Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises galimybes
įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės galimybės, o priimami sprendimai būtų vertinami pagal jų poveikį moterims ir vyrams;
2) rengti ir įgyvendinti priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti;
3) įstatymų nustatyta tvarka remti viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes;
4) teikiant administracines ar viešąsias paslaugas nepažeisti moterų ir vyrų lygių teisių.;
5) užtikrinti, kad rengiamuose viešųjų pirkimų dokumentuose būtų integruotas lyčių aspektas/įtrauktas moterų ir vyrų lygybės principas;
6) užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų. Ši nuostata įvedama kaip laikina, pozityvios diskriminacijos priemonė, ir įsigalioja nuo 2018 m., jeigu iki to laiko nebus pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių valdybose. 2. Valstybės institucijos priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, numato strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybės institucijos priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. 3.
ir vyrų lygybės įgyvendinimo darbovietėse stebėsenos mechanizmą, įskaitant moterų ir vyrų lygybės klausimų integravimą į socialinį dialogą, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus taikymą kolektyvinėse sutartyse, elgesio kodeksuose ir kitais aspektais. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo kasmet įvertinti pažangą įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ir visuomenei metinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir išliekančias problemas.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo
užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio arba darbdavio atstovo išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą ir informaciją apie darbo užmokestį pagal lytį skelbti viešai.“;
2Papildyti 5 straipsnį naujais 6 ir 7 punktais:
„6) reguliariai teikti darbuotojams ir/arba jų atstovams informaciją
apie vienodą požiūrį į moteris ir vyrus jų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, įskaitant moterų ir vyrų santykį atitinkamose pareigybėse ir vadovaujančiuose postuose, darbo užmokesčio skirtumus pagal lytį, priemonių skirtų moterų ir vyrų padėties skirtumams pašalinti įgyvendinimo apžvalgas;
7) imtis priemonių, kad įmonės, įstaigos organizacijos vadovaujančiuose postuose būtų ne mažiau kaip 30 proc. vienos lyties atstovų ir siekti visiško lyčių balanso.“
1.
1Papildyti 6 straipsnį naujais 5 ir 6 punktais:
„5) neteikia arba nereguliariai teikia darbuotojams
ir/arba jų atstovams informaciją apie vienodą požiūrį į moteris ir vyrus jų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, įskaitant moterų ir vyrų santykį atitinkamose pareigybėse ir vadovaujančiuose postuose, darbo užmokesčio skirtumus pagal lytį, priemonių skirtų moterų ir vyrų padėties skirtumams pašalinti įgyvendinimo apžvalgas;
6) nevykdo arba nerezultatyviai vykdo priemones, skirtas pasiekti ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų sprendimų priėmimo/vadovaujančiuose postuose;
2Atitinkamai pakeisti sekančių punktų numeraciją.
“ Teikia Seimo nariai Birutė Vėsaitė Giedrė Purvaneckienė Orinta Leiputė
ir uždaviniai Vienodas, visavertis ir veiksmingas ir vyrų, ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje, versle, individualioje veikloje, priimant sprendimus, yra būtina prielaida norint pasiekti ne tik vienodą ekonominę nepriklausomybę, bet ir strateginius Europos Sąjungos tikslus – ekonominio augimo, konkurencingumo, kiekvienos moters, kiekvieno vyro, visos visuomenės gerovės. Be to, siekiant paspartinti lyčių balansą ekonominių sprendimų priėmime, šiuo metu ES valstybės svarsto, o kai kurios jau įgyvendina, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projektą, skirtą pasiūlyti priemones, taikytinas biržinių bendrovių valdybų lyčių balansu užtikrinti. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2011 m. kovo 17 d. rezoliucija „Didesnis moterų dalyvavimas ekonomikos ir socialinių reikalų srities sprendimų priėmimo struktūrose“ raginanti valstybes nares nustatyti priemones padėsiančias moterims pralaužti „stiklines lubas“ trukdančias joms konkuruoti profesinėje srityje, visų pirma numatant įpareigojimus stambioms įmonėms jų valdybų sudėtyje turėti ne mažiau kaip 40 proc. moterų. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/EU dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB, nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas - paskatinti lyčių balansą ir, užtikrinti ne mažesnį kaip 30 proc. vienos lyties atstovų valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose numatant tai kaip valstybės ir darbdavių pareigas, pasiūlant stebėsenos mechanizmą ir įteisinant, kad lyčių balanso stoka laikoma moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu su iš to išplaukiančiomis sankcijomis. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatoriai – LR Seimo narės Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė, Orinta Leiputė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nenustato lyčių balanso sprendimų priėmime. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių pareigą užtikrinti, kad jų valdomų įmonių vadovaujančiuose postuose būtų ne mažiau 30 proc. moterų/vienos lyties atstovų, nustatyto Vyriausybės pareigą užtikrinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris priemonių įgyvendinimo stebėseną ir kasmetinę atsiskaitomybę, darbdavių pareigą užtikrinti lyčių balansą vadovų postuose ir teikti išsamią informaciją apie moterų ir vyrų padėties įmonėje skirtumus, įskaitant atlyginimų skirtumus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Galima palanki įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Projektą naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „moterų ir vyrų lygios galimybės“, „moterų ir vyrų lygybė“, „lyčių lygybė“.. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Birutė Vėsaitė Giedrė Purvaneckienė Orinta Leiputė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-07-08 Nr. XIIP-3399 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3399 (toliau – Projektas), pažymime, kad iš esmės pritariame Projekto tikslams. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Projekte pasirinktų reguliavimo priemonių apimties ir suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 156 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas[1]. Taigi, iš esmės, valstybių narių pozityvūs veiksmai, kuriais siekiama paskatinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų įdarbinimą, remiantis Europos Sąjungos teise yra leidžiami. Tokiomis priemonėmis, be kita ko, gali būti laikomos ir kvotos lyčių atstovavimui užtikrinti. Kartu pažymime, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje[2] taip pat yra patvirtinęs kvotų ir kitų pozityvių lyčių atstovavimo užtikrinimo priemonių teisėtumą[3], tačiau jo praktikoje taip pat nurodoma, kad minėtos priemonės neturėtų būti absoliutaus pobūdžio ir besąlygiškos[4].
Kitaip tariant, pozityvios lyčių atstovavimo skatinimo priemonės, pagal savo esmę, neturėtų prieštarauti lyčių lygybės principui. Pavyzdžiui, kai pirmenybė suteikiama vienos lyties atstovams neįvertinus lygiais pagrindais skirtingų lyčių kandidatų išsilavinimo lygio ir kitų aplinkybių, kurios kaip sąlygos keliamos vienodais pagrindais visiems įdarbinimo konkurse dalyvaujantiems asmenims. Remdamiesi minėtais argumentais bei atsižvelgdami į tai, kad Projekto nuostatomis nėra detalizuojamas kvotų sistemos veikimo mechanizmas, siūlytume Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių „ši nuostata įvedama kaip laikina, pozityvios diskriminacijos priemonė“ papildomai nurodyti, kad pirmenybė moterims teikiama vienodais pagrindais įvertinus skirtingos lyties atstovų tinkamumą darbui/tarnybai, jų kompetenciją ir profesinį pasirengimą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad siūlomas lyčių atstovavimo skatinimo mechanizmas negarantuotų absoliučios ir besąlygiškos pirmenybės moterims, ir netaptų negatyvios diskriminacijos pavyzdžiu, kuomet palankesnės sąlygos taikomos nesivadovaujant pačiu vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principu. Iš Projekto 1 straipsniu siūlomos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotės, ypač jos dalies „kitų įmonių, įstaigų, organizacijų“ nėra aišku, ar Projektu siūloma reglamentuoti lyčių lygybės klausimą, taikant pozityvios diskriminacijos įpareigojimą, tik valstybės ir savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose, ar taip pat ir privačiame sektoriuje. Atsižvelgdami į tai, siūlytume, tikslinti formuluotę.
Jeigu pateiktu Projektu siūloma nustatyti procentinį lyties atstovavimo įpareigojimą taip pat ir privataus sektoriaus atžvilgiu, tuomet toks siūlymas, nepaisant to, kad jo tikslas įgyvendinti Europos Sąjungos teisėje pripažįstamą vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą bei konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, galimai prieštarautų kitiems konstituciniams principams, pavyzdžiui, ūkinės veiklos laisvės principui. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija[5], šis principas, be kita ko, turėtų būti suprantamas, kaip teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Atitinkamai, Projekto siūlymas ribotų privačių asmenų ūkinės veiklos laisvę, kadangi asmeniui būtų suvaržyta teisė laisvai pasirinkti ir samdyti darbuotojus. Taigi, siūlytume įvertinti, ar šios priemonės taikymo reglamentavimas privačių ūkio subjektų atžvilgiu yra suderinamas su kitais teisės principais. Informuojame, kad remiantis Europos Komisijos
sistema lyčių atstovavimo skatinimui privačių ūkio subjektų atžvilgiu taikoma Prancūzijoje, Islandijoje, Olandijoje, Švedijoje. Tuo atveju, jeigu Projektu siūloma nustatyti lyties atstovavimo įpareigojimą tik valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atžvilgiu, pažymime, kad pastabų tokiai iniciatyvai neturime (jeigu, kaip minėta išvados 1 punkte atstovavimo skatinimo mechanizmas negarantuotų absoliučios ir besąlygiškos pirmenybės moterims). Panašios pozityvios diskriminacijos priemonės, taikant kvotas lyčių atstovavimui skatinti, taip pat taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse: Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Islandijoje, Airijoje, Lichtenšteine, Olandijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje[7].
Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms papildomai siūlytume atkreipti dėmesį į šias aplinkybes: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad nuostata įvedama kaip laikina priemonė. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Projekte turėtų būti aiškiai numatyta šios priemonės galiojimo pradžia ir pabaiga. Kita vertus, atsižvelgdami į tai, kad laikinos nuostatos yra skirtos išspręsti tam tikrą problemą numatant, kad po nuostatos galiojimo pabaigos šios problemos nebus arba ji bus sprendžiama kitomis priemonėmis, siūlytume, papildyti Projektą nuostata, kad ši priemonė turi būti peržiūrima (įvertinamas jos būtinumas) per tam tikrą laikotarpį. Manytume, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio
ne mažiau kaip 30 proc. vienos lyties atstovų“ neatitinka Projektu siekiamų tikslų, kadangi remiantis šia formuluote pakanka užtikrinti, kad valdyboje būtų pasiektas bent vienos lyties 30 procentų atstovavimas (pavyzdžiui, 30 procentų vyrų). Siūlytume šią nuostatą išdėstyti taip: „ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos lyties atstovų“. Atsižvelgdami į tai, kad juridinių asmenų valdymo organai paprastai yra renkami atitinkamai kadencijai (trukmei), manytume, kad Projekto nuostatose turėtų būti numatyta taisyklė, kad pozityvios diskriminacijos taisyklė galioja naujai renkamo juridinio asmens valdymo organo sudėčiai. Taigi, būtų išvengta atvejų, kuomet dėl įstatymuose numatytų imperatyvų varžoma juridinio asmens savivaldos teisė, o juridiniai asmenys turėtų laiko pasirengti naujos atrankos reikalavimams.
Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto papildymas suformuluotas neapibrėžtai ir neaiškiai. Pirma, nėra aišku, kaip būtų apskaičiuojamas visiškas lyčių balansas; antra, nėra aiškų, kodėl vartojama sąvoka „vadovaujantys postai“, o ne „valdyba“, ir kokie postai tuomet bus laikomi vadovaujančiais; trečia, būtina turėti omenyje, kad juridinių asmenų valdymo organai paprastai sudaromi iš nelyginio skaičiaus asmenų, kad būtų paprasčiau priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad atitinkamais atvejais pasiekti visiškos lyčių lygybės praktiškai nebus įmanoma. Remdamiesi šiais argumentais, manytume, kad Projekto nuostatomis paminėti aspektai turėtų būti detalizuoti, kad įstatyminis reguliavimas atitiktų konstitucinius teisinio aiškumo ir tikrumo principus. Diskutuotina, ar Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustatydamas pareigą užtikrinti lyčių atstovavimą bendrovių valdybose, neriboja pasiūlymo apimties ir veiksmingumo. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
akcininkų susirinkimas. Taigi, bendrovėje gali būti įsteigti įvairūs valdymo organai, kuriuose taip pat būtų galima siekti užtikrinti atitinkamą lyčių atstovavimą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Nuoroda į šią nuostatą tai pat pateikiama 2006 m. liepos 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, 3 straipsnyje. [2] Žiūrėti Teisingumo Teismo sprendimus bylose Komisija prieš Prancūziją, C-312/86, EU:C:1988:485; Kalanke prieš Freie Hansestadt Bremen, C-450/93, EU:C:1995:322;
Marschall prieš Land Nordrhein-Westfalen, C-409/95, EU:C:1997:533; Badeck ir kt., C-158/97, EU:C:2000:163; Schnorbus, C-79/99, EU:C:2000:676; Abrahamsson ir Anderson, C-407/98, EU:C:2000:367; Lommers, C-476/99, EU:C:2002:183; Briheche, C-319/03, EU:C:2004:574; [3] Supra note Komisija prieš Prancūziją, EU:C:1988:485, para 15; Kalanke prieš Freie Hansestadt Bremen, EU:C:1995:322, para 18-19; [4] Supra note Kalanke prieš Freie Hansestadt Bremen, EU:C:1995:322, para 22, 24; [5] Žr. pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimas, 1999 m. spalio 6 d. nutarimą, [6] „Positive Action Measures to Ensure Full Equality in Practice between Men and Women, including on Company Boards“, European network of legal experts in the field of gender equality, EC, JUST/D1, 2012; [7] Ibid.
Vilnius
3, 5 IR 6
2015-07-15 Nr. XIIP-3399 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma numatyti, kad „priimami sprendimai būtų vertinami pagal jų poveikį moterims ir vyrams“. Iš nurodytos formuluotės nėra aišku, koks būtent poveikis moterims ir vyrams turėtų būti vertinamas. Pastebėtina, kad, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu, Vyriausybė yra patvirtinusi Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką, kurios
turi būti įvertinta, ar projekto įgyvendinimas užtikrins lygias galimybes, akcentuojant ir tam tikrus moterų ir vyrų lygybės aspektus. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti patikslintas arba jo reikėtų atsisakyti kaip galimai perteklinio. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad rengiamuose viešųjų pirkimų dokumentuose būtų integruotas lyčių aspektas/įtrauktas moterų ir vyrų lygybės principas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas, kadangi neaišku, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turėtų realiai įgyvendinti šią pareigą.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio
dokumentuose, t. y. turi būti pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). 3. Įstatymo projekto
užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų, svarstytina keliais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose sąvoka ,,biržinė bendrovė“ nėra apibrėžta, todėl reikėtų atskleisti jos turinį. Antra, svarstytina, ar siūlomas reikalavimas tikrai gali būti pritaikomas jame nurodytiems subjektams, atsižvelgiant į skirtingą jų darbo organizavimą. Pvz., abejotina, ar įstaigose gali būti sudaromos valdybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė juridiniam asmeniui turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. 4. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte atsisakyti nuostatų, susijusių su įstatymo įsigaliojimu: jos turėtų būti perkeltos į atskirą straipsnį įstatymo gale. Be to, pastebėtina, kad nuostatų įsigaliojimas neturėtų būti siejamas su tam tikrų aplinkybių atsiradimu, kadangi būtų neaišku, kas įvertintų, ar nurodytos aplinkybės atsirado, ar jos atsirado visuose juridiniuose asmenyse.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Taigi teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas tik su jo paskelbimu oficialiame paskelbimo šaltinyje ar konkrečia data, o ne su kokių nors kitų aplinkybių buvimu ar nebuvimu. Taip pat minėtoje nuostatoje nurodytina konkreti 2018 m. diena. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad punkto pradžioje minimos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybos, o pabaigoje – valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių valdybos. 5. Įstatymo projekto
reguliavimas svarstytinas, nes neaišku, apie kokias darbovietes kalbama. Svarstytina, ar Vyriausybė, pvz., gali nustatyti stebėsenos mechanizmą privačiose darbovietėse. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Darbo kodekso naujos redakcijos projektas (Nr. XIIP-3234), kurio 138 straipsnyje yra pasisakoma apie darbo apmokėjimo sistemos darbovietėse nustatymą kolektyvinėse sutartyse ir kitus aspektus, taip pat ir diskriminacijos lyties pagrindu draudimą. Taip pat šioje dalyje vartojama formuluotė „moterų ir vyrų lygybės“ keistina keičiamame įstatyme dažniau vartojama sąvoka „moterų ir vyrų lygių galimybių“. 6. Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą“. Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiami Vyriausybės programos ir kitų planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatai.
Ji parengiama vadovaujantis ministrų pateiktomis metinėmis veiklos ataskaitomis ir stebėsenos sistemos duomenimis. Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o, esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė privalo kasmet įvertinti pažangą įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ir visuomenei metinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir išliekančias problemas, nėra perteklinė. 7. Įstatymo projekto
moteris ir vyrus jų įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, įskaitant <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad toliau yra pakankamai detaliai nurodoma, kokia informacija yra teiktina, neaišku, kokia kita informacija dar galėtų būti teikiama. Atsižvelgiant į tai, vartojama formuluotė turėtų būti tikslinama. Be to, tikslintina ir sąvoka „jų įmonė, įstaiga, organizacija“. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto tekste vartojamos skirtingos sąvokos, apibrėžiančios pareigybes: „valdybose“, „atitinkamose pareigybėse“, „vadovaujančiuose postuose“, „sprendimų priėmimo/vadovaujančiuose postuose“. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų sąvokas vienodinti. Be to, sąvokų „vadovaujantys postai“ ir „sprendimų priėmimo postai“ teisinis turinys nėra aiškus. 9.
9Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 6 straipsnis nustato,
kad „moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai: <...>“, tuo tarpu galiojančio įstatymo 6¹ straipsnyje numatyti atvejai, kada darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises. Manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsniu turėtų būti keičiamas įstatymo 6¹ straipsnis, o ne 6 straipsnis. Atitinkamai tikslintini ir projekto bei jo 3 straipsnio pavadinimai ir 3 straipsnio dalių pakeitimų esmė. 10. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad darbdavys arba darbdavio atstovas privalo „imtis priemonių, kad įmonės, įstaigos, organizacijos vadovaujančiuose postuose būtų ne mažiau kaip 30 proc. vienos lyties atstovų ir siekti visiško lyčių balanso“; įstatymo projekto 3 straipsnio
nustatyti, kad darbdavio arba darbdavio atstovo veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties
„nevykdo arba nerezultatyviai vykdo priemones, skirtas pasiekti ne mažiau 30
proc. vienos lyties atstovų sprendimų priėmimo/vadovaujančiuose postuose“. Teisinis reguliavimas svarstytinas, nes neaišku, kaip tokios nuostatos būtų realiai įgyvendinamos praktikoje, ar nekiltų sunkumų darbdaviams jas įgyvendinant, pvz., nesant darbovietėje moterų, nesant pageidaujančių užimti tam tikras pareigybes ir pan. 11. Atsižvelgiant į tai, kad iš įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, jog Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymo projektas pildytinas atskiru straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, kurį sudarytų dvi struktūrinės dalys. 1 dalyje turėtų būti numatytas įstatymo įsigaliojimas, susietas su pirmąją mėnesio diena.
Ši dalis turėtų įsigalioti vėliau nei 2 dalis, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat siūlytume numatyti, nuo kada Vyriausybė būtų įpareigota teikti metines ataskaitas apie pasiektus rezultatus ir išliekančias problemas moterų ir vyrų lygių galimybių srityje (jeigu šios nuostatos nebūtų atsisakyta). 12. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, siūlomus įtvirtinti reikalavimus bei siekiamą nustatyti stebėsenos mechanizmą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams ir darbuotojams. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekte redaguotinos formuluotės
„aspektas/įtrauktas“, „ir/arba“ (du kartus), „priėmimo/vadovaujančiuose“. 14. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
14.1. Įstatymo pavadinime vietoj „Nr.“ įrašytina „NR.“, o vietoj „ir“ – „IR“. 14.2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje brauktinas žodis „naujais“. 14.3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje, pasikeitus keičiamo įstatymo straipsnio punktų numeracijai, turi būti konkrečiai nurodyta, kurie buvę punktai atitinkamai laikytini kokiais punktais. 14.4. Po įstatymo projekto teksto turi būti įrašytos įstatymą pasirašančio subjekto pareigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]