Projekto lyginamasis variantas
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO nr. IX-1565 21 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Ginčus nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Skundų nagrinėjimas
tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos:
1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo;
2) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo;
3) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos;
4) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. 2. Skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 9 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3286(2) lyginamasis variantas
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO nr. IX-1565 21 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Ginčus nagrinėjančios institucijos, jų teisės ir pareigos Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Skundų nagrinėjimas
tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios valstybės ir savivaldybės institucijos:
1) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo;
2) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo;
3) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos;
4) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. 2. Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti vartotojų
ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai, taip pat asmenų skundai baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami ir vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 5, 10, 11, 12, 40 STRAIPSNIų, šeštojo skirsnio IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 pakeitimo 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvos 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS), nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę. Ši direktyva nustato reikalavimus subjektams, kurie sprendžia vartotojų ir komercinės veiklos subjektų (pardavėjų, paslaugų teikėjų) ginčus dėl vartojimo sutarčių alternatyviose ginčų sprendimo procedūrose (t. y. ne teismo tvarka). Direktyva 2013/11/ES įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares užtikrinti vartotojams galimybę pasinaudoti alternatyviomis ginčų sprendimo procedūromis, siekiant išspręsti vartojimo ginčus visose vartojimo srityse (t. y. visuose vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuose, įskaitant elektroninę prekybą). Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2015 m. liepos 9 d. Pažymėtina, kad viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2013 m. kovo
ginčų sprendimą, šiuo tikslu įtraukti socialinių partnerių (vartotojų asociacijų ir verslo organizacijų) atstovus į vartotojų ginčų sprendimą“. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos 2015–2018 metų strategijoje numatyta, kad vienas iš šios strategijos tikslų yra plėtoti alternatyvų vartotojų ginčų sprendimą.
Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino tyrimo „Alternatyvių vartotojų ginčų sprendimo mechanizmų taikymas ir plėtros galimybės Lietuvoje“[1] išvados ir šio tyrimo ataskaitoje pateikti pasiūlymai. Be to, buvo gauti ir įvertinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymai dėl vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tobulinimo. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vartojimo ginčų (t. y. ginčų, kylančių tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų) sprendimui ne teismo tvarka, skatinant taikų ginčų išsprendimą (socialinę taiką) ir užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą. Taip pat Įstatymo projektu siekiama įtraukti vartotojų asociacijų ir asocijuotų verslo organizacijų atstovus į vartotojų ginčų neteisminį sprendimą, stiprinant vartotojų asociacijų vaidmenį vartotojų apsaugos sistemoje ir skatinant savireguliaciją. Visuotinai pripažįstama, kad neteisminis (alternatyvus) vartojimo ginčų sprendimas yra paprastesnis, efektyvesnis, greitesnis ir pigesnis ginčų sprendimo būdas nei teisminis ginčų sprendimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected], tiesioginis rengėjas – departamento patarėjas Algis Baležentis, tel. 266 2927, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo tvarką reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo šeštasis skirsnis (19–29 straipsniai). Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos, išnagrinėjusios vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo. Vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja šios institucijos:
srityse;
teisių apsaugos srityse;
įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
apsaugos srityse. Ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.
Pažymėtina, kad Elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos banko įstatymas ir Energetikos įstatymas nustato kitokias vartojimo ginčų sprendimo ne teismo tvarka teisės normas negu nustatytos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai būtina apsaugoti įstatymų saugomas paslaptis arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų. Ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti. Ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą išspręsti taikiai, jeigu atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo. Ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenustato ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą, privalomumo (sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio). Jeigu pardavėjas, paslaugos teikėjas neįvykdo sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, 2010–2014 metais ši tarnyba, išnagrinėjusi
dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, iš jų buvo įvykdyti 1389 nutarimai (48 proc.), o nutarimai 1494 (52 proc.) nebuvo įvykdyti. Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Kartu pažymėtina, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymą Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išsprendus ginčą tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir vartotojo, yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės (t. y. per 14 dienų nuo sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo). Pagal Energetikos įstatymą Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. ginčo sprendimas ikiteismine tvarka privalomas prieš kreipiantis į teismą.
Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti pasibaigus 30 dienų terminui nuo sprendimo priėmimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant aiškiai apibrėžti institucijų, atsakingų už vartotojų teisių gynimą ne teisme, kompetencijos ribas ir atsakomybę, išvengti valstybės institucijų funkcijų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminiu nagrinėjimu, dubliavimosi ir supaprastinti vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti kreipimosi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, kaip atskiros vartotojų teisių gynimo stadijos, prieš kreipiantis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją. Įstatymo projekte numatyta, kad vartojimo ginčus ne teismo tvarka (ir toliau) nagrinės joms priskirtose srityse šios institucijos: Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas (pagal Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 2 dalį klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – visose kitose vartotojų teisių apsaugos srityse, kurios nepriskirtos nurodytų institucijų kompetencijai.
Įvertinus praktikoje vartotojams kylančius neaiškumus dėl vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencijos nagrinėti vartojimo ginčus atskyrimo[2] (t. y. vartotojams dažnai neaišku, į kurią instituciją reikėtų kreiptis dėl ginčo su energetikos įmone sprendimo ne teismo tvarka), Įstatymo projekte numatoma patikslinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją spręsti vartojimo ginčus ne teismo tvarka. Siūloma Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pavesti ne teismo tvarka spręsti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, susijusius su techninio pobūdžio klausimais, o Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai – ginčus, susijusius su reguliuojamų kainų taikymu, ir visus kitus ginčus energetikos srityje. Be to, aiškiai atskiriamas ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, sprendimas ne teismo tvarka nuo skundų nagrinėjimo, kaip administracinės procedūros.
Įvertinus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistemos Lietuvoje faktinę situaciją, kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį dėl alternatyvaus vartojimo ginčų sprendimo, siekiant plėtoti alternatyvų vartotojų ginčų sprendimą Lietuvoje, įtraukiant socialinių partnerių atstovus, taip pat atsižvelgus į darbo ginčų komisijų (žr. Darbo kodekso 285–304 straipsnius) veiklos, sprendžiant ginčus ne teismo tvarka kartu su socialiniais partneriais, rezultatus[3], Įstatymo projekte numatomos vartojimo ginčų komisijos, kaip vartojimo ginčų neteisminio sprendimo organai (pradėtų veikti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Vartojimo ginčų komisijos nagrinės tuos ginčus, kai ginčo suma ne mažesnė nei 200 eurų, ir ginčas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Vartojimo ginčų komisijos bus specializuotos ir nagrinės vartojimo ginčus atskirose joms priskirtose vartojimo prekių ir paslaugų srityse (pavyzdžiui, ginčus dėl vartojimo prekių, ginčus dėl laisvalaikio paslaugų, ginčus dėl energetikos ir vandens tiekimo paslaugų, ginčus dėl transporto paslaugų, ginčus dėl statybos paslaugų). Konkretų vartojimo ginčų komisijų skaičių, atsižvelgiant į kylančių vartojimo ginčų kiekį, ir joms priskirtas atskiras vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sritis nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vartojimo ginčų komisija bus sudaryta iš 3 narių: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo (komisijos pirmininkas), vartotojų asociacijos atstovo ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirto atstovo. Vartojimo ginčų komisijas techniškai aptarnaus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Įstatymo projekte numatyta, kad vartojimo ginčus gali spręsti ne tik įstatyme nustatytos vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos, bet ir kiti (nevalstybiniai) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus: nuolatinės arbitražo institucijos ir (ar) vartotojų asociacijų ir verslininkus vienijančių asociacijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys, įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą. Šie subjektai galės būti įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą, jeigu jie atitiks ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, skaidrumo (informacijos apie vartojimo ginčų sprendimą teikimo), vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrų veiksmingumo ir teisingumo reikalavimus, numatytus Įstatymo projekto 22²–22⁵ straipsniuose. Be to, vartojimo ginčus ne teismo tvarka taip pat galės spręsti ir civilinių ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai). Pažymėtina, kad perkeliant direktyvos 2013/11/ES nuostatas, Įstatymo projekte numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos turi užtikrinti, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra gali būti pradėta ir vykdoma elektroniniu būdu. Vartojimo ginčai paprastai bus nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Bet kurios ginčo šalies prašymu arba vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos iniciatyva gali būti nuspręsti ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje žodinio proceso tvarka. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia turės imtis priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir pasiūlyti ginčą išspręsti taikiai, jeigu atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu nutraukiamas. Jeigu pasiekti taikaus susitarimo nepavyksta, ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo esmės. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, spręs dėl Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje nustatytų vartotojų reikalavimų[4] pagrįstumo ir reikalavimų įgyvendinimo termino, kuris negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai. Taip pat vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, atlyginimo vartotojui. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo esmės yra viešas ir yra skelbiamas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo ir įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų. Siekiant užtikrinti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo efektyvumą ir rezultatyvumą, Įstatymo projekte numatoma, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas.
Pažymėtina, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokias vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo įsigaliojimo ir vykdymo taisykles (pavyzdžiui, nustatyti rekomendacinį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo pobūdį). Teisingumo ministerija sudarys ir tvarkys vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą, kuris bus viešas ir skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje. Į šį sąrašą bus įrašomos vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ir kiti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai, jeigu jie atitiks įstatymo nustatytus reikalavimus. Teisingumo ministerija vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pateiks Europos Komisijai. Kas dvejus metus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai privalės pateikti savo veiklos, susijusios su vartojimo ginčų neteisminiu sprendimu, ataskaitas Teisingumo ministerijai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Numatoma, kad Įstatymo projektas sudarys palankesnes ir aiškesnes sąlygas vartojimo ginčų sprendimui ne teismo tvarka, tai leis vartotojams paprasčiau, pigiau ir greičiau išspręsti savo ginčus su pardavėjais ar paslaugų teikėjais, nesikreipiant į teismą. Taigi, Įstatymo projektas užtikrins aukštesnį vartotojų apsaugos lygį. Be to, įstatymo projektas turėtų sumažinti teismų darbo krūvį, nes vartojimo ginčus taps paprasčiau ir patraukliau spręsti ne teismo tvarka. Įgyvendinant direktyvos 2013/11/ES nuostatas, Įstatymo projekte yra numatyti informavimo reikalavimai pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetainėse, jeigu jos yra, pateikti informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kuris yra kompetentingas spręsti vartojimo ginčus, taip pat šią informaciją pateikti ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo sutarčių standartinėse sąlygose, jeigu jos yra taikomos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pardavėjai, paslaugų teikėjai neturi pareigos turėti interneto svetainę ar parengti ir taikyti vartojimo sutarčių standartines sąlygas, todėl priėmus Įstatymą, administracinės naštos verslui padidėjimas bus nežymus. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatytus informavimo reikalavimus nustato direktyva 2013/11/ES, ir Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti jokių papildomų informavimo reikalavimų nei reikalaujama pagal šią direktyvą. Įstatymo projekte numatyta, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų funkcijas vykdys veikiančios valstybės institucijos, ir nėra siūlomas privalomas nevalstybinių (privačių) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų steigimas bei nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų pareiga pripažinti kitų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų kompetenciją. Kitaip tariant, pasirinktas toks direktyvos 2013/11/ES įgyvendinimo modelis, kad administracinės naštos padidėjimas būtų kiek įmanoma mažesnis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numatoma, kad Įstatymo įgyvendinimas padidins vartotojų pasitikėjimą pardavėjais ir paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinio pobūdžio (cross-border) prekyba Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Tai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu parengti ir teikiami šie įstatymų projektai:
civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. X-1702 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. X-764 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiais įstatymų projektais, siekiama užtikrinti keičiamų įstatymų nuostatų dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo atskirose srityse suderinimą su Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo. Taip pat Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme aiškiai atribojimas vartotojų skundų nagrinėjimas (administracinė procedūra) nuo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo (civilinio pobūdžio ginčo sprendimas ne teismo tvarka).
Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendime sujungtose bylose C‑317/08, C‑318/08, C‑319/08 ir C‑320/08 pateiktus išaiškinimus[5], ir į tai, kad pagal Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, atsisakoma išankstinio privalomo vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu ir kartu teikiamais kitais įstatymų projektais sudaromos sąlygos vartotojams vartojimo ginčus spręsti ne teismo tvarka nemokamai, siekiant efektyviai panaudoti valstybės lėšas, skirtas ginčų sprendimui (vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismams) ir optimizuoti teismų darbo krūvį, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatoma atsisakyti vartotojų atleidimo nuo žyminio mokesčio teismuose iškeltose bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymas įgyvendins Europos Sąjungos teisės aktą – Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvą 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui turės būti priimti šie įstatymų įgyvendinamieji aktai:
ginčų komisijų nuostatai (tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija);
apmokėjimo tvarkos aprašas (tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija);
(tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija);
subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
5Teisingumo ministro įsakymas „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų veiklos,
susijusios su vartojimo ginčų neteisminiu sprendimu, ataskaitų pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
institucijų, įgyvendinančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo“. Priėmus įstatymą turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimas Nr. 182 „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumą pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“. Taip pat turės būti pakeisti šie įstatymų įgyvendinamieji aktai: 1.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359;
Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuos pažeidus Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (tiekėjų) veiksmais, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos turi teisę Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti ieškinius, sąrašo patvirtinimo“. Taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turės pakeisti savo priimtus teisės aktus, reglamentuojančius vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytas vartojimo ginčų komisijų sudarymas nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba užtikrins sąlygas vartojimo ginčų komisijoms veikti ir jas techniškai aptarnaus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos preliminariais skaičiavimais, prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prijungus Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos metrologijos inspekciją (kaip numatyta įstatymų projektais Nr. XIIP-2409–XIIP-2418), išlaidos vartojimo ginčų komisijų veiklai užtikrinti sudarytų 24 000 eurų. Jeigu minėta vartotojų apsaugos srities institucijų konsolidacija nebus atlikta, papildomų pareigybių įsteigimui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 9 teritoriniuose skyriuose preliminariai Įstatymo įgyvendinimui papildomai reikės 210 448 eurų. 13.
išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Įstatymų projektai buvo pateikti išvadoms gauti Aplinkos ministerijai, Energetikos ministerijai, Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Ryšių reguliavimo tarnybai, Lietuvos bankui, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos advokatūrai, VšĮ
„Europos vartotojų centrui“, vartotojų asociacijoms, Lietuvos prekybos,
pramonės ir amatų rūmų asociacijai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, nuolatinėms arbitražo institucijoms. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc): vartojimo ginčas, tarptautinis vartojimo ginčas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis [1] Tyrimą Teisingumo ministerijos užsakymu parengė advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“.
Tyrimo ataskaita paskelbta Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/tm/Tyrimai_ir_analizes/. [2] Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (žr.
Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalis). [3] Darbo ginčų komisijų veikla net 34 procentais sumažino teismų gaunamų bylų dėl individualių darbo teisinių santykių skaičių – teismuose gautų bylų skaičius sumažėjo nuo 2144 bylų 2012 metais iki 1415 bylų 2013 metais. [4] Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę:
1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;
4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. [5] Teismas inter alia konstatavo, kad lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai bei veiksmingos teisminės apsaugos principas nedraudžia nacionalinės teisės aktų, įpareigojančių tokiems ginčams taikyti privalomą išankstinę neteisminę taikinimo procedūrą, jeigu šioje procedūroje nėra priimamas šalims privalomas sprendimas, dėl jos nevėluojama pateikti ieškinio teisme, sustabdoma atitinkamų teisių senatis ir nepatiriama išlaidų, arba šalys patiria tik nereikšmingų išlaidų, jei elektroninis būdas nėra vienintelis, kuriuo vykdoma minėta taikinimo procedūra, ir yra galimybė išimtiniais atvejais, kai tai būtina greitai padaryti atsižvelgiant į padėties skubą, nustatyti laikinąsias apsaugos priemones.
2015-06-22 Nr. XIIP-3286 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka. Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2015-11-24 Nr. XIIP-3286(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos, siūlytina projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„įgyvendinimas“ rašyti žodį „taikymas“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
2015 m. spalio 14 d. Nr. 108-P-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministerijos Elektros energijos skyriaus vyriausias specialistas Mindaugas Mikalonis, Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-231 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatytą skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka.
Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-143 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai tarp šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų bei vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami bei vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.“
Ekonomikos komitetas,
2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno skundus nagrinėja atitinkamos institucijos, įrašant žodį „asmenų“. Dėl patikslintos formuluotės taps aišku, kad su skundais gali kreiptis, bet kurie asmenys, o ne tik vartotojai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo
organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.“
Ekonomikos komitetas, 2015-10-142 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno skundus nagrinėja atitinkamos institucijos, įrašant žodį „asmenų“. Dėl patikslintos formuluotės taps aišku, kad su skundais gali kreiptis, bet kurie asmenys, o ne tik vartotojai. Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 32 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus.
Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Komisijos nustatytas šilumos bazines kainas. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms. Komisijos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos. Asmenų skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vadovaudamosi Šilumos kainų nustatymo metodika – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Asmenų skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;“. 2. Atitinkamai buvusį įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirtas pranešėjas: Artūras Skardžius. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos atstovė Aurelija Giedraitytė, Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos atstovai: Mindaugas Mikalonis, Egidijus Purlys, Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės energetikos inspekcijos l.e. direktoriaus pareigas Ričardas Žoramskas, VEI Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Irena Zaliauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, narys Žilvinas Klimka, VKEKK Teisės skyriaus vedėja Vilma Adomavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, tarnybos atstovės: Rita Kuštan, Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-232 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatytą skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka. Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnis papildytas 2 dalimi, t.y. įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2015
* Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2015/0441 dėl 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/1 l/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS), neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Pranešame, kad, siekdamos įgyvendinti Direktyvą dėl vartotojų AGS, Teisingumo ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.
Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12. 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą (projekto registracijos Seime Nr. XlIP-3277) ir su juo susijusius įstatymų projektus (projektų registracijos Seime Nr. XIIP-3278 - XIIP-3287) ir prašė Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. Seimui pritarus nurodytiems įstatymų projektams po pateikimo, pagrindiniu komitetu šiems projektams svarstyti buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Žmogaus teisių komitetas paskirti papildomais komitetais įstatymo projektui Nr. XIIP-3277 svarstyti, Ekonomikos komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3283. Nr. XIIP-3284. Nr. XIIP-3285 ir Nr. XIIP-3286 svarstyti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3280 ir Nr. XIIP-3281 svarstyti. Taip pat buvo paskirta šių projektų preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - 2015 m. lapkričio 19 d. Atsižvelgdami į Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, maloniai prašytume komitetų imtis priemonių kuo skubiau apsvarstyti nurodytuosius įstatymų projektus, o Seniūnų sueigos - organizuoti įstatymų projektų svarstymą ir priėmimą Seimo posėdyje. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-14 * pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta tiems komiteto pasiūlymams, kurie atitinka ES įgyvendinamą Direktyvą dėl vartotojų AGS ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12. 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. 2. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-142 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai tarp šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų bei vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti ginčai ir skundai baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami bei vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.“ Pritarti Patobulintame įstatymo projekte šios nuostatos 2 straipsnyje. 3. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-141 Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno skundus nagrinėja atitinkamos institucijos, įrašant žodį „asmenų“. Dėl patikslintos formuluotės taps aišku, kad su skundais gali kreiptis, bet kurie asmenys, o ne tik vartotojai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.“
komitetas, 2015-10-14 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti, kieno skundus nagrinėja atitinkamos institucijos, įrašant žodį „asmenų“. Dėl patikslintos formuluotės taps aišku, kad su skundais gali kreiptis, bet kurie asmenys, o ne tik vartotojai. Pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika – šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Komisijos nustatytas šilumos bazines kainas. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms.
Komisijos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos. Asmenų skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vadovaudamosi Šilumos kainų nustatymo metodika – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Asmenų skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;“. 2. Atitinkamai buvusį įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Nepritarti Projektu įstatymo 32 straipsnis nekeičiamas. Siūloma nuostata būtų perteklinė nes šie skundai suprantami bendrąja prasme ir apima visus skundus. Ši perkeliama ES direktyva dėl vartotojų AGS reguliuoja vartotojų ginčų įgyvendinimą bei vartojimo ginčų (vartojimo ginčas
Respublikos šilumos ūkio įstatymo NR. IX-1565 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui NR.XIIP-3286(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 9.
paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys , Vilija Aleknaitė –Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA . Komitete patobulintas įstatymo Nr. XIIP- 3286(2) projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas