Projekto lyginamasis variantas
, 143 , 15, 17, 171 , 18, 21, 24,
,17 3 , 174 , 175 , 176 , 177 ,17
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo tikslai Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 31 straipsnyje. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„41 . Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.
“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Intervencinės žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti pirminio žvejybos produktų pardavimo rinką, užtikrinti stabilias kainas ir žuvų išteklių naudotojų pajamas intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.
“
3Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi:
„141 . Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).
“
4Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15.
Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikta atšaukiama ir perleidžiama suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
5Papildyti 2 straipsnį 151 dalimi:
„151 . Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.
“
6Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais , naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto .“
7Papildyti 2 straipsnį 231 dalimi:
„23
1Statomasis tinklas – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Jūrų vandenyse ir Kuršių mariose šis tinklas inkaruojamas iš abiejų galų.“
8Papildyti 2 straipsnį 241 dalimi:
„24
1Tolimieji žvejybos rajonai – toliau nei Baltijos jūra esantys regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojami rajonai, kiti tarptautiniai vandenys ir besiribojančių su jūra valstybių išskirtinės ekonominės zonos.
“
9Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50.
Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreikšta išreiškiama leidžiamu sugauti kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.“ 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
2Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Individualias žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“ 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą . Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 12 ir 13 straipsnius reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede .“
išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties ( bareboat charter ) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės išskyrus reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju , – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.“
2Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie pusiausvyrą tarp Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektui subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, nebus viršytas neviršijamas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės pritaikymą Lietuvos Respublikos žvejybos laivui reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ;“. 7 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas
143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; “32 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.
Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;43 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) pasibaigia teisės žvejoti atėmimo terminas; “32 ) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;43 ) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 3. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.
Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama panaikinama , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas ;
3) ūkio subjektas padarė šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti per šio straipsnio 2 dalies3 2 punkte nustatytą laikotarpį. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5. Teisę į žvejybos kvotą sustabdo, sustabdymą panaikina, atšaukia teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti. “
2Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.“ 3.
Pakeisti 15 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atšaukiama panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;“. 4. Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 11 dalį. „
vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse
žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse , išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį .
Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011
žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos zonoje specialiuosius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . 4. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. 5. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 9 dalies reikalavimus, gali deleguoti vieną atstovą į žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija. 6. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo apsikeitęs. 7.
metų sausio 1 d. ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas oficialiame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jei praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali vykdyti verslinę žvejybą neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, kol bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jei numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 d. nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, vykdydamas verslinę žvejybą, kol bus paskirtos individualios žvejybos galimybės. 8. Žemės ūkio ministras patvirtina atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus. 9. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta žemės ūkio ministro nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 10.
informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau nei 20 darbo dienų iki posėdžio. 11. Nuo informacijos apie žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Nurodytieji prašymai nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos. 12. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas yra atmetamas. 13. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kai įvyksta žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai 1.
Skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš
Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta:
1) istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
3) istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 5. Jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. 7.
individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram naudojimui skiriama:
1) 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų menkių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
2) 7 procentai Lietuvos Respublikai skirtų strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
3) 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
4) 15 procentų Lietuvos Respublikai skirtų lašišų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atėmus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. Žemės ūkio ministras tvirtina selektyvių verslinės žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus.“ „171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos keitimosi žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. 2.
subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl keitimosi individualiomis žvejybos galimybėmis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektu arba užsienio valstybės fiziniu ar juridiniu asmeniu. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija keičiasi ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai gali apsikeisti tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkio subjektais ar užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis arba gali būti didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkanti žvejybos galimybių dalis. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jei dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektu ar užsienio valstybės fiziniu ar juridiniu asmeniu. 4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jei ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jei yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose galimybėmis. 5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. 6. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jei yra susitarta tarp valstybių dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam atitinkamos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. 7.
apskaičiuojama pagal paskutinių vienerių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma atitinkamos rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos ar užsienio valstybėse, jei tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jei žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje. “
straipsniu
Įstatymą 172 straipsniu: „172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jei teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukcione, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik už jas sumokėjus. 2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams. 3. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams
15 kalendorinių metų .“
straipsniu
straipsniu: „173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius
žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 2.
galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Turintys teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektai naudoja bendrą, pagal 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį. 3. Turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų. 4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima ne didesnio kaip 4 km bendro ilgio statomaisiais tinklais. 5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. V iename ar keliuose žvejybos baruose turintys teises naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektai, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus bendrai naudoti tas teises. 7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.“
173 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams
.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 174 straipsniu: „174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai 1.
Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis, arba, jei Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. 3. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 4. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį nei apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės.
Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja tam tikros rūšies žuvų jam skirtas individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jei per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6.
ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiamą į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jei kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jei atsižvelgiant į 175 straipsnio 4 dalį paskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jei ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
Dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes perleidusio mažiau nei prieš
subjekto atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. 9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jei teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau nei prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jei teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus. 10. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios nesuteiktos pagal atskaitos duomenis teisės į žvejybos galimybes, išskyrus 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. 11.
11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalyku, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. 12. R eorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (-ių) ūkio subjekto (-ų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. 15 straipsnis. Įstatymo papildymas 175 straipsniu Papildyti Įstatymą 175 straipsniu: „175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai
žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais trimis kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų 1 procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jei mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius trejus kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2.
šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių. 3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje (iš rezervo skiriant ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių). 4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 5.
tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio
skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, jei taikomas 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 176 straipsniu: „176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kasmet paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje, išskyrus v erslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį.
V erslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama ne mažiau kaip 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 3. Jei Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal istorinę dalį suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes. “
straipsniu
straipsniu: „177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
galiojimas sustabdomas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui viršijus individualias žvejybos galimybes, vieneriems kalendoriniams metams sustabdoma teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio.
Jei turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai dvejus ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo t eisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas. 2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės. 3. Jei dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdytos teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes sustabdymą. 4.
sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) kompensavus viršytas individualias žvejybos galimybes;
2) ūkio subjektui pateikus5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis . 5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka , jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą
neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22), priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus pažeidimo padarymo kalendoriniais metais buvo panaudojęs tas žvejybos laivas. 6.
panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jei ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jei tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) jei ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių.
Jei tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) jei ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes negu nustatyta 175 straipsnio 4 dalyje, panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti 175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą;
4) jei nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes negu nustatyta 175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) ūkio subjektui 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjus už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta. 7. Jei per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jei nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja apie tai ūkio subjektą. 9. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jei panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas.
Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jei panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jei leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama. 10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos atitinkamo dydžio žvejybos galimybės. 11. Teisę į žvejybos galimybes sustabdo, sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.“
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektui pateikus 5 straipsnio58 dalyje nurodytus duomenis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 178 straipsniu: „17
galimybių perleidimas
subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui arba individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam
nustatytas sąlygas. Perleidęs teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas nebegauna žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes. Taip pat ūkio subjektai, atitinkantys 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis individualiomis žvejybos galimybėmis. 2. Individualių žvejybos galimybių ir teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas – kol nebus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų reglamento (ES) Nr. 404/2011
reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba – kol nesibaigs teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis. 3. Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimo tvarką.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 179 straipsniu: „179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1Priekrantės žvejybos baras ar barai,
kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą.
Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių
žvejybos įrankius. 2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius trejus kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir 1 procentu už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu . 3. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis nebesuteikiama. Jei ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis.
Jei dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis. 4. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jei teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos. 5. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
straipsniu
straipsniu: „1710 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas;
2) ūkio subjektui padarius tris žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per trejų metų laikotarpį. 2.
galiojimas sustabdomas ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
subjektui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjus už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo t eisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas ;
2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų . 3. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas priekrantės žvejybos zonoje;
2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos;
3) ūkio subjektui per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjus už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius . Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;
4) ūkio subjektui pateikus5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis . 4. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo.
Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui. 5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą įspėjus apie tai raštu ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui nevykdžius verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;
2) ūkio subjektui ne sumokėjus už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;
3) jei ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jei nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 7. Panaikinus teisę naudoti dalį žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jei jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jei panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius. 8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems 17 straipsnio
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 9.
sustabdo, sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikus 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų.“
straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ūkio subjektui pateikus 5 straipsnio58 dalyje nurodytus duomenis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 1711 straipsniu: „1711 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas
laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje. 2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas – kol nebus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, – kol nebus išbraukti taškai reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektas, kuriam norima perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti statomuosius tinklus, turi teisę naudoti po 4 km bendro ilgio statomuosius tinklus kiekvienu iš jo valdomų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų. 3. Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo tvarką.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
leidimai išduodami ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo kreipiamasi prasidėjus kalendoriniams metams, toks leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jei ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. 2. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas nustatomas pagal ūkio subjekto prašyme išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą nurodytą pageidaujamą galiojimo laiką, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija. 3.
jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams ūkio subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus :
1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų rūšies ar rūšių individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ar individualias žvejybos galimybes, arba teisę naudoti žvejybos įrankius , o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju
galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;
2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį;23 ) ūkio subjektui subjektas teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas;34 ) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010 , kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
468/2010), priede ;45 ) kai prašoma išduoti specialųjį verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 10 straipsnyje nustatytų sąlygų; atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jei jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;56 ) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, kuriuo leidžiama žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų. nurodytą reglamento (ES) Nr.
1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivų registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:
a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žvejybos laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba išduotą užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žvejybos laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žvejybos laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivų registro;
b) jei užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai tas žvejybos laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivų registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė), arba jei nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius pašalino žvejybos laivą iš tos užsienio valstybės laivų registro;
7) nėra sustabdyta verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
8) ūkio subjektas nėra įtariamas padaręs arba užkluptas darydamas sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, dėl kurio būtų siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą neleidžiant vykdyti verslinės žvejybos. 4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliotą instituciją.
Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 5. Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 7.
jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darant sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo
užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą;
3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, ar iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) sustabdomas visos teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas;
7) tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padaromas trečią kartą per trejų metų laikotarpį;
8) sustabdoma arba uždraudžiama verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 8.
jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio to leidimo galiojimas:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti žvejyba atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;
4) pašalinamos arba nebelieka šio straipsnio7 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jei Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;
7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos ;
8) panaikinus verslinės žvejybos sustabdymą arba jos draudimą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu pasikeičia leidime pagal reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytos žvejybos sąlygos . 9. 10.
panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba;
panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;54 ) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju , jei Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos );65 ) išduodant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas . ;
7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;
8) pasibaigus individualioms žvejybos galimybėms, jei ūkio subjektas neturi teisės į žvejybos galimybes. 10.
teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi . “
straipsnio 11 dalį. „
protingumo kriterijais, specialiosios žvejybos leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi.“
Papildyti 24 straipsnį 7 dalimi: „
Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. “
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Žvejybos
produktų realizavimas
ir vietas nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras arba jos jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – Aplinkos ministerija aplinkos ministras arba jos jo įgaliota institucija. 2.
sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti mažesnes negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus akvakultūros produktus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. 3. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis turint patvirtinimo dokumentus šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį. 4. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti jūrų vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“26 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Intervencinės Intervencinis žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės sandėliavimas Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencines žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemones, kurias administruoja ir kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą vykdo žemės ūkio ministro įgaliota institucija .“27 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo, laikymo, vežimo ir
realizavimo etapais žuvininkystės produktų kilmę, saugą, kokybę ir atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja (prižiūri) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu jų minimalus dydis, parduodamos atsižvelgiant į reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
uždarosiose akvakultūros sistemose taiko gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones.“
išdėstyti taip: „3.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja (prižiūri) akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę. Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.“
3Papildyti 32 straipsnį 4 dalimi:
„4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos atlieka verslinę žvejybą
vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) .“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
srityje yra laikomi:
1) reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu , atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2) reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu , atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai. 2. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai pripažįstami, jei yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:
1) dėl pažeidimo žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 50 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jei jų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;
3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio arba apskaitos nevykdymas;
4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;
5) individualios žvejybos galimybės viršytos daugiau kaip 10 procentų;
6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivų registre;
7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti reglamente (EB) Nr.
1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti savo pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;
8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;
9) verslinė žvejyba be verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;
10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;
11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;
12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos tarptautinės žvejybos organizacijos sudarytą neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
13) pažeidimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr.
1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jei ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;
14) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per trejų metų laikotarpį. 3. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. “
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas
ir administracinio teisės pažeidimo protokolus (toliau – protokolai) surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009
a punkte nurodytų sunkių pažeidimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai. 2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) sulaiko žvejybos laivą;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą. 3. Baigus sunkaus pažeidimo tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta medžiaga ne vėliau kaip per
kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. 4. Sunkaus pažeidimo protokole Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti. 5. Sunkaus pažeidimo protokolą Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. 6. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 7. Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.“
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. “
pakeitimas Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo priedas
reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL
, 4 skyrius, 4 tomas, p. 198). 2. 1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p.
391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL
. 3. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1). 4. 2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 5. 3. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3). 6. 4. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr.
1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 7. 5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 8. 6 . 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1). 9. 7. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL
reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 10. 8. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr.
1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1). 9. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 10. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL
. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4, 5, 6, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 ir 3 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis, 23, 24, 31 straipsnius ir 32 straipsnio 5 dalį įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 dieną. 2. Šio įstatymo
dieną, 17 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 20 straipsnio 2 ir 3 dalys – 2018 m. sausio 1 d. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2017 ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4.
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais pažeidimais, jei pažeidimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais pažeidimais. Sustabdant teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą šio įstatymo 20 straipsniu keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju ar verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą šio įstatymo 22 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytu atveju vertinami tik po šio įstatymo įsigaliojimo padaryti žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2016 m. rugpjūčio 1 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3461(2) lyginamasis variantas
, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61,
, 173 ,17 4 , 175 , 176 , 177 , 178 ,17
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Šio įstatymo tikslas Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 31 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos žuvininkystes įstatymo priede. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„4
1Atrankioji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kurios tikslas – gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, nesugaunant ir nesužalojant kitų žuvų.
“
2Papildyti 2 straipsnį 42 dalimi:
„42 . Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.
“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Intervencinės žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti pirminio žvejybos produktų pardavimo rinką, užtikrinti stabilias kainas ir žuvų išteklių naudotojų pajamas intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.
“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) (ES) Nr.
3 5 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, iki tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.“
5Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi:
„141 . Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).
“
6Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikta atšaukiama ir perleidžiama suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
7Papildyti 2 straipsnį 151 dalimi:
„151 . Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.
“
8Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais , naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto .“
9Papildyti 2 straipsnį 211 dalimi:
„21 1 .
Regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti pripažįstamą kompetenciją nustatyti žuvų išteklių, kurie jai buvo priskirti pagal jos įkūrimo konvenciją arba pagal susitarimą, išsaugojimo ir valdymo priemones. “
10Papildyti 2 straipsnį 231 dalimi:
„23
1Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.“
11Papildyti 2 straipsnį 241 dalimi:
„24
1Tolimieji žvejybos rajonai – besiribojančių su jūra (išskyrus Baltijos jūrą) valstybių išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra, įskaitant toliau nei Baltijos jūra esančius regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojamus rajonus.“
12Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreikšta išreiškiama leidžiamu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu ir (ar) žvejybos pastangomis.“ 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą . Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 12 ir 13 straipsnius Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede .“
išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties ( bareboat charter ) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju , – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.“
2Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie pusiausvyrą tarp Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektui subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, nebus viršytas neviršijamas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės pritaikymą Lietuvos Respublikos žvejybos laivui Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ;“. 6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse
žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse , išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį . Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011
Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės verslinės žvejybos specialiuosius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija.
Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. 4. Žvejybos teisių suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos darbuotojų (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio). 5. Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalies reikalavimus, gali skirti vieną atstovą į Žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo Reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija. 7. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. 9.
metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos Reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos Reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jei praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per
individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės. 10. Žemės ūkio ministras patvirtina Atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus. 11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 12.
informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio. 13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos. 14. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas. 15. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per
straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai 1.
Skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 3. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta:
1) istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
3) istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 5. Jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. 7.
individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram naudojimui skiriama:
1) 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų menkių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
2) 7 procentai Lietuvos Respublikai skirtų strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
3) 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
4) 15 procentų Lietuvos Respublikai skirtų lašišų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atėmus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. Žemės ūkio ministras tvirtina selektyvių verslinės žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus.“ „171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. 2.
subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalis. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. 4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose. 5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. 6. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. 7.
galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.“
straipsniu
Įstatymą 172 straipsniu: „172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą. 2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams. 3. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams
15 kalendorinių metų .“
straipsniu
straipsniu: „173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius 1.
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį. 3. Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų. 4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km. 5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo. 7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.“
173 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams
.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 174 straipsniu: „174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai 1.
Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis, arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės.
Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6.
ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. 9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau negu prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus. 10. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. 11.
apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. 12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 175 straipsniu: „175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai
žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų 1 procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jei mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą žuvininkystę Reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2.
Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių. 3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam
tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Iki
žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui. 4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 5.
į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio
skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 176 straipsniu: „176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus šio įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą žuvininkystę Reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams.
Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio
Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 3. Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.“
straipsniu
straipsniu: „177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas viršijo individualias žvejybos galimybes, jo teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš Reglamento (EB) Nr.
1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio, sustabdoma vieniems kalendoriniams metams Jeigu turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai 2 ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas. 2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės. 3. Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.
Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą. 4. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) kompensuotos viršytos individualios žvejybos galimybės;
2) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis. 5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr.
Komisijos Reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22), priede, už sunkų nusižengimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus nusižengimo padarymo kalendoriniais metais buvo panaudojęs tas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas. 6. Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) jeigu ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių.
Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) jeigu ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama;
4) jeigu nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjo už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta. 7. Jeigu per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą. 9.
žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama. 10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta. 11. Teisės į žvejybos galimybes galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį negu 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.“
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas pateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytus duomenis.“
Įstatymo papildymas 178 straipsniu Papildyti Įstatymą 178 straipsniu: „178 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimas
subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo
žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes. 2. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis lygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis. 3. Ūkio subjektas gali perleisti individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka sumokėjęs 10 procentų nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. 4. Individualių žvejybos galimybių ir teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą administracinio nusižengimo protokolą už sunkaus nusižengimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba, iki baigsis teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis. 5.
ministras nustato teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimo ir apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis tvarką.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 179 straipsniu: „179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1Priekrantės žvejybos baras ar barai,
kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių
žvejybos įrankius. 2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir 1 procentu už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu . 3. Jeigu ūkio subjekto, perleidusio visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis. 4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos. 5. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
straipsniu
straipsniu: „1710 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas 1.
Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas;
2) ūkio subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį. 2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjo už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio
galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas priekrantės žvejybos zonoje;
2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;
3) ūkio subjektas per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;
4) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis. 4.
teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų nusižengimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui. 5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas nevykdė verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;
2) ūkio subjektas nesumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;
3) jeigu ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 7.
žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jeigu panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius. 8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 9. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę naudoti žvejybos įrankius panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų.“
straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo
58 dalyje nurodytus duomenis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 1711 straipsniu: „1711 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas
laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje. 2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio nusižengimo protokolą už sunkaus nusižengimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr.
404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011
(EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektas, kuriam norima perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti statomuosius tinklus, turi teisę naudoti 4 km bendro ilgio statomuosius tinklus kiekvienu iš jo valdomų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų. 3. Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo tvarką.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
leidimai išduodami ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo kreipiamasi prasidėjus kalendoriniams metams, toks leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jeigu ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. 2.
jūrų vandenyse leidimo galiojimas nustatomas pagal ūkio subjekto prašyme išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą nurodytą pageidaujamą galiojimo laiką, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija. 3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams ūkio subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus :
1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų rūšies ar rūšių individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ar individualias žvejybos galimybes, arba teisę naudoti žvejybos įrankius , o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju
galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;
2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 31 straipsnį;23 ) ūkio subjektui subjektas teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas;34 ) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 468/2010 , kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
468/2010), priede ;45 ) kai prašoma išduoti specialųjį verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 10 straipsnyje nustatytų sąlygų; atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jei jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;56 ) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, kuriuo leidžiama žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų. nurodytą Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:
a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žvejybos laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žvejybos laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žvejybos laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro;
b) jeigu užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai tas žvejybos laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė), arba jeigu nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius išbraukė tą žvejybos laivą iš tos užsienio valstybės laivyno registro;
7) nėra sustabdyta verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
8) ūkio subjektas nėra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, dėl kurio būtų siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų nusižengimą ir užtikrinti sunkaus nusižengimo ištyrimą neleidžiant vykdyti verslinės žvejybos. 4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliotą instituciją.
Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 5. Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 7.
jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą nusižengimą , nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą nusižengimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo nusižengimo ištyrimą;
3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, arba iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) sustabdomas visos teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas;
7) tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
8) sustabdoma arba uždraudžiama verslinė žvejyba jūrų vandenyse tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 8.
jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio to leidimo galiojimas:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
pažeidimo nusižengimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą nusižengimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;
4) pašalinamos arba nebelieka šio straipsnio7 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;
7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos ;
8) panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse sustabdymą arba jos draudimą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu pasikeičia leidime pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytos žvejybos sąlygos . 9. 10.
panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba;
panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;54 ) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju , jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos );65 ) išduodant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas . ;
7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;
8) pasibaigus individualioms žvejybos galimybėms, jeigu ūkio subjektas neturi teisės į žvejybos galimybes. 10.
teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi . “
išdėstyti taip: „8. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byla, jeigu fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, kurio metu padaryta žala žuvų ištekliams.“
išdėstyti taip: „9. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą.“
straipsnio 11 dalį. „
protingumo kriterijais, specialiosios žvejybos leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi.“
Papildyti 24 straipsnį 7 dalimi: „7.
Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Žvejybos
produktų realizavimas
ir vietas nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras arba jos jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – Aplinkos ministerija aplinkos ministras arba jos jo įgaliota institucija. 2. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti mažesnes negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus akvakultūros produktus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. 3. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis turint patvirtinimo dokumentus šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų bei atsitiktinai sugautų tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, leistiną kiekį. 4. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti jūrų vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“22 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Intervencinis žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės sandėliavimas Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencines žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemones, kurias administruoja ir kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija .“
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą, pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos padarius sunkų pažeidimą nusižengimą
ir žvejybos įrankius;“. 24 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo, laikymo, vežimo ir
realizavimo etapais žuvininkystės produktų kilmę, saugą, kokybę ir atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja (prižiūri) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu minimalus jų dydis, parduodamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
uždarosiose akvakultūros sistemose taiko gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones.“
išdėstyti taip:
„3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja (prižiūri)
akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę.
Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.“
3Papildyti 32 straipsnį 4 dalimi:
„4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos atlieka verslinę žvejybą
vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) .“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų pareigos, teisės ir atsakomybė
kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas. 2.
tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) išaiškina pažeidimus nusižengimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;
7) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas nusižengimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui nusižengimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja teisės pažeidimų nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo nusižengimo protokolui surašyti;
10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) išaiškina pažeidimus nusižengimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;
7) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas nusižengimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui nusižengimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja teisės pažeidimų nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo nusižengimo protokolui surašyti;
10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą. 3.
kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus
4) šio įstatymo
joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą;
6) vykdami į teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) sustabdyti, patekti į žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus
4) šio įstatymo
joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą;
6) vykdami į teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) sustabdyti, patekti į žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus. 4.
kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. 6. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37–52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams fiziniams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos tikrinimo tvarka 1.
Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
4) nustatęs pažeidimą nusižengimą , trumpai nurodyti pažeidimą nusižengimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo nusižengimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą nusižengimą ;
5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti Žemės žemės ūkio ministerijos ministro arba jos jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, protokolą arba kitą dokumentą, kuriuose kuriame turi būti užfiksuotas pažeidimas ar pats patikrinimo faktas ir nusižengimas, jeigu jis buvo padarytas, ir administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas) , kurie pateikiami ir pateikti ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui su juo susipažinti ir pasirašyti. Jeigu protokolo negalima surašyti nusižengimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo ar ūkio subjekto atstovas arba nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant ;
6) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo ūkio subjekto atstovo prašymus, skundus;
7) ūkio subjekto atstovo prašymu išklausyti skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti. 2.
2Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą, nustatęs nusižengimą,
žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) nedelsdamas nurodyti nusižengimo nustatymo datą ir jo pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;
apie nustatytą nusižengimą, pareikalauti nutraukti nusižengimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;
paaiškinimus, susijusius su padarytu nusižengimu;
informaciją, tiesiogiai susijusią su nusižengimo nustatymu;
protokolą. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai nusižengimai
pažeidimais nusižengimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nusižengimai , jeigu , atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nusižengimai , jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai. 2.
subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Sunkiais nusižengimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nusižengimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:
1) dėl nusižengimo žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 50 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jeigu jų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;
3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio arba žvejybos produktų apskaitos nevykdymas;
4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;
5) individualios žvejybos galimybės viršytos daugiau kaip 10 procentų;
6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre;
7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti Reglamente (EB) Nr.
1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti savo pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;
8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;
9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;
10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;
11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;
12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos tarptautinės žvejybos organizacijos sudarytą Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
13) nusižengimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr.
1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jeigu ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;
14) tokio paties pobūdžio nusižengimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį. 3. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius nusižengimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams piliečiams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pažeidimų nusižengimų tyrimas pripažinimas ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas
Nusižengimus sunkiais pripažįsta , tiria ir protokolus surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009
a punkte nurodytų sunkių pažeidimų nusižengimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai. 2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą nusižengimą , užkirsti kelią sunkiems pažeidimams nusižengimams , surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti žuvininkystės kontrolės pareigūnai pagal kompetenciją žemės ūkio ministro teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo nusižengimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo nusižengimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) be teismo sprendimo sulaiko žvejybos laivą ne daugiau kaip 72 valandoms ;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą. 3. Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto nusižengimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, nusižengimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius nusižengimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 3 . 4.
tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio Šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. 4. 5. Sunkaus pažeidimo protokole Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti. 5. 6. Sunkaus pažeidimo protokolą Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant , tai pažymima protokole. 6. 7. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 7. 8. Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
8710 301 straipsnyje numatytų pažeidimų nusižengimų padarymą Žuvininkystės tarnyba žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.“ 30 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
“ 31 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo priedas
11999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 4 skyrius, 4 tomas, p. 198). 2. 1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas , 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m.
gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 3. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1). 4. 2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr.
Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 5. 3. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos Reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3). 6. 4. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 7. 5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 8. 6 . 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr.
1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1). 9. 7. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL
reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 10. 8. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1). 9. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) .
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL
. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 5 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, 19–30 straipsnius ir 32 straipsnio 5 dalį įsigalioja
8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.,
d., 19, 23, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai – 2016 m. balandžio 1 d., 24 straipsnis – 2016 m. sausio 1 d. 3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2017 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. Sustabdant teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju ar verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytu atveju vertinami tik po šio įstatymo įsigaliojimo padaryti žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 5.
Respublikos žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Projekto XIIP-3461(4) lyginamasis variantas
, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61,
,17 4 , 175 , 176 , 177 , 178 ,17
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Šio įstatymo tikslas Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 32 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos žuvininkystes įstatymo priede. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:
„4
1Atrankioji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kurios tikslas – gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, nesugaunant ir nesužalojant kitų žuvų.
“
2Papildyti 2 straipsnį 42 dalimi:
„42 . Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (ar) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.
“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Intervencinės žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – priemonės, kuriomis siekiama reguliuoti pirminio žvejybos produktų pardavimo rinką, užtikrinti stabilias kainas ir žuvų išteklių naudotojų pajamas intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.
“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) (ES) Nr.
3 5 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, iki tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.“
5Papildyti 2 straipsnį 141 dalimi:
„141 . Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).
“
6Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikta atšaukiama ir perleidžiama suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą.“
7Papildyti 2 straipsnį 151 dalimi:
„151 . Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.
“
8Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės ūkio ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais , naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto .“
9Papildyti 2 straipsnį 211 dalimi:
„21 1 .
Regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti pripažįstamą kompetenciją nustatyti žuvų išteklių, kurie jai buvo priskirti pagal jos įkūrimo konvenciją arba pagal susitarimą, išsaugojimo ir valdymo priemones. “
10Papildyti 2 straipsnį 231 dalimi:
„23
1Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.“
11Papildyti 2 straipsnį 241 dalimi:
„24
1Tolimieji žvejybos rajonai – besiribojančių su jūra (išskyrus Baltijos jūrą) valstybių išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra, įskaitant toliau nei Baltijos jūra esančius regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojamus rajonus.“
12Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreikšta išreiškiama leidžiamu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu ir (ar) žvejybos pastangomis.“ 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą . Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“
2Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 12 ir 13 straipsnius Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede .“
išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise priklausančio žvejybos laivo nuomos be įgulos sutarties ( bareboat charter ) atveju Lietuvos Respublikos žvejybos laivo nuomininkui nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žvejybos laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju , – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.“
2Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:
„6. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie pusiausvyrą tarp Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektui subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įtraukus žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, nebus viršytas neviršijamas Lietuvos Respublikai nustatytas didžiausias žvejybos pajėgumo atskaitos lygis;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prieš Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės pritaikymą Lietuvos Respublikos žvejybos laivui Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ;“. 6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Verslinė žvejyba jūrų vandenyse
žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. 2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse , išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį . Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011
Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės verslinės žvejybos specialiuosius reikalavimus nustato Žemės ūkio ministerija.
Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. 4. Žvejybos teisių suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos darbuotojų (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio). 5. Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6. Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalies reikalavimus, gali skirti vieną atstovą į Žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo Reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija. 7. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. 9.
metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos Reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos Reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jei praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per
individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės. 10. Žemės ūkio ministras patvirtina Atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus. 11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 12.
informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio. 13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos. 14. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas. 15. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per
straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:171 straipsnis. Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai 1.
Skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). 2. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 3. Jei Lietuvos Respublikai apsikeitus atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis ūkio subjektas pasirinktais ataskaitiniais metais naudojo gautas kitos rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant istorinę dalį, atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį. 4.
subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta:
1) istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje;
2) atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus;
3) istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 5. Jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos. 6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. 7.
individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos, tačiau ūkio subjektų, valdančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba priekrantės žvejybos zonoje, bendram naudojimui skiriama:
1) 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų menkių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
2) 7 procentai Lietuvos Respublikai skirtų strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
3) 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje;
4) 15 procentų Lietuvos Respublikai skirtų lašišų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 8. Bendram naudojimui priekrantės žvejybai atėmus šio straipsnio 7 dalyje nustatytas žvejybos galimybes, likusi nepaskirstyta pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 procentai, paskirstoma aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. Žemės ūkio ministras tvirtina selektyvių verslinės žvejybos įrankių sąrašą, tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų ir mažiau teršiančių aplinką bei sunaudojančių mažiau energijos žvejybos laivų nustatymo kriterijus.“ „171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras. 2.
subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalis. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. 4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.
Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose. 5. Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. 6. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. 7.
galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje. 8. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti turi sumokėti 10 procentų apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo. “
straipsniu
Įstatymą 172 straipsniu: „172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą. 2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams. 3. Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams
15 kalendorinių metų .“
straipsniu
straipsniu: „173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius
žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių. 2. Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį. 3. Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų. 4. Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km. 5. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo. 7. Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams.“
173 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams
.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 174 straipsniu: „174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis, arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. 2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. 3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. 4.
tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes. 5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6.
ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei. 7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. 8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama.
Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. 9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau negu prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus. 10.
žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės. 11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis šio straipsnio 12 dalyje numatytą atvejį. 12. Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 175 straipsniu: „175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai 1.
Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų 1 procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jei mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą žuvininkystę Reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių. 3.
subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi
51 procentų procentas žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio911 dalyje. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jei lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui (iš rezervo skiriant ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių) . 4. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 5.
į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio
skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 176 straipsniu: „176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus šio įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir po 1 procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą žuvininkystę Reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu. 2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams.
Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio
Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama ne mažiau kaip
galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui. 3. Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.“
straipsniu
straipsniu: „177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas viršijo individualias žvejybos galimybes, jo teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš Reglamento (EB) Nr.
1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio, sustabdoma vieniems kalendoriniams metams Jeigu turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai 2 ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas. 2. Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės. 3. Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.
Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą. 4. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) kompensuotos viršytos individualios žvejybos galimybės;
2) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis. 5. Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr.
Komisijos Reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22), priede, už sunkų nusižengimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus nusižengimo padarymo kalendoriniais metais buvo panaudojęs tas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas. 6. Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) jeigu ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių.
Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis negu 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) jeigu ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama;
4) jeigu nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes negu nustatyta šio įstatymo175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjo už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta. 7. Jeigu per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 8. Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą. 9.
žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama. 10. Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta. 11. Teisės į žvejybos galimybes galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį negu 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.“
straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas pateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytus duomenis.“
Įstatymo papildymas 178 straipsniu Papildyti Įstatymą 178 straipsniu: „178 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimas
subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui arba individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio911 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes. Taip pat ūkio subjektai, atitinkantys 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis individualiomis žvejybos galimybėmis. 2. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis lygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis. 3. Ūkio subjektas gali perleisti individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka sumokėjęs 10 procentų nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. 2. 4. Individualių žvejybos galimybių ir teisės Teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą administracinio nusižengimo protokolą už sunkaus nusižengimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr.
1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba, iki baigsis teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis. 3. 5. Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių teisės į žvejybos galimybes perleidimo ir apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis tvarką.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 179 straipsniu: „179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius. 2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų nusižengimą ir 1 procentu už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu . 3.
savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis. 4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, arba pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos. 5. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“
straipsniu
straipsniu: „1710 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas 1.
Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas;
2) ūkio subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį. 2. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka nesumokėjo už aukcione įsigytą dalį ar visą teisę naudoti žvejybos įrankius. Tokiu atveju sustabdomas jo teisės naudoti žvejybos įrankius, už kurią nebuvo sumokėta, galiojimas;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio
galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas priekrantės žvejybos zonoje;
2) po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos;
3) ūkio subjektas per 3 mėnesius nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo sumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas iki 6 mėnesių;
4) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis. 4.
teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, už sunkų nusižengimą, padarytą po teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo. Tokiu atveju panaikinama ūkio subjekto turimos teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, vidutiniškai tenkanti vienam jo valdomam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui. 5. Teisė naudoti žvejybos įrankius panaikinama ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas nevykdė verslinės žvejybos 3 metus iš eilės arba 6 metus per visą teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpį;
2) ūkio subjektas nesumokėjo už aukcione įsigytą teisę naudoti žvejybos įrankius per šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą laikotarpį, kai jo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas buvo sustabdytas, panaikinama aukcione įsigyta teisės naudoti žvejybos įrankius dalis, už kurią nebuvo sumokėta;
3) jeigu ūkio subjektas arba susiję ūkio subjektai turi teisę naudoti daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus, panaikinama teisė naudoti žvejybos įrankius, viršijančius 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus. 6. Teisė naudoti žvejybos įrankius nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu atveju ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 7.
žvejybos įrankių turi būti panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, jeigu jis buvo išduotas ūkio subjektui, arba keičiamas, jeigu panaikinta dalis teisės naudoti žvejybos įrankius. 8. Panaikinus ūkio subjekto teisę naudoti žvejybos įrankius, nesuteikta ūkio subjektams teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama aukciono būdu ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sąlygas. 9. Teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę naudoti žvejybos įrankius panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė 5 straipsnio58 dalyje nurodytų duomenų.“
straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo
58 dalyje nurodytus duomenis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 1711 straipsniu: „1711 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimas ar laikinas perdavimas
laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje. 2. Ūkio subjektas negali perleisti ar laikinai perduoti teisės naudoti žvejybos įrankius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio nusižengimo protokolą už sunkaus nusižengimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr.
404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių, ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011
(EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektas, kuriam norima perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti statomuosius tinklus, turi teisę naudoti 4 km bendro ilgio statomuosius tinklus kiekvienu iš jo valdomų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų. 3. Žemės ūkio ministras nustato teisės naudoti žvejybos įrankius perleidimo ar laikino perdavimo tvarką.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, leidimų keitimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
leidimai išduodami ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Tuo atveju, kai dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo kreipiamasi prasidėjus kalendoriniams metams, toks leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos laikotarpiui. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo laikotarpiu, o jeigu ūkio subjektas turi tik individualias žvejybos galimybes, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tol, kol ūkio subjektas išnaudoja visas savo individualias žvejybos galimybes, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. 2.
jūrų vandenyse leidimo galiojimas nustatomas pagal ūkio subjekto prašyme išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą nurodytą pageidaujamą galiojimo laiką, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija. 3. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui pateikus prašymą, jeigu yra atitiktis visiems šiems reikalavimams ūkio subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus :
1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų rūšies ar rūšių individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ar individualias žvejybos galimybes, arba teisę naudoti žvejybos įrankius , o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju
galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą;
2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 31 straipsnį;23 ) ūkio subjektui subjektas teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė turi teisę žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas;34 ) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 468/2010 , kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
468/2010), priede ;45 ) kai prašoma išduoti specialųjį verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 10 straipsnyje nustatytų sąlygų; atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas specialiąsias sąlygas, jei jos taikomos prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti;56 ) kai prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, kuriuo leidžiama žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, yra laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų. nurodytą Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 31 straipsnio 5 dalyje, dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kuris buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro ir po to per 24 mėnesius vėl buvo į jį įtrauktas, eksploatavimo:
a) ūkio subjektas pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kad tas žvejybos laivas nevykdė verslinės žvejybos, arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad žvejybos laivas vykdė teisėtą verslinę žvejybą tuo laikotarpiu, kai žvejybos laivas buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro;
b) jeigu užsienio valstybė, suteikusi teisę plaukioti su jos vėliava laikotarpiu, kai tas žvejybos laivas nebuvo Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre, nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo srityje arba kaip valstybė, leidžianti netausiai naudoti žuvų išteklius (toliau – nebendradarbiaujanti valstybė), arba jeigu nuo datos, kai tokia valstybė buvo pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė, ūkio subjektas nutraukė verslinę žvejybą ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius išbraukė tą žvejybos laivą iš tos užsienio valstybės laivyno registro;
7) nėra sustabdyta verslinė žvejyba tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
8) ūkio subjektas nėra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, dėl kurio būtų siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų nusižengimą ir užtikrinti sunkaus nusižengimo ištyrimą neleidžiant vykdyti verslinės žvejybos. 4. Prašymą išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliotą instituciją.
Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 5. Žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 6. Jeigu pareiškėjas prašyme pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 7.
jūrų vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo ar panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą arba jo galiojimas baigiasi (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darantis sunkų pažeidimą nusižengimą , nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą nusižengimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo nusižengimo ištyrimą;
3) sustabdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
4) stichinės nelaimės, vykdomų darbų jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) negalima vykdyti žvejybos, arba iškilus kitokiai grėsmei žuvų ištekliams . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija sustabdo jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) sustabdomas visos teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas;
7) tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
8) sustabdoma arba uždraudžiama verslinė žvejyba jūrų vandenyse tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 8.
jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio to leidimo galiojimas:
1) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą arba išduoda naują verslinės žvejybos leidimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju);
pažeidimo nusižengimo bylą, yra priimamas nutarimas nutraukti bylą arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą nusižengimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta;
3) panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimo sustabdymas;
4) pašalinamos arba nebelieka šio straipsnio7 dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių . ;
5) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą (verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos);
6) panaikinus teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymą;
7) po 30 kalendorinių dienų nuo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per 3 metų laikotarpį dienos ;
8) panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse sustabdymą arba jos draudimą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone. 9. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas, jeigu pasikeičia leidime pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytos žvejybos sąlygos . 9. 10.
panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba;
panaikinamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, liudijimo galiojimas;
Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede;54 ) užsienio valstybės kompetentinga institucija panaikina jos išduoto verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą (verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju , jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos );65 ) išduodant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, dėl kurių valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas . ;
7) panaikinus ar perleidus visą ūkio subjekto turimą teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius arba pasibaigus jos galiojimui;
8) pasibaigus individualioms žvejybos galimybėms, jeigu ūkio subjektas neturi teisės į žvejybos galimybes. 10.
teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi . “
išdėstyti taip: „8. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, iki bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byla, jeigu fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, kurio metu padaryta žala žuvų ištekliams.“
išdėstyti taip: „9. Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai administracinio teisės pažeidimo nusižengimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą.“
straipsnio 11 dalį. „
protingumo kriterijais, specialiosios žvejybos leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba tokia žala labai nežymi.“
Papildyti 24 straipsnį 7 dalimi: „7.
Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Žvejybos
produktų realizavimas
ir vietas nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras arba jos jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – Aplinkos ministerija aplinkos ministras arba jos jo įgaliota institucija. 2. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti mažesnes negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio žuvis, skirtas maistui, išskyrus akvakultūros produktus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį. Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. 3. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis turint patvirtinimo dokumentus šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr.
1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų ar (ir) atsitiktinai sužvejotų tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, iki 10 procentų bendro žvejybos laimikio. 4. Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti jūrų vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“22 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Intervencinis žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemonės sandėliavimas Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencines žvejybos produktų rinkos reguliavimo priemones, kurias administruoja ir kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija .“
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą, pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos padarius sunkų pažeidimą nusižengimą
ir žvejybos įrankius;“. 24 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo, laikymo, vežimo ir realizavimo
etapais žuvininkystės produktų kilmę, saugą, kokybę ir atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja (prižiūri) valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu minimalus jų dydis, parduodamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
uždarosiose akvakultūros sistemose taiko gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones.“
išdėstyti taip:
„3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja (prižiūri)
akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose auginamų žuvų sanitarinę ir epizootinę būklę.
Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.“
3Papildyti 32 straipsnį 4 dalimi:
„4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos atlieka verslinę žvejybą
vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) .“
Pripažinti netekusiu galios 35 straipsnį. 35 straipsnis. Europos Sąjungos ir užsienio valstybių žvejybos laivų tikrinimas ir sulaikymas Europos Sąjungos ir užsienio valstybių žvejybos laivai, užsiimantys žvejyba Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, tikrinami ir sulaikomi Vyriausybės nustatyta tvarka. 26 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų pareigos, teisės ir atsakomybė
kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas. 2.
tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) išaiškina pažeidimus nusižengimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;
7) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas nusižengimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui nusižengimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja teisės pažeidimų nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo nusižengimo protokolui surašyti;
10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) išaiškina pažeidimus nusižengimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;
7) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas nusižengimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui nusižengimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja teisės pažeidimų nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo nusižengimo protokolui surašyti;
10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą. 3.
kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus
4) šio įstatymo
joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą;
6) vykdami į teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) sustabdyti, patekti į žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus
4) šio įstatymo
joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą;
6) vykdami į teisės pažeidimo nusižengimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) sustabdyti, patekti į žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus. 4.
kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 5. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. 6. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37–52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams fiziniams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos tikrinimo tvarka 1.
Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
4) nustatęs pažeidimą nusižengimą , trumpai nurodyti pažeidimą nusižengimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo nusižengimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą nusižengimą ;
5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti Žemės žemės ūkio ministerijos ministro arba jos jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, protokolą arba kitą dokumentą, kuriuose kuriame turi būti užfiksuotas pažeidimas ar pats patikrinimo faktas ir nusižengimas, jeigu jis buvo padarytas, ir administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas) , kurie pateikiami ir pateikti ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui su juo susipažinti ir pasirašyti. Jeigu protokolo negalima surašyti nusižengimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo ar ūkio subjekto atstovas arba nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant ;
6) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo ūkio subjekto atstovo prašymus, skundus;
7) ūkio subjekto atstovo prašymu išklausyti skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti. 2.
2Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą, nustatęs nusižengimą,
žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
duomenų valstybės informacinėje sistemoje;
apie nustatytą nusižengimą, pareikalauti nutraukti nusižengimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;
paaiškinimus, susijusius su padarytu nusižengimu;
informaciją, tiesiogiai susijusią su nusižengimo nustatymu;
protokolą. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.“
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai nusižengimai
pažeidimais nusižengimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nusižengimai , jeigu , atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai nusižengimai , jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai. 2.
subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Sunkiais nusižengimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodyti nusižengimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:
1) dėl nusižengimo žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 50 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jeigu jų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;
3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio arba žvejybos produktų apskaitos nevykdymas;
4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;
5) individualios žvejybos galimybės viršytos daugiau kaip 10 procentų;
6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre;
7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti Reglamente (EB) Nr.
1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti savo pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;
8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;
9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;
10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;
11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;
12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos tarptautinės žvejybos organizacijos sudarytą Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
13) nusižengimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr.
1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jeigu ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;
14) tokio paties pobūdžio nusižengimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį. 3. Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius nusižengimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams piliečiams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pažeidimų nusižengimų tyrimas pripažinimas ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas
Nusižengimus sunkiais pripažįsta , tiria ir protokolus surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009
a punkte nurodytų sunkių pažeidimų nusižengimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai. 2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą nusižengimą , užkirsti kelią sunkiems pažeidimams nusižengimams , surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti žuvininkystės kontrolės pareigūnai pagal kompetenciją žemės ūkio ministro teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo nusižengimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo nusižengimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) be teismo sprendimo sulaiko žvejybos laivą ne daugiau kaip 72 valandoms ;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą. 3. Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto nusižengimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, nusižengimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius nusižengimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 3 . 4.
tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio Šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. 4. 5. Sunkaus pažeidimo protokole Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti. 5. 6. Sunkaus pažeidimo protokolą Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant , tai pažymima protokole. 6. 7. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 7. 8. Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams 1.
8710 301 straipsnyje numatytų pažeidimų nusižengimų padarymą Žuvininkystės tarnyba šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija nutarimu skirti administracinę nuobaudą žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių. 2. Teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atimama už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytų trijų ir daugiau sunkių nusižengimų padarymą per 3 metus nuo paskutinio sunkaus nusižengimo padarymo dienos, už kuriuos skirtų taškų suma yra:
1) nuo 18 iki 35 taškų – teisė atimama dviem mėnesiams;
2) nuo 36 iki 53 taškų – teisė atimama keturiems mėnesiams;
3) nuo 54 iki 71 taškų – teisė atimama aštuoniems mėnesiams;
4) 72 ir daugiau taškų – teisė atimama vieniems metams. 2. 3. Jei žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo nusižengimo , visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija panaikina. 3. 4. Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.“ 31 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
“ 32 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo priedas
11999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL
, 4 skyrius, 4 tomas, p. 198). 2. 1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL
, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL
. 3. 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1). 4. 2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 5. 3. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos Reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3). 6. 4. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr.
Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 7. 5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 8. 6 . 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1). 9. 7. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.
508/2014 (OL
reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 10. 8. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1). 9. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1) . 10. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL
. “3332 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3, 4, 5 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį,
9 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, 16 straipsnio 2 ir 3 dalis,
8 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d., 13 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 16 straipsnio 2 ir 3 dalys – 2018 m. sausio 1 d. , 19, 23, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai 2016 m. balandžio 1 d., 24 straipsnis
šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2017 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 4. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais. Sustabdant teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju ar verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą šio įstatymo 18 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytu atveju vertinami tik po šio įstatymo įsigaliojimo padaryti žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. 5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
2, 6, 10, 11, 13, 142 , 143 , 15, 17, 171 ,18 ,
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką
„atrankiosios verslinės žvejybos įrankis“, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad
nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kas yra „atrankioji verslinė žvejyba“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. 2. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 231 dalyje apibrėžiant sąvoką „statomasis tinklas“, pirmiausia reikėtų nurodyti, jog statomasis tinklas yra verslinės žvejybos įrankis. 3. Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 241 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „tolimieji žvejybos rajonai“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos turinyje nėra aiškus formuluočių „regioninės žvejybos valdymo organizacijos“ bei „tarptautiniai vandenys“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti sąvokos „tolimieji žvejybos rajonai“ turinį vartojant keičiamame įstatyme apibrėžtas sąvoka (pavyzdžiui, „atviroji jūra“) arba projekto nuostatose atskleisti minėtų formuluočių turinį. 4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje po žodžio „sugauti“ nereikėtų įrašyti žodžių „tam tikros rūšies žuvų“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, į kurį atitinkamai keičiamos nuorodos projekto 4 straipsnio
dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies 1 punkte, manytume, kad projektu reikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekto 7 straipsniu kartu tikslinti ir keičiamo įstatymo 142 straipsnio 16 dalies nuostatas, kuriose pateikta netiksli nuoroda „šio straipsnio
“. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai galiojimas sustabdomas, jei ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 142 straipsnio 5 dalį ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą, o ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų, darytina išvada, kad žuvų išteklių naudotojai privalo skirti lėšas žuvų ištekliams atkuri ir išsaugoti ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką, ir pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Siūlytume šias projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. 8.
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reikėtų tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 5 dalies nuostatas nustatant, kad ne teisė į žvejybos kvotą yra sustabdoma, o sustabdomas minėtos teisės galiojimas, taip pat panaikinamas galiojimo sustabdymas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 11 dalies, projekto 20 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 9. Projekto 8 ir 9 straipsniais naikinamos keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto bei keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, susijusios su teisės žvejoti atėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtingas projekto 8 ir 9 straipsnių įsigaliojimas: projekto 8 straipsnis įsigaliotų 2016 m. lapkričio 1 d., o projekto 9 straipsnis - kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų suderinti šių projekto nuostatų įsigaliojimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad su projektu susijęs ir kartu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės
, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIP-3463), kuriuo naikinama administracinė nuobauda - specialiosios teisės (teisės užsiimti žvejyba) atėmimas, taip pat įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. 10. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos zonoje specialiuosius reikalavimus nustato žemės ūkio ministras .
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą viena iš žvejybos reglamentavimo priemonių yra žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatų formuluotė „žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone“. 12. Projekto 11 straipsnyje pateiktose siūlomose keičiamo įstatymo 171 straipsnio 2 dalies nuostatose naudojamos sąvokos ,,kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektas“ ir ,,užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Europos Sąjungos valstybių ūkio subjektai ir užsienio valstybių juridiniai asmenys būtų suprantami kaip tose valstybėse įsteigti (įregistruoti) ūkiniai subjektai ir juridiniai asmenys, ar toms valstybėms nuosavybės teise priklausantys ūkio subjektai (juridiniai asmenys). Taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų nuostata ,,užsienio valstybės fizinis asmuo“, t. y., ar ši nuostata apimtų užsienio valstybių piliečius, ar jose nuolatinę gyvenamąją vietą turinčius fizinius asmenis, ar minėtoji nuostata būtų suprantama dar kitaip. Siekiant išvengti galimo nevienodo šių nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, jas reikėtų patikslinti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatas. 13. Projekto 11 straipsnyje pateiktų keičiamo įstatymo 171 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes nėra aišku, ar individualiomis žvejybos galimybėmis su kitų valstybių ūkio subjektais, fiziniais ar juridiniais asmenimis keičiasi patys ūkio subjektai, ar ūkio subjektams paskirtas individualias žvejybos galimybes į kitų valstybių subjektų turimas individualias žvejybos galimybes keičia žemės ūkio ministro įgaliota institucija. 14. Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti nurodant, kokios rūšies (pavyzdžiui, tos pačios, tam tikros) žuvų individualios galimybės turimos omeny. 15. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 172 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatų nereikėtų patikslinti nurodant ką (pavyzdžiui, ūkio subjekto pasiūlytą aukcione kainą) ir kas turėtų sumokėti. 16.
173 straipsnio 2, 5 dalių, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo174 straipsnio 7, 10 dalių, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo175 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 1, 2 dalių, projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies 2 punkto, 6 dalies 3, 4 punktų, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo177 straipsnio 1 dalies 2 punkto, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 4 dalies 2 punkto, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 178 straipsnio 1 dalies, 23 dalies 2 punkto, projekto 20 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 4 punkto, 8 dalies, projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 2 dalies 2 punkto, projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 3 dalies 4 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1711 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nuorodose į keičiamo įstatymo kitus straipsnius prieš nurodyto straipsnio numerį reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. 17. Svarstytina, ar projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 173 straipsnio 6 dalies nuostatose prieš žodžius
„žvejybos baruose“ nereikėtų įrašyti žodį „priekrantės“. 18. Projekto 14 straipsniu pildomo keičiamo
įstatymo 174 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalyku, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis . Svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokių konkrečiai sandorių dalyku vis tik galėtų būti duomenys, naudojami apskaičiuojant ūkio subjekto atskaitos duomenis. 19.
suderinamumo, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalies nuostatose (nurodytuose skliaustuose) vietoj termino
„rezervo“ reikėtų įrašyti terminą „žvejybos galimybių rezervo“. 20. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
175 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu Baltijos jūroje būtų paskirstyta ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad aukciono būdu žuvininkystės rinkoje gali dalyvauti nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) ūkio subjektai bei ūkio subjektai, nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus (neturintys atskaitos duomenų). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos žuvininkystės rinkoje, kadangi, manytina, būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, bei ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“.
Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. Analogiško turinio pastaba dėl asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimo vykdant verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose bei priekrantėje taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalies bei projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 179 straipsnio 5 dalies nuostatų. 21. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo176 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „istorinė dalis“, kuri, priėmus teikiamą projektą, nebus apibrėžta Žuvininkystės įstatyme ir, kurios turinys nebus aiškus. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. 22. Projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 3 dalies nuostatų formuluotės tikslintinos: vietoj formuluotės „dėl sustabdytos teisės į žvejybos galimybes“ reikėtų įrašyti formuluotę „dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo“; vietoj formuluotės „pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes sustabdymą“ – formuluotę „pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą“. 23.
keičiamo įstatymo 177 straipsnio 10 dalies antrojo sakinio nuostata ,,jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos atitinkamo dydžio žvejybos galimybės “ (pabraukta mūsų) nėra aiški. Neaišku, kokio konkrečiai dydžio žvejybos galimybės būtų teikiamos aukcionui, jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigytų. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 24. Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 178 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės
„nebegauna žvejybos galimybių“ nereikėtų įrašyti formuluotės „nebegauna
individualių žvejybos galimybių“. 25. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje pateikto keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 2 punkto nuostatos derintinos tarpusavyje, nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas jam padarius tris žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per trejų metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 3 dalies
panaikinamas po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos. Taigi iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas yra panaikinamas, kai per trejus metus padaromi trys žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie nėra tokio pat pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. 26.
1711 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje. Ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija . Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 27. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą. Ši projekto nuostata stokoja teisinio apibrėžtumo, nes iš jos nėra aišku, kada toks planas turėtų būti parengtas, kokiam laikotarpiui jis būtų rengiamas, koks subjektas šį planą tvirtintų, kaip jis būtų įgyvendinamas. Svarstytina, ar šiais aspektais nereikėtų šių projekto nuostatų tikslinti. 28. Projekto 27 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra suprantamas formuluotės „žuvininkystės produktų paskirstymo etapas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokią veiklą apimtų šis etapas, ar jis, pavyzdžiui, apimtų žuvininkystės produktų realizavimo (tiekimo rinkai) etapą (ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuotų žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir pan. reikalavimams žuvininkystės produktų realizavimo etape).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas v alstybinė maisto kontrolė, kurią atlieka minėta tarnyba, apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. 29. Siekiant sąvokų vartojimo suvienodinimo, projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies
„laivų“ įrašytinas žodis „laivyno“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 22 straipsniu keičiamo
įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatoms. 30. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį
suderinamumo tarpusavyje, svarstytina, ar teikiamu projektu kartu nereikėtų tikslinti ir tų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose yra pateiktos nuorodos į Administracinį teisės pažeidimų kodeksą ar konkretų jų straipsnį, kaip pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1 dalis. 31. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3303).
XIIP-3303). Pažymėtina, kad minėtame projekte siūloma nustatyti, kad lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija, tuo tarpu teikiamas projektas šią funkciją priskiria aplinkos ministrui. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė , tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. inga.jarukaitiene @lrs.lt
2, 10, 11, 13, 17, 171 , 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61,
2016-05-19 Nr. XIIP-3461(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 241 dalyje nėra aiškus formuluotės „besiribojančių su jūra
“ turinys, t. y., nėra aišku, kuri jūra turima
omeny. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jūrų vandenis sudaro valstybių teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienai nustato“, t. y., nėra aišku, ar žvejybos galimybių dalis nustatoma per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo sausio
kitaip. Vertinamoji projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 7 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti turi sumokėti 10 procentų apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar 10 procentų apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo turėtų sumokėti kiekvienas apsikeitime dalyvaujantis ūkio subjektas, ar tik vienas iš jų.
Be to, nėra aišku, nei kuris subjektas turėtų apskaičiuoti mokėtinos sumos dydį, nei jos sumokėjimo terminai ir, ar ūkio subjektams būtų taikoma kokia nors atsakomybė, ūkinės veiklos ribojimai, jei minėta suma nebūtų sumokėta. Manytina, kad šios esminės nuostatos turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje jos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktus priima ne ministerija, bet ministras, nuostata ,,Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“ keistina į nuostatą ,,žemės ūkio ministro nustatyta tvarka“. 4 . Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 141 , 142 ,143 , 144 , 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2351, kurio 5 straipsniu keičiamo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias susijusius ūkio subjektus, išdėstė keičiamo įstatymo 141 straipsnio 12-19 dalyse, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 173 straipsnio 5 dalies bei projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 4 dalies nuostatų nuoroda „šio įstatymo 142 straipsnio 12-19 dalyse“ keistina į nuorodą „šio įstatymo 141 straipsnio 12-19 dalyse“. 5.
įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Iš šių projekto nuostatų darytina išvada, kad ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes nebus suteikiama, jei jis minėtu laikotarpiu nustatytą 1 metų terminą dėl kokių nors objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir pan.) nenaudojo individualių žvejybos galimybių. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą. 6. Iš projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiam ūkio subjektui - perleidusiam savo teisę į žvejybos galimybes, ar gavusiam perleistą teisę į žvejybos galimybes, ar abiems kartu (atveju, kai ūkio subjektas perleidžia visą teisę į žvejybos galimybes mažiau negu prieš 3 kalendorinius metus) - skaičiuojami atskaitos duomenys minėtos teisės perleidimo laikotarpiu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume tikslinti minėtas projekto nuostatas, pašalinant šiuos neaiškumus. 7. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytą atvejį“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 10 straipsniu siūlomoje keičiamo įstatymo 174 straipsnio 12 dalyje nėra nurodomi sandoriai, o tik įtvirtinamos taisyklės, pagal kurias būtų nustatomi reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perimančių ūkio subjektų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 10 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 174 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti. 8. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu Baltijos jūroje būtų paskirstyta 1 procentas Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių ( pažymėtina, kad pirmajame įstatymo projekto variante buvo siūloma nustatyti, kad aukciono būdu būtų paskirstyta ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių ). Atkreiptinas dėmesys, kad aukciono būdu žuvininkystės rinkoje gali dalyvauti nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) ūkio subjektai, ūkio subjektai, nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus (neturintys atskaitos duomenų) bei ūkio subjektai, kuriems pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama pagal projekto 10 straipsniu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo174 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas nepagrįstai nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos žuvininkystės rinkoje, kadangi, manytina, būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, bei ūkio subjektams, nurodytiems projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“.
Analogiško turinio pastaba dėl asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimo vykdant verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose bei priekrantėje taikytina ir projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalies bei projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 179 straipsnio 5 dalies nuostatų. 9. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalyje prieš formuluotę „17 straipsnio 11 dalyje“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. 10.
straipsnio 6 dalyje vartojama formuluotė „ ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalies r eikalavimus “, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalyje, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 178 straipsnio 1 dalyje, projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 8 dalyje vartojamos formuluotės „ ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas
“, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 174
straipsnio
straipsnio 11 dalyje numatytas sąlygas “, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „ ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas , nustatytas 17 straipsnio 11 dalyje“, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas , nustatytas šio įstatymo17 straipsnio 11 dalyje“. Siekiant aiškumo, siūlytume projekto nuostatose suvienodinti šių formuluočių vartojimą. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 , 142 , 143 , 144 straipsniais įstatymas Nr. XII-781, kuriuo buvo pakeistos keičiamo įstatymo 5 straipsnio struktūrinės dalys. Atsižvelgiant į tai, projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatose nėra aiškus nuorodos „šio įstatymo 5 straipsnio5 dalyje nurodytų duomenų“ turinys. Manytina, kad šiose projekto nuostatose turėtų būti nurodyta keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 4 dalies 2 punkto, projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 4 punkto nuostatoms. Be to, pažymėtina, kad dėl aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimo, projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos laikytinos perteklinėmis, todėl siūlytume jų atsisakyti. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos projekto 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 2 ir 3 dalių įsigaliojimo. 12. Projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje reikėtų nustatyti konkretų terminą, per kurį teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas turėtų būti panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių jis buvo sustabdytas. 13. Projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotė „apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes <...> buvo panaudojęs tas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas“ tikslintina, nes individualias žvejybos galimybes pagal siūlomą teisinį reguliavimą naudoja ne laivas, o ūkio subjektas. 14. Projekto 14 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 178 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio. Projektu keičiamo įstatymo 178 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šio straipsnio paskirtis, be kita ko, reglamentuoti individualių žvejybos galimybių perleidimą. Tuo tarpu 178 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nėra siūloma reglamentuoti individualių žvejybos galimybių perleidimo santykių. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo178 pavadinimą reikėtų suderinti su šio straipsnio turiniu. 15.
projekto nuostatas (pvz., projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 179 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „už kiekvieną verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „už kiekvieną žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą“. 16. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo1711 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „surašius“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 17. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
žodžių. 18. Projekto 18 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas keičiamas tik tais atvejais, jeigu pasikeičia leidime pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 III priedą nurodytas žvejybos sąlygos. Atkreipiame dėmesį, kad atvejus, kuomet turėtų būti keičiamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, siūloma nustatyti ir projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 9 dalyje ir projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgus į tai, lieka neaiškus minėtų projekto nuostatų santykis. Svarstytina, ar projekto 18 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos apimtų visus atvejus, kuomet turėtų būti keičiami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimai. 19. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 ir 3 punktuose siūloma naudoti sąvoką ,,Europos Sąjungos vandenys“, kurios turinys nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinio. 20.
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio ir šio įstatymo 37-52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse“. Pažymėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žuvininkystės kontrolės vykdymą, būtų taikomos tik užsienio valstybių piliečiams. Tuo tarpu asmenų be pilietybės, kurie vykdytų aukščiau nurodytą veiklą, atžvilgiu žuvininkystės kontrolės priemonės negalėtų būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti išplėstas subjektų, kurių atžvilgiu galėtų būti taikomos žuvininkystės kontrolės priemonės, ratas. Kartu svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje jungtis ,,ir“ neturėtų būti keičiama jungtimi ,,ir (ar)“. Tokiu atveju žuvininkystės kontrolės priemonės galėtų būti taikomos asmenims, kurie vien tik eksportuotų į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ar vien tik vykdytų verslinę žvejybą jūrų vandenyse. 21. Projekto 28 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius nusižengimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams piliečiams ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse“. Svarstytina, ar nuostatos ,,užsienio valstybių fiziniai piliečiai“ nereikėtų patikslinti, atsisakant žodžio ,,fiziniai“. Be to nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atsakomybė už sunkius nusižengimus būtų taikoma tik užsienio valstybių piliečiams.
Tuo tarpu asmenys be pilietybės už minėto pobūdžio nusižengimų padarymą atsakomybėn nebūtų traukiami. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti išplėstas subjektų, kurie būtų traukiami atsakomybėn už jų padarytus sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje, ratas. Kartu svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje jungtis ,,ir“ neturėtų būti keičiama jungtimi ,,ir (ar)“. Tokiu būdu atsakomybėn galėtų būti traukiami asmenys, kurie vien tik eksportuotų į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ar vien tik vykdytų verslinę žvejybą jūrų vandenyse. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siūloma kai kuriose keičiamo įstatymo nuostatose (pvz., projekto 28 ir 29 ir kiti straipsniuose) keisti galiojančiame įstatyme vartojamą sąvoką
„teisės pažeidimas“ į sąvoką „nusižengimas“, sąvoką „protokolas“ į sąvoką
„administracinio nusižengimo protokolas“, tačiau kitose galiojančio įstatymo nuostatose
(pvz., galiojančio įstatymo 38, 39, 55, 56, 57 ir kiti straipsniai) šios sąvokos projektu nėra keičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad a dministracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ši kodeksą atsako fizinis asmuo. Tuo tarpu Žuvininkystės įstatymas nustato ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą juridiniams asmenims. Projekto nuostatose vartojant Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas sąvokas, tampa neaišku, kokia atsakomybė – administracinė pagal minėtą kodeksą ar ekonominių sankcijų taikymas, turima omeny.
Manytina, kad Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sąvokos projekto nuostatose turėtų būti vartojamos tada, kai jos reglamentuoja fizinių asmenų administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 23. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes šiame straipsnyje be taškų skyrimo žvejybos laivų kapitonams siūloma reglamentuoti ir teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atėmimą. Be to, šio straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „komisija nutarimu skirti administracinę nuobaudą
“ turinys, nes pagal galiojančio įstatymo 55 straipsnio (kuris
projektu nėra keičiamas) 8 dalies 1 punktą komisija, išnagrinėjusi sunkaus pažeidimo bylą, priima nutarimą skirti šio įstatymo nustatytą sankciją . Tuo tarpu projekto nuostatos suponuoja prielaidą, kad keičiamame įstatyme nustatytų taškų skyrimas laikytinas administracine nuobauda, kas nedera su Administracinių nusižengimų kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinių nuobaudų rūšis. 24. Projekto 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamas 2017 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus nurodytas išimtis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Todėl lieka neaišku, kokiu būdu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y., iki einamųjų metų pradžios, ūkio subjektams galėtų būti paskiriamos teisės į žvejybos galimybes 2017 metams, o suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., jeigu pats teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis turėtų būti skiriamos minėtos galimybės ir suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, įsigaliotų tik 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos institucijos skirtų ūkio subjektams teises į žvejybos galimybes ir suteiktų teises naudoti žvejybos įrankius, neturėtų įsigalioti anksčiau, negu visas įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė , tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142 ,14
,17 4 , 175 , 176 , 177 , 178 ,17
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIP-3461) 2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 110-P-41 Vilnius 1.
: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas; Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys (2015-11-25) :
Virginija Baltraitienė – Žemė sūkio ministrė, Lina Kujalytė - Žemės ūkio viceministrė, Adolfas Damanskis – Ministro Pirmininko patarėjas, Saulius Jakimavičius – Žemės ūkio ministro patarėjas, Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė – Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė, Ignas Nauburaitis
Šidlauskienė Indrė - Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktorė, Aidas Adomaitis - Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriau pavaduotojas, Andrius Burlėga – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius, Simona Kliūdytė – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė, Vilmantas Greičiūnas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas, Giedrius Ladukas - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas, Jurgita Ratkevičiūtė – Konkurencijos tarybos l. e. p. Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja, Gintarė Taluntytė L. e. p.
Atstovavimo ES teismuose vedėja Europos teisės departamentas prie LR TM, Inga Jarukaitienė – Seimo Teisės departamento ES ir tarptautinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, Rolandas Juknevičius – Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos patarėjas, Artūras Maželis – Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas, Algirdas Aušra – Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Justinas Poderis - UAB „VAO“ atstovas bei Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos
„Baltijos žvejas“ atstovas, Alfonsas Bargaila – Lietuvos žuvininkystės produktų
gamintojų asociacijos pirmininkas, Gintaras Gylys – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdybos narys bei UAB „Spika“ direktorius, Arvydas Žiogas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas, Akvilė Kungienė – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vyr. finansininkė, Stanislava Siga Jakubauskienė – Žuvininkystės įmonių asociacijos
„Lampetra“ tarybos pirmininkė, Linas Klakauskas – UAB „Baltlanta“ direktorius,
Algimantas Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius, Leonas Kerosierius – Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas, Ąžuolas Vadopalas, Andrius Petrusevičius – Žvejų sąjungos atstovai, Karolis Gudinas –
„Raudona žuvis“ klubo atstovas, Kęstutis Klimavičius – Žvejų sąjungos atstovas,
Andrej Šeluchin, Martynas Mančas, Marijonas Mikutavičius, Ugnius Leimontas, Eugenijus Baltauskas, Mantas Velička – žvejai-mėgėjai, Edgaras Martynas Stankaičius – Meškeriotojų sąjungos atstovas, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Irma Dubovičienė – „Ūkininko patarėjo“ korespondentė.
Atstovavimo ES teismuose vedėja Europos teisės departamentas prie LR TM, Inga Jarukaitienė – Seimo Teisės departamento ES ir tarptautinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, Rolandas Juknevičius – Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos patarėjas, Artūras Maželis – Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas, Algirdas Aušra – Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Justinas Poderis - UAB „VAO“ atstovas bei Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos
„Baltijos žvejas“ atstovas, Alfonsas Bargaila – Lietuvos žuvininkystės produktų
gamintojų asociacijos pirmininkas, Gintaras Gylys – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdybos narys bei UAB „Spika“ direktorius, Arvydas Žiogas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas, Akvilė Kungienė – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vyr. finansininkė, Stanislava Siga Jakubauskienė – Žuvininkystės įmonių asociacijos
„Lampetra“ tarybos pirmininkė, Linas Klakauskas – UAB „Baltlanta“ direktorius,
Algimantas Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius, Leonas Kerosierius – Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas, Ąžuolas Vadopalas, Andrius Petrusevičius – Žvejų sąjungos atstovai, Karolis Gudinas –
„Raudona žuvis“ klubo atstovas, Kęstutis Klimavičius – Žvejų sąjungos atstovas,
Andrej Šeluchin, Martynas Mančas, Marijonas Mikutavičius, Ugnius Leimontas, Eugenijus Baltauskas, Mantas Velička – žvejai-mėgėjai, Edgaras Martynas Stankaičius – Meškeriotojų sąjungos atstovas, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Irma Dubovičienė – „Ūkininko patarėjo“ korespondentė. Komiteto posėdyje dalyvavo (2015-12-02) - balsavimas dėl viso įstatymo projekto) :
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas; Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė;
Kiti asmenys: Virginija Baltraitienė – Žemė sūkio ministrė, Algirdas Aušra - Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Arvydas Žiogas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvada
1 (41 ) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „atrankiosios verslinės žvejybos įrankis“ , tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kas yra „atrankioji verslinė žvejyba“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Pritarti
2Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 231 dalyje apibrėžiant sąvoką „statomasis tinklas“, pirmiausia reikėtų nurodyti, jog statomasis tinklas yra verslinės žvejybos įrankis . Pritarti
8 (241 ) 3.
Projekto 2 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 241 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką
„tolimieji žvejybos rajonai“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos turinyje
nėra aiškus formuluočių „regioninės žvejybos valdymo organizacijos“ bei
„tarptautiniai vandenys“ turinys. Atsižvelgiant į tai,
reikėtų tikslinti sąvokos
„tolimieji žvejybos rajonai“ turinį vartojant keičiamame įstatyme apibrėžtas
sąvoka
minėtų formuluočių turinį. Pritarti
2015-09-21 išvada 2(2)9
projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje po žodžio „sugauti“ nereikėtų įrašyti žodžių „tam tikros rūšies žuvų“
2015-09-21 išvada 2(2)
5Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m.
gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, į kurį atitinkamai keičiamos nuorodos projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies 1 punkte, manytume, kad projektu reikėtų atitinkamai tikslinti ir keičiamo įstatymo
išvada7 (142 )
tikslinti ir keičiamo įstatymo 142 straipsnio 16 dalies nuostatas, kuriose pateikta netiksli nuoroda „šio straipsnio
“. Pritarti
142 straipsnio pakeitimai perkelti į projektą Nr. XIIP-3303. 7.
7Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai galiojimas sustabdomas, jei ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 142 straipsnio 5 dalį ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą, o ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą. Iš šių projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų, darytina išvada, kad žuvų išteklių naudotojai privalo skirti lėšas žuvų ištekliams atkuri ir išsaugoti ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką, ir pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Siūlytume šias projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Projekto 7 straipsnyje numatyti
14 3 straipsnio pakeitimai perkelti į projektą Nr. XIIP-3303. 8.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvada
8Atsižvelgiant į projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reikėtų tikslinti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 5 dalies nuostatas nustatant, kad ne teisė į žvejybos kvotą yra sustabdoma, o sustabdomas minėtos teisės galiojimas, taip pat panaikinamas galiojimo sustabdymas. Pritarti Projekto 7 straipsnyje numatyti
14 3 straipsnio pakeitimai perkelti į projektą Nr. XIIP-3303. 8.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvada 13 (177 ),
1 (11), 1 (9) Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 11 dalies, projekto 20 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 9 dalies nuostatoms.
Pritarti
išvada32
straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto bei keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, susijusios su teisės žvejoti atėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtingas projekto 8 ir 9 straipsnių įsigaliojimas: projekto 8 straipsnis įsigaliotų 2016 m. lapkričio 1 d., o projekto 9 straipsnis - kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų suderinti šių projekto nuostatų įsigaliojimo . Pritarti Pakeitimai perkelti į projektą Nr. XIIP-3303. 9.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento
išvada32 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad su projektu susijęs ir kartu teikiamas Lietuvos
324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. XIIP-3463), kuriuo naikinama administracinė nuobauda - specialiosios teisės (teisės užsiimti žvejyba) atėmimas, taip pat įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre
išvada6
siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos zonoje specialiuosius reikalavimus nustato žemės ūkio ministras .
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės
nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną
išvada6
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą viena iš žvejybos reglamentavimo priemonių yra žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatų formuluotė „žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone“ . Pritarti 12.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento
išvada7 (171 ) (2,3)
siūlomose keičiamo įstatymo 171 straipsnio 2 dalies nuostatose naudojamos sąvokos ,,kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektas“ ir ,,užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Europos Sąjungos valstybių ūkio subjektai ir užsienio valstybių juridiniai asmenys būtų suprantami kaip tose valstybėse įsteigti (įregistruoti) ūkiniai subjektai ir juridiniai asmenys, ar toms valstybėms nuosavybės teise priklausantys ūkio subjektai (juridiniai asmenys). Taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai asmenis apimtų nuostata ,,užsienio valstybės fizinis asmuo“, t. y., ar ši nuostata apimtų užsienio valstybių piliečius, ar jose nuolatinę gyvenamąją vietą turinčius fizinius asmenis, ar minėtoji nuostata būtų suprantama dar kitaip.
Siekiant išvengti galimo nevienodo šių nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, jas reikėtų patikslinti . Pritarti 12.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvada 27 (53) (3) Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 28 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti
17 1 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, nes nėra aišku, ar individualiomis žvejybos galimybėmis su kitų valstybių ūkio subjektais, fiziniais ar juridiniais asmenimis keičiasi patys ūkio subjektai, ar ūkio subjektams paskirtas individualias žvejybos galimybes į kitų valstybių subjektų turimas individualias žvejybos galimybes keičia žemės ūkio ministro įgaliota institucija. Pritarti
14Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti nurodant, kokios rūšies (pavyzdžiui, tos pačios, tam tikros) žuvų individualios galimybės turimos omeny. Pritarti
15Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 172 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatų nereikėtų patikslinti nurodant ką (pavyzdžiui, ūkio subjekto pasiūlytą aukcione kainą) ir kas turėtų sumokėti . Pritarti
12 (176 ) (2,5) (7,10) (1,3,4,5), (1,2) 16.
Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 173 straipsnio 2, 5 dalių, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 7, 10 dalių, projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 1, 2 dalių, projekto 17 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies 2 punkto, 6 dalies 3, 4 punktų, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punkto, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 177 straipsnio 4 dalies 2 punkto, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 178 straipsnio 1 dalies, 23 dalies 2 punkto, projekto 20 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 4 punkto, 8 dalies, projekto 20 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 2 dalies 2 punkto, projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 3 dalies 4 punkto, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 1711 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų nuorodose į keičiamo įstatymo kitus straipsnius prieš nurodyto straipsnio numerį reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Pritarti
išvada9 (173 )
įstatymo 173 straipsnio 6 dalies nuostatose prieš žodžius
„žvejybos baruose“ nereikėtų įrašyti žodį „priekrantės“. Pritarti
10 (174 )
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalyku, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis .
Svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš galiojančio įstatymo nuostatų nėra aišku, kokių konkrečiai sandorių dalyku vis tik galėtų būti duomenys, naudojami apskaičiuojant ūkio subjekto atskaitos duomenis. Pritarti
11 (175 )
projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalies nuostatose (nurodytuose skliaustuose) vietoj termino „rezervo“ reikėtų įrašyti terminą „žvejybos galimybių rezervo“. Pritarti
11 (175 )
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu Baltijos jūroje būtų paskirstyta ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad aukciono būdu žuvininkystės rinkoje gali dalyvauti nauji (norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą Baltijos jūroje) ūkio subjektai bei ūkio subjektai, nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus (neturintys atskaitos duomenų). Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos žuvininkystės rinkoje, kadangi, manytina, būtų apribojamos galimybės ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą bei anksčiau nevykdžiusiems verslinės žvejybos, bei ūkio subjektams, nevykdžiusiems minėtos veiklos trejus metus, gauti individualias žvejybos galimybes Baltijos jūroje.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. Nepritarti Žvejybos galimybės tarp ES valstybių narių paskirstomos atsižvelgiant į istorinius sugautų žuvų kiekius prieš įstojimą į ES.
Visos ES valstybės narės ūkio subjektams paskirsto individualias žvejybos galimybes istoriniu principu, tai nusistovėjusi praktika žvejybos sektoriuje. Trečiosios šalys, suteikiančios prieigą mūsų laivams prie jų žuvų išteklių, licencijas suteikia tik tiems laivams, kurie jau istoriškai žvejojo tos šalies vandenyse. Nei viena ES valstybė narė tiesiogiai nesudaro galimybių ateiti į žvejybos sektorių naujiems ūkio subjektams, nes ES bendroji žuvininkystės politika tam praktiškai užkerta kelią. Naujas ūkio subjektas gali ateiti į rinką tik vietoj išėjusio ūkio subjekto ir su ne didesnio žvejybos pajėgumo laivu, negu buvo išėjusio iš verslo ūkio subjekto. Konkurencija žvejybos sektoriuje yra apribota dėl ribotų išteklių ir ES apribojo šį sektorių būtent remdamasi istoriniu principu, tai yra nuo Lietuvos įstojimo į ES turi teisę tęsti žvejybą tik tie ūkio subjektai, kurie žvejojo anksčiau, o nauji gali ateiti tik vietoj išėjusių ūkio subjektų. Siekiant užtikrinti ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma didžiąją dalį perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstyti istoriniu principu. Aukcionui pateikiama 5 proc. žvejybos galimybių dalis pasirinkta įvertinant šiuo metu žvejojančių Baltijos jūroje laivų skaičių ir vidutinę jiems tenkančių žvejybos galimybių dalį (apie 3 proc. žvejybos galimybių kiekvienam laivui, jei būtų skiriama po lygiai). 20.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Analogiško turinio pastaba dėl asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimo vykdant verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose bei priekrantėje taikytina ir projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalies bei projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 179 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau (žr. prie 20.1 pastabos). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamento
12 (176 )
straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „istorinė dalis“ , kuri, priėmus teikiamą projektą, nebus apibrėžta Žuvininkystės įstatyme ir, kurios turinys nebus aiškus. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą
13 (177 )1
177 straipsnio 3 dalies nuostatų formuluotės tikslintinos: vietoj formuluotės „dėl sustabdytos teisės į žvejybos galimybes“ reikėtų įrašyti formuluotę „dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo“ ; vietoj formuluotės „pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes sustabdymą“ – formuluotę „pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą“
13 (177 )1
įstatymo 177 straipsnio 10 dalies antrojo sakinio nuostata ,,jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos atitinkamo dydžio žvejybos galimybės “ (pabraukta mūsų) nėra aiški . Neaišku, kokio konkrečiai dydžio žvejybos galimybės būtų teikiamos aukcionui, jei aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigytų. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą . Pritarti 24.
14 (178 )
, ar projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 178 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „nebegauna žvejybos galimybių“ nereikėtų įrašyti formuluotės „nebegauna individualių žvejybos galimybių“. Pritarti
įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 2 punkto nuostatos derintinos tarpusavyje , nes pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ūkio subjekto teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas jam padarius tris žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per trejų metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas panaikinamas po 30 kalendorinių dienų nuo teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo už tokio pat pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo padarymą trečią kartą per trejų metų laikotarpį dienos. Taigi iš projekto nuostatų lieka neaišku, kada teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymas yra panaikinamas, kai per trejus metus padaromi trys žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie nėra tokio pat pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
17 (1711 )
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas gali perleisti ar laikinai perduoti teisę naudoti žvejybos įrankius kitam ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.
Ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija . Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatoms. Pritarti
20
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemės ūkio ministerija rengia Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą. Ši projekto nuostata stokoja teisinio apibrėžtumo, nes iš jos nėra aišku, kada toks planas turėtų būti parengtas, kokiam laikotarpiui jis būtų rengiamas, koks subjektas šį planą tvirtintų, kaip jis būtų įgyvendinamas. Svarstytina, ar šiais aspektais nereikėtų šių projekto nuostatų tikslinti
24
28.
Projekto 27 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra suprantamas formuluotės „žuvininkystės produktų paskirstymo etapas“ turinys , t. y., nėra aišku, kokią veiklą apimtų šis etapas, ar jis, pavyzdžiui, apimtų žuvininkystės produktų realizavimo (tiekimo rinkai) etapą (ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuotų žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir pan. reikalavimams žuvininkystės produktų realizavimo etape). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas v alstybinė maisto kontrolė, kurią atlieka minėta tarnyba, apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Pritarti
27
suvienodinimo, projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotėje „Europos Sąjungos žvejybos laivų registre“ vietoj žodžio „laivų“ įrašytinas žodis „laivyno“ . Pritarti
18
keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatoms. Pritarti
dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo tarpusavyje, svarstytina, ar teikiamu projektu kartu nereikėtų tikslinti ir tų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriose yra pateiktos nuorodos į Administracinį teisės pažeidimų kodeksą ar konkretų jų straipsnį, kaip pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1 dalis. Pritarti
Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142, 143, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3303). Pažymėtina, kad minėtame projekte siūloma nustatyti, kad lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija, tuo tarpu teikiamas projektas šią funkciją priskiria aplinkos ministrui. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje
6
antikorupcinio vertinimo išvados „Dėl žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3303, Nr. XIIP-3461 ir Nr. XIIP-3462“: I. Dėl projekto Nr. XIIP-3461 1.1. Projekto Nr. XIIP-3461 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad t eisę į žvejybos kvotą suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių vidaus vandenyse suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.
To paties projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad t eisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. Žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sudėtį ir darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija, o Žvejybos teisių vidaus vandenyse suteikimo komisijos – Žemės ūkio ministerija. Atsižvelgdami į šių komisijų, suteikiančių t eises į žvejybos kvotą, žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams vykdyti veiklą, svarbą Lietuvoje, manome, kad pagrindinių komisijos sudėties sudarymo, jos skaičiaus ir komisijos veiklos principų, komisijos nariams keliamų reikalavimų, komisijos narių kadencijų trukmės ir skaičiaus ribojimo įtvirtinimas įstatyme yra viena iš apsaugos priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę. Todėl siekdami abiejų komisijų veiklos skaidrumo, nuo kurių sprendimų priklauso t eisių į žvejybos kvotą, žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikimas , siūlome projekto rengėjui nustatyti įstatyme komisijos narių skaičių komisijoje, didžiausią leistiną k omisijos narių kadencijų skaičių, jų trukmę bei jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką
6
1.2. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-3461 10 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nustatoma, kad a pie priimtą sprendimą dėl teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo ūkio subjektai informuojami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos posėdžio. Kaip jau minėta Specialiųjų tyrimų tarnybos 2013-11-14 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6915, s iekdami šios komisijos priimtų sprendimų viešumo, siūlėme nustatyti, kad komisijos priimti sprendimai, susiję su teisių į žvejybos galimybes arba naudoti žvejybos įrankius suteikimu skelbiami viešai Žemės ūkio ministerijos ar (ir) Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje, kaip šiuo metu yra skelbiami. Viešai interneto svetainėje komisijos priimtų sprendimų dėl teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo skelbimas skatintų suinteresuotų asmenų informuotumą ir skaidrumą. Siūlome nustatyti komisijos priimtų sprendimų viešinimą Žemės ūkio ministerijos ar (ir) Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje
Antikorupcinio vertinimo išvada 2015-09-
vidaus vandenyse suteikimo komisijos priimtiems sprendimams dėl teisės į žvejybos kvotą suteikimo. Pritarti Pakeitimai perkelti į projektą Nr. XIIP-3303. 35. STT
13 (177 )1
siūlomo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės ūkio ministro įgaliota institucija prieš stabdydama teisės į žvejybos galimybes galiojimą įspėja ūkio subjektą ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą, kurio neįvykdžius šios teisės galiojimas bus sustabdytas . Toks teisinis reguliavimas priežiūrą vykdančiai institucijai suteikia galimybę nustatyti skirtingus terminus įsipareigojimams įvykdyti, kas didina korupcijos riziką vykdant ūkio subjekto priežiūrą.
Siekdami mažinti piktnaudžiavimo atvejų galimybes, siūlome nustatyti konkretų terminą įsipareigojimui įvykdyti, kuriam pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimas bus sustabdytas
STT Antikorupcinio vertinimo išvados (2015-09-...): „<...> Teisinis reguliavimas nenustato sunkaus pažeidimo tyrimo eigos ir terminų, nustato tik šio tyrimo pabaigą . Pažymėtina ir tai, kad minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata jau konstatuoja sunkaus pažeidimo padarymo faktą, kuriam nutraukti taikomos neatidėliotinos vykdymo priemonės, todėl kyla klausimas, kokiu tikslu ir pagrindais atliekamas sunkaus pažeidimo tyrimas. Taip pat iš teisinio reguliavimo nėra aišku:
tyrimą ir ar visais atvejais jis atliekamas;
nuo jo padarymo ar nustatymo dienos;
sunkaus pažeidimo tyrim o pabaigos turi būti surašytas protokolas;
viena ar kelios neatidėliotino vykdymo priemonės.
viena ar kelios neatidėliotino vykdymo priemonės . Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio mėn. 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punkte nustatyta, kad teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus. Nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, darome išvadą, kad pasinaudojant minėtu teisiniu reglamentavimu yra galimybės protokolą surašančiam asmeniui piktnaudžiauti, t. y. vilkinti sunkaus pažeidimo tyrimo atlikimo ir protokolo surašymo laiką ir protokolą surašyti nepaliekant pakankamai laiko sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimui ir sankcijos paskyrimui, taip padedant išvengti sunkų pažeidimą žuvininkystės srityje padariusiam asmeniui administracinės atsakomybės, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti šio projekto nuostatą nustatant sunkaus pažeidimo eigą ir terminus, neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo kriterijus. Pritarti
Antikorupcinio vertinimo išvada 2015-09-
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvadoje Nr. XIIP-3461 pateiktoms18 , 21, 23, 25 ir
[1] nustatymo, kurios suteikia galimybę korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome tikslinti šias nuostatas
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-10-06 Nr.53 * Išrašas iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos 2015-10-06 d. rašto Nr.53: „<...>Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas LR Seimui svarstyti LR Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIIP-3461 mūsų manymu, paruoštas nekompetentingai ir turėtų būti grąžintas LR Vyriausybei tobulinti. Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 3-„už“, 2-“prieš“, 3-„susilaikė“) Priarta Žemės ūkio ministerijos siūlymui svarstyti šį įstatymo projektą.
1.2 Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-10-06 Nr.5311 (175 )
Žvejybos Baltijos jūroje kvotos 2016 metams turės būti paskirstytos jau 2016 m. pradžioje, todėl, siekiant išvengti žvejybos kvotų monopolio UAB „Banginis“ ir su juo susijusios įmonės (atskirtos reorganizavimo būdu) UAB „Baltijos šprotai“ siūlome LR Žuvininkystės įstatymo pataisą dėl apribojimo vienam ūkio subjektui valdyti ne daugiau 20 procentų Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Pataisa turėtų būti svarstoma ypatingos skubos tvarka, kad LR seimas turėtų laiko iki 2015 m. pabaigos ją priimti...<...>...“ Pasiūlymas:
straipsnio 6 dalies pakeitimas
171 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio
subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13,
negali būti skirta daugiau kaip4020 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių. Nepritarti Konkurencijos įstatyme nustatytas dominuojančios rinkoje padėties ribinis lygis (dominuojančio ūkio subjekto užimama rinkos dalis daugiau kaip 40 proc.). 2. Justinas Poderis – UAB „VAO“ 2015-09-2910 (174 ) (11, 12) Išrašas iš UAB „VAO“ 2015-09-29 d. rašto: „<...>
straipsnio 11 dalį siūlome išdėstyti sekančiai:
„11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos
duomenis, negali būti sandorio dalyku, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis šio straipsnio 12 dalyje numatytą atvejį .“
įregistruotam 2015 m. spalio 22 d. pasiūlymui Nr. XIIP-3461 (toliau – Pasiūlymas) <...>“ Nepritarti Neatsižvelgta į Seimo Teisės departamento išsakytą pastabą dėl išimčių.
Projekto 14 straipsniu keičiamo į statymo 174 straipsnio 11 dalyje žodis „išimtis“ tiesiog pakeistas kitu žodžiu „atvejį“, o prasmė, t.y. pati išimtis paliekama. 3. Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“ 2015-10-14 Nr. 15/27 * Išrašas iš rašto:
„<...> siūlo kvotų skirstymą Baltijos jūros segmente vykdyti aukciono būdu. Prieš tai siūlome sudaryti skirtingų dydžių paketus ir juos suteikti galimybę įsigyti kiekvienai turinčiai teisę gauti kvotą kompanijai po vieną paketą. Tokiu būdu bus sudarytos vienodos galimybės visoms kompanijoms...
<...>“ Nepritarti Pasiūlymas nesuformuluotas 4.1. Justinas Poderis – UAB „VAO“ 2015-11-0610 (174 ) (2) Išrašas iš UAB „VAO“ 2015-11-06 rašto: „<...> prašo tobulinti Įstatymo projekto17 4 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose sektoriaus specifiką <...>Bendrovės prašo diferencijuoti žvejybos Baltijos jūroje ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose istorinių duomenų skaičiavimo reguliavimą vienu iš šių būdų: (A) pritarti 2015 m. lapkričio 2 d. Seimo nario Vytauto Gapšio pasiūlymui dėl Įstatymo projekto, kuriuo siūloma Įstatymo projekto17 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti sekančiai: „ 2.
Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2007 metų , pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos Baltijos jūroje atskaitos duomenys ir bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2010 metų, pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose atskaitos duomenys ( toliau atskaitos duomenys – pasirinkti metai). “ (toliau – pasirinkti metai)., iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. “ Nepritarti Pritarta ŽŪM nuomonei, kad siūlymas pasirinkti skirtingus kalendorinius metus Baltijos jūrai ir tolimiesiems žvejybos rajonams, siekiant apskaičiuoti žvejybos istoriją – nėra pakankamai pagrįstas. Atsižvelgta ir į ŽŪM argumentus, kad duomenys apie žvejybą buvo kaupiami visą laiką tiek žvejybos Baltijos jūroje, tiek kituose vandenyse bei į tai, kad individualių žvejybos galimybių skyrimo taisyklės iš esmės keitėsi ne tiek žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose, kiek Baltijos jūroje, priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimus 2014 ir 2015 metais. 4.2. Justinas Poderis – UAB „VAO“ 2015-11-0610 (174 )
žvejybos Baltijos jūroje ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose istorinių duomenų skaičiavimą sekančiai: „
metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos Baltijos jūroje atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai)
710 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, ir bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose atskaitos duomenys, iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes (toliau atskaitos duomenys – pasirinkti metai) “.
Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau. 5.1. Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas
3 Argumentai: Dėl kintančių žvejybos sąlygų Baltijos jūros priekrantės žvejai gali panaudoti skirtingą kiekį skiriamų žvejybos galimybių iš rezervo, todėl nereiktų konkrečiai nustatyti, kad aukciono būdu iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams būtų paskirstyta būtent 5 procentai žvejybos galimybių, todėl siūlome, kad ne daugiau kaip 5 procentai žvejybos galimybių ūkio subjektams būtų skirstoma aukciono būdu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti
žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių.
Likusi žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio
įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau ne daugiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių);“ Nepritarta Komitetas pritarė SN E.Gentvilo, S.Bucevičiaus, V.Kamblevičiaus, A.Palionio 2015-11-24 d. registruotam pasiūlymui. (Žr. šios išvados 5 lentelės 9.1 p.)
produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr. 7211 (175 )
Argumentai: Paskirsčius žvejybos galimybes ūkio subjektams iš žvejybos galimybių rezervo ir likus nepaskirstytų žvejybos galimybių likučiui, būtina numatyti tvarką, kad būtų paskirstytos visos Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės, analogiškai kaip tai buvo numatyta dabar galiojančiame LR Žuvininkystės įstatyme. Todėl siūlome įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti nauja dalimi. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: „ 6.
Iš Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių atėmus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas žvejybos galimybes ir paskirsčius individualias žvejybos galimybes pagal pasirinktus metus, likusios nepaskirstytos pagal pasirinktus metus kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybės paskirstomos ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus metus skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, išreikštoms leidžiamu sugauti žuvų kiekiu. “ Nepritarti Komitetas pritarė SN E.Gentvilo, S.Bucevičiaus, V.Kamblevičiaus, A.Palionio 2015-11-24 d. registruotam pasiūlymui. (Žr. šios išvados 5 lentelės 9.1 p.)
produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr. 7218
Pagal teisės doktriną be teismo sprendimo negalima apriboti ūkio subjekto veiklos bei taikyti prievartos priemones. Tokiu būdu užtikrinama nekaltumo prezumpcija. Siūlome panaikinti įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies 8) punktą, 7 dalies 2) punktą ir 8 dalies 2) punkto dalį. Pasiūlymas: Panaikinti 22 straipsnio 3 dalies 8) punktą:
8) ūkio subjektas nėra įtariamas padaręs arba užkluptas darydamas sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, dėl kurio būtų siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą neleidžiant vykdyti verslinės žvejybos . Nepritarti Pritarta ŽŪM prašymui (2015-11-13 d. raštas Nr. 2D-5343(24.1)) persvarstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pasiūlymus ir jiems nepritarti. Atsižvelgta į ŽŪM pasiūlymus ir argumentus. 5.4. Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr.
7218
22 straipsnio 7 dalies 2) punktą:
2) ūkio subjektas yra įtariamas padaręs arba užkluptas darant sunkų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 53 straipsnyje, ir siekiama užkirsti kelią toliau tęsti sunkų pažeidimą ir užtikrinti sunkaus pažeidimo ištyrimą ; Nepritarti Pritarta ŽŪM prašymui (2015-11-13 d. raštas Nr. 2D-5343(24.1)) persvarstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pasiūlymus ir jiems nepritarti. Atsižvelgta į ŽŪM pasiūlymus ir argumentus. 5.5. Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr. 7218
22 straipsnio 8 dalies 2) punkto dalį:
arba skirti sankciją, nesusijusią su teisės užsiimti žvejyba atėmimu, kai paskirta bauda už padarytą sunkų pažeidimą sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta, jeigu nutarime tai buvo numatyta ; Nepritarti Pritarta ŽŪM prašymui (2015-11-13 d. raštas Nr. 2D-5343(24.1)) persvarstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pasiūlymus ir jiems nepritarti. Atsižvelgta į ŽŪM pasiūlymus ir argumentus. 5.6. Alfonsas Bargaila Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr. 7228
Žvejybos laivo sulaikymui turėtų būti nustatytas konkretus sulaikymo terminas, taikomas teisminėje praktikoje. Tokiu būdu užtikrinama nekaltumo prezumpcija. Siūlome papildyti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 5) punktą. Pasiūlymas: Papildyti 29 straipsnio 2 dalies 5) punktą ir išdėstyti jį taip: „5) be teismo sprendimo sulaiko žvejybos laivą ne daugiau kaip 72 valandoms ;“ Pritarti Pritarta ŽŪM prašymui (2015-11-13 d. raštas Nr. 2D-5343(24.1)) persvarstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pasiūlymus. 5.7.
produktų gamintojų asociacijos pirmininkas 2015-11-09 Nr. 7228
Esminis ūkio subjektų teisių apribojimas turėtų būti leidžiamas tik teismo sprendimu. Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM pareigūnai turi teisę tik surašyti protokolą, bet negali sustabdyti ūkio subjekto veiklos, t.y. sustabdyti verslinės žvejybos leidimo galiojimą, areštuoti laivą ir pan. Tokiu būdu tiriant žvejybos taisyklių pažeidimus turi būti užtikrinama nekaltumo prezumpcija. Todėl siūlome panaikinti įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 6) punktą. Pasiūlymas:
Panaikinti 29 straipsnio 2 dalies 6) punktą:6 ) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą; Nepritarti Pritarta ŽŪM prašymui (2015-11-13 d. raštas Nr. 2D-5343(24.1)) persvarstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pasiūlymus ir jiems nepritarti. Atsižvelgta į ŽŪM pasiūlymus ir argumentus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija 2015-10-16 Nr. 2D-4868(24.1)6
pastaba. Pritariame STT pastaboms dėl Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos ir Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos. Siūlome keičiamo įstatymo 17 straipsnį išdėstyti taip: „
ministras. 2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.
Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, išskyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį. 3. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų. 4. Žvejybos teisių suteikimo k omisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) darbuotojų ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio). 5. Žvejybos teisių suteikimo k omisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 4. 6 . Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 8 dalies reikalavimus, gali deleguoti skirti vieną atstovą į žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį patvirtina ir darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras ar jo įgaliota institucija. 7. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. 8.
panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo apsikeitęs. 6. 9. Jei einamųjų metų sausio 1 d. ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas oficialiame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jei praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali vykdyti verslinę žvejybą neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, kol bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jei numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 d. nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, vykdydamas verslinę žvejybą, kol bus paskirtos individualios žvejybos galimybės. 7. 10. Žemės ūkio ministras patvirtina atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus. 8 . 11.
galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. 9. 12. Žvejybos teisių suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau nei 20 darbo dienų iki posėdžio. 10. 13. Nuo informacijos apie žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Nurodytieji prašymai nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos. 11. 14. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio912 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas yra atmetamas. 12. 15. Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kai įvyksta žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio. “
<...>
2015-10-16 Nr.
2D-4868(24.1)13 (177 )
termino įsipareigojimams įvykdyti nustatymo. Siūlome keičiamo įstatymo 177 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektui žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka nepateikus šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį nei
terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jei per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.“
2015-10-16 Nr. 2D-4868(24.1)26
tyrimo ir neatidėliotino vykdymo priemonių taikymo kriterijų. Siūlome į Įstatymo projektą įtraukti 37 straipsnio pakeitimą (šio straipsnio keitimas taip pat reikalingas atsižvelgiant į priimtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą) ir jį išdėstyti taip: „
1.
Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
4) nustatęs pažeidimą nusižengimą , trumpai nurodyti pažeidimą nusižengimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo nusižengimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą nusižengimą ;
5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, protokolą arba kitą dokumentą, kuriuose kuriame būtų užfiksuotas pažeidimas ar pats patikrinimo faktas ir nusižengimas, jei jis buvo padarytas, bei administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas) , kurie pateikiami ir pateikti ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui su juo susipažinti ir pasirašyti. Jei protokolo negalima surašyti nusižengimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas ar nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos. Jei per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant ;
6) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo ūkio subjekto atstovo prašymus, skundus;
7) ūkio subjekto atstovo prašymu išklausyti skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti. 2.
2Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą,
nustatęs nusižengimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) nedelsdamas nurodyti nusižengimo nustatymo datą bei jo pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;
2) pranešti nusižengimą padariusiam asmeniui arba ūkio subjektui ar jo atstovui apie nustatytą nusižengimą, pareikalauti nutraukti nusižengimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;
3) priimti nusižengimą padariusio asmens ar ūkio subjekto skundus, pareiškimus ir paaiškinimus, susijusius su padarytu nusižengimu;
4) nusižengimą padariusio asmens arba ūkio subjekto prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su nusižengimo nustatymu;
5) ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo nusižengimo nustatymo dienos surašyti protokolą. Jei per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.“
2015-10-16 Nr. 2D-4868(24.1)28
ir jį išdėstyti taip: „
nusižengimų tyrimas pripažinimas ir protokolo surašymas
Nusižengimus sunkiais pripažįsta , tiria ir protokolus surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sunkių pažeidimų nusižengimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo ir dėl Reglamento (EB) Nr.
1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo nusižengimo , jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai. 2. Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą nusižengimą , užkirsti kelią sunkiems pažeidimams nusižengimams , surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti žuvininkystės kontrolės pareigūnai pagal kompetenciją žemės ūkio ministro teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra nusižengimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra nusižengimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) sulaiko žvejybos laivą;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą. 3. Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto nusižengimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, trukmę, kartotinumą, ankstesnius nusižengimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. 3. 4. Baigus sunkaus nusižengimo tyrimą, surašomas protokolas, kurio Šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. 4. 5.
pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti. 5. 6. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant , tai įrašoma protokole. 6. 7. Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 7. 8. Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.“
<...>
kiti ŽŪM rašte pateikti pasiūlymai – kitiems įstatymų projektams. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Jurgis Razma - Seimo narys 2015-09-2210 (174 )
straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
„11. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio
dalyku, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis .“ Nepritarti Pritarta ŽŪM siūlymui pritarti įstatymo projekto 174 str.
formuluotei ir atsižvelgta į ŽŪM argumentus, kad žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose įmonių reorganizacija yra įprastinė praktika, todėl pritarus šiam (SN J.Razmos) pasiūlymui būtų sužlugdyta sėkmingai anksčiau reorganizuotų tolimuosiuose žvejybos rajonuose veikiančių įmonių veikla šioms ateityje nebegaunant žvejybos galimybių. <...> ŽŪM argumentams, kad reorganizavimo pagrindu ūkio subjektui perduodamos teisės, turtas, įsipareigojimai bei patirtis. <...>
12Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys,
naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (-ių) ūkio subjekto (-ų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis .“ Nepritarti Argumentai išdėstyti aukščiau. 2.1. Seimo narys
straipsnio 8 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2015-08-01, yra nustatyta, jog:,, 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių paskirstomi žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, neviršijant žemės ūkio ministro nustatytos žvejybos pajėgumo ribos atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“ Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti šiuo metu įstatyme numatytą 5 procentų Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių ribą. Tai užtikrins galimybę efektyviai paskirstyti ir išnaudoti Lietuvos Respublikai paskirtas žvejybos galimybes.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti
žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio
įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip
žvejybos galimybių);“ Nepritarti Komitetas pritarė vėlesniam SN E.Gentvilo, S.Bucevičiaus, V.Kamblevičiaus, A.Palionio 2015-11-24 d. registruotam pasiūlymui ( kad aukcionui būtų skiriama „ iki 5 procentų Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių) (Žr.
suvienodinti Lietuvos Respublikai paskirtų žvejybos kvotų, parduodamų aukcione, dydžius, siūlome nustatyti 5 procentų Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių ribą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių
tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams.
Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kasmet paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama ne mažiau kaip5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į patobulintą projektą, keitėsi 17 straipsnio dalių numeracija, todėl nuoroda į 17 str. 9 dalį tikslintina į nuorodą 17 str. 11 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kasmet paskirstoma ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio911 dalyje, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama ne mažiau kaip
protokolo galiojimo laikotarpiui.“ 3.1.
Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Bronius Pauža 2015-10-2810 (174 )
Įstatymo projektas pradėtas rengti dar 2014 metais pagal 2014-07-16 Žemės ūkio ministerijos parengtą numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto 2014-11-10 posėdžio protokolą Nr. 14. Rengiant Įstatymo projektą buvo pažymima, kad Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nuo 2007 metų kaupia tikslius duomenis apie ūkio subjektų žvejybos sugavimus. Atsižvelgiant į tai, kad patikimi duomenys apie žvejybą yra kaupiami nuo 2007 metų, rengiamame Įstatymo projekte buvo numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos būtų apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Priėmus Įstatymo projektą 2014 metais, ūkio subjektai būtų galėję remtis savo 2007 metais vykdytų sugavimų duomenimis (2014 metai -7 metai = 2007 metai). Užsitęsęs Įstatymo projekto rengimas bei jame numatyta Įstatymo projekto įsigaliojimo data 2016 m. lapkričio 1 d., lėmė, kad ūkio subjektams leidžiant pasirinkti atskaitos duomenis iš paskutinių 7 kalendorinių metų, ūkio subjektai nebegalės remtis 2007 metų sugavimo duomenimis, nors minėtais metais Žuvininkystės tarnyba jau kaupė tikslius duomenis apie vykdytą žvejybą. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2007 metų, nes nuo 2007 metų yra kaupiami tikslūs duomenys apie ūkio subjektų faktinę žvejybą.
Taip pat pažymėtina, kad ilgesnio termino žvejybai nustatymas yra tikslingas dėl šių priežasčių: · yra aiškus faktinis atskaitos pagrindas (t.y., 2007 metai); · užsienio šalių praktikoje bei doktrinoje pripažįstama, kad atskaitos laikotarpio (t.y., konkretaus praeities laikotarpio, pagal kurį vertinami sugavimai) nustatymas tiesiogiai priklauso nuo turimų praeities duomenų apie ūkio subjektų vykdytą verslinę žvejybą teisingumo ir tikslumo;
174 straipsnio 2 dalį numatant, kad kiekvienas ūkio subjektas, vykdantis žvejybą, turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2007 metų, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys. Tolimųjų žvejybos rajonų atveju siūlytina nustatyti skirtingą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame sektoriuje kaupiamos istorijos laikotarpį. 2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymoje numatyta, kad tolimuosiuose žvejybos rajonuose taikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema turėtų būti skirtinga, kadangi žvejybos specifika yra kitokia. Šios aplinkybės buvo pristatytos svarstant numatomą žuvininkystės sektoriaus reguliavimo reikšmę tolimųjų žvejybos rajonams Lietuvos Respublikos Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijų posėdžiuose. Pasiūlymas:
1) Siūlome 174 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2007 metų , pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai) , iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes “.
Nepritarti Komitetas pritarė ŽŪM argumentams, kad perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes bus skirstomos iš pradžių pereinamajam 3 metų laikotarpiui, po to 15 metų laikotarpiui. Jei Žuvininkystės įstatyme bus nustatyta, kad ūkio subjektas gali rinktis bet kuriuos 3 metus, pagal kuriuos bus skaičiuojami atskaitos (istoriniai) duomenys, nuo 2007 m., tai pasirinkimo laikotarpis bus trumpesnis skirstant teises į žvejybos galimybes 3 metams, negu skirstant 15 metų. Be to, žvejai nebus suinteresuoti siekti geresnių žvejybos rezultatų ir atitikti kriterijus, padidinančius jiems suteikiamą teisę į žvejybos galimybes, tokius kaip atrankesni žvejybos įrankiai, sumokėti didesni mokesčiai ar Lietuvoje parduoti didesni žuvų kiekiai, nes visą laiką galės rinktis tuos pačius geriausius 3 metus. 4.1. Seimo narys Vytautas Gapšys 2015-11-0410 (174 )
Šiuo pasiūlymu yra patikslinamas 2015-10-28 Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų registro sistemoje paskelbtas pasiūlymas dėl Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142 , 143 , 15, 17, 171 , 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 172
straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-3461 (toliau – Pirminis pasiūlymas ) siekiant atsižvelgti į žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose specifiką. Pirminiame pasiūlyme yra nurodyta, kad: „ tolimųjų žvejybos rajonų atveju siūlytina nustatyti skirtingą reguliavimą, atsižvelgiant į šiame sektoriuje kaupiamos istorijos laikotarpį .“ Minėta pozicija Pirminiame pasiūlyme yra grindžiama ir 2014 m. liepos 16 d.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažyma. Žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose, skirtingai nei žvejybos Baltijos jūroje, atveju tikslūs istorijos duomenys kaupiami nuo 2010 metų. Būtent 2010 metais buvo patvirtintos individualių žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose skyrimo taisyklės, kuriose nustatyta kvotų apskaičiavimo, duomenų teikimo ir kt. tvarka bei pradėta vykdyti kvotuojama žvejyba kai kuriose tolimų žvejybos rajonų akvatorijose. Atsižvelgus į tai, kad Pirminiame pasiūlyme yra keliamas tikslas nustatyti diferencijuotą žvejybos Baltijos jūroje ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose reguliavimą, atsižvelgiant į šiame sektoriuje kaupiamos istorijos laikotarpį, tačiau diferencijuotas reguliavimas Įstatymo projekto keitimo formuluotėje bei esamos redakcijos Įstatymo projekte neatsispindi, tobulintina Įstatymo projekto 174 straipsnio 2 dalis išskiriant žvejybą Baltijos jūroje bei žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose sekančiai:
Pasiūlymas: „ 2.
Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2007 metų , pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos Baltijos jūroje atskaitos duomenys ir bet kuriuos 3 kalendorinius metus nuo 2010 metų, pagal kuriuos bus apskaičiuojami žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose atskaitos duomenys ( toliau atskaitos duomenys – pasirinkti metai). “ (toliau – pasirinkti metai)., iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. “ Nepritarti Komitetas pritarė ŽŪM argumentams, atsižvelgė į ŽŪM informaciją, kad d uomenys apie žvejybą buvo kaupiami visą laiką tiek žvejybos Baltijos jūroje, tiek kituose vandenyse, todėl nepagrįsta teigti, kad žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose atveju istoriniai duomenys yra tik nuo 2010 metų. Taip pat ir individualių žvejybos galimybių skyrimo taisyklės iš esmės keitėsi ne tiek žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose, kiek Baltijos jūroje, priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimus 2014 ir 2015 metais. Atsižvelgta ir į Žemės ūkio ministerija siūlymą nenustatyti konkrečios atskaitos datos, nuo kurios galėtų būti pasirenkami geriausi 3 metai, bet pasirinkti vieną laikotarpį tiek Baltijos jūrai, tiek tolimiesiems žvejybos rajonams – paskutinius 7 arba 10 kalendorinių metų, iš kurių ūkio subjektai galėtų išsirinkti 3 geriausius metus. ( 2015-11-12 d., SN V.
Baltraitienė siūlo pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10-ies metų, žr. žemiau). 4.2. Seimo narys Vytautas Gapšys 2015-11-0410 (174 )
Pirma, pagal galiojančias žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose taisykles, kad po žvejybos kvotų apsikeitimo ūkio subjekto panaudota kvota yra lygi apsikeitimų pagrindu įvykdytiems sugavimams neatsižvelgiant į vertes. Analogiška nuostata galiojo ir žvejybai Baltijos jūroje iki 2015 metų. Būtent pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir buvo vykdoma faktinė žvejyba. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad apsikeitimų vertės neturėtų būti vertinamos skaičiuojant istorinius sugavimus, nes priešingai būtų pažeistas teisėtų lūkesčių, įstatymo negaliojimo atgal (teisės aktas naujai vertintų jau įvykusius faktus) principai. Pagal įstatymo negaliojimo atgal principą ( lex retro non agit ) negali būti naujai, skirtingai vertinami jau įvykę faktai. Šis principas užtikrina, kad ūkio subjektams būtų aiškios jų teisės ir pareigos bei iš jų kylančios juridinės pasekmės. Taigi, Įstatymo projekto 174 straipsnio
jau įvykusių faktų atžvilgiu.
Antra, apsikeitimų vertės ne visada yra lygios ir dėl žvejybos jūrų vandenyse specifikos - dėl ypatingai didelių žvejybos atstumų tolimuosiuose žvejybos rajonuose (NAFO, NEAFC, Norvegijos karalystės vandenys) bei kai kurių žuvų rūšims Lietuvai nustatytų ypač mažų kvotų neapsimoka vykdyti faktinės žvejybos reiso ir ūkio subjektams tikslingiau apsikeisti žvejybos kvotomis (SWAP) siekiant konsoliduoti tam tikrą kvotų kiekį vienoje žvejybos zonoje. Analogiška konsolidacija vyksta ir žvejybos Baltijos jūroje atveju atsižvelgiant į žvejybos specifiką bei oro sąlygas. Trečia, Įstatymo projektas nenumato, kaip būtų skirstytinos žvejybos kvotos, kai pagal proporcingumo vertinimą nustatoma žvejybos įmonei mažesnė istorinė dalis, nors tuo tarpu ji iki šiol vienintelė gaudė atitinkamos rūšies žvejybos galimybes, kas sukelia valstybei riziką nepanaudoti dalies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų. Pasiūlymas:
174 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „
Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį nei apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės.
Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja tam tikros rūšies žuvų jam skirtas individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.” Nepritarti Komitetas pritarė ŽŪM argumentams, atsižvelgė į ŽŪM informaciją, kad t aikant visus perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes suteikimo kriterijus yra vertinami anksčiau įvykę faktai (sugautų žuvų kiekiai, padaryti pažeidimai, naudoti žvejybos įrankiai, sumokėti mokesčiai ir pan.), todėl nemanytina, kad skaičiuojant atskaitos duomenis dėl žvejybos galimybių apsikeitimo lygiavertiškumo reikėtų taikyti išimtį ir jo nevertinti. Jei buvo atiduota didesnis kiekis ir vertingesnės žvejybos galimybės į užsienį negu gavo Lietuva ir realiai sužvejojo ūkio subjektas, tai neturėtų būti vertinama kaip visos išnaudotos Lietuvos žvejybos galimybės. Mažesnis laimikis atsispindi ir statistiniuose duomenyse, sumokami mažesni mokesčiai valstybei. Antra, projekte numatoma galimybė apsikeičiant žvejybos galimybėmis išlyginti jų vertes per kelis apsikeitimus, siekiant konsoliduoti tam tikrą kiekį žvejybos galimybių vienoje zonoje, ir ūkio subjektas turi galimybę rinktis būtent tuos metus, kai realiai vykdė žvejybą.
Trečia, projekte yra numatyta (174 straipsnio 10 dalyje), kaip būtų paskirstytos teisės į visiškai naujas žvejybos galimybes, ar į tos žvejybos galimybes, kurių niekas nenaudodavo ir kurios pagal istoriją niekam neatiteko. Ketvirta, išbraukus nuostatą dėl atskaitos duomenų skaičiavimo pagal apsikeistų ir sugautų žuvų vertę, neaišku, kaip būtų apskaičiuojami atskaitos duomenys, jei apsikeitus gautos žvejybos galimybės nebūtų iki galo išnaudotos, ar apsikeistų ir sugautų žuvų kiekiai būtų vertinami vienas prie vieno, ar kažkaip kitaip, tai yra paliekama nuspręsti žemės ūkio ministrui ir kyla rizika teisminiams ginčams. 5.1. Seimo narys V. Kamblevičius
175 ) (4,5) Argumentai: LR Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2015-06-30, yra nustatyta, jog: ,,V ienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 dalyse, negali turėti ir jam kalendoriniams metams negali būti skirta daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių.“ T oks teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas vienam ūkio subjektui (kartu su dalies jo teisių perėmėju gauti maksimalią beveik 80 ( 40+36) procentų šprotų bei strimelių Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį. LR Žuvininkystės įstatymo projekto tikslas yra pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, subalansuoti žvejybos laivyno pajėgumą su prieinamaisiais žuvų ištekliais, padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą .
Paliekant galioti dabar nustatytą vienam ūkio subjektui
žvejojantiems ūkio subjektams paliekama tik apie 18 procentų šprotų ir strimelių žvejybos galimybių (rezerve paliekama 6 procentai šprotų kvotų, iš jų ne mažiau kaip 5 procentai šprotų kvotų tenka aukcionui, o užvaldžiusiam šprotų kvotas ūkio subjektui tenka apie 76 procentus). 2015-10-13 LR žemės ūkio ministerijos rašte Nr. 2D-4800 (24.1) „Dėl informacijos pateikimo“ 3 lentelėje pateikiamos prognozės apie ūkio subjektams 2016 m. teksiančias perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes. Iš pateiktų duomenų aišku, kad visiems ūkio subjektams (išskyrus
2) žvejybos galimybės, lyginant su 2015 m. (2 lentelė), sumažėja. Žvejybos kvotos – tai valstybės turtas. Valstybės turtą perduoti vienam ūkio subjektui (dvi susiję žvejybos įmonės) kitus pasmerkiant bankrotui – tai jokiu būdu nėra ekonominio gyvybingumo ar konkurencingumo didinimas – tai žvejybos sektoriaus naikinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome sumažinti galimą maksimalią 40 procentų žvejybos galimybių dalį iki 20 procentų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnių 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „
ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus 142 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip4020 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje. 5.
galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į4020 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, jei taikomas 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymą atsiėmė. Analogiškas pasiūlymas buvo svarstytas (žr. šios išvados 3 lentelė), kuriam Komitetas nepritarė. 5.2. Seimo narys V. Kamblevičius
įsigaliojusioje nuo 2015-06-30, yra nustatyta, jog: ,, Iš Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių atėmus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas žvejybos galimybes ir paskirsčius individualias žvejybos galimybes pagal istorinę dalį, likusios nepaskirstytos pagal istorinę dalį kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybės paskirstomos ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais pagal kiekvieno ūkio subjekto istorinę dalį skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, išreikštoms leidžiamu sugauti žuvų kiekiu .“
žvejojantiems ūkio subjektams pagal istorinę dalį bei aukciono būdu ir atėmus Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems ūkio subjektams žvejybos galimybes, liko nepaskirstytas tam tikras kiekis žvejybos galimybių. LR Seimui patvirtinus 171 straipsnio 9 dalį buvo išspręsta nepaskirstytų kvotų problema. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta nuostata papildyti įstatymo projektą, kad būtų paskirstytos visos žvejybos galimybės. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Iš Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių atėmus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas žvejybos galimybes ir paskirsčius individualias žvejybos galimybes pagal pasirinktus metus, likusios nepaskirstytos pagal pasirinktus metus kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybės paskirstomos ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus metus skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, išreikštoms leidžiamu sugauti žuvų kiekiu .“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymą atsiėmė. Komitetas pritarė vėlesniam SN E.Gentvilo, S.Bucevičiaus, V.Kamblevičiaus, A.Palionio 2015-11-24 d. registruotam pasiūlymui
Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje siūloma teisę į žvejybos galimybes bei žvejybos įrankius po 3 metų pratęsti
neatliko studijos, pagrindžiančios siūlomą nustatyti 15 kalendorinių metų laikotarpį bei susiklosčiusią blogą praktiką, kai LR žemės ūkio ministerijos atsakingi pareigūnai netinkamai paruošdavo bei priimdavo teisės aktus (Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės), siūlome panaikinti minėtus punktus, paliekant teisę į žvejybos galimybes bei žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikti 3 kalendoriniams metams. Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio
subjektams 3 kalendoriniams metams15 kalendorinių metų . “
straipsnio 2 dalį ir palikti galioti įstatymo 7 dalį:
173 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 3 kalendoriniams metams
.“ Nepritarti Argumentai: Pasiūlymą
Teikiamu pasiūlymu siekiama padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą, įtvirtinant nuostatą, kad jei ūkio subjektas reorganizuoja savo įmonę, siekdamas išsaugoti monopolinę padėtį verslinės žvejybos Baltijos jūros sektoriuje - virš 40 proc. atskiros žuvų rūšies žvejybos galimybių (kvotą), kad po tokios reorganizacijos atsiradusiems visiems (ir senajam, ir naujajam) ūkio subjektams gali būti paskirta ne daugiau kaip 40 procentų atitinkamos žuvų rūšies metinės kvotos. Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta apribojimų draudžiančių reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos kvotas ar teises į jų gavimą. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į naujausias Žemės ūkio ministerijos prognozes - 2016 m. teksiančias perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes ūkio subjektams. Pagal šias prognozes 2016 m. visiems ūkio subjektams tenka mažesnė skiriamų žvejybos galimybių dalis (lyginant jas su praėjusiais metais). Tačiau, v ienam ūkio subjektui, kuris padalino savo įmonę, po Seimo 2014 m. gruodžio 23 d. priimto įstatymo (kartu su tos įmonės dalies jo teisių perėmėju) vėl tenka maksimali beveik 80 procentų šprotų bei strimelių Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalis. Paliekant galioti vienam ūkio subjektui 40 procentų žvejybos galimybių ribą, visiems likusiems Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams paliekama tik apie
(rezerve paliekama 6 procentai šprotų kvotų, iš jų ne mažiau kaip 5 procentai šprotų kvotų tenka aukcionui).
Toks teisinis reglamentavimas dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems konkurentams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ES skiriamos žvejybos galimybės (kvotos) – tai valstybės turtas. Valstybės turtą perduoti vienam ūkio subjektui, kuris siekdamas išsaugoti dominuojančią padėtį, savo įmonę reorganizuoja padalindamas į kelias įmones, kitus pasmerkdamas bankrotui – tai jokiu būdu nėra ekonominio gyvybingumo ar konkurencingumo didinimas. Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas visu jo galiojimo metu (15 metų) sudarys išskirtines sąlygas ir didžioji dalis Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių ir toliau realiai išliks vieno ūkio subjekto (ir jo teisių perėmėjo) rankose (kaip ir buvo iki šiol) ir dėl to bus apribotos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ar naujiems ūkio subjektams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį, kuriuo siūloma papildyti įstatymą 175 straipsniu, nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Jei ūkio subjektas reorganizuojamas ar buvo reorganizuotas siekiant išsaugoti daugiau kaip 40 procentų atskiros žuvų rūšies žvejybos galimybių, šio įstatymo 174 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos, o bendra visiems po reorganizavimo veiklą tęsiantiems ar naujai kuriamiems ūkio subjektams paskirstytų atitinkamos žuvų rūšies metinių žvejybos galimybių (kvotų) suma negali viršyti 40 procentų. “ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymą atsiėmė, nes pateiktas patikslintas pasiūlymas (2015-11-24 d.), žr. žemiau šioje išvadoje. 7.1. Seimo narė V.Baltraitienė 2015-11-1210 (174 )
Atsižvelgiant į tai, kad patikimi duomenys apie žvejybą yra kaupiami nuo 2007 metų, rengiamame Įstatymo projekte buvo numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos būtų apskaičiuojami atskaitos duomenys, iš paskutinių 7 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Priėmus Įstatymo projektą 2014 metais, jei perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes būtų skirstomos 2014 metais, ūkio subjektai būtų galėję rinktis iš 2007-2013 metų laikotarpio 3 geriausius metus. Užsitęsęs Įstatymo projekto rengimas bei jame numatyta Įstatymo projekto įsigaliojimo data 2016 m. lapkričio 1 d., lėmė, kad ūkio subjektams leidžiant pasirinkti atskaitos duomenis iš paskutinių 7 kalendorinių metų, ūkio subjektai nebegalės remtis 2007 metų sugavimo duomenimis, nors minėtais metais Žuvininkystės tarnyba jau kaupė tikslius duomenis apie vykdytą žvejybą. Pasiūlymas:
Pakeisti 174 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių710 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.“ Pritarti
V.Baltraitienė 2015-11-1210 (174 ) (3,8,9) Argumentai: Kadangi keičiamas laikotarpis nuo 7 iki 10 metų, iš kurių ūkio subjektai galės pasirinkti 3 geriausius kalendorinius metus, pagal kuriuos būtų skaičiuojami atskaitos duomenys perleidžiamosioms teisėms į žvejybos galimybes, turi būti atitinkamai pakeičiamos ir kitos susijusios projekto nuostatos keičiant laikotarpį iš 7 metų į 10 metų. Pasiūlymas:
Pakeisti 174 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš710 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.“
174 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus
daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jei ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių710 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
Dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes perleidusio mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos ūkio subjekto atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Pakeisti174 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją
įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių710 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jei teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau nei prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius
teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau nei prieš 3 kalendorinius metus.“ Pritarti
V.Baltraitienė 2015-11-1215 (179 )
Siekiant suvienodinti laikotarpį, iš kurio ūkio subjektai galės pasirinkti 3 geriausius kalendorinius metus, pagal kuriuos būtų skaičiuojami atskaitos duomenys perleidžiamosioms teisėms nustatyti, siūlau tokį patį laikotarpį nustatyti ir skirstant perleidžiamąsias teises priekrantės žvejams. Pasiūlymas:
179 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių710 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.“ Pritarti
Kazys Grybauskas 2015-11-2314 (178 ) Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama sumažinti ūkio subjektų suinteresuotumą, neužsiimant žvejyba, kasmet pardavinėti kitiems ūkio subjektams nemokamai gaunamas iš valstybės individualias žvejybos galimybes. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma suteikti ūkio subjektams teises į žvejybos galimybes, tokiu būdu ilgam laikui (15 metų) garantuojant jiems tam tikrą Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių dalį, kurią kasmet jiems skirs valstybė. Taip ūkio subjektams sudaromos stabilios sąlygos užsiimti versline žvejyba. Jei ūkio subjektui nepakanka žvejybos galimybių rentabiliam verslui užtikrinti, jis gali pasitraukti iš verslo, perleisdamas teisę į žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, kuris tokiu būdu gali padidinti savo turimas individualias žvejybos galimybes ir tuo pačiu verslo rentabilumą. Perleisdamas teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas gauna rinkos kaina pagrįstą kompensaciją už pasitraukimą iš verslo, o valstybė sutaupo biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, kurių nebereikia mokėti už laivo supjaustymą į metalo laužą ir pasitraukimą iš žvejybos visam laikui. Be to, Lietuvos Respublikai nesumažinama viršutinė žvejybos pajėgumo riba ir žvejybos laivas lieka ūkio subjektui. Tačiau Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu taip pat leidžiama perleisti ar apsikeisti individualiomis žvejybos galimybėmis siekiant optimizuoti žvejybą, sukaupti didesnes vienos rūšies žvejybos galimybes.
Taigi ūkio subjektai gali neperleisdami teisės į žvejybos galimybes ir galutinai nepasitraukdami iš verslo, kasmet gauti pajamų parduodami jiems skirtas individualias žvejybos galimybes. Tam, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama ir ūkio subjektai būtų suinteresuoti arba patys užsiimti žvejyba arba galutinai išeiti iš verslo, individualių žvejybos galimybių pardavimas turi būti papildomai apmokestinamas. Siūloma leisti apsikeisti tik lygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, o jei individualios žvejybos galimybės ar jų dalis parduodamos, ūkio subjektai turi sumokėti 10 procentų nuo parduodamų žvejybos galimybių vertės žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Pasiūlymas:
projekto
naujomis 2 ir 3 dalimis, buvusias 2 ir 3 dalis laikyti 4 ir 5 dalimis, išdėstant taip:
likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui arba individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio9 dalyje nustatytas sąlygas. Perleidęs teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas nebegauna žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes. Taip pat ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis individualiomis žvejybos galimybėmis. 2. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis lygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis. 3.
individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka sumokėjęs 10 procentų nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. 24 . Individualių žvejybos galimybių ir teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas – kol nebus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius 54 straipsnyje nurodytą administracinio nusižengimo protokolą už sunkaus pažengimo padarymą, už kurį skyrus reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, – kol nebus išbraukti taškai reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba – kol nesibaigs teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis. 35 . Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių perleidimo bei apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis tvarką.“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į patobulintą projektą, keitėsi 17 straipsnio dalių numeracija, todėl nuoroda į 17 str. 9 dalį tikslintina į nuorodą 17 str. 11 dalį. Pasiūlymas:
likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui arba individualias žvejybos galimybes kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio911 dalyje nustatytas sąlygas. Perleidęs teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas nebegauna žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.
Taip pat ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, gali keistis individualiomis žvejybos galimybėmis. 8.2. Seimo narys Kazys Grybauskas 2015-11-2321
Argumentai: Kuršių marių žvejų problema - neišvengiamos žvejybos priegaudos draudžiamų žuvų, kurių negali parduoti ar panaudoti gaunant naudą. Žuvininkystės įstatymo 27 straipsnyje 4 p. numatyta, kad draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką - gyvybingos žuvys paleidžiamos, o negyvybingos - masalui, labdarai, maistui saviems poreikiams. Nuo sugautų negyvybingų žuvų kiekių žvejybos įmonės sumoka mokesčius žuvų išteklių atkūrimui ir PVM mokestį nuo paskaičiuotos žuvų sugavimo savikainos. Žvejai laikosi nustatytų žvejybos reguliavimo priemonių: žuvų migracijos keliuose bei papildomai nustatytose draudžiamose žvejybos vietose, kurios įvestos 2014 ir 2015 metais, ir įrankių pastatymo reguliavimo priemonių. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad laikantis visų nustatytų žvejybos apribojimų vis tiek neišvengiamai pakliūva saugomos žuvys, kurios yra negyvybingos. Įvedant vis naujas žvejybos ribojimo priemones, neleidžiant parduoti netyčinės priegaudos žuvų, ribojamos verslo galimybės, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar teisingai elgiasi valstybė, kuri skatina šešėlinę ekonomiką, neleidžia žvejui pakelti pajamų, kai sąnaudos šios žuvies sugavimui yra patiriamos. Neringoje žvejybos įmonės, vykdančios žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, saugomų žuvų rūšis gali sužvejoti be apribojimų, tuo tarpu Kuršių mariose tuo pačiu laikotarpiu - jas žvejoti draudžiama. Žvejas pastatomas į nepavydėtiną padėtį, kai tos pačios žuvų rūšys turi skirtingus panaudojimo būdus.
Manau, kad verslininko tikslas - sąžiningai vykdyti verslą ir neturėtų būti nustatomos taisyklės, kurių neįmanoma įgyvendinti ir dėl to verslininkas priverstas pažeisti taisykles. Apribojimų turėtų būti laikomasi, bet suprantant jų tikslą ir naudą. Šiuo atveju naudos rodiklių žvejai nemato, neturime užfiksuotų mokslininkų išvadų dėl saugomų žuvų išteklių sumažėjimo grėsmių, juolab, kad žvejams mėgėjams žvejoti lašišines žuvis yra leidžiama jau nuo 2007 metų. Baltijos jūros žvejams, parvežus nepageidaujamą laimikį, jis gali būti panaudojamas gaunant naudą, tuo tarpu Kuršių marių žvejai tokios galimybės neturi. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama sandėliuoti, vežti, perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotas šviežias žuvis, išskyrus dirbtinai išaugintas žuvis turint patvirtinimo dokumentus šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų ar/bei atsitiktinai sužvejotų tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, iki 10 proc. nuo bendro žvejybos laimikio.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal bendros žuvininkystės politikos reglamento 15 straipsnio 4 dalį Nr. 1380/2013 jūrų vandenų žuvų rūšims, kurių žvejyba yra draudžiama, netaikomas įpareigojimas iškrauti žvejybos laimikį, tai yra žuvys turi būti nedelsiant paleidžiamos (išmetamos) į jūrą, jų negalima nei iškrauti į krantą, nei parduoti.
Šiuo reglamentu leidžiama parduoti ne žmonių maistui nepageidaujamą mažesnių nei verslinio dydžio žuvų priegaudą. Žvejybos draudimas taikomas siekiant apsaugoti žuvų išteklius, o leidžiant parduoti draudžiamas gaudyti žuvis gali atsirasti paklausa rinkoje, suinteresuotumas jas žvejoti ir iškilti grėsmė ištekliams. 9.1. Seimo nariai E. Gentvilas
Įvertinus naujausią Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją apie Lietuvos Respublikos žvejybos Baltijos jūroje galimybių (toliau - kvotų) paskirstymą žvejybos laivus valdantiems ūkio subjektams, vidutiniškai apie 3 procentus kvotų tenka kiekvienam ūkio subjektui (jeigu visiems žvejybos galimybės būtų dalinamos proporcingai - po lygiai). Atsižvelgiant į tai, siūloma aukcionui skirti iki 5 procentų žvejybos galimybių. Nenustačius, kaip turėtų būti paskirstomas žvejybos galimybių likutis, jis liktų nepanaudotas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus siūloma pasiūlymą patikslinti analogiškai šiuo metu galiojančiam reglamentavimui, kai žvejybos galimybių likutis ūkio subjektams paskirstomas proporcingai pagal gautas individualias žvejybos galimybes. Tuo atveju, jei žvejybos galimybės nepaklausios ar jų atviroje Baltijos jūroje ūkio subjektai nenaudoja (pavyzdžiui, lašišų, kurios žvejojamos tik priekrantėje) ir jos lieka nepaskirstytos, ši dalis skiriama priekrantės žvejų bendram naudojimui. Todėl siūloma projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi Iki
žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio 9 dalyje. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jei lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui (iš rezervo skiriant ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių) .“ Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į patobulintą projektą, keitėsi 17 straipsnio dalių numeracija, todėl nuoroda į 17 str. 9 dalį tikslintina į nuorodą 17 str. 11 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 175 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kasmet skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam dvidešimčia procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Likusi Iki
žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, kurie atitinka teisės į žvejybos galimybes suteikimo sąlygas, nustatytas 17 straipsnio911 dalyje. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jei lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui (iš rezervo skiriant ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui žvejybos galimybių dalį, aukcionui turi būti paliekama ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių) .“
E. Gentvilas V. Kamblevičius S.
Teikiamu pasiūlymu siekiama padidinti žvejybos sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą, įtvirtinant nuostatą, kad jei ūkio subjektas reorganizuoja savo įmonę, siekdamas išsaugoti monopolinę padėtį verslinės žvejybos Baltijos jūros sektoriuje - virš 40 proc. atskiros žuvų rūšies žvejybos galimybių (kvotą), kad po tokios reorganizacijos atsiradusiems visiems (ir senajam, ir naujajam) ūkio subjektams gali būti paskirta ne daugiau kaip 40 procentų atitinkamos žuvų rūšies metinės kvotos. Nei Žuvininkystės įstatyme, nei svarstomame projekte nėra numatyta apribojimų draudžiančių reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos kvotas ar teises į jų gavimą. Atvirkščiai – netgi numatomos išimtys. Todėl ir vėl galimas Lietuvai skiriamos žvejybos galimybių (kvotų) koncentravimasis įmonę padalinus į kelias įmones. Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į naujausias Žemės ūkio ministerijos prognozes - 2016 m. teksiančias perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes ūkio subjektams. Pagal šias prognozes 2016 m. visiems ūkio subjektams tenka mažesnė skiriamų žvejybos galimybių dalis (lyginant jas su praėjusiais metais). Tačiau, v ienam ūkio subjektui, kuris padalino savo įmonę, po Seimo 2014 m. gruodžio 23 d. priimto įstatymo (kartu su tos įmonės dalies jo teisių perėmėju) vėl tenka maksimali beveik 80 procentų šprotų bei strimelių Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalis. Paliekant galioti vienam ūkio subjektui 40 procentų žvejybos galimybių ribą, visiems likusiems Baltijos jūroje žvejojantiems ūkio subjektams paliekama tik apie
(rezerve paliekama 6 procentai šprotų kvotų, iš jų ne mažiau kaip 5 procentai šprotų kvotų tenka aukcionui). Toks teisinis reglamentavimas dirbtinai sukuria išskirtines sąlygas atskiriems konkurentams užimti dominuojančią padėtį žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ES skiriamos žvejybos galimybės (kvotos) – tai valstybės turtas. Valstybės turtą perduoti vienam ūkio subjektui, kuris siekdamas išsaugoti dominuojančią padėtį, savo įmonę reorganizuoja padalindamas į kelias įmones, kitus pasmerkdamas bankrotui – tai jokiu būdu nėra ekonominio gyvybingumo ar konkurencingumo didinimas. Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas visu jo galiojimo metu (15 metų) sudarys išskirtines sąlygas ir didžioji dalis Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių ir toliau realiai išliks vieno ūkio subjekto (ir jo teisių perėmėjo) rankose (kaip ir buvo iki šiol) ir dėl to bus apribotos veiklos galimybės kitiems rinkoje veikiantiems ūkio subjektams ar naujiems ūkio subjektams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnį, kuriuo siūloma papildyti įstatymą 175 straipsniu, nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
ūkio subjektas turintis daugiau kaip 40 procentų atskirų žuvų rūšies žvejybos galimybių šio įstatymo 174 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos, o bendra visiems po reorganizavimo veiklą tęsiantiems ar naujai sukurtiems ūkio subjektams paskirstytų atitinkamos žuvų rūšies metinių žvejybos galimybių (kvotų) suma negali viršyti 40 procentų. “ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 3-„Už“
Argumentai: Pritarta ŽŪM siūlymui nepritarti, nes ŽŪM nuomone, įstatymo projektu yra nustatomas koncentracijos limitas ne individualioms galimybėms, bet teisei į žvejybos galimybes.
ŽŪM nuomone, parengtu projektu sudaromos sąlygos ūkio subjektams keistis kvotomis ir sukoncentruoti didesnį kiekį, tačiau negali monopolizuoti rinkos.. 9.3 Seimo nariai E. Gentvilas
175 straipsnio papildymą nauja 6 dalimi ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį, keičiamo įstatymo 142 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui bei skaidymo ar atskyrimo būdu reorganizuoti ūkio subjektai. “ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 3-„Už“
Argumentai: Pritarta ŽŪM siūlymui nepritarti, ŽŪM nuomone, toks pakeitimas diskriminuoja po reorganizacijos susikūrusius ūkio subjektus, jų tolesnė veikla be pagrindo yra ribojama. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija 2015-09-30 Nr. 240-P-1 Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142 , 143 , 15, 17, 171 , 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 172
straipsniais įstatymo projekto (XIIP-3461) tas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 142 , 143 , 15, 17, 171 , 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 172
straipsniais įstatymo projektui (XIIP-3461). Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 6 - už;3
Bronius Pauža. 10. Komiteto narių (ne mažiau kaip 3) atskiroji nuomonė: Sauliaus Bucevičiaus, Eugenijaus Gentvilo ir Vytauto Kamblevičiaus – pridedama. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto (XIIP-3461(2)) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius [1] Projekto Nr. XIIP-3461 14 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 174 straipsnio 11 dalis, 16 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio
straipsnio 10 dalis, 20 straipsnio 1 dalimi pildomo keičiamo įstatymo 1710 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalies 2 punktas, 24 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis.