Projekto Projekto Nr. XIIP-3291(2) lyginamasis variantas lietuvos respublikos ĮSTATYMo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ nr. iX-2206 pakeitimo įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius
netekusia galios 2 straipsnio 1 dalį. 1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2. Papildyti 2 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Atstovas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas neveiksnaus užsieniečio ar nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju).“
2 straipsnį 6⁴ dalimi:
„6⁴. Galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas
ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.“
netekusia galios 2 straipsnio 12 dalį. 12. Laikinas teritorinis prieglobstis
Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį. 5. Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi: „15¹. Materialinės priėmimo sąlygos – būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.“
2 straipsnį 17¹ dalimi: „17¹.
Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis apgyvendinti, nelydymų nepilnamečių užsieniečių, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai įgyvendinti.“
2 straipsnį 18¹ dalimi:
„18¹. Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį,
teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas.“
laikyti atitinkamai 18² ir 18³ dalimis. 9. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai
Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.“
2 straipsnį 23¹ dalimi:
„23¹. Priėmimo sąlygos – prieglobsčio prašytojams
Lietuvos Respublikoje teikiamų garantijų visuma.“
2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24.
Saugi kilmės valstybė
2 straipsnį 27⁵ dalimi: „27⁵. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.“
2 straipsnį 29¹ dalimi: „29¹. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją – Europos Sąjungos mastu arba pagal dvišalius susitarimus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis vykdomas užsieniečių, atitinkančių šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perkėlimas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
2 straipsnį 29² dalimi: „29².
Užsieniečių registracijos centras – įstaiga šio Įstatymo nustatytais pagrindais teismo sprendimu sulaikytiems užsieniečiams laikinai laikyti ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu užsieniečiams laikinai apgyvendinti, kitoms materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti, tyrimui dėl užsieniečių asmens tapatybės ir dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių atlikti, užsieniečių apskaitai tvarkyti ir jų grąžinimui bei išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos vykdyti.“
2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė, – jo asmens tapatybę bei jo teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. 2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. 3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendimą dėl užsieniečio neįleidimo arba įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. 4.
kontrolės punktuose ir tranzito zonose negali būti laikomi ilgiau negu:
sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka;
sprendimo, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, priėmimo;
galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo priėmimo;
galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, priėmimo. 5. Užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašytojai – ir pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prieglobsčio prašytojas įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. 6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 5 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 7. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 8.
kontrolės punktuose ar tranzito zonose prieglobsčio prašytojai apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Jeigu pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, suderinusi su Migracijos departamentu, priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose sąlygas nustato vidaus reikalų ministras. 9. Kai pagal šio straipsnio 5, 7 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, ne bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“
straipsnio 1 dalies 8 punktą. 8) tapus negaliojančiam kelionės dokumentui, į kurį ji buvo įklijuota, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2.
išdėstyti taip: „2. Jeigu galiojanti viza įklijuota negaliojančiame kelionės dokumente, kurio visi puslapiai panaudoti vizoms arba atvykimo ir (arba) išvykimo spaudams, ji pripažįstama galiojančia, jeigu užsienietis kartu pateikia kitą galiojantį kelionės dokumentą.“
papildymas 22¹ straipsniu. Papildyti Įstatymą 22¹ straipsniu: „22¹ straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje
1Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja:
nepilnamečiai užsieniečiai;
prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. 2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 3. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo
Pakeisti 23 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus;“. 8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.“
26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.“
išdėstyti taip: „7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika.
Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinasis globėjas (rūpintojas) atstovauja nelydimo nepilnamečio užsieniečio interesams Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinuoju globėju (rūpintoju) atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per
gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.“
straipsnį 5 dalimi: „5.
Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu apgyvendinami socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;“. 2. Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 1 dalies 5–7 punktai netaikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3
dalyse nurodytiems užsieniečiams.“11 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis;“. 12 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo
išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;“. 13 straipsnis.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar, išsiųstas arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 11 dalimi: „11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio
Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytą atvejį), arba 49¹ straipsnio 6 dalį ar 132 straipsnio 3 dalį;“. 16 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7, 9, 10 7–10 punktus;“. 17 straipsnis. Įstatymo papildymas 64¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 64¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „64¹ straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymo tikslais šio Įstatymo IV skyriuje Europos Sąjungos valstybėmis narėmis laikomos valstybės, kurioms taikomas šis reglamentas.“
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.“
67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių
šeimos narių. Nelydimo nepilnamečio užsieniečio arba neveiksnaus užsieniečio vardu prašymą gali pateikti jo atstovas.“
netekusia galios 67 straipsnio 4 dalį. „4. Nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba).“
67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Informacijos Darbas su prieglobsčio prašytojais ir informacijos neatskleidimas
suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus arba tokius ir atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims. 2. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija bei prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama.
Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. 3. Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas. 4. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, draudžiama atskleisti informaciją, gautą atliekant savo funkcijas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. 5. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti.“
69 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;“. 22 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje jo prašymo
suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu 1.
Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:
1) gyventi Užsieniečių registracijos centre, arba Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje suteiktoje gyvenamojoje vietoje bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
įstatymai nenustato kitaip vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
45) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą;
89) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas);
priėmimo sąlygomis; 911) kitas teises naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:
1) gyventi Užsieniečių registracijos centre, arba Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje suteiktoje gyvenamojoje vietoje bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
įstatymai nenustato kitaip vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
45) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą;
89) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas);
priėmimo sąlygomis; 911) kitas teises naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši teisė užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnamečiu, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės. 3. Prieglobsčio prašytojo pareigos:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;
3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;
5) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 1 dieną 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;. 6) nedelsiant raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. 4.
nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. 5. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai arba turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė gerokai pagerėjo arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras. 6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (arba) nesilaikančiam apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 72 straipsnio 2 dalį. „2.
„2. Jei Europos Sąjungos valstybė narė paprašo ir jei prieglobsčio prašytojas to
pageidauja, Lietuvos Respublika dėl humanitarinių priežasčių gali sutikti nagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą, net jei ji nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti
prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytu atveju išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal šio Įstatymo 79 straipsnio nuostatas jis apgyvendinamas Lietuvos Respublikoje laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo laikotarpiu. Tokiam prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis suteikiamas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“
Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo įleidimas
į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimas
nustatęs, kad nė viena jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje straipsnio 1 dalyje, priima sprendimus sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. 2.
2Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas,
atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. 4. Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;
įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2. 5.
prieglobstį nagrinėjimo iš esmės taip pat suteikiamas priimamas, kai prieglobsčio prašytojui kuris buvo grąžintas prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perduodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai, kai Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą arba kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nėra atsakinga Lietuvos Respublika, dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 3. 6. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento. Šis terminas gali būti pratęstas dar 24 valandoms, jeigu siekiama nustatyti priežastis, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje. 4. Migracijos departamento sprendimu laikino teritorinio prieglobsčio laikas pratęsiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas per 48 valandas nuo to momento, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas nebus perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Tokio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės šio Įstatymo nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis.
Priežastys Aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojas neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas
teritorinis prieglobstis nesuteikiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, jeigu:
prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę bei toliau naudotis prieglobsčiu;
1) 2) jis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečiąją valstybę.;
3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 2. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas prieglobstis, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Jeigu per šį terminą neįmanoma tinkamai įvertinti aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamento sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. 3.
prašytojui dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, bei, kai nustatoma taip pat nustačius kitą Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.“
Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Migracijos departamentas per 48 valandas išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą prieglobsčio prašytojui, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą.“
Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis apgyvendinamas Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamento sprendimu. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiam prieglobsčio Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. 3. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4.
prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. 4. Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Migracijos departamento sprendimu pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 80 straipsnį. .„80 straipsnis.
nagrinėjimas iš esmės
suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 2. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.“
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės
terminai
būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. 2. Prašymo Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl objektyvių priežasčių neįmanoma per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šio prašymo nagrinėjimo iš esmės terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 3.
dalyse nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėjamas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu yra nustatoma, kad prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis iš esmės skubos tvarka. Šiais atvejais prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 48 valandas. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 7 dienoms 7 darbo dienas nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 4. Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai.“
Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais
prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, Atliekant šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje arba 76 straipsnyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, prieglobsčio prašytojo apklausa turi būti atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas šiam tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į vertėją. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas laikinas globėjas (rūpintojas) ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2.
apklausa gali būti neatliekama, kai:
1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis dokumentais ir įrodymais, surinktais atliekant šio Įstatymo 76 straipsnyje nurodytą tyrimą;
2) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma. 2.3. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. 4. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, arba tai, kad prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį arba prieglobsčio prašytojui, jo atstovui ar teisėtam atstovui pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 82¹ straipsniu: „82¹ straipsnis. Medicininė apžiūra
medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, kurie gali turėti esminės įtakos nustatant, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizuoja ir apmoka prieglobsčio prašytojo medicininės apžiūros atlikimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra gali būti atliekama tik prieglobsčio prašytojo sutikimu. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, tokia apžiūra atliekama tik gavus teisėto atstovo arba atstovo sutikimą. 3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra neatliekama, prieglobsčio prašytojas gali tokią apžiūrą atlikti savo iniciatyva ir lėšomis.“
pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia pakartotinį paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.“
pakeitimas
84 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro arba negrįžta į šiuos centrus ilgiau kaip 24 valandas 72 valandas.“
84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas
atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Užsieniečių registracijos centrą ar Pabėgėlių priėmimo centrą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo vienas mėnuo devyni mėnesiai.“
3Pakeisti 84 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas šio straipsnio
suteikti prieglobstį nagrinėjimą prieglobsčio prašytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas po prašymo suteikti prieglobstį atnaujinimo, išsamiai raštu pateikia Migracijos departamentui tokių savo veiksmų ar neveikimo motyvus.“
4Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras ar teritorinė
policijos įstaiga tiria prieglobsčio prašytojo veiksmus ar neveikimą bei jo rašytiniame paaiškinime, jei toks buvo gautas, nurodytų aplinkybių pagrįstumą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pasekmių atsiradimo ir nustatę, kad prieglobsčio prašytojas savo veiksmais ar neveikimu vilkina prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teikia išvadą Migracijos departamentui, siūlydami pripažinti tokio prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstu Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą.“35 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį
nagrinėjimo nutraukimas
nutraukiamas, jeigu:
1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
2) praėjo vienas mėnuo devyni mėnesiai nuo sprendimo sustabdyti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos;
3) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį nepilnamečių kitų šeimos narių vardu. 2. Sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas. 3.
suteikti prieglobstį buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, naujas pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamas, jei naujai pateiktame prašyme suteikti prieglobstį nurodytos naujos aplinkybės.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu:
„87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
90 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu: „2¹) atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;“. 2.
2Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) gavo pabėgėlio statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių.“
punktu: „9) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.“
4Pakeisti 90 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo
ir ją išdėstyti taip: „3. Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.“
dalimi: „8. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis
organizacijomis
prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m.
Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikiamą informaciją ir statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio. 2. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi teisę gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista. 3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais, esančiais sulaikymo vietose bei oro uostų ir jūrų uostų tranzitinėse, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. 4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams. 5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.“
Papildyti 104 straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą 5 metų terminą nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Pakeisti 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei saugumui. Šioje dalyje nurodytą 10 metų terminą gali nutraukti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Sprendžiant dėl šio termino nutraukimo, atsižvelgiama į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“
108 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai socialinės apsaugos ir darbo ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį. „2. Užsieniečiai, norintys gauti Lietuvos valstybės paramą integracijai, turi pateikti pajamų ir turto deklaraciją.“
113 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:
tapatybę (pilietybę) ir (arba) pilietybę;
išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;
prašymas užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.;
straipsnį;
prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.“
dalį 10 punktu: „10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.“
pakeitimas Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms.“
registracijos centre. 3. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. 3 4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 4 5. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. 5 6.
sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.“
pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.“
Pripažinti netekusiu galios 115 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) patikėti atitinkamai socialinei įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį;
118 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Užsieniečių registracijos centras nedelsdamas privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.“
Pakeisti 123 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „123 straipsnis. Amžiaus nustatymo tyrimas
nustatymo tyrimas atliekamas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, gali įpareigoti užsienietį, kuris prašo išduoti leidimą gyventi arba prašo suteikti prieglobstį, atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o prieglobsčio prašytojų – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 2. Amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliktas užsieniečio, kurio amžius nustatomas, sutikimu. Jeigu nustatomas nepilnamečio užsieniečio amžius, Nepilnamečio užsieniečio amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas tik gavus jo tėvų, kitų teisėtų atstovų arba laikino globėjo (rūpintojo) sutikimą teisėto atstovo arba atstovo sutikimą. 3.
amžiaus nustatymo tyrimo, ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jam netaikomas šio Įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas ir laikoma, kad jis neatitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje keliamų sąlygų. 4. Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas pateikus informaciją užsieniečiui, kurio amžius nustatomas, suprantama kalba apie patikrinimo procedūrą ir galimus rezultatų padarinius bei gerbiant asmens orumą ir pasirenkant mažiausiai invazinius tyrimus. 4. 5. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojas atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jis yra laikomas pilnamečiu, o kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį. 5. 6. Amžiaus nustatymo tyrimo išlaidas padengia užsienietis, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kurių tyrimo išlaidas apmoka Lietuvos Respublika, išskyrus atvejus, kai užsienietis amžiaus nustatymo tyrimą atlieka savo iniciatyva.“
Pakeisti 124 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama įstatymų nustatytais atvejais ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
Pakeisti 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui;“. 50 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas Pakeisti 130 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į
užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 130¹ straipsniu: „130¹ straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pakeisti 132 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kai sprendimo dėl
jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 3. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. “
Pakeisti 133 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 135 straipsnį straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
1) išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
2) išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
3) išvyksta iš Lietuvos Respublikos, nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
4) neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
neteisėtai išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.“55 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas Pakeisti 137 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį
Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.“
Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„139 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1.
Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi;
laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją ar kilmės valstybę;
sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;. 4) užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. 2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos tuo atveju, kai išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais priimto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai atitinkamas administracinis teismas priima nutartį.“
netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktą. 3. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 26). 2. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 7 punktą. 7. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis konkrečias teisės normas dėl Tarybos reglamento Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 192). 3. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 9 punktą. 9. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 101). 4. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 20 punktą. 20. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13). 5. Papildyti Įstatymo priedą nauju 22 punktu:
„22. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4).“
Įstatymo priedo 22–29 punktus laikyti atitinkamai 23–30 punktais. 7. Papildyti Įstatymo priedą 31 punktu:
„31. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)
Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31).“
Įstatymo priedą 32 punktu: „32. 2013 m. birželio 26 d.
tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 60).“
Įstatymo priedą 33 punktu:
„33. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES,
kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96).“
10Papildyti Įstatymo priedą 34 punktu:
„34. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1).“
11Papildyti Įstatymo priedą 35 punktu:
„35. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL 2014 L 150, p. 168).“58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 42 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 3.
3Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo,
baigiami nagrinėti ir atitinkami sprendimai priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtina Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKETIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-07-07 Nr. XIIP-3291 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o
dalimis (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau
išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių
„buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir
gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.).
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. 3. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. 4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. 5. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. 6. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. 7.
vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio
siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama „kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje. 9. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio pavadinimas
„Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio
turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis. 10. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. 11.
vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti – „aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. 12. Svarstytina, ar projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. 13. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik
„prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre
sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. 14. Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. 15. Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. 16.
suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. 17. Projekto 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina - „vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. 18. Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. 19. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. 20. Projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. 21. Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“. 22.
įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2
reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. 24. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35.5 punktą, projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį. 25. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2,
poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] L. Schulte-Ebbert, [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKETIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-11-23 Nr. XIIP-3291(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies antrajame sakinyje po žodžio „teisę“ vietoj žodžio „būti“ įrašytinas žodis „likti“. 2. Projekto 17 straipsniu pildomo įstatymo 64¹straipsnyje vietoj žodžių „šio įstatymo IV skyriuje“ įrašytini žodžiai „šiame skyriuje“. 3. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „būti“ įrašytinas žodis „likti“. 4. Pagal projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinti ne tik Užsieniečių registracijos centre, bet ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų keičiamo įstatymo 79 straipsnio nuostatų nėra aišku: pirma, kokia institucija ir remdamasi kokiais kriterijais nustatys
„kitas apgyvendinimo vietas“; antra, ar prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui kitose
apgyvendinimo vietose bus taikomos tokios pat apgyvendinimo sąlygos, kaip ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui Užsieniečių registracijos centre, jeigu taip – kokia institucija tas sąlygas nustatys. 5. Pagal projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 5 dalį pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinami kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Nėra aišku, koks yra aptariamoje nuostatoje ir projekto 28 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų apgyvendinimo vietų tarpusavio santykis. 6.
(išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose vartojama „apklausos“ sąvoka nedera su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose vartojama „asmeninio pokalbio“ (su prieglobsčio prašytoju) sąvoka. 7. Manome, kad projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. 8. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnis, kuriame reglamentuojamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas, turėtų būti papildytas, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto
prašytojai galės būti apgyvendinami ne tik Užsieniečių registracijos centre, bet ir kitose apgyvendinimo vietose. 9. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. balandžio 29 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr.
1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38/EB) 28 straipsnio 3 dalyje nustatomos ypatingos apsaugos nuo išsiuntimo sąlygos (kurių negalima plečiamai aiškinti) Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, pragyvenusiems atitinkamoje valstybėje be pertraukos pastaruosius 10 metų bei Europos Sąjungos valstybių narių nepilnamečiams piliečiams, projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių
„valstybės saugumui ar visuomenei“ įrašytina „valstybės ir visuomenės saugumui“ – taip, kaip nurodyta
Direktyvos 2004/38/EB 28 straipsnyje. 10. Projekto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data bei 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data tikslintinos, atsižvelgiant į projekto priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] L. Schulte-Ebbert, [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)1 13, 14, 15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyse dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ ir 30² dalimis (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)1 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius
„Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11
straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatyme vartojamo žodžių junginio ,,buvimas Lietuvos teritorijoje“ sampratą, derinant tarpusavyje Įstatymo projekto ir galiojančio įstatymo nuostatas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)6
22¹ straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)9 4.
Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo
atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)18
įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)20
įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)21
įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama „kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)22
straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)24
įstatymo 76 straipsnio pavadinimas „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio
„Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“
tarpusavio santykis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)24
straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)24
įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti –
„aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu
keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)26
keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)27
įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas.
Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)29
įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)30
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)30
keičiamo įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)35 17.
Projekto 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina - „vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)
įstatymo 90 straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)39
Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)40
įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)41
įstatymo 108 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)43 22.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto
sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)45
įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje dėl institucijos kreipimosi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)53
punktą, projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-08)
procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys A. Paulauskas (2015-10-26)35 Argumentai: Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį. Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymai:
Įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu:
„87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos
Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7.
kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Pritarti Seimo narys A. Paulauskas (2015-10-26)41 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių
integracijai
mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
3Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje,
integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“
2Seimo nariai V. Vasiliauskas, P. Urbšys,
P. Gylys, R. Ačas, V. A. Matulevičius (2015-10-01)353523 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo., sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo
šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4.
gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete (6-už; 1-prieš; 2- susilaikė)
3Seimo nariai E. Masiulis, Š. Gustainis, G. Steponavičius, V. Gailius, E. Gentvilas, K. Glaveckas, V. Čmilytė-Nielsen, A. Lydeka, A. Mazuronis (2015-09-29)
41 Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių
integracijai
piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Spręsti pagrindiniame komitete (8-už; 1-susilaikė)
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3291(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
33
pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: E. Čaplikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, E. Jankevičius – vidaus reikalų viceministras, R. Ragaliauskienė – Seimo kanceliarijos Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, M. Silkauskas – Prezidento kanceliarijos patarėjas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Valiulis – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-081 13, 14, 15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y.
įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro
aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas). Pritarti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-081
straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-086
straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 4.
departamentas, 2015-07-089
straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0818
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu
„Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas, 2015-07-0820
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-08 21, 25, 26 7.
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama
„kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas, 2015-07-0822
keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0824
straipsnio pavadinimas „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0824 10.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti –
„aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu
keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 13. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas.
Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 14. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0829
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 15. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0830
15Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos
suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 16. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0830
įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata
„<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 17. LR Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas, 2015-07-0835 17.
Projekto 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina -
„vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo
atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 18. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0826
straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 19. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0839
Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 20. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0840
straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina -
„nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik
nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 21. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0841
straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 22. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0843 22.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 43 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 23. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-08
straipsnio 1 dalies 2 sakinyje dėl institucijos kreipimosi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 24. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0853
24Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35.5 punktą,
projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį. Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 25. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0856
į įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos l.e.p.
generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė, 2015-10-26 Nr.664 (2015-10-27 Nr. g-2015-9339) 35, 41, 6, 36, 54 LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui: Pasiūlymai dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIP-3291: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIP-3291 (toliau – Įstatymo projektas) ir palankiai vertina Įstatymo projektu siūlomus UTPĮ pakeitimus. Pavyzdžiui, siūlomuose Įstatymo pakeitimuose apibrėžiamos materialinės priėmimo sąlygos. Taip pat numatoma institucijų pareiga, esant požymių, kad užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikti informaciją apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Be to, įtvirtinamas reikalavimas, kad pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos. Itin teigiamai vertinamas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo galimybių išplėtimas, numatant, kad pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, arba su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu. Vis dėlto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kreipiasi į Jus norėdama pateikti keletą savo pasiūlymų dėl šio Įstatymo projekto.
Dėl Įstatymo projekto
straipsniu Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 2 straipsnis papildant jį 31¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Įstatymo projekto 35 straipsnyje, kuris numato Įstatymo papildymą 87¹ straipsniu, reguliuojančiu užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenumatytas perkeltų užsieniečių apgyvendinimas. Nors iš Įstatymą papildančios 2 straipsnio 31¹ dalies, kurioje numatyta, kad perkeliami užsieniečiai, atitinkantys šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Įstatymą papildančio 87¹ straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, aiškinant naująsias nuostatas sistemiškai su jau galiojančiomis nuostatomis išplaukia, kad perkelti užsieniečiai turėtų būti apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre kaip prieglobstį gavę užsieniečiai, – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimas nėra aiškiai Įstatymo projekte sureguliuotas, išlieka galimybė perkeltus užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Be to, LR vidaus reikalų ministro 2015 m. Spalio 13 d. Įsakymu Nr.
Įsakymu Nr. 1V-806 patvirtinto „Dėl Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo“ 27 punkte numatyta, kad „Perkelti užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nagrinėti perkelto užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą yra pabrėžusi, kad Užsieniečių registracijos centras yra netinkama įstaiga apgyvendinti ypatingai pažeidžiamus asmenis dėl to, kad tai nėra socialinė įstaiga, kuri būtų pritaikyta priimti prieglobsčio prašytojus, patyrusius persekiojimą, neretai ir kankinimus, nežmonišką ar orumą žeminantį elgesį kilmės valstybėje. Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami tiek prieglobsčio prašytojai, tiek sulaikomi Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai. Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašytojai apgyvendinami prieglobsčio prašytojams skirtame bendrabutyje. Nepaisant to, pripažįstama, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami nepalankioje socialiniu požiuriu terpėje, kur gali dar labiau asmenį traumuoti (pavyzdžiui, uniformuoti sargybiniai ir gyvenimas šalia nelegalių migrantų). Vietos, kurios panašios į sulaikymo vietas, dar labiau traumuoja ir taip pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus[1]. Atsižvegiant į tai, kad užsieniečių perkėlimo programos yra orientuotos būtent į labiausiai pažeidžiamus asmenis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, pradiniu integracijos etapu numatant jų apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ir/ar kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobstį gavusiais asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Dėl Įstatymo projekto 41 straipsnio, pakeičiančio Įstatymo 108 straipsnį Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo
užsieniečių integracijai, t. Y. Įstatymo lygmeniu fiksuojamos prieglobstį gavusiems asmenims skirtinos pašalpos integracijos Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse metu ir kt. Iš principo integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu yra sveikintinas, tačiau atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, artėjant užsieniečių perkėlimo programų realiam įgyvendinimui, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne vieną kartą. Dėl tokios priežasties Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo palikti poįstatyminį integracijos reguliavimą, nustatytą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. Spalio 21 d. Įsakymu Nr. A1-238 patvirtintame Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos apraše, su galimybe jį keisti paprastesne nei Įstatymą tvarka, atsižvelgiant į realijas ir praktinius niuansus įgyvendinant perkeltųjų užsieniečių integraciją.
Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio, numatančio Įstatymo papildymą 22ˡ straipsniu Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytas Įstatymo papildymas 22ˡ straipsniu, kurio
teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais“. Įstatymo
išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Įstatymo 126 straipsnis numato išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Nors 22ˡ straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant su Įstatymo projekto 54 straipsnyje numatytu keičiamo 139 straipsnio nuostatomis, manytina, kad 22ˡ straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma tais atvejais, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą. Tik tokiais atvejais suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų neužkirsti kelio priimti ir juo labiau vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal 22ˡ straipsnio 1 dalį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, taikant 22ˡ straipsnio 3 dalį prieglobsčio prašytojų atveju kiltų non-refoulement principo pažeidimo grėsmė, t. Y.
Y. Straipsnis numato galimybę vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pasiprašiusių prieglobsčio asmenų atžvilgiu. Vienas iš LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų – aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad 22ˡ straipsnio 3 dalyje numatytas reguliavimas kelia abejonių dėl jo taikymo, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo patikslinti minėtą nuostatą, užtikrinant non-refoulement principo laikymąsi, nurodant, kad „Prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas prie LR VRM nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, o apskundus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą, prieglobsčio prašytojas gali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę tik tais atvejais, kai sprendimo vykdymas nėra sustabdomas Įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę“. Dėl Įstatymo projekto 36 straipsnio, numatančio Įstatymo 90 straipsnio pakeitimą Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatytas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies papildymas 2¹ punktu – užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje – ir pakeičiama straipsnio
nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus“.
Kadangi Įstatymo projektu keičiamas
dėmesį į tai, kad Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, yra nesuderinama su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. Gruodžio
pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Kvalifikavimo direktyva, Direktyva)
nuostatomis. Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad Kvalifikavimo direktyvoje numatyti tokie papildomos apsaugos panaikinimo pagrindai: A) jam, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas arba nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis;
B) jo neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant papildomos apsaugos statusą.
Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio
naikinti papildomą apsaugą, jeigu asmeniui, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad a) jis padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl tokių nusikaltimų; b) jis padarė sunkų nusikaltimą; c) jis yra pripažintas kaltu dėl Jungtinių Tautų tikslams ir principams prieštaraujančių veiksmų [...]; d) jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui (taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant nurodytus nusikaltimus ir veiksmus). Kvalifikavimo direktyva nenumato pagrindo naikinti papildomą apsaugą tik dėl to, kad ji neturėjo būti suteikta, pavyzdžiui, netinkamai įvertinus aplinkybes kilmės valstybėje. Priežastys, kodėl papildoma apsauga neturėjo būti suteikta, nurodytos jau minėtose 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. Y. Straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ir veiksmų padarymas. Kvalifikavimo direktyvoje numatytas papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl Įstatymo 90 straipsnio
Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.
Dėl Įstatymo projekto 54 straipsnio, numatančio Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą Įstatymo 139 straipsnis, numatantis apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymą, keičiamas nurodant, kad: „1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies
priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas atsisako leisti paimti jo pirštų antspaudus, ir
prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai), kelia rimtų abejonių dėl atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniui, kuriame numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai, aiškinant minėtą Konvencijos straipsnį.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmeniui, teigiančiam, kad jo išsiuntimas sukeltų realią grėsmę, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis ir Konvencijos 2 straipsnis, turi būti prieinama priemonė su „automatiniu“ suspensyviniu efektu (angl. Suspensive effect) (Jabari v. Turkey, Nr. 40035/98). Kitaip tariant, tokiais atvejais apskundus priimtą sprendimą, jo vykdymas turėtų būti automatiškai sustabdomas. Manytina, kad prieglobsčio prašytojo atsisakymas leisti paimti jo pirštų atspaudus nebūtinai ir ne kiekvienu atveju reikštų, kad jo prieglobsčio prašymas nėra pagrįstas realiomis grėsmėmis, tačiau pagal numatomą reguliavimą sprendimo apskundimas automatiškai nesustabdytų jo vykdymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad galimybė prašyti sustabdyti sprendimo vykdymą yra nelaikytina atitinkančia reikalavimą priemonei turėti suspensyvinį efektą (Čonka v. Belgium, Nr. 51564/99).
51564/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad nacionalinis saugumas negali būti priežastimi, pateisinančia suspensyvinio efekto netaikymą (M. And Others v. Bulgaria, Nr. 41416/08). Pagal keičiamą reguliavimą vienu iš atvejų, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, yra tuomet, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai). Kaip jau minėta, tais atvejais, taigi ir šiuo, kai sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, jo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, o tai gali tapti Konvencijos 13 straipsnio pažeidimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą praktiką. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo tikslinti atvejus, kada sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai padavus skundą, o kada asmuo turi kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgiant į vienareikšmę Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir užtikrinant, kad kiekvienu atveju asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir iš esmės palankiai vertindama rengiamus Įstatymo pakeitimus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija prašo apsvarstyti ir atsižvelgti į nurodytus keletą pasūlymų dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIP-3291. Iš esmės pritarti pasiūlymui dėl įstatymo projekto 41 straipsnio (žr. LR Seimo nario Artūro Paulausko pasiūlymą įstatymo projekto 41 straipsniui ir Komiteto sprendimą ir pasiūlymus). Kitus pasiūlymus siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo nariai Valdas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Povilas Gylys, Remigijus Ačas, Vytautas Antanas Matulevičius, 2015-10-0135 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo, sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4.
pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 2. LR Seimo narys Artūras Paulauskas, 2015-10-2635 Argumentai:
Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį.
Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Pasiūlymai:
išdėsyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4.
sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Siūlyti svarstyti pagrindi-niam komitetui. 3.
Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas, Šarūnas Gustainis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis, Eugenijus Gentvilas, 2015-09-2941 Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti. Žr. Komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. LR Seimo narys Artūras Paulauskas, 2015-10-2641 Argumentai:
Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
jį patobulinti atsižvelgus į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2015-10-2841 Argumentai:
Įstatymo projekto 41 straipsniu yra keičiamas galiojančio įstatymo 108 straipsnis, nustatantis Lietuvos valstybės paramą užsieniečių integracijai.
Keičiamame straipsnyje nustatomos Lietuvos valstybės paramos integracijai gavėjai, šaltiniai, pašalpų ir išmokų rūšys, dydžiai, gavimo trukmė ir bendra integracijos trukmė. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas rengtas dar iki pirmosios pabėgėlių bangos ES (užregistruotas Seime 2015-06-12), keičiamame įstatyme siūlome įtvirtinti galimybę greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją dėl pabėgėlių ir šių Lietuvos valstybės paramą užsieniečių integracijai teikimo tvarkos reglamentavimą deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama
užsieniečių integracijai
teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš, 1 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė [1] Jakulevičienė L., Biekša L. Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos. Jurisprudencija T.1(115), 2009. P. 325.
Užsienio reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio
reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Vydas Gedvilas, Arminas Lydeka, Kęstutis Masiulis, Domas Petrulis. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Seimo narys Artūras Paulauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-071 13, 14,15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro
aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas).
Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, todėl atsižvelgiant į galiojančiame Įstatyme ir siūlomų projekte papildyti terminų abėcėlės raidžių eiliškumą, siūlytina aptariamus terminus reglamentuoti ne Įstatymo 2 straipsnio 31¹, 31² dalyse, o atitinkamai 2 str. 29¹ ir 29² dalyse. Žr. URK pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-071 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. Siūlyti apsispręsti pagrindi-niame komitete 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-076
straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-079 Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Pritarti
komitete
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0718 Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo
būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0720 Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo
perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Nepritarti Siekiant tinkamai įgyvendinti perkeliamas direktyvas (2013/32/ES ir 2013/33/ES), siūlytina formuluotę palikti. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0721 Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo
siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama
„kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0722 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0724 Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio
„Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“
tarpusavio santykis. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0724 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0724 Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo
„aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu
keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0726 Svarstytina, ar projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Siūlyti apsispręsti pagrindi-niame komitete
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0727 Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo
Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0729 Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo
įstatymo“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-07 Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0730 Manome, kad projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. Nepritarti Direktyvos 2013/32/ES 14 str. 4 dalyje yra teigiama, jog tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal šio straipsnio 2 d. b punktą (t.y. kuomet asmeninis pokalbis nevykdomas dėl asmens ilgalaikių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, pvz., dėl sveikatos sutrikimo), neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo. Direktyvos 14 str. 3 d. reglamentuojama nuostata, jog tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal visą šį straipsnį, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo. Manytina, kad tai atitinka siūlomo įstatymo projekto formuluotę. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0735 Projekto 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina -
„vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo
atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Atsižvelgti Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nario A.
Paulausko siūlymui dėl Įstatymo projekto 35 str. pakeitimo. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0736 Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo
pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55,
pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-07 39,40 Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Nepritarti Sąvoka „termino nutraukimas“ vartojama siekiant parodyti užbaigtumą, t. y., kad termino skaičiavimas nebebus atstatomas ir užsieniečio Lietuvoje pragyventas terminas bus skaičiuojamas iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti suvienodintos Įstatymo projekto 14 str. ir 39 bei 40 straipsniuose vartojamos formuluotės. Žr. URK pasiūlymą Nr. 2. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0740 Projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo
įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio
laisvės atėmimo bausmė. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0741 Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo
„įstatymą“. Atsižvelgti Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nario A.
Paulausko siūlymui dėl Įstatymo projekto 41 str. pakeitimo. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0743 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 43 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0745 Projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo
pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra
„sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje
nustatytą pareigą. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0753 Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35.5 punktą, projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-07-0756 1, 2, 4,5 Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Pritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą 2015 m. gruodžio 1 d. Žr. URK pasiūlymą Nr. 6. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Eligijus Masiulis ir kiti Seimo nariai, 2015-09-2841 Argumentai:
Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama
užsieniečių integracijai
integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nario A. Paulausko siūlymui dėl Įstatymo projekto 41 str. pakeitimo. 2. Valdas Vasiliauskas ir kiti Seimo nariai, 2015-10-0135 Argumentai:
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo., sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu:
„87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras Nepritarti Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo nario A. Paulausko siūlymui dėl Įstatymo projekto 35 str. pakeitimo.
Kiek tai susiję su siūloma formuluote „Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos, Vyriausybė.“, pažymėtina, kad pabėgėlių perkėlimo klausimas yra vykdomosios valdžios kompetencijos klausimas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės LR Seimui dalyvauti pritariant Vyriausybės sprendimui dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kompetencija migracijos srityje nėra nustatyta nei LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nei jokiame kitame įstatyme, o Seimo priimamų sprendimų priėmimo tvarka yra nustatyta Konstitucijoje bei Seimo statute. Be to, pagal Seimo statuto 180² str. 1 dalį Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo nuomonę ar komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas (ERK) ir Užsienio reikalų komitetas (URK). ERK ir URK, teikdami mandatą Vyriausybei prieš vykstant į ES ministrų ar Vadovų Tarybas, pritaria LR pozicijoms arba jas siūlo koreguoti ir tokiu būdu išreiškia Seimo valią. 3. Artūras Paulauskas, 2015-10-2635 Argumentai:
Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį.
Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymai:
projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis
departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7.
išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
4Artūras Paulauskas,
išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
3Užsieniečiai,
gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
4Pratęsiant paramą savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
vienkartinę išmoką vaikui;
jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“
pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė ir pateikė Užsienio reikalų komitetas, taip pat pritarti Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-11-061 13,14 Argumentai:
Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktu, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, todėl Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniams komitetui atsižvelgiant į galiojančiame Įstatyme ir siūlomų projekte papildyti terminų abėcėlės raidžių eiliškumą, juridinės technikos požiūriu terminus reglamentuoti ne įstatymo projekto 1 straipsnio 13 ir 14 dalimis keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 31¹, 31² dalyse, o atitinkamai 2 str. 29¹ ir 29² dalyse. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 13 ir 14 dalis ir jas išdėstyti taip:
1„13. Papildyti 2 straipsnį 31¹ 29¹ dalimi:
„31¹ 29¹. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją – Europos Sąjungos mastu arba pagal dvišalius susitarimus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis vykdomas užsieniečių, atitinkančių šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perkėlimas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
straipsnį 31² 29² dalimi: „31² 29². Užsieniečių registracijos centras – įstaiga šio Įstatymo nustatytais pagrindais teismo sprendimu sulaikytiems užsieniečiams laikinai laikyti ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu užsieniečiams laikinai apgyvendinti, kitoms materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti, tyrimui dėl užsieniečių asmens tapatybės ir dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių atlikti, užsieniečių apskaitai tvarkyti ir jų grąžinimui bei išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos vykdyti.“ Pritarti 2.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2015-11-0614 Argumentai: Siekdamas Įstatyme vartojamų sąvokų vienodo vartojimo, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui suvienodinti Įstatymo projekto 14 straipsnyje vartojamas formuluotes su 39 ir
keičiamo 53 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „pertraukia“ vartoti „nutraukia“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 11 dalimi:
„11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹
punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį pertraukia nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
3Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2015-11-0640 Argumentai: Siekdamas teisinio aiškumo, kad Įstatyme visos formuluotės būtų vartojamos vienodai, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 40 straipsniu keičiamo 106 str. 3 dalies formuluotę „valstybės ir visuomenės saugumui“ suderinti su galiojančio Įstatymo vartojamomis formuluotėmis „valstybės saugumui“, „visuomenei“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei visuomenės saugumui. Šioje dalyje nurodytą 10 metų terminą gali nutraukti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Sprendžiant dėl šio termino nutraukimo, atsižvelgiama į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“
Užsienio reikalų komitetas, 2015-11-0643 Argumentai: Siekdamas Įstatyme vartojamų sąvokų vienodo vartojimo, ir atsižvelgdamas į tai, kad Įstatymo 113 straipsnyje yra numatomi užsieniečio sulaikymo pagrindai, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui ir Įstatymo projekto 43 straipsniu papildoma Įstatymo
„pagrindus“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 114 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo priežastis pagrindus,
sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba.“
Užsienio reikalų komitetas, 2015-11-0654 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 18 straipsniu papildomo Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, 35 straipsniu keičiamo Įstatymo 85 str. 1 d.
vardu“, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui taip pat pataisyti galiojančio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalį, kuri šiuo Įstatymo projektu nėra koreguojama. Minėtame straipsnyje vartojamą sąvoką „šeimos vardu“ pakeisti į „kitų šeimos narių vardu“. 137 straipsnio 2 dalies pakeitimą siūloma atlikti Įstatymo projekto 54 straipsniu, atitinkamai pakeičiant žemiau dėstomų straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 137 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.“
6Seimo Užsienio reikalų komitetas,
2015-11-06 Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą 2015 m. gruodžio 1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
žmogaus teisių komitetas
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius ir Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė Eglė Samuchovaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėja Laura Plyniuvienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Tomas Marozas. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
131415 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo 2 straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. Atsižvelgti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas
pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
12
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Nepritarti Antrame sakinyje naudojant formuluotę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pažymima, kad juridinis asmuo skiriamas ne šio įstatymo rėmuose, vengiant išplėstinio teisės aktų vardijimo. 2014 m. balandžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų bei paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Šis aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apklausų vykdymo, amžiaus nustatymo, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir pabaigos, jų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teisinės padėties nustatymo tvarką. Rengiant šią tvarką tarpžinybinė darbo grupė nusprendė, kad keičiant Įstatymą reikės apibrėžti nustatytų nepilnamečių apgyvendinimo procedūras, kurių detalesnė tvarka atsispindės įsakyme.
Pažymėtina, kad ne visais atvejais yra nustatoma nelydimų nepilnamečių užsieniečių asmens tapatybė, tačiau užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas net ir tais atvejais, kai tapatybė dokumentais neįrodyta (su atitinkamu įrašu) tam, kad patvirtinti užsieniečio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste nustatymas vartotinas ir plačiąja prasme (lydimumo, atsiradimo) ir siaurąja prasme (identifikavimas). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius
atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Nepritarti Abejose perkeliamose direktyvose (2013/32/ES ir 2013/33/ES) vartojama sąvoka pagarba žmogaus orumui su nuoroda į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, bei pabrėžiama, kad direktyvomis siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei skatinti Chartijos 1, 4, 6, 7, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnių taikymą, atitinkamai ją įgyvendinant;
Išlaikant direktyvų nuostatų esmę, manytina, kad ši formuluotė turėtų atsirasti Įstatyme, nes ji apima plačiau, nei vien žmogaus teisių užtikrinimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 7.
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies
straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama „kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje. Pritarti . 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 76 straipsnio pavadinimas „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto
perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. Pritarti 11.
kanceliarijos Teisės departamentas
252835
keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti – „aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio
pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Nepritarti Šie du atvejai procedūriškai skirtingi. Prieglobsčio prašytojo atveju sprendimas priimamas per 48 val., tuo tarpu nelydimo nepilnamečio užsieniečio, kuris nesiprašo prieglobsčio atveju iš karto joks atskiras sprendimas dėl teisinės padėties nepriimamas (pradedama jo artimųjų paieška, globos nustatymo procedūra ir tuo pačiu teisinės padėties nustatymo procedūra), todėl jam dokumentas gali būti išduotas greičiau. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti 14.
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15Nėra aišku, kodėl 2013 m.
birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina - „vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Pritarti 19.
kanceliarijos Teisės departamentas
40
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Nepritarti Sąvoka „termino nutraukimas“ vartojama siekiant parodyti užbaigtumą, t.y., kad termino skaičiavimas nebebus atstatomas ir skaičiuojama bus iš naujo. ,,Termino pertraukimo“ sąvoka suponuoja prielaidą dėl veiksmo laikinumo, t.y., kad termino skaičiavimas gali būti atnaujinamas pasibaigus įkalinimo laikotarpiui. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 108 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 43 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-0745 23.
Projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje dėl institucijos kreipimosi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Rekomendacijų 35.5 punktą, projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 66435 <...>Dėl Įstatymo projekto 35 straipsnio, kuris numato Įstatymo papildymą 87¹ straipsniu Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 2 straipsnis papildant jį 31¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Įstatymo projekto 35 straipsnyje, kuris numato Įstatymo papildymą 87¹ straipsniu, reguliuojančiu užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenumatytas perkeltų užsieniečių apgyvendinimas.
Nors iš Įstatymą papildančios 2 straipsnio 31¹ dalies, kurioje numatyta, kad perkeliami užsieniečiai, atitinkantys šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Įstatymą papildančio 87¹ straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, aiškinant naująsias nuostatas sistemiškai su jau galiojančiomis nuostatomis išplaukia, kad perkelti užsieniečiai turėtų būti apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre kaip prieglobstį gavę užsieniečiai, – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimas nėra aiškiai Įstatymo projekte sureguliuotas, išlieka galimybė perkeltus užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Be to, LR vidaus reikalų ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr.
1V-806 patvirtinto „Dėl Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo“ 27 punkte numatyta, kad „Perkelti užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nagrinėti perkelto užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą yra pabrėžusi, kad Užsieniečių registracijos centras yra netinkama įstaiga apgyvendinti ypatingai pažeidžiamus asmenis dėl to, kad tai nėra socialinė įstaiga, kuri būtų pritaikyta priimti prieglobsčio prašytojus, patyrusius persekiojimą, neretai ir kankinimus, nežmonišką ar orumą žeminantį elgesį kilmės valstybėje. Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami tiek prieglobsčio prašytojai, tiek sulaikomi Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai. Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašytojai apgyvendinami prieglobsčio prašytojams skirtame bendrabutyje. Nepaisant to, pripažįstama, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami nepalankioje socialiniu požiūriu terpėje, kur gali dar labiau asmenį traumuoti (pavyzdžiui, uniformuoti sargybiniai ir gyvenimas šalia nelegalių migrantų). Vietos, kurios panašios į sulaikymo vietas, dar labiau traumuoja ir taip pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus[¹]. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių perkėlimo programos yra orientuotos būtent į labiausiai pažeidžiamus asmenis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, pradiniu integracijos etapu numatant jų apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ir/ar kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobstį gavusiais asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario Artūro Paulausko siūlymui dėl 35 str. keitimo, tad atitinkamai keičiasi ir užsieniečių perkėlimo mechanizmas. Pagal naują mechanizmą atskirai numatyti perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimo nėra pagrindo, nes jiems nenumatoma taikyti palankesnių priėmimo sąlygų lyginant su kitais prieglobsčio prašytojais. Numatoma, kad perkeltiesiems prieglobsčio prašytojams, kuriems yra pagrindas suteikti prieglobstį sprendimas bus priimamas nedelsiant po jų atvykimo, tokiu atveju jie bus apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kitų prašymai (preliminariai neatitinkančių Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų) bus nagrinėjami iš esmės ir jie prašymo nagrinėjimo laikotarpiu gyvens Užsieniečių registracijos centre, kaip šiuo metu reglamentuota Įstatyme. Perkėlimo programos orientuotos į solidarumą su kitomis valstybėmis ir nebūtinai taikytinos pažeidžiamų asmenų kategorijų atžvilgiu. Pažymėtina, kad įstatymo projekte pažeidžiamus asmenis numatoma leisti apgyvendinti ir ne Užsieniečių registracijos centre. 2. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 66441 Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo
užsieniečių integracijai, t. y. įstatymo lygmeniu fiksuojamos prieglobstį gavusiems asmenims skirtinos pašalpos integracijos Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse metu ir kt.
Iš principo integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu yra sveikintinas, tačiau atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, artėjant užsieniečių perkėlimo programų realiam įgyvendinimui, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne vieną kartą. Dėl tokios priežasties Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo palikti poįstatyminį integracijos reguliavimą, nustatytą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 patvirtintame Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos apraše, su galimybe jį keisti paprastesne nei Įstatymą tvarka, atsižvelgiant į realijas ir praktinius niuansus įgyvendinant perkeltųjų užsieniečių integraciją. Pritarti Komitetas pritaria ir analogiškam Seimo nario Artūro Paulausko pasiūlymui. 3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 6646 Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio, numatančio Įstatymo papildymą 22ˡ straipsniu Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytas Įstatymo papildymas 22ˡ straipsniu, kurio 3 dalyje nurodoma: „Suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais“. Įstatymo 125 straipsnis numato grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Įstatymo 126 straipsnis numato išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus.
Nors 22ˡ straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant su Įstatymo projekto 54 straipsnyje numatytu keičiamo 139 straipsnio nuostatomis, manytina, kad 22ˡ straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma tais atvejais, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą. Tik tokiais atvejais suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų neužkirsti kelio priimti ir juo labiau vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal 22ˡ straipsnio
nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, taikant 22ˡ straipsnio
principo pažeidimo grėsmė, t. y. straipsnis numato galimybę vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pasiprašiusių prieglobsčio asmenų atžvilgiu. Vienas iš LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų – aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Atsižvelgiant į tai, kad 22ˡ straipsnio
Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo patikslinti minėtą nuostatą, užtikrinant non-refoulement principo laikymąsi, nurodant, kad „Prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas prie LR VRM nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, o apskundus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą, prieglobsčio prašytojas gali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę tik tais atvejais, kai sprendimo vykdymas nėra sustabdomas Įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę“. Nepritarti Vertinant sistemiškai ši nuostata numato, kad teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio, tačiau tuo pačiu papildomai ir nesuteikia teisės jokiais kitais pagrindais, nei numato Įstatymas išsiųsti arba grąžinti. Aptariama nuostata taikytina Raudonojo Kryžiaus aprašytu atveju, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą, tačiau Raudonojo Kryžiaus išdėstyta nuomonė dėl galimo šios nuostatos platesnio taikymo yra nepagrįsta, nes Įstatymo 130 str. numato atvejus kada užsienietį draudžiama grąžinti arba išsiųsti ir būtent šis straipsnis savo apimtimi užtikrina non-refoulement principo taikymą. 4. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr.
66436 Dėl Įstatymo projekto 36 straipsnio, numatančio Įstatymo 90 straipsnio pakeitimą Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatytas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies papildymas 2¹ punktu – užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje – ir pakeičiama straipsnio
nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus“. Kadangi Įstatymo projektu keičiamas 90 straipsnis, Lietuvos Raudonojo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba Kryžiaus draugija nori atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, yra nesuderinama su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Kvalifikavimo direktyva, Direktyva) 19 straipsnio
direktyvos 19 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad Kvalifikavimo direktyvoje numatyti tokie papildomos apsaugos panaikinimo pagrindai:
a) jam, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas arba nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis;
b) jo neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant papildomos apsaugos statusą.
Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio
naikinti papildomą apsaugą, jeigu asmeniui, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad a) jis padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl tokių nusikaltimų; b) jis padarė sunkų nusikaltimą; c) jis yra pripažintas kaltu dėl Jungtinių Tautų tikslams ir principams prieštaraujančių veiksmų [...]; d) jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui (taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant nurodytus nusikaltimus ir veiksmus). Kvalifikavimo direktyva nenumato pagrindo naikinti papildomą apsaugą tik dėl to, kad ji neturėjo būti suteikta, pavyzdžiui, netinkamai įvertinus aplinkybes kilmės valstybėje. Priežastys, kodėl papildoma apsauga neturėjo būti suteikta, nurodytos jau minėtose 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ir veiksmų padarymas. Kvalifikavimo direktyvoje numatytas papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies
nuostatomis.
Pritarti Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į analogišką Įstatymo 90 str. 1 d. 8p. dėl pabėgėlio statuso panaikinimo. 5. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 66454 Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo 139 straipsnis, numatantis apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymą, keičiamas nurodant, kad: „1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi;
2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies
priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas atsisako leisti paimti jo pirštų antspaudus, ir
prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai), kelia rimtų abejonių dėl atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniui, kuriame numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai, aiškinant minėtą Konvencijos straipsnį.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmeniui, teigiančiam, kad jo išsiuntimas sukeltų realią grėsmę, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis ir Konvencijos 2 straipsnis, turi būti prieinama priemonė su „automatiniu“ suspensyviniu efektu (angl. suspensive effect) (Jabari v. Turkey, Nr. 40035/98). Kitaip tariant, tokiais atvejais apskundus priimtą sprendimą, jo vykdymas turėtų būti automatiškai sustabdomas. Manytina, kad prieglobsčio prašytojo atsisakymas leisti paimti jo pirštų atspaudus nebūtinai ir ne kiekvienu atveju reikštų, kad jo prieglobsčio prašymas nėra pagrįstas realiomis grėsmėmis, tačiau pagal numatomą reguliavimą sprendimo apskundimas automatiškai nesustabdytų jo vykdymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad galimybė prašyti sustabdyti sprendimo vykdymą yra nelaikytina atitinkančia reikalavimą priemonei turėti suspensyvinį efektą (Čonka v. Belgium, Nr. 51564/99).
51564/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad nacionalinis saugumas negali būti priežastimi, pateisinančia suspensyvinio efekto netaikymą (M. and Others v. Bulgaria, Nr. 41416/08). Pagal keičiamą reguliavimą vienu iš atvejų, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, yra tuomet, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai). Kaip jau minėta, tais atvejais, taigi ir šiuo, kai sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, jo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, o tai gali tapti Konvencijos 13 straipsnio pažeidimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą praktiką. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo tikslinti atvejus, kada sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai padavus skundą, o kada asmuo turi kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgiant į vienareikšmę Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir užtikrinant, kad kiekvienu atveju asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę. Nepritarti Įstatymo projekto 54 straipsnis, numatantis Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą yra perkeltas vadovaujantis Direktyvos 2013/32/ES nuostatomis. Direktyvos 31 str.
Direktyvos 31 str. 8 d. nustato atvejus, kada valstybės narės gali paspartinti procedūras (šios nuostatos perkeltos į keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį (nagrinėjimas skubos tvarka), įskaitant i) ir e) punktus:
i) prašytojas atsisako vykdyti pareigą leisti paimti jo pirštų atspaudus <...>; arba
j) prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl rimtų priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka. Direktyvos 46 str. 6 d. leidžia visais atvejais, kurie perkelti į Įstatymo 76 str. 2 d. nacionalinėje teisėje nenumatyti apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. Manytina, kad Raudonojo Kryžiaus pateikti pavyzdžiai iš EŽTT praktikos vertintini pagal konkrečios bylos faktinius duomenis ir specifiką, antraip formuojant bendrą ES prieglobsčio politiką būtų atitinkamai atsižvelgta. Keičiamo 139 straipsnio pakeitimą taikant sistemiškai užkertamas kelias bet kokiam neteisėtam ar prieštaraujančiam tarptautinei teisei sprendimui, nes visais atvejais suteikiama galimybė teismui spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 6. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Atstovybė Baltijos ir Šiaurės šalims (toliau-JTVPK)
6 JTVPK rekomenduoja keisti siūlomą 2 straipsnio 17¹ dalį taip: „Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams apgyvendinti, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai įgyvendinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Pabėgėlių priėmimo centre taip pat gali būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos bei suteikiama galimybė naudotis kitomis priėmimo sąlygomis prieglobsčio prašytojams, teikiant pirmenybę pažeidžiamiems asmenims.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais prieglobstis Lietuvoje yra suteikiamas apie 170 užsieniečių, kurie apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre (PPC), be to PPC yra apgyvendinami nelydimi nepilnamečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat Lietuva per 2016-2017 metus iš Italijos, Graikijos ir trečiųjų šalių persikels 1105 užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio (jie bus apgyvendinti PPC), tad PPC nebus galimybių apgyvendinti ir prieglobsčio prašytojus (pažeidžiamas grupes). 272745 N JTVPK rekomenduoja siūlomoje 79 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad: „Migracijos departamento sprendimu konkretūs prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre arba kitose įstaigose, kurių steigėjai yra valstybė arba savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“ JTVPK taip pat rekomenduoja prie siūlomo 79 straipsnio pridėti 5 dalį, kurioje būtų numatyta galimybė steigti papildomas priėmimo įstaigas: „Papildomas prieglobsčio prašytojų priėmimo įstaigas gali steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 79 str.
2 d. nuostata, kad ,,Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose įstaigose ar kitos formos apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“212 JTVPK rekomenduoja Įstatyme
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūlomo 71 straipsnio 2 dalyje panaikinti
šį sakinį „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“ arba jį pakeisti taip: „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“. Pritarti242 JTVPK rekomenduoja į siūlomą 76 straipsnio 2 dalį įterpti šį sakinį: „81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai taip pat taikomi, kai Migracijos departamentas, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, nusprendžia, kad reikia daugiau laiko tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį“. Nepritarti Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalyje išdėstytas baigtinis sąrašas atveju, kai prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra arba kelia grėsmę, dėl šių priežasčių ir numatytas nagrinėjimas skubos tvarka.
To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio Įstatymo 81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. Siūlymas Migracijos departamentui suteikti galimybę savarankiškai spręsti dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo nėra pagrįstas ir sukurtų sąlygas piktnaudžiavimo apraiškoms pasireikšti. 2427 JTVPK rekomenduoja panaikinti
Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalimi perkeliamos Direktyvos 2013/32/ES 31 str. 8d. nuostatos, kuriomis remiantis valstybėms narėms leidžiama paspartinti procedūras. Į nacionalinę teisę nuostatos perkeltos nepažeidžiant direktyvos ir atitinka valstybės saugumo interesus, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į JTVPK siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas, Šarūnas Gustainis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis, Eugenijus Gentvilas 2015-09-2841 Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių.
Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių
integracijai
piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į pastarojo meto pasaulinę migracijos dinamiką, manytume, kad yra būtina turėti teisinio reguliavimą lankstumą ir galimybes skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, todėl Komitetas mano, kad Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komitetas pritaria Seimo nario Artūro Paulausko pasiūlymui. 2. Seimo nariai:
Valdas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Povilas Gylys,
nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo., sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu:
„87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
1.
Užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7.
Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Nepritarti Užsieniečių perkėlimo institutas Įstatyme numatomas remiantis Europos Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 d. Remiantis Seimo Statuto 180² straipsniu Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo vardu nuomonę arba komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. 3. Seimo narys
41 Argumentai: Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį. Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymai:
1Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis.
valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis
departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar
Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5.
jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių
integracijai
valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
3Užsieniečiai,
gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
4Pratęsiant paramą savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
vienkartinę išmoką vaikui;
jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“ Pritarti iš dalies Pritarti Komitetas siūlo kitokią Įstatymo 87¹ straipsnio 3 d. formuluotę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1 Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Seimo narių, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės bei Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. 6.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2015-11-0427 Argumentai: Atsižvelgiant į JTVPK siūlymus ir siekiant užtikrinti lankstų ir greitą atsaką į galimą prieglobsčio prašytojų antplūdį, būtina sustiprinti nacionalinės prieglobsčio sistemos pajėgumus užtikrinant prieglobsčio prašytojams tinkamas priėmimo sąlygas. Šiuo metu Užsieniečių registracijos centras yra vienintelė valstybės valdoma prieglobsčio prašytojų priėmimo vieta Lietuvoje. Išimtis taikoma tik nelydimiems nepilnamečiams. Pažeidžiamiems asmenims įstatymo projekte papildomai numatomos ir kitos apgyvendinimo vietos, todėl Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 79 str. 2 d. nuostata, suteikiančia teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai numatyti ir kitas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnį papildant įstatymo 79 str. 2 dalį trečiuoju sakiniu ir atsižvelgiant į 13 Seimo teisės departamento pastabą, 79 straipsnį papildyti 2¹ dalimi:
Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose įstaigose ar kitos formos apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 2¹. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Pritarti
2015-11-0435 Komitetas siūlo Seimo nario A. Paulausko pasiūlytoje Įstatymo 87¹ str. 3 d. redakcijoje pakeisti terminą ,,perkėlimui atrinkto užsieniečio“ ir šią dalį išdėstyti taip: ,,3.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkeliamo užsieniečio, atitinkančio perkėlimui nustatytus kriterijus, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
pranešėjas: Zita Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė [1] Jakulevičienė L., Biekša L. Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos. Jurisprudencija T.1(115), 2009. P. 325.
teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankavičius, VRM vyresn. patarėjas Gintaras Valiulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sk. vedėja Eglė Čaplikienė, Migracijos departamento l. e. direktoriaus pareigas Evelina Gudzinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas). Pritarti Įstatymo straipsnių dalys numeruojamos iš eilės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-08 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius
„Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui
Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis. Pritarti iš dalies Viena vertus aiškumo dėlei būtų galima ir nurodyti sąvokoje, kad tai teisė laikinai būti LR teritorijoje, kita vertus įvesta nauja sąvoka „ teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuri aprobuota ir įkelta į Terminų banką vietoje „ laikino teritorinio prieglobsčio“ sąvokos, apibrėžiančios laikiną sprendimą. Nauja sąvoka taikoma ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, nesiprašantiems prieglobsčio, suteikiamą teisę, kol nagrinėjamas teisinės padėties klausimas, laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant supaprastinti procedūras, prilyginant jas prieglobsčio prašytojams taikomoms procedūroms.
Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių buvimą taikytinos pagal tiesioginę žodžio prasmę. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis
kanceliarijos Teisės departamentas
antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos
„Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio
“nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą
nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Pritarti iš dalies Sąvoka derintina su Įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nes kalbama apie užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-08 6.
Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Pritarti iš dalies Abejose perkeliamose direktyvose (2013/32/ES ir 2013/33/ES) vartojama sąvoka pagarba žmogaus orumui su nuoroda į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, bei pabrėžiama, kad direktyvomis siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei skatinti Chartijos 1, 4, 6, 7, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnių taikymą, atitinkamai ją įgyvendinant. Išlaikant direktyvų nuostatų esmę, manytina, kad ši formuluotė galėtų atsirasti Įstatyme. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama „kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje
kanceliarijos Teisės departamentas
„Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio
turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai.
Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti – „aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.
Nepritarti Prieglobsčio prašytojo atveju sprendimas priimamas per 48 val., nelydimo nepilnamečio užsieniečio, kuris nesiprašo prieglobsčio, atveju iš karto joks atskiras sprendimas dėl teisinės padėties nepriimamas (pradedama jo artimųjų paieška, globos nustatymo procedūra ir tuo pačiu teisinės padėties nustatymo procedūra), todėl jam dokumentas gali būti išduotas greičiau. (Pažymėtina, kad nelydimų nepilnamečių užsieniečių, per metus nustatomas nedidelis skaičius lyginant su gautų prieglobsčio prašymų skaičiumi). 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik
„prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos
centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
15Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. Pritarti iš dalies 2013/32/ES direktyvoje naudojama sąvoką „personal interview“ verstina į lietuvių kalbą, kaip „asmeninis pokalbis“. Tiek galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir įgyvendinamųjų teisės aktų esančiose nuostatose yra įtvirtinta sąvoka „apklausa“, kuri pagal savo paskirtį yra labiau tinkanti, nes vykdoma remiantis apklausos forma. Ji pildoma apklausos metu, užduodant klausimus, ir atsakymai- protokoluojami. Prieglobsčio prašytojui yra pareiga atsakinėti į užduotus klausimus ir teikti teisingą informaciją, nes tai gali įtakoti jo atžvilgiu priimamą administracinį sprendimą, todėl netikslu būtų įvardinti atliekamus veiksmus kaip pokalbį. Įstatymo projekte yra numatyta ir išimtis, kada apklausa neatliekama (projekto keičiamas 82 str. 2 d), visais kitais atvejais individualią apklausą su prieglobsčio prašytoju atlikti privaloma. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata
„<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo
Nepritarti Sprendimas dėl prieglobsčio priimamas išnagrinėjus visą asmens pateiktą informaciją ir negali būti paremtas vien apklausos atlikimo ar neatlikimo faktu.
Prieglobsčio prašymo vertinimas atliekamas remiantis Įstatymo 83 straipsniu, todėl sprendimas priimamas tik įvertinus surinktų duomenų visumą ir vadovaujantis nustatytais kriterijais. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Nepritarti Sąvoka
„termino nutraukimas“ vartojama siekiant parodyti užbaigtumą, t.y.,
kad termino skaičiavimas nebebus atstatomas.
Tuo tarpu ,Termino pertraukimo“ sąvoka suponuotų prielaidą dėl veiksmo laikinumo, t.y., kad termino skaičiavimas gali būti atnaujinamas pasibaigus įkalinimo laikotarpiui. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Dėl siūlomų pakeitimų pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 108 straipsnį, detaliau reglamentuojant valstybės paramą užsieniečių integracijai, t.y. įstatymo lygmeniu fiksuojamos prieglobstį gavusiems asmenims skirtinos pašalpos integracijos Pabėgėlių centre ir savivaldybėse metu. Integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu priimtinas, tik atsižvelgiant į šių dienų kontekstą ir realų užsieniečių perkėlimo programų įgyvendinimą, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne kartą, todėl siūlytina palikti šiuos procesus valdyti poįstatyminiu lygmeniu. Komitetas siūlo pritarti Seimo nario A.Paulausko pasiūlymui. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio
šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-08 23.
Projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies
sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio
prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Spręsti pa-grindiniam komitetui
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo nariai:
Eligijus Masiulis Kęstutis Glaveckas Šarūnas Gustainis Viktorija Čmilytė-Nielsen Gintaras Steponavičius Arminas Lydeka Vitalijus Gailius Andrius
41 Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių
integracijai
teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Abejotina, ar tikslinga nustatyti užsieniečiui siūlomą integracijos laikotarpio sutrumpinimą Pabėgėlių priėmimo centre iki
karto įvertinti situaciją ir todėl šiuo atveju optimaliau būtų nustatyti „lankstesnę“ teisės normą, orientuotą į besikeičiančią situaciją. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes ji koordinuoja šiuos procesus, o tokia parama ir jos teikimas yra tarp institucinio pobūdžio. Integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu reikalingas, tik atsižvelgiant į šių dienų kontekstą ir realų užsieniečių perkėlimo programų įgyvendinimą, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne kartą, todėl siūlytina palikti šiuos procesus valdyti poįstatyminiu lygmeniu. 2. Seimo nariai:
Valdas Vasiliauskas Povilas Urbšys Povilas Gylys Remigijus Ačas
35 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo., sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu:
„87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4.
gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Nepritarti Kiek tai susiję su siūloma formuluote „Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“, siekiama įvirtinti atitinkamų Seimo sprendimų priėmimo tvarka, nors nėra aišku, kokie Seimo sprendimai – Seimo nutarimai, įstatymai ar kokie kiti dokumentai turimi mintyje ir koks būtų įgyvendinimo mechanizmas. Projekto straipsnis vertintinas ir jo atitikties Europos Sąjungos teisei požiūriu. Pažymėtina, kad pagal Sutaries dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 1 dalį “Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinosios apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas.<...>”.
Pagal minėto straipsnio 3 dalį vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, nacionalinių teisės aktų priėmimas ar tvirtinimas šioje srityje netenka prasmės. 3. Seimo narys Artūras Paulauskas
Argumentai: Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį. Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarp institucinio pobūdžio. Pasiūlymai:
projekto 35 straipsnį ir jį išdėsyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4.
departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar
Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Pritarti Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad atsižvelgus į tai, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba suteikia pabėgėlio statusą tik tiems užsieniečiams, kurie atitinka 1951 m. JT Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso nustatytus kriterijus, tikslinga kartu nustatyti, kokia yra teisinė tokio statuso pripažinimo pasekmė.
Atkreipti dėmesį į formuluotės “vadovaudamasis šiuo įstatymu“ vartojimą 5 dalyje tikslingumą , kadangi iš esmės tai yra nukreipiamoji norma, tačiau joks kitas straipsnis nereglamentuoja kitų valstybių ar organizacijų suteikto pabėgėlio statuso pripažinimo sąlygų. 4. Seimo narys Artūras
išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama
užsieniečių integracijai
paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
4Pratęsiant paramą savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
vienkartinę išmoką vaikui;
jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“ Pritarti Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes ji koordinuoja šiuos procesus, o tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio, todėl siūlytina palikti šiuos procesus valdyti poįstatyminiu lygmeniu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, komiteto pastabas bei Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7.
rezultatai: „už“-bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, VRM Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento lygių galimybių skyriaus ved. pavaduotoja Daiva Zabarauskienė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas Evelina Gudzinskaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninio biuro atstovas Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė Eglė Samuchovaitė, Seimo Teisės departamento Europos sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja Liucija Schulte-Ebbert, Prezidentės patarėjai Valdemaras Sarapinas ir Mindaugas Silkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-081 13, 14, 15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro
aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas). Pritarti iš dalies Žr. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą
departamentas, 2015-07-081
straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Komitetas siūlo tobulinti sąvoką. Pasiūlymas: Teisė būti likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-086
straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
departamentas, 2015-07-089
straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Teisės departamento pastabai dėl formuluotės „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo, todėl siūlo išbraukti ją. Pasiūlymas
„1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo
Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinasis globėjas (rūpintojas) atstovauja nelydimo nepilnamečio užsieniečio interesams laikotarpiui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas.
Jei atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris vykdo nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.“ Komitetas nepritaria teisės departamento pastabai dėl žodžio „nustatytą“ netinkamumo. 2014 m. balandžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų bei paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Šis aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apklausų vykdymo, amžiaus nustatymo, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir pabaigos, jų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teisinės padėties nustatymo tvarką. Rengiant šią tvarką tarpžinybinė darbo grupė nusprendė, kad keičiant Įstatymą reikės apibrėžti nustatytų nepilnamečių apgyvendinimo procedūras, kurių detalesnė tvarka atsispindės įsakyme. Pažymėtina, kad ne visais atvejais yra nustatoma nelydimų nepilnamečių užsieniečių asmens tapatybė, tačiau užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas net ir tais atvejais, kai tapatybė dokumentais neįrodyta (su atitinkamu įrašu) tam, kad patvirtinti užsieniečio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste nustatymas vartotinas ir plačiąja prasme (lydimumo, atsiradimo) ir siaurąja prasme (identifikavimas). 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0818 5.
Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu
„Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“. Pritarti
Siūlytina perkelti šią nuostatą į Įstatymo 71 straipsnį, kuriame reglamentuojamos prieglobsčio prašytojų teisės. Siūlytina šią nuostatą formuluoti 71 straipsnio 1 dalyje vietoje 10 punkto, o 10 punktą laikyti 11 punktu. Atitinkamai pakeisti Projekto 67 straipsnį. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0820
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti. Nepritarti Abejose perkeliamose direktyvose (2013/32/ES ir 2013/33/ES) vartojama sąvoka „pagarba žmogaus orumui“ su nuoroda į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, bei pabrėžiama, kad direktyvomis siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei skatinti Chartijos 1, 4, 6, 7, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnių taikymą, atitinkamai ją įgyvendinant. Išlaikant direktyvų nuostatų esmę, manytina, kad ši formuluotė turėtų atsirasti Įstatyme, nes ji apima daugiau, nei vien žmogaus teisių užtikrinimą. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-08 21, 25, 26 7.
Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama
„kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“. Pritarti
departamentas, 2015-07-0822
keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo
antrajame skirsnyje. Pritarti
departamentas, 2015-07-0824
straipsnio pavadinimas „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 24 straipsniu keičiamas 76 straipsnis iš esmės nustato prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės tvarką, įskaitant skubos tvarką, o Projekto
prieglobstį nagrinėjimo iš esmės ypatumus, t.y. abiem straipsniais iš esmės reguliuojami tie patys teisiniai santykiai, Komitetas siūlo šiuos du straipsnius sujungti (išskyrus 76 str. 6 d., žr.
pastabą) į vieną, atitinkamai Projekto 28 straipsniu siūloma panaikinti Įstatymo 80 straipsnį bei pakeisti numeraciją. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. Žr. Komiteto 4 ir 5 pasiūlymus. yra
departamentas, 2015-07-0824
straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį. Pritarti
departamentas, 2015-07-0824
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti –
„aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu
keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių. Pritarti Komitetas pažymi, kad be Teisės departamento išvardintų straipsnių taip pat siūlytina keisti ir Projekto 30 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žodį „priežastis“ į „aplinkybes“. 12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams. Nepritarti Šie du atvejai procedūriškai skirtingi.
Prieglobsčio prašytojo atveju sprendimas priimamas per 48 val., tuo tarpu nelydimo nepilnamečio užsieniečio, kuris nesiprašo prieglobsčio atveju iš karto joks atskiras sprendimas dėl teisinės padėties nepriimamas (pradedama jo artimųjų paieška, globos nustatymo procedūra ir tuo pačiu teisinės padėties nustatymo procedūra), todėl jam dokumentas gali būti išduotas greičiau. Taip pat pažymėtina, kad nelydimų nepilnamečių užsieniečių per metus nustatomas nedidelis skaičius lyginant su gautų prieglobsčio prašymų skaičiumi. 13. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje. Pritarti Komitetas, atsižvelgdamas į Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą, siūlo Projekto 27 straipsniu keičiamo Įstatymo 79 straipsnio 2 dalį formuluoti neapsiribojant vien tik „įstaigų“ juridinį statusą turinčiais subjektais, o apskritai nustatant, kad prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Siūlytina 79 str. formuluoti taip:
Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos
Respublikoje 1.
Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis apgyvendinamas Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamento sprendimu. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiam prieglobsčio Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. 3. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. 4. Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5.
centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Migracijos departamento sprendimu pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.“
Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2¹. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
departamentas, 2015-07-0829
straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Komiteto 3 pasiūlymą, kuriuo jungiami Įstatymo 76 ir 80 straipsniai, vietoje žodžių „80 straipsnyje“ siūlytina įrašyti „šio įstatymo 76 straipsnyje“. 15. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0830
15Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“. Nepritarti 2013/32/ES direktyvoje naudojama sąvoką „personal interview“ galima versti į lietuvių kalbą ir kaip „individuali apklausa“. Tiek galiojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), tiek ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose esančiose nuostatose yra įtvirtinta sąvoka „apklausa“, kuri pagal savo paskirtį yra labiau tinkanti, nes vykdoma remiantis apklausos formomis, kurios pildomos apklausos metu, apklausų tikslas – užduoti klausimus į kuriuos siekiama gauti atsakymus ir juos užprotokoluoti. Prieglobsčio prašytojas privalo atsakinėti į užduotus klausimus ir teikti teisingą informaciją, nes tai gali daryti įtaką jo atžvilgiu priimant administracinį sprendimą, todėl netikslu būtų įvardinti atliekamus veiksmus kaip pokalbį. Įstatymo projekte yra numatytos išimtys kada apklausa neatliekama (projekto keičiamas 82 str.), visais kitais atvejais individualią apklausą su prieglobsčio prašytoju atlikti privaloma, todėl žodis „asmeninė“ yra perteklinis. 16. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0830
įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata
„<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“.
Nepritarti Sprendimas dėl prieglobsčio priimamas išnagrinėjus visą asmens pateiktą informaciją ir negali būti paremtas vien apklausos atlikimo ar neatlikimo faktu. Prieglobsčio prašymo vertinimas atliekamas remiantis Įstatymo 83 str., todėl sprendimas priimamas tik įvertinus surinktų duomenų visumą ir vadovaujantis Įstatyme nustatytais kriterijais. Projekte galimai neteisingai interpretuojama keičiamo 82 str. 4 d. pabaiga „neatvyko į apklausą ir nėra tam pateisinamų priežasčių“ aiškintina kaip naujos apklausos nepaskyrimas ir surinktų duomenų vertinimas priimant sprendimą, o ne kaip priežastis neigiamam sprendimui priimti, šiuo atveju svarbus bendradarbiavimo faktorius. Taip pat pažymėtina, Direktyvos 2013/32/ES
pagal šio straipsnio 2 d. b punktą (t.y. kuomet asmeninis pokalbis nevykdomas dėl asmens ilgalaikių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, pvz., dėl sveikatos sutrikimo), neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo. Direktyvos 14 str. 3 d. reglamentuojama nuostata, jog tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal visą šį straipsnį, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo. Manytina, kad tai atitinka siūlomo įstatymo projekto formuluotę. 17. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0835
straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina -
„vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo
atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“. Pritarti 18.
departamentas, 2015-07-0836
straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894. Pritarti Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į analogišką Įstatymo 90 str. 1 d. 8p. dėl pabėgėlio statuso panaikinimo. Komitetas siūlo papildyti Projekto 36 straipsniu keičiamo Įstatymo 90 straipsnį nauja 9 dalimi. Pasiūlymas: atsižvelgiant į Įstatymo aktualią redakciją, taip pat Lietuvos raudonojo kryžiaus pasiūlymus, siūlytina keisti Projekto 36 straipsnį ir išdėstyti taip: „36 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
1 dalį 2¹ punktu: „2¹) atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;“. 2. Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gavo pabėgėlio statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių.“
straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje
kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 4. Pakeisti 90 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių. 5. Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.“
90 straipsnį 8 dalimi: „8. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
departamentas, 2015-07-0839
Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis. Nepritarti Sąvoka „termino nutraukimas“ vartojama siekiant parodyti užbaigtumą, t.y., kad termino skaičiavimas nebebus atstatomas ir skaičiuojama bus iš naujo. ,,Termino pertraukimo“ sąvoka suponuoja prielaidą dėl veiksmo laikinumo, t.y., kad termino skaičiavimas gali būti atnaujinamas pasibaigus įkalinimo laikotarpiui. 20. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-0840
straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina -
„nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik
nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pritarti
departamentas, 2015-07-0841
straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“. Pritarti
departamentas, 2015-07-0843 22.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 43 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi. Pritarti Pakeisti Projekto 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
sulaikyti užsienietį pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms.“
registracijos centre. 3. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo priežastis, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. 4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. 5. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. 6.
straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir
(arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.“
prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.“
departamentas, 2015-07-0845
straipsnio 1 dalies 2 sakinyje dėl institucijos kreipimosi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą. Pritarti 24.
departamentas, 2015-07-0853
24Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35.5 punktą,
projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio
25LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos. Pritarti Komitetas pritaria Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui dėl Įstatymo įsigaliojimo 2015 m. gruodžio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-2635 LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui: Pasiūlymai dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIP-3291:
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, dirbanti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIP-3291 (toliau – Įstatymo projektas) ir palankiai vertina Įstatymo projektu siūlomus UTPĮ pakeitimus. Pavyzdžiui, siūlomuose Įstatymo pakeitimuose apibrėžiamos materialinės priėmimo sąlygos. Taip pat numatoma institucijų pareiga, esant požymių, kad užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikti informaciją apie šią teisę ir taikytinas procedūras. Be to, įtvirtinamas reikalavimas, kad pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos.
Itin teigiamai vertinamas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo galimybių išplėtimas, numatant, kad pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, arba su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu. Vis dėlto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kreipiasi į Jus norėdama pateikti keletą savo pasiūlymų dėl šio Įstatymo projekto. Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 2 straipsnis papildant jį 31¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Įstatymo projekto 35 straipsnyje, kuris numato Įstatymo papildymą 87¹ straipsniu, reguliuojančiu užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenumatytas perkeltų užsieniečių apgyvendinimas.
Nors iš Įstatymą papildančios 2 straipsnio 31¹ dalies, kurioje numatyta, kad perkeliami užsieniečiai, atitinkantys šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Įstatymą papildančio 87¹ straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, aiškinant naująsias nuostatas sistemiškai su jau galiojančiomis nuostatomis išplaukia, kad perkelti užsieniečiai turėtų būti apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre kaip prieglobstį gavę užsieniečiai, – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimas nėra aiškiai Įstatymo projekte sureguliuotas, išlieka galimybė perkeltus užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Be to, LR vidaus reikalų ministro 2015 m. Spalio 13 d. Įsakymu Nr.
Įsakymu Nr. 1V-806 patvirtinto „Dėl Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo“ 27 punkte numatyta, kad „Perkelti užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nagrinėti perkelto užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą yra pabrėžusi, kad Užsieniečių registracijos centras yra netinkama įstaiga apgyvendinti ypatingai pažeidžiamus asmenis dėl to, kad tai nėra socialinė įstaiga, kuri būtų pritaikyta priimti prieglobsčio prašytojus, patyrusius persekiojimą, neretai ir kankinimus, nežmonišką ar orumą žeminantį elgesį kilmės valstybėje. Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami tiek prieglobsčio prašytojai, tiek sulaikomi Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai. Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašytojai apgyvendinami prieglobsčio prašytojams skirtame bendrabutyje. Nepaisant to, pripažįstama, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami nepalankioje socialiniu požiuriu terpėje, kur gali dar labiau asmenį traumuoti (pavyzdžiui, uniformuoti sargybiniai ir gyvenimas šalia nelegalių migrantų). Vietos, kurios panašios į sulaikymo vietas, dar labiau traumuoja ir taip pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus[1]. Atsižvegiant į tai, kad užsieniečių perkėlimo programos yra orientuotos būtent į labiausiai pažeidžiamus asmenis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, pradiniu integracijos etapu numatant jų apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ir/ar kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobstį gavusiais asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Nepritarti Komitetas, pritardamas A.
Paulausko siūlymui dėl Įstatymo projekto 35 str. pakeitimo, pažymi, kad pagal pateiktą 35 str. pakeitimo pasiūlymą, keistųsi ir užsieniečių perkėlimo mechanizmas. Pagal naują mechanizmą atskirai numatyti perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimo nėra pagrindo, nes jiems nenumatoma taikyti palankesnių priėmimo sąlygų lyginant su kitais prieglobsčio prašytojais. Numatoma, kad perkeltiesiems prieglobsčio prašytojams, kuriems yra pagrindas suteikti prieglobstį sprendimas bus priimamas nedelsiant (bet ne vėliau nei per 24 val.) po jų atvykimo, tokiu atveju jie bus apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kitų prašymai (preliminariai neatitinkančių Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų) bus nagrinėjami iš esmės ir jie prašymo nagrinėjimo laikotarpiu gyvens Užsieniečių registracijos centre, kaip šiuo metu reglamentuota Įstatyme. Perkėlimo programos orientuotos į solidarumą su kitomis valstybėmis ir nebūtinai taikytinos pažeidžiamų asmenų kategrorijų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo
leisti prieglobsčio prašytojui pageidaujant apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, o straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė apgyvendinti pažeidžiamus asmenis ir jų šeimos narius kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. 2. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-2641 Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo
užsieniečių integracijai, t. Y. Įstatymo lygmeniu fiksuojamos prieglobstį gavusiems asmenims skirtinos pašalpos integracijos Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse metu ir kt.
Iš principo integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu yra sveikintinas, tačiau atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, artėjant užsieniečių perkėlimo programų realiam įgyvendinimui, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne vieną kartą. Dėl tokios priežasties Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo palikti poįstatyminį integracijos reguliavimą, nustatytą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. Spalio 21 d. Įsakymu Nr. A1-238 patvirtintame Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos apraše, su galimybe jį keisti paprastesne nei Įstatymą tvarka, atsižvelgiant į realijas ir praktinius niuansus įgyvendinant perkeltųjų užsieniečių integraciją. Pritarti Komitetas pritaria Seimo nario A. Paulausko pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti, kad užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-266 Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytas Įstatymo papildymas 22ˡ straipsniu, kurio
teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais“. Įstatymo
išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Įstatymo 126 straipsnis numato išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus.
Nors 22ˡ straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant su Įstatymo projekto 54 straipsnyje numatytu keičiamo
būti taikoma tais atvejais, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą. Tik tokiais atvejais suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų neužkirsti kelio priimti ir juo labiau vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal 22ˡ straipsnio
nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, taikant 22ˡ straipsnio
grėsmė, t. Y. Straipsnis numato galimybę vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pasiprašiusių prieglobsčio asmenų atžvilgiu. Vienas iš LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų – aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Atsižvelgiant į tai, kad 22ˡ straipsnio 3 dalyje numatytas reguliavimas kelia abejonių dėl jo taikymo, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo patikslinti minėtą nuostatą, užtikrinant non-refoulement principo laikymąsi, nurodant, kad „Prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas prie LR VRM nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, o apskundus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą, prieglobsčio prašytojas gali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę tik tais atvejais, kai sprendimo vykdymas nėra sustabdomas Įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę“. Nepritarti Vertinant sistemiškai ši nuostata numato, kad teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio, tačiau tuo pačiu papildomai ir nesuteikia teisės jokiais kitais pagrindais, nei numato Įstatymas išsiųsti arba grąžinti. Aptariama nuostata taikytina Raudonojo Kryžiaus aprašytu atveju, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą, tačiau Raudonojo Kryžiaus išdėstyta nuomonė dėl galimo šios nuostatos platesnio taikymo yra nepagrįsta, nes Įstatymo 130 str. numato atvejus kada užsienietį draudžiama grąžinti arba išsiųsti ir būtent šis straipsnis savo apimtimi užtikrina negrąžinimo (non-refoulement) principo taikymą. 4.
Dėl Įstatymo projekto
Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatytas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies papildymas 2¹ punktu – užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje – ir pakeičiama straipsnio 3 dalis, išdėstant ją taip: „Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus“. Kadangi Įstatymo projektu keičiamas
dėmesį į tai, kad Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, yra nesuderinama su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. Gruodžio
pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Kvalifikavimo direktyva, Direktyva)
nuostatomis. Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio
numatyti tokie papildomos apsaugos panaikinimo pagrindai: A) jam, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas arba nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis; B) jo neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant papildomos apsaugos statusą.
Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio
naikinti papildomą apsaugą, jeigu asmeniui, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad a) jis padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl tokių nusikaltimų; b) jis padarė sunkų nusikaltimą; c) jis yra pripažintas kaltu dėl Jungtinių Tautų tikslams ir principams prieštaraujančių veiksmų [...]; d) jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui (taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant nurodytus nusikaltimus ir veiksmus). Kvalifikavimo direktyva nenumato pagrindo naikinti papildomą apsaugą tik dėl to, kad ji neturėjo būti suteikta, pavyzdžiui, netinkamai įvertinus aplinkybes kilmės valstybėje. Priežastys, kodėl papildoma apsauga neturėjo būti suteikta, nurodytos jau minėtose
nusikalstamų veikų ir veiksmų padarymas. Kvalifikavimo direktyvoje numatytas papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas suderinant su Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.
Pritarti Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į analogišką Įstatymo 90 str. 1 d. 8p. dėl pabėgėlio statuso panaikinimo. Komitetas siūlo papildyti Projekto 36 straipsniu keičiamo Įstatymo 90 straipsnį nauja 9 dalimi. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 6 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Įstatymo aktualią redakciją, taip pat Lietuvos raudonojo kryžiaus pasiūlymus, siūlytina keisti Projekto 36 straipsnį ir išdėstyti taip: „36 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
1 dalį 2¹ punktu: „2¹) atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;“. 2. Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gavo pabėgėlio statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių.“
straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje
kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 4. Pakeisti 90 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių. 5. Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.“ 6.
Papildyti 90 straipsnį 8 dalimi: „8. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
Dėl Įstatymo projekto 54 straipsnio, numatančio Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą Įstatymo 139 straipsnis, numatantis apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymą, keičiamas nurodant, kad: „1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“.
Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio
prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies
priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas atsisako leisti paimti jo pirštų antspaudus, ir
prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai), kelia rimtų abejonių dėl atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniui, kuriame numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai, aiškinant minėtą Konvencijos straipsnį.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmeniui, teigiančiam, kad jo išsiuntimas sukeltų realią grėsmę, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis ir Konvencijos 2 straipsnis, turi būti prieinama priemonė su „automatiniu“ suspensyviniu efektu (angl. Suspensive effect) (Jabari v. Turkey, Nr. 40035/98). Kitaip tariant, tokiais atvejais apskundus priimtą sprendimą, jo vykdymas turėtų būti automatiškai sustabdomas. Manytina, kad prieglobsčio prašytojo atsisakymas leisti paimti jo pirštų atspaudus nebūtinai ir ne kiekvienu atveju reikštų, kad jo prieglobsčio prašymas nėra pagrįstas realiomis grėsmėmis, tačiau pagal numatomą reguliavimą sprendimo apskundimas automatiškai nesustabdytų jo vykdymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad galimybė prašyti sustabdyti sprendimo vykdymą yra nelaikytina atitinkančia reikalavimą priemonei turėti suspensyvinį efektą (Čonka v. Belgium, Nr. 51564/99).
51564/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad nacionalinis saugumas negali būti priežastimi, pateisinančia suspensyvinio efekto netaikymą (M. And Others v. Bulgaria, Nr. 41416/08). Pagal keičiamą reguliavimą vienu iš atvejų, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, yra tuomet, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio
Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai). Kaip jau minėta, tais atvejais, taigi ir šiuo, kai sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, jo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, o tai gali tapti Konvencijos 13 straipsnio pažeidimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą praktiką. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo tikslinti atvejus, kada sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai padavus skundą, o kada asmuo turi kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgiant į vienareikšmę Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir užtikrinant, kad kiekvienu atveju asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir iš esmės palankiai vertindama rengiamus Įstatymo pakeitimus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija prašo apsvarstyti ir atsižvelgti į nurodytus keletą pasūlymų dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIP-3291. Nepritarti Įstatymo projekto 54 straipsnis, numatantis Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą yra perkeltas vadovaujantis Direktyvos 2013/32/ES nuostatomis.
Direktyvos 31.8 str. nustato atvejus, kada valstybės narės gali paspartinti procedūras (šios nuostatos perkeltos į keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį (nagrinėjimas skubos tvarka), įskaitant i) ir e) punktus:
i) prašytojas atsisako vykdyti pareigą leisti paimti jo pirštų atspaudus <...>; arba
j) prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl rimtų priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka. Direktyvos 46.6 str. leidžia visais atvejais, kurie perkelti į Įstatymo 76.2 str. nacionalinėje teisėje nenumatyti apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. Manytina, kad Raudonojo Kryžiaus pateikti pavyzdžiai iš EŽTT praktikos vertintini pagal konkrečios bylos faktinius duomenis ir specifiką, antraip formuojant bendrą ES prieglobsčio politiką būtų atitinkamai atsižvelgta. Keičiamo 139 straipsnio pakeitimą taikant sistemiškai užkertamas kelias bet kokiam neteisėtam ar prieštaraujančiam tarptautinei teisei sprendimui, nes visais atvejais suteikiama galimybė teismui spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. 6. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Atstovybė Baltijos ir Šiaurės šalims (toliau-JTVPK)
6 JTVPK rekomenduoja keisti siūlomą 2 straipsnio 17¹ dalį taip: „Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams apgyvendinti, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai įgyvendinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Pabėgėlių priėmimo centre taip pat gali buti teikiamos apgyvendinimo paslaugos bei suteikiama galimybe naudotis kitomis priėmimo sąlygomis prieglobsčio prašytojams, teikiant pirmenybę pažeidžiamiems asmenims.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais prieglobstis Lietuvoje yra suteikiamas apie 170 užsieniečių, kurie apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre (PPC), be to, PPC yra apgyvendinami nelydimi nepilnamečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat Lietuva per 2016-2017 metus iš Italijos, Graikijos ir trečiųjų šalių persikels 1105 užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio (jie bus apgyvendinti PPC), tad PPC nebus galimybių apgyvendinti ir prieglobsčio prašytojus (pažeidžiamas grupes). Žr. Komiteto argumentus ir pasiūlymą dėl 2 Žmogaus teisių komiteto pasiūlymo. 7. JTVPK
4 JTVPK rekomenduoja siūlomoje 79 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad: „Migracijos departamento sprendimu konkretūs prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre arba kitose įstaigose, kurių steigėjai yra valstybė arba savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.
A1-284 patvirtintu Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos veiksmų įgyvendinimo planu, yra numatyta PMIF lėšomis gerinti priėmimo ir prieglobsčio sistemą: statyti naują pastatą ir esamą statinį remontuoti). 8. JTVPK
5 JTVPK taip pat rekomenduoja prie siūlomo 79 straipsnio pridėti 5 dalį, kurioje būtų numatyta galimybė steigti papildomas priėmimo įstaigas: „Papildomas prieglobsčio prašytojų priėmimo įstaigas gali steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-284 patvirtintu Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos veiksmų įgyvendinimo planu, yra numatyta PMIF lėšomis gerinti priėmimo ir prieglobsčio sistemą: statyti naują pastatą ir esamą statinį remontuoti). 9. JTVPK
2 JTVPK rekomenduoja Įstatyme
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūlomo 71 straipsnio 2 dalyje panaikinti
šį sakinį „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“ arba jį pakeisti taip: „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“. Pritarti Komiteto įsitikinimu, vietoje termino „kuo greičiau“ vertėtų naudoti terminą „nedelsiant“.
Pasiūlymas:
„Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama nedelsiant
ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“. 10. JTVPK
2 JTVPK rekomenduoja į siūlomą 76 straipsnio 2 dalį įterpti šį sakinį: „81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai taip pat taikomi, kai Migracijos departamentas, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, nusprendžia, kad reikia daugiau laiko tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalyje išdėstytas baigtinis sąrašas atvejų, kai prieglobsčio prašytojas pateikęs prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra arba kelia grėsmę, dėl šių priežasčių ir numatytas nagrinėjimas skubos tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio Įstatymo 81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. JTVPK pasiūlymas Migracijos departamentui suteikti galimybę savarankiškai spręsti dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo nėra pagrįstas ir galėtų sukurti sąlygas piktnaudžiavimo apraiškoms pasireikšti. Tačiau Komitetas pažymi, kad vien paskesnio prašymo pateikimas ne visais atvejais turėtų lemti prieglobsčio procedūros nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka. Manytina, kad pasikeitus aplinkybėms iš esmės (pvz., prasidėjus ginkluotam konfliktui) toks prieglobsčio prašymas galėtų būti pagrįstas ir nagrinėjamas įprastine tvarka.
Siekiant išvengti situacijų, kuomet pateikus paskesnį prašymą, tačiau susiklosčius naujoms esminėms aplinkybėms ar paaiškėjus naujiems faktams (kuriems esant pirminio prašymo pateikimo metu egzistuotų labai didelė tikimybė prašymą nagrinėti įprastine tvarka) būtų vis tiek užkirstas kelias prašymą nagrinėti įprastine tvarka, komiteto manymu, Projektu keičiamo Įstatymo 76 str. 2 d. 5 p. yra tobulintinas. Pasiūlymas:
Projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą formuluoti taip: „5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta nujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;“
27 JTVPK rekomenduoja panaikinti
Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalimi perkeliamos Direktyvos 2013/32/ES 31.8 str. nuostatos, kuriomis remiantis valstybėms narėms leidžiama paspartinti procedūras, į nacionalinę teisę nuostatos perkeltos nepažeidžiant direktyvos ir atitinka valstybės saugumo interesus, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į JTVPK siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo nariai Valdas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Povilas Gylys, Remigijus Ačas, Vytautas Antanas Matulevičius, 2015-10-0135 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo, sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo
šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4.
pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ Nepritarti Balsavo: 2-už 2-prieš 2-susilaikė Žr. A. Paulausko pasiūlymą (Nr. 2). Kiek tai susiję su siūloma formuluote
„Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos
Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos, Vyriausybė.“, pažymėtina, kad pabėgėlių perkėlimo klausimas yra vykdomosios valdžios kompetencijos klausimas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės LR Seimui dalyvauti pritariant Vyriausybės sprendimui dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvą (t.y. Seimui tokiu atveju tektų pritarti Vyriausybės nutarimui, o tai pagal galiojančias teisėkūros procedūras LR įstatymuose nenumatyta). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kompetencija migracijos srityje nėra nustatyta nei LR įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, nei jokiame kitame įstatyme, o Seimo priimamų sprendimų priėmimo tvarka yra nustatyta Konstitucijoje bei Seimo statute.
Be to, pagal Seimo statuto 180² str. 1 dalį Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo nuomonę ar komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas (ERK) ir Užsienio reikalų komitetas (URK). ERK ir URK, teikdami mandatą Vyriausybei prieš vykstant į ES ministrų ar Vadovų Tarybas, pritaria LR pozicijoms arba jas siūlo koreguoti ir tokiu būdu išreiškia Seimo valią. 2. LR Seimo narys Artūras Paulauskas, 2015-10-2635 Argumentai:
Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį. Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Pasiūlymai:
išdėsyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją
bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.
Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas, Šarūnas Gustainis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis, Eugenijus Gentvilas, 2015-09-2941 Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama
užsieniečių integracijai
integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60
valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10.
užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Nepritarti Žr. A. Paulausko pasiūlymą nr. 4, Komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 4. LR Seimo narys Artūras Paulauskas, 2015-10-2641 Argumentai:
Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims
c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.“ Pritarti Atsižvelgiant į siūlomą formuluotę atitinkamai turi būti keičiama ir projekto 56 straipsnio 5 dalis. Pasiūlymas:
„5. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtina Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2015-10-2841 Argumentai: Įstatymo projekto 41 straipsniu yra keičiamas galiojančio įstatymo 108 straipsnis, nustatantis Lietuvos valstybės paramą užsieniečių integracijai. Keičiamame straipsnyje nustatomos Lietuvos valstybės paramos integracijai gavėjai, šaltiniai, pašalpų ir išmokų rūšys, dydžiai, gavimo trukmė ir bendra integracijos trukmė. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas rengtas dar iki pirmosios pabėgėlių bangos ES (užregistruotas Seime 2015-06-12), keičiamame įstatyme siūlome įtvirtinti galimybę greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją dėl pabėgėlių ir šių Lietuvos valstybės paramą užsieniečių integracijai teikimo tvarkos reglamentavimą deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama
užsieniečių integracijai
teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3.
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę:
1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:
a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;
c) nepilnamečiams užsieniečiams
d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;
2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus:
a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;
b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;
c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;
d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. 4.
savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:
1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;
2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;
3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;
4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių. 5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:
1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;
2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti Komitetas pritarė A. Paulausko pasiūlymui. 2. Žmogaus teisių komitetas 2015-11-0427 Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Seimo narių, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės bei Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas.
Argumentai: Atsižvelgiant į JTVPK siūlymus ir siekiant užtikrinti lankstų ir greitą atsaką į galimą prieglobsčio prašytojų antplūdį, būtina sustiprinti nacionalinės prieglobsčio sistemos pajėgumus užtikrinant prieglobsčio prašytojams tinkamas priėmimo sąlygas. Šiuo metu Užsieniečių registracijos centras yra vienintelė valstybės valdoma prieglobsčio prašytojų priėmimo vieta Lietuvoje. Išimtis taikoma tik nelydimiems nepilnamečiams. Pažeidžiamiems asmenims įstatymo projekte papildomai numatomos ir kitos apgyvendinimo vietos, todėl Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 79 str. 2 d. nuostata, suteikiančia teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai numatyti ir kitas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnį papildant įstatymo 79 str. 2 dalį trečiuoju sakiniu ir atsižvelgiant į 13 Seimo teisės departamento pastabą, 79 straipsnį papildyti 2¹ dalimi:
Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose įstaigose ar kitos formos apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 2¹. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Pritarti iš dalies Argumentai: Kadangi terminas „kitos apgyvendinimo vietos“ apima ir „kitas įstaigas“, Komitetas mano, siekiant neapkrauti papildomomis nuostatomis Įstatymo projekto, pasiūlymą Įstatymo projekto 27 straipsniui vertėtų patikslinti. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis apgyvendinamas Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamento sprendimu. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiam prieglobsčio Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. 3. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. 4.
registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 5. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras. 5. Migracijos departamento sprendimu pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.“
2015-11-0435 Komitetas siūlo Seimo nario A. Paulausko pasiūlytoje Įstatymo 87¹ str. 3 d. redakcijoje pakeisti terminą ,,perkėlimui atrinkto užsieniečio“ ir šią dalį išdėstyti taip: ,,3.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkeliamo užsieniečio, atitinkančio perkėlimui nustatytus kriterijus, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad perkeltieji asmenys bus faktiškai atrenkami bei į tai, kad žodis
„atranka“ jau yra naudojamas teisės aktuose (pvz., Dėl užsieniečių perkėlimo
į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro (nr. 1V-806) vartojama sąvoka „atrankos kriterijai“) bei ES dokumentuose (pvz., Europos migracijos darbotvarkės (COM(2015) 240) IV dalies
susidomėjimo išreiškimo sistemą. Ji naudotų patikrinamus kriterijus, kad automatiškai atliktų pradinę potencialių migrantų atranką <...>“), Komitetas mano, kad „atrinktas užsienietis“ yra tinkama sąvoka. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-11-04 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės
departamento, komiteto pastabas bei Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
2015-11-061 13,14 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Užsienio reikalų komitetas, taip pat pritarti Komiteto pasiūlymams ir išvadoms. Argumentai: Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktu, terminai straipsnyje turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, todėl Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniams komitetui atsižvelgiant į galiojančiame Įstatyme ir siūlomų projekte papildyti terminų abėcėlės raidžių eiliškumą, juridinės technikos požiūriu terminus reglamentuoti ne įstatymo projekto 1 straipsnio 13 ir 14 dalimis keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 31¹, 31² dalyse, o atitinkamai 2 str. 29¹ ir 29² dalyse. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 13 ir 14 dalis ir jas išdėstyti taip:
1„13. Papildyti 2 straipsnį 31¹ 29¹ dalimi:
„31¹ 29¹. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją – Europos Sąjungos mastu arba pagal dvišalius susitarimus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis vykdomas užsieniečių, atitinkančių šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perkėlimas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.“
straipsnį 31² 29² dalimi:
„31² 29². Užsieniečių registracijos centras – įstaiga šio Įstatymo
nustatytais pagrindais teismo sprendimu sulaikytiems užsieniečiams laikinai laikyti ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu užsieniečiams laikinai apgyvendinti, kitoms materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti, tyrimui dėl užsieniečių asmens tapatybės ir dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių atlikti, užsieniečių apskaitai tvarkyti ir jų grąžinimui bei išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos vykdyti.“
2015-11-0614 Argumentai: Siekdamas Įstatyme vartojamų sąvokų vienodo vartojimo, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui suvienodinti Įstatymo projekto 14 straipsnyje vartojamas formuluotes su 39 ir 40 straipsniuose vartojamomis formuluotėmis.
Komitetas siūlo 14 straipsniu keičiamo 53 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „pertraukia“ vartoti „nutraukia“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Papildyti 53 straipsnį 11 dalimi:
„11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹
punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį pertraukia nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
2015-11-0640 Argumentai: Siekdamas teisinio aiškumo, kad Įstatyme visos formuluotės būtų vartojamos vienodai, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto 40 straipsniu keičiamo 106 str. 3 dalies formuluotę „valstybės ir visuomenės saugumui“ suderinti su galiojančio Įstatymo vartojamomis formuluotėmis „valstybės saugumui“, „visuomenei“. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu
tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei visuomenės saugumui. Šioje dalyje nurodytą 10 metų terminą gali nutraukti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.
Sprendžiant dėl šio termino nutraukimo, atsižvelgiama į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.“
2015-11-0643 Argumentai: Siekdamas Įstatyme vartojamų sąvokų vienodo vartojimo, ir atsižvelgdamas į tai, kad Įstatymo 113 straipsnyje yra numatomi užsieniečio sulaikymo pagrindai, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui ir Įstatymo projekto 43 straipsniu papildoma Įstatymo
„pagrindus“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 114 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo priežastis pagrindus,
sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba.“
2015-11-0654 Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 18 straipsniu papildomo Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, 35 straipsniu keičiamo Įstatymo 85 str. 1 d. 3 p. keičiamą formuluotę „kitų šeimos narių vardu“, Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui taip pat pataisyti galiojančio Įstatymo 137 straipsnio 2 dalį, kuri šiuo Įstatymo projektu nėra koreguojama. Minėtame straipsnyje vartojamą sąvoką „šeimos vardu“ pakeisti į „kitų šeimos narių vardu“. 137 straipsnio 2 dalies pakeitimą siūloma atlikti Įstatymo projekto 54 straipsniu, atitinkamai pakeičiant žemiau dėstomų straipsnių numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 137 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, jeigu sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo ir kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.“
2015-11-0656 Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą 2015 m. gruodžio 1 d. Pritarti
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3291(ES) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai:
bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
6 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Pabėgėlių priėmimo centro sąvokoje įtvirtinta, kad jame gali būti apgyvendinti tik užsieniečiai, kuriems buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nelydimi nepilnamečiai, tačiau neįvardinti perkeltieji asmenys, nepatikslinus šios sąvokos ir susiklosčius aplinkybėms, kuomet perkeltųjų asmenų prašymų nagrinėjimas Lietuvos Respublikoje užsitęstų, išliktų galimybė perkeltuosius asmenis apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre pagal bendrą tvarką.
Tačiau ES numatytas perkėlimo mechanizmas suponuoja, kad daugelis perkeltųjų asmenų gali būti pripažįstami pažeidžiamais, o Užsieniečių registracijos centre, Komiteto nuomone, tokie asmenys neturėtų būti apgyvendinami atsižvelgiant į šio centro specifiką bei į dabartinius pajėgumus. Todėl Pabėgėlių priėmimo centro sąvoka tikslintina įtraukiant į ją, perkeltųjų asmenų apgyvendinimo galimybę. Pasiūlymas: „17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis apgyvendinti, nelydymų nepilnamečių užsieniečių taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai įgyvendinti. Pritarti
2015-11-1118 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Projekto 18 ir 21 straipsniui, siūlytina 18 straipsnio formuluotę pakeisti. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas
67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.
Nelydimo nepilnamečio užsieniečio arba neveiksnaus užsieniečio vardu prašymą gali pateikti jo atstovas.“
67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.“
2015-11-1121 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas Projekto 18 ir 21 straipsniui, JTVPK pasiūlymą, taip pat 71 straipsnio paskirtį, siūlytina 18 straipsnio formuluotę pakeisti. Pasiūlymas:21 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos
Lietuvos Respublikoje jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu 1.
Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:
1) gyventi Užsieniečių registracijos centre, arba Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje suteiktoje gyvenamojoje vietoje bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
23) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
34) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
45) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
56) naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;
67) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
78) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą;
89) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose);
10) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis; 911) kitas teises naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:
1) gyventi Užsieniečių registracijos centre, arba Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje suteiktoje gyvenamojoje vietoje bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;
2) nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
23) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
34) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
45) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
56) naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;
67) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
78) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą;
89) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose);
10) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis; 911) kitas teises naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši teisė užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnamečiu, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės. 3. Prieglobsčio prašytojo pareigos:
reikalavimų;
prašytojui nustatytas pareigas;
dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;
5) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 1 dieną 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;. 6) nedelsiant raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. 4.
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir
prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. 5. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalyje dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai arba turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė žymiai pagerėjo ar jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras. 6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (arba) nesilaikančiam apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre taisyklių, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.“ Pritarti 4.
28 Sujungti Projekto 24 ir 28 straipsnius į vieną atsižvelgiant į tai, kad abu straipsniai reglamentuoja tuos pačius teisinius santykius. Atitinkamai pakeisti Projekto 28 straipsnį, kuriuo būtų pripažintas Įstatymo 80 straipsnis netekusiu galios. Projekto 24 straipsnį formuluoti taip: „24 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimas Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės
departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje straipsnio 1 dalyje, priima sprendimus sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. 2. Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. 4.
departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:
1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;
2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;
3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;
4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;
5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį;
6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;
7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;
8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. 2. 5.
teritorinis prieglobstis Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės taip pat suteikiamas priimamas, kai prieglobsčio prašytojui kuris buvo grąžintas prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perduodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai, kai Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą arba kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nėra atsakinga Lietuvos Respublika, dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 3. 6. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento. Šis terminas gali būti pratęstas dar 24 valandoms, jeigu siekiama nustatyti priežastis, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje. 4. Migracijos departamento sprendimu laikino teritorinio prieglobsčio laikas pratęsiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas per 48 valandas nuo to momento, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas nebus perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Tokio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės šio Įstatymo nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.“ Pasiūlymas: „28 straipsnis.
Pripažinti
2015-11-1129 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 10 pastabą, siūlytina Projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 6 dalį perkelti į 29 straipsniu keičiamo Įstatymo 81 straipsnį, formuluojant šią nuostatą naujoje 4 dalyje ir atitinkamai pakeičiant nuorodą į kitą Įstatymo straipsnį. Pasiūlymas:29 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai
ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo dienos šio Įstatymo
straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl objektyvių priežasčių neįmanoma per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šio prašymo nagrinėjimo iš esmės terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio
nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 3.
nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėjamas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu yra nustatoma, kad prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis iš esmės skubos tvarka. Šiais atvejais prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 48 valandas. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 7 dienoms 7 darbo dienas nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo. 4. Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio straipsnio 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai.“
2015-11-11 Pasiūlymas: atsižvelgiant į Įstatymo aktualią redakciją, taip pat Lietuvos raudonojo kryžiaus pasiūlymus, siūlytina keisti Projekto 36 straipsnį ir išdėstyti taip: „36 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
1 dalį 2¹ punktu: „2¹) atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;“. 2. Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gavo pabėgėlio statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas, arba, suteikus pabėgėlio statusą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių.“
straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje
kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 4.
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, arba, suteikus papildomą apsaugą, paaiškėjo aplinkybės, numatytos dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių. 5. Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.“
90 straipsnį 8 dalimi: „8. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių
atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas [1] Jakulevičienė L., Biekša L. Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos. Jurisprudencija T.1(115), 2009. P. 325.