Lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Akcizais neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantiems padaliniams, Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams, gaminantiems žemės ūkio produktus, taip pat akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, žemės ūkio mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintaras Tamošiūnas Valdas Skarbalius Ričardas Sargūnas Gediminas Jakavonis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, vykdantys viešojo saugumo veiklą (Policijos departamentas, Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba bei Pasienio policija) perka kurą savo tarnybiniams automobiliams. Išanalizavus Policijos komisariatų išlaidas, išlaidos transportui sudaro apie 24% visų patiriamų komisariatų išlaidų (pvz.:
Vilniaus miesto VPK 2014 metais kurui ir transportui išleido 4 mln. Lt, bendras komisariato biudžetas sudarė 15,6 mln. Lt). Transporto išlaidos - tai automobilių eksploatacija, transporto parko atnaujinimas, kuro išlaidos, draudimas ir pan. Lietuvos policijos komisariatuose kuro/transporto išlaidos yra neproporcingai didelė biudžeto išlaidų dalis, todėl neretai policijos tarnybiniams/patruliniams automobiliams yra įvedamos dienos normos kurui, kuro pirkimui naudojamos lėšos iš automobilių parko atnaujinimo lėšų. Pasitaiko atvejų, kai pareigūnai pila trūkstamą kurą iš savo asmeninių lėšų. Policininkai važinėja su senomis transporto priemonėmis, o tai taip pat didina išlaidas remontui ir kurui. Toks lėšų stygius sudaro prielaidas nevykti į kai kuriuos gyventojų iškvietimus, todėl viešojo saugumo paslaugos nėra tinkamai suteikiamos. Ypač didelė problema yra kuro normų įvedimas, nes policijos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos negali prognozuoti teisės pažeidimų, nusikaltimų, nelaimių iškvietimų skaičiaus. Visose ES šalyse kuro normų Viešojo saugumo padalinių tarnybiniams/patruliniams automobiliams apskritai nėra - iš policijos ir kitų gelbėjimo tarnybų yra reikalaujama reaguoti į visus iškvietimus. Tik toks preciziškas reagavimas į gyventojų iškvietimus leidžia efektyviai užtikrinti viešąją tvarką, operatyviai likviduoti nelaimingų atsitikimų padarinius.
Kadangi jau ne vienerius metus Viešojo saugumo padaliniai neturi pakankamo finansavimo, kad būtų maksimaliai efektyviai vykdomos jų funkcijos, siūlau mažinti jų patiriamas išlaidas, t.y. sudaryti galimybes pirkti kurą nemokant akcizo. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas - mažinti VRM Viešojo saugumo funkcijas vykdančių padalinių išlaidas kurui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai: Gintaras Tamošiūnas ir Valdas Skarbalius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu VRM Viešojo saugumo funkcijas vykdantys padaliniai kurą perka mokėdami pilną akcizą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nauja nuostata leistų sutaupyti lėšas kurui ir panaudoti jas automobilių ir techninių priemonių atnaujinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas mažins nusikalstamumą (bus efektyviau patruliuojama) bei mažins korupcijos atvejus (pareigūnams nereikės iš savų lėšų papildomai pirkti kuro). 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Akcizas“, „gazolis“,
„viešojo saugumo funkcijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai Gintaras Tamošiūnas Valdas Skarbalius Ričardas Sargūnas Gediminas Jakavonis
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3435 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1902 buvo pakeistos įstatymo projektu siūlomos keisti 37 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl įstatymo projektas yra parengtas negaliojančių įstatymo nuostatų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pačių įstatymo projektų nuostatų įvertinti negalime, tačiau žemiau pateikiamos pastabos dėl įstatymo projektu siūlomos akcizų lengvatos – akcizais neapmokestinti gazolio skirto Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantiems padaliniams. 2. 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – Direktyva 2003/96/EB) 4 straipsnyje numatyta, kad apmokestinimo lygiai, kuriuos valstybės narės taiko 2 straipsnyje išvardytiems energetikos produktams ir elektros energijai, negali būti mažesni už šioje direktyvoje nurodytus minimalius apmokestinimo lygius. Direktyvos 2003/96/EB I priede yra nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai variklių degalams, tarp jų ir gazoliui. Taigi, siūloma akcizų mokesčio lengvata vertintina kaip prieštaraujanti Direktyvos 2003/96/EB nuostatoms. 3. Vertinant subjektus, kuriems būtų taikoma akcizų lengvata, manytina kad pastarieji turėtų būti aiškiai įvardyti įstatymo projekte, nes siūloma formuluotė ,,Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantys padaliniai“ nėra visiškai aiški. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 16 d.
Konstitucinio Teismas nutarime, kuriuo atitinkamos Akcizų įstatymo nuostatos buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažymėjo, kad iš Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymuose vartoti aiškias, apibrėžtas ir vienareikšmiškai suprantamas sąvokas (formuluotes), susijusias su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, priešingu atveju būtų sukuriamas teisinis neaiškumas, netikrumas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių įstatymuose nustatant mokesčio lengvatas turi būti atsižvelgiama į įstatymo įsigaliojimo datą, t.y. pastaroji negali prieštarauti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 5. Mūsų nuomone, siūlomą akcizų lengvatą turėtų įvertinti ir pateikti savo nuomonę Vyriausybė, kaip biudžeto planuotoja ir vykdytoja. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė , tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-08-26 Nr. S-2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3435 (toliau – įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas:
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad akcizais būtų neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantiems padaliniams. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio 3 dalies redakcija (priėmus
straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XII-1902), kurioje apskritai nėra numatyta galimybė neapmokestinti gazolio. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad įstatymo projektas taisytinas ir turėtų būti ruošiamas naudojant šią galiojančią Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies redakciją:
„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio
veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 21 euro už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai.
Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
akcizo mokesčiu gazolį, skirtą naudoti Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo funkcijas vykdantiems padaliniams, prieštarauja 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – Direktyva 2003/96/EB) nuostatoms. Direktyvos 2003/96/EB 4 straipsnio 1 dalis nenumato gazolių visiško neapmokestinimo akcizo mokesčiu:
„Apmokestinimo lygiai, kuriuos valstybės narės
taiko 2 straipsnyje išvardytiems energetikos produktams <...>, negali būti mažesni už šioje direktyvoje nurodytus minimalius apmokestinimo lygius“. Paminėtina, kad Direktyvoje 2003/96/EB yra numatyta galimybė tam pačiam produktui taikyti tik diferencijuotas nacionalines apmokestinimo normas konkrečiomis aplinkybėmis ar ilgalaikėmis sąlygomis, jei laikomasi minimalių apmokestinimo lygių ir vidaus rinkos bei konkurencijos taisyklių (žr. Direktyvos 2003/96/EB 15 preambulės nuostatą). Direktyvos 2003/96/EB 5 straipsnis numato atvejį, kuris praktikoje būtų taikomas, jei valstybė narė apmokestintų visus variklių degalus aukštesniu lygiu, nei to reikalauja direktyva. Valstybei narei būtų leidžiama išlaikyti minimalias direktyvoje nustatytas apmokestinimo normas (nustatytas Direktyvos 2003/96/EB I priedo A lentelėje) tokioms reikmėms, kaip ginkluotosioms pajėgoms, viešajam administravimui, greitosios pagalbos automobiliams ir kt. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]