Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką arba įgyvendinti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“
Papildyti 50 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių
funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. Savivaldybių biudžeto lėšos, skirtos investicijoms išmokėti įgyvendinant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų atsipirkimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams, sąlygomis ir tvarka. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3356(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“ 2 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Papildyti 50 straipsnį 8 dalimi:
„8. Savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos investicijoms įgyvendinant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų įgyvendinimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams ir sąlygomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas siekiant keisti teisinį reguliavimą, nustatantį savivaldybių skolinimosi sąlygas, išplėsti savivaldybių galimybes skolintis savivaldybių nuosavybės teise valdomų viešųjų pastatų (ligoninių, švietimo ir kultūros paskirties pastatų) ir atnaujinimui (modernizavimui) ir kitų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimui tokiu būdu prisidedant prie Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetinės politikos strateginių tikslų pasiekimo. Energijos efektyvumo didinimas ir energijos efektyvumo didinimo priemonės yra suprantamos, kaip apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES 2012 m. spalio 25 d. dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – direktyva) 2 straipsnio 5-6 punktuose. Energijos efektyvumo didinimo projektai būtų suprantami, kaip projektai skirti direktyvoje minimoms priemonėms įgyvendinti. Minėtos Direktyvos nuostatos nėra perkeltos Lietuvos Respublikos teisėje iki direktyvos perkėlimo termino 2014 m. birželio 5 d. Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai suprantami taip kaip jie vartojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintoje Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje (toliau – Programa). Įstatymų projektai parengti siekiant Lietuvoje optimaliai pasiekti 2010 m. gegužės 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo tikslus, užtikrinti Programos įgyvendinimą atnaujinant (modernizuojant) savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus. Nors šiuo metu Vyriausybė yra patvirtinusi tik vieną programą, (Programą), kuri skirta Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektams įgyvendinti, tačiau manoma, kad Vyriausybei patvirtinus kitas programas, skirtas 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetams įgyvendinti, projektu siekiami pakeitimai taip pat būtų aktualūs. Finansų ministerijos užsakymu 2015 metais parengta Energijos efektyvumo išankstinio (ex ante) vertinimo ataskaita (toliau – ataskaita), kuria buvo siekiama įvertinti JESSICA KF tęstinumą 2014-2020 m. periodu, išanalizuoti potencialius ūkio sektorius finansinių priemonių taikymui bei atlikti pilotinį ex ante vertinimą daugiabučių, viešųjų pastatų ir gatvių apšvietimo modernizavimo sritims, kuris taip pat atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas), keliamus reikalavimus.
Vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamento 37.2 papunkčiu, finansinių priemonių parama grindžiama parengtu ex ante vertinimu, kurį atliekant turi būti nustatyti rinkos trūkumai arba neoptimalios investavimo situacijos, apskaičiuotas investicijų poreikio mastas, įvertintas poreikis reikiamas investicijas finansuoti finansinių priemonių pagalba. Ataskaitoje nustačius poreikį steigti finansines priemones, pasiūlyti efektyviausi finansinių priemonių tipai, jų valdymo struktūra, investavimo strategija. Parengtoje ataskaitoje išanalizuoti 3 galimi savivaldybių viešųjų pastatų finansavimo modeliai (finansiniai produktai, finansinių priemonių derinimo su parama (subsidijomis ir kitomis priemonėmis) bei finansinių priemonių valdymas), taip pat nurodyta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisinių prielaidų įgyvendinti ataskaitoje siūlomas alternatyvas, varžo galimų finansinių priemonių įgyvendinimą. Įstatymo projekto tikslas. Projektu siekiama, kad savivaldybių biudžeto lėšos, įgyvendinant savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus jų atsipirkimo laikotarpiu pagal Programą ar kitas Vyriausybės patvirtintas savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo programas būtų naudojamos pagal jų paskirtį tik programose nurodytiems tikslams, sąlygomis ir tvarka, tokiu būdu siekiant prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo ir Programos ar kitų programų vykdymo tęstinumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento (direktorė – Elvyra Radavičienė, tel. 8~706 63571, el. p. [email protected]) patarėja Kristina Čiurlytė, 8~706 63591, el. p. [email protected]
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas nenumato, kad savivaldybės paimtas ilgalaikes paskolas, dėl kurių priimamas savivaldybės tarybos sprendimas, galėtų naudoti dar ir savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams pagal Vyriausybės patvirtintas programas. Taip pat esamas teisinis reguliavimas nenumato savivaldybėms pareigos išmokėti paskolas, suteiktas savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo ar kitiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams finansuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Programą ar kitas programas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūlomos šios nuostatos: 1) savivaldybių paskolos naudojamos taip pat ir įgyvendinti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas ir kitus teisės aktus; 2) savivaldybių biudžeto lėšos įgyvendinant savivaldybių energinio efektyvumo didinimo projektus jų atsipirkimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas ar kitus teisės aktus, naudojamos pagal jų paskirtį tik Vyriausybės programose nurodytiems tikslams, sąlygomis ir tvarka. Tikimasi, kad šios teisinio reguliavimo priemonės paskatins savivaldybių tarybas priimti racionalius sprendimus dėl jų nuosavybės teise valdomų mažiausiai energetiškai efektyvių pastatų atnaujinimo ar kitų energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimo; nustatys savivaldybėms apribojimus naudoti asignavimų dalį, kuri susidarys įgyvendinus projektus, ne pagal savo paskirtį – ne investicijoms išmokėti projektų atsipirkimo laikotarpiu. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad įstatymo įgyvendinimas paskatins statybos sektoriaus aktyvumą dalyvaujant savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo (modernizavimo) procese ir (ar) kituose savivaldybių energinio efektyvumo didinimo projektuose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui inkorporuoti reikės patikslinti Vyriausybės patvirtintą Programą. 9. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, nes pagal įstatymo nuostatas bus įgyvendinti bendrąsias išlaidas mažinantys projektai. Realus išlaidų energijai poreikio sumažėjimas bus tikėtinas išmokėjus investicijų grąžą jų atsipirkimo laikotarpiu ( 7 - 15 metų)
išvados. Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Viešųjų investicijų plėtros agentūra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai „viešieji pastatai’’. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projektas teikiamas ypatingos skubos tvarka, nes siekiama pradėti įgyvendinti Programos įgyvendinimą, nuo 2015 m. spalio mėnesio paskelbti kvietimus teikti paraiškas dėl savivaldybės viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų finansavimo, užtikrinti, kad savivaldybės laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų pagal Programos nuostatas.
NR. I-533
2015-06-29 Nr. XIIP-3356 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte nustatyti, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra: „28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką arba įgyvendinti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kas yra „energijos vartojimo efektyvumo didinimas“, kokia energija ir koks vartojimas turimas mintyje. Projekto aiškinamajame rašte minimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarime Nr. 1328 nustatyta, kad „Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.” Tačiau pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją įstatymuose vartojamos sąvokos negali būti apibrėžiamos poįstatyminiuose teisės aktuose: “<…> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iškilo savivaldybių viešųjų pastatų finansavimo modelių įgyvendinimo problema, nes galiojantis teisinis reguliavimas varžo galimų finansinių priemonių įgyvendinimą. Tačiau projekte nėra įvardijami būtent savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai, taigi galima manyti, kad siūlomos įstatymo nuostatos būtų taikomos bet kokiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinas projekto nuostatų atitikimas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo ir aiškumo teisėkūros principams. Antra, projektu siūloma dvi galimas ilgalaikių paskolų naudojimo paskirtis atskirti jungtuku „arba“, taigi lieka neaišku, kas nustatys savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimo tvarką - pagal siūlomą reguliavimą šių projektų finansavimui nebūtų taikoma Vyriausybės nustatyta investicijų projektų finansavimo tvarka. Kita vertus, neaišku, kodėl savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai nėra laikomi investicijų projektais.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnį, investicijų projektas - dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kapitalo investicijomis laikomos investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintos Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos 17 punktą, kuriame nustatyta: „Valstybės viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projektas, kuriame pagrindžiami finansiniai, techniniai ir socialiniai investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąža ir kiti efektyvumo rodikliai, nurodoma investicijų suma, finansavimo šaltiniai ir terminai, rengiamas pagal viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtintą investicijų projektų rengimo metodiką. Prieš rengiant šį projektą atliekamas pastato energijos vartojimo auditas. “ Taigi atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamos įstatymo projekto nuostatos nėra perteklinės. 2. Projekto 1 straipsniu siekiama nustatyti, kad ilgalaikės paskolos būtų naudojamos ne tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, bet ir įgyvendinti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos nedera su Biudžeto sandaros įstatymo
savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti. Todėl atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnis, kuriame turėtų būti praplėsta savivaldybių ilgalaikių paskolų panaudojimo paskirtis bei Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti savivaldybių biudžetų deficito dydžio apskaičiavimo rodiklius. 3. Projekto 2 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių biudžeto lėšos, skirtos investicijoms išmokėti įgyvendinant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų atsipirkimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams, sąlygomis ir tvarka. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Pirma, Vietos savivaldos
naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.
Savivaldybių funkcijos yra Konstitucijos nustatytos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. Pavyzdžiui Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte numatyta savarankiška savivaldybių funkcija - savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas. Taigi, kad tinkamai užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimą, savivaldybė privalo užtikrinti viešųjų pastatų (mokyklų) priežiūrą. Todėl, atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomos projekto nuostatos yra perteklinės. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą, manytina, kad projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos atskiroje keičiamo įstatymo 50 straipsnio, kuris reglamentuoja savivaldybių finansinius išteklius ir jų panaudojimą, dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 2396896, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 2396896, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Kristina Čiurlytė, Aplinkos ministerijos statybos ir būsto departamento patarėja; Elvyra Radavičienė, Aplinkos ministerijos statybos ir būsto departamento direktorė;
Valius Serbenta, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra: „28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką arba įgyvendinti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kas yra „energijos vartojimo efektyvumo didinimas“, kokia energija ir koks vartojimas turimas mintyje.
Projekto aiškinamajame rašte minimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarime Nr. 1328 nustatyta, kad „Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.” Tačiau pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją įstatymuose vartojamos sąvokos negali būti apibrėžiamos poįstatyminiuose teisės aktuose: “<…> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iškilo savivaldybių viešųjų pastatų finansavimo modelių įgyvendinimo problema, nes galiojantis teisinis reguliavimas varžo galimų finansinių priemonių įgyvendinimą. Tačiau projekte nėra įvardijami būtent savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai, taigi galima manyti, kad siūlomos įstatymo nuostatos būtų taikomos bet kokiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinas projekto nuostatų atitikimas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo ir aiškumo teisėkūros principams. Antra, projektu siūloma dvi galimas ilgalaikių paskolų naudojimo paskirtis atskirti jungtuku „arba“, taigi lieka neaišku, kas nustatys savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų finansavimo tvarką - pagal siūlomą reguliavimą šių projektų finansavimui nebūtų taikoma Vyriausybės nustatyta investicijų projektų finansavimo tvarka.
Kita vertus, neaišku, kodėl savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai nėra laikomi investicijų projektais. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnį, investicijų projektas - dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus, o pagal šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies
materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintos Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos 17 punktą, kuriame nustatyta:
„Valstybės viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projektas, kuriame
pagrindžiami finansiniai, techniniai ir socialiniai investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąža ir kiti efektyvumo rodikliai, nurodoma investicijų suma, finansavimo šaltiniai ir terminai, rengiamas pagal viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtintą investicijų projektų rengimo metodiką. Prieš rengiant šį projektą atliekamas pastato energijos vartojimo auditas. “ Taigi atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamos įstatymo projekto nuostatos nėra perteklinės.
Pritarti Įvertinant tai, kad savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai laikytini investicijų projektais, tikslinga nustatyti, kad šiems projektams, kaip ir kitiems investiciniams projektams finansuoti būtų taikoma Vyriausybės nustatyta investicijų projektų finansavimo tvarka. Ir įstatymo. Atsižvelgiant į tai, patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28) sprendimų dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios paskolos naudojamos tik investicijų projektams, tarp jų pagal Vyriausybės patvirtintas programas savivaldybių įgyvendinamiems energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;“. 1.2
siekiama nustatyti, kad ilgalaikės paskolos būtų naudojamos ne tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, bet ir įgyvendinti savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintas programas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos nedera su Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad savivaldybės, laikydamosi Seimo patvirtintų skolinimosi limitų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali imti iš vidaus kreditorių arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas arba teikti garantijas dėl paskolų, naudojamų tik investicijų projektams finansuoti.
Todėl atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnis, kuriame turėtų būti praplėsta savivaldybių ilgalaikių paskolų panaudojimo paskirtis bei Biudžeto sandaros įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti savivaldybių biudžetų deficito dydžio apskaičiavimo rodiklius. Nepritarti Netikslinga keisti Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio nuostatos, nes keičiama ne Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, bet šio įstatymo 50 straipsnis papildomas nauja 8 dalimi, kuria nustatomi apribojimai tam tikros paskirties lėšoms. 1.3
numatyta, kad savivaldybių biudžeto lėšos, skirtos investicijoms išmokėti įgyvendinant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų atsipirkimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams, sąlygomis ir tvarka. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Pirma, Vietos savivaldos 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.
Savivaldybių funkcijos yra Konstitucijos nustatytos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. Pavyzdžiui Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte numatyta savarankiška savivaldybių funkcija - savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas. Taigi, kad tinkamai užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimą, savivaldybė privalo užtikrinti viešųjų pastatų (mokyklų) priežiūrą. Todėl, atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomos projekto nuostatos yra perteklinės. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą, manytina, kad projekto 2 straipsniu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos atskiroje keičiamo įstatymo 50 straipsnio, kuris reglamentuoja savivaldybių finansinius išteklius ir jų panaudojimą, dalyje. Pritarti Siūlytina nuostatą patikslinti ir išdėstyti kaip
Papildyti 50 straipsnį 8 dalimi:
„8. Savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos investicijoms
įgyvendinant savivaldybių energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų įgyvendinimo laikotarpiu pagal Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams ir sąlygomis.“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3356(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas