Projekto lyginamasis variantas
2, 5,
2015
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kultūros Nekilnojamojo kultūros paveldo
statinio objekto remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
išdėstyti taip:
„21) organizuoja šio įstatymo nustatytą fizinių ir
juridinių asmenų atestavimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja fizinius asmenis ir vykdo jų teisės pripažinimą, išskyrus atvejus, kai tai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atlieka kitos organizacijos;“
išdėstyti taip:
„25) įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius,
prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinį mokslinį tyrimą fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamą atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, pagal valstybines programas vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus vykdo atitinkamos srities institucijos, mokslininkai ir kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti tyrėjai gali atlikti asmenys šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus.“
1Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų rengimo, derinimo, tvirtinimo, registravimo ir galiojimo tvarka.“
2Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiojo teritorijų planavimo dokumentus rengia atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, kai tiems darbams vadovauja atestuoti specialistai ir jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla.
Specialistų atestavimo tvarką nustato aplinkos ministras ir kultūros ministras Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai.“
3Papildyti 22 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“ 4.
Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi:
„10. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę
vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui.
Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“
5Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami,
jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais.“
6Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“
7Papildyti 22 straipsnį 13 dalimi:
„13. Esant techninėms galimybėms, atestavimą
atliekanti organizacija turi sudaryti sąlygas fiziniams asmenims, įgijusiems teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, kvalifikacijos atestatą gauti elektronine forma.“
straipsnio 9–10 dalis laikyti atitinkamai 14–15 dalimis. 5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
galios. 6. Parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas. Kai kuriuos darbus gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus. Teisę fiziniams ir juridiniams asmenims būti tokios veiklos rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai. 2. 23 straipsnio 7 dalį pripažinti netekusia galios. 7.
statybos darbų projektams, tokiems darbams, projekto vykdymo priežiūrai, tokio statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas, jei jis turi verslo liudijimą arba dirba įmonėje, kuri yra atestuota aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka. 3. Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Specialieji paveldosaugos reikalavimai
tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai.“
4Pakeisti 23 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kultūros ministro patvirtintais atvejais ir tvarka
iki leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal šios ekspertizės akto privalomas pastabas. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos.“
Įstatymo papildymas 23¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu:
„23¹straipsnis. Teisė vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią
veiklą
taikomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą turi teisę šio straipsnio 2 dalyje, o paveldosaugos ekspertizę – šio straipsnio 3 dalyje, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Departamento, kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių specialistų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras. 2.
mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontą, konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo būti pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose. Profesinė patirtis dalyvaujant šiuose tyrimuose nustatoma pagal tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis; remontą, konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant remonte, konservavime ar restauravime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose. Profesinė patirtis dalyvaujant remonte, konservavime, restauravime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kuriuose dalyvauta atliekant remontą, konservavimą ar restauravimą, sąrašą;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 3.
privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties arba istorijos krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje ir profesinę patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, projektuotų, tvarkytų kultūros paveldo objektų sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 4. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras. Teisės pripažinimą atlieka Departamentas. 5.
nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, paveldosaugos ekspertizę ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ir teisės pripažinimus susijusias procedūras Departamento nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Departamentą. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Departamente dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Departamentu. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Departamentui jo nustatyta tvarka. 6. Vadovauti kultūros paveldo statinių projektavimui, tvarkomiesiems statybos darbams, tokių statinių projekto vykdymo priežiūrai, tokių statinių projekto ekspertizei, ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. 7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę užsiimti šio straipsnio 6 dalyje nurodyta veikla, Statybos įstatymo nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. 8.
tvarkomuosius paveldosaugos darbus, vykdyti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą turi teisę fiziniai asmenys, šio straipsnio nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. 9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. 10.
atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys privalo turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontui, konservavimui, restauravimui vadovaujantys fiziniai asmenys – aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui vadovaujantys fiziniai asmenys – ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavime ir projektavime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavime ir projektavime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kurių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavime ir projektavime dalyvauta, sąrašą; tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys – ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūroje, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūroje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kurių tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūroje buvo dalyvauta, sąrašą; remontui, konservavimui, restauravimui vadovaujantys fiziniai asmenys – ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant remonte ar konservavime, restauravime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose. Profesinė patirtis dalyvaujant remonte, konservavime ar restauravime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kuriuose dalyvauta atliekant remontą, konservavimą ar restauravimą, sąrašą;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą. 11. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 9 dalyje nurodytų vadovų pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.
Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai. 12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. 13.
organizacija turi sudaryti sąlygas šio straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalyse nurodytą teisę įgijusiems fiziniams asmenims kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą gauti elektronine forma. 14. Šio straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalyse nurodytą teisę turinčių fizinių asmenų atestavimą ir teisės pripažinimą atliekanti organizacija sustabdo šių asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių (konkretus terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą,
1) kai Departamentas nustato, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, nešiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nesunaikinta (-os) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingoji (-osios) savybė (-s);
2) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;
3) kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio straipsnio 5 ar 12 dalių reikalavimus. 15. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojui pašalinus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, jis pateikia Departamentui tai įrodančius dokumentus.
Departamentas išnagrinėja pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl pažeidimų pašalinimo (nepašalinimo), per
šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo dienos apie juos raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją, o priėmus sprendimą, kad pažeidimai nepašalinti, nurodo ir šio sprendimo motyvus. Departamentui priėmus sprendimą, kad šio straipsnio 9 ir 11 dalyse nurodytas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas pašalino šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja kitą atitinkamą atestavimą atliekančią organizaciją, kuri ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Departamento informacijos gavimo panaikina sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. 16. Kvalifikacijos atestato turėtojui pašalinus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą ar per teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo laikotarpį fizinio asmens kilmės valstybėje išnykus aplinkybėms, dėl kurių sustabdyta šio straipsnio 4 ir 11 dalyse nurodyta jo turima teisė, jis pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai tai įrodančius dokumentus.
Atestavimą atliekanti organizacija išnagrinėja pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. Jeigu atestavimą atliekanti organizacija priima sprendimą nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo, ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją ir nurodo šio sprendimo motyvus. 17. Šio straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalyse nurodytą teisę turinčių fizinių asmenų atestavimą ir teisės pripažinimą atliekanti organizacija panaikina šių asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:
1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio sunaikinta (-os) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingoji (-osios) savybė (-s);
2) nustatoma, kad sustabdžius kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą, kuriai reikalingas kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas;
3) asmuo, kurio kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas buvo sustabdytas;
4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;
5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis, siekdamas gauti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą;
6) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;
7) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas. 18. Būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys. 19.
taikomųjų mokslinių tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovu turi teisę:
1) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys;
2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti nurodyta veikla;
3) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomųjų mokslinių tyrimų ir paveldosaugos ekspertizės atvejais, – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti atitinkamoms veiklos rūšims atestuoti specialistai ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą; kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros atvejais, – šio straipsnio 9 dalyje nurodyti atitinkamoms veiklos rūšims ir specializacijoms atestuoti asmenys ar šio straipsnio 11 dalyje nurodyti asmenys, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. 20.
tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovams, išskyrus šio straipsnio 19 dalies 3 punkte nurodytus asmenis, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai:
1) neturi būti iškelta bankroto byla arba inicijuotas bankroto procesas;
2) būti įstatymų nustatyta tvarka laiku sumokėjus mokesčius ar kitas įmokas į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei kitus fondus, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka rangovas yra atleistas nuo mokesčių, kitų įmokų mokėjimo arba jų mokėjimo terminas atidėtas;
3) darbus turi atlikti ar jiems vadovauti šio įstatymo nustatyta tvarka atestuoti asmenys.“
2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos architektų rūmai, valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų specialistų kvalifikacijos atestatai, įgyti iki šio Įstatymo įsigaliojimo prilyginami šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų kvalifikacijos atestatams.
Iki pasibaigiant specialistų kvalifikacijos atestatų galiojimo terminui, fiziniams asmenims pateikus dokumentą, patvirtinantį, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu, kvalifikacijos atestatai keičiami atestavimą atliekančiai organizacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis įvertinus šio asmens profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ir (ar) vadovaujant jų rengimui arba vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui, išduodamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatas. 5. Atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio Įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 1 ir 9 dalyje nurodytą veiklą, įgyti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Iki pasibaigiant tokių atestatų galiojimo terminui, atestatai keičiami, atestavimą atliekančiai organizacijai vadovaujantis aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka įvertinus atestato turėtojo profesinę patirtį, vykdant veiklą pagal jam išduotame atestate nurodytą veiklos rūšį ir specializaciją, išduodamas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti atitinkamą veiklą. 6.
dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos) atestavimo procedūros baigiamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas 2
2015
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Kultūros paveldo statinio remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai
nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu. Kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo, pritaikymo ar atkūrimo darbai. kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų,) atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
pripažinti netekusia galios. 3.
dalies 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25) įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus,
skundus teismui, kreipiasi į teismą siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;“
8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. 4 straipsnis.
ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus vykdo atitinkamos srities institucijos, mokslininkai ir kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti tyrėjai gali atlikti asmenys šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. 2. Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai
atliekami ir jų ataskaitos rengiamos paveldo tvarkybos reglamentų, reglamentuojančių šiuos tyrimus, nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimų ataskaitų Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi būti pateiktos pateikti Departamentui ir registruojamos, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo registravimo tvarka.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus rengia atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, kai tiems darbams vadovauja atestuoti specialistai ir jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla. Specialistų atestavimo tvarką nustato aplinkos ministras ir kultūros ministras Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja fiziniai asmenys turintys teisę vadovauti šiems darbams.“
straipsnį nauja 9 dalimi: „9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“
straipsnį nauja 10 dalimi: „10.
Fiziniai asmenys siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymai;
3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą.“
straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais profesinės patirties vertinimo pagrindais ir atestatų išdavimo terminais.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras suderinęs su aplinkos ministru. 6. Papildyti 22 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“
13 dalimi: „13. Esant techninėms galimybėms, atestavimą atliekanti organizacija turi sudaryti sąlygas fiziniams asmenims, įgijusiems teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, kvalifikacijos atestatą gauti elektronine forma.“
atitinkamai 14 – 15 dalimis. 6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, kai toks projektas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams ir jam pritaria Departamento ir savivaldybės atstovai.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kultūros ministro patvirtintais atvejais ir tvarka iki leidimo atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Projektas turi būti pataisytas pagal šios ekspertizės akto privalomas pastabas. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos.“
Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu: „23¹straipsnis. Teisė vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą 1.
Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus darbus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje) ir paveldosaugos ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas) ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. 2. Atlikti kilnojamųjų daiktų, esančių viena iš kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taip pat statinių vertingųjų savybių (sienų tapybos, polichromijos, lipdybos, skulptūros, vitražo, drožybos) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus turi teisę Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai. 3. Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos rūšis, specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. 4.
siekiantys rengti tvarkybos darbų projektus, atlikti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui – ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projektavime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ar kultūros paveldo statiniuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projektavime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, vietovių ir kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektavime dalyvauta, sąrašą. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai – ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ir kultūros paveldo statiniuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projekto įgyvendinime buvo dalyvauta, sąrašą;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 5.
5Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus,
konservavimą, restauravimą, kultūros paveldo statinio remontą (toliau – remontas) siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros studijų krypties, paveldosaugos studijų krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą. Remontą, konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo būti pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą ir organizavimo tvarką nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimuose. Profesinė patirtis dalyvaujant šiuose tyrimuose nustatoma pagal tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis. Remontą, konservavimą, restauravimą atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant remonte, konservavime ar restauravime, kai veikla vykdoma nekilnojamosiose kultūros vertybėse. Profesinė patirtis dalyvaujant remonte, konservavime, restauravime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kuriuose dalyvauta atliekant remontą, konservavimą ar restauravimą, sąrašą;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 6.
atlikti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį universitetinį (turėti ne mažesnį nei antros pakopos aukštąjį universitetinį) humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros krypties, paveldosaugos studijų krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: – ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, rengtų kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektų ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 7. Vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai siekiantys atestuoti specialistai privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui specialistai – ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projektavime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projektavime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektavime dalyvauta, sąrašą. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys – ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projekto įgyvendinime buvo dalyvauta, sąrašą;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą. 8. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.
Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras. Teisės pripažinimą atlieka Kultūros ministerija. 9. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbus ar paveldosaugos ekspertizę ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ir teisės pripažinimu susijusias procedūras (išskyrus profesinio-teisinio egzamino laikymą) kultūros ministro nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą arba tiesiogiai kreipdamiesi Kultūros ministeriją. Sprendimas dėl kvalifikacijos atstato išdavimo priimamas ir priėmus atitinkamą sprendimą kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Kultūros ministerijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Kultūros ministerija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Kultūros ministerijai, kultūros ministro jo nustatyta tvarka. 10.
neypatingo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai. 11. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. 12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingo ar neypatingo statinio esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. 13. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę užsiimti šio straipsnio 10-12 dalyse nurodyta veikla, šio ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. 14.
kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių (konkretus terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, – atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą) šiais atvejais:
1) kai Atestavimo komisija Kultūros ministerijos ar Departamento teikimu nustato, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, nešiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nesunaikinta (-os) nekilnojamojo kultūros paveldo vertingoji (-osios) savybė (-s) ar autentiškumas;
2) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, sustabdyta asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;
3) kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio straipsnio 9 dalies reikalavimus. 15. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojui pašalinus šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, jis pateikia Kultūros ministerijai tai įrodančius dokumentus. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo Kultūros ministerijai dienos, Atestavimo komisijos teikimu kultūros ministras priima sprendimą dėl pažeidimų pašalinimo (nepašalinimo). Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. Priėmus sprendimą, kad pažeidimai nepašalinti, pranešime turi būti nurodyti ir šio sprendimo motyvai. 16.
šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą ar per teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo laikotarpį fizinio asmens kilmės valstybėje išnykus aplinkybėms, dėl kurių sustabdyta šio straipsnio 8 dalyje nurodyta jo turima teisė, jis pateikia Kultūros ministerijai tai įrodančius dokumentus. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo Kultūros ministerijai dienos, kultūros ministras priima sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo). Kultūros ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį raštu informuoja kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtoją. Priėmus sprendimą nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo pranešime turi būti nurodyti šio sprendimo motyvai. 17. Kultūros ministras Atestavimo komisijos teikimu panaikina asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą šiais atvejais:
1) kai nustatoma, kad asmuo, vykdydamas kvalifikacijos atestate ar teisės pripažinimo dokumente nurodytą veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio sunaikinta (-os) nekilnojamojo kultūros paveldo vertingoji (-osios) savybė (-s) ar autentiškumas;
2) nustatoma, kad sustabdžius kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, asmuo tęsia veiklą, kuriai reikalingas kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas;
3) asmuo, kurio kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimas sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo galiojimas buvo sustabdytas;
4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;
5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis, siekdamas gauti kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą;
6) kai teisė, kuri buvo pripažinta išduodant teisės pripažinimo dokumentą, panaikinta fizinio asmens, gavusio teisės pripažinimo dokumentą, kilmės valstybėje;
7) kai to prašo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas. 18. Būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir 10 dalies 25 punktą, šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras ir Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos. 4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų specialistų kvalifikacijos atestatai, įgyti iki šio Įstatymo įsigaliojimo prilyginami šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų kvalifikacijos atestatams. Iki pasibaigiant specialistų kvalifikacijos atestatų galiojimo terminui, fiziniams asmenims pateikus dokumentą, patvirtinantį, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu, kvalifikacijos atestatai keičiami atestavimą atliekančiai organizacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis įvertinus šio asmens profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ir (ar) vadovaujant jų rengimui arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai, išduodamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatas. 5.
5. Atestatai, suteikiantys teisę vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, įgyti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotiems kvalifikacijos atestatams, suteikiantiems teisę vykdyti atitinkamos rūšies ir specializacijos veiklą. Iki pasibaigiant tokių atestatų galiojimo terminui, atestatai keičiami, atestavimą atliekančiai organizacijai vadovaujantis kultūros ministro nustatyta tvarka įvertinus atestato turėtojo patirtį, vykdant veiklą pagal jam išduotame atestate nurodytą veiklos rūšį ir specializaciją, išduodamas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę vykdyti atitinkamą veiklą. 6. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtos (nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos) atestavimo procedūros baigiamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2015-09-16 Nr. XIIP-3481 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skaičiai „18“ ir „22“ keistini vietomis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas“. Atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvoka ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ nėra apibrėžta (yra apibrėžta tik „kultūros paveldo objekto“ sąvoka). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti, nes tik tuomet būtų aišku, kokių konkrečiai objektų remontas turimas omenyje. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, reguliuojančioje fizinių asmenų teisę rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vartojamos dvi skirtingos formuluotės: „fiziniai asmenys, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui“ bei „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai“. Jeigu šios sąvokos apibrėžia skirtingo teisinio statuso asmenis, reikėtų nurodyti jų ypatumus ir skirtumus, kitu atveju, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų šias formuluotes suvienodinti. 4. Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis nauja“. 5.
Lietuvos Respublikoje turi būti pripažįstami ne tik valstybių narių, bet ir Šveicarijos Konfederacijos bei valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, išduoti kvalifikacijos atestatai, projekto 4 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „kompetentingos institucijos“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 punkte reikėtų patikslinti reikalavimą dėl profesinės patirties laiko, t.y. reikėtų nurodyti kiek metų profesinės patirties reikia, jeigu asmuo vadovavo kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai, rengimui. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris egzaminuotų asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bei nustatyti, kokia tvarka vyktų egzaminavimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto, 10 dalies 3 punkto nuostatas. 8. Projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais. Atkreipiame dėmesį, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais konkrečiai minėtame įstatyme nurodytais pagrindais būtų sustabdomas ir panaikinamas minėtų atestatų galiojimas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 9.
projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nustatomi reikalavimai ne pareigų užėmimui, o tam tikrų funkcijų atlikimui, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šias pareigas einančių“ įrašytini žodžiai „šias funkcijas atliekančių“. Atitinkamai tikslintina ir pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas“, o taip pat ir šio straipsnio 9 dalis. 10. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 2 bei 9 dalyse aiškiai atskirti kokių kultūros paveldo objektų remontui, konservavimui ir restauravimui reikalavimai nustatomi vienoje dalyje, ir kurių objektų – kitoje, nes iš siūlomo reglamentavimo tai nėra galutinai aišku. 11. Siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje po žodžių „galiojimo panaikinimo tvarką“ siūlome įrašyti žodžius „vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiškai pildytinas ir šio straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys. 12. Proporcingumo ir ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugos požiūriu svarstytina pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalies nuostata, nustatanti, kad Departamentas per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl pažeidimų pašalinimo priėmimo panaikina savo sprendimą dėl asmenų kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, t.y. nėra aišku, kodėl Departamentui suteikiama teisė tiek laiko „vilkinti“ formalaus procedūrinio sprendimo priėmimą, kai jau nustatyta, kad visos sąlygos tokiam sprendimui priimti įvykdytos. Atitinkamai svarstytina ir kita šios dalies nuostata, nustatanti tokį pat 20 darbo dienų terminą ir kitoms atitinkamą atestavimą atliekančioms institucijoms. Be to, svarstytina, ar nereikėtų sukonkretinti projektu siūlomą keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalies nuostatą „informuoja kitą atitinkamą atestavimą atliekančią organizaciją“, nes nėra pakankamai aišku, kurios konkrečiai kitos atestavimą atliekančios organizacijos turimos omenyje. 13.
visi licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar leidimų panaikinimo pagrindai turi būti išdėstyti įstatyme, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 16 dalyje reikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant gali būti priimtas sprendimas nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. 14. Pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 19 dalies 2 punkte brauktini žodžiai „užsienio“, nes jie suponuoja, kad užsiimti tam tikra veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę ne tik valstybių narių, Šveicarijos ar EEE valstybių, tačiau bet kurių užsienio valstybių organizacijos ir tokių organizacijų padaliniai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-06-08 Nr. XIIP-3481(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priėmimo data. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,kultūros paveldo statinio remontas“. Nurodoma, kad kultūros paveldo statinio remontas yra kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo nėra pakankamai aišku, kokius konkrečiai darbus apimtų kultūros paveldo statinio darbai. Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3485(3) dėstomoje Statybos įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje sąvoka ,,statinio remontas“ apima statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kultūros paveldo statinio remontas apimtų aukščiau nurodytus statybos darbus, ar turimi omenyje kitokio pobūdžio darbai. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, sąvokos ,,kultūros paveldo statinio remontas“ apibrėžimą nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras tvirtina ,,Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų), atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką“. Ši nuostata nėra aiški.
Ši nuostata nėra aiški. Pažymėtina, kad komisijų darbo tvarka paprastai nustatoma komisijų nuostatuose, todėl lieka neaišku, kokiuose dar ministro priimamuose teisės aktuose turėtų būti nustatyta komisijų darbo tvarka. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai taisyklės turėtų būti nustatytos ministro tvirtinamoje komisijų organizavimo tvarkoje. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 4. Vienintelės projekto 3 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 5. Projekto
paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Svarstytina, koks šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisės akte, kuris kultūros paveldo objektą ar vietovę skelbia valstybės saugomais ar kultūros paminklu, nurodomas apsaugos tikslas ar tikslai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patvirtinamos jų teritorijos ir apsaugos zonos ribos. Nėra aišku, minėtų tarybų vykdomo kultūros paveldo apsaugos zonų ribų apibrėžimo teisinė reikšmė, nes galutinės ir privalomos apsaugos zonų ribos yra numatomos Vyriausybės nutarime (kultūros paminklo atveju), kultūros ministro įsakyme arba savivaldybės tarybos sprendime. 6. Projekto 4 straipsnio 5,
aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 3 punkte ir 7 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti subjektą, kuris egzaminuotų asmenis, siekiančius įgyti teisę vykdyti su kultūros paveldo objektų tvarkyba ir tyrimais susijusius darbus, bei nustatyti, kokia tvarka vyktų egzaminavimas (kaip nustatyta projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujos 10 dalies 3 punkte). 8.
pildomos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais profesinės patirties vertinimo pagrindais ir atestatų išdavimo terminais. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į jos neišbaigtumą bei fragmentiškumą. Nesuprantama, kodėl nukreipiama tik į Teritorijų planavimo įstatyme išdėstytus profesinės patirties vertinimo pagrindus ir atestatų išdavimo terminus. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu susijęs reguliavimas turi būti nustatomas įstatymu, kas suponuoja, kad arba pačiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme turi būti įtvirtinti visi kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, arba turi būti aiškiai nustatyta, kokiame įstatyme nustatytais pagrindais turėtų būti vadovaujamasi reguliuojant minėtus santykius. Antra, kad dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinės patirties vertinimo pagrindus nustato teritorijų planavimo įstatymas jau numatyta pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Trečia, nors keičiamo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad, turi būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atestatų išdavimo terminais, pildomoje šio straipsnio 12 dalyje pakartojama Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3482(2)) įtvirtinta nuostata dėl 30 darbo dienų termino, per kurį turi būti išduotas atestatas.
Todėl lieka neaišku, kodėl siūloma vadovautis Teritorijų planavimo įstatymu, kai analogiška nuostata išdėstoma ir pačiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 5 straipsniu pildoma įstatymo 22 straipsnio 11 dalis iš esmės koreguotina. Analogiško pobūdžio pastaba dėl projekto nuostatos neišbaigtumo taikytina ir projekto 5 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 12 dalies, kurioje numatyta, kad fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, kyla klausimas, kokia atsakomybė būtų taikoma ir ar apskritai bus taikoma kokia nors atsakomybė, jei fiziniai asmenys nevykdys šios pareigos. 9. Projekto 5 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje numatytas vadovų atestavimo komisijos sudarymas, tačiau iš projekto nuostatų nėra aiškus šios komisijos sudarymo tikslas bei funkcijos. 10. Projekto 5 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje siūlome nurodyti, kad per 30 darbo dienų terminą nuo visų dokumentų gavimo turi būti ne išduodami atestatai, o priimamas sprendimas dėl atestatų išdavimo ar neišdavimo (nes pagal pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, įrodančius, kad asmuo neatitinka jam keliamų reikalavimų, gali būti priimtas sprendimas ir neišduoti atestato). 11. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje po žodžių „galiojimo panaikinimo tvarką“ siūlome įrašyti žodžius „vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiškai pildytina ir šio straipsnio 8 dalies antrasis sakinys. 12. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „dalyje“ įrašytini skaičius ir žodžiai „dalies 1 punkte“. 13.
projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nustatomi reikalavimai ne pareigų užėmimui, o tam tikrų funkcijų atlikimui, šio straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „turi teisę eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas“ įrašytini žodžiai „turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas“. 14. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje po žodžių „sprendimas dėl kvalifikacijos atestato išdavimo“ siūlome įrašyti žodžius „ar neišdavimo arba teisės pripažinimo ar nepripažinimo“, nes atestatą išduodantis ar teisę pripažįstantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis turimais duomenimis, gali priimti ir neigiamą sprendimą. 15. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalyje reikėtų atskleisti kultūros ministro sprendimo dėl pažeidimų pašalinimo (nepašalinimo) teisines pasekmes, t.y. iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar sprendimas dėl pažeidimų pašalinimo (nepašalinimo) prilyginamas sprendimui dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo), ar, vis dėlto, kultūros ministras turės papildomai priimti ir minėtąjį sprendimą dėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo). 16. Atsižvelgiant į tai, kad visi licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla sustabdymo bei sustabdymo panaikinimo (nepanaikinimo) pagrindai turi būti išdėstyti įstatyme, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 16 dalyje reikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant gali būti priimtas sprendimas nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo, t.y. nėra aišku, kokiu pagrindu gali būti priimamas sprendimas nepanaikinti dokumento galiojimo sustabdymo, kai kvalifikacijos turėtojas ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas pašalina pažeidimus, dėl kurių jo dokumento galiojimas ir buvo sustabdytas. 17.
teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 17 dalyje nereikėtų nurodyti per kiek laiko po kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo panaikinimo asmenys galėtų kreiptis dėl naujo dokumento išdavimo. 18. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta ankstesnio įsigaliojimo išlyga ne dėl šio straipsnio 3 dalies, o dėl 2 dalies. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė,
Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Aplinkos ministerijos Statybos sektoriaus Pažangos ir statybos produktų politikos vedėjas Dainius Čergelis, kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė, VKPK administracijos vyr. specialistė, teisininkė Viktorija Gadeikienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Gabija Surdokaitė-Vitienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teisininkas Andrius Vaicekauskas, Restauratorių sąjungos pirmininkas Arūnas Boruta, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Specialiųjų tyrimų tarnybos byriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keistini vietomis. Pritarti 2.
(2015-09-16)1
straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas“. Atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvoka ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ nėra apibrėžta (yra apibrėžta tik „kultūros paveldo objekto“ sąvoka). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti, nes tik tuomet būtų aišku, kokių konkrečiai objektų remontas turimas omenyje. Pritarti iš dalies Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateikta sąvokos
„kultūros paveldo objektas“ apibrėžtimi, kultūros paveldo objektai laikytini
nekilnojamaisiais daiktais. Todėl naujos iš esmės tapačios sąvokos apibrėžimas, būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, terminą „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas“ siūloma keisti terminu „kultūros paveldo objekto remontas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)42
straipsnio 8 dalyje, reguliuojančioje fizinių asmenų teisę rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vartojamos dvi skirtingos formuluotės:
„fiziniai asmenys, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę
vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui“ bei „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai“. Jeigu šios sąvokos apibrėžia skirtingo teisinio statuso asmenis, reikėtų nurodyti jų ypatumus ir skirtumus, kitu atveju, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų šias formuluotes suvienodinti. Pritarti
(2015-09-16)4 3, 4,
esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis nauja“. Pritarti 5.
(2015-09-16)43
į tai, kad Lietuvos Respublikoje turi būti pripažįstami ne tik valstybių narių, bet ir Šveicarijos Konfederacijos bei valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, išduoti kvalifikacijos atestatai, projekto 4 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius
„kompetentingos institucijos“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijos
arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį“. Pritarti
(2015-09-16)44
straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 punkte reikėtų patikslinti reikalavimą dėl profesinės patirties laiko, t.y. reikėtų nurodyti kiek metų profesinės patirties reikia, jeigu asmuo vadovavo kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai, rengimui. Pritarti
(2015-09-16)464
straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris egzaminuotų asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bei nustatyti, kokia tvarka vyktų egzaminavimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto, 10 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti
(2015-09-16)45
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais.
Atkreipiame dėmesį, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais konkrečiai minėtame įstatyme nurodytais pagrindais būtų sustabdomas ir panaikinamas minėtų atestatų galiojimas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
(2015-09-16)6
pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nustatomi reikalavimai ne pareigų užėmimui, o tam tikrų funkcijų atlikimui, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šias pareigas einančių“ įrašytini žodžiai „šias funkcijas atliekančių“. Atitinkamai tikslintina ir pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas“, o taip pat ir šio straipsnio 9 dalis. Pritarti
(2015-09-16)6
įstatymo 23¹ straipsnio 2 bei 9 dalyse aiškiai atskirti kokių kultūros paveldo objektų remontui, konservavimui ir restauravimui reikalavimai nustatomi vienoje dalyje, ir kurių objektų – kitoje, nes iš siūlomo reglamentavimo tai nėra galutinai aišku. Nepritarti 23¹2 d. nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą atliekantiems specialistams, o 23¹9 d. nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai šių darbų planavimo, projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo ir tvarkybos darbų vykdymo priežiūros vadovams. Taigi, 2 dalyje nustatomi reikalavimai fiziniams asmenims - atlikėjams, o 9 d. fiziniams asmenims – vadovams.
Todėl siūlome Teisės departamento siūlymą atmesti, nes nurodytos dalys nenustato reikalavimų remonto, konservavimo ir restauravimo darbų vykdymui skirtingose objektų rūšyse. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)6
straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje po žodžių „galiojimo panaikinimo tvarką“ siūlome įrašyti žodžius „vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiškai pildytinas ir šio straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys. Pritarti
(2015-09-16)6
interesų apsaugos požiūriu svarstytina pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalies nuostata, nustatanti, kad Departamentas per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl pažeidimų pašalinimo priėmimo panaikina savo sprendimą dėl asmenų kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, t.y. nėra aišku, kodėl Departamentui suteikiama teisė tiek laiko „vilkinti“ formalaus procedūrinio sprendimo priėmimą, kai jau nustatyta, kad visos sąlygos tokiam sprendimui priimti įvykdytos. Atitinkamai svarstytina ir kita šios dalies nuostata, nustatanti tokį pat 20 darbo dienų terminą ir kitoms atitinkamą atestavimą atliekančioms institucijoms. Be to, svarstytina, ar nereikėtų sukonkretinti projektu siūlomą keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
organizaciją“, nes nėra pakankamai aišku, kurios konkrečiai kitos atestavimą atliekančios organizacijos turimos omenyje. Pritarti
(2015-09-16)6 13.
Atsižvelgiant į tai, kad visi licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar leidimų panaikinimo pagrindai turi būti išdėstyti įstatyme, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 16 dalyje reikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant gali būti priimtas sprendimas nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Svarstyti pagrindiniame komitete
(2015-09-16)6
dalies 2 punkte brauktini žodžiai „užsienio“, nes jie suponuoja, kad užsiimti tam tikra veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę ne tik valstybių narių, Šveicarijos ar EEE valstybių, tačiau bet kurių užsienio valstybių organizacijos ir tokių organizacijų padaliniai. Svarstyti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Restauratorių sąjunga (2015-09-28) Restauratorių sąjungos valdyba apsvarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.I-733 2, 5, 22,
įstatymo projektą (Nr. XIIP-3481) ir konstatavo, kad rengiamas įstatymas yra daugeliu atžvilgiu ydingas, griaunantis visą paveldosaugos sistemą ir Lietuvos paveldo apsaugai yra pražūtingas. Tenka pripažinti, kad įstatymo pakeitimo projektas buvo vykdomas siaurame asmenų rate. Restauratorių sąjungos atestuotų specialistų nuomonės nebuvo atsiklausta, klausimas nebuvo iškeltas ar diskutuotas skaitlingame paminklosaugos specialistų rate. Restauratorių sąjunga apie rengiamą įstatymo pakeitimo projektą nebuvo informuota.
Kultūros paveldas yra svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau įstatymo projektas, sistemiškai keičiantis kultūros paveldo specialistus atestuojančias institucijas, parengtas negavus specialistų vertinimo ar išvadų. Būtina kreiptis į Kultūros paveldo specialistus atstovaujančias organizacijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos bei vertina įstatymų, kitų teisės aktų ar jų projektų galimą poveikį kultūros paveldui. Vieninga
įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) turi būti sustabdytas. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė kultūros paveldo komisija (2015-10-19) Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija susipažino su LR Seime registruotu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23(1) straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) (toliau – Projektas). Manome, jog toks Projektas negali būti priimtas, nes buvo parengtas nepasitarus su paveldosaugos specialistais. Paveldosaugos specialistai tokiam Projektui nepritaria ir tai įrodo gaunami raštai iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos bei Lietuvos dailės istorikų draugijos. Projekto 23(1) straipsnyje keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, griaunanti visą paveldosaugos teisinę bazę. Manome, jog toks detalus paveldosaugos specialistų atestavimo tvarkos reglamentavimas turėtų būti numatytas poįstatyminiame teisės akte, o ne viename Įstatymo straipsnyje.
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija lapkričio 27 dienos posėdyje yra numačiusi svarstyti šį Projektą. Į svarstymą bus kviečiami paveldosaugos specialistai, Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovai. Prašome nesvarstyti šio Projekto LR Seimo komitetuose ir jo nepriimti LR Seimo plenariniame posėdyje, kol nebus pateikta Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonė šiuo klausimu. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
departamento pastabas ir į tai, kad projektu mažinami atestavimo kokybės standartai bei yra keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, kuriai nepritaria nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Džiovėnas, Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Linas Naujokaitis, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Valstybinės kultūros paveldo komisija: Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė ir Informacijos analizės tarnybos vyr. specialistė-teisininkė laikinai einanti Informacijos analizės tarnybos vedėjos pareigas Viktorija Gadeikienė, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga Darius Čeponis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius. 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 107-P-29 Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistė-teisininkė Viktorija Gadeikienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Gabija Surdokaitė–Vitienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija: prezidentas Algimantas Medžiaušis, vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto pavadinime skaičiai „18“ ir „22“ keistini vietomis. Pritarti
2015-09-161 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas“. Atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvoka ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ nėra apibrėžta (yra apibrėžta tik „kultūros paveldo objekto“ sąvoka). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti, nes tik tuomet būtų aišku, kokių konkrečiai objektų remontas turimas omenyje. Pritarti iš dalies. 2str.16 dalį išdėstyti taip:
„16.Nekilnojamojo: Kultūros paveldo statinio objekto
remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu nekilnojamojo kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, išlaikoma jo elementų, (forma ir konstrukcijos, (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
2 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, reguliuojančioje fizinių asmenų teisę rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vartojamos dvi skirtingos formuluotės:
„fiziniai asmenys, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę
vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui“ bei „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai“.
Jeigu šios sąvokos apibrėžia skirtingo teisinio statuso asmenis, reikėtų nurodyti jų ypatumus ir skirtumus, kitu atveju, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų šias formuluotes suvienodinti. Pritarti Formuluotes suvienodinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-164 3, 4 Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis nauja“. Pritarti Atitinkamai tikslintinos ir Projekto 4 straipsnio 5–7 dalių formuluotės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje turi būti pripažįstami ne tik valstybių narių, bet ir Šveicarijos Konfederacijos bei valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, išduoti kvalifikacijos atestatai, projekto 4 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „kompetentingos institucijos“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį“. Pritarti
4 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 punkte reikėtų patikslinti reikalavimą dėl profesinės patirties laiko, t.y. reikėtų nurodyti kiek metų profesinės patirties reikia, jeigu asmuo vadovavo kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai, rengimui.
Nepritarti Profesinės patirties vertinimas atliekamas remiantis konkrečia patirtimi vadovaujant ir sprendžiant atitinkamus uždavinius: vertinama kaip šie uždaviniai buvo sprendžiami. Laiko faktorius šiuo atveju nėra esminis, vien jau dėl to, kad skirtingi teritorijų planavimo tikslai ir teritorijų planavimo dokumentų uždaviniai suponuoja skirtingus įvykdymo terminus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris egzaminuotų asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bei nustatyti, kokia tvarka vyktų egzaminavimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto, 10 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti
5 Projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais. Atkreipiame dėmesį, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais konkrečiai minėtame įstatyme nurodytais pagrindais būtų sustabdomas ir panaikinamas minėtų atestatų galiojimas.
2015-09-166 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nustatomi reikalavimai ne pareigų užėmimui, o tam tikrų funkcijų atlikimui, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šias pareigas einančių“ įrašytini žodžiai
„šias funkcijas atliekančių“. Atitinkamai tikslintina ir pildomo įstatymo 23¹
straipsnio 4 dalies formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas“, o taip pat ir šio straipsnio 9 dalis. Pritarti
2015-09-166 Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 2 bei 9 dalyse aiškiai atskirti kokių kultūros paveldo objektų remontui, konservavimui ir restauravimui reikalavimai nustatomi vienoje dalyje, ir kurių objektų – kitoje, nes iš siūlomo reglamentavimo tai nėra galutinai aišku. Pritarti
2015-09-166 Siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje po žodžių
„galiojimo panaikinimo tvarką“ siūlome įrašyti žodžius „vadovaujantis šiame
įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiškai pildytinas ir šio straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys. Pritarti 12.
2015-09-166 Proporcingumo ir ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugos požiūriu svarstytina pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalies nuostata, nustatanti, kad Departamentas per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl pažeidimų pašalinimo priėmimo panaikina savo sprendimą dėl asmenų kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, t.y. nėra aišku, kodėl Departamentui suteikiama teisė tiek laiko „vilkinti“ formalaus procedūrinio sprendimo priėmimą, kai jau nustatyta, kad visos sąlygos tokiam sprendimui priimti įvykdytos. Atitinkamai svarstytina ir kita šios dalies nuostata, nustatanti tokį pat 20 darbo dienų terminą ir kitoms atitinkamą atestavimą atliekančioms institucijoms. Be to, svarstytina, ar nereikėtų sukonkretinti projektu siūlomą keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
organizaciją“, nes nėra pakankamai aišku, kurios konkrečiai kitos atestavimą atliekančios organizacijos turimos omenyje. Pritarti
2015-09-166 Atsižvelgiant į tai, kad visi licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar leidimų panaikinimo pagrindai turi būti išdėstyti įstatyme, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 16 dalyje reikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant gali būti priimtas sprendimas nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Pritarti
2015-09-166 Pildomo įstatymo 23¹ straipsnio
užsiimti tam tikra veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę ne tik valstybių narių, Šveicarijos ar EEE valstybių, tačiau bet kurių užsienio valstybių organizacijos ir tokių organizacijų padaliniai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-09-28 Restauratorių sąjungos valdyba apsvarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-3481) ir konstatavo, kad rengiamas įstatymas yra daugeliu atžvilgiu ydingas, griaunantis visą paveldosaugos sistemą ir Lietuvos paveldo apsaugai yra pražūtingas. Tenka pripažinti, kad įstatymo pakeitimo projektas buvo vykdomas siaurame asmenų rate. Restauratorių sąjungos atestuotų specialistų nuomonės nebuvo atsiklausta, klausimas nebuvo iškeltas ar diskutuotas skaitlingame paminklosaugos specialistų rate. Restauratorių sąjunga apie rengiamą įstatymo pakeitimo projektą nebuvo informuota. Kultūros paveldas yra svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau įstatymo projektas, sistemiškai keičiantis kultūros paveldo specialistus atestuojančias institucijas, parengtas negavus specialistų vertinimo ar išvadų. Būtina kreiptis į Kultūros paveldo specialistus atstovaujančias organizacijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos bei vertina įstatymų, kitų teisės aktų ar jų projektų galimą poveikį kultūros paveldui. Vieninga Restauratorių sąjungos nuomone ĮSTATYMO NR. I-733 pakeitimas ir papildymas įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) turi būti sustabdytas. Nepritarti Nepateiktos konkrečios pastabos ir pasiūlymai. Teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma Lietuvos restauratorių sąjungos narių yra atestuojami ne pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, o pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo (4 straipsnio 2 dalies 4–5 punktais) nuostatas. Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančių kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. 2. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-10-30 Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos nuomone NKPA įstatymo rengimo procedūra atlikta nusižengiant šio įstatymo 5 str. 1 p., kuriame apibrėžta, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. Kaip yra žinoma, Valstybinė kultūros paveldo komisija netgi nebuvo kviesta dalyvauti šio įstatymo keitimo rengimo procese. Restauratorių sąjunga nemano, jog projektas gali būti taisomas, kadangi savo esme jis yra ydingas bei sukels rimtų neigiamų pasekmių puoselėjant kultūros paveldą, kuris kaip žinia yra tarp pagrindinių nacionalinio saugumo sistemos elementų. Citata iš Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo:
Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:
Norime priminti, kad kultūros paveldo profesionalų patirtis buvo kaupiama daugelį dešimtmečių ir ši sritis yra atskira specializacija, reikalaujanti didelės patirties ir žinių. Tai nėra tas pats kaip išmokti statybos įstatymų punktus, kurie yra juridinių reikalavimų rinkinys. Bet kokios su statybos veikla susijusios srities vadovas turi turėti pakankamą patirtį dirbant būtent su kultūros paveldo objektais ir tik įvertintas kompetentingos komisijos gali gauti atestaciją savarankiškai vadovauti darbui Kultūros paveldo objektuose. Parengtas įstatymo pakeitimas neužtikrins kompetentingo žinių bei patirties įvertinimo, jame nėra aiškaus supratimo apie įstatyme naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Dėl nepakankamo paveldo tvarkymo srities suvokimo supainiotos sąvokos ir netgi išbrauktos atskiros specializuotos sritys. Apačioje pateikiame argumentus dėl pagrindinių įstatymo projekto ydų:
su statinio vertingųjų savybių keitimu. Minėtame įstatyme patikslinama, kad kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo, pritaikymo ar atkūrimo darbai. Naujoje įstatymo redakcijoje padaroma visiška priešprieša ankstesniam apibrėžimui ir remontu įvardinami visi specializuoti paveldo išsaugojimui skirti darbai: konservavimas, restauravimas ir 1.1.
Miglota formuluotė, „remontas yra ... vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose ir elementuose panaudotos medžiagos ir statybos produktai' skamba grafomaniškai, tarytum reikalavimas gydant žmogų išsaugoti jo griaučius.... Sunkiai suprantama ir paveldosaugine prasme ydinga formuluotė, pažvelgus į ją statybų verslo interesais, yra talpi ir patogi. Apvelta visokiais išoriniais pavidalais, matmenimis, statybos produktais, ji iš tiesų suteikia galimybę daryti ką nori. Remontas nereikalautų ypatingų tyrimų ar svarstymų. Slypi realus pavojus, jog ir taip šiuo metu egzistuojančią sąvokų paveldo tvarkymo srityje atskirt} tarptautiniame lygmenyje, toks apibrėžimas dar padidins. Užsienio šalių ir mūsų restauratoriai vieni kitų nebesupras. Mūsų mokslininkai, tyrėjai, restauratoriai, skaitantys pranešimus užsienio auditorijoms, bus priversti atlikti „šviečiamąjį“ darbą: pavyzdžiui išaiškinti kaip buvo atliktas sieninės tapybos ar polichrominio sienų dažymo
„remontas“. Atkreipiame dėmesį, jog REMONTO apibrėžimas
Lietuvių kalbos žodyne, galiojančiuose LR įstatymuose, Europos sąjungos ir kitų užsienio šalių dokumentuose nesiejamas su vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingais darbais, todėl Naujoje įstatymo redakcijoje naudojama REMONTO sąvoka prieštarauja logikai, LR įstatymuose bei tarptautiniuose dokumentuose naudojamam sąvokos apibrėžimui ir turiniui. Pritarti iš dalies 1.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, ją išdėstant taip:
„16.Nekilnojamojo: Kultūros paveldo statinio objekto remontas – statinio
remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu nekilnojamojo kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma jo elementų (forma ir konstrukcijos, (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų,) atestavimo komisijų nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
3Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja
fizinius asmenis ir vykdo jų teisės pripažinimą, išskyrus atvejus, kai tai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atlieka kitos organizacijos;“
ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25) kreipiasi į teismą siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;“
į pastabas siūloma keisti NKAPĮ 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.“
2Vadovaujantis NKPA įstatymo 5 str. 7 p. Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi. Naująja įstatymo redakcija nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityje dirbančių specialistų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo procesą siekiama perduoti kitų ministerijų pavaldume esančioms institucijoms, neturinčioms specialios kompetencijos šioje srityje. Naujoje įstatymo redakcijoje kompetencijos trūkumą bandoma formaliai pridengti mišrių komisijų kūrimu, o tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui vadovaujančius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą siūloma atestuoti TIK Statybos produkcijos sertifikavimo centre, neturinčiame kompetencijos ir profesinės patirties tvarkomųjų paveldosaugos darbų srityje. LR reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas apibrėžia Kompetentingos institucijos (3 str. 6 p.), Formalios kvalifikacijos įrodymo (3 str.
kvalifikacijos (3 str. 9 p.), Profesinės patirties sąvokas (3 str. 10 p.):
„Kompetentinga institucija - Lietuvos Respublikos institucija ar įstaiga, teisės aktų nustatyta
tvarka įgaliota išduoti ar priimti formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šiame įstatyme nustatytus prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jų kompetencijai priskirtais profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Formalios kvalifikacijos įrodymas - diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai:
1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija Profesinė kvalifikacija - kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis. Profesinė patirtis - asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal darbo sutartį ar savarankiškai pagal tam tikrą profesiją arba užsiėmimas profesine veikla. Profesinė patirtis tvirtinama kompetentingos institucijos išduotu tam tikru dokumentu.“ LR Kultūros ministro įsakymas „2004 m. balandžio 19 d. Nr. ĮV -90“ apibrėžia nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tikslus, specialistų kvalifikacijos ir praktinės veiklos ypatingą svarbą. Ištrauka iš LR Kultūros ministro įsakymo: „2.
Atestavimo tikslas:
specialistų, kurių profesinės veiklos rezultatai ir sprendimai lemia nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą, jų vertės požymius bei autentiškumą, kvalifikaciją, praktinę veiklą, profesinį patyrimą, nustatyti jų atestuojamas veiklos rūšis, sritis, specializacijas bei skatinti jų kvalifikacijos kėlimą;
vertybes nuo nekompetentingos ir nekvalifikuotos veiklos pasekmių. “ LR Restauratorių sąjungos nuomone ĮSTATYMO PAKEITIMAI PAŽEISTŲ ar ženkliai susilpnintų Kompetentingos institucijos, Profesinės kvalifikacijos, Profesinės patirties ir Formalios kvalifikacijos įrodymo taikymą atestuojant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus. Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu teikiamą įstatymo papildymą 23¹ straipsniu ir jo 1, 2, 3, 4 ir 9 dalis išdėstyti taip:
„1. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo
objekto taikomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą turi teisę šio straipsnio 2 dalyje, o paveldosaugos ekspertizę – šio straipsnio 3 dalyje, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Departamento, kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių specialistų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), ir paveldosaugos ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas) ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. 2.
vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taip pat statinių vertingųjų savybių (sienų tapybos, polichromijos, lipdybos, skulptūros, vitražo, drožybos) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus turi teisę Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai. 3. Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos rūšis, specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. 4. Fiziniai asmenys siekiantys rengti tvarkybos darbų projektus, atlikti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui – ne mažesnę kaip
vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ar kultūros paveldo statiniuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkomųjų paveldosaugos tvarkybos darbų projektavime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, vietovių ir kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektavime dalyvauta, sąrašą. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai – ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ir kultūros paveldo statiniuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projekto įgyvendinime buvo dalyvauta, sąrašą;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“ „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. 10. Vadovauti ypatingo ar neypatingo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai. 11.
paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. 12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingo ar neypatingo statinio esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio projekto ekspertizei, tokio statinio projekto ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.“
3Naujoje įstatymo redakcijoje nurodoma,
jog “Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.... Planuoti ir projektuoti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius paveldosaugos darbus, vykdyti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą turi teisę fiziniai asmenys, šio straipsnio nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai“. Leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išduoda Kultūros paveldo departamentas. Pagal statybos įstatymą nekilnojamojo kultūros paveldo statinys, neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nėra ypatingas statinys.
Tokio statinio tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimui reikalingas šiuo metu galiojantis paveldo apsaugos specialisto atestatas. Naująja redakcija siekiama įteisinti, jog šiam specialistui būtų privalomas ir statinio projekto vadovo atestatas. Tai užkerta kelią savarankiškai dirbti paveldo tvarkybos srityje specialistams, nesiekiantiems tapti ypatingų statinių projektų vadovais. Nepritarti Įstatymo projektu nenustatomas naujas teisinis reguliavimas pagal kurį kultūros paveldo statinys, neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, būtų priskirtas ypatingam statiniui
trys skirtingi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų tipai: ardomieji tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujoje įstatymo redakcijoje yra „išbraukta“ ardomųjų tyrimų veikla. Pritarti iš dalies
1) 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus,
atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus gali atlikti asmenys šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. 2) 18 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos paveldo tvarkybos reglamentų, reglamentuojančių šiuos tyrimus, nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Tyrimų ataskaitų Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi būti pateiktos pateikti Departamentui ir registruojamos, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.“
autorių viena iš nurodytų priežasčių, lemiančių įstatymo pakeitimo būtinybę yra sekanti: „atestavimo komisijų (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisijos ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija) veikla iš esmės dubliuojasi“. LR Restauratorių sąjungos nuomone atestavimo komisijų veikla nesidubliuoja, komisijų veikla ir kompetencijos ribos yra skirtingos:
Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija atestuoja ir išduoda ypatingų statinių projekto vadovo, projekto dalies vadovo, projekto vykdymo priežiūros vadovo, projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatus. Šie atestatai nesuteikia teisės dirbti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse, jų apsaugos zonose negavus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisijos išduoto atestato. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija atestuoja ir išduoda Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatus. Šie atestatai nesuteikia teisės būti ypatingo statinio projekto vadovu, neturint Architektų rūmuose veikiančios Architektų profesinio atestavimo komisijos išduoto atestato.
Atestavimo tikslas yra įvertinti ir patikrinti specialistų, kurių profesinės veiklos rezultatai ir sprendimai lemia nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą, jo vertės požymius bei autentiškumą, kvalifikaciją, praktinę veiklą, profesinį patyrimą, nustatyti jų atestuojamas veiklos rūšis, sritis, specializacijas bei skatinti jų kvalifikacijos kėlimą; apsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą nuo nekompetentingos ir nekvalifikuotos veiklos pasekmių. Pritarti iš dalies
straipsnio redakciją
yra net 3 Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą (Istorinis Vilniaus senamiestis; Kuršių Nerija; Kernavės archeologinė vietovė) Šiuose objektuose, pagal tarptautinius įsipareigojimus privaloma UŽTIKRINTI AUTENTO IŠSAUGOJIMĄ. LR Restauratorių sąjungos nuomone ŠIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS YRA NEGALIMAS, perdavus Nekilnojamųjų kultūros paveldo specialistų atestavimą institucijoms, neturinčioms pakankamos profesinės kvalifikacijos bei patirties, taipogi LR įstatymuose pakeitus ir supainiojus tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtas kultūros paveldo apsaugos sąvokas ir jų turinį| Pritarti
keičiant 23¹straipsnio redakciją
yra Nacionalinio saugumo dalis. LR Restauratorių sąjungos nuomone parengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas yra pavojingas dėl esminių paminklosauginių sąvokų ir jų turinio pakeitimo, dėl kvalifikacijos, mokymo, švietimo nuvertinimo Pritarti iš dalies Atsižvelgta koreguojant 23¹straipsnį 9.
Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-11-04 Restauratorių sąjunga, išanalizavusi Kultūros ministerijos 2015-10-19 raštą N r.S2- 2750 dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. 1-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23' straipsniu įstatymo projekto (NKPAĮ) ydingumo savo nuomonės nepakeitė. O kai kurie Jūsų rašte išdėstyti teiginiai ir faktai kelia rimtą nerimą bei abejones. Mums nesuprantama, kodėl Jums „svarbu pažymėti, kad Restauratorių sąjungos nariais yra daugiausia kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo specialistai, taip vadinamieji menų restauratoriai“, tarsi kita jų atestavimo tvarka atimtų galimybę turėti savo požiūrį ir nuomonę nekilnojamojo paveldo apsaugos klausimais (Beje, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų vertybių restauratorių mūsų sąjungoje yra maždaug po lygiai). Svarbu pažymėti, kad kultūros paveldas yra vienas, bendras ir iš esmės nedalomas. Aiškios ribos tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo paveldo nėra. Bet kurio statinio didžiąją dalį vertingųjų savybių sudaro jo priklausiniai - įvairūs neatskiriami meno kūriniai ir interjero elementai, taip pat pats autentiškumo faktas. Tik dirbdami drauge, išmanydami vieni kitų problemas, restauratoriai gali deramai išsaugoti paveldą. Kultūros paveldu visais atžvilgiais rūpintis pavesta Kultūros ministerijai, visus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, Kultūros ministras. Kultūros paveldo departamentas. Tuo tarpu pastarąjį NKPAĮ kažkodėl rengė Aplinkos ministerija.
Jūsų rašte minima, kad NKPAĮ buvo rengiamas „remiantis pasitarimų su savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir suinteresuotos visuomenės atstovais“ . Svarbu pažymėti, kad nei Restauratorių sąjunga, nei Lietuvos ICOMOS nacionalinis komitetas, nei kitos įvairiais aspektais su paveldu susijusios organizacijos apie jo rengimą nei žinojo, nei juoba jame nedalyvavo. Kiek mums žinom a, pataisų rengime buvo apeita ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Taip padaryta todėl kad NKPAĮ rengiamas vieninteliu tikslu - palengvinti statybų verslo subjektams darbo paveldo objektuose sąlygas. Ypatingą nerimą sukėlė Jūsų minėtų,
„suinteresuotos visuomenės atstovų“ išvada, kuriai, kaip atrodo, ir Jūs
pritariate, kad Kultūros ministerija (ją atstovaujantis KPD) objektyviai ir skaidriai atestuoti paveldosaugos specialistų bei atlikti paveldo tvarkybos darbų projektavimo ir vykdymo kontrolės funkcijų yra pati nebepajėgi. Mūsų nuomone, tai nėra argumentas perduoti naujo įstatymo rengimą kitai (Aplinkos) ministerijai. Pritarti iš dalies
koreguojant 23¹ straipsnį
2015-09-19 23¹2 Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau
Visame pasaulyje dailėtyra ir architektūrologija yra vienas iš pagrindinių humanitarinių mokslų, tyrinėjančių kultūros paveldą, todėl šių sričių specialistų dalyvavimas yra būtinas, atliekant ir Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius tyrimus. Projekto 23¹ straipsnio 2 dalies apibrėžime ir baigtiniame profesijų sąraše dailėtyros ir architektūrologijos specialistai neminimi, tokiu būdu Projekto rengėjai parodė nepripažįstantys, kad dailėtyra ir architektūrologija yra kultūros paveldą tyrinėjantis humanitarinis mokslas. Siūlome išplėsti specialistų, galinčių atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamąjį kultūros paveldą tiria daug įvairių humanitarinių ir fizinių (gamtos) mokslų, tačiau jie nenurodyti 23¹straipsnio 2 dalies baigtiniame profesijų sąraše. Pagal siūlomą Projektą į jį nepatenka net humanitarinių mokslų srities paveldo studijų krypties absolventai, nepaminėti ir fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos krypčių) išsilavinimą turintys specialistai.
Siūlome 23¹ straipsnio 2 dalies išdėstymą „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą“ papildyti apibrėžimais „menotyros studijų krypties, paveldosaugos studijų krypties, fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos) krypčių“ ir išdėstyti taip: „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų srities archeologijos, istorijos, menotyros, paveldosaugos studijų krypties, meno srities architektūros, technologijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų, fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos) studijų krypčių arba jam lygiavertį išsilavinimą“. Į 23¹ straipsnio 2 dalies išdėstymą siūlome įrašyti „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti tyrėjo (magistro arba daktaro) kvalifikaciją, kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatymu“. Nepritarti
2015-09-19 23¹1 LDID taip pat reiškia susirūpinimą dėl Projekto 23¹ straipsnio 1 dalyje postuluojamos nuostatos, kad kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atlikti turės teisę tik „nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Departamento, kvalifikacijos atestatą“.
Manome, kad reikalavimas turėti Kultūros paveldo departamento kvalifikacijos atestatą atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus iš esmės prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, pagal kurį teisę atlikti mokslinius tyrimus, tiek fundamentaliuosius, tiek taikomuosius, turi asmenys, įgiję magistro arba daktaro kvalifikacinį laipsnį, arba jiems prilyginamą aukštąjį išsilavinimą ir turintieji patirties mokslinių tyrimų veikloje. Nepritarti Mokslinių tyrimų atlikimą visais atvejais reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. NKVA įstatymas nereglamentuoja mokslinių tyrimų atlikimo. 12. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-09-19 23¹1 Kultūros paveldo departamento atestatų iš esmės reikia tik atliekant ardomuosius tyrimus (kaip nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme), nes jiems atlikti (kaip ir kilnojamųjų kultūros vertybių atveju) būtina ir speciali restauratoriaus kvalifikacija. Todėl siūlome sugrąžinti sąvoką „ardomieji tyrimai“, o reikalavimą dėl atestatų formuluoti taip: „Atlikti įvairių sričių mokslinius ardomuosius kultūros paveldo objektų tyrimus gali tik Kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas, arba įgiję aukštąjį išsilavinimą atitinkamoje nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimo srityje“. Nepritarti Siūlyti Kultūros ministerijai naujoje įstatymo redakcijoje numatyti restauratoriaus profesijos įteisinimą. 13. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-09-19 Siūlome į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą įrašyti sąvoką paveldosauginiai tyrimai ir ją apibrėžti.
Pasaulinėje praktikoje paveldosauginiai tyrimai yra privalomi prieš bet kokius kultūros vertybių ar paveldo objektų tvarkybos darbus: priešavarinius tvarkymus, remontą, pritaikymą, tyrimus, konservavimą, restauravimą ir atkūrimą. Paveldosauginiai tyrimai apima humanitarinių, gamtos, techninių mokslų sričių ir restauratorių privalomus tyrimus. Tokiais tyrimais siekiama ištirti objekto išsamią istoriją, raidą, buvusias ir esamas funkcijas, atlikti menotyrines ir architektūrologines formos ir stiliaus analizes, nustatyti kultūrines vertes ir reikšmes (praeityje ir esamuoju metu), vertingąsias savybes, ištirti ir dokumentuoti sukūrimui panaudotas technines konstrukcijas, medžiagas ir technologijas. Nepritarti
teisėkūros etape nepritarti naujų sąvokų įkėlimui į NKPAĮ
2 23¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte sakoma, kad paveldosaugos ekspertizę siekiantys atlikti specialistai privalo turėti „profesinę patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime“. Tokiu būdu užkertamas kelias kartų ir specialistų kaitai, nes daktaro laipsnį turintys atitinkamų humanitarinių arba gamtos sričių įvairių studijų krypčių specialistai, anksčiau nedalyvavę ekspertizių rengime, neturi jokių galimybių kada nors tokią ekspertizę atlikti, kadangi reikalaujama 3 ekspertizių rengimo patirtis. Daktaro laipsnį turintiems specialistams toks reikalavimas neturėtų būti taikomas, nes taip devalvuojama pati mokslinių laipsnių sistema ir nuvertinamas mokslininkų vaidmuo paveldosaugos procese. Pavyzdžiui, skiriant asmenį būti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento nariu (ekspertu), pakanka turėti daktaro laipsnį, jokie kiti papildomi reikalavimai nekeliami.
Tokia pati praktika galėtų būti taikoma ir rengiant paveldosaugos ekspertizes. Pritarti iš dalies 23¹straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„6. Paveldosaugos ekspertizę siekiantys atlikti specialistai
privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti ne mažesnį nei antros pakopos aukštąjį universitetinį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros krypties, paveldosaugos studijų krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, rengtų kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“
2015-09-19 Vadovaudamiesi išdėstytu, manome, kad vien tos Projekto siūlomos pataisos, kurias įvardijome, keltų sumaištį ir grėsmę Lietuvos kultūros paveldo tyrimams ir apsaugai, Lietuvos mokslo sistemai, todėl prašome Komitetą grąžinti jį rengėjams, kad projektas būtų suderintas su LR įstatymais ir ES teise. Šiame rašte pateikiame tik dalį mūsų pastebėtų esminių šio Projekto trūkumų.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad mūsų keliamas problemas dar 2010 m. nagrinėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija (2010 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. S-7(161) „Dėl Lietuvos kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių rengimo, mokymo ir kvalifikacinių reikalavimų“). Manytume, kad rengėjams vertėtų tobulinti Projektą atsižvelgiant ir į šias ekspertines Komisijos išvadas. Pritarti iš dalies
straipsnį
2015-11-021 Argumentai: Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau -LDID), išnagrinėjusi ir įvertinusi Kultūros ministerijos drauge su Aplinkos ministerija parengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas (Seimo reg. Nr. XIIP-3481), kartu su atitinkamomis Statybos (XIIP-3485), Teritorijų planavimo (XIIP- 3482), Architektų rūmų ir kitų įstatymų pataisomis, kurioms 2015-08-26 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir pateikė Seimui svarstyti, nerimauja, kad įteisinus šias pataisas (toliau - „NKPAĮ pataisos“), gali kilti didelių grėsmių nekilnojamajam kultūros paveldui - jo pažinimui ir išsaugojimui, taip pat atsirastų neigiamų poveikių paveldo moksliniams tyrimams ir tyrėjų mokslinei laisvei. LDID nuomone, Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas yra ne mažiau vertingas nei kilnojamasis, todėl būtina vienodai užtikrinti abiejų rūšių paveldui išsaugojimą. Aukštus profesinius, tarptautiniu lygmeniu pripažįstamus išsaugojimo (mokslinio tyrimo, konservavimo ir restauravimo) standartus Kultūros ministras sėkmingai įgyvendina kilnojamojo kultūros paveldo srityje.
Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą kilnojamąjį kultūros paveldą gali tirti, konservuoti ir restauruoti tik kvalifikuoti restauratoriai, turintieji specialųjį profesinį universitetinį išsilavinimą kultūros paveldo konservavimo-restauravimo srityje (arba jo atitikmenį) ir atestuoti prie Kultūros ministerijos veikiančios Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos, kuri suteikia restauratoriams kvalifikacines kategorijas (11 str. 1 d.)- Ministras (vėlgi pagal įstatymą) tvirtina Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarką, tvirtina Restauravimo tarybos (kuri kontroliuoja dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų procesą ir kokybę) nuostatus ir jos sudėtį. Manome, kad ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje būtina įstatymu įteisinti tokius pat aukštus mokslo ir restauratoriaus profesijos standartus. Tačiau NKPAĮ pataisomis iš esmės siūloma priešingai - menkinama profesinius mokslinių tyrimų ir konservavimo-restauravimo reikšmė kultūros paveldo apsaugoje, nepripažįstama restauratoriaus profesija, programiškai atmetama dauguma nuo konservavimo-restauravimo neatsiejamų mokslo sričių ir krypčių, taip visiškai nepaisant šiuolaikinės pasaulinės kultūros paveldo apsaugos teorijos ir praktikos. Dėl to gali kilti didelių grėsmių Lietuvos nekilnojamajam kultūros paveldui. I. Dėl mokslinių tyrimų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugoje I. 1.
nemotyvuodami, siūlo iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos visiškai pašalinti ištisas mokslo sritis, kryptis ir atitinkamai šakas, ypač tas, be kurių tiek pasaulyje, tiek ES apskritai šiandien apskritai neįmanoma išsaugoti kultūros paveldo. Humanitarinių mokslų srityje „uždraudžiamos“ menotyros ir etnologijos kryptis, visiškai „uždraudžiamos“ socialinių mokslų, fizinių mokslų ir biomedicinos mokslų sritys, technologijos mokslų srityje
„uždraudžiamos“ aplinkos inžinerijos, chemijos inžinerijos, medžiagų
inžinerijos, mechanikos inžinerijos, matavimų inžinerijos kryptys1. Įteisinus šias pataisas, labai pablogėtų kultūros paveldo pažinimas ir išsaugojimas - būtų neįmanoma nustatyti konkrečių objektų fizinės sandaros, būklės bei pažeidimų pobūdžio, tinkamai parengti, parinkti ir taikyti konservavimo-restauravimo, eksponavimo bei eksploatavimo priemonių (medžiagų, technologijų ir pan.). I. 2. Supainioję taikomuosius mokslinius tyrimus su specializuotais paveldosauginiais tyrimais, Pataisų autoriai neteisėtai siūlo iš esmės suvaržyti mokslinę laisvę, uždrausdami atlikti taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus ištisoms mokslo sritims, kryptims ir šakoms (žr. 1 p.), o iš „leidžiamų" mokslo sričių tyrėjų reikalaudami šiems tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimus (atestatus). O juk mokslinę laisvę tyrėjams užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinė (UNESCO) ir ES teisė, Mokslo ir studijų įstatymas. Kita vertus, Pataisomis neužtikrinamas kompetentingas mokslinis atestavimas: nenustatyta, ar atestacinės komisijos tikrai bus mokslinės, ir kokia bus jų profesinė bei kvalifikacinė sudėtis, kad jos pajėgtų įvertinti tyrėjų mokslinį darbą – tiek apskritai, tiek pagal konkrečias mokslo sritis ir kryptis. I. 3.
teisė mokslinius tyrimus atlikti asmenims, kurie neturi reikiamo kvalifikacijos lygio: mokslo tyrėjo kvalifikacijų lygis turi būti 7 ir 8 (magistro ir daktaro), o pagal Pataisas mokslinius tyrimus galės vykdyti ir 6 kvalifikacijų lygio specialistai (baigę tik pagrindines studijas, bakalaurai), jeigu juos „tyrėjais“ pripažins Kultūros paveldo departamentas. Be to, Pataisose neatsižvelgta į tai, kad darbui mokslo srityje kvalifikuoja yra mokslų, o ne menų studijos. I. 4. Pataisomis nepagrįstai panaikinami specialūs atestatai ardomiesiems tyrimams atlikti, iš esmės atsisakant pripažinti, kad ardomieji paveldo tyrimai yra specifinė paveldo mokslinių tyrimų Šaka, kuriai reikia specialios - restauratoriaus - kvalifikacijos ir specialaus atestavimo. Tačiau pagal Pataisas juos galės atlikti visi, gavę
„taikomųjų mokslinių tyrimų“ atestatus. Pripažinus tinkamais specialistais
nepakankamai kvalifikuotus asmenis ir leidus atlikti ardomuosius tyrimus turintiems tik bendrąją tyrėjo (bet ne restauratoriaus) kvalifikaciją, kiltų didelė grėsmė, jog kultūros paveldas bus fiziškai sužalotas arba net sunaikintas. I. 5. Pagaliau neramu, kad minėtų atestatų tyrimams ir darbams reikės tik dirbant su viena iš dviejų nekilnojamąją kultūros vertybių visumą sudarančių grupių - vadinamaisiais kultūros paveldo objektais. Tuo tarpu Pataisose nenustatoma jokių reikalavimų dėl kvalifikacijos ir darbų pobūdžio kultūros paveldo vietovių atveju. Taigi šios reikšmingos kultūros paveldo dalies (pvz., senamiesčių, istorinių kultūrinių kraštovaizdžių ir pan.) pažinimas ir išsaugojimas paliekamas „savieigiu“. I. 6. Manome, jog NKPAĮ būtina apibrėžti specialiuosius (tikslinius) paveldo apsaugos ir išsaugojimo teisinėms bei praktinėms reikmėms skirtus mokslinius tyrimus. Priešingai nei daugelyje šalių, nei NKPAĮ, nei Pataisos jų atskirai neapibrėžia ir, matyt todėl, painioja su taikomaisiais moksliniais tyrimais.
Apie specialius (o ne bendrus tyrimus) kalba ir Kultūros ministerija, atsakydama į LDID 2015-08-21 raštą. Šiuos tyrimus, kitose šalyse vadinamus konservaciniais, restauraciniais, paveldosauginiais ir pan., įstatyme būtina aiškiai atskirti nuo taikomųjų mokslinių tyrimų, konkrečiai pavadinti ir apibrėžti. I. 7. Atsižvelgdami į tai, kad NKPAĮ fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų apibrėžtys buvo kone pažodžiui nukopijuotos nuo Mokslo ir studijų įstatymo, tačiau trumpinant išsikreipė kai kuriuos esminius apibrėžties dalykus, todėl siūlome patikslinti ir papildyti formuluotes, kad jos atitiktų Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį. Manome, kad {teisinus minėtas NKPAĮ pataisas, kiltų grėsmių mokslui ir paveldo pažinimui bei išsaugojimui, pateikiame atitinkamas NKPAĮ pataisų ir NKPAĮ galiojančios redakcijos pataisas. II. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo restauratoriaus profesijos ir restauratorių atestavimo įteisinimo Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas nusipelno būti saugomas taip pat kvalifikuotai, kaip ir kilnojamasis, o tai neįmanoma be restauratorių, kuriuos Europos vieningos darbo rinkos erdvėje Lietuva pristato kaip „asmenis, Lietuvos Respublikoje arba užsienio šalyje įgijusius restauratoriaus profesinę kvalifikaciją turinčius Lietuvos Respublikos kultūros ministro suteiktą arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą restauratoriaus kvalifikaciją.
Restauratorius įvertina kultūros vertybių būklę, autentiškumą, istorinę, meninę, mokslinę reikšmę, atlieka būtinus kultūros vertybių technologinius, biologinius, fizikinius ir cheminius tyrimus, nustato kultūros vertybių medžiagas, atlikimo techniką ir būklę, įvertina kultūros vertybių saugojimo ir eksponavimo aplinką, konservuoja ir restauruoja kultūros vertybes naudojantis naujausiais konservavimo mokslo pasiekimais bei taikant tinkamiausius metodus ir medžiagas, vykdo prevencinį konservavimą bei rengia konservavimo programą, rengia kultūros vertybių priežiūros planą, rengia kultūros vertybių būklės aprašus ir iliustracinę medžiagą bei kitą konservavimo - restauravimo dokumentaciją“. Minėjome, kad kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje įstatymu įteisinta restauratoriaus profesija ir specialus restauratorių atestavimas, kurio tikslas, pasak Kultūros ministerijos, - įvertinti restauratoriaus profesines žinias bei patyrimą, konservavimo, restauravimo ir prevencinio konservavimo tyrimų darbus ir (ar) parengtas šių darbų metodikas bei projektus ir metodinį vadovavimą šiems darbams bei suteikti kvalifikacines kategorijas, apibrėžiant jų veiklos sritis ir ribas; apsaugoti kultūros vertybes nuo nekvalifikuoto konservavimo restauravimo ir prevencinio konservavimo; skatinti restauratorių profesinį meistriškumą ir profesinių žinių sklaidą.
Šiuos tikslus nustato Kultūros ministro įsakymu patvirtinti
„Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatai“
nustato konkretų išsilavinimą (aukštasis universitetinis, specializacija - restauratorius), žinių sritis ir patirtis, privalomas visiems restauratoriams ir atskiroms kvalifikacinėms kategorijoms (taip pat nustatytos restauratorių specializacijos sritys (kurios iš esmės atitinka tarptautinius konservavimo-restauravimo standartus, patvirtinta ir restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją Lietuvos Respublikoje tvarka. Pagal šiuos nuostatus restauratoriai atestuojami atsižvelgiant į išsilavinimo ir specialiojo darbo stažo pagal restauratoriaus profesiją reikalavimus, o į specialųjį darbo stažą neįskaičiuojamos laikas, kai nebuvo užsiimama restauratoriaus profesine veikla; atestavimo komisiją sudaro 15 narių – tik restauratorių, turinčių aukščiausiąją arba eksperto kvalifikacinę kategoriją (9, 15 punktai). Manome, kad norint išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, būtina analogiškai įstatymu įteisinti restauratoriaus ir susijusias profesijas, jų specialiuosius kvalifikacinius įgūdžius profesiją ir specialų restauratorių atestavimą.
Tačiau pagal Pataisų pasiūlyto papildomo 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą nekilnojamojo kultūros paveldo srityje nereikės jokių specialių restauratoriaus profesinių studijų, o kvalifikacijos apskritai neturintiems pakaks palankyti „nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų“ (neaišku, kokių, nes „tvarkymo darbų“ sąvokos NKPAĮ apskritai nėra) „kvalifikacijos kėlimo kursus“ (nors įstatyme privalėtų būti aiškiai apibrėžta, kuriai kvalifikacijai (restauratoriaus ar ne) bus skirti šie kursais, kiek jie truks, kokia specializacija bus suteikiama) ir praktiškai padirbėti įmonėse, nebūtinai restauravimo (nors reikėtų reikalauti kaip tik priešingai). Pažymėtina, kad Lietuvoje architektus-restauratorius rengia tik Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Tuo tarpu tiek pagrindinės, tiek antrosios pakopos architektūros ir statybos inžinerijos krypties studijos (VGTU, KTU, VDA) su paveldosauga supažindinama tik epizodiškai (vos nuo 1 iki 10 procentų visų magistrantūros studijoms skirtų kreditų; apskritai neskaitomi architektūros konservavimui-restauravimui būtini dalykai: statybos medžiagų ir technologijų istorija, fiziniai paveldo tyrimai, medžiagų ir konstrukcijų konservavimas ir t.t.). Aišku, paveldo apsaugai gretutinių profesijų (architektūros, statybos inžinerijos, kraštotvarkos ir pan.) diplomai yra pagrindas restauratoriaus profesijai įgyti, tačiau reikia papildomų konservavimo-restauravimo studijų (magistrantūroje arba bent vienerių-dviejų metų trukmės išlyginamųjų, kaip tai daroma kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atveju). ES šalyse pripažįstamos įvairios nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo profesijos (paprastai reikalaujant antrosios pakopos konservavimo-restauravimo studijų).
Lietuvoje nekilnojamojo kultūros paveldo taip pat neišsaugosime be restauratorių. Atsižvelgdami į tai, kad siekiant išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, būtina įteisinti, kad tik specialistai, turintieji restauratoriaus profesinę kvalifikaciją ir restauratoriui būtinų žinių bei įgūdžių, galėtų atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo ardomuosius mokslinius tyrimus, projektuoti, vykdyti konservavimo, restauravimo ir kitus išsaugojimo darbus bei vadovauti visų lygmenų projektų rengimui ir vykdymui nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Todėl NKPAĮ būtina įteisinti restauratoriaus profesiją (arba profesijas) ir jai būtina išsilavinimą nustatant, kad „ardomai tirti, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą gali tik Nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti arba universitetinį išsilavinimą (arba jo atitikmenį) konservavimo-restauravimo srityje turintieji specialistai“ ir kad
„Nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija yra
sudaryta iš restauratorių ir veikia prie Kultūros ministerijos (kaip ir Kilnojamųjų), taip pat apibrėžti konkrečias profesines specializacijas, atestacines kategorijas ir kt., įskaitant restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją Lietuvoje (kas seniai įteisinta Kilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje). Pateikiame kai kurias pataisas. III. Dėl paveldosauginių ekspertizių NKPAĮ numatoma atestuoti „paveldosaugos ekspertizės“ specialistus, tačiau nei NKPAĮ, nei jo Pataisoje apskritai neapibrėžiama, kas yra ši ekspertizė, kokie jos dalykai, tikslai, uždaviniai ir paskirtys.
NKPAĮ pataisose ekspertizės vadinamos įvairiai: „darbų projekto paveldosaugos ekspertizė“, „paveldosaugos ekspertizė“, „statinių projekto ekspertizė“, „statinio ekspertizė“, tačiau visos jos nediferencijuotos, dalykai neatskirti. Drauge su šio įstatymo pataisomis pateikiamose Statybos įstatymo pataisose (XIIP-3485) atsiranda dar ir
„kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizė“ (19
straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas) apie kurią NKPAĮ pataisose apskritai neužsimenama. Be to, Pataisos suponuoja, kad ekspertizę privalės atlikinėti daugiau nei vienas asmuo: juk ekspertizę atliekant vienam asmeniui, bus neįmanoma įgyvendinti Pataisų nuostatos, kad paveldosaugos ekspertizei reikalinga profesinė patirtis įgyjama „dalyvaujant ne mažiau kaip
atestuotas. Tačiau Pataisose šis faktinis reikalavimas taip pat neapibrėžtas. Manome, kad paveldosauginė ekspertizė yra svarbi visais paveldo apsaugos etapais – nuo tyrimų iki pateikimo visuomenei, todėl siūlome jos apibrėžtį ir atkreipiame dėmesį, kad ekspertizes būtina diferencijuoti. Be to, mums kelia abejonių siūlymas Pataisų siūlomas būdas atestuoti ekspertus. Manome, kad atestacinės komisijos turėtų būti mokslinės, specializuotos ir veikti prie Kultūros ministerijos. Taip pat, atestuojant visus kultūros paveldo apsaugos specialistus, siūlome susitelkti į jų dalykines profesines žinias, ypač konservavimo-restauravimo srityse, ir nereikalauti „išlaikyti teisinių žinių egzaminą“. Manome, kad visus leidimus darbams ir pan. išduoda valdžios institucijos, kurios pagal įstatymus pačios privalo atlikti atitikties LR teisės aktams patikrą (o prireikus gali pasitelkti teisės ekspertus).
Vadovaudamosi išdėstytu ir kitais mūsų pastebėtais NKPAĮ pataisų bei NKPAĮ galiojančios redakcijos trūkumais reglamentuojant mokslinius tyrimus, paveldo išsaugojimo (ypač konservavimo-restauravimo) veiklas, profesines kvalifikacijas ir specialistų atestavimą, Lietuvos dailės istorikų draugija mano, kad Kultūros ir Aplinkos ministerijų pateiktas NKPAĮ pataisų projekto (XIIP-3481) nuostatos ne pagerins, bet gerokai pablogins nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Galbūt, NKPAĮ pataisos būtų kur kas kokybiškesnės ir palankesnės kultūros paveldui, jeigu rengėjai būtų iniciavę diskusijas su kultūros paveldo srities specialistais (Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos restauratorių sąjunga, ICOMOS ir ICOM Lietuvos nacionaliniais komitetais ir kt.), restauratorius bei su restauravimu susijusių profesijų specialistus (dailėtyrininkus, architektus-restauratorius, fizinių ir biomedicinos mokslų sričių specialistus) rengiančiais universitetais. Todėl siūlome:
apsaugos įstatymo pataisų projektas XIIP-3481 turi sisteminių trūkumų, o priėmus gali sukelti grėsmių paveldui, jį būtina iš esmės taisyti, todėl projektas grąžintinas rengėjams tobulinti. 2. Kitų šio paketo įstatymų - Statybos, Teritorijų planavimo, Architektų rūmų ir t.t. – pataisų projektų nuostatos dėl statybos ir teritorijų planavimo sričių profesijų, kvalifikacijų, atestavimo ir pan. galėtų būti sėkmingai plėtojamos, tačiau tik tose srityse, kurios nesusijusios su kultūros paveldu ir jo apsauga. Todėl pastarųjų įstatymų pataisų projektus reikia pataisyti, būtent pašalinti jų sąsajumą su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sritimi, ypač specialistų kvalifikavimu ir atestavimu. Šias pataisas taip pat pateikiame.
Pritarti iš dalies
patikslinant įstatymo projektą
2015-11-021 Pasiūlymai:
išdėstyti ją taip: Ardomieji moksliniai tyrimai - invaziniais metodais atliekami objekto materialiosios sandaros moksliniai ir moksliškai dokumentuojami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pirmini tiriamojo kultūros paveldo pavidalą ir fizine sandara, taip pat visu vėlesniu i o perdirbimu fizini pobūdi bei apimtis, ir fiziniai -tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiamas tiriamojo kultūros paveldo, jo dalies ar elemento materialumas esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais. Nepritarti Naujai siūloma nekeisti šios sąvokos. 18. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
išdėstyti ją taip: Fundamentiniai moksliniai tyrimai - eksperimentiniai ir (ar) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant pirmiausia įgyti nauju žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, be tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto sprendimą (2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 12 2 klausimas) konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą. Šiuo tikslu siūlomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimai neapima esminių šio įstatymų sąvokų turinio keitimo ar naujų sąvokų įvedimo. Pažymėtina, kad šių sąvokų keitimas reikalauja diskusijos ir sutarimo plačiame kultūros paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų ir ekspertų rate. 19. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021 1.3.
Papildyti NKPAĮ 2 straipsnį nauja 17 dalimi, kurią išdėstyti taip: Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konservacinis remontas - nekilnojamojo kultūros paveldo statinio arba kito kultūros paveldo vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 20. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
dalimi ir išdėstyti ją taip: Paveldosauginė ekspertizė - bet kurio ekspertizės objekto (teisės aktu, bet kurių rūšių planų, projektų, darbų, tyrimų, ekspertizių ir vertinimų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių arba galinčių paveikti kultūros paveldą) mokslinis vertinimas siekiant nustatyti, kaip juo užtikrinamas kultūros paveldo išsaugojimas. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 21. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021 1.4.
Papildyti NKPAĮ 2 straipsnio nauja 25 dalimi ir išdėstyti ją taip: Paveldosauginiai tyrimai - humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų sričių atitinkamų krypčių ir šakų taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti konkretaus kultūros paveldo (archeologinio radinio, statinio, kraštovaizdžio vietovės, dailės kūrinio ir pan.) istorinę, meninę ir funkcinę raidą, sukūrimui panaudotas medžiagas bei technologijas, dabartinę būklę ir jos įvertinimą, taip pat tyrimais pagrįstų pradinės apsaugos, priežiūros, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ir kitų tvarkybos darbų programų bei projektų, o prireikus ir restauravimo darbų programų parengimą. Paveldosauginiai tyrimai atliekami pagal atskiroms sritims skirtus klausimynus, kuriuos tvirtina kultūros ministras. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 22. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
ir išdėstyti ją taip: Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. 23. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
ir išdėstyti ją taip: Tvarkyba - nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomieji moksliniai tyrimai tyrimas, ardomieji moksliniai tyrimai, konservacinis remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Vykdyti ardomuosius mokslinius tyrimus, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, planuoti, projektuoti šiuos darbus ir jiems vadovauti gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 24. Lietuvos dailės istorikų draugija
Pakeisti NKPAĮ 5 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas, tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį. Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinių tyrimų, konservavimo ir restauravimo tvarką, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pritarti iš dalies NKPAĮ 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų,) atestavimo komisijų nuostatus ir jos sudėtį, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, tvirtina šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: Atlikti ardomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius tyrimus gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Ardomieji moksliniai tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems moksliniams tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimų ataskaitų ir publikacijų kopijos turi būti pateiktos Departamentui ir registruojamos Kultūros vertybių registre. Pritarti iš dalies NKPAĮ 18 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos paveldo tvarkybos reglamentų, reglamentuojančių šiuos tyrimus, nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka.
Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimų ataskaitų Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi būti pateiktos pateikti Departamentui ir registruojamos, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.“
2
Pakeisti 22 straipsnio 8 dalies paskutinį sakinį ir išdėstyti jį išdėstyti taip: Specialistų atestavimo tvarką nustato aplinkos ministras ir kultūros ministras, išskyrus nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimą, kurio tvarką nustato kultūros ministras. Pritarti iš dalies NKPAĮ 22 straipsnio 6 ir 8 dalis išdėstyti taip:
„6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo
teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka.“ „8. Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja fiziniai asmenys turintys teisę vadovauti šiems darbams.“
2015-11-023 5.
Siūlymai dėl NKPAĮ pataisų
Jeigu būtų nutarta negrąžinti šio projekto rengėjams iš esmės taisyti, siūlome projektą taisyti taip:
pakeitimas) Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius tyrimus gali atlikti asmenys, įgiję mokslo tyrėjo (mokslu magistro arba daktaro) kvalifikaciją Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. Kultūros ministras patvirtina klausimynus specializuotiems šakiniams taikomiesiems kultūros paveldo tyrimams atlikti. Pritarti iš dalies Žiūrėti aukščiau naujai siūlomą 18 straipsnio 2 dalies redakciją. 28. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-024
pakeitimas)
išdėstyti taip: ,,9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį antrosios pakopos (magistro) architektūros restauravimo meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą bei kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka. atliekančios organizacijos ‑ Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla, norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje reikia gauti restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Pakeisti projekto 4 straipsniu pildomą 22 straipsnį ir jo naują 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“
4 5.3. Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir Lietuvos Respublikoje yra gavę restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 53 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų planavimo įstatymas;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Pakeisti projekto 4 straipsniu pildomą 22 straipsnį ir jo naujas 10 ir 11 dalį išdėstyti taip: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai.
Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymai;
3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą. 11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas „11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais profesinės patirties vertinimo pagrindais ir atestatų išdavimo terminais.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras suderinęs su aplinkos ministru.“
2015-11-026
Nepapildyti įstatymo 23¹straipsniu. Nepritarti Įstatymo projekte išdėstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnis patikslintas atsižvelgiant į esmines pastabas ir siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
4 Atlikus Projektų Nr. XIIP-3481 – Nr. XIIP-3483 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėti teisės aktų projektai sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau dalis minėtų teisės aktų projektų nuostatų gali būti aiškinamos nevienareikšmiškai, o tai sudarytų sąlygas skirtingam taikymui. Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl Projektų Nr. XIIP-3481 – Nr. XIIP-3484, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl Projektų Nr. XIIP-3781 – Nr. XIIP-3483 teikia pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIIP-3481 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto Nr. XIIP-3481 4 straipsnio 4 dalyje siūloma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnį papildyti 10 dalimi. Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIP-3481 siūlomame minėto straipsnio dalies 2 punkte numatoma reglamentuoti fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, profesinės patirties kvalifikacinius reikalavimus ir nustatyti, kad fiziniai asmenys turi turėti
„profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio
straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP-3481 4 straipsnio 4 dalies siūlymuose nenustatomi profesinės patirties vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui kriterijai, t. y. nenurodyta, kelerių metų praktinės vadovavimo patirties reikalavimas turėtų būti taikomas fiziniams asmenims. Nepritarti Profesinės patirties vertinimas atliekamas remiantis konkrečia patirtimi vadovaujant ir sprendžiant atitinkamus uždavinius: vertinama kaip šie uždaviniai buvo sprendžiami.
Laiko faktorius šiuo atveju nėra esminis, vien jau dėl to, kad skirtingi teritorijų planavimo tikslai ir teritorijų planavimo dokumentų uždaviniai suponuoja skirtingus įvykdymo terminus. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-10-076 Projekto Nr. XIIP-3481 6 straipsnio siūlymuose dėl įstatymo 23¹straipsnio 14 dalies nustatoma, kad šio straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalyse nurodytą teisę turinčių fizinių asmenų atestavimą ir teisės pripažinimą atliekanti organizacija sustabdo šių asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių, o konkretus terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, – atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos šiais požiūriais:
Projekte Nr. XIIP-3481 neatskleidžiama, kaip ir kokiais principais vadovaujantis turėtų būti įvertinami pažeidimo pobūdžio, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnio ir kilusių padarinių kriterijai, todėl galima situacija, kad konkretus terminas bus nustatomas neobjektyviai, pavyzdžiui: vadovaujantis subjektyvia terminą nustatančio asmens nuomone. Atsižvelgdami į tai, siūlome apsvarstyti Projekto Nr. XIIP-3481 tikslinimo galimybę ir atskleisti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo termino nuostatas. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIP-3481 6 straipsnyje siūlomas įstatymo 23¹ straipsnio 15 ir 16 dalies nuostatas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo galiojimo sustabdymo panaikinimas siejamas su pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinimu arba aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas teisės pripažinimo dokumento galiojimas, išnykimu. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekte Nr. XIIP-3481 atskleisti asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo termino nustatymo kriterijus arba atsisakyti nuostatų, sudarančių galimybes sprendimą dėl termino priimantiems asmenims savo nuožiūra spręsti dėl termino nustatymo. Šiuo atveju pažeidimus padariusiesiems asmenims visais atvejais turėtų būti nustatomas 6 mėnesių laikotarpis, o pašalinus pažeidimus ir pateikus tai įrodančius dokumentus kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikinimas, pavyzdžiui, pažeidimą pašalinus per
dokumentų pateikimo momento nelaukiant 6 mėnesių termino pabaigos. Pagal Projekto Nr. XIIP-3481 nuostatas tais atvejais, kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminas būtų nustatomas atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą. Minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad vadovaujantis Projekto Nr. XIIP-3481 nuostatomis teisės pripažinimo dokumento galiojimas gali būti sustabdytas kitokiam terminui negu kilmės valstybėje. Ši situacija svarstytina teisingumo ir pagrįstumo požiūriu, kai kilmės valstybėje panaikinus teisės galiojimo sustabdymą Lietuvoje teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas nebūtų panaikintas tuo pačiu momentu. Pritarti
tarnyba 2015-10-07 Atkreipiame dėmesį, kad Projekte Nr.
XIIP-3481 neatskleidžiama, ar sustabdžius teisės pripažinimo dokumento galiojimą, kai teisė buvo sustabdyta asmens kilmės valstybėje, minėto teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas gali būti panaikinamas kilmės valstybei panaikinus teisės sustabdymą. Pritarti
paveldo komisija 2015-10-19 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija susipažino su LR Seime registruotu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) (toliau – Projektas). Manome, jog toks Projektas negali būti priimtas, nes buvo parengtas nepasitarus su paveldosaugos specialistais. Paveldosaugos specialistai tokiam Projektui nepritaria ir tai įrodo gaunami raštai iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos bei Lietuvos dailės istorikų draugijos. Projekto 23¹ straipsnyje keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, griaunanti visą paveldosaugos teisinę bazę. Manome, jog toks detalus paveldosaugos specialistų atestavimo tvarkos reglamentavimas turėtų būti numatytas poįstatyminiame teisės akte, o ne viename Įstatymo straipsnyje. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija lapkričio 27 dienos posėdyje yra numačiusi svarstyti šį projektą. Į svarstymą bus kviečiami paveldosaugos specialistai, Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovai. Prašome nesvarstyti šio Projekto LR Seimo komitetuose ir jo nepriimti LR Seimo plenariniame posėdyje, kol nebus pateikta Lietuvos Respublikos valstybės kultūros paveldo komisijos nuomonė šiuo klausimu. Nepritarti Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančios kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. Įstatymo projektas svarstymo metu ne kartą buvo aptartas su Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų atstovais bei pataisytas pagal esmines šių organizacijų atstovų pastabas. 5. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-10-29 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) susipažino su LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-3481) (toliau – Projektas) ir teikia savo nuomonę dėl šio Projekto. Komisija neteiks konkrečių redakcinių pastabų, nes parengtas projektas yra iš esmės ydingas ir nepriimtinas dėl šių argumentų:
svarstymo eiga buvo organizuojama netinkamai. Darbo grupė, rengusi pataisas, buvo sudaryta vadovaujantis siauru žinybiniu principu: joje nedalyvavo specialistai, kurių veiklą naujai reglamentuoja Projektas, nebuvo platesnio paveldosaugos bendruomenės atstovavimo. Kadangi Projektu iš esmės keičiama specialistų atestavimo tvarka, buvo būtina platesnio rato diskusija. Todėl negalima nekreipti dėmesio į tai, jog LR restauratorių sąjunga, ypatingai paveldo tvarkybos darbus atliekantys architektai, bei Lietuvos dailės istorikų draugija kreipėsi į Komisiją bei kitas institucijas, išreikšdami vienareikšmišką neigiamą nuomonę. Šios pataisos šiuo metu aptariamos ir Lietuvos ICOMOS nacionaliniame komitete, vėlgi išreiškiant susirūpinimą. 2.
kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas numato Komisijos uždavinį „rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus“, todėl kitoms institucijoms rengiant teisės aktų keitimo projektus, susijusius su kultūros paveldo apsauga, derėtų teikti ne jau paruoštą projektą, bet visuomet kviesti atstovus iš Komisijos dalyvauti teisės akto keitimo projekto rengimo procese. 3. Taikoma įstatymų rengimo nuostatoms prieštaraujanti praktika, kai viename įstatymo straipsnyje smulkiai išdėstomas atestavimo procesas. Toks smulkus proceso išdėstymas sukelia daug painiavos. Įstatymo straipsnyje turėtų būti tik bendrieji reikalavimai, o konkretūs procedūriniai dalykai atskirame poįstatyminiame teisės akte (pvz., įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta kiek valandų turi trukti kvalifikacijos kėlimo kursai). 4. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, „Pažymėtina, kad įstatymų projektai parengti siekiant palengvinti ūkio subjektams tenkančią naštą, konsoliduojant jų veikos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas“ (7 p.), tačiau:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis nurodo, jog „Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Konstitucijos 46 straipsnis nurodo, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.“, NKPAĮ 13 straipsnio 1 dalyje – „Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos paskirties ir tausojamo naudojimo.“ Projekto rengėjų siekis lengvinti ūkio subjektams tenkančią naštą, kas galimai sudarytų sąlygas plačiau naudoti nekvalifikuotų specialistų darbą, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nacionaliniuose ir tarptautiniuose paveldosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų principų, jog kultūros paveldas saugomas jį tausojamai naudojant, suteikiant prioritetą viešajam (visuomeniniam) interesui, o ne pavienių asmenų pelno siekimui. 5. Komisija anksčiau jau svarstė specialistų atestavimo Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos eigą ir nurodė šio proceso trūkumus (Komisijos 2010-05-28 sprendimas Nr. S-7(161) „Dėl Lietuvos kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių rengimo, mokymo ir kvalifikacinių reikalavimų“), todėl ir toliau laikosi nuomonės, jog specialistų atestavimo tvarką reikia tobulinti, tačiau dėl to nebūtina keisti įstatymo. 6. Atsižvelgiant į tai, jog pagal NKPAĮ 5 straipsnio 2 dalį „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras“, manome, jog ir šios srities specialistų atestavimas turi likti Kultūros ministerijos kompetencijoje. Jeigu Projektu siūloma paveldo specialistų atestavimą paskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, tai kyla klausimas, ar Aplinkos ministerija nesieks perimti ir kitų, su paveldo apsauga susijusių funkcijų.
Pritarti iš dalies Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančios kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. Visi apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų veiklos ribojimu, gali būti nustatyti tik įstatymu (Civilinio kodekso 2.6, 2.75). Todėl licencijuojamos veiklos, atsisakymo išduoti licencijas, licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai, visi kiti sprendimai, ribojantys asmenų teises ir laisves, turėtų būti nustatomi tik įstatymais. Įstatymo projektas nesudaro sąlygų plačiau naudoti nekvalifikuotų specialistų darbą vykdant su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkyba susijusią veiklą. Įstatymo projektu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimas nėra pavedamas Aplinkos ministerijai. Specialistų, kuriuos atestuos ne Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaroma komisija, atestavimo tvarkos nustatyme ir atestavimo komisijų sudaryme tiesiogiai dalyvaus Kultūros ministerija. 6. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015-10-29
našta didėja kultūros paveldo objektų remontą, konservavimą, restauravimą atliekantiems specialistams. Galiojančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) redakcijos
gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus.
Ši nuostata galioja nuo NKPAĮ įsigaliojimo 2005‑04‑20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I‑733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹straipsniu įstatymo projekte (toliau – Projektas) šią nuostatą, siūloma panaikinti, o 23¹straipsnio 2 d. 1 p. siūloma įtvirtinti, kad visi remontą, konservavimą, restauravimą, konservavimą atliekantys specialistai privalo pabaigti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras ir pagal 23¹straipsnio 1 d. atestuotis kultūros ministro nustatyta tvarka. Taigi, nustatomas visų, net pagalbininkų, privalomas atestavimas. Manome, kad tuo nepagrįstai išplečiamas atestuojamųjų skaičius ir didinama administracinė ir finansinė našta ūkio subjektams. Kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuos privaloma pabaigti, siekiant gauti atestatą, galės būti mokami, už atestato ar jo dublikato išdavimą bus imama valstybės rinkliava, išaugs laiko sąnaudos, skirtos atestavimo procedūroms atlikti ir kursams baigti. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotiniam remontą, konservavimą, restauravimą, konservavimą atliekančių specialistų atestavimui įgyvendinti Projekte nenumatomas joks pereinamasis laikotarpis, todėl įsigaliojus įstatymo pakeitimui 2016‑01‑01, turės būti stabdomi darbai kultūros paveldo objektuose, nes dalis neatestuotų pagalbininkų, kurie darbus atlikdavo prižiūrimi atestuotų specialistų, iki šio įstatymo įsigaliojimo nespės gauti atestatų. 2. Administracinė našta didėja taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantiems tyrėjams. Galiojančios NKPAĮ redakcijos 2 str.
eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti. Galiojančios NKPAĮ redakcijos 18 str. 2 d. nustatyta, kad šiuo metu Departamente atestuojami tik ardomuosius taikomuosius tyrimus atliekantys tyrėjai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005‑06‑22 įsakymu Nr. ĮV‑259,
tyrimai skirstomi į neardomuosius ir ardomuosius tyrimus. Neardomieji tyrimai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių – tai visų rūšių fiksavimo darbai, istorinės, meninės raidos, ir inžineriniai tyrimai, atliekami taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.) bei vertinamojo pobūdžio (aksiologiniai) tyrimai. Ardomieji tyrimai negrįžtamai paveikia nekilnojamąsias kultūros vertybes – tai inžineriniai-techniniai tyrimai, kurių metu šurfais, perkasomis, gręžiniais, zondažais, atidengimais, mėginiais ir kitokiais būdais ardoma fizinė medžiaga. Projektu keičiamo 18 str. 2 d. siūloma panaikinti nuostatą, kad Departamentas atestuoja tik ardomuosius tyrimus atliekančius specialistus ir nustatyti, kad atestuotis privalės visi taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, turėtų būti atestuojami ir taikomuosius neardomuosius tyrimus atliekantys tyrėjai, atliekantys visų rūšių fiksavimo darbus, istorinės, meninės raidos, ir inžinerinius tyrimus, atliekamus taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.) bei vertinamojo pobūdžio (aksiologiniai) tyrimus. Taip nepagrįstai išplečiamas atestuojamųjų ratas, įstatyme nenustatant aiškių atestuojamų specialistų atrankos kriterijų ir didinama administracinė našta tyrėjams. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti įstatymo projekte išdėstyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 1–4 dalis Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės skiltyje „Argumentai, pagrindžiantys nuomonę“ 5 eilutėje nurodytu būdu. Siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:. 1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir 10 dalies 25 punktą, šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį įsigalioja 20167 m. sausio 1 d.“
Kultūros ministerijos 2015-10-29
vadovams. Šiuo metu Departamentas pagal galiojančios NKPAĮ redakcijos 18 str. 2 d. ir 23 str.
nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005‑04‑14 įsakymu Nr. ĮV‑146, atestuoja tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekančius ir jiems vadovaujančius specialistus. Specialistas tą pačią dieną gali atestuotis vienoje Departamente veikiančioje atestavimo komisijoje ir kaip tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantis specialistas, ir kaip specialistas, vadovaujantis tokiems darbams. Šios dvi veiklos rūšys gali būti įrašomos viename jam išduodamame atestate, už kurį mokama viena valstybės rinkliava. Taigi, laiko sąnaudos atestavimo procedūroms atlikti ir administracinė našta yra minimalizuota. Projekto 23¹str. 2 d. 2 p. numatyta, kad tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekančius specialistus atestuos Departamentas, o pagal 23¹str. 9 d. fizinius asmenis - tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus atestuos Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir Lietuvos architektų rūmai. Taigi, asmuo, siekiantis gauti ir darbus atliekančio specialisto, ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatus, turės du kartus atestuotis skirtingose organizacijose, du kartus mokėti valstybės rinkliavą už atestato išdavimą bei mokėti už kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip pat kelis kartus padidės laiko sąnaudos atestavimo procedūroms atlikti, o atestuojančių organizacijų skaičius išaugs nuo iki 3. Taip pat kyla atsakomybės už darbų kokybę problema, nes tvarkomiesiems paveldosaugos darbams vadovaus ne specialistas, o fizinis asmuo, atestuotas Statybos produkcijos sertifikavimo centre ar Lietuvos architektų rūmuose, nesantis darbų, kuriems siekia vadovauti, specialistu. Pažymėtina, kad pagal NKPAĮ 5 str.
kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Tačiau projekte numatoma, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus atestuos Aplinkos ministerijos įsteigtas Statybos produkcijos sertifikavimo centras, veikiantis ne Kultūros ministerijos, o Aplinkos ministerijos valdymo srityje. Todėl iškyla institucijų kompetencijų atskyrimo problema. Pritarti iš dalies Atsižvelgta koreguojant 23¹ straipsnį. 8. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015-10-29
paveldo apsauga. Pagal NKPAĮ 5 str. 2 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Projekto 23¹str. 10 d. 3 p. numatoma, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centre ar Architektų rūmuose atestuojant tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus jie turės išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą. Taigi, Projekte kultūros ministro dalyvavimas numatomas tik teisinių žinių patikrinimo programos sudaryme, tačiau nenumatomas profesinių žinių patikrinimas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų vadovus, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Taigi, nei aiškinamajame rašte, nei Projekte nenumatoma, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestavimo komisija bus papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir
(ar) specialistais. Pažymėtina, kad Projekte iš viso nereglamentuojama atestavimo komisijos sudėtis ir jos sudarymas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, o vien tik Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais. Atkreiptinas dėmesys, kad kultūros ministro deleguotiems ekspertams ir (ar) specialistams balsuojant prieš atestato išdavimą, sprendimą lems komisijos narių, kurie nėra kultūros paveldo apsaugos specialistai, balsų dauguma. Be to, Projekte taip pat nereglamentuojama komisijos sudėtis ir jos sudarymas. Pritarti iš dalies Atsižvelgta koreguojant 23¹ straipsnį, kuriame numatytas ne tik teisinių, bet profesinių žinių egzaminas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos visiškai pašalinti ištisas mokslo sritis, kryptis ir atitinkamas šakas. Todėl labai pablogėtų kultūros paveldo pažinimas ir išsaugojimas – būtų neįmanoma nustatyti konkrečių objektų fizinės sandaros, būklės bei pažeidimų pobūdžio. Siūloma tiksliau nurodyti kas yra ardomieji moksliniai tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai, paveldosauginė ekspertizė, tyrimai ir t.t. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ardomieji tyrimai – invaziniais metodais atliekami objekto materialiosios sandaros moksliniai ir moksliškai dokumentuojami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pirminį tiriamojo kultūros paveldo pavidalą ir fizinę sandarą, taip pat visų vėlesnių jo perdirbimų fizinį pobūdį bei apimtis fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiamias tiriamojo kultūros paveldo, jo dalies ar elemento materialumas objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.“ Nepritarti Siūloma nekeisti sąvokos. 2. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (ar) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant pirmiausia įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, be tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta pateikiant darbo grupės pasiūlytą formuluotę. 3. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: „33. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.“ Nepritarti Siūloma nekeisti šios sąvokos. 4. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34.
Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasiseji tyrimai, ardomieji tyrimai, konservacinis remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Vykdyti ardomuosius tyrimus, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, planuoti, projektuoti šiuos darbus ir jiems vadovauti gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas“ Nepritarti Siūloma nekeisti šios sąvokos. 5. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 42 dalimi ir ją išdėstyti taip: „42. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konservacinis remontas – nekilnojamojo kultūros paveldo statinio arba kito kultūros paveldo vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama visuma ir konstrukcijos ( išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“ Pritarti iš dalies Siūloma NKPAĮ 2 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: "16. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai. Kultūros paveldo statinio remontas – kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“ 6.
Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 43 dalimi ir ją išdėstyti taip: „43. Paveldosauginė ekspertizė – bet kurio ekspertizės objekto ( teisės aktų, bet kurių rūšių planų, projektų darbų, tyrimų, ekspertizių ir vertinimų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių arba galinčių paveikti kultūros paveldą ) mokslinis vertinimas siekiant nustatyti, kaip juo užtikrinamas kultūros paveldo išsaugojimas.“ Nepritarti Siūloma šiame teisėkūros etape neįvedinėti naujų sąvokų. 7. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 44 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„44. Paveldosauginiai tyrimai – humanitarinių,
socialinių, biomedicinos, technologijos ir kitų mokslų sričių atitinkamų krypčių ir šakų taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti konkretaus kultūros paveldo ( archeologinio radinio, statinio, kraštovaizdžio vietovės, dailės kūrinio ir pan. ) istorinę, meninę ir funkcinę raidą, sukūrimui panaudotas medžiagas bei technologijas, dabartinę būklę ir jos įvertinimą, taip pat tyrimais pagrįstų pradinės apsaugos, priežiūros, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ir kitų tvarkybos darbų programų bei projektų, o prireikus ir restauravimo darbų programų parengimą. Paveldosauginiai tyrimai atliekami pagal atskiroms sritims skirtus klausimynus, kuriuos tvirtina Kultūros ministras.“ Nepritarti Siūloma šiame teisėkūros etape neįvedinėti naujų sąvokų. 8. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-092 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas, tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinių tyrimų, konservavimo ir restauravimo tvarką, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 5 straipsnio 6 dalį (žiūr. aukščiau). 9. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-093 Argumentai:
Įstatymo projekte numatoma, kad taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius gali atlikti asmenys gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje atsakingoje kultūros paveldo srityje turi dirbti atsakingi, praktiką ir atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento nepakanka. Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kilnojamąjį kultūros paveldą gali tirti, konservuoti ir restauruoti tik kvalifikuoti restauratoriai, turintieji specialųjį profesinį išsilavinimą kultūros paveldo konservavimo-restauravimo srityje ir atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos prie Kultūros ministerijos.
Kadangi nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra taip pat svarbi, kaip ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, siūlau atitinkamai suvienodinti reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius kultūros paveldo tyrimus gali atlikti asmenys, įgiję mokslo tyrėjo ( mokslų magistro arba daktaro ) kvalifikaciją Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. Kultūros ministras patvirtina klausimynus specializuotiems šakiniams taikomiesiems kultūros paveldo tyrimams atlikti.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 18 straipsnio 2 dalį (žiūr. aukščiau). 10. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-093 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atlikti ardomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Ardomieji moksliniai tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems moksliniams tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Tyrimų ataskaitų ir publikacijų kopijos turi būti pateiktos Departamentui ir registruojamos Kultūros vertybių registre.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 18 straipsnio 6 dalį (žiūr. aukščiau). 11. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis
3 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma leisti vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui fizininiams asmenims, kurie yra įgiję meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir turi Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą. Kultūros paveldo profesionalų patirtis buvo kaupiama daugelį metų ir ši sritis yra atskira specializacija, reikalaujanti didelės patirties ir žinių, todėl ir specialistams turi būti taikomi atitinkami reikalavimai. Įstatymo projekte numatyti reikalavimai yra aiškiai nepakankami, nes reikalaujama tokios patirties, kurią turi specialistai atliekantys bendrinį teritorijų planavimą. Todėl siūlau numatyti atitinkamą šiai sričiai specialistų atestavimą ir Kultūros ministerijos kontrolę bei koordinavimą ne tik mūsų šalies, bet Europos Sąjungos piliečiams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties architektūros restauravimo arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą bei kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla, jei, norėdami dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai (arba vieną kartą ) teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje, įgis restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta pateikiant darbo grupės pasiūlytą formuluotę. 12. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis
4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir Lietuvos Respublikoje yra gavę restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 5 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų planavimo įstatymas I-733;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta pateikiant darbo grupės pasiūlytą formuluotę. 13.
2015-11-17
9 Argumentai: Įstatymo projekte teikiamais pakeitimais norima ne supaprastinti, o apsunkinti kultūros paveldo specialistų atestavimą. Pagal dabar galiojančius teisės aktus minėti specialistai atestatus gauna Kultūros paveldo departamento (KPD ) prie Kultūros ministerijos institucijoje. Įstatymo projektu norima šią funkciją perkelti Architektų rūmams. Tačiau tokiu būdu tie patys kultūros paveldo specialistai ( restauratoriai ) turės įgyti net du atestatus, kurių vieną KPD, kitą - Architektų rūmuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Architektų rūmai vienija architektus pagal profesiją ir pagal Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „atestuoja architektus, sprendžia užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje...“ Tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas, projektavimas, remontas, konservavimas, restauravimas ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra yra visai kita profesinė sritis ir šios srities specialistų atestavimą gali atlikti šią kategoriją atitinkantys specialistai. Tam, kad sukurti vieningą sistemą ir išvengti nepatogumų, siūlau atestavimo funkciją pavesti Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Nepritarti Pritarta darbo grupės pasiūlytai formuluotei. 14. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją.
Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai 6 (23¹)šios organizacijos nustatyta tvarka.” Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 15. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
11 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 9 dalyje nurodytų vadovų pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai.“ Nepritarti Pritarta darbo grupės pasiūlytai formuluotei. 16. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 17. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 9 dalį (žiūr. aukščiau). 18. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant
9 Argumentai: Įstatymo projekte Kultūros paveldo atkūrimo, tvarkomuosiuose paveldosaugos darbuose numatoma veikla platesnio profilio specialistams. Projekte taip pat numatoma, kad kultūros paveldo srities specialistų atestavimą atlieka Lietuvos respublikos architektų rūmai. Šiuo metu ši funkcija yra priskirta Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Įvertinus tai, kad kultūros paveldo išsaugojimas yra atskira ir išskirtinė sritis, reikalaujanti ne tik specialių žinių, bet ir patyrimo bei praktikos, neleistina ir nelogiška šią sritį supaprastinti ir numatyti tokį patį reglamentavimą kaip numatyta statybos įstatyme. Kadangi Kultūros paveldo departamentas yra atsakingas už kultūros paveldo išsaugojimą, tai ir specialistų atestavimas priskirtinas šiai institucijai.
Kitas veiklos nuostatas kultūros paveldo srityje numatant pavesti Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros, architektūros restauravimo krypties, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir Kultūros ministro ir Aplinkos ministro nustatyta tvarka gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 9 dalį (žiūr. aukščiau). 20. Seimo narė Aurelija Stancikienė
103 Argumentai: Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą: „3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 10 dalį (žiūr. aukščiau). 21.
102 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Kultūros ir Aplinkos ministrų patvirtinta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 10 dalį (žiūr. aukščiau). 22. Seimo narė Aurelija Stancikienė
11 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodyta kultūros ir aplinkos ministrų patvirtinta tvarka ir terminais.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 11 dalį (žiūr. aukščiau). 23. Seimo narė Aurelija Stancikienė
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatus, gali, bet neprivalo tobulinti savo kvalifikaciją kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pritarta darbo grupės pasiūlytai formuluotei. 24. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹1 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus turi teisę šio straipsnio 2 dalyje, o paveldosaugos ekspertizę – šio straipsnio 3 dalyje, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Kultūros paveldo Departamento, kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių specialistų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 25.
2015-11-24 23¹2 1,2 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauracijos, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo būti įgiję aukštąjį architektūros restauravimo, restauravimo srities išsilavinimą arba pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauracijos, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo būti įgiję aukštąjį architektūros restauravimo, restauravimo srities išsilavinimą arba pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose. Profesinė patirtis dalyvaujant šiuose tyrimuose nustatoma pagal tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis; remontą, konservavimą, restauravimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant remonte, konservavime, ar restauravime, vykdant tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai veikla vykdoma kultūros paveldeo objektuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant remonte, konservavime, restauravime, tvarkomuosiuose paveldosaugos darbuose nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kuriuose dalyvauta atliekant remontą, konservavimą ar restauravimą, sąrašą;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 26. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti teisinių žinių kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 27. Seimo narė Aurelija Stancikienė
2 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip
patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, projektuotų, tvarkytų kultūros paveldo objektų. sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 28.
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 3 dalies 3punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 29. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹5 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos ekspertizę ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ir teisės pripažinimus susijusias procedūras Departamento kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis. per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Departamentą. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo kivalifikacinės komisijos sprendimo priėmimo dienos. visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Departamente dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Departamentu. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Departamentui jo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 30. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹6 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vadovauti kultūros paveldo statinių projektavimui, tvarkomiesiems statybos darbams, tokių statinių projekto vykdymo priežiūrai, tokių statinių projekto ekspertizei, ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme kultūros ir aplinkos ministro nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai, restauratoriai ir statybos inžinieriai.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 31. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹7 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę užsiimti šio straipsnio 6 dalyje nurodyta veikla, Statybos įstatymo kultūros ir aplinkos ministro nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 32. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹9 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto atestatą kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka. Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 33.
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui,
tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys privalo turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauravimo, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontui, konservavimui, restauravimui, atkūrimui vadovaujantys fiziniai asmenys – aukštąjį meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauravimo, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 34. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti teisinių žinių kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 35. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹11 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 9 dalyje nurodytų vadovų pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.
Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 36. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹12 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją.
Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kvalifikacinės komisijos sprendimo priėmimo dienos, visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal kultūros ministro patvirtintas aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas , suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 37. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹18 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatyme kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 38. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹19 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Būti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomųjų, paveldosauginių, ardomųjų mokslinių tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovu turi teisę:“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 39. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹20 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomųjų, paveldosauginių, ardomųjų mokslinių tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovams, išskyrus šio straipsnio 19 dalies 3 punkte nurodytus asmenis, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai:“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 41. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-07 1(2)34 Argumentai:
Įstatymo projekte numatoma, kad taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus gali atlikti asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje kultūros paveldo srityje, susijusioje su didele atsakomybe, turi dirbti atsakingi, praktiką ir atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai, todėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento nepakanka. Kultūros paveldo apsaugos pagrindas yra moksliniai tyrimai, o Lietuvos Respublika prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas būtų grindžiamas mokslu, prisijungdama prie UNESCO konvencijų (Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (kuri apima ir materialiuosius šio paveldo aspektus), Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos) bei Europos Tarybos konvencijų (Architektūros paveldo, Archeologijos paveldo, Kraštovaizdžio). Tam patvirtinti į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą įrašyti fundamentiniai moksliniai tyrimai ir taikomieji moksliniai tyrimai (aktualios įstatymo redakcijos 2 straipsnio 8 ir 33 dalys), kurių apibrėžtys atitinka Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas fundamentinių mokslinių tyrimų ir taikomųjų mokslinių tyrimų apibrėžtis (Mokslo ir studijų įstatymas, 4 straipsnio 9 ir 26 dalys). Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme tai pat kalbama apie ardomuosius tyrimus atliekančius tyrėjus (18 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas neapibrėžia, kas yra tyrėjas. Įstatymo pataisų projekte XIIP-3481 tyrimų sritį siūloma plėsti, tačiau negalima reglamentuoti veiklų atestavimo, pirmiau neapibrėžus, kokia veikla užsiima atestuojamasis asmuo. Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatymas apibrėžia tiek tyrimus, tiek tyrėjus, todėl, jei į NKVAĮ jau yra perkeltos mokslinių tyrimų apibrėžtys, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo būtina atitinkamai perkelti ir tyrėjo apibrėžtį.
Tai užtikrintų, kad nekilnojamojo paveldo mokslinius tyrimus – nes ne moksliniais metodais atliekami paveldo tyrimai keltų grėsmių kultūros paveldui – vykdys reikiamą kvalifikaciją turintieji fiziniai asmenys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 34 dalimi ir ją išdėstyti taip: „34. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams“ Nepritarti Siūloma šiame teisėkūros etape nepritarti naujų sąvokų įkėlimui į NKPAĮ. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-10-21 Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į tai, kad projektu mažinami atestavimo kokybės standartai bei yra keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, kuriai nepritaria nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Atsižvelgiant į specialistų nuomonę iš dalies įstatymo projektas pataisytas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo it įstatymo papildymo 23¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3481, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Džiovėnas, Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Linas Naujokaitis, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Valstybinės kultūros paveldo komisija: Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė ir Informacijos analizės tarnybos vyr. specialistė-teisininkė laikinai einanti Informacijos analizės tarnybos vedėjos pareigas Viktorija Gadeikienė, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga Darius Čeponis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius. 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 107-P- Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistė-teisininkė Viktorija Gadeikienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Gabija Surdokaitė–Vitienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija: prezidentas Algimantas Medžiaušis, vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto pavadinime skaičiai „18“ ir „22“ keistini vietomis. Pritarti
2015-09-161 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas“. Atkreipiame dėmesį, kad nei keičiamame įstatyme, nei projekte sąvoka ,,nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“ nėra apibrėžta (yra apibrėžta tik „kultūros paveldo objekto“ sąvoka). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte nereikėtų šią sąvoką apibrėžti, nes tik tuomet būtų aišku, kokių konkrečiai objektų remontas turimas omenyje. Pritarti iš dalies. 2str.16 dalį išdėstyti taip:
„16.Nekilnojamojo: Kultūros paveldo statinio objekto
remontas – statinio remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu nekilnojamojo kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, išlaikoma jo elementų, (forma ir konstrukcijos, (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
2 Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, reguliuojančioje fizinių asmenų teisę rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vartojamos dvi skirtingos formuluotės:
„fiziniai asmenys, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę
vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui“ bei „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovai“.
Jeigu šios sąvokos apibrėžia skirtingo teisinio statuso asmenis, reikėtų nurodyti jų ypatumus ir skirtumus, kitu atveju, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų šias formuluotes suvienodinti. Pritarti Formuluotes suvienodinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-164 3, 4 Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis nauja“. Pritarti Atitinkamai tikslintinos ir Projekto 4 straipsnio 5–7 dalių formuluotės. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje turi būti pripažįstami ne tik valstybių narių, bet ir Šveicarijos Konfederacijos bei valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, išduoti kvalifikacijos atestatai, projekto 4 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „kompetentingos institucijos“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį“. Pritarti
4 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 punkte reikėtų patikslinti reikalavimą dėl profesinės patirties laiko, t.y. reikėtų nurodyti kiek metų profesinės patirties reikia, jeigu asmuo vadovavo kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai, rengimui.
Nepritarti Profesinės patirties vertinimas atliekamas remiantis konkrečia patirtimi vadovaujant ir sprendžiant atitinkamus uždavinius: vertinama kaip šie uždaviniai buvo sprendžiami. Laiko faktorius šiuo atveju nėra esminis, vien jau dėl to, kad skirtingi teritorijų planavimo tikslai ir teritorijų planavimo dokumentų uždaviniai suponuoja skirtingus įvykdymo terminus. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris egzaminuotų asmenis, siekiančius įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, bei nustatyti, kokia tvarka vyktų egzaminavimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 23¹straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto, 10 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti
5 Projekto 4 straipsniu pildomos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais. Atkreipiame dėmesį, kad iš šios nuostatos nėra aišku, kokiais konkrečiai minėtame įstatyme nurodytais pagrindais būtų sustabdomas ir panaikinamas minėtų atestatų galiojimas.
2015-09-166 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 1 dalyje nustatomi reikalavimai ne pareigų užėmimui, o tam tikrų funkcijų atlikimui, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „šias pareigas einančių“ įrašytini žodžiai
„šias funkcijas atliekančių“. Atitinkamai tikslintina ir pildomo įstatymo 23¹
straipsnio 4 dalies formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto specialisto pareigas“, o taip pat ir šio straipsnio 9 dalis. Pritarti
2015-09-166 Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 2 bei 9 dalyse aiškiai atskirti kokių kultūros paveldo objektų remontui, konservavimui ir restauravimui reikalavimai nustatomi vienoje dalyje, ir kurių objektų – kitoje, nes iš siūlomo reglamentavimo tai nėra galutinai aišku. Pritarti
2015-09-166 Siekiant teisinio aiškumo, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje po žodžių
„galiojimo panaikinimo tvarką“ siūlome įrašyti žodžius „vadovaujantis šiame
įstatyme nustatytais pagrindais“. Analogiškai pildytinas ir šio straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys. Pritarti 12.
2015-09-166 Proporcingumo ir ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugos požiūriu svarstytina pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 15 dalies nuostata, nustatanti, kad Departamentas per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl pažeidimų pašalinimo priėmimo panaikina savo sprendimą dėl asmenų kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, t.y. nėra aišku, kodėl Departamentui suteikiama teisė tiek laiko „vilkinti“ formalaus procedūrinio sprendimo priėmimą, kai jau nustatyta, kad visos sąlygos tokiam sprendimui priimti įvykdytos. Atitinkamai svarstytina ir kita šios dalies nuostata, nustatanti tokį pat 20 darbo dienų terminą ir kitoms atitinkamą atestavimą atliekančioms institucijoms. Be to, svarstytina, ar nereikėtų sukonkretinti projektu siūlomą keičiamo įstatymo 23¹ straipsnio
organizaciją“, nes nėra pakankamai aišku, kurios konkrečiai kitos atestavimą atliekančios organizacijos turimos omenyje. Pritarti
2015-09-166 Atsižvelgiant į tai, kad visi licencijų ar leidimų užsiimti tam tikra veikla suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar leidimų panaikinimo pagrindai turi būti išdėstyti įstatyme, pildomo įstatymo 23¹ straipsnio 16 dalyje reikėtų nurodyti pagrindus, kuriems esant gali būti priimtas sprendimas nepanaikinti kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo. Pritarti
2015-09-166 Pildomo įstatymo 23¹ straipsnio
užsiimti tam tikra veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę ne tik valstybių narių, Šveicarijos ar EEE valstybių, tačiau bet kurių užsienio valstybių organizacijos ir tokių organizacijų padaliniai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-09-28 Restauratorių sąjungos valdyba apsvarstė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-3481) ir konstatavo, kad rengiamas įstatymas yra daugeliu atžvilgiu ydingas, griaunantis visą paveldosaugos sistemą ir Lietuvos paveldo apsaugai yra pražūtingas. Tenka pripažinti, kad įstatymo pakeitimo projektas buvo vykdomas siaurame asmenų rate. Restauratorių sąjungos atestuotų specialistų nuomonės nebuvo atsiklausta, klausimas nebuvo iškeltas ar diskutuotas skaitlingame paminklosaugos specialistų rate. Restauratorių sąjunga apie rengiamą įstatymo pakeitimo projektą nebuvo informuota. Kultūros paveldas yra svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau įstatymo projektas, sistemiškai keičiantis kultūros paveldo specialistus atestuojančias institucijas, parengtas negavus specialistų vertinimo ar išvadų. Būtina kreiptis į Kultūros paveldo specialistus atstovaujančias organizacijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos bei vertina įstatymų, kitų teisės aktų ar jų projektų galimą poveikį kultūros paveldui. Vieninga Restauratorių sąjungos nuomone ĮSTATYMO NR. I-733 pakeitimas ir papildymas įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) turi būti sustabdytas. Nepritarti Nepateiktos konkrečios pastabos ir pasiūlymai. Teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma Lietuvos restauratorių sąjungos narių yra atestuojami ne pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, o pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo (4 straipsnio 2 dalies 4–5 punktais) nuostatas. Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančių kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. 2. Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-10-30 Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos nuomone NKPA įstatymo rengimo procedūra atlikta nusižengiant šio įstatymo 5 str. 1 p., kuriame apibrėžta, jog nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nacionalinę politiką formuoja Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija, atsižvelgdami į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus paveldosauginės patirties ir tendencijų vertinimus, analizes ir siūlymus. Kaip yra žinoma, Valstybinė kultūros paveldo komisija netgi nebuvo kviesta dalyvauti šio įstatymo keitimo rengimo procese. Restauratorių sąjunga nemano, jog projektas gali būti taisomas, kadangi savo esme jis yra ydingas bei sukels rimtų neigiamų pasekmių puoselėjant kultūros paveldą, kuris kaip žinia yra tarp pagrindinių nacionalinio saugumo sistemos elementų. Citata iš Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo:
Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:
Norime priminti, kad kultūros paveldo profesionalų patirtis buvo kaupiama daugelį dešimtmečių ir ši sritis yra atskira specializacija, reikalaujanti didelės patirties ir žinių. Tai nėra tas pats kaip išmokti statybos įstatymų punktus, kurie yra juridinių reikalavimų rinkinys. Bet kokios su statybos veikla susijusios srities vadovas turi turėti pakankamą patirtį dirbant būtent su kultūros paveldo objektais ir tik įvertintas kompetentingos komisijos gali gauti atestaciją savarankiškai vadovauti darbui Kultūros paveldo objektuose. Parengtas įstatymo pakeitimas neužtikrins kompetentingo žinių bei patirties įvertinimo, jame nėra aiškaus supratimo apie įstatyme naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Dėl nepakankamo paveldo tvarkymo srities suvokimo supainiotos sąvokos ir netgi išbrauktos atskiros specializuotos sritys. Apačioje pateikiame argumentus dėl pagrindinių įstatymo projekto ydų:
su statinio vertingųjų savybių keitimu. Minėtame įstatyme patikslinama, kad kitais atvejais atliekami šio įstatymo apibrėžti konservavimo, restauravimo, pritaikymo ar atkūrimo darbai. Naujoje įstatymo redakcijoje padaroma visiška priešprieša ankstesniam apibrėžimui ir remontu įvardinami visi specializuoti paveldo išsaugojimui skirti darbai: konservavimas, restauravimas ir 1.1.
Miglota formuluotė, „remontas yra ... vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose ir elementuose panaudotos medžiagos ir statybos produktai' skamba grafomaniškai, tarytum reikalavimas gydant žmogų išsaugoti jo griaučius.... Sunkiai suprantama ir paveldosaugine prasme ydinga formuluotė, pažvelgus į ją statybų verslo interesais, yra talpi ir patogi. Apvelta visokiais išoriniais pavidalais, matmenimis, statybos produktais, ji iš tiesų suteikia galimybę daryti ką nori. Remontas nereikalautų ypatingų tyrimų ar svarstymų. Slypi realus pavojus, jog ir taip šiuo metu egzistuojančią sąvokų paveldo tvarkymo srityje atskirt} tarptautiniame lygmenyje, toks apibrėžimas dar padidins. Užsienio šalių ir mūsų restauratoriai vieni kitų nebesupras. Mūsų mokslininkai, tyrėjai, restauratoriai, skaitantys pranešimus užsienio auditorijoms, bus priversti atlikti „šviečiamąjį“ darbą: pavyzdžiui išaiškinti kaip buvo atliktas sieninės tapybos ar polichrominio sienų dažymo „remontas“. Atkreipiame dėmesį, jog REMONTO apibrėžimas Lietuvių kalbos žodyne, galiojančiuose LR įstatymuose, Europos sąjungos ir kitų užsienio šalių dokumentuose nesiejamas su vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingais darbais, todėl Naujoje įstatymo redakcijoje naudojama REMONTO sąvoka prieštarauja logikai, LR įstatymuose bei tarptautiniuose dokumentuose naudojamam sąvokos apibrėžimui ir turiniui. Pritarti iš dalies 1.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, ją išdėstant taip:
„16.Nekilnojamojo: Kultūros paveldo statinio objekto remontas – statinio
remontas, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu nekilnojamojo kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma jo elementų (forma ir konstrukcijos, (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų,) atestavimo komisijų nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
3Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja
fizinius asmenis ir vykdo jų teisės pripažinimą, išskyrus atvejus, kai tai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais atlieka kitos organizacijos;“
ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
„25) kreipiasi į teismą siekiant apginti viešąjį interesą nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;“
į pastabas siūloma keisti NKAPĮ 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.“
2Vadovaujantis NKPA įstatymo 5 str. 7 p. Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimą, profesinį mokymą ir tobulinimąsi. Naująja įstatymo redakcija nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityje dirbančių specialistų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo procesą siekiama perduoti kitų ministerijų pavaldume esančioms institucijoms, neturinčioms specialios kompetencijos šioje srityje. Naujoje įstatymo redakcijoje kompetencijos trūkumą bandoma formaliai pridengti mišrių komisijų kūrimu, o tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui vadovaujančius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą siūloma atestuoti TIK Statybos produkcijos sertifikavimo centre, neturinčiame kompetencijos ir profesinės patirties tvarkomųjų paveldosaugos darbų srityje. LR reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas apibrėžia Kompetentingos institucijos (3 str. 6 p.), Formalios kvalifikacijos įrodymo (3 str.
kvalifikacijos (3 str. 9 p.), Profesinės patirties sąvokas (3 str. 10 p.):
„Kompetentinga institucija - Lietuvos Respublikos institucija ar įstaiga, teisės aktų nustatyta
tvarka įgaliota išduoti ar priimti formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šiame įstatyme nustatytus prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jų kompetencijai priskirtais profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Formalios kvalifikacijos įrodymas - diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai:
1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija Profesinė kvalifikacija - kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis. Profesinė patirtis - asmens faktiškas ir teisėtas darbas pagal darbo sutartį ar savarankiškai pagal tam tikrą profesiją arba užsiėmimas profesine veikla. Profesinė patirtis tvirtinama kompetentingos institucijos išduotu tam tikru dokumentu.“ LR Kultūros ministro įsakymas „2004 m. balandžio 19 d. Nr. ĮV -90“ apibrėžia nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tikslus, specialistų kvalifikacijos ir praktinės veiklos ypatingą svarbą. Ištrauka iš LR Kultūros ministro įsakymo: „2.
Atestavimo tikslas:
specialistų, kurių profesinės veiklos rezultatai ir sprendimai lemia nekilnojamųjų kultūros vertybių išlikimą, jų vertės požymius bei autentiškumą, kvalifikaciją, praktinę veiklą, profesinį patyrimą, nustatyti jų atestuojamas veiklos rūšis, sritis, specializacijas bei skatinti jų kvalifikacijos kėlimą;
vertybes nuo nekompetentingos ir nekvalifikuotos veiklos pasekmių. “ LR Restauratorių sąjungos nuomone ĮSTATYMO PAKEITIMAI PAŽEISTŲ ar ženkliai susilpnintų Kompetentingos institucijos, Profesinės kvalifikacijos, Profesinės patirties ir Formalios kvalifikacijos įrodymo taikymą atestuojant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistus. Pritarti iš dalies Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu teikiamą įstatymo papildymą 23¹ straipsniu ir jo 1, 2, 3, 4 ir 9 dalis išdėstyti taip:
„1. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo
objekto taikomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą turi teisę šio straipsnio 2 dalyje, o paveldosaugos ekspertizę – šio straipsnio 3 dalyje, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Departamento, kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių specialistų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), ir paveldosaugos ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas) ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. 2.
vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taip pat statinių vertingųjų savybių (sienų tapybos, polichromijos, lipdybos, skulptūros, vitražo, drožybos) tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus turi teisę Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai. 3. Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos rūšis, specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. 4. Fiziniai asmenys siekiantys rengti tvarkybos darbų projektus, atlikti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: tvarkybos darbų projektavimui – ne mažesnę kaip
vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ar kultūros paveldo statiniuose. Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkomųjų paveldosaugos tvarkybos darbų projektavime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, projektus ir kultūros paveldo objektų, vietovių ir kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projektavime dalyvauta, sąrašą. Tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai – ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime, kai veikla vykdoma kultūros paveldo objektuose, vietovėse ir kultūros paveldo statiniuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant tvarkybos darbų projekto įgyvendinime nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių, kurių tvarkybos darbų projekto įgyvendinime buvo dalyvauta, sąrašą;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“ „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. 10. Vadovauti ypatingo ar neypatingo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai. 11.
paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. 12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingo ar neypatingo statinio esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio projekto ekspertizei, tokio statinio projekto ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.“
3Naujoje įstatymo redakcijoje nurodoma,
jog “Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.... Planuoti ir projektuoti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius paveldosaugos darbus, vykdyti tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrą turi teisę fiziniai asmenys, šio straipsnio nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai“. Leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išduoda Kultūros paveldo departamentas. Pagal statybos įstatymą nekilnojamojo kultūros paveldo statinys, neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nėra ypatingas statinys.
Tokio statinio tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto parengimui reikalingas šiuo metu galiojantis paveldo apsaugos specialisto atestatas. Naująja redakcija siekiama įteisinti, jog šiam specialistui būtų privalomas ir statinio projekto vadovo atestatas. Tai užkerta kelią savarankiškai dirbti paveldo tvarkybos srityje specialistams, nesiekiantiems tapti ypatingų statinių projektų vadovais. Nepritarti Įstatymo projektu nenustatomas naujas teisinis reguliavimas pagal kurį kultūros paveldo statinys, neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, būtų priskirtas ypatingam statiniui
trys skirtingi nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų tipai: ardomieji tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujoje įstatymo redakcijoje yra „išbraukta“ ardomųjų tyrimų veikla. Pritarti iš dalies
1) 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus,
atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus gali atlikti asmenys šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. 2) 18 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos paveldo tvarkybos reglamentų, reglamentuojančių šiuos tyrimus, nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Tyrimų ataskaitų Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi būti pateiktos pateikti Departamentui ir registruojamos, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.“
autorių viena iš nurodytų priežasčių, lemiančių įstatymo pakeitimo būtinybę yra sekanti: „atestavimo komisijų (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisijos ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija) veikla iš esmės dubliuojasi“. LR Restauratorių sąjungos nuomone atestavimo komisijų veikla nesidubliuoja, komisijų veikla ir kompetencijos ribos yra skirtingos:
Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija atestuoja ir išduoda ypatingų statinių projekto vadovo, projekto dalies vadovo, projekto vykdymo priežiūros vadovo, projekto ekspertizės vadovo, projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatus. Šie atestatai nesuteikia teisės dirbti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėse, jų apsaugos zonose negavus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisijos išduoto atestato. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija atestuoja ir išduoda Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatus. Šie atestatai nesuteikia teisės būti ypatingo statinio projekto vadovu, neturint Architektų rūmuose veikiančios Architektų profesinio atestavimo komisijos išduoto atestato.
Atestavimo tikslas yra įvertinti ir patikrinti specialistų, kurių profesinės veiklos rezultatai ir sprendimai lemia nekilnojamojo kultūros paveldo išlikimą, jo vertės požymius bei autentiškumą, kvalifikaciją, praktinę veiklą, profesinį patyrimą, nustatyti jų atestuojamas veiklos rūšis, sritis, specializacijas bei skatinti jų kvalifikacijos kėlimą; apsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą nuo nekompetentingos ir nekvalifikuotos veiklos pasekmių. Pritarti iš dalies
straipsnio redakciją
yra net 3 Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą (Istorinis Vilniaus senamiestis; Kuršių Nerija; Kernavės archeologinė vietovė) Šiuose objektuose, pagal tarptautinius įsipareigojimus privaloma UŽTIKRINTI AUTENTO IŠSAUGOJIMĄ. LR Restauratorių sąjungos nuomone ŠIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS YRA NEGALIMAS, perdavus Nekilnojamųjų kultūros paveldo specialistų atestavimą institucijoms, neturinčioms pakankamos profesinės kvalifikacijos bei patirties, taipogi LR įstatymuose pakeitus ir supainiojus tarptautiniuose dokumentuose apibrėžtas kultūros paveldo apsaugos sąvokas ir jų turinį| Pritarti
redakciją
yra Nacionalinio saugumo dalis. LR Restauratorių sąjungos nuomone parengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas yra pavojingas dėl esminių paminklosauginių sąvokų ir jų turinio pakeitimo, dėl kvalifikacijos, mokymo, švietimo nuvertinimo Pritarti iš dalies Atsižvelgta koreguojant 23¹straipsnį 9.
Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga 2015-11-04 Restauratorių sąjunga, išanalizavusi Kultūros ministerijos 2015-10-19 raštą N r.S2- 2750 dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. 1-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23' straipsniu įstatymo projekto (NKPAĮ) ydingumo savo nuomonės nepakeitė. O kai kurie Jūsų rašte išdėstyti teiginiai ir faktai kelia rimtą nerimą bei abejones. Mums nesuprantama, kodėl Jums „svarbu pažymėti, kad Restauratorių sąjungos nariais yra daugiausia kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo specialistai, taip vadinamieji menų restauratoriai“, tarsi kita jų atestavimo tvarka atimtų galimybę turėti savo požiūrį ir nuomonę nekilnojamojo paveldo apsaugos klausimais (Beje, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų vertybių restauratorių mūsų sąjungoje yra maždaug po lygiai). Svarbu pažymėti, kad kultūros paveldas yra vienas, bendras ir iš esmės nedalomas. Aiškios ribos tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo paveldo nėra. Bet kurio statinio didžiąją dalį vertingųjų savybių sudaro jo priklausiniai - įvairūs neatskiriami meno kūriniai ir interjero elementai, taip pat pats autentiškumo faktas. Tik dirbdami drauge, išmanydami vieni kitų problemas, restauratoriai gali deramai išsaugoti paveldą. Kultūros paveldu visais atžvilgiais rūpintis pavesta Kultūros ministerijai, visus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, Kultūros ministras. Kultūros paveldo departamentas. Tuo tarpu pastarąjį NKPAĮ kažkodėl rengė Aplinkos ministerija.
Jūsų rašte minima, kad NKPAĮ buvo rengiamas „remiantis pasitarimų su savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir suinteresuotos visuomenės atstovais“ . Svarbu pažymėti, kad nei Restauratorių sąjunga, nei Lietuvos ICOMOS nacionalinis komitetas, nei kitos įvairiais aspektais su paveldu susijusios organizacijos apie jo rengimą nei žinojo, nei juoba jame nedalyvavo. Kiek mums žinom a, pataisų rengime buvo apeita ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Taip padaryta todėl kad NKPAĮ rengiamas vieninteliu tikslu - palengvinti statybų verslo subjektams darbo paveldo objektuose sąlygas. Ypatingą nerimą sukėlė Jūsų minėtų,
„suinteresuotos visuomenės atstovų“ išvada, kuriai, kaip atrodo, ir Jūs
pritariate, kad Kultūros ministerija (ją atstovaujantis KPD) objektyviai ir skaidriai atestuoti paveldosaugos specialistų bei atlikti paveldo tvarkybos darbų projektavimo ir vykdymo kontrolės funkcijų yra pati nebepajėgi. Mūsų nuomone, tai nėra argumentas perduoti naujo įstatymo rengimą kitai (Aplinkos) ministerijai. Pritarti iš dalies
koreguojant 23¹ straipsnį
2015-09-19 23¹2 Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau
Visame pasaulyje dailėtyra ir architektūrologija yra vienas iš pagrindinių humanitarinių mokslų, tyrinėjančių kultūros paveldą, todėl šių sričių specialistų dalyvavimas yra būtinas, atliekant ir Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius tyrimus. Projekto 23¹ straipsnio 2 dalies apibrėžime ir baigtiniame profesijų sąraše dailėtyros ir architektūrologijos specialistai neminimi, tokiu būdu Projekto rengėjai parodė nepripažįstantys, kad dailėtyra ir architektūrologija yra kultūros paveldą tyrinėjantis humanitarinis mokslas. Siūlome išplėsti specialistų, galinčių atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamąjį kultūros paveldą tiria daug įvairių humanitarinių ir fizinių (gamtos) mokslų, tačiau jie nenurodyti 23¹straipsnio 2 dalies baigtiniame profesijų sąraše. Pagal siūlomą Projektą į jį nepatenka net humanitarinių mokslų srities paveldo studijų krypties absolventai, nepaminėti ir fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos krypčių) išsilavinimą turintys specialistai.
Siūlome 23¹ straipsnio 2 dalies išdėstymą „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą“ papildyti apibrėžimais „menotyros studijų krypties, paveldosaugos studijų krypties, fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos) krypčių“ ir išdėstyti taip: „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų srities archeologijos, istorijos, menotyros, paveldosaugos studijų krypties, meno srities architektūros, technologijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų, fizinių mokslų srities gamtos mokslų (chemijos, fizikos, biomedicinos) studijų krypčių arba jam lygiavertį išsilavinimą“. Į 23¹ straipsnio 2 dalies išdėstymą siūlome įrašyti „nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti tyrėjo (magistro arba daktaro) kvalifikaciją, kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatymu“. Nepritarti
2015-09-19 23¹1 LDID taip pat reiškia susirūpinimą dėl Projekto 23¹ straipsnio 1 dalyje postuluojamos nuostatos, kad kultūros paveldo objekto taikomuosius mokslinius tyrimus atlikti turės teisę tik „nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Departamento, kvalifikacijos atestatą“.
Manome, kad reikalavimas turėti Kultūros paveldo departamento kvalifikacijos atestatą atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus iš esmės prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, pagal kurį teisę atlikti mokslinius tyrimus, tiek fundamentaliuosius, tiek taikomuosius, turi asmenys, įgiję magistro arba daktaro kvalifikacinį laipsnį, arba jiems prilyginamą aukštąjį išsilavinimą ir turintieji patirties mokslinių tyrimų veikloje. Nepritarti Mokslinių tyrimų atlikimą visais atvejais reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. NKVA įstatymas nereglamentuoja mokslinių tyrimų atlikimo. 12. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-09-19 23¹1 Kultūros paveldo departamento atestatų iš esmės reikia tik atliekant ardomuosius tyrimus (kaip nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme), nes jiems atlikti (kaip ir kilnojamųjų kultūros vertybių atveju) būtina ir speciali restauratoriaus kvalifikacija. Todėl siūlome sugrąžinti sąvoką „ardomieji tyrimai“, o reikalavimą dėl atestatų formuluoti taip: „Atlikti įvairių sričių mokslinius ardomuosius kultūros paveldo objektų tyrimus gali tik Kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas, arba įgiję aukštąjį išsilavinimą atitinkamoje nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimo srityje“. Nepritarti Siūlyti Kultūros ministerijai naujoje įstatymo redakcijoje numatyti restauratoriaus profesijos įteisinimą. 13. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-09-19 Siūlome į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą įrašyti sąvoką paveldosauginiai tyrimai ir ją apibrėžti.
Pasaulinėje praktikoje paveldosauginiai tyrimai yra privalomi prieš bet kokius kultūros vertybių ar paveldo objektų tvarkybos darbus: priešavarinius tvarkymus, remontą, pritaikymą, tyrimus, konservavimą, restauravimą ir atkūrimą. Paveldosauginiai tyrimai apima humanitarinių, gamtos, techninių mokslų sričių ir restauratorių privalomus tyrimus. Tokiais tyrimais siekiama ištirti objekto išsamią istoriją, raidą, buvusias ir esamas funkcijas, atlikti menotyrines ir architektūrologines formos ir stiliaus analizes, nustatyti kultūrines vertes ir reikšmes (praeityje ir esamuoju metu), vertingąsias savybes, ištirti ir dokumentuoti sukūrimui panaudotas technines konstrukcijas, medžiagas ir technologijas. Nepritarti
teisėkūros etape nepritarti naujų sąvokų įkėlimui į NKPAĮ
2 23¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte sakoma, kad paveldosaugos ekspertizę siekiantys atlikti specialistai privalo turėti „profesinę patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime“. Tokiu būdu užkertamas kelias kartų ir specialistų kaitai, nes daktaro laipsnį turintys atitinkamų humanitarinių arba gamtos sričių įvairių studijų krypčių specialistai, anksčiau nedalyvavę ekspertizių rengime, neturi jokių galimybių kada nors tokią ekspertizę atlikti, kadangi reikalaujama 3 ekspertizių rengimo patirtis. Daktaro laipsnį turintiems specialistams toks reikalavimas neturėtų būti taikomas, nes taip devalvuojama pati mokslinių laipsnių sistema ir nuvertinamas mokslininkų vaidmuo paveldosaugos procese. Pavyzdžiui, skiriant asmenį būti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento nariu (ekspertu), pakanka turėti daktaro laipsnį, jokie kiti papildomi reikalavimai nekeliami.
Tokia pati praktika galėtų būti taikoma ir rengiant paveldosaugos ekspertizes. Pritarti iš dalies 23¹straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„6. Paveldosaugos ekspertizę siekiantys atlikti specialistai
privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) turėti ne mažesnį nei antros pakopos aukštąjį universitetinį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties, istorijos krypties, menotyros krypties, paveldosaugos studijų krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba lygiavertį išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, rengtų kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;
3) išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“
2015-09-19 Vadovaudamiesi išdėstytu, manome, kad vien tos Projekto siūlomos pataisos, kurias įvardijome, keltų sumaištį ir grėsmę Lietuvos kultūros paveldo tyrimams ir apsaugai, Lietuvos mokslo sistemai, todėl prašome Komitetą grąžinti jį rengėjams, kad projektas būtų suderintas su LR įstatymais ir ES teise. Šiame rašte pateikiame tik dalį mūsų pastebėtų esminių šio Projekto trūkumų.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad mūsų keliamas problemas dar 2010 m. nagrinėjo Valstybinė kultūros paveldo komisija (2010 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. S-7(161) „Dėl Lietuvos kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių rengimo, mokymo ir kvalifikacinių reikalavimų“). Manytume, kad rengėjams vertėtų tobulinti Projektą atsižvelgiant ir į šias ekspertines Komisijos išvadas. Pritarti iš dalies
straipsnį
2015-11-021 Argumentai: Lietuvos dailės istorikų draugija (toliau -LDID), išnagrinėjusi ir įvertinusi Kultūros ministerijos drauge su Aplinkos ministerija parengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas (Seimo reg. Nr. XIIP-3481), kartu su atitinkamomis Statybos (XIIP-3485), Teritorijų planavimo (XIIP- 3482), Architektų rūmų ir kitų įstatymų pataisomis, kurioms 2015-08-26 pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir pateikė Seimui svarstyti, nerimauja, kad įteisinus šias pataisas (toliau - „NKPAĮ pataisos“), gali kilti didelių grėsmių nekilnojamajam kultūros paveldui - jo pažinimui ir išsaugojimui, taip pat atsirastų neigiamų poveikių paveldo moksliniams tyrimams ir tyrėjų mokslinei laisvei. LDID nuomone, Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas yra ne mažiau vertingas nei kilnojamasis, todėl būtina vienodai užtikrinti abiejų rūšių paveldui išsaugojimą. Aukštus profesinius, tarptautiniu lygmeniu pripažįstamus išsaugojimo (mokslinio tyrimo, konservavimo ir restauravimo) standartus Kultūros ministras sėkmingai įgyvendina kilnojamojo kultūros paveldo srityje.
Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą kilnojamąjį kultūros paveldą gali tirti, konservuoti ir restauruoti tik kvalifikuoti restauratoriai, turintieji specialųjį profesinį universitetinį išsilavinimą kultūros paveldo konservavimo-restauravimo srityje (arba jo atitikmenį) ir atestuoti prie Kultūros ministerijos veikiančios Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos, kuri suteikia restauratoriams kvalifikacines kategorijas (11 str. 1 d.)- Ministras (vėlgi pagal įstatymą) tvirtina Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarką, tvirtina Restauravimo tarybos (kuri kontroliuoja dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų procesą ir kokybę) nuostatus ir jos sudėtį. Manome, kad ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje būtina įstatymu įteisinti tokius pat aukštus mokslo ir restauratoriaus profesijos standartus. Tačiau NKPAĮ pataisomis iš esmės siūloma priešingai - menkinama profesinius mokslinių tyrimų ir konservavimo-restauravimo reikšmė kultūros paveldo apsaugoje, nepripažįstama restauratoriaus profesija, programiškai atmetama dauguma nuo konservavimo-restauravimo neatsiejamų mokslo sričių ir krypčių, taip visiškai nepaisant šiuolaikinės pasaulinės kultūros paveldo apsaugos teorijos ir praktikos. Dėl to gali kilti didelių grėsmių Lietuvos nekilnojamajam kultūros paveldui. I. Dėl mokslinių tyrimų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugoje I. 1.
nemotyvuodami, siūlo iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos visiškai pašalinti ištisas mokslo sritis, kryptis ir atitinkamai šakas, ypač tas, be kurių tiek pasaulyje, tiek ES apskritai šiandien apskritai neįmanoma išsaugoti kultūros paveldo. Humanitarinių mokslų srityje „uždraudžiamos“ menotyros ir etnologijos kryptis, visiškai „uždraudžiamos“ socialinių mokslų, fizinių mokslų ir biomedicinos mokslų sritys, technologijos mokslų srityje
„uždraudžiamos“ aplinkos inžinerijos, chemijos inžinerijos, medžiagų
inžinerijos, mechanikos inžinerijos, matavimų inžinerijos kryptys1. Įteisinus šias pataisas, labai pablogėtų kultūros paveldo pažinimas ir išsaugojimas - būtų neįmanoma nustatyti konkrečių objektų fizinės sandaros, būklės bei pažeidimų pobūdžio, tinkamai parengti, parinkti ir taikyti konservavimo-restauravimo, eksponavimo bei eksploatavimo priemonių (medžiagų, technologijų ir pan.). I. 2. Supainioję taikomuosius mokslinius tyrimus su specializuotais paveldosauginiais tyrimais, Pataisų autoriai neteisėtai siūlo iš esmės suvaržyti mokslinę laisvę, uždrausdami atlikti taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus ištisoms mokslo sritims, kryptims ir šakoms (žr. 1 p.), o iš „leidžiamų" mokslo sričių tyrėjų reikalaudami šiems tyrimams gauti Kultūros paveldo departamento leidimus (atestatus). O juk mokslinę laisvę tyrėjams užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinė (UNESCO) ir ES teisė, Mokslo ir studijų įstatymas. Kita vertus, Pataisomis neužtikrinamas kompetentingas mokslinis atestavimas: nenustatyta, ar atestacinės komisijos tikrai bus mokslinės, ir kokia bus jų profesinė bei kvalifikacinė sudėtis, kad jos pajėgtų įvertinti tyrėjų mokslinį darbą – tiek apskritai, tiek pagal konkrečias mokslo sritis ir kryptis. I. 3.
teisė mokslinius tyrimus atlikti asmenims, kurie neturi reikiamo kvalifikacijos lygio: mokslo tyrėjo kvalifikacijų lygis turi būti 7 ir 8 (magistro ir daktaro), o pagal Pataisas mokslinius tyrimus galės vykdyti ir 6 kvalifikacijų lygio specialistai (baigę tik pagrindines studijas, bakalaurai), jeigu juos „tyrėjais“ pripažins Kultūros paveldo departamentas. Be to, Pataisose neatsižvelgta į tai, kad darbui mokslo srityje kvalifikuoja yra mokslų, o ne menų studijos. I. 4. Pataisomis nepagrįstai panaikinami specialūs atestatai ardomiesiems tyrimams atlikti, iš esmės atsisakant pripažinti, kad ardomieji paveldo tyrimai yra specifinė paveldo mokslinių tyrimų Šaka, kuriai reikia specialios - restauratoriaus - kvalifikacijos ir specialaus atestavimo. Tačiau pagal Pataisas juos galės atlikti visi, gavę
„taikomųjų mokslinių tyrimų“ atestatus. Pripažinus tinkamais specialistais
nepakankamai kvalifikuotus asmenis ir leidus atlikti ardomuosius tyrimus turintiems tik bendrąją tyrėjo (bet ne restauratoriaus) kvalifikaciją, kiltų didelė grėsmė, jog kultūros paveldas bus fiziškai sužalotas arba net sunaikintas. I. 5. Pagaliau neramu, kad minėtų atestatų tyrimams ir darbams reikės tik dirbant su viena iš dviejų nekilnojamąją kultūros vertybių visumą sudarančių grupių - vadinamaisiais kultūros paveldo objektais. Tuo tarpu Pataisose nenustatoma jokių reikalavimų dėl kvalifikacijos ir darbų pobūdžio kultūros paveldo vietovių atveju. Taigi šios reikšmingos kultūros paveldo dalies (pvz., senamiesčių, istorinių kultūrinių kraštovaizdžių ir pan.) pažinimas ir išsaugojimas paliekamas „savieigiu“. I. 6. Manome, jog NKPAĮ būtina apibrėžti specialiuosius (tikslinius) paveldo apsaugos ir išsaugojimo teisinėms bei praktinėms reikmėms skirtus mokslinius tyrimus. Priešingai nei daugelyje šalių, nei NKPAĮ, nei Pataisos jų atskirai neapibrėžia ir, matyt todėl, painioja su taikomaisiais moksliniais tyrimais.
Apie specialius (o ne bendrus tyrimus) kalba ir Kultūros ministerija, atsakydama į LDID 2015-08-21 raštą. Šiuos tyrimus, kitose šalyse vadinamus konservaciniais, restauraciniais, paveldosauginiais ir pan., įstatyme būtina aiškiai atskirti nuo taikomųjų mokslinių tyrimų, konkrečiai pavadinti ir apibrėžti. I. 7. Atsižvelgdami į tai, kad NKPAĮ fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų apibrėžtys buvo kone pažodžiui nukopijuotos nuo Mokslo ir studijų įstatymo, tačiau trumpinant išsikreipė kai kuriuos esminius apibrėžties dalykus, todėl siūlome patikslinti ir papildyti formuluotes, kad jos atitiktų Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį. Manome, kad {teisinus minėtas NKPAĮ pataisas, kiltų grėsmių mokslui ir paveldo pažinimui bei išsaugojimui, pateikiame atitinkamas NKPAĮ pataisų ir NKPAĮ galiojančios redakcijos pataisas. II. Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo restauratoriaus profesijos ir restauratorių atestavimo įteisinimo Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas nusipelno būti saugomas taip pat kvalifikuotai, kaip ir kilnojamasis, o tai neįmanoma be restauratorių, kuriuos Europos vieningos darbo rinkos erdvėje Lietuva pristato kaip „asmenis, Lietuvos Respublikoje arba užsienio šalyje įgijusius restauratoriaus profesinę kvalifikaciją turinčius Lietuvos Respublikos kultūros ministro suteiktą arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą restauratoriaus kvalifikaciją.
Restauratorius įvertina kultūros vertybių būklę, autentiškumą, istorinę, meninę, mokslinę reikšmę, atlieka būtinus kultūros vertybių technologinius, biologinius, fizikinius ir cheminius tyrimus, nustato kultūros vertybių medžiagas, atlikimo techniką ir būklę, įvertina kultūros vertybių saugojimo ir eksponavimo aplinką, konservuoja ir restauruoja kultūros vertybes naudojantis naujausiais konservavimo mokslo pasiekimais bei taikant tinkamiausius metodus ir medžiagas, vykdo prevencinį konservavimą bei rengia konservavimo programą, rengia kultūros vertybių priežiūros planą, rengia kultūros vertybių būklės aprašus ir iliustracinę medžiagą bei kitą konservavimo - restauravimo dokumentaciją“. Minėjome, kad kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje įstatymu įteisinta restauratoriaus profesija ir specialus restauratorių atestavimas, kurio tikslas, pasak Kultūros ministerijos, - įvertinti restauratoriaus profesines žinias bei patyrimą, konservavimo, restauravimo ir prevencinio konservavimo tyrimų darbus ir (ar) parengtas šių darbų metodikas bei projektus ir metodinį vadovavimą šiems darbams bei suteikti kvalifikacines kategorijas, apibrėžiant jų veiklos sritis ir ribas; apsaugoti kultūros vertybes nuo nekvalifikuoto konservavimo restauravimo ir prevencinio konservavimo; skatinti restauratorių profesinį meistriškumą ir profesinių žinių sklaidą.
Šiuos tikslus nustato Kultūros ministro įsakymu patvirtinti
„Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatai“
nustato konkretų išsilavinimą (aukštasis universitetinis, specializacija - restauratorius), žinių sritis ir patirtis, privalomas visiems restauratoriams ir atskiroms kvalifikacinėms kategorijoms (taip pat nustatytos restauratorių specializacijos sritys (kurios iš esmės atitinka tarptautinius konservavimo-restauravimo standartus, patvirtinta ir restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją Lietuvos Respublikoje tvarka. Pagal šiuos nuostatus restauratoriai atestuojami atsižvelgiant į išsilavinimo ir specialiojo darbo stažo pagal restauratoriaus profesiją reikalavimus, o į specialųjį darbo stažą neįskaičiuojamos laikas, kai nebuvo užsiimama restauratoriaus profesine veikla; atestavimo komisiją sudaro 15 narių – tik restauratorių, turinčių aukščiausiąją arba eksperto kvalifikacinę kategoriją (9, 15 punktai). Manome, kad norint išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, būtina analogiškai įstatymu įteisinti restauratoriaus ir susijusias profesijas, jų specialiuosius kvalifikacinius įgūdžius profesiją ir specialų restauratorių atestavimą.
Tačiau pagal Pataisų pasiūlyto papildomo 23¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą nekilnojamojo kultūros paveldo srityje nereikės jokių specialių restauratoriaus profesinių studijų, o kvalifikacijos apskritai neturintiems pakaks palankyti „nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų“ (neaišku, kokių, nes „tvarkymo darbų“ sąvokos NKPAĮ apskritai nėra) „kvalifikacijos kėlimo kursus“ (nors įstatyme privalėtų būti aiškiai apibrėžta, kuriai kvalifikacijai (restauratoriaus ar ne) bus skirti šie kursais, kiek jie truks, kokia specializacija bus suteikiama) ir praktiškai padirbėti įmonėse, nebūtinai restauravimo (nors reikėtų reikalauti kaip tik priešingai). Pažymėtina, kad Lietuvoje architektus-restauratorius rengia tik Vilniaus dailės akademijos magistrantūroje. Tuo tarpu tiek pagrindinės, tiek antrosios pakopos architektūros ir statybos inžinerijos krypties studijos (VGTU, KTU, VDA) su paveldosauga supažindinama tik epizodiškai (vos nuo 1 iki 10 procentų visų magistrantūros studijoms skirtų kreditų; apskritai neskaitomi architektūros konservavimui-restauravimui būtini dalykai: statybos medžiagų ir technologijų istorija, fiziniai paveldo tyrimai, medžiagų ir konstrukcijų konservavimas ir t.t.). Aišku, paveldo apsaugai gretutinių profesijų (architektūros, statybos inžinerijos, kraštotvarkos ir pan.) diplomai yra pagrindas restauratoriaus profesijai įgyti, tačiau reikia papildomų konservavimo-restauravimo studijų (magistrantūroje arba bent vienerių-dviejų metų trukmės išlyginamųjų, kaip tai daroma kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atveju). ES šalyse pripažįstamos įvairios nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo profesijos (paprastai reikalaujant antrosios pakopos konservavimo-restauravimo studijų).
Lietuvoje nekilnojamojo kultūros paveldo taip pat neišsaugosime be restauratorių. Atsižvelgdami į tai, kad siekiant išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, būtina įteisinti, kad tik specialistai, turintieji restauratoriaus profesinę kvalifikaciją ir restauratoriui būtinų žinių bei įgūdžių, galėtų atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo ardomuosius mokslinius tyrimus, projektuoti, vykdyti konservavimo, restauravimo ir kitus išsaugojimo darbus bei vadovauti visų lygmenų projektų rengimui ir vykdymui nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Todėl NKPAĮ būtina įteisinti restauratoriaus profesiją (arba profesijas) ir jai būtina išsilavinimą nustatant, kad „ardomai tirti, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą gali tik Nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti arba universitetinį išsilavinimą (arba jo atitikmenį) konservavimo-restauravimo srityje turintieji specialistai“ ir kad
„Nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija yra
sudaryta iš restauratorių ir veikia prie Kultūros ministerijos (kaip ir Kilnojamųjų), taip pat apibrėžti konkrečias profesines specializacijas, atestacines kategorijas ir kt., įskaitant restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją Lietuvoje (kas seniai įteisinta Kilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje). Pateikiame kai kurias pataisas. III. Dėl paveldosauginių ekspertizių NKPAĮ numatoma atestuoti „paveldosaugos ekspertizės“ specialistus, tačiau nei NKPAĮ, nei jo Pataisoje apskritai neapibrėžiama, kas yra ši ekspertizė, kokie jos dalykai, tikslai, uždaviniai ir paskirtys.
NKPAĮ pataisose ekspertizės vadinamos įvairiai: „darbų projekto paveldosaugos ekspertizė“, „paveldosaugos ekspertizė“, „statinių projekto ekspertizė“, „statinio ekspertizė“, tačiau visos jos nediferencijuotos, dalykai neatskirti. Drauge su šio įstatymo pataisomis pateikiamose Statybos įstatymo pataisose (XIIP-3485) atsiranda dar ir
„kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizė“ (19
straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas) apie kurią NKPAĮ pataisose apskritai neužsimenama. Be to, Pataisos suponuoja, kad ekspertizę privalės atlikinėti daugiau nei vienas asmuo: juk ekspertizę atliekant vienam asmeniui, bus neįmanoma įgyvendinti Pataisų nuostatos, kad paveldosaugos ekspertizei reikalinga profesinė patirtis įgyjama „dalyvaujant ne mažiau kaip
atestuotas. Tačiau Pataisose šis faktinis reikalavimas taip pat neapibrėžtas. Manome, kad paveldosauginė ekspertizė yra svarbi visais paveldo apsaugos etapais – nuo tyrimų iki pateikimo visuomenei, todėl siūlome jos apibrėžtį ir atkreipiame dėmesį, kad ekspertizes būtina diferencijuoti. Be to, mums kelia abejonių siūlymas Pataisų siūlomas būdas atestuoti ekspertus. Manome, kad atestacinės komisijos turėtų būti mokslinės, specializuotos ir veikti prie Kultūros ministerijos. Taip pat, atestuojant visus kultūros paveldo apsaugos specialistus, siūlome susitelkti į jų dalykines profesines žinias, ypač konservavimo-restauravimo srityse, ir nereikalauti „išlaikyti teisinių žinių egzaminą“. Manome, kad visus leidimus darbams ir pan. išduoda valdžios institucijos, kurios pagal įstatymus pačios privalo atlikti atitikties LR teisės aktams patikrą (o prireikus gali pasitelkti teisės ekspertus).
Vadovaudamosi išdėstytu ir kitais mūsų pastebėtais NKPAĮ pataisų bei NKPAĮ galiojančios redakcijos trūkumais reglamentuojant mokslinius tyrimus, paveldo išsaugojimo (ypač konservavimo-restauravimo) veiklas, profesines kvalifikacijas ir specialistų atestavimą, Lietuvos dailės istorikų draugija mano, kad Kultūros ir Aplinkos ministerijų pateiktas NKPAĮ pataisų projekto (XIIP-3481) nuostatos ne pagerins, bet gerokai pablogins nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Galbūt, NKPAĮ pataisos būtų kur kas kokybiškesnės ir palankesnės kultūros paveldui, jeigu rengėjai būtų iniciavę diskusijas su kultūros paveldo srities specialistais (Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos restauratorių sąjunga, ICOMOS ir ICOM Lietuvos nacionaliniais komitetais ir kt.), restauratorius bei su restauravimu susijusių profesijų specialistus (dailėtyrininkus, architektus-restauratorius, fizinių ir biomedicinos mokslų sričių specialistus) rengiančiais universitetais. Todėl siūlome:
apsaugos įstatymo pataisų projektas XIIP-3481 turi sisteminių trūkumų, o priėmus gali sukelti grėsmių paveldui, jį būtina iš esmės taisyti, todėl projektas grąžintinas rengėjams tobulinti. 2. Kitų šio paketo įstatymų - Statybos, Teritorijų planavimo, Architektų rūmų ir t.t. – pataisų projektų nuostatos dėl statybos ir teritorijų planavimo sričių profesijų, kvalifikacijų, atestavimo ir pan. galėtų būti sėkmingai plėtojamos, tačiau tik tose srityse, kurios nesusijusios su kultūros paveldu ir jo apsauga. Todėl pastarųjų įstatymų pataisų projektus reikia pataisyti, būtent pašalinti jų sąsajumą su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sritimi, ypač specialistų kvalifikavimu ir atestavimu. Šias pataisas taip pat pateikiame.
Pritarti iš dalies
patikslinant įstatymo projektą
2015-11-021 Pasiūlymai:
išdėstyti ją taip: Ardomieji moksliniai tyrimai - invaziniais metodais atliekami objekto materialiosios sandaros moksliniai ir moksliškai dokumentuojami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pirmini tiriamojo kultūros paveldo pavidalą ir fizine sandara, taip pat visu vėlesniu i o perdirbimu fizini pobūdi bei apimtis, ir fiziniai -tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiamas tiriamojo kultūros paveldo, jo dalies ar elemento materialumas esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais. Nepritarti Naujai siūloma nekeisti šios sąvokos. 18. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
išdėstyti ją taip: Fundamentiniai moksliniai tyrimai - eksperimentiniai ir (ar) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant pirmiausia įgyti nauju žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, be tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto sprendimą (2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 12 2 klausimas) konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą. Šiuo tikslu siūlomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimai neapima esminių šio įstatymų sąvokų turinio keitimo ar naujų sąvokų įvedimo. Pažymėtina, kad šių sąvokų keitimas reikalauja diskusijos ir sutarimo plačiame kultūros paveldo apsaugos srityje dirbančių specialistų ir ekspertų rate. 19. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021 1.3.
Papildyti NKPAĮ 2 straipsnį nauja 17 dalimi, kurią išdėstyti taip: Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konservacinis remontas - nekilnojamojo kultūros paveldo statinio arba kito kultūros paveldo vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 20. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
dalimi ir išdėstyti ją taip: Paveldosauginė ekspertizė - bet kurio ekspertizės objekto (teisės aktu, bet kurių rūšių planų, projektų, darbų, tyrimų, ekspertizių ir vertinimų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių arba galinčių paveikti kultūros paveldą) mokslinis vertinimas siekiant nustatyti, kaip juo užtikrinamas kultūros paveldo išsaugojimas. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 21. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021 1.4.
Papildyti NKPAĮ 2 straipsnio nauja 25 dalimi ir išdėstyti ją taip: Paveldosauginiai tyrimai - humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų sričių atitinkamų krypčių ir šakų taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti konkretaus kultūros paveldo (archeologinio radinio, statinio, kraštovaizdžio vietovės, dailės kūrinio ir pan.) istorinę, meninę ir funkcinę raidą, sukūrimui panaudotas medžiagas bei technologijas, dabartinę būklę ir jos įvertinimą, taip pat tyrimais pagrįstų pradinės apsaugos, priežiūros, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ir kitų tvarkybos darbų programų bei projektų, o prireikus ir restauravimo darbų programų parengimą. Paveldosauginiai tyrimai atliekami pagal atskiroms sritims skirtus klausimynus, kuriuos tvirtina kultūros ministras. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 22. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
ir išdėstyti ją taip: Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. 23. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-021
ir išdėstyti ją taip: Tvarkyba - nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomieji moksliniai tyrimai tyrimas, ardomieji moksliniai tyrimai, konservacinis remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Vykdyti ardomuosius mokslinius tyrimus, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, planuoti, projektuoti šiuos darbus ir jiems vadovauti gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Nepritarti Nepritarti naujų, su paveldosaugos ekspertais neaptartų sąvokų įteisinimui. Siūlyti Kultūros ministerijai įtraukti rengiant įstatymo naują redakciją. 24. Lietuvos dailės istorikų draugija
Pakeisti NKPAĮ 5 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas, tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį. Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinių tyrimų, konservavimo ir restauravimo tvarką, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pritarti iš dalies NKPAĮ 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, tvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų,) atestavimo komisijų nuostatus ir jos sudėtį, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos nuostatus ir jos sudėtį, tvirtina šių komisijų organizavimo ir darbo tvarką, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: Atlikti ardomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius tyrimus gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Ardomieji moksliniai tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems moksliniams tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimų ataskaitų ir publikacijų kopijos turi būti pateiktos Departamentui ir registruojamos Kultūros vertybių registre. Pritarti iš dalies NKPAĮ 18 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos paveldo tvarkybos reglamentų, reglamentuojančių šiuos tyrimus, nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka.
Leidimus ardomiesiems tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimų ataskaitų Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi būti pateiktos pateikti Departamentui ir registruojamos, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.“
2
Pakeisti 22 straipsnio 8 dalies paskutinį sakinį ir išdėstyti jį išdėstyti taip: Specialistų atestavimo tvarką nustato aplinkos ministras ir kultūros ministras, išskyrus nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimą, kurio tvarką nustato kultūros ministras. Pritarti iš dalies NKPAĮ 22 straipsnio 6 ir 8 dalis išdėstyti taip:
„6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo
teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka.“ „8. Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja fiziniai asmenys turintys teisę vadovauti šiems darbams.“
2015-11-023 5.
Siūlymai dėl NKPAĮ pataisų
Jeigu būtų nutarta negrąžinti šio projekto rengėjams iš esmės taisyti, siūlome projektą taisyti taip:
pakeitimas) Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius tyrimus gali atlikti asmenys, įgiję mokslo tyrėjo (mokslu magistro arba daktaro) kvalifikaciją Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. Kultūros ministras patvirtina klausimynus specializuotiems šakiniams taikomiesiems kultūros paveldo tyrimams atlikti. Pritarti iš dalies Žiūrėti aukščiau naujai siūlomą 18 straipsnio 2 dalies redakciją. 28. Lietuvos dailės istorikų draugija 2015-11-024
pakeitimas)
išdėstyti taip: ,,9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį antrosios pakopos (magistro) architektūros restauravimo meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą bei kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka. atliekančios organizacijos ‑ Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla, norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje reikia gauti restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Pakeisti projekto 4 straipsniu pildomą 22 straipsnį ir jo naują 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“
4 5.3. Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir Lietuvos Respublikoje yra gavę restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 53 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų planavimo įstatymas;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Pakeisti projekto 4 straipsniu pildomą 22 straipsnį ir jo naujas 10 ir 11 dalį išdėstyti taip: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai.
Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymai;
3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą. 11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas „11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodyta tvarka ir terminais kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais profesinės patirties vertinimo pagrindais ir atestatų išdavimo terminais.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras suderinęs su aplinkos ministru.“
2015-11-026
Nepapildyti įstatymo 23¹straipsniu. Nepritarti Įstatymo projekte išdėstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnis patikslintas atsižvelgiant į esmines pastabas ir siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
4 Atlikus Projektų Nr. XIIP-3481 – Nr. XIIP-3483 antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėti teisės aktų projektai sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau dalis minėtų teisės aktų projektų nuostatų gali būti aiškinamos nevienareikšmiškai, o tai sudarytų sąlygas skirtingam taikymui. Pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl Projektų Nr. XIIP-3481 – Nr. XIIP-3484, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl Projektų Nr. XIIP-3781 – Nr. XIIP-3483 teikia pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIIP-3481 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto Nr. XIIP-3481 4 straipsnio 4 dalyje siūloma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnį papildyti 10 dalimi. Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIP-3481 siūlomame minėto straipsnio dalies 2 punkte numatoma reglamentuoti fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, profesinės patirties kvalifikacinius reikalavimus ir nustatyti, kad fiziniai asmenys turi turėti
„profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio
straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto Nr. XIIP-3481 4 straipsnio 4 dalies siūlymuose nenustatomi profesinės patirties vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui kriterijai, t. y. nenurodyta, kelerių metų praktinės vadovavimo patirties reikalavimas turėtų būti taikomas fiziniams asmenims. Nepritarti Profesinės patirties vertinimas atliekamas remiantis konkrečia patirtimi vadovaujant ir sprendžiant atitinkamus uždavinius: vertinama kaip šie uždaviniai buvo sprendžiami.
Laiko faktorius šiuo atveju nėra esminis, vien jau dėl to, kad skirtingi teritorijų planavimo tikslai ir teritorijų planavimo dokumentų uždaviniai suponuoja skirtingus įvykdymo terminus. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-10-076 Projekto Nr. XIIP-3481 6 straipsnio siūlymuose dėl įstatymo 23¹straipsnio 14 dalies nustatoma, kad šio straipsnio 1, 4, 9 ir 11 dalyse nurodytą teisę turinčių fizinių asmenų atestavimą ir teisės pripažinimą atliekanti organizacija sustabdo šių asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą iki 6 mėnesių, o konkretus terminas nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnį, kilusius padarinius, o kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, – atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos šiais požiūriais:
Projekte Nr. XIIP-3481 neatskleidžiama, kaip ir kokiais principais vadovaujantis turėtų būti įvertinami pažeidimo pobūdžio, pavojingumo kultūros paveldo objektams ir (ar) vietovėms laipsnio ir kilusių padarinių kriterijai, todėl galima situacija, kad konkretus terminas bus nustatomas neobjektyviai, pavyzdžiui: vadovaujantis subjektyvia terminą nustatančio asmens nuomone. Atsižvelgdami į tai, siūlome apsvarstyti Projekto Nr. XIIP-3481 tikslinimo galimybę ir atskleisti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo termino nuostatas. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIP-3481 6 straipsnyje siūlomas įstatymo 23¹ straipsnio 15 ir 16 dalies nuostatas kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo galiojimo sustabdymo panaikinimas siejamas su pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinimu arba aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas teisės pripažinimo dokumento galiojimas, išnykimu. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekte Nr. XIIP-3481 atskleisti asmenų kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo termino nustatymo kriterijus arba atsisakyti nuostatų, sudarančių galimybes sprendimą dėl termino priimantiems asmenims savo nuožiūra spręsti dėl termino nustatymo. Šiuo atveju pažeidimus padariusiesiems asmenims visais atvejais turėtų būti nustatomas 6 mėnesių laikotarpis, o pašalinus pažeidimus ir pateikus tai įrodančius dokumentus kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas būtų panaikinimas, pavyzdžiui, pažeidimą pašalinus per 1 mėnesį, atestato galiojimo sustabdymas būtų panaikinamas nuo tai įrodančių dokumentų pateikimo momento nelaukiant 6 mėnesių termino pabaigos. Pagal Projekto Nr. XIIP-3481 nuostatas tais atvejais, kai sustabdyta kilmės valstybėje turima fizinio asmens teisė, kuri buvo pripažinta išduodant jam teisės pripažinimo dokumentą, teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo terminas būtų nustatomas atsižvelgiant į šios teisės sustabdymo aplinkybes ir terminą. Minėtos nuostatos suponuoja nuomonę, kad vadovaujantis Projekto Nr. XIIP-3481 nuostatomis teisės pripažinimo dokumento galiojimas gali būti sustabdytas kitokiam terminui negu kilmės valstybėje. Ši situacija svarstytina teisingumo ir pagrįstumo požiūriu, kai kilmės valstybėje panaikinus teisės galiojimo sustabdymą Lietuvoje teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas nebūtų panaikintas tuo pačiu momentu. Pritarti
tarnyba 2015-10-07 Atkreipiame dėmesį, kad Projekte Nr.
XIIP-3481 neatskleidžiama, ar sustabdžius teisės pripažinimo dokumento galiojimą, kai teisė buvo sustabdyta asmens kilmės valstybėje, minėto teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas gali būti panaikinamas kilmės valstybei panaikinus teisės sustabdymą. Pritarti
paveldo komisija 2015-10-19 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija susipažino su LR Seime registruotu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIP-3481) (toliau – Projektas). Manome, jog toks Projektas negali būti priimtas, nes buvo parengtas nepasitarus su paveldosaugos specialistais. Paveldosaugos specialistai tokiam Projektui nepritaria ir tai įrodo gaunami raštai iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos bei Lietuvos dailės istorikų draugijos. Projekto 23¹ straipsnyje keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, griaunanti visą paveldosaugos teisinę bazę. Manome, jog toks detalus paveldosaugos specialistų atestavimo tvarkos reglamentavimas turėtų būti numatytas poįstatyminiame teisės akte, o ne viename Įstatymo straipsnyje. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija lapkričio 27 dienos posėdyje yra numačiusi svarstyti šį projektą. Į svarstymą bus kviečiami paveldosaugos specialistai, Kultūros paveldo departamento, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos atstovai. Prašome nesvarstyti šio Projekto LR Seimo komitetuose ir jo nepriimti LR Seimo plenariniame posėdyje, kol nebus pateikta Lietuvos Respublikos valstybės kultūros paveldo komisijos nuomonė šiuo klausimu. Nepritarti Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje.
Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančios kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. Įstatymo projektas svarstymo metu ne kartą buvo aptartas su Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų atstovais bei pataisytas pagal esmines šių organizacijų atstovų pastabas. 5. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-10-29 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) susipažino su LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-3481) (toliau – Projektas) ir teikia savo nuomonę dėl šio Projekto. Komisija neteiks konkrečių redakcinių pastabų, nes parengtas projektas yra iš esmės ydingas ir nepriimtinas dėl šių argumentų:
svarstymo eiga buvo organizuojama netinkamai. Darbo grupė, rengusi pataisas, buvo sudaryta vadovaujantis siauru žinybiniu principu: joje nedalyvavo specialistai, kurių veiklą naujai reglamentuoja Projektas, nebuvo platesnio paveldosaugos bendruomenės atstovavimo. Kadangi Projektu iš esmės keičiama specialistų atestavimo tvarka, buvo būtina platesnio rato diskusija. Todėl negalima nekreipti dėmesio į tai, jog LR restauratorių sąjunga, ypatingai paveldo tvarkybos darbus atliekantys architektai, bei Lietuvos dailės istorikų draugija kreipėsi į Komisiją bei kitas institucijas, išreikšdami vienareikšmišką neigiamą nuomonę. Šios pataisos šiuo metu aptariamos ir Lietuvos ICOMOS nacionaliniame komitete, vėlgi išreiškiant susirūpinimą. 2.
kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 9 punktas numato Komisijos uždavinį „rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus“, todėl kitoms institucijoms rengiant teisės aktų keitimo projektus, susijusius su kultūros paveldo apsauga, derėtų teikti ne jau paruoštą projektą, bet visuomet kviesti atstovus iš Komisijos dalyvauti teisės akto keitimo projekto rengimo procese. 3. Taikoma įstatymų rengimo nuostatoms prieštaraujanti praktika, kai viename įstatymo straipsnyje smulkiai išdėstomas atestavimo procesas. Toks smulkus proceso išdėstymas sukelia daug painiavos. Įstatymo straipsnyje turėtų būti tik bendrieji reikalavimai, o konkretūs procedūriniai dalykai atskirame poįstatyminiame teisės akte (pvz., įstatymo 23¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta kiek valandų turi trukti kvalifikacijos kėlimo kursai). 4. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, „Pažymėtina, kad įstatymų projektai parengti siekiant palengvinti ūkio subjektams tenkančią naštą, konsoliduojant jų veikos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas“ (7 p.), tačiau:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnis nurodo, jog „Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga“. Konstitucijos 46 straipsnis nurodo, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“.
LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „Šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.“, NKPAĮ 13 straipsnio 1 dalyje – „Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos paskirties ir tausojamo naudojimo.“ Projekto rengėjų siekis lengvinti ūkio subjektams tenkančią naštą, kas galimai sudarytų sąlygas plačiau naudoti nekvalifikuotų specialistų darbą, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nacionaliniuose ir tarptautiniuose paveldosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų principų, jog kultūros paveldas saugomas jį tausojamai naudojant, suteikiant prioritetą viešajam (visuomeniniam) interesui, o ne pavienių asmenų pelno siekimui. 5. Komisija anksčiau jau svarstė specialistų atestavimo Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos eigą ir nurodė šio proceso trūkumus (Komisijos 2010-05-28 sprendimas Nr. S-7(161) „Dėl Lietuvos kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių rengimo, mokymo ir kvalifikacinių reikalavimų“), todėl ir toliau laikosi nuomonės, jog specialistų atestavimo tvarką reikia tobulinti, tačiau dėl to nebūtina keisti įstatymo. 6. Atsižvelgiant į tai, jog pagal NKPAĮ 5 straipsnio 2 dalį „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras“, manome, jog ir šios srities specialistų atestavimas turi likti Kultūros ministerijos kompetencijoje. Jeigu Projektu siūloma paveldo specialistų atestavimą paskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, tai kyla klausimas, ar Aplinkos ministerija nesieks perimti ir kitų, su paveldo apsauga susijusių funkcijų.
Pritarti iš dalies Įstatymo projektas ne kartą buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Tačiau įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu iš Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos ar kitų visuomeninių organizacijų, atstovaujančios kultūros paveldo specialistus, pastabų ar pasiūlymų negauta. Visi apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų veiklos ribojimu, gali būti nustatyti tik įstatymu (Civilinio kodekso 2.6, 2.75). Todėl licencijuojamos veiklos, atsisakymo išduoti licencijas, licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai, visi kiti sprendimai, ribojantys asmenų teises ir laisves, turėtų būti nustatomi tik įstatymais. Įstatymo projektas nesudaro sąlygų plačiau naudoti nekvalifikuotų specialistų darbą vykdant su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkyba susijusią veiklą. Įstatymo projektu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimas nėra pavedamas Aplinkos ministerijai. Specialistų, kuriuos atestuos ne Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaroma komisija, atestavimo tvarkos nustatyme ir atestavimo komisijų sudaryme tiesiogiai dalyvaus Kultūros ministerija. 6. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015-10-29
našta didėja kultūros paveldo objektų remontą, konservavimą, restauravimą atliekantiems specialistams. Galiojančios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) redakcijos
gali atlikti neatestuoti pagalbininkai, prižiūrimi atestuoto specialisto, atsakančio už tokius darbus.
Ši nuostata galioja nuo NKPAĮ įsigaliojimo 2005‑04‑20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I‑733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹straipsniu įstatymo projekte (toliau – Projektas) šią nuostatą, siūloma panaikinti, o 23¹straipsnio 2 d. 1 p. siūloma įtvirtinti, kad visi remontą, konservavimą, restauravimą, konservavimą atliekantys specialistai privalo pabaigti nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras ir pagal 23¹straipsnio 1 d. atestuotis kultūros ministro nustatyta tvarka. Taigi, nustatomas visų, net pagalbininkų, privalomas atestavimas. Manome, kad tuo nepagrįstai išplečiamas atestuojamųjų skaičius ir didinama administracinė ir finansinė našta ūkio subjektams. Kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuos privaloma pabaigti, siekiant gauti atestatą, galės būti mokami, už atestato ar jo dublikato išdavimą bus imama valstybės rinkliava, išaugs laiko sąnaudos, skirtos atestavimo procedūroms atlikti ir kursams baigti. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotiniam remontą, konservavimą, restauravimą, konservavimą atliekančių specialistų atestavimui įgyvendinti Projekte nenumatomas joks pereinamasis laikotarpis, todėl įsigaliojus įstatymo pakeitimui 2016‑01‑01, turės būti stabdomi darbai kultūros paveldo objektuose, nes dalis neatestuotų pagalbininkų, kurie darbus atlikdavo prižiūrimi atestuotų specialistų, iki šio įstatymo įsigaliojimo nespės gauti atestatų. 2. Administracinė našta didėja taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantiems tyrėjams. Galiojančios NKPAĮ redakcijos 2 str.
eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti. Galiojančios NKPAĮ redakcijos 18 str. 2 d. nustatyta, kad šiuo metu Departamente atestuojami tik ardomuosius taikomuosius tyrimus atliekantys tyrėjai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005‑06‑22 įsakymu Nr. ĮV‑259,
tyrimai skirstomi į neardomuosius ir ardomuosius tyrimus. Neardomieji tyrimai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių – tai visų rūšių fiksavimo darbai, istorinės, meninės raidos, ir inžineriniai tyrimai, atliekami taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.) bei vertinamojo pobūdžio (aksiologiniai) tyrimai. Ardomieji tyrimai negrįžtamai paveikia nekilnojamąsias kultūros vertybes – tai inžineriniai-techniniai tyrimai, kurių metu šurfais, perkasomis, gręžiniais, zondažais, atidengimais, mėginiais ir kitokiais būdais ardoma fizinė medžiaga. Projektu keičiamo 18 str. 2 d. siūloma panaikinti nuostatą, kad Departamentas atestuoja tik ardomuosius tyrimus atliekančius specialistus ir nustatyti, kad atestuotis privalės visi taikomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, turėtų būti atestuojami ir taikomuosius neardomuosius tyrimus atliekantys tyrėjai, atliekantys visų rūšių fiksavimo darbus, istorinės, meninės raidos, ir inžinerinius tyrimus, atliekamus taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.) bei vertinamojo pobūdžio (aksiologiniai) tyrimus. Taip nepagrįstai išplečiamas atestuojamųjų ratas, įstatyme nenustatant aiškių atestuojamų specialistų atrankos kriterijų ir didinama administracinė našta tyrėjams. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti įstatymo projekte išdėstyto Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio 1–4 dalis Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų lentelės skiltyje „Argumentai, pagrindžiantys nuomonę“ 5 eilutėje nurodytu būdu. Siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:. 1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir 10 dalies 25 punktą, šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį įsigalioja 20167 m. sausio 1 d.“
Kultūros ministerijos 2015-10-29
vadovams. Šiuo metu Departamentas pagal galiojančios NKPAĮ redakcijos 18 str. 2 d. ir 23 str.
nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005‑04‑14 įsakymu Nr. ĮV‑146, atestuoja tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekančius ir jiems vadovaujančius specialistus. Specialistas tą pačią dieną gali atestuotis vienoje Departamente veikiančioje atestavimo komisijoje ir kaip tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantis specialistas, ir kaip specialistas, vadovaujantis tokiems darbams. Šios dvi veiklos rūšys gali būti įrašomos viename jam išduodamame atestate, už kurį mokama viena valstybės rinkliava. Taigi, laiko sąnaudos atestavimo procedūroms atlikti ir administracinė našta yra minimalizuota. Projekto 23¹str. 2 d. 2 p. numatyta, kad tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekančius specialistus atestuos Departamentas, o pagal 23¹str. 9 d. fizinius asmenis - tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus atestuos Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir Lietuvos architektų rūmai. Taigi, asmuo, siekiantis gauti ir darbus atliekančio specialisto, ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovo atestatus, turės du kartus atestuotis skirtingose organizacijose, du kartus mokėti valstybės rinkliavą už atestato išdavimą bei mokėti už kvalifikacijos kėlimo kursus. Taip pat kelis kartus padidės laiko sąnaudos atestavimo procedūroms atlikti, o atestuojančių organizacijų skaičius išaugs nuo iki 3. Taip pat kyla atsakomybės už darbų kokybę problema, nes tvarkomiesiems paveldosaugos darbams vadovaus ne specialistas, o fizinis asmuo, atestuotas Statybos produkcijos sertifikavimo centre ar Lietuvos architektų rūmuose, nesantis darbų, kuriems siekia vadovauti, specialistu. Pažymėtina, kad pagal NKPAĮ 5 str.
kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Tačiau projekte numatoma, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus atestuos Aplinkos ministerijos įsteigtas Statybos produkcijos sertifikavimo centras, veikiantis ne Kultūros ministerijos, o Aplinkos ministerijos valdymo srityje. Todėl iškyla institucijų kompetencijų atskyrimo problema. Pritarti iš dalies Atsižvelgta koreguojant 23¹ straipsnį. 8. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015-10-29
paveldo apsauga. Pagal NKPAĮ 5 str. 2 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Projekto 23¹str. 10 d. 3 p. numatoma, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centre ar Architektų rūmuose atestuojant tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovus jie turės išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą. Taigi, Projekte kultūros ministro dalyvavimas numatomas tik teisinių žinių patikrinimo programos sudaryme, tačiau nenumatomas profesinių žinių patikrinimas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų vadovus, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Taigi, nei aiškinamajame rašte, nei Projekte nenumatoma, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestavimo komisija bus papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir
(ar) specialistais. Pažymėtina, kad Projekte iš viso nereglamentuojama atestavimo komisijos sudėtis ir jos sudarymas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, o vien tik Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais. Atkreiptinas dėmesys, kad kultūros ministro deleguotiems ekspertams ir (ar) specialistams balsuojant prieš atestato išdavimą, sprendimą lems komisijos narių, kurie nėra kultūros paveldo apsaugos specialistai, balsų dauguma. Be to, Projekte taip pat nereglamentuojama komisijos sudėtis ir jos sudarymas. Atsižvelgti Atsižvelgta koreguojant 23¹ straipsnį, kuriame numatytas ne tik teisinių, bet profesinių žinių egzaminas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma iš nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos visiškai pašalinti ištisas mokslo sritis, kryptis ir atitinkamas šakas. Todėl labai pablogėtų kultūros paveldo pažinimas ir išsaugojimas – būtų neįmanoma nustatyti konkrečių objektų fizinės sandaros, būklės bei pažeidimų pobūdžio. Siūloma tiksliau nurodyti kas yra ardomieji moksliniai tyrimai, fundamentiniai moksliniai tyrimai, paveldosauginė ekspertizė, tyrimai ir t.t. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Ardomieji tyrimai – invaziniais metodais atliekami objekto materialiosios sandaros moksliniai ir moksliškai dokumentuojami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti pirminį tiriamojo kultūros paveldo pavidalą ir fizinę sandarą, taip pat visų vėlesnių jo perdirbimų fizinį pobūdį bei apimtis fiziniai tyrimai, kuriais negrąžinamai paveikiamias tiriamojo kultūros paveldo, jo dalies ar elemento materialumas objektas, jo dalis ar elementas, esantys ar galintys būti autentiškais medžiaginiais mokslinio pažinimo šaltiniais.“ Nepritarti Siūloma nekeisti sąvokos. 2. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (ar) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant pirmiausia įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, be tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus.“
Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: „33. Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.“ Nepritarti Siūloma nekeisti šios sąvokos. 4. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasiseji tyrimai, ardomieji tyrimai, konservacinis remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Vykdyti ardomuosius tyrimus, konservuoti ir restauruoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, planuoti, projektuoti šiuos darbus ir jiems vadovauti gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas“ Nepritarti Siūloma nekeisti šios sąvokos. 5. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 42 dalimi ir ją išdėstyti taip: „42. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto konservacinis remontas – nekilnojamojo kultūros paveldo statinio arba kito kultūros paveldo vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama visuma ir konstrukcijos ( išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“ Pritarti iš dalies Siūloma NKPAĮ 2 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: "16. Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto remontas – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms išsaugoti reikalingi darbai, kuriuos atliekant išlaikoma šio objekto ir jo elementų esama forma ir konstrukcijos (išorinis pavidalas ir matmenys), esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai. Kultūros paveldo statinio remontas – kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) vertingosios savybės, autentiškumas, esamose konstrukcijose, elementuose panaudotos medžiagos ar statybos produktai.“
Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 43 dalimi ir ją išdėstyti taip: „43.
Paveldosauginė ekspertizė – bet kurio ekspertizės objekto ( teisės aktų, bet kurių rūšių planų, projektų darbų, tyrimų, ekspertizių ir vertinimų, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių arba galinčių paveikti kultūros paveldą ) mokslinis vertinimas siekiant nustatyti, kaip juo užtikrinamas kultūros paveldo išsaugojimas.“ Nepritarti Siūloma šiame teisėkūros etape neįvedinėti naujų sąvokų. 7. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-091 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 44 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„44. Paveldosauginiai tyrimai – humanitarinių,
socialinių, biomedicinos, technologijos ir kitų mokslų sričių atitinkamų krypčių ir šakų taikomieji moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti konkretaus kultūros paveldo ( archeologinio radinio, statinio, kraštovaizdžio vietovės, dailės kūrinio ir pan. ) istorinę, meninę ir funkcinę raidą, sukūrimui panaudotas medžiagas bei technologijas, dabartinę būklę ir jos įvertinimą, taip pat tyrimais pagrįstų pradinės apsaugos, priežiūros, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ir kitų tvarkybos darbų programų bei projektų, o prireikus ir restauravimo darbų programų parengimą. Paveldosauginiai tyrimai atliekami pagal atskiroms sritims skirtus klausimynus, kuriuos tvirtina Kultūros ministras.“ Nepritarti Siūloma šiame teisėkūros etape neįvedinėti naujų sąvokų. 8. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-092 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas, skelbia nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas, tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, nustato nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinių tyrimų, konservavimo ir restauravimo tvarką, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 5 straipsnio 6 dalį (žiūr. aukščiau). 9. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-093 Argumentai:
Įstatymo projekte numatoma, kad taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo mokslinius gali atlikti asmenys gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje atsakingoje kultūros paveldo srityje turi dirbti atsakingi, praktiką ir atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai ir kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento nepakanka. Pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kilnojamąjį kultūros paveldą gali tirti, konservuoti ir restauruoti tik kvalifikuoti restauratoriai, turintieji specialųjį profesinį išsilavinimą kultūros paveldo konservavimo-restauravimo srityje ir atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos prie Kultūros ministerijos.
Kadangi nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra taip pat svarbi, kaip ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, siūlau atitinkamai suvienodinti reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos. Taikomuosius mokslinius kultūros paveldo tyrimus gali atlikti asmenys, įgiję mokslo tyrėjo ( mokslų magistro arba daktaro ) kvalifikaciją Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka šio įstatymo 23¹ straipsnio nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus. Kultūros ministras patvirtina klausimynus specializuotiems šakiniams taikomiesiems kultūros paveldo tyrimams atlikti.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 18 straipsnio 2 dalį (žiūr. aukščiau). 10. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis Puteikis 2015-11-093 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atlikti ardomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Ardomieji moksliniai tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Tyrimų ataskaitos rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Leidimus ardomiesiems moksliniams tyrimams išduoda Departamentas ir praneša apie tai savivaldybės paveldosaugos padaliniams.
Tyrimų ataskaitų ir publikacijų kopijos turi būti pateiktos Departamentui ir registruojamos Kultūros vertybių registre.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 18 straipsnio 6 dalį (žiūr. aukščiau). 11. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis
3 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma leisti vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui fizininiams asmenims, kurie yra įgiję meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir turi Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą. Kultūros paveldo profesionalų patirtis buvo kaupiama daugelį metų ir ši sritis yra atskira specializacija, reikalaujanti didelės patirties ir žinių, todėl ir specialistams turi būti taikomi atitinkami reikalavimai. Įstatymo projekte numatyti reikalavimai yra aiškiai nepakankami, nes reikalaujama tokios patirties, kurią turi specialistai atliekantys bendrinį teritorijų planavimą. Todėl siūlau numatyti atitinkamą šiai sričiai specialistų atestavimą ir Kultūros ministerijos kontrolę bei koordinavimą ne tik mūsų šalies, bet Europos Sąjungos piliečiams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties architektūros restauravimo arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą bei kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla, jei, norėdami dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai (arba vieną kartą ) teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje, įgis restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. .komiteto išvadų redakciją. 12. Seimo nariai Aurelija Stancikienė Naglis
4 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir Lietuvos Respublikoje yra gavę restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimą Kultūros ministro nustatyta tvarka):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 5 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų planavimo įstatymas I-733;
3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto išvadų redakciją. 13.
2015-11-17
9 Argumentai: Įstatymo projekte teikiamais pakeitimais norima ne supaprastinti, o apsunkinti kultūros paveldo specialistų atestavimą. Pagal dabar galiojančius teisės aktus minėti specialistai atestatus gauna Kultūros paveldo departamento (KPD ) prie Kultūros ministerijos institucijoje. Įstatymo projektu norima šią funkciją perkelti Architektų rūmams. Tačiau tokiu būdu tie patys kultūros paveldo specialistai ( restauratoriai ) turės įgyti net du atestatus, kurių vieną KPD, kitą - Architektų rūmuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Architektų rūmai vienija architektus pagal profesiją ir pagal Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „atestuoja architektus, sprendžia užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje...“ Tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimas, projektavimas, remontas, konservavimas, restauravimas ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūra yra visai kita profesinė sritis ir šios srities specialistų atestavimą gali atlikti šią kategoriją atitinkantys specialistai. Tam, kad sukurti vieningą sistemą ir išvengti nepatogumų, siūlau atestavimo funkciją pavesti Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“
2015-11-19
12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją.
Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.”
2015-11-19
12 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai 6 (23¹)šios organizacijos nustatyta tvarka.”
2015-11-19
11 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 9 dalyje nurodytų vadovų pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai.“
2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“
2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 9 dalį (žiūr. aukščiau). 19. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-19
9 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo restauratorių atestavimo komisijoje Kultūros ministro nustatyta tvarka jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą.
Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant
9 Argumentai: Įstatymo projekte Kultūros paveldo atkūrimo, tvarkomuosiuose paveldosaugos darbuose numatoma veikla platesnio profilio specialistams. Projekte taip pat numatoma, kad kultūros paveldo srities specialistų atestavimą atlieka Lietuvos respublikos architektų rūmai. Šiuo metu ši funkcija yra priskirta Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos. Įvertinus tai, kad kultūros paveldo išsaugojimas yra atskira ir išskirtinė sritis, reikalaujanti ne tik specialių žinių, bet ir patyrimo bei praktikos, neleistina ir nelogiška šią sritį supaprastinti ir numatyti tokį patį reglamentavimą kaip numatyta statybos įstatyme. Kadangi Kultūros paveldo departamentas yra atsakingas už kultūros paveldo išsaugojimą, tai ir specialistų atestavimas priskirtinas šiai institucijai.
Kitas veiklos nuostatas kultūros paveldo srityje numatant pavesti Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros, architektūros restauravimo krypties, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir Kultūros ministro ir Aplinkos ministro nustatyta tvarka gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų, kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 9 dalį (žiūr. aukščiau). 21. Seimo narė Aurelija Stancikienė
103 Argumentai: Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalies 3 punktą: „3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 10 dalį (žiūr. aukščiau). 22.
102 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime arba profesinę patirtį vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui. Profesinės patirties dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengime ar vadovaujant kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, rengimui vertinimo pagrindus nustato Kultūros ir Aplinkos ministrų patvirtinta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas;“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 10 dalį (žiūr. aukščiau). 23. Seimo narė Aurelija Stancikienė
11 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodyta kultūros ir aplinkos ministrų patvirtinta tvarka ir terminais.“ Pritarti iš dalies Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio 11 dalį (žiūr. aukščiau). 24. Seimo narė Aurelija Stancikienė
12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Kvalifikacijos atestatai išduodami ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatus, gali, bet neprivalo tobulinti savo kvalifikaciją kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“
2015-11-24 23¹1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus turi teisę šio straipsnio 2 dalyje, o paveldosaugos ekspertizę – šio straipsnio 3 dalyje, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – Kultūros paveldo Departamento, kvalifikacijos atestatą. Šias pareigas einančių specialistų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 26. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹2 1,2 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauracijos, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo būti įgiję aukštąjį architektūros restauravimo, restauravimo srities išsilavinimą arba pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus siekiantys atlikti specialistai pagal atitinkamas veiklos rūšis privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 1) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti aukštąjį humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauracijos, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontą, konservavimą, restauravimą, atkūrimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo būti įgiję aukštąjį architektūros restauravimo, restauravimo srities išsilavinimą arba pabaigę nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurių programą nustato kultūros ministras;
2) profesinės patirties: nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį (jos trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte jiems nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos) dalyvaujant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose. Profesinė patirtis dalyvaujant šiuose tyrimuose nustatoma pagal tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis; remontą, konservavimą, restauravimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį dalyvaujant remonte, konservavime, ar restauravime, vykdant tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai veikla vykdoma kultūros paveldeo objektuose.
Profesinė patirtis dalyvaujant remonte, konservavime, restauravime, tvarkomuosiuose paveldosaugos darbuose nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir kultūros paveldo objektų, kuriuose dalyvauta atliekant remontą, konservavimą ar restauravimą, sąrašą;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 27. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti teisinių žinių kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“
2 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, – ne mažesnę kaip
patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime. Profesinė patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tirtų, projektuotų, tvarkytų kultūros paveldo objektų. sąrašą ir paveldosaugos ekspertizės aktuose pateiktus duomenis apie asmenis dalyvavusius jų rengime;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 29.
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 3 dalies 3punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 30. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹5 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomuosius, ardomuosius mokslinius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos ekspertizę ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ir teisės pripažinimus susijusias procedūras Departamento kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis. per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Departamentą. Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo kivalifikacinės komisijos sprendimo priėmimo dienos. visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo Departamente dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Departamentu. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami Departamentui jo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 31. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹6 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Vadovauti kultūros paveldo statinių projektavimui, tvarkomiesiems statybos darbams, tokių statinių projekto vykdymo priežiūrai, tokių statinių projekto ekspertizei, ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme kultūros ir aplinkos ministro nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai, restauratoriai ir statybos inžinieriai.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 32. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹7 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę užsiimti šio straipsnio 6 dalyje nurodyta veikla, Statybos įstatymo kultūros ir aplinkos ministro nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 33. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹9 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys fiziniai asmenys, gavę jų atestavimą atliekančios organizacijos – valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą, atestavimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai) kvalifikacijos atestatą. Nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto atestatą kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka. Šias pareigas einančių fizinių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 34.
1 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir
projektavimui, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai vadovaujantys fiziniai asmenys privalo turėti aukštąjį meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauravimo, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą; remontui, konservavimui, restauravimui, atkūrimui vadovaujantys fiziniai asmenys – aukštąjį meno studijų srities architektūros, architektūros restauracijos krypties, restauravimo, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 35. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) išlaikyti teisinių žinių kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pagal aplinkos ministro ir kultūros ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 36. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹11 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turi teisę eiti šio straipsnio 9 dalyje nurodytų vadovų pareigas, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę vykdyti atitinkamą veiklą.
Turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras. Teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų teisės pripažinimą, kurį atlieka Lietuvos architektų rūmai.“
2015-11-24 23¹12 Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai ar siekiantys, kad ši teisė būtų pripažinta, turi teisę su atestavimu ar teisės pripažinimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją.
Kvalifikacijos atestatas ar teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kvalifikacinės komisijos sprendimo priėmimo dienos, visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Lietuvos Respublikos architektų rūmų išduodamą kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, kurie išduodami ne vėliau kaip per
pripažinimo dokumentui gauti gavimo Lietuvos Respublikos architektų rūmuose dienos. Fiziniai asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal kultūros ministro patvirtintas aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas , suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 38. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹18 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18.
Būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatyme kultūros ir aplinkos ministrų nustatyta tvarka ir nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 39. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹19 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Būti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto taikomųjų, paveldosauginių, ardomųjų mokslinių tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovu turi teisę:“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 40. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-24 23¹20 Argumentai:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23¹ straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų taikomųjų, paveldosauginių, ardomųjų mokslinių tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimo ir projektavimo, remonto, konservavimo, restauravimo, tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūros ir paveldosaugos ekspertizės rangovams, išskyrus šio straipsnio 19 dalies 3 punkte nurodytus asmenis, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai:“ Pritarti iš dalies Atsižvelgta keičiant 23¹ straipsnio redakciją. 41. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-07 1(2)34 Argumentai:
Įstatymo projekte numatoma, kad taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus gali atlikti asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje kultūros paveldo srityje, susijusioje su didele atsakomybe, turi dirbti atsakingi, praktiką ir atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai, todėl kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento nepakanka. Kultūros paveldo apsaugos pagrindas yra moksliniai tyrimai, o Lietuvos Respublika prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas būtų grindžiamas mokslu, prisijungdama prie UNESCO konvencijų (Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos, Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (kuri apima ir materialiuosius šio paveldo aspektus), Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos) bei Europos Tarybos konvencijų (Architektūros paveldo, Archeologijos paveldo, Kraštovaizdžio). Tam patvirtinti į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą įrašyti fundamentiniai moksliniai tyrimai ir taikomieji moksliniai tyrimai (aktualios įstatymo redakcijos 2 straipsnio
nustatytas fundamentinių mokslinių tyrimų ir taikomųjų mokslinių tyrimų apibrėžtis (Mokslo ir studijų įstatymas, 4 straipsnio 9 ir 26 dalys). Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme tai pat kalbama apie ardomuosius tyrimus atliekančius tyrėjus (18 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas neapibrėžia, kas yra tyrėjas. Įstatymo pataisų projekte XIIP-3481 tyrimų sritį siūloma plėsti, tačiau negalima reglamentuoti veiklų atestavimo, pirmiau neapibrėžus, kokia veikla užsiima atestuojamasis asmuo. Tuo tarpu Mokslo ir studijų įstatymas apibrėžia tiek tyrimus, tiek tyrėjus, todėl, jei į NKVAĮ jau yra perkeltos mokslinių tyrimų apibrėžtys, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo būtina atitinkamai perkelti ir tyrėjo apibrėžtį.
Tai užtikrintų, kad nekilnojamojo paveldo mokslinius tyrimus – nes ne moksliniais metodais atliekami paveldo tyrimai keltų grėsmių kultūros paveldui – vykdys reikiamą kvalifikaciją turintieji fiziniai asmenys. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 34 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„34. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą,
konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams“ Pritarti iš dalies Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 34 dalimi ir ją išdėstyti taip: „34. Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis tyrimams, atliekamiems nekilnojamajame kultūros pavelde.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-10-21 Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į tai, kad projektu mažinami atestavimo kokybės standartai bei yra keičiama paveldosaugos specialistų atestavimo tvarka, kuriai nepritaria nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, siūlytina įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Atsižvelgiant į specialistų nuomonę iš dalies įstatymo projektas pataisytas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18 ir 23 straipsnių pakeitimo it įstatymo papildymo 23¹straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIP-3481, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas