Projekto lyginamasis variantas
3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.75, 3.76, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.126, 3.140, 3.305, 3.306 IR 5.7
1 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.;
gyvenimo. 2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso notarine tvarka.“2 straipsnis. 3.52 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 3.52 straipsnį. 3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką
sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. 2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo. 3 straipsnis. 3.53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.53 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. 2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. 3.
pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. 4. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. 1. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį patvirtinimą, kad daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant klausimus ir kitas savo turtines teises ir pareigas (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. 3.
bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. 4. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoda savo veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registrui. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, vedybų sutarčių registro tvarkytojas duomenis apie šią sutartį šioje dalyje nurodytais terminais perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui. 5. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai gali pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.“
netekusiu galios 3.54 straipsnį. 3.54 straipsnis. Sutuoktinių taikinimas
sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. 3. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. 4.
termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. 5 straipsnis. 3.57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio
prašymą, šio kodekso 3.5475 straipsnyje numatytos taikinimo priemonės netaikomos.“6 straipsnis. 3.61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos
pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.543 straipsniai).“7 straipsnis. 3.64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teismas taiko šio kodekso 3.5475 straipsnio 2 3 ir 3
pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams.“8 straipsnis. 3.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą.“
Pakeisti 3.67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia
nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.“
Pakeisti 3.73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo
skyrium patvirtinimo, jJeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus., gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutarimu tvirtina notaras.“11 straipsnis. 3.75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.75 straipsnis. Bylos dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjimas
1Byla dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka. 2. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat į vieno
sutuoktinio interesus, privalo imtis šiame straipsnyje nurodytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (šio kodekso 3.54 straipsnis). 3. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju byla dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. 4. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja patvirtinti gyvenimo skyrium, prašymas dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo paliekamas nenagrinėtas. 5. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. 3. 6.
laikinąsias apsaugos priemones.“12 straipsnis. 3.76 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 3.76 straipsnio 4 dalį. 4. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių (šio kodekso
neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinęs sutartį, teismas jos turinį įrašo į sprendimą. 13 straipsnis. Kodekso papildymas 3.76¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 3.76¹ straipsniu: „3.76¹ straipsnis. Gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka
1Sutuoktiniai,
kreipdamiesi į notarą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, notarui turi pateikti sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. 2. Sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutuoktiniai turi aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Sutartyje taip pat turi būti nurodyta, kuris iš sutuoktinių išlaiko teisę gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, jeigu šie klausimai nebuvo aptarti vadovaujantis šio kodekso nuostatomis sudarytoje vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu. 3. Gyvenimas skyrium patvirtinamas notarine tvarka, jeigu toks patvirtinimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. 4.
sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoda vedybų sutarčių registrui. Jeigu sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, vedybų sutarčių registro tvarkytojas duomenis apie šią sutartį šioje dalyje nurodytais terminais perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui. 5. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), sutuoktiniai gali pakeisti sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių sąlygas.“14 straipsnis. 3.77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. 2. Gyvenimas skyrium neturi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms jų nepilnamečiams vaikams, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. 3. Priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje. 4. Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. 5.
5Jeigu po teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vienas jų miršta,
tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium. Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą gyvenimas skyrium patvirtinamas notarine tvarka, jeigu sutuoktinių sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių nenumatyta ko kita. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto.“15 straipsnis. 3.79 straipsnio pakeitimas
3.79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir
bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium. Jeigu gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka, jis baigiasi, kai notaras patvirtina sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutarties nutraukimo.“
3.79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus po
teismo sprendimo įsiteisėjimo arba notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigaliojimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“16 straipsnis. 3.85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sutuoktiniai turi užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.“
Pakeisti 3.103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių
registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaigosa, šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.“18 straipsnis. Kodekso papildymas 3.115¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 3.115¹ straipsniu: „3.115¹ straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki bendro turto padalijimo atsiradusias prievoles Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, atsiradusias ir neįvykdytas iki turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai atsako solidariai. Ši nuostata netaikoma, jeigu vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai aiškiai išreiškė savo sutikimą pakeisti sutuoktinių prievolės pobūdį.“19 straipsnis. 3.126 straipsnio pakeitimas Papildyti 3.126 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vieno ar abiejų sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių kreditoriai, kurių teises
pažeidė sutuoktinių susitarimas dėl turto, buvusio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šios sutarties sudarymą ar pakeitimą, ginčyti tokią sutartį ar jos pakeitimą teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.“
Pakeisti 3.140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims
šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos esamas ar buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui civilinės metrikacijos įstaigai bendrą notaro patvirtintą pareiškimą, prašydami kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus Gavus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne esamas ar buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.“
Pakeisti 3.305 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.305 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo vieta Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos arba notaro, patvirtinusio santuokos nutraukimą, veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigoje.“
pakeitimas Pakeisti 3.306 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą nutraukti santuoką arba notaro pateiktus duomenis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrašo santuokos nutraukimo įrašą, ir abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus ir pažymi apie ištuoką jų pasuose ar kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.“
Pakeisti 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka;“. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.293, 3.305, 3.306
1 straipsnis. 3.51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos
bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. 2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais Esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. 3. Jeigu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, sutuoktiniai taip pat daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.“2 straipsnis. 3.53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.53 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo teisme tvarka“. 3 straipsnis. Kodekso papildymas 3.54¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 3.54¹ straipsniu: „3.54¹ straipsnis. Santuokos nutraukimas notarine tvarka
1Sutuoktiniai,
kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį patvirtinimą, kad daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2.
dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti vienas kito, prireikus ir savo pilnamečių vaikų išlaikymo, kitas savo turtines teises ir pareigas (jeigu šie klausimai neaptarti vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu), taip pat nurodyti, kokios bus sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo. 3. Prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, notaras turi pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti. Sutuoktinių sutikimu notaras iki šešių mėnesių gali atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. 4. Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. 5. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai gali pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.“4 straipsnis. 3.61 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos
pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.544¹ straipsniai).“5 straipsnis. 3.64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes.
Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys arba santuoka nutraukiama notarine tvarka pagal šio kodekso 3.54¹ straipsnį.“6 straipsnis. 3.66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.66 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
dienos arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įregistruoja santuokos nutraukimo faktą. 3. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoda savo veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigai ir vedybų sutarčių registrui. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, duomenis apie šią sutartį šioje dalyje nurodytais terminais notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“
Pakeisti 3.67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia
nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.“8 straipsnis. 3.73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato aptaria nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Jeigu sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutarimu tvirtina notaras.“9 straipsnis. Kodekso papildymas 3.76¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 3.76¹ straipsniu: „3.76¹ straipsnis. Gyvenimo skyrium patvirtinimas notarine tvarka
1Sutuoktiniai,
kreipdamiesi į notarą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, notarui turi pateikti sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. 2. Sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutuoktiniai turi aptarti vienas kito, prireikus ir savo pilnamečių vaikų išlaikymo, sutuoktinių turto padalijimo klausimus, taip pat nurodyti, kuris iš sutuoktinių išlaiko teisę gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, jeigu šie klausimai nebuvo aptarti vadovaujantis šio kodekso nuostatomis sudarytoje vedybų sutartyje ir (ar) jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ar teismo sprendimu. 3. Prieš tvirtindamas sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, notaras turi pasiūlyti sutuoktiniams susitaikyti. Sutuoktinių sutikimu notaras iki šešių mėnesių gali atidėti sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių tvirtinimą. 4. Gyvenimas skyrium patvirtinamas notarine tvarka, jeigu toks patvirtinimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas, taip pat jeigu sutuoktinių pateikta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. 5.
sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, duomenis apie šią sutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šios sutarties patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka perduoda vedybų sutarčių registrui. Jeigu sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, duomenis apie šią sutartį šioje dalyje nurodytais terminais notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui. 6. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), sutuoktiniai gali pakeisti sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių sąlygas.“10 straipsnis. 3.77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisinės pasekmės
sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių, baigiasi sutuoktinių bendras gyvenimas, tačiau kitos sutuoktinių teisės ir pareigos išlieka, išskyrus šio kodekso numatytas nustatytas išimtis. 2. Gyvenimas skyrium neturi įtakos sutuoktinių teisėms ir pareigoms jų nepilnamečiams vaikams, išskyrus šio kodekso numatytas nustatytas išimtis. 3. Priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu šie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje. 4. Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo arba įsigaliojus notaro patvirtintai sutarčiai dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. 5.
5Jeigu po teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vienas jų miršta,
tai pergyvenęs sutuoktinis išsaugo visas teises, kurias įstatymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai pergyvenęs sutuoktinis teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl gyvenimo skyrium. Ta pati taisyklė taikoma ir kai sprendimą dėl gyvenimo skyrium priima teismas pagal bendrą abiejų sutuoktinių prašymą ar gyvenimas skyrium patvirtinamas notarine tvarka, jeigu sutuoktinių sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių nenumatyta nenustatyta ko kita. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto.“11 straipsnis. 3.79 straipsnio pakeitimas
3.79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir
bendras gyvenimas patvirtina jų ketinimą kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium. Jeigu gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka, jis baigiasi, kai notaras patvirtina sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutarties nutraukimo.“
3.79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus po
teismo sprendimo įsiteisėjimo arba notaro patvirtintos sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių įsigaliojimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuoką nutraukti šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu nurodytu pagrindu.“12 straipsnis. 3.85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.85 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai privalo užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.“
Pakeisti 3.103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių
registre, kurį tvarko hipotekos įstaigos, šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Keisti vedybų sutartį galima tik teismo leidimu. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.“14 straipsnis. Kodekso papildymas 3.115¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 3.115¹ straipsniu: „3.115¹ straipsnis. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki bendro turto padalijimo atsiradusias prievoles Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, atsiradusias ir neįvykdytas iki turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai ar buvę sutuoktiniai atsako solidariai. Ši nuostata netaikoma, jeigu vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai aiškiai išreiškė savo sutikimą pakeisti sutuoktinių prievolės pobūdį.“
Pakeisti 3.140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui civilinės metrikacijos įstaigai bendrą notaro patvirtintą pareiškimą, prašydami kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus Gavus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.“
Pakeisti 3.144 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio, neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti yra pagrindas tėvystei registruoti, jei šį pareiškimą patvirtina teismas. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni šioje srityje ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, tačiau vaiko tėvas pateikia biologinius tėvystės ryšius įrodančių tyrimų išvadą, notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrindas tėvystei registruoti.“17 straipsnis. 3.293 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.293 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio kodekso 3.140 straipsnio 5 dalyje ir 3.144 straipsnyje numatytais atvejais tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo arba notaro patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo.“
Pakeisti 3.305 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.305 straipsnis.
Santuokos nutraukimo registravimo vieta Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos arba notaro, patvirtinusio santuokos nutraukimą, veiklos teritorijos civilinės metrikacijos įstaigoje.“
pakeitimas Pakeisti 3.306 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi teismo sprendimą nutraukti santuoką arba notaro pateiktus duomenis apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrašo santuokos nutraukimo įrašą, ir abiem buvusiems sutuoktiniams išduoda ištuokos liudijimus ir pažymi apie ištuoką jų pasuose ar kituose jų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.“
Pakeisti 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separaciją) arba gyvenimas skyrium buvo patvirtintas notarine tvarka;“. 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-08-14 Nr. XIIP-3383 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo Civilinio kodekso (toliau – CK) 3. 53 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja kitą darbo dieną po jos notarinio patvirtinimo dienos. Taigi pritarus projektui, sutuoktiniai bendru sutikimu galės nutraukti santuoką notarine tvarka per vieną dieną. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad pagal galiojantį CK sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi kreiptis į teismą, o teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tam jis gali paskirti šešių mėnesių terminą. Taigi galiojančios CK nuostatos užkerta kelią neapgalvotiems sutuoktinių veiksmams, padeda išvengti tokių veiksmų neigiamų pasekmių. Tuo tarpu projektu siūlomas reguliavimas nesudaro galimybės išvengti neigiamų santuokos nutraukimo pasekmių dėl neapgalvotų sutuoktinių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad teoriškai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pasidalinamas sutuoktinių turtas ir išsprendžiami nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių išlaikymo klausimai, gali būti sudaryta per vieną dieną – tą dieną, kai abu sutuoktiniai kreipiasi į notarą. Tačiau gali būti, kad vienas iš sutuoktinių ar ir abu, išsamiau susipažinę su sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, pasitarę su artimaisiais ar advokatais, tik jau sutarčiai įsigaliojus supras, kad pažeisti jų ar jų vaikų interesai.
Tačiau pakeisti sudarytą sutartį, kitam iš buvusių sutuoktinių nesutinkant, bus galima tik teismo tvarka, o pripažinti santuokos nutraukimą negaliojančiu itin sudėtinga (tik esant bendriems CK nustatytiems sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindams). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo atidėjimo laikotarpį (kai santuoka nutraukiama notarine tvarka), per kurį bet kuris iš sutuoktinių galėtų atsisakyti sutarties, o taip pat ir santuokos nutraukimo, arba nustatyti tokios sutarties sudarymo ar tvirtinimo atidėjimo terminą. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomo CK 3. 53 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, vedybų sutarčių registro tvarkytojas duomenis apie šią sutartį šioje dalyje nurodytais terminais perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“ Neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų toks pranešimas, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registrui, kuris yra pagrindinis registras. Pastebėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį „prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu“.
Tuo atveju, kai notaras patvirtina nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį, pagal nurodyto įstatymo 17 straipsnį, jis perduoda sandorio pagrindinius duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atitinkamai žymai padaryti. Tačiau įstatymas nenustato, kokie yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai, gavus projekte nurodytus duomenis iš vedybų sutarčių registro tvarkytojo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pritarus vertinamai projekto nuostatai turėtų būti padaryti atitinkami Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai. Ši pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniui. 3. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK 3.53 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas darytina išvada, kad tais atvejais, kai į notarą dėl santuokos nutraukimo kreipiasi sutuoktiniai, kurie turi nepilnamečių vaikų, apie tai nepranešama vaiko teisių apsaugos institucijai, taip pat ir tais atvejais, kai šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pastebėtina, kad sprendžiant šeimos turto klausimus, pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-3386), notaras, prieš patvirtindamas sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją su prašymu pateikti savo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų tinkamos apsaugos.
Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių sudaromoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sprendžiami nepilnamečių išlaikymo ir šeimos turto padalijimo klausimai, svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyta notaro pareiga ir šiais atvejais prašyti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pateikti savo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų tinkamos apsaugos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į CK 3.80 straipsnio nuostatas dėl bylų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nagrinėjimo: „Jeigu sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant tokią bylą ir pateikti išvadą, ar, sprendžiant gyvenimo skyrium klausimus, nebus pažeistos vaikų teisės.“ Be to, pagal teikiamą projektą neaišku, ar būtų taikomas ir kaip taikomas CK 3.164 straipsnis dėl nepilnamečio vaiko dalyvavimo užtikrinant jo teises, kai dėl santuokos nutraukimo į notarą kreiptųsi sutuoktiniai, turintys nepilnamečių vaikų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę būti išklausytam nagrinėjant šeimos bylas teisme: „Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.“ Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.“ Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma įtvirtinti analogiškų pareigų notarui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti, kad pakeitus įstatymus nepilnamečiams vaikams būtų paliktos galiojančiuose įstatymuose nustatytos teisinės garantijos, kai sprendžiami su jų interesais susiję klausimai, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad tais atvejais, kai nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai nutraukia santuoką notarine tvarka ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sprendžiami su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai (išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.), nepilnamečių vaikų atžvilgiu taikomos tokios pačios teisinės apsaugos priemonės, kaip ir nagrinėjant šeimos bylas teisme. Ši pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniui. 4. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK 3.53 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas darytina išvada, kad nei sutuoktiniai, pateikę notarui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nei notaras neturi pareigos apie tai informuoti sutuoktinių kreditorius. Pastebėtina, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių paprastai yra padalijamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau pareigą informuoti apie tai kreditorius turi tik sutuoktiniai, kurių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimą sprendžia teismas (CK 3.126 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 539 straipsnis, kartu su projektu teikiamo Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3385) 6 straipsnis).
XIIP-3385) 6 straipsnis). Svarstytina galimybė įstatyme įtvirtinti sutuoktinių pareigą informuoti kreditorius apie numatomą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymą. 5. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK 3.53 straipsnio nuostatas, notaras gali atsisakyti tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamą projektą visais atvejais, kai santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu, santuokos nutraukimas turi būti sprendžiamas notarine tvarka, nes kreiptis į teismą nebūtų pagrindo (projekto 1 straipsnyje dėstomas CK 3.51 straipsnis). Tačiau praktikoje taikant įstatymą gali būti situacijų, kai sutuoktiniai sutaria dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių, bet notaras netvirtina tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kokios nori sutuoktiniai (pavyzdžiui, notaro nuomone, sutuoktinių pateikta sutartis pažeistų jų nepilnamečių vaikų interesus). Tokiu atveju sutuoktiniai galėtų skųsti notaro veiksmus teismui, tačiau teisme būtų nagrinėjamas tik notaro veiksmų teisėtumo, bet ne santuokos nutraukimo, klausimas. Taigi lieka neaišku, pagal kokias taisykles nurodytu atveju būtų sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 6. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas CK 3.53 straipsnio nuostatas, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo klausimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal galiojančio CK 3.78 straipsnį, teismo sprendimas priteisti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką), o pagal 4.178 straipsnį, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.
Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nustatomas nepilnamečiams vaikams ar neįgaliam ar nedarbingam sutuoktiniui, t.y. labiau pažeidžiamiems asmenims, svarstytina galimybė papildyti projektą nuostatomis dėl išlaikymo prievolės užtikrinimo hipoteka (sutartine ar priverstine), kai nepilnamečių vaikų ar kito sutuoktinio išlaikymas nustatomas notaro patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 4.175 straipsnį, priverstinė hipoteka atsiranda tik kodekso nustatytais atvejais. Ši pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniui. 7. Projekto 3 straipsnyje dėstomo CK 3.53 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai gali pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 538 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasikeitus aplinkybėms pakeitimo klausimą nagrinėja teismas ypatingos teisenos tvarka. Tuo tarpu nei iš teikiamo įstatymo projekto, nei iš su juo kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso projekto eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3385) nuostatų nėra aišku, kokia tvarka teismas nagrinėtų bylą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kai sutuoktiniai, pasikeitus aplinkybėms, tarpusavyje nesusitartų dėl jos sąlygų pakeitimo notarine tvarka.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo ir išbaigtumo, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomą CK 3.53 straipsnio 5 dalį nereikėtų papildyti nustatant, kad, pasikeitus aplinkybėms ir sutuoktiniams nesusitarus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo notarine tvarka, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir nustatyti, kokia tvarka tokios bylos būtų nagrinėjamos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti ir kartu teikiamo įstatymo projekto, kurio reg. Nr. XIIP-3385, 4 straipsnio nuostatas. 8. Projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti tik CK 3.64 straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio CK 3.64 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius,
vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.“ Atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu siūlomus CK 3.53 straipsnio pakeitimus, manytina, kad turėtų būti pakeista ir CK 3.64 straipsnio 2 dalis. 9. Projekto
nustatyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti, jeigu sutuoktinių susitarimas dėl turto, buvusio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, pažeidė kreditorių interesus.
Neaiškus šios siūlomos normos santykis su galiojančiu CK 3.129 straipsniu, kuriame nustatyta: „Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.“ Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 10. Projekto 20 straipsnyje dėstomos CK 3.140 straipsnio 5 dalies redakcija tobulintina. Siekiant teisės normos dėstymo logikos, reikėtų žodžius „motinai, kuri yra susituokusi“ įrašyti sakinio pradžioje arba junginiuose „esamas ar buvęs“ žodžius „esamas“ ir „buvęs“ sukeisti vietomis. 11. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu siūlomus CK 3.53 straipsnio pakeitimus, projektas papildytinas nuostatomis dėl galiojančio CK 3.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
KODEKSO 3.51, 3.53, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.293,
2016-01-27 Nr. XIIP-3383(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad santuokos nutraukimą notarine tvarka siūloma reglamentuoti atskiru Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54¹ straipsniu, siekiant aiškumo, svarstytina galimybė pakeisti ne tik CK 3.53 straipsnio pavadinimą, bet ir CK
tik teismui paduodant prašymą nutraukti santuoką. 2. Projekto 3 straipsnyje dėstomo CK 3.54¹ 3 dalyje siūloma nustatyti, kad sutuoktinių sutikimu notaras iki šešių mėnesių gali atidėti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą. Siekiant aiškumo, svarstytina galimybė straipsnį papildyti nuostata dėl teisinių pasekmių, jeigu sutuoktiniai po nustatyto termino neatvyksta pas notarą arba atvyksta tik vienas iš sutuoktinių. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnyje dėstomo CK 3.76¹ straipsnio 3 daliai. 3. Projekto
vietoj žodžio „prašymą“ įrašyti žodį „pareiškimą“. 4. Pritarus vertinamam projektui, reikia atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, kuris įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]