Projekto lyginamasis variantas
ENERGETIKOS ĮSTATYMO nr. IX-884 34 STRAIPSNIO pakeitimo
įstatymas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Skundų ir ginčų nagrinėjimas Ginčų sprendimas ne teismo tvarka
teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. 3. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. 4. Vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.
Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra. 5. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo. 6.
ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas (ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį. 7. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina. 8. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas. 9.
skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis
skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai. 10. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą ar ginčą.
Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą uždarame posėdyje. 11. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių. 12. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko. 13. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. 14. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos.
Skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo. 15. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. 16. Ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. 17. Įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 18.
18Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje,
vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją. 19. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir, patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir (ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį. 1. Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. 3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. 4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo;
2) Komisija – dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. 6. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų. 7.
išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. 9. Energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų visuomeninių santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1.
teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 3. Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 4. Vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 9 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
ENERGETIKOS ĮSTATYMO nr. IX-884 34 STRAIPSNIO pakeitimo
įstatymas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Skundų ir ginčų nagrinėjimas Ginčų sprendimas ne teismo tvarka
teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. 3. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. 4.
ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra. 5. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo. 6.
ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas (ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį. 7. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina. 8. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas. 9.
skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis
skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai. 10. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą ar ginčą.
Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą uždarame posėdyje. 11. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių. 12. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko. 13. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos. 14. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos.
Skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo. 15. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. 16. Ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. 17. Įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 18.
18Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje,
vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją. 19. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir, patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir (ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį. 1. Vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. 2. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. 3. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais. 4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo;
2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. 5. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. 6. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų. 7.
išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. 8. Įsigaliojęs Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 9. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. 10. Komisija ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Komisijos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles.
Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ar Komisiją, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos inspekcija ir Komisija nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 3.
įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta tvarka. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčai, taip pat vartotojų skundai baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami ir vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO nr. IX-884 34 STRAIPSNIO pakeitimo IR PAPILDYMO 34¹ STRAIPSNIU
2015-06-22 Nr. XIIP-3283 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius – joje nurodytų institucijų sprendimų vykdymą ir šių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją dėl skundų nagrinėjimo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka nurodytose dalyse išvardinti skundai nagrinėjami. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto nuostata tikslintina. Neaišku, kokie vartotojų skundai turimi omenyje ir kokioms institucijoms adresuota vertinama projekto nuostata. 4. Projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnyje nustatytą skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp vartotojų ir energetikos įmonių bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka. Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO nr. IX-884 34 STRAIPSNIO pakeitimo IR ĮSTATYMO
2015-11-24 Nr. XIIP-3283(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūlytina nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl kainų ir (ar) tarifų taikymo, o kartu su vertinamu projektu teikiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg Nr. XIIP-3277(2)) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos, siūlytina projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ rašyti žodį „taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL
2015 m. spalio 14 d. Nr. 108-P-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministerijos Elektros energijos skyriaus vyriausias specialistas Mindaugas Mikalonis, Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius – joje nurodytų institucijų sprendimų vykdymą ir šių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-232 2,3 2.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją dėl skundų nagrinėjimo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka nurodytose dalyse išvardinti skundai nagrinėjami. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad tvarka nurodyta to paties straipsnio 4 dalyje, todėl jos atkartojimas minimose dalyse būtų perteklinis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto nuostata tikslintina. Neaišku, kokie vartotojų skundai turimi omenyje ir kokioms institucijoms adresuota vertinama projekto nuostata. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniais siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnyje nustatytą skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp vartotojų ir energetikos įmonių bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka. Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai R.Žemaitaitis, K.Komskis,
4 Argumentai: Sistemiškai vertinant Projektu siūlomą reguliavimą, siekiama nustatyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ne teismo tvarka spręstų tik vartojimo ginčus, kilusius tarp buitinių vartotojų ir įmonių dėl kainų ir tarifų taikymo, dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos institucijų, nagrinėjančių energetikos vartotojų skundus ir ginčus ne teisme tvarka, kompetencijos yra pakankamai aiškiai atskirtos ir apibrėžtos, praktikoje ir dabar kyla neaiškumų dėl institucijos, kompetentingos nagrinėti tarp vartotojo ir energetikos įmonės kilusį ginčą. Aiškiai nenustačius bei neapibrėžus ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencijų vartotojų teisės nebus tinkamai užtikrintos. Įtvirtinus, kad Komisija nagrinėja visus vartojimo ginčus, kurių nenagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija yra nepagrįstai išplečiama Komisijos kompetencija, kas lemia dar didesnį neapibrėžtumą vartotojams, siekiantiems ikiteismine tvarka apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Komisija ne visais atvejais turi galimybes išnagrinėti vartojimo ginčą, ypatingai jeigu jis yra susijęs su techninio pobūdžio aplinkybių konstatavimu ir vertinimu.
Vertinant Projekte įtvirtintas nuostatas akivaizdu, jog siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, tarpusavyje prieštaringas, bei galintis sudaryti prielaidas riboti buitinių vartotojų teisę pasinaudoti siūlomomis alternatyvių ginčų sprendimo (toliau – AGS) teisių gynimo priemonėmis, tokiu būdu neįgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvoje 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (toliau – Direktyva) keliamų tikslų. Šiuo metu teisės aktuose nėra aiškiai ir nuosekliai reglamentuota šilumos įrenginių bute (pastate) atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų iniciatyva tvarka, todėl, nagrinėjant šilumos vartotojų skundus, nėra galimybės nustatyti, ar vartotojas teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemų. Galiojančiuose teisės aktuose taip pat nėra aiškiai nustatyta, kuri valstybės institucija yra kompetentinga patikrinti, ar butas (patalpa) yra teisėtai, nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų, atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Todėl, esant ginčams tarp butą (patalpą) atjungusio savininko ir bendraturčių arba šilumos tiekėjo, nėra aišku, kuri valstybės institucija kompetentinga spręsti tokio pobūdžio ginčą. Todėl, atsižvelgiant į Valstybinės energetikos inspekcijos veiklos tikslus ir funkcijas, manytina, kad jos kompetencijai turėtų būti priskirta vartojimo ginčų nagrinėjimas dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projekto nuostatose siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančių institucijų kompetenciją, eliminuojant kompetencijų neapibrėžtumą bei nustatant tapačius ginčų, sprendžiamų ne teismo tvarka. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus
ne teismo tvarka nagrinėja:
1) Valstybinė energetikos inspekcija – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų. 2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, kainų ir (ar) tarifų taikymo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.. Pritarti
nariai R.Žemaitaitis, K.Komskis,
5 Argumentai: Projekte yra eliminuojamas energetikos įmonių ginčų dėl kitų energetikos įmonių veiksmų ar neveikimo nagrinėjimas ikiteismine tvarka, kas iš esmės nepagrįstai susiaurina subjektų, galinčių kreiptis į ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančias institucijas ratą. Toks siūlomas reguliavimas galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu galiojančios atitinkamos nacionalinės AGS sistemos bei procedūros buvo sukurtos remiantis Europos Sąjungos teisės aktų, priimtų iki Direktyvos, nuostatomis, kurios reguliavo vartojimo ginčų sprendimą AGS būdu, pvz. atskiras sritis reguliuojančios direktyvos (sektorinės direktyvos) numato valstybėms narėms bendrą įpareigojimą sukurti AGS sistemą ginčams tam tikrose specifinėse srityse, t. y. valstybės narės užtikrina, kad egzistuotų nepriklausomas mechanizmas, pvz., ombudsmenas energetikos reikalams arba vartotojų institucija, skirtas veiksmingai nagrinėti skundams ir ne teismo būdu spręsti ginčams. Šiame kontekste pažymėtina, jog elektros ir dujų energetikos sektorius reglamentuojančios Europos Sąjungos direktyvos (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB) vartotoją apibrėžia plačiau, nei Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuriame numatyta, kad vartotoju yra laikomas tik fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų. Pagal minėtas direktyvas vartotoju yra laikomas gamtinių dujų didmeninis ar galutinis vartotojas arba gamtinių dujų įmonė, perkanti gamtines dujas bei elektros energijos didmeninis ar galutinis vartotojas. Be to, pagal sektorinių direktyvų nuostatas bet kuri šalis, turinti nusiskundimų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų operatoriaus veiksmais, susijusiais su to operatoriaus įpareigojimais pagal šis direktyvas, gali pateikti skundą reguliavimo institucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad sektorinėse direktyvose įtvirtinta ne tik buitinio bet ir nebuitinio energijos vartotojo teisė kreiptis į reguliavimo instituciją, perkeliant minėtų sektorinių direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus. Taigi šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme, įstatymo leidėjas yra nustatęs platesnį Komisijoje ne teismo tvarka nagrinėtinų ginčų objektą ir dalyką. Taip pat šiuo metu Komisijoje ne teismo tvarka nagrinėjami ginčai ne tik tarp buitinių vartotojų ir energetikos įmonių, tačiau taip pat ir ginčai tarp kitų vartotojų (juridinių asmenų), kitų energetikos įmonių ir skundžiamų energetikos įmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas minimalaus derinimo bruožas, t. y. siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybės narės gali palikti galioti arba priimti taisykles, kuriomis siekiama daugiau, nei numatyta šioje direktyvoje. Kaip jau minėta, Projekte siūloma numatyti Komisijos kompetencija ne teismo tvarka nagrinėjant ginčus tik tarp buitinių vartotojų ir įmonių yra nepagrįstai susiaurinama, todėl siūlomas reguliavimas galimai neatitinka minėtų sektorinių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų, numatančių pareigą nustatyti platesnį AGS institutą. Todėl siūlytina reglamentuoti tarp energetikos įmonių kylančių ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, nagrinėjimą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: 5.
Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. Komisija ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.“
nariai R.Žemaitaitis, K.Komskis, 2015-09-222 Argumentai: Projekte skundai ir ginčai iš esmės atribojami tuo, jog buitinių vartotojų skundai nagrinėjami administracinės procedūros tvarka, numatyta Viešojo administravimo įstatyme, o ginčai, kylantys iš vartojimo civilinių teisinių santykių – nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Analizuojant Projekte siūlomą reglamentavimą dėl skundų ir vartojimo ginčų atribojimo, nepakankamai aišku, vadovaujantis kokiais pagrindais ir kriterijais vieni klausimai priskiriami skundų dalykui, o kiti
Toks nenuoseklus Projekte įtvirtintas reglamentavimas dėl skundų ir ginčų atskyrimo bei prieštaringai pateikiamas Komisijos (ir kitų institucijų) kompetencijos apibrėžimas klaidins ne tik vartotojus, tiekėjus ir kitus ūkio subjektus bei suinteresuotus asmenis, bet ir pačias institucijas, vykdančias energetikos sektoriaus priežiūrą, įneš teisinio neapibrėžtumo ir galimai lems teisinio reglamentavimo spragų atsiradimą. Siūlytina aiškiai atskirti skundų, nagrinėjamų administracinės procedūros tvarka, dalyką nurodant, kad pagal administracinę procedūrą yra nagrinėjami kiti, tai yra 34 straipsnyje nenurodyti kreipimaisi. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34¹ straipsnį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos.
Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją nagrinėja kitus buitinių vartotojų, vartotojų skundus dėl energetikos įmonių reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų pažeidimų. 3. Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių R.Žemaitaičio, K.Komskio (2015-09-22) ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-143 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai tarp vartotojų ir elektros energetikos įmonių bei vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti ginčai ir skundai
baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami bei vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirtas pranešėjas: Artūras Skardžius. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
ĮSTATYMO nr. IX-884 34 STRAIPSNIO pakeitimo IR PAPILDYMO 34¹
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos atstovė Aurelija Giedraitytė, Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos atstovai: Mindaugas Mikalonis, Egidijus Purlys, Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės energetikos inspekcijos l.e. direktoriaus pareigas Ričardas Žoramskas, VEI Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Irena Zaliauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, narys Žilvinas Klimka, VKEKK Teisės skyriaus vedėja Vilma Adomavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, tarnybos atstovės: Rita Kuštan, Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-231 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius – joje nurodytų institucijų sprendimų vykdymą ir šių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. Pritarti
patobulintas
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją dėl skundų nagrinėjimo. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokia tvarka nurodytose dalyse išvardinti skundai nagrinėjami. Atsižvelgti Patobulinus projektą, tvarka yra nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto nuostata tikslintina. Neaišku, kokie vartotojų skundai turimi omenyje ir kokioms institucijoms adresuota vertinama projekto nuostata. Pritarti
patobulintas
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatytą skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Nuo įstatymo įsigaliojimo ginčai tarp vartotojų ir energetikos įmonių bei vartotojų skundai būtų nagrinėjami skirtinga tvarka.
Nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti aukščiau minėti ginčai, taip pat vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnis papildytas 2 dalimi, t.y. įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Nustatyta Įstatymo įsigaliojimo data
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2015
* Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2015/0441 dėl 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/1 l/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS), neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Pranešame, kad, siekdamos įgyvendinti Direktyvą dėl vartotojų AGS, Teisingumo ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 563 „Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12. 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
1-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą (projekto registracijos Seime Nr. XlIP-3277) ir su juo susijusius įstatymų projektus (projektų registracijos Seime Nr. XIIP-3278 - XIIP-3287) ir prašė Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. Seimui pritarus nurodytiems įstatymų projektams po pateikimo, pagrindiniu komitetu šiems projektams svarstyti buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Žmogaus teisių komitetas paskirti papildomais komitetais įstatymo projektui Nr. XIIP-3277 svarstyti, Ekonomikos komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3283. Nr. XIIP-3284. Nr. XIIP-3285 ir Nr. XIIP-3286 svarstyti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3280 ir Nr. XIIP-3281 svarstyti. Taip pat buvo paskirta šių projektų preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - 2015 m. lapkričio 19 d. Atsižvelgdami į Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, maloniai prašytume komitetų imtis priemonių kuo skubiau apsvarstyti nurodytuosius įstatymų projektus, o Seniūnų sueigos - organizuoti įstatymų projektų svarstymą ir priėmimą Seimo posėdyje. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo nariai:
14 Argumentai: Projektu siūlomą reguliavimą, siekiama nustatyti, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ne teismo tvarka spręstų tik vartojimo ginčus, kilusius tarp buitinių vartotojų ir įmonių dėl kainų ir tarifų taikymo, dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos institucijų, nagrinėjančių energetikos vartotojų skundus ir ginčus ne teisme tvarka, kompetencijos yra pakankamai aiškiai atskirtos ir apibrėžtos, praktikoje ir dabar kyla neaiškumų dėl institucijos, kompetentingos nagrinėti tarp vartotojo ir energetikos įmonės kilusį ginčą. Aiškiai nenustačius bei neapibrėžus ginčus nagrinėjančių institucijų kompetencijų vartotojų teisės nebus tinkamai užtikrintos. Įtvirtinus, kad Komisija nagrinėja visus vartojimo ginčus, kurių nenagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija yra nepagrįstai išplečiama Komisijos kompetencija, kas lemia dar didesnį neapibrėžtumą vartotojams, siekiantiems ikiteismine tvarka apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Komisija ne visais atvejais turi galimybes išnagrinėti vartojimo ginčą, ypatingai jeigu jis yra susijęs su techninio pobūdžio aplinkybių konstatavimu ir vertinimu. Vertinant Projekte įtvirtintas nuostatas akivaizdu, jog siūlomas reguliavimas nėra nuoseklus, tarpusavyje prieštaringas, bei galintis sudaryti prielaidas riboti buitinių vartotojų teisę pasinaudoti siūlomomis alternatyvių ginčų sprendimo (toliau – AGS) teisių gynimo priemonėmis, tokiu būdu neįgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. direktyvoje 2013/11/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (toliau – Direktyva) keliamų tikslų. Šiuo metu teisės aktuose nėra aiškiai ir nuosekliai reglamentuota šilumos įrenginių bute (pastate) atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų iniciatyva tvarka, todėl, nagrinėjant šilumos vartotojų skundus, nėra galimybės nustatyti, ar vartotojas teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens sistemų. Galiojančiuose teisės aktuose taip pat nėra aiškiai nustatyta, kuri valstybės institucija yra kompetentinga patikrinti, ar butas (patalpa) yra teisėtai, nepažeidžiant kitų bendraturčių interesų, atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Todėl, esant ginčams tarp butą (patalpą) atjungusio savininko ir bendraturčių arba šilumos tiekėjo, nėra aišku, kuri valstybės institucija kompetentinga spręsti tokio pobūdžio ginčą. Todėl, atsižvelgiant į Valstybinės energetikos inspekcijos veiklos tikslus ir funkcijas, manytina, kad jos kompetencijai turėtų būti priskirta vartojimo ginčų nagrinėjimas dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projekto nuostatose siūlytina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančių institucijų kompetenciją, eliminuojant kompetencijų neapibrėžtumą bei nustatant tapačius ginčų, sprendžiamų ne teismo tvarka. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus ne teismo tvarka nagrinėja:
įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų. 2) Komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, kainų ir
(ar) tarifų taikymo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.. Pritarti iš dalies Nepritarti 34 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimui (papildymui), nes ginčai dėl atsijungimo kyla tik šilumos ūkio sektoriuje. Ne teismo tvarka jie yra sprendžiami vadovaujantis Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Šiuos ginčus nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. VEI teisės aktai nesuteikia jokios kompetencijos atsijungimo proceso metu (neatlieka jokių dokumentų derinimų, tikrinimų ir neteikia išvadų), todėl priskirti VEI nagrinėti ginčus dėl atsijungimo, kai jai įstatymai nenustato jokių įgaliojimų ar funkcijų šiame procese, yra nelogiška. Manytina, kad pirmiau turi būti sprendžiamas VEI įtraukimo į atsijungimo procesą klausimas ir tik tada nustatoma pareiga VEI nagrinėti ginčus dėl atsijungimo. Klausymų metu nuspręsta registruoti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus aiškiau reglamentuotas pastato remonto, kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimas.
34 straipsnio 4 dalies 2 punkte nepritarta formuluotės, “ taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai.“ išbraukimui. Ji labai svarbi užtikrinti Direktyvos dėl vartotojų AGS įgyvendinimą. Ši nuostatos dalis užtikrina, kad apimami visi ginčai energetikos srityje. Ją išbraukus, yra nemaža tikimybė, kad tam tikri ginčai nebus priskirti nei VEI, nei VKEKK. Tokiu atveju, aišku, galima sakyti, kad šiuos ginčus turėtų nagrinėti VVTAT, kita vertus, VVTAT neturi ekspertinių žinių/kvalifikacijos šioje srityje, ko reikalauja Direktyva. Atsisakius šios nuostatos dėl kai kurių ginčų nebeliks išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybės, todėl vartotojai bus priversti kreiptis tiesiai į teismus, nors šiuo ginčus ne teismo tvarka pagal savo kompetenciją galėtų išnagrinėti VKEKK. 2. Seimo nariai:
Remigijus Žemaitaitis,
110 Argumentai: Projekte yra eliminuojamas energetikos įmonių ginčų dėl kitų energetikos įmonių veiksmų ar neveikimo nagrinėjimas ikiteismine tvarka, kas iš esmės nepagrįstai susiaurina subjektų, galinčių kreiptis į ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančias institucijas ratą. Toks siūlomas reguliavimas galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu galiojančios atitinkamos nacionalinės AGS sistemos bei procedūros buvo sukurtos remiantis Europos Sąjungos teisės aktų, priimtų iki Direktyvos, nuostatomis, kurios reguliavo vartojimo ginčų sprendimą AGS būdu, pvz. atskiras sritis reguliuojančios direktyvos (sektorinės direktyvos) numato valstybėms narėms bendrą įpareigojimą sukurti AGS sistemą ginčams tam tikrose specifinėse srityse, t. y. valstybės narės užtikrina, kad egzistuotų nepriklausomas mechanizmas, pvz., ombudsmenas energetikos reikalams arba vartotojų institucija, skirtas veiksmingai nagrinėti skundams ir ne teismo būdu spręsti ginčams. Šiame kontekste pažymėtina, jog elektros ir dujų energetikos sektorius reglamentuojančios Europos Sąjungos direktyvos (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB) vartotoją apibrėžia plačiau, nei Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuriame numatyta, kad vartotoju yra laikomas tik fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų. Pagal minėtas direktyvas vartotoju yra laikomas gamtinių dujų didmeninis ar galutinis vartotojas arba gamtinių dujų įmonė, perkanti gamtines dujas bei elektros energijos didmeninis ar galutinis vartotojas. Be to, pagal sektorinių direktyvų nuostatas bet kuri šalis, turinti nusiskundimų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų operatoriaus veiksmais, susijusiais su to operatoriaus įpareigojimais pagal šis direktyvas, gali pateikti skundą reguliavimo institucijai.
Atsižvelgiant į tai, kad sektorinėse direktyvose įtvirtinta ne tik buitinio bet ir nebuitinio energijos vartotojo teisė kreiptis į reguliavimo instituciją, perkeliant minėtų sektorinių direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus. Taigi šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme, įstatymo leidėjas yra nustatęs platesnį Komisijoje ne teismo tvarka nagrinėtinų ginčų objektą ir dalyką. Taip pat šiuo metu Komisijoje ne teismo tvarka nagrinėjami ginčai ne tik tarp buitinių vartotojų ir energetikos įmonių, tačiau taip pat ir ginčai tarp kitų vartotojų (juridinių asmenų), kitų energetikos įmonių ir skundžiamų energetikos įmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas minimalaus derinimo bruožas, t. y. siekdamos užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybės narės gali palikti galioti arba priimti taisykles, kuriomis siekiama daugiau, nei numatyta šioje direktyvoje. Kaip jau minėta, Projekte siūloma numatyti Komisijos kompetencija ne teismo tvarka nagrinėjant ginčus tik tarp buitinių vartotojų ir įmonių yra nepagrįstai susiaurinama, todėl siūlomas reguliavimas galimai neatitinka minėtų sektorinių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų, numatančių pareigą nustatyti platesnį AGS institutą. Todėl siūlytina reglamentuoti tarp energetikos įmonių kylančių ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, nagrinėjimą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: 5.
Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. Komisija ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.“ Atitinkamai Projekto 1 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5-9 dalis laikyti 6-10 dalimis. Pritarti iš dalies Nepritarti 34 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio išbraukimui. Ši nuoroda yra į Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ir yra būtina, priešingu atveju nebus užtikrintas Direktyvos dėl vartotojų AGS įgyvendinimas energetikos srityje, todėl šio sakinio išbraukimui ne pritartina. 34 straipsnio 5 dalies siūlomu antru sakiniu nurodomi kiti ginčai bei nurodoma, kad jie sprendžiami pagal VEI ar VKEKK patvirtintas taisykles. Be to, šio straipsnio 10 dalyje expressis verbis nurodytas energetikos įmonių (bet kokių) ginčų sprendimas ne teismo tvarka – ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) būdu. Todėl šis siūlymas perkeltas prie šio straipsnio 10 dalies, priešingu atveju, kiltų prieštaravimas tarp straipsnio skirtingų (5 ir 10) dalių, nes ginčų tarp energetikos įmonių nagrinėjimo funkcija jau numatyta to paties straipsnio 10 dalyje. 3.
3Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis,
2 Argumentai: Projekte skundai ir ginčai iš esmės atribojami tuo, jog buitinių vartotojų skundai nagrinėjami administracinės procedūros tvarka, numatyta Viešojo administravimo įstatyme, o ginčai, kylantys iš vartojimo civilinių teisinių santykių – nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Analizuojant Projekte siūlomą reglamentavimą dėl skundų ir vartojimo ginčų atribojimo, nepakankamai aišku, vadovaujantis kokiais pagrindais ir kriterijais vieni klausimai priskiriami skundų dalykui, o kiti – ginčų dalykui, pavyzdžiui, neaišku, kodėl vartoto kreipimasis dėl tiekimo turėtų būti nagrinėjamas kaip skundas administracinės procedūros tvarka, atitinkamai neaišku, kodėl iš vartojimo civilinių teisinių santykių negalėtų kilti ginčas dėl tiekimo (neaišku kaip, kokia tvarka, pagal kokius kriterijus vienus ar kitus vartotojų kreipimusis priskirti prie skundų, o kuriuos prie ginčų, kylančių iš vartojimo civilinių teisinių santykių ir kaip tokius kreipimusis nagrinėti). Toks nenuoseklus Projekte įtvirtintas reglamentavimas dėl skundų ir ginčų atskyrimo bei prieštaringai pateikiamas Komisijos (ir kitų institucijų) kompetencijos apibrėžimas klaidins ne tik vartotojus, tiekėjus ir kitus ūkio subjektus bei suinteresuotus asmenis, bet ir pačias institucijas, vykdančias energetikos sektoriaus priežiūrą, įneš teisinio neapibrėžtumo ir galimai lems teisinio reglamentavimo spragų atsiradimą. Siūlytina aiškiai atskirti skundų, nagrinėjamų administracinės procedūros tvarka, dalyką nurodant, kad pagal administracinę procedūrą yra nagrinėjami kiti, tai yra 34 straipsnyje nenurodyti kreipimaisi. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 34¹ straipsnį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka. 2. Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją nagrinėja kitus buitinių vartotojų, vartotojų skundus dėl energetikos įmonių reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų pažeidimų. 3. Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 4. Vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5.
nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Projekte aiškiai atribojamas vartojimo ginčų, kaip civilinio pobūdžio ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, neteisminis sprendimas, kaip alternatyvi procedūra, nuo skundų nagrinėjimo administracinės procedūros tvarka. Tuo tarpu siūlomas pakeitimas suponuotų nenuoseklų ir klaidinantį teisinį reguliavimą, taip pat kiltų didelė rizika, kad nebus užtikrintas Direktyvos dėl vartotojų AGS nuostatų įgyvendinimas (t.y. vartotojui pateikus prašymą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, jis būtų nagrinėjamas kaip skundas administracinės procedūros tvarka). Nepritartina 34¹ straipsnio
nagrinėjant vartotojų skundus. Liktų neaišku, kuriai institucijai vartotojas turėtų pateikti skundą. Tai, kad skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nurodyta projekte, šio straipsnio 4 dalyje, kurią kažkodėl siūloma išbraukti. Siūloma patikslinti (pagal TD pastabą) 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio
viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio
administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta tvarka. Nepritartina 5 dalies išbraukimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2015-10-14 * pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių R.Žemaitaičio, K.
iš dalies
komitetas, 2015-10-143 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, siūloma pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai tarp vartotojų ir elektros energetikos įmonių bei vartotojų skundai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti ginčai ir skundai baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami bei vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.“
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3283(2) ir komiteto išvadoms. Pateikti Seimui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8 straipsnio pakeitimo projektą ir siūlyti Seimui svarstyti jį skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: „už“-bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė –Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA . Komitete patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3283(2) ir jo lyginamais variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas