Projekto lyginamasis variantas
31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMŲ ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 puntą ir jį išdėstyti taip:
“skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir saugoti, jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą, nustato Aplinkos ministerija Žemės ūkio ministerija ;“
14 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu. 2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. 3.
teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas.“
savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;
,3 paskutinius kalendorinius metus teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip32 procentus , Aplinkos ministerijos nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų kvotų vidurkio per paskutinius trejus metus . 4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). 5.
subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą . , kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą. 6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio. 8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas. 10.
žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. 13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. 14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje išvardytas teises. 17.
tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises. 19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. “3 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas Aplinkos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinko s Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;“
15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas Aplinkos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;“5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;
žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais . ;
pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus.
5) nuslepiami, pakeičiami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, apgaulingai tvarkomi, klastojami arba naudojami negaliojantys sugautų žuvų apskaitos dokumentai. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu: „7) lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti;“. 2. Buvusį 31 straipsnio 4 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį , įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d.. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Saulius Bucevičius Kazys Grybauskas Petras Čimbaras Eugenijus Gentvilas
Projekto XIIP-3303(2) Lyginamasis variantas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras arba jos jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras . Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
3Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus
vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip
500 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba – ne rečiau kaip kas2 5 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja žvejyba , žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerija aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka žvejybos teisė atimama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, šių naudotojų patirti nuostoliai atėmus žvejybos teisę neatlyginami.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti saugoti , jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą nustato Aplinkos ministerija žemės ūkio ministras ;“ 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse 1.
Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba , migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras . 3. Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą, ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam nei leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliota institucija. 5. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali ma tik gavus gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą. 6. Ž vejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi nustatomi ir galioja ne trumpiau kaip 5 kalendorinius metus.
“ 5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14
suteikiama ūkio subjektams ne ilgesniam negu5 kalendorinių metų laikotarpiui. 2. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota , išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi. 3. Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. jam skirtą teisę į žvejybos kvotą. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, į žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos. Nustačius limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vandens telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro. “
straipsnio pakeitimas
142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „142 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu. 2.
žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. 3.
teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visų žvejybos įrankių limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip
limito ;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;34 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per3 paskutinius trejus kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas;
5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po vieną procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito. 4.
kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu , ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.):
1) ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą.
Šie balai gali būti sumažinami arba padidinami:
a) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius trejus kalendorinius metus priklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai;
b) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutiniuosius kalendorinius metus registruotas (kai juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai fizinis asmuo) tame pačiame rajone, kaip ir vandens telkinys, žvejybai kuriame bus suteikiama t eisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
c) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutiniuosius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
d) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
e) balai mažinami 0,5 procentais vienu procentu už kiekvieną nešiurkštų ūkio subjekto padarytą žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per praėjusius kalendorinius metus per paskutinius 3 kalendorinius metus;
2) galutinė balų suma apskaičiuojama ir aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą bei skirtus papildomus balus pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką.
Šie balai gali būti sumažinami arba padidinami:
a) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius trejus kalendorinius metus priklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai;
b) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutiniuosius kalendorinius metus registruotas (kai juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai fizinis asmuo) tame pačiame rajone, kaip ir vandens telkinys, žvejybai kuriame bus suteikiama t eisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
c) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutiniuosius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
d) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
e) balai mažinami 0,5 procentais vienu procentu už kiekvieną nešiurkštų ūkio subjekto padarytą žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per praėjusius kalendorinius metus per paskutinius 3 kalendorinius metus;
2) galutinė balų suma apskaičiuojama ir aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą bei skirtus papildomus balus pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką. 5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą.
Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą. 6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras :
teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų . sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio);
2) perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami
dviem kadencijoms iš eilės;
3) perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse;
4) perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7.
nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip
suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas. 10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims , papildomus verslinės žvejybos įrankius, ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 12.
ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. 13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. 14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio515 dalyje išvardytas teises. 17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises. 19.
ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; “32 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;43 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas dviem mėnesiams;
c) keturis šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) pasibaigia teisės žvejoti atėmimo terminas; “32 ) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;43 ) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis . 3.
3Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama panaikinama , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas ;
3) ūkio subjektas padarė du penkis ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per dvejus metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą sustabdymo laikotarpių ;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti per šio straipsnio 2 dalies3 2 punkte nustatytą laikotarpį. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5. Teisę į žvejybos kvotą kvotos galiojimą sustabdo , galiojimo sustabdymą panaikina, atšaukia teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“ 8 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 4 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis . Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti , atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitam kitu ūkio subjektui subjektu , turinčiam turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje , kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį . Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą, arba apsikeitęs ja , vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kitam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui.
Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies. 4. 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 5. 4 . Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti142 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose. 3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda .“
144 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą nusižengimą
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
žvejybos vidaus vandenyse leidimai išduodami ne trumpesniam kaip vienos paros ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet leidimo galiojimas negali būti ilgesnis nei tame vidaus vandenų telkinyje nustatyto žvejybos limito galiojimo laikotarpis. 1.
žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiu. 2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti;
2) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro arba jos jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. 3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos Aplinkos ministro įgaliota institucija per52 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 4. Aplinkos ministerijos A plinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per105 darbo dienų dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 5.
pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per52 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos. 7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) sustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas;
2) išnaudota ūkio subjektui skirta žvejybos kvota;
3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą. 8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) panaikintas teisės į žvejybos kvotą sustabdymas;
2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą;
3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis. 9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos, arba dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms , verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas. 10.
žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui. 11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. 11. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“
16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai 1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais
4) tuo metu draudžiamų gaudyti rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina nuslepiami, pakeičiami ar sunaikina mi su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus susiję įrodymai, apgaulingai tvarkomi, klastojami arba naudojami negaliojantys sugautų žuvų apskaitos dokumentai . 2.
laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus. 2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus.“
2Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai 1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) tuo metu draudžiamų gaudyti rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus. 2.
verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus. “
1Papildyti 31 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu:
„7) lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti;“. 2. Buvusį 31 straipsnio 4 dalies 7 punktą laikyti 8
punktu. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 3. Žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Projekto XIIP-3303(3) Lyginamasis variantas
1Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras arba jos jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras . Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
3Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus
vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras . Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“ 4.
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip
500 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba – ne rečiau kaip kas2 5 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba , žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerija aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka žvejybos teisė atimama galimybės žvejoti netenkama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, šių naudotojų patirti nuostoliai atėmus žvejybos teisę neatlyginami.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti saugoti , jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą nustato Aplinkos ministerija žemės ūkio ministras ;“. 2.
2Pakeisti 8 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vykdyti Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pareigūnų reikalavimus.“ 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse
1Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba , migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras . 3. Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą, ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam nei leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliota institucija. 5.
5Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali ma tik gavus gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą. 6. Ž vejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi nustatomi ne trumpiau kaip 5 kalendoriniams metams. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.“ 5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14
5 kalendorinių metų laikotarpiui. 2. 1. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi. 3 . 2. Kiekvienais metais ūkio subjektui skiriamos verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. jam skirtą teisę į žvejybos kvotą. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, į žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos.
“ 6 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas Pakeisti
14 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14
1Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu 5 kalendorinių metų galiojimo laikotarpiui . 2.
žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. 3.
teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas , išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip
žvejybos vietų skaičiumi ;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;34 ) šio įstatymo įsigaliojimo metu3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip23 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;
5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito. 4.
kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu , ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ū kio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą.
Šie balai sumažinami arba padidinami:
1) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutiniuosius kalendorinius metus registruotas (kai juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje, kaip ir vandens telkinys, žvejybai kuriame bus suteikiama t eisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutiniuosius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kuriame (arba kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
4) balai mažinami 1 procentu už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus. 5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą. 6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija .
Nustačius žvejybos limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro. 7. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio. 8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui.
Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas. 10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims , papildomus verslinės žvejybos įrankius, ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. 13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. 14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 15.
ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio515 dalyje išvardytas teises. 17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises. 19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 20. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras . 21. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio). 22.
vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 23. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse;
teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; “32 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;43 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;
c) keturis šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) pasibaigia teisės žvejoti atėmimo terminas; “32 ) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;43 ) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis . 3.
3Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama panaikinama , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas ;
3) ūkio subjektas padarė du penkis ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių ;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti per šio straipsnio 2 dalies3 2 punkte nustatytą laikotarpį. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5. Teisę į žvejybos kvotą kvotos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, atšaukia teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“ 8 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 4 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas 1.
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis . Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti , atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitam kitu ūkio subjektui subjektu , turinčiam turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje , kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį . Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą arba apsikeitęs ja , vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kitam ūkio subjektui. 3. Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui.
Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies. 4. 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 5. 4 . Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą, iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose. “
144 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą nusižengimą, iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda.“
straipsnio pakeitimas: Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
žvejybos vidaus vandenyse leidimai išduodami ne trumpesniam kaip vienos paros ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet leidimo galiojimas negali būti ilgesnis nei tame vidaus vandenų telkinyje nustatyto žvejybos limito galiojimo laikotarpis. 1.
žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiu, išskyrus verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išduotus žvejybos ploto naudotojams. 2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą, išskyrus žvejybos ploto naudotojus ;
subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti žvejybos ploto naudotojui – jei vidaus vandenų telkinyje, kuriame žvejybos ploto naudotojas turi leidimą naudoti žvejybos plotą, yra nustatytas žvejybos limitas ;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas,
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. 3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos Aplinkos ministro įgaliota institucija per52 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 4.
ministerijos A plinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per105 darbo dienų dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 5. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per52 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos. 7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) sustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas;
2) išnaudota ūkio subjektui skirta žvejybos kvota;
3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą. 8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) panaikintas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas;
2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą;
3) pasibaigia žvejybos kvotos perleidimo laikotarpis. 9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms , verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.
Atšaukus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas. 10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
4) išduodant verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui. 11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. 12. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai 1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) sugautų žuvų ar verslinės žvejybos įrankių apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais
4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
gaudyti rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus. 2.
verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar , žvejybos įrankių , ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus. 1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus. “
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai 1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) tuo metu draudžiamų gaudyti atsitiktinai sugautų rūšių žuvų apskaitos nevykdymas, kai žalos tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
rūšių žuvų tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
padaręs pažeidimą nusižengimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su pažeidimo nusižengimo tyrimu susijusius įrodymus. 2.
verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“
1Papildyti 31 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu:
„7) lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti;“. 2. Buvusį 31 straipsnio 4 dalies 7 punktą laikyti 8
punktu. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 3. Žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
, 143
2015 m. d. 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo NR. VIII-1756 8, 142 , 143 , 15 ir 16 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas (toliau – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) parengtas siekiant panaikinti įstatymo nuostatų nesuderinamumą. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas. Pirminiai siūlytojai Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2015-02-27 Nr. S-2015-1184). 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas:
1panaikinti dvigubą ūkio subjektų apmokestinimą,
numatant lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir išsaugojimui skyrimą tik Žemės ūkio ministerijai;
kvotų skyrimą, skatinantį Aplinkos ministro nustatytų žvejybos kvotų panaudojimą bei kitų ūkio subjektų vykdančių žvejybos veiklą, rentabilumą;
kriterijus nenumatant trijų paskutinių metų to paties pobūdžio pažeidimų sumavimo ir įvardijant šiurkščiais pažeidimais tik piktavališkus nuolatinius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus;
projektuose aptarti klausimai Žuvininkystės įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo skirti lėšų Aplinkos apsaugos rėmimo programai žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse.
Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą. Žvejybos kvota kituose vandens telkiniuose (upėse ir Kuršių mariose) neskiriama ūkio subjektui didesnė nei 10 procentų, todėl Aplinkos ministerijos nustatytas bendras žvejybos limitas lieka nepaskirstytas (upėse), neuždirbtos pajamos ir nesumokėti į biudžetą mokesčiai. Ūkio subjekto padaryti nesunkūs pažeidimai sumuojami 3 metus ir, jeigu per tris metus padaromi nepiktavališki 3 tokio pat pobūdžio pažeidimai, yra laikoma kaip šiurkštus pažeidimas, kuris sąlygoja teisės į kvotą atėmimą ūkio subjektui. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma panaikinti dvigubą apmokestinimą, kuris skiriamas žuvų išteklių atkūrimui ir išsaugojimui. Žvejybos verslas taps patrauklesnis esantiems ir naujiems žuvų išteklių naudotojams. Vidaus vandenų žvejybos įmonėms mokestinė našta išaugo keletą kartų, tuo tarpu Baltijos jūros priekrantės žvejai neturi mokėti tokių mokesčių. Pakeitus Žuvininkystės įstatymą bus sumažinta mokestinė našta vidaus vandenyse žvejojantiems ūkio subjektams. Žuvų išteklių atkūrimo mokestis bus skiriamas tiesioginiam įžuvinimui, kurį atlieka Žemės ūkio ministerija.
Skiriant žvejybos kvotą didesnę nei 10 procentų žvejybos limito kituose nei Kuršių marios vandens telkiniuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyviai panaudoti Aplinkos ministro nustatytus žvejybos limitus. Kuršių mariose skiriant ūkio subjektams 3 procentus žvejybos kvotų nuo Aplinkos ministerijos nustatyto bendro limito ne aukciono būdu, bus užtikrintas įmonių rentabilumas, ilgalaikės įmonių plėtros galimybės, išlaikytos darbo vietos bei atsiras galimybė pretenduoti į ES paramą. Ūkio subjektas, padaręs 3 nesunkius tokio pat pobūdžio pažeidimus per 3 metus, nebus baudžiamas kaip už šiurkštų pažeidimą – atimant teisę į žvejybos kvotą. Projektu patikslinami šiurkščių pažeidimų kriterijai. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įgyvendinimas teigiamai atsilieps žvejybos verslui, verslo sąlygos pagerės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) asmenų, kurie užsiima mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse, lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti;“ 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą reikės pakeisti Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 „Dėl Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“. 12.
ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo metu atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento rašte 2015-02-27 Nr. S-2015-1184 “Dėl žuvininkystės įstatymo nuostatų išaiškinimo“ išdėstytas pastabas. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai; Saulius Bucevičius Kazys Grybauskas,
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„žuvininkystė“ ir „žvejybos teisė“. Teikia:
Seimo nariai: Saulius Bucevičius Kazys Grybauskas Petras Čimbaras Eugenijus Gentvilas
, 143 ,
2015-06-29 Nr. XIIP-3303 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma panaikinti apribojimą, numatantį, kad, suteikiant teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui aukciono ir ne aukciono būdu upėse gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies, t. y., pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra ribojamas žvejybos limito dalies, kurią galima suteikti ūkio subjektui, dydis. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybes vienam ūkio subjektui skirti visą žvejybos limitą, nustatytą konkrečiai upei. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos verslinės žvejybos rinkoje, nesudarytų sąlygų monopolizuoti minėtą rinką. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“.
Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma apriboti teisę į žvejybos kvotą iki 10 proc. žvejybos limito dalies tik Kuršių mariose, todėl, lieka neaiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo144 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios projektu nėra keičiamos. Svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, ,,
kalendorinius metus teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus, Aplinkos ministerijos nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų kvotų vidurkio per paskutinius trejus metus“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 3 paskutinių kalendorinių metų terminas.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje naudojamos skirtingai terminus apibūdinančios nuostatos: ,,3 paskutiniai kalendoriniai metai“ bei ,, trys paskutiniai metai“. Svarstytina, ar jų nereikėtų suvienodinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus, todėl vertinamojoje nuostatoje siūlytume išbraukti žodį „bendro“, taip pat formuluotę „turėtų kvotų vidurkio“ reikėtų tikslinti prieš žodį „kvotų“ įrašant žodį „žvejybos“. 4. Siekiant aiškumo, siūlytume tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 16 dalies nuostatas, kuriose pateikta netiksli nuoroda „šio straipsnio
“. 5. Projekto 5 straipsniu siūloma atsisakyti galiojančios keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jeigu tokio pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį. Taigi projektu siūloma šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu nelaikyti sistemingo žvejybos tvarkos pažeidinėjimo, už kurį fiziniai asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 873 straipsnį. Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas kelia abejonių, nes asmenys sistemingai pažeidinėjantys žvejybos tvarką įstatymo būtų traktuojami vienodai su tais asmenimis, kurie žvejybos tvarką pažeidė vieną kartą. Diskutuotina, ar toks siūlymas atitinka teisingumo principą ir keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. 6.
įstatymo 16 straipsnio 5 punkte nėra aiškus formuluotės „su tyrimu susiję įrodymai“ turinys, t.y., nėra suprantama koks tyrimas turimas omeny. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
„pakeitimų“ rašytinas žodis „pakeitimo“;
įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostatose prieš žodį „skirti“ reikėtų įrašyti skaičių „3)“;
dėstant naujas keičiamo įstatymo straipsnių redakcijas kartu turi būti dėstomas ir straipsnio pavadinimas;
projekto 2 straipsnyje dėstyti visą keičiamo įstatymo 142 straipsnio redakciją, nes siūlomi pakeitimai nesudaro 50 proc. jo turinio apimties. Siūlytume projekto 2 straipsniu keisti tik atitinkamas minėto straipsnio struktūrines dalis ar punktus;
keičiamo įstatymo 5 straipsnis išdėstytas nesilaikant lyginamajam variantui keliamų reikalavimų. 8. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą, reikės priimti jį įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 7 straipsnį papildyti nuostatomis, kurios atitinkamas valstybės institucijas įpareigotų iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, taip pat dėl šios nuostatos įsigaliojimo nustatyti išimtį, kad šios institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą reikėtų pakeisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto
siūloma galiojančiame įstatyme Aplinkos ministerijai nustatytą funkciją žuvų išteklių vidaus vandenyse atkūrimo ir išsaugojimo srityje perduoti Žemės ūkio ministerijai.
Atkreipiame dėmesį, kad Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikia gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-08- Nr. Į 2015-06-17 Nr. S-2015-3907 Lietuvos Respublikos Seimui
, 143 , 15, 16
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 14(2), 14(3), 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimų įstatymo projektą Nr. XIIP‑3303 (toliau – projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, vis dėlto pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 29 d. dėl projekto pateiktoms pastaboms. Ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu galimai būtų įteisintas neproporcingas ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimas, dėl kurio gali susidaryti sąlygos verslinės žvejybos rinkos monopolizavimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į abejones dėl projekto atitikties teisingumo principo reikalavimams bei keičiamo įstatymo tikslams. Galiausiai pažymime, kad daugelis projekto aiškinamajame rašte nurodomų ir su siūlomu bei galiojančiu reguliavimu žuvininkystės srityje susijusių teiginių nėra niekaip pagrįsti ir
(ar) paaiškinti. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
,143 , 144
2015-12-15 Nr. XIIP-3303(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad, aukciono būdu suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo skiriamų lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą, balus didinant ,, po
metus priklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai“ . Projekto nuostata kelia abejonių, nes keičiamame įstatyme siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu aukščiau minėtų asociacijų ir organizacijų nariams būtų suteikiamos privilegijos lyginant su kitais žvejyba užsiimančiais ūkio subjektais, nesančiais žvejų asociacijų ir žvejybos produktų gamintojų organizacijų nariais. Nurodytų asociacijų ir organizacijų nariams bei šioms asociacijos ar organizacijoms nepriklausantiems žvejams aukcione pasiūlius vienodą lėšų dydį žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, organizacijų nariams įstatymas suteiktų pranašumą vien tik dėl to, kad aukciono dalyvis priklausytų vienai ar kitai žvejų asociacijai ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai. Manytume, kad tarp žvejų, kurie priklauso minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, ir kitų žvejų nėra objektyvių, esminių skirtumų, kad jų atžvilgiu galėtų būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, o žvejai, nepriklausantys minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, mūsų nuomone, būtų diskriminuojami.
Konstitucijos
institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d.,
pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a ir e papunkčiuose siūlomą reguliavimą, susidarytų tokia situacija, kad nurodytų asociacijų ir organizacijų nariams bei šioms asociacijoms ar organizacijoms nepriklausantiems žvejams aukcione pasiūlius vienodą lėšų dydį žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žvejai, priklausantys trejus paskutinius kalendorinius metus minėtoms asociacijoms ar organizacijoms bei per šiuos metus padarę 30 nešiurkščių ir 10 šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų, pagal papildomus balus būtų taip pat vertinami (turėtų tokią pat galutinę balų sumą) kaip ir žvejai, nepriklausantys minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, bei nepadarę jokių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, pažymėtina, kad asociacijos steigiamos ir veikia vadovaujantis savanoriškumo principu, t. y., asmenys į asociacijų narius priimami savo noru. Tuo tarpu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenys, norintys laimėti teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, būtų priversti stoti į žvejų asociacijas ar žvejybos produktų gamintojų organizacijas, o tai neatitiktų tokių asociacijų ar organizacijų steigimosi ir veiklos principų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 6 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatų reikėtų atsisakyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje yra apibrėžta sąvoka „specializuotoji verslinė žvejyba“, reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų formuluotę „kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja žvejyba “. 3.
aiškus formuluotės „žvejybos teisė atimama“ turinys, nes nei keičiamas įstatymas, nei projektu siūlomas reguliavimas nereglamentuoja tokio instituto kaip „žvejybos teisė, jos suteikimas ar atėmimas“. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam nei leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. Šios projekto nuostatos nėra aiškios su kitomis projekto nuostatomis ir yra svarstytinos dėl šių aspektų. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas, jeigu yra visos šioje dalyje nurodytos sąlygos, tarp kurių yra sąlyga, kad ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žvejybos ploto naudotojams privaloma turėti teisę į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, ar ne. Antra, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiu.
Projekto
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Iš šių minėto įstatymo ir projektų nuostatų nėra aišku, koks – 5 ar 10 metų – yra verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų galiojimo laikotarpis, kai šie leidimai išduodami žvejybos ploto naudotojams. 5. Iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui nustatomi žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu. Be to, šiose projekto nuostatose kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir galioja“. 6. Iš projekto 5 straipsnyje pateikto siūlomo keičiamo įstatymo 141 straipsnio ir projekto 6 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 142 straipsnio pavadinimų ir šių straipsnių turinio darytina išvada, kad abiejuose straipsniuose siūloma reglamentuoti teisės į žvejybos kvotą suteikimą . Taigi abiejų straipsnių teisinio reguliavimo objektas yra tapatus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą . Atskiro straipsnio, kuris reglamentuotų žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimą, keičiamame įstatyme nėra.
Jeigu žvejybos kvotų suteikimą (ne teisės į žvejybos kvotą suteikimą) siekiama reglamentuoti keičiamo įstatymo 142 straipsnyje, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų patikslinti projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 142 straipsnio pavadinimą, nustatant, kad šis straipsnis reglamentuoja žvejybos kvotų suteikimą. Taip pat šios straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse nuostata ,,teisė į žvejybos kvotą suteikiama“ keistina nuostata ,,žvejybos kvotas suteikiama“. Kitu atveju liktų neaiškus keičiamo įstatymo 141 ir 142 straipsnių tarpusavio santykis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 144 straipsnyje taip pat siūloma aiškiai išskirti teisės į žvejybos kvotą perleidimą ir žvejybos kvotos perleidimą. 7. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės
„Nustačius limitus“ įrašytina formuluotė „Nustačius žvejybos limitus“, o prieš
žodį „vandens“ įrašytinas žodis „vidaus“. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žvejybos limitas“, todėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose nėra aiškus sąvokos „žvejybos įrankių limitas“ turinys bei šios dalise 2 punkto nuostatose - sąvokos „žvejybos vietų limitas“ turinys. Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „vieną“ reikėtų įrašyti skaičių „1“. Ši pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies 1 punkto e papunkčiui. 10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šios programos lėšomis taip pat yra asmenų, kurie užsiima žvejyba vidaus vandenyse, lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Taigi, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar nustatant aukciono laimėtoją bus vertinamas tik aukcione pasiūlytos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų dydis, ar ir lėšos sumokėtos į aplinkos apsaugos rėmimo programos sąskaitą. 11. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad aukciono būdu suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai atrenkami, vertinami ir jiems skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į: ,,ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą. Šie balai gali būti sumažinami arba padidinami :“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a, b, c, d ir e papunkčiuose siūloma įtvirtinti atvejai, kuriems esant aukcione dalyvaujančio ūkio subjekto balai yra didinami ar mažinami tam tikru procentu. Tačiau iš projektu 6 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų seka, kad tokiais atvejais ūkio subjekto balai ,,gali būti sumažinami arba padidinami“. Nuostata ,,gali būti sumažinami ir padidinami“ galėtų būti aiškinama taip, kad 142 straipsnio 4 dalies
neprivalo būti padidinama arba sumažinama.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, konkretumo, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje žodžius ,,gali būti“ nereikėtų išbraukti. 12. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto b papunktyje nėra aiškus termino „rajonas“ turinys. 13. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto d papunktyje reikėtų įrašyti pilną Nacionalinės mokėjimo agentūros pavadinimą. 14. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto e papunktyje vartomas sąvokas reikėtų suderinti su projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio šiukščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus , vartojamomis sąvokomis. 15. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,,galutinė balų suma apskaičiuojama ir aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištelkiamas atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą bei skirtus papildomus balus pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką“ (pabraukta mūsų). Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su projekto 6 straipsniu siūlomomis keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kuriose taip pat siūloma nustatyti, kad aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą. Šie balai gali būti didinami arba sumažinami šio punkto a, b, c, d ir e papunkčiuose nustatytais atvejais.
Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų nėra aišku, ar žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono dalyviams gali būti skiriami kiti papildomi balai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a - e papunkčiuose, ar žemės ūkio ministro nustatyta tvarka būtų apskaičiuojami galutiniai balai, skirti pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 punkto a - papunkčių nuostatas. Jeigu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono dalyviams galėtų būti skiriami kiti papildomi balai, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis tokie balai galėtų būti skiriami. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, tokie kriterijai turėtų būti nustatyti įstatyme, bet ne žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje. Kitu atveju, jeigu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kiti papildomi balai, išskyrus balus, kurie būtų skiriami pagal keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nebūtų skiriami, tai projekto 6 straipsnyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kokie konkrečiai papildomi balai būtų apskaičiuojami žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 16. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 6 dalies 1 punkte reikėtų įrašyti pilną Žuvininkystės tarnybos pavadinimą. 17. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktus, atsižvelgiant į tai, kad šiuose punktuose nėra siūloma reglamentuoti perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudarymą ir jos sudėtį, reikėtų dėstyti atskirose keičiamo įstatymo 142 straipsnio struktūrinėse dalyse. Esamas projekto 142 straipsnio 7 – 19 dalis reikėtų atitinkamai pernumeruoti. 18.
straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 3 dalies 3 punkte prieš žodį „sustabdymo“ įrašytinas žodis „galiojimo“. 19. Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 144 straipsnio 4 dalies 4 punkte po žodžio „nustatyti“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto ir jo lyginamojo varianto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 144 straipsnio 4 dalies bei 8 straipsnio 2 dalies redakcijos yra skirtingos. 21. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 144 straipsnio 4 dalies 3 punkte žodis „pažeidimą“ brauktinas kaip perteklinis. 22. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 1 punkte prieš žodį „sustabdymas“ reikėtų įrašyti žodį „galiojimo“. 23. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio nuostatos iš esmės identiškos šio straipsnio 10 dalies 2 ir 5 punktų nuostatoms. Siūlytume vienų iš šių nuostatų atsisakyti kaip perteklinių. 24. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais laikomi tuo metu draudžiamų gaudyti rūšių žuvų apskaitos nevykdymas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios loginiu aspektu, nes paprastai apskaita turi būti vykdoma sugautam žuvų kiekiui. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas reikėtų vykdyti atitinkamu metu draudžiamų gaudyti žuvų apskaitą, todėl nėra aišku, kaip būtų galima vykdyti nesugautų žuvų apskaitą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms. 25. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas galioja iki 2016 m. balandžio 1 d., todėl, nėra aišku, kodėl projektu siūlomos naikinti nuostatos, susijusios su teisės žvejoti atėmimu pagal šį kodeksą (projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 2 punktas), įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodeksas taip pat nustato teisės užsiimti žvejyba atėmimą, kaip vieną iš administracinio poveikio priemonių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
, 142 ,143 , 144
2016-01-18 Nr. XIIP-3303(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad žvejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpiau kaip5 kalendoriniams metams. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokiam ilgiausiam terminui būtų galima nustatyti minėtus žvejybos limitus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį žvejybos vidaus vandenyse limitus aplinkos ministras nustato tik remdamasis žuvų išteklių tyrimų duomenimis, kurie priklausomai nuo vandens telkinio dydžio atliekami ne rečiau kaip kas 5 ar 10 metų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai įvardinti kokiam ilgiausiam terminui (pvz., 10 metų) būtų galima nustatyti minėtus žvejybos limitus. 2. Projekto 5 straipsnyje pateikto keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti teisės į žvejybos kvotą suteikimą , nors iš 141 straipsnio pavadinimo seka, kad šiame straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimas. Atkreipiame dėmesį, kad teisės į žvejybos kvotą suteikimą siūloma reglamentuoti projekto 6 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 142 straipsnyje, t.y. kitame keičiamo įstatymo straipsnyje. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalis neturėtų būti perkelta į projekto 6 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 142 straipsnį.
Be to, manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektams pirmiau turėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, o tik po to skiriamos konkrečios žvejybos kvotos, atitinkamai teisės į žvejybos kvotą suteikimas turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 141 straipsnyje, o žvejybos kvotų skyrimas - keičiamo įstatymo 142 straipsnyje. 3. Projekto 6 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 142 straipsnio 1 dalyje žodį ,,galiojimo“ reikėtų išbraukti kaip perteklinį. 4. Atkreipiame dėmesį, kad po straipsnių pavadinimų dvitaškiai nededami. Atsižvelgus į tai, laikantis teisės technikos taisyklių, po projekto 9 straipsnio pavadinimo padėto dvitaškio reikėtų atsisakyti. 5. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų pakeisti siūlomas įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datas, o projekto 12 straipsnio 3 dalyje – siūlomą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Taip pat, pastebėtina, kad, jei nauja įstatymo įsigaliojimo data būtų numatyta vėlesnė nei 2016 m. balandžio 1 d., tai atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 8 ir 10 straipsnius, nes šių straipsnių antrosios dalys (jų redakcija ir įsigaliojimas) yra siejamos su 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiu Administracinių nusižengimų kodeksu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
, 143 , 144 ,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: N. Azguridienė, S. Švedas . Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-156 Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad, aukciono būdu suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo skiriamų lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą, balus didinant ,, po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius trejus kalendorinius metus priklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai“ . Projekto nuostata kelia abejonių, nes keičiamame įstatyme siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu aukščiau minėtų asociacijų ir organizacijų nariams būtų suteikiamos privilegijos lyginant su kitais žvejyba užsiimančiais ūkio subjektais, nesančiais žvejų asociacijų ir žvejybos produktų gamintojų organizacijų nariais.
Nurodytų asociacijų ir organizacijų nariams bei šioms asociacijos ar organizacijoms nepriklausantiems žvejams aukcione pasiūlius vienodą lėšų dydį žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, organizacijų nariams įstatymas suteiktų pranašumą vien tik dėl to, kad aukciono dalyvis priklausytų vienai ar kitai žvejų asociacijai ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai. Manytume, kad tarp žvejų, kurie priklauso minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, ir kitų žvejų nėra objektyvių, esminių skirtumų, kad jų atžvilgiu galėtų būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, o žvejai, nepriklausantys minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, mūsų nuomone, būtų diskriminuojami. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto
straipsnio 4 dalies 1 punkto a ir e papunkčiuose siūlomą reguliavimą, susidarytų tokia situacija, kad nurodytų asociacijų ir organizacijų nariams bei šioms asociacijoms ar organizacijoms nepriklausantiems žvejams aukcione pasiūlius vienodą lėšų dydį žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, žvejai, priklausantys trejus paskutinius kalendorinius metus minėtoms asociacijoms ar organizacijoms bei per šiuos metus padarę 30 nešiurkščių ir 10 šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų, pagal papildomus balus būtų taip pat vertinami (turėtų tokią pat galutinę balų sumą) kaip ir žvejai, nepriklausantys minėtoms asociacijoms ar organizacijoms, bei nepadarę jokių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projekto
straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, pažymėtina, kad asociacijos steigiamos ir veikia vadovaujantis savanoriškumo principu, t. y., asmenys į asociacijų narius priimami savo noru. Tuo tarpu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenys, norintys laimėti teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, būtų priversti stoti į žvejų asociacijas ar žvejybos produktų gamintojų organizacijas, o tai neatitiktų tokių asociacijų ar organizacijų steigimosi ir veiklos principų.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 6 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatų reikėtų atsisakyti. Pritarti Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, kad siūloma nustatyti nuostata prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam asmenų lygiateisiškumo principui kartu siūlytina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos
. Šio straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. To paties straipsnio antroji dalis nustato, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Pagal siūlomą nustatyti reguliavimą asmenys, norintys laimėti teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, būtų netiesiogiai priversti stoti į žvejų asociacijas ar žvejybos produktų gamintojų organizacijas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3303(2)6 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos
įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui . 7. Balsavimo rezultatai : už – 4; prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ komitetas
DĖL
, 143 ,
: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Virginija Baltraitienė – Žemė sūkio ministrė, Lina Kujalytė - Žemės ūkio viceministrė, Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė – Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė, Šidlauskienė Indrė - Žuvininkystės tarnybos atstovė, Ignas Nauburaitis
Vaitonytė - Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Giedrius Ladukas - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas, Jurgita Ratkevičiūtė – Konkurencijos tarybos l. e. p.
Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja, Stanislava Siga Jakubauskienė – Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkė, Andrejus Repinas - Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos narys, Modestas Griciūnas - Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos narys, Artūras Maželis – Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas, Algirdas Aušra – Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Alfonsas Bargaila – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas, Akvilė Kungienė – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vyr. finansininkė, Gintaras Gylys – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdybos narys, UAB „Spika“ direktorius, Arvydas Žiogas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas, Vytas Ramanauskas – UAB „Seivalas“ advokatas, Rolandas Juknevičius – Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos patarėjas, Linas Klakauskas – UAB „Baltlanta“ direktorius, Andriejus Stančikas– ŽŪR pirmininkas, 2.
Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 (142 )
142 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma panaikinti apribojimą, numatantį, kad, suteikiant teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui aukciono ir ne aukciono būdu upėse gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies, t. y., pagal siūlomą teisinį reguliavimą nėra ribojamas žvejybos limito dalies, kurią galima suteikti ūkio subjektui, dydis. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybes vienam ūkio subjektui skirti visą žvejybos limitą, nustatytą konkrečiai upei.
Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar toks projektu siūlomas reguliavimas nesuvaržytų asmenų ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos verslinės žvejybos rinkoje, nesudarytų sąlygų monopolizuoti minėtą rinką . Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, vartotojų gerovę. 1999 m. spalio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, pabrėžė, kad „konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją“. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas“, o „asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes“. Be to, 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“. Pritarti
2 (142 )
2.
142 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma apriboti teisę į žvejybos kvotą iki 10 proc. žvejybos limito dalies tik Kuršių mariose, todėl, lieka neaiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo144 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios projektu nėra keičiamos. Svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir minėtų keičiamo įstatymo nuostatų . Pritarti
2 (142 )
straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad suteikiant teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, ,,
teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus, Aplinkos ministerijos nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų kvotų vidurkio per paskutinius trejus metus“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 3 paskutinių kalendorinių metų terminas . Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vertinamojoje projekto nuostatoje naudojamos skirtingai terminus apibūdinančios nuostatos: ,,3 paskutiniai kalendoriniai metai“ bei ,, trys paskutiniai metai“. Svarstytina, ar jų nereikėtų suvienodinti.
Pritarti 3.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus, todėl vertinamojoje nuostatoje siūlytume išbraukti žodį „bendro“ , Nepritarti Aplinkos ministras nustato atskirus skirtingų žvejybos įrankių tipų ir žuvų rūšių žvejybos limitus ir kai kurių žvejybos įrankių limitas gali būti vienas ar vos keli įrankiai, todėl turėtų būti patikslinama nuostata, kad 3 proc. skaičiuojama nuo bendro visų įrankių limito. 3.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada
taip pat formuluotę „turėtų kvotų vidurkio“ reikėtų tikslinti prieš žodį „kvotų“ įrašant žodį „žvejybos“. Pritarti
2 (142 )
siūlytume tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 142 straipsnio 16 dalies nuostatas, kuriose pateikta netiksli nuoroda „šio straipsnio
“. Pritarti
5
galiojančios keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jeigu tokio pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį. Taigi projektu siūloma šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu nelaikyti sistemingo žvejybos tvarkos pažeidinėjimo, už kurį fiziniai asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 873 straipsnį.
Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas kelia abejonių, nes asmenys sistemingai pažeidinėjantys žvejybos tvarką įstatymo būtų traktuojami vienodai su tais asmenimis, kurie žvejybos tvarką pažeidė vieną kartą. Diskutuotina, ar toks siūlymas atitinka teisingumo principą ir keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
6Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 punkte nėra aiškus formuluotės „su tyrimu susiję įrodymai“ turinys, t.y., nėra suprantama koks tyrimas turimas omeny . Pritarti 7.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada I
7Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
7.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „pakeitimų“ rašytinas žodis „pakeitimo“; Pritarti 7.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada 1(8) (3) 7.2. projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostatose prieš žodį „skirti“ reikėtų įrašyti skaičių „3)“; Pritarti 7.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada 2,5 7.3. projekto 2 ir 5 straipsniuose dėstant naujas keičiamo įstatymo straipsnių redakcijas kartu turi būti dėstomas ir straipsnio pavadinimas;
Pritarti 7.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-06-29 išvada 2 (142 ) 7.4. manytume, kad nėra tikslinga projekto 2 straipsnyje dėstyti visą keičiamo įstatymo 142 straipsnio redakciją, nes siūlomi pakeitimai nesudaro 50 proc. jo turinio apimties. Siūlytume projekto 2 straipsniu keisti tik atitinkamas minėto straipsnio struktūrines dalis ar punktus;
Pritarti 7.5.
5
keičiamo įstatymo 5 straipsnis išdėstytas nesilaikant lyginamajam variantui keliamų reikalavimų. Pritarti
7
8Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,
kad priėmus įstatymą, reikės priimti jį įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 7 straipsnį papildyti nuostatomis, kurios atitinkamas valstybės institucijas įpareigotų iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, taip pat dėl šios nuostatos įsigaliojimo nustatyti išimtį, kad šios institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus
aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą reikėtų pakeisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei 137 straipsnio 2 dalį . Nepritarti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnyje nurodomi šaltiniai, iš kurių surenkamos programos lėšos (įplaukos). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tai gali būti asmenų, kurie užsiima žvejyba vidaus vandenyse, lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, tačiau šiuo įstatymu nenustatoma prievolė nurodytas įmokas mokėti – tai apsprendžia kiti teisės aktai, todėl manome, kad atitinkamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas nėra būtinas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamento
galiojančiame įstatyme Aplinkos ministerijai nustatytą funkciją žuvų išteklių vidaus vandenyse atkūrimo ir išsaugojimo srityje perduoti Žemės ūkio ministerijai.
Atkreipiame dėmesį, kad Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikia gauti Vyriausybės išvados . Nepritarti Šios įstatymo projekto nuostatos derintos su Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijomis. Atitinkamai keičiamas Žuvininkystės įstatymo 8 straipsnio 3 punktas, kuriame lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamos žemės ūkio ministro, o ne aplinkos ministro nustatyta tvarka. 11. Europos Teisės departamentas prie TM 2015-08-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 14(2), 14(3), 15,
projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime , vis dėlto pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio
projektu galimai būtų įteisintas neproporcingas ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos ribojimas, dėl kurio gali susidaryti sąlygos verslinės žvejybos rinkos monopolizavimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į abejones dėl projekto atitikties teisingumo principo reikalavimams bei keičiamo įstatymo tikslams.
Galiausiai pažymime, kad daugelis projekto aiškinamajame rašte nurodomų ir su siūlomu bei galiojančiu reguliavimu žuvininkystės srityje susijusių teiginių nėra niekaip pagrįsti ir (ar) paaiškinti. Pritarti
Antikorupcinio vertinimo išvada 2015-09- Išrašas iš STT antikorupcinio vertinimo išvados „Dėl žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3303, Nr. XIIP-3461 ir Nr. XIIP-3462: III. Dėl projekto Nr. XIIP-3303 Atlikę projekto Nr. XIIP-3303 antikorupcinį vertinimą, korupcijos prevencijos požiūriu neturime pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų, kurios galėtų turėti neigiamos įtakos visuomeniniams santykiams ,
Antikorupcinio vertinimo išvada 2015-09- tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-09-21 išvadoje Nr. XIIP-3303 šioms pateiktoms pastaboms: 3.1. 1 pastabai dėl nuostatos, panaikinančios upėse žvejybos limito dalies dydžio apribojimą bei sudarančios galimybę vienam ūkio subjektui skirti visą žvejybos limitą, nustatytą konkrečiai upei. Atsižvelgdami į tai, kad aiškinamajame rašte nėra išsamiai atskleistas minėtos nuostatos pakeitimas, todėl kyla klausimas, ar toks teisinis reguliavimas nesudaro nevienodas sąlygas upėse verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams. Pritarti
Antikorupcinio vertinimo išvada 2015-09-
tvarkos pažeidinėjimą laikyti šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Žuvininkystės įmonių asociacijos „LAMPETRA“
projektą 14 (2) straipsnio 3 dalies nauju 5 p.: „142 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu. 2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha
3Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse,
atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visų žvejybos įrankių limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos vietų limito ;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;34 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per3 paskutinius trejus kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas. 5)
metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į stintų žvejybos vietų įrankius turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos vietoms įrankių limito.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad prieš 4 kalendorinius metus niekam nebuvo suteikta teisė į kvotas, siūloma rašyti „žvejybos kvotas turėjusiems“, o kadangi stintų žvejybos vietos yra neatskiriamos nuo įrankių limito, rašyti tik „stintų žvejybos limito“. Siūlome tikslinti 5 punkto redakciją ir jį išdėstyti taip:
„5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra
suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos vietoms įrankių limito . limito.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Žemės ūkio ministerija 2015-09-25 d. Nr.2D-4500(24.9)2 (142 )
Teisės departamento pastabai dėl Projekto 2 straipsnio 142 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto apribojimo panaikinimo vienam ūkio subjektui upėse skirti ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies. Šis apribojimas iš dalies naikinamas todėl, kad jį taikyti kai kuriais atvejais netikslinga. Pastaraisiais metais dėl šio apribojimo nėgių žvejyba upėse buvo beveik nevykdoma, kadangi dėl šios žvejybos specifikos labai mažai ūkio subjektų ja užsiima, o kai skiriama labai maža kvota (10 proc. nuo 2 tonų – 200 kg), įmonėms ekonomiškai nenaudinga užsiimti tokia žvejyba.
Kai kurios įmonės net nepradėdavo žvejybos dėl grėsmės iš karto per dieną viršyti gautą kvotą. 2015 metais dėl šio apribojimo ūkio subjektams buvo paskirstyta tik 10 proc. nėgių žvejybos limito Nemune ir 40 proc. limito Šventojoje. Kitų rūšių žuvų žvejybos limitas upėje gali būti tik viena žvejybos vieta, kurios neįmanoma padalinti kelioms įmonėms. Manome, kad siekiant nesudaryti galimybių vienam ūkio subjektui gauti visą žvejybos limitą upėse, galima būtų apriboti gaunamą teisę į žvejybos kvotas, išreikštas stintų arba ungurių žvejybos vietų skaičiumi. Siūlomas pakeitimas išdėstytas prie 7.4 pastabos. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė vėlesniam 2015-11-03 d. ŽŪM (Nr. 2D-5143(24.9) ŽŪM pasiūlymui, kuris išdėstytas šios išvados 3.4 punkte. 1.2. Žemės ūkio ministerija 2015-09-25 d. Nr.2D-4500(24.9)4 (144 )
pritarti Teisės departamento pastabai. Be to, manome, kad144 straipsnis turi būti keičiamas visas (ne tik 3 dalis), nes šis straipsnis neproporcingai riboja ūkinės veiklos laisvę ir todėl praktiškai netaikomas, perleidžiamųjų teisių sistema neveikia....<...> Taip pat turi būti padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į priimtą Administracinių nusižengimų kodeksą, kuriam įsigaliojus
kodeksas. <...> Atsižvelgdami į tai, kad įvairias taisykles, susijusiais su įstatymų įgyvendinimu, tvirtina žemės ūkio ministras, siūlome vietoj žodžių „Žemės ūkio ministerija“ atitinkamai įrašyti žodžius „žemės ūkio ministras“. <...> Kadangi Žuvininkystės įstatymo 144 straipsnio pakeitimo nebuvo numatyta Projekte, į jį turi būti įtrauktas papildomas straipsnis, pakeičiant visų tolesnių straipsnių numeraciją: „
14
1Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14
1Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis . Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti , atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka su kitam kitu ūkio subjektui subjektu , turinčiam turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje , kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį .
Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo išnuomojęs, perleidęs ar atidavęs panaudai savo žvejybos kvotą, arba apsikeitęs ja , vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba. 2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministerijos ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kitam ūkio subjektui . 3. Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui. Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies. 4. 3. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba. 5. 4 .
4. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda.“
straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už
šiurkštų pažeidimą nusižengimą , – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda.“ Antra šio įstatymo projekto straipsnio (4 str.) dalis turi įsigalioti 2016 m. balandžio
straipsnio 3 dalies 3 punkto pakeitimo, išskyrus pasiūlymui išbraukti vertinamojoje nuostatoje žodį „bendro“. Aplinkos ministras nustato atskirus skirtingų žvejybos įrankių tipų ir žuvų rūšių žvejybos limitus ir kai kurių žvejybos įrankių limitas gali būti vienas ar vos keli įrankiai, todėl turėtų būti patikslinama nuostata, kad 3 proc. skaičiuojama nuo bendro visų įrankių limito. 142 straipsnio 3 dalies 2 punktas keičiamas, nes ankstesnėse žemės ūkio ministro kvotų skyrimo taisyklėse buvo nustatyta, kad iki 2013 m. gegužės 1 d. įveisus ungurius, kvota bus suteikiama be konkurso 5 metus, todėl pagal šiuo metu galiojantį Žuvininkystės įstatymą buvo pažeisti teisėti lūkesčiai ūkio subjektų, įveisusių ungurius 2013 m. nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d., ir negavusių kvotos be aukciono. Taip pat siūlome patikslinti 142 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes 3 kalendorinius metus niekas neturėjo teisės į žvejybos kvotas – tokia teisė suteikiama tik nuo 2014 m. Siūlomas pakeitimas išdėstytas prie 7.4 pastabos. Pritarti
4.
Nr.2D-4500(24.9)
Teisės departamento pastabai. Siūlomas pakeitimas išdėstytas prie 7.4 pastabos. Pritarti
5
Lietuvos Respublikos Teisės departamento pastabai ir siūlome keičiamo įstatymo 16 straipsnį (taip pat atsižvelgiant į priimtą Administracinių nusižengimų kodeksą) pakeisti taip: „
1Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
tvarkos pažeidimai
„1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už
kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
4) sugautų žuvų apskaitos nevykdymas arba leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais ;
sunaikina nuslepiami, pakeičiami ar sunaikina mi su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus susiję įrodymai, apgaulingai tvarkomi, klastojami arba naudojami negaliojantys sugautų žuvų apskaitos dokumentai . 2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai, nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus.“
taip: „
Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai „
kuriuos taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;
žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais;
sunaikina su nusižengimo tyrimu susijusius įrodymus. 2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai, nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“ Pritarti iš dalies Žr. šios išvados ŽŪM vėlesniame 2015-11-03 d. rašte (Nr. 2D-5143(24.9) išdėstytą pasiūlymą, šios išvados
Teisės departamento pastabai. Siūlomas pakeitimas išdėstytas prie 5 pastabos. Pritarti
I
pavadinimą išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į visas pastabas (ir vėlesnes), projekto pavadinimas patobulintas. 1.8. Žemės ūkio ministerija 2015-09-25 d. Nr.2D-4500(24.9) 1(8)
nustatymo kriterijai apibrėžti 142 straipsnio 5 dalyje, siūlome 8 straipsnio 3 punkte išbraukti žodžius „ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą“ ir Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
išsaugoti saugoti , jeigu vykdo verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šių lėšų skyrimo tvarką ir dydį, atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą, nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras. “ Pritarti
ir 16 straipsnių pakeitimai išdėstyti atitinkamai prie 2 ir 5 pastabos. Pritarti
2 (142 )
„
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose, ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir
(ar) žuvų sugavimo kvotas ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų ar ungurių žvejybos vietų limito;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;34 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per3 paskutinius trejus kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas.“ Pritarti
2 (142 )
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą
ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet skiria pradinę Žemės žemės ūkio ministerijos ministro nustatytą aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą.
Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą.“ Pritarti
2 (142 )
142 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus
verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti
2 (142 )
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą
juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio515 dalyje išvardytas teises.“ Pritarti
3 (143 ) Siūlome 3 Projekto straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje.
Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; “32 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;43 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
telkinyje;
“32 ) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti .
Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;43 ) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą. 3. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama panaikinama , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas ;
3) ūkio subjektas padarė šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti per šio straipsnio 2 dalies32 punkte nustatytą laikotarpį. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5.
žvejybos kvotą kvotos galiojimą sustabdo, sustabdymą panaikina, atšaukia teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės žemės ūkio ministerijos ministro įgaliota institucija.“ Pritarti
4
„1. Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą. „
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti. “
15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.“ Pritarti
4
15 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atšaukiama panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;“. Pritarti
4
vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. “ Nepritarti Komitetas siūlo palikti įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. 1.18. Žemės ūkio ministerija 2015-09-25 d. Nr.2D-4500(24.9) * 8.
Nr.2D-4500(24.9)
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnyje nurodomi šaltiniai, iš kurių surenkamos programos lėšos (įplaukos). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tai gali būti asmenų, kurie užsiima žvejyba vidaus vandenyse, lėšos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, tačiau šiuo įstatymu nenustatoma prievolė nurodytas įmokas mokėti – tai apsprendžia kiti teisės aktai, todėl manome, kad atitinkamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas nėra būtinas. Pritarti
2 (142 )
Žemės ūkio ministerijos 2015-10-16 d. rašto Nr.2D-4868(24.1) „Dėl įstatymų projektų“ (dėl STT pastabų ): <...> S iūlome 142 straipsnio pakeitimą išdėstyti taip: „1. Pakeisti 142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose, ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir
(ar) žuvų sugavimo kvotas ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro stintų ar ungurių žvejybos vietų limito;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;“34 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per3 paskutinius trejus kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas.“ Pritarti
2 (142 )
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą
ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet skiria pradinę Žemės žemės ūkio ministerijos ministro nustatytą aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą.
Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą.“ Pritarti
„6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo
komisijos, kurią sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio), sudėtį patvirtina ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras Žemės ūkio ministerija . “ Pritarti
. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos nariai skiriami penkeriems metams, tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Pritarti
2 (142 )
. Pakeisti 142 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus
verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti
Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio515 dalyje išvardytas teises.“ Pritarti
komisijos sprendimai skelbiami Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse. “ Pritarti Pasiūlymas išdėstytas šios lentelės 3.4. punkte prie naujesnio ŽŪM (2015-11-03 d.) pasiūlymo – 142 str. 6 d. 3,4 punktai. 2.8. Žemės ūkio ministerija 2015-10-16 d. Nr.2D-4868(24.1)2
komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “ Pritarti
2 (142 )
pastabai dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 142 ,143 , 15 ir 16 straipsnių pakeitimų įstatymo p rojekto Nr. XIIP-3303
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto apribojimo panaikinimo vienam ūkio subjektui upėse skirti ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies. Šis apribojimas iš dalies naikinamas todėl, kad jį taikyti kai kuriais atvejais netikslinga. Pastaraisiais metais dėl šio apribojimo nėgių žvejyba upėse buvo beveik nevykdoma, kadangi dėl šios žvejybos specifikos labai mažai ūkio subjektų ja užsiima, o kai skiriama labai maža kvota (10 proc. nuo 2 tonų – 200 kg), įmonėms ekonomiškai nenaudinga užsiimti tokia žvejyba. Kai kurios įmonės net nepradėdavo žvejybos dėl grėsmės iš karto per dieną viršyti gautą kvotą.
buvo paskirstyta tik 10 proc. nėgių žvejybos limito Nemune ir 40 proc. limito Šventojoje. Kitų rūšių žuvų žvejybos limitas upėje gali būti tik viena žvejybos vieta, kurios neįmanoma padalinti kelioms įmonėms. Manome, kad siekiant nesudaryti galimybių vienam ūkio subjektui gauti visą žvejybos limitą upėse, galima būtų apriboti gaunamą teisę į žvejybos kvotas, išreikštas stintų arba ungurių žvejybos vietų skaičiumi. Žemės ūkio ministerijos siūlomi keitimai buvo pateikti 2015-09-25 raštu Nr. 2D-4500(24.9). Pritarti
3.2 pastaba. Pritariame STT pastabai, kad sistemingas žvejybos tvarkos pažeidinėjimas turi būti laikomas šiurkščiu verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimu. Žemės ūkio ministerijos siūlomi keitimai buvo pateikti 2015-09-25 raštu Nr. 2D-4500 (24. 9 ). Pritarti
6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami
kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip500200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba – ne rečiau kaip kas25 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja žvejyba , žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerija aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.“ Pritarti
Nr.2D-5143(24.9) (14)
2Siūlome pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 14 straipsnis. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse
1Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių žvejyba , migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose. 2. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras . 3. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. 4. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliota institucija. 5. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali ma tik gavus gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą.“
6Ž vejybos limitai, išreikšti tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi nustatomi ir galioja ne trumpiau kaip 5 kalendorinius metus.“ Pritarti 3.3. Žemės ūkio ministerija 2015-11-03 d. Nr.2D-5143(24.9) (141 )
14 1 straipsnį išdėstyti taip:
„141 straipsnis. Teisė į žvejybos kvotą
1Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams ne ilgesniam negu 5 kalendorinių metų laikotarpiui. 2.
ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota , išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi. 3. Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. jam skirtą teisę į žvejybos kvotą. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, į žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos Nustačius limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vandens telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro.“ Pritarti
straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
žvejybos kvotą suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu. 2.
žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visų žvejybos įrankių limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas ;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos vietų limito ;23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;34 ) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas, teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą , išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per3 paskutinius trejus kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotas. 4.
vandenų telkinyje aukciono būdu , ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.):
1) ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą, išreikštą balais už kiekvieną eurą. Šie balai gali būti sumažinami arba padidinami:
a) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius trejus kalendorinius metus priklausė asociacijai, vienijančiai versline žvejyba vidaus vandenyse užsiimančius ūkio subjektus, ar žvejybos produktų gamintojų organizacijai;
b) balai didinami 5 procentais, jei ūkio subjektas ne mažiau kaip trejus paskutiniuosius kalendorinius metus registruotas (kai juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai fizinis asmuo) tame pat rajone, kaip ir vandens telkinys, žvejybai kuriame bus suteikiama t eisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
c) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutiniuosius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (arba žvejybos vietoje), kur bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
d) balai didinami 15 procentų, jei ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
e) balai mažinami 0,5 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per praėjusius kalendorinius metus.
2) galutinė balų suma apskaičiuojama ir aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus jo žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiriamų lėšų sumą bei skirtus papildomus balus pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarką. 5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kasmet skiria aukcione pasiūlytą kainą. 6.
sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija žemės ūkio ministras :
komisiją sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų . sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio);
2) perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės;
sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse;
sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio. 8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus. 9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas. 10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims , papildomus verslinės žvejybos įrankius, ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. 11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. 12. Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. 13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais).
Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. 14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui. 15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio515 dalyje išvardytas teises. 17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises. 19.
pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, tačiau pritaria ir Aplinkos ministerijos siūlymui šio straipsnio 3 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „gegužės 1 d.“ ir šį siūlo punktą išdėstyti taip: „23 ) ūkio subjektams, iki 2013 m. gegužės 1 d. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;“
straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti; “32 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti .
Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;43 ) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
a) du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;
b) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas dviem mėnesiams;
per dvejus metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2.
žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
telkinyje;
“32 ) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti . Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;43 ) ūkio subjektas pateikė duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis . 3. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama panaikinama , jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas ;
3) ūkio subjektas padarė du penkis ir daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per dvejus metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą sustabdymo laikotarpių ;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti saugoti per šio straipsnio 2 dalies32 punkte nustatytą laikotarpį. 4.
subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. 5. Teisę į žvejybos kvotą kvotos galiojimą sustabdo , galiojimo sustabdymą panaikina, atšaukia teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“ Pritarti
4
pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
vienos paros ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet leidimo galiojimas negali būti ilgesnis nei tame vidaus vandenų telkinyje nustatyto žvejybos limito galiojimo laikotarpis. 1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiu. 2.
subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti;
2) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos aplinkos ministro arba jos jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. 3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos Aplinkos ministro įgaliota institucija per52 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. 4. Aplinkos ministerijos A plinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per105 darbo dienų dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu. 5.
pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per52 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją. 6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos. 7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
3) ūkio subjektas perleidžia kitam ūkio subjektui visą savo žvejybos kvotą. 8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
2) ūkio subjektas gavo žvejybos kvotą;
dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms , verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas. 10.
yra bent viena iš šių sąlygų:
panaikinama ūkio subjektui suteikta teisė į žvejybos kvotą;
verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
išdavimo sąlygos;
5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui. 11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi. 12. 11. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras .“ Pritarti iš dalies Žr. į šios išvados 1.17 punktą, kuriame siūloma Įstatymo 15 straipsnio 11 dalies neišbraukti. 3.7.1. Žemės ūkio ministerija 2015-11-03 d. Nr.2D-5143(24.9)5
16 straipsnį išdėstyti taip: „1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jei žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jei jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
leidžiamų tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais
tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
sunaikina nuslepiami, pakeičiami ar sunaikina mi su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus susiję įrodymai, apgaulingai tvarkomi, klastojami arba naudojami negaliojantys sugautų žuvų apskaitos dokumentai . 2.
pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį;
2) įtariamas padaręs pažeidimą ūkio subjektas nuslepia, pakeičia ar sunaikina su tyrimu susijusius įrodymus. 2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jei žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jei jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus.“ Pritarti
5
„
tvarkos pažeidimai „ 1.
Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka daugiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jei jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime daugiau kaip 5 procentais arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime, arba draudžiamus žvejybos būdus, arba didesnį įrankių skaičių;
žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
tų žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
tikslaus svorio leidžiamos paklaidos dydžių viršijimas daugiau kaip 7 procentais , kai žalos žuvų ištekliams įkainių vertė didesnė negu 20 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių;
sunaikina su pažeidimo tyrimu susijusius įrodymus. 2.
laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jei žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jei jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio nusižengimas padaromas antrą kartą per metus.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tikslinti 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę, bus teikiamas pasiūlymas Seimo nario vardu. 4.1. Aplinkos ministerija 2015-11-09 Nr. (45-1)-D8-82274
1Pritariame Žemės ūkio ministerijos 2015-11-03 rašte Nr. 2D-5143(24.9) išdėstytai minčiai, kad ū
kio subjektams (žvejybos ploto naudotojams) tame vandens telkinyje turintiems leidimą naudoti žvejybos plotą, nebūtų suteikiama teisė į žvejybos kvotą, o verslinę žvejybą galėtų vykdyt turėdami žvejybos limitą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Tačiau iš siūlomos Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo
neaišku, ar verslinę žvejybą pageidaujantis vykdyti žvejybos ploto naudotojas turi turėti žvejybos limitą ir verslinės žvejybos leidimą ir kaip su limitų galiojimu, pasibaigus leidimui naudoti žvejybos plotą. Siūlome papildyti 14 straipsnį nauja 4 dalimi ją išdėstant taip:
„4. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba
valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose gali tik turėdami nustatytą tame vandens telkinyje limitą ir gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai išduodami ne ilgesniam nei leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui.“ Pritarti iš dalies Siūloma keisti ne 14 str. 4 dalį, o pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Ūkio subjektai, išskyrus žvejybos plotų naudotojus, užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą, ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam nei leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui. 4.2. Aplinkos ministerija 2015-11-09 Nr. (45-1)-D8-82275 (141 )
straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3.Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos,
išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal jam skirtą teisę į žvejybos kvotą. Nustačius limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vandens telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių. ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro .“ Nepritarti S kiriant teisę, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, proporcingai ūkio subjekto turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, turi būti įvertintas žvejybos įrankių efektyvumas, nes su skirtingais įrankiais (įvairaus akytumo statomais tinklais, gaudyklėmis) gali būti sugaunamas nevienodas kiekis žuvų.
2015-11-09 Nr. (45-1)-D8-82276 (142 )
keičiamo 142 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė neužkerta kelio pasinaudojant perleidžiamąja teise monopolizuoti ungurių verslinę žvejybą upeliuose. Kaip rodo ungurių žvejybos konkursų praktika, aukcionuose nėra istoriškumo ir aukciono kainą lemia už žvejybos vietą mokamas pinigų skaičius. Vieną ūkio subjektą konkurse atstovauja keli ar keliolika aukcione
„pasamdytų“ atskirai dalyvaujančių asmenų. Pagal siūlomą įstatymo formuluotę
ūkio subjektui įstatymas nedraudžia perleidžiamosios teisė būdu iš kitų
„pasamdytų“ ir aukcioną laimėjusių asmenų gauti ir visas kitas norimas
žvejybos vietas.
Norint to išvengti, siūlome 142 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos vietų limito, įskaitant ir kito ūkio subjekto jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą ;“ Pritarti iš dalies Pritarta išdėstytiems argumentams, tačiau siūlomas apribojimas, kad ūkio subjektas gali turėti ne daugiau kaip 10 proc. bendro žvejybos limito nustatyti ne tik unguriams, bet visoms teisėms į žvejybos kvotas, kurioms taikomas šis apribojimas ir 144 straipsnio 4 dalį papildyti nauju 4 punktu:
„4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau
turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti 142
verslo tęstinumą ir verslinės žvejybos tradicijų išlaikymą, Įstatymo projekto
straipsnio 4 dalyje siūloma aukcione įteisinti balus. Pritariame šiam siūlymui, tačiau atkreipiame dėmesį į ūkio subjektų padarytų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų vertinimą ir jų santykį bendroje balų skaičiuotėje. Jeigu vien už tai, kad priklausai žvejybos verslo asociacijai, ūkio subjektui balai aukcione didinami 30 procentų (po 10 procentų už kiekvienus metus per paskutinius trejus metus), o už ūkio subjekto padarytų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – po 0,5 procento ir tik skaičiuojant praėjusiais kalendoriniais metais padarytus pažeidimus.
Taisyklių nepažeidinėjančios įmonės praktiškai negauna jokio pranašumo prieš pažeidėjus ir tokiu būdu įstatymo nuostatomis neskatinamas žvejybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis. Pvz. kai kurios Kuršių mariose žvejojančios įmonės nepriklauso žvejybos asociacijoms ir aukcione per metus
turi pranašumą prieš nei vieno pažeidimo nepadariusią įmonę, kuri nepriklauso verslinę žvejybą vienijančiai asociacijai. Atsižvelgdami į tais siūlome, Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 142 straipsnio 4 dalies 1 punkto e) dalyje padidinti pažeidimo vertinimo procentą iki 1 procento, o už šiurkštų verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą aukcione balus mažinant 2 procentais. 2 procentų žvejybos galimybių mažinimas už sunkius žvejybos pažeidimus yra numatytas jūrų vandenyse (Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taip pat siūlome, kad analogiškai kaip ir kituose balų vertinimo a), b) ir c) dalyse, būtų skaičiuojami ne per metus, o per paskutinius 3 metus padaryti žvejybos pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo142 straipsnio 4 dalies 1 punkto e) dalį išdėstyti taip:
e) balai mažinami 0,5 procentais
už kiekvieną ūkio subjekto padarytą žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir 10 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą , per praėjusius kalendorinius metus per paskutinius trejus metus .
Pritarti iš dalies Iš esmės pritarta pasiūlymui, tačiau siekdami išvengti diskriminacijos, kai už tapačius nusižengimus taikomos skirtingos sankcijos, siūlome vidaus vandenų žvejams sumažinti tiek pat kiek ir žvejojantiems jūroje:1 procentą už nešiurkštų ir 3 procentus už šiurkštų pažeidimą: Siūlome 142 straipsnio 4 dalies e punktą išdėstyti taip:
e) balai mažinami 1 procentu už kiekvieną ūkio subjekto padarytą nešiurkštų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per paskutinius trejus kalendorinius metus. 4.5. Aplinkos ministerija
straipsnio
nustatyta teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai sustabdymas už šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus , tačiau neaišku nuo kada skaičiuojamas sustabdymo laikotarpis: nuo paskutinio pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo nutarimo priėmimo, Perleidžiamosios teisės į žvejybos kvotą suteikimo komisijos posėdžio sprendimo ar to sprendimo gavimo leidimus verslinei žvejybai išduodančioje Aplinkos ministerijos institucijoje gavimo dienos. Siūlome patikslinti 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotes. Nepritarti Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Teikiami paklausimai dėl procedūrinių dalykų, kurie bus aptarti nustatytoje tvarkoje. 4.6. Aplinkos ministerija
metų laikotarpiui per elektroninę Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Pvz. Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms jie būdavo išduodami 2 kartus metuose, atsižvelgiant į žvejų pageidavimą nustatyta tvarka konvertuoti žvejybos įrankius. Priėmus Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, verslinės žvejybos leidimai (kaip ir teisė į žvejybos kvotą) bus išduodami 5 metų laikotarpiui. To paties 15 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatyti verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, leidimo pakeitimo atvejai, kuriems ALIS sistema nėra pritaikyta. Jos pertvarkymui reikalingos lėšos ir laikas. Atsižvelgdami į tai, siūlome metams atidėti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio įgyvendinimą, kol bus parengtas ALIS modernizavimas. Neaišku kuo skiriasi Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 9 dalyje minima leidimo keitimo procedūra nuo to paties 15 straipsnio 10 dalyje minimo leidimo panaikinimo ? Išdavus naują verslinės žvejybos leidimą su naujomis žvejybos sąlygomis, senasis bet kokiu atveju turėtų būti panaikinamas. Nepritarti
15 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar pakeitimo atvejų, todėl šiuo atžvilgiu įstatymo projekte papildomų įpareigojimų dėl ALIS sistemos nesukuriama. 4.7. Aplinkos ministerija 2015-11-09 Nr. (45-1)-D8-82279
7.
Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 9 dalyje verslinės žvejybos leidimas turėtų būti keičiamas ne tik perleidus, bet ir gavus iš kito ūkio subjekto dalį žvejybos kvotos. Atitinkamai siūlome Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 15 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba
perleidus (gavus) dalį žvejybos kvotos, ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (ar) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;
8Balsavimo rezultatai:
8 „už“; - „prieš“; 1 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -
Komiteto siūlomas įstatymo projektas (Nr. XIIP-303(2)), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius