Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 17 punktų pripažinimas netekusiais galios 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 17 punktus pripažinti netekusiais galios:
„2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;
17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis
Dėl Lietuvos Respublikos NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Šiuo įstatymo pakeitimu skatinama plėsti savivaldos savarankiškumą ir nepriklausomumą, tinkamai sutvarkyti mokesčių ir paslaugų apsikeitimą, o Lietuvos banką, valstybės ir savivaldybių administracijas taupiai bei efektyviai naudoti patikėtą turtą. Savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, gatves, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų. Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomas nekilnojamas turtas nėra išimtis. Aplink esančiai infrastruktūrai tvarkyti naudojamos lėšos ir kiti ištekliai, tačiau už šias paslaugas iki šiol nėra tinkamai atlyginama. Ypač didelė problema yra Vilniaus mieste, kur susitelkę daug valstybinių institucijų, o aplinkai tvarkyti keliami reprezentaciniai reikalavimai, kurių išlaidos yra daug didesnės. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rekomenduoja, kad nekilnojamasis turtas būtų labiau apmokestintas ir jo dalis sudarytų daugiau kaip 25 proc. savivaldybių mokestinių pajamų. Lietuvoje šis rodiklis tėra 7,6 proc. Kitose išsivysčiuse šalyse tokios pajamos sudaro esminę dalį savivaldybių biudžetuose - JAV 73 proc., JK 99 proc., Kanadoje 84 proc., Australijoje 100 proc. Pirminio įstatymo siūlytojas - Seimo narys Kęstutis Masiulis. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Tikslas yra didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą, tinkamai sutvarkyti mokesčių ir paslaugų apsikeitimą, o Lietuvos banką, valstybės ir savivaldybių administracijas taupiai bei efektyviai naudoti patikėtą turtą.
3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomam nekilnojamam turtui taikoma mokesčio lengvata. 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomam nekilnojamam turtui mokesčio lengvata nebūtų numatyta, tačiau išliktų galimybė, kad savivaldybės tokią lengvatą taikytų savo biudžeto sąskaita. Laukiama, kad savivaldybės gavusios papildomų pajamų, daugiau lėšų investuos į geresnį paslaugų teikimą, o mokesčio mokėtojai atsisakys nereikalingo turto ir jį efektyviau naudos. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Sumažės valstybės biudžeto pajamos, tačiau padidės savivaldybių. Toks perskirstymas atitinka Vyriausybės politiką stiprinti savivaldos finansinį savarankiškumą ir nepriklausomumą. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Įstatymui įgyvendinti papildomus teisės aktus turėtų pakeisti Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Valstybės kontrolė ne kartą kritikavo Vyriausybę ir savivaldybes, kad jos nėra apskaičiavusios savo valdomo nekilnojamojo turto vertės, todėl galima spėti, kad apmokestinamo turto vertė gali siekti apie 1 mlrd. eurų, atitinkamai mokesčiai galėtų siekti 10-30 mln. eurų, kurių 2/3 būtų apskaičiuojami Vilniaus miesto savivaldybėje. Valstybės biudžetas turėtų perskirstyti apie 20 mln. eurų kasmet, kurie atitektų savivaldybių biudžetams. 12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Kęstutis Masiulis
14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: nekilnojamojo turto mokestis, valstybės biudžetas
15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia: Seimo narys Kęstutis Masiulis parašas vardas, pavardė
2015-09-02 Nr. XIIP-3449 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinimas rašytinas taip: ,,1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“;
projekto 1 straipsnis turi turėti dvi dalis. Pirma dalis dėstytina taip: ,,1. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą.“. Antra dalis dėstytina taip: ,,2. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 17 punktą.“. 1.3. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. 2. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą valstybės ar savivaldybių bei Lietuvos banko nekilnojamajam turtui panaikinti nuo 2017 m. sausio 1 d. , tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetaS
I
2016 m. balandžio 13 d. Nr. 109-P-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-02 Nr. XIIP-3449 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinimas rašytinas taip: ,,1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“;
turi turėti dvi dalis. Pirma dalis dėstytina taip: ,,1. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą.“. Antra dalis dėstytina taip: ,,2. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 17 punktą.“. 1.3. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. Nesvarstytina
atmesti
departamentas 2015-09-02 Nr. XIIP-3449 2.
nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą valstybės ar savivaldybių bei Lietuvos banko nekilnojamajam turtui panaikinti nuo 2017 m. sausio 1 d. , tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-08-31 Nr. XIIP-3449 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3449 (kuriuo siūloma panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų taikymą valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto bei Lietuvos banko nekilnojamojo turto atžvilgiu), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-08-17 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) teikia nuomonę dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3449. Juo siūloma nuo 2017 metų netaikyti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui. Apmokestinus minėtąjį nekilnojamąjį turtą, šio mokesčio įplaukos tektų savivaldybių biudžetams.
LSA nuomone, dauguma savivaldybių taikytų minėtajam turtui minimalų mokesčio tarifą - 0,3 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir gautų kelis milijonus eurų pajamų. Svarstant naujų mokesčių priskyrimą savivaldybėms, svarbu atkreipti dėmesį į vieną esminę subtilybę. Tai Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis. Ji reglamentuoja, kad visoms savivaldybėms priskyrus naują pajamų šaltinį, mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis visų savivaldybių biudžetams. Normaliomis ekonominės plėtros sąlygomis tai grėstų pajamų netektimis savivaldybėms, nes ateityje savivaldybės gali netekti gyventojų pajamų mokesčio įplaukų daugiau, negu gautų nekilnojamojo turto mokesčio naujų įplaukų. Todėl LSA pritartų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3449 tik tuo atveju, jeigu priskyrus naują pajamų šaltinį, nebūtų mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis savivaldybėms. Reikėtų keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnį ir jo 5 dalyje įrašyti išlygą, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui panaikinimo nebus mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis visų savivaldybių biudžetams. Esant panašiai išlygai Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, savivaldybės, ko gero, sutiktų perimti įskaitymą į savivaldybių biudžetus ir taip vadinamo prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio, kuris reglamentuotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 6 dalyje. Vadovaudamosi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį komercinės paskirties turtui arba visai nuo jo atleisti.
Tai savivaldybės daro siekdamos skatinti užimtumą, verslumą ir investicijas bei mažinti emigraciją į užsienį ir migraciją į didžiuosius miestus. Minėtosios pajamų netektys nekompensuojamos savivaldybėms iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, LSA 2012 m. balandžio 2 d. rašte Seimui Nr. (3)-SD-267 „Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4183“ buvo nurodytos galimos neigiamos pasekmės, jeigu būtų panaikinta lengvata ir apmokestintas valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas tais atvejais, kai jis išnuomojamas (ar perduodamas) juridiniams ar fiziniams asmenims komercinei veiklai vykdyti:
investuotojams pritraukti. Šiuo metu tai yra vienintelis būdas, suteikiantis galimybę patirti mažesnes išlaidas, projektų įgyvendinimui pritraukiant savivaldybei būtinas investicijas. 2. Mokestinių sąlygų pakeitimus teks taikyti jau pasirašytoms sutartims, kas paskatins nuomininkų sutartinių prievolių nevykdymą ar mokestinių ginčų atsiradimą. Mokesčio įvedimas sąlygotų įsipareigojimų pakeitimus nuomininkui sutartyse (tiek nuompinigių pokyčius, tiek numatytų investicijų atsisakymus), dėl ko bus pažeisti tiek nuomotojo, tiek nuomininko teisėti lūkesčiai. 3. Patvirtinus siūlomus teisės akto pakeitimus, nuomininkui, vykdančiam komercinę veiklą, nenaudojamose ar iš dalies naudojamose savivaldybės patalpose, teks peržiūrėti savo verslo planus, o smulkų ir vidutinį verslą ar naujai įsisteigusias įmones iškelti savo veiklą į komercine veikla užsiimančių įmonių patalpas. Tokiu atveju nenaudojamo ar iš dalies naudojamo turto priežiūrai reikės skirti daugiau savivaldybės biudžeto asignavimų (apie galimą savivaldybės biudžeto pajamų sumažėjimą paminėjo ir Vilniaus m. savivaldybė). 4.
pakeitimus, būtų apmokestintos ir savivaldybių viešosios įstaigos, teikiančios sveikatinimo paslaugas pagal pasirašytas panaudos sutartis ir naudojančios savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Tai padidins teikiamų paslaugų kainas ir sukels žmonių nepasitenkinimą, sumažins jų galimybes pasinaudoti kvalifikuota medicinos konsultantų bei efektyvia diagnostine pagalba, o tai ypač atsilieps socialiai jautriausiai visuomenės daliai - neįgaliesiems, pensininkams, bedarbiams. Minėtieji pavyzdžiai papildomai pagrindžia būtinumą savivaldybėms plėsti ateityje nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų suteikimą ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimą, kaip racionaliausią sprendimo būdą galimoms neigiamoms pasekmėms spręsti. Nesvarstytina
atmesti
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-18 Nr. 1187 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1206 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3449 (toliau – Projektas), nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau
Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei) ir savivaldybės, todėl siūlymas panaikinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui taikomas lengvatas iš esmės reikštų tik papildomą lėšų perskirstymą tarp biudžetų. Be to, Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę nustatyti šio mokesčio tarifus (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) ir taikyti lengvatas (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), todėl pritarus Projekto nuostatoms savivaldybių tarybos galėtų šias teises taikyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam ir jos patikėjimo teise valdomam, naudojamam ir disponuojamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam savivaldybės teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui, taigi išeitų, kad pats mokesčių mokėtojas (savivaldybė) nusistato mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį ar pats sau taiko šio mokesčio lengvatas. Šiuo metu galiojantis reguliavimas iš esmės atitinka tarptautinę praktiką: Europos Komisijos užsakymu 2014 metais atliktoje studijoje (Cross-country Review of Taxes on Wealth and Transfers of Wealth. Specific Contract No8 TAXUD/2013/DE/335 Based on Framework Contract No. TAXUD/2012/CC/117; 13, 34 puslapiai), kurioje apžvelgtas turto (gerovės) Europos Sąjungos valstybėse narėse apmokestinimas, apibendrinama, kad kalbant apie valstybės lygmeniu nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas valstybei priklausantis turtas efektyvumo tikslais yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiais. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-04-06 Nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3449 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarime išdėstytus argumentus bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė,
pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-02 Nr. XIIP-3449 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
straipsnio pavadinimas rašytinas taip: ,,1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“;
straipsnis turi turėti dvi dalis. Pirma dalis dėstytina taip: ,,1. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą.“. Antra dalis dėstytina taip: ,,2. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 17 punktą.“. 1.3. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. Pritarti
2015-09-02 Nr. XIIP-3449 2.
siūlo nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą valstybės ar savivaldybių bei Lietuvos banko nekilnojamajam turtui panaikinti nuo 2017 m. sausio 1 d. , tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-08-31 Nr. XIIP-3449 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3449 (kuriuo siūloma panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų taikymą valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto bei Lietuvos banko nekilnojamojo turto atžvilgiu), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-18 Nr. 1187 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1206 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3449 (toliau – Projektas), nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau
Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei) ir savivaldybės, todėl siūlymas panaikinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamajam turtui taikomas lengvatas iš esmės reikštų tik papildomą lėšų perskirstymą tarp biudžetų. Be to, Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę nustatyti šio mokesčio tarifus (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis) ir taikyti lengvatas (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), todėl pritarus Projekto nuostatoms savivaldybių tarybos galėtų šias teises taikyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam ir jos patikėjimo teise valdomam, naudojamam ir disponuojamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam savivaldybės teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui, taigi išeitų, kad pats mokesčių mokėtojas (savivaldybė) nusistato mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį ar pats sau taiko šio mokesčio lengvatas. Šiuo metu galiojantis reguliavimas iš esmės atitinka tarptautinę praktiką: Europos Komisijos užsakymu 2014 metais atliktoje studijoje (Cross-country Review of Taxes on Wealth and Transfers of Wealth. Specific Contract No8 TAXUD/2013/DE/335 Based on Framework Contract No.
TAXUD/2012/CC/117; 13, 34 puslapiai), kurioje apžvelgtas turto (gerovės) Europos Sąjungos valstybėse narėse apmokestinimas, apibendrinama, kad kalbant apie valstybės lygmeniu nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas valstybei priklausantis turtas efektyvumo tikslais yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiais. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Nepritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3449 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarime išdėstytus argumentus ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: A. Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas