2015-09-07 Nr. XIIP-3376 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisės technikos taisyklėmis, dėstant įstatymo tekstą nauja redakcija turi būti dėstomas ir įstatymo pavadinimas. 2. Nauja redakcija dėstomo Mokslo ir studijų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 straipsnyje nurodoma, kad mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant lituanistikos prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą . Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kokios tokio statuso suteikimo mokslo ir studijų institucijai teisinės pasekmės. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Tuo tarpu nėra aišku kokio pobūdžio ir rūšies aktus, kuriais būtų nustatomos tam tikros tretiesiems asmenims privalomos taisyklės, galėtų priimti ministerija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtą projekto nuostatą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos, o ne ministro, kompetencija nustatyti tam tikras privalomojo pobūdžio taisykles (pvz., projekto 42 straipsnio 5 dalyje numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas išduoti leidimą vykdyti studijas). 4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje, derinant su to paties straipsnio 2 dalimi, siūlytina išbraukti priešpaskutinį žodį „įgytas“. 5.
projekto 4 straipsnio, apibrėžiančio įstatyme vartojamas sąvokas, 10-12 dalys turėtų būti perkeltos, atsižvelgiant į tai, kad sąvokos šiame straipsnyje dėstomos abėcėline tvarka. 6. Įstatymo projekto 4 straipsnio 16 dalyje nereikia ryškinti žodžių „įgyti specializaciją“. 7. Įstatymo projekto 4 straipsnio 24 dalyje apibrėžiant sąvokos „užsienio lietuviai“, reikėtų patikslinti ne mažiau kaip 3 metų gyvenimo užsienyje sąlygą, t.y. nėra aišku koks (kuris) trejų metų laikotarpis (ar paskutiniai treji metai, ar treji metai per paskutinius kelerius metus) būtų laikomas kaip pagrindas asmenį pripažįstant užsienio lietuviu. 8. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą siūlytina išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingų žinių ir gebėjimų ir tobulinti juos;“. 9. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, pastebėtina, kad kitas valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija (analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 13 straipsnio 2 daliai). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka . Tuo tarpu įstatymo projekte nekonkretizuojama kokia tvarka, ar kokio subjekto nustatyta tvarka, aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra būtų vykdoma. 10.
projekto 8 straipsnio 7 dalyje numatyta sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėsenos tvarka, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro, nėra perteklinė, nes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad p avyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 11. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinės įstaigos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje, yra nuostatai, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „įstatuose“ įrašytinas žodis
„ar nuostatuose“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš įstatymo projekto 11
straipsnio 4 dalies redakcijos nėra aišku, kaip ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų įgyvendinamas valstybinio mokslinių tyrimų instituto, veikiančio kaip viešoji įstaiga, kurio tik vienas iš dalininkų yra valstybė, atžvilgiu (nes tokiu atveju mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtintų ne Vyriausybė, kaip nurodyta projekte, o visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame valstybei atstovautų Vyriausybės įgaliota institucija). 12. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „valstybės narės“ siūlytina įrašyti žodžius „kitų valstybių narių“. 13. Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „ilgiau“ įrašytinas žodis „ilgesniam“. 14. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Atitinkamai siūlome patikslinti ir įstatymo projekto 15-21 straipsnius. 15.
straipsnio 1 dalyje siūlome atskleisti, ar Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius tvirtinami iš švietimo ir mokslo ministro pateiktų kandidatų, ar, vis dėlto, Vyriausybė šiuos asmenis renkasi ir tvirtina savo nuožiūra. Taip pat siūlome projekte atskleisti Lietuvos mokslo tarybos narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į Lietuvos mokslo tarybos narius principus ir reikalavimus kandidatams. 16. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje nurodyta, kad Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, neturi pareigos Lietuvos mokslo tarybai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Atitinkama pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, nustatančioms valstybės biudžetinių įstaigų teisę gauti informaciją iš „kitų asmenų“. 17. Iš įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais, nurodytais įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali nagrinėti skundų ir inicijuoti tyrimų, t.y. įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nenurodyti atvejai, kada skundų nagrinėjimas ar tyrimų iniciavimas priklausytų ne kontrolieriaus, o Lietuvos mokslo tarybos kompetencijai. 18. Siekiant užtikrinti asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlome atsisakyti įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad tuo atveju, kai kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus, jis turi eiti pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujo kontrolieriaus skyrimo į pareigas procedūra gali užtrukti net kelis mėnesius, todėl nėra ir negali būti jokio teisinio pagrindo, įpareigojančio asmenį, atsistatydinusį iš pareigų savo noru, tokį laikotarpį eiti atsisakytas pareigas. Be to, įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes jeigu kontrolierius turi pareigą prieš
suponuoja, kad jis neturi užimti šių pareigų tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas kontrolierius. 19. Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalis suponuoja, kad kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijoje, įstaigose, organizacijose, tuo tarpu apie darbą privačiose ūkio subjektuose neužsimenama. Siūlome tikslinti reguliavimą, numatant draudimą šiam valstybės pareigūnui dirbti pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu ir privačiuose ūkio subjektuose. 20. Įstatymo projekto 16 straipsnyje trūksta 8 ir 13 dalių. 21. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje brauktinas antrą kartą vartojamas perteklinis žodis „administruoja“. 22. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 19 straipsnyje siūlome nustatyti, kad Aukštojo mokslo taryba nėra juridinis asmuo. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 14-21 straipsniuose, reglamentuojančiose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų steigimą bei kompetenciją, vienur nurodomas biudžetinės įstaigos steigėjas – Vyriausybė, kitur – apie steigėją neužsimenama.
Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome minėtus klausimus reguliuoti vienodai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. 24. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „judumo“ įrašytinas žodis „judėjimo“. 25. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 21 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti viešo skelbimo būdą (būdus). 26. Siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį siūlome braukti kaip deklaratyvaus pobūdžio nuostatą, nenustatančią jokių teisės normų. 27. Svarstytina, ar įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalis yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes 2 dalyje minima ir valstybinė studijų plėtros programa, tuo tarpu pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojama tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros plėtotė. 28. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio
juridinių asmenų dalyve. 29. Įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžio „renka“ brauktini pertekliniai žodžiai „rektorių (direktorių)“. 30.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 ar 5 narius į aukštosios mokyklos tarybą. Norime atkreipti dėmesį, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuris aukštosios mokyklos organas būtų įgaliotas nustatyti šią tvarką, ar įgaliotas pavesti kitam organui patvirtinti minėtąją tvarką. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti praktinių aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijos ribų nusistatymo bei įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimo problemų, siūlome šioje dalyje ir kitose įstatymo projekto nuostatose (pvz., 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 62 straipsnio 8 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 6 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje), nustatančiose, kad tam tikri reikalavimai nustatomi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, arba numatyti konkrečią aukštosios mokyklos instituciją, įgaliotą tvirtinti tokius reikalavimus, arba numatyti, kad tokios institucijos bus nurodytos aukštosios mokyklos statute, arba nustatyti, kad tokios institucijos bus įgaliotos kitų konkrečių įstatyme nurodomų valdymo organų sprendimu. 31. Įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalies 8-10 punktuose reikėtų nurodyti subjektą, kuriam senatas (akademinė taryba) teikia atitinkamus šiuose punktuose nurodytus siūlymus. 32. Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Iš šios formuluotės seka, kad asmuo, turintis mokslo laipsnį, neprivalo turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Be to, atsižvelgiant į reikalavimų rektoriams nustatymo aukštųjų mokyklų statutuose praktiką bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte nurodyti, kad aukštųjų mokyklų statutuose gali būti nustatyti didesni reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pareigas. 33.
tuo atveju, kai aukštosios mokyklos tarybą sudaro 11 narių, įstatymo projekto
nelyginį skaičių, siūlytina aiškiai nurodyti reikiamą narių skaičių atleidžiant iš pareigų aukštosios mokyklos vadovą. 34. Vertindami įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad valstybinio universiteto statutą tvirtina Seimas, pažymime, kad kadangi Seimas leidžia dviejų rūšių norminio pobūdžio teisės aktus – įstatymus bei nutarimus, siūlomas teisinis reglamentavimas įgalintų teisiškai ydingą situaciją, kada įstatymas dėl įvairių priežasčių gali būti taikomas skirtingai, ko pasekoje pagal savo veiklos prigimtį ir vykdomų funkcijų esmę tokį patį statusą turinčių valstybinių universitetų veikla būtų reglamentuojama nevienodos teisinės galios teisės aktais, t.y. vienų universitetų statutai turėtų įstatymų galią, kitų – ne. 35. Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina redaguoti taip: „3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui ir aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, užtikrinančias planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybę, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikimą reikalavimams“. 36. Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalyje ministerijos pavadinimas rašytinas iš didelės raidės, o vietoj žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytini žodžiai „ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas“. Taip pat svarstytina, kodėl aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas neturėtų pateikti dokumentų, pagrindžiančių jų atitikimą įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams. 37.
straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis
„neatitinka“. 38. Siekiant teisinio aiškumo
bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, įstatymo projekto
nurodyto pagrindo, kuriam esant leidimas vykdyti studijas panaikinamas, turinį, nes formuluotė „aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams“ gali būti įvairiai suprantama ir taikoma. 39. Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį
„įsigaliojimo“. 40. Įstatymo projekto 44 straipsnio
dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytinas žodis „subjektas“. 41. Įstatymo projekto 44 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „siekiantis“ įrašytinas žodis „siekiantys“, o vietoj žodžio „jis“ – žodis „jie“. 42. Įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis
„neatitinka“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 44
straipsnio 5 dalyje nėra 2 punkto. 43. Įstatymo projekto 44 straipsnio 7 dalis pildytina, nurodant, kad leidimas panaikinamas ir tuo atveju, kai užsienio valstybės aukštoji mokykla, kurios filialas ar atstovybė Lietuvos Respublikoje turi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, yra likviduojama ar kitaip baigia veiklą kilmės šalyje. 44. Įstatymo projekto 44 straipsnio 9 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 8 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį
„įsigaliojimo“. 45. Įstatymo projekto 47 straipsnio
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pakopos“ įrašytinas žodis „pakopų“. 47.
įstatymo projekto 48 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad u žsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką , tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad f iliale vykdoma studijų programa turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba tokios, kuri yra visateisė Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė . Reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje. 48. Atsižvelgiant į tai, kad išorinis vertinimas atliekamas ne tik aukštųjų mokyklų, tačiau ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, įstatymo projekto
įrašytini žodžiai „ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio dalys. 49. Įstatymo projekto 52 straipsnio 2 dalies punktų tekstas nėra suderintas su šios dalies pirmąja pastraipa. Siūlytina šios dalies punktus dėstyti savarankiškomis šio straipsnio dalimis. 50. Įstatymo projekto 52 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba įvardinti minimą kompetentingą instituciją, arba nurodyti subjektą, įgaliosiantį atitinkamą valstybės instituciją vykdyti minimas funkcijas. 51. Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje žodžiai „koleginių studijų“ dėstytini prieš žodžius „pirmosios pakopos“. 52. Įstatymo projekto 58 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžio „baigus“ įrašant žodžius „asmenims, baigusiems“. 53. Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, 61 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „studentų atstovybių“ įrašytini žodžiai „Lietuvos aukštųjų mokyklų“. 54. Įstatymo projekto 62 straipsnio 1 dalyje nėra 8 punkto. 55.
aiškumo, siūlome įstatymo projekto 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti, ar neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, tačiau turintis teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti studentas, būtų laikomas studentu, turinčiu akademinį įsiskolinimą (kas svarbu nustatant, ar jis gali toliau studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje). 56. Įstatymo projekto 62 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės narės“ įrašytini žodžiai „kitų valstybių narių“. 57. Įstatymo projekto 66 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai“. 58. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 68 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių valstybės biudžeto asignavimų gali būti skiriama lėšų atitinkamai aukštųjų mokyklų akademinei veiklai. 59. Svarstytina, ar įstatymo projekto 72 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta analogiška 72 straipsnio
neįtraukiami laikotarpiai, kai asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti. 60. Įstatymo projekto 75 straipsnio 4 dalyje reikėtų atskleisti sudėtingų infrastruktūros objektų valdymo ir (ar) priežiūros subjektus, t.y. nėra aišku, ar šiuos objektus kaip valstybės turtą valstybinės mokslo ir studijų institucijos valdo patikėjimo teise ar kitu pagrindu, ar, vis dėlto, jos būtų įgaliotos tokius objektus, kuriuos valdo kiti valstybės subjektai, tiesiog prižiūrėti. 61. Įstatymo projekto 77 straipsnyje siūlytina suderinti 6, 14 ir 17 dalių nuostatas, kuriose skirtingai nustatoma, kad asmuo pašalinamas vienais atvejais iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. 62. Įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalyje po žodžių „gali būti perkeliamas“ siūlytina įrašyti žodį
„geriausiai“, o po žodžių „jeigu nėra studentų“ – žodžius „studijuojančių
valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje“. 63.
studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau 78 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. 64. Įstatymo projekto 78 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio „įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. 65. Įstatymo projekto 78 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. 66. Įstatymo projekto 78 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai „akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka minimalių reikalavimų“. 67. Įstatymo projekto 78 straipsnio 2 dalyje po žodžio „laikomas“ vietoj žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Be to, šioje dalyje išbrauktini žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. 68. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 78 straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. 69. Įstatymo projekto 80 straipsnio pavadinime prieš žodį „valstybės“ siūlytina įrašyti žodį „kiti“. 70. Įstatymo projekto 80 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose po žodžio asmenys brauktinas kablelis, o vietoj žodžio „jeigu“ įrašytinas žodis „ir“. 71.
straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nenumato, kad kiti įstatymai gali nustatyti tokias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo išlygas, kokios numatytos įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalyje. Be to, šios dalies formuluotė suponuoja, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali jiems patikėjimo teise suteiktą valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti tretiesiems asmenims pagal patikėjimo sutartį. 72. Teikiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio
14-16 dalis, nes minėtose dalyse nereglamentuojami tokie klausimai, kurie numatyti, pateikiant minėtas nuorodas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
2016-06-14 Nr. XIIP-3376(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – Įstatymo projektas) 3 straipsnio 3 dalies trečiojo sakinio nuostatos keltinos į įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį, nes būtent minėtoje 12 straipsnio 4 dalyje dėstomos su valstybinių mokslinių tyrimų institutų, turinčių ypatingos nacionalinės svarbos statusą, veikla susijusios nuostatos. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje, derinant su to paties straipsnio 3 dalimi, siūlytina išbraukti priešpaskutinį žodį „įgytas“. 3. Siekiant teisinio nuoseklumo bei sistemiškai derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 4 straipsnio 12 dalyje pateiktą „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų“ sąvoką, siūlome dėstyti vienaskaitos forma. 4. Įstatymo projekto 5 straipsnio pirmąją pastraipą reikėtų dėstyti taip: „Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus“. Be to, svarstytinos šio straipsnio 2 punkto nuostatos, pagal kurias nepriekaištingos reputacijos nelaikomas asmuo, kuris kažkada (prieš neapibrėžtą laiko tarpą) buvo nuteistas už bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, pagrįstumas ir proporcingumas projekto siekiamiems tikslams. 5. Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą siūlytina išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingas žinias ir gebėjimus ir tobulinti juos;“. 6. Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos.
Pažymėtina, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Atitinkamai valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti vykdyti tam tikrą funkciją gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne Švietimo ir mokslo ministerija (analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 14 straipsnio 2 daliai, 52 straipsnio 11 daliai, 84 straipsnio 6 daliai). 7. Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „pedagoginio ir mokslo darbuotojų ir administracijos“ įrašytini žodžiai „dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų“. 8. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies formuluotėje „teikiamas visapusiškas aukštasis universitetinis išsilavinimas“ siūlome atsisakyti žodžio „visapusiškas“ kaip neapibrėžto turinio bei vien tik subjektyviu vertinimu paremto termino. 9. Sistemiškai derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „valstybės narės“ siūlytina įrašyti žodžius „kitų valstybių narių“. 10. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūlome atskleisti Lietuvos mokslo tarybos narių statusą, išsilavinimo ar profesinių žinių reikalavimus, keliamus tarybos ir jos valdymo organų nariams, jų įgaliojimų trukmę bei darbo apmokėjimo sąlygas. Taip pat svarstytina, ar įstatyme nereikėtų numatyti bent pagrindinių atrankos į Lietuvos mokslo tarybos narius principų, kurie būtų detalizuoti šios biudžetinės įstaigos nuostatuose. 11.
straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje turėtų būti detalizuotos minimų išmokų pobūdis, t.y. nėra aišku, ar tokiomis išmokomis yra atlyginama už atitinkamą veiklą ar darbą, ar tokiomis išmokomis turėtų būti tiesiog kompensuojamos išlaidos, patirtos dalyvaujant tarybos veikloje. 12. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys brauktinas kaip perteklinis bei nesiderinantis su šio straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad Lietuvos mokslų akademijos statutą, o ne nuostatus, tvirtina Seimas. 13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 17 straipsnį papildyti nuostatomis dėl akademinės etikos kontrolieriaus pavadavimo, kai jis negali eiti pareigų, kaip tai numatyta lygių galimybių kontrolieriaus, vaiko teisių kontrolieriaus, Seimo kontrolierių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 14. Įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalyje po žodžių „taip pat“ įrašytini žodžiai „su darbu kitose“. 15. Derinant nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „skundo (pranešimo) gavimo“ įrašytini žodžiai „ar tyrimo pradėjimo“. 16. Įstatymo projekto 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj žodžių „kvalifikaciją suteikimo“ įrašytini žodžiai „kvalifikacijos suteikimo“. 17. Įstatymo projekto 17 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės
„kiti asmenys“ turinys apima ir privačius asmenis, kurių veikla nėra susijusi
su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, todėl jie neturi pareigos kontrolieriui teikti informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Atitinkama pastaba taikytina ir įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nustatančioms biudžetinės įstaigos teisę gauti informaciją iš „kitų asmenų“. 18.
žodžiai „ir savininkė“, o 2 dalyje vietoj žodžių „šiuos įstatus“ įrašytinas žodis „kuriuos“. 19. Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „ir“ įrašytini žodžiai „o tarybos kadencija“. 20. Įstatymo projekto 21 straipsnio 6 dalis derintina su 21 straipsnio 1 ir 4 dalimis, vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta savininkės“ įrašytinas žodis „savininko“. 21. Įstatymo projekto 21 straipsnio 8 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad ši viešoji įstaiga turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių ir organizacijų. 22. Įstatymo projekto 22 straipsnio, reglamentuojančios Studijų kokybės vertinimo centro statusą, 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šią biudžetinę įstaigą steigia Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreipiame dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio
draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyta nuostata taisytina. 23. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio
draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. 24. Tikslintina įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies punktų numeracija. 25. Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „aukštosios mokyklos nustatyta tvarka“. 26. Įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus.
Norime atkreipti dėmesį, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuris aukštosios mokyklos valdymo organas būtų įgaliotas nustatyti šią tvarką ar pavesti kitam organui patvirtinti minėtąją tvarką. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti praktinių aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijos ribų nusistatymo bei įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimo problemų, siūlome šiame punkte ir kitose įstatymo projekto nuostatose (pvz., 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 62 straipsnio 2 ir 8 dalyse,
straipsnio 4 ir 5 dalyse), nustatančiose, kad tam tikri reikalavimai, sąlygos ar tvarka nustatomos aukštosios mokyklos (mokslo ir studijų institucijos) nustatyta tvarka: 1) arba numatyti konkrečią aukštosios mokyklos instituciją, įgaliotą tvirtinti tokius reikalavimus, sąlygas ar tvarką, 2) arba numatyti, kad institucijos, įgaliotos tvirtinti atitinkamus klausimus bus nurodytos aukštosios mokyklos statute, 3) arba nustatyti, kad šiuos reikalavimus, sąlygas ar tvarką tvirtinančios institucijos bus įgaliotos kitų, įstatyme konkrečiai nurodytų, valdymo organų sprendimu. 27. Įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) renka ir teikia tvirtinti tarybai kandidatą į rektoriaus (direktoriaus) pareigas. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte neatskleista tokio senato teikimo tvirtinti kandidatą teisinės pasekmės ir tolesnės procedūros, t.y. nėra aiškūs galimi tarybos sprendimai pateikto kandidato atžvilgiu. Antra, svarstytina, ar yra pagrįstas konkurso laimėjusio asmens kandidatūros teikimas tvirtinti trečiajam subjektui, kuris apskritai nedalyvavo konkurso organizavimo procese.
Tuo atveju, jei toks tvirtinimas būtų tik formalumas, apskritai nesuprantamas jo tikslingumas. Tuo atveju, jei taryba turėtų įgaliojimus nepatvirtinti teikiamos kandidatūros, būtų galimai pažeidžiami teisėti konkursą laimėjusio asmens lūkesčiai dėl pareigų užėmimo. Be to, siūlomas reguliavimas nesiderina ir su įstatymo projekto 29 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nustatyta, kad rektorių (direktorių) renka universiteto (kolegijos) taryba. 28. Įstatymo projekto 28 straipsnio 2 dalies 14 ir 16 punktuose yra įtvirtinta beveik identiška nuostatos, todėl vienos iš jų reiktų atsisakyti kaip perteklinės. 29. Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas prieštarauja 28 straipsnio 2 dalies 15 punktui, nustatančiam, kad ne taryba, o senatas rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius. 30. Vadovaujantis lietuvių kalbos taisyklėmis , j eigu yra nustatyti reikalavimai, juos reikia atitikti, o ne tenkinti (tenkinti galima norus, pageidavimus). Atsižvelgiant į tai, o taip pa t derinant su įstatymo projekto 42 straipsnio
aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka šiuos reikalavimus, įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „tenkinamos kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti“ įrašytini žodžiai „ aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikimui reikalavimams užtikrinti “. 31.
bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai atskleisti šiame punkte nurodyto pagrindo, kuriam esant leidimas vykdyti studijas panaikinamas, turinį, nes formuluotė „aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams“ gali būti įvairiai suprantama ir taikoma. 32. Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „nenumatyta vėlesnė“ įrašytinas žodis „panaikinimo“. 33. Įstatymo projekto 44 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. 34. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad u žsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką , tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad f iliale vykdoma studijų programa turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė . Reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tai alternatyvūs reikalavimai, ar, vis dėlto, privalomi abu aukščiau nurodyti įvertinimai. 35. Atsižvelgiant į tai, kad išorinis vertinimas atliekamas ne tik aukštųjų mokyklų, tačiau ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalyje po žodžių „nuo aukštosios mokyklos“ įrašytini žodžiai „ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio dalys, numatant, kad atitinkamos nuostatos dėl išorinio vertinimo ir akreditavimo taikomos ir užsienio aukštųjų mokyklų filialams. 36.
straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Nėra aišku, kodėl ši nuostata yra taikoma tik valstybinėms aukštosioms mokykloms, ir kaip tokiu atveju būtų apsaugoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentų interesai. 37. Įstatymo projekto 52 straipsnio 9 dalyje reikėtų arba įvardinti minimą kompetentingą instituciją, arba nurodyti sąlygas ir kriterijus, pagrindžiančius institucijos (institucijų) kompetenciją vykdyti minimą funkciją (suteikti pritarimą tam tikrai kvalifikacijai teikti). 38. Įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerijos“ įrašytini žodžiai „švietimo ir mokslo ministro“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlome išbraukti perteklinį žodį „nemokamai“, nes nuostata, kad studentai studijuos valstybės finansuojamoje vietoje jau suponuoja, kad studijas apmokės ne pats studentas. Kadangi šiuo pakeitimu siūloma numatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas, dėl šio siūlymo turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 39. Įstatymo projekto 59 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad konkursinio balo sudarymo principus aukštosios mokyklos skelbia iki gruodžio 1 d., o mažiausiąjį stojamąjį konkursinį balą – iki birželio 1 d. Vertinant šias nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas L ietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 7, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII – 2198, kuriuo buvo nustatyta dabar galiojanti norma, kad k onkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios . Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti stojančiųjų asmenų interesus, svarstytina, ar projektas neturėtų būti suderintas su neseniai priimtomis ir šiuo metu galiojančiomis nuostatomis. 40. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome įstatymo projekto 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti, ar neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, tačiau turintis teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti studentas, būtų laikomas studentu, turinčiu akademinį įsiskolinimą (kas svarbu nustatant, ar jis gali toliau studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje). 41. Įstatymo projekto 68 straipsnio 3 dalies formuluotė suponuoja, kad aukštosioms mokykloms akademinei veiklai, susijusiai su kviestinių dėstytojų iš užsienio šalių atvykimu, finansuoti galės būti skiriamos ne tik įstatymo projekto VII skyriuje, reglamentuojančiame bendrąsias aukštųjų mokyklų biudžetinio finansavimo sąlygas, nurodytos biudžeto lėšos, tačiau ir papildomos valstybės biudžeto lėšos. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 68 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių valstybės biudžeto asignavimų ir kokia tvarka galės būti skiriamos šios papildomos lėšos atitinkamai aukštųjų mokyklų akademinei veiklai. 42. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių ar prievolinių teisių ir (ar) pareigų juridinių asmenų atžvilgiu turėjimas yra siejamas ne su asmenimis, turinčiais šių juridinių asmenų steigėjo, o su asmenimis, turinčiais juridinių asmenų dalyvio statusą.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 74 straipsnio 3 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad valstybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos nevalstybinėms aukštosioms mokykloms, kurių dalyviai (ar vienas iš dalyvių) ir tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos. 43. Įstatymo projekto 75 straipsnio
bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos taip pat ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Kadangi siūlomas reglamentavimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, kad dėl šių nuostatų reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonę. 44. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 77 straipsnio 14 ir 17 dalyse vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucijos“ įrašytini žodžiai „aukštosios mokyklos“. 45. Įstatymo projekto 80 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžio „šeimos“ vietoj žodžio „narių“ įrašytinas žodis „narius“. 46. Įstatymo projekto 82 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad skatinamosios stipendijos skiriamos geriausiems studentams, neatsižvelgiant į jų studijų finansavimo pobūdį. Kadangi siūlomas reglamentavimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, kad dėl šių nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 47. Įstatymo projekto 82 straipsnio 9 dalyje, reglamentuojančioje studijų stipendijų skyrimą, reikėtų aiškiau atskleisti studijų stipendijų skyrimo ir jų mokėjimo sąlygas.
Iš pirmojo šios dalies sakinio formuluotės nėra aišku, ar studijų stipendija būtų skiriama apskritai aukščiausius konkursinius balus (t.y. pvz. dešimtukus ir devintukus) gavusiems asmenims, dėl objektyvių priežasčių nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas (pvz. apskritai valstybės finansuojamų vietų studijų programoje nebuvimas), ar, vis dėlto, turima omenyje, kad studijų stipendija skiriama sąlyginai aukščiausius konkursinius balus tarp nepatekusių į valstybės finansuojamas vietas turintiems asmenims. Be to, kadangi siūloma nustatyti, kad studijų stipendijos skiriamos visam studijų laikotarpiui, reikėtų aiškiai atskleisti šios studijų stipendijos santykį su įstatymo projekto 79 straipsnyje reglamentuojamu kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimu, pagal kurį daliai geriausiais rezultatais studijų metus nefinansuojamose vietose baigusių asmenų sumokėta studijų kaina kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat nėra aiškios tolesnės studijų stipendijos mokėjimo sąlygos tuo atveju, kai asmuo įstatymo nustatyta tvarka būtų perkeliamas į valstybės finansuojamą vietą. Kadangi siūlomas reglamentavimas reikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, manytina, kad dėl šių nuostatų turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 48. Įstatymo projekto 86 straipsnio
prieš žodį „naudojamų“. 49. Įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nustato draudimą juridiniams asmenims, valdantiems valstybės turtą patikėjimo teise, šį valdomą turtą išnuomoti ar suteikti naudotis panaudos pagrindais.
Be to, šios dalies antrasis sakinys suformuluotas ydingai, nes suponuoja, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali jiems patikėjimo teise suteiktą valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti tretiesiems asmenims pagal patikėjimo sutartį. Siekiant išvengti tokių interpretacijų, šiame sakinyje žodžiai „pagal patikėjimo sutartį“ brauktini, po žodžio „perduotas“ įrašytini žodžiai
„panaudos pagrindais“, o po žodžio „perdavusios“ įrašytini žodžiai „ar išnuomojusios“. 50. Derinant įstatymo
projekto 60 straipsnio 2 dalies nuostatas tarpusavyje, po žodžių „nuosavybės teise turimas“ įrašytinas žodis „nekilnojamasis“. 51. Teikiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 12 ir 13 dalyse reikėtų patikslinti blanketines nuorodas į to paties straipsnio 16 dalį, nes minėtoje dalyje nereglamentuojamos nuorodose numatomos nuostatos. 52. Derinant teikiamo projekto nuostatas su Civilinio kodekso normomis, teikiamo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio
stebėsenos ir analizės centras įgijo kaip biudžetinė įstaiga“ įrašytini žodžiai
„visos pertvarkytosios biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos“. Departamento direktorius Andrius
Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt; E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys; Kviestieji asmenys:
Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo viceministras; Miroslavas Griškevičius, Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisyklėmis, dėstant įstatymo tekstą nauja redakcija turi būti dėstomas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)3
studijų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 straipsnyje nurodoma, kad mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant lituanistikos prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą . Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kokios tokio statuso suteikimo mokslo ir studijų institucijai teisinės pasekmės. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)34 3.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Tuo tarpu nėra aišku kokio pobūdžio ir rūšies aktus, kuriais būtų nustatomos tam tikros tretiesiems asmenims privalomos taisyklės, galėtų priimti ministerija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtą projekto nuostatą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos, o ne ministro, kompetencija nustatyti tam tikras privalomojo pobūdžio taisykles (pvz., projekto 42 straipsnio 5 dalyje numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas išduoti leidimą vykdyti studijas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)43
dalyje, derinant su to paties straipsnio 2 dalimi, siūlytina išbraukti priešpaskutinį žodį „įgytas“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
5Įstatymo projekto 4 straipsnio,
apibrėžiančio įstatyme vartojamas sąvokas, 10-12 dalys turėtų būti perkeltos, atsižvelgiant į tai, kad sąvokos šiame straipsnyje dėstomos abėcėline tvarka. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)416
dalyje nereikia ryškinti žodžių „įgyti specializaciją“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)424 7.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 24 dalyje apibrėžiant sąvokos „užsienio lietuviai“, reikėtų patikslinti ne mažiau kaip 3 metų gyvenimo užsienyje sąlygą, t.y. nėra aišku koks (kuris) trejų metų laikotarpis (ar paskutiniai treji metai, ar treji metai per paskutinius kelerius metus) būtų laikomas kaip pagrindas asmenį pripažįstant užsienio lietuviu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)736
dėstymui reikalingų žinių ir gebėjimų ir tobulinti juos;“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)74
numatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, pastebėtina, kad kitas valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija (analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 13 straipsnio
įstatyme nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu įstatymo projekte nekonkretizuojama kokia tvarka, ar kokio subjekto nustatyta tvarka, aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra būtų vykdoma. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)87 10.
Svarstytina, ar įstatymo projekto 8 straipsnio 7 dalyje numatyta sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėsenos tvarka, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro, nėra perteklinė, nes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. Nepritarti Pastaboje nurodytose Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 ir 7 dalyse dėstomi skirtingi dalykai – reikalavimai sutarties sudarymui, jos įgyvendinimui (8 straipsnio 2 dalis) ir sutarčių vykdymo stebėsena (8 straipsnio 7 dalis). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstaigos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje, yra nuostatai, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „įstatuose“ įrašytinas žodis „ar nuostatuose“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalies redakcijos nėra aišku, kaip ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų įgyvendinamas valstybinio mokslinių tyrimų instituto, veikiančio kaip viešoji įstaiga, kurio tik vienas iš dalininkų yra valstybė, atžvilgiu (nes tokiu atveju mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtintų ne Vyriausybė, kaip nurodyta projekte, o visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame valstybei atstovautų Vyriausybės įgaliota institucija). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)1216 12.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „valstybės narės“ siūlytina įrašyti žodžius „kitų valstybių narių“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)124
dalyje vietoj žodžio „ilgiau“ įrašytinas žodis „ilgesniam“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)141
projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Atitinkamai siūlome patikslinti ir įstatymo projekto 15-21 straipsnius. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)141
dalyje siūlome atskleisti, ar Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius tvirtinami iš švietimo ir mokslo ministro pateiktų kandidatų, ar, vis dėlto, Vyriausybė šiuos asmenis renkasi ir tvirtina savo nuožiūra. Taip pat siūlome projekte atskleisti Lietuvos mokslo tarybos narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į Lietuvos mokslo tarybos narius principus ir reikalavimus kandidatams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)142
dalies paskutiniajame sakinyje nurodyta, kad Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, neturi pareigos Lietuvos mokslo tarybai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti.
Atitinkama pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, nustatančioms valstybės biudžetinių įstaigų teisę gauti informaciją iš „kitų asmenų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)161
dalies formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais, nurodytais įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali nagrinėti skundų ir inicijuoti tyrimų, t.y. įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nenurodyti atvejai, kada skundų nagrinėjimas ar tyrimų iniciavimas priklausytų ne kontrolieriaus, o Lietuvos mokslo tarybos kompetencijai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)165
konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlome atsisakyti įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad tuo atveju, kai kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus, jis turi eiti pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo kontrolieriaus skyrimo į pareigas procedūra gali užtrukti net kelis mėnesius, todėl nėra ir negali būti jokio teisinio pagrindo, įpareigojančio asmenį, atsistatydinusį iš pareigų savo noru, tokį laikotarpį eiti atsisakytas pareigas. Be to, įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes jeigu kontrolierius turi pareigą prieš 14 darbo dienų įspėti Seimo pirmininką apie savo atsistatydinimą, tai suponuoja, kad jis neturi užimti šių pareigų tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas kontrolierius. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07) 19.
Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalis suponuoja, kad kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijoje, įstaigose, organizacijose, tuo tarpu apie darbą privačiose ūkio subjektuose neužsimenama. Siūlome tikslinti reguliavimą, numatant draudimą šiam valstybės pareigūnui dirbti pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu ir privačiuose ūkio subjektuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)16
trūksta 8 ir 13 dalių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)182
dalyje brauktinas antrą kartą vartojamas perteklinis žodis „administruoja“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)19
projekto 19 straipsnyje siūlome nustatyti, kad Aukštojo mokslo taryba nėra juridinis asmuo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
projekto 14-21 straipsniuose, reglamentuojančiose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų steigimą bei kompetenciją, vienur nurodomas biudžetinės įstaigos steigėjas – Vyriausybė, kitur – apie steigėją neužsimenama. Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome minėtus klausimus reguliuoti vienodai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)212
dalyje vietoj žodžio „judumo“ įrašytinas žodis „judėjimo“.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)216
projekto 21 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti viešo skelbimo būdą (būdus). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)221
26Siekiant teisės akto glaustumo,
įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį siūlome braukti kaip deklaratyvaus pobūdžio nuostatą, nenustatančią jokių teisės normų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)232
straipsnio 2 dalis yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes 2 dalyje minima ir valstybinė studijų plėtros programa, tuo tarpu pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojama tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros plėtotė. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)251
dalies nuostata, nustatanti, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktui, nustatančiam, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)2727
dalies 7 punkte po žodžio „renka“ brauktini pertekliniai žodžiai „rektorių (direktorių)“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)273
dalyje siūloma nustatyti, kad akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 ar 5 narius į aukštosios mokyklos tarybą.
Norime atkreipti dėmesį, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuris aukštosios mokyklos organas būtų įgaliotas nustatyti šią tvarką, ar įgaliotas pavesti kitam organui patvirtinti minėtąją tvarką. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti praktinių aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijos ribų nusistatymo bei įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimo problemų, siūlome šioje dalyje ir kitose įstatymo projekto nuostatose (pvz., 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 62 straipsnio 8 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 6 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje), nustatančiose, kad tam tikri reikalavimai nustatomi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, arba numatyti konkrečią aukštosios mokyklos instituciją, įgaliotą tvirtinti tokius reikalavimus, arba numatyti, kad tokios institucijos bus nurodytos aukštosios mokyklos statute, arba nustatyti, kad tokios institucijos bus įgaliotos kitų konkrečių įstatyme nurodomų valdymo organų sprendimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)282
dalies 8-10 punktuose reikėtų nurodyti subjektą, kuriam senatas (akademinė taryba) teikia atitinkamus šiuose punktuose nurodytus siūlymus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)295
dalyje siūloma nustatyti, kad rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Iš šios formuluotės seka, kad asmuo, turintis mokslo laipsnį, neprivalo turėti pedagoginės ir vadybinės patirties.
Be to, atsižvelgiant į reikalavimų rektoriams nustatymo aukštųjų mokyklų statutuose praktiką bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte nurodyti, kad aukštųjų mokyklų statutuose gali būti nustatyti didesni reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pareigas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)298
33Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju,
kai aukštosios mokyklos tarybą sudaro 11 narių, įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalyje numatyta kvalifikuota dauguma „2/3 narių“ sudarytų nelyginį skaičių, siūlytina aiškiai nurodyti reikiamą narių skaičių atleidžiant iš pareigų aukštosios mokyklos vadovą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)354
straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad valstybinio universiteto statutą tvirtina Seimas, pažymime, kad kadangi Seimas leidžia dviejų rūšių norminio pobūdžio teisės aktus – įstatymus bei nutarimus, siūlomas teisinis reglamentavimas įgalintų teisiškai ydingą situaciją, kada įstatymas dėl įvairių priežasčių gali būti taikomas skirtingai, ko pasekoje pagal savo veiklos prigimtį ir vykdomų funkcijų esmę tokį patį statusą turinčių valstybinių universitetų veikla būtų reglamentuojama nevienodos teisinės galios teisės aktais, t.y. vienų universitetų statutai turėtų įstatymų galią, kitų – ne. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)4213 35.
Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlytina redaguoti taip: „3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui ir aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, užtikrinančias planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybę, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikimą reikalavimams“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)422
dalyje ministerijos pavadinimas rašytinas iš didelės raidės, o vietoj žodžio
„atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame
sakinyje po žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytini žodžiai „ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas“. Taip pat svarstytina, kodėl aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas neturėtų pateikti dokumentų, pagrindžiančių jų atitikimą įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)4251
dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis „neatitinka“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)4316
užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai atskleisti šiame punkte nurodyto pagrindo, kuriam esant leidimas vykdyti studijas panaikinamas, turinį, nes formuluotė „aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams“ gali būti įvairiai suprantama ir taikoma. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)433 39.
Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)442
dalyje vietoj žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytinas žodis „subjektas“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)444
dalyje vietoj žodžio „siekiantis“ įrašytinas žodis „siekiantys“, o vietoj žodžio „jis“ – žodis „jie“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)4451
dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis „neatitinka“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 44 straipsnio 5 dalyje nėra 2 punkto. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)447
dalis pildytina, nurodant, kad leidimas panaikinamas ir tuo atveju, kai užsienio valstybės aukštoji mokykla, kurios filialas ar atstovybė Lietuvos Respublikoje turi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, yra likviduojama ar kitaip baigia veiklą kilmės šalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)449
dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 8 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)471
dalyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)481 46.
Įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pakopos“ įrašytinas žodis „pakopų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
projekto 48 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad u žsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką , tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad f iliale vykdoma studijų programa turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba tokios, kuri yra visateisė Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė . Reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)494
vertinimas atliekamas ne tik aukštųjų mokyklų, tačiau ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, įstatymo projekto
įrašytini žodžiai „ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio dalys. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)522
dalies punktų tekstas nėra suderintas su šios dalies pirmąja pastraipa. Siūlytina šios dalies punktus dėstyti savarankiškomis šio straipsnio dalimis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)524
dalyje reikėtų arba įvardinti minimą kompetentingą instituciją, arba nurodyti subjektą, įgaliosiantį atitinkamą valstybės instituciją vykdyti minimas funkcijas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)581
51Įstatymo projekto 58 straipsnio 1 dalyje žodžiai „koleginių studijų“ dėstytini prieš žodžius „pirmosios pakopos“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
52Įstatymo projekto 58 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžio „baigus“ įrašant žodžius „asmenims, baigusiems“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
612
53Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, 61 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „studentų atstovybių“ įrašytini žodžiai „Lietuvos aukštųjų mokyklų“. Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
621
54Įstatymo projekto 62 straipsnio 1 dalyje nėra 8 punkto. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
622
55Siekiant teisinio aiškumo, siūlome įstatymo projekto 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti, ar neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, tačiau turintis teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti studentas, būtų laikomas studentu, turinčiu akademinį įsiskolinimą (kas svarbu nustatant, ar jis gali toliau studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
626
56Įstatymo projekto 62 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės narės“ įrašytini žodžiai „kitų valstybių narių“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
667
57Įstatymo projekto 66 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai“.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)683
projekto 68 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių valstybės biudžeto asignavimų gali būti skiriama lėšų atitinkamai aukštųjų mokyklų akademinei veiklai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)721
straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta analogiška 72 straipsnio 4 dalies nuostatai norma, numatančia, kad į 5 metų kadencijos laikotarpį neįtraukiami laikotarpiai, kai asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)754
dalyje reikėtų atskleisti sudėtingų infrastruktūros objektų valdymo ir (ar) priežiūros subjektus, t.y. nėra aišku, ar šiuos objektus kaip valstybės turtą valstybinės mokslo ir studijų institucijos valdo patikėjimo teise ar kitu pagrindu, ar, vis dėlto, jos būtų įgaliotos tokius objektus, kuriuos valdo kiti valstybės subjektai, tiesiog prižiūrėti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
siūlytina suderinti 6, 14 ir 17 dalių nuostatas, kuriose skirtingai nustatoma, kad asmuo pašalinamas vienais atvejais iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalyje po žodžių „gali būti perkeliamas“ siūlytina įrašyti žodį „geriausiai“, o po žodžių „jeigu nėra studentų“ – žodžius „studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07) 63.
Įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau 78 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalies 2-5 punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio
„įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalies 6 punkte vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalies 7 punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai „akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka minimalių reikalavimų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalyje po žodžio „laikomas“ vietoj žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai
„neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Be to, šioje dalyje išbrauktini
žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07) 68.
Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 78 straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
pavadinime prieš žodį „valstybės“ siūlytina įrašyti žodį „kiti“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalies 1-3 punktuose po žodžio asmenys brauktinas kablelis, o vietoj žodžio „jeigu“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
dalies nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nenumato, kad kiti įstatymai gali nustatyti tokias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo išlygas, kokios numatytos įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalyje. Be to, šios dalies formuluotė suponuoja, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali jiems patikėjimo teise suteiktą valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti tretiesiems asmenims pagal patikėjimo sutartį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-07)
ir studijų įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 11 ir
numatyti, pateikiant minėtas nuorodas. Pritarti
biuro konsultantas B. Kleponis (2015-10-09) Įstatymo projekto Nr. XIIP-3376 trečias skyrius skirtas mokslo ir studijų valdymui.
Tenka pastebėti, kad skirsnio straipsnių nuostatos diskutuotinos ir svarstytinos turinio požiūriu. Šio skirsnio 13 straipsnio, kuris skirtas valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančių ir šią politiką įgyvendinančių institucijų nustatymui, siūlymas eilę institucijų pvz.; Lietuvos mokslo tarybą, Lietuvos mokslų akademiją ir kai kurias kitas priskirti tik politiką įgyvendinančioms institucijoms kelia rimtų abejonių. Kaip rodo valstybės valdymo pavyzdžiai, be institucijų, pagal kompetencijas nustatančių politiką ir ją įgyvendinančių, turime institucijas, kurios dalyvauja politikos formavime ir tai yra padeda politiką formuoti ir įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant šią politiką. Įstatymo projekto 14-21 straipsniai, skirti valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų statuso bei dalinai kompetencijos nustatymui išdėstyti padrikai, jų turinys skirtingas, nėra jokios sistemos, nors iš esmės kiekvienu iš šių straipsnių turėtų būti nustatyti analogiški dalykai. Įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės prieštarauja valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo principinėms nuostatoms. Manau, kad būtina dar kartą aptarti valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo bei įgyvendinimo turinį ir atitinkamai patikslinti institucijų priskyrimą vienai ar kitai sričiai. 14-21 straipsnius būtina išdėstyti logiškai nustatant kiekvienos institucijos paskirtį bei jos santykius su kitomis valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančiomis ar įgyvendinančiomis institucijomis, statusą, steigėją ir kirus esminius dalykus. 87 straipsnio 5 dalies nuostatas būtina suderinti su
nuostatomis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14) Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) pagal kompetenciją išnagrinėjo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą 2015 m. liepos 3 d. redakcijos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Teikiame pastabas ir pasiūlymus. Bendro pobūdžio pastabos Projektui;
1) Projekto III skyriuje apibrėžiant mokslo ir studijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas neišlaikytas nuoseklumas, eklektiškai formuojamas ekspertinių ir patariančiųjų institucijų tinklas. III skyriaus pirmajame skirsnyje išvardytų institucijų reglamentavimas, nustatantis jų steigimo, veiklos ir valdymo tvarką bei apibrėžiantis joms suteikiamas teises ir pareigas nenuoseklus ir labai nevienodas. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas Projektas Mokslo ir studijų įstatymą išdėsto nauja redakcija bei siekiant, kad nevienodas reglamentavimo detalumas galimai nesukeltų teisinių pasekmių mokslo ir studijų sistemoje veikiančioms institucijoms, būtina kiek įmanoma suvienodinti šio skyriaus straipsnius. Kai kurios institucijos, savo apibrėžtimi neatitinka Projekto III skyriaus turinio (žr. 24 straipsnį nuomonę žemiau). Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)
2) Siūlytume Projektą dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucijos veikla (steigimas, valdymas ir kt.) visa apimtimi: pavyzdžiui, III skirsnis - Mokslinių tyrimų instituto valdymas. Šis skirsnis galėtų apimti šių institutų steigimą, veiklą, valdymą, suteikiamas teises ir pareigas, reorganizavimą bei likvidavimą, o kitas skirsnis — visą aukštųjų mokyklų veiklą. Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)
3) Projekte nevienodai detaliai reglamentuojamos studijų bei mokslinių tyrimų dalys.
Manome, kad nuostatos, reglamentuojančios studijų dalį yra pernelyg detalios, savo esme labiau tinkančios poįstatyminiams aktams nei Mokslo ir studijų įstatymui. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)
4) Projekte nesprendžiami sisteminiai klausimai, ypač susiję su visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo principais, nėra išdėstytos aiškios mokslo veiklos vertinimo sistemos bei kaip ji siejasi su asignavimais. Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)7710
5) Nepakankamai aiškiai nustatytos galimybės inovatyvioms doktorantūros proceso formoms (77 straipsnio 10 dalis). Svarbu susitarti, kaip diegti kitų Europos Sąjungos Šalių patirtį įteisinant pramoninės doktorantūros (angį. Industrial Doctoral Training) galimybes. Būtina sudaryti aiškesnes sąlygas doktorantūrą kartu su aukštosiomis mokyklomis, kurios turi doktorantūros teisę, vykdyti ir tylimus vykdančioms įmonėms. Tai neabejotinai prisidėtų prie realaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)313 Argumentai:
Pertekliniai punktai, nes lituanistikos prioritetas studijose ir tyrimuose išsamiai pagrįstas ir apibrėžtas to paties straipsnio 3 dalyje. Be to, mokslas savo esme negali būti tik lituanistinis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant 1 dalies 3 punkto: „3) lituanistikos prioriteto;“ Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant
punkto: „8) lituanistikos prioriteto;“. Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)4 Argumentai: Siūlome įtraukti į pagrindines sąvokas „Disertacijos“ apibrėžimą, nes šis terminas vartojamas Projekte 6 kartus. Disertacija yra vienas pagrindinių formaliųjų mokslininko kvalifikacijos įrodymų.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnį sąvoka: „Disertacija ~ originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.“ Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14) Argumentai:8 straipsnio 3 dalyje nurodomi trys kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiamos sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. 2—3 papunkčių kriterijai, t.y., mokslo (meno) ir studijų kokybė bei mokslo ir studijų tarptautiškumas, koreliuoja su Lietuvos mokslo tarybos atliekamo mokslo (meno) veiklos vertinimo kriterijais, pagal kuriuos skiriamas bazinis finansavimas. Kriterijus dėl studijų dalies padengia SKVC atliekami vertinimai. Manome, kad sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną reikėtų vykdyti kompleksiškai su jau esamais vertinimais, nes visų šių vertinimų rezultatai tiesiogiai siejasi su biudžetinių asignavimų paskirstymų. Manome, kad dar vienos institucijos įtraukimas į šį procesą būtų neracionalus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 straipsnio 7 dalį: „7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėsen ą a atlieka ma Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)12 Argumentai: siekiant Projekto nuoseklumo ir aiškumo, tikslinga straipsnį, reglamentuojantį mokslinių tyrimų institutų teises ir pareigas perkelti į skirsnį apie mokslinių tyrimų institutų valdymą, įterpiant prieš straipsnį, nustatantį mokslinių tyrimų instituto organus. Pasiūlymas:
Perkelti 12 straipsnį, apibrėžiantį mokslinių tyrimų instituto teises ir pareigas iš II skyriaus į III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokslinių tyrimų instituto valdymas“ prieš 30 straipsnį.
Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14) Argumentai: šiuo pakeitimu būtų užtikrinta vienodos galimybės visoms biudžetinėms įstaigoms, įgyvendinančios nacionalinę mokslo ir studijų politiką įsitraukti į tarptautinę mokslo ir studijų erdvę kaip pilnateisėms narėms. Pakeitimas taip pat prisidėtų prie visos Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tarptautiškumo skatinimo . Pasiūlymas;
Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „
straipsnio 2 dalyje, gali sudaryti susitarimus su šalies, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis su jų veikla susijusiose srityse, taip pat būti tokių tarptautinių organizacijų narėmis.“ Atitinkamai išbraukti 14 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančias kelių institucijų teises būti tarptautinių organizacijų narėmis. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14) Argumentai: kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus taip pat turėtų skirti Seimas. Tai suteiktų steigėjui daugiau galimybių tiesiogiai prižiūrėti savo įsteigtos institucijos veiklą. Siūlome konkrečiau apibrėžti vienasmenį ir kolegialų Tarybos organus. Manome, kad detalias valdybos ir komitetų narių atrankos ir skyrimo procedūras tikslinga apibrėžti ne įstatyme, bet Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose. Straipsnio 2 dalyje siūlome įvardyti Lietuvos mokslo tarybai prievolę dalyvauti kaip ekspertinei institucijai svarstant mokslo ir studijų sistemos klausimus. Taip iš dalies būtų atsižvelgta j išorinių ekspertų siūlymus stiprinti šią Lietuvos mokslo tarybos veiklą.
Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę išplečiant galimų Lietuvos mokslo tarybos sudaromų vidinių struktūrų įvairovę. Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę, nes Lietuvos mokslo tarybos atsakomybė nėra užtikrinti visų akademinės etikos principų laikymąsi (tam yra atskira institucija), bet užtikrinti, kad mokslinė veikla konkursų būdu finansuojama Lietuvos mokslo tarybos, atitiktų mokslinės veiklos etikos principus. Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi, 14 straipsnio 4 dalis būtų perteklinė. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 14 straipsnio formuluotę ir ją išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro - nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Seimo komiteto, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, teikimu skiria Seimas. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos ekspertines funkcijas atlieka komitetai. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komitetų nari ų us atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. švietimo ir mokslo ministro teikimą tvirtina Vyriausybė, Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. 2.
taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais, atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo ir studijų klausimus. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybėm institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, komitetus, grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės
etikos principų laikymąsi.“ Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi (žr. siūlymą aukščiau), galima būtų atsisakyti 14 straipsnio 4 dalies: „4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių organizacijų, veikiančių su Lietuvos moksle tarybos veikla susijusiose srityse, nare.“ Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)161 Argumentai: manome, kad tokia formuluotė panaikina teisę Lietuvos mokslo tarybai akademinės etikos klausimais kreiptis į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Lietuvos mokslo taryba kompetencijos ribose visą laiką siekė užtikrinti mokslinės veiklos etikos principų laikymąsi. Tam numatytos vidinės procedūros ir struktūros.
Tačiau taip pat būtina numatyti galimybę esant reikalui kreiptis j trečiąją nesuinteresuotą šalį - Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „1 . Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau - kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus , išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje “. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)16 Argumentai:
Projekto III skyrius skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Itin detalus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus procedūrų reglamentavimas netikslingas ir nesiderina su kitais skyriaus straipsniais. Kadangi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba jau įsteigta ir pradėjo savo veiklą, detalus veiklos reglamentavimas įstatymu netenka prasmės ir gali ilgainiui pradėti kliudyti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus bei šios tarnybos veiklos raidai. Tikslinga kai kurias 16 straipsnio dalis perkelti į šios tarnybos nuostatus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 16 straipsnį atsisakant perteklinio reguliavimo įstatymo lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte po 13 straipsnio 12 dalies eina 14 dalis Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)172 Argumentai: Lietuvos mokslo tarybos, kaip institucijos, kuri administruoja programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, veikla ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, įgyvendinančios inovacijų politiką, veikla tam tikrais klausimais iš dalies persidengia. Siūloma patikslinti agentūros veiklos pobūdį, akcentuoti taikomuosius tyrimus, inovacijų bei eksperimentinės plėtros aspektą. Taip pat būtina įstatymo lygio dokumente užtikrinti šių dviejų institucijų veiklų koordinavimą.
Taip pat ši nuostata taip pat padėtų išvengti galimo finansavimo dubliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės: ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra įgyvendindama; veiklas, susijusias su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimu bei ekspertiniu vertinimu, derina savo veiklą su Lietuvos mokslo taryba“. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)19 Argumentai:
Atsižvelgiant į dabartinę Aukštojo mokslo tarybos veiklą, siūloma svarstyti tokios tarybos tikslingumą, nes visos šiai tarybai numatytos funkcijos jau dabar vykdomos Švietimo ir mokslo ministerijos, MOSTA, Lietuvos mokslo tarybos, SKVC ir kt. Pasiūlymas: Atsisakyti 19 straipsnio:
taryba
ekspertinė institucija aukštojo mokslo raidos klausimais. 2.
svarsto aukštojo mokslo būklės apžvalgas ir teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms aukštojo mokslo politiką įgyvendinančioms institucijoms dėl aukštojo mokslo plėtros ir kokybės užtikrinimo priemonių, dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, dėl strateginių aukštojo mokslo plėtros krypčių, rengia rekomendacines išvadas dėl sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, inicijuoja tyrimus, analizes, konferencijas, pasitarimus, forumus, ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas. 3. Aukštojo mokslo taryba sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)202 Argumentai:
Dabartinė formuluotė iš dalies prieštarauja Projekto 13 straipsniui, kuriame aiškiai įvardijamos institucijos, kurios formuoja mokslo ir studijų politiką, ir kurios ją įgyvendina. Siūloma atsisakyti klaidinančio žodžio apibrėžiant MOSTA veiklą, nes ne vien MOSTA, bet ir dauguma kitų 13 straipsnyje minimų institucijų taip pat padeda formuoti mokslo ir studijų politiką („dalyvauja formuojant“). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 20 straipsnio 2 punkto formuluotę: „2.- Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų .politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.“ Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)23 Argumentai:
Projekto III skyrius skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Šio straipsnio pavadinimas platesnis nei straipsnio turinys, kuriame iš esmės kalbama tik apie Vyriausybės komisiją kaip instituciją.
Svarstytinas klausimas, kad tokią komisiją prasmingiau būtų vadinti Strategine taryba, kaip yra šiuo metu. Tokios strateginės tarybos veiklos sustiprinimą ne kartą yra siūlę užsienio ekspertai. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnio pavadinimo formuluotę ir ją išdėstyti taip:23
Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)23 1,2 Argumentai: Tokios komisijos (ar Strateginės tarybos), kuri koordinuotų nacionaliniu lygiu mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų plėtrą rekomendacijos tyrėtų būti tiesiogiai svarbios ir kitoms Projekto III skyriuje išvardytoms institucijoms. Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa Projekte minima tik šiame straipsnyje. Lieka neaiškus programos tikslas, uždaviniai, finansavimo šaltiniai, administravimas bei sąsajos su kitomis Projekte minimomis įvairiomis programomis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat-prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. 2. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei ir kitoms mokslo ir studijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
Pritarti Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)549 Argumentai: siūloma išplėsti galimybes dalyvauti doktorantūros procese ir doktorantūros teisės be partnerių neturinčioms kitoms institucijoms bei įmonėms, kaip tai iš dalies numatoma Projekto 77 straipsnio 10 dalyje. Siekiant, kad mokslo klasifikacija Lietuvoje būtų nuosekli bei atitiktų šiuolaikines mokslo raidos tendencijas, prieš tvirtinant būtina atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, kuriuos būtų išsamiai aptarusi su akademine bendruomene. Tai Lietuvos mokslo tarybos, kaip Seimo ir Vyriausybės patarėjos mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais, kompetencija ir prievolė. Taip pat svarstytina ar nevertėtų tokiam aspektui kaip mokslo klasifikacija, kuris tiesiogiai susijęs su mokslo raida, skirti atskirą dalį Projekte (pvz., 3 straipsnyje „Mokslo ir studijų principai“), o ne vien paminėti mokslo doktorantūros kontekste. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 54 straipsnio 9 dalies formuluotes ir jas išdėstyti taip: „9. Mokslo doktorantūros paskirtis — rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais ir (ar) kitais partneriais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Atsižvelgus į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, m M okslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka.
Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)73 Argumentai: Siūlome nedetalizuoti lėšų šaltinio neribojant galimybių akademinėms asociacijos gauti paramą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 73 straipsnio „Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos“ 2 dalį „Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)846 Argumentai: siūlome nustatyti, kad konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui galima panaudoti Lietuvos mokslo tarybai grąžinamas lėšas bei lėšas iš kitų šaltinių, taip užtikrinant efektyviausią lėšų panaudojimą bei galimybę konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui pritraukti lėšų iš kitų šaltinių. Pasiūlymas:
Papildyti 84 straipsnio 6 punktą: „6. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos.
Lietuvos mokslo taryba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kitos mokslinės veiklos konkursiniam finansavimui gali naudoti Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas, projektuose nepanaudotas ir grąžinamas lėšas, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitas lėšas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos mokslo taryba (2015-10-14)24 Teikiame Lietuvos mokslo tarybos nuomonę dėl Projekto 24 straipsnyje minimo Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro, kuri buvo išsakyta š. m. kovo mėn., svarstant Ūkio ministerijos 2015 m. vasario 13 d. raštą Nr.( 10.2-181)-3-775 „Dėl Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo klausimo įtraukimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio darbotvarkę“ ir jo priedus, Lietuvos mokslo taryba Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui nepritaria ir tai grindžia apibendrindama žemiau pateiktą situacijos analizę bei šiuos argumentus:
Lietuvoje, be abejonės, būtina stiprinti. Svarbiausios ekonomikos mokslo atsilikimo priežastys yra dvi: mokslininkus ir potencialius mokslininkus (t.y. jaunuosius tyrėjus, kurie galėtų studijuoti doktorantūroje, bet į ją nestoja, arba nors ir studijuoja doktorantūroje, bet pagrindinės savo veiklos su mokslu nesieja) didelėmis algomis vilioja privatus sektorius arba noras vien dėstyti (iki šiol dėl ekonomikos studijų populiarumo „iš dėstymo“ pragyventi galima buvo geriau ir lengviau nei iš mokslo). 2. Pripažįstant aukščiau nurodytas priežastis, reikia rasti būdų, kad ekonomikos tyrimai taptų patrauklesni finansiniu požiūriu ir šiems tyrimams būtų taikomi moksliškumo standartai. Tam, manytume, nereikia steigti naujų institucijų, nes visiškai pakanka esamų.
Tiesiog universitetuose galėtų daugėti mažiau pedagoginiu darbu apkrautų ekonomikos tyrėjų (jų algų valstybė nebereguliuoja kaip biudžetinių darbuotojų), jų tyrimams turėtų būti taikomi didesni moksliškumo reikalavimai ir skiriamas kiek didesnis finansavimas. 3. Kadangi Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo idėja grindžiama taikomųjų tyrimų poreikiu, manytume, kad tokio pobūdžio tyrimus galima daryti ne steigiant naują instituciją, bet per Tarybą vykdant tyrimus ūkio subjektų iniciatyva (vadinamieji reikšminiai tyrimai) arba ministerijoms tokius tyrimus užsakinėjant pačioms (jos tai ir daro), tačiau šiuo atveju (kai užsakant tyrimus nedalyvauja Taryba) tyrimai tampa nebe moksliniais. 4. Apskritai iki šiol buvp stebima priešinga tendencija - ministerijų (žinybinius) institutus (kurie, kai juos tiesiogiai finansuoja; ir jiems tiesiogiai vadovauja valdžios institucijos, neišvengiamai nutolsta nuo mokslo), integruoti į mokslo sistemą. Taigi Ūkio ministerijos siūlymas vertintinas kaip žingsnis atgal. 5. Manytume, kad būtų verta parengti naują ilgalaikę ekonomikos mokslinių tyrimų programą, kurią administruotų ir prižiūrėtų Taryba, nes tyrimų kokybę kur kas lengviau ir operatyviau galima užtikrinti vertinant konkrečius projektus, o ne institucijas. 6. Siūlytume pasvarstyti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje nevertėtų turėti padalinio, kuris užsiimtų kaštų-naudos analize ir ją taikytų (ar koordinuotų tokios analizės taikymą) svarbiems projektams. Jeigu, nepaisant mūsų pateiktų argumentų, Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui būtų pritarta.
Tarybai, kuri pagal Lietuvos mokslo ir studijų įstatymą yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo klausimais, turėtų būti pateiktas įvertinti Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo planas, kuriame būtų numatyta, kad Lietuvos ekonominės politikos tyrimų projektai turi būti atrenkami ir įgyvendinami konkursų būdu. Spręsti pagrindiniame komitete
kontrolierius (2015-10-07)42 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, teikia pasiūlymus: Argumentai: Siūloma įstatymą papildyti „ akademinės etikos “ sąvoka, kuri šiuo metu teisės aktuose nėra apibrėžta. Pasiūlymas Papildyti LR Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi:
sąvokos „2.
Akademinė etika — akademinės bendruomenės pripažintos akademinės vertybės, {tvirtintos mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir užtikrinančios mokslo ir studijų proceso skaidrumą, akademinį sąžiningumą, lygybę, teisingumą, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)6232 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu nustatoma pareiga laikytis Akademinės etikos kodekso tik aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų studentams, t. y. valstybinių mokslinių tyrimų institutų doktorantams, kaip trečiosios studijų pakopos studentams (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį mokslinių tyrimų institutas yra viena iš mokslo ir studijų institucijų grupių; pagal Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d’ įsakymu Nr. V-825, 1 punktą doktorantūros teisė suteikiama universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais), ši pareiga netaikoma . Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą:
„2) laikytis Akademinės etikos kodekso, kurį priima mokslo ir studijų institucija; Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)161 Argumentai: Žodžių junginį „ inicijuojantis tyrimus “ siūloma keisti „ savo iniciatyva atliekantis tyrimus “ nes „ inicijuoti tyrimą" ir „ atlikti tyrimą “ yra skirtingos procedūros (Kontrolierius pagal savo įgaliojimus nagrinėja skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus).
Įstatymo projekte XIIP-3376 Akademinės etikos kodeksų ir akademinės etikos atvejų nurodymas suponuotų Kontrolieriaus kompetencijos apimties susiaurinimą ir prieštaravimą Kontrolieriaus veiklos akademinės etikos srityje koncepcijai: akademinės etikos sąvoka yra platesnė nei projektu XIIP-3376 siūloma mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžininga konkurencija, etiška mokslinė praktika ir intelektinės nuosavybės apsauga be to, Kontrolierius nagrinėja galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Taip pat pažeidimai nėra nustatyti Etikos kodeksuose, pažeidimus konstatuoja Kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys į siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies redakciją (XlIP-3376), ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad Kontrolierius yra „valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl mokslo ir studijų proceso skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, etiškos mokslinės praktikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visu priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kaip turėtų būti vykdomos Kontrolieriaus ir Lietuvos mokslo tarybos besidubliuojančios funkcijos akademinės etikos principų laikymosi užtikrinimo srityje.
Siūloma aiškiau reglamentuoti arba atsisakyti pasiūlyto reglamentavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „1 Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau — Kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galinių akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)167 Argumentai: atsižvelgiant į Kontrolieriaus veiklos pobūdį, tikslinga 16 straipsnio 7 dalį papildyti apribojimu Kontrolieriui eiti pareigas mokslo ir studijų institucijose, tačiau nepagrįstas apribojimas Kontrolieriui gauti kitą atlyginimą nevalstybiniame sektoriuje, nors Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose. įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį: „7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir mokslo ir studijų institucijose. Kontrolierius minėtose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1610 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 10 dalį: „10.
Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė);
2) duomenys apie akademinės etikos ir
(arba) procedūrų pažeidimą;
3) pareiškėjo reikalavimas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1611 Argumentai: Kontrolieriaus tarnybos pirmųjų metų praktika parodė, kad 30 dienų išnagrinėti daugelį skundų ar atlikti tyrimus nepakanka dėl ilgai trunkančio informacijos apie galimą pažeidimą rinkimas (susirašinėjimas su institucijomis, paaiškinimų rinkimas, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas ir kt.). Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 11 dalį: „11. Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja, tyrimą savo iniciatyva atlieka ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Dėl skundo ar tyrimo didelės apimties ar aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo, tyrimo savo iniciatyva atlikimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 5 mėnesių nuo skundo gavimo/tyrimo pradėjimo dienos .“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1612 Argumentai: siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga viešinti ne tik nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, bet ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 12 dalį: „12.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) {pareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
6) siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybas vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
10) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
12) pripažinti skundą /tyrimą nepagrįstu;
13) skundo nagrinėjimą /tyrimą nutraukti.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1615 Argumentai: Skatinant mokslo ir studijų institucijų savireguliaciją, siūloma įstatymo 16 straipsnį papildyti 15 dalimi.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) {pareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
6) siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybas vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
10) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
12) pripažinti skundą /tyrimą nepagrįstu;
13) skundo nagrinėjimą /tyrimą nutraukti.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1615 Argumentai: Skatinant mokslo ir studijų institucijų savireguliaciją, siūloma įstatymo 16 straipsnį papildyti 15 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnį 15 dalimi: „15.
Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimo akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją“. Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1816 Argumentai: siekiant tinkamos asmens duomenų teisinę apsaugos, skelbiant informaciją apie nagrinėjamus skundus, atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus sprendimus, ir kontrolieriaus teisės gauti informaciją užtikrinimo, siūloma papildyti įstatymo 18 straipsnio 16 dalimi. Pasiūlymas: „16. Kontrolierius renka ir tvarko asmens duomenis, reikalingus skundams nagrinėti ir tyrimams savo iniciatyva atlikti. Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus įgaliojimus, turi teisę nemokamai naudotis valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis bei nemokamai gauti iš ¡staigų, įmonių ir organizacijų, akademinės bendruomenės narių visą informaciją, reikalingą Kontrolieriaus uždaviniams įgyvendinti.“ Spręsti pagrindiniame komitete Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (2015-10-07)1618 Pasiūlymas;
Papildyti 16 straipsnį 18 dalimi: „18. Asmenys, trukdantys kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“
Atlikę Mokslo ir studijų įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad projektu siekiama reglamentuoti mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo nuostatas, įvesti sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis; stiprinti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, apibrėžti naujas mokslo ir studijų institucijų valdymo nuostatas, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus; dalis projekte siūlomų nuostatų bus detalizuojamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (Projekto 3 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kitos institucijos, nurodytos šiame įstatyme ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms įgyvendinti). Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai, todėl siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį ir objektyvesnį teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
studijų institucijų, mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, išvardintų projekto 5 ir 13 straipsniuose (toliau
Aktualu tai, kad kai kuriuose mokslo ir studijų institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose, Lietuvos mokslų akademijos statute) taip pat nėra nustatyto valdymo organų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, o kai kuriose mokslo ir studijų institucijose šis reikalavimas nustatytas (pagal projekto 16 straipsnio 6 dalį, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujančios veiklos patirties), tačiau nėra detalizuotos nepriekaištingos reputacijos sąvokos ir jos reikalavimų. Teigiamai vertintinos Projekto 27 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tačiau manytina, kad siekiant išvengti skirtingo nepriekaištingos reputacijos interpretavimo būtina atskleisti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus atitinkančią įvairiuose įstatymuose nustatytą asmens, pretenduojančio eiti tam tikras pareigas, nepriekaištingos reputacijos apibrėžtį ir ją perkelti į projektą. Išlaikomoms iš valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijų vadovams priskirta daug funkcijų, iš jų turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas, sprendimų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu, priėmimas.
Todėl manome, kad siekiant efektyvaus valdymo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, skaidrių sprendimų teikiant viešąsias paslaugas projekto 5 ir 13 straipsniuose išvardintoms institucijoms turėtų vadovauti kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems keliami aukšti skaidrumo reikalavimai. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų atvejų, kai įstatymo nuostatų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)
nustatyta atsakomybė, nors projektu siekiama reguliuoti santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, valstybės biudžeto lėšų naudojimu, leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu ir pan. Tai, kad nėra nustatytos šios atsakomybės, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome projekto rengėjams papildyti projekto nuostatas ir nustatyti atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimą. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)82 Teikiame ir ne antikorupcinio pobūdžio pastebėjimus ir siūlymus, kurie, mūsų nuomone, teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį ir skaidresnį: 1.
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo, atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 8 straipsnio 2 dalyje nėra apibrėžtos sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl siūlome papildyti 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, nutraukimo ir papildomo finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Taip pat siūlome, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą dėl pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo, aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)151
nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, tačiau nėra apibrėžta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o Mokslų akademijos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.
Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)16
reglamentuota akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veikla ir jos apribojimai, paskyrimas į pareigas, funkcijos, įgaliojimai ir kt. Manytina, kad toks detalus akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklos reglamentavimas įstatyme neatitinka teisinės technikos reikalavimų, nes šie klausimai turėtų būti reguliuojami ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dalys išdėstytos ne iš eilės, nes po 12 dalies eina 14 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)201
nustatyta, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas. Atkreipiame dėmesį, kad tame pačiame skyriuje kitų įstaigų (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Valstybinis studijų fondas) apibrėžimuose yra nurodyta, kas yra šių įstaigų steigėjas (17 straipsnis. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė. 18 straipsnis. Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė). Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-09-30)211
nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šio centro steigėjas ir savininkas. Siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti visų išvardintų biudžetinių įstaigų steigėjus ir savininkus.
Prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, atsakymą paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai G. Steponavičius, V. Stundys (2015-10-13)8 Argumentai: Straipsnis galimai pažeidžia aukštųjų mokyklų autonomiją, sudaro galimybę politikams neskaidriai skirstyti valstybės pinigus, apriboti aukštųjų mokyklų veiklos galimybes arba dirbtinai išlaikyti esamą aukštųjų mokyklų infrastruktūrą. Pasiūlymas:
Išbraukti 8 straipsnį: „8 straipsnis. Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis
aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą. 2. Pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 3.
aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal šiuos kriterijus:
1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo (meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 5. Sutarties šalys kasmet įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 6. Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai G. Steponavičius, V. Stundys (2015-10-13)273 Argumentai:
Šiuo siūlymu grąžinamas aukštųjų mokyklų valdymo politizavimas, per ministro deleguotus atstovus kišimasis į aukštųjų mokyklų veiklą. 27 straipsnio 3 dalies nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad
„Vieną (universiteto tarybos) narį iš asmenų,
nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras“.
Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nustatyta, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos. Įstatymo nuostata dėl ministro (nesančio aukštosios mokyklos atstovu) teisės skirti universiteto tarybos narį galimai prieštarauja minėtam KT sprendimui. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11
narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras . Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“
2Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)3110 Argumentai : Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose nėra studijų principas Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „
10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)48 Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)417 Argumentai: Pagal numatytą formuluotę rezidentūroje besimokantis studentas gali netekti studento statuso, tad būtina aiškiai apibrėžti, jog ir rezidentūroje studijuojantis asmuo yra studentas. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Studentas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, arba doktorantūroje
Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 24 dalį: „24.
Užsienio lietuviai
užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)425 Argumentai:
Ši sąvoka neįeina į Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 25 dalį: „25. Valstybė narė
Pritarti Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)93 Argumentai: Šį reguliavimą siūloma palikti pačių universitetų reguliavimo sričiai. Pasiūlymas: Išbraukti 9 straipsnio 3 dalį: „
turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai
įstaigos statusas valstybiniams mokslinių tyrimų institutams suteiktų daugiau veikimo laisvės. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra
viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius
6Valstybinių mokslinių tyrimų institutų,
veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė .“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G.
Steponavičius (2015-10-13)121 N Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) laiku ir tinkamai atlikti visuomenei svarbius tyrimus;“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)132 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal
šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras , Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija , Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)14 Argumentai: nauju MSĮ projektu siūloma siaurinti LMT vaidmenį, daugiau galių suteikiant ne mokslininkams, o valdininkams ir politikams, taip pat numato subordinuoti LMT vykdomajai valdžiai, kartu nušalinant Seimą nuo svarbiausių mokslo politikos klausimų sprendimo. Nauja redakcija naikina daugelyje pažangių šalių nusistovėjusią praktiką Mokslo tarybas atskirti į giminingų mokslų komitetus. Todėl siūloma palikti iki šiol galiojančią ir pasiteisinusią tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei.
Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi. 4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, nare. 1.
taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą. 3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)192 Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštojo mokslo taryba svarsto aukštojo mokslo
būklės apžvalgas ir teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms aukštojo mokslo politiką įgyvendinančioms institucijoms dėl aukštojo mokslo plėtros ir kokybės užtikrinimo priemonių, dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, dėl strateginių aukštojo mokslo plėtros krypčių, rengia rekomendacines išvadas dėl sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis , inicijuoja tyrimus, analizes, konferencijas, pasitarimus, forumus, ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)20 Pasiūlymas:
Išbraukti 20 straipsnį: „
studijų stebėsenos ir analizės centras 1.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, narys.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)22 Pasiūlymas:
Išbraukti 22 straipsnį: „22 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
1Įgyvendinant studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į aukštųjų technologijų pramonę, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)23 Argumentai:
Neaiškus šio straipsnio santykis su egzistuojančia mokslo ir inovacijų komisija. Pasiūlymas: Išbraukti 23 straipsnį: „23 straipsnis. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijų plėtotė
moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13) Argumentai:
Tokios mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos funkcijos nėra siejamos su mokslo ir studijų veikla, todėl šis straipsnis Mokslo ir studijų įstatyme nebūtinas.
Pasiūlymas: Išbraukti 24 straipsnį: „
ekonominės politikos tyrimų centras
politikos tyrimų centras yra viešoji įstaiga. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centrą steigia ir jo įstatus tvirtina Vyriausybė. Valstybės kaip Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras vykdo valstybės ekonomikos stebėseną ir teikia siūlymus dėl jos vystymosi Vyriausybei ir kitoms ekonomikos politiką įgyvendinančioms institucijoms, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro veikla susijusiose srityse, narys .“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13) Argumentai:
Neaiškus teisės normos turinys. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis
asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas.
Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. “ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13) Argumentai: Siūloma atskirti ir taikyti skirtingus reikalavimus universitetų rektoriams ir kitų aukštųjų mokyklų direktoriams. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo,
turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)334 Argumentai:
Siūloma nesukonkretinti vadybinės patirties reikalavimo Mokslo ir studijų įstatyme. Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto
direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir ne mažiau kaip 5 metus vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)38 Argumentai:
Siūloma tikslinti straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavim
Pakeisti 39 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos
likvidavim o as ypatumai “ Pritarti Seimo narys G.
Steponavičius (2015-10-13)452 Argumentai: Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojančias nuostatas, kad eksperimentinė plėtra gali būti ir socialinė bei kultūrinė. Pasiūlymas: Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų
vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinėje, kultūrinėje) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)534 Argumentai:
Siūloma, kad studijų programų aprašai būtų mažiau reglamentuoti ir vienerius metus studentas turėtų teisę mokytis jo norimus dalykus bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Jeigu studijų programų apimtis yra 240 studijų kreditų, ne mažiau 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)541 Argumentai:
Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojusią nuostatą, nes doktorantūros studijos taip pat vyksta pagal programas. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Studijos (išskyrus doktorantūrą) vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)544 Argumentai: Siūloma nekonkretinti reikalavimo, kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti gali būti skirtos pirmosios pakopos studijų programos. Pasiūlymas:
Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal
kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina Vyriausybė. Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)56 N Argumentai:
Siūloma sudaryti geresnes sąlygas gabiausiems kolegijų abiturientams prieinamomis sąlygomis siekti tęsti studijas ir įgyti magistro kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų bei gebėjimų tęsti studijas magistro programoje, atsižvelgus į jų studijų rezultatus kolegijoje, gali studijuoti tokiose universiteto vykdomose išlyginamosiose ir/ar papildomose studijose nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G.
Steponavičius (2015-10-13)591 Argumentai: Siūloma neįvesti
„einamųjų studijų metų“ sąvokos, nes tokiu atveju priėmimas negalėtų būti
vykdomas į studijų programas, kurios yra pradedamos pavasario semestrą ir tai gali trukdyti studijų programų lankstumui. Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir
vientisąsias studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki einamųjų studijų metų studijų atitinkamoje programoje pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kasmet nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 d. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kasmet iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kasmet ne vėliau kaip iki birželio 1 d.“
suvienodinti studentų sąlygas studijų stabdymo atveju visose Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis aukštosios mokyklos nustatytomis formomis juose darant pertrauką, tačiau laikotarpiui, kuris nepratęstų studijų dvigubai ilgiau nei numatytas studijų laikotarpis taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui , neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)626 Argumentai: Siūloma Mokslo ir studijų įstatyme nereglamentuoti šios sąlygos. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi
aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės narės piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją karo tarnybą kilmės valstybės įstatymų nustatyta tvarka
studentų atstovavimą aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo
nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.
Pasinaudojus šia teise, sprendimas turi būti persvarstomas ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma
aukštos studijų kokybės nesukonkretinti mokslinio laipsnio reikalavimų ir palikti tai nusistatyti pačiai aukštajai mokyklai. Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti
mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat kiti deramos patirties turintys asmenys Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)725 Argumentai:
Siūloma stiprinti studentų atstovavimą darbuotojų priėmimo komisijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų,
išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas . Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas
siūlymas diskriminuotų nevalstybines mokslo ir studijų institucijas.
Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)7614 Pasiūlymas: Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) socialinėms stipendijoms, studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai paramai.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)762 Pasiūlymas:
Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms
institucijoms, kartu su valstybiniais universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)777 Pasiūlymas:
Pakeisti 77 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė,
Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)791 Argumentai:
S iūloma sumokėtą sumą už studijas kompensuoti kas metus, taip sudarant lygias galimybes visų pakopų, formų ir aukštųjų mokyklų studentams. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kas metus kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)792 Argumentai:
Siūloma didinti kompensacijos dažnį, suteikiant studentams daugiau galimybių planuotis finansus, išlyginant skirtumus tarp ištęstinių ir nuolatinių studentų, bei studentų studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geriausiai studijų metus baigusių asmenų,
kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis mažesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais studijų metus baigusių asmenų skaičiaus pirmuosius studijų metus ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus .“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G.
Steponavičius (2015-10-13)82 3 Argumentai: Suteikiamos lygios teisės valstybės finansuojamiems ir valstybės nefinansuojamiems studentams gauti skatinamąsias stipendijas visose aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys G. Steponavičius (2015-10-13)
83 5 Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Asmenys, studijuojantys valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose , valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus Spręsti pagrindiniame komitete
82 Argumentai : Siekiant užtikrinti studentų teisėtus lūkesčius, didesnį studijų prieinamumą ir pasirinkimo galimybes, siūlome įstatyme palikti galimybę studentams gauti studijų stipendijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams 1.
Studentams gali būti mokamos socialinės, ir skatinamosios ir studijų stipendijos. 2. Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos. 3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. 5. Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. 6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 8. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos užsienio valstybių piliečių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 9.
balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. 10 . 9. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą.“
(2015-09-15)272 Argumentai: Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, taip pat siekiant demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas. Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukties, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose.
Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštosios mokyklos taryba
mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose. „ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narės O.
Leiputė, B. Vėsaitė
aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
(akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 6.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3376 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos mokslo tarybos, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)131312 Argumentai: pasiūlymai parengti siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įgaliojimus formuojant mokslo ir studijų politiką būtina nustatyti atskirai ir aiškiai atskirti. Be to, šio straipsnio
straipsniuose numatytus įgaliojimus, priskirtinos ne tik prie politiką įgyvendinančių, bet ir politikos formavime dalyvaujančių institucijų/įstaigų grupei.
Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome įstatymo projekto straipsniuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų ir
(ar) įstaigų steigimą (sudarymą) ir įgaliojimus bei kompetenciją, minėtus klausimus reguliuoti vienodai, t.y. apibrėžiant institucijų ir (ar) įstaigų paskirtį (pvz. dalyvauja formuojant politiką ir (ar) įgyvendina politiką; aptarnauja politikos formavimą ir įgyvendinimą ir pan.) ir vietą viešojo administravimo sistemoje (pvz. institucija, atskaitinga Seimui, Vyriausybės komisija/taryba, įstaiga prie Vyriausybės ar prie ministerijos ir pan.), steigimą (sudarymo principus, reikalavimus kandidatams ir (ar) subjektus, turinčius teisę teikti kandidatūras) ir teisinę formą (biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga ir pan.), kompetenciją (įgaliojimus) ir santykius su kitais subjektais (kam atsiskaito ir pan.), jų aptarnavimo funkcijas vykdančius subjektus (įstaigas), jų finansavimą ir kt. Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas:
Biudžetinių įstaigų įstatymas nustato, kad valstybės biudžetines įstaigas steigia Vyriausybė arba jos steigiamos įstatymu todėl visų institucijų, nurodytų įstatymo projekto trečiame skirsnyje, steigėjai turėtų būti aiškiai įvardinti. Straipsniai, kurie skirti įstaigų, kurios steigiamos šiuo įstatymu, reglamentavimui, turi būti išsamūs. Juose turi būti aptarta kiekvienos institucijos paskirtis, jos santykiai su kitomis valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančiomis ar įgyvendinančiomis institucijomis, statusas, steigėjas ir kiti esminiai dalykai.
Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Siūlytume Įstatymo projekto nuostatas dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje, straipsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucija ir (ar) įstaiga. pagal minėtus požymius) visa apimtimi: Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas:
Įstatymo projekte tikslinga atskleisti Lietuvos mokslo tarybos ir kitų įstatymo projekte siūlomų institucijų, komisijų narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į narius principus, reikalavimus kandidatams ir darbo apmokėjimo klausimus. Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas:
Siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams, o taip pat tarybų, komisijų ir kitų kolegialių organų vadovams ir nariams. Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)875 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalies nuostatas tikslinga suderinti su valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo principinėms nuostatoms. Pritarti
: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė . Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
Nr. XIIP-3376
: Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė ir ją pavaduojantis Seimo narys Valdas Skarbalius, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistė Olga Pacevičienė, Mokslo skyriaus vedėjo pav. Stanislovas Žurauskas, Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėja daina Lukošiūnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Mokslo ir studiju stebesenos ir analizes centro direktorė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius H.
Pauža, Lietuvos sveikato s mokslų universiteto prorektorė Daiva Rastenytė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė Viltė Auruškevičienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas Antanas Maziliauskas, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovai Viktoras Senčila, Gintautas Bražiūnas, Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Ieva Vaiciukevičienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos studentų sąjungos atstovai: Andrius Uždanavičius, Andrius Zalitis, Birutė Noreikaitė, Egidijus Kinderis, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai: Ramunė Žurauskienė, Vitalija Skėruvienė, Romualdas Povilaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-07 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
dėstant įstatymo tekstą nauja redakcija turi būti dėstomas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2.
Nauja redakcija dėstomo Mokslo ir studijų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 straipsnyje nurodoma, kad mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant lituanistikos prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą . Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kokios tokio statuso suteikimo mokslo ir studijų institucijai teisinės pasekmės. Nepritarti Argumentai:
Teisinių pasekmių nėra, kadangi visos institucijos gali dalyvauti įgyvendinant lituanistikos prioritetą. Tada jos bus laikomos ypatingos svarbos. TD
4
nustatyti, kad pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Tuo tarpu nėra aišku kokio pobūdžio ir rūšies aktus, kuriais būtų nustatomos tam tikros tretiesiems asmenims privalomos taisyklės, galėtų priimti ministerija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtą projekto nuostatą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos, o ne ministro, kompetencija nustatyti tam tikras privalomojo pobūdžio taisykles (pvz., projekto 42 straipsnio 5 dalyje numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas išduoti leidimą vykdyti studijas). Pritarti
3
su to paties straipsnio 2 dalimi, siūlytina išbraukti priešpaskutinį žodį „įgytas“. Pritarti
įstatyme vartojamas sąvokas, 10-12 dalys turėtų būti perkeltos, atsižvelgiant į tai, kad sąvokos šiame straipsnyje dėstomos abėcėline tvarka.
Pritarti Pasiūlymas 10-12 dalis laikyti 8-10 dalimis, o 8-9 laikyti 10-12
16
ryškinti žodžių „įgyti specializaciją“. Pritarti
24
apibrėžiant sąvokos „užsienio lietuviai“, reikėtų patikslinti ne mažiau kaip
laikotarpis (ar paskutiniai treji metai, ar treji metai per paskutinius kelerius metus) būtų laikomas kaip pagrindas asmenį pripažįstant užsienio lietuviu. Nepritarti Argumentai Ši sąvoka reikalinga šiame įstatymo projekte, kadangi yra naudojamos nuostatos dėl užsienio lietuvių
36
projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą siūlytina išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingų žinių ir gebėjimų ir tobulinti juos;“. Pritarti
4
9Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta,
kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, pastebėtina, kad kitas valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija (analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 13 straipsnio
galiojančiame įstatyme nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka . Tuo tarpu įstatymo projekte nekonkretizuojama kokia tvarka, ar kokio subjekto nustatyta tvarka, aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra būtų vykdoma.
Iš dalies pritarti Pritarti Argumentai Nepritarti, kadangi 4 dalyje nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. TD
7
projekto 8 straipsnio 7 dalyje numatyta sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėsenos tvarka, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro, nėra perteklinė, nes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad p avyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. Pritarti
dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje, yra nuostatai, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „įstatuose“ įrašytinas žodis „ar nuostatuose“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalies redakcijos nėra aišku, kaip ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų įgyvendinamas valstybinio mokslinių tyrimų instituto, veikiančio kaip viešoji įstaiga, kurio tik vienas iš dalininkų yra valstybė, atžvilgiu (nes tokiu atveju mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtintų ne Vyriausybė, kaip nurodyta projekte, o visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame valstybei atstovautų Vyriausybės įgaliota institucija). Nepritarti Argumentai Galiojančiame MSĮ steigimo dokumentas vadinamas Įstatais
16 12.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „valstybės narės“ siūlytina įrašyti žodžius „kitų valstybių narių“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „ilgiau“ įrašytinas žodis „ilgesniam“. Pritarti
1
14Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Atitinkamai siūlome patikslinti ir įstatymo projekto 15-21 straipsnius. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje siūlome atskleisti, ar Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius tvirtinami iš švietimo ir mokslo ministro pateiktų kandidatų, ar, vis dėlto, Vyriausybė šiuos asmenis renkasi ir tvirtina savo nuožiūra. Taip pat siūlome projekte atskleisti Lietuvos mokslo tarybos narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į Lietuvos mokslo tarybos narius principus ir reikalavimus kandidatams. Nepritarti Argumentai Šias nuostatas galima nustatyti LMT nuostatuose
2
straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje nurodyta, kad Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, neturi pareigos Lietuvos mokslo tarybai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Atitinkama pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, nustatančioms valstybės biudžetinių įstaigų teisę gauti informaciją iš „kitų asmenų“.
Pritarti Pasiūlymas Į 2 dalies paskutinį sakinį po žodžių „kitų asmenų“ įrašyti žodžius „ kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla“
1
straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais, nurodytais įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali nagrinėti skundų ir inicijuoti tyrimų, t.y. įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nenurodyti atvejai, kada skundų nagrinėjimas ar tyrimų iniciavimas priklausytų ne kontrolieriaus, o Lietuvos mokslo tarybos kompetencijai. Nepritarti Argumentai Lietuvos mokslo taryba organizuoja tik savo vykdomų projektų tyrimus dėl akademinės etikos pažeidimų
5
konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlome atsisakyti įstatymo projekto
kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus, jis turi eiti pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo kontrolieriaus skyrimo į pareigas procedūra gali užtrukti net kelis mėnesius, todėl nėra ir negali būti jokio teisinio pagrindo, įpareigojančio asmenį, atsistatydinusį iš pareigų savo noru, tokį laikotarpį eiti atsisakytas pareigas. Be to, įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes jeigu kontrolierius turi pareigą prieš 14 darbo dienų įspėti Seimo pirmininką apie savo atsistatydinimą, tai suponuoja, kad jis neturi užimti šių pareigų tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas kontrolierius. Pritarti Pasiūlymas Išbraukti 16 straipsnio 5 dalį
7 19.
Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalis suponuoja, kad kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijoje, įstaigose, organizacijose, tuo tarpu apie darbą privačiose ūkio subjektuose neužsimenama. Siūlome tikslinti reguliavimą, numatant draudimą šiam valstybės pareigūnui dirbti pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu ir privačiuose ūkio subjektuose. Pritarti Pasiūlymas Prieš žodį„ įstaigose“ įrašyti žodžius „ taip pat“
813
straipsnyje trūksta 8 ir 13 dalių. Pritarti
22Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 19 straipsnyje siūlome nustatyti, kad Aukštojo mokslo taryba nėra juridinis asmuo. Pritarti TD
22
įstatymo projekto 14-21 straipsniuose, reglamentuojančiose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų steigimą bei kompetenciją, vienur nurodomas biudžetinės įstaigos steigėjas – Vyriausybė, kitur – apie steigėją neužsimenama. Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome minėtus klausimus reguliuoti vienodai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „judumo“ įrašytinas žodis „judėjimo“. Pritarti
6
25Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 21 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti viešo skelbimo būdą (būdus).
Pritarti Pasiūlymas: „internetinėje svetainėje“
1
glaustumo, įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį siūlome braukti kaip deklaratyvaus pobūdžio nuostatą, nenustatančią jokių teisės normų. Pritarti Pasiūlymas įrašyti iš galiojančio MSĮ
2
projekto 23 straipsnio 2 dalis yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes 2 dalyje minima ir valstybinė studijų plėtros programa, tuo tarpu pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojama tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros plėtotė. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktui, nustatančiam, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. Nepritarti Argumentai Mokslo ir studijų įstatymas yra specialus įstatymas reglamentuojantis visą mokslo ir studijų sistemą. TD
27
straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžio „renka“ brauktini pertekliniai žodžiai „rektorių (direktorių)“. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 ar 5 narius į aukštosios mokyklos tarybą. Norime atkreipti dėmesį, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuris aukštosios mokyklos organas būtų įgaliotas nustatyti šią tvarką, ar įgaliotas pavesti kitam organui patvirtinti minėtąją tvarką.
Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti praktinių aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijos ribų nusistatymo bei įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimo problemų, siūlome šioje dalyje ir kitose įstatymo projekto nuostatose (pvz., 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 62 straipsnio 8 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 6 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje), nustatančiose, kad tam tikri reikalavimai nustatomi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, arba numatyti konkrečią aukštosios mokyklos instituciją, įgaliotą tvirtinti tokius reikalavimus, arba numatyti, kad tokios institucijos bus nurodytos aukštosios mokyklos statute, arba nustatyti, kad tokios institucijos bus įgaliotos kitų konkrečių įstatyme nurodomų valdymo organų sprendimu. Pritarti
2
10
straipsnio 2 dalies 8-10 punktuose reikėtų nurodyti subjektą, kuriam senatas (akademinė taryba) teikia atitinkamus šiuose punktuose nurodytus siūlymus. Pritarti Pasiūlymas Įrašyti žodžius „teikia Tarybai“
5
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Iš šios formuluotės seka, kad asmuo, turintis mokslo laipsnį, neprivalo turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Be to, atsižvelgiant į reikalavimų rektoriams nustatymo aukštųjų mokyklų statutuose praktiką bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte nurodyti, kad aukštųjų mokyklų statutuose gali būti nustatyti didesni reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pareigas. Pritarti Pasiūlymas Patikslinti
5.
Rektoriumi (direktoriumi) gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo arba meno daktaro laipsnį arba pripažintas menininkas, taip pat turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektoriaus (direktoriaus) kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, nustato aukštosios mokyklos statutas.“
8
33Atsižvelgiant į tai,
kad tuo atveju, kai aukštosios mokyklos tarybą sudaro 11 narių, įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalyje numatyta kvalifikuota dauguma „2/3 narių“ sudarytų nelyginį skaičių, siūlytina aiškiai nurodyti reikiamą narių skaičių atleidžiant iš pareigų aukštosios mokyklos vadovą. Nepritarti Argumentai Siūloma palikti taip kaip nustatyta Įstatymo projekte, kadangi tai nekeičia esmės
4
projekto 35 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad valstybinio universiteto statutą tvirtina Seimas, pažymime, kad kadangi Seimas leidžia dviejų rūšių norminio pobūdžio teisės aktus – įstatymus bei nutarimus, siūlomas teisinis reglamentavimas įgalintų teisiškai ydingą situaciją, kada įstatymas dėl įvairių priežasčių gali būti taikomas skirtingai, ko pasėkoje pagal savo veiklos prigimtį ir vykdomų funkcijų esmę tokį patį statusą turinčių valstybinių universitetų veikla būtų reglamentuojama nevienodos teisinės galios teisės aktais, t.y. vienų universitetų statutai turėtų įstatymų galią, kitų – ne. Nepritarti Argumentai Istoriškai susiklostė tokia situacija, kad vieno universiteto statutas tvirtinamas įstatymu, kitų Seimo nutarimu. TD
13 35.
13
dalies 3 punktą siūlytina redaguoti taip: „3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui ir aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, užtikrinančias planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybę, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikimą reikalavimams“. Nepritarti Argumentai Redakcinis siūlymas ir esmės nekeičia
2
dalyje ministerijos pavadinimas rašytinas iš didelės raidės, o vietoj žodžio
„atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame
sakinyje po žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytini žodžiai „ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas“. Taip pat svarstytina, kodėl aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas neturėtų pateikti dokumentų, pagrindžiančių jų atitikimą įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Iš dalies pritarti Argumentai Dokumentai teikiami tik pagal 1 ir 2 punktus, o 3 punkte nustatyta, kad SKVC nustato atitiktį. TD
51
dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis „neatitinka“. Pritarti
16
aiškumo bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai atskleisti šiame punkte nurodyto pagrindo, kuriam esant leidimas vykdyti studijas panaikinamas, turinį, nes formuluotė „aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams“ gali būti įvairiai suprantama ir taikoma. Nepritarti Argumentai Ši nuostata nekeista yra galiojančiame MSĮ
3 39.
Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytinas žodis „subjektas“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „siekiantis“ įrašytinas žodis „siekiantys“, o vietoj žodžio „jis“ – žodis „jie“. Pritarti
5
straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis
„neatitinka“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 44
straipsnio 5 dalyje nėra 2 punkto. Pritarti
7
dalis pildytina, nurodant, kad leidimas panaikinamas ir tuo atveju, kai užsienio valstybės aukštoji mokykla, kurios filialas ar atstovybė Lietuvos Respublikoje turi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, yra likviduojama ar kitaip baigia veiklą kilmės šalyje. Nepritarti Argumentai Šioje nuostatoje bendrai kalbama, kad likviduojama, nenurodant kur tai vyksta. TD
9
dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 8 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti
1
dalyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti
1
dalyje vietoj žodžio „pakopos“ įrašytinas žodis „pakopų“. Pritarti
7 47.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad u žsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką , tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad f iliale vykdoma studijų programa turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba tokios, kuri yra visateisė Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė . Reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje. Nepritarti Argumentai Prieš žodį „ filiale“ įrašyti žodžius „taip pat“
4
išorinis vertinimas atliekamas ne tik aukštųjų mokyklų, tačiau ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalyje po žodžių „naujai įsteigtos aukštosios mokyklos“ įrašytini žodžiai „ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio dalys. Pritarti
2
dalies punktų tekstas nėra suderintas su šios dalies pirmąja pastraipa. Siūlytina šios dalies punktus dėstyti savarankiškomis šio straipsnio dalimis. Pritarti
4
dalyje reikėtų arba įvardinti minimą kompetentingą instituciją, arba nurodyti subjektą, įgaliosiantį atitinkamą valstybės instituciją vykdyti minimas funkcijas. Nepritarti Argumentai Kiekvieną sykį ši institucija bus skirtinga. ŠMM ar SAM ir kt. TD
1
dalyje žodžiai „koleginių studijų“ dėstytini prieš žodžius „pirmosios pakopos“. Pritarti TD 2015-09-0758 3,5 52.
Įstatymo projekto 58 straipsnio 3 ir
„baigus“ įrašant žodžius „asmenims, baigusiems“. Pritarti
2
tarpusavyje, 61 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „studentų atstovybių“ įrašytini žodžiai „Lietuvos aukštųjų mokyklų“. Pritarti
18
dalyje nėra 8 punkto. Pritarti
2
55Siekiant teisinio aiškumo,
siūlome įstatymo projekto 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti, ar neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, tačiau turintis teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti studentas, būtų laikomas studentu, turinčiu akademinį įsiskolinimą (kas svarbu nustatant, ar jis gali toliau studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje). Nepritarti
2 dalyje nekalbama apie finansavimą ir finansavimo pasikeitimą. Čia nustatyta tai, kad studentas vieną kartą gali nemokamai pakartoti atsiskaitymą
6
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės narės“ įrašytini žodžiai „kitų valstybių narių“. Pritarti
7
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai“. Pritarti
3
projekto 68 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių valstybės biudžeto asignavimų gali būti skiriama lėšų atitinkamai aukštųjų mokyklų akademinei veiklai. Pritarti
1
straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta analogiška 72 straipsnio 4 dalies nuostatai norma, numatančia, kad į 5 metų kadencijos laikotarpį neįtraukiami laikotarpiai, kai asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti.
Nepritarti Argumentai Pakanka 72 straipsnio 4 dalies nuostatos
4
dalyje reikėtų atskleisti sudėtingų infrastruktūros objektų valdymo ir (ar) priežiūros subjektus, t.y. nėra aišku, ar šiuos objektus kaip valstybės turtą valstybinės mokslo ir studijų institucijos valdo patikėjimo teise ar kitu pagrindu, ar, vis dėlto, jos būtų įgaliotos tokius objektus, kuriuos valdo kiti valstybės subjektai, tiesiog prižiūrėti. Pritarti Pasiūlymas Įrašyti po žodžio „objektų“ žodžius „valdomų patikėjimo teise“ TD 2015-09-0777 6, 14,17 61.Įstatymo projekto 77 straipsnyje siūlytina suderinti 6, 14 ir 17 dalių nuostatas, kuriose skirtingai nustatoma, kad asmuo pašalinamas vienais atvejais iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. Pritarti
17
dalyje po žodžių „gali būti perkeliamas“ siūlytina įrašyti žodį „geriausiai“, o po žodžių „jeigu nėra studentų“ – žodžius „studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje“. Pritarti
17 63.
Įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau 78 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. Pritarti
1
punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio „įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. Pritarti
16
punkte vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. Pritarti
17
punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai
„akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka
minimalių reikalavimų“. Pritarti
2
žodžio „laikomas“ vietoj žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Be to, šioje dalyje išbrauktini žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. Pritarti
4
projekto 78 straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Pritarti TD 2015-09-0780 69.
Pritarti
žodį „valstybės“ siūlytina įrašyti žodį „kiti“. Nepritarti Argumentai Šiame straipsnyje yra nustatoma kada asmuo gali pretenduoti į finansuojamą vietą. TD
1
punktuose po žodžio asmenys brauktinas kablelis, o vietoj žodžio „jeigu“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
5
nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nenumato, kad kiti įstatymai gali nustatyti tokias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo išlygas, kokios numatytos įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalyje. Be to, šios dalies formuluotė suponuoja, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali jiems patikėjimo teise suteiktą valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti tretiesiems asmenims pagal patikėjimo sutartį. Nepritarti
įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse reikėtų patikslinti blanketinės nuorodas į to paties straipsnio 14-16 dalis, nes minėtose dalyse nereglamentuojami tokie klausimai, kurie numatyti, pateikiant minėtas nuorodas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-089 Siūlymas 8 str.
Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis Detaliau apibrėžti sutarčių su valstybinėmis mokyklomis praktiką bei abiejų šalių atsakomybes arba iki Įstatymo priėmimo paruošti poįstatyminį sutarčių pasirašymą ir įgyvendinimą reglamentuojantį aktą . Argumentai: Šiuo metu pateiktame projekte trūksta aiškumo, dėl to akademinėje bendruomenėje vyrauja dviprasmės nuotaikos. Siekiant išvengti nesutarimų inicijuojant tokių sutarčių atsiradimą, būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių sutarimą šiuo klausimu, o tam reikalinga papildoma informacija. Nepritarti Argumentai Įstatyme daugiau informacijos apie sutartis būtų neracionalu įrašyti, sutartys bus derinamos su aukštosiomis mokyklomis ir jos galės pareikšti savo nuomonę. 2. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-08 18, 21 Pasiūlymas
stebėsenos ir analizės centras Aiškiai apibrėžti kiekvienos organizacijos funkcijas ir atsakomybes, susijusias su inovacijų politika. Argumentai . Atkreipiame dėmesį, jog dabartinės formuluotės yra pakankamai abstrakčios ir paliekančios galimybę, tvirtinant žemesnės teisinės galios dokumentus, dubliuoti abiejų organizacijų atliekamas funkcijas, ir skatiname tam ieškoti sprendimo būdų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas
3 Pasiūlymas: projekto
. (grąžinti buvusią formuluotę) išdėstyti taip : „ Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių.
Juos 6 metams skiria: Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Studijų kokybės vertinimo centro taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą.“ Argumentai:
Manome, kad šiuo metu įtvirtinta tvarka jau nusistovėjo ir yra tinkama, siekiant gerinti Studijų kokybės vertinimo centro strateginę ir vadybinę veiklą. Skeptiškai vertiname aiškių socialinių partnerių, kurie deleguoja savo atstovus į SKVC tarybą atsisakymą, nes tai sukeltų papildomų įtampų tarp įvairių socialinių partnerių bei suteiktų per daug galių švietimo ir mokslo ministrui, renkantis atstovus iš pateiktų kandidatūrų ir sumažintų socialinių dalininkų įtraukimo skaidrumą. Nepritarti Argumentai Studijų vertinimo centro tarybos sudarymo tvarka atnaujinta siekiant padidinti Tarybos tarptautiškumą ir suaktyvinti jos veiklą. Šie pakeitimai neturėtų sukelti įtampų, kadangi jie buvo derinti sus suinteresuotom institucijomis. 4. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
1 Pasiūlymas : Keisti 22 str. 1 d. formuluotę ir išdėstyti taip: „ Įgyvendinant studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į žinioms imlius pramonės ir paslaugų sektorius aukštųjų technologijų pramonę , tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką.“ Argumentai:
Siūlome naudoti
„žinioms imlus pramonės ir paslaugų sektorius“ formuluotę, nes remiantis EBPO
klasifikacija, ši formuluotė apimtų platesnį spektrą sričių, orientuotų į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Iš dalies pritarti Argumentai Buvo atsižvelgta į Teisės departamento siūlymą, iš brauktas pirmas sakinys dėl jo deklaratyvaus pobūdžio
direktorius
1
23 str. 1 d. Argumentai : Manome, jog tokių komisijų nereikia rašyti į įstatymą, nes jos yra riboto laikotarpio ir, poreikiui esant, gali būti sudarytos pačios Vyriausybės sprendimu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad net ir dabartinėje formuluotėje nėra aišku, kokio pobūdžio pasiūlymus turėti teikti ši komisija – rekomendacinius ar ne? Taip pat nėra numatytas šios komisijos ir MOSTA funkcijų santykis, tad manome, kad šios nuostatos palikimas tik apsunkintų sumanios specializacijos įgyvendinimą Lietuvoje.
Nepritarti Argumentai Šią komisiją įrašyti padiktavo tai , kad ji sudaroma Vyriausybės ir tai, kad Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė. 24 Siūlome atsisakyti projekto 24 straipsnio Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras. Argumentai: Atkreipiame dėmesį, jog Mokslo ir studijų įstatymo projekte daugiau šis tyrimų centras nėra minimas, t. y. nėra apibrėžiama aiški jo vieta ir paskirtis mokslo ir studijų sistemoje. Pritarti
direktorius
3 Pasiūlymas: Keisti 27 straipsnio 3 dalies formuluotę ir išdėstyti taip: „ Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai : Galimybė švietimo ir mokslo ministrui skirti vieną narį į aukštosios mokyklos tarybą galimai prieštarautų Konstitucinei aukštųjų mokyklų autonomijos doktrinai, bet dar svarbiau, nematome realaus pagrindo įtvirtinti tokią nuostatą.
Visos aukštosios mokyklos jau perėjo prie šios valdymo sąrangos ir nauji pokyčiai nėra reikalingi. Nepritarti Argumentai
pritarė kitai nuostatai
direktorius
5 Pasiūlymas: Keisti projekto 27 straipsnio 5 dalies formuluotę ir išdėstyti taip: „Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys , išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką.“ Argumentai:
Manome, jog aukštojoje mokykloje turi egzistuoti aiškus valdymo organų funkcijų padalijimas, kurį galima įtvirtinti tik tuo atveju, jei numatoma, kad tas pats asmuo negali būti kelių skirtingų valdymo organų nariu. Aukštosiose mokyklose jau yra nusistovėjusi praktika, kuomet aukštosios mokyklos taryba į savo posėdžius kviečia Senato pirmininką, rektorių (direktorių) ir, atvirkščiai, į Senato posėdžius kviečiamas Tarybos pirmininkas ir t.t. Mūsų nuomone, šis neformalus bendradarbiavimo mechanizmas susiklosto kultūriškai kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir veikia efektyviau nei dabartinė siūloma alternatyva. Nepritarti Argumentai Senato primininkas irgi bus renkamas ir gali būt išrinktas arba ne Tarybos nariu, tai neturėtų pakenkti Tarybos veiklai, bus didesnis valdymo organų bendradarbiavimas. 8. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-0838 Pasiūlymas.
Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo ypatumai papildyti atskiriant „jungimo“ būdą į du skirtingus –
„susijungimas“ ir „prijungimas“. „Susijungimas“ vyktų steigiant naują
aukštąją mokyklą ar jau egzistuojančios aukštosios mokyklos pagrindu, įtraukiant lygiavertiškai abi „susijungiančias“ aukštąsias mokyklas. „Prijungimo“ atveju viena aukštoji mokykla yra įtraukiama į kitos aukštosios mokyklos struktūrą kaip atskiras struktūrinis padalinys ar inkorporuojant į atskirus struktūrinius padalinius. Pastaruoju atveju numatyti, kad
„prijungiančiai“ aukštajai mokyklai nereikia iš naujo sudaryti naujų valdymo
organų. Argumentai: Siūlomas reglamentavimas yra per siauras, nenumatantis „prijungimo“ galimybės. Taip pat nuostata, numatanti, kad visais reorganizavimo atvejais aukštoji mokyklai turi sudaryti naujus valdymo organus, neskatina aukštųjų mokyklų jungtis ir konsoliduoti savo pajėgas. Nepritarti Argumentai Jungimas yra du skirtingi būdai, tai prijungimas ir susijungimas. Susijungus (prisijungus dviems aukštosioms mokykloms naujų valdymo organų rinkimas reikalingas
direktorius
5 Pasiūlymas. Keisti 46 straipsnio 5 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „ Išorinis studijų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialia kalba.
Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.“ Argumentai: Tarptautinis Lietuvos mokslo ir studijų vertinimas (tiek esamos situacijos, tiek turimo potencialo), pasitelkiant pasaulyje pripažintus ekspertus, yra ypatingai svarbus Lietuvos valstybei bei mokslo ir studijų sistemai, todėl siūlome sudaryti realias ir adekvačias sąlygas bei prielaidas tokio vertinimo vyksmui ir numatyti, kad, kai pasitelkiami tarptautiniai ekspertai, vertinimas vykdomas viena iš užsienio kalbų. Nepritarti Argumentai
nėra imperatyvi, todėl galima pasirinkti ar reikalinga vertinti kita kalba10 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-0848 Pasiūlymas dėl
Studijų išorinis vertinimas ir akreditavimas 1.Atskirti studijų programos išorinio vertinimo ir akreditavimo procesus. Numatyti, jog išorinis vertinimas yra vertinimas, orientuotas į studijų programos tobulinimą, gerinimą, pasitelkiant įvairius ekspertus, kurie pateikia rekomendacijas, o akreditavimas – procesas, kurio metu nustatoma, ar studijų programa ir jos vykdymas atitinka minimalius valstybės nustatytus reikalavimus. Argumenta i: Išorinis vertinimas skirtas ekspertų grįžtamajam ryšiui suteikti, kad programos rengėjai ir įgyvendintojai galėtų tobulėti. Šiuo metu esantis ir siūlomas reglamentavimas išorinio vertinimo rezultatus siūlo naudoti akreditacijos procese, todėl studijų programų vykdytojai nėra linkę dalintis didžiausiomis turimomis problemomis studijų programoje, yra linkę slėpti ir gražinti duomenis bei esamą situaciją. Žinojimas, kad problemų atskleidimas yra susietas su akreditacijos rezultatais, eliminuoja svarbiausią – tobulinamąją – išorinio vertinimo dalį, kurio būtina sąlyga – pasitikėjimas ir baimės neturėjimas.
Krypties studijų akreditavimas gali būti perspektyvus ir naudingas, bet tam pasiekti turi būti deramai koordinuotas, o principai numatyti aukščiausiame lygmenyje, t. y. įstatyme. Nepritarti Argumentai Šis straipsnis buvo patobulintas rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į tarptautinį patyrimą ir įvairių institucijų ir akademinės bendruomenės siūlymus. 11 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
5 Siūlome numatyti pagrindinius krypties studijų akreditavimo principus įstatymo lygmenyje – ar krypties vertinimas yra inicijuojamas visoje Lietuvoje, ar tik aukštojoje mokykloje. Jei kryptyje yra keturios programos – dvi iš jų įvertinamos teigiamai, dvi neigiamai, kokie sprendimai yra priimami ir t.t. Nekeisti akreditacijos termino ir studijų programas akredituoti kas šešerius metus. Argumentai:
Suprantame norą dabar galiojantį 6 metų akreditacijos ciklą keisti į 7 metų ciklą – siekis sutaupyti lėšų – bet manome, kad lėšos turi būti taupomos ne aukštojo mokslo kokybės kaina, dėl to siūlome palikti šiuo metu egzistuojantį terminą, prie kurio aukštosios mokyklos jau priprato. Manome, kad išorinis vertinimas ir akreditavimas yra itin svarbi aukštojo mokslo sistemos dalis, kuri gali duoti milžinišką naudą tiek aukštosioms mokykloms, tiek ir visai valstybei, tad manome, kad tvarkos aprašą turėtų tvirtinti ne švietimo ir mokslo ministras, o Vyriausybė. Siūlome 48 str.
Siūlome 48 str. 5 d. keisti ir išdėstyti taip: „ Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras .“ Nepritarti Argumentai Švietimo ir mokslo ministerija yra mokslo politiką įgyvendinanti institucija, be to siekiant sumažinti krūvį Vyriausybei siūloma palikti kaip teikiamame įstatymo projekte12 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
4 Dėl
Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinis vertinimas ir aukštųjų mokyklų akreditavimas Siūlome atskirti išorinį vertinimą ir akreditavimą (žr. ankstesnį siūlymą studijų vertinimui ir akreditavimui). Numatyti, kad išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė (žr. ankstesnį siūlymą studijų vertinimui ir akreditavimui). Pasiūlymas keisti 49 str. 4 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „
mokyklos išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per42 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatyti trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Argumentai:
Pirmų dviejų siūlymų argumentacija yra analogiška pasiūlymų 48 str. argumentacijai. Pateiktame projekte yra sudaroma sąlyga aukštosioms mokykloms įsisteigti ir 4 metus veikti be jokios išorinės kokybės akreditacijos. Mūsų nuomone, tai gerokai per ilgas terminas, todėl siūlome jį trumpinti iki 2 metų. Nepritarti Argumentai Steigiant aukštąją mokyklą vyksta tikrinimas atitikimas visų reikalavimų, rezultatai pasimato po 4 metų, išleidus pirmuosius absolventus. Atsiima pasiūlymą13 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E.
1 2 Siūlome keisti 52 straipsnio 1 dalies 2 p. formuluotę ir išdėstyti taip:
„ Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti tik universitetai.“ Techninė pastaba . Siūlome aiškiai numatyti (nurodant baigtinį sąrašą), kad tik universitetinės aukštosios mokyklos turi teisę vykdyti magistrantūros studijas. Nepritarti Argumentai Perteklinis siūlymas
3 Siūlome keisti 53 straipsnio 3 dalies formuluotę ir išdėstyti taip:
„Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip du kartus pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 studijų kreditų normą.“ Argumentai :
Siūlome numatyti, kad studijų trukmė negali būti viršyta du kartus – tai sukurtų lankstesnes sąlygas jau dirbantiems asmenims didinti savo kvalifikaciją. Nepritarti Argumentai Tai prailgintų ištęstinių studijų laiką, studijos tęstųsi iki 8 metų
6 Siūlome Keisti 53 straipsnio 6 d. formuluotę ir išdėstyti taip:
„ Magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų.“ Argumentai:
Manome, jog vienerių metų magistras sukurtų sąlygas devalvuoti magistro studijų diplomą. Atkreipiame dėmesį, kad valstybėse, kuriose iš dalies egzistuoja vienerių metų magistras, pavyzdžiui, dažnai minimas Didžiosios Britanijos pavyzdys – nėra iki galo tiksliai perteikiamas.
Didžiojoje Britanijoje yra vienerių metų magistro programų (net ir pasaulinio lygio universitetuose – Londono ekonomikos mokykloje), bet svarbu žinoti, jog jie mokosi tris trimestrus be jokių pertraukų ir atostogų, tad vertinant realiai jų studijos yra intensyvios ir sutrauktos į vienerius metus. Nepritarti Argumentai Studijos, kurių apimtis 60 kreditų, yra vykdomos ir šiuo atveju buvo aukštųjų mokyklų pritarimas16 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
11 N Siūlome
Studijų vykdymo reikalavimai papildyti nauja 11 d. ir ją išdėstyti taip: „Industrinės doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, juos komercializuoti bei prisidėtų prie įmonių, įstaigų ar organizacijų problemų sprendimo ar naujų produktų kūrimo. Industrinės doktorantūros teisė suteikiama universitetams ir įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Industrinės doktorantūros teisė suteikiama remiantis į industrinės doktorantūros pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Industrinės doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Industrinės doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos bei socialinių partnerių siūlymus“. Argumentai :
Siūlome sustiprinti, o kartu aiškiau ir apibrėžti, kas yra laikoma industrine doktorantūra ir kuo ji skiriasi nuo mokslo ar meno doktorantūrų. Iš dalies pritarti Argumentai Iš esmės pritarti šiam siūlymui, tačiau šio įstatymo projekto 77 straipsnio 10 dalyje numatoma galimybė doktorantūrą vykdyti mokslo ir studijų institucijai kartu su įmone.
17 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
3 Siūlome k eisti 57 straipsnio 3 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „ Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyt
neformaliuoju būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. pripažįstamos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Rekomendacijas dėl neformaliuoju būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Argumenta i. Nenustačius bendrųjų principų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui, atsirastų prasta valstybinė praktika, kuomet skirtingos aukštosios mokyklos tuos pačius atvejus galėtų vertinti skirtingai. Iš dalies pritarti Argumentai Patikslinti
neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras“18 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“
O. Leiputės ir B. Vėsaitės pasiūlymui dėl 27 str. 2 d. ir 28 str. 2 d. Argumentai: Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei.
Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas pasiūlymas nėra tikslingas ir galimai būtų žalingas bei jaukiantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo sąrangą Lietuvoje. Pritarti1 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0926 Pasiūlymas
organai
turėti kolegialius priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. 2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių . Argumentai: MSĮ 26 Straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta taryba, kaip valstybinio universiteto kolegialus valdymo organas, prieštarauja LR Konstitucijos 40 str. 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tas pats ir 2 daliai, kai aptariamas Kolegijos valdymas. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai Siūloma palikti, kad valdymo organai yra Taryba ir Senatas (Akademinė taryba) Priežiūros ir valdymo organas negali būti. Priežiūros organus aukštoji mokykla gali steigtis pati, tai galėtų būti numatyta statute. 2 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0927
27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
priežiūros organas yra taryba. 2.
2Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
suderinusi su senat u (akademin e taryb a ), tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
senat u (akademin e taryb a ) teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;4 ) įvertina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
senato (akademinės tarybos) siūlymus, aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
au kštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
re ktoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
senat u (akademin e taryb a ) tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); Argumentai:
institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis
Argumentai Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei. Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas pasiūlymas nėra tikslingas ir galimai būtų žalingas bei jaukiantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo sąrangą Lietuvoje.
Siūloma palikti šiuo metu aukštosios mokyklos valdymo organų rinkimo tvarką, neperskirstant funkcijų. 3
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, 5 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus 12 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą, 10 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, 13 punktas, 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba atlieka kitas aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, nustatytas jos statute ir kituose teisės aktuose, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos4 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
25 3.
Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo
mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos5 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
3 Pasiūlymas. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba
tikslią tarybos formavimo tvarką ir tikslų tarybos narių skaičių. Paprastai aukštosios mokyklos taryba sudaroma tokia tvarka: vieną narį skiria Švietimo ir mokslo ministras, vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka jeigu jos nėra, – visuotinis studentų narių susirinkimas (konferencija), vieną narį skiria darbuotojų atstovai, darbuotojų atstovų susirinkime nustatyta tvarka, kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka. Argumentai:
atstovauti visų darbuotojų teises, padėtų vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolę, neprieštarautų sąžiningiems santykiams tarp šalių (LR DK 22 str. 4, 5p.). 2.
mokyklų darbuotojai bibliotekininkai, laborantai, ūkio dalies darbuotojai ir kt. t.) kurie nepriklauso dėstytojų ar mokslininkų kategorijai. LAMPSS duomenimis aukštosiose mokyklose dėstytojai ir mokslo darbuotojai sudaro mažiau kaip pusę (47 proc.) darbuotojų. Tai reiškia, kad kitai, didesnei darbuotojų pusei niekas neatstovauja. Tokie pataisymai skatintų plėtoti socialinį dialogą aukštosiose mokyklose, padėtų spręsti aktualius darbuotojams socialinius – ekonominius klausimus. 3. Nurodoma, kad studentų atstovybė į Tarybą skiria vieną narį savo nustatyta tvarka ir dar vieną narį renka iš nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui išorinių narių. Studentų atstovybė turi savo narius ir Senate (Akademinėje taryboje), todėl jie jau tris kartus dalyvauja nulemiant Tarybos narių sudėtį. Tai pažeidžia proporcingo dalyvavimo aukštosios mokyklos valdyme principą. Nepritarti Argumentai Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos6 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0928 Pasiūlymas. 28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
(akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos valdymo organas. 2.Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
8) suderinusi su taryba tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo;
13) svarsto ir tvirtina aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
16) nustato a ukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus ; Argumentai : 1.
Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija yra nesuderinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį senato (akademinės tarybos) kompetencija apribojama tik akademiniais reikalais ir kai jis nedalyvauja arba dalyvauja tik su patariamojo balso teise priimant valstybinės aukštosios mokyklos strateginius ir kitus svarbiausius valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos misijai įgyvendinti. (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ). 2. Mokslo ir studijų įstatymo
valstybinės aukštosios mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra tik akademinių reikalų valdymo organas, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ). 3.
justicijos byloje konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Siūloma palikti šiuo metu aukštosios mokyklos valdymo organų rinkimo tvarką, neperskirstant funkcijų. 7 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
4
pareigas
konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, arba kai jam neskelbiamas konkursas , sudaroma neterminuota da rbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurio metu asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. Argumentai:
Jeigu aukštosios mokyklos negali iš anksto prognozuoti studentų skaičiaus kitimo, ir neskelbia konkurso pareigoms užimti, sudarytų su dėstytojais neterminuotos sutartis, kadangi pats darbas būtų suprantamas kaip nuolatinio pobūdžio, o ne laikinas darbas“. Dėstytojai būtų atestuojami kas 5 metai. Būtų sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos dėstytojams dirbti, kelti kvalifikaciją, užtikrintos socialinės garantijos ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. ,,Tam, kad aukštosios mokyklos galėtų atlikti savo konstitucinę priedermę – teikti valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, ypač svarbu, kad jose dirbtų aukštos kvalifikacijos dėstytojai.
Ši kokybiško aukštojo mokslo sąlyga yra neatsiejama ne tik nuo Konstitucijoje įtvirtintos mokslo, tyrinėjimų, dėstymo laisvės, bet ir nuo esamos aukštojo mokslo infrastruktūros bei valstybės investavimo į ją, nuo aukštųjų mokyklų struktūros (kuri neturi būti valstybės teisės aktais reglamentuojama taip, kad stabdytų mokslinės ir pedagoginės veiklos dinamizmą, dėstytojų, mokslininkų judumą), taip pat nuo atitinkamų socialinių garantijų dėstytojams, inter alia nuo Konstitucijos ginamą šios profesijos socialinę funkciją atitinkančio, orų gyvenimą visą savo darbo laiką galint skirti pedagoginei ir mokslinei veiklai užtikrinančio bei kelti savo kvalifikaciją leidžiančio atlyginimo nustatymo“. ( Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas). Nepritarti Argumentai Netinka formuluotė, kadangi konkursas skelbiamas vietai užimti, o ne konkrečiam darbuotojui. Be to 3 dalį mokslo ir studijų institucija turi skelbti konkursą, nebent būtų panaikinta pareigybė . Teikėjai sutinka su tokiu Komiteto sprendimu, atsiima pasiūlymą. 8 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0979 1,2 79 straipsnis. Kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimas valstybinėse aukštosiose mokyklose
pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos valstybinės aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais studijų metus baigusių asmenų skaičiaus. Argumentai :
MSĮ 79 str. 1 ir 2 dalies nuostatos nustatančios, kad,
ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Būtina patikslinti straipsnį numatant, kad ta tvarka galioja tik valstybinėms aukštosioms mokykloms. Priešingu atveju šio straipsnio nuostatos pažeistų LR Konstituciją. Nepritarti Argumentai Tai perteklinis siūlymas. 9 Įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta , kad paskirstant aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas turi būti atsižvelgiama į valstybinių aukštųjų mokyklų galimybes patenkinti valstybės nustatytą poreikį parengti atitinkamų sričių (krypčių) specialistų ir kad geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirenkamoms nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio
mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nepritarti Argumentai
siūlymo
universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas A.Daniūnas 2015-10-08 MSĮ pakeitimo projektas XIIP-3376, palyginus jį su 2009 m. redakcija (Nr. XI-242), geriau atitinka aktualias Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas. Tačiau Projekte dar išlieka požiūris, kad Įstatymu reikia detaliai nustatyti ir griežtai reglamentuoti visas universitetines veiklas. Dėl to įstatymą reikia nuolat tobulinti, kad jis atitiktų greit besikeičiančios visuomenės poreikius.
Įstatymas galėtų veikti ilgiau ir sudarytų sąlygas aukštosioms mokykloms efektyviau tobulinti savo veiklą, jei jis nustatytų tik principines, sistemines nuostatas, o detalės būtų paliktos reguliuoti poįstatyminiais aktais ir institucijų statutais, kurie yra privalomai derinami su steigėju – LR Seimu. Teikdami pastabas dėl svarstomos Įstatymo projekto redakcijos, tarp kurių yra ir principinių ir redakcinio pobūdžio pastabų siūlome, kad ateityje turėtų būti priimtos ir žemiau įvardytos nuostatos:
aukštojo mokslo institucijoms dėl akademinių dalykų tvarkymo bei joms patikėto turto, finansinių išteklių ir personalo valdymo, valstybės užsakymo specialistams parengti įgalinimo;
universitetų ir kolegijų paskirtį, jų vietą ir vaidmenį Europos kvalifikacijų lygmenų sąrangoje bei reikalavimus siekiant aukštesnių akademinių kvalifikacijų lygmens;
bei socialinės atskirties šalinimui, numatyti paramą nepopuliarioms, tačiau šaliai reikalingoms studijų kryptims;
nustatytus reikalavimus pagal mokslo, studijų ir kitas visuomenės reikmes, finansavimą, sukuriant naują institucijų bazinio finansavimo mechanizmą, kuriam galėtų būti panaudota ir ŠMM kuriama sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sistema; Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas A.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08
realios studijų kainos sampratą, kuri tenkintų studentų lūkesčius studijuoti aukštosiose mokyklose turinčiose šiuolaikinę tyrimų įrangą, studijų literatūrą ir programinę įrangą bei savarankiško darbo bei laisvalaikio erdves ir užtikrintą orų akademinių darbuotojų atlyginimą;
remiamus bei mokančius už studijas sistemos ir nustatyti vienodą visiems studentams priėmimo į aukštąsias mokyklas mechanizmą pagal jų gebėjimus ir pasirengimą studijuoti, Sumažinti šalies namų ūkio indėlį į studijų finansavimą, nes jis jau šiandien yra didžiausias tarp visų ES šalių. Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos
Dirbtinis mokslo ir studijų suskaidymas. Neatitinka nei Magna Charta Universitatum , nei Europos Tarybos deklaracijos dėl aukštojo mokslo paskirties, nei kitų tarptautinių dokumentų principų. Dalis dubliuojasi, kai ko nėra (mokslo ir studijų vienovė, tiesos ir pažinimo siekis, lyčių galimybės), daug kas smulkmeniška. Reikėtų grįsti nuorodomis į universalius dokumentus ir principus. Siūlome principus perredaguoti orientuojantis į tarptautinius pavyzdžius, jų paliekant ne daugiau kaip 10 ir juos taikant tiek mokslo, tiek studijų sritims, kadangi jais siekiama mokslo ir studijų vienovės. Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas
3 Pasiūlymai ir pastabos
Išskirtiniai saugikliai lituanistinėms institucijoms keistai atrodo tarp „mokslo ir studijų principų“. Tikslinga įstatymiškai apsaugoti ne institucijas, bet prioritetus ir funkcijas. Todėl šios formuluotės antrojo sakinio siūlome atsisakyti. Nepritarti Argumentai Tai ne saugiklis o pagrindinis valstybės principas išsaugoti kalbą ir tautos tapatybę. 5. LURK prezidentas
5 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Išbraukta socialinė, kultūrinė plėtra.
Šis keitimas su LURK nederintas. Šiuo metu galiojančiame MSĮ socialinės, kultūrinės plėtros kategorija buvo įvesta po ilgos diskusijos, formuojant labiau subalansuotą mokslo ir studijų politiką, kurioje tilptų ne tik technologinės, bet ir socialinės bei kultūrinės inovacijos. Šių sąvokų atsisakymas rodo netinkamą požiūrį į HSM ir prieštarauja europinėms mokslo politikos tendencijoms. Nepritarti Argumentai Lietuvių kalbos komisija nurodė, kad sąvokoje negali būti skliausteliai, be to tai siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. 6. LURK prezidentas
8 Pasiūlymai ir pastabos
Išbraukta socialinė, kultūrinė plėtra. Nepritarti Argumentai Lietuvių kalbos komisija nurodė, kad sąvokoje negali būti skliausteliai, be to tai siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. 7. LURK prezidentas
17 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Doktorantūra irgi vyksta pagal studijų programą, III pakopa. Nepritarti Argumentai Doktorantūra vyksta ne pagal programas, kiekvienas doktorantas turi savo studijų planą. 8. LURK prezidentas
19 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Apibrėžtis logiškai abejotina ir neatitinka tarptautinės vartosenos. Diskutuotinos profesinio ir tyrimų lauko sąvokos, kadangi nei profesijų, nei mokslo klasifikacijos nesutampa su studijų klasifikacija. Kuo skiriasi
„akademinis“ ir „tyrimų“ laukas? SIŪLYMAS: rengiant
apibrėžtį orientuotis į UNESCO švietimo klasifikacijos kategoriją: Field of education. Broad domain, branch or area of content covered by an education programme, course or module. Often referred to as a ‘subject’ or
‘discipline’. This may also be referred to as ‘field of study’. SK 02 23
Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas
20 Pasiūlymai ir pastabos
Krypties, bet ne laipsnio reikalavimais pagrįsta studijų samprata.
Neatitinka ECTS vadovo apibrėžties: The set of educational components leading to the award of a degree to a student after successful completion of all the requirements . Nepritarti Argumentai Nėra konkretaus siūlymo
22 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Kadangi meno tyrimų sąvokos MSĮ nėra, siūlome sąvokos papildymą, kurios paaiškinimas yra tinkamas ir meno tyrimo apibūdinimui. „Taikomieji moksliniai ir meno tyrimai – eksperimentiniai ...“ Nepritarti Argumentai Nėra konkretaus siūlymo
24 Pasiūlymai ir pastabos : „užsienio lietuviai“ - ne MSĮ sąvoka. Nepritarti Argumentai Ši sąvoka yra įrašyta tik šiame įstatyme ir reikalinga nustatyti kas yra užsienio piliečiai. 12. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-084 25 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. :
„valstybė narė“ - ne MSĮ sąvoka. Ši kategorija apibrėžiama ES Sutartyje, bet ne nacionaliniame teisės akte. Pritarti
2 9 Pasiūlymai ir pastabos : Ši nuostata prieštaringa , nes nors ir pakartota 29 str. 2 d. 4 p. ir 35 str.2d. 3 p. , tačiau ją visiškai paneigia 59 str. 1 d. nuostata, kad priėmimo tvarką kasmet reikia derinti su Švietimo ir mokslo ministerija, kai priimama į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Kita vertus, to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad į antrosios pakopos studijų programas studentai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 77 str. 1 d. taip pat paneigia autonominę aukštosios mokyklos teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, nes stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka . Nepritarti Argumentai Ši nuostata yra ir galiojančiame mokslo ir studijų įstatyme ir tai apsaugo studentų interesus 14.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-089 Pasiūlymai ir pastabos : Straipsnis atveria duris manipuliavimui ir valstybės finansų švaistymui gelbstint „nuolat besistengiančias“, bežadančias AM. Kadangi samprata dėl sutarties turinio nėra susigulėjusi, siūlome tokią 8 straipsnio formuluotę : Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti pasirašoma sutartis 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą . Ir tuo Įstatyme tenkintis. Detalizacijos turi būti nustatomos poįstatyminiais aktais. Nepritarti Argumentai
būtina įrašyti pagrindines nuostatas
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos : Siekiant optimizuoti pernelyg išskaidytą Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą universitetų ir kolegijų santykis turėtų būti persvarstytas. Nėra tikslinga nedideliuose miestuose išlaikyti keletą aukštųjų mokyklų su atskira infrastruktūra bei administracija ir besidubliuojančiomis akademinio bei profesinio profilio studijomis. Reikėtų išnagrinėti tokių šalių kaip Olandija, Belgija, Suomija pavyzdžius, kur skatinamas šių sektorių bendradarbiavimas ir net tam tikras susiliejimas. Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas
2 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymas turėtų numatyti paskirtį ar prievoles, o AM tuo remdamasi pati formuluoja savo tikslus. Nesuprantama, kodėl MTI aprašytos teisės ir pareigos, o universitetams ir kolegijoms – ne. Siūlytume suredaguoti simetriškai. Nepritarti Argumentai
yra nustatyta 7 straipsnyje ir 12 straipsnyje
prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0810 3 Pasiūlymai ir pastabos : Reikėtų papildyti žodžiais „ar meno daktarai“ ir redaguoti taip: „Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai“. Pritarti
1 Pasiūlymai ir pastabos : Laikomės ankstesnės LURK pozicijos, kad „taikomieji moksliniai tyrimai“ čia būtų pakeisti „taikomąja moksline veikla“, kadangi dauguma Lietuvos kolegijų yra nepajėgios vykdyti mokslinius tyrimus. Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
2 Pasiūlymai ir pastabos : Institutai galėtų būti tiesiogiai siejami su mokslo užsakymais Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
4 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymas turėtų saugoti ne institucijas, bet funkcijas, reikalingas visuomenei. Lituanistikos plėtrą geriau užtikrintų universitetai, kuriuose mokslas siejamas su studijomis. Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
2 Pasiūlymai ir pastabos : Keista, kad neįvardinta prievolė laiku ir tinkamai atlikti visuomenei svarbius tyrimus ? Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
1 Pasiūlymai ir pastabos : Buvo tik Seimas, siūloma palikti kaip ankstesniame įstatyme. Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
2 Pasiūlymai ir pastabos :
1 Pasiūlymai ir pastabos : Šiuo metu ŠMM sudaryta komisija svarsto LMT tobulinimo mechanizmus. Reikia atsižvelgti į jų siūlymus. Nepritarti Argumentai Nėra į ką atsižvelgti, nėra komisijos siūlymų
25LURK prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0815 2 Pasiūlymai ir pastabos : Šioje dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslo taryba „ vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą “ . Tai suponuoja mintį, kad LMT pati pasitvirtina mokslinių tyrimų programas, pati jas vertina ir pati finansuoja. Tokia padėtis gali kelti abejonių dėl veiklos skaidrumo. MTEP vertinimo funkcija dubliuojasi su MITA funkcijomis. Iš dalies pritarti Argumentai Patikslintas 20 straipsnis dėl vertinimo funkcijų dubliavimosi. 26. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0816 Pasiūlymai ir pastabos :
Buvo prie mokslininkų ir tyrėjų organizacijų 66 str. Perkėlimas į mokslo politikos institucijų skyrių ir savarankiško straipsnio suteikimas restauruoja ankstesnių MSĮ versijų reguliavimą, kilusį iš sovietinio tipo MA vaidmens mokslo sistemoje supratimo. Siūlytume šio restauracinio keitimo atsisakyti. Nepritarti Argumentai LMA yra biudžetinė įstaiga o ne asociacija, be to tai ekspertinė institucija ir mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. 27. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0817 1 Pasiūlymai ir pastabos :
Išpūstas ir perteklinis straipsnis. Palaikome ankstesnių svarstymų LURK siūlymą šį reguliavimą perkelti į poįstatyminius aktus. 14.3 nenurodo jokių atvejų. Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
28LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0817 Pasiūlymai ir pastabos :
Žiūrint iš esmės abejotina, ar toks valstybės institucijai pavaldus kontrolierius ir pati kontrolės kategorija nepažeidžia akademinės autonomijos. AM kodeksų priežiūrą vykdo pačios AM. Kontrolieriaus funkcijos negali dubliuoti AM AE komisijų veiklos. Jis galėtų būti nebent apeliacijų institucija, spręsti tarp institucinius klausimus ar pan.
O visos detalės – tikrai poįstatyminių aktų reikalas. Nepritarti Argumentai Nėra tikslaus pasiūlymo
15 Pasiūlymai ir pastabos: 15 d. būtina aptarti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigą neatskleisti konfidencialios informacijos, kurią jis gauna vykdydamas savo funkcijas Nepritarti Argumentai Tai nustato ir kiti įstatymai
30LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0818 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. LURK kritikavo mokslo finansavimo funkcijų išskaidymą tarp MITA ir LMT. Klasikiniame Vakarų šalių modelyje inovacijų agentūra užsiima tik inovacine veikla, bet ne nacionaline ir tuo labiau tarptautine mokslo politika. 17 str. 2 d. nustatyta, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra taip pat organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą. Tikslumo dėlei būtų racionalu išaiškinti kas ką vertina. „pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą , ...“ - MITA funkcija dubliuoja LMT funkcijas Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūloma šią dalį formuluoti taip; „2.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja moksliniais tyrimais grįstoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei moksliniais tyrimais grįstos inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. “
2 Pasiūlymai ir pastabos :
1 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymo formuluotė pažeistų esminę universitetų teisę informuoti visuomenę pačių pasirinktais būdais ir priemonėmis.
34LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0824 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. Neaiškus santykis su nominaliai egzistuojančia mokslo ir inovacijų komisija, vadovaujama Premjero. Nepritarti Argumentai Netikslus pasiūlymas
35LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23,
24 Pasiūlymai ir pastabos : 14 - 23 straipsniai reglamentuoja Mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą. Tačiau reglamentavimo lygis labai nevienodas .
Vienos iš jų reglamentuojamos labai smulkmeniškai, pvz., Studijų kokybės vertinimo centras, kitoms net nenustatyta teisinė forma, pvz., Aukštojo mokslo taryba. Teisinės kultūros požiūriu būtų tikslinga suvienodinti. Iš dalies pritarti Argumentai Šių institucijų svarba nevienoda. Patikslinti straipsniai
36LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0824 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. Tokio MS politiką formuojančios institucijos anksčiau nebuvo, jis netelpa ir į mokslo institutų ar AM sampratą. 24 str. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro funkcijos konkrečiai nesiejamos su mokslo ir studijų veikla, todėl šis straipsnis Mokslo ir studijų įstatyme nebūtinas . Žinybiniai tyrimai neturėtų būti įteisinti MSĮ ir tuo pačiu finansuojami iš sektorinio mokslinių tyrimų biudžeto. Siūlytume šiai sistemą ardančiai „inovacijai“ nepritarti. Pritarti
37LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0825 Pasiūlymai ir pastabos :
Siūlytina tikslinti frazę „Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms“. Juridinio asmens steigimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Tikėtina, kad projekto rengėjai turėjo omenyje, kad mokslo ir technologijų parkų paskirtis sudaryti palankias sąlygas veikti ką tik įsisteigusioms įmonėms, bet ne palankias sąlygas joms įsisteigti. Pritarti Pasiūlymas Patikslinti formuluotę ir įrašyti žodį „veikti“ po žodžio „sąlygas“
1 Pasiūlymai ir pastabos : Pakeitimas: anksčiau vienas steigėjų turėjo būti MS institucija, dabar „ gali būti“. Nepritarti Argumentai Nėra siūlymo
39LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 27,
2828 14 27 str. 2d. 14 p. ir 28 str. 8 d. svarstytinos ta prasme, kad tarybos ir senato atskaitomybė už savo veiklą nevienoda.
Abu šie kolegialūs valdymo organai vienodai svarbūs, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu senatas atsiskaito visai bendruomenei, o taryba ataskaitą tik pristato ir tik akademinei bendruomenei. Pritarti
3 27 str. 3 d. neatitinka Lietuvos respublikos konstitucijai ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad „Vieną (universiteto tarybos) narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras“. Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nustatyta, kad - aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos ; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos.“ Įstatymo nuostata dėl ministro (nesančio aukštosios mokyklos atstovu) teisės skirti universiteto tarybos narį galimai prieštarauja minėtam KT sprendimui. 27 str. 3 d. nustato, kad AM viešo konkurso būdu atrenka tik 2-3 narius ? Nepritarti Argumentai Panašus siūlymas Žinių ekonomikos forumo. Įstatymo projekte nustatyta valdymo organų rinkimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai
5 „... Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką.“ Tada senato pirmininkas „svarsto ir teikia tarybai“ visokius siūlymus, o po to – vėl svarsto, tik jau kitoje kėdėje ? Nepritarti Argumentai Senato pirmininkas gali būti ir neišrinktas akademinės bendruomenės į Tarybą. 42. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0827 10 „10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.“ Taip pat ir Senato pirmininkas ? Nepritarti Argumentai Nekonkretus siūlymas
12 „12.
Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį, likusiam Tarybos kadencijos laikui, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį , kurio įgaliojimai nutrūko.“ O jei pirmasis jau numiręs? Nepritarti Argumentai Nekonkretus siūlymas
2 8, 9, 10 Pasiūlymai ir pastabos: Kam teikia siūlymus ? Pritarti Pasiūlymas „Teikia Tarybai“
5 Pasiūlymai ir pastabos: Senatas – AM žiedas, nariai – tik iš bendruomenės narių, be to, (4) teigia – pagal AM statute nustatytą tvarką. Nepritarti Argumentai Nekonkretus siūlymas
8 Pasiūlymai ir pastabos: 27 str. 2d. 14 p. ir 28 str. 8 d. svarstytinos ta prasme, kad tarybos ir senato atskaitomybė už savo veiklą nevienoda. Abu šie kolegialūs valdymo organai vienodai svarbūs, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu senatas atsiskaito visai bendruomenei, o taryba ataskaitą tik pristato ir tik akademinei bendruomenei. Pritarti
2 2 Pasiūlymai ir pastabos:
„2) leidžia įsakymus“ siūloma šalinti, nes 29 str. 2 d. 2 p. nuostata apibūdina sprendimo priėmimo formą, bet ne pačią funkciją. Nepritarti Argumentai Ši nuostata yra galiojančiame MSĮ ir iki šiol nebuvo siūloma išbraukti. Dėl teisinio aiškumo reikėtų palikti
2 Pasiūlymai ir pastabos: Pagrindinius reikalavimus statutams, kaip steigimo dokumentams, nustato Civilinis kodeksas, tad nuostatą reikėtų tikslinti atitinkamai. Nepritarti Argumentai Mokslo ir studijų įstatymas yra mokslo ir studijų sistemą reglamentuojantis įstatymas ir gali nustatyti kas turi būti statute, be to aukštosios mokyklos turi specialų statusą, autonomiją. 49. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08352 5 Pasiūlymai ir pastabos:
Redaguotinas 35 str. 2 d.
Pasiūlymas
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0846 Pasiūlymai ir pastabos: Nėra aptariama pati kokybės samprata, vystoma tik procedūrinė kokybės užtikrinimo koncepcija. Patirtis rodo, kad ši koncepcija neužtikrino Lietuvos aukštojo mokslo kokybės. Todėl būtų tikslinga diskutuoti, kokios permainos reikalingos, kad padėtis keistųsi iš esmės. Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0847 Pasiūlymai ir pastabos: „1. Kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, užtikrinančią akademinės etikos principų laikymąsi . Aukštosios mokyklos privalo numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.“
priedas, akad. etika – vienas iš kokybės užtikrinimo rodiklių. Pritarti
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos: Iš esmės atnaujintas straipsnis, kuriuo pereinama nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo. Išlieka įtampa tarp vertinimo ir akreditavimo, kuris neįvardytas prie vertinimo tikslų, tačiau juos apriboja. Taip pat neaiškus santykis su institucijų akreditavimu. Dėl prielaidų (t. y. sąlygų) ar galima jas „sukurti“, atliekant vertinimo procedūras? Siūlymas „užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą “. Būtinas straipsnio papildymas apimantis tokią nuostatą. Nustatyti ne tik galimybę akredituoti studijų programas Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registro institucijose, bet ir teikti aukštosioms mokykloms tokią pačią finansinę paramą, kuri šiuo metu numatyta tik akredituojant studijų programas Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC).
Vietoj išplėtoto procedūrinio kokybės valdymo nustatyti kokybės kriterijus. Iš dalies pritarti Pasiūlymas pritarti nuostatai:
„užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą
“. 53. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0848
2 Pasiūlymai ir pastabos: Dalies paskutinio sakinio formuluotė nenumato galimybės nesutikti su ekspertų rekomendacijomis ir nustato prievolę „bendradarbiauti“ su SKVC, kas gali reikšti tam tikrą diktatą. Reikėtų tikslinti. Programa, akredituota pvz. 6 metams, į rekomendacijas gali ir nereaguoti, tai REKOMENDACIJOS, o akredituotoji 3 metams – taisosi pagal AM vidinę tvarką SKVC laukia rezultato 3 m. – juk akreditavo. Nepritarti Argumentai Būtų sunku numatyti lėšas biudžete studijų programų akreditavimui užsienyje, kadangi akreditavimas vyksta iš projektinių lėšų
54LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0849 Pasiūlymai ir pastabos:
Sujungti str. apie vertinimą ir akreditavimą. Išlieka dviguba našta: studijų krypčių ir aukštųjų mokyklų vertinimo ir akreditavimo. Nepritarti Argumentai Nėra konkretaus pasiūlymo
2 5 Pasiūlymai ir pastabos: Nereaguojama į Jerevano komunikato nuostatą dėl trumposios studijų pakopos 52 str. 2 d. 5 p. tikslintina ta prasme, kad nuostata, jog „ Doktorantūros teisę, t. y. teisę gauti valstybės finansuojamą doktorantūros vietą, vykdyti doktorantūrą, disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras“ gali būti suprantama taip, kad vykdyti doktorantūrą turi teisę tik ta institucija, kuriai skiriamas valstybės finansavimas.
Būtų tikslinga nustatyti, kad doktorantūros teisė pirmiausia priklauso nuo institucijos vykdomų tyrimų lygio, ir jeigu institucija vykdo pakankamai aukšto lygio tyrimus ir turi pakankami lėšų vykdyti doktorantūrą, tai gali ją vykdyti savo lėšomis. Nepritarti Argumentai
prezidentas
21 Pasiūlymai ir pastabos: Vilniaus universiteto atskiroji nuomonė: VU nesutinka su šia redakcija, kurioje nenustatomi papildomi reikalavimai profesiniams bakalaurams, pretenduojantiems į magistrantūros studijas. VU siūloma formuluotė: „ Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) po
papildomąsias studijas universitete tęsti studijas magistrantūroje. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas, suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir
(arba) tęsti studijas magistrantūroje .“
prezidentas
22 Pasiūlymai ir pastabos: Siūloma papildyti formuluotę, nepaliekant galimos dviprasmybės: studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti tik universitetai Nepritarti Argumentai
žodis „tik“ yra perteklinis
prezidentas
6 Pasiūlymai ir pastabos: Akademinio pripažinimo apibrėžtis abejotina.
Turėtų būti nustatoma ne „vertė kvalifikacijos turėtojui“, bet atitiktis Lietuvos aukštojo mokslo laipsniams, kvalifikacijoms ir atitinkamo išsilavinimo apimčiai. Nepritarti Argumentai Siūloma nuostata neatitinka Lietuvoje nustatytos akademinio pripažinimo sąvokos. Siūloma patikslinti paskutinį sakinį ir išdėstyti taip:
Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė studijų ir (ar) dirbo tikslu Lietuvos Respublikoje. 59. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 53, 54 Pasiūlymai ir pastabos:
LURK iš esmės pritaria naujoms 53-54 str. redakcijoms ir siūlo Seimui šiuos straipsnius priimti atskiromis galiojančio MSĮ pataisomis, kad būtų paspartintas Lietuvos studijų sistemos atsinaujinimas. Žemiau pateikti atskiri straipsnių patikslinimai. Pritarti60
prezidentas
3 Pasiūlymai ir pastabos: Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Nepritarti Argumentai
dabartinį studijų aprašą gali būti ne mažiau kaip 45 kreditai
prezidentas
8 Pasiūlymai ir pastabos: Nėra numatytos tarpkryptinės tarpinstitucinės (dvigubo laipsnio) ir industrinės doktorantūros. Iš dalies pritarti Argumentai Šiame įstatyme yra numatyta, kad doktorantūrą gali vykdyti mokslo ir studijų institucijos kartu su įmonę. 62. LURK prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos: Doktorantūros studijos taip pat vyksta pagal programas. Siūlymas: skliaustelius išbraukti. Nepritarti Argumentai Doktorantūra vyksta pagal individualų planą. 63. LURK prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos:
„4. ...Pirmosios pakopos studijų programos gali būti
skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti.
Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus .“ Pažymėta vieta dubliuoja bendresnę straipsnio 3 dalies formuluotę ir gali būti perkelta į poįstatyminį aktą. Nuostata dėl jungtinės programos dubliuoja 7 dalies reglamentavimą. JP gali suteikti kelis laipsnius, tarp jų ne tik nacionalinius, o šių ŠM tvirtinti neturėtų. Nepritarti Argumentai Visus reikalavimus studijoms tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 64. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0854 8 Pasiūlymai ir pastabos:
„8. ...tokias jungtines studijų programas gali rengti universitetai..
9 Pasiūlymai ir pastabos:
„9.... Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, ...“ Turėtų būti „arba“ vietoj „ir“. Nepritarti Argumentai Gali būti suteikta teisė ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais. 66. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0856
2 3 Pasiūlymai ir pastabos:
„3) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;“ Santykis su 52.6 ? Nepritarti Argumentai Neaiškus siūlymas
1 Pasiūlymai ir pastabos: Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.
Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki einamųjų studijų metų pradžios studijų atitinkamoje programoje pradžios .<...>“ Argumentai : Einamųjų metų suponuoja kad negalės būti vykdomas priėmimas į studijų programas, kurios yra pradedamos pavasario semestrą (pvz. magistrantūros studijos). Tai gali trukdyti studijų organizavimo lankstumui . Pritarti Papildyti 2 sakinį. „Iki studijų pagal atitinkamą studijų programą einamaisiais metais pradžios“
3 Pasiūlymai ir pastabos:
4 Pasiūlymai ir pastabos: Pažeidžiama AM autonomija pačioms nustatyti priėmimo sąlygas. Tokius rodiklius ŠM gali nustatyti tik vf vietoms. Nepritarti Argumentai siekiama studijų kokybės užtikrinimo, kriterijai nustatomi kartu su LURK, LKDK
1 Pasiūlymai ir pastabos:
„1.Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai , kiti
<...>“ Būtų logiškiau išdėstyti „mokslininkai, dėstytojai, studentai“ – ir pagal tradiciją, ir pagal logiką visų pirma mokslas ir kompetencija, paskui tie, kurie mokosi. Nepritarti Argumentai Neesminis siūlymas ir nieko nekeičiantis
2 1 Pasiūlymai ir pastabos:
„1) minties, išraiškos laisvę “ – tik ribose, kurias nustato (2.2). Čia turėtų būti „ minties ir sąžinės laisvę “. Nepritarti Argumentai Čia kalbama apie išraiškos laisvę, o ne apie sąžinę. Sąžiningi turi būti visi, tai vienas iš pagrindinių teisės principų
72LURK prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0861 2 Pasiūlymai ir pastabos: Atsižvelgiant į 73 str. 3 d. svarstytina kodėl sutarties nuostatos nederinamos su Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei kitomis aukštąsias mokyklas vienijančiomis organizacijomis. Pritarti Pasiūlymas Įrašyti, kad sutarties nuostatos įvertina LKDK ir LURK
1 7 Pasiūlymai ir pastabos:
„7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai ;“ Geriau „ studijų rezultatai “ . Pritarti
1 11 Pasiūlymai ir pastabos:
„11) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;“ Ši tvarka gali būti nustatyta nebūtinai statute (per smulkus klausimas). Nepritarti Argumentai pagrindinės nuostatos privalomos, turėtų būti nustatyta įstatyme ir a. m. statutuose. Aukštosios mokyklos statutuose išsamesnė tvarka
1 12 Pasiūlymai ir pastabos:
„12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui ,
...“ Nauja galimybė, įtraukta studentų siūlymu, dubliuojanti 11 punktą. Ar nebus piktnaudžiaujama nepažangumo atveju? Siūloma atsisakyti šio papildymo . Nepritarti Argumentai Siūloma tokia formuluotė, kuri buvo išdiskutuota darbo grupėje ir suderinta su studentais. Be to iš tikrųjų gali būti asmeninės priežastys neįvardintos įstatyme. 76. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08623 1 Pasiūlymai ir pastabos: 62 str. 3d. 1 puntas:
„1) siekti studijų programos apraše numatytų reikalavimų ;“ Buvo „Uoliai studijuoti“. Nauja formuluotė prasta. Siekiama ne reikalavimų, o rezultatų.
Kodėl keičiama? Siūlytina formuluotė:
„Studentai privalo: siekti studijų programos apraše numatytų rezultatų “ Pritarti
4 Pasiūlymai ir pastabos: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas garantuoja studentų teisę dalyvauti ne tik aukštosios mokyklos valdymo organų (tarybos, senato), bet ir kitų organų (ginčų komisijose ir kt.) veikloje, šios dalies nuostatos turėtų būti taikomos ir minėtose sferose, tad nuostata pildytina atitinkamai. Pritarti Pasiūlymas Pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „ ir kitus“ ir jį išdėstyti taip: „4. Studentų atstovai deleguojami į aukštosios mokyklos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. 78. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0871 Pasiūlymai ir pastabos:
Kaip tik šiuo metu rengiama švietimo šakos kolektyvinė sutartis! Reikia derinti nuostatas. Nepritarti Argumentai Nėra konkretaus pasiūlymo. Šios sutarties nuostatos turėtų būti derinamos su įstatymu. 79. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0872 4 Pasiūlymai ir pastabos: Problemiška dalis, apsunkinanti reikalavimų netenkinančio personalo atleidimą bei atleidimą dėstytojų ar mokslo darbuotojų jei institucija nebevykdo atitinkamų studijų ar mokslinių tyrimų. Nepritarti Argumentai Nėra aiškaus siūlymo
5 Pasiūlymai ir pastabos: Nesuprantama, kodėl reiktų išskirti vieną iš asociacijų? Tada – ir jaunųjų mokslininkų sąjunga, ir daugelis kitų? Nepritarti Argumentai Nėra aiškaus siūlymo
81LURK prezidentas A.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 74, 75, 76, 77 Pasiūlymai ir pastabos: 74, 75, 76 ir 77 str. nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo konstitucinei doktrinai, išdėstytai Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime, kuriame nustatyta, kad „Esminė valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos garantija - toks teisinis reguliavimas, kai valstybės biudžeto įstatyme numatomi ne tik asignavimai aukštajam mokslui, bet ir lėšos kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai“. Iš čia darytina išvada, kad, atsižvelgiant į konstitucinėje doktrinoje išvardintas sąlygas ir užtikrinant valstybinių aukštųjų mokyklų autonomiją , kiekvienai valstybei aukštajai mokyklai, savo misijos įgyvendinimui ir, pirmiausiai, įstatymu jai priskiriamam pirmajam tikslui, t.y. studijoms , lėšos turi būti numatomos valstybės biudžeto įstatyme . Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vyksta ir konkursinė eilė sudaroma antroje finansinių metų pusėje , vadinasi, jau priėmus tų metų valstybės biudžeto įstatymą , todėl kiekvienai aukštajai mokyklai biudžeto įstatyme tiems metams neįmanoma numatyti asignavimų, reikalingų studijoms finansuoti. Todėl kelia abejonių, kad Įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas (pvz., 77 str. 5d.), nustatantis, kad lėšos studijoms aukštajai mokyklai skiriamos iš valstybės biudžeto ne valstybės biudžeto įstatyme, negarantuoja esminės aukštųjų mokyklų autonomijos teisės ir todėl galimai prieštarauja Konstitucijai. užmokesčio dydis“. 82. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0875 3,4 Pasiūlymai ir pastabos: 75 str. 3 ir 4 d. formuluotės turėtų būti tikslinamos, nes nėra aiškūs objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos universitetams būtų paskirstomos valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui.
Siekiant skaidriai, protingai ir teisingai paskirstyti valstybės biudžeto lėšas universitetų administravimui ir ūkiui, įstatyme arba poįstatyminiame akte turėtų būti įtvirtinti aiškūs, konkretūs ir objektyviai įvertinami kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų analizuojamas kiekvieno universiteto individualus tokių lėšų poreikis ir skirstomos valstybės biudžeto lėšos. Turėtų nelikti vietos plačioms interpretacijoms. Vertinant Projekte pateiktą formuluotę, nėra aišku, ką reiškia nuostata „ numatomos finansuoti papildomos reikmės “: kas numatys ir vertins tas
„papildomas reikmes“, ar bus koks patvirtintas sąrašas, iki kada reikės
informuoti apie papildomas reikmes, kokie universiteto poreikiai pateks po
„papildomos reikmės“ sąvoka ir pan. Taip pat
atkreiptinas dėmesys ir į 75 str. 3 d. pabaigoje įrašytą teiginį „<...> atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes “. Neaišku, kaip tai bus vertinama ir taikoma praktikoje. Kas nustatys finansinių galimybių ribas, kas vertins šio kriterijaus atitikimą ir pan.? Tokia Projekte įtvirtina nuostata programuoja subjektyvų vertinimą, sukuria galimybes nereikalingoms interpretacijoms. Be to, labai tikėtina, kad tokia nuostata universitetams visada bus nepalanki. Manome, kad Projekto 75 str. tokia 3 d. formuluotė palieka daug vietos interpretacijai, nesukuria teisinio aiškumo ir skaidrumo. Siūlytume minėtus kriterijus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo universitetams įtvirtinti ir detalizuoti poįstatyminiame akte, o Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme palikti tik nuorodą į tokį poįstatyminį aktą. Todėl siūlome 75 str. 3 ir 4 d. sujungti ir jas išdėstyti taip: 3.
Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas Pataisyta pagal Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymą
2 Siūlome tokią 76 straipsnio antros dalies formuluotę: Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti84 LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0877 Pasiūlymai ir pastabos:
Lieka daug neaprėptų aktualijų – o kaip bus finansuojamos tarpkryptinės studijos, jei atskirų studijų krypčių kainos skiriasi, gali skirtis studijų trukmė ir pan.? Nepritarti Argumentai Nėra aiškaus siūlymo
1 Pasiūlymai ir pastabos: Tikslinti: „ konkursinės eilės sudarymo tvarką nustato ....“ Nepritarti Argumentai Nėra aiškaus siūlymo
4 Pasiūlymai ir pastabos: Problemiškas priėmimas į daugiakryptes studijas. Atsisakius tikslinio finansavimo, neaišku, kaip bus užtikrintas tos pačios krypties mažiau populiarių programų išlaikymas (policijos pareigūnai teisės kryptyje ir kt. ) Nepritarti Argumentai Tikslinis finansavimas yra perteklinė nuostata. Ši nuostata gali iškreipti visą sistemą. 87. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0877 8 Pasiūlymai ir pastabos:
Nėra galimybės vykdyti daugiakryptes magistrantūras. Nepritarti Argumentai Nėra aiškaus siūlymo
88LURK prezidentas A.
prezidentas
17 Pasiūlymai ir pastabos:
arba taikyti nuostatas, suderintas dėl veikiančio MSĮ 70 straipsnio pakeitimo
prezidentas
1 1, 2, 3 Pasiūlymai ir pastabos:
arba taikyti nuostatas, suderintas dėl veikiančio MSĮ 70 straipsnio pakeitimo Nepriimtinas skalės surašymas į įstatymą Nepritarti Argumentai
besimokančio vertinimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme
prezidentas
14 Pasiūlymai ir pastabos: Nepriimtinas pakeitimas, iškreipiantis akademinę skalę
vidutiniškai. Pritarti
prezidentas
8 Pasiūlymai ir pastabos: Įstatymas įteisina užsienio valstybių piliečių studijų finansavimą Lietuvoje, tačiau panaikina šiuo metu galiojančią nuostatą dėl studijų paramos studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose, taip visų pirma apribodamas studentams prieinamumą studijuoti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokia nuostata Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje įteisina atskirtį tarp aukštųjų mokyklų remiantis jų kapitalo kilme, o ne jų pasiekiamų rezultatų ir poveikio kokybe. Siūloma grąžinti šiuo metu galiojančią nuostatą dėl valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų valstybės paramos į rengiamo įstatymo projektą, papildant
:
geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama.
Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Pritarti
prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos: Projekto 85 str. 4 d. formuluotė numato: „ Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais <...> viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas “. Norėtume pateikti pastabas dėl 85 str. 4 d. formuluotės paskutinės paryškintos sakinio dalies. Pažymime, kad universitetai neturi unifikuotų ir ministerijos patvirtintų pajamų ir išlaidų sąmatų (šiuo metu kiekvienas jų susikuria savo), kurios apimtų visas universiteto pajamas ir išlaidas: valstybės biudžeto lėšas, nuosavas ir pavedimų lėšas (projektų ir kito tikslinio finansavimo). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės įstatymą, visi viešojo sektoriaus subjektai, tarp jų ir universitetai, privalo ir viešai skelbia biudžeto įvykdymo ataskaitą ir finansinę atskaitomybę. Todėl siūlome atsisakyti 85 str. 4 d. įtvirtintos formuluotės „ taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas “ . Siūlom a
:
mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas. Nepritarti Argumentai Veiklos ataskaita yra nekonkreti, reikalingi skaičiai.
Siūloma mažinti administracinę naštą ir išbraukti žodį „teikia“
prezidentas
5 Pasiūlymai ir pastabos: Projekto 85 str. 5 d. nuostata derintina su LR valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nuostatomis – valstybinis auditas valstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti atliekamas prižiūrint ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas (įskaitant biudžeto lėšas). Todėl auditas, kurio metu vertinamos valstybinių aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomas turtas ir lėšos nėra valstybini audito sudedamoji dalis. Nepritarti Argumentai Valstybės kontrolė veikia pagal savo įstatymus ir tai ne šio įstatymo dalykas. 94. LURK prezidentas
2 Pasiūlymai ir pastabos: Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 86 str. 2 d. frazė „Keisti valstybinės aukštosios mokyklos naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise“ praktikoje gali būti taikoma siaurinamai. Siūloma nuostatos konstrukcija gali būti suprantama ir taip, kad teritorijos neliečiamumo garantija taikoma tik tiems žemės sklypams, kurie valstybinėms aukštosioms mokykloms perduoti pagal patikėjimo sutartis. Tuo tarpu Žemės įstatymo 7 str. nuostatos aiškiai nurodo valstybinės žemės sklypų patikėtinių baigtinį sąrašą, pagal kurį valstybinės aukštosios mokyklos valstybinių žemės sklypų patikėtiniais būti negali. Vadovaujantis minėto įstatymo 8 str. nuostatomis valstybinės aukštosios mokyklos gali būti valstybinių žemės sklypų panaudos gavėjais. Atsižvelgiant į tai, teritorijos neliečiamumo principas, iki šiolei galiojęs Mokslo ir studijų įstatyme, aukštosios mokyklos valdomų valstybinių žemės sklypų atžvilgiu nebegalios tuo galimai pažeidžiant LR Konstitucijos 40 str. 3 d. aukštosioms mokykloms laiduojamą autonomiją.
Pritarti Pasiūlymas Įrašyti po žodžio „priklausančių“ žodžius „panaudos pagrindais“
prezidentas
11 Pasiūlymai ir pastabos: Svarstytinas Projekto 88 str. 1 d. 1 p. korektiškumas ta apimtimi, kuria teigiama, kad valstybinė aukštoji mokykla nuosavybės teise valdo valstybės, kaip dalininkės teises, kurias ji (valstybė) įgijo formuodama arba didindama aukštosios mokyklos savininko kapitalą – kitaip tariant aukštoji mokykla pati įgyvendina savo savininko teises? Nekvestionuojant tokio reguliavimo galimybės, tokiu atveju svarstytinas šios nuostatos bei kitų Projekto nuostatų, reguliuojančių valstybės kišimąsi formuojant valdymo organus, tarpusavio sąveika ir suderinamumas. Pritarti
1 punktą išdėstyti taip: „1) Valstybės investuotą turtą;“
rektorius A.Chmieliauskas 2015-10-05 Mokslo ir studijų įstatymo projektas nenumato valstybės finansinės paramos gabiausiems abiturientams, pasirinkusiems studijas Lietuvos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, tačiau numato paramą aukštųjų mokyklų studentams, pasirinkusiems studijas užsienio aukštojoje mokykloje, neatsižvelgiant į aukštųjų mokyklų kapitalo kilmę, taip pat numato valstybės finansinę paramą užsieniečiams, atvykusiems studijuoti į Lietuvą (Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnis). Tokia nuostata ne mažina, o net gi skatina jaunimo emigraciją, taip pat diskriminuoja studentus, pasirinkusius studijas Lietuvos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Pažymėtina, kad tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms aukštosioms mokykloms yra keliami tokie patys valstybės nustatyti reikalavimai dėl studijų kokybės ir kitų mokymosi procesų.
Todėl, nenumatant galimybės studentui, pasirinkusiam nevalstybinę aukštąją mokyklą, gauti valstybės studijų paramą, yra neproporcingai ir be teisėto pagrindo suvaržoma jauno asmens galimybė bei teisė rinktis jam tinkančias ir patinkančias studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje vien dėl šios įstaigos kilmės. Pažymėtina, kad pati parama yra skiriama studentui, o ne aukštajai mokyklai. Siūlome grąžinti Mokslo ir studijų įstatymo aktualios redakcijos 75 straipsnio 7 dalies nuostatą teikti paramą gabiausiems abiturientams, stojantiems taip pat ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Pritarti
2015-10-05 Siūlome įvirtinti nuostatą, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos už vykdomą mokslinę, eksperimentinę veiklą, bei individualiai vykdomą veiklą susijusią su mokslininkų ar specialistų rengimu, gautų lėšas iš valstybės lygiomis teisėmis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Tai padidintų galimybes sugrąžinti į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus, dirbančius užsienyje, bei pagerintų mokslo Lietuvoje kokybę ir pakeltų jo prestižą. Pritarti
2015-10-05 Teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo projekto patobulinimas visiškai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos nuostatas dėl valstybės pareigos remti mokslą bei švietimą:
yra akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija ) nedraudžia valstybei pagal galimybes priimti atitinkamus finansinius įsipareigojimus aukštosiose mokyklose besimokantiems asmenims.
Vadinasi, valstybė prisiimdama aptariamą finansinę pagalbą (t.y. studijų paramą), ne tik akivaizdžiai pademonstruotų valstybės kryptį ir siekį ugdyti išsilavinusią visuomenę, bet tuo pačiu tiesiogiai įgyvendintų Konstitucijos nuostatas dėl mokslo rėmimo (Konstitucijos 42 straipsnis). 2. Studijų parama būtų skiriama tiesiogiai bei ja disponuotų išimtinai gavėjas, t.y. studentas, o ne aukštoji mokykla. 99. ISM
14 Pasiūlymas: 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą formuluoti taip: „4) socialinėms stipendijoms , studijų paramai ir kitai
76 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
82 straipsnį papildyti 10 dalimi: „10. Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama.
Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų paramą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Argumentai : Pateiktas siūlymas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų, kadangi analogiška parama studijuojantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose šiuo metu yra skiriama pagal šiuo metu galiojančią Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio, 7 dalies redakciją. Pritarti102 ISM 2015-11-0574 Pasiūlymas:
valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšos 1.
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ;
valstybės biudžeto lėšos studijoms;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Argumentai: Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 straipsnyje numatyta, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. šios Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostatos pažeidžia lygiateisiškumo, racionalaus valstybės lėšų naudojimo principus bei nepagrįstai diferencijuoja mokslą pagal kilmę.
Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad aukštosios mokyklos atskaitomybė vykdoma per priežiūrą, kuri be kitų priemonių apima aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 103. .Įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad universiteto tikslas yra darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais. Pabrėžtina, kad vienodi su mokslo veikla susiję tikslai galioja ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. 46 straipsnio 4 punkte numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus.
Taigi, ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams, ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams galioja vienoda mokslo produkcijos kokybės užtikrinimo tvarka. Tuo tarpu nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama remiantis kitais principais (švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka). Apibendrinant galima būtų teigti, kad ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams taikomi tie patys su moksliniais tyrimais susiję tikslai, tokia pati atsiskaitymo ir akreditavimo tvarka, tačiau moksliniai tyrimai valstybiniuose universitetuose yra remiami valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšomis, o nevalstybiniuose – neremiami. Dėl šių priežasčių , nenumatant bazinio finansavimo galimybės privačiuose universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Tyrėjams valstybiniuose ir privačiuose universitetuose be teisėto pagrindo sudaromos nevienodos sąlygos vykdyti mokslinę veiklą. Norime pabrėžti, kad suvienodinus MTEP finansavimo sąlygas visoms aukštojo mokslo institucijoms būtų suteiktos lygios galimybės siekti geresnių mokslo rezultatų. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 104. ISM
75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos 1.
Aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
meno veiklai plėtoti aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. 3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 105. Lietuvos studentų sąjunga
17 Pasiūlymas: Studentas
Nepritarti Argumentai Rezidentas studijuoja pagal studijų programą, tai parodo, kad jis studentas. Ši nuostata nepakeista, ji yra galiojančiame MSĮ. 106 Lietuvos studentų sąjunga
34 Pasiūlymas: „ įgyvendindama studijų programą konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą, vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus.“ Argumentai : Socialinė dimensija šiuo metu yra viena iš svarbiausių temų Europos aukštojo mokslo erdvėje, tad būtina jai skirti didesnį dėmesį Lietuvoje. Gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, jog socialinės dimensijos plėtra galima tik valstybei veikiant kartu su mokslo ir studijų institucijomis, todėl manome, jog reikėtų šį įsipareigojimą numatyti Įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Lietuva yra viena iš „Peer Learning for Social Dimension“ projekto bandomajame vertinime dalyvaujančių valstybių, tad toks sprendimas būtų itin naudingas (ekspertų vertinimo išvados pasirodys vasarą). Pritarti
studentų sąjunga 2015-10-129 Pasiūlymas: Redaguoti atsižvelgiant į principus:
kompetenciją studijuoti ir aukštosios mokyklos technines galimybes vykdyti studijų programą;
vykdomas studijas, tačiau kaip įrankis įvertinti AM pasiekimus per praėjusį sutartinį laikotarpį. Argumentai : Dabartinė straipsnio redakcija iš esmės nekeičia situacijos. Valstybė ir dabar turi visus reikiamus įrankius kontroliuoti vykdomas studijų sritis ir kryptis, bei maksimalius jose studijuojančių studentų skaičius. Sutartis tarp aukštųjų mokyklų ir valstybės (jos įgaliotos institucijos) yra neretai sutinkama praktika Vakarų Europos šalyse, ši praktika buvo bandyta diegti ir Lietuvoje.
Įvertindami nesėkmingą tokio teisinio reglamentavimo patirtį, manome, jog jam galima būtų pritarti tik įvertinus poįstatyminių aktų projektus. Turėtų būti aiškus principas, jog aukštoji mokykla nusimato sau tikslus ir įsipareigoja juos pasiekti, o Ministerija įvertina jų pasiekimus pagal visiems vienodus rezultatų matavimo kriterijus, kurie negali būti sutariamoji sąlyga skirtinga atskiroms AM. Ministerija jokia forma negali apriboti studentams galimybės pasirinkti į kokią aukštąją mokyklą jie nori stoti, netaikant tokio pobūdžio apribojimų vienodai visoms aukštosioms mokykloms. Pabrėžtina, jog ribojimai studentui renkantis aukštąją mokyklą gali būti tik jo kompetencijos, turimos žinios ir AM infrastruktūros pajėgumai priimti studentą. Sutartis galėtų tapti įrankiu patikrinti kaip aukštajai mokyklai sekėsi įvykdyti išsikeltus tikslus, tačiau ne aukštosios mokyklos ir studentų pasirinkimo ribojimo įrankis. Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos
statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumenta i: Siūlome palikti dabar galiojančią formuluotę, mat esminių pokyčių siūlomuose pakeitimuose neįžvelgiam. Nepritarti Argumentai Patikslinimai parengti remiantis šių dienų praktika. 109. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1230 Pasiūlymas: „Studentų interesams valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).“ Argumenta i: Pastebime praktiką, kuomet privačiose aukštosiose mokyklose, sudaromos dirbtinės kliūtis studentų atstovavimui prisidengiant privataus juridinio asmens statusu, kuriam negalioja tam tikros įstatymo nuostatos, dėl to turi būti siekiama įtvirtinti lygiateisį atstovavimą nepriklausomai nuo aukštosios mokyklos juridinio statuso. Nepritarti Argumentai Perteklinis siūlymas, šiame straipsnyje minimos visos aukštosios mokyklos, nepriklausomai nuo jų finansavimo pobūdžio. 110. Lietuvos studentų sąjunga
2 Pasiūlymas: Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės analizė aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto Bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė .“ Argumenta i: Išorinis AM vertinimas turi būti skaidrus ir nesuteikti pagrindo aukštosioms mokykloms ir visuomenei abejoti jo rezultatais, todėl siūlome, jog vertinimo tvarką tvirtintų Vyriausybė. Nepritarti Argumentai Siekiant mažinti administracinę naštą ir lankstesnio teisinio reglamentavimo. 111. Lietuvos studentų sąjunga
4 Pasiūlymas: „
ne vėliau kaip per2 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatyti trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Argumentai : Numatytas 4 metų laikotarpis, mūsų nuomone, yra per ilgas. Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančio reglamentavimo, paliekant 2 metų terminą, kuris užtikrina laiku atliekamą visuomenės informavimą ir galimybę užtikrinti tinkamą studijų kokybę. Nepritarti Argumentai Išduodant leidimą vykdyti studijas įvertinamos galimybės vykdyti studijų kokybę po 2 metų rezultatų vertinimui dar nebūtų, nes neparengta nei viena absolventų laida. 112.
studentų sąjunga
6 Pasiūlymas: „ Jeigu pakartotinio vertinimo metu nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos, akreditacija nutrūksta, ir Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Kylant bet kokioms papildomoms studentų finansinėms prievolėms susijusiomis su studijomis jas dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“ Argumentai : Šio straipsnio dalies papildymas leistų Ministrui laisviau priimti sprendimus bei įpareigotų AM atidžiau ir atsakingiau vykdyti priėmimus ir planuoti savo veiklą. Pritarti
49 straipsnio 6 dalį papildyti paskutiniu sakiniu:
„Kylant bet kokioms papildomoms studentų finansinėms prievolėms
susijusiomis su studijomis jas dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60
kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip du kartus ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.“ Argumentai : Ištęstinių studijų forma skirta studentams, kurie dėl įvairių priežasčių negali studijuoti pilnu krūviu. Matydami studentų, besirenkančių studijas ištęstine forma skaičių, manome, kad šiuo metu egzistuojanti tvarka yra nepatogi ir neskatina vyresnių ar dirbančių asmenų įsitraukimo į aukštąjį mokslą.
Manome, jog tokių studijų organizavimas turėtų būti aukštosios mokyklos ir studento susitarimo reikalas, todėl siūlome reglamentuoti tik maksimalią leistiną trukmę, kuri būtų dukart ilgesnė nei nuolatinių studijų. Nepritarti Argumentai Tai prailgintų ištęstinių studijų laiką, studijos tęstųsi iki 8 metų. 114. Lietuvos studentų sąjunga
4 Pasiūlymas: „Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Studijoms trunkant 240 kreditų, bent 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami.“ Argumentai : Manome, jog griežti ir suvaržyti studijų programų aprašai daro neigiamą įtaką Lietuvos aukštojo mokslo sistemai ir vienerius metus studentas privalo turėti teisę mokytis jo norimus dalykus bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Nepritarti Argumentai Tai gali būti nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. 115. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1256 Pasiūlymas : Papildyti nauja dalimi ir išdėstyti taip: „Iki 10 % geriausiai kolegijas baigusių studentų siekiančių įgyti kompetencijų, bei gebėjimų tęsti studijas magistro programoje, atsižvelgus į jo studijų rezultatus kolegijoje, gali studijuoti tokiose universiteto vykdomose išlyginamosiose ir/ar papildomose studijose, nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“. Argumenta i: Dabartinė sistema nesudaro galimybės gabiausiems kolegijų abiturientams prieinamomis sąlygomis siekti tęsti studijas ir įgyti magistro kvalifikaciją. Tai pažeidžia mokymosi visą gyvenimą principą bei skiria studentus į dvi skirtingas grupes: pasirinkusius profesinio bakalauro ir bakalauro studijas, sudarydamos skirtingas galimybes toliau tęsti studijas, bei plėtoti savo karjerą.
Nepritarti Argumentai Neprognozuojamas lėšų poreikis. Koleginių studijų pirminė paskirtis rengti aukštos kvalifikacijos specialistus darbo rinkai. 116. Lietuvos studentų sąjunga
111 Pasiūlymas:
“12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų
konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis AM nustatytomis formomis juose darant pertrauką, tačiau laikotarpiui, kuris nepratęstų studijų dvigubai ilgiau nei numatytas studijų laikotarpis, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;“ Argumentai :
Aukštosios mokyklos šiuo metu turi begalę studijų stabdymo formų (laikinas studijų nutraukimas, studijų sustabdymas ir t.t.). Šios formos aukštojoje mokykloje naudojamos vietoj akademinių atostogų siekiant išvengti atsakomybės studentą grąžinti į tą pačią studijų programą ir tokią pačią finansavimo formą. Straipsnio papildymu siekiame suvienodinti studentų sąlygas visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Svarbu atkreipti dėmesį, jog studentui nutraukus studijas pertraukos metu, kuri buvo paimta ne dėl ligos ar nėštumo ir toliau galioja prievolė už savo studijas grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, jei jis studijavo VF vietoje. Pritarti
studentų sąjunga
4 Pasiūlymas:
„Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji
mokykla, suderinus su studentų atstovybe.“ Argumentai : Aukštoji mokykla privalo klausimus susijusius su studentais suderinti su juos atstovaujančia studentų atstovybe, ne tik išklausyti siūlymus. Pritarti 118.
studentų sąjunga
7 Pasiūlymas:
„Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais
studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus. Pasinaudojus šia teise sprendimas turi būti persvarstomas ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma .“ Argumentai : Tokios teisės turėjimas sustiprintų studentų atstovybės pozicijas ir aukštųjų mokyklų administracijos būtų labiau linkusios ieškoti bendrų problemos sprendimo būdų. Nepritarti Argumentai Šis siūlymas pažeidžia lygiateisiškumo principą, be to studentai valdymo organuose savo atstovus ir gali veikti per juos. 119. Lietuvos studentų sąjunga
5 Pasiūlymas:
„Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus
stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas . Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas ekspertas iš užsienio.“ Argumentai : Svarbu įtraukti studentus į procesus, susijusius su dėstytojų vertinimu. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Po žodžio „asmenys“ įrašyti žodžius
„o aukštosiose mokyklose - ne mažiau kaip
vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas“ 120.
Lietuvos studentų sąjunga
7 Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Vyriausybės
nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.“ Argumentai : Studentui privalome palikti teisę keisti studijų formą, dėl įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kurios gali nutikti per studijų laikotarpį. Pritarti
studentų sąjunga
1 Projekto 78 str. 1 dalies redakcijai nepritariame iš esmės. Argumentai : Tokia skalė dar labiau iškreipia vertinimo sistemą. Nepalieka galimybės aukštosioms mokykloms taikyti kitokias vertinimo sistemas. Nepritarti Argumentai
patikslinus, ji atitiks šiuo metu galiojančią vertinimo sistemą
studentų sąjunga
2 Pasiūlymai:
1) „Gerai besimokančiu nuolatiniu studijų studentu laikomas tas studentas, kuris per metus įvykdo numatytą studijų planą ir teigiamu įvertinimu baigia ne mažiau kaip 45 nacionalinius kreditus.“
2) „Gerai besimokančiu ištęstiniu studijų studentu laikomas tas studentas, kuris per metus įvykdo numatytą studijų planą ir teigiamu įvertinimu baigia ne mažiau kaip 35 nacionalinius kreditus.“ Argumentai: Nacionalinis kreditas yra aiškus, objektyvus, nenukrypstantis nuo Konstitucinės gero mokymosi sampratos. Ši sistema leidžia studentui turėti laisvesnę studijų programą. Nuolatinių studijų studentas vidutiniškai per metus studijuoja60 kredit ų. Kiekvienas studijuojamas dalykas gali turėti skirtingą nacionalinių kreditų vertę. Geras studentas yra tas studentas, kuri per numatytą laikotarpį, į kurį neįskaičiuojamos akademinės atostogos, baigia studijas.
Galimybė laisviau susidaryti studijų grafiką, vienais metais mokantis mažiau, kitais metais daugiau dalykų, padarytų studijas labiau lankstesnes ir palankesnes studentams. Nepritarti Argumentai
šį siūlymą gerai besimokančiu galima laikyti studentą turintį skolų
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra
valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms jeigu po atitinkamo laikotarpio studentas yra įgyvendinęs numatytą studijų planą ir nuolatinėse studijose surinkęs ne mažiau kaip 45 kreditus, ištęstinėse studijose surinkęs ne mažiau kaip 35 kreditus . Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse ir pagal tokią pačia studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“ Argumentai :
Lietuvos studentų sąjunga mano, jog toks gerai besimokančio studento kriterijus yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuotą mokymąsi. Kreditų kiekiai neprieštarauja šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatytam kreditų kiekiui. Apibrėžimai pilnai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo studijų kokybei bei tolimesnei karjerai.
Toks apibrėžimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą jis atitinka šiuos kriterijus:
kriterijai turi būti iš anksto žinomi – numatytas visiems iš anksto žinomas krūvio dydis, kurį studentas turi mokytis;
Argumentai
šį siūlymą gerai besimokančiu galima laikyti ir studentą turintį skolų
studijų procese studentui suteikiamos kompetencijos ir aukštosios mokyklos pripažinimas, kad šios kompetencijos yra tinkamo lygio. Plačiąja prasme tai atspindi įvertinimai „teigiamai“ ir „neigiamai“, kurie ir parodo ar studento studijos buvo sėkmingos, ar jis sugebėjo įrodyti, jog perlipo reikiamą kompetencijų kartelę.
Tokius rezultatus demonstruojantis studentas yra laikomas tinkamai baigusiu studijų dalyką, jam yra suteikiami Europos aukštojo mokslo erdvėje naudojami ir pripažinti ECTS kreditai, ne vienoje Europos valstybėje toks mokymasis yra pripažįstamas geru.
studentų sąjunga
1 Pasiūlymas: „Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kas metus kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“ Argumentai :
Siūlome suteikti teisę ir antrosios pakopos studentams gauti teisę į kompensaciją, sumai sumokėtai už studijas. Tai sudarytų lygias galimybes siekti geriausių rezultatų, taip pat skatintų didesnį absolventų stojimą į antrosios pakopos studijas.
Taip pat siūlome sumokėtą sumą už studijas kompensuoti kas metus, taip sudarant lygias galimybes visų pakopų, formų ir aukštųjų mokyklų studentams. Pritarti
studentų sąjunga
2 Pasiūlymas:
„Geriausiai studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio
straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne mažesnis didesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ir antros ar vientisųjų studijų vietose tais metais pirmuosius studijų metus ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus.“ Argumenta i:
Siekiant padidinti studijų prieinamumą geriausiai besimokantiems, bet nesirotavusiems studentams, užtikrinti teisę į nemokamą mokslą yra būtina nustatyti riba, kuri yra ne mažesnė kaip atitinkama procentų dalis. Toks sprendimas išspręstų problemą, kuomet studijų kaina yra kompensuojama pagal tai kiek valstybė turi pinigų, o ne pagal tai kiek yra gerai besimokančių studentų, mokančių už savo studijas. Dabartinė redakcija gali sukurti tokią situaciją:
Programoje studijuoja 60 studentų, 50 iš jų VF, 10 VNF. Visų
Visų
studentai, teisę į kompensaciją pagal dabar galiojančią formuluotę turėtų tik
galimas konfliktas tarp studentų priklausomai nuo jų stojimo rezultatų.
Tyrimai atskleidžia, jog išsilavinimas mokykloje ir galimybės stoti į aukštąją mokyklą priklauso nuo socialinių, geografinių aplinkybių (neturtingai gyvenančiai šeimai mažame miestelyje sunkiau užtikrinti vaikui gera vidurinį išsilavinimą). Jei rotacija užtikrina saugiklius vienai kategorijai studentų, kompensacija turėtų šią rotacijos spragą ištaisyti, mat aukštasis mokslas turėtų būti grindžiamas lygybės ir teisingumo principais. Siūlome didinti kompensacijos dažnį, suteikiant studentams daugiau galimybių planuotis finansus, išlyginant skirtumus tarp ištęstinių ir nuolatinių studentų, bei studentų studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Dabar siūlomoje redakcijoje numatyta nuostata panaikina kintamąjį galiojusį iki šiol - kurso vidurkį. Tai sukuria dar didesnes privilegijas į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems studentams. Iš dalies pritarti Argumentai Pritarta siūlymui įrašyti ir antrą pakopą. Kitiems pakeitimams nepritarti, kadangi reikės labai daug papildomų lėšų. 127. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1281 Pasiūlymas:
Keisti iš esmės. Argumentai : Paskolų teikimo mechanizmas reikalauja rimtesnės peržiūros, kurios metu būtina tobulinti nuostatas ir numatyti, kad paskolas studentai turėtų pradėti grąžinti tik praėjus dviems metams po studijų baigimo ar nuo to momento, kai jo vidutinio darbo užmokestis atitinka nustatytą vidutinį darbo užmokesčio dydį, nuo kurio pradedama grąžinti paskola. Paskolos grąžinimo terminas turėtų būti nukeliamas ir tais atvejais, kai studentas tęsia studijas aukštesnėje pakopoje. Taip pat numatyti, jog paskolų gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje palūkanas studijų metu kompensuotų valstybė, kaip yra paskolų studijų kainai apmokėti atveju. Nepritarti Argumentai Tai nustatoma LRV nutarimu. Teikėjai sutinka. 128.
studentų sąjunga
10 N Pasiūlymas: Papildyti nauju punktu: „Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) parama. Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“ Argumentai : 1. Toks sprendimas apriboja galimybes gabiausiems šalies abiturientams rinktis geriausiai jų poreikius atitinkančias studijas Lietuvoje. Tačiau, studentui pasirinkus studijas užsienyje (nesvarbu ar tai būtų privati, ar valstybinė aukštoji mokykla), jis galėtų pretenduoti į valstybės paramą studijoms, kuri yra numatyta įstatymo projekto 82 straipsnio
rinktis pageidaujamas Lietuvos aukštąsias mokyklas, tiek ir valstybė, padidindama akademinio jaunimo emigracijos srautą. 2. Šiandieniniame globaliame kontekste būtų klaida apriboti jauno asmens galimybę rinktis jam tinkančias studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje vien tik dėl šios įstaigos kilmės. Tuo labiau, kad nevalstybinėms aukštosioms mokykloms yra keliami analogiški reikalavimai kaip ir valstybinėms aukštosioms mokykloms tiek dėl studijų kokybės, tiek kitais susijusiais aspektais. Pasaulinėje praktikoje, aukštąjį mokslą taip pat teikia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai universitetai. Nepaisant to, šios įstaigos finansuojamos iš tų pačių šaltinių – valstybės biudžeto bei privačių lėšų (pvz., Norvegijos, Danijos, Islandijos ir kitų valstybių geros praktikos pavyzdžiai). Pritarti 129.
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas: „ Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“ Argumentai:
lygios teisės VF ir VNF studentams gauti skatinamąsias stipendijas visose AM. Pritarti
studentų sąjunga
5 Pasiūlymas: „Asmenys, studijuojantys valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose studijų vietose , valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“ Argumenta i: Studijų kaina privalo būti nurodyta sutartyje ir jokios papildomos įmokos ar rinkliavos negali būti renkamos nepriklausomai nuo to ar studentas yra VF ar
studentų sąjunga
1 Pasiūlymas: „ Sandoriai, kurių pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios mokyklos nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai toks turtas yra perduodamas aukštosios mokyklos studentų atstovybei jos akademinėms ir socialinėms funkcijoms, numatytoms įstatuose, įgyvendinti .“ Argumentai: Siūlome Įstatymą papildyti nuostata, kuri leistų aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomą turtą paprasčiau perduoti studentų atstovybei. Nepritarti Argumentai Aukštoji mokykla ir taip gali išnuomoti ar perleisti savo nuosavą turtą. 132.
1 Kauno kolegijos bendruomenė išanalizavo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir siūlome patikslinti šiuos straipsnius: Siūloma formuluotė: „10 straipsnis.Kolegija
moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio
„universitetas“. Pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas
„University of Applied Sciences“. Kolegijos negali vykdyti
universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.“ Argumentai :
nuostata, kad kolegijos pavadinime lietuvių ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“, menkina kolegijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, galimybes plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, atitinkančiomis Lietuvos koleginį sektorių. Užsienio kalba vartojamu terminu
„University of Applied Sciences“ apibūdinamos Suomijos, Estijos, Belgijos,
Olandijos ir kitų Europos šalių aukštosios mokyklos, kurios yra atitikmuo Lietuvos kolegijoms. Todėl siūlome 10 straipsnio pirmoje dalyje atsisakyti nuostatos, kad kolegines studijas vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime užsienio kalba negali būti žodžio „universitetas“ ir įrašyti, kad pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas „University of Applied Sciences“. Nepritarti Argumentai Siūlymas perteklinis, nereikėtų tiksliai nustatyti kaip turėtų vadintis kolegija angliškai, kadangi gali būti įvairių variantų. Pasiūlymas Iš
žodį „kalba“. 134. Kauno kolegija
22 Siūlome 10 str, 2 d.
2 punktą formuluoti taip: „
2) užsiimti konsultacine veikla, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir
(arba) profesionalųjį meną; “ Argumentai: Reikalinga tikslinti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, išbraukiant žodžius „ pagal savo kompetenciją“, nes tai suponuoja abejones kolegijų sektoriaus galimybėmis vykdyti konsultacinę veiklą bei plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus. Taip pat siūlome p apildyti šį punktą žodžiais „ eksperimentinę plėtrą ir
(arba) profesionalųjį meną“. Taip būtų išlaikyta dermė tarp 10 straipsnio pirmos dalies ir antros dalies nuostatų bei atitiktų 4 straipsnio 10 dalyje išreikštą aukštosios mokyklos misiją. Nepritarti Argumentai Nepritarta siūlymui, kadangi šis punktas nekelia jokių abejonių ir yra tiksliai apibrėžiantis kolegijų veiklą. 135. Kauno kolegija
3 Siūlome 27 str. 3 d. formuluoti taip: „
mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras iš aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pateikto kandidatų sąrašo .
Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai: Siūlome detalizuoti aukštosios mokyklos tarybos sudarymą ir papildyti
žodžiais
„iš aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos pateikto kandidatų
sąrašo.“ Iš dalies pritarti Argumentai Siūloma kita formuluotė. Pasiūlymas Priešpaskutinį sakinį išdėstyti taip: „Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras suderinus su senatu (akademine taryba)
5 Siūlome 27 str. 5 d. formuluoti taip: „
Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Senato (akademinės tarybos) pirmininkas tampa Tarybos nariu pagal einamas pareigas Akademinėje taryboje.“ Argumentai : Nepritariame nuostatai, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai negali būti Tarybos nariais. Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Manome, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės turi būti sudarytos vienodos teisės dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Tačiau senato (akademinės tarybos) pirmininkas galėtų automatiškai patekti į tarybos sudėtį pagal užimamas pareigas Akademinėje taryboje. Nepritarti Argumentai Taryba yra renkamas organas, todėl ir Senato pirmininkas turėtų dalyvauti rinkimuose, jeigu bus tokia galimybė
5 Siūlome 28 str. 5 d. formuluoti taip: „ 5.
5 d. formuluoti taip: „
(kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai<...>“ Argumentai : Įstatymo formuluotėje nenumatyta, kad kolegijos administracijos nariai gali būti akademinės tarybos nariais, kai tuo tarpu universiteto administracijos darbuotojai gali būti senato nariais. Pritarti
2 Siūlome 29 str. 2 dalį formuluoti taip: „
2Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
<...>
valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;8 ) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
<...>“
Argumentai : Siekiant suderinti rektoriaus (direktoriaus) funkcijas su aukštosios mokyklos Tarybos funkcijomis, siūlome papildyti 29 straipsnyje antroje dalyje numatytas rektoriaus (direktoriaus) funkcijas, papildomai po 6 punktu įrašant naują funkciją, kad rektorius (direktorius) teikia Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą. Pritarti Pasiūlymas Papildyti šio straipsnio 2 dalies 7 punktu, buvusį 7 laikyti 8 punktu. 7 punktą išdėstyti taip: „7) teikia Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;“
5 Siūlome 29 str. 5 dalį formuluoti taip: „
5Rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo,
paprastai turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.“ Patikslinti 29 straipsnio 5 dalį, įrašant žodį „paprastai“.
Nepritarti Argumentai Reikalavimai aukštosios mokyklos valdymo organams turi būti tikslūs ir aiškūs. 140. Kauno kolegija 2015-10-1248 2, 3 Siūlome konkretizuoti
apie krypties studijų vertinimą ir akreditavimą. Įstatyme nėra numatyta, kokios bus pasekmės, jei neakredituojama studijų kryptis. Jei neakredituojama studijų kryptis, ar aukštoji mokykla galės rengti naujas studijų programas toje kryptyje? Kaip bus priimamas sprendimas dėl studijų krypties akreditavimo, jei tik dalis studijų programų toje studijų kryptyje atitinka keliamus reikalavimus, o dalis neatitinka? Nepritarti Argumentai
yra poįstatyminių teisės aktų dalykas
2015-10-1249 Siūlome supaprastinti
numatytą aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą ir akreditavimą, numatant aukštosios mokyklos kokybės vadybos sistemos auditą. Taip pat aukštosios mokyklos išorinis vertinimas gali dubliuoti Švietimo ir mokslo ministerijos su aukštąja mokykla sudarytos sutarties nuostatas. Nepritarti Argumentai Siūlomas neišdiskutuotas, naujas modelis. Vidinės kokybės sistemos nėra pakankamai„ užaugusios“, kad būtų galima pasikliauti vien jų auditu. 142. Kauno kolegija 2015-10-1251
valstybės biudžeto lėšomis atliekami moksliniai tyrimai“. Ar dėstytojo, gaunančio darbo užmokestį iš valstybės biudžeto lėšų, atliekami moksliniai tyrimai yra laikomi valstybės biudžeto lėšomis atliekamais moksliniais tyrimais? Nepritarti Argumentai
pasiūlymas
2015-10-124
įstatymo nuostatas dėl profesinių studijų (51 straipsnio 1 dalis 2 punktą, 52 straipsnio 5 dalį, 54 straipsnio 5 dalį), tampa neaišku, kas yra profesinės studijos ir kas jas gali vykdyti.
Todėl 4 straipsnį reikėtų papildyti sąvokos
„profesinės studijos“ apibrėžimu bei kituose straipsniuose apie profesines
studijas apibrėžti, kas šias studijas vykdo. Apie Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį užsimenama tik 58 straipsnio 5 dalyje. Nepritarti Argumentai Kvalifikacijų sandaroje nurodomas tiek laipsnį suteikiančių studijų tiek profesinių studijų
kvalifikacijos
<...>
kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro , magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir
(arba) tęsti studijas magistrantūroje. 2) Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro laipsnis, baigusiems universitetines studijas – magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.“ Nepritarti Argumentai Siūlomas modelis neaptartas ir neišdiskutuotas. 145. Kauno kolegija
5 Siūlome įstatyme numatyti galimybę kolegijoms vykdyti antrosios pakopos studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. 65 straipsnio 5 dalį, numatant tam tikras išlygas asistentams kolegijoje, nes Lietuvoje nėra rengiami kai kurių studijų programų magistrai (pvz., Dantų technologijos studijų programos):
Pirmoji siūloma formuluotė: „ 5.
Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarieji reikalavimai gali būti netaikomi universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.“ Antroji siūloma formuluotė: „
paprastai gali pretenduoti asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį .“ Argumentai:
Siūlome patikslinti 65 straipsnio 5 dalį, numatant tam tikras išlygas asistentams kolegijoje, t. y. , kad jiems gali būti netaikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Iš dalies pritarti Argumentai Pritarti antrajai formuluotei, tik išbraukus žodį „paprastai“. Siūloma
paprastai “ ir įrašyti nauja 6 dalimi:
„6. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms,
studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“
7 Siūlome 77 str.
7 dalį formuluoti taip: „
atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą toje pačioje aukštojoje mokykloje nepriklausomai nuo studijų krypties , neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. Susidariusį studijų kainos skirtumą dengia studentas savo lėšomis.“ Argumentai :
Siūlome numatyti studentams galimybes keisti studijų programas toje pačioje aukštojoje mokykloje nepaisant studijų krypties ir neprarandant valstybinio studijų finansavimo dalies. Susidariusį studijų kainos skirtumą dėl studijų krypties pakeitimo turėtų apmokėti pats studentas. Nepritarti Argumentai Ši nuostata sudaro sąlygas pereiti iš nepopuliarios į kitą labiau populiarią studijų programą. 147. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
1 Išnagrinėjus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3376, teikiame pastabas ir siūlymus dėl projekto tobulinimo:
„1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami
taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Argumentai : Lietuvos kolegijos yra aukštosios mokyklos, orientuotos į studentų parengimą praktinei veiklai. Tiesiogiai verčiant į anglų kalbą nelietuvišką žodį „kolegija“, naudojamas terminas „College“. Bet tai nepaaiškina, kokio tipo tai mokykla, nes užsienyje terminu „College“ paprastai apibrėžiamos profesinės mokyklos (vocational schools, ang.), rečiau universitetų fakultetai (anglo saksų tradicija).
Dėl tokio vertimo nukenčia Lietuvos kolegijų identifikavimas užsienyje, sektoriaus tarptautinis konkurencingumas, galimybės plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su identiško tipo užsienio aukštojo mokslo institucijomis. Siūlome nereglamentuoti įstatyme kolegijų pavadinimo anglų kalba ir palikti šį klausimą Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimui. Nepritarti
kolegijų direktorių konferencija
226 straipsnio 2 dalį formuluoti taip:
„2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir
akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.“ d irektorių Argumentai: Tai labiau atitiktų Europos aukštojo mokslo erdvės praktiką aukštųjų mokyklų vadovus vadinti rektoriais nepriklausomai nuo mokyklos tipo. Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamoje įstatymo redakcijoje universitetų ir kolegijų vadovams keliami vienodi kvalifikaciniai reikalavimai. Nepritarti Argumentai Universitetų ir kolegijų vadovų pavadinimai susiklostė istoriškai ir jų keitimas reikalauja diskusijų akademinėje bendruomenėje. 149. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
327 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės atstovai nariai skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 nariai.
Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai : siūlome detalizuoti aukštosios mokyklos tarybos sudarymą. Nepritarti Argumentai Detali aukštosios mokyklos tarybos rinkimo tvarka yra aukštosios mokyklos statute. 150. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
527 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ ,taip pat aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką . Argumentai : Nepritariame nuostatai, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai ne gali būti Tarybos nariais. Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Manome, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės nariams turi būti sudarytos vienodos teisės dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Nepritarti Argumentai Senato pirmininko išrinkimas į Tarybą sustiprintų ryšius ir bendradarbiavimą su Senatu. 151.
kolegijų direktorių konferencija
528 straipsnio 5 dalį formuluoti taip: „
tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.<...>“ Argumenta i: Įstatymo formuluotėje nenumatyta, kad kolegijos administracijos nariai gali būti akademinės tarybos nariais, kai tuo tarpu universiteto administracijos darbuotojai gali būti senato nariais. Pritarti
kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0829 29 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus formuluoti taip:
„2 Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
<...>
aukštosios mokyklos Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo veiklos ataskaitą;
skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybai tarybos tvirtinti patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;“ <...> Argumentai: Taip būtų suderintos aukštosios mokyklos vadovo funkcijos su aukštosios mokyklos tarybos funkcijomis, kad Taryba „svarsto ir tvirtina rektoriaus
ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą“. Pritarti
kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0829 Siūlome
: Įstatymo projekte nesiskiria universitetų ir kolegijų vadovų vykdomos funkcijos, jų rinkimai bei atleidimo tvarka, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Neturėtų skirtis ir pareigybių pavadinimas. Nepritarti Argumentai Universitetų ir kolegijų vadovų pavadinimai susiklostė istoriškai ir jų keitimas reikalauja diskusijų akademinėje bendruomenėje. 154.
kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0848 2, 3 Siūlome konkretizuoti
apie krypties studijų vertinimą ir akreditavimą. Įstatyme nėra numatyta, kokios bus pasekmės, jei neakredituojama studijų kryptis. Jei neakredituojama studijų kryptis, ar aukštoji mokykla galės rengti naujas studijų programas toje kryptyje ? Kaip bus priimamas sprendimas dėl studijų krypties akreditavimo, jei tik dalis studijų programų toje studijų kryptyje atitinka keliamus reikalavimus, o dalis neatitinka ? Nepritarti Argumentai
poįstatyminių teisės aktų dalykas
kolegijų direktorių konferencija
2 Siūlome 52 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „
gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
<...>
baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai, studijas profesinio magistro laipsniui įgyti gali vykdyti kolegijos kartu su universitetais .“ Argumentai : Siūlome įstatyme numatyti atskirais atvejais galimybę studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti vykdyti kolegijoms kartu su universitetais. Tai sustiprintų universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą, sudarytų galimybes labiau tenkinti darbo rinkos poreikį atskirų į praktiką orientuotų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui. Nepritarti Argumentai Siūlomas modelis neaptartas ir neišdiskutuotas. 156. Lietuvos nac. UNESCO komisijos gen.sekretorė Asta Junevičienė 2015-10-13 Š.m. rugsėjo mėn. vykusioje JT Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje buvo priimti Darnaus vystymosi Tikslai (Sustainable Development Goals), kurie nuo 2016 m. pakeis Tūkstantmečio plėtros tikslų programą.
UNESCO, kaip specializuota JT agentūra, yra įgaliota suteikti strateginį pagrindą šių tikslų įgyvendinimui švietimo, mokslo, kultūros bei komunikacijos ir informacijos priemonėmis. 2014 m. lapkričio 9-12 d. Japonijoje, Nagojoje, vyko UNESCO Pasaulinės darnaus vystymosi švietimo konferencija ir eilė kitų pasaulinių renginių, skirtų sutarti dėl ilgalaikės darnaus vystymosi švietimo programos, kuri taptų svarbiu Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo įrankiu. Norėtume atkreipti dėmesį į Nagojoje priimtą deklaraciją, skirtą aukštojo mokslo orientavimuiį darnų vystymąsi, į kurios nuostatas, mūsų nuomone, būtų svarbu atsižvelgti priimant Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Deklaracijoje akcentuojamas aukštojo mokslo, kaip vienos svarbiausių priemonių siekiant transformuojančių pokyčių valstybės vystymuisi ir visuomenės vertybinėje orientacijoje, kurie turi atsirasti glaudinant aukštojo mokslo institucijų ir visuomenės – viešojo ir privataus sektoriaus-kaitai, iš visuomenės ateinančioms iniciatyvoms ir problematikai, didžiausią dėmesį skiriant darnaus vystymosi vertybinių nuostatų, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžių ir kompetencijų keistis ir keisti visuomenę ugdymui. Pritarti
16 Prašome atsižvelgti į Lietuvos nac. UNESCO komisijos bendradarbiaujant su šios srities ekspertais parengtus siūlymus rengiamam Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektui:3 straipsnio 1 d. 4 punktą formuluoti taip: „4) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi;
2133 straipsnio 2 d. 12 punktą formuluoti taip:
159
2 3, 4 9 straipsnio 2 d.
3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
3) bendradarbiaujant su socialiniais ir ūkio partneriais, mokslo ir (arba) meno, studijų ir visuomenės švietimo veikla skatinti regionų ir visos šalies darnų vystymąsi;
4) ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus kūrybiškai ir atsakingai diegti technologijų ir socialines inovacijas, kompetentingai prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo. Pritarti
2 Kolegijų 3 ir 4 tikslai neturėtų skirtis nuo universitetinių Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
311 sr.3 d. 1 ir 3 punktus išdėstyti taip:
kompleksinius (tarpkryptinius), į ateities perspektyvą kreipiančius šalies vystymosi tyrimus, skirtus strateginiams sprendimams pagrįsti ir jų ekonominiam, socialiniam ir ekologiniam poveikiui vertinti.
<...>
visuomenėje mokslinių tyrimų rezultatus, ugdyti inovacijų kultūrą, skatinti žiniomis grindžiamą dalyvavimą priimant šalies ir bendruomenės raidai reikšmingus sprendimus. Nepritarti Argumentai
tai yra nustatyta šio straipsnio punktuose
kolegijos direktorius
1 Argumentai : Lietuvos aukštojo mokslo sistema nuo 2000 m. yra binarinio pobūdžio. Tai reiškia, kad šioje sistemoje veikia lygiaverčiai dalyviai – universitetai ir kolegijos. Nors šių aukštųjų mokyklų visuomeninė paskirtis skiriasi, tačiau jose teikiamas pirmosios pakopos išsilavinimas (bakalauro ir profesinio bakalauro) traktuojamas kaip lygiavertis. Skiriasi tik šio išsilavinimo specifika, kadangi bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgyję absolventai turi stipresnį teorinį parengimą, o profesinio bakalauro laipsnį įgijusieji – į praktiką orientuotą parengimą.
Tokį parengimo specifiškumą nulemia tai, kad kolegijų absolventai per 30 proc. studijų laiko mokosi praktinių dalykų, daugiau kaip pusė kolegijų dėstytojų turi praktinės patirties dėstomų dalykų srityje. Tuo tarpu universitetų bakalauro studijų programose daugiau laiko skiriama teorinėms studijoms, daugiau kaip pusė dėstytojų yra mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai. Apibrėžiant aukštojo išsilavinimo sąvoką šiuo metu svarstomo projekto 4 str. 2 ir 3 d., išskiriamas aukštasis koleginis išsilavinimas ir aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pastarosios apibrėžtys, žvelgiant į jas pirmosios aukštojo mokslo pakopos aspektu, skiriasi tik vienu žodžiu – pirmuoju atveju nurodoma, kad koleginis išsilavinimas įgyjamas baigus koleginių studijų programas, o antruoju, kad universitetinis išsilavinimas įgyjamas baigus universitetinių studijų programas. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535, 10 p. pirmosios pakopos universitetinėse ir koleginėse studijose įgytos kvalifikacijos priskiriamos vienam VI lygiui. Minėto dokumento priede pateiktas VI lygio kvalifikacijų aprašymas yra vienodai taikomas tiek profesinio bakalauro, tiek ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusiems asmenims. Svarstomo įstatymo projekto
bakalauro ir bakalauro kvalifikacinius laipsnius galimybes baigus studijas, akcentuojama, kad šios galimybės yra vienodos ir, kad šie asmenys turi teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. Pastarosios nuostatos įtvirtinimas atliepia Bolonijos proceso Leveno ir Naujojo Luveno bei Bukarešto deklaracijų nuostatas - gerinti absolventų įsidarbinimo galimybes ir rodiklius.
Nepritarti Argumentai
konkretaus siūlymo
LR Mokslo ir studijų įstatymo projektas ir jį lydintys teisės aktai sudaro geras prielaidas mūsų šalies aukštojo mokslo integracijai Europos aukštojo mokslo erdvėje. Tačiau siekiant aukštojo išsilavinimo prestižo mūsų šalyje, Europoje bei pasaulinėje erdvėje didinimo bei vienodų sąlygų visiems, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą sudarymo, siūlome kai kuriuos Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – MSĮ) projekto patikslinimus. Patikslinti MSĮ projekto 10 str. 1 d. formuluotę, akcentuojant kolegijų paskirtį – rengti į praktiką orientuotus specialistus bei atsisakyti nuostatos, kad kolegijos pavadinime lietuvių ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“. Tai apsunkina tarptautinį kolegijų sektoriaus konkurencingumą, riboja galimybes plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, atitinkančiomis Lietuvos koleginį sektorių. Užsienio kalba vartojamu terminu „University of Applied Sciences“ apibūdinamos Suomijos, Estijos, Belgijos, Olandijos ir kitų Europos šalių aukštosios mokyklos, kurios yra atitikmuo Lietuvos kolegijoms. Todėl siūlome atsisakyti nuostatos, kad kolegines studijas vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime užsienio kalba negali būti žodžio „universitetas“ ir įrašyti, kad pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas „University of Applied Sciences“. Pasiūlymas :
MSĮ projekto 10 str. 1 d. išdėstyti taip: Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, orientuotos į praktinį parengimą, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“.
Pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas
„University of Applied Sciences“. Kolegijos negali vykdyti
universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Nepritarti Argumentai Argumentai Siūlymas perteklinis, nereikėtų tiksliai nustatyti kaip turėtų vadintis kolegija angliškai, kadangi gali būti įvairių variantų. Pasiūlymas Iš
žodį „kalba“. 164. Utenos kolegijos direktorius G.Bužinskas 2015-11-2552 1,2 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto 52 str. formuluotę įstatyme numatant galimybę kolegijoms vykdyti antrosios pakopos studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Pasiūlymas: MSĮ projekto 52 str. 2 d. 1 ir 2 p. išdėstyti taip:
trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro , magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
1) Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. 2) Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro laipsnis, baigusiems universitetines studijas – magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.“ Nepritarti Argumentai Šis siūlymas buvo diskutuotas darbo grupėje, bet nebuvo pritarta. 165. Utenos kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti
projekto27 str. 5 dalį atsisakant nuostatos, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai negali būti Tarybos nariais.
Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Laikomės pozicijos, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Tačiau senato (akademinės tarybos) pirmininkas galėtų automatiškai patekti į tarybos sudėtį pagal užimamas pareigas Akademinėje taryboje. Pasiūlymas : MSĮ projekto 27 str. 5 d. išdėstyti taip:
Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Senato (akademinės tarybos) pirmininkas tampa Tarybos nariu pagal einamas pareigas Akademinėje taryboje. Nepritarti Argumentai Pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, turi būti atskiriamas valdymo organų kompetencija. 166. Utenos kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto
, numatant tam tikras išlygas dėstytojų asistentų, dirbančių kolegijose, išsilavinimui, kad jiems gali būti netaikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Pasiūlymas: MSĮ projekto 65 str. 5 d. išdėstyti taip: „Į asistento pareigas paprastai gali pretenduoti asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.
Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“ Pritarti Argumentai Pritarti antrajai formuluotei, tik išbraukus žodį „paprastai“. Siūloma
paprastai “ ir įrašyti nauja 6 dalimi:
„6. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms,
studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“
kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto 76 str. nauju 5 punktu, akcentuojant regioninėse aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų tikslinį finansavimą ir atsižvelgiant į tai, kad švietimo sistema mūsų šalyje traktuojama kaip vientisa bei įgyvendinanti teisėtų lūkesčių, proporcingumo principus. Laikomės nuostatos, kad regioninės aukštosios mokyklos, rengiančios specialistus regiono įmonėms, turi teisę iš valstybės tikėtis kompensacinių priemonių, kad regionų jaunimui regionuose būtų sudarytos patrauklesnės sąlygos studijuoti, kurti darbo vietas ir tolesnio gyvenimo planus. Pasiūlymas : MSĮ projekto 76 str. 5 d. išdėstyti taip:
lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai;
mokyklų studentų studijoms apmokėti . Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nėra regioninių aukštųjų mokyklų ir studentų sąvokų 168.
Studijų kokybės vertinimo centras
3 Argumentai: Siekdami prisidėti prie Europos Sąjungos vykdomos lyčių lygių galimybių politikos bei europos Parlamento rezoliucijos dėl ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimo, siūlome papildyti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto 21 straipsnio 3 punktą, įtvirtinant subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą Studijų kokybės vertinimo centro valdymo organe – Taryboje. Pažymime, kad Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos (angl. European Association fo Quality Assurance in Higher Education (ENQA) sudarytos ekspertų grupės, išoriškai vertinančios kokybės agentūrų veiklą, kreipia dėmesį į tinkamą šio principo įgyvendinimą. Pvz., estų kokybės agentūros išorinio vertinimo išvadose buvo išsakyta pastaba dėl vienos lyties dominavimo šios agentūros taryboje (iš 13 narių buvo tik viena moteris). Pasiūlymas : 21 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį
kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, švietimo ir mokslo ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo komiteto, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.
Sudarant Studijų kokybės vertinimo centro tarybą turi būti užtikrintas proporcingo lyčių atstovavimo principas.“ Nepritarti Argumentai Labai sunku įgyvendinti šią nuostatą, kadangi atstovus skiria skirtingos institucijos. Be to šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vienas iš principų yra lygių galimybių principas. 169. Lietuvos universitetų rektorių konferencija
9 Siekiant įteisinti tarpkryptiškumą doktorantūroje siūlome Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 naujoje redakcijoje (XIIP-3376) 54.9 punktą formuluoti taip:
gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Mokslo krypčių kvalifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių kvalifikaciją tvirtina Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą, gali suteikti tarpkryptinės doktorantūros teisę. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties (-čių) mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Nepritarti Argumentai Sunku įgyvendinti , kadangi daktaro laipsnis suteikiamas tam tikroje kryptyje. Be to šis siūlymas neišdiskutuotas. 170. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.
Sutkus 2015-11-1374 Argumentai : Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 str. numatyta, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Tuo tarpu, LVK žiniomis, geriausios bendros mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvos, mokslo ir verslo projektai, moksliniai darbai dažnai yra parengiami ir privačiuose universitetuose, kuriems, pagal siūlomą reguliavimą, nebūtų sudarytos galimybės tyrimams gauti bazinį valstybės finansavimą. Šiame kontekste kritikuotina ir MSĮ projektu numatoma tvarka, kai fiksuota bazinio finansavimo dalis yra paskiriama ne pagal mokslo rezultatus, o pagal ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas lėšų sumas ar kitus kriterijus. LVK nuomone, taip pažeidžiamas imperatyvus racionalaus valstybės lėšų naudojimo principas, kadangi finansavimas nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją kuriančias mokslo ir studijų institucijas. Atsižvelgiant į mokslo ir verslo projektų svarbą šalies vystymuisi, ragintume atsisakyti fiksuotos bazinio finansavimo dalies bei visoms mokslo įstaigoms užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti dėl skiriamų lėšų. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 171. 74 Konfederacija taip pat atkreipia dėmesį, kad ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams yra taikomi tie patys su moksliniais ir studijomis tyrimais susiję tikslai, identiška atsiskaitymo ir akreditavimo tvarka. Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. numatyta, kad aukštosios mokyklos atskaitomybė vykdoma per vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kt.
Įstatyme universitetai, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio ar teisinio statuso, yra įpareigoti darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais. Taigi diferenciacija taikoma tik skiriant finansavimą – moksliniai tyrimai valstybiniuose universitetuose yra remiami valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšomis, o nevalstybiniams universitetams ši galimybė nėra suteikta. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, akivaizdu, kad MSĮ projektu siūlomas reguliavimas pažeidžia lygiateisiškumo principą – privačių ir valstybinių universitetų tyrėjams sudaro nevienodas sąlygas vykdyti mokslinę veiklą. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais siūlome Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 ir 75 str. numatyti, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo, valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos būtų skiriamos ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams . Pasiūlymas: išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 ir 75 str. taip:74 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų lėšos 1.
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų lėšas sudaro:
aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ;
valstybės biudžeto lėšos studijoms;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 7) valstybės fondų lėšos;
kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 2. Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. 172. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2015-11-1376 Pasiūlymas:
Siūlome išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 76 straipsnį taip:76 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms 1.
Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
apmokėti;
studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
, studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai paramai. 2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, r engiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas Vietoje žodžių „studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai“ įrašyti „studijų stipendijų ir kitai“
verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2015-11-1382 Pasiūlymas: Siūlome išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnį taip:82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams 82 straipsnį papildyti tokia dalimi:
būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. 2. Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos. 3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. 5.
mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. 6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 8. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos užsienio valstybių piliečių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 9. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą. Pritarti
pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama. Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų paramą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1725 FTMC sutinka su 22 str. 4 d. pakeitimu: 1.
4 d. pakeitimu:
ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse. . FTMC atkreipia dėmesį, kad LR Civiliniame kodekse ir kituose specialiuose įstatymuose, susijusiuose su atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų statusu, nėra reglamentuoti mokslo ir technologijų parkų steigimo, veiklos, pertvarkymo ir pasibaigimo bei turto valdymo principai ir tvarka. FTMC siūlo papildyti LR Mokslo ir studijų įstatymą straipsniais, kuriuose būtų apibrėžti mokslo ir technologijų parkų turto valdymo, naudojimo, disponavimo principai ir tvarka. Pritarti
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-17 60,1 Argumentai : FTMC siūlo papildyti Mokslo ir studijų įstatymo 59 ir 69 straipsnius nuostata, pagal kurią mokslo įstaiga, esanti valstybiniu mokslinių tyrimų institutu (nepriklausomai nuo jos teisinės formos, t.y., tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga), savo nustatyta tvarka taip pat gali suteikti profesoriaus emerito statusą savo darbuotojams, daug pasiekusiems moksle. Kaip analogą „profesoriaus emerito“ kategorijai, valstybiniame mokslinių tyrimų institute siūlome įteisinti galimybę pasižymėjusiems moksle įstaigos darbuotojams suteikti
„nusipelniusio mokslininko“ statusą. Pasiūlymas:
pakeisti LR Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 1 d. ir 69 straipsnį, t.y.: „59 straipsnis. Akademinė bendruomenė Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, nusipelnę mokslininkai ir profesoriai emeritai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūloma vadinti „mokslininkai emeritai “
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1770
69 straipsnį Nusipelnę mokslininkai ir profesoriai emeritai ir išdėstyti taip: 1.
Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir/ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir/ar pedagoginį darbą valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba įstaigoje nustatyta tvarka gali suteikti nusipelniusio mokslininko vardą. 2. Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje. Nusipelniusiam mokslininkui valstybinis mokslinių tyrimų institutas nustatyta tvarka pagal galimybes sudaro sąlygas dalyvauti įstaigos mokslinėje ar kitokio pobūdžio veikloje. 3. Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. Nusipelniusiam mokslininkui valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos nustatyta tvarka skiriama nusipelniusio mokslininko mėnesinė išmoka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūloma vadinti „mokslininkai emeritai , o ne „n usipelnę mokslininkai“178 Fizinių ir technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-17 FTMC siūlo papildyti Mokslo ir studijų įstatymo
skyrių Mokslo ir studijų skyrių straipsniais, kuriuose būtų apibrėžti valstybinių mokslinių tyrimų institutų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principai. Nepritarti Argumentai Tai nustatyta 12 straipsnyje. 179. Fizinių ir technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1772
mano, kad netikslinga keisti LR Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 5 d. Siūlome palikti ankstesnę 5 dalies redakciją: „5.
Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas ekspertas iš užsienio.“ Nepritarti Argumentai Tarptautinis ekspertas tai platesnė sąvoka, be to tai ekspertas pripažintas tarptautiniu lygiu
rektorius
4 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę, ir, siekdami, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos butų pripažintos lygiaverte mokslo ir studijų sistemos dalimi, sudaryti lygiavertes sąlygas studijų ir mokslo raidai, užtikrinti asmens pasirinkimo laisvės ir sąžiningos konkurencijos principų, įtvirtintų Europos Sąjungos teisėje laikymąsi, teikiame šiuos pasiūlymus:
Netaikyti minimalaus priėmimo balo nevalstybiniams universitetams. Manome, kad jeigu valstybė neskiria studijų krepšelio ar stipendijos nevalstybiniuose universitetuose studijuojantiems asmenims, tai neturėtų būti nustatomi ir papildomi apribojimai teisę į aukštąjį mokslą turintiems Lietuvos piliečiams. Siūlome59 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį papildyti žodžiu „ valstybinių “ ir šio straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Į valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.“ Nepritarti Argumentai Siekiama studijų kokybės užtikrinimo, kriterijai nustatomi įvertinus aukštųjų mokyklų siūlymus
rektorius
2
nuostatos, numatančios nevalstybinių universitetų pareigą suteikti teisę studentui, neišlaikiusiam egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, šį atsiskaitymą vieną kartą pakartoti nemokamai. Siūlome 62 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „valstybinės aukštosios mokyklos“ ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybinės aukštosios mokyklos studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti priimta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.“ Nepritarti Argumentai Ši nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme, ji nekeičiama. Pritarus šiam siūlymui gali pablogėti studentų sąlygos
rektorius
mokyklas vertinti kaip lygiavertes viešųjų paslaugų teikėjas ir subalansuoti verslo sąlygas pagal finansavimo pobūdį. Šiuo metu siūlome teikti valstybės finansavimą, kaip stipendijas lygiavertes studijų krepšeliui, jas pasirenkantiems Lietuvos piliečiams.
Prašome sudaryti lygiavertes sąlygas valstybės užsakymams ir tiksliniam finansavimui. Nepritarti Argumentai Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, kad studijos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti finansuojamos, jeigu tokių specialistų negali parengti valstybinės. Aukštosios mokyklos. 83 str. 6 dalyje yra parašyta, kad ministerijos turi apmokėti studijų kainą arba jos dalį ir 82 str. nustatyta, kad gali būti teikiama parama. 182. K.Simonavičiaus universiteto rektorius
disproporcijas tarp valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų bei infrastruktūrinių mokslo projektų finansavimo. Siūlome 75 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, iš 3 dalies išbraukti žodžius „valstybinėms“ ir „valstybinių“, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „
studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. 2 . Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) kitoms reikmėms. 23 . Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. 34 .
3
4Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. 4
5Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Pasiūlymas
2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti. Ir kitoms reikmėms.“
1
584 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais “ valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose ” ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:“ Pritarti
2
676 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais “ ir nevalstybiniais ” ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti:
„2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais ir nevalstybiniais universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšas, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti ???? 185. Lietuvių literatūros ir tautosakos i-to direktorius M.Kvietkauskas Lietuvos istorijos i-to direktorius R. Miknys Lietuvos kultūros tyrimų i-to direktorė J. Širkaitė Lietuvos kalbos instituto direktorė J.Zabarskaitė 2014-12-0412
5 Svarstant Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, 11 str.
pasiūlyta pataisa dėl valstybinių mokslinių tyrimų instituto kaip juridinio asmens statuso, siekiant šį statusą pakeisti iš biudžetinės į viešosios įstaigos formą.. Toks statuso pakeitimas būtų visiškai nesuderinamas su lituanistinių institutų vykdoma misija. Šie institutai įgyvendina to paties įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytą lituanistikos prioritetą ir fundamentaliai prisideda prie nacionalinės lietuvių tapatybės bei kultūros išsaugojimo, tyrimų ir šiuolaikinės raidos. Tai vieninteliai visame pasaulyje egzistuojantys lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos ir kultūros mokslinių tyrimų institutai, turintys stiprų mokslinį potencialą, profesionalius mokslininkų kolektyvus ir išplėtotą infrastruktūrą. Išlaikyti ir stiprinti tokius centrus Lietuvai ~ strateginės reikšmės uždavinys, ypač kylant naujiems geopolitiniams iššūkiams valstybei ir jos visuomenės pilietiniam bei kultūriniam tapatumui. Būtent todėl Mokslo ir studijų įstatymo 11 str. 4 dalis teigia: „Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundarhentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus“. Be to, pats valstybinio mokslinio instituto apibrėžimas nustato, kad toksi institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus įr eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (MSI 10 str. 2 d.). Šiuos tikslus lituanistiniai institutai gali įgyvendinti tik veikdami dabartiniu juridiniu statusu – kaip biudžetinės įstaigos, kurių ilgalaikės veiklos kryptis ir uždavinius nustato valstybė. Pritarti 186.
išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, o jų finansavimą sudaro dalininkų įnašai, dotacijos, tiksliniai įnašai, dažniausiai – konkrečiai programai, projektui vykdyti, pajamos iš komercinės veikios. Tokiu būdu, pavertus lituanistinius institutus viešosiomis įstaigomis, nebebūtų užtikrintas strateginio lituanistikos prioriteto įgyvendinimas. O šių institutų turimas ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų de facto panaikintas. Išnyktų jų kaip biudžetinių [staigų turimos finansavimo garantijos, užtikrinančios ilgalaikės mokslinės veiklos finansavimo nepertraukiamumą ir didesnį ar mažesnį tolygumą. Tokia situacija užkirstų kelią lituanistinių tyrimų strateginei plėtrai, valstybei ir visuomenei svarbių darbų įgyvendinimui, per ilgus metus susiformavusių mokslinių kolektyvų išsaugojimui, jaunų mokslininkų ir doktorantų karjeros perspektyvoms, šiuolaikiškam lituanistikos atsinaujinimui, aktyviai socialinei ir kultūrinei sklaidai. Taptų nebeįmanoma įgyvendinti Vyriausybės patvirtintas ir šiuo metu institutų vykdomas ilgalaikes mokslinių tyrimų programas. Be to, viešosios įstaigos statusas labai apribotų institutų veiklą tarptautiniu mastu – užkirstų kelią bendriems mokslinių tyrimų projektam į su kitų Europos valstybių biudžeto lėšomis išlaikomomis stambiomis mokslo įstaigomis, vykdančiomis ilgalaikius strateginius tyrimus, su kuriomis dabar atliekami bendri tarptautiniai darbai. Todėl siūlome:
ir studijų įstatymo 11 str. 5 dalį dabartine redakcija: „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip| biudžetinė arba viešoji įstaiga.“ Pritarti 2.Poįstatyminiais teisės aktais aiškiai ir konkrečiai apibrėžti lituanistinių! Institutų turimą ypatingos svarbos statusą bei iš jo kylančius strateginius veiklos uždavinius. Pritarti 3.Parengti konkretų lituanistikos prioriteto įgyvendinimo mokslo ir studijų sistemoje veiksmų planą. Pritarti 187.
susivienijimo (LAMPSS) Taryba 2015-12-07 Iš visų priežasčių, sukėlusių aukštojo mokslo krizę, tik demografinių išteklių nykimas yra objektyvios kilmės ir veikia kaip force majeure . Visos kitos priežastys – deformuotas tinklas, ydingas valdymo ir finansavimo modelis, neatsakinga akademinio ir politinio elito elgsena yra subjektyvios kilmės. Privalome: 1.Sustabdyti antikonstitucinį naujai stumiamą įstatymo variantą. XIIP-3376, įvertinant universitetų bendruomenių, LAMPSS, taip pat rektorių, direktorių išsakytas pastabas. Iki galo ir nuosekliai laikytis Konstitucinio Teismo išaiškinimų. 2.Paruošti įstatymo projektą atitinkanti dabartines valstybės, visuomenės realijas, atstatyti aukštųjų mokyklų autonomiją, atsisakyti ydingo komercinio modelio, studento krepšelio. 3.Paraleliai su įstatymu paruošti aukštojo mokslo pertvarkos programą, kuriant mokslininkų, iškrintančių iš aukštojo mokslo sistemos, kokybiško užimtumo priemones. Aukštųjų mokyklų tinklo sėkminga (neimitacinė) pertvarka privalo būti paremta viešaisiais finansais, demokratine teisėkūra, įvairių interesų grupių konsolidacija ir politinės valios ištekliais. Nepritarti Argumentai
įstatymas nėra antikonstitucinis ir komitetas pritarė kitai nuostatai
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tarnyba 2015-08-12 Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad projektu siekiama reglamentuoti mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo nuostatas, įvesti sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis; stiprinti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, apibrėžti naujas mokslo ir studijų institucijų valdymo nuostatas, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus; dalis projekte siūlomų nuostatų bus detalizuojamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pritarti
14 Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai, todėl siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį ir objektyvesnį teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, išvardintų projekto 5 ir 13 straipsniuose (toliau
tarnyba
4 Teigiamai vertintos Projekto 27 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narius gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tačiau manytina, kad siekiant išvengti skirtingo nepriekaištingos reputacijos interpretavimo, būtina atskleisti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus atitinkančią įvairiuose įstatymuose nustatytą asmens, pretenduojančio eiti tam tikras pareigas, nepriekaištingos reputacijos apibrėžtį ir ją perkelti į projektą. Pritarti
tarnyba
14 Išlaikomoms iš valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijų vadovams priskirta daug funkcijų, iš jų turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas, sprendimų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu, priėmimas. Todėl manome, kad siekiant efektyvaus valdymo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, skaidrių sprendimų teikiant viešąsias paslaugas projekto 5 ir 13 straipsniuose išvardintoms institucijoms turėtų vadovauti kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems keliami aukšti skaidrumo reikalavimai. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų atvejų, kai įstatymo nuostatų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams. Pritarti 5.
tarnyba
2 Už projekto nuostatų pažeidimą nėra nustatyta atsakomybė, nors projektu siekiama reguliuoti santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, valstybės biudžeto lėšų naudojimu, leidimų pykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu ir pan. Tai, kad nėra nustatytos šios atsakomybės, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome projekto rengėjams papildyti projekto nuostatas ir nustatyti atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimą. Teikiame ir neantikorupcinio pobūdžio pastebėjimus ir siūlymus, kurie, mūsų nuomone, teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį ir skaidresnį:
dalyje nustatyta, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo, atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 8 straipsnio 2 dalyje nėra apibrėžtos sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl siūlome papildyti 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, nutraukimo ir papildomo finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Taip pat siūlome, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą dėl pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo, aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas. Pritarti Pasiūlymas Šio straipsnio 2 dalies pirmą sakinį po žodžio „vertinimo“ įrašyti žodį „nutraukimo“. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
1
1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, tačiau nėra apibrėžta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o Mokslų akademijos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas. Iš dalies pritarti Argumentai Įrašyti, kas LMA steigėjas Seimas. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-08-1217 3.Projekto 16 straipsnyje yra detaliai reglamentuota akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veikla ir jos apribojimai, paskyrimas į pareigas, funkcijos, įgaliojimai ir kt. Manytina, kad toks detalus akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklos reglamentavimas įstatyme neatitinka teisinės technikos reikalavimų, nes šie klausimai turėtų būti reguliuojami ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dalys išdėstytos ne iš eilės, nes po 12 dalies eina
pritarti Argumentai Toks detalus AEPK veiklos reglamentavimas todėl, kad šios funkcijos turi būti nustatytos įstatyme. 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-08-1221 4.Projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas.
Atkreipiame dėmesį, kad tame pačiame skyriuje kitų įstaigų (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Valstybinis studijų fondas) apibrėžimuose yra nurodyta, kas yra šių įstaigų steigėjas
tarnyba 2015-08-1222 5.Projekto 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šio centro steigėjas ir savininkas. Siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti visų išvardintų biudžetinių įstaigų steigėjus ir savininkus. Prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, atsakymą paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada. Pritarti
procedūrų kontrolieriaus tarnyba (AEPKT)
2 N Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, teikia pasiūlymus: Papildyti LR Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi:
„2.
Akademinė etika – akademinės bendruomenės pripažintos akademinės vertybės, įtvirtintos mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir užtikrinančios mokslo ir studijų proceso skaidrumą, akademinį sąžiningumą, lygybę, teisingumą, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.“ Siūloma Įstatymą papildyti „akademinės etikos“ sąvoka, kuri šiuo metu teisės aktuose nėra apibrėžta. Nepritarti Argumentai Sąvoka yra sudėtinga ir įspraudžia į rėmus akademinę etiką. Gali būti netikslumų, kiekviena aukštoji mokykla pati patvirtina savo akademinės etikos kodeksus. Reikia tada apibrėžti ir akademinę bendruomenę ir akademinės vertybės ir t.t. 11. AEPKT
32
ir pareigos Pakeisti Įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą: Studentai privalo:
<...>
„2) laikytis Akademinės etikos kodekso, kurį priima mokslo ir studijų institucija ;“ Atsižvelgiant į tai, kad 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu nustatoma pareiga laikytis Akademinės etikos kodekso tik aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentams, t. y. valstybinių mokslinių tyrimų institutų doktorantams , kaip trečiosios studijų pakopos studentams (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį mokslinių tyrimų institutas yra viena iš mokslo ir studijų institucijų grupių; pagal Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-825, 1 punktą doktorantūros teisė suteikiama universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir
(ar) mokslinių tyrimų institutais), ši pareiga netaikoma . Nepritarti Argumentai Siekiant nuoseklumo, bet o mokslinių tyrimų institutai savarankiškai studijų nevykdo, tik kartu su aukštosiomis mokyklomis
1
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – Kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų.“ Žodžių junginį
„inicijuojantis tyrimus“ siūloma keisti „savo iniciatyva atliekantis tyrimus“,
nes „inicijuoti tyrimą“ ir „atlikti tyrimą“ yra skirtingos procedūros (Kontrolierius pagal savo įgaliojimus nagrinėja skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus). Įstatymo projekte XIIP-3376 Akademinės etikos kodeksų ir akademinės etikos atvejų nurodymas suponuotų Kontrolieriaus kompetencijos apimties susiaurinimą ir prieštaravimą Kontrolieriaus veiklos akademinės etikos srityje koncepcijai: akademinės etikos sąvoka yra platesnė nei projektu XIIP-3376 siūloma mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžininga konkurencija, etiška mokslinė praktika ir intelektinės nuosavybės apsauga; be to, Kontrolierius nagrinėja galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Taip pat pažeidimai nėra nustatyti Etikos kodeksuose, pažeidimus konstatuoja Kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys į siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies redakciją (XIIP-3376), ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad Kontrolierius yra „valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl mokslo ir studijų proceso skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, etiškos mokslinės praktikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje . To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi .
Atsižvelgiant į tai, neaišku, kaip turėtų būti vykdomos Kontrolieriaus ir Lietuvos mokslo tarybos besidubliuojančios funkcijos akademinės etikos principų laikymosi užtikrinimo srityje . Siūloma aiškiau reglamentuoti arba atsisakyti pasiūlyto reglamentavimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Palikti projekto siūlomą nuostatą, bet išbraukti išskyrus atskirus atvejus nurodytus šio įstatymo 14 str. 3 dalyje ir palikti „savo iniciatyva“
6 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį: „7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir mokslo ir studijų institucijose. Kontrolierius minėtose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.“ Atsižvelgiant į Kontrolieriaus veiklos pobūdį, tikslinga 16 straipsnio 7 dalį papildyti apribojimu Kontrolieriui eiti pareigas mokslo ir studijų institucijose, tačiau nepagrįstas apribojimas Kontrolieriui gauti kitą atlyginimą nevalstybiniame sektoriuje, nors Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose. . Iš dalies pritarti Pasiūlymas
projekto nuostatą tik įrašyti žodį „taip pat“ prieš žodį „įstaigose
8 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 10 dalį:
„10. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė);
2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą;
3) pareiškėjo reikalavimas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Įrašyti „3)pareiškėjo reikalavimu.“
9 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 11 dalį: „11.
Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja, tyrimą savo iniciatyva atlieka ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Dėl skundo ar tyrimo didelės apimties ar aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo, tyrimo savo iniciatyva atlikimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 5 mėnesių nuo skundo gavimo /tyrimo pradėjimo dienos. “ Kontrolieriaus tarnybos pirmųjų metų praktika parodė, kad 30 dienų išnagrinėti daugelį skundų ar atlikti tyrimus nepakanka dėl ilgai trunkančio informacijos apie galimą pažeidimą rinkimas (susirašinėjimas su institucijomis, paaiškinimų rinkimas, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas ir kt.). Nepritarti Argumentai Tai per ilgas terminas, dėl pateisinamų priežasčių galima paaiškinti termino pratesimą . 16. AEPKT
11 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 12 dalį: „12.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir
(arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo
(meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
Siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga viešinti ne tik nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, bet ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir
(arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo
(meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
Siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga viešinti ne tik nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, bet ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Pritarti pakeitimams 7, 10 ir 11 punktuose ir juos išdėstyti taip: „7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius)
10) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;
11) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus ir asmenis;“ 17.
18 N Papildyti 16 straipsnį 18 dalimi:
„15. Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimo
akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją . “
savireguliaciją, siūloma Įstatymo 16 straipsnį papildyti 15 dalimi. Pritarti
19 N Papildyti 16 straipsnį 19 dalimi:
„16. Kontrolierius renka ir tvarko asmens duomenis, reikalingus
skundams nagrinėti ir tyrimams savo iniciatyva atlikti. Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus įgaliojimus, turi teisę nemokamai naudotis valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis bei nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės bendruomenės narių visą informaciją, reikalingą Kontrolieriaus uždaviniams įgyvendinti. “ Siekiant tinkamos asmens duomenų teisinę apsaugos, skelbiant informaciją apie nagrinėjamus skundus, atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus sprendimus, ir kontrolieriaus teisės gauti informaciją užtikrinimo, siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnio 16 dalimi. Nepritarti
Asmenys, trukdantys kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka .“ Nepritarti
2015-10-13 Bendro pobūdžio pastabos Projektui:
1) Projekto III skyriuje apibrėžiant mokslo ir studijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas neišlaikytas nuoseklumas, eklektiškai formuojamas ekspertinių ir patariančiųjų institucijų tinklas. III skyriaus pirmajame skirsnyje išvardytų institucijų reglamentavimas, nustatantis jų steigimo, veiklos ir valdymo tvarką bei apibrėžiantis joms suteikiamas teises ir pareigas nenuoseklus ir labai nevienodas. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas Projektas Mokslo ir studijų įstatymą išdėsto nauja redakcija bei siekiant, kad nevienodas reglamentavimo detalumas galimai nesukeltų teisinių pasekmių mokslo ir studijų sistemoje veikiančioms institucijoms, būtina kiek įmanoma suvienodinti šio skyriaus straipsnius. Kai kurios institucijos, savo apibrėžtimi neatitinka Projekto III skyriaus turinio (žr. 24 straipsnį nuomonę žemiau). 2) Siūlytume Projektą dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucijos veikla (steigimas, valdymas ir kt.) visa apimtimi: pavyzdžiui, III skirsnis – Mokslinių tyrimų instituto valdymas. Šis skirsnis galėtų apimti šių institutų steigimą, veiklą, valdymą, suteikiamas teises ir pareigas, reorganizavimą bei likvidavimą, o kitas skirsnis – visą aukštųjų mokyklų veiklą. 3) Projekte nevienodai detaliai reglamentuojamos studijų bei mokslinių tyrimų dalys. Manome, kad nuostatos, reglamentuojančios studijų dalį yra pernelyg detalios, savo esme labiau tinkančios poįstatyminiams aktams nei Mokslo ir studijų įstatymui.
4) Projekte nesprendžiami sisteminiai klausimai, ypač susiję su visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo principais, nėra išdėstytos aiškios mokslo veiklos vertinimo sistemos bei kaip ji siejasi su asignavimais. 5) Nepakankamai aiškiai nustatytos galimybės inovatyvioms doktorantūros proceso formoms (77 straipsnio 10 dalis). Svarbu susitarti, kaip diegti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį įteisinant pramoninės doktorantūros (angl. Industrial Doctoral Training ) galimybes. Būtina sudaryti aiškesnes sąlygas doktorantūrą kartu su aukštosiomis mokyklomis, kurios turi doktorantūros teisę, vykdyti ir tyrimus vykdančioms įmonėms. Tai neabejotinai prisidėtų prie realaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Nepritarti
2015-10-133 Pasiūlymai : Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant 1 dalies 3 punkto: „3) lituanistikos prioriteto;“ Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant 2 dalies 8 punkto:
„8) lituanistikos prioriteto;“. Argumentai
: Pertekliniai punktai, nes lituanistikos prioritetas studijose ir tyrimuose išsamiai pagrįstas ir apibrėžtas to paties straipsnio 3 dalyje. Be to, mokslas savo esme negali būti tik lituanistinis Nepritarti Argumentai Ši nuostata nėra keičiama. 22. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-134 Pasiūlymas : Papildyti projekto 4 straipsnį sąvoka: „ Disertacija
Argumentai : Siūlome įtraukti į pagrindines sąvokas
„Disertacijos“ apibrėžimą, nes šis terminas vartojamas Projekte 6 kartus. Disertacija yra vienas pagrindinių formaliųjų mokslininko kvalifikacijos
įrodymų. Pritarti
7 Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 8 straipsnio 7 dalį: „7.
Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka ma Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Argumentai : 8 straipsnio 3 dalyje nurodomi trys kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiamos sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. 2–3 papunkčių kriterijai, t.y., mokslo (meno) ir studijų kokybė bei mokslo ir studijų tarptautiškumas, koreliuoja su Lietuvos mokslo tarybos atliekamo mokslo (meno) veiklos vertinimo kriterijais, pagal kuriuos skiriamas bazinis finansavimas. Kriterijus dėl studijų dalies padengia SKVC atliekami vertinimai. Manome, kad sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną reikėtų vykdyti kompleksiškai su jau esamais vertinimais, nes visų šių vertinimų rezultatai tiesiogiai siejasi su biudžetinių asignavimų paskirstymų. Manome, kad dar vienos institucijos įtraukimas į šį procesą būtų neracionalus. Nepritarti Argumentai Šiuo metu Mosta atlieka stebėseną ir dalyvauja aukštųjų mokyklų vertinimuose. 24. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1313 Pasiūlymas :
Perkelti 12 straipsnį, apibrėžiantį mokslinių tyrimų instituto teises ir pareigas iš II skyriaus į III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokslinių tyrimų instituto valdymas“ prieš 30 straipsnį. Argumentai : Siekiant Projekto nuoseklumo ir aiškumo, tikslinga straipsnį, reglamentuojantį mokslinių tyrimų institutų teises ir pareigas perkelti į skirsnį apie mokslinių tyrimų institutų valdymą, įterpiant prieš straipsnį, nustatantį mokslinių tyrimų instituto organus. Nepritarti
2 N Pasiūlymas : Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „3.
Biudžetinės įstaigos, išvardytos 13 straipsnio 2 dalyje, gali sudaryti susitarimus su šalies, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis su jų veikla susijusiose srityse, taip pat būti tokių tarptautinių organizacijų narėmis.“ Atitinkamai išbraukti
straipsnio 6 dalį, reglamentuojančias kelių institucijų teises būti tarptautinių organizacijų narėmis. Argumentai : Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta vienodos galimybės visoms biudžetinėms įstaigoms, įgyvendinančios nacionalinę mokslo ir studijų politiką įsitraukti į tarptautinę mokslo ir studijų erdvę kaip pilnateisėms narėms. Pakeitimas taip pat prisidėtų prie visos Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tarptautiškumo skatinimo. Nepritarti Argumentai
1 Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 14 straipsnio formuluotę ir 1 dalį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai , dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Seimo komiteto, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, teikimu skiria Seimas. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos ekspertines funkcijas atlieka komitetai.
Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komitetų nari ų us atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Argumentai : Kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus taip pat turėtų skirti Seimas. Tai suteiktų steigėjui daugiau galimybių tiesiogiai prižiūrėti savo įsteigtos institucijos veiklą. Siūlome konkrečiau apibrėžti vienasmenį ir kolegialų Tarybos organus. Manome, kad detalias valdybos ir komitetų narių atrankos ir skyrimo procedūras tikslinga apibrėžti ne įstatyme, bet Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose. Nepritarti
2 Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
mokslininkų rengimo politikos klausimais , atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo ir studijų klausimus .
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“ Argumentai : Straipsnio 2 dalyje siūlome įvardyti Lietuvos mokslo tarybai prievolę dalyvauti kaip ekspertinei institucijai svarstant mokslo ir studijų sistemos klausimus. Taip iš dalies būtų atsižvelgta į išorinių ekspertų siūlymus stiprinti šią Lietuvos mokslo tarybos veiklą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas
3 Pasiūlymas : 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę
sudaryti komisijas, komitetus, grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės mokslinės veiklos etikos principų laikymąsi.“ Argumenta i: Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę išplečiant galimų Lietuvos mokslo tarybos sudaromų vidinių struktūrų įvairovę.
Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę, nes Lietuvos mokslo tarybos atsakomybė nėra užtikrinti visų akademinės etikos principų laikymąsi (tam yra atskira institucija), bet užtikrinti, kad mokslinė veikla konkursų būdu finansuojama Lietuvos mokslo tarybos, atitiktų mokslinės veiklos etikos principus. Pritarti
4 Pasiūlymas : Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi (žr. siūlymą aukščiau), galima būtų atsisakyti 14 straipsnio 4 dalies: „
4Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių organizacijų,
veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse.“ Argumentai: Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi, 14 straipsnio 4 dalis būtų perteklinė. Nepritarti Argumentai Ši dalis atitinka LMT neturėtų užsiimti veikla nenustatyta jos nuostatuose. 30. Lietuvos mokslo taryba
1 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau –
kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.“ Argumentai : Manome, kad tokia formuluotė panaikina teisę Lietuvos mokslo tarybai akademinės etikos klausimais kreiptis į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Lietuvos mokslo taryba kompetencijos ribose visą laiką siekė užtikrinti mokslinės veiklos etikos principų laikymąsi. Tam numatytos vidinės procedūros ir struktūros. Tačiau taip pat būtina numatyti galimybę esant reikalui kreiptis į trečiąją nesuinteresuotą šalį – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Nepritarti Argumentai Patikslinta 14 str.
2015-10-1317 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 16 straipsnį atsisakant perteklinio reguliavimo įstatymo lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte po 13 straipsnio 12 dalies eina 14 dalis Argumentai : Projekto III skyrius skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Itin detalus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus procedūrų reglamentavimas netikslingas ir nesiderina su kitais skyriaus straipsniais. Kadangi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba jau įsteigta ir pradėjo savo veiklą, detalus veiklos reglamentavimas įstatymu netenka prasmės ir gali ilgainiui pradėti kliudyti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus bei šios tarnybos veiklos raidai. Tikslinga kai kurias 16 straipsnio dalis perkelti į šios tarnybos nuostatus. Nepritarti Argumentai
2 Pasiūlymas : Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
pagal savo kompetenciją įgyvendina taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra įgyvendindama veiklas, susijusias su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimu bei ekspertiniu vertinimu, derina savo veiklą su Lietuvos mokslo taryba. “ Argumentai: Lietuvos mokslo tarybos, kaip institucijos, kuri administruoja programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, veikla ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, įgyvendinančios inovacijų politiką, veikla tam tikrais klausimais iš dalies persidengia. Siūloma patikslinti agentūros veiklos pobūdį, akcentuoti taikomuosius tyrimus, inovacijų bei eksperimentinės plėtros aspektą. Taip pat būtina įstatymo lygio dokumente užtikrinti šių dviejų institucijų veiklų koordinavimą. Taip pat ši nuostata taip pat padėtų išvengti galimo finansavimo dubliavimo. Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti dėl derinimo su LMT. Kadangi tai savarankiška įstaiga ir nepavaldi LMT. 33. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1320 Pasiūlymas:
Atsisakyti 19 straipsnio: „19 straipsnis. Aukštojo mokslo taryba Argumentai: Atsižvelgiant į dabartinę Aukštojo mokslo tarybos veiklą, siūloma svarstyti tokios tarybos tikslingumą, nes visos šiai tarybai numatytos funkcijos jau dabar vykdomos Švietimo ir mokslo ministerijos, MOSTA, Lietuvos mokslo tarybos, SKVC ir kt.
Nepritarti Argumentai Sistemiškai nereikėtų braukti šio straipsnio, kadangi visos institucijos, kurios yra ekspertinės ir politiką įgyvendinančios yra surašytos įstatymo projekte. 34. Lietuvos mokslo taryba
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnio 2 punkto formuluotę:
„2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės
centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.“ Argumentai :
Dabartinė formuluotė iš dalies prieštarauja Projekto 13 straipsniui, kuriame aiškiai įvardijamos institucijos, kurios formuoja mokslo ir studijų politiką, ir kurios ją įgyvendina. Siūloma atsisakyti klaidinančio žodžio apibrėžiant MOSTA veiklą, nes ne vien MOSTA, bet ir dauguma kitų 13 straipsnyje minimų institucijų taip pat padeda formuoti mokslo ir studijų politiką („dalyvauja formuojant“). Pritarti
2015-10-1324 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 str. pavadinimo formuluotę ir ją išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mokslini
skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Šio straipsnio pavadinimas platesnis nei straipsnio turinys, kuriame iš esmės kalbama tik apie Vyriausybės komisiją kaip instituciją. Svarstytinas klausimas, kad tokią komisiją prasmingiau būtų vadinti Strategine taryba, kaip yra šiuo metu.
Tokios strateginės tarybos veiklos sustiprinimą ne kartą yra siūlę užsienio ekspertai. Nepritarti Argumentai Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 36. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1324 1, 2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes ir išdėstyti jas taip:
„1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei
plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. 2. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei ir kitoms mokslo ir studijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė .“ Argumentai : Tokios komisijos (ar Strateginės tarybos), kuri koordinuotų nacionaliniu lygiu mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų plėtrą rekomendacijos tyrėtų būti tiesiogiai svarbios ir kitoms Projekto III skyriuje išvardytoms institucijoms. Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa Projekte minima tik šiame straipsnyje. Lieka neaiškus programos tikslas, uždaviniai, finansavimo šaltiniai, administravimas bei sąsajos su kitomis Projekte minimomis įvairiomis programomis. Nepritarti Argumentai Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 37. Lietuvos mokslo taryba
9 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 54 straipsnio 9 dalies formuluotes ir jas išdėstyti taip: „9. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas.
Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais ir
(ar) kitais partneriais , kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai . , Atsižvelgus į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, m Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Argumentai : Siūloma išplėsti galimybes dalyvauti doktorantūros procese ir doktorantūros teisės be partnerių neturinčioms kitoms institucijoms bei įmonėms, kaip tai iš dalies numatoma Projekto 77 straipsnio 10 dalyje. Siekiant, kad mokslo klasifikacija Lietuvoje būtų nuosekli bei atitiktų šiuolaikines mokslo raidos tendencijas, prieš tvirtinant būtina atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, kuriuos būtų išsamiai aptarusi su akademine bendruomene. Tai Lietuvos mokslo tarybos, kaip Seimo ir Vyriausybės patarėjos mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais, kompetencija ir prievolė. Taip pat svarstytina ar nevertėtų tokiam aspektui kaip mokslo klasifikacija, kuris tiesiogiai susijęs su mokslo raida, skirti atskirą dalį Projekte (pvz., 3 straipsnyje „Mokslo ir studijų principai“), o ne vien paminėti mokslo doktorantūros kontekste. Nepritarti Argumentai Šioje dalyje pakankamai aiškiai apibrėžta doktorantūros paskirtis ir suderinta su kitais straipsniais 38.
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 73 straipsnio „Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos“ 2 dalį: „2. Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka. Argumentai:
Siūlome nedetalizuoti lėšų šaltinio neribojant galimybių akademinėms asociacijos gauti paramą. Nepritarti Argumentai
nustatyta 63 str. 9 dalyje ir 64 str. 4 dalyje
6 Pasiūlymas: Papildyti 84 straipsnio 6 dalį:
„6. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo
taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos. Lietuvos mokslo taryba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kitos mokslinės veiklos konkursiniam finansavimui gali naudoti Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas, projektuose nepanaudotas ir grąžinamas lėšas, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitas lėšas.“ Argumentai :
Siūlome nustatyti, kad konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui galima panaudoti Lietuvos mokslo tarybai grąžinamas lėšas bei lėšas iš kitų šaltinių, taip užtikrinant efektyviausią lėšų panaudojimą bei galimybę konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui pritraukti lėšų iš kitų šaltinių. Nepritarti Argumentai Šis siūlymas prieštarauja Biudžetinių asignavimų įstatymui, kadangi biudžetinės lėšos turi būti gražinamos metų gale. 40.
2015-10-1324 Teikiame Lietuvos mokslo tarybos nuomonę dėl Projekto 24 straipsnyje minimo Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro, kuri buvo išsakyta š. m. kovo mėn., svarstant Ūkio ministerijos 2015 m. vasario 13 d. raštą Nr.(10.2-181)-3-775 „Dėl Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo klausimo įtraukimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio darbotvarkę“ ir jo priedus. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui nepritaria ir tai grindžia apibendrindama žemiau pateiktą situacijos analizę bei šiuos argumentus:
1Ekonomikos mokslą Lietuvoje, be abejonės,
būtina stiprinti. Svarbiausios ekonomikos mokslo atsilikimo priežastys yra dvi: mokslininkus ir potencialius mokslininkus (t. y. jaunuosius tyrėjus, kurie galėtų studijuoti doktorantūroje, bet į ją nestoja, arba nors ir studijuoja doktorantūroje, bet pagrindinės savo veiklos su mokslu nesieja) didelėmis algomis vilioja privatus sektorius arba noras vien dėstyti (iki šiol dėl ekonomikos studijų populiarumo „iš dėstymo“ pragyventi galima buvo geriau ir lengviau nei iš mokslo). 2. Pripažįstant aukščiau nurodytas priežastis, reikia rasti būdų, kad ekonomikos tyrimai taptų patrauklesni finansiniu požiūriu ir šiems tyrimams būtų taikomi moksliškumo standartai. Tam, manytume, nereikia steigti naujų institucijų, nes visiškai pakanka esamų. Tiesiog universitetuose galėtų daugėti mažiau pedagoginiu darbu apkrautų ekonomikos tyrėjų (jų algų valstybė nebereguliuoja kaip biudžetinių darbuotojų), jų tyrimams turėtų būti taikomi didesni moksliškumo reikalavimai ir skiriamas kiek didesnis finansavimas. 3.
grindžiama taikomųjų tyrimų poreikiu, manytume, kad tokio pobūdžio tyrimus galima daryti ne steigiant naują instituciją, bet per Tarybą vykdant tyrimus ūkio subjektų iniciatyva (vadinamieji reikminiai tyrimai) arba ministerijoms tokius tyrimus užsakinėjant pačioms (jos tai ir daro), tačiau šiuo atveju (kai užsakant tyrimus nedalyvauja Taryba) tyrimai tampa nebe moksliniais. 4. Apskritai iki šiol buvo stebima priešinga tendencija – ministerijų (žinybinius) institutus (kurie, kai juos tiesiogiai finansuoja ir jiems tiesiogiai vadovauja valdžios institucijos, neišvengiamai nutolsta nuo mokslo) integruoti į mokslo sistemą. Taigi Ūkio ministerijos siūlymas vertintinas kaip žingsnis atgal. 5. Manytume, kad būtų verta parengti naują ilgalaikę ekonomikos mokslinių tyrimų programą, kurią administruotų ir prižiūrėtų Taryba, nes tyrimų kokybę kur kas lengviau ir operatyviau galima užtikrinti vertinant konkrečius projektus, o ne institucijas. 6. Siūlytume pasvarstyti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje nevertėtų turėti padalinio, kuris užsiimtų kaštų–naudos analize ir ją taikytų (ar koordinuotų tokios analizės taikymą) svarbiems projektams. Jeigu, nepaisant mūsų pateiktų argumentų, Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui būtų pritarta, Tarybai, kuri pagal Lietuvos mokslo ir studijų įstatymą yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo klausimais, turėtų būti pateiktas įvertinti Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo planas, kuriame būtų numatyta, kad Lietuvos ekonominės politikos tyrimų projektai turi būti atrenkami ir įgyvendinami konkursų būdu. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
O.Leiputė
2 Argumentai: Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, taip pat siekiant demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas. Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukties, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštosios mokyklos taryba
mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką šios funkcijos priskirtinos Tarybai.
O.Leiputė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
(akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką šios funkcijos priskirtinos senatui 3.
Seimo nariai G. Steponavičius J. Požela 2015-10-0682 Argumentai : Siekiant užtikrinti studentų teisėtus lūkesčius, didesnį studijų prieinamumą ir pasirinkimo galimybes, siūlome įstatyme palikti galimybę studentams gauti studijų stipendijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama
studentams
mokamos socialinės, ir skatinamosios ir studijų stipendijos. 2. Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos. 3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. 5. Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. 6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 8.
ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos užsienio valstybių piliečių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 9. Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. 10 . 9. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą.“
110 Argumentai : Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose nėra studijų principas Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „
10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo procesuose ;“ Nepritarti Argumentai Buvo atsižvelgta į darbo grupės siūlymus. 5. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Nepritarti Argumentai Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Lietuvių kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 6. Seimo narys
8 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra
Nepritarti Argumentai Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Lietuvių kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 7. Seimo narys
17 Argumentai: Pagal numatytą formuluotę rezidentūroje besimokantis studentas gali netekti studento statuso, tad būtina aiškiai apibrėžti, jog ir rezidentūroje studijuojantis asmuo yra studentas. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Studentas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, arba doktorantūroje ar rezidentūroje .“ Nepritarti Argumentai
studijos ir rezidentai studijuoja pagal studijų programą, iš to seka, kad rezidentas yra studentas ir jau yra netiesiogiai paminėtas šioje dalyje. 8. Seimo narys G.
Seimo narys
24 Argumentai: Ši sąvoka neįeina į Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 24 dalį: „24. Užsienio lietuviai
užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.“ Nepritarti Argumentai Ši sąvoka vartojama tik šiame įstatyme ir reikalinga nustatyti kas yra užsienio piliečiai dėl galimybės studijuoti. 9. Seimo narys
25 Argumentai: Ši sąvoka neįeina į Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 25 dalį: „25. Valstybė narė
3 Argumentai: Šį reguliavimą siūloma palikti pačių universitetų reguliavimo sričiai. Pasiūlymas: Išbraukti 9 straipsnio 3 dalį: „
turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai .“ Nepritarti Argumentai Išbraukus šį reikalavimą, gali kristi studijų kokybė. Jeigu universitete nebus atliekami moksliniai tyrimai, kris mokslo lygis. 11. Seimo narys
5 Argumentai: Juridinis viešosios įstaigos statusas valstybiniams mokslinių tyrimų institutams suteiktų daugiau veikimo laisvės. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra
viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.
Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.“ Nepritarti Argumentai Mokslinių tyrimų institutams reikėtų palikti galimybę rinktis teisinę formą. 12. Seimo narys
6 Argumentai: Susijęs su 11 str. 5 dalies pasiūlymu. Pasiūlymas: Išbraukti 11 straipsnio 6 dalį: „
6Valstybinių mokslinių tyrimų institutų,
veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė .“ Nepritarti Argumentai Mokslinių tyrimų institutams reikėtų palikti galimybę rinktis teisinę formą. 13. Seimo narys
1 N Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) laiku ir tinkamai atlikti visuomenei svarbius tyrimus;“ Nepritarti Argumentai Tai perteklinė nuostata, tada reikėtų surašyti visoms institucijoms. Terminus reglamentuoja kiti teisės aktai. 14. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal
šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras , Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija , Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“ Nepritarti Argumentai Tai politiką įgyvendinančio institucijos ir sistemiškai turėtų būti įrašytos šioje dalyje. 15. Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1315 Argumentai: nauju MSĮ projektu siūloma siaurinti LMT vaidmenį, daugiau galių suteikiant ne mokslininkams, o valdininkams ir politikams, taip pat numato subordinuoti LMT vykdomajai valdžiai, kartu nušalinant Seimą nuo svarbiausių mokslo politikos klausimų sprendimo. Nauja redakcija naikina daugelyje pažangių šalių nusistovėjusią praktiką Mokslo tarybas atskirti į giminingų mokslų komitetus. Todėl siūloma palikti iki šiol galiojančią ir pasiteisinusią tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi. 4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, nare. 1. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais.
Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą. 3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai Siekiant suaktyvinti
straipsnio nuostatos naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte
2 Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštojo mokslo taryba svarsto aukštojo mokslo
būklės apžvalgas ir teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms aukštojo mokslo politiką įgyvendinančioms institucijoms dėl aukštojo mokslo plėtros ir kokybės užtikrinimo priemonių, dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, dėl strateginių aukštojo mokslo plėtros krypčių, rengia rekomendacines išvadas dėl sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis , inicijuoja tyrimus, analizes, konferencijas, pasitarimus, forumus, ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“
G. Steponavičius 2015-10-1321 Pasiūlymas: Išbraukti 20 straipsnį: „
studijų stebėsenos ir analizės centras
ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga. 2.
ir analizės centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, narys.“ Nepritarti Argumentai Naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. 18. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1323 Pasiūlymas:
Išbraukti 22 straipsnį: „22 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
1Įgyvendinant studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į aukštųjų technologijų pramonę, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti šio straipsnio išbraukimui, kadangi naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. Pritarti 1 dalies patikslinimui Pasiūlymas Šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į žinioms imlius pramonės ir paslaugų sektorius, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką.“
G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1324 Argumentai: Neaiškus šio straipsnio santykis su egzistuojančia mokslo ir inovacijų komisija. Pasiūlymas: Išbraukti 23 straipsnį: „23 straipsnis. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijų plėtotė
moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Argumentai Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 20. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1324 Argumentai:
Tokios mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos funkcijos nėra siejamos su mokslo ir studijų veikla, todėl šis straipsnis Mokslo ir studijų įstatyme nebūtinas. Pasiūlymas: Išbraukti 24 straipsnį: „
ekonominės politikos tyrimų centras
politikos tyrimų centras yra viešoji įstaiga. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centrą steigia ir jo įstatus tvirtina Vyriausybė. Valstybės kaip Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras vykdo valstybės ekonomikos stebėseną ir teikia siūlymus dėl jos vystymosi Vyriausybei ir kitoms ekonomikos politiką įgyvendinančioms institucijoms, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4.
tyrimų centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro veikla susijusiose srityse, narys .“
G. Steponavičius 2015-10-1325 Argumentai: Neaiškus teisės normos turinys. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis
asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. “ Nepritarti Argumentai Palikti būtina, nes kai kurie mokslinių tyrimų institutai yra įsteigę tokius parkus. 22. Seimo narys
5 Argumentai: Siūloma atskirti ir taikyti skirtingus reikalavimus universitetų rektoriams ir kitų aukštųjų mokyklų direktoriams. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo,
turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.“ Nepritarti Argumentai Siekiant suaktyvinti taikomąją mokslinę veiklą kolegijose, buvo nutarta taikyti tokius reikalavimus ir kolegijų direktoriams. 23 Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1333 Argumentai:
Siūloma nesukonkretinti vadybinės patirties reikalavimo Mokslo ir studijų įstatyme.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir ne mažiau kaip 5 metus vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Pritarti
24Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1338 T Argumentai:
Siūloma tikslinti straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavim o as ypatumai “ Pritarti
25Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1339 T Pasiūlymas:
Pakeisti 39 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavim o as ypatumai “ Pritarti
2 Argumentai: Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojančias nuostatas, kad eksperimentinė plėtra gali būti ir socialinė bei kultūrinė. Pasiūlymas: Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinėje, kultūrinėje) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais.
Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.“ Nepritarti Argumentai Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Valstybinės kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 27. Seimo narys
4 Argumentai: Siūloma, kad studijų programų aprašai būtų mažiau reglamentuoti ir vienerius metus studentas turėtų teisę mokytis jo norimus dalykus bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Jeigu studijų programų apimtis yra 240 studijų kreditų, ne mažiau 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami.“ Nepritarti Argumentai Tai nustatoma po įstatyminiuose teisės aktuose. 28. Seimo narys
1 Argumentai: Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojusią nuostatą, nes doktorantūros studijos taip pat vyksta pagal programas. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Studijos (išskyrus doktorantūrą) vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.“ Nepritarti Argumentai Doktorantūrą vykdoma ne pagal studijų programas, todėl ji ir yra išskirta. 29. Seimo narys
4 Argumentai: Siūloma nekonkretinti reikalavimo, kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti gali būti skirtos pirmosios pakopos studijų programos. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal
kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina Vyriausybė.
Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras.“ Nepritarti Argumentai
yra daug, teikiant kvalifikacinį laipsnį
G. Steponavičius 2015-10-1356 N Argumentai: Siūloma sudaryti geresnes sąlygas gabiausiems kolegijų abiturientams prieinamomis sąlygomis siekti tęsti studijas ir įgyti magistro kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų bei gebėjimų tęsti studijas magistro programoje, atsižvelgus į jų studijų rezultatus kolegijoje, gali studijuoti tokiose universiteto vykdomose išlyginamosiose ir/ar papildomose studijose nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“. pritarti . 31. Seimo narys
1 Argumentai: Siūloma neįvesti
„einamųjų studijų metų“ sąvokos, nes tokiu atveju priėmimas negalėtų
būti vykdomas į studijų programas, kurios yra pradedamos pavasario semestrą ir tai gali trukdyti studijų programų lankstumui. Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki einamųjų studijų metų studijų atitinkamoje programoje pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kasmet nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 d. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kasmet iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kasmet ne vėliau kaip iki birželio 1 d.“
112 Argumentai: Siūloma suvienodinti studentų sąlygas studijų stabdymo atveju visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis aukštosios mokyklos nustatytomis formomis juose darant pertrauką, tačiau laikotarpiui, kuris nepratęstų studijų dvigubai ilgiau nei numatytas studijų laikotarpis taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui , neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
G.
Seimo narys
6 Argumentai: Siūloma Mokslo ir studijų įstatyme nereglamentuoti šios sąlygos. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi
aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės narės piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją karo tarnybą kilmės valstybės įstatymų nustatyta tvarka .“
7 Argumentai: Siūloma sustiprinti studentų atstovavimą aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo
nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus. Pasinaudojus šia teise, sprendimas turi būti persvarstomas ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma .“ Nepritarti Argumentai Jeigu bus pritarta šiam siūlymui, gali būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Studentai aukštosios mokyklos valdymo organuose turi savo atstovus ir gali veikti per juos, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. 35. Seimo narys
4 Argumentai: Siūloma siekiant aukštos studijų kokybės nesukonkretinti mokslinio laipsnio reikalavimų ir palikti tai nusistatyti pačiai aukštajai mokyklai. Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti
mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat kiti deramos patirties turintys patirties turintys asmenys Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Nepritarti Argumentai Reikėtų apibrėžti kas yra deramos patirties turintys asmenys.
Be to šie asmenys turėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir magistro kvalifikaciją. 36. Seimo narys
5 Argumentai: Siūloma stiprinti studentų atstovavimą darbuotojų priėmimo komisijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų,
išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas . Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas iš užsienio .“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti tarptautinio eksperto išbraukimui ir užsienio eksperto įrašymui, kadangi Įstatymo projekte vartojama sąvoka yra platesnė ir nusako šio eksperto įvertinimą tarptautiniu lygiu. Pasiūlymas
studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas
siūlymas diskriminuotų nevalstybines mokslo ir studijų institucijas. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;“ Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių. 38. Seimo narys G.
1 4 Pasiūlymas: Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) socialinėms stipendijoms, studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai paramai.“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti žodžių „teisės aktuose nustatytai“ įrašymui, kadangi jie yra pertekliniai. Pasiūlymas Įrašyti ne „studijų paramą, o studijų stipendija“, kadangi ši sąvoka vartojama jau dabar ir nereikėtų įvesti naujos. 39. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1376
2 Pasiūlymas: Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti
7 Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.“ Pritarti
1 Argumentai: S iūloma sumokėtą sumą už studijas kompensuoti kas metus, taip sudarant lygias galimybes visų pakopų, formų ir aukštųjų mokyklų studentams. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kas metus kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Siūloma didinti kompensacijos dažnį, suteikiant studentams daugiau galimybių planuotis finansus, išlyginant skirtumus tarp ištęstinių ir nuolatinių studentų, bei studentų studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geriausiai studijų metus baigusių asmenų,
kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis mažesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais studijų metus baigusių asmenų skaičiaus pirmuosius studijų metus ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus .“ Nepritarti Argumentai
biudžetinių lėšų
3 Argumentai: Suteikiamos lygios teisės valstybės finansuojamiems ir valstybės nefinansuojamiems studentams gauti skatinamąsias stipendijas visose aukštosiose mokyklose.
Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skatinamosios stipendijos geriausiems
studentams, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“
5 Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose , valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.“
G. Steponavičius V. Stundys 2015-10-139 Argumentai: Straipsnis galimai pažeidžia aukštųjų mokyklų autonomiją, sudaro galimybę politikams neskaidriai skirstyti valstybės pinigus, apriboti aukštųjų mokyklų veiklos galimybes arba dirbtinai išlaikyti esamą aukštųjų mokyklų infrastruktūrą. Pasiūlymas: Išbraukti 8 straipsnį: „8 straipsnis. Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis
aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą. 2.
valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 3. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal šiuos kriterijus:
1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo (meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 5. Sutarties šalys kasmet įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 6. Atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių (aukščiau aprašytas Nyderlandų Universitetų asociacijos ir Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos pavyzdys) ir turi teigiamą poveikį visai aukštojo mokslo sistemai ir šalies ūkiui.
Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šiuos kriterijus: studijų prieinamumas ir rezultatyvumas; mokslo (meno) ir studijų kokybė; mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 46. Seimo nariai G. Steponavičius
3 Argumentai: Šiuo siūlymu grąžinamas aukštųjų mokyklų valdymo politizavimas, per ministro deleguotus atstovus kišimasis į aukštųjų mokyklų veiklą. 27 straipsnio 3 dalies nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad
„Vieną (universiteto tarybos) narį iš asmenų,
nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras“. Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nustatyta, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos. Įstatymo nuostata dėl ministro (nesančio aukštosios mokyklos atstovu) teisės skirti universiteto tarybos narį galimai prieštarauja minėtam KT sprendimui. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11
narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių.
Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras . Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Nepritarti Argumentai Siūloma nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas, priimant sprendimus, atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Lietuvos
18 Argumentai : Patikslinamas studijų kredito apibrėžimas, nes pagal įstatymo projekte numatytą studijų kredito apibrėžimą galima suprasti, kad jis skaičiuojamas visiems studijų rezultatams pasiekti. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
reikalingą numatytiems studijų rezultatams pasiekti;
apimties vienetas. Studijų kreditais skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti; Pritarti Pasiūlymas Siūloma redakcinė pataisa, sąvoką rašyti vienu sakiniu: 18.
Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo Studijų kreditais skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti;
35 Argumentai: siūloma sukonkretinti aukštųjų mokyklų prievolę vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną (numatyti ne mažesnį kaip 5 metų po aukštosios mokyklos baigimo terminą). Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ne mažiau kaip 5 metus po aukštosios mokyklos baigimo vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną;“ Nepritarti Argumentai Šiuo metu stebima ir tolesnė karjera, ne tik 5 metus. 49. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2916 Argumentai: siūloma Lietuvos mokslų akademijos reglamentavimą perkelti iš įstatymo III skyriaus „Mokslo ir studijų valdymą“ į įstatymo VI skyrių „Akademinė bendruomenė“. Pasiūlymas:
Išbraukti 15 straipsnį: „15 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
yra biudžetinė įstaiga. 2. Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. 3. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. 4. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas.“ Nepritarti Argumentai Naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. 50. Seimo narys
2 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti MITA funkcijas, kad jos nedubliuotų LMT funkcijų. MITA turi būti aiškiai orientuota į inovacijų realizavimą ir sklaidą, bet ne vykdyti nacionalinę ar tarptautinę mokslo politiką. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja moksliniais tyrimais grįstoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei moksliniais tyrimais grįstos inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.“
3 Argumentai: siūloma panaikinti galimas kliūtis aukštosios mokyklos prijungimui prie kitos aukštosios mokyklos ir skatinti aukštųjų mokyklų tinklo konsolidaciją. Pasiūlymas: Išbraukti 38 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Per 3 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromi nauji aukštosios mokyklos valdymo organai. “ Nepritarti Argumentai Ši dalis nėra teisinė kliūtis aukštosioms mokykloms reorganizuotis, tik nustato terminus kada turėtų būti sudaryti valdymo organai. 52. Seimo narys
1 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti aukštosios mokyklos likvidavimo galimybę po pakartotinio neigiamo išorinio vertinimo, kuomet aukštoji mokykla praranda leidimą vykdyti studijas, kaip ir yra numatyta šio įstatymo 43 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto
likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, arba universitetui praradus leidimą vykdyti studijas . Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę, arba kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Po žodžio „studijas“ įrašyti žodžius „ir su studijomis susijusią veiklą“
2 Argumentai: siūloma palengvinti aukštosios mokyklos likvidavimo procedūrą, kai jau yra priimtas sprendimas likviduoti, taip siekiant konsoliduoto aukštųjų mokyklų tinklo. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti
valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, išklausęs suderinęs su aukštosios mokyklos taryba, tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą.
Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Vietoje žodžio „išklausęs“ įrašyti žodį „įvertinęs“ Seimo narys
12 Argumentai: keliami labai aukšti reikalavimai aukštajai mokyklai, norinčiai pradėti savo veiklą Lietuvoje. Tai gali sudaryti kliūtis aukštojo mokslo tarptautiškumui Lietuvoje. Pasiūlymas: Išbraukti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „
2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti studijas ne mažiau kaip 3 studijų kryptyse (universitetui) arba 2 studijų kryptyse (kolegijai) per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje; “ Nepritarti Argumentai Šie reikalavimai taikomi ir Lietuvos aukštosioms mokykloms. Nėra pagrindo taikyti žemesnius reikalavimus užsienio šalių aukštųjų mokyklų steigimui Seimo narys
3 Argumentai: siūloma sutrumpinti sprendimo vykdyti studijas ir su jomis susisijusią veiklą priėmimą iki 5 mėnesių, nes visos institucijos per tiek laiko gali surinkti reikiamą informaciją įskaitant ir SKVC atliekamą vertinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Švietimo ir mokslo ministerija ne vėliau kaip per
nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdama į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūloma įrašyti 7 mėn., manoma, tai yra pakankamas terminas įvykdyti visas procedūras. Seimo narys
14 Argumentai: siūloma patikslinti įstatymo projekte numatytą formuluotę „aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos“ į tikslesnę, konkrečiai atspindinčią neigiamą išorinio vertinimo rezultatą formuluotę. Taip pat pagal galiojančią tvarką pirmo išorinio vertinimo metu nustačius, kad „aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos“, yra duodama studijų akreditacija trūkumams pašalinti. Pasiūlymas:
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pakartotinio vertinimo metu nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai ;“ Pritarti Seimo narys
3 Argumentai: siūloma aiškiau apibrėžti ir sutrumpinti maksimalų Švietimo ir mokslo ministerijos svarstymo laiką dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama
į Valstybės saugumo departamento išvadą ne vėliau kaip per
nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui.
Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.“ Nepritarti Argumentai Tokia pati nuostata yra galiojančiame įstatyme, ir ji atitinka terminus, per kuriuos galima atlikti šiame straipsnyje nustatytus veiksmus. Seimo narys
72 Argumentai: būtina patikslinti šį punktą, kadangi leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Pasikeitus subjekto veiklos pobūdžiui ir vykdant su studijomis nebesusijusią veiklą, turi būti galima panaikinti leidimą. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų
draudžiama arba su studijomis nesusijusia veikla“ Pritarti Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti išorinio vertinimo objektą įrašant „programų“ ir taip išvengiant galimos interpretacijos su studijų krypčių vertinimu. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išorinis studijų programų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialia kalba. Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.“ Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka.
Be to ankstesniuose straipsniuose nebuvo pritarta siūlymui įrašyti “„(socialinė, kultūrinė)“ Seimo narys
1 Argumentai: siūloma patikslinti straipsnio dalies formuluotę susiejant kokybės užtikrinimo sistemą ne vien su akademinės etikos laikymųsi. Pasiūlymas: Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekviena mokslo ir studijų institucija
privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo ir (arba) mokslinių tyrimų kokybę, užtikrinančią akademinės etikos principų laikymąsi. Aukštosios mokyklos privalo numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Pirmą sakinį išdėstyti taip: „
institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybę.“ Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2948 Argumentai: siūloma tikslinti išorinio vertinimo objektą susiejant jį ne su studijų kryptimi, o su studijų programa. Dabartinė įstatymo projekto formuluotė atveria galimybę aukštosioms mokykloms gavus leidimą vykdyti tam tikros krypties studijas įsteigti neribotą skaičių nevertinamų studijų programų toje kryptyje. Taip pat dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvės užtikrinimo agentūrų vertinimo, kurios vertina būtent studijų programas, o ne „studijas“. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis.
Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas“ Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
1 Argumentai: siūloma tikslinti išorinio vertinimo objektą susiejant jį ne su studijų kryptimi, o su studijų programa. Dabartinė įstatymo projekto formuluotė atveria galimybę aukštosioms mokykloms gavus leidimą vykdyti tam tikros krypties studijas įsteigti neribotą skaičių nevertinamų studijų programų toje kryptyje. Taip pat dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvės užtikrinimo agentūrų vertinimo, kurios vertina būtent studijų programas, o ne „studijas“. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
programų vertinimas apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas bei profesines studijas. Išorinio studijų programų vertinimo tikslai:“ Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
2 Argumentai: analogiški
Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išorinis studijų programų vertinimas aukštojoje mokykloje apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų programų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų programų vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
Po išorinio studijų programų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.“ Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2948 3 Argumentai: analogiški 48 straipsnio pasiūlymui taip pat kartu suderinant programų ir studijų krypties vertinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krypties studijų Studijų programos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtina, kad įvertintos studijų programo s krypties konkrečios pakopos arba profesinės studijos atitinka nustatytus reikalavimus. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų programų vertinimo išvadomis, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos krypties vertintų studijų programų vertinimo rezultatus.
kiekvienos Kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2948 4 Argumentai: analogiški 48 straipsnio pasiūlymui. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos krypties studijų programos . Kai tokioje kryptyje programoje yra studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Nepritarti Argumentai Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys G.
Seimo narys
2 Argumentai: siūloma aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtinti Vyriausybei taip sumažinant politizavimo riziką ir galimą dažną akreditavimo tvarkos keitimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės
aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės analizė nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto Bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti Dėl paskutinio sakinio nuostatos, kad Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Siekiant , kad įgyvendinanti institucija priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės atkus ir siekiant nukrauti nuo Vyriausybės krūvį buvo nustatyta , kad tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pasiūlymas Pirmame sakinyje vietoje žodžio „analizė“ įrašyti žodžius „nustatymas, remiantis“ Seimo narys G.
3 Argumentai: siūloma patikslinti formuluotę, nes SKVC aukštosios mokyklos vertinimo ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo vertinimo metu vertina veiklos kokybę, o ne grėsmės veiklos tęstinumui lygį. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų
mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatyti esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, dėl kurių aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.“ Pritarti Seimo narys
4 Argumentai: analogiški 49 straipsnio 3 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos išorinis
vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per4 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatyti esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Pritarti Seimo narys
5 Argumentai: analogiški 49 straipsnio 3 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Aukštosios mokyklos akreditavimas – švietimo ir mokslo ministro reglamentuojama procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pakartotinio išorinio vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos dėl kurių aukštoji mokykla įvertinta neigiamai .“ Pritarti Seimo narys
6 Argumentai: siūloma patikslinti straipsnio dalies formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos, akreditacija nutrūksta, ir Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2950 N Argumentai: siūloma numatyti valstybinių mokslinių tyrimų institutų neigiamo veiklos įvertinimo pasekmes. Pasiūlymas:
Papildyti 50 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu valstybinio mokslinių tyrimų instituto veikla įvertinama neigiamai, Vyriausybė priima šio įstatymo
Nepritarti Argumentai Ši nuostata perteklinė Seimo narys
25 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apginusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, t. y. teisę gauti valstybės finansuojamą doktorantūros vietą, vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo
(meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas Paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Doktorantūros teisę, t. y. teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras.“ Seimo narys
6 Argumentai: siūloma tikslinti straipsnio dalies formuluotę tam, kad 60 kreditų apimties studijas aukštosios mokyklos galėtų vykdyti tik Vyriausybės nustatytose kryptyse. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Magistrantūros studijų programos apimtis gali
būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų. 60 kreditų apimties magistrantūros studijų programos prilyginamos profesinėms studijoms ir gali būti vykdomos Vyriausybės nustatytose kryptyse. Jas baigus suteikiama teisė užsiimti profesine veikla. “ Nepritarti Argumentai Detalizavimas bus apraše.
Jos nėra profesinės studijos, kadangi tai magistrantūros studijos. Jos nėra palyginamos. Reikalavimus studijų programoms nustato švietimo ir mokslo ministras Seimo narys
8 Argumentai: siūloma išbraukti straipsnio dalį kaip perteklinę. Pasiūlymas: Išbraukti 54 straipsnio 8 dalį: „
sistemai reikalingus specialistus, tokias jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. “ Nepritarti Argumentai Ši nuostata nėra perteklinė, ji yra būtina, siekiant teisinio aiškumo. Be to nuostata suderinta su Krašto apsaugos ministerija. Seimo narys
9 Argumentai: pagal galiojančią tvarką Lietuvos mokslo taryba yra vienintelė institucija, kompetentinga klasifikuoti mokslo sritis ir kryptis. Tvirtinant mokslo sritis ir kryptis, Švietimo ir mokslo ministerijoje atsirastų politizavimo rizika tvirtinant naujas kryptis. Bendrus mokslininkų rengimo ir tvarkų nuostatus turi tvirtinti Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti 54 straipsnio 9 dalį ją išdėstant taip:
„9. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti
mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras Lietuvos mokslo taryba , mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu .
Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs , įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Nepritarti Argumentai Buvo pritarta Seimo nario R. Paliuko siūlymui. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2954 10 Argumentai: analogiški 54 straipsnio 9 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas:
Pakeisti 54 straipsnio 10 dalį ją išdėstant taip:
„10. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno studijų kryptyse suteikiama į meno doktorantūrą pretenduojantiems universitetams, remiantis jų meno ir mokslinės veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras , įvertinęs įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Nepritarti Argumentai Administracinės naštos mažinimas vyriausybei. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2955
1 Argumentai: siūloma platesnė formuluotė, apimanti specifinių tarptautinių terminų naudojimą studijose. Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnio 1 punktą jį išdėstant taip:
„1) numatomi numatomas studijų programos turinys susijęs su užsienio kalba ar studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu;“ Nepritarti Argumentai Perteklinis siūlymas.
„ turinys“ yra labai platu, nes svarbiausia kokie yra rezultatai Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2957
2 Argumentai: siūloma suvienodinti tvarką, pagal kurią pripažįstamos tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos. Šiame įstatymo projekte formaliuoju būdu įgytos kompetencijos pripažįstamos švietimo ir mokslo ministro, o neformaliuoju būdu (57 str. 3 dalis) – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Siūloma suvienodinti šį reguliavimą pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip:
„2. Formaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija, susijusi su aukštuoju mokslu, pripažįstama kaip studijų programos dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
aukštosios mokyklos nustatyta tvarka .“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 2 dalį išdėstyti taip: „Formaliojo švietimo būdu asmens įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažįstama kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2957 4 Argumentai: siūloma suvienodinti rekomendacijų dėl formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų tvirtinimo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ją išdėstant taip:
„4. Rekomendacijas dėl formaliojo ir neformaliojo neformaliuoju švietimo bei savišvietos būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas „4. Rekomendacijas dėl neformaliojo neformaliuoju švietimo bei savišvietos būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Seimo narys G.
3 Argumentai: siūloma nustatant minimalų studijų vietų skaičių studijų programoje atsižvelgti ir įvertinti aukštųjų mokyklų siūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip:
„3. Minimalų studijų vietų skaičių studijų
programoje valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos aukštųjų mokyklų siūlymus.“ Pritarti Seimo narys
2 Argumentai: perteklinis reguliavimas, kuris galimai pažeistų studentų savivaldos principus, jeigu aukštoji mokykla nustatytų konkrečią delegavimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip:
„2. Jei aukštojoje mokykloje studentų atstovybės
nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) sušaukiamas ir sprendimai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. “ Nepritarti Argumentai Tai atvejis kai nėra aukštojoje mokykloje studentų atstovybės, todėl siūloma aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Seimo narys
4 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo, nes studentų atstovybės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuris numato studentų atstovybės veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ją išdėstant taip: „4.
Studentų atstovai deleguojami į aukštosios mokyklos valdymo organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose . Studentų atstovai dalyvauja aukštosios mokyklos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.“ Nepritarti Argumentai Seimo narys atsiima Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ją išdėstant taip: „
pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.“ Nepritarti Argumentai Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali
eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.“ Nepritarti Argumentai Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
1 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokslo ir studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną institucijos ir institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.“ Nepritarti Argumentai Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2968 3 Argumentai: siūloma palikti galimybę tokiai akademinei veiklai lėšų skirti ne tik iš švietimo ir mokslo ministro dispozicijoje esančių programų, bet ir iš kitų programų. Pasiūlymas:
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštosioms mokykloms, į kurias dėstyti atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių , šiai akademinei veiklai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2973 N Argumentai:
Lietuvos mokslų akademijos reglamentavimą perkelti į 73 straipsnį, kuriame reglamentuojamos studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos. Pasiūlymas: Papildyti 73 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
6Lietuvos mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas .“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė nuostatai išbraukti 15 straipsnį Lietuvos mokslo akademiją Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2974 Argumentai:
siūloma šiame straipsnyje reglamentuoti ne vien valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas.
Mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma nuostata galimai pažeidžia racionalaus valstybės lėšų naudojimo principą, nes bazinis finansavimas būtų nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją duodančias mokslo ir studijų institucijas. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Valstybinių mokslo Mokslo ir studijų institucijų lėšos“ Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių. Seimo narys
1 Argumentai: argumentai analogiški 74 straipsnio pakeitimo pasiūlymui. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro: Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių. Seimo narys
13 Argumentai: siūloma panaikinti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sudarymą kaip vieną iš aukštosios mokyklos finansavimo šaltinių. Šiame mokslo ir studijų įstatymo projekte įrašytas finansavimo būdas galimai pažeidžia skaidrią aukštųjų mokyklų finansavimo tvarką ir atveria kelią politizavimui. Pasiūlymas:
Išbraukti 74 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
3) šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos lėšos; Nepritarti Argumentai Komitetas pritarė sutartims su aukštosiomis mokyklomis, todėl šio Seimo narys G.
4 Argumentai: siūloma administravimo ir ūkio lėšas aiškiau susieti su aukštosios mokyklos vykdoma veikla ir studentų skaičiumi. Pasiūlyta formuluotė įtvirtintų efektyvesnį lėšų naudojimą ir leistų geriau sutelkti biudžeto lėšas perspektyviausioms kryptims. Pasiūlymas:
75 straipsnio 3 dal į ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir
ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal Vyriausybės patvirtintą skirtinų lėšų nustatymo tvarką, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos studijų vietų skaičių, mokslo ir studijų institucijos vykdomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros veiklą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičių. atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 4 dalį išdėstyti taip:
lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal Vyriausybės patvirtintą skirtinų lėšų tvarką, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos studijų vietų skaičių, mokslo ir studijų institucijos vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtrą. Seimo narys
5 Argumentai: siūloma įtvirtinti papildomą saugiklį valstybės biudžeto lėšų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai skirstymo tvarką (tvarkos nustatymą pavedant Vyriausybei). Pasiūlymas:
75 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narys
3 Argumentai: siūloma apskaičiuoti studijų vietas, atsižvelgiant į skirtingas studijų sritis ar studijų krypčių grupes. Pasiūlymas:
77 straipsnio 3 dal į ir ją išdėstyti taip:
„3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos
ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą ir preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros ir profesinių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) pagal studijų sritis arba krypčių grupes iki kiekvienų metų balandžio 2 d. nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“ Nepritarti Argumentai Pagal projektą nėra studijų sričių. Seimo narys
4 Argumentai: siūloma atsisakyti menų finansavimo pagal studijų programas ir visiems taikyti vienodą studijų vietų skaičiaus paskirstymą pagal studijų krypčių grupes. Pasiūlymas:
77 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip:
„4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos
ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičiaus paskirstymą pagal studijų krypčių grupes kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijoms ir pagal studijų programas arba specializacijas) atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Nepritarti Argumentai Seimo narys G.
8 Argumentai: siūloma įstatymo projekte įtvirtinti galimybę vykdyti tarpkryptines magistrantūros studijas. Pasiūlymas:
77 straipsnio 8 dal į ir ją išdėstyti taip:
„8. Universitetams valstybės finansuojamų
antrosios pakopos studijų vietų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis , neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo
(meno) veiklos rezultatų įvertinimą, taip pat įvertindamas aukštųjų mokyklų siūlymus ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria krypčių grupe susieja studentų priėmimą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Universitetams valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo
(meno) veiklos rezultatų įvertinimą, taip pat įvertindamas aukštųjų mokyklų siūlymus ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria krypčių grupe susieja studentų priėmimą.“ Seimo narys
10 Argumentai: siūloma nustatyti konkretų apribojimą valstybės finansuojamų studijų vietoms doktorantūros studijose. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis ne didesnė kaip 10 procentų visų doktorantūros vietų doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu švietimo ir mokslo ministro nustatytais terminais. Konkursą vykdo Lietuvos mokslo taryba jos , pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, numatančia, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos.
Lietuvos mokslo tarybos Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus, kuri konkurse dalyvauja kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Ši mokslo ir studijų institucija įsipareigoja užtikrinti doktorantūros lygį ir kokybę, organizuoti disertacijos (meno projekto) gynimą, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomą. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos), sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. Nepritarti Argumentai Tai ne perteklinis reguliavimas, be to sunku nustatyti apribojimą. Kas nustatys koks skaičius turi būti įrašytas. Seimo narys
11 Argumentai: siūloma papildyti straipsnio dalies formuluotę, kad valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius būtų planuojamas atsižvelgiant ir į studentų įsidarbinamumo rodiklius. Pasiūlymas:
77 straipsnio 11 dal į ir ją išdėstyti taip:
„11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų
vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus bei specialistų įsidarbinamumo rodiklius .
Specialistų poreikį institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas (rezidentūros atveju – pagal specialybes), atsižvelgusios į valstybės reikmes, ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs institucijų pateiktą poreikį, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla.“ Pritarti Seimo narys
3 N Argumentai: siūloma papildyti galimas išlaidas, susijusias su studijomis, punktu, kuris reglamentuoja ūkio ir administravimo kaštus. Pasiūlymas: Papildyti 83 straipsnio 3 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „
4) ūkiui ir administravimui, susijusiems su studijomis. “ Pritarti Pasiūlymas Atitinkamai patikslintas ir 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas Seimo narys
6 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti studijų kainos nustatymą studijų sutartyje taip apginant teisėtus studentų lūkesčius. Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 6 dal į ir ją išdėstyti taip: „6. Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina, apimanti visas su studijų reikmėmis susijusias išlaidas, nustatoma studijų sutartyje. Studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti studijuojančiojo darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Ministerijos turi teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, studijų kainą arba jos dalį iš joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-29841 2 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 84 straipsnio 1 dal ies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas;“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984
1 3 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 1 dal ies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės ) plėtros programas.“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984
2 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo, nes „kitos konkursinės programos“ yra reguliuojamos 84 straipsnio 4 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti 84 straipsnio 2 dal į:
„2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti.“ Nepritarti Argumentai Ši dalis susijusi su 3 dalimi, griūna visa struktūra. Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 3 Argumentai: siūloma patikslinti 84 straipsnio 3 dalyje vartojamas formuluotes, taip pat patikslinti mokslini ų tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 3 da lį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos – išskirtinės reikšmės konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos, kurių , sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai valstybei ir visuomenei svarbiai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Argumentai Siūloma palikti šio įstatymo formuluotę. Tai užtikrins įstatymo vientisumą. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984
4 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 4 da lį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984
5 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 5 da lį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialines, kultūrinės) plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams.“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
7 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 7 da lį ir ją išdėstyti taip: „7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.“ Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys R. Paliukas 2015-11-1170 Argumentai:
Šiuo metu profesoriaus emerito vardas suteikiamas tik universitetuose dirbusiems mokslininkams (profesoriams) už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir/ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje. Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose, kaip ir universitetuose, mokslininkai taip pat vykdo mokslinę veiklą, rengia mokslininkus, dirba su studentais, jų praktikų metu. Todėl siūloma valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbusiems mokslininkams, už ypatingus nuopelnus mokslui, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą ir baigusiems savo aktyvią mokslinę veiklą sudaryti galimybę suteikti mokslininko emerito vardą.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dirbusiems mokslinį ar meninį ir /ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir rengusiems mokslininkus valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti mokslininko emerito vardą. 2. Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje. 3. Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos lėšų mokama mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos tarybos (mokslo tarybos) nustatyto dydžio profesoriaus ar mokslininko emerito mėnesinė išmoka. Pritarti Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
5 Argumentai: Vadovaujantis EBPO Fraskati vadove pateikiamu terminu „Eksperimentinė plėtra“ apibrėžimu, pakeisti šios sąvokos apibrėžimą įstatyme. Pasiūlymas :
veikla – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu ir (arba) šioje veikloje įgyjamu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas
Nepritarti Argumentai Pagal Fraskati vadovą yra kitas apibrėžimas Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 8 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant apibrėžti vieną iš įstatymo reguliavimo sričių, pateikti įstatyme naudojamos sąvokos „Mokslas“ apibrėžimą. Pasiūlymas :
7Mokslas – žinių sistema,
apimanti bendras tiesas ar teorijas arba bendrų dėsnių veikimą, įgyta bei išbandyta mokslinių tyrimų metodais. Nepritarti Argumentai Šis apibrėžimas yra Lietuvių kalbų žodyne ir nebūtina dar įrašyti į įstatymą. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
8 Argumentai: Papildyti 4 str. 8 punktą ir pakeisti jo numeraciją, atsižvelgiant į 4 str. 8 punkto redakciją. Siekiant apibrėžti įstatyme vartojamą sąvoką
„Moksliniai tyrimai“, pateikti įstatyme šios sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas
: Moksliniai tyrimai – apgalvotas kruopštus tyrimas, nagrinėjimas ar eksperimentavimas, kurio tikslas nustatyti naujus faktus ir pagal juos atrasti naujas teorijas ar dėsnius arba peržiūrėti anksčiau priimtas teorijas ar dėsnius arba juos praktiškai panaudoti. Nepritarti Argumentai Šiame įstatymo projekto
tai yra fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. Be to tai nesiderina su pateiktu Fraskati apibrėžimu. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 9 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją.
Siekiant apibrėžti įstatyme vartojamą sąvoką
„Mokslinė veikla“, pateikti šios sąvokos apibrėžimą
Pasiūlymas : Mokslinė veikla – kūrybinė veikla, vykdoma mokslinių tyrimų metodais, t. y. mokslinių žinių kūrimas. Nepritarti Argumentai Perteklinis apibrėžimas Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
8 Argumentai: Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus , siūlome vietoje sąvokos „eksperimentinė plėtra“ naudoti sąvoką „eksperimentinės plėtros veikla“, labiau atitinkančią EBPO Fraskati vadove apibrėžtą analogišką sąvoką. Pasiūlymas :
tyrimai ir eksperimentinės plėtros veikla
Argumentai Žodis „plėtra“ ir gi yra veikla, ir šio žodžio vartojimas kartu su žodžiu „veikla“ yra logikos klaida. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 16 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Produktas“ apibrėžimą, kuris tarptautinėje verslo praktikoje yra
generalizuojamas ir apima visus žmogaus sukuriamus objektus, turinčius ekonominę vertę: gaminius, medžiagas, metodus, būdus, paslaugas, technologijas, veisles, procesus, visų žmogaus veiklos rūšių sprendinius ir pan. Pasiūlymas :
pastangomis sukurtas objektas, kuris gali būti pateiktas į rinką norų ir poreikių tenkinimui . Nepritarti Argumentai Produkto apibrėžimas tai ne šio įstatymo sąvoka. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 17 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją.
Siekiant apibrėžti vieną iš įstatymo reguliavimo sričių, pateikti įstatyme sąvokos „Studijos“ apibrėžimą. Pasiūlymas :
Argumentai Perteklinis apibrėžimas. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 24 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Technologija“ apibrėžimą, vartojamą tarptautinėje praktikoje. Pasiūlymas
:
įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją. Nepritarti Argumentai Apibrėžta Lietuvių kalbos žodyne, be to šiame projekte vartojama sąvoka eksperimentinė Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 24 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Technologinė veikla“ apibrėžimą. Pasiūlymas
:
kūrybinė veikla, vykdoma eksperimentinės plėtros metodais, t. y. žinių panaudojimas kuriant naujus produktus. Nepritarti Argumentai Perteklinis apibrėžimas, be to tokia sąvoka nevartojama šiame įstatymo projekte. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V.
Kreivys
1 Argumentai: Siekiant, sudaryti kolegijoms galimybę įgyvendinti vieną iš pagrindinių savo veiklos tikslų: „vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį“ (10 str. 2 d. 1 p.), papildyti įstatymą nuostatomis dėl eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo kolegijose. Pasiūlymas :
koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai , eksperimentinės plėtros veikla ir (arba) profesionalusis menas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Išbraukti žodį
„veikla“, kadangi žodis „plėtra“ irgi yra veikla. Seimo nariai
V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 N Argumentai: Siekiant, sudaryti kolegijoms galimybę įgyvendinti vieną iš pagrindinių savo veiklos tikslų: „vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį“ (10 str. 2 d. 1 p.), papildyti įstatymą nuostatomis dėl eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo kolegijose. Pasiūlymas :
2) pagal savo kompetenciją užsiimti konsultacine veikla, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą ; Iš dalies pritarti Pasiūlymas Iš braukti žodį „veikla“, kadangi žodis „plėtra“ irgi yra veikla. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
16 Argumentai: Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus bei pabrėžti mokslo ir technologijų papildomumą, papildyti 12 str. 1d.
1d. 6 p., ir išdėstyti taip: Pasiūlymas :
6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos konsultacijas ir kitas paslaugas savo vykdomose mokslinės ir technologinės veiklos srityse pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir valstybės narės juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas „6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konsultacijas ir kitas paslaugas pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir valstybės narės juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Argumentai: Siekiant atskirti ir išgryninti mokslo ir studijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, tikslintina 13 str. 2 d. Pasiūlymas :
politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija , Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. Nepritarti Argumentai Lietuvos mokslo akademija tai mokslo politiką įgyvendinanti ekspertinė institucija ir sistemiškai žiūrint turėtų būti įrašyta šiame skirsnyje Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1315 1, 2 Argumentai: Siekiant sustiprinti LMT nepriklausomumą, siūloma nekeisti jos tvirtinimo tvarkos. Pasiūlymas :
biudžetinė įstaiga.
Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai Lietuvos mokslo tarybos narius, pirmininką ir pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Argumentai:
Išbraukti nuostatą dėl eksperimentinės plėtros veiklos vertinimo funkcijos suteikimo Lietuvos Mokslo tarybai (toliau – LMT), kadangi ši vertinimo funkcija išeina už LMT mokslinės kompetencijos ribų (eksperimentinės plėtros veikla yra susijusi su naujų produktų kūrimu ir parengimu rinkai, t. y. reikalauja verslo aplinkos), reikalauja papildomų (technologinių) LMT gebėjimų naujų produktų kūrimo srityje įgijimo (ir ekspertų bazės papildymo technologijų ekspertais) bei dubliuojasi su analogiška MITA funkcija, kuri yra pagrindinė šiai agentūrai. Pasiūlymas :
Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei ir doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Iš dalies pritarti Argumentai Pritarta 1 pasiūlymo daliai Nepritarta 2 daliai, kadangi labai sunku nubrėžti takoskyrą tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1316 Argumentai: Panaikinti 15 įstatymo projekto straipsnį, apjungiant jį su 73 projekto straipsniu. Pasiūlymas:15 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
akademija yra biudžetinė įstaiga. 2. Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. 3. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. 4. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.
Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas. Nepritarti Argumentai Lietuvos mokslo akademija tai mokslo politiką įgyvendinanti ekspertinė institucija ir sistemiškai žiūrint turėtų būti įrašyta šiame skirsnyje Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Argumentai: Siekiant aiškaus valstybės institucijų funkcijų padalinimo mokslinių tyrimų, vykdomų bet kokių subjektų, vertinimą valstybėje turėtų atlikti Lietuvos mokslo taryba, o eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Taip būtų išgrynintos įgyvendinančių institucijų funkcijos, panaikintas funkcijų dubliavimas ir padidinta šių institucijų dalykinė kompetencija ir veiklos efektyvumas. Pasiūlymas: 2.
Pasiūlymas:
2Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikom uosius ųjų mokslini us ų tyrim us ų , eksperimentinės plėtros veiklą darbus , skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Išbraukti žodį „veikla“, kadangi plėtra irgi yra veikla. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1321
1 Argumentai: Siekiant sustiprinti MOST-os nepriklausomumą, tikslinga, kad ši biudžetinė įstaiga veiktų prie Vyriausybės. Pasiūlymas:
1Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga , veikianti prie Vyriausybės. Pritarti Pasiūlymas Kadangi šiuo metu nėra tokių įstaigų siūloma rašyti vietoje žodžių „ veikianti prie Vyriausybės“ žodžius „ją steigia Vyriausybė“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1323
1 Argumentai: Pakeisti 22 str. 1 d. išdėstant taip: Pasiūlymas :
1Įgyvendinant studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros skatinimo programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų skatinimo politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencing u a s, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į aukštųjų technologijų pramonę, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką. Nepritarti Argumentai Siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę. Buvo iš dalies pritarta G. Steponavičiaus siūlymui. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1324 1 Pasiūlymas :
Pakeisti 23 str. 1 d. išdėstant taip:
1Vyriausybė sudaro komisiją mokslini ų ams tyrim ų ams , eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklos ir inovacijų skatinimo plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų raidos skatinimo (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. Nepritarti Argumentai Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1324 Argumentai:
Projekto 24 str. neatitinka mokslo ir studijų sistemos. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo sritis. Pasiūlymas :
1Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras yra viešoji įstaiga.
Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centrą steigia ir jo įstatus tvirtina Vyriausybė. Valstybės kaip Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras vykdo valstybės ekonomikos stebėseną ir teikia siūlymus dėl jos vystymosi Vyriausybei ir kitoms ekonomikos politiką įgyvendinančioms institucijoms, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro veikla susijusiose srityse, narys. Pritarti Seimo nariai V. Stundys
Patikslinti 28 str. 2 d. 2 p. 2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos , meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir meno veiklos kokybę ir lygį;
Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma rašyti „plėtros veikla“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
23 Pasiūlymas: Patikslinti 28 str. 2 d. 3p.
3p. 3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir meno veiklos kokybę ir lygį;
Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ir ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-13321 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų dalyvavimą technologijų kūrime, patikslinti 32 str. 1 d. 3p. Pasiūlymas :
3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą ir technologinę veiklą reglamentuojančius dokumentus; Iš dalies pritarti Argumentai Komitetas nepritarė žodžio „technologijos“ įrašymui, tačiau Siūlo šią dalį formuluoti taip:
„ 3) svarsto ir tvirtina institute vykdomą mokslinę veiklą ir eksperimentinę plėtrą reglamentuojančius dokumentus ;“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1337
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų dalyvavimą technologijų kūrime, patikslinti 37 str. 1 d. Pasiūlymas:
1Mokslinių tyrimų instituto įstatų turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kryptys. Iš dalies pritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma rašyti „plėtros veikla“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1342
1 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti studijų aukštosiose mokyklose kokybę, vykdant ne tik aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ir eksperimentinės plėtros veiklą, patikslinti 42 str. 1 d. 3p.
3p. Pasiūlymas :
3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės , technologinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui bei tenkinamos kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės , technologinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. Nepritarti Argumentai Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė žodžio „technologinės“ įrašymui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1345 1, 2, 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti mokslo, technologijų ir studijų vienovę aukštosiose mokyklose ir siekiant suvienodinti ir vienareikšmiškai naudoti mokslo ir technologijų sričių terminus, patikslinti 45 str. Pasiūlymas :
1Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo , technologijų ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę. 2. Mokslo , technologijų ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinė s je plėtro s je veikloje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo ir technologinių žinių ir mokslinio bei technologinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos
(meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdom ų os mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros mokslo
(meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės plėtros
(meno) veikla yra privaloma. 3.
, technologijų ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros veikloje darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje. Nepritarti Argumentai Straipsnio pavadinimas turi atitikti straipsnio turinį. Be to Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė žodžio „technologijos“ įrašymui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1346 1, 2 Argumentai:
Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, kokybę bei siekiant suvienodinti ir vienareikšmiškai naudoti mokslo ir technologijų sričių terminus, patikslinti 46 str. 1 d. ir 2 d. Pasiūlymas:
inių o tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti kokybės kultūrą. 2. Moksl inių o tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Nepritarti Argumentai Straipsnio turinys turi atitikti straipsnio pavadinimą. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1351 Argumentai:
Patikslinti 51 str.
Pasiūlymas : Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatai turi būti skelbiami viešai (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Iš dalies pritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 2, 3 Argumentai: Patikslinti 60 str. 2 d. 2 p. Pasiūlymas :
2) moksl o inės, technologinės
pripažįstamus etikos principus;
3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (meno) veiklos rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas; Iš dalies pritarti Pasiūlymas Nepritarti 2punkto pataisymams, kadangi tokiems siūlymams nebuvo pritarta ankstesniuose straipsniuose. Pritarti 3 punkto pasiūlymui išskyrus žodį „veiklos“, kadangi plėtra yra irgi veikla, būtų logikos klaida. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
12 Argumentai: Siekiant užtikrinti galimybę studentams dalyvauti aukštosios mokyklos vykdomuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės plėtros veikloje, papildyti 62 str.1 dalį nauju 2 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Pasiūlymas :
2) vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Nepritarti Argumentai Jeigu bus įrašytas šis punktas tada dar atskirai turėtų būti skirtos lėšos šiai veiklai vykdyti.
Studentai studijuodami gali užsiimti moksline veikla individualia tvarka. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1365 2 Pasiūlymas : Patikslinti 65 str. 2 d. 2. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą, ir jiems vadovauti šiai veiklai ir , skelbti tyrimų jos rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematikas ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų jų rezultatus. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1365 5 Pasiūlymas:
Patikslinti 65 str. 5 d. 5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslini us ų tyrim us ų ir eksperimentinės plėtros veiklą darbus . Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366 2 Pasiūlymas :
Patikslinti 65 str. 2 d. 2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas.
Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai , skelbti tyrimų šios veiklos rezultatus. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366 3 Pasiūlymas:
Patikslinti 66 str. 3d. 3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai, skelbti šios veiklos tyrimų rezultatus. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366 4 Pasiūlymas :
Patikslinti 66 str. 4 d. 4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą , skelbti šios veiklos rezultatus. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366 5 Pasiūlymas :
Patikslinti 66 str. 5 d. 5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslini us ų tyrim us ų ir eksperimentinės plėtros veiklą darbus, rengtis stoti į doktorantūrą. Nepritarti Argumentai „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1369 1 Pasiūlymas :
Patikslinti 69 str. 1 d.
statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus , eksperimentinės plėtros veiklą ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo , technologijų , meno ar pedagoginiais klausimais ar pan., bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos šioje mokslo ir studijų institucijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Iš pasiūlymo šbraukti žodžius „veiklą“ ir „technologijų“, kadangi ankstesniuose straipsniuose nebuvo pritarta. Po žodžio „publikacijos,“ išdėstyti taip: vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus , eksperimentinės plėtros veiklą ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo , technologijų , meno ar pedagoginiais klausimais ar pan., “ Seimo nariai V. Stundys
Patikslinti 71 str. 1 d. 1 p. 1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo ir technologijų programoms vykdyti bei mokslo , technologijų ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis. Nepritarti Argumentai Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys
Patikslinti 71 str. 1 d. 3 p. 3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui studijų veiklai, moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros veiklai reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai Nereikėtų nurodyti kokią informaciją galima gauti, gali būti reikalinga šiame siūlyme nepaminėta informacija. Tai perteklinis siūlymas siaurinantis informacijos gavimo ribas. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
17 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d. 7 p. 7) savarankiškai skelbti savo mokslo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos rezultatus darbus. Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nustatyta bendresnė nuostata, kadangi gali būti skelbiama ir kita. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Pasiūlymas : Patikslinti 71 str. 2 d. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros veiklai ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei , technologinei ir
(arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Nepritarti Argumentai Ankstesniuose straipsniuose nepritarta Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
3 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 3 d. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms ir technologinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse ir technologinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines ir technologines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai Ankstesniuose straipsniuose nepritarta Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
5 Pasiūlymas: Papildyti 73 str. nauja 5 dalimi, o buvusią 5-ą laikyti 6 d. 5. Lietuvos mokslų akademija Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas. Nepritarti Argumentai Nebuvo pritarta Lietuvos mokslų akademijos straipsnio išbraukimui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
1 5, 6 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d.
1 d. 5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos, ūkinės , mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
6) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimas; Iš dalies pritarti Argumentai Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė įrašyti žodį „veiklos“. Pasiūlymas:
5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos, ūkinės mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
6) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimas; Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1384 2 Pasiūlymas : Patikslinti 84 str. 2 d. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos darbų priemonių visuma, kurios rezultatai tikslas yra naujos mokslo žinios ir kiti intelektiniai produktai, eksperimentinės plėtros veiklos rezultatai , nauja mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra ir aukštesnė tyrėjų kompetencija. ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti Pritarti Pasiūlymas Pasiūlymą įrašyti tik be žodžio „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1384 3 Pasiūlymas:
Patikslinti 84 str. 3 d. 3. Nacionalinės mokslo ir technologijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti tarptautinį Lietuvos mokslo tarptautinį verslo konkurencingumą mokslo ir technologijų srityje .
Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo ir technologijų programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo , ir technologinį ir inžinierinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą . Nacionalinių moksl o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo ir technologijų programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. Pritarti Argumentai Siūloma palikti šio įstatymo projekte esamą formuluotę. Tai užtikrins įstatymo nuostatų vientisumą Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1385 2 Pasiūlymas :
Patikslinti 85 str. 2 d. 2. Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš už suteiktas mokslinių o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, paslaugas ar iš kitos ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų , įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Siūloma šią dalį išdėstyti taip:
2Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš už suteiktas mokslinių o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, paslaugas ar iš kitos ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų , įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V.
1 1 Pasiūlymas : Patikslinti 86 str. 1 d. 1 p. 1) visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant ugdyti išsilavinusią, mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlią asmenybę ir visuomenę, laisvai kuriančią, kaupiančią ir skleidžiančią mokslo , technologijų žinias ir kultūros vertybes, puoselėjančią Lietuvos tapatybę;
Nepritarti Argumentai Komitetas nepritarė ir ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-13881 2 Pasiūlymas : Patikslinti 88 str. 1d. 2 p. 2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos , ūkinės , mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1389 2 Pasiūlymas: Patikslinti 89 str. 2 d. 2. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje, atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklą, naudojantis jos patirtimi arba technologija ir (arba) įranga , ir (arba) mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1389 3 Pasiūlymas:
Patikslinti 89 str. 3 d. 3.
3Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą mokslinius tyrimus ir
(arba) eksperimentinės plėtros veiklą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklą ar meno darbą veiklą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios mokyklos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „ veiklos Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1390 2 Pasiūlymas :
Patikslinti 90 str. 2 d. 2. Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti. Iš dalies pritarti Pasiūlymas Po žodžių „aukštosios mokyklos“ išdėstyti taip: vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentinės plėtra ir būtinas šiems tikslams pasiekti. Seimo nariai G. Steponavičius V. Stundys 2015-11-1872 1 Argumentai: atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų vadovų siūlymus, siūloma įvesti skaidrią pareigų užėmimo kadencijomis tvarką visiems aukštosios mokyklos dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie net ir antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą eiti toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms. Pasiūlymas:
Pakeisti
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje , pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.“ Nepritarti Argumentai Šis siūlymas nesiderina su su DK įtvirtintu darbo santykių stabilumo principu, darbuotojai gali netekti galimybės imti paskolas, lengvatų Seimo nariai G. Steponavičius V. Stundys 2015-11-1872 4 Argumentai: atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų vadovų siūlymus, siūloma įvesti skaidrią pareigų užėmimo kadencijomis tvarką visiems aukštosios mokyklos dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie net ir antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą eiti toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms. Pasiūlymas:
Pakeisti
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 Su asmeniu, antra kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurio metu asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėtį į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešojo konkurso būdu. Nepritarti Argumentai Šis siūlymas nesiderina su su DK įtvirtintu darbo santykių stabilumo principu, darbuotojai gali netekti galimybės imti paskolas, lengvatų Seimo narys J. Požela 2015-11-2474
1 Argumentai: Įstatymo projekto iniciatoriai, kaip vieną iš pagrindinių keliamų tikslų įvardino geresnės mokslo kokybės užtikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės finansinė parama turi ženklų vaidmenį kelia nt šį rodiklį, tačiau įstatymo projekto 74 ir 75 straipsniuose yra numatoma, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos gali būti skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Ši nuostata kritikuotina keliais pagrindiniais aspektais. Visų pirma, siūlomas reguliavimas neatitinka tarptautinės praktikos. Kaip minima Lietuvos verslo konfederacijos rašte, pagal EBPO Frascati vadovą šalies aukštojo mokslo sektorius vertinamas atsižvelgiant į visų universitetų – tiek privačių, tiek valstybinių, pažangą, todėl siekiant kelti Lietuvos mokslo reitingus valstybė turi būti suinteresuota kokybiško mokslo plėtra, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tuo tarpu apribojant subjektų, galinčių pretenduoti į valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, skaičių sukuriamos papildomos kliūtys išnaudoti šalies mokslinį potencialą. Ankstesnį argumentą pagrindžia ir tai, kad aukštos kokybės, tarptautinio lygio moksliniai darbai dažnai yra parengiami būtent privačiuose universitetuose, kuriems, pagal siūlomą reguliavimą, nėra sudaroma galimybių gauti bazinį valstybės tyrimų finansavimui. Taip galimai pažeidžiamas racionalaus valstybės lėšų naudojimo principas – finansavimas nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją kuriančias mokslo ir studijų institucijas. Be to, pabrėžtina, kad visiems universitetams, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio ar teisinio statuso, įstatymo projekte yra keliami tie patys su moksliniais tyrimais susiję tikslai, taikoma identiška atsiskaitymo bei akreditavimo tvarka. Diferenciacija atsiranda tik skiriant finansavimą.
Dėl šios priežasties, patvirtinus įstatymo projektu siūlomą valstybės bazinio finansavimo reguliavimą, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas – tyrėjams, priklausomai nuo institucijos, kurioje jie dirba, būtų sudaromos nevienodos galimybės vykdyti mokslinę veiklą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūloma įstatymo projekto 74 ir 75 straipsniuose numatyti, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos būtų skiriamos tiek valstybiniams, tiek privatiems universitetams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:74 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšos
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
3) šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos lėšos;
4) Valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;
7) valstybės fondų lėšos;
8) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
9) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
10) kitos teisėtai gautos lėšos. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.
Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
asignavimai kiekvienam valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. Nepritarti Argumentai Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo nariai R. Paliukas K.Daukšys V.Juozapaitis
3 Argumentai: Siekiant užtikrinti lituanistinių institutų teisinę apsaugą ir jų nacionalinę svarbą, tikslinga jų steigimą įteisinti įstatymu. Pasiūlymas:
lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja, įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą. Valstybiniai lituanistinių tyrimų institutai (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas) steigiami įstatymu.
Iš dalies pritarti Argumentai Jau yra įregistruotas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas XIIP-3866 Kad nereikėtų įstatymu steigti institutų siūloma 40 straipsnio 2 dalį papildyti taip: ,, Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus .“ Seimo nariai R. Paliukas K.Daukšys V.Juozapaitis V.Stundys 2015-12-032 N P Argumentai:
Siekiant įgyvendinti 3 str. 3 d. nuostatas būtina papildyti 2 str. ( Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nauja 20 dalimi. Pasiūlymas : Vyriausybė, įgyvendindama 3 str. 3 d. nuostatą, teikia LR Seimui iki 2016 m. birželio 1 d. šių institutų įstatymus. Nepritarti Argumentai Ši nuostata susijusi su 3 str. 3 dalimi Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys 2015-12-0774 Argumentai: Pasiūlymu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pasiūlymas :
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Valstybinių Mokslo ir studijų institucijų lėšos “ Nepritarti Argumentai Susiję su 74 str. 3 dalimi Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys 2015-12-0774 N Pasiūlymas : Papildyti 74 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje); steigėjo lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.“ Nepritarti Argumentai Pagal projekto 2 str. 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos tiek kiek neprieštarauja LR tarptautinėms sutartims. Jeigu tokios nuostatos yra sutartyje, tai jos bus taikomos. Švietimo įstatyme 67 str. 10 dalyje yra nustatyta kad, Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje. Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė V.Stundys 2015-12-09 53, 54 Argumentai:
Dėl teisinio aiškumo siūloma kitokia 53-54 straipsnių struktūra – atskiriama doktorantūros studijas reglamentuojančioji dalis (siūlomas 54 straipsnis). Išbraukiama 53 str. 8 d., kadangi doktorantūros studijų trukmė yra doktorantūros nuostatų dalis. Siūlome sumažinti biurokratinę naštą: 1.
53-54 straipsniuose numatyti keli studijas reglamentuojantys dokumentai, juos visus siūloma apjungti į vieną (siūlomo 53 straipsnio 2d.) Į vieną dokumentą bus apjungti reikalavimai I pakopos ir vientisosioms studijoms, II pakopos studijoms, jungtinėms studijų programoms, studijų formų aprašai ir studijų krypčių aprašų rengimo tvarka bei jų rengimo rekomendacijos);
kad studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o ne Vyriausybė (siūlomo 53 straipsnio 11 d.). Tai akademinis klausimas, o ne finansų, todėl pakanka, kad tvirtins švietimo ir mokslo ministras;
Siūlomos pataisos yra redakcinio pobūdžio, joms pritarimą išreiškė universitetų ir kolegijų atstovai. Siūloma 53 ir 54 straipsnius išdėstyti taip:
studijų programos apimtis
reikalavimai
pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos. 2. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 32 . Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Šių studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras . Baigus skirtingų studijų formų studijas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. 4 . Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu
karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 studijų kreditų normą. 5.
programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 6. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 7. Magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų. 8 . Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį
(trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 8. Doktorantūros apimtį
(trukmę) nustato švietimo ir mokslo ministras. 54 straipsnis. Studijų vykdymo reikalavimai
8. Studijos (išskyrus doktorantūrą) vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. 9 . Studijų programoje numatyti studijų rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių aprašus rengiami ir atnaujinamai ministro nustatyta tvarka, juos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 10 . 3 . Studijų programos gali būti skirtos dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. Šių, tarpkryptinių, programų vykdymo reikalavimus, taip pat bendruosius pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų programų reikalavimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. 11. 4. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė . Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras. 125 . Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studijų vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 13. 6 Studijų programoje numatytai studentų praktikai atlikti, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. 14. 7. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines – atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Jungtinių programų bendruosius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras. 8. Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. 54 straipsnis. Doktorantūros studijų vykdymo reikalavimai
doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas.
Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. 10. 2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno studijų kryptyse suteikiama į meno doktorantūrą pretenduojantiems universitetams, remiantis jų meno ir mokslinės veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Pritarti
17 Argumentai : Įstatymo projekte palikus nuostatą, jog gerai besimokančiu laikomas asmuo, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų, lieka aktualus šios nuostatos atitikimo Konstitucijai klausimas.
Be to, atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu tas pats balas yra vertinamas nevienodai skirtingose studijų programose ir skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat, skirtingose aukštosiose mokyklose akademinė skola pripažįstama taip pat skirtingai (vienose aukštosiose mokyklose akademinė skola pripažįstama po egzamino neišlaikymo, kitose – tik po pirmojo nemokamo perlaikymo (kartais šis perlaikymas persikelia į kitą semestrą ir peržengia rotacijos datą), todėl siekiant išvengti painiavos vertinimo sistemoje bei užtikrinti sąžiningą studentų rotaciją, siūlome įstatymo projekte atsisakyti konkrečios vertinimo skalės įvardijimo ir apsiriboti vien tik tuo, jog gerai besimokančiu asmeniu laikomas asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosios mokyklos turi ypatingą teisinį statusą – joms laiduojama autonomija; aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-11-10 nutarime Nr.
KT48-N15/2014konstatvo, jog kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės (2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio
laikomas asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą, būtų tinkamai įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, kadangi siūlomos nuostatos numatytų konkrečius ir aiškius kriterijus pagal kiekvienos studijų srities ir krypčių grupių specifiką, kurie būtų numatyti aukštųjų mokyklų statutuose. Taip pat siūlomos nuostatos užtikrintų ir iš Konstitucijos kylančio aukštųjų mokyklų autonomijos principo tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Jeigu nėra studentų toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje, į valstybės finansuojamą vietą gali būti perkeliamas toje pačioje kryptyje ar krypčių grupėje, tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po atitinkamo studijų laikotarpio yra „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų , ir jeigu studijų kaina yra ne didesnė, nei studijų kaina atsilaisvinusioje valstybės finansuojamoje studijų vietoje).“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-12-1578 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos ž inios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
etenkinami minimalūs reikalavimai. 2 . 1. Gerai besimokančiu laikomas asmuo, studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų . yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 3 . 2 . Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti mokslo ir studijų institucijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 4. 3. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms.“ Pritarti Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė V. Gedvilas
2 Argumentai: Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, taip pat siekiant demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas.
Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukties, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštosios mokyklos taryba
mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Siekiant teisinio santykių stabilumo siūloma teisinio reglamentavimo nekeisti.
Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė V. Gedvilas A.Dumčius 2015-12-1528 2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
1Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svar
sto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
12) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;13 12 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);14 13 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;17 14 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendr ą o studijų vietų skaiči ų aus nustatymo , atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;20 15 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė A.Dumčius 2015-12-1640 2 Argumentai : Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas lituanistinis prioritetas, šį priorit
etą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, kurios kaupia, sistemina, saugo, skleidžia nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdo fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus.
Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė
2 Argumentai : Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas lituanistinis prioritetas, šį prioritetą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, kurios kaupia, sistemina, saugo, skleidžia nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdo fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus. Siekiant užtikrinti lituanistinių mokslo ir studijų institucijų teisinę apsaugą ir jų ypatingą svarbą, tikslinga papildyti 40 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas :
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.“ Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis
5 Argumentai : Lietuvos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas buvo ir yra vienas aktualiausių aukštojo mokslo klausimų. 1999 m. Bolonijos deklaracijoje bei vėlesniuose komunikatuose - vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti ir palaikyti Europos aukštojo mokslo kokybės standartus. Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai yra grindžiami visuomenės suinteresuotumu aukštojo mokslo kokybe ir racionaliu finansinių išteklių naudojimu, jie apima aukštųjų mokyklų atsakomybę valstybei, visuomenei, skaidrumą, vidinio ir išorinio vertinimo derinimą, racionalumą ir tarptautiškumą.
Aukštųjų mokyklų vykdoma ypatinga misija, poveikis šalies konkurencingumui, visuomenės lūkesčiai dėl aukštojo mokslo reikalauja ir atitinkamo atsakingo valstybės reguliavimo, nustatant tokius aukštojo mokslo standartus, kurie užtikrintų aukštojo mokslo kokybę. Galiojančiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti aukštojo išsilavinimo standartų, valstybinių aukštųjų mokyklų atskaitomybės, šalies konkurencingumo stiprinimo, reagavimo į rinkos pokyčius kontekste. Šių pasiūlymų tikslas yra didinti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, garantuoti, kad aukštasis mokslas atitiktų valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei. Pasiūlymas Siūloma papildyti 7 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.
Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir mokslo darbuotojų ir administracijos sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“ Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis
5 Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir
akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos poreikį. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas
„5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir
akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. S tudijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis V.Stundys 2015-12-1659 1, 2, 6 Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį, papildyti nauja 2 ir 6 dalimis, ir straipsnį išdėstyti taip:
Priėmimas į aukštąją mokyklą „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys , atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki studijų atitinkamoje studijų programoje einamaisiais metais pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kasmet nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 d. Šis reikalavimas netaikomas: 1)asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2)asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3)asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 2. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kasmet iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kasmet ne vėliau kaip iki birželio 1 d. 23 . Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. 34 .
3
4. Minimalų studijų vietų skaičių studijų programoje valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 45 . Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. 6. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 d. savo interneto tinklalapiuose aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija
8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 67 . Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis V.Stundys
Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnis 5 dalis įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. Pritarti Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė
1 Argumentai: Kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus taip pat turėtų skirti Seimas. Tai suteiktų steigėjui daugiau galimybių tiesiogiai prižiūrėti savo įsteigtos institucijos veiklą. Siūlome konkrečiau apibrėžti vienasmenį ir kolegialų Tarybos organus. Manome, kad detalias valdybos ir komitetų narių atrankos ir skyrimo procedūras tikslinga apibrėžti ne įstatyme, bet Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose. Pasiūlymas Pakeisti Projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai , dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė . Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3376 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos mokslo tarybos, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06)141412 Argumentai: pasiūlymai parengti siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įgaliojimus formuojant mokslo ir studijų politiką būtina nustatyti atskirai ir aiškiai atskirti. Be to, šio straipsnio 2 dalyje dalis nurodytų institucijų ir (ar) įstaigų, pagal joms kituose straipsniuose numatytus įgaliojimus, priskirtinos ne tik prie politiką įgyvendinančių, bet ir politikos formavime dalyvaujančių institucijų/įstaigų grupei. Nepritarti Argumentai Politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir ministerijos 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome įstatymo projekto straipsniuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų ir (ar) įstaigų steigimą (sudarymą) ir įgaliojimus bei kompetenciją, minėtus klausimus reguliuoti vienodai, t.y. apibrėžiant institucijų ir (ar) įstaigų paskirtį (pvz. dalyvauja formuojant politiką ir
(ar) įgyvendina politiką; aptarnauja politikos formavimą ir įgyvendinimą ir pan.) ir vietą viešojo administravimo sistemoje (pvz. institucija, atskaitinga Seimui, Vyriausybės komisija/taryba, įstaiga prie Vyriausybės ar prie ministerijos ir pan.), steigimą (sudarymo principus, reikalavimus kandidatams ir (ar) subjektus, turinčius teisę teikti kandidatūras) ir teisinę formą (biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga ir pan.), kompetenciją
aptarnavimo funkcijas vykdančius subjektus (įstaigas), jų finansavimą ir kt. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Biudžetinių įstaigų įstatymas nustato, kad valstybės biudžetines įstaigas steigia Vyriausybė arba jos steigiamos įstatymu todėl visų institucijų, nurodytų įstatymo projekto trečiame skirsnyje, steigėjai turėtų būti aiškiai įvardinti. Straipsniai, kurie skirti įstaigų, kurios steigiamos šiuo įstatymu, reglamentavimui, turi būti išsamūs. Juose turi būti aptarta kiekvienos institucijos paskirtis, jos santykiai su kitomis valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančiomis ar įgyvendinančiomis institucijomis, statusas, steigėjas ir kiti esminiai dalykai. Pritarti 4.
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siūlytume Įstatymo projekto nuostatas dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje, straipsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucija ir (ar) įstaiga. pagal minėtus požymius) visa apimtimi:
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Įstatymo projekte tikslinga atskleisti Lietuvos mokslo tarybos ir kitų įstatymo projekte siūlomų institucijų, komisijų narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į narius principus, reikalavimus kandidatams ir darbo apmokėjimo klausimus. Nepritarti Argumentai
nustatyta Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams, o taip pat tarybų, komisijų ir kitų kolegialių organų vadovams ir nariams. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06)875 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalies nuostatas tikslinga suderinti su valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo principinėms nuostatoms. Pritarti
: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 pakeitimo įstatymui XIIP-3376(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
Nr. XIIP-3376
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandrą Zeltinį pavadavo Seimo narys Arūnas Dudėnas; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministrai Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėja Daina Lukošiūnienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai:, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-07 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis,
dėstant įstatymo tekstą nauja redakcija turi būti dėstomas ir įstatymo pavadinimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įstatymo projektas) 3 straipsnyje nurodoma, kad mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant lituanistikos prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą .
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kokios tokio statuso suteikimo mokslo ir studijų institucijai teisinės pasekmės. Nepritarti Argumentai: Teisinių pasekmių nėra, kadangi visos institucijos gali dalyvauti įgyvendinant lituanistikos prioritetą. Tada jos bus laikomos ypatingos svarbos. TD
4
nustatyti, kad pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija. Tuo tarpu nėra aišku kokio pobūdžio ir rūšies aktus, kuriais būtų nustatomos tam tikros tretiesiems asmenims privalomos taisyklės, galėtų priimti ministerija. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti minėtą projekto nuostatą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, kuriose numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos, o ne ministro, kompetencija nustatyti tam tikras privalomojo pobūdžio taisykles (pvz., projekto 42 straipsnio 5 dalyje numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas išduoti leidimą vykdyti studijas). Pritarti
3
su to paties straipsnio 2 dalimi, siūlytina išbraukti priešpaskutinį žodį „įgytas“. Pritarti
įstatyme vartojamas sąvokas, 10-12 dalys turėtų būti perkeltos, atsižvelgiant į tai, kad sąvokos šiame straipsnyje dėstomos abėcėline tvarka.
Pritarti Pasiūlymas: 10-12 dalis laikyti 8-10 dalimis, o 8-9 laikyti 10-12
16
ryškinti žodžių „įgyti specializaciją“. Pritarti
26
apibrėžiant sąvokos „užsienio lietuviai“, reikėtų patikslinti ne mažiau kaip
laikotarpis (ar paskutiniai treji metai, ar treji metai per paskutinius kelerius metus) būtų laikomas kaip pagrindas asmenį pripažįstant užsienio lietuviu. Nepritarti Argumentai: Ši sąvoka reikalinga šiame įstatymo projekte, kadangi yra naudojamos nuostatos dėl užsienio lietuvių
36
projekto 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą siūlytina išdėstyti taip: „6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingų žinių ir gebėjimų ir tobulinti juos;“. Pritarti
4
9Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje numatyta,
kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, pastebėtina, kad kitas valstybės institucijas ar įstaigas įgalioti gali tam įgaliojimus turintis švietimo ir mokslo ministras, o ne ministerija (analogiška pastaba taikytina ir įstatymo projekto 13 straipsnio
galiojančiame įstatyme nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka . Tuo tarpu įstatymo projekte nekonkretizuojama kokia tvarka, ar kokio subjekto nustatyta tvarka, aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra būtų vykdoma.
Iš dalies pritarti Pritarti Argumentai: Nepritarti, kadangi 4 dalyje nustatyta, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūra atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos. TD
7
projekto 8 straipsnio 7 dalyje numatyta sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėsenos tvarka, tvirtinama švietimo ir mokslo ministro, nėra perteklinė, nes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad p avyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. Pritarti
dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje, yra nuostatai, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje, 33 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 71 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „įstatuose“ įrašytinas žodis „ar nuostatuose“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalies redakcijos nėra aišku, kaip ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų įgyvendinamas valstybinio mokslinių tyrimų instituto, veikiančio kaip viešoji įstaiga, kurio tik vienas iš dalininkų yra valstybė, atžvilgiu (nes tokiu atveju mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtintų ne Vyriausybė, kaip nurodyta projekte, o visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame valstybei atstovautų Vyriausybės įgaliota institucija). Nepritarti Argumentai:
Galiojančiame MSĮ steigimo dokumentas vadinamas Įstatais
16 12.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „valstybės narės“ siūlytina įrašyti žodžius „kitų valstybių narių“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „ilgiau“ įrašytinas žodis „ilgesniam“. Pritarti
1
14Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Atitinkamai siūlome patikslinti ir įstatymo projekto 15-21 straipsnius. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje siūlome atskleisti, ar Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir mokslinis sekretorius tvirtinami iš švietimo ir mokslo ministro pateiktų kandidatų, ar, vis dėlto, Vyriausybė šiuos asmenis renkasi ir tvirtina savo nuožiūra. Taip pat siūlome projekte atskleisti Lietuvos mokslo tarybos narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į Lietuvos mokslo tarybos narius principus ir reikalavimus kandidatams. Nepritarti Argumentai:
Šias nuostatas galima nustatyti LMT nuostatuose
2
straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje nurodyta, kad Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotės „kiti asmenys“ turinys nėra aiškus. Be to, pažymėtina, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla, neturi pareigos Lietuvos mokslo tarybai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti. Atitinkama pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, nustatančioms valstybės biudžetinių įstaigų teisę gauti informaciją iš „kitų asmenų“.
Pritarti Pasiūlymas: Į 2 dalies paskutinį sakinį po žodžių „kitų asmenų“ įrašyti žodžius „ kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama mokslo ir studijų veikla“
1
straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais, nurodytais įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius negali nagrinėti skundų ir inicijuoti tyrimų, t.y. įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nenurodyti atvejai, kada skundų nagrinėjimas ar tyrimų iniciavimas priklausytų ne kontrolieriaus, o Lietuvos mokslo tarybos kompetencijai. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos mokslo taryba organizuoja tik savo vykdomų projektų tyrimus dėl akademinės etikos pažeidimų
5
konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, siūlome atsisakyti įstatymo projekto 16 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios, kad tuo atveju, kai kontrolieriaus įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus, jis turi eiti pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo kontrolieriaus skyrimo į pareigas procedūra gali užtrukti net kelis mėnesius, todėl nėra ir negali būti jokio teisinio pagrindo, įpareigojančio asmenį, atsistatydinusį iš pareigų savo noru, tokį laikotarpį eiti atsisakytas pareigas. Be to, įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes jeigu kontrolierius turi pareigą prieš 14 darbo dienų įspėti Seimo pirmininką apie savo atsistatydinimą, tai suponuoja, kad jis neturi užimti šių pareigų tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas kontrolierius. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti 16 straipsnio 5 dalį
7 19.
Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalis suponuoja, kad kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijoje, įstaigose, organizacijose, tuo tarpu apie darbą privačiose ūkio subjektuose neužsimenama. Siūlome tikslinti reguliavimą, numatant draudimą šiam valstybės pareigūnui dirbti pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu ir privačiuose ūkio subjektuose. Pritarti Pasiūlymas:
Prieš žodį„ įstaigose“ įrašyti žodžius „ taip pat“
813
straipsnyje trūksta 8 ir 13 dalių. Pritarti
straipsnio 2 dalyje brauktinas antrą kartą vartojamas perteklinis žodis „administruoja“. Pritarti
22Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 19 straipsnyje siūlome nustatyti, kad Aukštojo mokslo taryba nėra juridinis asmuo. Pritarti TD
22
įstatymo projekto 14-21 straipsniuose, reglamentuojančiose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų steigimą bei kompetenciją, vienur nurodomas biudžetinės įstaigos steigėjas – Vyriausybė, kitur – apie steigėją neužsimenama. Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome minėtus klausimus reguliuoti vienodai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „judumo“ įrašytinas žodis „judėjimo“. Pritarti
6
25Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 21 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti viešo skelbimo būdą (būdus).
Pritarti Pasiūlymas: „internetinėje svetainėje“
1
glaustumo, įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį siūlome braukti kaip deklaratyvaus pobūdžio nuostatą, nenustatančią jokių teisės normų. Pritarti Pasiūlymas: įrašyti iš galiojančio MSĮ
2
projekto 23 straipsnio 2 dalis yra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes 2 dalyje minima ir valstybinė studijų plėtros programa, tuo tarpu pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje reglamentuojama tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros plėtotė. Pritarti
1
straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktui, nustatančiam, kad biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve. Nepritarti Argumentai:
Mokslo ir studijų įstatymas yra specialus įstatymas reglamentuojantis visą mokslo ir studijų sistemą. TD
27
straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžio „renka“ brauktini pertekliniai žodžiai „rektorių (direktorių)“. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 ar 5 narius į aukštosios mokyklos tarybą. Norime atkreipti dėmesį, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kuris aukštosios mokyklos organas būtų įgaliotas nustatyti šią tvarką, ar įgaliotas pavesti kitam organui patvirtinti minėtąją tvarką.
Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti praktinių aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijos ribų nusistatymo bei įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimo problemų, siūlome šioje dalyje ir kitose įstatymo projekto nuostatose (pvz., 28 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 62 straipsnio 8 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 6 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje), nustatančiose, kad tam tikri reikalavimai nustatomi aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, arba numatyti konkrečią aukštosios mokyklos instituciją, įgaliotą tvirtinti tokius reikalavimus, arba numatyti, kad tokios institucijos bus nurodytos aukštosios mokyklos statute, arba nustatyti, kad tokios institucijos bus įgaliotos kitų konkrečių įstatyme nurodomų valdymo organų sprendimu. Pritarti
2
10
straipsnio 2 dalies 8-10 punktuose reikėtų nurodyti subjektą, kuriam senatas (akademinė taryba) teikia atitinkamus šiuose punktuose nurodytus siūlymus. Pritarti Pasiūlymas: Įrašyti žodžius „teikia Tarybai“
5
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Iš šios formuluotės seka, kad asmuo, turintis mokslo laipsnį, neprivalo turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Be to, atsižvelgiant į reikalavimų rektoriams nustatymo aukštųjų mokyklų statutuose praktiką bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte nurodyti, kad aukštųjų mokyklų statutuose gali būti nustatyti didesni reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pareigas. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti
5.
Rektoriumi (direktoriumi) gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo arba meno daktaro laipsnį arba pripažintas menininkas, taip pat turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektoriaus (direktoriaus) kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, nustato aukštosios mokyklos statutas.“
8
33Atsižvelgiant į tai,
kad tuo atveju, kai aukštosios mokyklos tarybą sudaro 11 narių, įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalyje numatyta kvalifikuota dauguma „2/3 narių“ sudarytų nelyginį skaičių, siūlytina aiškiai nurodyti reikiamą narių skaičių atleidžiant iš pareigų aukštosios mokyklos vadovą. Nepritarti Argumentai: Siūloma palikti taip kaip nustatyta Įstatymo projekte, kadangi tai nekeičia esmės
4
projekto 35 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad valstybinio universiteto statutą tvirtina Seimas, pažymime, kad kadangi Seimas leidžia dviejų rūšių norminio pobūdžio teisės aktus – įstatymus bei nutarimus, siūlomas teisinis reglamentavimas įgalintų teisiškai ydingą situaciją, kada įstatymas dėl įvairių priežasčių gali būti taikomas skirtingai, ko pasėkoje pagal savo veiklos prigimtį ir vykdomų funkcijų esmę tokį patį statusą turinčių valstybinių universitetų veikla būtų reglamentuojama nevienodos teisinės galios teisės aktais, t.y. vienų universitetų statutai turėtų įstatymų galią, kitų – ne. Nepritarti Argumentai:
Istoriškai susiklostė tokia situacija, kad vieno universiteto statutas tvirtinamas įstatymu, kitų Seimo nutarimu. TD
13 35.
13
dalies 3 punktą siūlytina redaguoti taip: „3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui ir aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, užtikrinančias planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybę, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikimą reikalavimams“. Nepritarti Argumentai:
Redakcinis siūlymas ir esmės nekeičia
2
dalyje ministerijos pavadinimas rašytinas iš didelės raidės, o vietoj žodžio
„atitiktį“ įrašytinas žodis „atitikimą“. Be to, šios dalies paskutiniame
sakinyje po žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytini žodžiai „ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas“. Taip pat svarstytina, kodėl aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas neturėtų pateikti dokumentų, pagrindžiančių jų atitikimą įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Iš dalies pritarti Argumentai:
Dokumentai teikiami tik pagal 1 ir 2 punktus, o 3 punkte nustatyta, kad
51
dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis „neatitinka“. Pritarti
16
aiškumo bei siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisėtų interesų apsaugą, įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai atskleisti šiame punkte nurodyto pagrindo, kuriam esant leidimas vykdyti studijas panaikinamas, turinį, nes formuluotė „aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams“ gali būti įvairiai suprantama ir taikoma. Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata nekeista yra galiojančiame MSĮ
3 39.
Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti
2
dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „aukštoji mokykla“ įrašytinas žodis „subjektas“. Pritarti
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „siekiantis“ įrašytinas žodis „siekiantys“, o vietoj žodžio „jis“ – žodis „jie“. Pritarti
5
straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžio „netenkina“ įrašytinas žodis
„neatitinka“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 44
straipsnio 5 dalyje nėra 2 punkto. Pritarti
7
dalis pildytina, nurodant, kad leidimas panaikinamas ir tuo atveju, kai užsienio valstybės aukštoji mokykla, kurios filialas ar atstovybė Lietuvos Respublikoje turi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, yra likviduojama ar kitaip baigia veiklą kilmės šalyje. Nepritarti Argumentai: Šioje nuostatoje bendrai kalbama, kad likviduojama, nenurodant kur tai vyksta. TD
9
dalies nuostatos derintinos su to paties straipsnio 8 dalies nuostatomis, vietoj žodžių „paskelbimo Teisės aktų registre“ įrašant žodį „įsigaliojimo“. Pritarti
1
dalyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“. Pritarti
1
dalyje vietoj žodžio „pakopos“ įrašytinas žodis „pakopų“. Pritarti
7 47.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad u žsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką , tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad f iliale vykdoma studijų programa turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba tokios, kuri yra visateisė Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė . Reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje. Nepritarti Argumentai:
Prieš žodį „ filiale“ įrašyti žodžius „taip pat“
4
išorinis vertinimas atliekamas ne tik aukštųjų mokyklų, tačiau ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalyje po žodžių „naujai įsteigtos aukštosios mokyklos“ įrašytini žodžiai „ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio dalys. Pritarti
2
dalies punktų tekstas nėra suderintas su šios dalies pirmąja pastraipa. Siūlytina šios dalies punktus dėstyti savarankiškomis šio straipsnio dalimis. Pritarti
4
dalyje reikėtų arba įvardinti minimą kompetentingą instituciją, arba nurodyti subjektą, įgaliosiantį atitinkamą valstybės instituciją vykdyti minimas funkcijas. Nepritarti Argumentai: Kiekvieną sykį ši institucija bus skirtinga. ŠMM ar SAM ir kt. TD
1
dalyje žodžiai „koleginių studijų“ dėstytini prieš žodžius „pirmosios pakopos“. Pritarti TD 2015-09-0758 3,5 52.
Įstatymo projekto 58 straipsnio 3 ir
„baigus“ įrašant žodžius „asmenims, baigusiems“. Pritarti
2
tarpusavyje, 61 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „studentų atstovybių“ įrašytini žodžiai „Lietuvos aukštųjų mokyklų“. Pritarti
18
dalyje nėra 8 punkto. Pritarti
2
55Siekiant teisinio aiškumo,
siūlome įstatymo projekto 62 straipsnio 2 dalyje nurodyti, ar neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, tačiau turintis teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti studentas, būtų laikomas studentu, turinčiu akademinį įsiskolinimą (kas svarbu nustatant, ar jis gali toliau studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje). Nepritarti Argumentai:2 dalyje nekalbama apie finansavimą ir finansavimo pasikeitimą. Čia nustatyta tai, kad studentas vieną kartą gali nemokamai pakartoti atsiskaitymą
6
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės narės“ įrašytini žodžiai „kitų valstybių narių“. Pritarti
7
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai“. Pritarti
3
projekto 68 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių valstybės biudžeto asignavimų gali būti skiriama lėšų atitinkamai aukštųjų mokyklų akademinei veiklai. Pritarti
1
straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta analogiška 72 straipsnio 4 dalies nuostatai norma, numatančia, kad į 5 metų kadencijos laikotarpį neįtraukiami laikotarpiai, kai asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti.
Nepritarti Argumentai: Pakanka 72 straipsnio 4 dalies nuostatos
4
dalyje reikėtų atskleisti sudėtingų infrastruktūros objektų valdymo ir (ar) priežiūros subjektus, t.y. nėra aišku, ar šiuos objektus kaip valstybės turtą valstybinės mokslo ir studijų institucijos valdo patikėjimo teise ar kitu pagrindu, ar, vis dėlto, jos būtų įgaliotos tokius objektus, kuriuos valdo kiti valstybės subjektai, tiesiog prižiūrėti. Pritarti Pasiūlymas:
Įrašyti po žodžio „objektų“ žodžius „valdomų patikėjimo teise“ TD 2015-09-0777 6, 14,17 61.Įstatymo projekto 77 straipsnyje siūlytina suderinti 6, 14 ir 17 dalių nuostatas, kuriose skirtingai nustatoma, kad asmuo pašalinamas vienais atvejais iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. Pritarti
17
dalyje po žodžių „gali būti perkeliamas“ siūlytina įrašyti žodį „geriausiai“, o po žodžių „jeigu nėra studentų“ – žodžius „studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje“. Pritarti
17 63.
Įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau 78 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. Pritarti
1
punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio „įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. Pritarti
16
punkte vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. Pritarti
17
punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai „akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka minimalių reikalavimų“. Pritarti
2
žodžio „laikomas“ vietoj žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Be to, šioje dalyje išbrauktini žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. Pritarti
4
projekto 78 straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Pritarti TD 2015-09-0780 69.
Pritarti
žodį „valstybės“ siūlytina įrašyti žodį „kiti“. Nepritarti Argumentai: Šiame straipsnyje yra nustatoma kada asmuo gali pretenduoti į finansuojamą vietą. TD
1
punktuose po žodžio asmenys brauktinas kablelis, o vietoj žodžio „jeigu“ įrašytinas žodis „ir“. Pritarti
5
nuostatos prieštarauja Civilinio kodekso 6.968 straipsnio ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kurios nenumato, kad kiti įstatymai gali nustatyti tokias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo išlygas, kokios numatytos įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalyje. Be to, šios dalies formuluotė suponuoja, kad valstybinės aukštosios mokyklos gali jiems patikėjimo teise suteiktą valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduoti tretiesiems asmenims pagal patikėjimo sutartį. Nepritarti
įstatymo Nr. IX-242 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse reikėtų patikslinti blanketinės nuorodas į to paties straipsnio 14-16 dalis, nes minėtose dalyse nereglamentuojami tokie klausimai, kurie numatyti, pateikiant minėtas nuorodas. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai: pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-089 Siūlymas 8 str.
Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis Detaliau apibrėžti sutarčių su valstybinėmis mokyklomis praktiką bei abiejų šalių atsakomybes arba iki Įstatymo priėmimo paruošti poįstatyminį sutarčių pasirašymą ir įgyvendinimą reglamentuojantį aktą . Argumentai: Šiuo metu pateiktame projekte trūksta aiškumo, dėl to akademinėje bendruomenėje vyrauja dviprasmės nuotaikos. Siekiant išvengti nesutarimų inicijuojant tokių sutarčių atsiradimą, būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių sutarimą šiuo klausimu, o tam reikalinga papildoma informacija. Nepritarti Argumentai:
Įstatyme daugiau informacijos apie sutartis būtų neracionalu įrašyti, sutartys bus derinamos su aukštosiomis mokyklomis ir jos galės pareikšti savo nuomonę. 2. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-08 18, 21 Pasiūlymas:
stebėsenos ir analizės centras Aiškiai apibrėžti kiekvienos organizacijos funkcijas ir atsakomybes, susijusias su inovacijų politika. Argumentai: . Atkreipiame dėmesį, jog dabartinės formuluotės yra pakankamai abstrakčios ir paliekančios galimybę, tvirtinant žemesnės teisinės galios dokumentus, dubliuoti abiejų organizacijų atliekamas funkcijas, ir skatiname tam ieškoti sprendimo būdų. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
direktorius
3 Pasiūlymas: projekto
. (grąžinti buvusią formuluotę) išdėstyti taip : „ Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių.
Juos 6 metams skiria: Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Studijų kokybės vertinimo centro taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą.“ Argumentai:
Manome, kad šiuo metu įtvirtinta tvarka jau nusistovėjo ir yra tinkama, siekiant gerinti Studijų kokybės vertinimo centro strateginę ir vadybinę veiklą. Skeptiškai vertiname aiškių socialinių partnerių, kurie deleguoja savo atstovus į SKVC tarybą atsisakymą, nes tai sukeltų papildomų įtampų tarp įvairių socialinių partnerių bei suteiktų per daug galių švietimo ir mokslo ministrui, renkantis atstovus iš pateiktų kandidatūrų ir sumažintų socialinių dalininkų įtraukimo skaidrumą. Nepritarti Argumentai:
Studijų vertinimo centro tarybos sudarymo tvarka atnaujinta siekiant padidinti Tarybos tarptautiškumą ir suaktyvinti jos veiklą. Šie pakeitimai neturėtų sukelti įtampų, kadangi jie buvo derinti sus suinteresuotom institucijomis. 4. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
1 Pasiūlymas: : Keisti 22 str. 1 d. formuluotę ir išdėstyti taip: „ Įgyvendinant studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į žinioms imlius pramonės ir paslaugų sektorius aukštųjų technologijų pramonę , tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką.“ Argumentai:
Siūlome naudoti
„žinioms imlus pramonės ir paslaugų sektorius“ formuluotę, nes remiantis EBPO
klasifikacija, ši formuluotė apimtų platesnį spektrą sričių, orientuotų į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Iš dalies pritarti Argumentai: Buvo atsižvelgta į Teisės departamento siūlymą, iš brauktas pirmas sakinys dėl jo deklaratyvaus pobūdžio
direktorius
1
23 str. 1 d. Argumentai: Manome, jog tokių komisijų nereikia rašyti į įstatymą, nes jos yra riboto laikotarpio ir, poreikiui esant, gali būti sudarytos pačios Vyriausybės sprendimu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad net ir dabartinėje formuluotėje nėra aišku, kokio pobūdžio pasiūlymus turėti teikti ši komisija – rekomendacinius ar ne? Taip pat nėra numatytas šios komisijos ir MOSTA funkcijų santykis, tad manome, kad šios nuostatos palikimas tik apsunkintų sumanios specializacijos įgyvendinimą Lietuvoje.
Nepritarti Argumentai: Šią komisiją įrašyti padiktavo tai , kad ji sudaroma Vyriausybės ir tai, kad Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė. 24 Siūlome atsisakyti projekto 24 straipsnio Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras. Argumentai: Atkreipiame dėmesį, jog Mokslo ir studijų įstatymo projekte daugiau šis tyrimų centras nėra minimas, t. y. nėra apibrėžiama aiški jo vieta ir paskirtis mokslo ir studijų sistemoje. Pritarti
direktorius
3 Pasiūlymas: Keisti 27 straipsnio 3 dalies formuluotę ir išdėstyti taip: „ Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai: : Galimybė švietimo ir mokslo ministrui skirti vieną narį į aukštosios mokyklos tarybą galimai prieštarautų Konstitucinei aukštųjų mokyklų autonomijos doktrinai, bet dar svarbiau, nematome realaus pagrindo įtvirtinti tokią nuostatą.
Visos aukštosios mokyklos jau perėjo prie šios valdymo sąrangos ir nauji pokyčiai nėra reikalingi. Nepritarti Argumentai:
pritarė kitai nuostatai
direktorius
5 Pasiūlymas: Keisti projekto 27 straipsnio 5 dalies formuluotę ir išdėstyti taip: „Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys , išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką.“ Argumentai:
Manome, jog aukštojoje mokykloje turi egzistuoti aiškus valdymo organų funkcijų padalijimas, kurį galima įtvirtinti tik tuo atveju, jei numatoma, kad tas pats asmuo negali būti kelių skirtingų valdymo organų nariu. Aukštosiose mokyklose jau yra nusistovėjusi praktika, kuomet aukštosios mokyklos taryba į savo posėdžius kviečia Senato pirmininką, rektorių (direktorių) ir, atvirkščiai, į Senato posėdžius kviečiamas Tarybos pirmininkas ir t.t. Mūsų nuomone, šis neformalus bendradarbiavimo mechanizmas susiklosto kultūriškai kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir veikia efektyviau nei dabartinė siūloma alternatyva. Nepritarti Argumentai:
Senato primininkas irgi bus renkamas ir gali būt išrinktas arba ne Tarybos nariu, tai neturėtų pakenkti Tarybos veiklai, bus didesnis valdymo organų bendradarbiavimas. 8. Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-0838 Pasiūlymas:.
Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo ypatumai papildyti atskiriant „jungimo“ būdą į du skirtingus –
„susijungimas“ ir „prijungimas“. „Susijungimas“ vyktų steigiant naują
aukštąją mokyklą ar jau egzistuojančios aukštosios mokyklos pagrindu, įtraukiant lygiavertiškai abi „susijungiančias“ aukštąsias mokyklas. „Prijungimo“ atveju viena aukštoji mokykla yra įtraukiama į kitos aukštosios mokyklos struktūrą kaip atskiras struktūrinis padalinys ar inkorporuojant į atskirus struktūrinius padalinius. Pastaruoju atveju numatyti, kad
„prijungiančiai“ aukštajai mokyklai nereikia iš naujo sudaryti naujų valdymo
organų. Argumentai: Siūlomas reglamentavimas yra per siauras, nenumatantis „prijungimo“ galimybės. Taip pat nuostata, numatanti, kad visais reorganizavimo atvejais aukštoji mokyklai turi sudaryti naujus valdymo organus, neskatina aukštųjų mokyklų jungtis ir konsoliduoti savo pajėgas. Nepritarti Argumentai:
Jungimas yra du skirtingi būdai, tai prijungimas ir susijungimas. Susijungus
reikalingas
direktorius
5 Pasiūlymas:. Keisti 46 straipsnio 5 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „ Išorinis studijų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialia kalba.
Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.“ Argumentai: Tarptautinis Lietuvos mokslo ir studijų vertinimas (tiek esamos situacijos, tiek turimo potencialo), pasitelkiant pasaulyje pripažintus ekspertus, yra ypatingai svarbus Lietuvos valstybei bei mokslo ir studijų sistemai, todėl siūlome sudaryti realias ir adekvačias sąlygas bei prielaidas tokio vertinimo vyksmui ir numatyti, kad, kai pasitelkiami tarptautiniai ekspertai, vertinimas vykdomas viena iš užsienio kalbų. Nepritarti Argumentai:
nėra imperatyvi, todėl galima pasirinkti ar reikalinga vertinti kita kalba10 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E. Leichteris 2015-10-0848 Pasiūlymas: dėl
Studijų išorinis vertinimas ir akreditavimas 1.Atskirti studijų programos išorinio vertinimo ir akreditavimo procesus. Numatyti, jog išorinis vertinimas yra vertinimas, orientuotas į studijų programos tobulinimą, gerinimą, pasitelkiant įvairius ekspertus, kurie pateikia rekomendacijas, o akreditavimas – procesas, kurio metu nustatoma, ar studijų programa ir jos vykdymas atitinka minimalius valstybės nustatytus reikalavimus. Argumentai:
Išorinis vertinimas skirtas ekspertų grįžtamajam ryšiui suteikti, kad programos rengėjai ir įgyvendintojai galėtų tobulėti. Šiuo metu esantis ir siūlomas reglamentavimas išorinio vertinimo rezultatus siūlo naudoti akreditacijos procese, todėl studijų programų vykdytojai nėra linkę dalintis didžiausiomis turimomis problemomis studijų programoje, yra linkę slėpti ir gražinti duomenis bei esamą situaciją. Žinojimas, kad problemų atskleidimas yra susietas su akreditacijos rezultatais, eliminuoja svarbiausią – tobulinamąją – išorinio vertinimo dalį, kurio būtina sąlyga – pasitikėjimas ir baimės neturėjimas.
Krypties studijų akreditavimas gali būti perspektyvus ir naudingas, bet tam pasiekti turi būti deramai koordinuotas, o principai numatyti aukščiausiame lygmenyje, t. y. įstatyme. Nepritarti Argumentai: Šis straipsnis buvo patobulintas rengiant Įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į tarptautinį patyrimą ir įvairių institucijų ir akademinės bendruomenės siūlymus. 11 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
5 Siūlome numatyti pagrindinius krypties studijų akreditavimo principus įstatymo lygmenyje – ar krypties vertinimas yra inicijuojamas visoje Lietuvoje, ar tik aukštojoje mokykloje. Jei kryptyje yra keturios programos – dvi iš jų įvertinamos teigiamai, dvi neigiamai, kokie sprendimai yra priimami ir t.t. Nekeisti akreditacijos termino ir studijų programas akredituoti kas šešerius metus. Argumentai:
Suprantame norą dabar galiojantį 6 metų akreditacijos ciklą keisti į 7 metų ciklą – siekis sutaupyti lėšų – bet manome, kad lėšos turi būti taupomos ne aukštojo mokslo kokybės kaina, dėl to siūlome palikti šiuo metu egzistuojantį terminą, prie kurio aukštosios mokyklos jau priprato. Manome, kad išorinis vertinimas ir akreditavimas yra itin svarbi aukštojo mokslo sistemos dalis, kuri gali duoti milžinišką naudą tiek aukštosioms mokykloms, tiek ir visai valstybei, tad manome, kad tvarkos aprašą turėtų tvirtinti ne švietimo ir mokslo ministras, o Vyriausybė. Siūlome 48 str.
Siūlome 48 str. 5 d. keisti ir išdėstyti taip: „ Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras .“ Nepritarti Argumentai: Švietimo ir mokslo ministerija yra mokslo politiką įgyvendinanti institucija, be to siekiant sumažinti krūvį Vyriausybei siūloma palikti kaip teikiamame įstatymo projekte12 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
4 Dėl
Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinis vertinimas ir aukštųjų mokyklų akreditavimas Siūlome atskirti išorinį vertinimą ir akreditavimą (žr. ankstesnį siūlymą studijų vertinimui ir akreditavimui). Numatyti, kad išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė (žr. ankstesnį siūlymą studijų vertinimui ir akreditavimui). Pasiūlymas: keisti 49 str. 4 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „
mokyklos išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per42 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatyti trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Argumentai:
Pirmų dviejų siūlymų argumentacija yra analogiška pasiūlymų 48 str. argumentacijai. Pateiktame projekte yra sudaroma sąlyga aukštosioms mokykloms įsisteigti ir 4 metus veikti be jokios išorinės kokybės akreditacijos. Mūsų nuomone, tai gerokai per ilgas terminas, todėl siūlome jį trumpinti iki 2 metų. Atsiima pasiūlymą13 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius E.
1 2 Siūlome keisti 52 straipsnio 1 dalies 2 p. formuluotę ir išdėstyti taip:
„ Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti tik universitetai.“ Techninė pastaba . Siūlome aiškiai numatyti (nurodant baigtinį sąrašą), kad tik universitetinės aukštosios mokyklos turi teisę vykdyti magistrantūros studijas. Nepritarti Argumentai:
Perteklinis siūlymas
3 Siūlome keisti 53 straipsnio 3 dalies formuluotę ir išdėstyti taip:
„Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip du kartus pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 studijų kreditų normą.“ Argumentai:
Siūlome numatyti, kad studijų trukmė negali būti viršyta du kartus – tai sukurtų lankstesnes sąlygas jau dirbantiems asmenims didinti savo kvalifikaciją. Nepritarti Argumentai: Tai prailgintų ištęstinių studijų laiką, studijos tęstųsi iki 8 metų
6 Siūlome Keisti 53 straipsnio 6 d. formuluotę ir išdėstyti taip:
„ Magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų.“ Argumentai:
Manome, jog vienerių metų magistras sukurtų sąlygas devalvuoti magistro studijų diplomą. Atkreipiame dėmesį, kad valstybėse, kuriose iš dalies egzistuoja vienerių metų magistras, pavyzdžiui, dažnai minimas Didžiosios Britanijos pavyzdys – nėra iki galo tiksliai perteikiamas.
Didžiojoje Britanijoje yra vienerių metų magistro programų (net ir pasaulinio lygio universitetuose – Londono ekonomikos mokykloje), bet svarbu žinoti, jog jie mokosi tris trimestrus be jokių pertraukų ir atostogų, tad vertinant realiai jų studijos yra intensyvios ir sutrauktos į vienerius metus. Nepritarti Argumentai:
Studijos, kurių apimtis 60 kreditų, yra vykdomos ir šiuo atveju buvo aukštųjų mokyklų pritarimas16 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
11 N Siūlome
Studijų vykdymo reikalavimai papildyti nauja 11 d. ir ją išdėstyti taip: „Industrinės doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, juos komercializuoti bei prisidėtų prie įmonių, įstaigų ar organizacijų problemų sprendimo ar naujų produktų kūrimo. Industrinės doktorantūros teisė suteikiama universitetams ir įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, kuriuose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Industrinės doktorantūros teisė suteikiama remiantis į industrinės doktorantūros pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Industrinės doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Industrinės doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos bei socialinių partnerių siūlymus“. Argumentai:
Siūlome sustiprinti, o kartu aiškiau ir apibrėžti, kas yra laikoma industrine doktorantūra ir kuo ji skiriasi nuo mokslo ar meno doktorantūrų. Iš dalies pritarti Argumentai: Iš esmės pritarti šiam siūlymui, tačiau šio įstatymo projekto 77 straipsnio 10 dalyje numatoma galimybė doktorantūrą vykdyti mokslo ir studijų institucijai kartu su įmone.
17 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius
3 Siūlome k eisti 57 straipsnio 3 d. formuluotę ir išdėstyti taip : „ Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyt
neformaliuoju būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. pripažįstamos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Rekomendacijas dėl neformaliuoju būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Argumentai: . Nenustačius bendrųjų principų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui, atsirastų prasta valstybinė praktika, kuomet skirtingos aukštosios mokyklos tuos pačius atvejus galėtų vertinti skirtingai. Iš dalies pritarti Argumentai:
Patikslinti
neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras“18 Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“
O. Leiputės ir B. Vėsaitės pasiūlymui dėl 27 str. 2 d. ir 28 str. 2 d. Argumentai: Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei.
Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas Pasiūlymas: nėra tikslingas ir galimai būtų žalingas bei jaukiantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo sąrangą Lietuvoje. Pritarti1 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0926 Pasiūlymas:
organai
turėti kolegialius priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. 2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių . Argumentai: MSĮ 26 Straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta taryba, kaip valstybinio universiteto kolegialus valdymo organas, prieštarauja LR Konstitucijos 40 str. 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tas pats ir 2 daliai, kai aptariamas Kolegijos valdymas. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai:
Siūloma palikti, kad valdymo organai yra Taryba ir Senatas (Akademinė taryba) Priežiūros ir valdymo organas negali būti. Priežiūros organus aukštoji mokykla gali steigtis pati, tai galėtų būti numatyta statute. 2 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0927 1, 2 Pasiūlymas:27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
priežiūros organas yra taryba. 2.
2Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
suderinusi su senat u (akademin e taryb a ), tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
senat u (akademin e taryb a ) teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;4 ) įvertina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
senato (akademinės tarybos) siūlymus, aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
au kštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
re ktoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
senat u (akademin e taryb a ) tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei); Argumentai:
institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis
Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ). Nepritarti Argumentai: Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei. Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas Pasiūlymas: nėra tikslingas ir galimai būtų žalingas bei jaukiantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo sąrangą Lietuvoje.
Siūloma palikti šiuo metu aukštosios mokyklos valdymo organų rinkimo tvarką, neperskirstant funkcijų. 3
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, 5 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus 12 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą, 10 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, 13 punktas, 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba atlieka kitas aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, nustatytas jos statute ir kituose teisės aktuose, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai:
Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos4 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
25 3.
Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo
aukštosios mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Argumentai: Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos5 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
3 Pasiūlymas:. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba
tikslią tarybos formavimo tvarką ir tikslų tarybos narių skaičių. Paprastai aukštosios mokyklos taryba sudaroma tokia tvarka: vieną narį skiria Švietimo ir mokslo ministras, vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka jeigu jos nėra, – visuotinis studentų narių susirinkimas (konferencija), vieną narį skiria darbuotojų atstovai, darbuotojų atstovų susirinkime nustatyta tvarka, kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka. Argumentai:
atstovauti visų darbuotojų teises, padėtų vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolę, neprieštarautų sąžiningiems santykiams tarp šalių (LR DK 22 str. 4, 5p.). 2.
mokyklų darbuotojai bibliotekininkai, laborantai, ūkio dalies darbuotojai ir kt. t.) kurie nepriklauso dėstytojų ar mokslininkų kategorijai. LAMPSS duomenimis aukštosiose mokyklose dėstytojai ir mokslo darbuotojai sudaro mažiau kaip pusę (47 proc.) darbuotojų. Tai reiškia, kad kitai, didesnei darbuotojų pusei niekas neatstovauja. Tokie pataisymai skatintų plėtoti socialinį dialogą aukštosiose mokyklose, padėtų spręsti aktualius darbuotojams socialinius – ekonominius klausimus. 3. Nurodoma, kad studentų atstovybė į Tarybą skiria vieną narį savo nustatyta tvarka ir dar vieną narį renka iš nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui išorinių narių. Studentų atstovybė turi savo narius ir Senate (Akademinėje taryboje), todėl jie jau tris kartus dalyvauja nulemiant Tarybos narių sudėtį. Tai pažeidžia proporcingo dalyvavimo aukštosios mokyklos valdyme principą. Nepritarti Argumentai:
Šio įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Visos prieštaraujančios nuostatos buvo panaikintos6 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0928 Pasiūlymas:. 28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
(akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos valdymo organas. 2.Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
8) suderinusi su taryba tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo;
13) svarsto ir tvirtina aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
16) nustato a ukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus ; Argumentai: 1.
Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija yra nesuderinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį senato (akademinės tarybos) kompetencija apribojama tik akademiniais reikalais ir kai jis nedalyvauja arba dalyvauja tik su patariamojo balso teise priimant valstybinės aukštosios mokyklos strateginius ir kitus svarbiausius valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos misijai įgyvendinti. (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ). 2. Mokslo ir studijų įstatymo
valstybinės aukštosios mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra tik akademinių reikalų valdymo organas, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ). 3.
justicijos byloje konstatuota, kad Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ( Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas ) Nepritarti Siūloma palikti šiuo metu aukštosios mokyklos valdymo organų rinkimo tvarką, neperskirstant funkcijų. 7 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas
4
pareigas
konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, arba kai jam neskelbiamas konkursas , sudaroma neterminuota da rbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurio metu asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėti, į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu. Argumentai:
Jeigu aukštosios mokyklos negali iš anksto prognozuoti studentų skaičiaus kitimo, ir neskelbia konkurso pareigoms užimti, sudarytų su dėstytojais neterminuotos sutartis, kadangi pats darbas būtų suprantamas kaip nuolatinio pobūdžio, o ne laikinas darbas“. Dėstytojai būtų atestuojami kas 5 metai. Būtų sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos dėstytojams dirbti, kelti kvalifikaciją, užtikrintos socialinės garantijos ir teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. ,,Tam, kad aukštosios mokyklos galėtų atlikti savo konstitucinę priedermę – teikti valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, ypač svarbu, kad jose dirbtų aukštos kvalifikacijos dėstytojai.
Ši kokybiško aukštojo mokslo sąlyga yra neatsiejama ne tik nuo Konstitucijoje įtvirtintos mokslo, tyrinėjimų, dėstymo laisvės, bet ir nuo esamos aukštojo mokslo infrastruktūros bei valstybės investavimo į ją, nuo aukštųjų mokyklų struktūros (kuri neturi būti valstybės teisės aktais reglamentuojama taip, kad stabdytų mokslinės ir pedagoginės veiklos dinamizmą, dėstytojų, mokslininkų judumą), taip pat nuo atitinkamų socialinių garantijų dėstytojams, inter alia nuo Konstitucijos ginamą šios profesijos socialinę funkciją atitinkančio, orų gyvenimą visą savo darbo laiką galint skirti pedagoginei ir mokslinei veiklai užtikrinančio bei kelti savo kvalifikaciją leidžiančio atlyginimo nustatymo“. ( Konstitucinio teismo 2008 kovo 20 d. nutarimas). Nepritarti Argumentai:
Netinka formuluotė, kadangi konkursas skelbiamas vietai užimti, o ne konkrečiam darbuotojui. Be to 3 dalį mokslo ir studijų institucija turi skelbti konkursą, nebent būtų panaikinta pareigybė . Teikėjai sutinka su tokiu Komiteto sprendimu, atsiima pasiūlymą. 8 Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-10-0979 1,2 79 straipsnis. Kainos, sumokėtos už studijas, kompensavimas valstybinėse aukštosiose mokyklose
pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos valstybinės aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais studijų metus baigusių asmenų skaičiaus. Argumentai:
MSĮ 79 str. 1 ir 2 dalies nuostatos nustatančios, kad,
ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Būtina patikslinti straipsnį numatant, kad ta tvarka galioja tik valstybinėms aukštosioms mokykloms. Priešingu atveju šio straipsnio nuostatos pažeistų LR Konstituciją. Nepritarti Argumentai: Tai perteklinis siūlymas. 9 Įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta , kad paskirstant aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas turi būti atsižvelgiama į valstybinių aukštųjų mokyklų galimybes patenkinti valstybės nustatytą poreikį parengti atitinkamų sričių (krypčių) specialistų ir kad geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirenkamoms nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio
mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nepritarti Argumentai:
siūlymo
universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas A.Daniūnas 2015-10-08 MSĮ pakeitimo projektas XIIP-3376, palyginus jį su 2009 m. redakcija (Nr. XI-242), geriau atitinka aktualias Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas. Tačiau Projekte dar išlieka požiūris, kad Įstatymu reikia detaliai nustatyti ir griežtai reglamentuoti visas universitetines veiklas. Dėl to įstatymą reikia nuolat tobulinti, kad jis atitiktų greit besikeičiančios visuomenės poreikius.
Įstatymas galėtų veikti ilgiau ir sudarytų sąlygas aukštosioms mokykloms efektyviau tobulinti savo veiklą, jei jis nustatytų tik principines, sistemines nuostatas, o detalės būtų paliktos reguliuoti poįstatyminiais aktais ir institucijų statutais, kurie yra privalomai derinami su steigėju – LR Seimu. Teikdami pastabas dėl svarstomos Įstatymo projekto redakcijos, tarp kurių yra ir principinių ir redakcinio pobūdžio pastabų siūlome, kad ateityje turėtų būti priimtos ir žemiau įvardytos nuostatos:
aukštojo mokslo institucijoms dėl akademinių dalykų tvarkymo bei joms patikėto turto, finansinių išteklių ir personalo valdymo, valstybės užsakymo specialistams parengti įgalinimo;
universitetų ir kolegijų paskirtį, jų vietą ir vaidmenį Europos kvalifikacijų lygmenų sąrangoje bei reikalavimus siekiant aukštesnių akademinių kvalifikacijų lygmens;
bei socialinės atskirties šalinimui, numatyti paramą nepopuliarioms, tačiau šaliai reikalingoms studijų kryptims;
reikalavimus pagal mokslo, studijų ir kitas visuomenės reikmes, finansavimą, sukuriant naują institucijų bazinio finansavimo mechanizmą, kuriam galėtų būti panaudota ir ŠMM kuriama sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sistema; Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas A.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08
realios studijų kainos sampratą, kuri tenkintų studentų lūkesčius studijuoti aukštosiose mokyklose turinčiose šiuolaikinę tyrimų įrangą, studijų literatūrą ir programinę įrangą bei savarankiško darbo bei laisvalaikio erdves ir užtikrintą orų akademinių darbuotojų atlyginimą;
remiamus bei mokančius už studijas sistemos ir nustatyti vienodą visiems studentams priėmimo į aukštąsias mokyklas mechanizmą pagal jų gebėjimus ir pasirengimą studijuoti, Sumažinti šalies namų ūkio indėlį į studijų finansavimą, nes jis jau šiandien yra didžiausias tarp visų ES šalių. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos
Dirbtinis mokslo ir studijų suskaidymas. Neatitinka nei Magna Charta Universitatum , nei Europos Tarybos deklaracijos dėl aukštojo mokslo paskirties, nei kitų tarptautinių dokumentų principų. Dalis dubliuojasi, kai ko nėra (mokslo ir studijų vienovė, tiesos ir pažinimo siekis, lyčių galimybės), daug kas smulkmeniška. Reikėtų grįsti nuorodomis į universalius dokumentus ir principus. Siūlome principus perredaguoti orientuojantis į tarptautinius pavyzdžius, jų paliekant ne daugiau kaip 10 ir juos taikant tiek mokslo, tiek studijų sritims, kadangi jais siekiama mokslo ir studijų vienovės. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas
3 Pasiūlymai ir pastabos
Išskirtiniai saugikliai lituanistinėms institucijoms keistai atrodo tarp „mokslo ir studijų principų“. Tikslinga įstatymiškai apsaugoti ne institucijas, bet prioritetus ir funkcijas. Todėl šios formuluotės antrojo sakinio siūlome atsisakyti. Nepritarti Argumentai: Tai ne saugiklis o pagrindinis valstybės principas išsaugoti kalbą ir tautos tapatybę. 5. LURK prezidentas
5 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Išbraukta socialinė, kultūrinė plėtra.
Šis keitimas su LURK nederintas. Šiuo metu galiojančiame MSĮ socialinės, kultūrinės plėtros kategorija buvo įvesta po ilgos diskusijos, formuojant labiau subalansuotą mokslo ir studijų politiką, kurioje tilptų ne tik technologinės, bet ir socialinės bei kultūrinės inovacijos. Šių sąvokų atsisakymas rodo netinkamą požiūrį į HSM ir prieštarauja europinėms mokslo politikos tendencijoms. Nepritarti Argumentai:
Lietuvių kalbos komisija nurodė, kad sąvokoje negali būti skliausteliai, be to tai siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. 6. LURK prezidentas
8 Pasiūlymai ir pastabos
Išbraukta socialinė, kultūrinė plėtra. Nepritarti Argumentai: Lietuvių kalbos komisija nurodė, kad sąvokoje negali būti skliausteliai, be to tai siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. 7. LURK prezidentas
17 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Doktorantūra irgi vyksta pagal studijų programą, III pakopa. Nepritarti Argumentai: Doktorantūra vyksta ne pagal programas, kiekvienas doktorantas turi savo studijų planą. 8. LURK prezidentas
19 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Apibrėžtis logiškai abejotina ir neatitinka tarptautinės vartosenos. Diskutuotinos profesinio ir tyrimų lauko sąvokos, kadangi nei profesijų, nei mokslo klasifikacijos nesutampa su studijų klasifikacija. Kuo skiriasi
„akademinis“ ir „tyrimų“ laukas? SIŪLYMAS: rengiant
apibrėžtį orientuotis į UNESCO švietimo klasifikacijos kategoriją: Field of education. Broad domain, branch or area of content covered by an education programme, course or module. Often referred to as a ‘subject’ or
‘discipline’. This may also be referred to as ‘field of study’. SK 02 23
Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas
20 Pasiūlymai ir pastabos
Krypties, bet ne laipsnio reikalavimais pagrįsta studijų samprata.
Neatitinka ECTS vadovo apibrėžties: The set of educational components leading to the award of a degree to a student after successful completion of all the requirements . Nepritarti Argumentai:
22 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. : Kadangi meno tyrimų sąvokos MSĮ nėra, siūlome sąvokos papildymą, kurios paaiškinimas yra tinkamas ir meno tyrimo apibūdinimui. „Taikomieji moksliniai ir meno tyrimai – eksperimentiniai ...“ Nepritarti Argumentai:
24 Pasiūlymai ir pastabos : „užsienio lietuviai“ - ne MSĮ sąvoka. Nepritarti Argumentai: Ši sąvoka yra įrašyta tik šiame įstatyme ir reikalinga nustatyti kas yra užsienio piliečiai. 12. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-084 25 Pasiūlymai ir pastabos 4 str. :
„valstybė narė“ - ne MSĮ sąvoka. Ši kategorija apibrėžiama ES Sutartyje, bet ne nacionaliniame teisės akte. Pritarti
2 9 Pasiūlymai ir pastabos : Ši nuostata prieštaringa , nes nors ir pakartota 29 str. 2 d. 4 p. ir 35 str.2d. 3 p. , tačiau ją visiškai paneigia 59 str. 1 d. nuostata, kad priėmimo tvarką kasmet reikia derinti su Švietimo ir mokslo ministerija, kai priimama į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Kita vertus, to paties straipsnio 5 dalis nustato, kad į antrosios pakopos studijų programas studentai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 77 str. 1 d. taip pat paneigia autonominę aukštosios mokyklos teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, nes stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka . Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata yra ir galiojančiame mokslo ir studijų įstatyme ir tai apsaugo studentų interesus 14.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-089 Pasiūlymai ir pastabos : Straipsnis atveria duris manipuliavimui ir valstybės finansų švaistymui gelbstint „nuolat besistengiančias“, bežadančias AM. Kadangi samprata dėl sutarties turinio nėra susigulėjusi, siūlome tokią 8 straipsnio formuluotę : Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti pasirašoma sutartis 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą . Ir tuo Įstatyme tenkintis. Detalizacijos turi būti nustatomos poįstatyminiais aktais. Nepritarti Argumentai:
būtina įrašyti pagrindines nuostatas
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos : Siekiant optimizuoti pernelyg išskaidytą Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą universitetų ir kolegijų santykis turėtų būti persvarstytas. Nėra tikslinga nedideliuose miestuose išlaikyti keletą aukštųjų mokyklų su atskira infrastruktūra bei administracija ir besidubliuojančiomis akademinio bei profesinio profilio studijomis. Reikėtų išnagrinėti tokių šalių kaip Olandija, Belgija, Suomija pavyzdžius, kur skatinamas šių sektorių bendradarbiavimas ir net tam tikras susiliejimas. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas
2 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymas turėtų numatyti paskirtį ar prievoles, o AM tuo remdamasi pati formuluoja savo tikslus. Nesuprantama, kodėl MTI aprašytos teisės ir pareigos, o universitetams ir kolegijoms – ne. Siūlytume suredaguoti simetriškai. Nepritarti Argumentai:
yra nustatyta 7 straipsnyje ir 12 straipsnyje
prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0810 3 Pasiūlymai ir pastabos : Reikėtų papildyti žodžiais „ar meno daktarai“ ir redaguoti taip: „Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai“. Pritarti
1 Pasiūlymai ir pastabos : Laikomės ankstesnės LURK pozicijos, kad „taikomieji moksliniai tyrimai“ čia būtų pakeisti „taikomąja moksline veikla“, kadangi dauguma Lietuvos kolegijų yra nepajėgios vykdyti mokslinius tyrimus. Nepritarti Argumentai:
2 Pasiūlymai ir pastabos : Institutai galėtų būti tiesiogiai siejami su mokslo užsakymais Nepritarti Argumentai:
4 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymas turėtų saugoti ne institucijas, bet funkcijas, reikalingas visuomenei. Lituanistikos plėtrą geriau užtikrintų universitetai, kuriuose mokslas siejamas su studijomis. Nepritarti Argumentai:
2 Pasiūlymai ir pastabos : Keista, kad neįvardinta prievolė laiku ir tinkamai atlikti visuomenei svarbius tyrimus ? Nepritarti Argumentai:
1 Pasiūlymai ir pastabos : Buvo tik Seimas, siūloma palikti kaip ankstesniame įstatyme. Nepritarti Argumentai:
2 Pasiūlymai ir pastabos : Labai išplėstas sąrašas. Nepritarti Argumentai:
1 Pasiūlymai ir pastabos : Šiuo metu ŠMM sudaryta komisija svarsto LMT tobulinimo mechanizmus. Reikia atsižvelgti į jų siūlymus. Nepritarti Argumentai:
25LURK prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0815 2 Pasiūlymai ir pastabos : Šioje dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslo taryba „ vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą “ . Tai suponuoja mintį, kad LMT pati pasitvirtina mokslinių tyrimų programas, pati jas vertina ir pati finansuoja. Tokia padėtis gali kelti abejonių dėl veiklos skaidrumo. MTEP vertinimo funkcija dubliuojasi su MITA funkcijomis. Iš dalies pritarti Argumentai:
Patikslintas 20 straipsnis dėl vertinimo funkcijų dubliavimosi. 26. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0816 Pasiūlymai ir pastabos : Buvo prie mokslininkų ir tyrėjų organizacijų 66 str. Perkėlimas į mokslo politikos institucijų skyrių ir savarankiško straipsnio suteikimas restauruoja ankstesnių MSĮ versijų reguliavimą, kilusį iš sovietinio tipo MA vaidmens mokslo sistemoje supratimo. Siūlytume šio restauracinio keitimo atsisakyti. Nepritarti Argumentai:
LMA yra biudžetinė įstaiga o ne asociacija, be to tai ekspertinė institucija ir mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. 27. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0817 1 Pasiūlymai ir pastabos : Išpūstas ir perteklinis straipsnis. Palaikome ankstesnių svarstymų LURK siūlymą šį reguliavimą perkelti į poįstatyminius aktus. 14.3 nenurodo jokių atvejų. Nepritarti Argumentai:
28LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0817 Pasiūlymai ir pastabos :
Žiūrint iš esmės abejotina, ar toks valstybės institucijai pavaldus kontrolierius ir pati kontrolės kategorija nepažeidžia akademinės autonomijos. AM kodeksų priežiūrą vykdo pačios AM. Kontrolieriaus funkcijos negali dubliuoti AM AE komisijų veiklos. Jis galėtų būti nebent apeliacijų institucija, spręsti tarp institucinius klausimus ar pan.
O visos detalės – tikrai poįstatyminių aktų reikalas. Nepritarti Argumentai:
15 Pasiūlymai ir pastabos: 15 d. būtina aptarti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigą neatskleisti konfidencialios informacijos, kurią jis gauna vykdydamas savo funkcijas Nepritarti Argumentai:
30LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0818 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. LURK kritikavo mokslo finansavimo funkcijų išskaidymą tarp MITA ir LMT. Klasikiniame Vakarų šalių modelyje inovacijų agentūra užsiima tik inovacine veikla, bet ne nacionaline ir tuo labiau tarptautine mokslo politika. 17 str. 2 d. nustatyta, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra taip pat organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą. Tikslumo dėlei būtų racionalu išaiškinti kas ką vertina. „pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą , ...“ - MITA funkcija dubliuoja LMT funkcijas Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma šią dalį formuluoti taip; „2.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja moksliniais tyrimais grįstoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei moksliniais tyrimais grįstos inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. “
2 Pasiūlymai ir pastabos :
1 Pasiūlymai ir pastabos : Įstatymo formuluotė pažeistų esminę universitetų teisę informuoti visuomenę pačių pasirinktais būdais ir priemonėmis. . Nepritarti Argumentai: Netikslus Pasiūlymas:
34LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0824 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. Neaiškus santykis su nominaliai egzistuojančia mokslo ir inovacijų komisija, vadovaujama Premjero. Nepritarti Argumentai: Netikslus Pasiūlymas:
35LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23,
24 Pasiūlymai ir pastabos : 14 - 23 straipsniai reglamentuoja Mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų veiklą. Tačiau reglamentavimo lygis labai nevienodas .
Vienos iš jų reglamentuojamos labai smulkmeniškai, pvz., Studijų kokybės vertinimo centras, kitoms net nenustatyta teisinė forma, pvz., Aukštojo mokslo taryba. Teisinės kultūros požiūriu būtų tikslinga suvienodinti. Iš dalies pritarti Argumentai:
36LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0824 Pasiūlymai ir pastabos :
Naujas straipsnis. Tokio MS politiką formuojančios institucijos anksčiau nebuvo, jis netelpa ir į mokslo institutų ar AM sampratą. 24 str. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro funkcijos konkrečiai nesiejamos su mokslo ir studijų veikla, todėl šis straipsnis Mokslo ir studijų įstatyme nebūtinas . Žinybiniai tyrimai neturėtų būti įteisinti MSĮ ir tuo pačiu finansuojami iš sektorinio mokslinių tyrimų biudžeto. Siūlytume šiai sistemą ardančiai „inovacijai“ nepritarti. Pritarti
37LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0825 Pasiūlymai ir pastabos :
Siūlytina tikslinti frazę „Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms“. Juridinio asmens steigimą reglamentuoja Civilinis kodeksas, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Tikėtina, kad projekto rengėjai turėjo omenyje, kad mokslo ir technologijų parkų paskirtis sudaryti palankias sąlygas veikti ką tik įsisteigusioms įmonėms, bet ne palankias sąlygas joms įsisteigti. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti formuluotę ir įrašyti žodį „veikti“ po žodžio „sąlygas“
1 Pasiūlymai ir pastabos : Pakeitimas: anksčiau vienas steigėjų turėjo būti MS institucija, dabar „ gali būti“. Nepritarti Argumentai:
39LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 27,
2828 14 27 str. 2d. 14 p. ir 28 str. 8 d. svarstytinos ta prasme, kad tarybos ir senato atskaitomybė už savo veiklą nevienoda.
Abu šie kolegialūs valdymo organai vienodai svarbūs, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu senatas atsiskaito visai bendruomenei, o taryba ataskaitą tik pristato ir tik akademinei bendruomenei. Pritarti
3 27 str. 3 d. neatitinka Lietuvos respublikos konstitucijai ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad „Vieną (universiteto tarybos) narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras“. Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nustatyta, kad - aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos ; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos.“ Įstatymo nuostata dėl ministro (nesančio aukštosios mokyklos atstovu) teisės skirti universiteto tarybos narį galimai prieštarauja minėtam KT sprendimui. 27 str. 3 d. nustato, kad AM viešo konkurso būdu atrenka tik 2-3 narius ? Nepritarti Argumentai:
Panašus siūlymas Žinių ekonomikos forumo. Įstatymo projekte nustatyta valdymo organų rinkimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai
5 „... Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką.“ Tada senato pirmininkas „svarsto ir teikia tarybai“ visokius siūlymus, o po to – vėl svarsto, tik jau kitoje kėdėje ? Nepritarti Argumentai: Senato pirmininkas gali būti ir neišrinktas akademinės bendruomenės į Tarybą. 42. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0827 10 „10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.“ Taip pat ir Senato pirmininkas ? Nepritarti Argumentai:
12 „12.
Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį, likusiam Tarybos kadencijos laikui, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį , kurio įgaliojimai nutrūko.“ O jei pirmasis jau numiręs? Nepritarti Argumentai:
2 8, 9, 10 Pasiūlymai ir pastabos: Kam teikia siūlymus ? Pritarti Pasiūlymas: „Teikia Tarybai“
5 Pasiūlymai ir pastabos: Senatas – AM žiedas, nariai – tik iš bendruomenės narių, be to, (4) teigia – pagal AM statute nustatytą tvarką. Nepritarti Argumentai:
8 Pasiūlymai ir pastabos: 27 str. 2d. 14 p. ir 28 str. 8 d. svarstytinos ta prasme, kad tarybos ir senato atskaitomybė už savo veiklą nevienoda. Abu šie kolegialūs valdymo organai vienodai svarbūs, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu senatas atsiskaito visai bendruomenei, o taryba ataskaitą tik pristato ir tik akademinei bendruomenei. Pritarti
2 2 Pasiūlymai ir pastabos:
„2) leidžia įsakymus“ siūloma šalinti, nes 29 str. 2 d. 2 p. nuostata apibūdina sprendimo priėmimo formą, bet ne pačią funkciją. Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata yra galiojančiame MSĮ ir iki šiol nebuvo siūloma išbraukti. Dėl teisinio aiškumo reikėtų palikti
2 Pasiūlymai ir pastabos: Pagrindinius reikalavimus statutams, kaip steigimo dokumentams, nustato Civilinis kodeksas, tad nuostatą reikėtų tikslinti atitinkamai. Nepritarti Argumentai: Mokslo ir studijų įstatymas yra mokslo ir studijų sistemą reglamentuojantis įstatymas ir gali nustatyti kas turi būti statute, be to aukštosios mokyklos turi specialų statusą, autonomiją. 49. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08352 5 Pasiūlymai ir pastabos:
Redaguotinas 35 str. 2 d.
Pasiūlymas:
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0846 Pasiūlymai ir pastabos: Nėra aptariama pati kokybės samprata, vystoma tik procedūrinė kokybės užtikrinimo koncepcija. Patirtis rodo, kad ši koncepcija neužtikrino Lietuvos aukštojo mokslo kokybės. Todėl būtų tikslinga diskutuoti, kokios permainos reikalingos, kad padėtis keistųsi iš esmės. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0847 Pasiūlymai ir pastabos: „1. Kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, užtikrinančią akademinės etikos principų laikymąsi . Aukštosios mokyklos privalo numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.“
priedas, akad. etika – vienas iš kokybės užtikrinimo rodiklių. Pritarti
prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos: Iš esmės atnaujintas straipsnis, kuriuo pereinama nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo. Išlieka įtampa tarp vertinimo ir akreditavimo, kuris neįvardytas prie vertinimo tikslų, tačiau juos apriboja. Taip pat neaiškus santykis su institucijų akreditavimu. Dėl prielaidų (t. y. sąlygų) ar galima jas „sukurti“, atliekant vertinimo procedūras? Siūlymas „užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą “. Būtinas straipsnio papildymas apimantis tokią nuostatą. Nustatyti ne tik galimybę akredituoti studijų programas Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registro institucijose, bet ir teikti aukštosioms mokykloms tokią pačią finansinę paramą, kuri šiuo metu numatyta tik akredituojant studijų programas Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC).
Vietoj išplėtoto procedūrinio kokybės valdymo nustatyti kokybės kriterijus. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: pritarti nuostatai:
„užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą
“. 53. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0848
2 Pasiūlymai ir pastabos: Dalies paskutinio sakinio formuluotė nenumato galimybės nesutikti su ekspertų rekomendacijomis ir nustato prievolę „bendradarbiauti“ su SKVC, kas gali reikšti tam tikrą diktatą. Reikėtų tikslinti. Programa, akredituota pvz. 6 metams, į rekomendacijas gali ir nereaguoti, tai REKOMENDACIJOS, o akredituotoji 3 metams – taisosi pagal AM vidinę tvarką SKVC laukia rezultato 3 m. – juk akreditavo. Nepritarti Argumentai:
Būtų sunku numatyti lėšas biudžete studijų programų akreditavimui užsienyje, kadangi akreditavimas vyksta iš projektinių lėšų
54LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0849 Pasiūlymai ir pastabos:
Sujungti str. apie vertinimą ir akreditavimą. Išlieka dviguba našta: studijų krypčių ir aukštųjų mokyklų vertinimo ir akreditavimo. Nepritarti Argumentai:
2 5 Pasiūlymai ir pastabos: Nereaguojama į Jerevano komunikato nuostatą dėl trumposios studijų pakopos 52 str. 2 d. 5 p. tikslintina ta prasme, kad nuostata, jog „ Doktorantūros teisę, t. y. teisę gauti valstybės finansuojamą doktorantūros vietą, vykdyti doktorantūrą, disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras“ gali būti suprantama taip, kad vykdyti doktorantūrą turi teisę tik ta institucija, kuriai skiriamas valstybės finansavimas.
Būtų tikslinga nustatyti, kad doktorantūros teisė pirmiausia priklauso nuo institucijos vykdomų tyrimų lygio, ir jeigu institucija vykdo pakankamai aukšto lygio tyrimus ir turi pakankami lėšų vykdyti doktorantūrą, tai gali ją vykdyti savo lėšomis. Nepritarti Argumentai:
prezidentas
21 Pasiūlymai ir pastabos: Vilniaus universiteto atskiroji nuomonė: VU nesutinka su šia redakcija, kurioje nenustatomi papildomi reikalavimai profesiniams bakalaurams, pretenduojantiems į magistrantūros studijas. VU siūloma formuluotė: „ Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) po
papildomąsias studijas universitete tęsti studijas magistrantūroje. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas, suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir
(arba) tęsti studijas magistrantūroje .“
prezidentas
22 Pasiūlymai ir pastabos: Siūloma papildyti formuluotę, nepaliekant galimos dviprasmybės: studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti tik universitetai Nepritarti Argumentai:
žodis „tik“ yra perteklinis
prezidentas
6 Pasiūlymai ir pastabos: Akademinio pripažinimo apibrėžtis abejotina.
Turėtų būti nustatoma ne „vertė kvalifikacijos turėtojui“, bet atitiktis Lietuvos aukštojo mokslo laipsniams, kvalifikacijoms ir atitinkamo išsilavinimo apimčiai. Nepritarti Argumentai: Siūloma nuostata neatitinka Lietuvoje nustatytos akademinio pripažinimo sąvokos. Siūloma patikslinti paskutinį sakinį ir išdėstyti taip:
Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė studijų ir (ar) dirbo tikslu Lietuvos Respublikoje. 59. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 53, 54 Pasiūlymai ir pastabos:
LURK iš esmės pritaria naujoms 53-54 str. redakcijoms ir siūlo Seimui šiuos straipsnius priimti atskiromis galiojančio MSĮ pataisomis, kad būtų paspartintas Lietuvos studijų sistemos atsinaujinimas. Žemiau pateikti atskiri straipsnių patikslinimai. Pritarti60
prezidentas
3 Pasiūlymai ir pastabos: Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Nepritarti Argumentai:
dabartinį studijų aprašą gali būti ne mažiau kaip 45 kreditai
prezidentas
8 Pasiūlymai ir pastabos: Nėra numatytos tarpkryptinės tarpinstitucinės (dvigubo laipsnio) ir industrinės doktorantūros. Iš dalies pritarti Argumentai: Šiame įstatyme yra numatyta, kad doktorantūrą gali vykdyti mokslo ir studijų institucijos kartu su įmonę. 62. LURK prezidentas
1 Pasiūlymai ir pastabos: Doktorantūros studijos taip pat vyksta pagal programas. Siūlymas: skliaustelius išbraukti. Nepritarti Argumentai: Doktorantūra vyksta pagal individualų planą. 63. LURK prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos:
„4. ...Pirmosios pakopos studijų programos gali būti
skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti.
Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus .“ Pažymėta vieta dubliuoja bendresnę straipsnio 3 dalies formuluotę ir gali būti perkelta į poįstatyminį aktą. Nuostata dėl jungtinės programos dubliuoja 7 dalies reglamentavimą. JP gali suteikti kelis laipsnius, tarp jų ne tik nacionalinius, o šių ŠM tvirtinti neturėtų. Nepritarti Argumentai:
Visus reikalavimus studijoms tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 64. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0854 8 Pasiūlymai ir pastabos:
„8. ...tokias jungtines studijų programas gali rengti universitetai..
9 Pasiūlymai ir pastabos:
„9.... Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, ...“ Turėtų būti „arba“ vietoj „ir“. Nepritarti Argumentai:
Gali būti suteikta teisė ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais. 66. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08562 3 Pasiūlymai ir pastabos:
„3) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;“ Santykis su 52.6 ? Nepritarti Argumentai:
1 Pasiūlymai ir pastabos: Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.
Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki einamųjų studijų metų pradžios studijų atitinkamoje programoje pradžios .<...>“ Argumentai: Einamųjų metų suponuoja kad negalės būti vykdomas priėmimas į studijų programas, kurios yra pradedamos pavasario semestrą (pvz. magistrantūros studijos). Tai gali trukdyti studijų organizavimo lankstumui . Pritarti Papildyti 2 sakinį. „Iki studijų pagal atitinkamą studijų programą einamaisiais metais pradžios“
3 Pasiūlymai ir pastabos:
4 Pasiūlymai ir pastabos: Pažeidžiama AM autonomija pačioms nustatyti priėmimo sąlygas. Tokius rodiklius ŠM gali nustatyti tik vf vietoms. Nepritarti Argumentai: siekiama studijų kokybės užtikrinimo, kriterijai nustatomi kartu su LURK, LKDK
1 Pasiūlymai ir pastabos:
„1.Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai , kiti
<...>“ Būtų logiškiau išdėstyti „mokslininkai, dėstytojai, studentai“ – ir pagal tradiciją, ir pagal logiką visų pirma mokslas ir kompetencija, paskui tie, kurie mokosi. Nepritarti Argumentai:
2 1 Pasiūlymai ir pastabos:
„1) minties, išraiškos laisvę “ – tik ribose, kurias nustato (2.2). Čia turėtų būti „ minties ir sąžinės laisvę “. Nepritarti Argumentai:
Čia kalbama apie išraiškos laisvę, o ne apie sąžinę. Sąžiningi turi būti visi, tai vienas iš pagrindinių teisės principų
72LURK prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0861 2 Pasiūlymai ir pastabos: Atsižvelgiant į 73 str. 3 d. svarstytina kodėl sutarties nuostatos nederinamos su Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei kitomis aukštąsias mokyklas vienijančiomis organizacijomis. Pritarti Pasiūlymas:
1 7 Pasiūlymai ir pastabos:
„7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai ;“ Geriau „ studijų rezultatai “ . Pritarti
1 11 Pasiūlymai ir pastabos:
„11) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;“ Ši tvarka gali būti nustatyta nebūtinai statute (per smulkus klausimas). Nepritarti Argumentai:
pagrindinės nuostatos privalomos, turėtų būti nustatyta įstatyme ir a. m. statutuose. Aukštosios mokyklos statutuose išsamesnė tvarka
1 12 Pasiūlymai ir pastabos:
„12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui ,
...“ Nauja galimybė, įtraukta studentų siūlymu, dubliuojanti 11 punktą. Ar nebus piktnaudžiaujama nepažangumo atveju? Siūloma atsisakyti šio papildymo . Nepritarti Argumentai: Siūloma tokia formuluotė, kuri buvo išdiskutuota darbo grupėje ir suderinta su studentais. Be to iš tikrųjų gali būti asmeninės priežastys neįvardintos įstatyme. 76. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08623 1 Pasiūlymai ir pastabos: 62 str. 3d. 1 puntas:
„1) siekti studijų programos apraše numatytų reikalavimų ;“ Buvo „Uoliai studijuoti“. Nauja formuluotė prasta.
Nauja formuluotė prasta. Siekiama ne reikalavimų, o rezultatų. Kodėl keičiama? Siūlytina formuluotė:
„Studentai privalo: siekti studijų programos apraše numatytų
rezultatų “
prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas garantuoja studentų teisę dalyvauti ne tik aukštosios mokyklos valdymo organų (tarybos, senato), bet ir kitų organų (ginčų komisijose ir kt.) veikloje, šios dalies nuostatos turėtų būti taikomos ir minėtose sferose, tad nuostata pildytina atitinkamai. Pritarti Pasiūlymas:
Pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „ ir kitus“ ir jį išdėstyti taip: „4. Studentų atstovai deleguojami į aukštosios mokyklos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. 78. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0871 Pasiūlymai ir pastabos:
Kaip tik šiuo metu rengiama švietimo šakos kolektyvinė sutartis! Reikia derinti nuostatas. Nepritarti Argumentai: Nėra konkretaus pasiūlymo. Šios sutarties nuostatos turėtų būti derinamos su įstatymu. 79. LURK prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos: Problemiška dalis, apsunkinanti reikalavimų netenkinančio personalo atleidimą bei atleidimą dėstytojų ar mokslo darbuotojų jei institucija nebevykdo atitinkamų studijų ar mokslinių tyrimų. Nepritarti Argumentai:
aiškaus siūlymo
prezidentas
5 Pasiūlymai ir pastabos: Nesuprantama, kodėl reiktų išskirti vieną iš asociacijų? Tada – ir jaunųjų mokslininkų sąjunga, ir daugelis kitų? Nepritarti Argumentai:
aiškaus siūlymo
prezidentas A.
prezidentas A. Daniūnas 2015-10-08 74, 75, 76, 77 Pasiūlymai ir pastabos: 74, 75, 76 ir 77 str. nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo konstitucinei doktrinai, išdėstytai Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime, kuriame nustatyta, kad „Esminė valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos garantija - toks teisinis reguliavimas, kai valstybės biudžeto įstatyme numatomi ne tik asignavimai aukštajam mokslui, bet ir lėšos kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai“. Iš čia darytina išvada, kad, atsižvelgiant į konstitucinėje doktrinoje išvardintas sąlygas ir užtikrinant valstybinių aukštųjų mokyklų autonomiją , kiekvienai valstybei aukštajai mokyklai, savo misijos įgyvendinimui ir, pirmiausiai, įstatymu jai priskiriamam pirmajam tikslui, t.y. studijoms , lėšos turi būti numatomos valstybės biudžeto įstatyme . Priėmimas į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vyksta ir konkursinė eilė sudaroma antroje finansinių metų pusėje , vadinasi, jau priėmus tų metų valstybės biudžeto įstatymą , todėl kiekvienai aukštajai mokyklai biudžeto įstatyme tiems metams neįmanoma numatyti asignavimų, reikalingų studijoms finansuoti. Todėl kelia abejonių, kad Įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas (pvz., 77 str. 5d.), nustatantis, kad lėšos studijoms aukštajai mokyklai skiriamos iš valstybės biudžeto ne valstybės biudžeto įstatyme, negarantuoja esminės aukštųjų mokyklų autonomijos teisės ir todėl galimai prieštarauja Konstitucijai. užmokesčio dydis“. 82. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0875 3,4 Pasiūlymai ir pastabos: 75 str. 3 ir 4 d. formuluotės turėtų būti tikslinamos, nes nėra aiškūs objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos universitetams būtų paskirstomos valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui.
Siekiant skaidriai, protingai ir teisingai paskirstyti valstybės biudžeto lėšas universitetų administravimui ir ūkiui, įstatyme arba poįstatyminiame akte turėtų būti įtvirtinti aiškūs, konkretūs ir objektyviai įvertinami kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų analizuojamas kiekvieno universiteto individualus tokių lėšų poreikis ir skirstomos valstybės biudžeto lėšos. Turėtų nelikti vietos plačioms interpretacijoms. Vertinant Projekte pateiktą formuluotę, nėra aišku, ką reiškia nuostata „ numatomos finansuoti papildomos reikmės “: kas numatys ir vertins tas
„papildomas reikmes“, ar bus koks patvirtintas sąrašas, iki kada reikės
informuoti apie papildomas reikmes, kokie universiteto poreikiai pateks po
„papildomos reikmės“ sąvoka ir pan. Taip pat
atkreiptinas dėmesys ir į 75 str. 3 d. pabaigoje įrašytą teiginį „<...> atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes “. Neaišku, kaip tai bus vertinama ir taikoma praktikoje. Kas nustatys finansinių galimybių ribas, kas vertins šio kriterijaus atitikimą ir pan.? Tokia Projekte įtvirtina nuostata programuoja subjektyvų vertinimą, sukuria galimybes nereikalingoms interpretacijoms. Be to, labai tikėtina, kad tokia nuostata universitetams visada bus nepalanki. Manome, kad Projekto 75 str. tokia 3 d. formuluotė palieka daug vietos interpretacijai, nesukuria teisinio aiškumo ir skaidrumo. Siūlytume minėtus kriterijus dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo universitetams įtvirtinti ir detalizuoti poįstatyminiame akte, o Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme palikti tik nuorodą į tokį poįstatyminį aktą. Todėl siūlome 75 str. 3 ir 4 d. sujungti ir jas išdėstyti taip: 3.
Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
2 Siūlome tokią 76 straipsnio antros dalies formuluotę: Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti84 LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0877 Pasiūlymai ir pastabos:
Lieka daug neaprėptų aktualijų – o kaip bus finansuojamos tarpkryptinės studijos, jei atskirų studijų krypčių kainos skiriasi, gali skirtis studijų trukmė ir pan.? Nepritarti Argumentai:
1 Pasiūlymai ir pastabos: Tikslinti: „ konkursinės eilės sudarymo tvarką nustato ....“ Nepritarti Argumentai:
4 Pasiūlymai ir pastabos: Problemiškas priėmimas į daugiakryptes studijas. Atsisakius tikslinio finansavimo, neaišku, kaip bus užtikrintas tos pačios krypties mažiau populiarių programų išlaikymas (policijos pareigūnai teisės kryptyje ir kt. ) Nepritarti Argumentai: Tikslinis finansavimas yra perteklinė nuostata. Ši nuostata gali iškreipti visą sistemą. 87. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0877 8 Pasiūlymai ir pastabos:
Nėra galimybės vykdyti daugiakryptes magistrantūras. Nepritarti Argumentai:
88LURK prezidentas A.
LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0877 17 Pasiūlymai ir pastabos: NEPRITARIAME ŠIAI NUOSTATAI IR SIŪLOME NAUJO MSĮ PROJEKTE STUDIJŲ FINANSAVIMĄ PERŽIŪRĖTI IŠ ESMĖS arba taikyti nuostatas, suderintas dėl veikiančio MSĮ 70 straipsnio pakeitimo Pritarti
1 1, 2, 3 Pasiūlymai ir pastabos: NEPRITARIAME ŠIAM STRAIPSNIUI IR SIŪLOME NAUJO MSĮ PROJEKTE STUDIJŲ FINANSAVIMĄ PERŽIŪRĖTI IŠ ESMĖS arba taikyti nuostatas, suderintas dėl veikiančio MSĮ 70 straipsnio pakeitimo Nepriimtinas skalės surašymas į įstatymą Pritarti Argumentai:
1 4 Pasiūlymai ir pastabos: Nepriimtinas pakeitimas, iškreipiantis akademinę skalę Naudotinas vidutiniškai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta patikslintam siūlymui. 91. LURK prezidentas A. Daniūnas 2015-10-0882 8 Pasiūlymai ir pastabos: Įstatymas įteisina užsienio valstybių piliečių studijų finansavimą Lietuvoje, tačiau panaikina šiuo metu galiojančią nuostatą dėl studijų paramos studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose, taip visų pirma apribodamas studentams prieinamumą studijuoti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokia nuostata Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje įteisina atskirtį tarp aukštųjų mokyklų remiantis jų kapitalo kilme, o ne jų pasiekiamų rezultatų ir poveikio kokybe. Siūloma grąžinti šiuo metu galiojančią nuostatą dėl valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų valstybės paramos į rengiamo įstatymo projektą, papildant 82 straipsnį tokia dalimi : 1.
Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama. Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Pritarti
prezidentas
4 Pasiūlymai ir pastabos: Projekto 85 str. 4 d. formuluotė numato: „ Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais <...> viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas “. Norėtume pateikti pastabas dėl 85 str. 4 d. formuluotės paskutinės paryškintos sakinio dalies. Pažymime, kad universitetai neturi unifikuotų ir ministerijos patvirtintų pajamų ir išlaidų sąmatų (šiuo metu kiekvienas jų susikuria savo), kurios apimtų visas universiteto pajamas ir išlaidas: valstybės biudžeto lėšas, nuosavas ir pavedimų lėšas (projektų ir kito tikslinio finansavimo). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės įstatymą, visi viešojo sektoriaus subjektai, tarp jų ir universitetai, privalo ir viešai skelbia biudžeto įvykdymo ataskaitą ir finansinę atskaitomybę. Todėl siūlome atsisakyti 85 str. 4 d. įtvirtintos formuluotės „ taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas “ . Siūlom a
: 4.
:
mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas. Nepritarti Argumentai: Veiklos ataskaita yra nekonkreti, reikalingi skaičiai. Siūloma mažinti administracinę naštą ir išbraukti žodį „teikia“
prezidentas
5 Pasiūlymai ir pastabos: Projekto 85 str. 5 d. nuostata derintina su LR valstybės kontrolės įstatymo 4 str. nuostatomis – valstybinis auditas valstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti atliekamas prižiūrint ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas (įskaitant biudžeto lėšas). Todėl auditas, kurio metu vertinamos valstybinių aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomas turtas ir lėšos nėra valstybini audito sudedamoji dalis. Nepritarti Argumentai:
Valstybės kontrolė veikia pagal savo įstatymus ir tai ne šio įstatymo dalykas. 94. LURK prezidentas
2 Pasiūlymai ir pastabos: Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 86 str. 2 d. frazė „Keisti valstybinės aukštosios mokyklos naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise“ praktikoje gali būti taikoma siaurinamai. Siūloma nuostatos konstrukcija gali būti suprantama ir taip, kad teritorijos neliečiamumo garantija taikoma tik tiems žemės sklypams, kurie valstybinėms aukštosioms mokykloms perduoti pagal patikėjimo sutartis. Tuo tarpu Žemės įstatymo 7 str. nuostatos aiškiai nurodo valstybinės žemės sklypų patikėtinių baigtinį sąrašą, pagal kurį valstybinės aukštosios mokyklos valstybinių žemės sklypų patikėtiniais būti negali. Vadovaujantis minėto įstatymo 8 str. nuostatomis valstybinės aukštosios mokyklos gali būti valstybinių žemės sklypų panaudos gavėjais.
Atsižvelgiant į tai, teritorijos neliečiamumo principas, iki šiolei galiojęs Mokslo ir studijų įstatyme, aukštosios mokyklos valdomų valstybinių žemės sklypų atžvilgiu nebegalios tuo galimai pažeidžiant LR Konstitucijos 40 str. 3 d. aukštosioms mokykloms laiduojamą autonomiją. Pritarti Pasiūlymas: Įrašyti po žodžio „priklausančių“ žodžius „panaudos pagrindais“
prezidentas
11 Pasiūlymai ir pastabos: Svarstytinas Projekto 88 str. 1 d. 1 p. korektiškumas ta apimtimi, kuria teigiama, kad valstybinė aukštoji mokykla nuosavybės teise valdo valstybės, kaip dalininkės teises, kurias ji (valstybė) įgijo formuodama arba didindama aukštosios mokyklos savininko kapitalą – kitaip tariant aukštoji mokykla pati įgyvendina savo savininko teises? Nekvestionuojant tokio reguliavimo galimybės, tokiu atveju svarstytinas šios nuostatos bei kitų Projekto nuostatų, reguliuojančių valstybės kišimąsi formuojant valdymo organus, tarpusavio sąveika ir suderinamumas. Pritarti Pasiūlymas:1 punktą išdėstyti taip: „1) Valstybės investuotą turtą;“
rektorius A.Chmieliauskas 2015-10-05 Mokslo ir studijų įstatymo projektas nenumato valstybės finansinės paramos gabiausiems abiturientams, pasirinkusiems studijas Lietuvos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, tačiau numato paramą aukštųjų mokyklų studentams, pasirinkusiems studijas užsienio aukštojoje mokykloje, neatsižvelgiant į aukštųjų mokyklų kapitalo kilmę, taip pat numato valstybės finansinę paramą užsieniečiams, atvykusiems studijuoti į Lietuvą (Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnis). Tokia nuostata ne mažina, o net gi skatina jaunimo emigraciją, taip pat diskriminuoja studentus, pasirinkusius studijas Lietuvos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
Pažymėtina, kad tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms aukštosioms mokykloms yra keliami tokie patys valstybės nustatyti reikalavimai dėl studijų kokybės ir kitų mokymosi procesų. Todėl, nenumatant galimybės studentui, pasirinkusiam nevalstybinę aukštąją mokyklą, gauti valstybės studijų paramą, yra neproporcingai ir be teisėto pagrindo suvaržoma jauno asmens galimybė bei teisė rinktis jam tinkančias ir patinkančias studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje vien dėl šios įstaigos kilmės. Pažymėtina, kad pati parama yra skiriama studentui, o ne aukštajai mokyklai. Siūlome grąžinti Mokslo ir studijų įstatymo aktualios redakcijos 75 straipsnio 7 dalies nuostatą teikti paramą gabiausiems abiturientams, stojantiems taip pat ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Pritarti
2015-10-05 Siūlome įvirtinti nuostatą, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos už vykdomą mokslinę, eksperimentinę veiklą, bei individualiai vykdomą veiklą susijusią su mokslininkų ar specialistų rengimu, gautų lėšas iš valstybės lygiomis teisėmis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Tai padidintų galimybes sugrąžinti į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus, dirbančius užsienyje, bei pagerintų mokslo Lietuvoje kokybę ir pakeltų jo prestižą. Pritarti
2015-10-05 Teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo projekto patobulinimas visiškai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos nuostatas dėl valstybės pareigos remti mokslą bei švietimą:
yra akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija ) nedraudžia valstybei pagal galimybes priimti atitinkamus finansinius įsipareigojimus aukštosiose mokyklose besimokantiems asmenims.
Vadinasi, valstybė prisiimdama aptariamą finansinę pagalbą (t.y. studijų paramą), ne tik akivaizdžiai pademonstruotų valstybės kryptį ir siekį ugdyti išsilavinusią visuomenę, bet tuo pačiu tiesiogiai įgyvendintų Konstitucijos nuostatas dėl mokslo rėmimo (Konstitucijos 42 straipsnis). 2. Studijų parama būtų skiriama tiesiogiai bei ja disponuotų išimtinai gavėjas, t.y. studentas, o ne aukštoji mokykla. Pritarti
14 Pasiūlymas: 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą formuluoti taip: „4) socialinėms stipendijoms , studijų paramai ir kitai
76 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
82 straipsnį papildyti 10 dalimi: „10. Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama.
Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų paramą Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Argumentai:
Pateiktas siūlymas nereikalauja papildomų biudžeto lėšų, kadangi analogiška parama studijuojantiems nevalstybinėse aukštosiose mokyklose šiuo metu yra skiriama pagal šiuo metu galiojančią Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio, 7 dalies redakciją. Pritarti102 ISM 2015-11-0574 Pasiūlymas:
valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšos 1.
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ;
valstybės biudžeto lėšos studijoms;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Argumentai: Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 straipsnyje numatyta, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. šios Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostatos pažeidžia lygiateisiškumo, racionalaus valstybės lėšų naudojimo principus bei nepagrįstai diferencijuoja mokslą pagal kilmę.
Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad aukštosios mokyklos atskaitomybė vykdoma per priežiūrą, kuri be kitų priemonių apima aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 103. .Įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad universiteto tikslas yra darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais. Pabrėžtina, kad vienodi su mokslo veikla susiję tikslai galioja ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnyje numatyta, kad mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. 46 straipsnio 4 punkte numatyta, kad mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus.
Taigi, ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams, ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams galioja vienoda mokslo produkcijos kokybės užtikrinimo tvarka. Tuo tarpu nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama remiantis kitais principais (švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka). Apibendrinant galima būtų teigti, kad ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams taikomi tie patys su moksliniais tyrimais susiję tikslai, tokia pati atsiskaitymo ir akreditavimo tvarka, tačiau moksliniai tyrimai valstybiniuose universitetuose yra remiami valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšomis, o nevalstybiniuose – neremiami. Dėl šių priežasčių , nenumatant bazinio finansavimo galimybės privačiuose universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Tyrėjams valstybiniuose ir privačiuose universitetuose be teisėto pagrindo sudaromos nevienodos sąlygos vykdyti mokslinę veiklą. Norime pabrėžti, kad suvienodinus MTEP finansavimo sąlygas visoms aukštojo mokslo institucijoms būtų suteiktos lygios galimybės siekti geresnių mokslo rezultatų. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 104. ISM
75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos 1.
Aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
meno veiklai plėtoti aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. 3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 105. Lietuvos studentų sąjunga
17 Pasiūlymas: Studentas
Pagal numatytas formuluotę rezidentūroje besimokantis studentas gali netekti studento statuso, tad būtina aiškiai apibrėžti, jog ir rezidentūroje studijuojantis asmuo yra studentas.
Nepritarti Argumentai: Rezidentas studijuoja pagal studijų programą, tai parodo, kad jis studentas. Ši nuostata nepakeista, ji yra galiojančiame MSĮ. 106 Lietuvos studentų sąjunga
34 Pasiūlymas: „ įgyvendindama studijų programą konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą, vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros tyrimus.“ Argumentai: Socialinė dimensija šiuo metu yra viena iš svarbiausių temų Europos aukštojo mokslo erdvėje, tad būtina jai skirti didesnį dėmesį Lietuvoje. Gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, jog socialinės dimensijos plėtra galima tik valstybei veikiant kartu su mokslo ir studijų institucijomis, todėl manome, jog reikėtų šį įsipareigojimą numatyti Įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Lietuva yra viena iš „Peer Learning for Social
sprendimas būtų itin naudingas (ekspertų vertinimo išvados pasirodys vasarą). Pritarti
studentų sąjunga 2015-10-129 Pasiūlymas: Redaguoti atsižvelgiant į principus:
kompetenciją studijuoti ir aukštosios mokyklos technines galimybes vykdyti studijų programą;
vykdomas studijas, tačiau kaip įrankis įvertinti AM pasiekimus per praėjusį sutartinį laikotarpį. Argumentai: Dabartinė straipsnio redakcija iš esmės nekeičia situacijos. Valstybė ir dabar turi visus reikiamus įrankius kontroliuoti vykdomas studijų sritis ir kryptis, bei maksimalius jose studijuojančių studentų skaičius. Sutartis tarp aukštųjų mokyklų ir valstybės (jos įgaliotos institucijos) yra neretai sutinkama praktika Vakarų Europos šalyse, ši praktika buvo bandyta diegti ir Lietuvoje.
Įvertindami nesėkmingą tokio teisinio reglamentavimo patirtį, manome, jog jam galima būtų pritarti tik įvertinus poįstatyminių aktų projektus. Turėtų būti aiškus principas, jog aukštoji mokykla nusimato sau tikslus ir įsipareigoja juos pasiekti, o Ministerija įvertina jų pasiekimus pagal visiems vienodus rezultatų matavimo kriterijus, kurie negali būti sutariamoji sąlyga skirtinga atskiroms AM. Ministerija jokia forma negali apriboti studentams galimybės pasirinkti į kokią aukštąją mokyklą jie nori stoti, netaikant tokio pobūdžio apribojimų vienodai visoms aukštosioms mokykloms. Pabrėžtina, jog ribojimai studentui renkantis aukštąją mokyklą gali būti tik jo kompetencijos, turimos žinios ir AM infrastruktūros pajėgumai priimti studentą. Sutartis galėtų tapti įrankiu patikrinti kaip aukštajai mokyklai sekėsi įvykdyti išsikeltus tikslus, tačiau ne aukštosios mokyklos ir studentų pasirinkimo ribojimo įrankis. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos
statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai: Siūlome palikti dabar galiojančią formuluotę, mat esminių pokyčių siūlomuose pakeitimuose neįžvelgiam. Nepritarti Argumentai: Patikslinimai parengti remiantis šių dienų praktika. 109. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1230 Pasiūlymas: „Studentų interesams valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).“ Argumentai:
Pastebime praktiką, kuomet privačiose aukštosiose mokyklose, sudaromos dirbtinės kliūtis studentų atstovavimui prisidengiant privataus juridinio asmens statusu, kuriam negalioja tam tikros įstatymo nuostatos, dėl to turi būti siekiama įtvirtinti lygiateisį atstovavimą nepriklausomai nuo aukštosios mokyklos juridinio statuso. Nepritarti Argumentai:
Perteklinis siūlymas, šiame straipsnyje minimos visos aukštosios mokyklos, nepriklausomai nuo jų finansavimo pobūdžio. 110. Lietuvos studentų sąjunga
2 Pasiūlymas: Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės analizė aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto Bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė .“ Argumentai:
Išorinis AM vertinimas turi būti skaidrus ir nesuteikti pagrindo aukštosioms mokykloms ir visuomenei abejoti jo rezultatais, todėl siūlome, jog vertinimo tvarką tvirtintų Vyriausybė. Nepritarti Argumentai: Siekiant mažinti administracinę naštą ir lankstesnio teisinio reglamentavimo. 111. Lietuvos studentų sąjunga
4 Pasiūlymas: „
ne vėliau kaip per2 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatyti trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Argumentai:
Numatytas 4 metų laikotarpis, mūsų nuomone, yra per ilgas. Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančio reglamentavimo, paliekant 2 metų terminą, kuris užtikrina laiku atliekamą visuomenės informavimą ir galimybę užtikrinti tinkamą studijų kokybę. Nepritarti Argumentai: Išduodant leidimą vykdyti studijas įvertinamos galimybės vykdyti studijų kokybę po 2 metų rezultatų vertinimui dar nebūtų, nes neparengta nei viena absolventų laida. 112.
studentų sąjunga
6 Pasiūlymas: „ Jeigu pakartotinio vertinimo metu nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos, akreditacija nutrūksta, ir Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Kylant bet kokioms papildomoms studentų finansinėms prievolėms susijusiomis su studijomis jas dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“ Argumentai:
Šio straipsnio dalies papildymas leistų Ministrui laisviau priimti sprendimus bei įpareigotų AM atidžiau ir atsakingiau vykdyti priėmimus ir planuoti savo veiklą. Pritarti Pasiūlymas:49 straipsnio 6 dalį papildyti paskutiniu sakiniu:
„Kylant bet kokioms papildomoms studentų finansinėms prievolėms
susijusiomis su studijomis jas dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60
kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu 45 kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip du kartus ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.“ Argumentai: Ištęstinių studijų forma skirta studentams, kurie dėl įvairių priežasčių negali studijuoti pilnu krūviu. Matydami studentų, besirenkančių studijas ištęstine forma skaičių, manome, kad šiuo metu egzistuojanti tvarka yra nepatogi ir neskatina vyresnių ar dirbančių asmenų įsitraukimo į aukštąjį mokslą.
Manome, jog tokių studijų organizavimas turėtų būti aukštosios mokyklos ir studento susitarimo reikalas, todėl siūlome reglamentuoti tik maksimalią leistiną trukmę, kuri būtų dukart ilgesnė nei nuolatinių studijų. Nepritarti Argumentai: Tai prailgintų ištęstinių studijų laiką, studijos tęstųsi iki 8 metų. 114. Lietuvos studentų sąjunga
4 Pasiūlymas: „Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Studijoms trunkant 240 kreditų, bent 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami.“ Argumentai: Manome, jog griežti ir suvaržyti studijų programų aprašai daro neigiamą įtaką Lietuvos aukštojo mokslo sistemai ir vienerius metus studentas privalo turėti teisę mokytis jo norimus dalykus bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Nepritarti Argumentai:
Tai gali būti nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose. 115. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1256 Pasiūlymas: Papildyti nauja dalimi ir išdėstyti taip: „Iki 10 % geriausiai kolegijas baigusių studentų siekiančių įgyti kompetencijų, bei gebėjimų tęsti studijas magistro programoje, atsižvelgus į jo studijų rezultatus kolegijoje, gali studijuoti tokiose universiteto vykdomose išlyginamosiose ir/ar papildomose studijose, nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“. Argumentai:
Dabartinė sistema nesudaro galimybės gabiausiems kolegijų abiturientams prieinamomis sąlygomis siekti tęsti studijas ir įgyti magistro kvalifikaciją. Tai pažeidžia mokymosi visą gyvenimą principą bei skiria studentus į dvi skirtingas grupes: pasirinkusius profesinio bakalauro ir bakalauro studijas, sudarydamos skirtingas galimybes toliau tęsti studijas, bei plėtoti savo karjerą.
Nepritarti Argumentai: Neprognozuojamas lėšų poreikis. Koleginių studijų pirminė paskirtis rengti aukštos kvalifikacijos specialistus darbo rinkai. 116. Lietuvos studentų sąjunga
111 Pasiūlymas:
“12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų
konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis AM nustatytomis formomis juose darant pertrauką, tačiau laikotarpiui, kuris nepratęstų studijų dvigubai ilgiau nei numatytas studijų laikotarpis, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;“ Argumentai:
Aukštosios mokyklos šiuo metu turi begalę studijų stabdymo formų (laikinas studijų nutraukimas, studijų sustabdymas ir t.t.). Šios formos aukštojoje mokykloje naudojamos vietoj akademinių atostogų siekiant išvengti atsakomybės studentą grąžinti į tą pačią studijų programą ir tokią pačią finansavimo formą. Straipsnio papildymu siekiame suvienodinti studentų sąlygas visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Svarbu atkreipti dėmesį, jog studentui nutraukus studijas pertraukos metu, kuri buvo paimta ne dėl ligos ar nėštumo ir toliau galioja prievolė už savo studijas grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, jei jis studijavo VF vietoje.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: „11) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, , taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;“
studentų sąjunga
4 Pasiūlymas:
„Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji
mokykla, suderinus su studentų atstovybe.“ Argumentai: Aukštoji mokykla privalo klausimus susijusius su studentais suderinti su juos atstovaujančia studentų atstovybe, ne tik išklausyti siūlymus. Pritarti
studentų sąjunga
7 Pasiūlymas:
„Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais
studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus. Pasinaudojus šia teise sprendimas turi būti persvarstomas ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma .“ Argumentai:
Tokios teisės turėjimas sustiprintų studentų atstovybės pozicijas ir aukštųjų mokyklų administracijos būtų labiau linkusios ieškoti bendrų problemos sprendimo būdų. Nepritarti Argumentai: Šis siūlymas pažeidžia lygiateisiškumo principą, be to studentai valdymo organuose savo atstovus ir gali veikti per juos. 119.
studentų sąjunga
5 Pasiūlymas:
„Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus
stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas . Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas ekspertas iš užsienio.“ Argumentai:
Svarbu įtraukti studentus į procesus, susijusius su dėstytojų vertinimu. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Po žodžio „asmenys“ įrašyti žodžius
„o aukštosiose mokyklose - ne mažiau kaip
vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas“
studentų sąjunga
7 Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Vyriausybės
nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.“ Argumentai: Studentui privalome palikti teisę keisti studijų formą, dėl įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kurios gali nutikti per studijų laikotarpį. Pritarti
studentų sąjunga
1 Projekto 78 str. 1 dalies redakcijai nepritariame iš esmės. Argumentai: Tokia skalė dar labiau iškreipia vertinimo sistemą. Nepalieka galimybės aukštosioms mokykloms taikyti kitokias vertinimo sistemas. Nepritarti Argumentai: Skalę patikslinus, ji atitiks šiuo metu galiojančią vertinimo sistemą 122.
Lietuvos studentų sąjunga
2 Pasiūlymai:
1) „Gerai besimokančiu nuolatiniu studijų studentu laikomas tas studentas, kuris per metus įvykdo numatytą studijų planą ir teigiamu įvertinimu baigia ne mažiau kaip 45 nacionalinius kreditus.“
2) „Gerai besimokančiu ištęstiniu studijų studentu laikomas tas studentas, kuris per metus įvykdo numatytą studijų planą ir teigiamu įvertinimu baigia ne mažiau kaip 35 nacionalinius kreditus.“ Argumentai: Nacionalinis kreditas yra aiškus, objektyvus, nenukrypstantis nuo Konstitucinės gero mokymosi sampratos. Ši sistema leidžia studentui turėti laisvesnę studijų programą. Nuolatinių studijų studentas vidutiniškai per metus studijuoja60 kredit ų. Kiekvienas studijuojamas dalykas gali turėti skirtingą nacionalinių kreditų vertę. Geras studentas yra tas studentas, kuri per numatytą laikotarpį, į kurį neįskaičiuojamos akademinės atostogos, baigia studijas. Galimybė laisviau susidaryti studijų grafiką, vienais metais mokantis mažiau, kitais metais daugiau dalykų, padarytų studijas labiau lankstesnes ir palankesnes studentams. Nepritarti Argumentai:
šį siūlymą gerai besimokančiu galima laikyti studentą turintį skolų
studentų sąjunga
3 Pasiūlymas:
„Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra
valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms jeigu po atitinkamo laikotarpio studentas yra įgyvendinęs numatytą studijų planą ir nuolatinėse studijose surinkęs ne mažiau kaip 45 kreditus, ištęstinėse studijose surinkęs ne mažiau kaip 35 kreditus .
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse ir pagal tokią pačia studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“ Argumentai:
Lietuvos studentų sąjunga mano, jog toks gerai besimokančio studento kriterijus yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuotą mokymąsi. Kreditų kiekiai neprieštarauja šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatytam kreditų kiekiui. Apibrėžimai pilnai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo studijų kokybei bei tolimesnei karjerai.
Toks apibrėžimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą jis atitinka šiuos kriterijus:
kriterijai turi būti iš anksto žinomi – numatytas visiems iš anksto žinomas krūvio dydis, kurį studentas turi mokytis;
Argumentai:
šį siūlymą gerai besimokančiu galima laikyti ir studentą turintį skolų
studijų procese studentui suteikiamos kompetencijos ir aukštosios mokyklos pripažinimas, kad šios kompetencijos yra tinkamo lygio. Plačiąja prasme tai atspindi įvertinimai „teigiamai“ ir „neigiamai“, kurie ir parodo ar studento studijos buvo sėkmingos, ar jis sugebėjo įrodyti, jog perlipo reikiamą kompetencijų kartelę.
Tokius rezultatus demonstruojantis studentas yra laikomas tinkamai baigusiu studijų dalyką, jam yra suteikiami Europos aukštojo mokslo erdvėje naudojami ir pripažinti ECTS kreditai, ne vienoje Europos valstybėje toks mokymasis yra pripažįstamas geru.
studentų sąjunga
1 Pasiūlymas: „Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kas metus kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“ Argumentai:
Siūlome suteikti teisę ir antrosios pakopos studentams gauti teisę į kompensaciją, sumai sumokėtai už studijas. Tai sudarytų lygias galimybes siekti geriausių rezultatų, taip pat skatintų didesnį absolventų stojimą į antrosios pakopos studijas.
Taip pat siūlome sumokėtą sumą už studijas kompensuoti kas metus, taip sudarant lygias galimybes visų pakopų, formų ir aukštųjų mokyklų studentams. Pritarti
studentų sąjunga
2 Pasiūlymas:
„Geriausiai studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio
straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne mažesnis didesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ir antros ar vientisųjų studijų vietose tais metais pirmuosius studijų metus ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus.“ Argumentai:
Siekiant padidinti studijų prieinamumą geriausiai besimokantiems, bet nesirotavusiems studentams, užtikrinti teisę į nemokamą mokslą yra būtina nustatyti riba, kuri yra ne mažesnė kaip atitinkama procentų dalis. Toks sprendimas išspręstų problemą, kuomet studijų kaina yra kompensuojama pagal tai kiek valstybė turi pinigų, o ne pagal tai kiek yra gerai besimokančių studentų, mokančių už savo studijas. Dabartinė redakcija gali sukurti tokią situaciją:
Programoje studijuoja 60 studentų, 50 iš jų VF, 10 VNF. Visų
Visų
studentai, teisę į kompensaciją pagal dabar galiojančią formuluotę turėtų tik
galimas konfliktas tarp studentų priklausomai nuo jų stojimo rezultatų.
Tyrimai atskleidžia, jog išsilavinimas mokykloje ir galimybės stoti į aukštąją mokyklą priklauso nuo socialinių, geografinių aplinkybių (neturtingai gyvenančiai šeimai mažame miestelyje sunkiau užtikrinti vaikui gera vidurinį išsilavinimą). Jei rotacija užtikrina saugiklius vienai kategorijai studentų, kompensacija turėtų šią rotacijos spragą ištaisyti, mat aukštasis mokslas turėtų būti grindžiamas lygybės ir teisingumo principais. Siūlome didinti kompensacijos dažnį, suteikiant studentams daugiau galimybių planuotis finansus, išlyginant skirtumus tarp ištęstinių ir nuolatinių studentų, bei studentų studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Dabar siūlomoje redakcijoje numatyta nuostata panaikina kintamąjį galiojusį iki šiol - kurso vidurkį. Tai sukuria dar didesnes privilegijas į valstybės finansuojamas vietas įstojusiems studentams. Iš dalies pritarti Argumentai:
Pritarta siūlymui įrašyti ir antrą pakopą. Kitiems pakeitimams nepritarti, kadangi reikės labai daug papildomų lėšų. 127. Lietuvos studentų sąjunga 2015-10-1281 Pasiūlymas: Keisti iš esmės. Argumentai: Paskolų teikimo mechanizmas reikalauja rimtesnės peržiūros, kurios metu būtina tobulinti nuostatas ir numatyti, kad paskolas studentai turėtų pradėti grąžinti tik praėjus dviems metams po studijų baigimo ar nuo to momento, kai jo vidutinio darbo užmokestis atitinka nustatytą vidutinį darbo užmokesčio dydį, nuo kurio pradedama grąžinti paskola. Paskolos grąžinimo terminas turėtų būti nukeliamas ir tais atvejais, kai studentas tęsia studijas aukštesnėje pakopoje. Taip pat numatyti, jog paskolų gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje palūkanas studijų metu kompensuotų valstybė, kaip yra paskolų studijų kainai apmokėti atveju. Nepritarti Argumentai:
Tai nustatoma LRV nutarimu. Teikėjai sutinka. 128.
studentų sąjunga
10 N Pasiūlymas: Papildyti nauju punktu: „Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) parama. Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“ Argumentai:
abiturientams rinktis geriausiai jų poreikius atitinkančias studijas Lietuvoje. Tačiau, studentui pasirinkus studijas užsienyje (nesvarbu ar tai būtų privati, ar valstybinė aukštoji mokykla), jis galėtų pretenduoti į valstybės paramą studijoms, kuri yra numatyta įstatymo projekto 82 straipsnio
rinktis pageidaujamas Lietuvos aukštąsias mokyklas, tiek ir valstybė, padidindama akademinio jaunimo emigracijos srautą. 2. Šiandieniniame globaliame kontekste būtų klaida apriboti jauno asmens galimybę rinktis jam tinkančias studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje vien tik dėl šios įstaigos kilmės. Tuo labiau, kad nevalstybinėms aukštosioms mokykloms yra keliami analogiški reikalavimai kaip ir valstybinėms aukštosioms mokykloms tiek dėl studijų kokybės, tiek kitais susijusiais aspektais. Pasaulinėje praktikoje, aukštąjį mokslą taip pat teikia tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai universitetai. Nepaisant to, šios įstaigos finansuojamos iš tų pačių šaltinių – valstybės biudžeto bei privačių lėšų (pvz., Norvegijos, Danijos, Islandijos ir kitų valstybių geros praktikos pavyzdžiai).
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Dalis patikslinta pagal Seimo narių 2016 04 08 siūlymą. 129. Lietuvos studentų sąjunga
3 Pasiūlymas: „ Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“ Argumentai:
lygios teisės VF ir VNF studentams gauti skatinamąsias stipendijas visose AM. Pritarti
studentų sąjunga
5 Pasiūlymas: „Asmenys, studijuojantys valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose studijų vietose , valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“ Argumentai:
Studijų kaina privalo būti nurodyta sutartyje ir jokios papildomos įmokos ar rinkliavos negali būti renkamos nepriklausomai nuo to ar studentas yra VF ar VNF vietoje. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:;
valstybės finansuojamose vietose, aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. 131.
studentų sąjunga
1 Pasiūlymas: „ Sandoriai, kurių pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios mokyklos nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai toks turtas yra perduodamas aukštosios mokyklos studentų atstovybei jos akademinėms ir socialinėms funkcijoms, numatytoms įstatuose, įgyvendinti .“ Argumentai: Siūlome Įstatymą papildyti nuostata, kuri leistų aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomą turtą paprasčiau perduoti studentų atstovybei. Nepritarti Argumentai:
Aukštoji mokykla ir taip gali išnuomoti ar perleisti savo nuosavą turtą. 132. Kauno kolegija
1 Kauno kolegijos bendruomenė išanalizavo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir siūlome patikslinti šiuos straipsnius: Siūloma formuluotė: „10 straipsnis.Kolegija
moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio
„universitetas“. Pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas
„University of Applied Sciences“. Kolegijos negali vykdyti
universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.“ Argumentai:
nuostata, kad kolegijos pavadinime lietuvių ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“, menkina kolegijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, galimybes plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, atitinkančiomis Lietuvos koleginį sektorių.
Užsienio kalba vartojamu terminu „University of Applied Sciences“ apibūdinamos Suomijos, Estijos, Belgijos, Olandijos ir kitų Europos šalių aukštosios mokyklos, kurios yra atitikmuo Lietuvos kolegijoms. Todėl siūlome 10 straipsnio pirmoje dalyje atsisakyti nuostatos, kad kolegines studijas vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime užsienio kalba negali būti žodžio „universitetas“ ir įrašyti, kad pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas
„University of Applied Sciences“. Nepritarti
Argumentai: Siūlymas perteklinis, nereikėtų tiksliai nustatyti kaip turėtų vadintis kolegija angliškai, kadangi gali būti įvairių variantų. Pasiūlymas: Iš
žodį „kalba“. 133. Kauno kolegija
22 Siūlome 10 str, 2 d. 2 punktą formuluoti taip: „
2) užsiimti konsultacine veikla, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir
(arba) profesionalųjį meną; “ Argumentai: Reikalinga tikslinti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, išbraukiant žodžius „ pagal savo kompetenciją“, nes tai suponuoja abejones kolegijų sektoriaus galimybėmis vykdyti konsultacinę veiklą bei plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus. Taip pat siūlome p apildyti šį punktą žodžiais „ eksperimentinę plėtrą ir
(arba) profesionalųjį meną“. Taip būtų išlaikyta dermė tarp 10 straipsnio pirmos dalies ir antros dalies nuostatų bei atitiktų 4 straipsnio 10 dalyje išreikštą aukštosios mokyklos misiją.
Nepritarti Argumentai: Nepritarta siūlymui, kadangi šis punktas nekelia jokių abejonių ir yra tiksliai apibrėžiantis kolegijų veiklą. 134. Kauno kolegija
3 Siūlome 27 str. 3 d. formuluoti taip: „
mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras iš aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pateikto kandidatų sąrašo . Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai:
Siūlome detalizuoti aukštosios mokyklos tarybos sudarymą ir papildyti
žodžiais
„iš aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos pateikto kandidatų
sąrašo.“ Iš dalies pritarti Argumentai: Siūloma kita formuluotė. Pasiūlymas: Priešpaskutinį sakinį išdėstyti taip:
„Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios
mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras suderinus su senatu (akademine taryba)
5 Siūlome 27 str. 5 d. formuluoti taip: „
Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Senato (akademinės tarybos) pirmininkas tampa Tarybos nariu pagal einamas pareigas Akademinėje taryboje.“ Argumentai: Nepritariame nuostatai, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai negali būti Tarybos nariais. Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Manome, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės turi būti sudarytos vienodos teisės dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Tačiau senato (akademinės tarybos) pirmininkas galėtų automatiškai patekti į tarybos sudėtį pagal užimamas pareigas Akademinėje taryboje. Nepritarti Argumentai:
Taryba yra renkamas organas, todėl ir Senato pirmininkas turėtų dalyvauti rinkimuose, jeigu bus tokia galimybė
5 Siūlome 28 str. 5 d. formuluoti taip: „
(kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai<...>“ Argumentai: Įstatymo formuluotėje nenumatyta, kad kolegijos administracijos nariai gali būti akademinės tarybos nariais, kai tuo tarpu universiteto administracijos darbuotojai gali būti
2 dalį formuluoti taip: „
2Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
<...>
valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;8 ) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
<...>“
Argumentai: Siekiant suderinti rektoriaus (direktoriaus) funkcijas su aukštosios mokyklos Tarybos funkcijomis, siūlome papildyti 29 straipsnyje antroje dalyje numatytas rektoriaus (direktoriaus) funkcijas, papildomai po 6 punktu įrašant naują funkciją, kad rektorius (direktorius) teikia Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti šio straipsnio 2 dalies 7 punktu, buvusį 7 laikyti 8 punktu. 7 punktą išdėstyti taip: „7) teikia Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;“
5 Siūlome 29 str. 5 dalį formuluoti taip: „
5Rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo,
paprastai turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.“ Patikslinti 29 straipsnio 5 dalį, įrašant žodį „paprastai“. Nepritarti Argumentai: Reikalavimai aukštosios mokyklos valdymo organams turi būti tikslūs ir aiškūs. 139. Kauno kolegija 2015-10-1248 2, 3 Siūlome konkretizuoti
apie krypties studijų vertinimą ir akreditavimą. Įstatyme nėra numatyta, kokios bus pasekmės, jei neakredituojama studijų kryptis. Jei neakredituojama studijų kryptis, ar aukštoji mokykla galės rengti naujas studijų programas toje kryptyje? Kaip bus priimamas sprendimas dėl studijų krypties akreditavimo, jei tik dalis studijų programų toje studijų kryptyje atitinka keliamus reikalavimus, o dalis neatitinka?
Nepritarti Argumentai:
yra poįstatyminių teisės aktų dalykas
2015-10-1249 Siūlome supaprastinti
numatytą aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą ir akreditavimą, numatant aukštosios mokyklos kokybės vadybos sistemos auditą. Taip pat aukštosios mokyklos išorinis vertinimas gali dubliuoti Švietimo ir mokslo ministerijos su aukštąja mokykla sudarytos sutarties nuostatas. Nepritarti Argumentai: Siūlomas neišdiskutuotas, naujas modelis. Vidinės kokybės sistemos nėra pakankamai„ užaugusios“, kad būtų galima pasikliauti vien jų auditu. 141. Kauno kolegija 2015-10-1251
valstybės biudžeto lėšomis atliekami moksliniai tyrimai“. Ar dėstytojo, gaunančio darbo užmokestį iš valstybės biudžeto lėšų, atliekami moksliniai tyrimai yra laikomi valstybės biudžeto lėšomis atliekamais moksliniais tyrimais? Nepritarti Argumentai: Nekonkretus Pasiūlymas:
2015-10-124
įstatymo nuostatas dėl profesinių studijų (51 straipsnio 1 dalis 2 punktą, 52 straipsnio 5 dalį, 54 straipsnio 5 dalį), tampa neaišku, kas yra profesinės studijos ir kas jas gali vykdyti. Todėl 4 straipsnį reikėtų papildyti sąvokos
„profesinės studijos“ apibrėžimu bei kituose straipsniuose apie profesines
studijas apibrėžti, kas šias studijas vykdo. Apie Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį užsimenama tik 58 straipsnio 5 dalyje. Nepritarti Argumentai: Kvalifikacijų sandaroje nurodomas tiek laipsnį suteikiančių studijų tiek profesinių studijų
kvalifikacijos
<...>
2.
Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro , magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir
(arba) tęsti studijas magistrantūroje. 2) Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro laipsnis, baigusiems universitetines studijas – magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomas modelis neaptartas ir neišdiskutuotas. 144. Kauno kolegija
5 Siūlome įstatyme numatyti galimybę kolegijoms vykdyti antrosios pakopos studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. 65 straipsnio 5 dalį, numatant tam tikras išlygas asistentams kolegijoje, nes Lietuvoje nėra rengiami kai kurių studijų programų magistrai (pvz., Dantų technologijos studijų programos):
Pirmoji siūloma formuluotė: „
kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarieji reikalavimai gali būti netaikomi universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.“ Antroji siūloma formuluotė: „
paprastai gali pretenduoti asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį .“ Argumentai:
Siūlome patikslinti 65 straipsnio 5 dalį, numatant tam tikras išlygas asistentams kolegijoje, t. y. , kad jiems gali būti netaikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Iš dalies pritarti Argumentai: Pritarti antrajai formuluotei, tik išbraukus žodį „paprastai“. Siūloma
paprastai “ ir įrašyti nauja 6 dalimi:
„6. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms,
studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“
7 Siūlome 77 str. 7 dalį formuluoti taip: „
atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą toje pačioje aukštojoje mokykloje nepriklausomai nuo studijų krypties , neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. Susidariusį studijų kainos skirtumą dengia studentas savo lėšomis.“ Argumentai:
Siūlome numatyti studentams galimybes keisti studijų programas toje pačioje aukštojoje mokykloje nepaisant studijų krypties ir neprarandant valstybinio studijų finansavimo dalies. Susidariusį studijų kainos skirtumą dėl studijų krypties pakeitimo turėtų apmokėti pats studentas.
Nepritarti Argumentai: Ši nuostata sudaro sąlygas pereiti iš nepopuliarios į kitą labiau populiarią studijų programą. 146. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
1 Išnagrinėjus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3376, teikiame pastabas ir siūlymus dėl projekto tobulinimo:
„1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami
taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Argumentai:
Lietuvos kolegijos yra aukštosios mokyklos, orientuotos į studentų parengimą praktinei veiklai. Tiesiogiai verčiant į anglų kalbą nelietuvišką žodį „kolegija“, naudojamas terminas „College“. Bet tai nepaaiškina, kokio tipo tai mokykla, nes užsienyje terminu „College“ paprastai apibrėžiamos profesinės mokyklos (vocational schools, ang.), rečiau universitetų fakultetai (anglo saksų tradicija). Dėl tokio vertimo nukenčia Lietuvos kolegijų identifikavimas užsienyje, sektoriaus tarptautinis konkurencingumas, galimybės plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su identiško tipo užsienio aukštojo mokslo institucijomis. Siūlome nereglamentuoti įstatyme kolegijų pavadinimo anglų kalba ir palikti šį klausimą Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimui. Pritarti
kolegijų direktorių konferencija
226 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „2.
Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.“ d irektorių Argumentai: Tai labiau atitiktų Europos aukštojo mokslo erdvės praktiką aukštųjų mokyklų vadovus vadinti rektoriais nepriklausomai nuo mokyklos tipo. Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamoje įstatymo redakcijoje universitetų ir kolegijų vadovams keliami vienodi kvalifikaciniai reikalavimai. Nepritarti Argumentai:
Universitetų ir kolegijų vadovų pavadinimai susiklostė istoriškai ir jų keitimas reikalauja diskusijų akademinėje bendruomenėje. 148. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
327 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės atstovai nariai skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 nariai. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Argumentai: siūlome detalizuoti aukštosios mokyklos tarybos sudarymą. Nepritarti Argumentai:
Detali aukštosios mokyklos tarybos rinkimo tvarka yra aukštosios mokyklos statute. 149. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
527 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „ 5.
Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“ ,taip pat aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, išskyrus senato (akademinės tarybos) pirmininką . Argumentai:
Nepritariame nuostatai, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai ne gali būti Tarybos nariais. Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Manome, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės nariams turi būti sudarytos vienodos teisės dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Nepritarti Argumentai:
Senato pirmininko išrinkimas į Tarybą sustiprintų ryšius ir bendradarbiavimą su Senatu. 150. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
528 straipsnio 5 dalį formuluoti taip: „
tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.<...>“ Argumentai:
Įstatymo formuluotėje nenumatyta, kad kolegijos administracijos nariai gali būti akademinės tarybos nariais, kai tuo tarpu universiteto administracijos darbuotojai gali būti senato nariais. Pritarti 151.
151Lietuvos kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0829 29 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus formuluoti taip:
„2 Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
<...> 7) teikia aukštosios mokyklos Tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo veiklos ataskaitą;
8) teikia skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybai tarybos tvirtinti patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;“ <...> Argumentai: Taip būtų suderintos aukštosios mokyklos vadovo funkcijos su aukštosios mokyklos tarybos funkcijomis, kad Taryba „svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą“. Pritarti
152Lietuvos kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0829 Siūlome 29 straipsnio pavadinime ir visame tekste išbraukti žodį „direktorius“. Argumentai:
Įstatymo projekte nesiskiria universitetų ir kolegijų vadovų vykdomos funkcijos, jų rinkimai bei atleidimo tvarka, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Neturėtų skirtis ir pareigybių pavadinimas. Nepritarti Argumentai: Universitetų ir kolegijų vadovų pavadinimai susiklostė istoriškai ir jų keitimas reikalauja diskusijų akademinėje bendruomenėje. 153. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija 2015-10-0848 2, 3 Siūlome konkretizuoti 48 straipsnio 2 ir 3 dalis apie krypties studijų vertinimą ir akreditavimą. Įstatyme nėra numatyta, kokios bus pasekmės, jei neakredituojama studijų kryptis. Jei neakredituojama studijų kryptis, ar aukštoji mokykla galės rengti naujas studijų programas toje kryptyje ? Kaip bus priimamas sprendimas dėl studijų krypties akreditavimo, jei tik dalis studijų programų toje studijų kryptyje atitinka keliamus reikalavimus, o dalis neatitinka ? Nepritarti Argumentai:
2 Siūlome 52 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ 2.
Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
<...>
baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai, studijas profesinio magistro laipsniui įgyti gali vykdyti kolegijos kartu su universitetais .“ Argumentai:
Siūlome įstatyme numatyti atskirais atvejais galimybę studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti vykdyti kolegijoms kartu su universitetais. Tai sustiprintų universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą, sudarytų galimybes labiau tenkinti darbo rinkos poreikį atskirų į praktiką orientuotų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui. Nepritarti Argumentai:
Siūlomas modelis neaptartas ir neišdiskutuotas. 155. Lietuvos nac. UNESCO komisijos gen.sekretorė Asta Junevičienė 2015-10-13 Š.m. rugsėjo mėn. vykusioje JT Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje buvo priimti Darnaus vystymosi Tikslai (Sustainable Development Goals), kurie nuo
specializuota JT agentūra, yra įgaliota suteikti strateginį pagrindą šių tikslų įgyvendinimui švietimo, mokslo, kultūros bei komunikacijos ir informacijos priemonėmis. 2014 m. lapkričio 9-12 d. Japonijoje, Nagojoje, vyko UNESCO Pasaulinės darnaus vystymosi švietimo konferencija ir eilė kitų pasaulinių renginių, skirtų sutarti dėl ilgalaikės darnaus vystymosi švietimo programos, kuri taptų svarbiu Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo įrankiu.
Norėtume atkreipti dėmesį į Nagojoje priimtą deklaraciją, skirtą aukštojo mokslo orientavimuiį darnų vystymąsi, į kurios nuostatas, mūsų nuomone, būtų svarbu atsižvelgti priimant Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Deklaracijoje akcentuojamas aukštojo mokslo, kaip vienos svarbiausių priemonių siekiant transformuojančių pokyčių valstybės vystymuisi ir visuomenės vertybinėje orientacijoje, kurie turi atsirasti glaudinant aukštojo mokslo institucijų ir visuomenės – viešojo ir privataus sektoriaus-kaitai, iš visuomenės ateinančioms iniciatyvoms ir problematikai, didžiausią dėmesį skiriant darnaus vystymosi vertybinių nuostatų, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžių ir kompetencijų keistis ir keisti visuomenę ugdymui. Pritarti
16 Prašome atsižvelgti į Lietuvos nac. UNESCO komisijos bendradarbiaujant su šios srities ekspertais parengtus siūlymus rengiamam Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektui:3 straipsnio 1 d. 4 punktą formuluoti taip: „4) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi;
2133 straipsnio 2 d. 12 punktą formuluoti taip:
158
2 3, 4 9 straipsnio 2 d. 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:
3) bendradarbiaujant su socialiniais ir ūkio partneriais, mokslo ir (arba) meno, studijų ir visuomenės švietimo veikla skatinti regionų ir visos šalies darnų vystymąsi;
4) ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus kūrybiškai ir atsakingai diegti technologijų ir socialines inovacijas, kompetentingai prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo. Pritarti 159.
2 Kolegijų 3 ir 4 tikslai neturėtų skirtis nuo universitetinių Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
311 sr.3 d. 1 ir 3 punktus išdėstyti taip:
kompleksinius (tarpkryptinius), į ateities perspektyvą kreipiančius šalies vystymosi tyrimus, skirtus strateginiams sprendimams pagrįsti ir jų ekonominiam, socialiniam ir ekologiniam poveikiui vertinti.
<...>
visuomenėje mokslinių tyrimų rezultatus, ugdyti inovacijų kultūrą, skatinti žiniomis grindžiamą dalyvavimą priimant šalies ir bendruomenės raidai reikšmingus sprendimus. Nepritarti Argumentai:
tai yra nustatyta šio straipsnio punktuose
kolegijos direktorius
1 Argumentai: Lietuvos aukštojo mokslo sistema nuo 2000 m. yra binarinio pobūdžio. Tai reiškia, kad šioje sistemoje veikia lygiaverčiai dalyviai – universitetai ir kolegijos. Nors šių aukštųjų mokyklų visuomeninė paskirtis skiriasi, tačiau jose teikiamas pirmosios pakopos išsilavinimas (bakalauro ir profesinio bakalauro) traktuojamas kaip lygiavertis. Skiriasi tik šio išsilavinimo specifika, kadangi bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgyję absolventai turi stipresnį teorinį parengimą, o profesinio bakalauro laipsnį įgijusieji – į praktiką orientuotą parengimą. Tokį parengimo specifiškumą nulemia tai, kad kolegijų absolventai per 30 proc. studijų laiko mokosi praktinių dalykų, daugiau kaip pusė kolegijų dėstytojų turi praktinės patirties dėstomų dalykų srityje. Tuo tarpu universitetų bakalauro studijų programose daugiau laiko skiriama teorinėms studijoms, daugiau kaip pusė dėstytojų yra mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai. Apibrėžiant aukštojo išsilavinimo sąvoką šiuo metu svarstomo projekto 4 str. 2 ir 3 d., išskiriamas aukštasis koleginis išsilavinimas ir aukštasis universitetinis išsilavinimas.
Pastarosios apibrėžtys, žvelgiant į jas pirmosios aukštojo mokslo pakopos aspektu, skiriasi tik vienu žodžiu – pirmuoju atveju nurodoma, kad koleginis išsilavinimas įgyjamas baigus koleginių studijų programas, o antruoju, kad universitetinis išsilavinimas įgyjamas baigus universitetinių studijų programas. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535, 10 p. pirmosios pakopos universitetinėse ir koleginėse studijose įgytos kvalifikacijos priskiriamos vienam VI lygiui. Minėto dokumento priede pateiktas VI lygio kvalifikacijų aprašymas yra vienodai taikomas tiek profesinio bakalauro, tiek ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusiems asmenims. Svarstomo įstatymo projekto
bakalauro ir bakalauro kvalifikacinius laipsnius galimybes baigus studijas, akcentuojama, kad šios galimybės yra vienodos ir, kad šie asmenys turi teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. Pastarosios nuostatos įtvirtinimas atliepia Bolonijos proceso Leveno ir Naujojo Luveno bei Bukarešto deklaracijų nuostatas - gerinti absolventų įsidarbinimo galimybes ir rodiklius. Nepritarti Argumentai:
konkretaus siūlymo
LR Mokslo ir studijų įstatymo projektas ir jį lydintys teisės aktai sudaro geras prielaidas mūsų šalies aukštojo mokslo integracijai Europos aukštojo mokslo erdvėje. Tačiau siekiant aukštojo išsilavinimo prestižo mūsų šalyje, Europoje bei pasaulinėje erdvėje didinimo bei vienodų sąlygų visiems, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą sudarymo, siūlome kai kuriuos Mokslo ir studijų įstatymo (toliau
1 d. formuluotę, akcentuojant kolegijų paskirtį – rengti į praktiką orientuotus specialistus bei atsisakyti nuostatos, kad kolegijos pavadinime lietuvių ir užsienio kalbomis negali būti žodžio „universitetas“. Tai apsunkina tarptautinį kolegijų sektoriaus konkurencingumą, riboja galimybes plėtoti lygiaverčius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, atitinkančiomis Lietuvos koleginį sektorių. Užsienio kalba vartojamu terminu „University of Applied Sciences“ apibūdinamos Suomijos, Estijos, Belgijos, Olandijos ir kitų Europos šalių aukštosios mokyklos, kurios yra atitikmuo Lietuvos kolegijoms. Todėl siūlome atsisakyti nuostatos, kad kolegines studijas vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime užsienio kalba negali būti žodžio „universitetas“ ir įrašyti, kad pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas „University of Applied Sciences“. Pasiūlymas:
MSĮ projekto 10 str. 1 d. išdėstyti taip: Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, orientuotos į praktinį parengimą, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio
„universitetas“. Pavadinime užsienio kalba gali būti naudojamas terminas
„University of Applied Sciences“. Kolegijos negali vykdyti
universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Nepritarti Argumentai: Argumentai: Siūlymas perteklinis, nereikėtų tiksliai nustatyti kaip turėtų vadintis kolegija angliškai, kadangi gali būti įvairių variantų. Pasiūlymas: Iš
žodį „kalba“. 163. Utenos kolegijos direktorius G.Bužinskas 2015-11-2552 1,2 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto 52 str. formuluotę įstatyme numatant galimybę kolegijoms vykdyti antrosios pakopos studijas profesinio magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Pasiūlymas: MSĮ projekto 52 str. 2 d.
2 d. 1 ir 2 p. išdėstyti taip:
trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro , magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti:
1) Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. 2) Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro laipsnis, baigusiems universitetines studijas – magistro laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.“ Nepritarti Argumentai:
Šis siūlymas buvo diskutuotas darbo grupėje, bet nebuvo pritarta. 164. Utenos kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti
projekto27 str. 5 dalį atsisakant nuostatos, kad išrinkti aukštosios mokyklos administracijos darbuotojai ir Akademinės tarybos nariai negali būti Tarybos nariais. Ši nuostata diskriminuoja dalį akademinės bendruomenės narių teisę dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, priimant strateginius sprendimus. Laikomės pozicijos, kad visiems aukštosios mokyklos bendruomenės turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose į Tarybą. Tačiau senato (akademinės tarybos) pirmininkas galėtų automatiškai patekti į tarybos sudėtį pagal užimamas pareigas Akademinėje taryboje. Pasiūlymas:
MSĮ projekto 27 str. 5 d. išdėstyti taip: Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Senato (akademinės tarybos) pirmininkas tampa Tarybos nariu pagal einamas pareigas Akademinėje taryboje. Nepritarti Argumentai:
Pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, turi būti atskiriamas valdymo organų kompetencija. 165.
kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto
, numatant tam tikras išlygas dėstytojų asistentų, dirbančių kolegijose, išsilavinimui, kad jiems gali būti netaikomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Pasiūlymas: MSĮ projekto 65 str. 5 d. išdėstyti taip: „Į asistento pareigas paprastai gali pretenduoti asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“ Pritarti Argumentai:
Pritarti antrajai formuluotei, tik išbraukus žodį „paprastai“. Siūloma
paprastai “ ir įrašyti nauja 6 dalimi:
„6. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms,
studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį nei bakalauro ar profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.“
kolegijos direktorius
5 Argumentai: Patikslinti MSĮ projekto 76 str. nauju 5 punktu, akcentuojant regioninėse aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų tikslinį finansavimą ir atsižvelgiant į tai, kad švietimo sistema mūsų šalyje traktuojama kaip vientisa bei įgyvendinanti teisėtų lūkesčių, proporcingumo principus.
Laikomės nuostatos, kad regioninės aukštosios mokyklos, rengiančios specialistus regiono įmonėms, turi teisę iš valstybės tikėtis kompensacinių priemonių, kad regionų jaunimui regionuose būtų sudarytos patrauklesnės sąlygos studijuoti, kurti darbo vietas ir tolesnio gyvenimo planus. Pasiūlymas: MSĮ projekto 76 str. 5 d. išdėstyti taip:
lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
4) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai;
mokyklų studentų studijoms apmokėti . Nepritarti Argumentai:
projekte nėra regioninių aukštųjų mokyklų ir studentų sąvokų
kokybės vertinimo centras
3 Argumentai: Siekdami prisidėti prie Europos Sąjungos vykdomos lyčių lygių galimybių politikos bei europos Parlamento rezoliucijos dėl ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimo, siūlome papildyti Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto 21 straipsnio 3 punktą, įtvirtinant subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą Studijų kokybės vertinimo centro valdymo organe – Taryboje. Pažymime, kad Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos (angl.
European Association fo Quality Assurance in Higher Education (ENQA) sudarytos ekspertų grupės, išoriškai vertinančios kokybės agentūrų veiklą, kreipia dėmesį į tinkamą šio principo įgyvendinimą. Pvz., estų kokybės agentūros išorinio vertinimo išvadose buvo išsakyta pastaba dėl vienos lyties dominavimo šios agentūros taryboje (iš 13 narių buvo tik viena moteris). Pasiūlymas: 21 straipsnio 3 punktą išdėstyti taip: „3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį
kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, švietimo ir mokslo ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo komiteto, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Sudarant Studijų kokybės vertinimo centro tarybą turi būti užtikrintas proporcingo lyčių atstovavimo principas.“ Nepritarti Argumentai:
Labai sunku įgyvendinti šią nuostatą, kadangi atstovus skiria skirtingos institucijos. Be to šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vienas iš principų yra lygių galimybių principas. 168. Lietuvos universitetų rektorių konferencija
9 Siekiant įteisinti tarpkryptiškumą doktorantūroje siūlome Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 naujoje redakcijoje (XIIP-3376) 54.9 punktą formuluoti taip: 54.9.
Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Mokslo krypčių kvalifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių kvalifikaciją tvirtina Vyriausybė. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą, gali suteikti tarpkryptinės doktorantūros teisę. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties (-čių) mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Nepritarti Argumentai:
Sunku įgyvendinti , kadangi daktaro laipsnis suteikiamas tam tikroje kryptyje. Be to šis siūlymas neišdiskutuotas. 169. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2015-11-1374 Argumentai: Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 str. numatyta, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Tuo tarpu, LVK žiniomis, geriausios bendros mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvos, mokslo ir verslo projektai, moksliniai darbai dažnai yra parengiami ir privačiuose universitetuose, kuriems, pagal siūlomą reguliavimą, nebūtų sudarytos galimybės tyrimams gauti bazinį valstybės finansavimą. Šiame kontekste kritikuotina ir MSĮ projektu numatoma tvarka, kai fiksuota bazinio finansavimo dalis yra paskiriama ne pagal mokslo rezultatus, o pagal ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas lėšų sumas ar kitus kriterijus.
LVK nuomone, taip pažeidžiamas imperatyvus racionalaus valstybės lėšų naudojimo principas, kadangi finansavimas nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją kuriančias mokslo ir studijų institucijas. Atsižvelgiant į mokslo ir verslo projektų svarbą šalies vystymuisi, ragintume atsisakyti fiksuotos bazinio finansavimo dalies bei visoms mokslo įstaigoms užtikrinti vienodas sąlygas konkuruoti dėl skiriamų lėšų. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. 170. 74 Konfederacija taip pat atkreipia dėmesį, kad ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams yra taikomi tie patys su moksliniais ir studijomis tyrimais susiję tikslai, identiška atsiskaitymo ir akreditavimo tvarka. Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. numatyta, kad aukštosios mokyklos atskaitomybė vykdoma per vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kt. Įstatyme universitetai, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio ar teisinio statuso, yra įpareigoti darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais. Taigi diferenciacija taikoma tik skiriant finansavimą – moksliniai tyrimai valstybiniuose universitetuose yra remiami valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšomis, o nevalstybiniams universitetams ši galimybė nėra suteikta.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, akivaizdu, kad MSĮ projektu siūlomas reguliavimas pažeidžia lygiateisiškumo principą – privačių ir valstybinių universitetų tyrėjams sudaro nevienodas sąlygas vykdyti mokslinę veiklą. Remiantis aukščiau išdėstytais Argumentai:s siūlome Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 ir 75 str. numatyti, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo, valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos būtų skiriamos ir valstybiniams, ir nevalstybiniams universitetams . Pasiūlymas: išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 74 ir 75 str. taip:74 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų lėšos
lėšas sudaro:
aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ;
valstybės biudžeto lėšos studijoms;
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
Nepritarti Argumentai: Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms.
kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 2. Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. 171. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2015-11-1376 Pasiūlymas:
Siūlome išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 76 straipsnį taip:76 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms
1Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
apmokėti;
studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta tvarka;
, studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai paramai. 2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, r engiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
Vietoje žodžių „studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai“ įrašyti „studijų stipendijų ir kitai“
verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus 2015-11-1382 Pasiūlymas: Siūlome išdėstyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto 82 straipsnį taip:82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams 82 straipsnį papildyti tokia dalimi: 1.
Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. 2. Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos. 3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. 5. Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. 6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 8. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos užsienio valstybių piliečių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 9. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą. Pritarti
10.
8210
pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų parama. Finansavimo paskirstymą studijų paramai pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes). Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų paramą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1725 FTMC sutinka su 22 str. 4 d. pakeitimu:
ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse. . FTMC atkreipia dėmesį, kad LR Civiliniame kodekse ir kituose specialiuose įstatymuose, susijusiuose su atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų statusu, nėra reglamentuoti mokslo ir technologijų parkų steigimo, veiklos, pertvarkymo ir pasibaigimo bei turto valdymo principai ir tvarka. FTMC siūlo papildyti LR Mokslo ir studijų įstatymą straipsniais, kuriuose būtų apibrėžti mokslo ir technologijų parkų turto valdymo, naudojimo, disponavimo principai ir tvarka. Pritarti
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M.
Dagys 2015-11-17 60,1 Argumentai: FTMC siūlo papildyti Mokslo ir studijų įstatymo 59 ir 69 straipsnius nuostata, pagal kurią mokslo įstaiga, esanti valstybiniu mokslinių tyrimų institutu (nepriklausomai nuo jos teisinės formos, t.y., tiek viešoji įstaiga, tiek biudžetinė įstaiga), savo nustatyta tvarka taip pat gali suteikti profesoriaus emerito statusą savo darbuotojams, daug pasiekusiems moksle. Kaip analogą „profesoriaus emerito“ kategorijai, valstybiniame mokslinių tyrimų institute siūlome įteisinti galimybę pasižymėjusiems moksle įstaigos darbuotojams suteikti
„nusipelniusio mokslininko“ statusą. Pasiūlymas:
pakeisti LR Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 1 d. ir 69 straipsnį, t.y.: „59 straipsnis. Akademinė bendruomenė Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, nusipelnę mokslininkai ir profesoriai emeritai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma vadinti „mokslininkai emeritai “
technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1770 Pasiūlymas:
69 straipsnį Nusipelnę mokslininkai ir profesoriai emeritai ir išdėstyti taip:
ir/ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir/ar pedagoginį darbą valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba įstaigoje nustatyta tvarka gali suteikti nusipelniusio mokslininko vardą. 2. Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje.
Nusipelniusiam mokslininkui valstybinis mokslinių tyrimų institutas nustatyta tvarka pagal galimybes sudaro sąlygas dalyvauti įstaigos mokslinėje ar kitokio pobūdžio veikloje. 3. Profesoriui emeritui aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. Nusipelniusiam mokslininkui valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos nustatyta tvarka skiriama nusipelniusio mokslininko mėnesinė išmoka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma vadinti „mokslininkai emeritai , o ne „n usipelnę mokslininkai“177 Fizinių ir technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-17 FTMC siūlo papildyti Mokslo ir studijų įstatymo
skyrių Mokslo ir studijų skyrių straipsniais, kuriuose būtų apibrėžti valstybinių mokslinių tyrimų institutų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principai. Nepritarti Argumentai: Tai nustatyta 12 straipsnyje. 178. Fizinių ir technologijos mokslų centro riekt. Pav. N.Žurauskienė, mokslinis sekretorius M. Dagys 2015-11-1772
mano, kad netikslinga keisti LR Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio 5 d. Siūlome palikti ankstesnę 5 dalies redakciją:
„5. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų,
išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas ekspertas iš užsienio.“ Nepritarti Argumentai:
Tarptautinis ekspertas tai platesnė sąvoka, be to tai ekspertas pripažintas tarptautiniu lygiu 179.
K.Simonavičiaus universiteto rektorius
4 Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę, ir, siekdami, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos butų pripažintos lygiaverte mokslo ir studijų sistemos dalimi, sudaryti lygiavertes sąlygas studijų ir mokslo raidai, užtikrinti asmens pasirinkimo laisvės ir sąžiningos konkurencijos principų, įtvirtintų Europos Sąjungos teisėje laikymąsi, teikiame šiuos pasiūlymus:
Netaikyti minimalaus priėmimo balo nevalstybiniams universitetams. Manome, kad jeigu valstybė neskiria studijų krepšelio ar stipendijos nevalstybiniuose universitetuose studijuojantiems asmenims, tai neturėtų būti nustatomi ir papildomi apribojimai teisę į aukštąjį mokslą turintiems Lietuvos piliečiams. Siūlome59 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį papildyti žodžiu „ valstybinių “ ir šio straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Į valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje.
Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.“ Nepritarti Argumentai: Siekiama studijų kokybės užtikrinimo, kriterijai nustatomi įvertinus aukštųjų mokyklų siūlymus
rektorius
2
nuostatos, numatančios nevalstybinių universitetų pareigą suteikti teisę studentui, neišlaikiusiam egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, šį atsiskaitymą vieną kartą pakartoti nemokamai. Siūlome 62 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „valstybinės aukštosios mokyklos“ ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybinės aukštosios mokyklos studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti priimta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.“ Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme, ji nekeičiama. Pritarus šiam siūlymui gali pablogėti studentų sąlygos
rektorius
mokyklas vertinti kaip lygiavertes viešųjų paslaugų teikėjas ir subalansuoti verslo sąlygas pagal finansavimo pobūdį. Šiuo metu siūlome teikti valstybės finansavimą, kaip stipendijas lygiavertes studijų krepšeliui, jas pasirenkantiems Lietuvos piliečiams. Prašome sudaryti lygiavertes sąlygas valstybės užsakymams ir tiksliniam finansavimui.
Nepritarti Argumentai: Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, kad studijos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti finansuojamos, jeigu tokių specialistų negali parengti valstybinės. Aukštosios mokyklos. 83 str. 6 dalyje yra parašyta, kad ministerijos turi apmokėti studijų kainą arba jos dalį ir 82 str. nustatyta, kad gali būti teikiama parama. 182. K.Simonavičiaus universiteto rektorius
disproporcijas tarp valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų bei infrastruktūrinių mokslo projektų finansavimo. Siūlome 75 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, iš 3 dalies išbraukti žodžius „valstybinėms“ ir „valstybinių“, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „
studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. 2 . Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) kitoms reikmėms. 23 . Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. 34 . Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. 4 5.
4
5Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Pasiūlymas:
2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti. Ir kitoms reikmėms.“
1
584 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais “ valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose ” ir šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:“ Pritarti
2
676 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais “ ir nevalstybiniais ” ir šio straipsnio 2 dalį išdėstyti:
„2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais ir nevalstybiniais universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšas, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
2 dalį išdėstyti taip: „
2Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.„
185Lietuvių literatūros ir tautosakos i-to direktorius M.Kvietkauskas Lietuvos istorijos i-to direktorius R. Miknys Lietuvos kultūros tyrimų i-to direktorė J. Širkaitė Lietuvos kalbos instituto direktorė J.Zabarskaitė 2014-12-0412
5 Svarstant Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, 11 str.
dėl valstybinių mokslinių tyrimų instituto kaip juridinio asmens statuso, siekiant šį statusą pakeisti iš biudžetinės į viešosios įstaigos formą.. Toks statuso pakeitimas būtų visiškai nesuderinamas su lituanistinių institutų vykdoma misija. Šie institutai įgyvendina to paties įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytą lituanistikos prioritetą ir fundamentaliai prisideda prie nacionalinės lietuvių tapatybės bei kultūros išsaugojimo, tyrimų ir šiuolaikinės raidos. Tai vieninteliai visame pasaulyje egzistuojantys lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos ir kultūros mokslinių tyrimų institutai, turintys stiprų mokslinį potencialą, profesionalius mokslininkų kolektyvus ir išplėtotą infrastruktūrą. Išlaikyti ir stiprinti tokius centrus Lietuvai ~ strateginės reikšmės uždavinys, ypač kylant naujiems geopolitiniams iššūkiams valstybei ir jos visuomenės pilietiniam bei kultūriniam tapatumui. Būtent todėl Mokslo ir studijų įstatymo 11 str. 4 dalis teigia: „Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundarhentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus“. Be to, pats valstybinio mokslinio instituto apibrėžimas nustato, kad toksi institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus įr eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (MSI 10 str. 2 d.). Šiuos tikslus lituanistiniai institutai gali įgyvendinti tik veikdami dabartiniu juridiniu statusu – kaip biudžetinės įstaigos, kurių ilgalaikės veiklos kryptis ir uždavinius nustato valstybė. Pritarti 186.
išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, o jų finansavimą sudaro dalininkų įnašai, dotacijos, tiksliniai įnašai, dažniausiai – konkrečiai programai, projektui vykdyti, pajamos iš komercinės veikios. Tokiu būdu, pavertus lituanistinius institutus viešosiomis įstaigomis, nebebūtų užtikrintas strateginio lituanistikos prioriteto įgyvendinimas. O šių institutų turimas ypatingos nacionalinės svarbos statusas būtų de facto panaikintas. Išnyktų jų kaip biudžetinių [staigų turimos finansavimo garantijos, užtikrinančios ilgalaikės mokslinės veiklos finansavimo nepertraukiamumą ir didesnį ar mažesnį tolygumą. Tokia situacija užkirstų kelią lituanistinių tyrimų strateginei plėtrai, valstybei ir visuomenei svarbių darbų įgyvendinimui, per ilgus metus susiformavusių mokslinių kolektyvų išsaugojimui, jaunų mokslininkų ir doktorantų karjeros perspektyvoms, šiuolaikiškam lituanistikos atsinaujinimui, aktyviai socialinei ir kultūrinei sklaidai. Taptų nebeįmanoma įgyvendinti Vyriausybės patvirtintas ir šiuo metu institutų vykdomas ilgalaikes mokslinių tyrimų programas. Be to, viešosios įstaigos statusas labai apribotų institutų veiklą tarptautiniu mastu – užkirstų kelią bendriems mokslinių tyrimų projektam į su kitų Europos valstybių biudžeto lėšomis išlaikomomis stambiomis mokslo įstaigomis, vykdančiomis ilgalaikius strateginius tyrimus, su kuriomis dabar atliekami bendri tarptautiniai darbai. Todėl siūlome:
ir studijų įstatymo 11 str. 5 dalį dabartine redakcija: „Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip| biudžetinė arba viešoji įstaiga.“ Pritarti 2.Poįstatyminiais teisės aktais aiškiai ir konkrečiai apibrėžti lituanistinių! Institutų turimą ypatingos svarbos statusą bei iš jo kylančius strateginius veiklos uždavinius. Pritarti 3.Parengti konkretų lituanistikos prioriteto įgyvendinimo mokslo ir studijų sistemoje veiksmų planą. Pritarti 187.
susivienijimo (LAMPSS) Taryba 2015-12-07 Iš visų priežasčių, sukėlusių aukštojo mokslo krizę, tik demografinių išteklių nykimas yra objektyvios kilmės ir veikia kaip force majeure . Visos kitos priežastys – deformuotas tinklas, ydingas valdymo ir finansavimo modelis, neatsakinga akademinio ir politinio elito elgsena yra subjektyvios kilmės. Privalome: 1.Sustabdyti antikonstitucinį naujai stumiamą įstatymo variantą. XIIP-3376, įvertinant universitetų bendruomenių, LAMPSS, taip pat rektorių, direktorių išsakytas pastabas. Iki galo ir nuosekliai laikytis Konstitucinio Teismo išaiškinimų. 2.Paruošti įstatymo projektą atitinkanti dabartines valstybės, visuomenės realijas, atstatyti aukštųjų mokyklų autonomiją, atsisakyti ydingo komercinio modelio, studento krepšelio. 3.Paraleliai su įstatymu paruošti aukštojo mokslo pertvarkos programą, kuriant mokslininkų, iškrintančių iš aukštojo mokslo sistemos, kokybiško užimtumo priemones. Aukštųjų mokyklų tinklo sėkminga (neimitacinė) pertvarka privalo būti paremta viešaisiais finansais, demokratine teisėkūra, įvairių interesų grupių konsolidacija ir politinės valios ištekliais. Nepritarti Argumentai:
įstatymas nėra antikonstitucinis ir komitetas pritarė kitai nuostatai
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai:, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tarnyba 2015-08-12 Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad projektu siekiama reglamentuoti mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo nuostatas, įvesti sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis; stiprinti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, apibrėžti naujas mokslo ir studijų institucijų valdymo nuostatas, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus; dalis projekte siūlomų nuostatų bus detalizuojamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pritarti
14 Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai, todėl siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį ir objektyvesnį teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, išvardintų projekto 5 ir 13 straipsniuose (toliau
tarnyba
4 Teigiamai vertintos Projekto 27 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narius gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tačiau manytina, kad siekiant išvengti skirtingo nepriekaištingos reputacijos interpretavimo, būtina atskleisti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus atitinkančią įvairiuose įstatymuose nustatytą asmens, pretenduojančio eiti tam tikras pareigas, nepriekaištingos reputacijos apibrėžtį ir ją perkelti į projektą. Pritarti
tarnyba
14 Išlaikomoms iš valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijų vadovams priskirta daug funkcijų, iš jų turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas, sprendimų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu, priėmimas. Todėl manome, kad siekiant efektyvaus valdymo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, skaidrių sprendimų teikiant viešąsias paslaugas projekto 5 ir 13 straipsniuose išvardintoms institucijoms turėtų vadovauti kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems keliami aukšti skaidrumo reikalavimai. Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų atvejų, kai įstatymo nuostatų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams. Pritarti 5.
tarnyba
2 Už projekto nuostatų pažeidimą nėra nustatyta atsakomybė, nors projektu siekiama reguliuoti santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, valstybės biudžeto lėšų naudojimu, leidimų pykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu ir pan. Tai, kad nėra nustatytos šios atsakomybės, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome projekto rengėjams papildyti projekto nuostatas ir nustatyti atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimą. Teikiame ir neantikorupcinio pobūdžio pastebėjimus ir siūlymus, kurie, mūsų nuomone, teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį ir skaidresnį:
dalyje nustatyta, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo, atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 8 straipsnio 2 dalyje nėra apibrėžtos sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl siūlome papildyti 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, nutraukimo ir papildomo finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Taip pat siūlome, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą dėl pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo, aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas. Pritarti Pasiūlymas:
Šio straipsnio 2 dalies pirmą sakinį po žodžio „vertinimo“ įrašyti žodį „nutraukimo“. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
1
1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, tačiau nėra apibrėžta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o Mokslų akademijos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Įrašyti, kas LMA steigėjas Seimas. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-08-1217 3.Projekto 16 straipsnyje yra detaliai reglamentuota akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veikla ir jos apribojimai, paskyrimas į pareigas, funkcijos, įgaliojimai ir kt. Manytina, kad toks detalus akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklos reglamentavimas įstatyme neatitinka teisinės technikos reikalavimų, nes šie klausimai turėtų būti reguliuojami ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dalys išdėstytos ne iš eilės, nes po 12 dalies eina
pritarti Argumentai: Toks detalus AEPK veiklos reglamentavimas todėl, kad šios funkcijos turi būti nustatytos įstatyme. 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-08-1221 4.Projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas.
Atkreipiame dėmesį, kad tame pačiame skyriuje kitų įstaigų (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Valstybinis studijų fondas) apibrėžimuose yra nurodyta, kas yra šių įstaigų steigėjas
tarnyba 2015-08-1222 5.Projekto 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šio centro steigėjas ir savininkas. Siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti visų išvardintų biudžetinių įstaigų steigėjus ir savininkus. Prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, atsakymą paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada. Pritarti
procedūrų kontrolieriaus tarnyba (AEPKT)
2 N Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, teikia pasiūlymus: Papildyti LR Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi:
„2.
Akademinė etika – akademinės bendruomenės pripažintos akademinės vertybės, įtvirtintos mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir užtikrinančios mokslo ir studijų proceso skaidrumą, akademinį sąžiningumą, lygybę, teisingumą, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.“ Siūloma
nėra apibrėžta. Pritarti
32
ir pareigos Pakeisti Įstatymo 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą: Studentai privalo:
<...>
„2) laikytis Akademinės etikos kodekso, kurį priima mokslo ir studijų institucija ;“ Atsižvelgiant į tai, kad 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu nustatoma pareiga laikytis Akademinės etikos kodekso tik aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentams, t. y. valstybinių mokslinių tyrimų institutų doktorantams , kaip trečiosios studijų pakopos studentams (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnį mokslinių tyrimų institutas yra viena iš mokslo ir studijų institucijų grupių; pagal Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-825, 1 punktą doktorantūros teisė suteikiama universitetui arba universitetui su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio šalių universitetais ir
(ar) mokslinių tyrimų institutais), ši pareiga netaikoma . Nepritarti Argumentai: Siekiant nuoseklumo, bet o mokslinių tyrimų institutai savarankiškai studijų nevykdo, tik kartu su aukštosiomis mokyklomis
1
etikos ir procedūrų kontrolierius Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „1.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – Kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų.“ Žodžių junginį
„inicijuojantis tyrimus“ siūloma keisti „savo iniciatyva atliekantis
tyrimus“, nes „inicijuoti tyrimą“ ir „atlikti tyrimą“ yra skirtingos procedūros (Kontrolierius pagal savo įgaliojimus nagrinėja skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus). Įstatymo projekte XIIP-3376 Akademinės etikos kodeksų ir akademinės etikos atvejų nurodymas suponuotų Kontrolieriaus kompetencijos apimties susiaurinimą ir prieštaravimą Kontrolieriaus veiklos akademinės etikos srityje koncepcijai: akademinės etikos sąvoka yra platesnė nei projektu XIIP-3376 siūloma mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžininga konkurencija, etiška mokslinė praktika ir intelektinės nuosavybės apsauga; be to, Kontrolierius nagrinėja galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Taip pat pažeidimai nėra nustatyti Etikos kodeksuose, pažeidimus konstatuoja Kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys į siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies redakciją (XIIP-3376), ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad Kontrolierius yra „valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl mokslo ir studijų proceso skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, etiškos mokslinės praktikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje . To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi .
Atsižvelgiant į tai, neaišku, kaip turėtų būti vykdomos Kontrolieriaus ir Lietuvos mokslo tarybos besidubliuojančios funkcijos akademinės etikos principų laikymosi užtikrinimo srityje . Siūloma aiškiau reglamentuoti arba atsisakyti pasiūlyto reglamentavimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Palikti projekto siūlomą nuostatą, bet išbraukti išskyrus atskirus atvejus nurodytus šio įstatymo 14 str. 3 dalyje ir palikti „savo iniciatyva“
6 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį: „7. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir mokslo ir studijų institucijose. Kontrolierius minėtose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.“ Atsižvelgiant į Kontrolieriaus veiklos pobūdį, tikslinga 16 straipsnio 7 dalį papildyti apribojimu Kontrolieriui eiti pareigas mokslo ir studijų institucijose, tačiau nepagrįstas apribojimas Kontrolieriui gauti kitą atlyginimą nevalstybiniame sektoriuje, nors Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose. . Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
projekto nuostatą tik įrašyti žodį „taip pat“ prieš žodį „įstaigose
8 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 10 dalį:
„10. Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė);
2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą;
3) pareiškėjo reikalavimas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Įrašyti „3)pareiškėjo reikalavimu.“ 15.
9 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 11 dalį:
„11. Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja, tyrimą
savo iniciatyva atlieka ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Dėl skundo ar tyrimo didelės apimties ar aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo, tyrimo savo iniciatyva atlikimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 5 mėnesių nuo skundo gavimo /tyrimo pradėjimo dienos. “ Kontrolieriaus tarnybos pirmųjų metų praktika parodė, kad 30 dienų išnagrinėti daugelį skundų ar atlikti tyrimus nepakanka dėl ilgai trunkančio informacijos apie galimą pažeidimą rinkimas (susirašinėjimas su institucijomis, paaiškinimų rinkimas, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas ir kt.). Nepritarti Argumentai:
Tai per ilgas terminas, dėl pateisinamų priežasčių galima paaiškinti termino pratesimą . 16. AEPKT
11 Pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 12 dalį: „12.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir
(arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo
(meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
Siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga viešinti ne tik nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, bet ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus.
Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją /mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos /mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir
(arba) konkurso laimėtojo;
3) siūlyti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) siūlyti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte;
5) siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems akademinę etiką ir /ar procedūras, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir /ar procedūrų srityje;
procedūrų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
8) įpareigoti mokslo
(meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui patvirtinimą iš leidėjo dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir /ar duomenų bazių, kuriose referuojami mokslo (meno) darbai, ar techninių klaidų ištaisymo;
9) pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai;
11) viešinti informaciją apie nustatytus akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimus ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų;
Siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga viešinti ne tik nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, bet ir asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti pakeitimams 7, 10 ir 11 punktuose ir juos išdėstyti taip: „7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius)
10) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;
11) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus ir asmenis;“ 17.
18 N Papildyti 16 straipsnį 18 dalimi:
„15. Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimo
akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją . “
savireguliaciją, siūloma Įstatymo 16 straipsnį papildyti 15 dalimi. Pritarti
19 N Papildyti 16 straipsnį 19 dalimi:
„16. Kontrolierius renka ir tvarko asmens duomenis, reikalingus
skundams nagrinėti ir tyrimams savo iniciatyva atlikti. Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus įgaliojimus, turi teisę nemokamai naudotis valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis bei nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės bendruomenės narių visą informaciją, reikalingą Kontrolieriaus uždaviniams įgyvendinti. “ Siekiant tinkamos asmens duomenų teisinę apsaugos, skelbiant informaciją apie nagrinėjamus skundus, atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus sprendimus, ir kontrolieriaus teisės gauti informaciją užtikrinimo, siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnio 16 dalimi. Nepritarti
Asmenys, trukdantys kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka .“ Nepritarti Argumentai:
2015-10-13 Bendro pobūdžio pastabos Projektui:
1) Projekto III skyriuje apibrėžiant mokslo ir studijų politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas neišlaikytas nuoseklumas, eklektiškai formuojamas ekspertinių ir patariančiųjų institucijų tinklas. III skyriaus pirmajame skirsnyje išvardytų institucijų reglamentavimas, nustatantis jų steigimo, veiklos ir valdymo tvarką bei apibrėžiantis joms suteikiamas teises ir pareigas nenuoseklus ir labai nevienodas. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas Projektas Mokslo ir studijų įstatymą išdėsto nauja redakcija bei siekiant, kad nevienodas reglamentavimo detalumas galimai nesukeltų teisinių pasekmių mokslo ir studijų sistemoje veikiančioms institucijoms, būtina kiek įmanoma suvienodinti šio skyriaus straipsnius. Kai kurios institucijos, savo apibrėžtimi neatitinka Projekto III skyriaus turinio (žr. 24 straipsnį nuomonę žemiau). 2) Siūlytume Projektą dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucijos veikla (steigimas, valdymas ir kt.) visa apimtimi: pavyzdžiui, III skirsnis – Mokslinių tyrimų instituto valdymas. Šis skirsnis galėtų apimti šių institutų steigimą, veiklą, valdymą, suteikiamas teises ir pareigas, reorganizavimą bei likvidavimą, o kitas skirsnis – visą aukštųjų mokyklų veiklą. 3) Projekte nevienodai detaliai reglamentuojamos studijų bei mokslinių tyrimų dalys. Manome, kad nuostatos, reglamentuojančios studijų dalį yra pernelyg detalios, savo esme labiau tinkančios poįstatyminiams aktams nei Mokslo ir studijų įstatymui.
4) Projekte nesprendžiami sisteminiai klausimai, ypač susiję su visos mokslo ir studijų sistemos finansavimo principais, nėra išdėstytos aiškios mokslo veiklos vertinimo sistemos bei kaip ji siejasi su asignavimais. 5) Nepakankamai aiškiai nustatytos galimybės inovatyvioms doktorantūros proceso formoms (77 straipsnio 10 dalis). Svarbu susitarti, kaip diegti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį įteisinant pramoninės doktorantūros (angl. Industrial Doctoral Training ) galimybes. Būtina sudaryti aiškesnes sąlygas doktorantūrą kartu su aukštosiomis mokyklomis, kurios turi doktorantūros teisę, vykdyti ir tyrimus vykdančioms įmonėms. Tai neabejotinai prisidėtų prie realaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Nepritarti Argumentai:
2015-10-133 Pasiūlymai : Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant 1 dalies 3 punkto: „3) lituanistikos prioriteto;“ Pakeisti projekto 3 straipsnį, atsisakant 2 dalies 8 punkto:
„8) lituanistikos prioriteto;“. Argumentai:
Pertekliniai punktai, nes lituanistikos prioritetas studijose ir tyrimuose išsamiai pagrįstas ir apibrėžtas to paties straipsnio 3 dalyje. Be to, mokslas savo esme negali būti tik lituanistinis Nepritarti Argumentai: Ši nuostata nėra keičiama. 22. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-134 Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnį sąvoka: „ Disertacija
Argumentai: Siūlome įtraukti į pagrindines sąvokas
„Disertacijos“ apibrėžimą, nes šis terminas vartojamas Projekte 6 kartus. Disertacija yra vienas pagrindinių formaliųjų mokslininko kvalifikacijos
įrodymų. Pritarti
7 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 7 dalį: „7.
Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka ma Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Argumentai: 8 straipsnio 3 dalyje nurodomi trys kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiamos sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. 2–3 papunkčių kriterijai, t.y., mokslo (meno) ir studijų kokybė bei mokslo ir studijų tarptautiškumas, koreliuoja su Lietuvos mokslo tarybos atliekamo mokslo (meno) veiklos vertinimo kriterijais, pagal kuriuos skiriamas bazinis finansavimas. Kriterijus dėl studijų dalies padengia SKVC atliekami vertinimai. Manome, kad sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną reikėtų vykdyti kompleksiškai su jau esamais vertinimais, nes visų šių vertinimų rezultatai tiesiogiai siejasi su biudžetinių asignavimų paskirstymų. Manome, kad dar vienos institucijos įtraukimas į šį procesą būtų neracionalus. Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu Mosta atlieka stebėseną ir dalyvauja aukštųjų mokyklų vertinimuose. 24. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1313 Pasiūlymas: Perkelti 12 straipsnį, apibrėžiantį mokslinių tyrimų instituto teises ir pareigas iš II skyriaus į III skyriaus trečiąjį skirsnį „Mokslinių tyrimų instituto valdymas“ prieš 30 straipsnį. Argumentai:
Siekiant Projekto nuoseklumo ir aiškumo, tikslinga straipsnį, reglamentuojantį mokslinių tyrimų institutų teises ir pareigas perkelti į skirsnį apie mokslinių tyrimų institutų valdymą, įterpiant prieš straipsnį, nustatantį mokslinių tyrimų instituto organus. Nepritarti Argumentai:
2 N Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnį 3 dalimi: „3.
Biudžetinės įstaigos, išvardytos 13 straipsnio 2 dalyje, gali sudaryti susitarimus su šalies, užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis su jų veikla susijusiose srityse, taip pat būti tokių tarptautinių organizacijų narėmis.“ Atitinkamai išbraukti
straipsnio 6 dalį, reglamentuojančias kelių institucijų teises būti tarptautinių organizacijų narėmis. Argumentai: Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta vienodos galimybės visoms biudžetinėms įstaigoms, įgyvendinančios nacionalinę mokslo ir studijų politiką įsitraukti į tarptautinę mokslo ir studijų erdvę kaip pilnateisėms narėms. Pakeitimas taip pat prisidėtų prie visos Lietuvos mokslo ir studijų sistemos tarptautiškumo skatinimo. Nepritarti Argumentai:
1 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio formuluotę ir 1 dalį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai , dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Seimo komiteto, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, teikimu skiria Seimas. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos ekspertines funkcijas atlieka komitetai.
Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komitetų nari ų us atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Argumentai:
Kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus taip pat turėtų skirti Seimas. Tai suteiktų steigėjui daugiau galimybių tiesiogiai prižiūrėti savo įsteigtos institucijos veiklą. Siūlome konkrečiau apibrėžti vienasmenį ir kolegialų Tarybos organus. Manome, kad detalias valdybos ir komitetų narių atrankos ir skyrimo procedūras tikslinga apibrėžti ne įstatyme, bet Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose. Nepritarti Argumentai:
2 Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
mokslininkų rengimo politikos klausimais , atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo ir studijų klausimus .
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“ Argumentai:
Straipsnio 2 dalyje siūlome įvardyti Lietuvos mokslo tarybai prievolę dalyvauti kaip ekspertinei institucijai svarstant mokslo ir studijų sistemos klausimus. Taip iš dalies būtų atsižvelgta į išorinių ekspertų siūlymus stiprinti šią Lietuvos mokslo tarybos veiklą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
3 Pasiūlymas:
taip:
„3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę
sudaryti komisijas, komitetus, grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės mokslinės veiklos etikos principų laikymąsi.“ Argumentai: Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę išplečiant galimų Lietuvos mokslo tarybos sudaromų vidinių struktūrų įvairovę.
Siūlome patikslinti 3 dalies formuluotę, nes Lietuvos mokslo tarybos atsakomybė nėra užtikrinti visų akademinės etikos principų laikymąsi (tam yra atskira institucija), bet užtikrinti, kad mokslinė veikla konkursų būdu finansuojama Lietuvos mokslo tarybos, atitiktų mokslinės veiklos etikos principus. Pritarti
4 Pasiūlymas: Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi (žr. siūlymą aukščiau), galima būtų atsisakyti 14 straipsnio 4 dalies: „
4Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių organizacijų,
veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse.“ Argumentai: Papildžius 13 straipsnį 3 dalimi, 14 straipsnio 4 dalis būtų perteklinė. Nepritarti Argumentai:; Ši dalis atitinka LMT neturėtų užsiimti veikla nenustatyta jos nuostatuose. 30. Lietuvos mokslo taryba
1 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau –
kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje.“ Argumentai: Manome, kad tokia formuluotė panaikina teisę Lietuvos mokslo tarybai akademinės etikos klausimais kreiptis į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Lietuvos mokslo taryba kompetencijos ribose visą laiką siekė užtikrinti mokslinės veiklos etikos principų laikymąsi. Tam numatytos vidinės procedūros ir struktūros. Tačiau taip pat būtina numatyti galimybę esant reikalui kreiptis į trečiąją nesuinteresuotą šalį – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių. Nepritarti Argumentai:
Patikslinta 14 str.
2015-10-1317 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 16 straipsnį atsisakant perteklinio reguliavimo įstatymo lygmenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte po 13 straipsnio 12 dalies eina 14 dalis Argumentai: Projekto III skyrius skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Itin detalus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus procedūrų reglamentavimas netikslingas ir nesiderina su kitais skyriaus straipsniais. Kadangi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba jau įsteigta ir pradėjo savo veiklą, detalus veiklos reglamentavimas įstatymu netenka prasmės ir gali ilgainiui pradėti kliudyti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus bei šios tarnybos veiklos raidai. Tikslinga kai kurias 16 straipsnio dalis perkelti į šios tarnybos nuostatus. Nepritarti Argumentai:
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 17 straipsnio 2 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
pagal savo kompetenciją įgyvendina taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra įgyvendindama veiklas, susijusias su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimu bei ekspertiniu vertinimu, derina savo veiklą su Lietuvos mokslo taryba. “ Argumentai: Lietuvos mokslo tarybos, kaip institucijos, kuri administruoja programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, veikla ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, įgyvendinančios inovacijų politiką, veikla tam tikrais klausimais iš dalies persidengia. Siūloma patikslinti agentūros veiklos pobūdį, akcentuoti taikomuosius tyrimus, inovacijų bei eksperimentinės plėtros aspektą. Taip pat būtina įstatymo lygio dokumente užtikrinti šių dviejų institucijų veiklų koordinavimą. Taip pat ši nuostata taip pat padėtų išvengti galimo finansavimo dubliavimo. Iš dalies pritarti Argumentai:
Nepritarti dėl derinimo su LMT. Kadangi tai savarankiška įstaiga ir nepavaldi LMT. 33. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1320 Pasiūlymas: Atsisakyti 19 straipsnio: „19 straipsnis. Aukštojo mokslo taryba Argumentai: Atsižvelgiant į dabartinę Aukštojo mokslo tarybos veiklą, siūloma svarstyti tokios tarybos tikslingumą, nes visos šiai tarybai numatytos funkcijos jau dabar vykdomos Švietimo ir mokslo ministerijos, MOSTA, Lietuvos mokslo tarybos, SKVC ir kt.
Nepritarti Argumentai: Sistemiškai nereikėtų braukti šio straipsnio, kadangi visos institucijos, kurios yra ekspertinės ir politiką įgyvendinančios yra surašytos įstatymo projekte. 34. Lietuvos mokslo taryba
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnio 2 punkto formuluotę:
„2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės
centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo.“ Argumentai:
Dabartinė formuluotė iš dalies prieštarauja Projekto 13 straipsniui, kuriame aiškiai įvardijamos institucijos, kurios formuoja mokslo ir studijų politiką, ir kurios ją įgyvendina. Siūloma atsisakyti klaidinančio žodžio apibrėžiant MOSTA veiklą, nes ne vien MOSTA, bet ir dauguma kitų 13 straipsnyje minimų institucijų taip pat padeda formuoti mokslo ir studijų politiką („dalyvauja formuojant“). Pritarti
2015-10-1324 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 str. pavadinimo formuluotę ir ją išdėstyti taip: „23 straipsnis. Mokslini
skirtas apibrėžti institucijas ir jų vaidmenį. Šio straipsnio pavadinimas platesnis nei straipsnio turinys, kuriame iš esmės kalbama tik apie Vyriausybės komisiją kaip instituciją. Svarstytinas klausimas, kad tokią komisiją prasmingiau būtų vadinti Strategine taryba, kaip yra šiuo metu.
Tokios strateginės tarybos veiklos sustiprinimą ne kartą yra siūlę užsienio ekspertai. Nepritarti Argumentai: Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 36. Lietuvos mokslo taryba 2015-10-1324 1, 2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 23 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes ir išdėstyti jas taip:
„1. Vyriausybė sudaro komisiją moksliniams tyrimams, eksperimentinei
plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. 2. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei ir kitoms mokslo ir studijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė .“ Argumentai:
Tokios komisijos (ar Strateginės tarybos), kuri koordinuotų nacionaliniu lygiu mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijų plėtrą rekomendacijos tyrėtų būti tiesiogiai svarbios ir kitoms Projekto III skyriuje išvardytoms institucijoms. Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa Projekte minima tik šiame straipsnyje. Lieka neaiškus programos tikslas, uždaviniai, finansavimo šaltiniai, administravimas bei sąsajos su kitomis Projekte minimomis įvairiomis programomis. Nepritarti Argumentai:
Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 37. Lietuvos mokslo taryba
9 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 54 straipsnio 9 dalies formuluotes ir jas išdėstyti taip: „9. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas.
Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais ir
(ar) kitais partneriais , kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai . , Atsižvelgus į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, m Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Argumentai:
Siūloma išplėsti galimybes dalyvauti doktorantūros procese ir doktorantūros teisės be partnerių neturinčioms kitoms institucijoms bei įmonėms, kaip tai iš dalies numatoma Projekto 77 straipsnio 10 dalyje. Siekiant, kad mokslo klasifikacija Lietuvoje būtų nuosekli bei atitiktų šiuolaikines mokslo raidos tendencijas, prieš tvirtinant būtina atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, kuriuos būtų išsamiai aptarusi su akademine bendruomene. Tai Lietuvos mokslo tarybos, kaip Seimo ir Vyriausybės patarėjos mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais, kompetencija ir prievolė. Taip pat svarstytina ar nevertėtų tokiam aspektui kaip mokslo klasifikacija, kuris tiesiogiai susijęs su mokslo raida, skirti atskirą dalį Projekte (pvz., 3 straipsnyje „Mokslo ir studijų principai“), o ne vien paminėti mokslo doktorantūros kontekste. Nepritarti Argumentai:
Šioje dalyje pakankamai aiškiai apibrėžta doktorantūros paskirtis ir suderinta su kitais straipsniais 38.
2 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 73 straipsnio „Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos“ 2 dalį: „2. Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti lėšų iš Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta tvarka. Argumentai:
Siūlome nedetalizuoti lėšų šaltinio neribojant galimybių akademinėms asociacijos gauti paramą. Nepritarti Argumentai:;
nustatyta 63 str. 9 dalyje ir 64 str. 4 dalyje
6 Pasiūlymas: Papildyti 84 straipsnio 6 dalį:
„6. Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo
taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos. Lietuvos mokslo taryba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kitos mokslinės veiklos konkursiniam finansavimui gali naudoti Lietuvos mokslo tarybai šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas, projektuose nepanaudotas ir grąžinamas lėšas, taip pat privačių ūkio subjektų ir kitas lėšas.“ Argumentai:
Siūlome nustatyti, kad konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui galima panaudoti Lietuvos mokslo tarybai grąžinamas lėšas bei lėšas iš kitų šaltinių, taip užtikrinant efektyviausią lėšų panaudojimą bei galimybę konkursiniam mokslinių tyrimų finansavimui pritraukti lėšų iš kitų šaltinių. Nepritarti Argumentai:
Šis siūlymas prieštarauja Biudžetinių asignavimų įstatymui, kadangi biudžetinės lėšos turi būti gražinamos metų gale. 40.
2015-10-1324 Teikiame Lietuvos mokslo tarybos nuomonę dėl Projekto 24 straipsnyje minimo Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro, kuri buvo išsakyta š. m. kovo mėn., svarstant Ūkio ministerijos 2015 m. vasario 13 d. raštą Nr.(10.2-181)-3-775 „Dėl Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo klausimo įtraukimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio darbotvarkę“ ir jo priedus. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui nepritaria ir tai grindžia apibendrindama žemiau pateiktą situacijos analizę bei šiuos argumentus:
1Ekonomikos mokslą Lietuvoje, be abejonės,
būtina stiprinti. Svarbiausios ekonomikos mokslo atsilikimo priežastys yra dvi: mokslininkus ir potencialius mokslininkus (t. y. jaunuosius tyrėjus, kurie galėtų studijuoti doktorantūroje, bet į ją nestoja, arba nors ir studijuoja doktorantūroje, bet pagrindinės savo veiklos su mokslu nesieja) didelėmis algomis vilioja privatus sektorius arba noras vien dėstyti (iki šiol dėl ekonomikos studijų populiarumo „iš dėstymo“ pragyventi galima buvo geriau ir lengviau nei iš mokslo). 2. Pripažįstant aukščiau nurodytas priežastis, reikia rasti būdų, kad ekonomikos tyrimai taptų patrauklesni finansiniu požiūriu ir šiems tyrimams būtų taikomi moksliškumo standartai. Tam, manytume, nereikia steigti naujų institucijų, nes visiškai pakanka esamų. Tiesiog universitetuose galėtų daugėti mažiau pedagoginiu darbu apkrautų ekonomikos tyrėjų (jų algų valstybė nebereguliuoja kaip biudžetinių darbuotojų), jų tyrimams turėtų būti taikomi didesni moksliškumo reikalavimai ir skiriamas kiek didesnis finansavimas. 3.
grindžiama taikomųjų tyrimų poreikiu, manytume, kad tokio pobūdžio tyrimus galima daryti ne steigiant naują instituciją, bet per Tarybą vykdant tyrimus ūkio subjektų iniciatyva (vadinamieji reikminiai tyrimai) arba ministerijoms tokius tyrimus užsakinėjant pačioms (jos tai ir daro), tačiau šiuo atveju (kai užsakant tyrimus nedalyvauja Taryba) tyrimai tampa nebe moksliniais. 4. Apskritai iki šiol buvo stebima priešinga tendencija – ministerijų (žinybinius) institutus (kurie, kai juos tiesiogiai finansuoja ir jiems tiesiogiai vadovauja valdžios institucijos, neišvengiamai nutolsta nuo mokslo) integruoti į mokslo sistemą. Taigi Ūkio ministerijos siūlymas vertintinas kaip žingsnis atgal. 5. Manytume, kad būtų verta parengti naują ilgalaikę ekonomikos mokslinių tyrimų programą, kurią administruotų ir prižiūrėtų Taryba, nes tyrimų kokybę kur kas lengviau ir operatyviau galima užtikrinti vertinant konkrečius projektus, o ne institucijas. 6. Siūlytume pasvarstyti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje nevertėtų turėti padalinio, kuris užsiimtų kaštų–naudos analize ir ją taikytų (ar koordinuotų tokios analizės taikymą) svarbiems projektams. Jeigu, nepaisant mūsų pateiktų argumentų, Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimui būtų pritarta, Tarybai, kuri pagal Lietuvos mokslo ir studijų įstatymą yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo klausimais, turėtų būti pateiktas įvertinti Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo planas, kuriame būtų numatyta, kad Lietuvos ekonominės politikos tyrimų projektai turi būti atrenkami ir įgyvendinami konkursų būdu. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai:, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
O.Leiputė
2 Argumentai: Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, taip pat siekiant demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas. Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukties, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštosios mokyklos taryba
mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką šios funkcijos priskirtinos Tarybai.
O.Leiputė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
(akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
9) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką šios funkcijos priskirtinos senatui 3.
Seimo nariai G. Steponavičius J. Požela 2015-10-0682 Argumentai: Siekiant užtikrinti studentų teisėtus lūkesčius, didesnį studijų prieinamumą ir pasirinkimo galimybes, siūlome įstatyme palikti galimybę studentams gauti studijų stipendijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Stipendijos ir kita parama
studentams
mokamos socialinės, ir skatinamosios ir studijų stipendijos. 2. Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos. 3. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe. 4. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama parama. 5. Paramos aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarką nustato Vyriausybė. 6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 7. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama studijuojantiems užsienio lietuviams ir finansuojamos užsienio lietuvių, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 8.
ministro nustatyta tvarka gali būti finansuojamos užsienio valstybių piliečių pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijos. 9. Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas. 10 . 9. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių, fizinių asmenų paramą.“
110 Argumentai: Dalyvavimas pasaulio ir Europos švietimo procesuose nėra studijų principas Pasiūlymas: Išbraukti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „
10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo procesuose ;“ Nepritarti Argumentai: Buvo atsižvelgta į darbo grupės siūlymus. 5. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Nepritarti Argumentai:
Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Lietuvių kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 6. Seimo narys
8 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra
Nepritarti Argumentai: Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Lietuvių kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 7. Seimo narys
17 Argumentai: Pagal numatytą formuluotę rezidentūroje besimokantis studentas gali netekti studento statuso, tad būtina aiškiai apibrėžti, jog ir rezidentūroje studijuojantis asmuo yra studentas. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Studentas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, arba doktorantūroje ar rezidentūroje .“ Nepritarti Argumentai:
studijos ir rezidentai studijuoja pagal studijų programą, iš to seka, kad rezidentas yra studentas ir jau yra netiesiogiai paminėtas šioje dalyje. 8. Seimo narys G.
Seimo narys
26 Argumentai: Ši sąvoka neįeina į Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 24 dalį: „24. Užsienio lietuviai
užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.“ Nepritarti Argumentai:
Ši sąvoka vartojama tik šiame įstatyme ir reikalinga nustatyti kas yra užsienio piliečiai dėl galimybės studijuoti. 9. Seimo narys
25 Argumentai: Ši sąvoka neįeina į Mokslo ir studijų įstatymo reguliavimo lauką. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 25 dalį: „25. Valstybė narė
3 Argumentai: Šį reguliavimą siūloma palikti pačių universitetų reguliavimo sričiai. Pasiūlymas: Išbraukti 9 straipsnio 3 dalį: „
turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai .“ Nepritarti Argumentai: Išbraukus šį reikalavimą, gali kristi studijų kokybė. Jeigu universitete nebus atliekami moksliniai tyrimai, kris mokslo lygis. 11. Seimo narys
5 Argumentai: Juridinis viešosios įstaigos statusas valstybiniams mokslinių tyrimų institutams suteiktų daugiau veikimo laisvės. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra
viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.
Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.“ Nepritarti Argumentai: Mokslinių tyrimų institutams reikėtų palikti galimybę rinktis teisinę formą. 12. Seimo narys
6 Argumentai: Susijęs su 11 str. 5 dalies pasiūlymu. Pasiūlymas: Išbraukti 11 straipsnio 6 dalį: „
6Valstybinių mokslinių tyrimų institutų,
veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė .“ Nepritarti Argumentai: Mokslinių tyrimų institutams reikėtų palikti galimybę rinktis teisinę formą. 13. Seimo narys
1 N Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) laiku ir tinkamai atlikti visuomenei svarbius tyrimus;“ Nepritarti Argumentai: Tai perteklinė nuostata, tada reikėtų surašyti visoms institucijoms. Terminus reglamentuoja kiti teisės aktai. 14. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal
šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras , Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija , Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“ Nepritarti Argumentai:
Tai politiką įgyvendinančio institucijos ir sistemiškai turėtų būti įrašytos šioje dalyje. 15. Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1315 Argumentai: nauju MSĮ projektu siūloma siaurinti LMT vaidmenį, daugiau galių suteikiant ne mokslininkams, o valdininkams ir politikams, taip pat numato subordinuoti LMT vykdomajai valdžiai, kartu nušalinant Seimą nuo svarbiausių mokslo politikos klausimų sprendimo. Nauja redakcija naikina daugelyje pažangių šalių nusistovėjusią praktiką Mokslo tarybas atskirti į giminingų mokslų komitetus. Todėl siūloma palikti iki šiol galiojančią ir pasiteisinusią tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais.
Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi prievolę imtis visų priemonių, užtikrinančių akademinės etikos principų laikymąsi. 4. Lietuvos mokslo taryba gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos mokslo tarybos veikla susijusiose srityse, nare. 1. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais.
Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą. 3. Lietuvos mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Siekiant suaktyvinti
straipsnio nuostatos naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte
2 Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštojo mokslo taryba svarsto aukštojo mokslo
būklės apžvalgas ir teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms aukštojo mokslo politiką įgyvendinančioms institucijoms dėl aukštojo mokslo plėtros ir kokybės užtikrinimo priemonių, dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, dėl strateginių aukštojo mokslo plėtros krypčių, rengia rekomendacines išvadas dėl sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis , inicijuoja tyrimus, analizes, konferencijas, pasitarimus, forumus, ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“
G. Steponavičius 2015-10-1321 Pasiūlymas: Išbraukti 20 straipsnį: „
studijų stebėsenos ir analizės centras
ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga. 2.
ir analizės centras dalyvauja formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, narys.“ Nepritarti Argumentai:
Naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. 18. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1323 Pasiūlymas: Išbraukti 22 straipsnį: „22 straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
1Įgyvendinant studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams).
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į aukštųjų technologijų pramonę, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Nepritarti šio straipsnio išbraukimui, kadangi naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. Pritarti 1 dalies patikslinimui Pasiūlymas: Šio straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencingas, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į žinioms imlius pramonės ir paslaugų sektorius, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką.“
G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1324 Argumentai: Neaiškus šio straipsnio santykis su egzistuojančia mokslo ir inovacijų komisija. Pasiūlymas: Išbraukti 23 straipsnį: „23 straipsnis. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijų plėtotė
moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu. Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. 2. Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Argumentai:
Tokia komisija jau yra ir reikėtų įstatyme nustatyti, kas ją steigia. 20. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1324 Argumentai: Tokios mokslo ir studijų politiką formuojančios institucijos funkcijos nėra siejamos su mokslo ir studijų veikla, todėl šis straipsnis Mokslo ir studijų įstatyme nebūtinas. Pasiūlymas:
Išbraukti 24 straipsnį: „
ekonominės politikos tyrimų centras
politikos tyrimų centras yra viešoji įstaiga. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centrą steigia ir jo įstatus tvirtina Vyriausybė. Valstybės kaip Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras vykdo valstybės ekonomikos stebėseną ir teikia siūlymus dėl jos vystymosi Vyriausybei ir kitoms ekonomikos politiką įgyvendinančioms institucijoms, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4.
politikos tyrimų centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro veikla susijusiose srityse, narys .“
G. Steponavičius 2015-10-1325 Argumentai: Neaiškus teisės normos turinys. Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis
asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas. Mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių gali būti mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. “ Nepritarti Argumentai:
Palikti būtina, nes kai kurie mokslinių tyrimų institutai yra įsteigę tokius parkus. 22. Seimo narys
5 Argumentai: Siūloma atskirti ir taikyti skirtingus reikalavimus universitetų rektoriams ir kitų aukštųjų mokyklų direktoriams. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rektoriumi (direktoriumi) gali būti asmuo,
turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.“ Nepritarti Argumentai:
Siekiant suaktyvinti taikomąją mokslinę veiklą kolegijose, buvo nutarta taikyti tokius reikalavimus ir kolegijų direktoriams. 23 Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1333 Argumentai: Siūloma nesukonkretinti vadybinės patirties reikalavimo Mokslo ir studijų įstatyme.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir ne mažiau kaip 5 metus vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Pritarti
24Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1338 T Argumentai:
Siūloma tikslinti straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavim o as ypatumai “ Pritarti
25Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1339 T Pasiūlymas:
Pakeisti 39 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavim o as ypatumai “ Pritarti
2 Argumentai: Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojančias nuostatas, kad eksperimentinė plėtra gali būti ir socialinė bei kultūrinė. Pasiūlymas: Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinėje, kultūrinėje) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais.
Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.“ Nepritarti Argumentai: Sąvoka turi būti aiški ir skliaustelių įrašymas tik siaurina eksperimentinės plėtros sąvoką. Valstybinės kalbos komisija siūlo nevartoti skliaustelių sąvokoje. 27. Seimo narys
4 Argumentai: Siūloma, kad studijų programų aprašai būtų mažiau reglamentuoti ir vienerius metus studentas turėtų teisę mokytis jo norimus dalykus bet kurioje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. Jeigu studijų programų apimtis yra 240 studijų kreditų, ne mažiau 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami.“ Nepritarti Argumentai:
Tai nustatoma po įstatyminiuose teisės aktuose. 28. Seimo narys
9 Argumentai: Siūloma palikti ankstesnėje įstatymo redakcijoje galiojusią nuostatą, nes doktorantūros studijos taip pat vyksta pagal programas. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Studijos (išskyrus doktorantūrą) vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.“ Nepritarti Argumentai:
Doktorantūrą vykdoma ne pagal studijų programas, todėl ji ir yra išskirta. 29. Seimo narys
12 Argumentai: Siūloma nekonkretinti reikalavimo, kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti gali būti skirtos pirmosios pakopos studijų programos. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal
kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina Vyriausybė.
Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų kelių krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras.“ Nepritarti Argumentai:
Jeigu bus siekiama įgyti daugiau, o ne dviejų krypčių kvalifikacinį laipsnį, nebus galima užtikrinti studijų kokybės ir specialistų parengimo lygis neatitikti rinkos poreikių. 30. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-1356 N Argumentai: Siūloma sudaryti geresnes sąlygas gabiausiems kolegijų abiturientams prieinamomis sąlygomis siekti tęsti studijas ir įgyti magistro kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų bei gebėjimų tęsti studijas magistro programoje, atsižvelgus į jų studijų rezultatus kolegijoje, gali studijuoti tokiose universiteto vykdomose išlyginamosiose ir/ar papildomose studijose nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka“. Pritarti . 31. Seimo narys
1 Argumentai: Siūloma neįvesti
„einamųjų studijų metų“ sąvokos, nes tokiu atveju priėmimas negalėtų
būti vykdomas į studijų programas, kurios yra pradedamos pavasario semestrą ir tai gali trukdyti studijų programų lankstumui. Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki einamųjų studijų metų studijų atitinkamoje programoje pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kasmet nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 d. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kasmet iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kasmet ne vėliau kaip iki birželio 1 d.“
112 Argumentai: Siūloma suvienodinti studentų sąlygas studijų stabdymo atveju visose Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis aukštosios mokyklos nustatytomis formomis juose darant pertrauką, tačiau laikotarpiui, kuris nepratęstų studijų dvigubai ilgiau nei numatytas studijų laikotarpis taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui , neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
Pritarti Argumentai: Kadangi Komiteto nariai teikė kelis siūlymus šiam straipsniui, tai punkto redakcija parengta suderinus siūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti 1 dalies 11 punktą ir išdėstyti taip: „11) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, , taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;“
6 Argumentai: Siūloma Mokslo ir studijų įstatyme nereglamentuoti šios sąlygos. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi
aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybės narės piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją karo tarnybą kilmės valstybės įstatymų nustatyta tvarka .“
7 Argumentai: Siūloma sustiprinti studentų atstovavimą aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo
nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus. Pasinaudojus šia teise, sprendimas turi būti persvarstomas ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma .“ Nepritarti Argumentai:
Jeigu bus pritarta šiam siūlymui, gali būti pažeistas lygiateisiškumo principas. Studentai aukštosios mokyklos valdymo organuose turi savo atstovus ir gali veikti per juos, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. 35. Seimo narys
4 Argumentai: Siūloma siekiant aukštos studijų kokybės nesukonkretinti mokslinio laipsnio reikalavimų ir palikti tai nusistatyti pačiai aukštajai mokyklai. Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti
mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Taip pat kiti deramos patirties turintys patirties turintys asmenys Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. Nepritarti Argumentai: Reikėtų apibrėžti kas yra deramos patirties turintys asmenys. Be to šie asmenys turėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir magistro kvalifikaciją. 36. Seimo narys G.
Seimo narys
5 Argumentai: Siūloma stiprinti studentų atstovavimą darbuotojų priėmimo komisijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų,
išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną trečdalį priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir studijų institucijoje nedirbantys asmenys, ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas . Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas iš užsienio .“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Nepritarti tarptautinio eksperto išbraukimui ir užsienio eksperto įrašymui, kadangi Įstatymo projekte vartojama sąvoka yra platesnė ir nusako šio eksperto įvertinimą tarptautiniu lygiu. Pasiūlymas: Po žodžio „asmenys“ įrašyti žodžius „o aukštosiose mokyklose “ ir toliau išdėstyti taip „ne mažiau kaip vienas studentų atstovybės deleguotas studentų atstovas
siūlymas diskriminuotų nevalstybines mokslo ir studijų institucijas. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;“ Nepritarti Argumentai: Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių. 38. Seimo narys G.
Seimo narys
14 Pasiūlymas: Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) socialinėms stipendijoms, studijų paramai ir kitai teisės aktuose nustatytai paramai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Nepritarti žodžių „teisės aktuose nustatytai“ įrašymui, kadangi jie yra pertekliniai. Įrašyti ne „studijų paramą, o studijų stipendija“, kadangi ši sąvoka vartojama jau dabar ir nereikėtų įvesti naujos. 39. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su valstybiniais universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymas:
Projekto 76 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms valstybės biudžeto lėšos, susijusios su mokslininkų ar specialistų rengimu, būtų skiriamos tik tuo atveju, jei jie kartu su universitetais plėtoja mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą. Lėšos studijoms turi būti skiriamos tik mokslininkų ar specialistų rengimui nesiejant jų skyrimo su jokiomis papildomomis sąlygomis. 40. Seimo narys
7 Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.“
1 Argumentai: S iūloma sumokėtą sumą už studijas kompensuoti kas metus, taip sudarant lygias galimybes visų pakopų, formų ir aukštųjų mokyklų studentams.
Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai
valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų kas metus kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Siūloma didinti kompensacijos dažnį, suteikiant studentams daugiau galimybių planuotis finansus, išlyginant skirtumus tarp ištęstinių ir nuolatinių studentų, bei studentų studijuojančių kolegijose ir universitetuose. Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Geriausiai studijų metus baigusių asmenų,
kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos krypties studijų vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis mažesnis kaip 10 procentų pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais studijų metus baigusių asmenų skaičiaus pirmuosius studijų metus ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus .“ Nepritarti Argumentai:
Reikės papildomų biudžetinių lėšų 43.
Seimo narys
3 Argumentai: Suteikiamos lygios teisės valstybės finansuojamiems ir valstybės nefinansuojamiems studentams gauti skatinamąsias stipendijas visose aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skatinamosios stipendijos geriausiems
studentams, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo pobūdžio, skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.“
5 Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybinėse aukštosiose mokyklose valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose studijų vietose , valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.“ Nepritarti Argumentai:
Vadovaujantis konstitucine doktrina dėl aukštosios mokyklos autonomijos manytina, kad projekto 83 straipsnio 5 d. nuostata riboja valstybinės aukštosios mokyklos teisę priimti asmenis studijuoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kuriose studijuojama mokant aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Pasiūlymas:
Todėl siūloma 83 straipsnio. 5 dalį išdėstyti taip: „ 5.
5 dalį išdėstyti taip: „
valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.“
G. Steponavičius V. Stundys 2015-10-139 Argumentai: Straipsnis galimai pažeidžia aukštųjų mokyklų autonomiją, sudaro galimybę politikams neskaidriai skirstyti valstybės pinigus, apriboti aukštųjų mokyklų veiklos galimybes arba dirbtinai išlaikyti esamą aukštųjų mokyklų infrastruktūrą. Pasiūlymas: Išbraukti 8 straipsnį: „8 straipsnis. Sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis
aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą. 2. Pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 3. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla numatoma veikla apibrėžiama pagal šiuos kriterijus:
1) studijų prieinamumas ir rezultatyvumas;
2) mokslo (meno) ir studijų kokybė;
3) mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 4. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. 5. Sutarties šalys kasmet įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 6.
sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. 7. Sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo stebėseną atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių (aukščiau aprašytas Nyderlandų Universitetų asociacijos ir Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos pavyzdys) ir turi teigiamą poveikį visai aukštojo mokslo sistemai ir šalies ūkiui. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šiuos kriterijus: studijų prieinamumas ir rezultatyvumas; mokslo (meno) ir studijų kokybė; mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. 46. Seimo nariai G. Steponavičius
3 Argumentai: Šiuo siūlymu grąžinamas aukštųjų mokyklų valdymo politizavimas, per ministro deleguotus atstovus kišimasis į aukštųjų mokyklų veiklą. 27 straipsnio 3 dalies nuostatos kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad
„Vieną (universiteto tarybos) narį iš asmenų,
nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras“.
Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime nustatyta, kad aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos. Įstatymo nuostata dėl ministro (nesančio aukštosios mokyklos atstovu) teisės skirti universiteto tarybos narį galimai prieštarauja minėtam KT sprendimui. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11
narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato konkretų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 3 arba 4 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras . Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“ Nepritarti Argumentai:
Siūloma nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas, priimant sprendimus, atsakomybės ir atskaitomybės dermė.
Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Lietuvos
19 Argumentai: Patikslinamas studijų kredito apibrėžimas, nes pagal įstatymo projekte numatytą studijų kredito apibrėžimą galima suprasti, kad jis skaičiuojamas visiems studijų rezultatams pasiekti. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
reikalingą numatytiems studijų rezultatams pasiekti;
apimties vienetas. Studijų kreditais skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti; Pritarti Pasiūlymas: Siūloma redakcinė pataisa, sąvoką rašyti vienu sakiniu:
apimties vienetas, kuriuo Studijų kreditais skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti;
35 Argumentai: siūloma sukonkretinti aukštųjų mokyklų prievolę vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną (numatyti ne mažesnį kaip 5 metų po aukštosios mokyklos baigimo terminą). Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ne mažiau kaip 5 metus po aukštosios mokyklos baigimo vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną;“ Nepritarti Argumentai:
Šiuo metu stebima ir tolesnė karjera, ne tik 5 metus. 49. Seimo narys G.
Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2916 Argumentai: siūloma Lietuvos mokslų akademijos reglamentavimą perkelti iš įstatymo III skyriaus „Mokslo ir studijų valdymą“ į įstatymo VI skyrių „Akademinė bendruomenė“. Pasiūlymas: Išbraukti 15 straipsnį: „15 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
yra biudžetinė įstaiga. 2. Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. 3. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. 4. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas.“ Nepritarti Argumentai:
Naujos redakcijos mokslo ir studijų įstatymo projekte yra sistemiškai pateiktos visos institucijos kurios dalyvauja pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant ar įgyvendinant mokslo ir studijų politiką. 50. Seimo narys
2 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti MITA funkcijas, kad jos nedubliuotų LMT funkcijų. MITA turi būti aiškiai orientuota į inovacijų realizavimą ir sklaidą, bet ne vykdyti nacionalinę ar tarptautinę mokslo politiką. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja moksliniais tyrimais grįstoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei moksliniais tyrimais grįstos inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 2 dalį išdėstyti taip: „2. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina moksliniais tyrimais grįstų inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, organizuoja eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas.“
3 Argumentai: siūloma panaikinti galimas kliūtis aukštosios mokyklos prijungimui prie kitos aukštosios mokyklos ir skatinti aukštųjų mokyklų tinklo konsolidaciją. Pasiūlymas: Išbraukti 38 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Per 3 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromi nauji aukštosios mokyklos valdymo organai. “ Nepritarti Argumentai: Ši dalis nėra teisinė kliūtis aukštosioms mokykloms reorganizuotis, tik nustato terminus kada turėtų būti sudaryti valdymo organai. 52. Seimo narys
1 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti aukštosios mokyklos likvidavimo galimybę po pakartotinio neigiamo išorinio vertinimo, kuomet aukštoji mokykla praranda leidimą vykdyti studijas, kaip ir yra numatyta šio įstatymo 43 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto
likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, arba universitetui praradus leidimą vykdyti studijas . Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę, arba kolegijai praradus leidimą vykdyti studijas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Po žodžio „studijas“ įrašyti žodžius „ir su studijomis susijusią veiklą“
2 Argumentai: siūloma palengvinti aukštosios mokyklos likvidavimo procedūrą, kai jau yra priimtas sprendimas likviduoti, taip siekiant konsoliduoto aukštųjų mokyklų tinklo. Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti
valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, išklausęs suderinęs su aukštosios mokyklos taryba, tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą.
Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Vietoje žodžio „išklausęs“ įrašyti žodį „įvertinęs“ Seimo narys
12 Argumentai: keliami labai aukšti reikalavimai aukštajai mokyklai, norinčiai pradėti savo veiklą Lietuvoje. Tai gali sudaryti kliūtis aukštojo mokslo tarptautiškumui Lietuvoje. Pasiūlymas: Išbraukti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „
2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti studijas ne mažiau kaip 3 studijų kryptyse (universitetui) arba 2 studijų kryptyse (kolegijai) per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje; “ Nepritarti Argumentai:
Šie reikalavimai taikomi ir Lietuvos aukštosioms mokykloms. Nėra pagrindo taikyti žemesnius reikalavimus užsienio šalių aukštųjų mokyklų steigimui Seimo narys
3 Argumentai: siūloma sutrumpinti sprendimo vykdyti studijas ir su jomis susisijusią veiklą priėmimą iki 5 mėnesių, nes visos institucijos per tiek laiko gali surinkti reikiamą informaciją įskaitant ir SKVC atliekamą vertinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Švietimo ir mokslo ministerija ne vėliau kaip per
nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdama į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma įrašyti 7 mėn., manoma, tai yra pakankamas terminas įvykdyti visas procedūras. Seimo narys
14 Argumentai: siūloma patikslinti įstatymo projekte numatytą formuluotę „aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos“ į tikslesnę, konkrečiai atspindinčią neigiamą išorinio vertinimo rezultatą formuluotę. Taip pat pagal galiojančią tvarką pirmo išorinio vertinimo metu nustačius, kad „aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos“, yra duodama studijų akreditacija trūkumams pašalinti. Pasiūlymas:
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pakartotinio vertinimo metu nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai ;“ Pritarti Seimo narys
3 Argumentai: siūloma aiškiau apibrėžti ir sutrumpinti maksimalų Švietimo ir mokslo ministerijos svarstymo laiką dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama
į Valstybės saugumo departamento išvadą ne vėliau kaip per
nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui.
Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.“ Nepritarti Argumentai: Tokia pati nuostata yra galiojančiame įstatyme, ir ji atitinka terminus, per kuriuos galima atlikti šiame straipsnyje nustatytus veiksmus. Seimo narys
72 Argumentai: būtina patikslinti šį punktą, kadangi leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Pasikeitus subjekto veiklos pobūdžiui ir vykdant su studijomis nebesusijusią veiklą, turi būti galima panaikinti leidimą. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų
draudžiama arba su studijomis nesusijusia veikla“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 44 str. 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama arba nevykdo su studijomis susijusią veiklą daugiau kaip 12 mėn.;“ Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti išorinio vertinimo objektą įrašant „programų“ ir taip išvengiant galimos interpretacijos su studijų krypčių vertinimu. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išorinis studijų programų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialia kalba.
Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.“ Nepritarti Argumentai: Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Be to ankstesniuose straipsniuose nebuvo pritarta siūlymui įrašyti “„(socialinė, kultūrinė)“ Seimo narys
1 Argumentai: siūloma patikslinti straipsnio dalies formuluotę susiejant kokybės užtikrinimo sistemą ne vien su akademinės etikos laikymųsi. Pasiūlymas: Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekviena mokslo ir studijų institucija
privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo ir (arba) mokslinių tyrimų kokybę, užtikrinančią akademinės etikos principų laikymąsi. Aukštosios mokyklos privalo numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pirmą sakinį išdėstyti taip: „
institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybę.“ Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2948 Argumentai: siūloma tikslinti išorinio vertinimo objektą susiejant jį ne su studijų kryptimi, o su studijų programa. Dabartinė įstatymo projekto formuluotė atveria galimybę aukštosioms mokykloms gavus leidimą vykdyti tam tikros krypties studijas įsteigti neribotą skaičių nevertinamų studijų programų toje kryptyje.
Taip pat dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvės užtikrinimo agentūrų vertinimo, kurios vertina būtent studijų programas, o ne „studijas“. Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas“ Nepritarti Argumentai:
Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
1 Argumentai: siūloma tikslinti išorinio vertinimo objektą susiejant jį ne su studijų kryptimi, o su studijų programa. Dabartinė įstatymo projekto formuluotė atveria galimybę aukštosioms mokykloms gavus leidimą vykdyti tam tikros krypties studijas įsteigti neribotą skaičių nevertinamų studijų programų toje kryptyje. Taip pat dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir neatitinka Europos aukštojo mokslo erdvės užtikrinimo agentūrų vertinimo, kurios vertina būtent studijų programas, o ne „studijas“. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
programų vertinimas apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas bei profesines studijas. Išorinio studijų programų vertinimo tikslai:“ Nepritarti Argumentai: Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
2 Argumentai: analogiški
Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Išorinis studijų programų vertinimas aukštojoje mokykloje apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus.
Išorinį studijų programų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų programų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų programų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.“ Nepritarti Argumentai:
Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
3 Argumentai: analogiški 48 straipsnio pasiūlymui taip pat kartu suderinant programų ir studijų krypties vertinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Krypties studijų Studijų programos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtina, kad įvertintos studijų programo s krypties konkrečios pakopos arba profesinės studijos atitinka nustatytus reikalavimus. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų programų vertinimo išvadomis, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos krypties vertintų studijų programų vertinimo rezultatus. kiekvienos Kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Nepritarti Argumentai:
Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
4 Argumentai: analogiški 48 straipsnio pasiūlymui. Pasiūlymas: Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
krypties studijų programos .
Kai tokioje kryptyje programoje yra studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Nepritarti Argumentai: Šis įstatymo projektas nustato, kad bus vertinamos kryptys, todėl ši pataisa netinka. Seimo narys
2 Argumentai: siūloma aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtinti Vyriausybei taip sumažinant politizavimo riziką ir galimą dažną akreditavimo tvarkos keitimą. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės
aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės analizė nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto Bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Nepritarti Dėl paskutinio sakinio nuostatos, kad Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
Siekiant , kad įgyvendinanti institucija priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės atkus ir siekiant nukrauti nuo Vyriausybės krūvį buvo nustatyta , kad tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pasiūlymas: Pirmame sakinyje vietoje žodžio „analizė“ įrašyti žodžius „nustatymas, remiantis“ Seimo narys
3 Argumentai: siūloma patikslinti formuluotę, nes SKVC aukštosios mokyklos vertinimo ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo vertinimo metu vertina veiklos kokybę, o ne grėsmės veiklos tęstinumui lygį. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų
mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatyti esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, dėl kurių aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.“ Pritarti Seimo narys
4 Argumentai: analogiški 49 straipsnio 3 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos išorinis
vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per4 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios.
Jeigu nustatyti esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2949 5 Argumentai: analogiški 49 straipsnio 3 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aukštosios mokyklos akreditavimas – švietimo ir mokslo ministro reglamentuojama procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pakartotinio išorinio vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos dėl kurių aukštoji mokykla įvertinta neigiamai .“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2949
6 Argumentai: siūloma patikslinti straipsnio dalies formuluotes. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai nustatomi aukštosios mokyklos veiklos trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla negali vykdyti veiklos, akreditacija nutrūksta, ir Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2950 N Argumentai: siūloma numatyti valstybinių mokslinių tyrimų institutų neigiamo veiklos įvertinimo pasekmes. Pasiūlymas:
Papildyti 50 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu valstybinio mokslinių tyrimų instituto veikla įvertinama neigiamai, Vyriausybė priima šio įstatymo
Nepritarti Argumentai: Ši nuostata perteklinė Seimo narys
7 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apginusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais.
Doktorantūros teisę, t. y. teisę gauti valstybės finansuojamą doktorantūros vietą, vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo
(meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Paskutinį sakinį išdėstyti taip „Doktorantūros teisę, t. y. teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo ir mokslo ministras.“ Seimo narys
7 Argumentai: siūloma tikslinti straipsnio dalies formuluotę tam, kad 60 kreditų apimties studijas aukštosios mokyklos galėtų vykdyti tik Vyriausybės nustatytose kryptyse. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Magistrantūros studijų programos apimtis gali
būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų. 60 kreditų apimties magistrantūros studijų programos prilyginamos profesinėms studijoms ir gali būti vykdomos Vyriausybės nustatytose kryptyse. Jas baigus suteikiama teisė užsiimti profesine veikla. “ Nepritarti Argumentai: Detalizavimas bus apraše. Jos nėra profesinės studijos, kadangi tai magistrantūros studijos. Jos nėra palyginamos. Reikalavimus studijų programoms nustato švietimo ir mokslo ministras Seimo narys
15 Argumentai: siūloma išbraukti straipsnio dalį kaip perteklinę. Pasiūlymas: Išbraukti 54 straipsnio 8 dalį: „ 8.
Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, tokias jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. “ Nepritarti Argumentai: Ši nuostata nėra perteklinė, ji yra būtina, siekiant teisinio aiškumo. Be to nuostata parengta ir suderinta su Krašto apsaugos ministerija. Seimo narys
1 Argumentai: pagal galiojančią tvarką Lietuvos mokslo taryba yra vienintelė institucija, kompetentinga klasifikuoti mokslo sritis ir kryptis. Tvirtinant mokslo sritis ir kryptis, Švietimo ir mokslo ministerijoje atsirastų politizavimo rizika tvirtinant naujas kryptis. Bendrus mokslininkų rengimo ir tvarkų nuostatus turi tvirtinti Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti 54 straipsnio 9 dalį ją išdėstant taip:
„9. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti
mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras Lietuvos mokslo taryba , mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu . Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs , įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Nepritarti Argumentai:
Buvo pritarta Seimo nario R. Paliuko siūlymui. Seimo narys G.
Seimo narys
2 Argumentai: analogiški 54 straipsnio 9 dalies pakeitimo pasiūlymo argumentams. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 10 dalį ją išdėstant taip:
„10. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus
menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno studijų kryptyse suteikiama į meno doktorantūrą pretenduojantiems universitetams, remiantis jų meno ir mokslinės veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras , įvertinęs įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.“ Nepritarti Argumentai:
Administracinės naštos mažinimas Vyriausybei. Seimo narys
1 Argumentai: siūloma platesnė formuluotė, apimanti specifinių tarptautinių terminų naudojimą studijose. Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnio 1 punktą jį išdėstant taip: „1) numatomi numatomas studijų programos turinys susijęs su užsienio kalba ar studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu;“ Nepritarti Argumentai:
Perteklinis siūlymas. „ turinys“ yra labai platu, nes svarbiausia kokie yra rezultatai Seimo narys
2 Argumentai: siūloma suvienodinti tvarką, pagal kurią pripažįstamos tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos. Šiame įstatymo projekte formaliuoju būdu įgytos kompetencijos pripažįstamos švietimo ir mokslo ministro, o neformaliuoju būdu (57 str. 3 dalis) – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Siūloma suvienodinti šį reguliavimą pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip: „2.
Formaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija, susijusi su aukštuoju mokslu, pripažįstama kaip studijų programos dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka .“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 2 dalį išdėstyti taip „Formaliojo švietimo būdu asmens įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažįstama kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Seimo narys
3 Argumentai: siūloma suvienodinti rekomendacijų dėl formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų tvirtinimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 57 straipsnio 4 dalį ją išdėstant taip: „4. Rekomendacijas dėl formaliojo ir neformaliojo neformaliuoju švietimo bei savišvietos būdu suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 3 dalį išdėstyti taip. „3. Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka .“ Seimo narys
3 Argumentai: siūloma nustatant minimalų studijų vietų skaičių studijų programoje atsižvelgti ir įvertinti aukštųjų mokyklų siūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip:
„3. Minimalų studijų vietų skaičių studijų
programoje valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos aukštųjų mokyklų siūlymus.“ Pritarti Seimo narys G.
2 Argumentai: perteklinis reguliavimas, kuris galimai pažeistų studentų savivaldos principus, jeigu aukštoji mokykla nustatytų konkrečią delegavimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip:
„2. Jei aukštojoje mokykloje studentų atstovybės
nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) sušaukiamas ir sprendimai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. “ Nepritarti Argumentai:
Tai atvejis kai nėra aukštojoje mokykloje studentų atstovybės, todėl siūloma aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Seimo narys
4 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo, nes studentų atstovybės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuris numato studentų atstovybės veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 63 straipsnio 4 dalį ją išdėstant taip:
„4. Studentų atstovai deleguojami į aukštosios
mokyklos valdymo organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose . Studentų atstovai dalyvauja aukštosios mokyklos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.“ Nepritarti Argumentai:
Seimo narys atsiima Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 65 straipsnio 5 dalį ją išdėstant taip: „ 5.
Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.“ Nepritarti Argumentai:
Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
5 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali
eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.“ Nepritarti Argumentai:
Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
1 Argumentai: siūloma patikslinti eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokslo ir studijų institucijos turi turėti
administraciją, būtiną institucijos ir institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.“ Nepritarti Argumentai:
Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo narys
3 Argumentai: siūloma palikti galimybę tokiai akademinei veiklai lėšų skirti ne tik iš švietimo ir mokslo ministro dispozicijoje esančių programų, bet ir iš kitų programų.
Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštosioms mokykloms, į kurias dėstyti
atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių , šiai akademinei veiklai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2973 N Argumentai: Lietuvos mokslų akademijos reglamentavimą perkelti į 73 straipsnį, kuriame reglamentuojamos studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos. Pasiūlymas:
Papildyti 73 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas .“ Nepritarti Argumentai: Komitetas nepritarė nuostatai išbraukti 15 straipsnį Lietuvos mokslo akademiją Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2974 Argumentai: siūloma šiame straipsnyje reglamentuoti ne vien valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas. Mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma nuostata galimai pažeidžia racionalaus valstybės lėšų naudojimo principą, nes bazinis finansavimas būtų nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją duodančias mokslo ir studijų institucijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Valstybinių mokslo Mokslo ir studijų institucijų lėšos“ Pritarti Argumentai: Kadangi pritarta V. Margevičienės siūlymui. Seimo narys
1 Argumentai: Argumentai: analogiški 74 straipsnio pakeitimo pasiūlymui. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Valstybinių mokslo Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro: Pritarti Seimo narys
13 Argumentai: siūloma panaikinti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sudarymą kaip vieną iš aukštosios mokyklos finansavimo šaltinių. Šiame mokslo ir studijų įstatymo projekte įrašytas finansavimo būdas galimai pažeidžia skaidrią aukštųjų mokyklų finansavimo tvarką ir atveria kelią politizavimui. Pasiūlymas:
Išbraukti 74 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
3) šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos lėšos; Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė sutartims su aukštosiomis mokyklomis, šis punktas susijęs. Seimo narys
3 Argumentai: siūloma administravimo ir ūkio lėšas aiškiau susieti su aukštosios mokyklos vykdoma veikla ir studentų skaičiumi. Pasiūlyta formuluotė įtvirtintų efektyvesnį lėšų naudojimą ir leistų geriau sutelkti biudžeto lėšas perspektyviausioms kryptims. Pasiūlymas:
75 straipsnio 3 dal į ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir
ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal Vyriausybės patvirtintą skirtinų lėšų nustatymo tvarką, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos studijų vietų skaičių, mokslo ir studijų institucijos vykdomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros veiklą, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų skaičių. atsižvelgiant į ankstesniems biudžetiniams metams kiekvienai institucijai patvirtintas šių lėšų sumas, numatomas finansuoti papildomas reikmes ir valstybės finansines galimybes. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 3 dalį išdėstyti taip: 3.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti ir lėšos administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. Seimo narys
4 Argumentai: siūloma įtvirtinti papildomą saugiklį valstybės biudžeto lėšų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai skirstymo tvarką (tvarkos nustatymą pavedant Vyriausybei). Pasiūlymas:
75 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narys
3 Argumentai: siūloma apskaičiuoti studijų vietas, atsižvelgiant į skirtingas studijų sritis ar studijų krypčių grupes. Pasiūlymas:
77 straipsnio 3 dal į ir ją išdėstyti taip: „3.
Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą ir preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros ir profesinių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) pagal studijų sritis arba krypčių grupes iki kiekvienų metų balandžio 2 d. nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Pagal projektą nėra studijų sričių. Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarius skaičius ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (doktorantūros-pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. “ Seimo narys
4 Argumentai: siūloma atsisakyti menų finansavimo pagal studijų programas ir visiems taikyti vienodą studijų vietų skaičiaus paskirstymą pagal studijų krypčių grupes. Pasiūlymas:
77 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip: „4.
Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičiaus paskirstymą pagal studijų krypčių grupes kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijoms ir pagal studijų programas arba specializacijas) atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Nepritarti Argumentai:
Šią dalį reikia derinti su 3 dalimi ir sunku atsižvelgti į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius pagal krypčių grupes, o ne pagal studijų programas ir specializacijas. Seimo narys
8 Argumentai: siūloma įstatymo projekte įtvirtinti galimybę vykdyti tarpkryptines magistrantūros studijas. Pasiūlymas:
77 straipsnio 8 dal į ir ją išdėstyti taip:
„8. Universitetams valstybės finansuojamų
antrosios pakopos studijų vietų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis , neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo
(meno) veiklos rezultatų įvertinimą, taip pat įvertindamas aukštųjų mokyklų siūlymus ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas.
Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria krypčių grupe susieja studentų priėmimą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 8 dalį išdėstyti taip: „8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. Seimo narys G.
Seimo narys
10 Argumentai: siūloma nustatyti konkretų apribojimą valstybės finansuojamų studijų vietoms doktorantūros studijose. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 77 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis ne didesnė kaip 10 procentų visų doktorantūros vietų doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu švietimo ir mokslo ministro nustatytais terminais. Konkursą vykdo Lietuvos mokslo taryba jos , pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, numatančia, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Lietuvos mokslo tarybos Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus, kuri konkurse dalyvauja kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Ši mokslo ir studijų institucija įsipareigoja užtikrinti doktorantūros lygį ir kokybę, organizuoti disertacijos (meno projekto) gynimą, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomą. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos), sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. Nepritarti Argumentai:
Tai ne perteklinis reguliavimas, be to sunku nustatyti apribojimą. Kas nustatys koks skaičius turi būti įrašytas.
Seimo narys
11 Argumentai: siūloma papildyti straipsnio dalies formuluotę, kad valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius būtų planuojamas atsižvelgiant ir į studentų įsidarbinamumo rodiklius. Pasiūlymas:
77 straipsnio 11 dal į ir ją išdėstyti taip:
„11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų
vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus bei specialistų įsidarbinamumo rodiklius . Specialistų poreikį institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas (rezidentūros atveju – pagal specialybes), atsižvelgusios į valstybės reikmes, ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs institucijų pateiktą poreikį, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla.“ Pritarti Seimo narys
34 Argumentai: siūloma papildyti galimas išlaidas, susijusias su studijomis, punktu, kuris reglamentuoja ūkio ir administravimo kaštus. Pasiūlymas: Papildyti 83 straipsnio 3 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „
4) ūkiui ir administravimui, susijusiems su studijomis. “ Pritarti Pasiūlymas: Atitinkamai patikslintas ir 75 straipsnio 1 dalies 2 punktas Seimo narys
6 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti studijų kainos nustatymą studijų sutartyje taip apginant teisėtus studentų lūkesčius. Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 6 dal į ir ją išdėstyti taip: „6.
Asmens, studijuojančio valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina, apimanti visas su studijų reikmėmis susijusias išlaidas, nustatoma studijų sutartyje. Studijų kainą arba jos dalį gali apmokėti studijuojančiojo darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Ministerijos turi teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, studijų kainą arba jos dalį iš joms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-29841 2 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 84 straipsnio 1 dal ies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pagal nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programas;“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-29841 3 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 1 dal ies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal kitas konkursines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės ) plėtros programas.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 2 Argumentai: siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo, nes „kitos konkursinės programos“ yra reguliuojamos 84 straipsnio 4 dalyje. Pasiūlymas: Išbraukti 84 straipsnio 2 dal į: „2.
Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios rezultatai yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti.“ Nepritarti Argumentai:
Tai ne perteklinė nuostata. Ši dalis susijusi su 3 dalimi, išbraukus šią dalį susijauks visa struktūra. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 3 Argumentai: siūloma patikslinti 84 straipsnio 3 dalyje vartojamas formuluotes, taip pat patikslinti mokslini ų tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti 84 straipsnio 3 da lį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nacionalinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos – išskirtinės reikšmės konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos, kurių , sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai valstybei ir visuomenei svarbiai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programų nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ Nepritarti Argumentai:
Siūloma palikti šio įstatymo formuluotę. Tai užtikrins įstatymo vientisumą. Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 4 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis.
Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 4 da lį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 5 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 5 da lį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialines, kultūrinės) plėtros projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys G. Steponavičius 2015-10-2984 7 Argumentai: siūloma patikslinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sąvoką socialine ir kultūrine dimensijomis. Pasiūlymas: Pakeisti 84 straipsnio 7 da lį ir ją išdėstyti taip:
„7. Su konkursinėmis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas nepritarė ankstesniuose straipsniuose Seimo narys R.
Paliukas 2015-11-1170 Argumentai: Šiuo metu profesoriaus emerito vardas suteikiamas tik universitetuose dirbusiems mokslininkams (profesoriams) už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir/ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje. Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose, kaip ir universitetuose, mokslininkai taip pat vykdo mokslinę veiklą, rengia mokslininkus, dirba su studentais, jų praktikų metu. Todėl siūloma valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbusiems mokslininkams, už ypatingus nuopelnus mokslui, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą ir baigusiems savo aktyvią mokslinę veiklą sudaryti galimybę suteikti mokslininko emerito vardą. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dirbusiems mokslinį ar meninį ir /ar pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir rengusiems mokslininkus valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti mokslininko emerito vardą. 2.
2Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje. 3. Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos lėšų mokama mokslo ir studijų institucijos aukštosios mokyklos tarybos (mokslo tarybos) nustatyto dydžio profesoriaus ar mokslininko emerito mėnesinė išmoka. Pritarti Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134
7 Argumentai: Vadovaujantis EBPO Fraskati vadove pateikiamu terminu „Eksperimentinė plėtra“ apibrėžimu, pakeisti šios sąvokos apibrėžimą įstatyme. Pasiūlymas:
5Eksperimentinės plėtros veikla – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu ir (arba) šioje veikloje įgyjamu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus arba iš esmės tobulinti jau sukurtus produktus. Nepritarti Argumentai:
Pagal Fraskati vadovą yra kitas apibrėžimas Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 8 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 8 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant apibrėžti vieną iš įstatymo reguliavimo sričių, pateikti įstatyme naudojamos sąvokos „Mokslas“ apibrėžimą. Pasiūlymas:
Papildyti 4 str. nauju 8 punktu:
7Mokslas – žinių sistema, apimanti bendras tiesas ar teorijas arba bendrų dėsnių veikimą, įgyta bei išbandyta mokslinių tyrimų metodais. Nepritarti Argumentai:
Šis apibrėžimas yra Lietuvių kalbų žodyne ir nebūtina dar įrašyti į įstatymą. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 13 Argumentai: Papildyti 4 str. 8 punktą ir pakeisti jo numeraciją, atsižvelgiant į 4 str. 8 punkto redakciją.
„Moksliniai tyrimai“, pateikti įstatyme šios sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas:
Papildyti 4 str. nauja dalimi Moksliniai tyrimai – apgalvotas kruopštus tyrimas, nagrinėjimas ar eksperimentavimas, kurio tikslas nustatyti naujus faktus ir pagal juos atrasti naujas teorijas ar dėsnius arba peržiūrėti anksčiau priimtas teorijas ar dėsnius arba juos praktiškai panaudoti. Nepritarti Argumentai:
Šiame įstatymo projekto
tai yra fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. Be to tai nesiderina su pateiktu Fraskati apibrėžimu. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 9 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant apibrėžti įstatyme vartojamą sąvoką
„Mokslinė veikla“, pateikti šios sąvokos apibrėžimą
Pasiūlymas: Papildyti 4 str. nauju
Mokslinė veikla – kūrybinė veikla, vykdoma mokslinių tyrimų metodais, t. y. mokslinių žinių kūrimas. Nepritarti Argumentai: Perteklinis apibrėžimas Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
12 Argumentai: Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus , siūlome vietoje sąvokos
„eksperimentinė plėtra“ naudoti sąvoką „eksperimentinės plėtros veikla“,
labiau atitinkančią EBPO Fraskati vadove apibrėžtą analogišką sąvoką. Pasiūlymas:
punktą
tyrimai ir eksperimentinės plėtros veikla
Argumentai: Žodis „plėtra“ ir gi yra veikla, ir šio žodžio vartojimas kartu su žodžiu „veikla“ yra logikos klaida. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 16 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją.
Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Produktas“ apibrėžimą, kuris tarptautinėje verslo praktikoje yra
generalizuojamas ir apima visus žmogaus sukuriamus objektus, turinčius ekonominę vertę: gaminius, medžiagas, metodus, būdus, paslaugas, technologijas, veisles, procesus, visų žmogaus veiklos rūšių sprendinius ir pan. Pasiūlymas:
pastangomis sukurtas objektas, kuris gali būti pateiktas į rinką norų ir poreikių tenkinimui . Nepritarti Argumentai: Produkto apibrėžimas tai ne šio įstatymo sąvoka. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 17 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant apibrėžti vieną iš įstatymo reguliavimo sričių, pateikti įstatyme sąvokos „Studijos“ apibrėžimą. Pasiūlymas:
Argumentai: Perteklinis apibrėžimas. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 24 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Technologija“ apibrėžimą, vartojamą tarptautinėje praktikoje. Pasiūlymas:
įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją.
Nepritarti Argumentai: Apibrėžta Lietuvių kalbos žodyne, be to šiame projekte vartojama sąvoka eksperimentinė Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-134 N Argumentai: Papildyti 4 str. nauju 24 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus, vartojamus įstatyme, būtina pateikti termino
„Technologinė veikla“ apibrėžimą. Pasiūlymas:
kūrybinė veikla, vykdoma eksperimentinės plėtros metodais, t. y. žinių panaudojimas kuriant naujus produktus. Nepritarti Argumentai: Perteklinis apibrėžimas, be to tokia sąvoka nevartojama šiame įstatymo projekte. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
1 Argumentai: Siekiant, sudaryti kolegijoms galimybę įgyvendinti vieną iš pagrindinių savo veiklos tikslų: „vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį“ (10 str. 2 d. 1 p.), papildyti įstatymą nuostatomis dėl eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo kolegijose. Pasiūlymas:
koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai , eksperimentinės plėtros veikla ir (arba) profesionalusis menas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Išbraukti žodį
„veikla“, kadangi žodis „plėtra“ irgi yra veikla. Seimo nariai
V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V.
Kreivys
2 N Argumentai: Siekiant, sudaryti kolegijoms galimybę įgyvendinti vieną iš pagrindinių savo veiklos tikslų: „vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį“ (10 str. 2 d. 1 p.), papildyti įstatymą nuostatomis dėl eksperimentinės plėtros veiklos vykdymo kolegijose. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 str. 2 dalį
2) pagal savo kompetenciją užsiimti konsultacine veikla, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą ; Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šio punkto nėra, bet nuostata be žodžio “veikla„ nustatyta, kitose dalyse. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
16 Argumentai: Siekiant tiksliau ir aiškiau apibrėžti mokslo ir technologijų sričių terminus bei pabrėžti mokslo ir technologijų papildomumą, papildyti 12 str. 1d. 6 p., ir išdėstyti taip: Pasiūlymas: papildyti 12 str. 1d. 6 p., ir išdėstyti taip:
6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos konsultacijas ir kitas paslaugas savo vykdomose mokslinės ir technologinės veiklos srityse pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir valstybės narės juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konsultacijas ir kitas paslaugas pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir valstybės narės juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V.
Kreivys
2 Argumentai: Siekiant atskirti ir išgryninti mokslo ir studijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, tikslintina 13 str. 2 d. Pasiūlymas: Patikslinti 13 str. 2 dalį:
politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija , Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Valstybinis studijų fondas, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų komisija, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos mokslo akademija tai mokslo politiką įgyvendinanti ekspertinė institucija ir sistemiškai žiūrint turėtų būti įrašyta šiame skirsnyje Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
1 Argumentai: Siekiant sustiprinti LMT nepriklausomumą, siūloma nekeisti jos tvirtinimo tvarkos. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį:
biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai Lietuvos mokslo tarybos narius, pirmininką ir pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Pritarti Pasiūlymas:
Pritarta 1 dalies siūlymui Seimo nariai V.
Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Argumentai: Išbraukti nuostatą dėl eksperimentinės plėtros veiklos vertinimo funkcijos suteikimo Lietuvos Mokslo tarybai (toliau – LMT), kadangi ši vertinimo funkcija išeina už LMT mokslinės kompetencijos ribų (eksperimentinės plėtros veikla yra susijusi su naujų produktų kūrimu ir parengimu rinkai, t. y. reikalauja verslo aplinkos), reikalauja papildomų (technologinių) LMT gebėjimų naujų produktų kūrimo srityje įgijimo (ir ekspertų bazės papildymo technologijų ekspertais) bei dubliuojasi su analogiška MITA funkcija, kuri yra pagrindinė šiai agentūrai. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį:
Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba pagal savo kompetenciją įgyvendina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politiką, formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoja ir vykdo programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ar Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas bei organizuoja Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei ir doktorantūros vertinimą. Lietuvos mokslo taryba turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Nepritarti Pasiūlymas:
Nepritarta 2 daliai, kadangi labai sunku nubrėžti takoskyrą tarp mokslinių tyrimų ir eksperimentinės Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1316 Argumentai: Panaikinti 15 įstatymo projekto straipsnį, apjungiant jį su 73 projekto straipsniu.
Pasiūlymas: Panaikinti 15 įstatymo projekto straipsnį, apjungiant jį su 73 projekto straipsniu. 15 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija
akademija yra biudžetinė įstaiga. 2. Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. 3. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. 4. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas. Nepritarti Argumentai:
Lietuvos mokslo akademija tai mokslo politiką įgyvendinanti ekspertinė institucija ir sistemiškai žiūrint turėtų būti įrašyta šiame skirsnyje Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Argumentai: Siekiant aiškaus valstybės institucijų funkcijų padalinimo mokslinių tyrimų, vykdomų bet kokių subjektų, vertinimą valstybėje turėtų atlikti Lietuvos mokslo taryba, o eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacinės veiklos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Taip būtų išgrynintos įgyvendinančių institucijų funkcijos, panaikintas funkcijų dubliavimas ir padidinta šių institucijų dalykinė kompetencija ir veiklos efektyvumas. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pagal savo kompetenciją įgyvendina taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų skatinimo politiką, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, formuoja taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai ir inovacijoms diegti palankią aplinką, finansuoja taikom uosius ųjų mokslini us ų tyrim us ų , eksperimentinės plėtros veiklą darbus , skatina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų erdvę, pagal savo kompetenciją organizuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos bei inovacinės veiklos ekspertinį vertinimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti žodį „veikla“, kadangi plėtra irgi yra veikla. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1321 1 Argumentai: Siekiant sustiprinti MOST-os nepriklausomumą, tikslinga, kad ši biudžetinė įstaiga veiktų prie Vyriausybės. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį: Pasiūlymas:
1Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga , veikianti prie Vyriausybės. Pritarti Pasiūlymas:
1.
Pritarti Pasiūlymas:
1Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1323
1 Argumentai: Pakeisti 22 str. 1 d. išdėstant taip: Pasiūlymas: Pakeisti 22 str. 1 d. išdėstant taip:
1Įgyvendinant studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros skatinimo programas ir kitas studijų, mokslinių tyrimų, ir eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų skatinimo politikos priemones, sudaromos sąlygos Lietuvoje kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams). Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros procese dalyvaujantys subjektai (universitetai, mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės) turi kryptingai prisidėti, rengiant profesionalius specialistus, skleidžiant naujas žinias, konkurencing u a s, didelės pridėtinės vertės technologijas ir produktus tarptautinėje erdvėje, kuriant ir skatinant aukštųjų technologijų verslus, diegiant aukštąsias technologijas ir inovacijas į aukštųjų technologijų pramonę, tradicines ūkio šakas, kultūrą ir socialinę aplinką. Nepritarti Argumentai:
Siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę. Buvo iš dalies pritarta G. Steponavičiaus siūlymui. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1324 1 Pasiūlymas: Pakeisti 23 str. 1 d. išdėstant taip:
1Vyriausybė sudaro komisiją mokslini ų ams tyrim ų ams , eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklos ir inovacijų skatinimo plėtotei, taip pat prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos ir inovacijų raidos skatinimo (sumanios specializacijos) krypčių plėtrai koordinuoti nacionaliniu mastu.
Vyriausybės komisijos siūlymai ir nuomonė Vyriausybei yra rekomendacinio pobūdžio. Nepritarti Argumentai: Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1324 Argumentai: Pasiūlymas: Projekto 24 str. neatitinka mokslo ir studijų sistemos. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo sritis. 24 straipsnis. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras
politikos tyrimų centras yra viešoji įstaiga. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centrą steigia ir jo įstatus tvirtina Vyriausybė. Valstybės kaip Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras vykdo valstybės ekonomikos stebėseną ir teikia siūlymus dėl jos vystymosi Vyriausybei ir kitoms ekonomikos politiką įgyvendinančioms institucijoms, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. 3. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro veikla susijusiose srityse, narys. Pritarti Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
22 Pasiūlymas: Patikslinti 28 str. 2 d. 2 p.
2 p. 2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos , meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir meno veiklos kokybę ir lygį;
Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma rašyti „plėtros veikla“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1328
2 3 Pasiūlymas: Patikslinti 28 str. 2 d. 3p. 3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir meno veiklos kokybę ir lygį;
Nepritarti Argumentai: Komitetas nepritarė ir ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-13321 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų dalyvavimą technologijų kūrime, patikslinti 32 str. 1 d. 3p. Pasiūlymas: patikslinti 32 straipsnio 1 dalies 3punktą:
3) svarsto ir tvirtina mokslinę veiklą ir technologinę veiklą reglamentuojančius dokumentus; Iš dalies pritarti Argumentai: Komitetas nepritarė žodžio „technologijos“ įrašymui, tačiau Siūlo šią dalį formuluoti taip:
„ 3) svarsto ir tvirtina institute vykdomą mokslinę veiklą ir eksperimentinę plėtrą reglamentuojančius dokumentus ;“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1337
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų dalyvavimą technologijų kūrime, patikslinti 37 str. 1 d. Pasiūlymas: Patikslinti 37 str. 1 d. 1.
1Mokslinių tyrimų instituto įstatų turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kryptys. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma rašyti „plėtros veikla“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1342
1 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti studijų aukštosiose mokyklose kokybę, vykdant ne tik aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet ir eksperimentinės plėtros veiklą, patikslinti 42 str. 1 d. 3p. Pasiūlymas: Patikslinti 42 str. 1 d. 3p.:
3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialioji bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamų studijų programų, mokslinės , technologinės ir (arba) meno veiklos įgyvendinimui bei tenkinamos kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės , technologinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti. Nepritarti Argumentai: Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė žodžio „technologinės“ įrašymui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1345 1, 2, 3 Argumentai: Siekiant užtikrinti mokslo, technologijų ir studijų vienovę aukštosiose mokyklose ir siekiant suvienodinti ir vienareikšmiškai naudoti mokslo ir technologijų sričių terminus, patikslinti 45 str. Pasiūlymas:
Patikslinti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo , technologijų ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę. 2.
, technologijų ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinė s je plėtro s je veikloje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo ir technologinių žinių ir mokslinio bei technologinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos
(meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdom ų os mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros mokslo
(meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės plėtros
(meno) veikla yra privaloma. 3. Kolegijose mokslo , technologijų ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros veikloje darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje. Nepritarti Argumentai:
Straipsnio pavadinimas turi atitikti straipsnio turinį. Be to Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė žodžio „technologijos“ įrašymui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1346 Argumentai: Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, vykdomos mokslo ir studijų institucijose, kokybę bei siekiant suvienodinti ir vienareikšmiškai naudoti mokslo ir technologijų sričių terminus, patikslinti 46 str. 1 d. ir 2 d. Pasiūlymas: patikslinti 46 str. 1 d. ir 2 d. 1. Mokslo ir studijų institucijos atsako už moksl inių o tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę.
Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti kokybės kultūrą. 2. Moksl inių o tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Nepritarti Argumentai:
Straipsnio turinys turi atitikti straipsnio pavadinimą. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1351 Argumentai: Patikslinti 51 str. Pasiūlymas: Patikslinti 51 str. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi mokslo ir studijų institucijose valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos rezultatai turi būti skelbiami viešai (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: „Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
23 Argumentai: Patikslinti 60 str. 2 d. 2 p. Pasiūlymas: Patikslinti 60 str. 2 d. 2 p.
o inės, technologinės
pripažįstamus etikos principus;
3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (meno) veiklos rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas; Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Nepritarti 2punkto pataisymams, kadangi tokiems siūlymams nebuvo pritarta ankstesniuose straipsniuose. Pritarti 3 punkto pasiūlymui išskyrus žodį „veiklos“, kadangi plėtra yra irgi veikla, būtų logikos klaida. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
12 Argumentai: Siekiant užtikrinti galimybę studentams dalyvauti aukštosios mokyklos vykdomuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės plėtros veikloje, papildyti 62 str.1 dalį nauju 2 punktu ir pakeisti toliau einančių punktų numeraciją. Pasiūlymas: papildyti 62 str.1 dalį nauju 2 punktu:
2) vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Nepritarti Argumentai: Jeigu bus įrašytas šis punktas tada dar atskirai turėtų būti skirtos lėšos šiai veiklai vykdyti. Studentai studijuodami gali užsiimti moksline veikla individualia tvarka. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Pasiūlymas: Patikslinti 65 str. 2 d.:
arba pripažintas menininkas arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą, ir jiems vadovauti šiai veiklai ir , skelbti tyrimų jos rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematikas ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų jų rezultatus.
Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1365
5 Pasiūlymas: Patikslinti 65 str. 5 d. 5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslini us ų tyrim us ų ir eksperimentinės plėtros veiklą darbus . Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366
2 Pasiūlymas: Patikslinti 65 str. 2 d. 2. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai , skelbti tyrimų šios veiklos rezultatus. Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366
3 Pasiūlymas: Patikslinti 66 str. 3d. 3. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentin ės ei plėtr os ai veiklai, skelbti šios veiklos tyrimų rezultatus.
Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366
4 Pasiūlymas: Patikslinti 66 str. 4 d. 4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą , skelbti šios veiklos rezultatus. Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1366
5 Pasiūlymas: Patikslinti 66 str. 5 d. 5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslini us ų tyrim us ų ir eksperimentinės plėtros veiklą darbus, rengtis stoti į doktorantūrą. Nepritarti Argumentai:
„Plėtra“ yra irgi veikla, todėl nesiūloma įrašyti tik „eksperimentinės plėtros“. Nepritarta ir ankstesniuose straipsniuose. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1369
1 Pasiūlymas: Patikslinti 69 str. 1 d.
statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės tarybos) ar mokslo tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje mokslo ir studijų institucijoje dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su šia institucija mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus , eksperimentinės plėtros veiklą ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo , technologijų , meno ar pedagoginiais klausimais ar pan., bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos šioje mokslo ir studijų institucijoje pabaigos, o asmenims, nurodytiems šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje, ne ilgiau kaip 5 metus) dirbančiam kitur. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Iš pasiūlymo išbraukti žodžius „veiklą“ ir „technologijų“, kadangi ankstesniuose straipsniuose nebuvo pritarta. Po žodžio „publikacijos,“ išdėstyti taip: vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus , eksperimentinės plėtros veiklą ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo , technologijų , meno ar pedagoginiais klausimais ar pan., “ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
11 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d. 1 p. 1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo ir technologijų programoms vykdyti bei mokslo , technologijų ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis. Nepritarti Argumentai: Nepritarta ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
13 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d. 3 p. 3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui studijų veiklai, moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros veiklai reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai: Nereikėtų nurodyti kokią informaciją galima gauti, gali būti reikalinga šiame siūlyme nepaminėta informacija. Tai perteklinis siūlymas siaurinantis informacijos gavimo ribas. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
17 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d. 7 p. 7) savarankiškai skelbti savo mokslo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos rezultatus darbus. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta bendresnė nuostata, kadangi gali būti skelbiama ir kita. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
2 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 2 d. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams, eksperimentinės plėtros veiklai ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei , technologinei ir
(arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Nepritarti Argumentai: Ankstesniuose straipsniuose nepritarta Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
3 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 3 d. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms ir technologinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse ir technologinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines ir technologines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai: Ankstesniuose straipsniuose nepritarta Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
5 Pasiūlymas: Papildyti 73 str. nauja 5 dalimi, o buvusią 5-ą laikyti 6 d. 5. Lietuvos mokslų akademija Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas. Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas. Nepritarti Argumentai:
Nebuvo pritarta Lietuvos mokslų akademijos straipsnio išbraukimui Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys
1 5, 6 Pasiūlymas: Patikslinti 71 str. 1 d.
1 d. 5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos, ūkinės , mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
6) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimas; Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Komitetas ankstesniuose straipsniuose nepritarė įrašyti žodį „veiklos“. Siūloma išdėstyti taip,
5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ir (arba) meno veiklos, ūkinės mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
6) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimas; Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1384 2 Pasiūlymas: Patikslinti 84 str. 2 d. 2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos darbų priemonių visuma, kurios rezultatai tikslas yra naujos mokslo žinios ir kiti intelektiniai produktai, eksperimentinės plėtros veiklos rezultatai , nauja mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra ir aukštesnė tyrėjų kompetencija. ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms problemoms spręsti Pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymą įrašyti tik be žodžio „veiklos“ ir jį išdėstyti taip:
„2. Konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. “ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1384
3 Pasiūlymas: Patikslinti 84 str. 3 d. 3.
3Nacionalinės mokslo ir technologijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos – konkursinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos programos, sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir didinti tarptautinį Lietuvos mokslo tarptautinį verslo konkurencingumą mokslo ir technologijų srityje . Nacionalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo ir technologijų programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo , ir technologinį ir inžinierinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir finansinius išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentin ės ę plėtr os ą veiklą . Nacionalinių moksl o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros mokslo ir technologijų programų nuostatus tvirtina Vyriausybė. Nepritarti Argumentai:
Siūloma palikti šio įstatymo projekte esamą formuluotę. Tai užtikrins įstatymo nuostatų vientisumą Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1385 2 Pasiūlymas: Patikslinti 85 str. 2 d. 2. Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš už suteiktas mokslinių o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, paslaugas ar iš kitos ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų , įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma šią dalį išdėstyti taip:
2Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš už suteiktas mokslinių o inių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, paslaugas ar iš kitos ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų , įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D.
1 1 Pasiūlymas: Patikslinti 86 str. 1 d. 1 p. 1) visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant ugdyti išsilavinusią, mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlią asmenybę ir visuomenę, laisvai kuriančią, kaupiančią ir skleidžiančią mokslo , technologijų žinias ir kultūros vertybes, puoselėjančią Lietuvos tapatybę;
Nepritarti Argumentai: Komitetas nepritarė ir ankstesniuose straipsniuose Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-13881 2 Pasiūlymas: Patikslinti 88 str. 1d. 2 p. 2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklos , ūkinės , mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1389 2 Pasiūlymas: Patikslinti 89 str. 2 d. 2. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje, atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklą, naudojantis jos patirtimi arba technologija ir (arba) įranga , ir (arba) mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1389 3 Pasiūlymas: Patikslinti 89 str. 3 d. 3.
3Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą mokslinius tyrimus ir
(arba) eksperimentinės plėtros veiklą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros veiklą ar meno darbą veiklą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios mokyklos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti siūlymui išbraukiant žodį „veiklos“ Seimo nariai V. Stundys A. Dumčius D. Kreivys V. Juozapaitis 2015-11-1390 3 Pasiūlymas:
Patikslinti 90 str. 2 d. 2. Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Po žodžių „aukštosios mokyklos“ išdėstyti taip, vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentinės plėtra ir būtinas šiems tikslams pasiekti. Seimo nariai G. Steponavičius V. Stundys 2015-11-1872 1 Argumentai: atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų vadovų siūlymus, siūloma įvesti skaidrią pareigų užėmimo kadencijomis tvarką visiems aukštosios mokyklos dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie net ir antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą eiti toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms. Pasiūlymas:
Pakeisti
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis nurodytus šio įstatymo 68 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje , pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.“ Nepritarti Argumentai: Šis siūlymas nesiderina su DK įtvirtintu darbo santykių stabilumo principu, darbuotojai gali netekti galimybės imti paskolas, lengvatų Seimo nariai G. Steponavičius V. Stundys 2015-11-1872 4 Argumentai: atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų vadovų siūlymus, siūloma įvesti skaidrią pareigų užėmimo kadencijomis tvarką visiems aukštosios mokyklos dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie net ir antrą kartą iš eilės laimėjo konkursą eiti toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms. Pasiūlymas:
Pakeisti
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 Su asmeniu, antra kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurio metu asmeniui mokslo ir studijų institucija buvo suteikusi nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas ar atostogas vaikui prižiūrėtį į 5 metų laikotarpį neįtraukiamas. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešojo konkurso būdu. Nepritarti Argumentai:
Šis siūlymas nesiderina su su DK įtvirtintu darbo santykių stabilumo principu, darbuotojai gali netekti galimybės imti paskolas, gauti lengvatas. Seimo narys J. Požela 2015-11-2474 1 Argumentai: Įstatymo projekto iniciatoriai, kaip vieną iš pagrindinių keliamų tikslų įvardino geresnės mokslo kokybės užtikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės finansinė parama turi ženklų vaidmenį kelia nt šį rodiklį, tačiau įstatymo projekto 74 ir 75 straipsniuose yra numatoma, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos gali būti skiriamos tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Ši nuostata kritikuotina keliais pagrindiniais aspektais. Visų pirma, siūlomas reguliavimas neatitinka tarptautinės praktikos. Kaip minima Lietuvos verslo konfederacijos rašte, pagal EBPO Frascati vadovą šalies aukštojo mokslo sektorius vertinamas atsižvelgiant į visų universitetų – tiek privačių, tiek valstybinių, pažangą, todėl siekiant kelti Lietuvos mokslo reitingus valstybė turi būti suinteresuota kokybiško mokslo plėtra, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tuo tarpu apribojant subjektų, galinčių pretenduoti į valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas, skaičių sukuriamos papildomos kliūtys išnaudoti šalies mokslinį potencialą. Ankstesnį argumentą pagrindžia ir tai, kad aukštos kokybės, tarptautinio lygio moksliniai darbai dažnai yra parengiami būtent privačiuose universitetuose, kuriems, pagal siūlomą reguliavimą, nėra sudaroma galimybių gauti bazinį valstybės tyrimų finansavimui. Taip galimai pažeidžiamas racionalaus valstybės lėšų naudojimo principas – finansavimas nukreipiamas tik į valstybines, o ne į geriausią mokslinę produkciją kuriančias mokslo ir studijų institucijas. Be to, pabrėžtina, kad visiems universitetams, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio ar teisinio statuso, įstatymo projekte yra keliami tie patys su moksliniais tyrimais susiję tikslai, taikoma identiška atsiskaitymo bei akreditavimo tvarka. Diferenciacija atsiranda tik skiriant finansavimą.
Dėl šios priežasties, patvirtinus įstatymo projektu siūlomą valstybės bazinio finansavimo reguliavimą, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas – tyrėjams, priklausomai nuo institucijos, kurioje jie dirba, būtų sudaromos nevienodos galimybės vykdyti mokslinę veiklą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūloma įstatymo projekto 74 ir 75 straipsniuose numatyti, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos būtų skiriamos tiek valstybiniams, tiek privatiems universitetams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:74 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšos
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
3) šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos lėšos;
4) Valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
5) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;
7) valstybės fondų lėšos;
8) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
9) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
10) kitos teisėtai gautos lėšos. Nepritarti Argumentai: Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.
Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
asignavimai kiekvienam valstybiniam universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, įgyvendinančioms savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
1 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. Nepritarti Argumentai: Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. Nepritarti Argumentai:
Valstybės finansinės galimybės yra ribotos, KT ne vieną kartą pasisakė, kad pirmiausia turi būti valstybinės lėšos skirtos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms tai Valstybė negalės vykdyti kitų prievolių, mažiau bus skirta valstybinėms mokslo institucijoms. Seimo nariai R. Paliukas K.Daukšys V.Juozapaitis
3 Argumentai: Siekiant užtikrinti lituanistinių institutų teisinę apsaugą ir jų nacionalinę svarbą, tikslinga jų steigimą įteisinti įstatymu. Pasiūlymas:
lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja, įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą. Valstybiniai lituanistinių tyrimų institutai (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas) steigiami įstatymu.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Jau yra įregistruotas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas XIIP-3866 Kad nereikėtų įstatymu steigti institutų siūloma 40 straipsnio 2 dalį papildyti taip ,, Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus .“ Seimo nariai R. Paliukas K.Daukšys V.Juozapaitis V.Stundys 2015-12-032 N P Argumentai:
Siekiant įgyvendinti 3 str. 3 d. nuostatas būtina papildyti 2 str. ( Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nauja 20 dalimi. Pasiūlymas: Vyriausybė, įgyvendindama 3 str. 3 d. nuostatą, teikia LR Seimui iki 2016 m. birželio 1 d. šių institutų įstatymus. Nepritarti Argumentai: Ši nuostata susijusi su 3 str. 3 dalimi Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys 2015-12-0774 Argumentai: Pasiūlymu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ 74 straipsnis. Valstybinių Mokslo ir studijų institucijų lėšos “ Pritarti Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys 2015-12-0774 N Pasiūlymas: Papildyti 74 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje); steigėjo lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: „
bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka ir kitos teisėtai gautos lėšos. „ Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė V.Stundys 2015-12-09 53, 54 Argumentai: Dėl teisinio aiškumo siūloma kitokia 53-54 straipsnių struktūra – atskiriama doktorantūros studijas reglamentuojančioji dalis (siūlomas 54 straipsnis). Išbraukiama 53 str. 8 d., kadangi doktorantūros studijų trukmė yra doktorantūros nuostatų dalis. Siūlome sumažinti biurokratinę naštą:
straipsniuose numatyti keli studijas reglamentuojantys dokumentai, juos visus siūloma apjungti į vieną (siūlomo 53 straipsnio 2d.) Į vieną dokumentą bus apjungti reikalavimai I pakopos ir vientisosioms studijoms, II pakopos studijoms, jungtinėms studijų programoms, studijų formų aprašai ir studijų krypčių aprašų rengimo tvarka bei jų rengimo rekomendacijos);
kad studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o ne Vyriausybė (siūlomo 53 straipsnio 11 d.).
Tai akademinis klausimas, o ne finansų, todėl pakanka, kad tvirtins švietimo ir mokslo ministras; Siūlomos pataisos yra redakcinio pobūdžio, joms pritarimą išreiškė universitetų ir kolegijų atstovai. Siūloma 53 ir 54 straipsnius išdėstyti taip:
studijų programos apimtis
reikalavimai
pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos. 2. Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 32 . Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Šių studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras . Baigus skirtingų studijų formų studijas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. 4 . Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis gali būti mažesnė negu
karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 studijų kreditų normą. 5.
programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 6. Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų. 7. Magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų. 8 . Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra 60 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį
(trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 8. Doktorantūros apimtį
(trukmę) nustato švietimo ir mokslo ministras. 54 straipsnis. Studijų vykdymo reikalavimai
8. Studijos (išskyrus doktorantūrą) vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės. 9 . Studijų programoje numatyti studijų rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių aprašus rengiami ir atnaujinamai ministro nustatyta tvarka, juos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 10 . 3 . Studijų programos gali būti skirtos dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. Šių, tarpkryptinių, programų vykdymo reikalavimus, taip pat bendruosius pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų programų reikalavimus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti. 11. 4. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras Vyriausybė . Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo ir mokslo ministras. 125 . Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studijų vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 13. 6 Studijų programoje numatytai studentų praktikai atlikti, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. 14. 7. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines – atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Jungtinių programų bendruosius reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras. 8. Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. 54 straipsnis. Doktorantūros studijų vykdymo reikalavimai
doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas.
Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, Mokslo krypčių klasifikaciją tvirtina švietimo ir mokslo ministras, mokslo sričių klasifikaciją tvirtina Vyriausybė. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. 10. 2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno studijų kryptyse suteikiama į meno doktorantūrą pretenduojantiems universitetams, remiantis jų meno ir mokslinės veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus. Pritarti
17 Argumentai: Įstatymo projekte palikus nuostatą, jog gerai besimokančiu laikomas asmuo, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų, lieka aktualus šios nuostatos atitikimo Konstitucijai klausimas.
Be to, atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu tas pats balas yra vertinamas nevienodai skirtingose studijų programose ir skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat, skirtingose aukštosiose mokyklose akademinė skola pripažįstama taip pat skirtingai (vienose aukštosiose mokyklose akademinė skola pripažįstama po egzamino neišlaikymo, kitose – tik po pirmojo nemokamo perlaikymo (kartais šis perlaikymas persikelia į kitą semestrą ir peržengia rotacijos datą), todėl siekiant išvengti painiavos vertinimo sistemoje bei užtikrinti sąžiningą studentų rotaciją, siūlome įstatymo projekte atsisakyti konkrečios vertinimo skalės įvardijimo ir apsiriboti vien tik tuo, jog gerai besimokančiu asmeniu laikomas asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosios mokyklos turi ypatingą teisinį statusą – joms laiduojama autonomija; aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-11-10 nutarime Nr.
KT48-N15/2014konstatvo, jog kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės (2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Taigi įstatyme įtvirtinus, kad gerai besimokančiu asmeniu laikomas asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą, būtų tinkamai įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, kadangi siūlomos nuostatos numatytų konkrečius ir aiškius kriterijus pagal kiekvienos studijų srities ir krypčių grupių specifiką, kurie būtų numatyti aukštųjų mokyklų statutuose. Taip pat siūlomos nuostatos užtikrintų ir iš Konstitucijos kylančio aukštųjų mokyklų autonomijos principo tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 77 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Jeigu nėra studentų toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje, į valstybės finansuojamą vietą gali būti perkeliamas toje pačioje kryptyje ar krypčių grupėje, tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po atitinkamo studijų laikotarpio yra „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų , ir jeigu studijų kaina yra ne didesnė, nei studijų kaina atsilaisvinusioje valstybės finansuojamoje studijų vietoje).“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė kitam siūlymui. Šis siūlymas galimai prieštarauja Konstitucijai Seimo narys G. Steponavičius 2015-12-1578 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos ž inios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
etenkinami minimalūs reikalavimai. 2 . 1. Gerai besimokančiu laikomas asmuo, studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų . yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 3 . 2 . Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti mokslo ir studijų institucijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 4. 3. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms.“ Nepritarti Argumentai:
Skalės nelieka įstatymo projekte, tačiau Komitetas pritarė kitai nuostatai dėl gerai besimokančio. Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė V. Gedvilas
2 Argumentai: Siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, taip pat siekiant demokratizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas.
Šios pataisos įgalintų akademinę bendruomenę daug aktyviau dalyvauti aukštosios mokyklos valdyme, skatintų akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą, atsakingumą ir dalyvavimą universitetų veikloje iš apačios, sustiprintų akademinės bendruomenės savivaldą, bei sudarytų sąlygas didesnei galių tarp Senato (akademinės tarybos), Tarybos ir rektoriaus pusiausvyrai, taip stiprintų gero valdymo principų (skaidrumo, atskaitomybės, teisėtumo, bendruomenių įtraukties, nešališkumo, atliepiamumo, rezultatyvumo, dalyvavimo) taikymą aukštosiose mokyklose. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštosios mokyklos taryba
mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitim ų us ;
siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano; įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą ;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiam
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;
siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
siūlymus dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;910 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1011 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;1112 ) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ;1213 ) svarsto ir teikia siūlymus dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan
veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;1415 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Siekiant teisinio santykių stabilumo siūloma teisinio reglamentavimo nekeisti.
Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė V. Gedvilas A.Dumčius 2015-12-1528 2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
1Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;1714 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai
atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;2015 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;109 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plan ą o ;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų ;
(direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių); svar
sto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
12) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;13 12 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);14 13 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;17 14 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendr ą o studijų vietų skaiči ų aus nustatymo , atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
18) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
19) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;20 15 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė A.Dumčius 2015-12-1640 2 Argumentai:
Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas lituanistinis prioritetas, šį priorit
etą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, kurios kaupia, sistemina, saugo, skleidžia nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdo fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus.
Seimo nariai R.Paliukas O.Leiputė R.Baškienė
2 Argumentai: Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas lituanistinis prioritetas, šį prioritetą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, kurios kaupia, sistemina, saugo, skleidžia nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdo fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus. Siekiant užtikrinti lituanistinių mokslo ir studijų institucijų teisinę apsaugą ir jų ypatingą svarbą, tikslinga papildyti 40 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.“ Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis
5 Argumentai: : Lietuvos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas buvo ir yra vienas aktualiausių aukštojo mokslo klausimų. 1999 m. Bolonijos deklaracijoje bei vėlesniuose komunikatuose - vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti ir palaikyti Europos aukštojo mokslo kokybės standartus. Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai yra grindžiami visuomenės suinteresuotumu aukštojo mokslo kokybe ir racionaliu finansinių išteklių naudojimu, jie apima aukštųjų mokyklų atsakomybę valstybei, visuomenei, skaidrumą, vidinio ir išorinio vertinimo derinimą, racionalumą ir tarptautiškumą.
Aukštųjų mokyklų vykdoma ypatinga misija, poveikis šalies konkurencingumui, visuomenės lūkesčiai dėl aukštojo mokslo reikalauja ir atitinkamo atsakingo valstybės reguliavimo, nustatant tokius aukštojo mokslo standartus, kurie užtikrintų aukštojo mokslo kokybę. Galiojančiame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti aukštojo išsilavinimo standartų, valstybinių aukštųjų mokyklų atskaitomybės, šalies konkurencingumo stiprinimo, reagavimo į rinkos pokyčius kontekste. Šių pasiūlymų tikslas yra didinti aukštojo mokslo kokybę, užtikrinti lygias galimybes visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, garantuoti, kad aukštasis mokslas atitiktų valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti 7 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.
Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos pedagoginio ir mokslo darbuotojų ir administracijos sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ES paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“ Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis
5 Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir
akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos poreikį. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
„5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir
akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. S tudijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis V.Stundys 2015-12-1659 1, 2, 6 Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį, papildyti nauja 2 ir 6 dalimis, ir straipsnį išdėstyti taip:
Priėmimas į aukštąją mokyklą „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys , atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas gali būti vykdomas iki studijų atitinkamoje studijų programoje einamaisiais metais pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, kasmet nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 d. Šis reikalavimas netaikomas: 1)asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas; 2)asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo; 3)asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų. 2. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kasmet iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kasmet ne vėliau kaip iki birželio 1 d. 23 . Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. 34 .
3
4. Minimalų studijų vietų skaičių studijų programoje valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. 45 . Į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni, negu švietimo ir mokslo ministro patvirtinti minimalūs rodikliai, kurie nustatomi atsižvelgiant į būtiną pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Šie rodikliai tvirtinami įvertinus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir skelbiami ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. 6. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 d. savo interneto tinklalapiuose aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija
8. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 67 . Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka. Pritarti Seimo nariai R.Paliukas R.Baškienė O.Leiputė A.Dumčius V.Juozapaitis A.Zeltinis
20 P
nauja dalimi:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas N.
Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnis 5 dalis įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. Pritarti Pasiūlymas: Šią dalį išdėstyti taip: „20. Šio įstatymo
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m.“ Seimo nariai O.Leiputė B.Vėsaitė
1 Argumentai: Kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus taip pat turėtų skirti Seimas. Tai suteiktų steigėjui daugiau galimybių tiesiogiai prižiūrėti savo įsteigtos institucijos veiklą. Siūlome konkrečiau apibrėžti vienasmenį ir kolegialų Tarybos organus. Manome, kad detalias valdybos ir komitetų narių atrankos ir skyrimo procedūras tikslinga apibrėžti ne įstatyme, bet Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai , dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė . Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas.
Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybė tvirtina Seimo komitetui, kuriam priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimus švietimo ir mokslo srityje, pritarus. Pritarti Seimo nariai V.Simulik
2 Argumentai: Tai leistų aukštosioms mokykloms nepavykus parduoti nuosavybės teise valdomo turto, bet siekiant tai padaryti, perleidžiamo valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertė būtų peržiūrima, ją sumažinant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Dabartiniai LR teisės aktai šios galimybės nenumato. Susidaro praktika, kad aukštosios mokyklos, norėdamos įgyvendinti savo statutuose įtvirtintus strateginius planus, bei investuoti gautas lėšas iš tokių sandorių į savo mokslo ir studijų infrastruktūrą negali to padaryti, kadangi nekilnojamasis turtas yra nelikvidus ir nedomina pirkėjų, o įgyvendinti strateginius planus iš kitų lėšų šaltinių nėra galimybės. Įtvirtinus šias nuostatas įstatyme, turto vertės peržiūrėjimo procedūra būtų detalizuota poįstatyminiu teisės aktu. Pasiūlymas:
Papildyti 90 straipsnį nauja 2 dalimi, straipsnio 2, 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti sekančiai: ,,90 straipsnis. Disponavimo valstybinių aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai 1.
Sandoriai, kuriais remiantis kitų juridinių ir fizinių asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Per 2 viešus aukcionus nesudarius sandorio, aukštoji mokykla turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą. 3 . 2. Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti. 4. 3. Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles. 5. 4. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Dėl teisinio aiškumo papildyti 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Jeigu valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomas turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, tai per 2 viešus aukcionus nesudarius sandorio, aukštoji mokykla turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.“ Seimo nariai V.Simulik E.Šablinskas 2016-02-1026 1, 2 Argumentai: ,,Aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas sus atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002-02-05 nutarimas, 2009-10-28 sprendimas). ,,Kad valstybė galėtų įgyvendinti savo priedermę prižiūrėti mokymo įstaigų veiklą, taip pat tam, kad būtų užtikrintas aukštųjų mokyklų autonomijos principo suderinamumas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, garantuota studijų kokybė ir mokslinių tyrimų plėtra, aukštosios mokyklos valdymo struktūroje paprastai turi būti numatyta tokia institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, tačiau kuri nėra tiesiogiai susijusi su akademinės laisvės principo įgyvendinimu. <...> tokia institucija, <...> gali būti formuojama ne tik iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių – į ją gali būti skiriami inter alia ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-10-28 sprendimas, 2011-12-22 nutarimas).“ Pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnio1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti sekančiai: ,,1. Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą
priežiūros ir valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas, svarstydamas projektą, pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką, šios funkcijos priskirtinos Tarybai. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei. Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas Pasiūlymas: nėra tikslingas ir yra ardantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo tvarką Lietuvoje. Seimo nariai V.Simulik
1 Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1. Valstybinės aukštosios mokyklos priežiūros ir valdymo organas yra taryba.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką, valdymo o ne priežiūros funkcijos priskirtinos Tarybai. Seimo nariai V.Simulik
2 Argumentai: ,,– negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kad institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis – užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, be kontrolės ir priežiūros funkcijų, vykdytų ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, kurios yra priskirtos paprastai iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių sudaromoms aukštųjų mokyklų valdymo institucijoms, įgyvendinančioms aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas;“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-12-22 nutarimas) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009-04-30 redakcija; Žin., 2009, Nr.
54-2140,61,101) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,2.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
svarsto ir teikia siūlymus, tvirtina dėl aukštosios mokyklos viziją ir misiją vizijos ir misijos;
svarsto ir teikia siūlymus dėl teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus pakeitimų ;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
tvirtina įvertina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
įvertina senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
svarsto ir tvirtina išklauso rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo veiklos ataskaitą;
tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
suderinusi su senatu (akademine taryba) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
svarsto ir teikia siūlymus, tvirtina dėl aukštosios mokyklos viziją ir misiją vizijos ir misijos;
svarsto ir teikia siūlymus dėl teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus pakeitimų ;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
tvirtina įvertina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
įvertina senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
svarsto ir tvirtina išklauso rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo veiklos ataskaitą;
tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
suderinusi su senatu (akademine taryba) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas pritarė kitam valdymo modeliui. Siekiant teisinio principo stabilumo, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką, šios funkcijos priskirtinos Tarybai.
Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei. Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas Pasiūlymas: nėra tikslingas ir yra ardantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo tvarką Lietuvoje. Seimo nariai V.Simulik
3 Argumentai: Darbuotojų atstovams leistų aukštojoje mokykloje geriau atstovauti visų darbuotojų teises, padėtų vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolę, neprieštarautų sąžiningiems santykiams tarp šalių (Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 22 str. 4, 5 punktai) Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka atrenka, skiria ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 3 arba 4 narius senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai34 arba 45 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie34 arba45 nariai atrenkami viešo konkurso būdu aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka . Vieną narį iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, skiria švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su senatu (akademine taryba).
Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. Nepritarti Argumentai: Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, 2012 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriose buvo įgyvendinta konstitucinė aukštosios mokyklos autonomijos norma, numatant lemiamą balsą aukštosios mokyklos tarybos formavime pačiai akademinei bendruomenei. Dėl šios priežasties, manome, jog pateiktas Pasiūlymas: nėra tikslingas ir yra ardantis jau nusistovėjusią aukštųjų mokyklų valdymo tvarką Lietuvoje. Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
6 Argumentai: Siūlome patikslinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto
projekte esantis apibrėžimas parengtas pagal EBPO leidinį Frascati vadovas
Frascati manual 2002 ), kurio vertimą organizavo ir leidinį 2007 m. lietuvių kalba išleido Švietimo ir mokslo ministerija. 2015 m. pabaigoje, baigiant svarstyti įstatymo projektą Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, EBPO išleido leidinį Frascati manual 2015 , kurio įdiegimą šiuo metu organizuoja EUROSTAT. Siūlome patikslinti šios sąvokos apibrėžimą pagal Frascati manual 2015 . Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga papildomą pažinimą teikianti duodanti veikla, kurios tikslas – kurti nauj us as medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus ar procesus , sistemas ir paslaugas arba iš esmės ar tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus įdiegtus , taip pat kurti , diegti ar ba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Pritarti Pasiūlymas: 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus , produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.“ Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva A.Zeltinis 2016-03-1520 Argumentai:
Redakcinė pastaba siekiant aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštojo mokslo tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras , jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva A.Zeltinis 2016-03-1544
7 2 Argumentai: Pritarus siūlomai redakcijai, straipsnyje minimi subjektai ( užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba aukštosios mokyklos atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, veikiantys pagal tarptautines sutartis) negalės užsiimti jokia kitokia veikla, išskyrus su studijomis susijusia veikla.
Tai prieštarauja protingumo principui, taip pat Civilinio kodekso nuostatoms ir kitiems teisės aktams, nes kiekvienas juridinis asmuo gali užsiimti įvairia ūkine veikla, kuri numatyta šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose, kuri neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir visuomenės normoms. Siūlomas teisinis reglamentavimas yra neargumentuotas ir nedera su įprasta praktika. Pvz., Britų taryba, kuri veikia pagal tarptautinę sutartį, ir be kitų veiklų ketina vykdyti ir su studijomis susijusią veiklą, iš karto praras teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą, kai tik pradės vykdyti kitokią veiklą (dėl kurios iš konkrečia studijų kryptimi ir pakopa (profesinėmis studijomis). Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama arba su studijomis nesusijusia veikla;“ Iš dalies pritarti Argumentai: Šiai Įstatymo projekte esančiai formuluotei Komitetas jau pritarė 2015 12 09, tačiau siūlo ne išbraukti o papildyti esamą formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama arba nevykdo su studijomis nesusijusia veiklą daugiau kaip 12 mėn.;“ Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
2 Argumentai: Papildomos arba išlyginamosios studijos įstatymo projekte neapibrėžiamos, dabar aukštosios mokyklos jas vykdo pagal Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymą, asmenims suteikdamos klausytojo statusą.
Jos negali būti suprantamos kaip dalinės, nes pagal apibrėžimą dalinės studijos yra studijų programos dalis. Taigi siūloma nuostata neatitinka straipsnio pavadinimo („Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas“). Neaprašytas jos įgyvendinimo būdas – kas administruotų lėšas ir vykdytų atranką, pagal kokius kriterijus ir kokiu mastu. Siūlome atsisakyti šios nuostatos. Pasiūlymas:
Išbraukti 56 straipsnio 2 dalį : „2. Iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programą, atsižvelgus į jų studijų kolegijoje rezultatus, gali studijuoti pagal universiteto vykdomas išlyginamąsias ir (ar) papildomas studijas nemokamai, valstybės finansuojamoje vietoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas pritarė kitai nuostatai Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
3 Argumentai: Siūlome apibendrinti paramos skyrimo reglamentavimą nustatant, kad ji skiriama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai
gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos.
Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva A.Zeltinis 2016-03-1575 Argumentai:
Projekto 83 str. 2 d. ir 3 d. 4 p. nustatyta, kad ūkio ir administravimo išlaidos, susijusios su studijomis, yra įskaičiuojamos į studijų kainą; 75 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms bazinio finansavimo lėšos skiriamos tik „2) administravimui ir ūkiui, susijusiems su studijomis“. Darytina išvada, kad įstatymo projektu siūloma valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skirti lėšų administravimui ir ūkiui, susijusiems su studijomis, dviem būdais – per studijų kainą ir tiesiogiai (Vyriausybės nustatyta tvarka, 75 str. 4 d.), o lėšų administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir mano veikla, visai neskirti. Siūlome valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skirti lėšų administravimui ir ūkiui, susijusiems su studijomis, tik per studijų kainą, o lėšas administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla, skirstyti pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus. Pasiūlymas:
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui, susijusiems su studijomis moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla ;
valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti. 3. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti ir lėšos administravimui ir ūkiui, susijusiems su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla , mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos studijų vietų skaičių, mokslo ir studijų institucijos vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 5. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
2 Argumentai: Projekto 76 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms valstybės biudžeto lėšos, susijusios su mokslininkų ar specialistų rengimu, būtų skiriamos tik tuo atveju, jei jie kartu su universitetais plėtoja mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą. Lėšos studijoms turi būti skiriamos tik mokslininkų ar specialistų rengimui nesiejant jų skyrimo su jokiomis papildomomis sąlygomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 76 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su universitetais plėtojantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą, rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
5 Argumentai: Vadovaujantis konstitucine doktrina dėl aukštosios mokyklos autonomijos manytina, kad projekto 83 straipsnio
studijuoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kuriose studijuojama mokant aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Pasiūlymas: Pakeisti 83 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose , aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus šio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.“ Pritarti Argumentai:
Komitetas jau buvo pritaręs šiai nuostatai, tačiau vadovaujantis konstitucine doktrina dėl aukštosios mokyklos autonomijos manytina, kad projekto 83 straipsnio 5 d. nuostata riboja valstybinės aukštosios mokyklos teisę priimti asmenis studijuoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kuriose studijuojama mokant aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Todėl siūlomas šis pakeitimas. Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
1 P Argumentai: Siūlome atidėti Projekto įsigaliojimo datą, kad būtų nustatytas protingas terminas įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams parengti. Pasiūlymas:
2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo78 straipsnio 5 dalį,8 ,
1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
2
taip: „
89 straipsnis, išskyrus 9 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20168 m. rugsėjo 1 d.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
18
3Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
,, Išorinio studijų vertinimo ir aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos
2017 2018
pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių įstatymų nuostatas. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas L.Dmitrijeva
20
3Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,20. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
straipsnio 5 dalis įsigalioja 20167 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų . Pritarti Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys P. Saudargas V. Juozapaitis K. Kuzminskas A. Strelčiūnas A. Dumčius 2016-03-1574 T Pasiūlymu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.
Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, kurios 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėms ar savivaldybių švietimo įstaigoms, įsteigtoms kartu su Katalikų Bažnyčia, ir nevalstybinių bei ne savivaldybių katalikiškų švietimo įstaigų valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarką atitinkamai skiriamos biudžeto lėšos tiek, kiek to paties tipo ar pakopos valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį švietimo įstaiga yra mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga; pagal įstatymo 41 straipsnio 1 dalį formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes: 1) bendrojo ugdymo mokyklų; 2) profesinio mokymo įstaigų; 3) aukštųjų mokyklų; pagal įstatymo 67 straipsnio 8 dalį aukštosios mokyklos finansuojamos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 9 straipsnio 1 dalis nėra vykdoma visa apimtimi
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 9 straipsnio 1 dalies vykdymą, siūlau papildyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (naują redakciją) 74 straipsnį 3 dalimi, pagal kurią būtų numatyta galimybė skirti valstybės biudžeto lėšų nevalstybinėms aukštosioms mokykloms, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Valstybinių Mokslo ir studijų institucijų lėšos “ Pritarti Seimo nariai V.V. Margevičienė V. Stundys P. Saudargas V. Juozapaitis K.Kuzminskas A. Strelčiūnas
3 Papildyti 74 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje); steigėjo lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka ir kitos teisėtai gautos lėšos. .“ Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė
1 Argumentai: siūlom, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų bendruomenių siūlymus, pakeisti šiuo metu esančią aukštųjų mokyklų valdymo tvarką, kai aukštųjų mokyklų valdyme neproporcingai daug galių sutelkta Tarybose ir per menkai atstovaujami akademinės bendruomenės interesai, taip pat vadovaujantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012- 2016 metų programa , bei panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius aukštųjų mokyklų valdymo iškraipymus, reformuoti aukštųjų mokyklų tarybas ir peržiūrėti jų funkcijas, sustiprinti akademinės bendruomenės savivaldą, užtikrinti didesnį aukštųjų mokyklų valdymo demokratiškumą, paskatinti gero valdymo principus aukštosiose mokyklose iš esmės peržiūrint ir pakoreguojant Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas. Šie Argumentai: galioja visoms siūlomoms pataisoms, nes jos susijusios tarpusavyje. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui.
Sutartį pasirašo Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą, ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) Tarybos ir Senato (kolegijos akademinės tarybos) pritarimą“ Pritarti Argumentai: Tai yra labai svarbus klausimas aukštajai mokyklai. Sutartyje su aukštąja mokykla yra aptariami klausimai susiję ir su akademiniais Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2226 1 Pasiūlymas:. pakeisti 26 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Valstybinis universitetas turi turėti priežiūros organą – Tarybą , kolegialius valdymo organą – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. N epritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos, valdymo modelis nekeičiamas. Jeigu bus pritarta šiam siūlymui keisis aukštosios mokyklos valdymo modelis. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2226 2 Pasiūlymas:
Pakeisti 26 str.2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius priežiūros organą -Tarybą , valdymo organą – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2227 1 Pasiūlymas: Pakeisti 27 str.1dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo priežiūros organas yra taryba.
Nepritarti Argumentai: Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O.Valiukevičiūtė G.Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2227 2 Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos) – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;
3) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano;
4) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl rektoriaus (direktoriaus) teikiam ų us aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planų;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;5 6 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;6 7 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);7 8 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;8 10 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;9 11 ) Senatui (akademinei tarybai) pritarus svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teiktas aukštosios mokyklos metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir tvirtina šių sąmatų įvykdymo ataskaitą;10 12 ) Senatui (akademinei tarybai) pritarus tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;11 13 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan ų us ir teikia juos Seimui (Vyriausybei );12 14 ) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;13 15 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos) – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;
3) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano;
4) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl rektoriaus (direktoriaus) teikiam ų us aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planų;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;5 6 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvark os ą ;6 7 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas; renka rektorių (direktorių), skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);7 8 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo princip ų us ;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius ;8 10 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendr o ą studijų vietų skaiči aus ų , atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;9 11 ) Senatui (akademinei tarybai) pritarus svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teiktas aukštosios mokyklos metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir tvirtina šių sąmatų įvykdymo ataskaitą;10 12 ) Senatui (akademinei tarybai) pritarus tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;11 13 ) svarsto ir teikia siūlymus Senatui (akademinei tarybai) dėl įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan ų us ir teikia juos Seimui (Vyriausybei );12 14 ) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, akademinei bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos;13 15 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2228 1 Pasiūlymas: Pakeisti 28 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų ir valdymo organas. Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2228 2 Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „ 2.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginį veiklos plan ą bei aukštosios mokyklos struktūros pertvarką;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
(direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;1614 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą ir teikia jas Tarybai;
18) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ir teikia ją Tarybai;1915 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos ;
aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos strateginį veiklos plan ą bei aukštosios mokyklos struktūros pertvarką;
10) svarsto ir teikia siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
(direktorių); svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;1312 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo plan us ų ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);1413 ) tvirtina svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark ą os ;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;1614 ) įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos siūlymus, tvirtina svarsto
, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą ir teikia jas Tarybai;
18) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą ir teikia ją Tarybai;1915 ) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas.nekeičiamos, jos lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
tarybai Senatui (kolegijos akademinei tarybai) siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai Senatui (kolegijos akademinei tarybai) tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą Senatui (akademinei tarybai);
teikia aukštosios mokyklos tarybai aukštosios mokyklos tarybai Senatui (kolegijos akademinei tarybai) svarstyti ir tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
12) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. Nepritarti Argumentai: Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose.
Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2229 3 Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Rektorių (direktorių) renka taryba Senatas (kolegijos akademinė taryba) aukštosios mokyklos tarybos statuto nustatyta tvarka. „ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2229 4 Pasiūlymas:
Pakeisti 29 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Taryba Senatas (kolegijos akademinė taryba) skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau daugiau kaip pusė trys penktadaliai visų tarybos Senato (kolegijos akademinės tarybos) narių.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2229 6 Pasiūlymas:
Pakeisti 29 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos Senato (kolegijos akademinės tarybos) pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo .“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jis lieka kaip galiojančiame įstatyme.
Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2229 8 Pasiūlymas: Pakeisti 29 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 2 / 3 aukštosios mokyklos tarybos Senato (akademinės Tarybos) narių balsų dauguma. Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jis lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2238 1 Pasiūlymas:
Pakeisti 38 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto Senato sprendimu, tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos bei Senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos akademinės tarybos sprendimu, tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos akademinės tarybos nuomonę.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jis lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O.Valiukevičiūtė G.Purvaneckienė O. Leiputė B.
Leiputė B. Vėsaitė 2016-03-2239 1, 2 Pasiūlymas: Pakeisti
1, 2 dalis ir išdėstyti taip: „1.Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto Senato sprendimu ir tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos bei Senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos akademinės tarybos sprendimu ir tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos akademinės tarybos ir tarybos nuomonę. 2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su aukštosios mokyklos taryba ir Senatu , paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas jau du kartus nepritarė siūlymams, kurie keičia valdymo modelį aukštosiose mokyklose. Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo modelis nekeičiamas, jis lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O.Valiukevičiūtė G.Purvaneckienė O. Leiputė
1 Pasiūlymas: Papildyti 79 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai
valstybės nefinansuojamose pirmosios ir antrosios pakopų ar vientisųjų studijų vietose geriausiais rezultatais studijų metus baigusių asmenų kiekvienais metais kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (studijų kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos valstybinės aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai:
Siekiant skatinti studentus yra nenustatyta, kad paramą gali gauti tik valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nes studijų kainos kompensavimas yra gerai besimokančių studentų skatinimas. 0 Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 86 str. 2dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito
turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių panaudos pagrindais žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos Senato nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba Senatas nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos, jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo nariai I. Šiaulienė B. Juodka V. Gedvilas O. Valiukevičiūtė G.
Valiukevičiūtė G. Purvaneckienė O. Leiputė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 90 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į
neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti aukštosios mokyklos tarybos Senato (akademinės tarybos) nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų veikla ir eksperimentine plėtra ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekte nustatyta valdymo struktūra ir valdymo funkcijos nekeičiamos, jos lieka kaip galiojančiame įstatyme. Seimo narys
1 Argumentai: Lietuvos mokslo taryba yra viena iš pagrindinių mokslo politiką įgyvendinančių institucijų. Ji buvo įkurta ir plėtojama perimant pažangiausių pasaulio šalių mokslinių tyrimų finansavimo modelį. Tokio pobūdžio institucijoms būdinga suteikti pakankamai aukštą savarankiškumo laipsnį, tuo pat metu keliant aukštus kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir ekspertams. Tai yra pagrindinis tokio pobūdžio institucijų sėkmingo darbo principas, todėl būtina esminius jo bruožus numatyti įstatyme. Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio institucijose vadovais (pirmininkais) skiriami aukšto lygio mokslininkai, bet kasdieninio darbo jie neorganizuoja, dalį laiko toliau skiria moksliniams tyrimams ir pedagoginei veiklai. Todėl itin svarbus tokių tradicinių pareigybių kaip mokslinis sekretorius ir Mokslo fondo direktorius vaidmuo. Be to, siekiant sudaryti prielaidas visuomenės pasitikėjimui mokslinius tyrimus finansuojančių įstaigų veikla, ir siekiant tokios veiklos efektyvumo paprastai tiek pagrindiniais, tiek padalinių vadovais dirba žmonės, turintys mokslinio darbo patirties.
Siūlomu pakeitimu numatomi baziniai kvalifikaciniai reikalavimai skiriamiems asmenims: pirmininkui (ir jo pavaduotojams) kaip pagrindiniam organizacijos vadovui atsakingam už visos Tarybos veiklą, moksliniam sekretoriui atsakingam už Tarybos sąveiką su mokslo politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis, Mokslo fondo direktoriui kaip pagrindiniam Tarybos kasdienį darbą organizuojančiam asmeniui. Visos šios pareigybės yra išskirtinai svarbios sėkmingai Tarybos, kaip vienos pagrindinių mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijos veiklai. Šie pakeitimai sudarytų prielaidas padidinti, tiek akademinių bendruomenių, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą konkursiniu mokslinių tyrimų finansavimu kaip viena pagrindinių mokslo politikos įgyvendinimo priemonių. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė
įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus ir mokslinį sekretorių Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius ir Mokslo fondo direktorių švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turintys mokslo (meno) daktaro laipsnį, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo, ekspertinio darbo patirties Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, technologijų ir ūkio plėtros klausimais. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Kadangi Lietuvos mokslo taryba yra Seimo įsteigta biudžetinė įstaiga, manome, kad kaip ir kitų Seimui pavaldžių institucijų vadovus, jos pirmininką ir pavaduotojus turėtų tvirtinti Seimas. Tačiau mokslinio sekretoriaus tvirtinimas, turėtų būti kartu su kitais tarybos nariais, kadangi tai ne vienas iš įstaigos vadovų. Mokslinio sekretoriaus funkcijos yra daugiau organizacinio ir tvarkomojo pobūdžio ir jas galėtų vykdyti ir Tarybos mokslo fondo valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį . Mokslo fondo direktorius yra renkamas viešojo konkurso būdu ir yra valstybės tarnautojas. Viešojo konkurso procedūra yra pakankamai skaidri ir nepolitizuota. Siūlymą, kad asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, būtų galima įrašyti į šio įstatymo projektą. Tačiau kiti kvalifikaciniai (tokie kaip mokslinis laipsnis ir kiti) reikalavimai galėtų būti LMT nuostatų dalykas. Be to nepriekaištinga reputacija yra ir bazinis, ir pamatinis reikalavimas, kurį a priori privalo atitikti ne tik įstaigos vadovai, bet ir darbuotojai. Pasiūlymas:
Papildyti 15 straipsnio 1 dalį sakiniu : „Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „
yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei.
Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką, jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo ir mokslo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai.“ Seimo narys
3 Argumentai: Šia pataisa siekiama, kad uždraudus Lietuvos mokslo tarybos nariams būti ekspertų grupių nariais ar (ir) vadovais bei pavedus jiems sudėtingesnę funkciją – prižiūrėti ekspertinio darbo kokybę – jų darbo apmokėjimas taptų konkurencingas. Apmokant tarybos nariams ekspertinio darbo kokybės priežiūrą neįmanoma remtis valandiniais įkainiais, nes pati darbo laiko apskaita būtų dirbtinė. Todėl jų darbą siūloma apmokėti kaip išmokas, kurios turėtų dvi dedamąsias – pastoviąją ir kintamąją. Per pastoviąją dedamąją būtų apmokamas jų darbas per komitetų posėdžius, o per kintamąją dedamąją būtų įvertintas kiekvieno konkretus indėlis į ekspertinio darbo kokybės priežiūrą, kuri bus įtvirtinta Tarybos nuostatose. Pasiūlymas:
Papildyti 15 straipsnio 3 dalį paskutiniu sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos mokslo taryba savo funkcijoms atlikti turi teisę sudaryti komisijas,
komitetus, darbo grupes, nustatydama jų narių skaičių, sudarymo būdą, pareigas ir įgaliojimus. Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis.
Lietuvos mokslo tarybos nariams gali būti mokamos išmokos jos nuostatų nustatyta tvarka. “ Pritarti
3 N T Pasiūlymu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. 2000 metų rugsėjo 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, kurios 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėms ar savivaldybių švietimo įstaigoms, įsteigtoms kartu su Katalikų Bažnyčia, ir nevalstybinių bei ne savivaldybių katalikiškų švietimo įstaigų valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarką atitinkamai skiriamos biudžeto lėšos tiek, kiek to paties tipo ar pakopos valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį švietimo įstaiga yra mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga; pagal įstatymo 41 straipsnio 1 dalį formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes: 1) bendrojo ugdymo mokyklų; 2) profesinio mokymo įstaigų; 3) aukštųjų mokyklų; pagal įstatymo 67 straipsnio
tvarka.
Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 9 straipsnio 1 dalis nėra vykdoma visa apimtimi – nei galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme, nei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nėra numatyta galimybė skirti valstybės biudžeto lėšų nevalstybinėms aukštosioms mokykloms, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 9 straipsnio 1 dalies vykdymą, siūlau papildyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (naują redakciją) 74 straipsnį 3 dalimi, pagal kurią būtų numatyta galimybė skirti valstybės biudžeto lėšų nevalstybinėms aukštosioms mokykloms, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms. Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Valstybinių Mokslo ir studijų institucijų lėšos “ Papildyti 74 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „ 3.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje); steigėjo lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Valstybinių Mokslo ir studijų institucijų lėšos Papildyti 74 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias yra įsteigusios tradicinės religinės
bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro: valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka ir kitos teisėtai gautos lėšos.“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-084 N Argumentai: Siūloma Įstatymą papildyti „akademinės etikos“ sąvoka, kuri šiuo metu teisės aktuose nėra apibrėžta. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, pripažindamas mokslo ir studijų institucijos autonomiją ir vertindamas akademinės etikos pažeidimus, vadovaujasi mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose įtvirtintomis vertybėmis. Mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintas akademinės etikos principas, kuriuo grindžiamas mokslas ir studijos, tačiau
„akademinės etikos“ sąvoka nėra apibrėžta. Pasiūlymas:
1Papildyti 4 straipsnį nauja dalimi:
„2. Akademinė etika – visuotinai pripažintos
vertybės, užtikrinančios mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, lygybę, teisingumą, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.“ 2.
Buvusias 4 straipsnio 2-27 dalis laikyti atitinkamai 3-28 dalimis. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis
1 Argumentai: Ir skundų, „pranešimų“ pagrindu Kontrolierius atlieka tyrimus dėl galimo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Akademinės etikos kodeksų ir akademinės etikos atvejų nurodymas suponuotų Kontrolieriaus kompetencijos apimties susiaurinimą ir prieštaravimą Kontrolieriaus veiklos akademinės etikos srityje koncepcijai: akademinės etikos sąvoka yra platesnė nei projektu XIIP-3376 siūloma mokslo ir studijų proceso skaidrumas, sąžininga konkurencija, etiška mokslinė praktika ir intelektinės nuosavybės apsauga; be to, Kontrolierius nagrinėja galimus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Be to, pastebėtina, kad pažeidimai nėra nustatyti Etikos kodeksuose, pažeidimus konstatuoja Kontrolierius. Pasiūlymas:
pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį:
„1. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus , pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl mokslo ir studijų proceso skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, etiškos mokslinės praktikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų .“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Šios įstatymo projekto nuostatos patikslinamos, remiantis Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus praktika. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus , pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl mokslo ir studijų proceso skaidrumo, sąžiningos konkurencijos, etiškos mokslinės praktikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose pažeidimų .“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817 N Argumentai:
Pasiūlymas: parengtas teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
2Papildyti 17 straipsnį nauja dalimi:
„
4Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu atveju kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius.
“
3Buvusias 17 straipsnio 4-15 dalis laikyti atitinkamai 5-16 dalimis. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817
9 Argumentai: Kontrolieriaus tarnybos pirmųjų metų praktika parodė, kad 30 dienų išnagrinėti daugelį skundų ar atlikti tyrimus nepakanka dėl ilgai trunkančio informacijos apie galimą pažeidimą rinkimas (susirašinėjimas su institucijomis, paaiškinimų rinkimas, naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas ir kt.). Pasiūlymas:
6Pakeisti 17 straipsnio 10 dalį:
„
910. Kontrolierius skundą , pranešimą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Dėl skund e o, pranešimo ar tyrimo nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo , pranešimo nagrinėjimo ar tyrimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo , pranešimo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo , pranešimo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L.
Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817 10 Argumentai: Siekiant įgyvendinti Kontrolieriaus uždavinius ir atsižvelgiant į kontrolieriui suteiktų funkcijų turinį, jo priimamų sprendimų pobūdį, svarbu ir tikslinga įpareigoti atšaukti sprendimą ne tik dėl daktaro laipsnio, bet ir dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir priimti kitus sprendimus. Pasiūlymas:
7Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį:
„
1011. Išnagrinėjęs skundą , pranešimą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817
111
8Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 1 punktą:
„1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų ir /ar akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus ;“ Iš dalies pritarti Pakeisti 17 straipsnio 10 dalies 1 punktą:
1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus;“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817112
9Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 2 punktą:
„2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją / mokslo (meno) daktaro laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos / mokslo (meno) daktaro laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;“ Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti perteklinius žodžius: „/ mokslo
(meno) daktaro laipsnį“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817115
10Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 5 punktą:
„5) informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817
11 7 11.
Išbraukti 17 straipsnio 11 dalies 7 punktą: „
7) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius);
“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817
119
12Išbraukti 17 straipsnio 11 dalies 9 punktą:
„
9) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus ;“
13Buvusius 17 straipsnio 11 dalies 8, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 punktais. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817
118
14Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 8 punktą:
„ 10)
8) pripažinti skundą , pranešimą ar tyrimą nepagrįstu;“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 10 dalies 8 punktą: „ 10)
8) pripažinti skundą , pranešimą nepagrįstu;“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-08171111
15Pakeisti 17 straipsnio 11 dalies 9 punktą:
„11)
9) skundo , pranešimo nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-081715
16Pakeisti 17 straipsnio 16 dalį:
„
1516. Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą , pranešimą dėl galimo akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą , pranešimą atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0817 N Argumentai:
Pasiūlymas: parengtas laikantis Kontrolieriaus veiklos viešumo principų. Pasiūlymas:
17Papildyti 17 straipsnį 17 dalimi:
„
17Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto tinklalapyje.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L.
Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0810 Argumentai: Siūlome Projekte išryškinti binarę (universitetai ir kolegijos) aukštojo mokslo sistemą per skirtingus universitetams ir kolegijoms nustatomus tikslus dėl jų vaidmens visuomenėje ir valstybėje. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vykdomos universitetinės studijos, atliekami fundamentiniai ir (arba) taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas ir teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas . Universitetai negali vykdyti koleginių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. 2. Universiteto tikslai:
vadovus ir specialistus, gebančius veikti vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grindžiam ą ose šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkan tį čiose srityse, aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti
darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
rezultatus formuojant valstybės politiką ir sprendžiant valstybės funkcionavimui svarbias problemas, kuriant naujas mokslui imlaus verslo įmones;
jant ti su socialiniais ir ūkio partneriais sprendžiant jiems aktualias problemas, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies darnų vystymąsi;45 ) ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus kūrybiškai ir atsakingai diegti technologines ir socialines inovacijas, kompetentingai prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo. 3.
pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka . “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
vykdomos universitetinės studijos, atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir
plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas , vykdomos šia veikla grindžiamos universitetinės studijos, teikiamas visapusiškas aukštasis universitetinis išsilavinimas, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą . Universitetai negali vykdyti koleginių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. 2. Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegdamas technologines ir socialines inovacijas bei ugdydamas asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. 2. Universiteto tikslai:
1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
3) bendradarbiaujant su socialiniais ir ūkio partneriais moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies darnų vystymąsi;
4) ugdyti asmens ir bendruomenės gebėjimus kūrybiškai ir atsakingai diegti technologines ir socialines inovacijas, kompetentingai prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo. 3.
(arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka . 4. Universitetai negali vykdyti koleginių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. “ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0811 Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir (arba) profesionalusis menas ir teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas . Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio
„universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus
šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. 2. Kolegijos tikslai:
specialistus vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes reikmėms, gebančius dirbti ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį atitinkančiose darbo vietose ;
regiono verslui spręsti aktualias problemas, konsultuoti dėl inovacijų diegimo ir taikymo , pagal savo kompetenciją užsiimti konsultacine veikla , plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
technologijų kaitos sąlygomis. 3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje, įgytą per pastaruosius 5 metus . Kvalifikacija d D ėstomo jo dalyko ir mokymo kompetencija srityje turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir (arba) profesionaliuoju menu, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai , eksperimentinė plėtra ir (arba) profesionalusis menas teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą . Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio
„universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus
šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. 2. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. 2. Kolegijos tikslai:
tikslai:
1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;
kompetenciją užsiimti konsultacine veikla, plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
3) sudaryti sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti;
4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis. 3. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip
, susijusią su dėstomu dalyku dėstomojo dalyko srityje, . Kvalifikacija d Dėstytojų d ėstomo jo dalyko ir mokymo kompetencija srityje turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. 4. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“.
Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus.“ Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0848 Argumentai: Siūlome Projekto 48 straipsnyje įteisinti rodiklius, atskirus universitetinėms ir koleginėms studijoms, pagal kuriuos būtų vertinama vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų kokybė ir poreikis. Rodikliai būtų susieti su vertinamosiomis sritimis (būtinas mokslinės veiklos lygis, reikalavimai personalui, infrastruktūrai, priimamų studentų pasirengimas, jų įsidarbinimas ir pan.), konkrečia studijų kryptimi ir pakopa (profesinėmis studijomis). Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Studijų išorinis vertinimas ir
akreditavimas
pakopines ir pirmosios ir antrosios pakopų studijas bei profesines studijas. Išorinio studijų vertinimo tikslai:
ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. 3.
k K rypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius reikalavimus pagal vertinamąsias sritis . Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. 4. Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. 5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 6. Aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale vykdoma studijų programa arba filialą steigianti aukštoji mokykla turi būti įvertinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje.
Pasirengimo įgyvendinti studijų program ą os išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0849 Argumentai:
Siūlome Projekto 49 straipsnyje įteisinti rodiklius, atskirus universitetams ir kolegijoms, pagal kuriuos būtų vertinama institucijos atitiktis aukštosios mokyklos tipui. Rodikliai būtų susieti su vertinamosiomis sritimis – vykdomų studijų sričių, mokslinių tyrimų lygio ir infrastruktūros, priimamų studentų pasirengimo ir absolventų įsidarbinimo, tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu apimčių ir pan. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių
aukštųjų mokyklų filialų išorinis vertinimas ir aukštųjų mokyklų akreditavimas 1.
Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tikslai:
1) remiantis išorinio vertinimo išvadomis, nustatyti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybę;
mokyklos filialo veiklai gerinti;
3) skatinti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybės kultūrą;
4) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybę. 2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą atlieka organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą , vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus.
Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo. 4. Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos ir užsienio valstybių aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per4 metus nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios. Jeigu nustatomi trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių kyla grėsmė aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo. 5. Aukštosios mokyklos akreditavimas – švietimo ir mokslo ministro reglamentuojama procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis ir pakartotinio išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nurodytas vertinamąsias sritis , dėl kurių aukštoji mokykla buvo įvertinta neigiamai. 6. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta, ir Švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
Tais atvejais, kai aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0850 Argumentai:
Projekto 49 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras, o 50 straipsnyje – kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Siekiant mažinti administracinę naštą ir suteikti reglamentavimui daugiau lankstumo siūlome suvienodinti šių aprašų tvirtinimo lygį, abu juos pavedant tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui. Pasiūlymas:
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išorinis vertinimas Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Lietuvos mokslo taryba. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė švietimo ir mokslo ministras .“ Pasiūlymą atsiėmė Pasiūlymas: Komiteto posėdžio metu Pasiūlymas: buvo atsiimtas. Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis
111 Argumentai: Pagal siūlomą formuluotę, studento studijų laikotarpis galės tęstis iki 10 metų išsaugant studento statusą, t.y. teisę į transporto lengvatas, sveikatos draudimą, kitas lengvatas.
Tam reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurias būtų galima skirti studentams, studijuojantiems ištęstine studijų forma (studijų formos skiriasi tik studijų intensyvumu, tačiau valstybės teikiamos lengvatos taikomos tik nuolatinės studijų formos studentams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukštosiose mokyklose studijų programos nuolat atnaujinamos, keičiamos, tad studentui, padariusiam ilgą pertrauką, gali kilti sunkumų sugrįžti studijuoti. Siūlome nustatyti, kad studentas gali vieną kartą per studijų laikotarpį išeiti akademinių atostogų dėl asmeninių priežasčių išsaugodamas studento statusą. Šiai nuostatai pritarė Lietuvos studentų sąjunga. Pasiūlymas:
Pakeisti 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui
ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros , iki vaikui sueis 3 metai, ar stabdant studijas bei kitomis aukštosios mokyklos nustatytomis formomis darant studijų pertrauką laikotarpiui, kuris nebūtų dvigubai ilgesnis, negu numatytas studijų laikotarpis , taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam nei vienerių studijų metų laikotarpiui , neprarasdami neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L.
Zeltinis
2 Argumentai: Siūlome Projekto 77 straipsnyje: 1) nustatyti mažiausią galimą konkursinį balą stojantiesiems į pirmosios pakopos valstybės finansuojamas vietas ir studijų stipendijas tam, kad studijuoti į aukštąsias mokyklas ateitų pakankamai pasirengę abiturientai; 2) reguliuoti pedagogų rengimą pagal tai, kokių ugdomųjų dalykų ar kokios specializacijos pedagogų trūksta – preliminarias studijų vietas paskirstant ir pagal studijų programas ar jų grupes; 3) straipsnio nuostatas apie valstybės finansuojamų vietų planavimą papildyti nuostatomis apie studijų stipendijas, kurios numatomos 82 straipsnyje; 4) papildyti, kad valstybės finansuojamos studijų vietos, kurias tvirtina Vyriausybė (3 dalis), planuojamos pagal studijų krypčių grupes; 5) patikslinti 14 punktą, kad jis būtų taikomas ir mokslo institutų doktorantams. Pasiūlymas:
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės
finansuojamose studijų vietose
į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas , konkursinė eilė sudaroma pagal gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus . , Ši tvarka ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, nei švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2.
2Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto minimalaus studijų vietų skaičiaus studijų programai pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes . Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L. Dmitrijeva 2016-04-0877
4
3Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų , antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarius skaičius studentams ir skiriamą valstybės finansavimą ir preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros ir profesinių studijų vietų skaičių , ( nustatyt ą us pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (doktorantūros – pagal mokslo sritis), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studij ų oms – ir pagal studijų programas arba specializacijas , pedagogų rengimo – ir pagal studijų programas arba jų grupes ) iki kiekvienų metų balandžio 15 nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius , ir valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius . Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
77 straipsnio 3 ir 4 dalyse pirmajame sakinyje po žodžių „Atitinkamais metais“ neišbraukti žodžio „ priimamų“. Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L.
Zeltinis
10
skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8.
finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas , neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius , ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, taip pat įvertindamas aukštųjų mokyklų siūlymus ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo (meno studijų) kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius , ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos srities (krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminais, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą.
Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kurioje numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos), sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis
11
skaičius aukštosioms mokykloms nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas (rezidentūros atveju – pagal specialybes) ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros – pagal specialybes, pedagogų rengimo – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes arba pedagoginę specializaciją) . Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
dalies pirmame sakinyje po žodžio „skaičius“ išbraukti žodžius „ aukštosioms mokykloms “ ir šią dalį išdėstyti taip
valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas (rezidentūros atveju – pagal specialybes) ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros – pagal specialybes, pedagogų rengimo – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes “. Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis
17
valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16.
lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas geriausiai pagal tą pačią studijų programą ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, jo studijų rezultatų vidurkis yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą, ir šis asmuo neturi akademinių skolų. Jeigu nėra studentų, studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje pagal tą pačią studijų programą ar doktorantūroje, į valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas tos pačios studijų krypties ar studijų krypčių grupės tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po atitinkamo studijų laikotarpio yra
„gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir
krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir šis asmuo neturi akademinių skolų, taip pat jeigu studijų kaina yra ne didesnė, negu studijų kaina likusioje laisvoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas A. Zeltinis L.
Zeltinis
9 Argumentai: Siūlome Projekto
tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis nei švietimo ir mokslo ministro nustatytas , taip pat 9 dalyje atsisakyti perteklinio reglamentavimo jį perkeliant į 77 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis nei švietimo ir mokslo ministro nustatytas , iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijose, antrosios pakopos, doktorantūros studijose, skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 d. nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimo studijų stipendijoms ir preliminaraus gaunančių studijų stipendijas, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijose, antrosios pakopos, doktorantūros studijose, skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir
(arba) jų grupes (menų studijoms ir pagal studijų programas arba specializacijas) atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes iki kiekvienų metų balandžio 15 nustato švietimo ir mokslo ministras. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“ Pritarti Seimo narys R.Paliukas 2016-05-1721 Argumentai:
Šiuo projektu yra siekiama spręsti vieną iš šiuo metu svarbiausių Valstybės uždavinių – įrodymais grįstos integralios švietimo, mokslo ir inovacijų politikos formavimą. Europos komisija, EBPO ir kitos ekspertų grupės yra rekomendavusios stiprinti Valstybės funkcijas, reikalingas šiam uždaviniui spręsti, atsižvelgiant į tarpinstitucinio, tarpsektorinio ir tarptautinių veiklų mokslo, švietimo, inovacijų srityje koordinavimo problemas, siekiant užtikrinti politikos sprendimų sistemiškumą ir kokybę.
Tokių funkcijų užtikrinimas sudarys sąlygas koordinuotai formuoti ir įgyvendinti įrodymais grįstą mokslo, studijų ir inovatyvios ekonomikos politiką, sustiprins švietimo, mokslo, inovacijų politikos, ekonominės pažangos ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą sričių formavimo ir įgyvendinimo kokybę, užtikrins priimtų strateginių sprendimų tęstinumą, sustiprins efektyvų horizontalios politikos koordinavimą, o informaciją apie veiklą pateikiant kuo viešiau. Projektu siūloma numatyti, kad aukščiau nurodytiems siekiams įgyvendinti klausimus nagrinėtų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kuris veiks pertvarkius nuo 2007 metų veikiančią valstybės biudžetinę įstaigą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą. Numatoma, kad šis centras bus atsakingas už mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, vertinimą, politikos įgyvendinimo analizę, teikiant įrodymais grįstą informaciją, rekomendacijas ir siūlymus dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų veiksmingumą LR Seimo ir Vyriausybės kuruojamais klausimais. Šiame projekte nurodyto teisinio statuso įstaiga turi pradėti veikti nuo 2017 metų sausio 1 dienos.
Specialusis viešosios įstaigos statusas įvertinus tikslus, kurie yra keliami įstaigai, sudarys įstaigai sąlygas lanksčiai reaguoti ir veikti nuolat besikeičiančioje mokslo ir studijų aplinkoje, lengviau pritraukti aukšto lygio ekspertus, darbuotojus ir jiems sudaryti tinkamas darbo apmokėjimo sąlygas, gautas pajamas investuoti į Įstaigos veiklos gerinimą bei didesnė laisvė priimti sprendimus įstatymo projekte numatytiems uždaviniams įgyvendinti, formuoti ekspertų komandas, dalyvauti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, veikloje bei įsitraukti į tarptautinius ekspertinius tinklus. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
studijų stebėsenos ir analizės centras
yra biudžetinė įstaiga, ją steigia Vyriausybė. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras dalyvauja įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, įvertindamas valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą: vykdo mokslo, studijų ir inovacijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo, studijų ir inovacijų sistemos būklės analizę, teikia informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, narys. „ 1.
„
centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. 3. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra ekspertinė institucija teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimui. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras:
1) vykdo mokslo, studijų ir inovacijų stebėseną, vertinimą atsižvelgiant į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) teikia rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo, studijų ir inovacijų politikos tobulinimo, siekiant didinti mokslo, studijų ir inovacijų efektyvumą bei skatinti inovatyvios ekonomikos augimą;
3) rengia mokslo, studijų, inovacijų politikos strategines įžvalgas;
4) rengia mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimui, įgyvendinimui įrodymais grįstą informaciją įtraukiant mokslo, studijų, inovacijų sistemos suinteresuotas šalis ir ją viešai skelbia;
5) atlieka mokslo, studijų ir inovacijų politikos įgyvendinimo analizę ir teikia tobulinimo rekomendacijas;
6) teikia pasiūlymus dėl tarpinstitucinio ir tarpžinybinio veiklų suderinamumo mokslo, studijų ir inovacijų politikos srityse;
7) rengia ir viešai skelbia savo veiklos metines ataskaitas. 4. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro kolegialus patariamasis organas yra Taryba, kurios tikslas patarti Centro direktoriui. Taryba veikia visuomeniniais pagrindais .
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tarybą sudaro
ir kultūros komitetas, 3 narius - Vyriausybė, 1 - Lietuvos pramonininkų konfederacija, 1 - Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), 1 - Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos.) Taryba sudaroma 5 metams ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paskelbia Tarybos sudėtį. 5. Taryba veikia pagal Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro įstatus. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. 6. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių
sąlygas nustato Vyriausybės nustatyta savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį švietimo srityje. 7. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už paslaugas, lėšos, gautos kaip parama ir kitos teisėtai gautos lėšos. 8. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras turi teisę gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų visą informaciją, reikalingą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro funkcijoms atlikti. 9. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras gali būti organizacijų, veikiančių su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro veikla susijusiose srityse, narys.“ Pritarti Seimo narys R. Paliukas 2016-05-172 N P Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį.
Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: N) Įpareigoti Vyriausybę Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą iki 2016 m. gruodžio 31 d. N) Pertvarkius Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą į viešąją įstaigą, jam pereina visos teisės ir pareigos, kurias Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras įgijo būdamas biudžetine įstaiga. Pritarti Seimo narys
2 Argumentai: Pagal Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą aukštųjų mokyklų kolegialūs organai yra pasiskirstę funkcijomis. Kai kuriuos Taryba sprendimus priima tik įvertinusi kito kolegialaus organo (Senato) siūlymus, tačiau manome, kad Senatas ir kartu akademinė bendruomenė, visgi turėtų labiau įtakoti priimant kai kuriuos labai svarbius aukštosios mokyklos gyvavimui sprendimus. Manome, kad dėl Statuto pakeitimų, aukštosios mokyklos veiklos plano parengimo, aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų tvirtinimo ir teikimo Seimui (Vyriausybei), rektoriaus (direktoriaus) rinkimo Senatas galėtų tarti savo nuomonę į kurią būtų įsiklausyta. Siūloma 27 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 13 punktuose vietoje žodžio „įvertinus“ įrašyti žodžius
„suderinus“. 7 punkte įrašyti, kad Taryba tvirtina Senato pateiktą rektoriaus
(direktoriaus) kandidatūrą. Taip pat siūloma kai kurias funkcijas deleguoti Senatui, kadangi tos funkcijos susijusios su Senato veikla ir akademine bendruomene. Šiais siūlymais siekiama Tarybai palikti tik strateginio valdymo funkcijas. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokyklos taryba 2.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
suderinusi su senatu (akademinės tarybos) siūlymus , teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;
suderinusi su senatu (akademinės tarybos) siūlymus , tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) įvertinusi senato siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
tvirtina senato pateiktą rektoriaus kandidatūrą;
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
10) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
| 11 | 8) | svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos | metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; | ||||
| 12 | 9) | tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę | veiklos ataskaitą; | ||||
| 13 | 10) | įvertinusi | suderinusi su senatu | (akademinės tarybos) | siūlymus | tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia | juos Seimui (Vyriausybei); |
| 14 | 11) rengia metinę savo veiklos ataskaitą | ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat | bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos; | ||||
| 15 | 12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas | aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose. |
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
suderinusi su senatu (akademinės tarybos) siūlymus , teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos – Vyriausybei ) statuto pakeitimus;
suderinusi su senatu (akademinės tarybos) siūlymus , tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) įvertinusi senato siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
tvirtina senato pateiktą rektoriaus kandidatūrą;
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
10) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
| 11 | 8) | svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos | metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; | ||||
| 12 | 9) | tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę | veiklos ataskaitą; | ||||
| 13 | 10) | įvertinusi | suderinusi su senatu | (akademinės tarybos) | siūlymus | tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia | juos Seimui (Vyriausybei); |
| 14 | 11) rengia metinę savo veiklos ataskaitą | ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat | bendruomenei ją pristato kasmet iki balandžio 1 dienos; | ||||
| 15 | 12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas | aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose. Pritarti | Seimo narys | R. |
Pritarti Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė
taryba) 2.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas renka ir teikia tvirtinti tarybai kandidatą į rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
nustato bendrą studijų vietų skaičių nustatymo , atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinusi tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Pritarti Seimo nariai R.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas renka ir teikia tvirtinti tarybai kandidatą į rektoriaus (direktoriaus) pareigas ;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
nustato bendrą studijų vietų skaičių nustatymo , atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
15) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
16) įvertinusi tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas O.
Paliukas O. Leiputė A. Dumčius V. Juozapaitis V. Stundys A. Dudėnas A. Pitrėnienė 2016-05-25 Orinta Leiputė Arimantas Dumčius Vytautas Juozapaitis Valentinas Stundys
77 Argumentai: Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. sausio 8 d. dekreto Nr. 1K-527 „ Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 7 punktą, kuriuo siūloma kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys būtų laikomi gerai besimokančiais, juos susieti su studento pasiekimų lygmeniu, atsižvelgti į studijų krypties specifiką, vienais iš kriterijų laikyti akademinių skolų neturėjimą, visų studijų programos reikalavimų įvykdymą. Įstatymo projekte (
siūloma, kad v isi moduliai (dalykai) būtų vertinami juos priskiriant pasiekimų lygmeniui – puikiam, tipiniam arba slenkstiniam. Po aukštosios mokyklos nustatyto laikotarpio gauti įvertinimai yra apibendrinami ir priskiriami atitinkamam lygmeniui. Gerai besimokančiu laikomas studentas , neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Studentas laikomas pasiekęs tipinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens;
Įstatymo projekte nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinys teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose, jie aptarti su akademinės bendruomenės atstovais ir jiems pritarta.
Tai, kad jie bus nustatyti įstatyme ir įsigalios 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikytina, kad jie bus iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, atitinkantys gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio ,,geras“ reikšmės. Be to, šioms nuostatoms jau pritarė Seimas, svarstydamas pakeitimus galiojančiam Mokslo ir studijų įstatymui. Pasiūlymas:
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas, konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis, nei švietimo ir mokslo ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas. 2.
studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo ir mokslo ministro nustatyto minimalaus studijų vietų skaičiaus studijų programai pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes. 3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarius skaičius ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo doktorantūros – pagal mokslo sritis)), iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo
ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. 5. Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6.
straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas.
Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo kryptis (meno – pagal studijų kryptis), neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo srities (studijų krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminais, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą.
Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kurioje numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos), sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros – pagal specialybes, pedagogų rengimo
vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17.
studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka , vadovaujantis šio įstatymo
valstybės finansuojamose studijų vietose
finansuojamas studijų vietas konkursinė eilė sudaroma pagal gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Konkursinė eilė sudaroma švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. 2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo. 3. Atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamą valstybės finansavimą ir preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros ir profesinių studijų vietų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 4.
studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijoms – ir pagal studijų programas arba specializacijas) iki kiekvienų metų balandžio 15 nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 5. Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo ir mokslo ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos. 7.
atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų skaičių tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal studijų krypčių grupes, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, taip pat įvertindamas aukštųjų mokyklų siūlymus ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato su kuria studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą. 9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo ir mokslo ministras pagal mokslo (meno studijų) kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos srities (krypties) doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. 10.
doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo ir mokslo ministro nustatytus terminais, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kurioje numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje tvarkoje numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos), sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo. 11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas (rezidentūros atveju – pagal specialybes) ir iki kiekvienų metų sausio 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla. 12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka. 13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. 17.
valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas geriausiai pagal tą pačią studijų programą ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, jo studijų rezultatų vidurkis yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą, ir šis asmuo neturi akademinių skolų. Jeigu nėra studentų, studijuojančių valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje pagal tą pačią studijų programą ar doktorantūroje, į valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas tos pačios studijų krypties ar studijų krypčių grupės tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po atitinkamo studijų laikotarpio yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir šis asmuo neturi akademinių skolų, taip pat jeigu studijų kaina yra ne didesnė, negu studijų kaina likusioje laisvoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Pritarti Seimo nariai R. Paliukas O. Leiputė A. Dumčius V. Juozapaitis V. Stundys A. Dudėnas A. Pitrėnienė 2016-05-2578 Pasiūlymas:
Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
(dalyką) vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui. 2.
slenkstinis:
studijų dalyko (krypties) šaltinius, teorija ir principus ir gali kurti ir plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir, jais remdamasis, priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų. 3.
aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, modulių (dalykų) vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo: 3.1. studentas laikomas pasiekęs puikų vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip keturi penktadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra puikaus lygmens, o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens; 3.2. studentas laikomas pasiekęs tipinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai modulių (dalykų) įvertinimų yra tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens; 3.3. studentas laikomas pasiekęs slenkstinį vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu jis yra atsiskaitęs už visus modulius (dalykus), bet jo studijų pasiekimai nesiekia tipinio lygmens. 4. Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. 5. Studentui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka užima geriausiai toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus.
Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau nei studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių
(dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų. 6. Jeigu pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų krypties ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis. 1. Gerai besimokančiu studentu laikomas akademinių skolų neturintis asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra
„gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute,
atsižvelgus į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą. 2.
valstybės finansuojamos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra
„gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų
sričių ir studijų krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir šis asmuo neturi akademinių skolų. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti mokslo ir studijų institucijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai pagal tą pačią studijų programą tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, išskyrus doktorantūroje besimokančius asmenis, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra „gerai“ pagal aukštosios mokyklos statute, atsižvelgus į studijų sričių ir studijų krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą ir šis asmuo neturi akademinių skolų. 3. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko valstybės finansavimą studijoms, neatsižvelgiant į per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkį. “ Pritarti Seimo nariai R. Paliukas V. Stundys G. Steponavičius A. Dudėnas A. Pitrėnienė O. Leiputė A. Dumčius V. Juozapaitis
5 Argumentai: Šis siūlymas parengtas išlaikant Įstatymo vientisumą ir atsižvelgiant į tai, kad ir doktorantams gaunantiems studijų stipendiją būtų sudarytos tokios pačios galimybės gauti paramą, kaip ir I ir II pakopos studentams, gaunantiems studijų stipendiją.
Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją , teikimo tvarką nustato Vyriausybė.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai:, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3376 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos mokslo tarybos, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Iš dalies pritarti Argumentai:
Komitetas atsižvelgė, beveik į visus siūlymus, tačiau neatsižvelgė į nekonkrečius siūlymus. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06)141412 Argumentai: pasiūlymai parengti siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų įgaliojimus formuojant mokslo ir studijų politiką būtina nustatyti atskirai ir aiškiai atskirti. Be to, šio straipsnio 2 dalyje dalis nurodytų institucijų ir (ar) įstaigų, pagal joms kituose straipsniuose numatytus įgaliojimus, priskirtinos ne tik prie politiką įgyvendinančių, bet ir politikos formavime dalyvaujančių institucijų/įstaigų grupei.
Nepritarti Argumentai: Politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir ministerijos, tačiau šių institucijų įgaliojimai konkretizuojami šiame įstatyme. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siekiant įstatymo projekto nuostatų sistemiškumo ir darnumo, siūlome įstatymo projekto straipsniuose, reglamentuojančiuose mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų ir (ar) įstaigų steigimą (sudarymą) ir įgaliojimus bei kompetenciją, minėtus klausimus reguliuoti vienodai, t.y. apibrėžiant institucijų ir (ar) įstaigų paskirtį (pvz. dalyvauja formuojant politiką ir
(ar) įgyvendina politiką; aptarnauja politikos formavimą ir įgyvendinimą ir pan.) ir vietą viešojo administravimo sistemoje (pvz. institucija, atskaitinga Seimui, Vyriausybės komisija/taryba, įstaiga prie Vyriausybės ar prie ministerijos ir pan.), steigimą (sudarymo principus, reikalavimus kandidatams ir (ar) subjektus, turinčius teisę teikti kandidatūras) ir teisinę formą (biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga ir pan.), kompetenciją
aptarnavimo funkcijas vykdančius subjektus (įstaigas), jų finansavimą ir kt. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Biudžetinių įstaigų įstatymas nustato, kad valstybės biudžetines įstaigas steigia Vyriausybė arba jos steigiamos įstatymu todėl visų institucijų, nurodytų įstatymo projekto trečiame skirsnyje, steigėjai turėtų būti aiškiai įvardinti. Straipsniai, kurie skirti įstaigų, kurios steigiamos šiuo įstatymu, reglamentavimui, turi būti išsamūs.
Juose turi būti aptarta kiekvienos institucijos paskirtis, jos santykiai su kitomis valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančiomis ar įgyvendinančiomis institucijomis, statusas, steigėjas ir kiti esminiai dalykai. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siūlytume Įstatymo projekto nuostatas dėstyti taip, kad vienoje dalyje (skyriuje, skirsnyje, straipsnyje) būtų reglamentuota vieno tipo institucija ir (ar) įstaiga. pagal minėtus požymius) visa apimtimi:
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Įstatymo projekte tikslinga atskleisti Lietuvos mokslo tarybos ir kitų įstatymo projekte siūlomų institucijų, komisijų narių statusą, jų įgaliojimų trukmę, atrankos į narius principus, reikalavimus kandidatams ir darbo apmokėjimo klausimus. Nepritarti Argumentai:
Tai nustatyta Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose . Be to, Tarybos kadencija yra nustatyta, taip pat nustatyta institucijų vadovų kadencijos. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06) Pasiūlymas: Siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams, o taip pat tarybų, komisijų ir kitų kolegialių organų vadovams ir nariams. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-06)875 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 87 straipsnio 5 dalies nuostatas tikslinga suderinti su valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo principinėms nuostatoms. Pritarti
: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 pakeitimo įstatymui XIIP-3376(3), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5; prieš –0; susilaikė – 3. 9.
paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas