Projektas Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti Kodekso 248 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai),
broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. 3. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. 34. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 45. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
Projektas Lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti Kodekso 248 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „248 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai),
broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. 2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. 3. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. 34. Teisėsaugos institucijos yra policija, kitos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros įstaigos, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektai. 45. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
ir uždaviniai: Projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas. Šiuo metu pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatas buvę sutuoktiniai gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį nėra laikomi šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje artima aplinka apibrėžiama siauriau nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Siauresnis apibrėžimas lemia, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių, kuomet smurtauja buvęs sutuoktinis ar jo/jos giminaitis gyvenantis kartu su nukentėjusiuoju, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu. Nelaikant tokio asmens artimos aplinkos nariu tyrimas atliekamas ne pagal faktą, bet privataus kaltinimo tvarka. Siūloma Baudžiamojo kodekso 248 straipsnį papildyti artimos aplinkos apibrėžimu iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą būtų galima taikyti visa apimtimi ir kad nekiltų šio įstatymo normų kolizijos su Baudžiamojo kodekso normomis tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatos sudaro galimybes traktuoti artimą aplinką siauriau nei tai nustatyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
Tokia galimybė sukelia nukentėjusiam problemų tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus, kuomet smurtauja buvęs sutuoktinis ar jo giminaitis gyvenantys kartu su nukentėjusiuoju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio sąvokos bus suderintos su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio sąvokomis. Suderinus sąvokas neliks įstatymų kolizijos galimybės traktuojant asmenų priklausymą artimai aplinkai tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymą bus aiškiau reglamentuotas smurto artimoje aplinkoje atvejų nustatymas, kas sudarys sąlygas veiksmingai užkirsti kelią buvusio sutuoktinio ir jo artimų giminaičių smurtui artimoje aplinkoje. Numatomas teigiamas poveikis kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Artima aplinka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
ir uždaviniai: Projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas. Šiuo metu pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatas buvę sutuoktiniai bei jų giminaičiai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą ūkį, nėra laikomi šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais. Tokios nuostatos atitinka Civilinio kodekso nuostatas, kurios nustato, kad buvęs sutuoktinis, jo giminaičiai yra buvę šeimos nariai ir nėra laikomi esamais šeimos nariais. Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje artima aplinka apibrėžiama siauriau nei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir neapima buvusių sutuoktinių ir jų giminaičių. Siauresnis apibrėžimas lemia, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių, kuomet smurtauja buvęs sutuoktinis ar jo/jos giminaitis, gyvenantis kartu su nukentėjusiuoju, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu. Nelaikant tokio asmens artimos aplinkos nariu, tyrimas atliekamas ne pagal faktą, bet privataus kaltinimo tvarka. Siekiant ištaisyti šį trūkumą tikslinga Baudžiamojo kodekso 248 straipsnį papildyti nauja trečiąja dalimi, perkeliant į ją artimos aplinkos apibrėžimą iš Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą būtų galima taikyti visa apimtimi ir kad nekiltų šio įstatymo normų kolizijos su Baudžiamojo kodekso normomis tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus.
Laikantis teisinės sistemos nuoseklumo principo netikslinga keisti ir koreguoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, perkeliant jas į Baudžiamojo kodekso 148 straipsnį, todėl į Baudžiamąjį kodeksą yra perkeliama tiksli Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatos sudaro galimybes traktuoti artimą aplinką siauriau nei tai nustatyta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Tokia galimybė sukelia nukentėjusiam problemų tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus, kuomet smurtauja buvęs sutuoktinis ar jo giminaitis gyvenantys kartu su nukentėjusiuoju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo projektą Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio sąvokos bus suderintos su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio sąvokomis. Suderinus sąvokas neliks įstatymų kolizijos galimybės traktuojant asmenų priklausymą artimai aplinkai tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymą bus aiškiau reglamentuotas smurto artimoje aplinkoje atvejų nustatymas, kas sudarys sąlygas veiksmingai užkirsti kelią buvusio sutuoktinio ir jo artimų giminaičių smurtui artimoje aplinkoje. Numatomas teigiamas poveikis kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Artima aplinka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-08- Nr. Į 2015-08-05 Nr. XIIP-3421 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIP-3421 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3421 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2016-04-18 Nr. XIIP-3421(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Nr. XIIP-3421 2016 m. balandžio 7 d. buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pažymėtina, kad antrasis šio projekto variantas Nr. XIIP-3421(2) yra absoliučiai analogiškas pirmajam. Pastebėtina, kad Seimo statuto 161 straipsnyje nustatyta, jog „jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.”
BK) formuluotė „kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (požymius)“ vartojama 140 straipsnio 4 dalyje, 145 straipsnio
dalyje, 151 straipsnio 3 dalyje ir 165 straipsnio 2 dalyje, kuriose duodamos nuorodos į BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 ir 2 dalis, 148 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio
siūlo sąvoką „artima aplinka“ apibrėžti BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, susidedančiame iš 231–248 straipsnių. 3. Projektas yra perteklinis, kadangi pakanka sąvokos „artima aplinka“ apibrėžimo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu.” Tačiau pažymėtina, kad kas yra laikomas ar nelaikomas artimos aplinkos nariu nustato ne BK 248 straipsnis, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.
Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad „nelaikant tokio asmens artimos aplinkos nariu, tyrimas atliekamas ne pagal faktą, bet privataus kaltinimo tvarka.” Tačiau pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų sąrašą numato ne BK 248 straipsnis, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnis, kuriame nustatyta, kad „Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio
nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.” Iš ankstesnėje pastaboje minėtų BK straipsnių ir jų dalių, kuriems taikoma sąlyga „kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (požymius)“, į privataus kaltinimo bylų sąrašą patenka BK 140 straipsnio 1 dalis, 148 ir 165 straipsniai. BPK 407 straipsnyje numatyta, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus. O BPK 409 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu BK 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152 ir 165 straipsniuose (išskirta mūsų) numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas; dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka.
Be to, BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę (...), prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.“ Kadangi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, perėjimas iš privataus į valstybinį kaltinimą smurto artimoje aplinkoje bylų atveju yra būtinas dar ir šiuo pagrindu. 4. Tikėtino įstatymo priėmimo data nesutampa projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose. Bet kokiu atveju ji yra koreguotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]