaus reikalų ministrui tvirtinti potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį. Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos vykdo statybų priežiūrą ir kontrolę, bei teikia leidimus statinių statybai vykdyti. Manytina, kad aplinkos ministerija parengtų poįstatyminius aktus ir tvarkas (statybinių tyrimų dėl užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tvarką, dokumento, patvirtinančio, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimo tvarką) susijusias su leidimų statybai išdavimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos kariuomenė vykdo sprogmenų neutralizavimą ir renka informaciją apie likusius nuo karo sprogmenis, manytina, kad minėtų institucijų turima kompetencija ir žinios svariai prisidėtų prie vidaus reikalų ir aplinkos ministerijų poįstatyminių aktų rengimo. Pasiūlymas:
Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 6 straipsnį 5 dalimi: „5.
Potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis) nustato ir tvirtina Vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas. Statybinių tyrimų dėl užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tvarką, dokumento, patvirtinančio, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu ir siūlomas reglamentavimas sietinas su Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos sritimi. LR civilinės saugos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras yra valstybės registras. 40. Seimo narys Stasys Šedbaras
9 Argumentai: Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atliks Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtį sudarys ir departamento atstovai. Įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatyme numatomą reglamentuoti teritorijų planavimo procesą, departamentui nagrinėjant privalomus gaisrinės saugos sprendinius parengtuose savivaldybės ir vietovės lygmenų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, bus nagrinėjami pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai (ar išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, kaip užtikrinami gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo keliai, ar numatomas lauko gaisrinis vandentiekis su hidrantais ir pan.), kurie įgyvendinami vėliau rengiant techninius statinių projektus. Iki 2010 m. spalio 1 d.
Iki 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatyme galiojo nuostata leidusi taikyti technines priemones nukrypimams nuo statinių projektavimą reglamentuojančių reikalavimų kompensuoti, kurioms pritarti turėjo institucijos patvirtinusios tuos dokumentus/reikalavimus („Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti kai kurių normatyvinių statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų nuostatų, turi būti numatytos techninės priemonės nukrypimams nuo jų kompensuoti. Šios priemonės turi būti suderintos (iki derinimo projektų derinimo taryboje) su institucijomis, kurios patvirtino minėtus normatyvinius dokumentus.“; „Jeigu rengiant statinio projektą nėra galimybės įgyvendinti normatyvinių statybos techninių dokumentų ar normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų kai kurių nuostatų, statinio projekte turi būti numatytos techninės priemonės šiems trūkumams kompensuoti. Projektuotojas kartu su statytoju (užsakovu) iki statybos leidimo gavimo turi raštu pateikti institucijoms, patvirtinusioms šiuos normatyvinius dokumentus, statinio projekto sprendinius, nurodydami minėtas technines priemones, ir per 7 dienas gauti šių institucijų raštišką pritarimą (arba motyvuotą nepritarimą) jas vykdyti.“). Panaikinus šią nuostatą tapo privaloma visus projektavimą reglamentuojančius teisės aktus pritaikyti pagal pavieniams statiniams ar teritorijoms išduotus specialiuosius paveldosaugos, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei architektūros specialiuosius reikalavimus, taip pat nuspėti kokios naujos technologijos ar svarbūs sprendimai gali būti taikomi statyboje. Išanalizavus šiuos specialiuosius reikalavimus ir atvejus paaiškėjo, kad neįmanoma visiems atvejams rasti universalius gaisrinės saugos sprendimus, todėl Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, kurie įsigaliojo nuo 2011 m., įteisintas rizikos vertinimas kaip vienas iš esminio gaisrinės saugos reikalavimo projektavimo būdų.
Toks projektavimo būdas pasauliniu mastu naudojamas branduolinėje energetikoje ir chemijos pramonėje. Tačiau išanalizavus rizikos vertinimo praktiką, paaiškėjo keli šios alternatyvos taikymo trūkumai:
1) gaisrinės saugos sprendiniai, atliekant rizikos vertinimą, projektuojami jų neįvertinus pagal visus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus šešis likusius statinio reikalavimus (1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas; 2. Gaisrinė sauga; 3. Higiena, sveikata ir aplinka; 4. Sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; 5. Apsauga nuo triukšmo; 6. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas;
atitikties vertinimo standartizacijos procese;
2) rizikos vertinimo sprendimus statinio projekte parenka projektuotojas ir juos įstatymų numatytais atvejais tikrina ekspertizės rangovas, todėl Vyriausybės įgaliotos institucijos, įgaliotos tvirtinti esminius statinio reikalavimus, apie normatyvinių statybos techninių dokumentų taikymo ypatumus nesužino arba sužino pavėluotai, todėl neturi galimybės pateikti savo nuomonę dėl projektinių sprendimų ar savalaikiai tobulinti normatyvinius statybos techninius dokumentus;
3) statinio projektavime rizikos vertinimas taikomas nepagrįstai siekiant taupyti statybos kaštus. Būtent šių trūkumų sprendimui ir siūloma aplinkos ministrui pavesti sudaryti tarpžinybinę komisiją. Būtina akcentuoti, kad ši problema aktuali ne tik gaisrinės saugos klausimams, bet visiems statinio esminiams reikalavimams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 8 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9.
Normatyvinių statybos techninių dokumentų tobulinimui aplinkos ministras iš šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų Vyriausybės įgaliotų institucijų atstovų sudaro komisiją, tvirtina jos nuostatus ir sudėtį. Komisijos pagrindinis uždavinys – spręsti normatyvinių statybos techninių dokumentų, paveldosaugos, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei architektūros specialiųjų reikalavimų tarpusavio suderinamumo klausimus. Komisija turi teisę nustatyti specialiuosius Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinio reikalavimų užtikrinimo reikalavimus šiais atvejais:
1) kai nėra tikslinga pritaikyti normatyvinius statybos techninius dokumentus pagal pavieniams statiniams nustatyta tvarka patvirtintus statinio paveldosaugos, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei architektūros specialiuosius reikalavimus;
2) kai dėl investicijų į statybą panaudojimo trumpų terminų reikia nustatyti Lietuvos Respublikoje naujų technologijų ar pažangių sprendimų pritaikymo statyboje techninius reikalavimus ir nėra galimybės skubiai pritaikyti normatyvinius statybos techninius dokumentus.“ Nepritarti Teisės aktų tobulinimui kiekvienu konkrečiu atveju sudaromos darbo grupės, todėl šis reglamentavimas perteklinis. Be to siūloma suteikti nereglamentuotus įgaliojimus naujai sudaromai komisijai. Manome, kad jokia struktūra negali nustatyti, kada turi būti taikomi teisės aktai, o kada ne. Projektuotojas privalo parinkti optimaliausius techninius sprendinius atitinkančius teisės aktų reikalavimus ir asmeniškai atsako už jų sprendinius. Techninių reikalavimų rodikliai yra kiekvienos Europos Sąjungos nares reglamentavimo sritis, o pavieniams, išskirtiniams objektams yra nustatytos teisinės galimybės taikyti kitų šalių normatyvus. Lietuvoje projektuojant statinius esminis kriterijus yra konstrukcijų irties pasekmių klasių taikymas pagal Lietuvos standartą LST EN 1991-1-7:2006 „Eurokodas 1.
Poveikiai konstrukcijoms. 1−7 dalys. Bendrieji poveikiai. Ypatingieji poveikiai“. 41. Seimo narys Linas Balsys
112 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 12 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, su Valstybės parama atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš
vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.“ Pritarti iš dalies Pastato atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra įgyvendinamas ne tik su Valstybės parama, todėl kokybiniai reikalavimai yra svarbūs visais atvejais. Įvertinus, kad keičiama atnaujinimo (modernizvimo) sąvoka, siūlome palikti punktą nepakeistą.
Siūloma: „12) statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatingus ir neypatingus statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą
„Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.“
14 Argumentai: Siekiant, tinkamai reglamentuoti užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis pašalinimo veiklą ir atsižvelgiant į tai, kad
nuo karo sprogmenimis tyrimai siūloma papildyti 15 str. 1 d. 4 p. Pasiūlymas: Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio,
higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu ir siūlomas reglamentavimas sietinas su Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos sritimi.
Tai didintų administracinę naštą verslui, juolab, kad LR civilinės saugos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras yra valstybės registras. Sukūrus užterštų teritorijų registrą, kiekvienas investuotojas turėtų galimybę įvertinti savo teritorijos užterštumą valstybiniame lygmenyje. 43. Seimo narys Algimantas Salamakinas
5 Argumentai: Techniniuose projektuose, kuriuose neprivaloma rengti gaisrinės saugos dalies, gaisrinės saugos ekspertizės vadovas netikrina projekto ir nevertina, ar projektas atitinka Gaisrinės saugos esminį reikalavimą, todėl motyvas, kad atliekant projekto bendrąją ekspertizę yra vertinama projektinių sprendinių visuma, yra klaidingas. Atliekant projekto bendrąją ekspertizę, dalinės, šiuo atveju Gaisrinės saugos dalies, ekspertizės vadovas privalėtų patikrinti projekto dalis, t.y. patikrinti, ar techninio projekto sprendiniai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, bei pateikti bendrosios ekspertizės vadovui privalomas pastabas, todėl siūloma įstatymo 17 straipsnio 5 dalį papildyti nauju punktu.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 17 straipsnio 5 dalį nauju punktu:
„9) Atliekant projekto bendrąją ekspertizę (kai nerengiama techninio
projekto Gaisrinės saugos dalis), gaisrinės saugos dalies ekspertizės vadovas privalo patikrinti, ar techninio projekto sprendiniai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus bei pateikti bendrosios ekspertizės vadovui privalomas pastabas.“
13 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – Valstybės
remiamam pastato atnaujinimui (modernizavimui).“ Pritarti iš dalies Keičiama atnaujinimo (modernizvimo) sąvoka, todėl siūlome nepapildyti 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto. 45. Seimo narys Algimantas Salamakinas
17 Argumentai: Pasiūlymas parengtas remiantis, kad
registruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(2) numato, jog specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo terminas yra sutrumpinamas iki 10 d. d. (galiojančioje įstatymo redakcijoje numatytas 15 d. d. terminas). Kadangi specialiųjų architektūrinių reikalavimų procedūra praktikoje yra vykdoma paraleliai su prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimu, tikslinga numatyti, kad abejoms procedūroms būtų nustatyti vienodi maksimalūs reikalavimų išdavimo terminai.
Šiuo metu inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų įmonės prisijungimo sąlygas praktikoje išduoda greičiau negu numatyta įstatyme - pavyzdžiui, AB „Energijos Skirstymo Operatorius“ išduoda prisijungimo sąlygas per 8 d. d. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo maksimalaus termino sutrumpinimas nuo 15 d. d. iki 10 d. d. sutrumpintų statybos leidimo išdavimo trukmę viena savaite ir pagerintų sąlygas verslui Lietuvoje. Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, savivaldybės administracija išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos.“
13 Argumentai. Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstant taip:
„3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – Valstybės remiamam
pastato atnaujinimui (modernizavimui);“ Pritarti iš dalies Leidimas vykdyti statybos darbus sietinas su visų teisinių reikalavimų atitikimu projekte, o ne su finansiniais šaltiniais. Kadangi keičiama atnaujinimo (modernizvimo) sąvoka, todėl siūlome nepapildyti. 47.
518 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad naująja Statybos įstatymo redakcija numatytos ministerijos būtų įpareigotos parengti ir patvirtinti užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis žemėlapį, kuriuo būtų identifikuotos labiausiai užterštos teritorijos Lietuvoje ir siekiant užtikrinti visavertį V protokolo ir saugumo užtikrinimą, tikslinga nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms dirbančioms su ypatingos valstybinės svarbos projektais ir ypatingaisiais statiniais prievolę turėti dokumentą patvirtinantį, kad užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tyrimas atliktas ir grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos. Pasiūlymas:
Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 27 straipsnio 5 dalį 18 punktu:
„18) jeigu žemės sklypo vieta, kurioje planuojamas statyti
(įrengti) ar rekonstruoti statinys/inžinerinė infrastruktūra, yra įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį ir prieš tai nebuvo ištirta nuo sprogmenų žemėje, reikalingas dokumentas patvirtinantis užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą. Šis reikalavimas taikomos ypatingos valstybinės svarbos projektams ir ypatingiesiems statiniams.“ Nepritarti Pateiktas siūlymas nesietinas su Statybos įstatymo reglamentavimo sritimi, o su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu ir siūlomas reglamentavimas sietinas su Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos sritimi. LR civilinės saugos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registras yra valstybės registras. 48. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
6 Pasiūlymas: Papildyti nauja redakcija dėstomo Įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 5 dalies 3–13 ir 18 punktuose
nurodyti dokumentai atskirai neteikiami, jeigu jie ar jų patvirtintos kopijos yra įtraukti į statinio projektą.“ Nepritarti Žr.
97 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus siekiama atsisakyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dalyvavimo statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroje. Pasiūlymas: Panaikinti įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 7 punktą:
„7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos;“
911 Argumentai: Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalies 14 punktu, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pareigūnai atlieka naujai statomų ar rekonstruojamų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinimą ir teikia išvadas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kvietimu dalyvauja statybos užbaigimo komisijų darbe, kaip projektą derinusi institucija. Pažymime, kad VEI pareigūnų dalyvavimas tikrinant statinių projektus ir statybos užbaigimo komisijose yra reikšmingas ir būtinas, siekiant patikimai ir saugiai juos eksploatuoti ateityje. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 27 straipsnio 9 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos“. Pritarti
51Seimo nariai Viktorija Čmilytė Nielsen,
Darius Ulickas 2016-03-1024 N Argumentai: Siekiant išvengti neaiškumų ir nepagrįstų kaštų rengiant statinio statybos ar rekonstravimo projektus dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų reikalavimų, siūlau papildyti įstatymą nuostata, jog statybos ar rekonstravimo projektų sprendiniai turi atitikti tų teisės aktų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną kai buvo išduoti atitinkamų institucijų reikalavimai statinio projektavimui.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti
projektai turi atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną kai buvo išduoti atitinkamų institucijų reikalavimai statinio projektavimui (specialieji architektūros reikalavimai, kultūros paveldo tvarkybos sąlygos, techninės sąlygos, komunikacijų prisijungimo sąlygos ar kitos specialiosios projektavimo sąlygos ir reikalavimai projektui rengti).“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 24 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„24. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti projektai
turi atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną kai buvo išduotos prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai statinio projektavimui (specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji architektūros reikalavimai, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygos, statinio saugos ir paskirties reikalavimai, specialiosios projektavimo sąlygos ir techniniai reikalavimai projektui rengti), bet ne ilgiau kaip 5 metus po jų išdavimo.“
1 Argumentai: VEI vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę.
Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. Dalyvavimas statybos užbaigimo komisijose yra būtinas, siekiant nuosekliai įvertinti energetikos objektų ir įrenginių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, jų įrengimą ir pasirengimą juos eksploatuoti pagal paskirtį. Šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme nėra reikalavimo VEI pareigūnams dalyvauti statybos užbaigimo komisijose, tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kvietimu VEI pareigūnai nuolat sėkmingai dalyvauja komisijų darbe. Nedalyvaujant VEI pareigūnams komisijų darbe neliks atsakingų asmenų gebančių tinkamai įvertinti statinių tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 28 straipsnio 1 dalį sakiniu ir jį išdėstyti taip: „1. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktą pasirašo projektą derinusių institucijų atstovai.“
1 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ypatingo statinio, su Valstybės parama atnaujinamo
(modernizuojamo) pastato ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma.
Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato aplinkos ministras, suderinęs su kultūros ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Kadangi keičiama atnaujinimo (modernizvimo) sąvoka, todėl siūlome nekeisti 34 straipsnio 1 dalies ir palikti esamą. Aplinkos ministerija Statybos techniniuose reglamentuose prie privalomųjų projekto ekspertizės atvejų nustatys privalomumą ir atnaujinamų (modernizuojamų) pastatų projektams. 54. Seimo narys
2 Argumentai: Atnaujinimų (modernizuojamų) pastatų investicijų planai bei techniniai projektai yra rengiami labai žemos kokybės, juose yra daug netikslumų ir klaidų. Pažymėtina, kad renovacijos kokybė nėra tik užsakovo ir rangovo tarpusavio santykių bei asmeninių rizikų klausimas, bet savo esme yra viešasis interesas, kadangi darbai finansuojami valstybės bei ES lėšomis, paliečia daugybės savininkų interesus, renovacijos darbais siekiama įgyvendinti strateginius tikslus (energetinio nepriklausomumo, energijos taupymo, taršos mažinimo). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, būtina numatyti privalomą atnaujinimų (modernizuojamų) pastatų projektų ekspertizę. Ši priemonė sumažins galimų klaidų riziką, užtikrins projektų sprendinių kokybę ir tuo pačiu visų renovacijos dalyvių interesų apsaugą, o bendruosius renovacijos kaštus padidins tik nežymiai. Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektams ir projektams, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.“ Nepritarti
”kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras” Didžiausi netikslumas pastebimi projekto sąmatinėje dalyje (netikslūs darbų kiekiai, kurie neatitinka Investicinio planas (IP) kiekių). Todėl, įvertinus, kad IP yra atnaujinimo (modernizavimo) projekto sudėtinė dalis, AM nustatys privalomąją sąmatinės projekto dalies ekspertizę
2 Argumentai: Siekiant apsaugoti bei sustiprinti statinio (jo dalies) įgijėjo interesus bei užsakovų interesus bei atsižvelgiant į susiformavusią tarptautinę bei Lietuvos draudimo rinkos praktiką, siūloma numatyti, kad rangovas, nekilnojamojo turto vystytojas pateiktų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą optimaliam laikotarpiui - 3 metams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Rangovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų rangovo atliktų statybos
darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos turi gauti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 2
statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu
statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius.“ Pritarti 56.
3 Argumentai: Žiūrėti prie 24 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už
garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 2 3 metus statinio garantinio termino, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui).“
2016-03-16 Argumentai: Pastato atnaujinimas (modernizavimas) nepriskiriamas statinio statybos rūšims (naujo statinio statybai, statinio rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastajam remontui). Įstatyme pastato atnaujinimas (modernizavimas) apibrėžiamas pagal atskirą sąvoką, o taip pat pastato atnaujinimui (modernizavimui) išduodamas tam skirtas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo žemiau paminėtų straipsnių nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus. O be to, įstatymo 11 skirsnio straipsniuose nėra paminėta dar viena statinio statybos rūšis - statinio griovimas.
Pažymėtina tai, kad patys griovimo darbai nėra draudimo objektas, o civilinę atsakomybę apdrausti būtina, kadangi griaunant statinius gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nelaimės atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma į įstatymo žemiau paminėtų straipsnių nuostatas taip pat įtraukti ir statinio griovimą. O nuostatą, kad patys griovimo darbai nedraudžiami, įtraukti į įstatymo 42 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 11 skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1 Argumentai: Žiūrėti prie 26 pasiūlymo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies)
ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.“
3 Argumentai: Atsižvelgiant į susiformavusią tarptautinę bei Lietuvos draudimo rinkos praktiką, siūloma tikslinti nuostatą, kas būtų laikoma statybos darbų draudimo objektu. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 42 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo,
atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jų įgyvendinimui į draudimo vietą pristatyti statybos produktai, o taip pat ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudžiant statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo
ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai, jų įgyvendinimui į draudimo vietą pristatyti statybos produktai, o taip pat ir rangovo civilinė atsakomybė už jų padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos darbų sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę.“ 60.
7 Argumentai: Atsižvelgiant į prieštaraujančias viena kitai sakinio dalis, siūloma ištaisyti įsivėlusią klaidą. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 42 straipsnio 7 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį
visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį
visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas.“
8 Argumentai: Žiūrėti prie 26 pasiūlymo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba
mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba
mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).“
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projektą šalia sąvokos „statinio statybos techninis prižiūrėtojas“ yra įtraukta nauja sąvoka „statinio statybos techninės priežiūros rangovas“ bei siekiant išvengti dviprasmybių, siūloma tikslinti šio įstatymo projekto 11 skirsnio nuostatas, kad draudėju gali būti ne tik statinio statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir statinio statybos techninės priežiūros rangovas. Atsižvelgiant į tai, kad naujame įstatymo projekte yra įtvirtinamos nuostatos dėl statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, siūloma taisyti 9 dalyje įsivėlusią klaidą.
O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 42 straipsnio 9 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas /statinio statybos techninės priežiūros rangovas, rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas /statinio statybos techninės priežiūros rangovas, rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).“ 63.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas /statinio statybos techninės priežiūros rangovas, rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas /statinio statybos techninės priežiūros rangovas, rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas (draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).“
10 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 42 straipsnio 10 dalies nuostata kelia dviprasmybių, siūloma ją tikslinti, nes nėra aišku, kokio statinio paprastąjį remontą atliekant neprivalu draustis. Kitaip tariant, pavyzdžiui, neaišku, ar privalu draustis, kai atliekamas ypatingojo statinio paprastasis remontas. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 42 straipsnio 10 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad patys griovimo darbai nėra draudimo objektas, siūloma šia nuostata papildyti įstatymo 42 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „Projektuojant ir statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę ir atliekant visų statinių statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Projektuojant ir statant, rekonstruojant,
kapitališkai remontuojant nesudėtinguosius statinius ir atliekant visų, statinių statinio paprastąjį remontą, išskyrus atnaujinamų (modernizuojamų), atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo dalies) ekspertizę draustis privalomuoju statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.“ 64.
11 Argumentai: Šiuo metu skirtingų rūšių privalomojo draudimo taisykles rengia ir tvirtina įvairios institucijos: pavyzdžiui, restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu, statinio projektuotojo, rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos banko valdybos nutarimu. Atsižvelgiant į tai, įstatyme siūloma neapibrėžti, kokia institucija turi tvirtinti privalomojo draudimo taisykles, kad nereiktų keisti įstatymo, jei ateityje taisyklių rengimas ir tvirtinimas bus pavestas kitai institucijai. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 42 straipsnio 11 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“ 65.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros
institucijos tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.“ 66.
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.“
14 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“ 67.
14 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 42 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“
4 Argumentai: Siekiant vieningai taikyti įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, siūloma naudoti sąvoką „statinio projektuotojas“ vietoj „projektavimo įmonė“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną statinio
projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės ar fizinio asmens statinio projektuotojo projektavimo darbų mastą per metus.“ Pritarti 68.
5 Argumentai: Siekiant vieningai taikyti įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, siūloma naudoti sąvoką „statinio projektuotojas“ vietoj „projektavimo įmonė“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko
ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo suma draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės pagal statinio projektuotojo projektavimo darbų mastą per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.“
4 Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 15 d. yra priėmusi nutarimą Nr. 1789
„Dėl privalomųjų draudimų koncepcijos“ (toliau tekste – Koncepcija). Pagal
šios Koncepcijos 6 punktą: „Privalomasis draudimas – svarbus toms visuomeninės veiklos sritims, kuriose gali būti padaryta didelio masto žala ar draudžiamieji įvykiai dažnai kartojasi, o kaltininkas ne visada gali būti pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą. Privalomuoju draudimu siekiama apsaugoti viešąjį interesą, kai valstybė įpareigoja galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį privalomai apsidrausti savo civilinę atsakomybę ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, nelaimės atveju garantuoti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, kartu sudaroma galimybė gauti draudimo apsaugą.
Taigi privalomuoju draudimu siekiama apsaugoti didelės nukentėjusių asmenų grupės interesus“. Neretai sutartys dėl statybos techninės priežiūros paslaugų yra sudaromos dėl daugiau nei vieno statinio statybos techninės priežiūros, kartais net viso gyvenamųjų namų komplekso statybai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir susiformavusią praktiką, statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo civilinę atsakomybę turi apdrausti atskirai dėl kiekvieno statinio. Pagal siūlomą įstatymo projektą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal visą paslaugų sutartį (ne pagal kiekvieną statinį atskirai) ir tai neapsaugos didelės nukentėjusių asmenų grupės interesų, nes minimali draudimo suma visai paslaugų sutarčiai (kuri gali apimti daug statinių) yra tik keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų. Nelaimės atveju siekiant labiau apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus, siūloma numatyti, kad civilinę atsakomybę privalu apdrausti atskirai dėl kiekvieno statinio, numatant atskirą minimalią draudimo sumą kiekvienam statiniui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudėjas civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti pagal
kiekvieną vykdomą dėl kiekvieno statinio, kurio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai techninę priežiūrą atlieka.“
5 Argumentai: Žiūrėti prie 36 pasiūlymo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatoma draudiko
ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
Minimali draudimo suma kiekvienam statiniui turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 45 straipsnyje yra įtvirtinamos nuostatos dėl statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, siūloma ištaisyti šio straipsnio 5 dalyje įsivėlusią klaidą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma nustatoma
draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieną vieno statinio projektą projekto (jo dalies) ekspertizę, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamam įvykiui. Minimali draudimo suma draudžiant atsižvelgus į pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai eurų.”
2016-03-1646 Argumentai: Įstatymo
statinio griovimas. Pažymėtina tai, kad patys griovimo darbai nėra draudimo objektas, o civilinę atsakomybę apdrausti būtina, kadangi griaunant statinius gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nelaimės atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma į įstatymo žemiau paminėtų straipsnių nuostatas taip pat įtraukti ir statinio griovimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo
(modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros
paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas“
1 Argumentai: Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatyti statinio garantiniai terminai (penki, dešimt, dvidešimt metų). Dabartinė 46 straipsnio
atlygintų žalą, o tai reikštų, kad būtų taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į draudimo rinkoje susiklosčiusią praktiką, tai sumažintų draudimo rinkos dalyvių (draudimo įmonių) skaičių, teikiančių šios rūšies draudimą, bei labai pakeltų šios draudimo paslaugos kainą. Taip pat neatmetama galimybė, kad gali nelikti nei vienos draudimo įmonės, teikiančios šios rūšies draudimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma numatyti minimalų terminą – 2 metus. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo,
atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą (įskaitant statinio garantinį laikotarpį) statiniui, asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo.:
1) draudimo sutarties galiojimo metu ir statinio garantiniu terminu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, padarytą žalą statomam, rekonstruojamam, remontuojamam, atnaujinamam (modernizuojam) statiniui ar kultūros paveldo statiniui (kai vykdomi šio statinio tvarkomieji statybos darbai) dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių šio statinio sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių, išskyrus įvykius, kurie statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nurodyti kaip nedraudžiamieji;
2) draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, padarytą žalą trečiojo asmens sveikatai, gyvybei, trečiojo asmens turtui ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.“
1 Argumentai: Statybos įstatymo projekto 42 str. 1 d. bei 46 str. numato, kad rangovai privalės drausti ne tik savo civilinę atsakomybę, bet ir statybos darbus (visų rizikų draudimas). Numatyta, kad šis draudimas turi galioti ir garantiniu laikotarpiu. Be to, projekto 41 str.
Be to, projekto 41 str. 2 d. numato, kad rangovas turi gauti garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų šalinimo išlaidų apmokėjimą užsakovui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 2 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Pažymėtina, kad šie draudiminiai-garantiniai instrumentai yra taikomi garantiniu laikotarpiu, todėl dubliuoja vienas kitą. Kiekvienas iš šių instrumentų pareikalaus iš rangovų papildomų išlaidų, todėl turėtų būti įvedami tik atsakingai įvertinus jų įtaką statybos sektoriui. Rangovai turės „įšaldyti“ dideles sumas ir neteks dalies apyvartinių lėšų (stambiuose objektuose ar turint kelis objektus susidarys ženklios pinigų sumos). Tai pabrangins statybas. Be to ne visi rangovai finansiškai pajėgs vienu metu gauti tiek draudiminį, tiek garantinį užtikrinimą, todėl turės stabdyti veiklą. Siekiant subalansuoti visų statybos dalyvių interesus ir išvengti žalos statybos sektoriui, statybos darbų draudimas turėtų galioti tik statybos metu, o garantiniu laikotarpiu turėtų būti taikomas tik 2 metų garantinis užtikrinimas pagal 46 str. 2 d. Pasiūlymas:
Pakeisti 46 straipsnio 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo
statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims draudėjo ir apdraustųjų padarytą žalą (įskaitant statinio garantinį laikotarpį) statiniui, asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo. Statinio statybos, rekonstravimo, remonto ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimas yra privalomas tik statybos laikotarpiu iki visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos.“ Pritarti 75.
3 Argumentai: Įstatymo
statinio griovimas. Pažymėtina tai, kad patys griovimo darbai nėra draudimo objektas, o civilinę atsakomybę apdrausti būtina, kadangi griaunant statinius gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nelaimės atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma į įstatymo žemiau paminėtų straipsnių nuostatas taip pat įtraukti ir statinio griovimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos,
rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi statinio statybos,
rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.“
4 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma taikyti analogiškas nuostatas. O taip pat atsižvelgiant į pirmame pasiūlyme išdėstytus argumentus, siūloma į įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatas taip pat įtraukti ir atnaujinimo (modernizavimo) darbus bei statinio griovimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis arba kurio statyba vykdoma ūkio būdu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Draudėjas statinio statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę atsakomybę turi atskirai apdrausti dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis arba kurio statyba vykdoma ūkio būdu.“
5 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Draudėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudimo suma kiekvienam statiniui negali būti mažesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje praleista nuostata dėl statybos darbų draudimo sumos, siūloma papildyti šią 5 dalį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 46 straipsnio 5 dalį nauju sakiniu:
„Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) ar
kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų draudimo suma – darbų vertė, įskaitant darbų įgyvendinimui į draudimo vietą pristatytų statybos produktų kainą.“ Atsiėmė 79.
1 Argumentai: Šiuo metu informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau IS „Infostatyba“) parengta paraiškų dėl prijungimo sąlygų išdavimo forma yra nepritaikyta prie prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų veiklos specifikos, t. y. vartotojas turi pasirinkti matavimo vienetus ir laisvu tekstu aprašyti poreikius bei parametrus. Tikėtina, kad vartotojui pildant paraišką IS
„Infostatyba“ kiltų nepatogumų, nes ne visa informacija, reikalinga
prijungimo sąlygų išdavimui, būtų pateikiama. Todėl prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai turėtų susisiekti su vartotoju dėl papildomos informacijos pateikimo arba patikslinimo, dėl ko galiausiai ilgėtų vartotojo prijungimo procesas ir vartotojo pasitenkinimas teikiama paslauga. Pažymėtina, kad kitas IS „Infostatyba“ plėtros etapas numatomas 2019 metais, todėl vartotojai ir prijungimo sąlygas išduodantys subjektai patirtų nepatogumų bent 2 metus. Siūlome Projekto 53 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos, jog prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai prisijungimo sąlygų išdavimą atliktų per IS „Infostatyba“. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Projekto 53 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Šio įstatymo 24, 27, 37 ir 39 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai, taip pat prisijungimo sąlygas išduodantys subjektai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa numato vieno langelio principo taikymą visose administracinėse procedūrose. Tai taikytina tiek specialiųjų sąlygų, tiek ir prisijungimo sąlygų išdavimui. Šiuo metu sukurta ne viena sistema, todėl siūlytina jungties pagalba apjungti jas visas panaudojant IS “INFOSTATYBA”. 1. Seimo narys Algimantas
5 Argumentai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyti reikalavimai, kuomet gali būti įgyvendinama statytojo teisė: „2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:
arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“ Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato, kad jei statytojas neatitinka vieno iš reikalavimų – neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, statyba yra draudžiama (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalis).
Šis draudimas taikomas tais atvejais, kai statyba yra pradedama neturint statyba leidžiančio dokumento, ir tais atvejais, kai statytojas pradėjo statybą turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet vėliau jis buvo panaikintas. Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nėra nustatytas draudimas vykdyti statybos darbus, kai asmuo neturi ar netenka žemės sklypo, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisės ar valdymo ir naudojimo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais teisės, o taip pat neturi ar netenka rekonstruojamo, remontuojamo ar griaunamo statinio nuosavybės ar kitos valdymo teisės. Praktikoje yra susiduriama su situacijomis, kai pasibaigia sutartiniai valstybinės žemės nuomos santykiai su asmeniu, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šis asmuo ir po šių santykių pasibaigimo tęsia statybos darbus valstybiniame žemės sklype ir taip apsunkina šio žemės sklypo atlaisvinimą bei daro žalą valstybės ir visuomenės interesams.
Pasiūlymas: Siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį, nuostatomis, draudžiančiomis statybos darbų vykdymą visais atvejais, kai statytojas neatitinka bet kurio privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, o ne tik reikalavimo turėti galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje
nustatyto privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: Pasiūlymas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3485 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi apjungti Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14(1), 15, 18, 18(1), 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38(1), 39, 40, 41, 42, 43(1), 45, 47, 49, 52, 54(1), 54(2), 54(3), 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485 su Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3483, , Statybos įstaymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-2875 ir Statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28¹, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4202, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485(3) nauja redakcija. 8. Balsavimo rezultatai: 9 už;
paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas