Projekto lyginamasis variantas
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo
1 straipsnis. Trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 19 straipsnio 4 dalyje ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 16 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3 straipsnis. Iš užsienio gautų dokumentų įteikimo tvarka
įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007), 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje –
dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 3¹ straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas
konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo“. 3² straipsnis. Centrinė įstaiga
įstaiga Reglamento (EB) Nr. 1393/2007
teisingumo ministerija. 2. Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3³straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos
valstybei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. 2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 2 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. 3. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. 3⁴ straipsnis.
3⁴ straipsnis. Praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimas Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 19 straipsnio 4 dalyje ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nebus nagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.“
Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo
1 straipsnis. Trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 19 straipsnio 4 dalyje ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 16 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. 3 straipsnis. Iš užsienio gautų dokumentų įteikimo tvarka
įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007), 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje –
dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka. 3¹ straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas
konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo įstatymu. 3² straipsnis. Centrinė įstaiga
įstaiga Reglamento (EB) Nr. 1393/2007
teisingumo ministerija. 2. Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3³straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos
valstybei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. 2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 2 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. 3. Pagal 1965 m.
Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. 4. Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams. 3⁴ straipsnis. Praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimas Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 19 straipsnio 4 dalyje ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 353 punktą
„Persvarstyti teismų funkcijas, nustatytas nebūdingas jiems funkcijas perduoti
notarams, antstoliams ar kitoms institucijoms, kartu užtikrinti tinkamą šių funkcijų atlikimą“ ir atsižvelgdamas į suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtino Teismams nebūdingų funkcijų peržiūros įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Pagal Priemonių plano 12 punktą siūloma užsienio valstybių prašymų dėl dokumentų įteikimo nagrinėjimą perduoti vykdyti antstoliams, taip sumažinant teismams tenkantį su teisingumo vykdymu nesusijusio darbo krūvį. Siekiant įgyvendinti šią priemonę parengtas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), leisiantis perduoti dokumentų, gaunamų pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas) bei pagal 1965 m. lapkričio 15 d.
Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija), įteikimo funkciją antstoliams. Pažymėtina, kad siekiant įvertinti teismas tenkantį su dokumentų įteikimu susijusį darbo krūvį, nepavyko surinkti tikslių statistinių duomenų apie iš užsienio pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją per metus gaunamus prašymus, kadangi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra įdiegtas specifinius prašymus (juolab – pagal konkretų teisinį pagrindą) klasifikuojantis įrankis. Tačiau Nacionalinės teismų administracijos pateiktais LITEKO duomenimis pagal klasifikatorių „Dėl teisinės pagalbos pagal tarptautines sutartis“ 2014 m. apylinkių teismuose išnagrinėtos 735 civilinės bylos. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo praktiką, manytina, kad maždaug penktadalį (apie150 prašymų per metus) iš aukščiau nurodyto civilinių bylų skaičiaus sudarytų prašymai įteikti dokumentus pagal Reglamentą, kuriuos gauna Lietuvos Respublikos apylinkių teismai. Teisingumo ministerijos duomenimis pagal Hagos konvenciją Lietuvos Respublikos apylinkių teismai gauna apie 60 prašymų per metus (2014 m. duomenys). Taigi, įstatymo projektu siekiama su dokumentų įteikimu pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją susijusį darbo krūvį (apie 200 prašymų per metus) perduoti antstoliams. Įstatymo projektu Lietuvos antstolių rūmai paskiriami užsienio valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo priimančia institucija pagal Reglamento 2 straipsnį, taip pat Lietuvos antstolių rūmai paskiriami prašymus dėl dokumentų įteikimo pagal Hagos konvenciją vykdančia, t. y. dokumentus iš centrinės įstaigos priimančia ir adresatui įteikiančia, institucija.
Nors Reglamentas yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, o tarptautinė sutartis (šiuo atveju – Hagos konvencija), kurią ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tačiau nacionalinėje teisėje reikia nustatyti tam tikras procedūrines taisykles, skirtas siekiant Lietuvos Respublikoje sklandžiai ir tinkamai taikyti Reglamento ir Hagos konvencijos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas parengtas taip pat siekiant Lietuvos Respublikos teisėje aiškiai nustatyti, kokios Lietuvos Respublikos institucijos yra kompetentingos perduoti prašymus dėl dokumentų įteikimo civilinėse bylose į užsienio valstybes, kokios institucijos yra kompetentingos priimti užsienio valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo, taip pat kokios institucijos yra kompetentingos vykdyti centrinei įstaigai pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją priskirtas funkcijas. Naujuoju teisiniu reguliavimu siekiama efektyvesnio Reglamento ir Hagos konvencijos įgyvendinimo bei taikymo ir operatyvaus bei kokybiško dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Teisingumo ministerija, pildydama technines adaptacijas dėl Reglamento įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, Europos Komisijai nurodė, jog Reglamento 2 straipsnio 1 dalies prasme perduodančiomis agentūromis yra visi Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėjantys civilines bylas, kai iškyla būtinybė teisminius ar neteisminius dokumentus byloje įteikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenančiam (ar esančiam) adresatui. Gaunančiomis agentūromis Reglamento 2 straipsnio 2 dalies prasme paskirti Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų apylinkių teismai, t. y. apylinkių teismai yra kompetentingi priimti iš kitų valstybių narių teisinės pagalbos prašymus įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje, juos vykdyti bei atlikti kitas Reglamente gaunančioms agentūroms priskirtas funkcijas. Centrine įstaiga pagal Reglamento 3 straipsnį priskirtoms funkcijoms vykdyti paskirta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). Šiuo metu nėra įstatyme sureguliuota, kokios institucijos Lietuvos Respublikoje pagal Reglamentą paskirtos perduodančiomis ir gaunančiomis agentūromis bei kuri institucija atlieka centrinės įstaigos funkcijas – ši informacija pagal Reglamento 23 straipsnį pranešimu buvo perduota Europos Komisijai ir paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinta 2000 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1670 „Dėl Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo“ (toliau – ratifikavimo įstatymas). Pagal ratifikavimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktą Teisingumo ministerija yra paskirta centrine įstaiga priimti kitų susitariančiųjų valstybių siunčiamus prašymus.
Ratifikavimo įstatyme nėra nurodyta, kokios institucijos perduoda prašymus, kai dokumentus reikalinga įteikti kitoje susitariančioje valstybėje, bei institucijos, kurios atsakingos už susitariančios valstybės prašymo vykdymą Lietuvos Respublikoje. Ratifikavus Hagos konvenciją Lietuvos Respublikoje, praktinė informacija, tame tarpe ir informacija apie dokumentus perduodančias institucijas, diplomatine tvarka buvo perduota Hagos konvencijos depozitarui ir yra skelbiama Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos tinklalapyje (http://www.hcch.net), skiltyje „Konvencijos“ (Hagos Konvencijos Nr. 14)/ „Institucijos ir praktinė informacija“. Šiuo metu pagal Reglamentą iš kitų valstybių narių perduodančių agentūrų gaunamus dokumentus tiesiogiai priima ir adresatui įteikia visi miestų ir rajonų apylinkių teismai pagal adresato gyvenamąją vietą (ar kitą nurodytą adresą). Pagal Hagos konvenciją iš kitos susitariančios valstybės gautus dokumentus Lietuvoje priima pagal Konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga, t. y. Teisingumo ministerija. Ji įvertinusi, ar prašymas dėl dokumentų įteikimo atitinka Hagos konvencijos nuostatas, perduoda prašymą vykdyti miesto ar rajono apylinkės teismui pagal teritorinę kompetenciją. Gautus dokumentus teismai įteikia vadovaudamiesi atitinkamai Reglamento arba Hagos konvencijos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 str. 1 d.). Šiuo metu už iš užsienio valstybių gautų dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje mokestis iš prašymą pateikusių subjektų nėra renkamas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant teisinio aiškumo bei sisteminio Reglamento ir Hagos konvencijos taikymo Įstatymo projektu visų pirma siūloma aiškiai nustatyti, kad dokumentai Lietuvos Respublikoje įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas nenustato kitaip. Siekiant teisinio aiškumo ir sisteminio Hagos konvencijos taikymo, Įstatymo projekte siūloma papildomai numatyti, kad Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo“. Įstatymo projektu taip pat siūloma sureguliuoti Lietuvos Respublikos institucijų, susijusių su dokumentų įteikimu pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją, funkcijas. Įstatymo projekte nustatoma, kad centrinė įstaiga Reglamento 3 straipsnyje ir Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Pažymėtina, kad centrinei įstaigai priskirtos funkcijos pagal Reglamentą ir funkcijos, priskirtos pagal Hagos konvenciją, šiek tiek skiriasi: pagal Reglamentą centrinė įstaiga yra atsakinga už prašymų persiuntimą išimties tvarka (kadangi pagal Reglamentą skatinamas tiesioginis prašymus perduodančių ir priimančių institucijų susižinojimas), su dokumentų įteikimu susijusių problemų sprendimą, informacijos, susijusios su Reglamento taikymu, teikimą, tuo tarpu pagal Hagos konvenciją centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus ir imasi Hagos konvencijoje nurodytų tolesnių veiksmų, t. y. jei prašymas neatitinka Hagos konvencijos nuostatų, nedelsdama apie tai informuoja pareiškėją ir nurodo savo prieštaravimus prašymui, jei prašymas atitinka Konvencijos nuostatas centrinė įstaiga pasirūpina, kad dokumentus Lietuvos teritorijoje įteiktų atitinkama institucija (pagal Įstatymo projektą tokia institucija siūloma paskirti Lietuvos antstolių rūmus). Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perduoti dokumentus pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją, kai dokumentus reikalinga įteikti užsienio valstybėje, yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. Įstatymo projekte siūloma, kad pagal Reglamentą įstaiga, kompetentinga priimti dokumentus iš kitos valstybės narės, yra Lietuvos antstolių rūmai, o dokumentus, prašomus įteikti pagal Hagos konvenciją, priima centrinė įstaiga (t. y. Teisingumo ministerija) ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Šia nuostata dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikoje funkcija iš miestų ir rajonų apylinkių teismų perduodama antstoliams.
Šios funkcijos, kuri savo prigimtimi teismams yra nebūdinga, kadangi nesusijusi su teisingumo vykdymu, iš apylinkių teismų perdavimas antstoliams sumažins dėl teismams nebūdingų funkcijų tenkantį darbo krūvį Lietuvos teismuose. Įstatymo projektu siūloma paskirti vieną užsienio valstybių dokumentus priimančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, kaip visus Lietuvos Respublikos antstolius vienijančią instituciją, kuri būtų atsakinga už gaunamų prašymų dėl dokumentų įteikimo administravimą, koordinavimą, jų paskirstymą antstoliams eilės tvarka ir pagal veiklos teritoriją, prašymų perdavimą vykdyti antstoliams, bendradarbiavimą su centrine įstaiga, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimą ir sisteminimą. Detalią dokumentų įteikimo tvarką, kai antstoliai yra gaunanti ir už dokumentų įteikimą atsakinga institucija, siūloma nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, t. y. dokumentų įteikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Minėtu įsakymu apmokestinimo už dokumentų įteikimą tvarka. Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos prielaidos tinkamai ir sklandžiai Lietuvos Respublikoje įgyvendinti bei taikyti Reglamento ir Hagos konvencijos nuostatas, būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir taip sudarytos prielaidos užtikrinti greitą ir efektyvų dokumentų įteikimą civilinėse bylose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, galimas antstolių darbo krūvio padidėjimas, tačiau žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams kompensuoti numatyta nustatyti fiksuotą vienkartinį mokestį už dokumentų įteikimą, kurį turės sumokėti dokumentus Lietuvos Respublikoje siekiantis įteikti užsienio subjektas.
Priėmus Įstatymo projektą galimas nežymus dokumentų įteikimo pagal Reglamentą trukmės pailgėjimas, tačiau neviršijant Reglamente nustatytų terminų. Galimas dokumentų įteikimo ir pagal Hagos konvenciją trukmės pailgėjimas, tačiau pažymėtina, kad Hagos konvencija nenustato dokumentų įteikimo terminų, o dokumentų įteikimo trukmė priklauso nuo susitariančiųjų valstybių institucinės sąrangos, teritorijos dydžio, nacionalinio reguliavimo. Manytina, kad šis neigiamas poveikis bus laikinas, t. y. kol naujai už dokumentų įteikimą pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją paskirtos institucijos (t. y. Lietuvos antstolių rūmai ir antstoliai pagal veiklos teritoriją) susipažins su dokumentų įteikimo tvarka, reikalingomis pildyti formomis ir pan. Manytina, kad antstoliai sieks užtikrinti kokybišką ir greitą dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje. Priėmus įstatymo projektą, bus taikoma nevieninga dokumentų įteikimo civilinėse bylose tvarka, atsižvelgiant į kitas tarptautines sutartis, konkrečiai – dvišales sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – dvišalė sutartis). Prašymai dėl dokumentų įteikimo, gauti dvišalės sutarties pagrindu, toliau bus perduodami vykdyti apylinkių teismams pagal teritorinę kompetenciją, kadangi dokumentų, gautų pagal dvišales sutartis, įteikimo funkcijos perdavimas antstoliams nėra tikslingas, nes tai pareikalautų dvišalių sutarčių nuostatų peržiūrėjimo.
Kita vertus, teisinio neaiškumo neturėtų kilti, kadangi prašymai dėl dokumentų įteikimo pagal dvišales sutartis siunčiami per centrines įstaigas, taigi, Lietuvos Respublikoje tokius prašymus priima Teisingumo ministerija ir perduoda juos vykdyti apylinkių teismams pagal teritorinę kompetenciją. Prašymus, gautus pagal Hagos konvenciją, centrinė įstaiga pagal Įstatymo projektą perduos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Manytina, kad tiek Hagos konvencijos, tiek dvišalių sutarčių pagrindu gauti prašymai bus tinkamai perduoti vykdymui už dokumentų įteikimą atsakingoms institucijoms. Priėmus įstatymo projektą, padidės teismo proceso išlaidos bylos šalims, kadangi už dokumentų įteikimą užsienio subjektai, siekiantys įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje pagal Reglamentą ar pagal Hagos konvenciją, Lietuvos antstolių rūmams turės sumokėti fiksuoto dydžio vienkartinį mokestį. Siektina, kad toks mokestis būtų nustatytas atsižvelgiant į proporcingumo ir nediskriminavimo principus, ir kad mokesčio dydis neužkirstų kelio suinteresuotiems asmenims pasinaudoti teise kreiptis į teismą civilinėje byloje. Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant Įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti iki Įstatymo įsigaliojimo reikės parengti dokumentų įteikimo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, joje nustatant atlyginimo antstoliui už dokumentų įteikimą dydį bei dokumentų, gautų iš užsienio valstybių pagal Reglamentą ir Hagos Konvenciją, įteikimo Lietuvos Respublikoje tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų, kadangi pagal Reglamento ir Hagos konvencijos nuostatas Lietuvos Respublikos teismai šiuo metu taip pat perduoda prašymus dėl dokumentų įteikimo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms. Iš užsienio gautų dokumentų įteikimo funkcijos perdavimas antstoliams sudarys prielaidas sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį ir su dokumentų įteikimu civilinėse bylose susijusias teismų išlaidas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „dokumentų įteikimas“, „centrinė įstaiga“, „priimančios įstaigos“, „perduodančios įstaigos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-08-20 Nr. XIIP-3418 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnyje po žodžio „civilinėse“ vietoj žodžio „ir“ įrašytina „ar“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3³ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 2 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančių valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siūloma paskirti vieną užsienio valstybių dokumentus priimančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, kaip visus Lietuvos Respublikos antstolius vienijančią instituciją, kuri būtų atsakinga už gaunamų prašymų dėl dokumentų įteikimo administravimą, koordinavimą, jų paskirstymą antstoliams eilės tvarka ir pagal veiklos teritoriją, prašymų perdavimą vykdyti antstoliams, bendradarbiavimą su centrine įstaiga, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimą ir sisteminimą. Atkreipiame dėmesį, kad baigtinis Lietuvos antstolių rūmų vykdomų funkcijų sąrašas yra įtvirtintas Antstolių įstatymo 46 straipsnyje. Manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytos Lietuvos antstolių rūmų funkcijos turėtų būti perkeltos į keičiamą įstatymą.
Be to, atitinkamai turėtų būti pildomas ir pats Antstolių įstatymo 46 straipsnis, jame nurodant, kad Lietuvos antstolių rūmai vykdo ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad patys Lietuvos antstolių rūmai nevykdytų prašymų dėl dokumentų įteikimo, o juos perduotų vykdyti konkretiems antstoliams pagal jų vykdomos veiklos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projektu keičiamame, tiek Antstolių įstatyme reikėtų įtvirtinti ir minėtąją naują antstolių funkciją. 3. Nekvestionuojant pagrindinio įstatymo tikslo – sumažinti teismams tenkantį su teisingumo vykdymu nesusijusį darbo krūvį – atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte nurodomas neigiamas teikiamo projekto pasekmes: atitinkamų dokumentų įteikimo terminų pailgėjimą; teismo proceso išlaidų bylos šalims padidėjimą; nevieningą (pagal teikiamą projektą – vienokią, pagal dvišales tarptautines sutartis – kitokią) dokumentų įteikimo tvarką. Svarstytina, ar pasiekus aukščiau nurodytą pagrindinį įstatymo tikslą, iš tiesų būtų pasiekti ir kiti teikiamo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai – užtikrintas teisinis aiškumas ir taip sudarytos prielaidos užtikrinti greitą ir efektyvų dokumentų įteikimą civilinėse bylose. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2015-11-30 Nr. XIIP-3418(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas: Projekto
įtvirtinti, kad pagal Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančių valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siūloma paskirti vieną užsienio valstybių dokumentus priimančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, kaip visus Lietuvos Respublikos antstolius vienijančią instituciją, kuri būtų atsakinga už gaunamų prašymų dėl dokumentų įteikimo administravimą, koordinavimą, jų paskirstymą antstoliams eilės tvarka ir pagal veiklos teritoriją, prašymų perdavimą vykdyti antstoliams, bendradarbiavimą su centrine įstaiga, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimą ir sisteminimą. Taigi Antstolių rūmai patys nevykdytų pagal Hagos konvenciją gautų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo, bet perduotų juos vykdyti konkretiems antstoliams. Antstolių rūmai pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3³ straipsnio 4 dalies nuostatas tik organizuotų ir koordinuotų dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3³ straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai ,,juos vykdyti“. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3³ straipsnio 4 dalyje po žodžio ,,antstoliams“ įrašytinas žodis ,,vykdyti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 TREČIOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3418
reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Domas Petrulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-08-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„civilinėse“ vietoj žodžio „ir“ įrašytina „ar“. Pritarti
2
nustatyti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 2 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančių valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siūloma paskirti vieną užsienio valstybių dokumentus priimančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, kaip visus Lietuvos Respublikos antstolius vienijančią instituciją, kuri būtų atsakinga už gaunamų prašymų dėl dokumentų įteikimo administravimą, koordinavimą, jų paskirstymą antstoliams eilės tvarka ir pagal veiklos teritoriją, prašymų perdavimą vykdyti antstoliams, bendradarbiavimą su centrine įstaiga, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimą ir sisteminimą. Atkreipiame dėmesį, kad baigtinis Lietuvos antstolių rūmų vykdomų funkcijų sąrašas yra įtvirtintas Antstolių įstatymo 46 straipsnyje. Manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytos Lietuvos antstolių rūmų funkcijos turėtų būti perkeltos į keičiamą įstatymą. Be to, atitinkamai turėtų būti pildomas ir pats Antstolių įstatymo 46 straipsnis, jame nurodant, kad Lietuvos antstolių rūmai vykdo ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad patys Lietuvos antstolių rūmai nevykdytų prašymų dėl dokumentų įteikimo, o juos perduotų vykdyti konkretiems antstoliams pagal jų vykdomos veiklos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projektu keičiamame, tiek
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-08-20 3.
Nekvestionuojant pagrindinio įstatymo tikslo – sumažinti teismams tenkantį su teisingumo vykdymu nesusijusį darbo krūvį – atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte nurodomas neigiamas teikiamo projekto pasekmes: atitinkamų dokumentų įteikimo terminų pailgėjimą; teismo proceso išlaidų bylos šalims padidėjimą; nevieningą (pagal teikiamą projektą
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3418 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymą ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Užsienio reikalų komitetas, 2015-10-072 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas įrašyti viename straipsnyje, nurodant konkrečią datą, iki kada turėtų būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 straipsnį dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: B. Juodka. Komiteto
pirmininkas Benediktas Juodka
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor Golubajev, Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Janikūnaitė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, antstolė Inga Karalienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-20)1 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„civilinėse“ vietoj žodžio „ir“ įrašytina „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-20)1 (3³)
siūloma nustatyti, kad pagal Reglamento (EB) Nr.
1393/2007 2 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad pagal Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančių valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektu siūloma paskirti vieną užsienio valstybių dokumentus priimančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, kaip visus Lietuvos Respublikos antstolius vienijančią instituciją, kuri būtų atsakinga už gaunamų prašymų dėl dokumentų įteikimo administravimą, koordinavimą, jų paskirstymą antstoliams eilės tvarka ir pagal veiklos teritoriją, prašymų perdavimą vykdyti antstoliams, bendradarbiavimą su centrine įstaiga, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimą ir sisteminimą. Atkreipiame dėmesį, kad baigtinis Lietuvos antstolių rūmų vykdomų funkcijų sąrašas yra įtvirtintas Antstolių įstatymo 46 straipsnyje. Manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytos Lietuvos antstolių rūmų funkcijos turėtų būti perkeltos į keičiamą įstatymą. Be to, atitinkamai turėtų būti pildomas ir pats Antstolių įstatymo 46 straipsnis, jame nurodant, kad Lietuvos antstolių rūmai vykdo ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad patys Lietuvos antstolių rūmai nevykdytų prašymų dėl dokumentų įteikimo, o juos perduotų vykdyti konkretiems antstoliams pagal jų vykdomos veiklos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek projektu keičiamame, tiek Antstolių įstatyme reikėtų įtvirtinti ir minėtąją naują antstolių funkciją.
Pritarti Komiteto posėdžio metu nutarta kaip lydimąjį įregistruoti Lietuvos antstolių įstatymo Nr.IX-876 46 straipsnio pakeitimo projektą, siūlant įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos antstolių rūmai atlieka ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Taip pat nutarta svarstomą projekto 3³ straipsnį papildyti 4 dalimi, nustatančia, kad „Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą bei jų perdavimą antstoliams. „
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-20)
teisingumo vykdymu nesusijusį darbo krūvį – atkreiptinas dėmesys ir į projekto aiškinamajame rašte nurodomas neigiamas teikiamo projekto pasekmes: atitinkamų dokumentų įteikimo terminų pailgėjimą; teismo proceso išlaidų bylos šalims padidėjimą; nevieningą (pagal teikiamą projektą
Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte nurodant galimas neigiamas pasekmes dėl atitinkamų dokumentų įteikimo terminų pailgėjimo taip pat akcentuojamas, kad galimas nežymus dokumentų įteikimo pagal Reglamentą trukmės pailgėjimas, tačiau neviršijant Reglamente nustatytų terminų. Be to, nurodoma ir tai, kad dokumentų įteikimo pagal reglamentą ir pagal Hagos konvenciją trukmės pailgėjimas bus laikinas, kol naujai už dokumentų įteikimą pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją paskirtos institucijos (t. y.
Lietuvos antstolių rūmai ir antstoliai pagal veiklos teritoriją) susipažins su dokumentų įteikimo tvarka, reikalingomis pildyti formomis ir pan. Dėl išlaidų bylos šalims padidėjimo – Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siektina, jog toks mokestis būtų nustatytas atsižvelgiant į proporcingumo ir nediskriminavimo principus, ir kad mokesčio dydis neužkirstų kelio suinteresuotiems asmenims pasinaudoti teise kreiptis į teismą civilinėje byloje. Dėl nevieningos dokumentų įteikimo tvarkos – teisinio neaiškumo neturėtų kilti, kadangi prašymai dėl dokumentų įteikimo pagal dvišales sutartis siunčiami per centrines įstaigas, taigi, Lietuvos Respublikoje tokius prašymus priima Teisingumo ministerija ir perduoda juos vykdyti apylinkių teismams pagal teritorinę kompetenciją. Prašymus, gautus pagal Hagos konvenciją, centrinė įstaiga pagal Įstatymo projektą perduos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Manytina, kad tiek Hagos konvencijos, tiek dvišalių sutarčių pagrindu gauti prašymai bus tinkamai perduoti vykdymui už dokumentų įteikimą atsakingoms institucijoms. Be to, Projekto autorių manymu, vieninga dokumentų įteikimo tvarka pagal Europos Sąjungos reglamentą bei Hagos konvenciją ir pagal dvišales sutartis šiuo metu negalima, kadangi tai pareikalautų visų dvišalių sutarčių peržiūrėjimo (šiuo metu yra 12 galiojančių Lietuvos Respublikos dvišalių sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse bylose, kuriose numatytas dokumentų įteikimas), kuris pareikalautų neproporcingai didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, be to , tikėtina, gali būti neefektyvus, kadangi kiekvienu atveju reikalingas dviejų valstybių konsensusas.
Galiausiai, manytina, kad tarptautinių sutarčių dėl bendradarbiavimo civilinėse bylose sudarymas patenka į išimtinę Europos Sąjungos kompetenciją, nes atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką ir galimą poveikį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytoms bendroms taisyklėms, tikėtina, būtų įvykdytos išimtinės išorės kompetencijos buvimo sąlygos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos antstolių rūmai (2015-10-28) * Lietuvos antstolių rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos pateiktu pastaboms ir pasiūlymams gauti Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3418 (toliau – Įstatymo projektas) bei teikia šias pastabas. Nepritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. rugpjūčio 20 d. pateiktam siūlymui, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytos Lietuvos antstolių rūmų funkcijos turėtų būti perkeltos į keičiamą įstatymą bei atitinkamai turėtų būti pildomas ir pats Antstolių įstatymo 46 straipsnis, jame nurodant, kad Lietuvos antstolių rūmai vykdo ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
Antstolių rūmų funkcijų sąrašas yra įtvirtintas Antstolių įstatymo 46 straipsnyje. Koordinuoti antstolių veiklą – viena iš Antstolių įstatyme įtvirtintų funkcijų, kuri apima Įstatymo projektu Antstolių rūmams pavedamas vykdyti funkcijas, t. y. Antstolių rūmai vykdys gautų prašymų įteikti Lietuvos Respublikos teritorijoje teisminius ir neteisminius dokumentus civilinėse arba komercinėse bylose administravimo, koordinavimo, pavedimo antstoliams įteikti nacionaliniuose teisės aktuose numatytais būdais ir tvarka, statistinių duomenų apie gaunamus prašymus rinkimo ir sisteminimo, funkcijas. Pažymėtina, kad Antstolių rūmų įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai gali atlikti ir kitas Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas. Bendros antstolių veiklos koordinavimas ir organizavimas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, asociacijos įstatų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka funkcijos atlikimas įtvirtintas Lietuvos antstolių rūmų įstatų 2 straipsnio 1 punkte. Taigi, nuostata, kad Lietuvos antstolių rūmai vykdo ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, yra įtvirtinta teisės aktuose, todėl Antstolių įstatymo papildymas aukščiau minėtomis nuostatomis būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta manome netikslinga pildyti Antstolių įstatymą siūlomomis nuostatomis.
Nepritarti Komiteto posėdžio metu pritarta Teisės departamento pastabai ir nutarta kaip lydimąjį įregistruoti Lietuvos antstolių įstatymo Nr.IX-876 46 straipsnio pakeitimo projektą, siūlant įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos antstolių rūmai atlieka ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Taip pat nutarta svarstomą projekto 3³ straipsnį papildyti 4 dalimi, nustatančia, kad „Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą bei jų perdavimą antstoliams. „
įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Užsienio reikalų komitetas (2015-10-07) * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3418 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymą ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
reikalų komitetas (2015-10-07)2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatas įrašyti viename straipsnyje, nurodant konkrečią datą, iki kada turėtų būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 straipsnį dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
pasiūlymai. 1. Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3418(2) ir komiteto išvadoms. 2. Įregistruoti lydimąjį Lietuvos antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo projektą. 3. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3418(2) turi būti svarstomas kartu su Lietuvos antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo projektu Nr. XIIP-3773. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Vytautas Gapšys. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas