TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. birželio 18d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas. Pakeisti įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedas
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI I. Tuščios laikmenos Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
(DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD)
36. Diskai „Blu-ray“ 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. 4. 7. Atminties kortelės (neintegruotos):
mažesnės negu 1 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur
58.. USB atmintinės:
mažesnės negu 1 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur 6. 9.
neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 250 500 GB nuo 250,1 500 GB iki 500 GB 1 TB nuo 500,1 GB 1,001 TB iki 1 3 TB didesni negu 1 3 TB 1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur Pastabos:
atlyginimas turi būti mokamas už asmeniniams kompiuteriams paprastai naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD) su IDE, PATA ir SATA sąsajomis, išskyrus didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. 2. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra integruoti į asmeninį kompiuterį pardavimo metu. 3. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, SATA, FATA sąsajomis, išskyrus ne didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. II. Įrenginiai Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų
„Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos,
automobilių magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai)
atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija
įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4.
TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija mažesni negu 1 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 32 GB nuo 2,1 32,1 GB iki 8 126 GB nuo 8,1 126,1 GB iki 32 256 GB nuo 32,1 256,1 GB iki 250 500 GB nuo 250,1 500,1 GB iki 500 750 GB nuo 500,1 750,1 GB iki 750 GB 1 TB nuo 750,1 GB 1,001 TB iki 1 3 TB didesni negu 1 3 TB 0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur
6Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės 4,34 Eur“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Viktoras Fiodorovas Gintaras Tamošiūnas Darius Ulickas Dangutė Mikutienė Raimundas Markauskas Petras Narkevičius Andrius Mazuronis Valdas Skarbalius Sergėjus Jovaiša Audrius Nakas Domas Petrulis Rimas Antanas Ručys Jolita Vaickienė
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas. Pakeisti įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedas
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI I. Tuščios laikmenos Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
(DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD)
36. Diskai „Blu-ray“ 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. 4. 7. Atminties kortelės (neintegruotos):
mažesnės negu 1 iki 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur
58.. USB atmintinės:
mažesnės negu 1 iki 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur 6. 9.
neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 250 512 GB nuo 250,1 512,1 GB iki 500 GB 1 TB nuo 500,1 GB 1,001 TB iki 1 3 TB didesni negu 1 3 TB 1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur Pastabos:
paprastai naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD) su IDE, PATA ir SATA sąsajomis, išskyrus didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. 1. 2. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už asmeninių kompiuterių stacionarių kompiuterių, nešiojamų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra integruoti į juos integruoti asmeninį kompiuterį pardavimo metu. 2. 3. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, SATA, FATA sąsajomis, išskyrus ne didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. II. Įrenginiai Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų
„Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių
magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai)
atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija
įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4.
TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija mažesnės negu 1 iki 2 GB nuo 1 2,1 GB iki 2 4 GB nuo 2,1 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 32 16 GB nuo 32,1 16,1 GB iki 250 256 GB nuo 250,1 256,1 GB iki 500 512 GB nuo 500,1 512,1 GB iki 750 768 GB nuo 750,1 768,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 1 3 TB 0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur
5Asmeniniai kompiuteriai Stacionarūs kompiuteriai, nešiojami kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai 5,79 Eur
6Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės 4,34 Eur“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė Gintaras Tamošiūnas Andrius Mozuronis Sergėjus Jovaiša Audrius Nakas Rimas Antanas Ručys Jolita Vaickienė Jonas Kondrotas Valdas Vasiliauskas
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas. Pakeisti įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedas
TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI I. Tuščios laikmenos Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
(DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD)
36. Diskai „Blu-ray“ 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių. 4. 7. Atminties kortelės (neintegruotos):
mažesnės negu 1 iki 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur
58.. USB atmintinės:
mažesnės negu 1 iki 8 GB nuo 1 8,1 GB iki 2 16 GB nuo 2,1 16,1 GB iki 4 32 GB nuo 4,1 32,1 GB iki 8 64 GB nuo 8,1 64,1 GB iki 16 128 GB nuo 16,1 128,1 GB iki 32 256 GB didesnės negu 32 256 GB 0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur 6. 9.
neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 250 512 GB nuo 250,1 512,1 GB iki 500 GB 1 TB nuo 500,1 GB 1,001 TB iki 1 3 TB didesni negu 1 3 TB 1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur Pastabos:
paprastai naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD) su IDE, PATA ir SATA sąsajomis, išskyrus didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. 1. 2. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už asmeninių kompiuterių stacionarių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra integruoti į juos integruoti asmeninį kompiuterį pardavimo metu. 2. 3. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, SATA, FATA sąsajomis, išskyrus ne didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. II. Įrenginiai Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų
„Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių
magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai)
atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija
įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4.
TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija mažesnės negu 1 iki 2 GB nuo 1 2,1 GB iki 2 4 GB nuo 2,1 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 32 16 GB nuo 32,1 16,1 GB iki 250 256 GB nuo 250,1 256,1 GB iki 500 512 GB nuo 500,1 512,1 GB iki 750 768 GB nuo 750,1 768,1 GB iki 1 TB nuo 1,001 TB iki 3 TB didesni negu 1 3 TB 0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur
5Asmeniniai kompiuteriai Stacionarūs kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai 5,79 Eur
6Planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės 4,34 Eur“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Informacinės visuomenės plėtros Mindaugas Bastys Komiteto pirmininkas 2015-12-16
projekto tikslas ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau
kompensacinio atlyginimo tarifai nebuvo peržiūrėti nuo pat Įstatymo priėmimo 2011 m. gruodžio 21 d. ir nebeatitinka realios situacijos. Įstatymo projekto tikslas – papildyti ir pakeisti Sąrašą bei nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris garantuotų kompensacinį atlyginimą už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, didintų kompensacinio atlyginimo surinkimą ir gerintų Lietuvos konkurencingumą kaimyninių šalių atžvilgiu. Įgyvendinant šį tikslą, Įstatymo projektu siūloma: ü iš Sąrašo išbraukti garsajuostes, vaizdajuostes bei mini diskus. Visos šios laikmenos kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebenaudojamos. Šios laikmenos yra naudojamos tik profesionalioms reikmėms, o sumokėtas profesionalioms reikmėms naudojamų laikmenų ir įrenginių kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka yra grąžinamas. ü papildyti Sąrašą į jį įtraukiant planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles.
dar neegzistavo, o kompiuterinių žaidimų konsolės technologiškai buvo kitokios ir dar neturėjo tuščių laikmenų. ü pakeisti Sąraše nustatytus Atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD), įrenginių laikmenų talpas nustatant realiai atitinkančius šių dienų technologijas. Sąrašas turi būti pakeisti dėl natūraliai vykstančio laikmenų, įrenginių ir kitų informacinių technologijų progreso, kompensacinio atlyginimo tarifų neatitikimo kaimyninių šalių lygiui bei jo įtakos galutiniei prekių kainai. Laikmenų, įrenginių ir kitų informacinių technologijų progresas IT sektoriuje technologijų pokyčiai vyksta itin sparčiai. Šie pokyčiai sąlygoja laikmenų ir įrenginių talpos ir spartos augimą, taip pat, ženkliai gerėja ir atgaminimų audiovizualinių kūrinių kokybė, o todėl auga jiems reikalingų tuščių laikmenų talpos dydžių poreikis. Audiovizualinių kūrinių atkūrimo kokybė ir laikmenų talpos dydis tarpusavyje yra susiję. Pvz., prieš penkerius metus standartiniam filmui įrašyti užteko iki 1 GB vietos, šiuo metu vartotojui priimtinos atgaminimo kokybės filmui reikia apie 20 GB laikmenos vietos. Vertinant informacijos laikmenų talpos progresą, reikia akcentuoti, kad pirmosios atminties kortelės (pasirodžiusios 2000 m. pradžioje) tesiekė tuomet nepaprastai didelį 8 MB dydį. Tų pačių metų pabaigoje pristatyta net 8 kartus didesnė - 64 MB talpos atminties kortelė buvo revoliucinio dydžio. Dar po metų maksimali atminties kortelės talpa siekė 256 MB. 2004 m. rinkoje pasirodė pirmoji 1 GB duomenų talpinanti kortelė.
Nuolatinis duomenų dydžio didėjimas, audiovizualiniams kūriniams reikalingos laikmenos talpos dydžio augimas sąlygoja ir didesnių talpų kortelių poreikį. Per 10 metų, nuo šio tipo laikmenų atsiradimo, atminties kortelių talpos dydis išaugo daugiau nei 250 000 kartų ir toliau kasmet didėja. Kortelės pagaminimo metai Atminties kortelės talpa
Technologiniai pokyčiai atitinkamai darė įtaką ir USB atmintinių rinkoje. 2000 m. pasirodžiusi 8 MB dydžio atmintinė per metus savo maksimalų talpos dydį pakėlė iki 512 MB. 2002 m. jau buvo galima įsigyti 1 GB duomenų talpinančia USB atmintinę. Per dešimtmetį USB atmintinių talpa išaugo iki 1 TB, o šiuo metu jau galima įsigyti 2 TB duomenų talpinančių kortelių. Atmintinės pagaminimo metai Atmintinės talpa
Kasmet vykstanti technologinė pažanga ne tik didina atminties kortelių ir įrenginių talpas, bet ir daro ženklią įtaką produktų kainų mažėjimui. Pavyzdžiui, 2013 metais 512 GB USB atmintinė Amazon.com kainavo apie 1750 JAV dolerių, o šiandien tokią atmintinę galima įsigyti vos už
įsigyja 8-256 GB talpos neintegruotas atminties korteles, USB atmintines bei 0,5-3 TB talpos vidinius ar išorinius kietuosius diskus. Galiojantis sąrašas, kuriame atmintinių dydžiai skirstomi intervale nuo 1 iki 36 GB, visiškai nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Tarifo dydis Kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi ne tik užtikrinti pajamas šių kurinį kūrėjams, tačiau nustatyti tarifai privalo neiškreipti konkurencinių sąlygų bei negali ženkliai skirtis nuo aplinkinių valstybių.
Žemiau pateikta kompensacinio atlyginimo tarifų analizė aiškiai parodo, kad Lietuvoje nustatytas kompensacinis tarifas yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesnis nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Toks didžiulis tarifų skirtumas turi kelias svarbiausias neigiamas pasekmes. Sąžiningi tiekėjai importuojantys tarifu apmokestinamas prekes yra mažiau konkurencingi. Tiekėjai, kurie vengia sumokėti tarifą, dėl to turi didžiulę finansinę naudą ir vien tik išvengdami tarifo mokėjimo gali gauti 15-30 kartų didesnį pelną nei sąžiningi tarifą sumokantys importuotojai. Prekeiviai, kurie užsiima mažmenine prekyba, taip pat yra suinteresuoti pirkti prekes tiesiogiai iš gamintojų Lenkijoje ir kitose šalyse ir taip ieško būtų kaip išvengti tarifo sumokėjimo prievolės. USB atmintinės Talpa Kaina[¹] Eur be PVM Tarifo dydis LT Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje Tarifo dydis Lenkijoje Tarifo dydis Latvijoje 4 GB 2,91 Eur 0,58 Eur 19,93 proc. 1 proc. 4 proc. 8 GB 3,05 Eur 0,87 Eur 28,52 proc. 1 proc. 4 proc. 16 GB 5,46 Eur 1,44 Eur 26,37 proc. 1 proc. 4 proc. 32 GB 10,07 Eur 2,02 Eur 20,06 proc. 1 proc. 4 proc. 64 GB 18,95 Eur 2,89 Eur 15,25 proc. 1 proc. 4 proc. Atminties kortelės (neintegruotos) Talpa Kaina[²] Eur be PVM Tarifo dydis LT Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje Tarifo dydis Lenkijoje Tarifo dydis Latvijoje 4 GB 4,73 Eur 0,58 Eur 12,26 proc. 0,47 proc. 4 proc. 8 GB 4,73 Eur 0,87 Eur 18,39 proc. 0,47 proc. 4 proc. 16 GB 7,89 Eur 1,44 Eur 18,25 proc. 0,47 proc. 4 proc. 32 GB 12,63 Eur 2,02 Eur 15,99 proc. 0,47 proc. 4 proc. 64 GB 26,06 Eur 2,89 Eur 11,09 proc. 0,47 proc. 4 proc.
4 proc. Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai
Kaina[³] Eur be PVM Tarifo dydis Lietuvoje Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje
proc. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminiai projektų siūlytojai ir rengėjai – Seimo narys Viktoras Fiodorovas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185 ir jo 1 priedas numato tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų ir įrenginių sąrašą, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, ir kompensacinio atlyginimo dydžius. Pagal šio Įstatymo 20 straipsnio
kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas 1 priede išdėstytas sąrašas buvo priimti 2011 m. gruodžio 21 d. ir nuo tada sąrašas nebuvo peržiūrėtas. 2014 m. spalio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, tiesiogiai susijęs su Euro įvedimu Lietuvoje, kuriuo kompensacinio atlyginimo tarifų vertės nurodytos litais buvo perskaičiuotos į vertes eurais. Dėl šio Įstatymo priėmimo kompensacinio atlyginimo tarifai iš esmės nepasikeitė. 4.
4Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos,
naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma koreguoti Sąrašą ir iš jo išbraukti garsajuostes, vaizdajuostes bei mini diskus, bei jį papildyti įtraukiant planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles. Garsajuostės, vaizdajuostės bei mini diskai kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebenaudojamos. Šios laikmenos naudojamos tik profesionalioms reikmėms, o profesionalioms reikmėms naudojamų laikmenų ir įrenginių kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka yra grąžinamas. Taip pat, siūloma į sąrašą įtraukti planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles, nes 2011 metais, sąrašo nustatymo metu, planšetiniai kompiuteriai dar neegzistavo, o kompiuterinių žaidimų konsolės technologiškai buvo kitokios ir dar neturėjo tuščių laikmenų. Svarbiausia dalis – siūloma keisti Sąraše nustatytus Atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD), įrenginių laikmenų talpas dydžius nustatant realiai atitinkančius šių dienų technologijas. Galiojantis sąrašas, kuriame atmintinių dydžiai skirstomi intervale nuo 1 iki 36 GB, visiškai nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Pagal praktikos neatitinkančius tuščių laikmenų talpos dydžius nustatyti tarifai iškreipia rinką ir daro Lietuvą bei jos verslą nekonkurencingais, nes tarifas yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesnis nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Priėmus siūlomus Įstatymo projekto pakeitimus, bus užtikrintas kompensacinio atlyginimo, už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, surinkimas bei gerinamas Lietuvos konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu. 5.
reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymo pataisos padės užtikrinti Lietuvos verslo konkurencingumą regione ir pagerins verslo aplinką šalyje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus siūlomus Įstatymo projekto pakeitimus bus gerinamas Lietuvos ir jos verslo konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu. Pagal praktikos neatitinkančius tuščių laikmenų talpos dydžius nustatyti tarifai iškreipia rinką ir daro Lietuvą bei jos verslą nekonkurencingais, nes yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesni nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Didžiulis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nustatyto kompensacinio tarifo skirtumas turi reikšmingos įtakos konkurencijai. Dėl ypač didelio kompensacinio tarifo, sąžiningi tiekėjai importuojantys tarifu apmokestinamas prekes yra mažiau konkurencingi. Tiekėjai, kurie vengia sumokėti tarifą, dėl to turi didžiulę finansinę naudą ir vien tik išvengdami tarifo mokėjimo gali gauti 15-30 kartų didesnį pelną nei sąžiningi importuotojai. Prekeiviai, kurie užsiima mažmenine prekyba, taip pat yra suinteresuoti pirkti prekes tiesiogiai iš gamintojų Lenkijoje ir kitose šalyse ir taip ieško būtų kaip išvengti tarifo sumokėjimo. Priimti Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai gerins verslo sąlygas, mažins nesąžiningą konkurenciją bei turės teigiamos įtakos kovai su šešėliu. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą projektą: Priėmus siūlomus pakeitimus, naujų teisės aktų priimti nereikės, taip pat nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar leis sutapyti lėšų: Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: Reikšminiai žodžiai: „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, „kompensacinis atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas Gintaras Tamošiūnas Darius Ulickas Dangutė Mikutienė Raimundas Markauskas Petras Narkevičius Andrius Mazuronis Valdas Skarbalius Sergėjus Jovaiša Audrius Nakas Domas Petrulis Rimas Antanas Ručys Jolita Vaickienė [1] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis. [2] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis. [3] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis.
projekto tikslas ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau
kompensacinio atlyginimo tarifai nebuvo peržiūrėti nuo pat Įstatymo priėmimo 2011 m. gruodžio 21 d. ir nebeatitinka realios situacijos. Įstatymo projekto tikslas – papildyti ir pakeisti Sąrašą bei nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris garantuotų kompensacinį atlyginimą už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, didintų kompensacinio atlyginimo surinkimą ir gerintų Lietuvos konkurencingumą kaimyninių šalių atžvilgiu. Įgyvendinant šį tikslą, Įstatymo projektu siūloma: ü iš Sąrašo išbraukti garsajuostes, vaizdajuostes bei mini diskus. Visos šios laikmenos kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebenaudojamos. Šios laikmenos yra naudojamos tik profesionalioms reikmėms, o sumokėtas profesionalioms reikmėms naudojamų laikmenų ir įrenginių kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka yra grąžinamas. ü papildyti Sąrašą į jį įtraukiant planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles.
dar neegzistavo, o kompiuterinių žaidimų konsolės technologiškai buvo kitokios ir dar neturėjo tuščių laikmenų. ü pakeisti Sąraše nustatytus Atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD), įrenginių laikmenų talpas nustatant realiai atitinkančius šių dienų technologijas. Sąrašas turi būti pakeisti dėl natūraliai vykstančio laikmenų, įrenginių ir kitų informacinių technologijų progreso, kompensacinio atlyginimo tarifų neatitikimo kaimyninių šalių lygiui bei jo įtakos galutiniei prekių kainai. Laikmenų, įrenginių ir kitų informacinių technologijų progresas IT sektoriuje technologijų pokyčiai vyksta itin sparčiai. Šie pokyčiai sąlygoja laikmenų ir įrenginių talpos ir spartos augimą, taip pat, ženkliai gerėja ir atgaminimų audiovizualinių kūrinių kokybė, o todėl auga jiems reikalingų tuščių laikmenų talpos dydžių poreikis. Audiovizualinių kūrinių atkūrimo kokybė ir laikmenų talpos dydis tarpusavyje yra susiję. Pvz., prieš penkerius metus standartiniam filmui įrašyti užteko iki 1 GB vietos, šiuo metu vartotojui priimtinos atgaminimo kokybės filmui reikia apie 20 GB laikmenos vietos. Vertinant informacijos laikmenų talpos progresą, reikia akcentuoti, kad pirmosios atminties kortelės (pasirodžiusios 2000 m. pradžioje) tesiekė tuomet nepaprastai didelį 8 MB dydį. Tų pačių metų pabaigoje pristatyta net 8 kartus didesnė - 64 MB talpos atminties kortelė buvo revoliucinio dydžio. Dar po metų maksimali atminties kortelės talpa siekė 256 MB. 2004 m. rinkoje pasirodė pirmoji 1 GB duomenų talpinanti kortelė.
Nuolatinis duomenų dydžio didėjimas, audiovizualiniams kūriniams reikalingos laikmenos talpos dydžio augimas sąlygoja ir didesnių talpų kortelių poreikį. Per 10 metų, nuo šio tipo laikmenų atsiradimo, atminties kortelių talpos dydis išaugo daugiau nei 250 000 kartų ir toliau kasmet didėja. Kortelės pagaminimo metai Atminties kortelės talpa
Technologiniai pokyčiai atitinkamai darė įtaką ir USB atmintinių rinkoje. 2000 m. pasirodžiusi 8 MB dydžio atmintinė per metus savo maksimalų talpos dydį pakėlė iki 512 MB. 2002 m. jau buvo galima įsigyti 1 GB duomenų talpinančia USB atmintinę. Per dešimtmetį USB atmintinių talpa išaugo iki 1 TB, o šiuo metu jau galima įsigyti 2 TB duomenų talpinančių kortelių. Atmintinės pagaminimo metai Atmintinės talpa
Kasmet vykstanti technologinė pažanga ne tik didina atminties kortelių ir įrenginių talpas, bet ir daro ženklią įtaką produktų kainų mažėjimui. Pavyzdžiui, 2013 metais 512 GB USB atmintinė Amazon.com kainavo apie 1750 JAV dolerių, o šiandien tokią atmintinę galima įsigyti vos už
įsigyja 8-256 GB talpos neintegruotas atminties korteles, USB atmintines bei 0,5-3 TB talpos vidinius ar išorinius kietuosius diskus. Galiojantis sąrašas, kuriame atmintinių dydžiai skirstomi intervale nuo 1 iki 36 GB, visiškai nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Tarifo dydis Kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi ne tik užtikrinti pajamas šių kurinį kūrėjams, tačiau nustatyti tarifai privalo neiškreipti konkurencinių sąlygų bei negali ženkliai skirtis nuo aplinkinių valstybių.
Žemiau pateikta kompensacinio atlyginimo tarifų analizė aiškiai parodo, kad Lietuvoje nustatytas kompensacinis tarifas yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesnis nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Toks didžiulis tarifų skirtumas turi kelias svarbiausias neigiamas pasekmes. Sąžiningi tiekėjai importuojantys tarifu apmokestinamas prekes yra mažiau konkurencingi. Tiekėjai, kurie vengia sumokėti tarifą, dėl to turi didžiulę finansinę naudą ir vien tik išvengdami tarifo mokėjimo gali gauti 15-30 kartų didesnį pelną nei sąžiningi tarifą sumokantys importuotojai. Prekeiviai, kurie užsiima mažmenine prekyba, taip pat yra suinteresuoti pirkti prekes tiesiogiai iš gamintojų Lenkijoje ir kitose šalyse ir taip ieško būtų kaip išvengti tarifo sumokėjimo prievolės. USB atmintinės Talpa Kaina[¹] Eur be PVM Tarifo dydis LT Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje Tarifo dydis Lenkijoje Tarifo dydis Latvijoje 4 GB 2,91 Eur 0,58 Eur 19,93 proc. 1 proc. 4 proc. 8 GB 3,05 Eur 0,87 Eur 28,52 proc. 1 proc. 4 proc. 16 GB 5,46 Eur 1,44 Eur 26,37 proc. 1 proc. 4 proc. 32 GB 10,07 Eur 2,02 Eur 20,06 proc. 1 proc. 4 proc. 64 GB 18,95 Eur 2,89 Eur 15,25 proc. 1 proc. 4 proc. Atminties kortelės (neintegruotos) Talpa Kaina[²] Eur be PVM Tarifo dydis LT Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje Tarifo dydis Lenkijoje Tarifo dydis Latvijoje 4 GB 4,73 Eur 0,58 Eur 12,26 proc. 0,47 proc. 4 proc. 8 GB 4,73 Eur 0,87 Eur 18,39 proc. 0,47 proc. 4 proc. 16 GB 7,89 Eur 1,44 Eur 18,25 proc. 0,47 proc. 4 proc. 32 GB 12,63 Eur 2,02 Eur 15,99 proc. 0,47 proc. 4 proc. 64 GB 26,06 Eur 2,89 Eur 11,09 proc. 0,47 proc. 4 proc.
4 proc. Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai
Kaina[³] Eur be PVM Tarifo dydis Lietuvoje Tarifo dydis procentais (prekės kainoje) Lietuvoje
proc. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminiai projektų siūlytojai ir rengėjai – Seimo narysViktoras Fiodorovas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Nr. VIII-1185 ir jo 1 priedas numato tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų ir įrenginių sąrašą, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas, už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, ir kompensacinio atlyginimo dydžius. Pagal šio Įstatymo 20 straipsnio
kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas 1 priede išdėstytas sąrašas buvo priimti 2011 m. gruodžio 21 d. ir nuo tada sąrašas nebuvo peržiūrėtas. 2014 m. spalio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas, tiesiogiai susijęs su Euro įvedimu Lietuvoje, kuriuo kompensacinio atlyginimo tarifų vertės nurodytos litais buvo perskaičiuotos į vertes eurais. Dėl šio Įstatymo priėmimo kompensacinio atlyginimo tarifai iš esmės nepasikeitė. 4.
4Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos,
naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma koreguoti Sąrašą ir iš jo išbraukti garsajuostes, vaizdajuostes bei mini diskus, bei jį papildyti įtraukiant planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles. Garsajuostės, vaizdajuostės bei mini diskai kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebenaudojamos. Šios laikmenos naudojamos tik profesionalioms reikmėms, o profesionalioms reikmėms naudojamų laikmenų ir įrenginių kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka yra grąžinamas. Taip pat, siūloma į sąrašą įtraukti planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles, nes 2011 metais, sąrašo nustatymo metu, planšetiniai kompiuteriai dar neegzistavo, o kompiuterinių žaidimų konsolės technologiškai buvo kitokios ir dar neturėjo tuščių laikmenų. Svarbiausia dalis – siūloma keisti Sąraše nustatytus Atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD), įrenginių laikmenų talpas dydžius nustatant realiai atitinkančius šių dienų technologijas. Galiojantis sąrašas, kuriame atmintinių dydžiai skirstomi intervale nuo 1 iki 36 GB, visiškai nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Pagal praktikos neatitinkančius tuščių laikmenų talpos dydžius nustatyti tarifai iškreipia rinką ir daro Lietuvą bei jos verslą nekonkurencingais, nes tarifas yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesnis nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Priėmus siūlomus Įstatymo projekto pakeitimus, bus užtikrintas kompensacinio atlyginimo, už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, surinkimas bei gerinamas Lietuvos konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu. 5.
reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymo pataisos padės užtikrinti Lietuvos verslo konkurencingumą regione ir pagerins verslo aplinką šalyje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus siūlomus Įstatymo projekto pakeitimus bus gerinamas Lietuvos ir jos verslo konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu. Pagal praktikos neatitinkančius tuščių laikmenų talpos dydžius nustatyti tarifai iškreipia rinką ir daro Lietuvą bei jos verslą nekonkurencingais, nes yra nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesni nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje. Didžiulis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse nustatyto kompensacinio tarifo skirtumas turi reikšmingos įtakos konkurencijai. Dėl ypač didelio kompensacinio tarifo, sąžiningi tiekėjai importuojantys tarifu apmokestinamas prekes yra mažiau konkurencingi. Tiekėjai, kurie vengia sumokėti tarifą, dėl to turi didžiulę finansinę naudą ir vien tik išvengdami tarifo mokėjimo gali gauti 15-30 kartų didesnį pelną nei sąžiningi importuotojai. Prekeiviai, kurie užsiima mažmenine prekyba, taip pat yra suinteresuoti pirkti prekes tiesiogiai iš gamintojų Lenkijoje ir kitose šalyse ir taip ieško būtų kaip išvengti tarifo sumokėjimo. Priimti Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai gerins verslo sąlygas, mažins nesąžiningą konkurenciją bei turės teigiamos įtakos kovai su šešėliu. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą projektą: Priėmus siūlomus pakeitimus, naujų teisės aktų priimti nereikės, taip pat nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymo projektą įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar leis sutapyti lėšų: Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: Reikšminiai žodžiai: „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, „kompensacinis atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Raimundas Markauskas Dangutė Mikutienė Gintaras Tamošiūnas Andrius Mozuronis Sergėjus Jovaiša Audrius Nakas Rimas Antanas Ručys Jolita Vaickienė Jonas Kondrotas Valdas Vasiliauskas [1] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis. [2] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis. [3] Kaina už pigiausią kategorijos daiktą, remiantis portalo Kainos.lt (2015-06-09 d.) duomenimis.
2015-06-29 Nr. XIIP-3326 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto priėmimo data nėra aiški, todėl ji neturėtų būti nurodoma, o įstatymo projektas dėstytinas straipsniais, todėl prieš formuluotę „Įstatymo 1 priedo pakeitimas“ įrašytina formuluotė „1 straipsnis.“, kaip įstatymo projekto lyginamajame variante. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-18 Nr. XIIP-3326 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3326 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-11-16 Nr. XIIP-3326(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms bei siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1 dalies 6 punkte esančią formuluotę „asmeninių kompiuterių“ keisti formuluote „stacionarių kompiuterių, nešiojamų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3326(2) (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
S
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Šarūnas
Birutis, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Josklaudaitė-Dmitrijeva, Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai. Seimo narys V. Fiodorovas, Kultūros viceministras Arnas Neverauskas, LATGA atstovai J. Bražiūnienė, G. Naprušienė, INFOBALT atstovas P. Vertelka, AVAKA atstovas D. Vaitiekūnas, AGATA atstovai Agnė Masalskytė, R. Bagdzevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms bei siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1 dalies 6 punkte esančią formuluotę „asmeninių kompiuterių“ keisti formuluote „stacionarių kompiuterių, nešiojamų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių“. Pritarti
departamentas 2015-11-23 Išnagrinėję
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LATGA, AGATA,
2015-10-30 Dėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3326 ir kitų su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusių klausimų Lietuvos kūrėjus, muzikantus, aktorius vienijančios kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA, LATGA ir Infobalt, nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija (toliau – Asociacijos), kartu kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3326 (toliau – Projektas). Skirtingus sektorius ir interesus atstovaujančios asociacijos pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengtas ir įregistruotas Projektas yra aktualus ir reikalingas. Asociacijos supranta kompensacinio atlyginimo nuo Tuščių laikmenų ir įrenginių reikalingumą Lietuvos kūrėjams tačiau pripažįsta, jog Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas (toliau – Sąrašas) ir kompensacinio atlyginimo tarifai, dėl natūraliai vykstančio laikmenų, įrenginių ir kitų informacinių technologijų progreso, turi būti peržiūrėti ir pakeisti, kaip tai numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Asociacijos analizavo, vertino ir priėjo prie bendrų išdavų dėl pakeitimų, kuriuos siūlo ir mano yra būtina šiuo metu priimti bei įtvirtinti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Asociacijos pasisako, kad iš sąrašo būtina išbraukti garsajuostes, vaizdajuostes bei mini diskus.
Visos šios laikmenos kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebėra naudojamos. Be to sektorių atstovai sutaria, kad tikslinga planšetinius kompiuterius ir žaidimų konsoles sąraše išskirti į atskirą įrenginių pogrupį, o šiuo metu galiojančią „asmeninių kompiuterių“ sąvoką pakeisti sąvokomis „Stacionarūs kompiuteriai, nešiojami kompiuteriai, hibridiniai kompiuteriai“. Taip pat asociacijos laikosi vieningos nuomonės dėl kompensacinio atlyginimo tarifų, kurie turėtų būti nustatyti tuščioms laikmenoms ir įrenginiams bei siūlo panaikinti šiuo metu esamą išimtį išoriniams ir vidiniams neintegruotiems standiesiems diskams su SATA sąsajomis. Detalūs asociacijų pasiūlymai dėl tarifų ir talpų dydžių pateikti Priede Nr. 1. Šiame priede, kuris parengtas kaip įstatymo projekto lyginamasis variantas, pateikti pasiūlymai dėl atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD) bei įrenginių laikmenų talpų ir kompensacinių tarifų dydžių, kuriuos priėmus būtų užtikrintas tinkamas kompensavimas ir atitikimas šių dienų technologijoms. Atkreipiame Jūsų dėmesį ir į tai, kad būtina spręsti ir kitas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusias problemas. Asociacijos laikosi vieningos nuomonės, kad būtina pašalinti Įstatymo 20¹ straipsnio 5 ir 10 dalyje esančius teisinio reguliavimo neaiškumus, kurie trukdo praktiškai įgyvendinti Įstatymo nuostatas dėl kompensacinio atlyginimo surinkimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu. Siūlomi Jums įregistruoti Įstatymo pakeitimai pateikti Priede Nr. 2. Be to siūlome atsisakyti Įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos 25 procentus surinkto kompensacinio atlyginimo skirti kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.
Manome, kad valstybės programos ir priemonės turėtų būti finansuojamos biudžeto lėšomis, o kūrėjų lėšos turėtų pasiekti autorius tiesiogiai. Viliamės, kad Jūsų parengtas Projektas bus greitu metu pateiktas ir svarstant jį Seimo komitetuose bus atsižvelgta į vieningą skirtingus sektorius atstovaujančių asociacijų nuomonę. Tikimės, kad įstatymo pakeitimai bus priimti dar šioje Seimo rudens sesijoje ir įsigalios nuo 2016 metų pradžios. Raginame Jus tęsti iniciatyvą ir pateikti Projektą svarstyti. Pritarti
2015-12-07 Dėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3769 Autorių teisių kolektyvinio administravimo Asociacija LATGA išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769 (toliau – Projektai). Daugiau kaip 4300 Lietuvos autorių atstovaujanti asociacija LATGA, bendradarbiaujanti su 134 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra svarbūs siekiant teisingai atlyginti autoriams ir leidėjams už jų kūrinių asmeninį atgaminimą.
Asociacija LATGA administruojanti kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą ir paskirstymą nuo 2002 metų, negali tinkamai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 21 d. naujai priimto Įstatymo 20(1) straipsnio nuostatų, dėl Vyriausybės nepatvirtinto kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, bei Įstatyme esančių spragų. Todėl kompensacinis atlyginimas yra surenkamas nepilnai ir neefektyviai, nes daugelis įmonių teikiančių kopijavimo paslaugas arba parduodantys reprografijos įrenginius, atsisako mokėti kompensacinį atlyginimą dėl Įstatymo spragų ir nepriimto nutarimo. Tarptautinė reprodukavimo teisių organizacijų federacija IFRRO dar 2013 m. spalio mėn. kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, skatindama kuo skubiau priimti nutarimą dėl tvarkos aprašo. Deja, bet šis kreipimasis nedavė jokių rezultatų. Todėl Asociacija LATGA laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos muzikantus, aktorius vienijanti kolektyvinio administravimo asociacija AGATA bei Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo
nuostatos bus priimtos dar šioje Seimo rudens sesijoje. Pritarti
2015-12-07 Informuojame, jog LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3326(2) ir LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
gretutinių teisių asociacija AGATA. Pritarti
2015-12-07 Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „INFOBALT“ išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769 (toliau – Projektai). Daugiau kaip 140 ryšių ir technologijų kompanijų atstovaujanti asociacija pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra aktualūs, reikalingi ir svarbiausia – savalaikiai. Technologijų vystymosi tempai auga ypatingai sparčiai, todėl teisėkūros sprendimai, priimti prieš 3-4 metus, jau visiškai nebeatitinka šiandieninės situacijos. Asociacijos nariai pritaria, kad šiuo metu Seime svarstomas Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, dėl technologijų progreso, turi būti peržiūrėti ir pakeisti, kaip tai numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir pritaria šiuo metu Seime svarstomam įstatymo projektui. Taip pat būtina spręsti ir kitas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusias problemas. Todėl Infobalt laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos kūrėjus, muzikantus, aktorius vienijančios kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA bei LATGA ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus. Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1d. todėl viliamės, kad Seimo narių parengtų Projektų nuostatos bus priimtos dar šioje
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos
teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3326(2) ir siūlyti pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui svarstyti ir pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už-6, prieš -0, susilaikė -3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras A.Neverauskas, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA atstovai A.Masalskytė ir R.Bagdzevičius, Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA atstovės G.Naprušienė ir J.Bražiūnienė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA atstovas D.Vaitiekiūnas, Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos Infobalt atstovas P.Vertelka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms bei siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1 dalies 6 punkte esančią formuluotę „asmeninių kompiuterių“ keisti formuluote „stacionarių kompiuterių, nešiojamų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių“. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-11-23) Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 13 d.
Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3326(2)
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt (2015-12-07) Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP~3769 (toliau - Projektai). Daugiau kaip 140 ryšių ir technologijų kompanijų atstovaujanti asociacija pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra aktualūs, reikalingi ir svarbiausia - savalaikiai. Technologijų vystymosi tempai auga ypatingai sparčiai, todėl teisėkūros sprendimai, priimti prieš 3-4 metus, jau visiškai nebeatitinka šiandieninės situacijos. Asociacijos nariai pritaria, kad šiuo metu Seime svarstomas Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, dėl technologijų progreso, turi būti peržiūrėti ir pakeisti, kaip tai numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir pritaria šiuo metu Seime svarstomam įstatymo projektui. Taip pat būtina spręsti ir kitas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusias problemas.
Todėl Infobalt laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos kūrėjus, muzikantus, aktorius vienijančios kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA bei LATGA ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus. Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. sausio l d. todėl viliamės, kad Seimo narių parengtų Projektų nuostatos bus priimtos dar šioje Seimo rudens sesijoje. Atsižvelgti
teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA (2015-12-07) Autorių teisių kolektyvinio administravimo Asociacija LATGA išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769 (toliau – Projektai). Daugiau kaip 4300 Lietuvos autorių atstovaujanti asociacija LATGA, bendradarbiaujanti su 134 užsienio kolektyvinio administravimo bendrijomis pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra svarbūs siekiant teisingai atlyginti autoriams ir leidėjams už jų kūrinių asmeninį atgaminimą. Asociacija LATGA administruojanti kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą ir paskirstymą nuo 2002 metų, negali tinkamai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 21 d. naujai priimto Įstatymo 20(1) straipsnio nuostatų, dėl Vyriausybės nepatvirtinto kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, bei Įstatyme esančių spragų. Todėl kompensacinis atlyginimas yra surenkamas nepilnai ir neefektyviai, nes daugelis įmonių teikiančių kopijavimo paslaugas arba parduodantys reprografijos įrenginius, atsisako mokėti kompensacinį atlyginimą dėl Įstatymo spragų ir nepriimto nutarimo.
Tarptautinė reprodukavimo teisių organizacijų federacija IFRRO dar 2013 m. spalio mėn. kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, skatindama kuo skubiau priimti nutarimą dėl tvarkos aprašo. Deja, bet šis kreipimasis nedavė jokių rezultatų. Todėl Asociacija LATGA laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos muzikantus, aktorius vienijanti kolektyvinio administravimo asociacija AGATA bei Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus. Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1d. todėl viliamės, kad Seimo narių parengtų Projektų nuostatos bus priimtos dar šioje Seimo rudens sesijoje. Atsižvelgti
gretutinių teisių asociacija AGATA (2015-12-07) Informuojame, jog Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. XIIP-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo Įstatymo projektas Nr. XIIP-3769, prieš pateikiant juos
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3326(2)) ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys:
Kultūros ministerijos Kultūros viceministras Arnas Neverauskas, Infobalt vykdomasis direktorius Paulius Vertelka, UAB „Vento Nuovo“ atstovas Šarūnas Frolenko, AGATA tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius, LATGA direktorius Jonas Liniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms bei siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas formuluotes, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1 dalies 6 punkte esančią formuluotę „asmeninių kompiuterių“ keisti formuluote „stacionarių kompiuterių, nešiojamų kompiuterių ir hibridinių kompiuterių“. Pritarti
prie TM 2015-11-23 Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3326(2) (toliau-Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt (2015-12-07) Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir
kaip 140 ryšių ir technologijų kompanijų atstovaujanti asociacija pažymi, kad Seimo narių iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra aktualūs, reikalingi ir svarbiausia - savalaikiai. Technologijų vystymosi tempai auga ypatingai sparčiai, todėl teisėkūros sprendimai, priimti prieš 3-4 metus, jau visiškai nebeatitinka šiandieninės situacijos. Asociacijos nariai pritaria, kad šiuo metu Seime svarstomas Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, dėl technologijų progreso, turi būti peržiūrėti ir pakeisti, kaip tai numato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir pritaria šiuo metu Seime svarstomam įstatymo projektui. Taip pat būtina spręsti ir kitas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu susijusias problemas. Todėl Infobalt laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos kūrėjus, muzikantus, aktorius vienijančios kolektyvinio administravimo asociacijos AGATA bei LATGA ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus. Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. sausio l d. todėl viliamės, kad Seimo narių parengtų Projektų nuostatos bus priimtos dar šioje Seimo rudens sesijoje. Atsižvelgti 2.
asociacija LATGA (2015-12-07) Autorių teisių kolektyvinio administravimo Asociacija LATGA išreiškia palaikymą Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3769 (toliau – Projektai). Daugiau kaip
iniciatyva parengti ir Seimo komitetams svarstyti pateikti Projektai yra svarbūs siekiant teisingai atlyginti autoriams ir leidėjams už jų kūrinių asmeninį atgaminimą. Asociacija LATGA administruojanti kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą ir paskirstymą nuo 2002 metų, negali tinkamai įgyvendinti 2011 m. gruodžio 21 d. naujai priimto Įstatymo 20(1) straipsnio nuostatų, dėl Vyriausybės nepatvirtinto kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu surinkimo, paskirstymo, mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, bei Įstatyme esančių spragų. Todėl kompensacinis atlyginimas yra surenkamas nepilnai ir neefektyviai, nes daugelis įmonių teikiančių kopijavimo paslaugas arba parduodantys reprografijos įrenginius, atsisako mokėti kompensacinį atlyginimą dėl Įstatymo spragų ir nepriimto nutarimo. Tarptautinė reprodukavimo teisių organizacijų federacija IFRRO dar 2013 m. spalio mėn. kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, skatindama kuo skubiau priimti nutarimą dėl tvarkos aprašo. Deja, bet šis kreipimasis nedavė jokių rezultatų. Todėl Asociacija LATGA laikosi vieningos nuomonės, kaip ir Lietuvos muzikantus, aktorius vienijanti kolektyvinio administravimo asociacija AGATA bei Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija Infobalt ir palaiko Projektuose pateiktus siūlymus.
Itin svarbu, kad nauji pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. sausio 1d. todėl viliamės, kad
sesijoje. Atsižvelgti
(2015-12-07) Informuojame, jog Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3326 (2) ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. XIIP-1185 20(1) straipsnio ir 2 priedo pakeitimo Įstatymo projektas Nr. XIIP-3769, prieš pateikiant juos
kūrinių autorių teisių asociacija
(2015-12-11)
susipažinusi su pateiktu Įstatymo Projektu pareiškia, kad su juo nesutinka dėl žemiau išvardintų priežasčių. Pirma, Įstatymo pakeitimo iniciatoriai aiškinamajame rašte nurodo, kad Įstatymo priede Nr. 1. nurodytas Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai nebuvo peržiūrėti nuo pat Įstatymo priėmimo 2011 m. gruodžio 21 d. ir nebeatitinka realios situacijos. Su tokia išvada galima sutikti, tačiau pareiga peržiūrėti tarifus nereiškia, kad jie privalomai turi būti mažinami. AVAKA sutinka, kad dėl technologinio proceso kai kurios tuščios laikmenos tampa nebenaudotinomis plačiai vartotojų grupei, todėl būtų tikslinga jas iš sąrašo išbraukti. Tačiau mes negalime sutikti, kad kompensacinis atlyginimas Aiškinamajame rašte nurodytais tikslais būtų mažinamas taip drąstiškai.
Žemiau pateikiame lyginamąją lentelę, kurioje matyti, kiek procentiškai siekiama sumažinti galiojantį tarifą: Taigi, iš aukščiau nurodytos galiojančių ir siūlomų keisti Tarifų dydžio analizės yra akivaizdu, kad ketinama ženkliai sumažinti tarifus be jokio akivaizdaus pagrindo. Be to, patys Projekto rengėjai pažymi, kad Lietuvos rinkoje vartotojai šiuo metu dažniausiai įsigyja 8-256 GB talpos neintegruotas atminties korteles, USB atmintines bei 0,5-3 TB talpos vidinius ar išorinius kietuosius diskus. Pritarus tokiam Įstatymo pakeitimo Projektui Tuščios laikmenos tarifas už 8-256 GB talpos neintegruotas atminties korteles, USB atmintines sumažės vidutiniškai 64,89 procentais, o už 0,5-3 TB talpos vidinius ar išorinius kietuosius diskus - 30,37 procentais. AVAKA pažymi, kad toks neproporcingai drąstiškas tarifų mažinimas neatitinka ekonominės situacijos Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Banko paskelbtas 2015 metų makroekonominių rodiklių prognozes nurodoma, "... kad metų pradžioje sulėtėjęs, Lietuvos ekonomikos augimas tebėra nedidelis. Prie ekonomikos augimo daugiausia prisideda vidaus paklausa. Gana daug didėja privatus vartojimas. Metų pradžioje, įvedus naująją valiutą, privatus vartojimas trumpai sumažėjo ir tuo metu prastino ūkio raidos rezultatus. Dabar, nors vartotojų lūkesčiai šiek tiek blogesni, namų ūkių taupymas nedidėja, taigi, augant pajamoms ir vis mažėjant kainoms, privatus vartojimas kyla"1. Tai, kad šiuo metu galiojantys Tarifai neiškreipia rinkos, atitinka vartotojų perkančiąją galią patvirtina ir stabiliai augantis Tuščios laikmenos surinkimas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau darytina pagrįsta išvada, kad dabar galiojantys tarifai puikiai subalansuoja autorių ir kitų teisių turėtojų ir vartotojų interesus, todėl nėra jokio faktinio pagrindo Tarifus taip drastiškai mažinti.
Antra, negalima sutikti su Projekto rengėjų išvada apie tai, kad galiojantys tarifai iškreipia konkurencines sąlygas bei negali ženkliai skirtis nuo aplinkinių valstybių. AVAKA pabrėžia, kad Tarifai yra surenkami už Lietuvoje parduodamus įrenginius. Rinka po tarifų įvedimo nesusitraukė, priešingai ji auga, todėl teiginiai apie nelygias konkurencines sąlygas skirtingose valstybėse yra spekuliatyvūs, naudingi tik tokių įrenginių importotuotojams. Sunkiai tikėtina, kad dėl kelių eurų kainų skirtumo vartotojai rinksis pirkti prekes kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje. Pabrėžtina, kad vartotojas ir šiuo metu be jokių apribojimų pasinaudodamas internetinių parduotuvių pagalba gali įsigyti prekes visos Europos Sąjungos rinkoje, tačiau tuščios laikmenos mokesčio surinkimas nepaisant to auga. Tai reiškia, kad vartotojui toks neva akivaizdus tarifų skirtumas tarp Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasirinkimui jokios reikšmės neturi. Vartotojų sprendimą pirkti ar nepirkti įrenginius su laikmenomis lemia ne tarifų skirtumai, o kiti objektyvūs veiksniai - galimybė gauti garantinį aptarnavimą vietoje, galimybė patikrinti perkamą įrenginį ir t.t. AVAKA pabrėžia, kad Projekto rengėjų nurodoma problema, jog sąžiningi tiekėjai importuojantys tarifu apmokestinamas prekes yra mažiau konkurencingi ir patiria nuostolius, neturi būti sprendžiama autorių ir kitų teisių turėtojų sąskaita. Egzistuoja veikiantys mechanizmai, kurie turi užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir tai yra Valstybės, o ne teises administruojančių asociacijų reikalas. Nėra sąžininga tiek teisės, tiek socialine prasme tokių sprendimų siekti autorių sąskaita.
pažymi, kad toks Įstatymo paketimo projektas yra naudingas išimtinai tik informacinių technologijų verslo įmonėms, kurios tuos pačius argumentus naudojo, kai Seimas 2011 metais Įstatymą keitė. Iki 2011 metų apie technologijų progresą jokios kalbos nebuvo ir minėtas įmones labai tenkino situacija, kai tuščios laikmenos mokesčiu buvo apmokestinamos magnetinės juostos, kasetes ar CD diskai. Mūsų vertinimu toks Įstatymo Projektas visiškai nesubalansuoja mūsų atstovaujamų teisių turėtojų ir verslininkų interesų. Priešingai, yra jiems žalingas, todėl tokiam projektui negali būti pritarta. AVAKA atstovauja kino ir televizijos prodiuserių bei autorių interesus. Pagal 2014 metų tyrimą į tuščias laikmenas yra kopijuojama apie 40 procentų audiovizualinių kūrinių, todėl mes negalime sutikti, kad mūsų atstovaujamiems teisių turėtojams bus surenkama ženkliai mažiau atlyginimo nei yra dabar. Trečia,
sutinka su Projekto rengėjais, kad dėl technologinio proceso pažangos kai kurios laikmenos jau atgyveno, jas būtų galima išbraukti, o įrašyti naujas laikmenas, todėl tikrai kai kuriose pozicijos įstatymo projektas atitinka tiek Valstybės, tiek asociacijų interesus, todėl turi būti keičiamas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau AVAKA laikosi pozicijos, kad [statymo pakeitimo Projektas toks, koks jis yra pateiktas dabar, yra išskirtinai naudingas tik verslo struktūroms bei nesubalansuoja interesų tarp verslo ir autorių ir kitų teisių turėtojų, nors turi ir teigiamų bruožų. Viliamės, kad Komitetas įsiklausys į mūsų pastabas ir tokiam Projektui nepritars. Projekto rengėjai turėtų jį tobulinti labiau ieškodami kompromiso tarp verslo ir autorių ir kitų teisių turėtojų interesų. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Kultūros ministerija, 2015-12-08 ...Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3326(2). Galiojančio Autorių teisių ir gretutinių teisių Įstatymo Nr. VIII-I 185 (toliau - ¡statymas) 20 straipsnio, reglamentuojančio kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, 6 dalyje numatyta, kad tuščių laikmenų ir Įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti įstatymo
peržiūrą inicijavo Kultūros ministerija 2014 m. sausio 3 d., pristatydama ¡statymo nuostatų dėl kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių ar fonogramose Įrašytų kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais Įgyvendinimo ekonominį ir teisini tyrimą, įvertinus šio tyrimo išvadas, dalyvaujant teisių turėtojų ir kompensacinio atlyginimo mokėtojų asociacijų atstovams, taip pat atsakingų valstybės institucijų atstovams, buvo nuspręsta nekeisti Įstatymo priede numatyto tuščių laikmenų ir Įrenginių sąrašo, nes technologijų pažanga tuo metu neturėjo esminio poveikio šioje srityje naudojamoms laikmenoms ir kopijavimo Įrangai, o taikomi tarifai nestabdė informacinės visuomenės pažangos. Įvertinus Įstatymo projekte Nr. XIIP-3326(2) siūlomus pakeitimus, galima padaryti išvadą, kad iš esmės nekeičiant ¡statymo 20 straipsnyje nustatyto ir praktikoje pasiteisinusio kompensacinio atlyginimo mokėjimo mechanizmo, Įstatymo projektu siūloma, atsižvelgiant Į pastarųjų metų technologijų pažangą, vartotojų Įpročius ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, iš dalies pakeisti Įstatymo 1 priede numatytą laikmenų ir Įrangos sąrašą išbraukiant iš jo technologiškai pasenusias ir praktiškai nenaudojamas laikmenas, taip pat laikmenas, kurios pagal savo technologinius duomenis nėra pritaikytos kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais. Kitas svarbus aspektas į kurį, Kultūros ministerijos nuomone, reikia atkreipti dėmesį vertinant ¡statymo projekto Nr.
XIIP-3326(2) svarbą tolimesniam kompensacinio atlyginimo mokėjimo teisinio mechanizmo tobulinimui - tai kompensacinio atlyginimo mokėtojų asociacijų ir teisių turėtojams atstovaujančių kolektyvinio administravimo asociacijų efektyvus bendradarbiavimas svarstant ir tobulinant šio projekto nuostatas. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-12-10 Pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3326(2)) ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento pastabą. Pritarti
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-12-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3326(2) ir siūlyti pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui svarstyti ir pritarti įstatymo projektui. Pritarti
pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3326(3). 8. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Teišerskytė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:. PRIDEDAMA: Įstatymo projektas Nr. XIIP-3326(3), 2 lapai;
Įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-3326(3), 3 lapai. Komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas