aiškinamasis raštas
, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Akto signatarai (Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas), laidojami valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat valstybės biudžeto lėšomis laidojami kariai, kurie tikrosios tarnybos metu žuvo (mirė) dėl priežasčių, susijusių su karine tarnyba ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas ), ir žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 323 „Dėl Žymių Lietuvos visuomenės veikėjų ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės lėšomis laidojamų asmenų laidojimo išlaidų dengimo taisyklių“). Pažymėtina, kad valstybės parama asmenims, nukentėjusiems nuo okupacijų, teikiama atsižvelgiant ne tik į dėl okupacijų patirtos žalos faktą, bet ir į patirtos žalos pobūdį ir dydį, t. y. parama teikiama labiausiai nukentėjusiems.
Nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (toliau – nepriklausomybės gynėjai) ir dėl to pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gindami Lietuvos laisvę nukentėjo prarasdami sveikatą, jiems buvo padaryta negrįžtama žala ir dėl to jie prarado darbingumą. Darbingumo praradimas sąlygoja galimybių savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais sumažėjimą, todėl minėtiems asmenims ir jų šeimos nariams valstybės parama reikalinga labiau, nei darbingumo nepraradusiems nepriklausomybės gynėjams. Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomybės gynėjai prarado darbingumą (ar jo dalį) kovojant už Lietuvos laisvę ir dėl to jie patyrė negrįžtamą žalą, kurios pasekmės turi tiesioginę įtaką jų galimybėms pasirūpinti savimi, manytina, kad valstybė, pagerbiant šių asmenų indėlį į šalies nepriklausomybės atkūrimą, turi nors iš dalies kompensuoti šių asmenų laidojimo išlaidas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad labiausiai nukentėję nepriklausomybės gynėjai, t. y. pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis skiriant vienkartinę 40 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją laidojimui.
Įvertinus kitoms aukščiau paminėtų asmenų kategorijoms skiriamos valstybės paramos dydį jiems mirus (vienkartinių išmokų dydžiai diferencijuoja nuo 20 iki 120 bazinių socialinių išmokų) ir tai, kad siūloma valstybės biudžeto lėšomis laidoti ne visus nepriklausomybės gynėjus, o tik tuos asmenis, kurie buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos
agresijos, t. y. labiausiai nukentėjusius, teikiamas siūlymas nustatyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją laidojimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, asmenų, kuriems pripažintas nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas, galėtų būti 1 000, o asmenų, kurie turi minėtą teisinį statusą ir yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šiuo metu yra 110. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Sausio 13-ąją nukentėjusiųjų draugija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl galimybės nustatyti teisinį reguliavimą, numatantį, kad mirę nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl
valstybės biudžeto lėšomis. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3.
santykiai Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11
d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos
agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis skiriant vienkartinę 40 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją laidojimui, kurią išmokėtų mirusio nepriklausomybės gynėjo paskutinės buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės, o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – paskutinės savivaldybės, kurioje jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracija (administravimo išlaidoms padengti siūloma skirti 2 procentus šioms pašalpoms mokėti skirtų lėšų). Kompensacijos laidojimui būtų skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų nustatytas valstybės paramos teikimas mirus nepriklausomybės gynėjams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11
SSRS agresijos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 7.
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti nepriklausomybės gynėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos
ir mokėjimo tvarkos aprašą. 9. Ar Įstatymo projektas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas naujų sąvokų neapibrėžia ir neįveda. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti 8 punkte nurodytą tvarkos aprašą. 12.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Šiuo metu yra 110 nepriklausomybės gynėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11
laidojimui, skirtinų pagal siūlomą pakeitimą, skaičius bus baigtinis). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu, 8 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinės pašalpos neskiriamos, jeigu asmenys yra laidojami valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis. Aukščiau minėtiems asmenims laidoti būtų išmokama tik 40 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacija laidojimui (šiuo metu – 1,52 tūkst. eurų). Tikėtinas valstybės biudžeto lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti 2016 m. sudarytų apie 8,5 tūkst. eurų, 2017 m. – 12,2 tūkst. eurų, 2018 m. – 18,2 tūkst. eurų (įvertinus skirtinas laidojimo pašalpas pagal Įstatymo projektą ir nemokėtinas laidojimo pašalpas pagal Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymą). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „nepriklausomybės gynėjas“, „kompensacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-07-14 Nr. XIIP-3403 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų (nebėra dieninės studijų formos). Atsižvelgiant į tai tikslintini įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai. 2. Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota“ įrašytinas žodis „arba“,
derinant formuluotes su vartojamomis šio straipsnio 1 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-06-28 Nr. XIIP-3403(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, te. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė . kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė ir vyriausioji specialistė Svajūnė Gaidamavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas 2015-07-14 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta,
jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų (nebėra dieninės studijų formos). Atsižvelgiant į tai tikslintini įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai. Pritarti
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota“ įrašytinas žodis „arba“, derinant formuluotes su vartojamomis šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti teikiamam įstatymo projektui XIIP-3403 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai:
„už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti
pranešėjai: S ergej Ursul, Dalia Kuodytė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
(
: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys:
D. Akulavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 1,3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nuolatinės ir ištęstinės formų (nebėra dieninės studijų formos). Atsižvelgiant į tai tikslintini įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai Nepritarti
projektą atmesti
2 2.
Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota“ įrašytinas žodis „arba“, derinant formuluotes su vartojamomis šio straipsnio 1 dalyje. Nepritarti
projektą atmesti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas Siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui
: Atsižvelgiant į asmenų lygiateisiškumo principą ir į tai, kad įstatymo projekte minimai asmenų grupei yra ir taip suteikiama papildomų valstybės lengvatų, kurių neturi kiti asmenys, taip pat gynę Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 m. sausio 11-13 d. – siūlome įstatymo projektą Nr. XIIP-3403 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai : 3 – už, 3 – prieš, 4 – susilaikė (balsuota dėl pritarimo iniciatorių pateiktam įstatymo projektui). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: . Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. I-954 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-141 2 1,3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų (nebėra dieninės studijų formos). Atsižvelgiant į tai tikslintini įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai Pritarti.
1 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) žuvusių nepriklausomybės gynėjų šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo program ą , pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar ba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių ištęstinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų); “ 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
gynėjams, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir jų šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių ištęstinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų).“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 2.
Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota“ įrašytinas žodis „arba“, derinant formuluotes su vartojamomis šio straipsnio 1 dalyje. Iš dalies pritarti. Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., todėl būtina įstatymo projekto nuostatas suderinti su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeičia asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus tvarka ir įstatyme minima asmenų grupė nepatenka į sąrašą tų asmenų, kurie gali būti laikinai įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Siūloma atitinkamai patikslinti projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pakeisti 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Kompensacijas už būstą skiria ir išmoka kompensacijų už
būstą gavėjų deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurioje jie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracija savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. 2. Laidojimo išlaidų kompensaciją nepriklausomybės gynėją laidojančiam asmeniui skiria ir išmoka nepriklausomybės gynėjo, pripažinto nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, paskutinės buvusios deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės o tuo atveju, jei gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – paskutinės savivaldybės, kurioje jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 P Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepriklausomybės gynėjams kompensacijos už būstą mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, tuo tarpu nėra aišku ar laidojimo išlaidų kompensacijos planuojamos ministerijų asignavimuose ar mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos. Siekiant pašalinti šį neaiškumą siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 3 straipsnį 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„2. Laidojimo išlaidų kompensacijos mokamos iš valstybės
biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas 2016-06-082 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metų biudžetas yra patvirtintas ir lėšos kompensacijoms laidojimui mokėti nėra numatytos, patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu
9Komiteto paskirtas pranešėjas:
Petras Narkevičius, Rytas Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius