Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą,
biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas, kadencijų nustatymą, veiklos vertinimą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka .“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimas į pareigas ir jų veiklos vertinimas
sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. 2. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai. Biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti tas pačias biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 3.
3Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo,
dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrajai ketverių metų kadencijai, neskelbiant konkurso į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, jeigu visi jo veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. 4. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Kiekvienais metais iki sausio 31 d. savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgdami į biudžetinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius, priemones ir (arba) metinio veiklos plano priemones, biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustato metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Tais atvejais, kai biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, priimamas į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja einamųjų metų pradžioje nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai. Tais atvejais, kai priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi iki kitų metų sausio 31 d. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti ar papildyti, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. 6.
6Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo kiekvienais metais iki sausio 31 d. įvertina biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams), veiklą už praėjusius metus pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo veiklos įvertinimo, nemokant jam išeitinės išmokos.
“
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2016 m. sausio 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas).
Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Darbo kodekso 129 straipsnį. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui pirmą kartą metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, nustatomi iki 2016 m. sausio 31 d. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veikla pirmą kartą įvertinama iki 2017 m. sausio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas
(toliau – Šis šis įstatymas ) reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas, kadencijų nustatymą, veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimas į pareigas, jų veiklos vertinimas ir atleidimas
darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo. 2. Biudžetinės įstaigos vadovu, dirbančiu pagal darbo sutartį, gali būti tik asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. 3.
priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų, jeigu:
dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
narys;
atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas. 5. Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. 6. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 7.
pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgdami į metinio veiklos plano priemones, biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustato metines užduotis, susijusias su biudžetinių įstaigų metinio veiklos plano priemonėmis arba susijusias su metinio veiklos plano priemonėmis ir su biudžetinės įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, priimamas į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja einamųjų metų pradžioje nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai. Jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi iki kitų metų sausio 31 d. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. 8.
institucija arba jos įgaliotas asmuo kasmet iki sausio 31 d. įvertina biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams), praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. 9. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo iniciatyva arba gavusi duomenų, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali neatitikti šio straipsnio 3 dalyje biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nustatytų reikalavimų, kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo.
Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, nemokant jam išeitinės išmokos. “
straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 4.
įsigaliojimo, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo. Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, bet ne anksčiau nei įsigaliojus šiam įstatymui, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, išmokant jam jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . 6.
6Įsigaliojus šiam įstatymui metinės užduotys,
siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, pirmą kartą nustatomi iki 2018 m. sausio 31 d. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, praėjusių metų veikla pirmą kartą įvertinama iki 2019 m. sausio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis , priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų, kadencijų nustatymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimas į pareigas ir atleidimas iš pareigų
darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo. 2. Biudžetinės įstaigos vadovu, dirbančiu pagal darbo sutartį, gali būti tik asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. 3.
priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų, jeigu:
dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
organizacijos narys;
atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) jam atimta teisė eiti tokias pareigas. 4. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai. 5. Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka. 7.
įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo iniciatyva arba gavusi duomenų, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali neatitikti šio straipsnio 3 dalyje biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nustatytų reikalavimų, kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo. Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, nemokėdama jam išeitinės išmokos. “
straipsnio 2 ir 5 dalis, įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo sukuria biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, rezervą, numatantį jų rotacijos tvarką ir socialines garantijas. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturintys aukštojo išsilavinimo, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas eina ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d.
Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 5. Ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki šio įstatymo įsigaliojimo, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo. Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, bet ne anksčiau negu įsigaliojus šiam įstatymui, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, išmokėdama jam jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, 4 metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d.
Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, nes viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų vadovų atranka, kaitumas ir veiklos vertinimas yra skirtingi, be to, mažai skiriasi nuo kitų darbuotojų atrankos, kaitumo ir veiklos vertinimo. Pavyzdžiui, kadencijos yra nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, nėra privalomo įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovų veiklos vertinimo. Šiuos teisinio reguliavimo trūkumus buvo identifikavusi ir pasiūliusi šalinti ir Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisija. Įstaigų vadovų – valstybės tarnautojų atranka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas). Biudžetinių įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovai priimami į pareigas vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr.
301 „Dėl Konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir K onkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas). Nuo 2010 m. liepos 1 d. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu yra nustatytos ketverių metų kadencijos (vadovai gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės), o kitų biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams kadencijos nėra taikomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai, taip pat universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymu, nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkeriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu, Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Kadencijų skaičius neribojamas. Įstaigų vadovų – valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Įstaigų, kurios neatlieka viešojo administravimo funkcijų, vadovų vertinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, pagal kurį nustatyta, kad įstaigų vadovams priedai nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimą pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Pagal šio nutarimo nuostatas, konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taigi vienoda vertinimo tvarka nėra nustatyta. Įstaigų veiklos rezultatai daugiausia priklauso nuo įstaigų vadovų profesionalumo ir lyderystės kompetencijų, gebėjimo sutelkti ir motyvuoti darbuotojus siekti tikslų, aiškiai skleisti įstaigos misiją.
Tam būtina aiški ir kryptinga vadovų valdymo politika, kuri turi remtis pažangiais valdymo principais ir vertybėmis bei būti skirta nuolatinei lyderių paieškai ir ugdymui, taip pat motyvuoti įstaigų vadovus siekti įstaigai nustatytų tikslų. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus ir paskatinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi. Uždaviniai: įstatyme nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Taip pat siekiama nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai paskiriami antrajai kadencijai, jeigu pirmosios kadencijos metu jų veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti tas pačias biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymo projektu nustatomi biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo principai. Nuo įstaigos vadovo gebėjimų, pastangų ir veiklos efektyvumo priklauso įstaigai iškeltų uždavinių įgyvendinimas. Pagal įvairias vadybos teorijas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir žinojimas, kad bus vertinami pasiekimai, suaktyvina ir nukreipia pastangas siekti tų tikslų ir taip gaunami geresni veiklos rezultatai. Todėl metinių užduočių nustatymas, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos strateginius ir (ar) metinius veiklos planus, ir veiklos vertinimas leidžia manyti, kad biudžetinių įstaigų veikla bus efektyvesnė.
Įstatymo projektas atitinka Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 418 priemonę: „gerinsime viešųjų reikalų valdymo kokybę, stiprinsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, diegiant tarptautinius standartus ir dalijantis gerąja administravimo patirtimi“. Įstatymo projektas aktualus beveik 3000 biudžetinių įstaigų vadovų, vadovaujančių socialinės globos įstaigoms, mokykloms, kultūros centrams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 870664240, el. p. [email protected] ) Darbo teisės skyrius (tiesioginė rengėja − skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, tel. 870668256, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas nereglamentuoja biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarkos, nenustato kadencijų, nereglamentuoja biudžetinių įstaigų vadovų vertinimo. Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.
Biudžetinių įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovai priimami į pareigas vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu, o biudžetinių įstaigų vadovai – valstybės tarnautojai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams ketverių metų kadencijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kai kurių kitų biudžetinių įstaigų vadovams kadencijas nustato specialieji įstatymai, taigi kadencijos nėra nustatytos visiems biudžetinių įstaigų vadovams. Įstaigų, kurios neatlieka viešojo administravimo funkcijų, vadovų vertinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, pagal kurį nustatyta, kad įstaigų vadovams priedai nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimą pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Pagal šio nutarimo nuostatas, konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taigi vienoda vertinimo tvarka nėra nustatyta. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas, kadencijas ir veiklos vertinimą reglamentuoja specialieji įstatymai, papildyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, siekiant, kad tokiais atvejais šio Įstatymo projekto nuostatos nebūtų taikomos ir toliau būtų vadovaujamasi specialiaisiais įstatymais. Taip pat Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis keičiama siekiant, kad kai kurias pareigas, Įstatymo projekte numatytas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savivaldybių biudžetinėse įstaigose galėtų vykdyti merai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalies pakeitimus, kuriuose nustatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu, yra keičiama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, atsisakant nuostatos, kad biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Įstatymo projekte siekiama įtvirtinti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas yra priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, atranka bus organizuojama vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, bus priimami ketverių metų kadencijai. Biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, galės eiti tas pačias biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklos vertinimai jo pirmosios kadencijos metu bus geri arba labai geri, jo darbo sutartis pratęsiama antrajai ketverių metų kadencijai.
Manytina, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali būti paskirtas antrajai kadencijai ne tik tada, kai viršija nustatytus metinių užduočių vertinimo rodiklius, bet ir tokiu atveju, kai pasiekia visus jam nustatytus rodiklius, t. y. kai jo veiklos vertinimas yra geras. Po antrosios kadencijos biudžetinės įstaigos vadovas bus atleidžiamas iš užimamų pareigų. Siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį apie įstaigos vadovo veiklą, motyvuoti įstaigų vadovus siekti geresnių rezultatų, kartu užtikrinant geresnius įstaigų veiklos rezultatus, Įstatymo projekte įtvirtinamas kasmetinis biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimas pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklą įvertinus nepatenkinamai du kartus iš eilės, jis bus atleidžiamas iš pareigų. Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose numatoma, kad biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turi būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Darbo kodekso 129 straipsnį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas sumažintų prielaidas atsirasti korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą galiojančių teisės aktų pakeisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11.
teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, reglamentuojantį biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarką, kurioje bus numatoma metinių užduočių, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo tvarka, viešinimas, veiklos vertinimo tvarka, ir iki 2015 m. gruodžio 1 d. pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, turės būti įspėti apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) keitimą ir, jiems sutikus, turės būti pakeistos darbo sutarties sąlygos – nustatytas darbo sutarties terminas. Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų reikėtų tik tuo atveju, jeigu šiuo metu pareigas einantys biudžetinių įstaigų vadovai nesutiktų dirbti pakeistomis sąlygomis. Jeigu atsisakiusiųjų dirbti būtų 20 procentų (apie 600 vadovų), darant prielaidą, kad jų vidutinis stažas 10–20 metų (5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka), o vidutinis darbo užmokestis yra 680 eurų, papildomai biudžeto lėšų reikėtų apie 2 mln. eurų. Šių lėšų reikėtų 2016 m. vasario ir 2016 m. balandžio mėn. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vadovas“, „darbo sutartis“. 15.
ir paaiškinimai Nėra.
, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, nes viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų vadovų atranka, kaitumas ir veiklos vertinimas yra skirtingi, be to, mažai skiriasi nuo kitų darbuotojų atrankos, kaitumo ir veiklos vertinimo. Pavyzdžiui, kadencijos yra nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, nėra privalomo įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, vadovų veiklos vertinimo. Šiuos teisinio reguliavimo trūkumus buvo nustačiusi ir pasiūliusi šalinti ir Valstybės valdymo sistemos tobulinimo (Saulėlydžio) komisija. Įstaigų vadovų – valstybės tarnautojų atranka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas). Viešojo administravimo funkcijų nevykdančių biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr.
valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ir savivaldybė, sąrašo nustatymo ir K onkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašas). Nuo 2010 m. liepos 1 d. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu nustatytos ketverių metų kadencijos (vadovai gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės), o kitų biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams kadencijos netaikomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai, taip pat universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymu, nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, nacionalinių ir respublikinių muziejų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu, Lietuvos nacionalinės, apskričių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Kadencijų skaičius neribojamas. Įstaigų vadovų – valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet nustatyta tvarka įvertinti vadovo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Viešojo administravimo funkcijų neatliekančių įstaigų vadovų vertinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
tobulinimo“, kuriame nustatyta, kad įstaigų vadovams priedai nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimą pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Pagal šio nutarimo nuostatas, konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taigi vienoda vertinimo tvarka nėra nustatyta. Įstaigų veiklos rezultatai daugiausia priklauso nuo įstaigų vadovų profesionalumo ir lyderystės kompetencijų, gebėjimo sutelkti ir motyvuoti darbuotojus siekti tikslų, aiškiai skleisti įstaigos misiją. Tam būtina aiški ir kryptinga vadovų valdymo politika, kuri turi būti grindžiama pažangiais valdymo principais bei vertybėmis ir skirta nuolatinei lyderių paieškai ir ugdymui, taip pat motyvuoti įstaigų vadovams siekti įstaigai nustatytų tikslų.
Rengti Įstatymo projektą taip pat paskatino Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) 2015 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 4-01-8281, kuriuo Specialiųjų tyrimų tarnyba informavo, kad atlikę korupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai nustatė, jog Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme Nr. I-1113 (toliau – Įstatymas) nenustatytas reikalavimas biudžetinių įstaigų vadovams turėti nepriekaištingą reputaciją ir nenumatyta atsakomybė už Įstatymo nuostatų pažeidimą, todėl pasiūlė tobulinti Įstatymo nuostatas, įtvirtinant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, taikomą biudžetinės įstaigos vadovams, ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo nuostatų pažeidimą. Biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos įtvirtina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tačiau toks reikalavimas netaikomas biudžetinių įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Taigi šiuo metu skiriasi reikalavimai, keliami biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus, paskatinti keitimąsi žiniomis bei patirtimi ir suvienodinti tinkamumo eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas reikalavimus tiek biudžetinės įstaigos vadovui – valstybės tarnautojui, tiek biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Uždaviniai: nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad biudžetinių įstaigų vadovai būtų paskiriami antrajai kadencijai, jeigu pirmosios kadencijos metu jų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kadencijų skaičiaus siūloma neriboti. Įstatymo projektu apibrėžiami biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo principai. Nuo įstaigos vadovo gebėjimų, pastangų ir veiklos efektyvumo priklauso biudžetinei įstaigai iškeltų uždavinių įgyvendinimas. Pagal įvairias vadybos teorijas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir žinojimas, kad bus vertinami pasiekimai, suaktyvina ir nukreipia pastangas siekti tų tikslų. Tokiu atveju veiklos rezultatai būna geresni. Todėl metinių užduočių nustatymas, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos strateginius ir (ar) metinius veiklos planus, ir veiklos vertinimas leidžia manyti, kad biudžetinių įstaigų veikla bus efektyvesnė. Įstatymo projektu įtvirtinami atvejai, kai asmuo negali eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigų. Jei asmuo, kuris pretenduoja eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas, neatitiktų reikalavimų, keliamų biudžetinės įstaigos vadovui, jis būtų neskiriamas eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigų.
Paaiškėjus, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, keliamų biudžetinės įstaigos vadovui, jis savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu turėtų būti atleidžiamas iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų. Šiuo reglamentavimu siekiama, kad biudžetinėms įstaigoms vadovautų kompetentingi ir patikimi asmenys, kuriems būtų keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Įstatymo projektas atitinka Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 418 punkte numatytą priemonę:
„Gerinsime viešųjų reikalų valdymo kokybę, stiprinsime viešajame sektoriuje dirbančių
asmenų kompetenciją, diegiant tarptautinius standartus ir dalijantis gerąja administravimo patirtimi.“ Įstatymo projektas aktualus beveik 3 000 biudžetinių įstaigų (socialinės globos įstaigų, mokyklų, kultūros centrų ir kt.) vadovų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 266 4240, el. p. [email protected] ) Darbo teisės skyriaus vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 8 706 68256, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymas nereglamentuoja biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo į pareigas tvarkos, nenustato kadencijų, nereglamentuoja biudžetinių įstaigų vadovų vertinimo.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Biudžetinių įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovai priimami į pareigas vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu, o biudžetinių įstaigų vadovai – valstybės tarnautojai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams ketverių metų kadencijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kai kurių kitų biudžetinių įstaigų vadovams kadencijas nustato specialieji įstatymai, taigi kadencijos nėra nustatytos visiems biudžetinių įstaigų vadovams. Viešojo administravimo funkcijų nevykdančių įstaigų vadovų vertinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511
„Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
tobulinimo“, kuriame nustatyta, kad įstaigų vadovams priedai nustatomi atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimą pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Pagal šio nutarimo nuostatas, konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija, taigi vienoda vertinimo tvarka nenustatyta.
Šiuo metu biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos įtvirtina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tačiau toks reikalavimas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Taigi šiuo metu skiriasi reikalavimai, keliami biudžetinių įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Viešojo administravimo funkcijų nevykdančių biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis . Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo251 ir 253 punktuose įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka konkursą laimėjusį pretendentą į pareigas priimantis asmuo kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo konkurso pabaigos. Kompetentingos valstybės institucijos informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą pagrindu laimėjusįjį į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą tokio asmens įdarbinimo arba neįdarbinimo. Taigi asmuo, prieš priimant jį į konkurso būdu laimėtas biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, yra tikrinamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.
Remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, konkursą laimėjusį pretendentą į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl tokio asmens įdarbinimo arba neįdarbinimo biudžetinės įstaigos vadovu, dirbančiu pagal darbo sutartį. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį nuostatomis, kad Įstatymas taip pat reglamentuoja ir biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, priėmimą į pareigas, kadencijų nustatymą, veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų. Tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas, kadencijas ir veiklos vertinimą reglamentuoja specialūs įstatymai, Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos, o būtų vadovaujamasi specialiais įstatymais. Taip pat Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį siūloma keisti siekiant, kad kai kurias pareigas, pavyzdžiui, biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų, Įstatymo projekte numatytas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savivaldybių biudžetinėse įstaigose galėtų vykdyti merai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalies pakeitimus, įsigaliojusius 2012 m. rugpjūčio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98, 99 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 98¹ straipsniu įstatymą Nr. XI-2191, kuriais numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu, siūloma keisti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, atsisakant nuostatos, jog biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas būtų priimami konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jų atranka būtų organizuojama vadovaujantis Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašu. Įstatymo projektu siūlomu kadencijų nustatymo reglamentavimu siekiama sukurti vieningą sistemą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268
savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovams būtų nustatoma 4 metų kadencija ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722
įtvirtinti, kad asmuo valstybės ar savivaldybės įmonės vadovu būtų skiriamas konkurso būdu 4 metų kadencijai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veikla jo pirmosios kadencijos metu būtų vertinama gerai arba labai gerai, jo darbo sutartis būtų pratęsiama antrajai metų kadencijai. Manytina, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali būti paskirtas antrajai kadencijai ne tik tuo atveju, kai viršija nustatytus metinių užduočių vertinimo rodiklius, bet ir tada, kai pasiekia visus jam nustatytus rodiklius, t. y. kai jo veikla vertinama gerai. Po antrosios kadencijos biudžetinės įstaigos vadovas būtų atleidžiamas iš einamų pareigų, nemokant jam išeitinės išmokos.
Siūloma nemokėti išeitinės išmokos, atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3268 nėra numatyta mokėti išeitinę kompensaciją, pasibaigus įstaigos vadovo kadencijai. Kadangi siūloma neriboti kadencijų skaičiaus, buvęs biudžetinės įstaigos vadovas galėtų dalyvauti konkurse tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms eiti. Taip siekiama sudaryti galimybes atrinkti geriausius biudžetinių įstaigų vadovus, neužkertant kelio konkurse dalyvauti ir tiems vadovams, kurie toje biudžetinėje įstaigoje jau turi sukaupę nemenką patirtį. Jei prieš tai biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjęs asmuo laimėtų konkursą biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms eiti, būtų laikoma, kad asmuo iš naujo pradeda eiti pirmąją kadenciją. Siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį, turėti informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovo veiklą, motyvuoti biudžetinių įstaigų vadovus siekti geresnių rezultatų, kartu užtikrinant geresnius biudžetinių įstaigų veiklos rezultatus, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti kasmetinį biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimą pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklą įvertinus nepatenkinamai du kartus iš eilės, jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, privalėtų turėti aukštąjį išsilavinimą, siekiant, kad visi reikalavimai biudžetinės įstaigos vadovui būtų viename teisės akte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (TAIS Nr.
16-5417(4)) numatyti darbo užmokesčio dydžiai tik biudžetinės įstaigos vadovui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti atvejus, kai asmuo negalėtų eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigų. Gavus kompetentingos valstybės institucijos informaciją , kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigas einantis asmuo neatitinka biudžetinės įstaigos vadovui keliamų reikalavimų, jis savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu turėtų būti atleidžiamas iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų. Šiuo reglamentavimu siekiama, kad biudžetinėms įstaigoms vadovautų kompetentingi ir patikimi asmenys, kurių reputacijai būtų keliami griežti skaidrumo reikalavimai. Įstatymo projekte numatomi biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, atleidimo pagrindai ir tvarka. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, nemokant jam išeitinės išmokos. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo iniciatyva arba gavusi duomenų, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka Įstatymo projektu siūlomo papildyti 91 straipsnio 3 dalyje biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nustatytų reikalavimų, kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo.
Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka Įstatymo projektu siūlomo papildyti 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, nemokant jam išeitinės išmokos. Kadangi Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, reputacijai keliamus imperatyvius reikalavimus, paaiškėjus, kad asmuo, einantis biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, neatitinka šių reikalavimų, jis turi būti atleidžiamas nedelsiant, t. y. per 3 darbo dienas. Įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatose taip pat siūloma įtvirtinti, kad biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, atitiktis Įstatymo projektu siūlomo papildyti Įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams turės būti patikrinta.
Jei pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitiktų Įstatymo projektu siūlomo papildyti 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turėtų priimti sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, išmokant jam jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atleidžiant biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, kuris biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas pradėjo eiti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dėl to, kad po Įstatymo projekto įsigaliojimo paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o atleidžiant biuždetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, kai jis biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas pradėjo eiti po Įstatymo projekto įsigaliojimo, dėl to, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, jam nemokama išeitinė išmoka. Tokiu skirtingu teisiniu reguliavimu siekiama kompensuoti biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, kuris biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas pradėjo eiti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo, teisėtus lūkesčius dėl darbo santykių tęstinumo, nes jam pradedant eiti pareigas dar negaliojo nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
Įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatose numatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti biudžetinės įstaigos vadovai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, gali toliau eiti biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Pasibaigus šiam terminui, asmuo, kuris nebus įgijęs aukštojo universitetinio ar jam prilyginamo išsilavinimo, bus atleidžiamas iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų, arba jeigu jis anksčiau nustoja eiti biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, ir nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, toks asmuo negalėtų dalyvauti konkurse biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti. Siūlomas ketverių metų laikotarpis yra pakankamas aukštajam universitetiniam išsilavinimui su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar aukštajam koleginiam išsilavinimui su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu įgyti, atsižvelgiant į tai, kad numatoma Įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. gruodžio 1 d. Įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatose numatoma, kad biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turės būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, bus keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas).
Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutiktų dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis būtų atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, korupcijos rizika nenustatyta . Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 4-01-8281 pažymėjo, jog tai, kad nuteistas biudžetinės įstaigos vadovas gali nebūti atleistas iš einamų pareigų, sudaro papildomas korupcijos rizikos sąlygas, todėl priimtas Įstatymo projektas sumažintų prielaidas atsirasti korupcijai, nes biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas galėtų eiti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, reglamentuojantį biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarką, kurioje bus numatoma metinių užduočių, siektinų rezultatų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo tvarka, viešinimas, veiklos vertinimo tvarka, ir iki Įstatymo projekto įsigaliojimo pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, turės būti įspėti, kad bus keičiamos darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties termino), ir, jiems sutikus, darbo sutarties sąlygos turės būti pakeistos – nustatytas darbo sutarties terminas.
Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų reikėtų tik tuo atveju, jeigu šiuo metu pareigas einantys biudžetinių įstaigų vadovai nesutiktų dirbti pakeistomis sąlygomis. Jeigu atsisakiusiųjų dirbti būtų 20 procentų (apie 600 vadovų), darant prielaidą, kad jų vidutinis darbo stažas – 10–20 metų (5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka), o vidutinis darbo užmokestis – 1 034 eurai, papildomai biudžeto lėšų reikėtų apie 3,1 mln. eurų. Šių lėšų reikėtų 2018 metų pirmąjį pusmetį. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vadovas“, „darbo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 1 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-23 Nr. XIIP-3294 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-09-14 Nr. XIIP-3294(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio pavadinimą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį, t.y. po žodžių ,,biudžetinių įstaigų vadovų“ įrašyti žodžius ,,dirbančių pagal darbo sutartis“. 2. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte nurodyta, kad įstatymo projektas (dėl priėmimo į pareigas konkurso būdu, dėl kadencijų nustatymo, kasmetinio veiklos vertinimo) aktualus, be kita ko, mokyklų vadovams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnyje jau yra reglamentuojama švietimo įstaigos (mokyklos) vadovo skyrimo tvarka – jį konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Todėl atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Biudžetinių įstaigų įstatymas neturėtų būti jiems taikomas, nes specialusis įstatymas (Švietimo įstatymas) nustato kitokias priėmimo į pareigas taisykles (nenumato kadencijos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes keltinas klausimas, ar teikiamu teisiniu reguliavimu bus pasiekti jam keliami tikslai, taip pat – ar nekils praktinių problemų taikant įstatymo nuostatas, kai jos gali būti suprantamos kaip netaikytinos Švietimo įstatymo atžvilgiu, tačiau deklaruojamas tikslas šias nuostatas taikyti ir Švietimo įstatymo atžvilgiu. 3.
3Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo,
siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžio ,,yra“ įrašyti žodžius ,,įstatymų nustatyta tvarka“. 4. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia tvarka turėtų būti atleidžiamas iš pareigų asmuo, pasibaigus pirmajai kadencijai, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai nebuvo geri arba labai geri, t.y., ar jam turėtų būti mokama išeitinė išmoka. Pažymėtina, kad to nenumačius šiame įstatyme, būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus antrajai kadencijai, atleidžiamam biudžetinės įstaigos vadovui išeitinė išmoka nemokama. 5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1d.). Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, pagal siūlomą formuluotę, ketverių metų kadencija nuo 2018 m. sausio 1 d. turėtų būti nustatoma ir įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
Dėl tokių įstatymo nuostatų galėtų iškilti praktinio taikymo sunkumų, nustatant atleidimo iš darbo terminą biudžetinių įstaigų vadovams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 68 50, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2017-04-27 Nr. XIIP-3294(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo sukuria biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, rezervą, numatantį jų rotacijos tvarką ir socialines garantijas .“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisinis reguliavimas stokoja aiškumo ir pažeidžia teisės aktų hierarchijos principus. Iš teikiamo reguliavimo turinio nėra aišku kokie asmenys ir kokiais pagrindais galėtų pretenduoti būti įrašyti į biudžetinių įstaigų vadovų rezervą, neaišku kokius reikalavimus turėtų atitikti šie asmenys, taip pat nėra aišku apie kokio pobūdžio ir kokios apimties socialines garantijas nuostatoje kalbama. Pažymėtina, jog visi šie klausimai yra tiesiogiai susiję su asmenų teisių apimtimi, taigi poįstatyminiu teisės aktu būtų nustatytos asmens teisių atsiradimo sąlygos, nustatyta jų apimtis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal „Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais ( inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.).
Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija <...>. Tačiau <...> jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucinio teismo doktrinos, susijusios su asmenų teisių reguliavimu. Siūlytina reguliavimą išsamiai papildyti arba jo atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 68 50, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8
5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Srelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valerij Keldanovič , Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas; 2017-01-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 91 straipsnio pavadinimą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį, t.y. po žodžių
sutartis“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
2016-09-141 2.
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte nurodyta, kad įstatymo projektas (dėl priėmimo į pareigas konkurso būdu, dėl kadencijų nustatymo, kasmetinio veiklos vertinimo) aktualus, be kita ko, mokyklų vadovams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnyje jau yra reglamentuojama švietimo įstaigos (mokyklos) vadovo skyrimo tvarka – jį konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Todėl atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Biudžetinių įstaigų įstatymas neturėtų būti jiems taikomas, nes specialusis įstatymas (Švietimo įstatymas) nustato kitokias priėmimo į pareigas taisykles (nenumato kadencijos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes keltinas klausimas, ar teikiamu teisiniu reguliavimu bus pasiekti jam keliami tikslai, taip pat – ar nekils praktinių problemų taikant įstatymo nuostatas, kai jos gali būti suprantamos kaip netaikytinos Švietimo įstatymo atžvilgiu, tačiau deklaruojamas tikslas šias nuostatas taikyti ir Švietimo įstatymo atžvilgiu. Nepritarti Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnyje (galiojančioje redakcijoje ir Projekte) nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos biudžetinėms taikomos, jeigu specialieji įstatymai nenustato kitaip. Švietimo įstatymas yra specialusis įstatymas ir nustato švietimo įstaigų steigimą, veiklą, vadovų priėmimą, atleidimą, kadencijas ir kt. reglamentuojančias nuostatas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
reglamentavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte po žodžio ,,yra“ įrašyti žodžius
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
2016-09-143 4.
Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia tvarka turėtų būti atleidžiamas iš pareigų asmuo, pasibaigus pirmajai kadencijai, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai nebuvo geri arba labai geri, t.y., ar jam turėtų būti mokama išeitinė išmoka. Pažymėtina, kad to nenumačius šiame įstatyme, būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus antrajai kadencijai, atleidžiamam biudžetinės įstaigos vadovui išeitinė išmoka nemokama. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1d.). Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, pagal siūlomą formuluotę, ketverių metų kadencija nuo 2018 m. sausio 1 d. turėtų būti nustatoma ir įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims. Dėl tokių įstatymo nuostatų galėtų iškilti praktinio taikymo sunkumų, nustatant atleidimo iš darbo terminą biudžetinių įstaigų vadovams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-09-09) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3294 (2) (toliau
valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 16 straipsnį, kuriuo siūloma numatyti, kad valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovams būtų nustatoma 4 metų kadencija. Tačiau Projekto rengėjai neakcentuoja to, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte taip pat siūloma riboti kadencijų skaičių iki dviejų.
Norime atkreipti dėmesį, kad daugumai viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų vadovams – Teismų, Prokuratūros, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir nuostatuose, jau yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis, todėl manome, kad biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičius taip pat turi būti ribojamas. Siekdami vieningo valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimo , s iūlome tikslinti Projektą. Nepritarti Pritarti iniciatoriaus pateikto Įstatymo projekto nuostatoms. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3294(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
R. Juška. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
Nr. XIIP-3294(2) 2017-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G.Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė patarėjos: A. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, G. Andrulionis – kultūros ministrės patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (TD),
straipsniu pildomo įstatymo 91 straipsnio pavadinimą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį, t.y. po žodžių
sutartis“. Pritarti
11
rašto 1 punkte nurodyta, kad įstatymo projektas (dėl priėmimo į pareigas konkurso būdu, dėl kadencijų nustatymo, kasmetinio veiklos vertinimo) aktualus, be kita ko, mokyklų vadovams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnyje jau yra reglamentuojama švietimo įstaigos (mokyklos) vadovo skyrimo tvarka – jį konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Todėl atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio
specialusis įstatymas (Švietimo įstatymas) nustato kitokias priėmimo į pareigas taisykles (nenumato kadencijos). Atsižvelgiant į šias aplinkybes keltinas klausimas, ar teikiamu teisiniu reguliavimu bus pasiekti jam keliami tikslai, taip pat – ar nekils praktinių problemų taikant įstatymo nuostatas, kai jos gali būti suprantamos kaip netaikytinos Švietimo įstatymo atžvilgiu, tačiau deklaruojamas tikslas šias nuostatas taikyti ir Švietimo įstatymo atžvilgiu. Atsižvelgti Siūlome išbraukti žodį „specialieji“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo pritarta po pateikimo Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir
siūloma reglamentuoti švietimo įstaigų vadovų kadencijas. 3. TD3 (91 )
reglamentavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo
nustatyta tvarka“. Pritarti
3 (91 )
įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokia tvarka turėtų būti atleidžiamas iš pareigų asmuo, pasibaigus pirmajai kadencijai, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai nebuvo geri arba labai geri, t.y., ar jam turėtų būti mokama išeitinė išmoka.
Pažymėtina, kad to nenumačius šiame įstatyme, būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus antrajai kadencijai, atleidžiamam biudžetinės įstaigos vadovui išeitinė išmoka nemokama. Atsižvelgti Pritarus Seimo narių R. Baškienės ir R. Karbauskio pasiūlymu pateiktai 91 straipsnio 5 dalies redakcijai, pastaba tapo nebeaktuali. 5. 44
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1d.). Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Vadinasi, pagal siūlomą formuluotę, ketverių metų kadencija nuo 2018 m. sausio 1 d. turėtų būti nustatoma ir įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims. Dėl tokių įstatymo nuostatų galėtų iškilti praktinio taikymo sunkumų, nustatant atleidimo iš darbo terminą biudžetinių įstaigų vadovams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo.
Pritarti Siekiant suderinti šio įstatymo projekto nuostatas su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti
biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kaip iki 2022 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-09-09 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3294 (2) (toliau
Manome, kad toks teisinis reguliavimas neužtikrins skaidraus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo proceso, kadangi pasibaigus antrajai kadencijai biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galimai tik „dėl akių“ skelbs konkursą biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribojant galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Tokiu būdu, biudžetinės įstaigos vadovui gali būti sudarytos sąlygos eiti pareigas neribotą laiką. Išanalizavus Projekto aiškinamąjį raštą nustatėme, kad Projekto rengėjai siūlo nustatyti vieningą kadencijų reglamentavimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 16 straipsnį, kuriuo siūloma numatyti, kad valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovams būtų nustatoma 4 metų kadencija. Tačiau Projekto rengėjai neakcentuoja to, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte taip pat siūloma riboti kadencijų skaičių iki dviejų. Norime atkreipti dėmesį, kad daugumai viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų vadovams – Teismų, Prokuratūros, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir nuostatuose, jau yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis, todėl manome, kad biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičius taip pat turi būti ribojamas. Siekdami vieningo valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimo , s iūlome tikslinti Projektą. Atsižvelgti 5.
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-043 (91 )
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9 (1) straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 str. dėstomo įstatymo papildymo 9 (1) str. 1 d. siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau to paties straipsnio 1 ir
kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Siūlomas reguliavimas faktiškai reiškia, kad biudžetinės įstaigos vadovas paskiriamas eiti antrąją kadenciją be konkurso, remiantis darbuotojo veiklos vertinimais, iš esmės skiriamais darbuotojo kasmetinei veiklai pagal metines užduotis, vertinti. Kasmetinis darbuotojų vertinimas turi savo tikslus, uždavinius ir paskirtį ir juo neturėtų būti remiamasi sprendžiant dėl asmens skyrimo antrajai kadencijai (konkurso būdu priimami vadovai vertinami pagal jų pasiruošimą vadovauti įstaigai visą kadenciją, pagal tai pretendentai rengia įstaigos veiklos programas ir pan.).
Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai ir kad kadencijų skaičius yra neribojamas. Siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų užtikrinti skaidraus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo proceso, kadangi pasibaigus kadencijai biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galimai tik „dėl akių“ skelbs konkursą biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribojant galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Tokiu būdu, biudžetinės įstaigos vadovui gali būti sudarytos sąlygos eiti pareigas neribotą laiką. Į tai dėmesį savo 2016-09-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6815 Dėl biudžetinių įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIP-3294(2) atkreipė Specialiųjų tyrimų tarnyba, teigdama, kad toks reguliavimas potencialiai neužtikrins skaidraus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo proceso ir kad turėtų būti siekiama vieningo valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimo.
Papildomai pažymėtina, kad nesiūlant apriboti įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus, toks reguliavimas tampa išimtinis, nes daugumos viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų vadovams – Teismų, Prokuratūros, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir nuostatuose jau yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina, kad Seimui teikiami ir kitų sričių įstatymų projektai, kuriuose numatomas kadencijų skaičiaus ribojimas, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3268, kurio 16 straipsnyje siūloma numatyti, kad valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovams būtų nustatoma 4 metų kadencija ir numatyta, kad asmuo į šias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Norint sukurti sistemiškai vieningą biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimą, manome, jog Projektą tikslinti būtina. Siekiant, kad biudžetinių įstaigų vadovai būtų priimami į pareigas tik konkurso būdu, atrenkant geriausiai pasirodžiusius ir labiausiai toms pareigoms eiti tinkančius pretendentus, 9 (1) str. 1 ir 5 d. numatytą išimtį tikslinga panaikinti, o keičiant 9 (1) str. 4 ir 5 d. nustatyti, kad tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka , išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį . Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo. Pritarti
(91 )
Argumentai: Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti atvejus, kai asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų. Iš esmės siūlomu reguliavimu siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijus ir reikalavimus asmenims, kurie eina ar pretenduoja eiti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas. Tačiau siūlomas kriterijų ir reikalavimų sąrašas nėra pakankamas, nes apsiriboja reikalavimais asmeniui nebūti pripažintu kaltu pagal LR baudžiamąjį kodeksą (Įstatymo projekto 9 (1) str. 3 d. 1-4 p. ir 7 p.), nebūti uždraustos organizacijos nariu (3 d. 5 p.) ir nebūti jau atleistam iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo (3 d. 6 p.). Tuo tarpu biudžetinių įstaigų vadovams taip pat turėtų būti taikomi aiškūs tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimai (biudžetinių įstaigų vadovams LR valstybės tarnybos įstatyme suformuluoti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai netaikomi, o LR darbo kodekse, specialiuose šakiniuose įstatymuose specialūs tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimai nėra nustatyti).
Taip pat kita pastaruoju metu išryškėjusi problema, kad tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu yra pripažįstami pažeidę viešuosius ir privačius interesus, vadovaujantis LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. nuostatomis, už šio įstatymo pažeidimą patiria nepakankamas sankcijas, kurios įstaigų vadovų atžvilgiu dėl jiems keliamų papildomų skaidrumo reikalavimų turėtų būti griežtesnės. Šiuo metu, vadovaujantis minėto įstatymo 15 str. 1 d. nuostatomis „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis šio įstatymo 15 str. 2 d. nuostatomis asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų apribojimų ir draudimų, susijusių su šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais, teikiamas žemiau esantis pasiūlymas.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 3 dalį naujais 7 ir 8 punktais, buvusį 7 punktą atitinkamai laikant 9 punktu, ir juos išdėstyti taip: „7) jam atimta teisė eiti tokias pareigas yra pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo vienerių metų laikotarpis, o jeigu yra įvykdęs šiurkštų šio įstatymo nuostatų pažeidimą – nuo jo pripažinimo nepraėjo treji metai;
8) yra šiurkščiai pažeidęs atskirų biudžetinių įstaigų sričių darbuotojams patvirtintus tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimus. 9) jam atimta teisė eiti tokias pareigas“. Nepritarti Abejonių kelia tai, kad viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimas ar tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimų pažeidimas visais atvejais turėtų būti vertinamas kaip pagrindas atleisti įstaigos vadovą iš darbo. Taip pat pažymėtina, kad Komitete pritarta Seimo nario G. Vasiliausko pasiūlymui, kuriuo tiksliau reglamentuoti pagrindai, dėl kurių asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ar iš jų atleistas. 3. Seimo narys G. Vasiliauskas, 2017-04-183 (91 )
Argumentai: Iš esmės siūlomu reguliavimu siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijus ir reikalavimus asmenims, kurie eina ar pretenduoja eiti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu, buvusį 7 punktą atitinkamai laikant 8 punktu, ir juos išdėstyti taip: „3.
Asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų, jeigu:
atimta teisė eiti tokias pareigas yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo treji metai;
8) jam atimta teisė eiti tokias pareigas “. Pritarti
(91 )
Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai , nebent specialus įstatymas numato kitokią kadencijos trukmę . Kadencijų skaičius neribojamas .“ Pritarti iš dalies Pritarta žodžių
„Kadencijų skaičius neribojamas“ išbraukimui. Nepritarta žodžių „nebent
specialus įstatymas numato kitokią kadencijų trukmę“ įrašymui, nes tai jau yra nustatyta projekto 1 straipsnyje. 5. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-043 (91 )
Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“. Pritarti
6Seimo narys R. J.
J. Dagys, 2017-04-123 (91 )
Siekiat sudaryti biudžetinių įstaigų vadovams galimybę užbaigti pradėtus tęstinius darbus, siūlau įstatyme nustatyti galimybę Vyriausybei pratęsti vadovų kadencijų skaičių. Pasiūlymas: Papildyti projekto 91 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu
tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kadencijų skaičius gali būti pratęsiamas atskiru Vyriausybės nutarimu tuo atveju, jeigu kadencijos baigiasi anksčiau nei įstaigoje vykdomos pertvarkos, tęstinio projekto įgyvendinimo pabaiga “. Nepritarti Siūlomas kadencijų skaičiau pratęsimo mechanizmas yra neaiškus. 7. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0441 Argumentai:
Teikiamo Įstatymo projekto 4 str. nuostatose
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ nepakankamai tiksliai apibrėžiamas
siūlomo naujo reguliavimo įgyvendinimo modelis, neišskiriami ir neaptariami atskirų biudžetinių įstaigų vadovų grupių – einančių pareigas pagal terminuotas taip pat pagal neterminuotas darbo sutartis, teisių įgyvendinimo aspektai, taip pat nesant jokio aiškaus pagrindimo siūloma nustatyti, kad neterminuotai priimtų į pareigas įstaigų vadovų kadencija pradedama skaičiuoti naujai, nuo 2018 m. sausio 1 d. Taip pat numatomos ir siūlomos neproporcingos nuostatos, kurias reikėtų tikslinti, pvz., Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti nuostatas, pagal kurias biudžetinių įstaigų vadovai, apie kurių reputaciją darbdavys gauna neigiamas kompetentingų institucijų išvadas, yra atleidžiami jiems išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas atleidžiamas dėl jo kaltės, jam neatitinkant įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, išeitinė išmoka jam neturėtų būti mokama. Be to, atleidimas be išeitinės išmokos derėtų ir su Įstatymo Projekto 9 (1) str. 9 d. nuostatomis.
lūkesčius, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas kokybiškai naujas šios srities visuomeninių santykių reguliavimas, t. y. naujos darbuotojų priėmimo į darbą, reikalavimų jiems normos, siektina, kad kiek įmanoma daugiau vadovų pagal šią, vieningą reikalavimų kartelę ir būtų atrinkta. Tuo tikslu siūloma numatyti ankstesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2017 m. liepos 1 d., taip pat aiškiai įtvirtinti, kad jeigu konkursas eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas buvo įvykdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkursų nugalėtojai dar nebuvo nustatyti ir/ar nepradėjo eiti pareigų (t. y. administraciniai aktai asmens atžvilgiu dar nesukėlė realių pasekmių ir pokyčių darbo santykiuose), tokie konkursai laikomi negaliojančiais ir turi būti organizuojami iš naujo. Įstatymo projekto 4 str. 4 d., siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto pasiūlymus ir siekiant visiško teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir darbuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūlytina aiškiai numatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (maksimalus terminas pagal Įstatymo projekto nuostatas), eina pareigas tiek, kiek numato galiojanti darbo sutartis. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti ir tos įstaigos vadovų pareigas ėjo neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Ši nuostata dera su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu ir yra subalansuota su darbdavio teise modifikuoti ar nutraukti darbo santykius su darbuotoju iš esmės pasikeitus įstatyminiam reguliavimui ir teikiant prioritetą darbuotojo teisėtiems lūkesčiams, t. y. nustatant pakankamą ir protingą įspėjimo terminą darbuotojui, su kuriuo bus modifikuojami darbo santykiai. Atitinkamai Įstatymo projekto 4 str. 5 d. siūloma aiškiai nustatyti, kad pasibaigus Įstatymo projekto 4 str. nustatytiems įstaigų vadovų darbo santykiams (laikytina, kad įsigaliojus įstatymui visos biudžetinių įstaigų vadovų darbo sutartys tampa terminuotos) jie yra atleidžiami ir išeitinės išmokos jiems yra nemokamos. Atitinkamai, pagal šiuos siūlymus tikslinamos ir kitos Įstatymo projekto 4 str. nuostatos, taisoma šių normų juridinė technika. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2017 m. gruodžio liepos
Nepritarti Komitetas siūlo palikti iniciatorių, t.y. Vyriausybės, projekte nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą. 8. Seimo narys R. J. Dagys, 2017-04-1243 N Argumentai: Siekiat užtikrinti po dviejų kadencijų atleistų biudžetinių įstaigų vadovų galimybę įsidarbinti, siūlau sukurti tokių darbuotojų rezervą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo sukuria biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, rezervą, numatantį jų rotacijos tvarką ir socialines garantijas “. Pritarti
9Seimo nariai R. Karbauskis ir R.
3 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
įstatymo įsigaliojimo į Biudžetinių įstaigų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Jeigu konkursas eiti Biudžetinės įstaigos vadovo pareigas buvo įvykdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkursų nugalėtojai dar nebuvo nustatyti ir/ar nepradėjo eiti pareigų, tokie konkursai laikomi negaliojančiais ir turi būti organizuojami iš naujo. Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja naujai priimto Darbo kodekso 41 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., gauta STT pažyma, kurios pagrindu darbo sutartis negali būti sudaryta). 10. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0444 N Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
vadovų pareigas ėjo daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, baigia eiti šias pareigas pagal galiojančią darbo sutartį. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti ir tos įstaigos vadovų pareigas ėjo neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nepritarti Siūlomos nuostatos yra galimai diskriminacinio pobūdžio. Pasiūlymas sudaro prielaidą, kad tokias pačias pareigas užimantys asmenys atsidurs skirtingose situacijose, nes vadovai, dirbę pagal terminuotas darbo sutartis, galės dirbti 2, 3 ar daugiau metų, o vadovai, dirbę pagal neterminuotas sutartis – tik vienerius metus. 11. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0445 N Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: 5.
Kai pasibaigia šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, Biudžetinių įstaigų vadovas atleidžiamas iš darbo nemokant jam išeitinės išmokos. Nepritarti Pasiūlymas susijęs su aukščiau išdėstytu pasiūlymu dėl 4 straipsnio naujos 4 dalies papildymo, kuriam nepritarta. 12. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0444 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio buvusią 3 dalį ir ją išdėstyti taip:3
pareigas priimti biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo , nebent jų įgaliojimai baigiasi anksčiau, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka . Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. Nepritarti Pasiūlymas susijęs su aukščiau išdėstytu pasiūlymu dėl 4 straipsnio naujos 4 dalies papildymo, kuriam nepritarta. 13. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0445 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio buvusią 4 dalį ir ją išdėstyti taip:4
likus 30 kalendorinių dienų iki šio įstatymo įsigaliojimo, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo.
Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, bet ne anksčiau nei įsigaliojus šiam įstatymui, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, išmokant jam jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. nemokant jam išeitinės išmokos. Nepritarti Pasiūlymas susijęs su aukščiau išdėstytu pasiūlymu dėl 4 straipsnio naujos 4 dalies papildymo, kuriam nepritarta. 14. Seimo nariai R. Karbauskis ir R. Baškienė, 2017-04-0446 Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo projekto 4 straipsnio buvusią 5 dalį:
įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas).
Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl d arbo sutarties nutraukim o darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės . Nepritarti Pasiūlymas susijęs su aukščiau išdėstytu pasiūlymu dėl 4 straipsnio naujos 4 dalies papildymo, kuriam nepritarta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-03-29 Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3294(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
7.1 Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-04-19 3 (91 ) Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Valstybės ir savavaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, nustatantis biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą, siūlome iš projekto išbraukti 3 straipsniu pildomo 91 straipsnio 7 ir 8 dalis ir atitinkamai patikslinti straipsnio dalių numeraciją.
Pasiūlymas:
pildomo9
institucija arba jos įgaliotas asmuo, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgdami į metinio veiklos plano priemones, biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustato metines užduotis, susijusias su biudžetinių įstaigų metinio veiklos plano priemonėmis arba susijusias su metinio veiklos plano priemonėmis ir su biudžetinės įstaigos vidaus administravimu bei veiklos efektyvumo didinimu, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi per vieną mėnesį nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, priimamas į pareigas naujai ketverių metų kadencijai, iki einamųjų metų pabaigos jam galioja einamųjų metų pradžioje nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai. Jeigu, priėmus į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, iki einamųjų metų pabaigos lieka mažiau kaip 6 mėnesiai, biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai nustatomi iki kitų metų sausio 31 d. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. 8.
kasmet iki sausio 31 d. įvertina biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu 6 mėnesiams), praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, praėjusių metų veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, metinė veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo paskutiniojo kasmetinio veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos. Atitinkamai 9 dalį laikyti 7 dalimi. Pritarti
ir darbo komitetas, 2017-04-194 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Valstybės ir savavaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, nustatantis biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą, siūlome iš projekto išbraukti projekto iniciatorių siūlomą 4 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti 4 straipsnio buvusią 6 dalį. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, pirmą kartą nustatomi iki 2018 m. sausio 31 d. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, praėjusių metų veikla pirmą kartą įvertinama iki 2019 m. sausio 31 d. Pritarti 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 2, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Regina Molienė