Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Vežimas ir buksyravimas kabotažu Teisė teikti jūrų kabotažo paslaugas
kabotažas) gali laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. 2. Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų taip pat turi ir laivai, plaukiojantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava, jeigu šie laivai atitinka toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Teikti jūrų kabotažo paslaugas, kaip tai apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3577/92, Lietuvos Respublikoje gali laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, ir laivai, kuriems tokią teisę suteikia Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92.“
1Pakeisti Įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas EEB Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti
paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 174).“
2Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas EEB Nr. 3577/92, taikantis laisvės
teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse principą (jūrų kabotažas) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 10).“
3Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 1999 m. liepos birželio 21 d. Tarybos direktyva Nr.
Tarybos direktyva Nr. 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūrininkų jūreivių darbo laiko organizavimo, sudaryto tarp Europos Bendrijų laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Transporto darbuotojų sąjungų federacijos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 363).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Vežimas ir buksyravimas kabotažu Teisė teikti jūrų kabotažo paslaugas
kabotažas) gali laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. 2. Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų taip pat turi ir laivai, plaukiojantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava, jeigu šie laivai atitinka toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Teikti jūrų kabotažo paslaugas, kaip tai apibrėžta 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamente EEB Nr. 3577/92, taikančiame laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), Lietuvos Respublikoje gali laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, ir laivai, kuriems tokią teisę suteikia šis reglamentas.“
1Pakeisti Įstatymo priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas EEB Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti
paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 174).“
2Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas EEB Nr. 3577/92, taikantis laisvės
teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse principą (jūrų kabotažas) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 10).“
3Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 1999 m. liepos birželio 21 d. Tarybos direktyva Nr.
Tarybos direktyva Nr. 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūrininkų jūreivių darbo laiko organizavimo, sudaryto tarp Europos Bendrijų laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Transporto darbuotojų sąjungų federacijos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 363).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
C-17/13 Alpina River Cruises GmbH ir Nicko Tours GmbH prieš Ministero delle infrastrutture e dei transporti – Capitaneria di Porto di Chioggia priėmė prejudicinį sprendimą (toliau – prejudicinis sprendimas), kuriame buvo pateiktas 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (toliau – Reglamentas Nr. 3577/92), aiškinimas. Prejudiciniu sprendimu Teisingumo Teismas plečiamai išaiškino Reglamente Nr. 3577/92 pateiktą jūrų kabotažo sąvoką ir nurodė, kad jūrų transporto paslauga, kurią sudaro kruizo, prasidedančio ir pasibaigiančio su tais pačiais keleiviais tame pačiame valstybės narės uoste ir vykdomo toje pačioje valstybėje narėje, paslaugos priskirtinos prie „jūrų kabotažo“, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 3577/92. Atsižvelgiant į tokį aiškinimą, į Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotę „jūra tarp Lietuvos Respublikos uostų (jūrų kabotažas)“ ir 3 straipsnio 2 dalies formuluotę „jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų“ nepatenka prejudiciniame sprendime aptartas atvejis, laikytinas jūrų kabotažu. Taigi, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas neleistinai siaurina laisvės teikti jūrų kabotažo paslaugas Lietuvos Respublikoje apimtį ir tokiu būdu pažeidžia Reglamentą Nr. 3577/92.
3577/92. Dėl šios priežasties, Teisingumo Teismui priėmus minėtą prejudicinį sprendimą, būtina keisti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 3 straipsnį, siekiant pašalinti Lietuvos Respublikos teisės aktų prieštaravimus Europos Sąjungos teisei. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Įstatymo projektu siekiama pašalinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme esantį prieštaravimą Reglamentui Nr. 3577/92 ir jo išaiškinimui Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime, panaikinti riziką dėl galimos pažeidimo procedūros prieš Lietuvą pradėjimo ir užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo priedą (toliau – Įstatymo priedas) teisinės technikos požiūriu, t. y. patikslinti Įstatymo priede išvardytų Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimus ir papildyti juos nuorodomis į minimų teisės aktų paskelbimo lietuvių kalba šaltinius. Pastarasis Įstatymo priedo pakeitimas siūlomas vadovaujantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106k „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (l. e. skyriaus vedėjo pareigas Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Simona Rosinaitė (tel. 239 3986, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu teisė teikti jūrų kabotažo paslaugas Lietuvos Respublikoje yra reglamentuota Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 3 straipsnyje, kuriame numatyta jūrų kabotažo aiškinamoji formuluotė „Vežti ir buksyruoti jūra Lietuvos Respublikos uostų“ ir apibrėžta teisės teikti jūrų kabotažo paslaugas apimtis – „Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų“. Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jūrų kabotažo paslaugų teikimo nereglamentuoja, kadangi minėta teisė yra reglamentuota tiesiogiai taikomame Reglamente Nr. 3577/92, jį iš dalies keičiančiuose kituose Tarybos reglamentuose ir aiškinančiuose Teisingumo Teismo sprendimuose. Įstatymo priede išvardyti Europos sąjungos teisės aktų pavadinimai šiuo metu nurodyti be nuorodos į oficialius jų paskelbimo šaltinius lietuvių kalba, be to, nurodyti teisės aktų pavadinimai netikslūs. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Europos Sąjungos reglamentai ir juos aiškinantys Teisingumo Teismo sprendimai yra tiesiogiai taikomi teisės aktai valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma šalinti iš Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo bet kokį jūrų kabotažo sąvokos aiškinimą bei teisės teikti jūrų kabotažo paslaugas detalizavimą, vietoj to įstatyme darant nuorodą į tiesiogiai taikytiną Reglamentą Nr. 3577/92, kuriame ir yra apibrėžta, kokie atvejai pripažįstami jūrų kabotažu ir kokiais atvejais šia teise galima pasinaudoti valstybėje narėje. Tokiu būdu būtų užtikrinamas tinkamas Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas nacionalinėje teisėje, vadovavimasis Reglamentu Nr. 3577/92 ir jį aiškinančiais Teisingumo Teismo sprendimais ir pašalinama pažeidimo procedūros prieš Lietuvą pradėjimo rizika.
Įstatymo priede siūloma patikslinti nurodytus Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimus, taip pat nurodyti jų oficialius paskelbimo šaltinius lietuvių kalba, tokiu būdu Įstatymo priedą suderinant su Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106k „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Kadangi Tarybos reglamentai ir juos aiškinantys Teisingumo Teismo sprendimai valstybėse narėse turi būti taikomi tiesiogiai, Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais;. Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: „prekybinė laivyba“, „jūrų kabotažas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-08-24 Nr. XIIP-3410 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. I-1513 3
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius,
K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėja G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovas A.Šniuolis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-08-24 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius