Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo NR. IX-1675 17 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 straipsnis. Pajamos 1.
paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas;
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos (išskyrus šalpos pensijas, mokamas neįgaliems vaikams ir asmenims iki 18 metų, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per ei
namuosius kalendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;
16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kredi
tų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“
Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas;
2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos (išskyrus šalpos pensijas, mokamas neįgaliems vaikams ir asmenims iki 18 metų, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius k
alendorinius metus;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo;
12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą);
13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;
16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgij
o valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
22) gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
Projekto lyginamasis variantas Reg. Nr. XIIP- 3436 (2)
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo NR. IX-1675 17 straipsnio PAKEITIMO
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos (išskyrus šalpos pensijas, mokamas neįgaliems vaikams ir asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo NR. IX-1675 17 straipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, kyla didesnė skurdo arba socialinės atskirties rizika. Projektu siekiama pagerinti neįgalių vaikų ir juos auginančių šeimų padėtį, pilniau tenkinti neįgalių vaikų poreikius, atsiradusius dėl neįgalumo, bei tinkamai įgyvendinti 1995 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir 2010 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, neįgaliam vaikui yra mokamos dviejų rūšių valstybinės šalpos išmokos. Jos yra skirtos vaiko poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti. Viena iš šių išmokų rūšių yra šalpos pensija, kurios dydis priklauso nuo negalios sunkumo ir sudaro 108, 162 ir 216 eurų per mėnesį. Šalpos pensija yra įskaitoma į šeimos pajamas, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų) skyrimo. Šalpos pensija, mokama neįgaliam vaikui, užuot panaudojus ją vaiko poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, yra laikoma vienu ar vieninteliu visos šeimos pragyvenimo šaltinių, ypač tuomet, kai bent vienas iš tėvų nedirba ir neturi kitų pragyvenimo lėšų. Paprastai vienas iš tėvų nedirba, nes negali suderinti darbo ir neįgalaus vaiko auginimo. Kita valstybinių šalpos išmokų rūšis - priežiūros (pagalbos) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurių dydis priklauso nuo negalios sunkumo ir sudaro 54, 108 ir
institucinei globai panaudojama ženkliai daugiau lėšų.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. institucinei 3543 vaikų globai iš visų lėšų šaltinių (valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitos struktūrinės paramos lėšos) skirta daugiau nei 43 mln. eurų, t. y. vienam vaikui per mėnesį skirta vidutiniškai 1011 eurų. Pažymėta, jog daugiausiai lėšų panaudojama institucinei kūdikių ir neįgalių vaikų globai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Kristina Miškinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str. 1 d. 3 punkto nuostatas, skiriant piniginę socialinę paramą, į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitomos šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlau Įstatymo 17 str. 1 d. 3 punktą papildyti nuostata, jog šalpos pensijos, kurios yra mokamos neįgaliems vaikams ir vaikams invalidams, yra neįskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą. Siūlomas pakeitimas užtikrintų, kad šalpos pensijos, mokamos neįgaliems vaikams ir vaikams invalidams, būtų skiriamos šių vaikų poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti, ir taip būtų užtikrintas pilnavertis ir prideramas neįgalių vaikų ir vaikų invalidų gyvenimas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuo 2015 m sausio 1 d. piniginės socialinės parama (socialinės pašalpos ir kompensacijos) finansuojama savivaldybių biudžetų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės, mokėdamos socialines pašalpas ir kompensacijas, dalį lėšų sutaupo, siūlau sutaupytas lėšas skirti šiam įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „šalpos išmokos, šalpos pensijos, neįgalūs vaikai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
Reg. Nr. XIIP- 3436 (2)
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo NR. IX-1675 17 straipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, o taip pat šeimoms, kurios rūpinasi asmenimis, kurie neįgaliais pripažinti iki 24 metų ar dėl ligos ar traumos, atsiradusių iki 24 metų, padarinių nedarbingais tapusių iki 26 metų kyla didesnė skurdo arba socialinės atskirties rizika. Projektu siekiama pagerinti neįgalių vaikų, o taip pat minėtų asmenų iki 24, su išimtimis iki 26, metų ir juos auginančių šeimų padėtį, pilniau tenkinti neįgalių vaikų bei minėtų asmenų iki 24, su išimtimis iki 26, metų poreikius, atsiradusius dėl neįgalumo, bei tinkamai įgyvendinti 1995 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir 2010 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą, neįgaliam vaikui yra mokamos dviejų rūšių valstybinės šalpos išmokos. Jos yra skirtos vaiko poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti. Viena iš šių išmokų rūšių yra šalpos pensija, kurios dydis priklauso nuo negalios sunkumo ir sudaro 108, 162 ir 216 eurų per mėnesį. Šalpos pensija yra įskaitoma į šeimos pajamas, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų) skyrimo. Šalpos pensija, mokama neįgaliam vaikui, užuot panaudojus ją vaiko poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, yra laikoma vienu ar vieninteliu visos šeimos pragyvenimo šaltinių, ypač tuomet, kai bent vienas iš tėvų nedirba ir neturi kitų pragyvenimo lėšų. Paprastai vienas iš tėvų nedirba, nes negali suderinti darbo ir neįgalaus vaiko auginimo.
Kita valstybinių šalpos išmokų rūšis - priežiūros (pagalbos) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurių dydis priklauso nuo negalios sunkumo ir sudaro 54, 108 ir
institucinei globai panaudojama ženkliai daugiau lėšų. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. institucinei 3543 vaikų globai iš visų lėšų šaltinių (valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitos struktūrinės paramos lėšos) skirta daugiau nei 43 mln. eurų, t. y. vienam vaikui per mėnesį skirta vidutiniškai 1011 eurų. Pažymėta, jog daugiausiai lėšų panaudojama institucinei kūdikių ir neįgalių vaikų globai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Kristina Miškinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str. 1 d. 3 punkto nuostatas, skiriant piniginę socialinę paramą, į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitomos šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlau Įstatymo 17 str. 1 d. 3 punktą papildyti nuostata, jog skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas būtų neįskaitomos šalpos pensijos, mokamos asmenims pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, t.y. neįgaliems vaikams ir asmenims, kurie neįgaliais pripažinti iki 24 metų ar dėl ligos ar traumos, atsiradusių iki 24 metų, padarinių nedarbingais tapusių iki 26 metų.
Siūlomas pakeitimas užtikrintų, kad šalpos pensijos, mokamos neįgaliems vaikams ir vaikams invalidams, o taip pat asmenims, kurie neįgaliais pripažinti iki 24 metų ar dėl ligos ar traumos, atsiradusių iki 24 metų, padarinių nedarbingais tapusių iki 26 metų nebūtų skiriamos šių asmenų poreikiams, atsiradusiems dėl neįgalumo, tenkinti, ir taip būtų užtikrintas pilnavertis ir prideramas neįgalių vaikų ir vaikų invalidų, o taip pat asmenų, kurie neįgaliais pripažinti iki 24 metų ar dėl ligos ar traumos, atsiradusių iki 24 metų, padarinių nedarbingais tapusių iki 26 metų gyvenimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuo 2015 m sausio 1 d. piniginės socialinės parama (socialinės pašalpos ir kompensacijos) finansuojama savivaldybių biudžetų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės, mokėdamos socialines pašalpas ir kompensacijas, dalį lėšų sutaupo, siūlau sutaupytas lėšas skirti šiam įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „šalpos išmokos, šalpos pensijos, neįgalūs vaikai, 24 metai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-08-26 Nr. S-2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3436 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3436, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2015-08-24 Nr. XIIP-3436 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3265 ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266 nuostatas, pagal kurias šalpos išmokomis nebelaikomos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas, todėl siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2. Atkreiptinas dėmesys į Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 nuostatas, kuriose apibrėžiamos naujos užimtumo formos, todėl siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų gavimo šaltinius. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3246, kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamas tik keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, siūlytina įstatymo projektu dėstyti tik 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimą. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-13 Nr. S-2015-6080 Lietuvos Respublikos Seimui
GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3436(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2015-10-08 Nr. XIIP-3436(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015- Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti2 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-02-10 nutarimas Nr. 112 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1236 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3436(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymo projekte siūloma šalpos pensijų, mokamų neįgaliems vaikams ir asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, skiriant piniginę socialinę paramą, neįskaityti į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas. Šalpos pensijų paskirtis – užtikrinti minimalų pragyvenimo šaltinį, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą minėtiems asmenims būtų nustatytos palankesnės sąlygos nei kitiems neįgaliems asmenims, gaunantiems šalpos pensijas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą ar valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, kurios, skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas.
Todėl pateiktas siūlymas iškreipia piniginės socialinės paramos sistemos nepasiturintiems gyventojams sampratą, nes piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neišskiriant tam tikrų asmenų socialinių grupių ir neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių jie gauna pajamas. Be to, pagal Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, būtų nustatytos palankesnės sąlygos nei kitiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, pripažintiems asmenims, gaunantiems šalpos pensiją ar valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, nes pastariesiems mokamos pensijos, skiriant piniginę socialinę paramą, būtų įskaitomos į gaunamas pajamas. Taigi, tai pačiai asmenų grupei – nepasiturintiems neįgaliems asmenims – būtų nustatytos skirtingos gaunamų pajamų vertinimo sąlygos, atsižvelgiant į jų amžių neįgalumo nustatymo metu ir (ar) pajamų gavimo šaltinį, ir toks siūlymas galėtų pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Atkreiptinas Lietuvos Respublikos Seimo dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3265, kuriame siūloma nustatyti naujus šalpos neįgalumo pensijų dydžius ir išdėstyti juos kuo tolygiau pagal asmens netekto darbingumo procentus. Tai užtikrintų, kad visais atvejais asmeniui nustačius mažesnį darbingumo lygį šalpos pensija didėtų. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma šalpos pensijų dydį atsieti nuo valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir nustatyti atskirą šių pensijų dydžio matą. Tai leistų šalpos pensijas didinti neatsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto galimybes. Jeigu šiems siūlymams būtų pritarta, pagerėtų ir Įstatymo projekte nurodytų asmenų padėtis. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3436(2) atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 112 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3436(2)“ išdėstytus argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius