Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą ir atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą šio įstatymo nustatytais atvejais.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda, santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimus, sprendžiamus notarine tvarka), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, išlaidos už notarinių veiksmų atlikimą sprendžiant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimus notarine tvarka.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50 arba 75 procentus bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso atveju arba 50 arba 75 procentus išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, arba neatlieka pareigos apmokėti
veiksmas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą ir atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą šio įstatymo nustatytais atvejais.“
Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda, santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimus, sprendžiamus notarine tvarka), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, išlaidos už notarinių veiksmų atlikimą sprendžiant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimus notarine tvarka.“
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50 arba 75 procentus bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso atveju arba 50 arba 75 procentus išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, arba neatlieka pareigos apmokėti
veiksmas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.75, 3.76, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.126, 3.140,
GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1566 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO
PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.57, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.75, 3.76, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.126, 3.140, 3.305, 3.306 ir 5.7 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 3.76¹, 3.115¹ straipsniais ir 3.52, 3.54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 381, 385, 538, 539, 540, 541, 582 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr.
X-1809 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2,
parengimą paskatino didelis ir toliau augantis teismų darbo krūvis civilinėse bylose, pavyzdžiui, 2014 metais Lietuvos teismai išnagrinėjo 196 723 civilines bylas, t.y. maždaug 7 proc. daugiau nei per 2013 metus ir ketvirtadaliu daugiau nei per 2005 metus. Projektais siekiama sumažinti teismų darbo krūvį ir atsisakyti kai kurių teismų vykdomų funkcijų, nesusijusių su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu, tokiu būdu sukuriant papildomas prielaidas teismų darbo operatyvumui ir kokybei pagerinti bei sumažinant Projektuose numatytiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Siekiant šių tikslų, Projektais siūloma atsisakyti teismų funkcijų nutraukiant santuoką ir patvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat atsisakyti teismo leidimų keisti vedybų sutartį ir teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams taip pat teismo dalyvavimo kai kuriais tėvystės pripažinimo atvejais, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo, dalį šių funkcijų perduodant notarams ir kartu užtikrinant tinkamą šių funkcijų vykdymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 ir 3.52 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukiama tik teisme.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Pagal CK 3.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą (CK 3.76 straipsnio 4 dalis).
Pagal CK 3.84 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikius tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai negali sutartimi pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties. Vadovaujantis CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Tokie leidimai išduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Bylos šiame skyriuje nustatyta tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio nuostatomis, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota vedybų sutarčių registre. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu.
Prašymai dėl tokių leidimų išdavimo taip pat nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, paprastai raštu. Pagal CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Vadovaujantis CK 3.144 straipsnio nuostatomis, jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Nagrinėdamas tokį pareiškimą, kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo kartu su vyru, laikančiu save vaiko tėvu, teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę. CK 3.126 straipsnyje vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikiama teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių kreditorius ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
Vadovaujantis CK 3.106 straipsnio 4 dalies nuostatomis, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2014 metais teismai išnagrinėjo 11 151 bylą dėl santuokos nutraukimo, iš jų 8 029 bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (tai sudaro 4,08 proc. visų teismų per 2014 metus išnagrinėtų civilinių bylų). Taigi bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 72 procentus visų skyrybų bylų. Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu funkcijos perdavimas notarams turėtų žymios įtakos bendro teismų darbo krūvio sumažėjimui. Įvertinus CK 3.53 straipsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu teisme, darytina išvada, kad sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, taip pat kitos sutuoktinių teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo paliekamos laisvam sutuoktinių susitarimui, kurio turinys, jeigu jis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, yra įtraukiamas į teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios bylos teisme nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą galiojantį teisinį reguliavimą, teismų šiuo metu vykdomas santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu funkcijas CK projektu siūloma perduoti notarams. Manytina, kad šios funkcijos perdavimas notarams yra suderinamas su šiems valstybės įgaliotiems asmenims įstatymais pavestomis funkcijomis juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Nors CK 3.54 straipsnis įpareigoja teismus būti aktyviems ir imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Siekiant išvengti skubotų sprendimų dėl santuokos nutraukimo bei atsižvelgiant į galiojančias CK 3.53 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta santuokos faktiško iširimo prezumpcija, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat į pirmiau paminėtus CK 3.54 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatomas, CK projekte siūloma nustatyti, kad sutuoktiniai, be kitų keičiamo CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat turi daugiau nei metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmenys turės pateikti notarui šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį patvirtinimą. Vadovaujantis CK projektu keičiamu CK 3.53 straipsniu, kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai taip pat turės pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Keičiamo CK 3.53 straipsnio 2 dalyje siūloma aiškiai nurodyti, kas turėtų būti aptariama šioje sutartyje: sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai bei kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu). Šioje sutartyje sutuoktiniai taip pat turės nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. CK 3.53 straipsnio
sutuoktinių sutikimu būtų nutraukiama notarine tvarka, jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir (ar) teisėtų interesų. Keičiamo CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatos iš esmės analogiškos galiojančioms CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėtina, kad šios dalies nuostatos sutartimi dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimo nesuteikia galimybės atkurti keičiama sutartimi nutrauktos santuokos. Keičiamo CK 3.53 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo, o CK projekto 8 straipsniu keičiamame CK 3.66 straipsnyje nurodytą santuokos nutraukimo momentą sieti su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimu.
Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į keičiamo CK
santuokos nutraukimo pasekmių viešo paskelbimo bei siekiant apsaugoti buvusių sutuoktinių kreditorių, taip pat kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurie galėtų būti pažeisti jiems nežinant apie santuokos nutraukimo faktą. Keičiamo CK 3.53 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti notaro, patvirtinusio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareigą duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoti savo veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registru (kuriame kaupiami ir tvarkomi duomenys ne tik apie vedybų sutartis, kurios pasibaigia nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bet ir apie turto padalijimo faktus). Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, duomenys apie šią sutartį taip pat turės būti perduoti registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.
Kadangi Centrinė hipotekos įstaiga, kuri yra vedybų sutarčių registro tvarkytoja, jau yra sukūrusi kitų savo tvarkomų registrų elektroninę sąveiką su turto registrais ir, panaudodama gerąja praktika, minimaliomis sąnaudomis ir investicijomis galėtų įgyvendinti elektroninę sąveiką ir vedybų sutarčių registre, keičiamo CK 3.53 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti vedybų sutarčių registro tvarkytojo pareigą duomenis apie sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių prireikus perduoti atitinkamiems turto registrams. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma atitinkamomis nuostatomis papildyti ir galiojančius CPK 385 ir 541 straipsnius, be kita ko, taip pat reguliuojančius informacijos apie teismo priimtus sprendimus pateikimą. Kadangi procesiniai informavimo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą nutraukti santuoką aspektai jau sureguliuoti minėtuose CPK straipsniuose, CK projektu siūloma atsisakyti galiojančių CK 3.66 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl civilinės metrikacijos įstaigų informavimo. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2014 metus teismai išnagrinėjo 56 bylas dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu. Nors bylų dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu skaičius nedidelis ir šios teismų vykdomos funkcijos atsisakymas žymesnės įtakos teismų darbo krūviui neturės, įvertinus tai, kad tokiose bylose teismo vaidmuo taip pat iš esmės pasyvus ir apima sutuoktinių savo nuožiūra sudaryto susitarimo dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimą, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma šias funkcijas taip pat perleisti notarams.
Kadangi CK 3.53 straipsnio nuostatos dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu iš esmės labai panašios į CK 3.76 straipsnio nuostatas, reguliuojančias separaciją, keičiamo CK 3.76¹ straipsnyje numatytos gyvenimo skyrium patvirtinimo notarine tvarka sąlygos ir tvarka iš esmės analogiškos keičiamo CK 3.54¹ straipsnio nuostatoms. Kartu teikiami su CK 3.76¹straipsnyje numatytomis nuostatomis susiję galiojančių CK 3.77, 3.79 ir 5.7 straipsnių nuostatų atitinkami papildymai. Siekiant apsaugoti sutuoktinių, nutraukiančių santuoką bendru sutarimu ar patvirtinančių gyvenimą skyrium notarine tvarka, kreditorių, kurie neturės CK 3.126 straipsnyje numatytos galimybės pareikšti teisme savo reikalavimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teises ir teisėtus interesus, į galiojantį CK siūloma įtraukti papildomas kreditorių teisių apsaugos garantijas dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK projektu siūloma papildyti CK nauju 3.115¹straipsniu, reguliuojančiu sutuoktinių atsakomybę pagal iki bendro turto padalinimo atsiradusias prievoles perkeliant į jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas dėl kreditorių teisių apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-361/2012, laikėsi nuostatos, kad „tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, neįvykdytos sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia vienašališką kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, todėl toks sutuoktinių susitarimas negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti“. Galiojančio CK 3.109 straipsnyje numatytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys į CK
sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką ir CK 3.114 straipsnio 1 dalyje suformuluotą sutuoktinių solidariosios atsakomybės taisyklę, CK 3.115¹ straipsnyje siūloma nustatyti iš esmės analogišką taisyklę, kad pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, atsiradusias ir neįvykdytas iki turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai atsako solidariai. Ši bendro pobūdžio taisyklė apimtų visus atvejus, kai sprendžiami sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai (pradedant santuokos nutraukimu ar gyvenimo skyrium patvirtinimu ir baigiant sutuoktinių susitarimais dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo), ir leistų apsaugoti šiuose procesuose nedalyvavusių ir savo reikalavimų negalėjusių pateikti kreditorių teises ir teisėtus interesus (tiek kai turto padalijimo klausimai sprendžiami notarine tvarka, tiek kai sutuoktiniai, pareiškę teisme ieškinį dėl turto padalijimo, nenurodė visų bendrų sutuoktinių kreditorių ir neinformavo jų apie bylos iškėlimą). 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad
„turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių)
sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan.“ Teismo jurisprudencijoje kartu akcentuojama, kad kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Atsižvelgiant į tai, CK 3.115¹ straipsnyje taip pat siūloma numatyti šios dalies pirmame sakinyje suformuluotos sutuoktinių solidariosios atsakomybės taisyklės išimtį numatant, kad ši nuostata netaikoma, jeigu sutuoktinių kreditorius aiškiai išreiškė sutikimą pakeisti sutuoktinių prievolės pobūdį. Keičiamo CK 3.126 straipsnio 3 dalyje siūloma išplėsti CK 3.106 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių sutuoktinių kreditorių, kurių teises pažeidė vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas, teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą, ginčyti tokį pakeitimą ar nutraukimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo, taikymą visiems atvejams, kai sutuoktinių susitarimas dėl turto, kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo pažeidė vieno ar abiejų sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių kreditorių teises. Keičiamo CK 3.126 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma numatyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą šioje dalyje nurodytiems reikalavimams pareikšti. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateikta statistika, 2014 metais I instancija buvo išnagrinėtos 13 642 bylos dėl teismo leidimo išdavimo. Tai sudaro net 6,93 procentus visų tais metais teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus.
Preliminariais Teisingumo ministerijos skaičiavimais, maždaug
daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams. Taigi šių leidimų atsisakymas turėtų žymios įtakos teismų darbo krūvio mažėjimui. Teismų praktikos analizė parodė, kad tokie teismo leidimai išduodami pakankamai greitai, paprastai nuo prašymo pateikimo iki leidimo išdavimo praėjus 1-2 dienoms. Atvejai, kai teismai atsisako išduoti tokį leidimą, nėra dažni, o atsisakymo priežastys paprastai būna formalios (pavyzdžiui, pateikti duomenys yra neišsamūs, nepateikti visi reikiami dokumentai, prašymą dėl leidimo išdavimo pasirašo tik vienas iš sutuoktinių ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti šių teismo leidimų galiojančio CK 3.85 straipsnio 2 dalyje numatant sutuoktinių pareigą užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Šios nuostatos išplaukia iš galiojančių CK
įgyvendinimą užtikrina tėvai, taip pat iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatų, numatančių vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galiojančias CK
(rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Pagal CK
jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą. Įvertinus šias CK nuostatas, taip pat kituose teisės aktuose įtvirtintą vaiko teisių apsaugos ir garantijų sistemą, manytina, kad teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams atsisakymas neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys. Be to, kartu su CK projektu teikiamame Notariato įstatymo projekte siūloma numatyti, kad, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras gali patvirtinti tik tada, kai sutuoktiniai pateikia rašytinį pavirtinimą, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Jeigu šeima yra įtrauka į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintu Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu, tvarko savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriai), notaras, prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, turėtų kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją su prašymu pateikti savo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų tinkamos apsaugos užtikrinimo sudarius tokį sandorį.
Manytina, kad siūlomi CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimai leis pasiekti šiuo metu galiojančiu reikalavimu sandoriams dėl šeimos turto gauti teismo leidimą siekiamus prevencinius tikslus. Be to, šie pakeitimai ne tik turėtų reikšmingos įtakos teismų darbo krūvio sumažinimui, bet ir teigiamą poveikį sandorių su nekilnojamuoju turtu civilinės apyvartos operatyvumui bei sumažintų sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, sudarant sandorius dėl šeimos turto patiriamas laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į siūlomus CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimus, kartu teikiamas CPK 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas jame atsisakant nuostatų dėl klausimų, susijusių su teismų leidimų nuosavybės teisės į šeimos turtą perleidimui, šeimos turto įkeitimui ar kitokiam teisių į jį suvaržymui išdavimu, sprendimo teisme. Nors civilinės bylos dėl teismo leidimų keisti vedybų sutartis išdavimo sudaro nežymią dalį visų teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus, manytina, kad šios teismo funkcijos atsisakymas taip pat būtų tikslingas. Pirmiausiai pastebėtina, kad vedybų sutarties pakeitimo tvirtinimas savo esme yra neginčijamo fakto, kad sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nutarė pakeisti kai kuriais jų sudarytos vedybų sutarties sąlygas, patvirtinimas, o tokios funkcijos labiau būdingos notarams (žr.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu ir teisinės taikos tarp jų atkūrimu. Tokių teismo leidimų atsisakymas taip pat supaprastintų sudarytų vedybų sutarčių keitimo procedūrą, kas leistų sumažinti šiam klausimui spręsti sutuoktinių patiriamas laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius CK 3.103 straipsnio 2 dalyje numatyto teismo leidimo vedybų sutarties keitimui, galiotų bendros CK 3.106 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio 1 dalimi, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Taigi vedybų sutarties pakeitimai taip pat turėtų būti patvirtinti notaro, kuris įstatymais jam suteiktų įgaliojimų ribose užtikrintų tokių pakeitimų teisėtumą. Pagal CK 3.141 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu tik tokiais atvejais, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Vienintelę šios taisyklės išimtį nustato CK 3.140 straipsnio 5 dalis: joje numatyta galimybė paneigti to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą tėvystės prezumpciją bendru vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save gimusio vaiko tėvu, pareiškimu. Toks bendras pareiškimas turi būti patvirtintas teismo nutartimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad tėvystės pripažinimas vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatomis yra galimas tik tada, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas. Nagrinėdamas tokį pareiškimą teismas nereikalauja tėvystės įrodymų, jis turi patikrinti, ar prašymą asmenys yra padavę laisva valia ir ar supranta teisinius tokio prašymo patvirtinimo padarinius. Taigi teismas, tvirtindamas CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nurodytus pareiškimus, atlieka funkcijas, labiau artimas sandorius tvirtinančių notarų funkcijoms. Kadangi tėvystės pripažinimo instituto taikymas galimas tik nesant vaiko tėvų ir kitų suinteresuotų asmenų ginčo dėl tėvystės fakto, manytina, kad šios kategorijos bylose teismo dalyvavimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, CK projekto 20 straipsniu keičiamo CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatytą teisminę tėvystės pripažinimo tvarką siūlytina keisti administracine, t.y. nustatyti, kad, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti bendrą notaro (o ne teismo) patvirtintą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Galiojančias CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat siūloma tikslinti išplečiant čia nustatytą tėvystės paneigimo prezumpcijos tvarkos išimtį ir įtraukiant galimybę notarine tvarka patvirtinti ir tokius tėvystės pripažinimo pareiškimus, kuriuos bendrai paduoda vaiko motina, jos esamas sutuoktinis ir tėvu save laikantis asmuo. Nesant šių asmenų ginčo dėl vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, tėvystės, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį, norint pripažinti santuokoje gimusio vaiko tėvystę, turi būti nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė, laikytinas pertekliniu ir apsunkinančiu tėvystės nustatymo procedūras.
Poreikį įtvirtinti galimybę paprastesne tvarka nustatyti vaiko kilmę iš tėvo paneigiant tėvystės prezumpciją, kai nėra sutuoktinių ir save vaiko tėvu laikančiu asmens ginčo, taip pat lemia siekis sumažinti teismų, ginčo teisena nagrinėjančių bylas dėl esamo vaiko motinos sutuoktinio tėvystės nuginčijamo, kai tarp visų suinteresuotų šalių nėra ginčo dėl vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, tėvystės, darbo krūvį. Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvystės pripažinimo institutas savo esme yra administracinis institutas, o teismas šiame procese turėtų dalyvauti tik tokiais atvejais, kurie reikalauja papildomų aplinkybių ištyrimo, siekiant apsaugoti pažeidžiamų visuomenės narių teises ir teisėtus interesus (nepilnamečių, ribotai veiksnių asmenų ir pan.), pavyzdžiui, tais atvejais, kai reikalaujamas tam tikrų įstatyme nurodytų asmenų sutikimas tėvystei pripažinti, tačiau pastarieji tokio sutikimo neduoda (žr. CK 3.142,
straipsnio nuostatos numato tėvystės pripažinimo pareiškimo tvirtinimą teisme ir tokiais atvejais, kai vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių) negali kartu su savo vaiko tėvu paduoti pareiškimo pripažinti vaiko tėvystę.
Atsižvelgiant į tai, kad tokiose situacijoje tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, taip pat į tai, kad esami medicininiai tyrimai sudaro galimybes pateikti biologinę tėvystę patvirtinančius įrodymus, CK pakeitimo įstatymo projektu keičiamo CK 3.144 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad, jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tačiau vaiko tėvas pateikia tyrimų, įrodančių biologinius tėvystės ryšius, išvadą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateiktas notaro (o ne teismo) patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Teismui šis klausimas galėtų būti perduodamas spręsti tokiais atvejais, kai vaiko tėvu save laikantis asmuo nepateikė tyrimų, įrodančių biologinius tėvystės ryšius, išvados ar dėl jo tėvystės kiltų kitų abejonių. Taigi siūlomi CK 3.140 ir 3.144 straipsnių nuostatų pakeitimai, be to, kad leis atsisakyti teismų šiuo metu vykdomų jiems nebūdingų funkcijų, taip pat supaprastins tėvystės pripažinimo procedūras, kurios, augant nesusituokusiems tėvams gimstančių vaikų skaičiui, taps vis aktualesnėmis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CK pakeitimus, kartu teikiami su šiais pakeitimais susijusias galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatas atitinkamai keičiantys Projektai.
Siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir tokiais atvejais, kai santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimai sprendžiami notarine tvarka, kartu taip pat teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kadangi Projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės parengti poįstatyminius teisės aktus, taip pat siekiant su jais tinkamai supažindinti visuomenę, Projektų įsigaliojimo datą siūloma nukelti į 2016 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pateiktuose Projektuose siūlomi pakeitimai leistų maždaug 10 procentų sumažinti Lietuvos teismų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvį, tokiu būdu sukuriant realias prielaidas teismų darbo operatyvumo ir kokybės gerinimui, taip pat supaprastintų Projektuose numatytų klausimų sprendimą, sumažintų šiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu tikslinamas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąvokos apibrėžimas suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti/patikslinti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Vedybų sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284, Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, Civilinės metrikacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
1R-160, Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212, taip pat, prireikus, pakeisti kitus ar priimti naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Preliminarais Projektų rengėjų skaičiavimais, Projektuose numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektais siūlomiems pakeitimams pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „santuokos nutraukimas notarine tvarka“, „gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka“, „teismo leidimas“, „tėvystės pripažinimas“, „antrinė teisinė pagalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.293, 3.305, 3.306 IR
ĮSTATYMO NR. I-2882 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.293, 3.305, 3.306 ir 5.7 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 3.54¹, 3.76¹, 3.115¹ straipsniais įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau visi kartu – Projektai) parengimą paskatino didelis ir toliau augantis teismų darbo krūvis civilinėse bylose, pavyzdžiui, 2014 metais Lietuvos teismai išnagrinėjo 196 723 civilines bylas, t.y. maždaug 7 proc. daugiau nei per 2013 metus ir ketvirtadaliu daugiau nei per 2005 metus.
Projektais siekiama sumažinti teismų darbo krūvį ir atsisakyti kai kurių teismų vykdomų funkcijų, nesusijusių su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu, tokiu būdu sukuriant papildomas prielaidas teismų darbo operatyvumui ir kokybei pagerinti bei sumažinant Projektuose numatytiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Siekiant šių tikslų, Projektais siūloma atsisakyti teismų funkcijų nutraukiant santuoką ir patvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, atsisakyti teismo leidimų keisti vedybų sutartį ir teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams, taip pat teismo dalyvavimo kai kuriais tėvystės pripažinimo atvejais, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo, dalį šių funkcijų perduodant notarams ir kartu užtikrinant tinkamą šių funkcijų vykdymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 ir 3.52 straipsnių nuostatomis, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukiama tik teisme.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Pagal CK 3.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą (CK 3.76 straipsnio 4 dalis).
Pagal CK 3.84 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikius tenkinti, įskaitant baldus, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu. Toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai negali sutartimi pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties. Vadovaujantis CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Tokie leidimai išduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Bylos šiame skyriuje nustatyta tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio nuostatomis, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir įregistruota vedybų sutarčių registre. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu.
Prašymai dėl tokių leidimų išdavimo taip pat nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, paprastai raštu. Pagal CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Vadovaujantis CK 3.144 straipsnio nuostatomis, jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Nagrinėdamas tokį pareiškimą, kai vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo kartu su vyru, laikančiu save vaiko tėvu, teismas turi iš vaiko tėvo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių tėvystę. CK 3.126 straipsnyje vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriams suteikiama teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių kreditorius ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą pranešti nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. 4.
rezultatai Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2014 metais teismai išnagrinėjo 11 151 bylą dėl santuokos nutraukimo, iš jų 8 029 bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (tai sudaro 4,08 proc. visų teismų per 2014 metus išnagrinėtų civilinių bylų). Taigi bylos, kai dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekyla ginčų, sudaro maždaug 72 procentus visų skyrybų bylų. Įvertinus Lietuvos statistikos departamento turimus duomenis apie išsituokusių porų, turinčių 0–17 metų amžiaus bendrų vaikų, skaičių (2014 metais jis siekė 5 325), darytina prielaida, kad maždaug virš pusė visų teismuose 2014 metais išnagrinėtų bylų dėl santuokos nutraukimo apėmė atvejus, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, funkcijos perdavimas notarams turėtų žymios įtakos bendro teismų darbo krūvio sumažėjimui. Įvertinus CK 3.53 straipsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu teisme, darytina išvada, kad sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, taip pat kitos sutuoktinių teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo paliekamos laisvam sutuoktinių susitarimui, kurio turinys, jeigu jis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, yra įtraukiamas į teismo sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios bylos teisme nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka: vadovaujantis CPK 540 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, pripažinęs, kad tai nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams, tokias bylas turi galimybę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o pagal to paties straipsnio 2 dalį teismui paduoti prašymai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme turėtų būti išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą galiojantį teisinį reguliavimą, teismų šiuo metu vykdomą santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, funkciją CK projektu siūloma perduoti notarams. Manytina, kad šios funkcijos perdavimas notarams yra suderinamas su šiems valstybės įgaliotiems asmenims įstatymais pavestomis funkcijomis juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad pritartus CK projektui, tais atvejais, kai sutuoktiniai turės nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir toliau galės būti nutraukta tik teisme.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turės teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą (išskyrus Notariato įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus). Nors CK 3.54 straipsnis įpareigoja teismus būti aktyviems ir imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Siekiant išvengti skubotų sprendimų dėl santuokos nutraukimo bei atsižvelgiant į galiojančias CK 3.53 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta santuokos faktiško iširimo prezumpcija, taip pat į pirmiau paminėtus CK 3.54 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatomas, CK projekte siūloma nustatyti, kad sutuoktiniai, be kitų keičiamo CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat turi daugiau nei metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo pasekmių asmenys turės pateikti notarui šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį patvirtinimą. CK projektu taip pat siūloma nustatyti pareigą notarui, prieš tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti, taip pat galimybę sutuoktinių sutikimu iki šešių mėnesių atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo tvirtinimą.
Vadovaujantis CK projektu siūlomu nauju CK 3.54¹ straipsniu, kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniai taip pat turės pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.54¹ straipsnio 2 dalyje siūloma aiškiai nurodyti, kas turėtų būti aptariama šioje sutartyje: sutuoktinių vienas kito ir, prireikus, savo pilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat kitos savo turtinės teisės ir pareigos (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu). Šioje sutartyje sutuoktiniai taip pat turės nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. CK 3.54¹ straipsnio 4 dalyje iš esmės siūloma išlaikyti galiojančias nuostatas, pagal kurias santuoka bendru sutuoktinių sutikimu būtų nutraukiama notarine tvarka, jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno sutuoktinio teisių ir (ar) teisėtų interesų. Jeigu notaras pirmiau nurodytais pagrindais atsisakytų tvirtinti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą bendra CPK 511-513 straipsniuose nustatyta tvarka galės būti skundžiamas teismui. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą įpareigoja atlikti konkretų notarinį veiksmą. CK projektu siūlomos naujos CK 3.54¹ straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės analogiškos galiojančioms CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Pažymėtina, kad šios dalies nuostatos sutartimi dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimo nesuteikia galimybės atkurti keičiama sutartimi nutrauktos santuokos. Jeigu, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutuoktiniai susitartų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo, toks pakeitimas, vadovaujantis bendromis CK 6.183 straipsnio 3 dalies nuostatomis, taip pat turėtų būti patvirtintas notaro. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų keitimo, tokius ginčus bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka nagrinėtų teismai. Naujai siūlomo CK 3.54¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo, o CK projekto 6 straipsniu keičiamame CK
santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimu. Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgiant į keičiamo CK 3.66 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl duomenų apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešo paskelbimo bei siekiant apsaugoti buvusių sutuoktinių kreditorių, taip pat kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurie galėtų būti pažeisti jiems nežinant apie santuokos nutraukimo faktą.
Keičiamo CK 3.66 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti notaro, patvirtinusio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareigą duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoti savo veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registru (kuriame kaupiami ir tvarkomi duomenys ne tik apie vedybų sutartis, kurios pasibaigia nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bet ir apie turto padalijimo faktus). Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, notaras duomenis apie šią sutartį taip pat turės būti perduoti registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, per 2014 metus teismai išnagrinėjo 56 bylas dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu. Nors bylų dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu skaičius nedidelis ir šios teismų vykdomos funkcijos atsisakymas žymesnės įtakos teismų darbo krūviui neturės, įvertinus tai, kad tokiose bylose teismo vaidmuo taip pat iš esmės pasyvus ir apima sutuoktinių savo nuožiūra sudaryto susitarimo dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimą, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma šias funkcijas taip pat perleisti notarams.
Pažymėtina, kad CK projektu gyvenimo skyrium sutuoktinių bendru sutarimu tvirtinimo funkciją notarams siūloma perduoti tik tokiais atvejais, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų. Kadangi galiojančios CK
iš esmės labai panašios į CK 3.76 straipsnio nuostatas, reguliuojančias separaciją, keičiamo CK 3.76¹ straipsnyje numatytos gyvenimo skyrium patvirtinimo notarine tvarka sąlygos ir tvarka iš esmės analogiškos keičiamo CK 3.54¹ straipsnio nuostatoms. Kartu teikiami su CK 3.76¹straipsnyje numatytomis nuostatomis susiję galiojančių CK 3.77, 3.79 ir 5.7 straipsnių nuostatų atitinkami papildymai. Siekiant apsaugoti sutuoktinių, nutraukiančių santuoką bendru sutarimu ar patvirtinančių gyvenimą skyrium notarine tvarka, kreditorių, kurie neturės CK 3.126 straipsnyje numatytos galimybės pareikšti teisme savo reikalavimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teises ir teisėtus interesus, į galiojantį CK siūloma įtraukti papildomas kreditorių teisių apsaugos garantijas dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK projektu siūloma papildyti CK nauju 3.115¹straipsniu, reguliuojančiu sutuoktinių atsakomybę pagal iki bendro turto padalinimo atsiradusias prievoles perkeliant į jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas dėl kreditorių teisių apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-361/2012, laikėsi nuostatos, kad „tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, neįvykdytos sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia vienašališką kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, todėl toks sutuoktinių susitarimas negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti“. Galiojančio CK 3.109 straipsnyje numatytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taip pat atkreiptinas dėmesys į CK
sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką ir CK 3.114 straipsnio 1 dalyje suformuluotą sutuoktinių solidariosios atsakomybės taisyklę, CK 3.115¹ straipsnyje siūloma nustatyti iš esmės analogišką taisyklę, kad pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, atsiradusias ir neįvykdytas iki turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai atsako solidariai. Ši bendro pobūdžio taisyklė apimtų visus atvejus, kai sprendžiami sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai (pradedant santuokos nutraukimu ar gyvenimo skyrium patvirtinimu ir baigiant sutuoktinių susitarimais dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo), ir leistų apsaugoti šiuose procesuose nedalyvavusių ir savo reikalavimų negalėjusių pateikti kreditorių teises ir teisėtus interesus (tiek kai turto padalijimo klausimai sprendžiami notarine tvarka, tiek kai sutuoktiniai, pareiškę teisme ieškinį dėl turto padalijimo, nenurodė visų bendrų sutuoktinių kreditorių ir neinformavo jų apie bylos iškėlimą). 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad
„turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių)
sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan.“ Teismo jurisprudencijoje kartu akcentuojama, kad kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Atsižvelgiant į tai, CK 3.115¹ straipsnyje taip pat siūloma numatyti šios dalies pirmame sakinyje suformuluotos sutuoktinių solidariosios atsakomybės taisyklės išimtį numatant, kad ši nuostata netaikoma, jeigu sutuoktinių kreditorius aiškiai išreiškė sutikimą pakeisti sutuoktinių prievolės pobūdį. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateikta statistika, 2014 metais I instancija buvo išnagrinėtos 13 642 bylos dėl teismo leidimo išdavimo. Tai sudaro net 6,93 procentus visų tais metais teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus. Preliminariais Teisingumo ministerijos skaičiavimais, maždaug
nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams. Taigi šių leidimų atsisakymas turėtų žymios įtakos teismų darbo krūvio mažėjimui. Teismų praktikos analizė parodė, kad tokie teismo leidimai išduodami pakankamai greitai, paprastai nuo prašymo pateikimo iki leidimo išdavimo praėjus 1-2 dienoms. Atvejai, kai teismai atsisako išduoti tokį leidimą, nėra dažni, o atsisakymo priežastys paprastai būna formalios (pavyzdžiui, pateikti duomenys yra neišsamūs, nepateikti visi reikiami dokumentai, prašymą dėl leidimo išdavimo pasirašo tik vienas iš sutuoktinių ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti šių teismo leidimų galiojančio CK 3.85 straipsnio 2 dalyje numatant sutuoktinių pareigą užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Šios nuostatos išplaukia iš galiojančių CK 3.163 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, taip pat iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatų, numatančių vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į galiojančias CK
(rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Pagal CK
jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą. Įvertinus šias CK nuostatas, taip pat kituose teisės aktuose įtvirtintą vaiko teisių apsaugos ir garantijų sistemą, manytina, kad teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams atsisakymas neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys.
Be to, kartu su CK projektu teikiamame Notariato įstatymo projekte siūloma numatyti, kad, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras gali patvirtinti tik tada, kai sutuoktiniai pateikia rašytinį pavirtinimą, kad dėl tokio sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Jeigu šeima yra įtrauka į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintu Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašu, tvarko savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriai), notaras, prieš tvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, turėtų kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją su prašymu pateikti savo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų tinkamos apsaugos užtikrinimo sudarius tokį sandorį. Manytina, kad siūlomi CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimai leis pasiekti šiuo metu galiojančiu reikalavimu sandoriams dėl šeimos turto gauti teismo leidimą siekiamus prevencinius tikslus. Be to, šie pakeitimai ne tik turėtų reikšmingos įtakos teismų darbo krūvio sumažinimui, bet ir teigiamą poveikį sandorių su nekilnojamuoju turtu civilinės apyvartos operatyvumui bei sumažintų sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, sudarant sandorius dėl šeimos turto patiriamas laiko sąnaudas.
Atsižvelgiant į siūlomus CK 3.85 straipsnio 2 dalies ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimus, kartu teikiamas CPK 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas jame atsisakant nuostatų dėl klausimų, susijusių su teismų leidimų nuosavybės teisės į šeimos turtą perleidimui, šeimos turto įkeitimui ar kitokiam teisių į jį suvaržymui išdavimu, sprendimo teisme. Nors civilinės bylos dėl teismo leidimų keisti vedybų sutartis išdavimo sudaro nežymią dalį visų teismų išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus, manytina, kad šios teismo funkcijos atsisakymas taip pat būtų tikslingas. Pirmiausiai pastebėtina, kad vedybų sutarties pakeitimo tvirtinimas savo esme yra neginčijamo fakto, kad sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nutarė pakeisti kai kuriais jų sudarytos vedybų sutarties sąlygas, patvirtinimas, o tokios funkcijos labiau būdingos notarams (žr. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo
su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu ir teisinės taikos tarp jų atkūrimu. Tokių teismo leidimų atsisakymas taip pat supaprastintų sudarytų vedybų sutarčių keitimo procedūrą, kas leistų sumažinti šiam klausimui spręsti sutuoktinių patiriamas laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius CK 3.103 straipsnio 2 dalyje numatyto teismo leidimo vedybų sutarties keitimui, galiotų bendros CK 3.106 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias vedybų sutartis gali būti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu tokia pačia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti. Vadovaujantis CK 3.103 straipsnio 1 dalimi, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.
Taigi vedybų sutarties pakeitimai taip pat turėtų būti patvirtinti notaro, kuris įstatymais jam suteiktų įgaliojimų ribose užtikrintų tokių pakeitimų teisėtumą. Tarp šalių kilus ginčui dėl vedybų sutarties sąlygų keitimo, tokie ginčai būtų nagrinėjami teisme bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Pagal CK 3.141 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu tik tokiais atvejais, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Vienintelę šios taisyklės išimtį nustato CK 3.140 straipsnio 5 dalis: joje numatyta galimybė paneigti to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą tėvystės prezumpciją bendru vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save gimusio vaiko tėvu, pareiškimu. Toks bendras pareiškimas turi būti patvirtintas teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvystės pripažinimas vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatomis yra galimas tik tada, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas. Nagrinėdamas tokį pareiškimą teismas nereikalauja tėvystės įrodymų, jis turi patikrinti, ar prašymą asmenys yra padavę laisva valia ir ar supranta teisinius tokio prašymo patvirtinimo padarinius. Taigi teismas, tvirtindamas CK 3.140 straipsnio 5 dalyje nurodytus pareiškimus, atlieka funkcijas, labiau artimas sandorius tvirtinančių notarų funkcijoms. Kadangi tėvystės pripažinimo instituto taikymas galimas tik nesant vaiko tėvų ir kitų suinteresuotų asmenų ginčo dėl tėvystės fakto, manytina, kad šios kategorijos bylose teismo dalyvavimas netikslingas.
Atsižvelgiant į tai, CK projekto 15 straipsniu keičiamo CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatytą teisminę tėvystės pripažinimo tvarką siūlytina keisti administracine, t.y. nustatyti, kad, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti bendrą notaro (o ne teismo) patvirtintą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Galiojančias CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat siūloma tikslinti išplečiant čia nustatytą tėvystės paneigimo prezumpcijos tvarkos išimtį ir įtraukiant galimybę notarine tvarka patvirtinti ir tokius tėvystės pripažinimo pareiškimus, kuriuos bendrai paduoda vaiko motina, jos esamas sutuoktinis ir tėvu save laikantis asmuo. Nesant šių asmenų ginčo dėl vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, tėvystės, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį, norint pripažinti santuokoje gimusio vaiko tėvystę, turi būti nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė, laikytinas pertekliniu ir apsunkinančiu tėvystės nustatymo procedūras. Poreikį įtvirtinti galimybę paprastesne tvarka nustatyti vaiko kilmę iš tėvo paneigiant tėvystės prezumpciją, kai nėra sutuoktinių ir save vaiko tėvu laikančiu asmens ginčo, taip pat lemia siekis sumažinti teismų, ginčo teisena nagrinėjančių bylas dėl esamo vaiko motinos sutuoktinio tėvystės nuginčijamo, kai tarp visų suinteresuotų šalių nėra ginčo dėl vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, tėvystės, darbo krūvį.
Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvystės pripažinimo institutas savo esme yra administracinis institutas, o teismas šiame procese turėtų dalyvauti tik tokiais atvejais, kurie reikalauja papildomų aplinkybių ištyrimo, siekiant apsaugoti pažeidžiamų visuomenės narių teises ir teisėtus interesus (nepilnamečių, ribotai veiksnių asmenų ir pan.), pavyzdžiui, tais atvejais, kai reikalaujamas tam tikrų įstatyme nurodytų asmenų sutikimas tėvystei pripažinti, tačiau pastarieji tokio sutikimo neduoda (žr. CK 3.142, 3.144 straipsnių nuostatas). Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios CK 3.144 straipsnio nuostatos numato tėvystės pripažinimo pareiškimo tvirtinimą teisme ir tokiais atvejais, kai vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių) negali kartu su savo vaiko tėvu paduoti pareiškimo pripažinti vaiko tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad tokiose situacijoje tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės, taip pat į tai, kad esami medicininiai tyrimai sudaro galimybes pateikti biologinę tėvystę patvirtinančius įrodymus, CK projekto 16 straipsniu keičiamo CK 3.144 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad, jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tačiau vaiko tėvas pateikia tyrimų, įrodančių biologinius tėvystės ryšius, išvadą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateiktas notaro (o ne teismo) patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.
Teismui šis klausimas galėtų būti perduodamas spręsti tokiais atvejais, kai vaiko tėvu save laikantis asmuo nepateikė tyrimų, įrodančių biologinius tėvystės ryšius, išvados ar dėl jo tėvystės kiltų kitų abejonių. Taigi siūlomi CK 3.140 ir 3.144 straipsnių nuostatų pakeitimai, be to, kad leis atsisakyti teismų šiuo metu vykdomų jiems nebūdingų funkcijų, taip pat supaprastins tėvystės pripažinimo procedūras, kurios, augant nesusituokusiems tėvams gimstančių vaikų skaičiui, taps vis aktualesnėmis. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CK pakeitimus, kartu teikiami su šiais pakeitimais susijusias galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatas atitinkamai keičiantys Projektai. Siekiant užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir tokiais atvejais, kai santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimai sprendžiami notarine tvarka, kartu taip pat teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Kadangi Projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės parengti poįstatyminius teisės aktus, taip pat siekiant su jais tinkamai supažindinti visuomenę, Projektų įsigaliojimo datą siūloma nukelti į 2016 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pateiktuose Projektuose siūlomi pakeitimai leistų maždaug 8 procentais sumažinti Lietuvos teismų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvį, tokiu būdu sukuriant realias prielaidas teismų darbo operatyvumo ir kokybės gerinimui, taip pat supaprastintų Projektuose numatytų klausimų sprendimą, sumažintų šiems klausimams spręsti skiriamas asmenų laiko sąnaudas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr.
VIII-1591 2, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu tikslinamas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąvokos apibrėžimas suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti/patikslinti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: Vedybų sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284, Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, Civilinės metrikacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212, taip pat, prireikus, pakeisti kitus ar priimti naujus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Preliminariais Projektų rengėjų skaičiavimais, Projektuose numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13.
Projektais siūlomiems pakeitimams pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „santuokos nutraukimas notarine tvarka“, „gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka“, „teismo leidimas“, „tėvystės pripažinimas“, „antrinė teisinė pagalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-08-14 Nr. XIIP-3388 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos, atsisakant žodžių skliaustuose „santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium klausimus, sprendžiamus notarine tvarka“, nes skliaustuose esantis tekstas paaiškina, kokios bylos turimos omenyje – „įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda“. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-01-27 Nr. XIIP-3388(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl antrinės teisinės pagalbos, kai notarine tvarka sprendžiami klausimai dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium, yra pakankamas: projektu nesiūloma papildyti įstatymą nuostatomis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir šios pagalbos teikimo nutraukimo šiais atvejais tvarkos. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 18 ir 23 straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir šios pagalbos teikimo nutraukimo tvarkos yra susijęs su advokato teikiama antrine teisine pagalba, juose nustatytos advokato teisės ir pareigos, įskaitant advokato pareigą nedelsiant pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie paaiškėjusias įstatyme nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Tokios pareigos notaras neturėtų, nors jam ir būtų žinomos šios aplinkybės. Siūlytina papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]