2015-07-29 Nr. XIIP-3268 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.
Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d.,
nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos
„Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio
koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius.
Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija. Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų.
Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. 3. Projekte nenurodomi valstybės tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar). Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Svarstytinas šio ir kitų esminių reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. 4.
tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai. Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba) „įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma, kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“. Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo (ne Seimo nario, Seimo Pirmininko ir t.t.) įgaliojimų laikui. Analogiško turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. 7. Tikslintina projekto 2 straipsnio 5 dalies konstrukcija, nes nėra aišku, ar požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik „kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems šioje dalyje nurodytiems subjektams. 8.
reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. 9. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto
straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. 10. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodant asmenų kategorijas „giminaičiai“, „šeimos nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2 straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). 11. Siekiant teisinio aiškumo bei sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. 12. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. 13. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,kitas socialines bei ekonomines sąlygas“ įrašytini žodžiai ,,kitų socialinių bei ekonominių sąlygų“. 14. Projekto 8 straipsnio 1 dalies punktai dėstytini skaičiais, o ne raidėmis. 15. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„Valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų (išskyrus statutinių įstaigų
vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes: 1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu.
Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko, savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės tarybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Todėl projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip klaidinanti, neapibrėžianti kai kurių valstybės įstaigų vadovų (įstaigų vadovų) specifinio statuso. 16. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatomos tokios įstaigų kategorijos kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. 17.
siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė
„Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos
Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu. 18. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje skaičius ir žodis „4 priede“ neturi būti dėstomi skliaustuose. 19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje išdėstant tipinius reikalavimus valstybės įstaigų vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad daugeliu atveju projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas. 20. Siūlytina patikslinti projekto 13 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, ar profesinės kompetencijos nustatomos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. 21. Projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose vartojamos sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikaltimas“, „korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje.
Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto
formuluotė „atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. 23. Projekto 14 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. 24. Projekto 14 straipsnio 4 dalis numato pasekmes
Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. 25. Projekto 15 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje.
Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. 26. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip „tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio vadovo“ (projekto 33 straipsnio 6 dalis), siūlytina atskleisti šių sąvokų turinį. 27. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 65 straipsnio 9 dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. 28. Projekto 17 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti nurodant, ar apie konkursus skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. 29. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių
„gali dalyvauti 4 metus“ siūlome įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne
daugiau kaip 4 metams“. 30.
formuluotė „valstybės įstaigų vadovai, kurie vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos
„valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų,
nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. 31. Projekto 20 straipsnyje nustatomas baigtinis sąrašas subjektų, kurių pasirinkimu asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Šios dalies 1 ir 4-9 punktuose tiesiogiai nurodomi subjektai, pagal 20 straipsnį pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu. Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas.
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 16¹ straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies
tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas. 32. Projekto 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte tarp žodžių „paskyrimo“ bei „į šiame punkte“ įrašytinas žodis ‚išrinkimo“. 33. Atsižvelgiant į tai, kad paskyrimas į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies
žodžiai „paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. 34. Projekto 22 straipsnio 2 dalies 9 punkte sąlyga „kai teismo sprendimu į tas pareigas grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. 35. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj žodžių ,,į šiame punkte“ įrašyti žodžius ,,į šioje dalyje“. 36.
tai, kad projekto 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. 37. Projekto 22 straipsnio 6 dalyje kalbiniu požiūriu tikslintina formuluotė „paskyrimo ar išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. 38. Projekto 25 straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos. Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti. Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma. 39. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos.
Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. 40. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio. Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. 41. Nėra aišku, kodėl projekto
kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje. 42. Neaiškus projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu. Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. 43. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „kita atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. 44.
siūlytina nustatyti ne tik per kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. 45. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. 46. Projekto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžiant valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. 47. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 28 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. 48. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 29 straipsnis taikomas tik karjeros valstybės tarnautojams, siūlome šio straipsnio pavadinime prieš žodžius „perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. 49. Projekto 29 straipsnio 5 dalyje po žodžio ,,kompetencijų“ įrašytinas žodis ,,profilio“. 50. Projekto 31 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „paprastai“ yra ydinga, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. 51. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje nėra aišku, ar kasmetinis yra tik valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. 52. Projekto 32 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnio 3 ir 5 dalyse vietoje žodžių „nustatytam kompetencijų profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“. 53. Projekto 32 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad auginančių iki 1 metų vaiką moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų.
Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. 54. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). 55. Projekto 33 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti, reglamentuojant situaciją, kada iki tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. 56. Projekto 33 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių ir žodį „1 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 57. Projekto 33 straipsnyje reikėtų aiškiai reglamentuoti, kaip vertinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. 58. Svarstytina, ar projekto 34 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. 59. Projekto 34 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad valstybės įstaigos vadovo (įstaigos vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo.
Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese. Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. 60. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 34 straipsnio 10 dalyje po žodžių „įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. 61. Projekto 34 straipsnio 11 dalyje vartojamas terminas „gali nustatyti“ yra ydingas, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. 62. Projekto 35 straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokių šalių „abipusis susitarimas“ turimas omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. 63. Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nėra aišku, ką atitinka ar su kuo siejamas šioje normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto
sakinyje po skaičiaus ir žodžio “5 procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. 65.
derintinas su projekto 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). 66. Nėra aišku, kodėl projekto 36 straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20, 22 punktai numato ir kitus atleidimo pagrindus, sietinus su valstybės tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. 67. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. 68. Projekto 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuojama iš pareigų atleisto valstybės tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius). Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas (pavyzdžiui, tuo atveju, jei ugdymas vyktų ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje). 69. Nėra aišku, kokiais kriterijais grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose.
Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan. 70. Projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. 71. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 38 straipsnio 8 dalis papildytina, nustatant, ar valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. 72. Projekto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo
rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas.
Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas
žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. 75.
nuostatoje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. 76. Projekto 42 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo iki 2 pareiginių algų dydžio piniginei išmokai (už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimas minėtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. 77. Projekto 42 straipsnio 5 dalyje nustačius subjektą, priimantį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų. 78. Projekto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas nustatant, kad turima omenyje įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. 79.
aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų. Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...>“ (6 dalis). Toks reguliavimas sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui, kiltų teisminiai ginčai. Todėl nurodytos projekto nuostatos tikslintinos. 80. Projekto 47 straipsnio 1 ir 3 dalyse neaišku, kokia informacija gali būti laikoma „oficialia“. 81. Nėra aišku, kas turima omenyje projekto 47 straipsnio 2 dalyje nurodant terminą „nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. 82. Projekto 48 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio ,,praneša“ įrašytinas žodis ,pranešė“. 83. Tikslintina projekto 51 straipsnio 4 dalis, kadangi šios nuostatos formuluotė ,,išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o
tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos 4 dalies formuluotės santykis su šiomis padarytos materialinės žalos išskaitymo taisyklėmis. 84. Projekto 51 straipsnio 5 dalies nuostata turėtų būti perkelta į 4 dalį nustatant, kad išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
Šio straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys, nustatantis žalos išieškojimą teisme, turėtų būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. 85. Svarstytina projekto 52 straipsnyje nustatyti analogiškas įstaigos regreso teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais. 86. Projekto 52 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti rašytinio pareiškimo institucijos vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. 87. Projekto 52 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad kolegialios institucijos vadovo ar nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. 88. Projekto 54 straipsnyje 2 dalyje pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. 89. Projekto 62 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio
„mokamą“ įrašytinas žodis „apmokamą“. 90.
dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). 91. Projekto 63 straipsnio 6 dalyje svarstytina nustatyti didžiausią išmokamą kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio 1-3 dalys), bet ir jo sužalojimo ar sunkaus susirgimo atveju (63 straipsnio 4, 5 dalys). 92. Atsižvelgiant į tai, kad projekto tekste tam tikra laiko trukmė nurodoma skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio ,,dviejų“ įrašyti skaičių ,,2“. 93. Projekto 66 straipsnio 2 dalies nuostata „kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus.. 94. Projekto 68 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 95. Projekto 68 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostata „asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybės politikas ar institucija tarnautoją pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. 96. Projekto 72 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoje žodžių „vadybinių ir lyderystės“ įrašytinas žodis „vadovavimo“. 97. Projekto 73 straipsnio 7 dalyje po žodžio ,,tarnybinei“ įrašytinas praleistas žodis ,,būtinybei“. 98.
turėtų būti suderinti tarpusavyje, nes 1 priedo „Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo
„Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje
“Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė” – 12 grupių. Jokiose kitose
projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. 99. Pagal projekto 2 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). 100. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. 101.
terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“, „iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo. Analogiška pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. 102. Įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims. Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. 103.
punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu pareiginė alga būtų padidinama arba sumažinama. 104. Neaiškus įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J.Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] E.Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected] I Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius, patarėjas Edvardas Žukauskas, skyriaus vedėjas Aistis Rusteika, Vidaus reikalų ministerijos TD patarėja Indrė Žvaigždinienė, Valstybės tarnybos ir sporto politikos skyriaus patarėja Aušra Balčiūnaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“.
Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d.,
nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui.
Nepritarti Pastaboje nurodoma, kad pagal projektą Vyriausybės nutarimu bus nustatytos normos, kurios paneigtų įstatyme nustatytas taisykles. Tačiau pagal projektą išimčių galimybė bus nustatyta pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiu aktu. Vyriausybės nutarime tokiu atveju nebūtų numatyta konkuruojančių normų, o tik asmenų kategorijos, kurias Vyriausybei pavestų nustatyti įstatymų leidėjas. Iš esmės analogiškas reguliavimas nustatytas Darbo kodekso 101 str. 2 d., kuriuo Vyriausybei pavesta nustatyti konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką. Tačiau siekiant išvengti minėtų abejonių, projekto nuostatą reikėtų patikslinti nurodant kriterijus, kuriais Vyriausybė vadovautųsi nustatydama tokias asmenų grupes. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-07-30 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija. Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų.
Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų
Aptariamos normos, kurią siūloma nustatyti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu, tikslas – užtikrinti, kad pereinant iš vienos darbo apmokėjimo sistemos į kitą per tam tikrą laiką išnyktų teisiškai ydinga ir nelygiateisė skirtingų tarnautojų padėtis, kai vienų iš jų gaunamas darbo užmokestis niekada nepasiektų kitų darbo užmokesčio dydžio nepaisant to, kad jų kvalifikacija būtų vienoda ir kad jie atliktų tuos pačius darbus.
Valstybės tarnybos įstatymo projekte nenustačius siūlomų pereinamųjų taisyklių tam tikrų asmenų pareiginės algos nedidinimui, galėtų būti pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, bei konstitucinis lygiateisiškumo principas. Manytina, kad atlyginimų dydžiai turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į juos gaunančių asmenų atliekamų funkcijų pobūdį, jų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, šias pareigas einančių asmenų profesinį lygį, kvalifikaciją. O jeigu ir yra kitokia diferenciacija, kaip kad vertinamoje situacijoje, tai priemonės turėtų būti ribojamos laike. Priešingu atveju, tiems analogiškas pareigas einantiems valstybės tarnautojams, kurie neturi aukščiausios kvalifikacinės klasės, jų darbo užmokestis, įgyvendinus Valstybės tarnybos įstatymo projektą niekada negalėtų būti lygiavertis tų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo projekto įgyvendinimo turėjo aukščiausią kvalifikacinę klasę.
Pažymėtina, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys į iš esmės analogišką situaciją, kai buvo keičiama teisėjų darbo apmokėjimo sistema. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos) nuostata, kad teisėjams,
„kurių vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas
iš trijų paskutinių mėnesių tarnybinių atlyginimų (pareiginių algų) ir iš paskutinių dvylikos mėnesių nustatytų priedų ir priemokų <...>, yra didesnis už šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, įsigaliojus šiam įstatymui, mokamas iki tol gautas darbo užmokestis ir 2000 metais nedidinamas“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Manytina, kad vertinant visa tai reformos kontekste tuo pačiu reikštų, kad teisinis reguliavimas, kai darbo užmokesčio nedidinimas vienai grupei asmenų, o kitai tokį pat statusą turinčiai grupei-didinamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos numato išimtinai ribotas laike juridines aplinkybes, t. y. pareiginės algos nedidinimas numatomas tik kol pagal Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatas nustatyta gauta pareiginė alga su priedu kvalifikacinę klasę susilygins su 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų ribose esančia aukščiausia arba fiksuota pareigine alga.
Perėjimo iš vienos sistemos į kitą metu ne visuomet pavyksta užtikrinti visų atitinkamų santykių dalyvių interesų balansą. Tai parodė ir teisėjų darbo apmokėjimo reforma. Valstybės tarnybos įstatymo projekte numatyta darbo apmokėjimo reforma gali būti įgyvendinta dviem būdais: „sutalpinti“ numatytoje sistemoje tų tarnautojų darbo užmokestį, kurių gautas darbo užmokestis viršija siūlomoje sistemoje numatytus dydžius (tai reiškia, kad reikėtų mažinti jų darbo užmokestį)( Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d nutarime konstatavo, kad „ teisėjų pareiginės algos ta apimtimi, kuria juose nustatomas teisėjų, kurių darbo užmokestis yra didesnis už šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, darbo užmokesčio mažinimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui) arba numatyti laikiną tų tarnautojų darbo užmokesčio nedidinimą kol numatyta sistema „priartės“ prie jų šiuo metu gaunamo didesnio apmokėjimo, ir taip įgyvendinti darbo užmokesčio nemažinimo principą, kas socialiai, manytina, yra optimaliausia visų suinteresuotų pusių interesų užtikrinimui. Siūlomu įstatymo projektu pasirinktas variantas – nemažinti esamiems tarnautojams, kurių gautas darbo užmokestis viršija siūlomoje sistemoje numatytus dydžius, darbo apmokėjimo. 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. liepos 30 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies ir projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai:
„už“-0, „prieš“-2, „susilaikė“-4 (balsavimui teikta formuluotė, kad projekto 1
str. išdėstyto <..> 13 str. 9 dalies ir projekto 3 str. 19 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
2016-11-30 Nr. 141-P-51(4)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: nėra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras.
Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d.,
nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2015-07-29 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija. Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų.
Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2015-07-29
nenurodomi valstybės tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar). Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu.
reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. Pritarti
projekto VII skyriaus, reglamentuojančio tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. Pritarti
2015-07-29
3
straipsnio 3 dalyje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai. Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba)
„įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės
tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. Pritarti
2015-07-29
203
straipsnio 3 dalyje apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma, kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“.
Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo
turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. Pritarti
2015-07-29
5
požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik
„kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems
šioje dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti
2015-07-29
12
straipsnio 12 dalis iš esmės nėra reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. Pritarti
2015-07-29
41
straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto 4 straipsnio 1 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. Pritarti 10.
2015-07-29
17
4 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodant asmenų kategorijas „giminaičiai“,
„šeimos nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2
straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). Pritarti . 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-29
1
teisinio aiškumo bei sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. Pritarti
2015-07-29
3
šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti 13.
2015-07-29
2
sąlygas“ įrašytini žodžiai ,,kitų socialinių bei ekonominių sąlygų“. Pritarti
2015-07-29
1
2015-07-29
2
vadovų (išskyrus statutinių įstaigų vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes:
1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu. Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko, savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės tarybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Todėl projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip klaidinanti, neapibrėžianti kai kurių valstybės įstaigų vadovų (įstaigų vadovų) specifinio statuso. Pritarti
2015-07-29
112
kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti
„atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų
atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus
2015-07-29
12
Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija.
Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su
2015-07-29
2
neturi būti dėstomi skliaustuose. Pritarti
2015-07-29
1
valstybės įstaigų vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad daugeliu atvejų projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas. Pritarti
2015-07-29
3
patikslinti projekto 13 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, ar profesinės kompetencijos nustatomos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. Pritarti
pobūdžio nusikaltimas“, „korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje.
Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų. Pritarti
2015-07-29
27
pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Pritarti
2015-07-29
3
kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. Pritarti
2015-07-29
4 24.
Projekto
pareigų – asmeniui, kuris nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Pritarti
2015-07-29
2
tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje.
Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. Pritarti
2015-07-29
3326
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip
„tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio
vadovo“ (projekto 33 straipsnio 6 dalis), siūlytina atskleisti šių sąvokų turinį. Pritarti
2015-07-29
11
dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. Pritarti
2015-07-29
3
skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. Pritarti 29.
2015-07-29
3
įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne daugiau kaip 4 metams“. Pritarti
2015-07-29
12
vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos „valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų, nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. Pritarti
2015-07-29
6510
asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas.
Šios dalies 1 ir 4-9 punktuose tiesiogiai nurodomi subjektai, pagal 20 straipsnį pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu. Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 16¹ straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas. Pritarti
2015-07-29
21
įrašytinas žodis ‚išrinkimo“. Pritarti
2015-07-29
28 33.
Atsižvelgiant į tai, kad paskyrimas į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „paskyrimas į minėtas pareigas nėra pasibaigęs“ rašytini žodžiai
„paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. Pritarti
2015-07-29
29
grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. Pritarti
2015-07-29
3
projekto 22 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj žodžių ,,į šiame punkte“ įrašyti žodžius ,,į šioje dalyje“. Pritarti
2015-07-29
4
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti
2015-07-29
6
išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. Pritarti
Projekto
nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos. Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti. Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma. Pritarti
2015-07-29
1
25 straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. Pritarti
2015-07-29
12
tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio.
Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. Pritarti
2015-07-29
13
galimybę vykti į užsienį ar mokytis ar kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant
2015-07-29
13
ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu. Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. Pritarti
2015-07-29
14
atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. Pritarti
2015-07-29
laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas.
Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti
2015-07-29
3011
į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. Pritarti
2015-07-29
23
vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. Pritarti
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 28 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritarti
2015-07-29
valstybės tarnautojams, siūlome šio straipsnio pavadinime prieš žodžius
„perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. Pritarti
2015-07-29
5
2015-07-29
4
nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Pritarti
2015-07-29
2
kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. Pritarti
kompetencijų profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“.
2015-07-29
6
moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų. Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. Pritarti
2015-07-29
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). Pritarti
2015-07-29
1
tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. Pritarti
2015-07-29
5
„šio straipsnio“. Pritarti
2015-07-29
tarnautojo veiklos rezultatai.
Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Pritarti
2015-07-29
2
58Svarstytina, ar projekto 34 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta,
nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2015-07-29
3
vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese. Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. Pritarti
2015-07-29
10
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 34 straipsnio 10 dalyje po žodžių
„įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. Pritarti
2015-07-29
11 61.
Projekto
nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. Pritarti
2015-07-29
3
omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. Pritarti
normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 72 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų. Pritarti
2015-07-29
1
procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. Pritarti
2015-07-29
31
dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). Pritarti
2015-07-29
3
aišku, kodėl projekto 36 straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20, 22 punktai numato ir kitus atleidimo pagrindus, sietinus su valstybės tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. Pritarti
2015-07-29
5
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. Pritarti
2015-07-29
34
tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius). Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas (pavyzdžiui, tuo atveju, jei ugdymas vyktų ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje). Pritarti
2015-07-29
4
aišku, kokiais kriterijais grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose.
Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan. Pritarti
2015-07-29
4
tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. Pritarti
2015-07-29
8
teisinio aiškumo, projekto 38 straipsnio 8 dalis papildytina, nustatant, ar valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. Pritarti
2015-07-29
2 72.
Projekto
valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas - tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu ar abiem pagrindais. Neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Be to, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Pažymėtina, kad vienas projekto tikslų ir yra atsisakyti šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kai nemažą darbo užmokesčio dalį gali sudaryti priedai. Pritarti
2015-07-29
4
straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „<...> Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad 41 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, jog darbuotojo prašymu už budėjimą galėtų būti kompensuojama kaip nors kitaip, nei nurodoma 41 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
2015-07-29
13
teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“.
Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. Pritarti
2015-07-29
16
reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. Pritarti
2015-07-29
2
valstybės tarnautojo iki 2 pareiginių algų dydžio piniginei išmokai (už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimas minėtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. Pritarti
2015-07-29
5 77.
Projekto
straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų. Pritarti
2015-07-29
22
įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. Pritarti
2015-07-29
456
46 straipsnio 4-6 dalyse pasigestina aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų. Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...>“ (6 dalis). Toks reguliavimas sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui, kiltų teisminiai ginčai. Todėl nurodytos projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
2015-07-29
13
„oficialia“. Pritarti
2015-07-29
2
aišku, kas turima omenyje projekto 47 straipsnio 2 dalyje nurodant terminą
„nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Pritarti
2015-07-29 82.
2015-07-29
4
,,išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o 5 dalyje nustatyta, kad išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos
išskaitymo taisyklėmis. Pritarti
2015-07-29
5
išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Šio straipsnio
būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. Pritarti
2015-07-29
teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais. Pritarti
2015-07-29
3 86.
Projekto
vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. Pritarti
2015-07-29
513
nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. Pritarti
2015-07-29
2
54 straipsnyje 2 dalyje pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Pritarti
2015-07-29
2
2015-07-29
3
suderinti projekto 63 straipsnio 3 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos
2015-07-29
6
kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio 1-3 dalys), bet ir jo sužalojimo ar sunkaus susirgimo atveju (63 straipsnio 4, 5 dalys).
2015-07-29
17
skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio
2015-07-29
2
konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus. Pritarti
2015-07-29
112
68 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
2015-07-29
178
(politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio
pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. Pritarti
2015-07-29
26
įrašytinas žodis „vadovavimo“. Pritarti
2015-07-29
7
,,būtinybei“.
valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje “Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė” – 12 grupių. Jokiose kitose projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. Pritarti
projekto 2 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). Pritarti 100.
2015-07-29
projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. Pritarti
2015-07-29
312
projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“,
„iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti
subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo. Analogiška pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pritarti
2015-07-29
projekto 3 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims.
Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. Pritarti . 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-29
2
projekto 3 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos
padidinama arba sumažinama. Pritarti
2015-07-29
1819 104.
Neaiškus įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Pritarti
pasiūlymai: dėl visų piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų pateiktų įstatymo projektui Nr. XIIP-3268 siūloma apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Milda Petrauskienė, 2016-06-30
Argumentai: Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir klausymų metu pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
Šis įstatymas nustato valstybės tarnautojo statusą, pagrindinius valstybės tarnybos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus. 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
sąlygas tam, kad Lietuvoje funkcionuotų konstitucinius principus atitinkanti profesionali, veiksminga, kompetencijomis grįsta valstybės tarnyba, kuri leistų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tinkamai vykdyti valstybės ir savivaldybių funkcijas ir taip įgyvendinti valstybės ir savivaldybių paskirtį – garantuoti viešąjį interesą ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves. 2.
įstatymas, nustato valstybės tarnautojo statusą, valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių sistemos organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, valstybės politiką valstybės tarnybos srityje formuojančių ir nustatančių, taip pat dalyvaujančių formuojant šią politiką ir ją įgyvendinančių subjektų sistemą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės politiko pasirinktas ir jo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytam kitam laikui priimtas valstybės tarnautojas. valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui arba įstatymuose nustatytam kitam laikui. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės nustatytos šio įstatymo 2 priede“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
3Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
5 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų finansuojamos institucijos ir įstaigos, per kurias valstybė ir savivaldybės vykdo savo funkcijas: valstybės vadovo, atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, taip pat įstaigos, padedančios vykdyti šių institucijų funkcijas arba šias institucijas aptarnaujančios įstaigos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
7 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, kuris eidamas pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje vykdo veiklą formuojant, įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ir koordinuojant teisės aktų, sutarčių, programų ar sprendimų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant žmogiškuosius išteklius arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, vykdant kitą viešojo administravimo veiklą ir (arba) veiklą padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pagalba padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas neapima techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų. einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
8 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8.
Valstybės tarnyba – visuma teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių, programų ar sprendimų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu
„8. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose pareigas einančių valstybės tarnautojų profesinė veikla, vykdant viešąjį administravimą ir (arba) padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas (išskyrus techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų vykdymą).“
6Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
9 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauja 9 dalimi:
„9. Valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių sistema –
visuma teisinių, organizacinių ir kitų priemonių, kurias taikant valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdoma valstybės tarnautojų ir jų pareigybių poreikio planavimo, priėmimo į pareigas, adaptacijos, darbo apmokėjimo, karjeros planavimo, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, ugdymo organizavimo, skatinimo ir nuobaudų taikymo, socialinių garantijų taikymo ir kita su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusi veikla“.
7Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
10 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 10 dalimi: „9. Viešojo sektoriaus darbuotojai – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose renkamas, skiriamas ir kitais būdais užimamas pareigas einantys asmenys, kurie priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir teisinio statuso skirstomi į korpusus: valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, karių, viešąsias paslaugas teikiančių ir ūkinio ir
(arba) techninio pobūdžio funkcijas vykdančių darbuotojų ir kt. “
8Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
13 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Šiame įstatyme A lygio vadovais laikomi
karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina šio įstatymo 1 priede A lygio vadovams priskirtas pareigas. B lygio vadovais laikomi karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, einančius A lygio vadovų) pareigas“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
9Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius ir išdėstyti juos taip:
valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai Valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. 1.
1Valstybės tarnyba grindžiama šiais pagrindiniais principais:
1) lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą;
2) viešojo intereso pirmenybės prieš privatų interesą;
3) viešumo;
4) neutralumo politinio proceso dalyvių atžvilgiu (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
5) viešojo intereso tęstinumo garantavimo pasikeitus politinei valdžiai;
6) teisės viršenybės ir teisėtumo;
12. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų bei reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimos nariams, giminaičiams, draugams ar kitiems su juo susijusiems asmenims;
8) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
9) padorumas.
Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 2. 3. Valstybės tarnautojus į pareigas valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje (toliau – įstaiga) priimantis asmuo, atsižvelgdamas į įstaigos veiklos ypatumus, gali savo sprendimu nustatyti šiam įstatymui neprieštaraujančius papildomus veiklos principus, taikomus įstaigos valstybės tarnautojams. Apsispręsti pagrindiniame komitete
10Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kanclerį, kuriam šis įstatymas taikomas su Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytomis taisyklėmis. 2.
nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso, tarnybos sąlygų, darbo užmokesčio, garantijų ir kitų su tarnyba susijusių klausimų nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas). Statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnis, 31 straipsnis (išskyrus statutinių įstaigų vadovus), 37 straipsnis, 38 straipsnio 1-3, 5 ir 6 dalys, 39-41 straipsniai, 69 straipsnio 4 dalis taikomi be išlygų. Vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos, nustatančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą netaikomos. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas). 3. Valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 25 straipsnis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus 51 straipsnis, 52 straipsniois 3 dalis, 58 straipsnis, 65 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnis, 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. Valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja įstaigų veikloje, taikomas šio įstatymo 56 straipsnis. Vadovaujantiems įstaigai valstybės pareigūnams ir jų pavaduotojams valstybės pareigūnams taikoma šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalis. 4. Valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, įstaigos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, (toliau – darbuotojai) taikomi šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. 5. Profesinės karo tarnybos kariams taikomi šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 76 straipsnis. 6.
netaikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams. 6. Valstybės ar savivaldybės įmonėse, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms įstatymo nustatyta tvarka suteikus viešojo administravimo įgaliojimus jose dirbantiems asmenims, kurie nėra valstybės tarnautojai, bet vykdo viešojo administravimo veiklą, taikomi šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir
11Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
valstybės tarnyboje
sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl Lietuvos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. 2.
įstaigų kolektyvinė sutartis yra valstybės tarnautojus į pareigas priimančio (-ių) asmens (-ų) arba jo (-ų) įgalioto (-ų) asmens (-ų) ir valstybės tarnautojams atstovaujančios įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, o jeigu įstaigoje arba centrinėje įstaigos ir jai pavaldžiose teritorinėse įstaigose veikia kelios profesinės sąjungos, tai jungtinės profesinių sąjungų atstovybės rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 4. 3. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
12Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
ir specialieji reikalavimai
reikalavimus:
1) turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) turėti ne mažesnę nei
pavaldžių asmenų;
3) mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. 2. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus valstybės įstaigų vadovams. 3. Karjeros valstybės tarnautojas (išskyrus valstybės įstaigos A lygio vadovą) ir į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas, turi atitikti tipinius reikalavimus, kuriuos šio įstatymo 1 priede nurodytoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėms nustato Vyriausybė.
Valstybės tarnautojas taip pat turi atitikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje) nenustatomi. 3. Viceministrai ir savivaldybių administracijų direktoriai turi turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. 4. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas tipinis užsienio kalbos mokėjimo reikalavimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Specialieji reikalavimai
turi atitikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. A lygio vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje) nenustatomi. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus A lygio vadovams. 4. 2. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme negali būti nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas specialusis reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 6. 4.
tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama arba specialioji teisė turi būti gauta iki asmens priėmimo arba perkėlimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo priimamas arba perkeliamas, kai jis įgyja (gauna) specialiąją teisę arba gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. 7. Valstybės tarnautojo veikloje reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
13Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
6 N Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar
pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko mažiau kaip 3 mėnesiai, kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas kasmetinio vertinimo metu“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
14Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla 1.
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
2) 1) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, individualią veiklą vykdančiais partneriu ar sugyventiniu bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;
3) 2) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis (išskyrus, kai mokymai susiję su valstybės tarnautojo darbo santykiais valstybės tarnautojui turint leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį pagal šio įstatymo 25 straipsnį) ar kitaip naudotis jų lėšomis.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
2) 1) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, individualią veiklą vykdančiais partneriu ar sugyventiniu bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;
3) 2) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis (išskyrus, kai mokymai susiję su valstybės tarnautojo darbo santykiais valstybės tarnautojui turint leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį pagal šio įstatymo 25 straipsnį) ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalį perkeltam valstybės tarnautojui;
4) dirbti kituose juridiniuose asmenyse, taip pat užsiimti bet kokia kita atlyginama veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas arba kita atlyginama veikla, susijusi su tomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įstaigos įgaliojimu juridinio asmens organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
5) 3) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. išskyrus kai Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali eiti eina to paties Seimo nario, kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus pareigas ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas.
Tokiais atvejais valstybės tarnautojo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. 2. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
15Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 32 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
bendrosios nuostatos
karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. 2. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas. Valstybės tarnautojų tarnybinė veikla vertinama kasmet. Valstybės įstaigos A lygio vadovo ir įstaigos B lygio vadovo tarnybinė veikla taip pat vertinama prieš kadencijos pabaigą – už kadencijos laikotarpį. 3.
tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, įvertinti jo veiklos rezultatus už metus ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį. (A lygio vadovo ir B lygio vadovo – taip pat veiklos rezultatus už kadencijos laikotarpį). 3. 4. Pagal kompetencijų vertinimo rezultatus sprendžiama dėl valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo. 4. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, valstybės tarnautojas įpareigojamas ugdyti kompetencijas. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, su valstybės tarnautoju susitariama dėl kompetencijų ugdymo. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, su valstybės tarnautoju susitariama dėl tolesnio kompetencijų ugdymo. 5. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 6. Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. 7. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir kriterijus, kuriais remiantis nustatomas išskirtinis asmeninis indėlis, nustato
16Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
ugdymo finansavimas
kompetencijų ugdymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus įstaigos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2.
A lygio vadovų, įstaigų B lygio vadovų, jų pavaduotojų, departamentų direktorių ir joms priskirtas valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijose ir įstaigose vadovavimo kompetencijų ugdymo organizavimui, kitų valstybės tarnautojų, kurių specialus mokymo poreikis atsiranda valstybės tarnybos mastu, Valstybės tarnybos departamentui skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal šios įstaigos strateginio veiklos plano programoje patvirtintus asignavimus. 3. Jei kompetencijų ugdymas trunka nepertraukiamai ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis: per vienerius metus nuo kompetencijų ugdymo pabaigos:
1) pateikia prašymą atleisti savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus asmenis, atleistus dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje. anksčiau negu po vienerių metų nuo kompetencijų ugdymo pabaigos;
2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų. dėl priežasčių, susijusių su nepriekaištingos reputacijos netekimu ar netinkamu pareigų vykdymu. Lėšos negrąžinamos, jeigu atleistas valstybės tarnautojas pereina dirbti į valstybės ir savivaldybių įmones, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamas valstybės ir savivaldybių įstaigas bei viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. 4..
4.. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo, Asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo ir kuris pagal šio straipsnio
dienos grąžinti įstaigai su jo kompetencijų ugdymu susijusias įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo kompetencijų ugdymu susijusių išlaidų negrąžina, įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo. 5. 6. Valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyje se nenurodytų lėšų
17Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 38 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 ar 3 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai įstaiga priskirta Seimo ar Vyriausybės nutarimu. Kriterijus, kuriais vadovaujantis įstaigos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 4 3 priedas. 3. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimalios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. 4. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas kKonkurso būdu priimant pareiginė alga nustatoma prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, be konkurso priimant pareiginė alga nustatoma valstybės tarnautoją priimančio asmens ir priimamo asmens susitarimu.
Šiais atvejais pareiginė alga gali būti nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. 5. Priimant asmenį į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, nustatoma šio įstatymo 2 priede statutinio valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Tokiu atveju pareiginė alga nustatoma prieš atliekant Statutuose nustatytas priėmimo į statutinio valstybės tarnautojo pareigas procedūras. 6. Statutinį valstybės tarnautoją perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio įstatymo 30 straipsnį, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia, bet ne mažesnė nei jo turėta pareiginė alga. Jeigu šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale nėra artimiausios, bet ne mažesnės nei jo turėtos pareiginės algos, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti aukščiausia pareiginė alga. 7.
šio straipsnio 4 dalyje valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas arba statutiniam valstybės tarnautojui laikinai perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) tarnybinio kaitumo būdu perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
4) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
5) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia mažesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – žemiausia iš tai pareigybei nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo. 8. Valstybės tarnautojui pareiginė alga nuosekliai gali būti didinama šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę. 9. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti mažinama 5 procentais valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu, kai sistemingai blogėja valstybės tarnautojo darbo kokybė, tačiau negali būti mažesnė nei pareiginė alga, nustatyta valstybės tarnautojui jį priimant, paskiriant arba perkeliant į pareigas.
Tokiu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. Nustačius, kad valstybės tarnautojo darbo kokybė sistemingai blogėja, valstybės tarnautojas įspėjamas dėl blogėjančios darbo kokybės. Jei per 6 mėnesius nuo šio įspėjimo valstybės tarnautojo darbo kokybė nepagerėja arba toliau sistemingai blogėja, gali būti priimamas sprendimas:
1) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra lygi jo pareiginės algos koeficientų intervale esančiai žemiausiai pareiginei algai – perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, o jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas arba tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų – atleisti iš pareigų;
2) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukštesnė nei žemiausia pareiginė alga koeficientų ribose – tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu nuosekliai sumažinti pareiginę algą;
pareiginės algos sumažinimo jo darbo kokybė toliau blogėja – priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 11.
Prieš priimant šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus sprendimus, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ar atleidimo iš pareigų yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. 10. 12. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama arba mažinama ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus. Didesnė ar mažesnė pareiginė alga gali būti nustatyta, jeigu valstybės tarnautojas ėjo pareigas ne trumpiau kaip 3 mėnesius arba nuo aukštesnės arba žemesnės pareiginės algos nustatymo praėjo ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Darbo kokybės kriterijus nustato Vyriausybė. 11. 13. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. 14. Valstybės tarnautojui, kurio pareiginė alga neturi pareiginės algos koeficientų intervalo, šio straipsnio nuostatos dėl perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš pareigų, pareiginės algos mažinimo ir didinimo netaikomos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
18Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir išdėstyti jį taip:39 straipsnis. Priedai
1Valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 2. Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, Esant poreikiui, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, atsižvelgiant į ilgalaikį atitinkamos profesijos kvalifikuotų valstybės tarnautojų trūkumą, Vyriausybė nustato tvarką, pagal kurią valstybės tarnautojui tam tikram apibrėžtam laikui gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3. Statutiniams valstybės tarnautojams mokami Statutuose nustatyti priedai už tarnybinį laipsnį, tarnybinį ar diplomatinį rangą.“
19Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
1 Pasiūlymas; Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos arba kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis;
23) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.“
20Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
7 Pasiūlymas; Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Apmokėjimas uUž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. nemokamas. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų“. Apsispręsti pagrindiniame komitete 21.
Seimo narė Milda Petrauskienė, 2016-06-30
7 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, išvados ir sprendimo perdavimo, valstybės tarnautojo skundų dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo eigos ir rezultatų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Apsispręsti pagrindiniame komitete
22Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 51 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
turi atlyginti savo neteisėta kalta veika įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą. 3. Įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Atlyginant žalą išieškoma suma per mėnesį negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 5. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles.
Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. 6. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 6. 7. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
23Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
2 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 52 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi įstaiga privalo
reikalauti iš žalą padariusio savo neteisėta kalta veika valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir per mėnesį negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo“
24Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 65 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Valstybės tarnautojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę – darbo, poilsio ir švenčių dienomis komandiruotėje dirbtą laiką ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai valstybės tarnautojai yra išvykę karo prievolę administruojančių krašto apsaugos sistemos institucijų nurodymu;
4) artimųjų giminaičių, sutuoktinio ar sugyventinio, partnerio, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
5) donorams
6) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą – iki vienos 1 darbo dienos;
7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius;
8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose; nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) 8) kai valstybės tarnautojai juos į pareigas priėmusio asmens sprendimu nusiųsti ugdyti kompetencijas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Valstybės tarnautojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę – darbo, poilsio ir švenčių dienomis komandiruotėje dirbtą laiką ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai valstybės tarnautojai yra išvykę karo prievolę administruojančių krašto apsaugos sistemos institucijų nurodymu;
4) artimųjų giminaičių, sutuoktinio ar sugyventinio, partnerio, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
5) donorams
6) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą – iki vienos 1 darbo dienos;
7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius;
8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose; nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) 8) kai valstybės tarnautojai juos į pareigas priėmusio asmens sprendimu nusiųsti ugdyti kompetencijas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. 9) kai valstybės tarnautojai, kurie yra įstatymuose nustatytų asociacijų nariai, iš anksto informavę įstaigos vadovą, dalyvauja asociacijų arba asociacijų organų renginiuose – iki 20 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“.
25Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
2 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 66 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į
tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
26Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
3 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 69 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų darbo dieną ar naujai sudarytos kolegialios institucijos pirmajame posėdyje. Viceministras iš pareigų atleidžiamas pirmąją naujai paskirto ir pareigas pradėjusio eiti ministro darbo dieną.“
27Seimo narė Milda Petrauskienė,
2016-06-30
3 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 72 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Valstybės tarnybos departamento teisės:
1) nemokamai gauti iš įstaigų, valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą Valstybės tarnybos departamento funkcijoms atlikti;
2) nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą; jeigu šios įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju – ir Vyriausybės atstovui;
3) išnagrinėjus valstybės tarnautojo skundą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo eigos ir rezultatų ir nustačius galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi teisę kreiptis į aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovą dėl komisijos tarnybinės veiklos vertinimo eigai ir rezultatams įvertinti sudarymo ir dalyvauti tokios komisijos veikloje;
pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika;
naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3268 siūloma valstybės tarnybos reforma neeliminuoja esminių problemų, susijusių su tarnautojų kompetencijų vertinimo ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemos valstybės tarnyboje efektyvumu, todėl nesukuria kokybinių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiama Septynioliktosios Vyriausybės 2016-2020 metų programa, o minėtas įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, XVI skyriaus „Valstybės valdymas“ nuostatas, skirtas valstybės tarnybos pertvarkai, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Septynioliktos Vyriausybės programą, Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2.
6.2. Pasiūlymai:
sektoriaus darbo apmokėjimo sistemos, priešingai, siekiant sukurti sistemišką, pareigybėms keliamų reikalavimų vertinimu ir pareigybių hierarchijos principais grįstą viso viešojo sektoriaus sistemą, siūlytina vieningai įvertinti, keisti ir Seimui pateikti ne tik valstybės tarnautojų, bet ir valstybės politikų, pareigūnų, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetinių bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų ir kitų viešojo sektoriaus tarnautojų darbo užmokestį, socialines garantijas reglamentuojančius teisės aktus;
įstatymo projektą ir rengiant kitus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mokėjimą ir dydžius reglamentuojančius teisės aktus siūlytina konceptualiai įvertinti, kad valstybės tarnyba turi būti ribotos apimties, profesionali ir orientuota į veiklos rezultatus, todėl darbo užmokesčio viešajame sektoriuje didinimas turi būti siejamas išimtinai su viešojo sektoriaus pareigybių optimizavimu bei darbuotojų kompetencijų didinimu. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė
teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Politikos skyriaus vedėja Neringa Glebovė, Valstybės tarnybos departamento atstovai: direktorius Osvaldas Šarmavičius, vyriausiasis patarėjas Edvardas Žukauskas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovas Martynas Austys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti.
Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. lapkričio
kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui. Prieštaravimas Konstitucijai įvertintas Dėl atitikties Konstitucijai žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą Nr.102-P-36. Dėl nuostatos patikslinimo žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-30 * 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija. Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų.
Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Prieštaravimas Konstitucijai įvertintas Žr. 2015 m. rugsėjo 23 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą Nr.102-P-36. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar).
Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Svarstytinas šio ir kitų esminių reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. Pritarti
4Įvertinus projekto VII skyriaus,
reglamentuojančio tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. Pritarti iš dalies Naujuoju įstatymo projektu siekiama tarnybinės veiklos vertinimą atsieti nuo darbo užmokesčio sistemos, o vertinimo tikslas yra nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui bei identifikuoti kompetencijų ugdymo poreikį. Tarnybinės veiklos vertinimas nebesietinas nei su karjera, nei su skatinimu, taip, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai.
Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba) „įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. Pritarti
3
apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma, kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“. Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo (ne Seimo nario, Seimo Pirmininko ir t.t.) įgaliojimų laikui. Analogiško turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. Pritarti Apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką, tikslinga palikti dabar galiojančios redakcijos įstatyme esančią sąvoką. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
dalies konstrukcija, nes nėra aišku, ar požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik „kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems šioje dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti
12
esmės nėra reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. Pritarti 9.
nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto 4 straipsnio 1 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. Nepritarti
tarnybos principai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17
punkte nurodant asmenų kategorijas „giminaičiai“, „šeimos nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2 straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). Pritarti Taisytina į – „nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. Pritarti Tikslinti, kad šis įstatymas taikomas Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 12.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti
2
vietoj žodžių ,,kitas socialines bei ekonomines sąlygas“ įrašytini žodžiai
1
punktai dėstytini skaičiais, o ne raidėmis. Pritarti
2
nurodoma, kad „Valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų (išskyrus statutinių įstaigų vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“.
Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes: 1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu. Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko, savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės tarybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Todėl projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip klaidinanti, neapibrėžianti kai kurių valstybės įstaigų vadovų (įstaigų vadovų) specifinio statuso. Pritarti
1
ir 2 punktuose nustatomos tokios įstaigų kategorijos kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos
12
punkte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su
2
skaičius ir žodis „4 priede“ neturi būti dėstomi skliaustuose. Atsižvelgti
1
išdėstant tipinius reikalavimus valstybės įstaigų vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams.
Pažymėtina, kad daugeliu atveju projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas. Pritarti
3
straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, ar profesinės kompetencijos nustatomos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. Pritarti
2
ir 4 punktuose vartojamos sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikaltimas“,
„korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra
apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje. Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų. Pritarti
27
punkto formuluotė „atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Pritarti
3 23.
Projekto 14 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. Atsižvelgti Taisytina vietoj „teisės aktai“ į
„įstatymai“. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
numato pasekmes – atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų – asmeniui, kuris nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Pritarti
2
siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje.
Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje. Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. Pritarti
3326
atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip „tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio vadovo“ (projekto 33 straipsnio 6 dalis), siūlytina atskleisti šių sąvokų turinį. Atsižvelgti Teisminė praktika jas taip pat naudoja, pvz. :
byloje Nr. 3K-7-197/2003. (<...> Teisės aktai artimų giminaičių darbo valstybės tarnyboje apribojimą sieja su jų tarpusavio tiesioginiu pavaldumu ar kontrole.
Būtent tiesioginio pavaldumo ar kontrolės kriterijus pateisina šiuos apribojimus, nes jais siekiama užkirsti kelią tiesioginiam valstybės tarnybos ir asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje privačių interesų konfliktui. Esant artimų giminaičių, tarnaujančių valstybės tarnyboje, tiesioginiam tarpusavio pavaldumui ar kontrolei, interesų konfliktas taptų nuolatiniu, kasdieniu reiškiniu, todėl valstybės pareigūnas nepajėgtų objektyviai ir nešališkai vykdyti savo funkcijų. <...>)
11
punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 65 straipsnio 9 dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. Pritarti iš dalies 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad konkurso būdu priimami karjeros valstybės tarnautojai ir nurodomos išimtys, kokie tarnautojai nėra priimami konkurso būdu, – išskyrus, kai <...> tęsiami pakaitinio valstybės tarnautojo santykiai šio įstatymo 65 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, t. y. visais atvejais ir esant skirtingoms sąlygoms, kai tęsiami pakaitinio valstybės tarnautojo santykiai, pakaitiniai valstybės tarnautojai nėra priimami konkurso būdu. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 28.
Projekto 17 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti nurodant, ar apie konkursus skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. Atsižvelgti Manytina, kad gali būti skelbiama ir pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas interneto svetainėje. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
vietoje žodžių „gali dalyvauti 4 metus“ siūlome įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne daugiau kaip 4 metams“. Pritarti
12
punkto formuluotė „valstybės įstaigų vadovai, kurie vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos „valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų, nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. Pritarti 31.
baigtinis sąrašas subjektų, kurių pasirinkimu asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Šios dalies
pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu. Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 161 straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas.
Pritarti Tikslinti 2 dalį apjungiant 2 ir 3 punktus, kad priima Seimo kancleris politiko teikimu arba pildyti 3 punktą, nurodant pasirenkančių subjektų teikimą. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
punkte tarp žodžių „paskyrimo“ bei „į šiame punkte“ įrašytinas žodis
28
į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „paskyrimas į minėtas pareigas nėra pasibaigęs“ rašytini žodžiai „paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. Pritarti
29
punkte sąlyga „kai teismo sprendimu į tas pareigas grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. Nepritarti VTĮ projekto 68 straipsnio 1 dalies
grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba, kai paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalyje tikslintina nuoroda – vietoj žodžių ,,į šiame punkte“ įrašyti žodžius
4 36.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ projektas bus taikomas ne tik karjeros valstybės tarnautojams, bet ir statutiniams valstybės tarnautojas, įstaigų vadovams, kurių atleidimo pagrindai numatyti specialiuose teisės aktuose, valstybės pareigūnams, siūloma formuluotė
„galimybės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą netenka asmenys, kai
jų įgaliojimai eiti pareigas prieš grįžtant į valstybės tarnautojo pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu <...> yra tinkama. Pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio
valstybės tarnautojas yra atleidžiamas iš pareigų (be drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos) – jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (7 punktas), jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų (8 punktas).
Valstybės kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės kontrolierius atleidžiamas iš pareigų įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui (analogiškos nuostatos aptinkamos ir kituose įstatymuose). 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
kalbiniu požiūriu tikslintina formuluotė „paskyrimo ar išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. Atsižvelgti
stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos. Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti. Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma.
Pritarti Tikslintinas straipsnio pavadinimas, keičiant į –
„Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą“. Tikslinti 2 dalį redakciniu požiūriu. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. Pritarti Tikslinti, nurodant „ kai nėra kitų įstatymu nustatytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimą“. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
punkte siekiama įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio. Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. Pritarti Taip pat atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į formuluotę “jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Įstatymo formuluotė suponuoja, valstybės tarnautojo subjektyvų norą (nenorą) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje.
Toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas, todėl žodžiai “ jeigu jis“ brauktini. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 punktas riboja galimybę vykti į užsienį ar mokytis ar kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti
14
dalies 3 punkte nustatyto ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu. Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. Pritarti
14
punkte vartojamas terminas „kita atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. Pritarti
nustatyti ne tik per kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti 45.
3011
numatyta, kad karjeros tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. Pritarti
pareigybei nustatytus reikalavimu ir kompetencijų profilį“
dalyse apibrėžiant valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. Pritarti
5
28 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį.
dalies nuostatų. Pritarti
straipsnio pavadinime prieš žodžius „perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. Pritarti
5
žodžio ,,kompetencijų“ įrašytinas žodis ,,profilio“. Pritarti
4
vartojama formuluotė „paprastai“ yra ydinga, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Pritarti
2
nėra aišku, ar kasmetinis yra tik valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. Atsižvelgti
334
profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“. Atsižvelgti
6
kita ko, numatyta, kad auginančių iki 1 metų vaiką moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų.
Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui palikti dabar galiojančios redakcijos formuluotę: „Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.“
atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). Atsižvelgti Eilinio ir neeilinio vertinimo nebelieka, tačiau veiklos vertinimo tvarka turėtų būti reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
reikėtų papildyti, reglamentuojant situaciją, kada iki tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. Pritarti Tikslinti nuostatą, kad likus mažiau nei 3 mėn.<...> vertinamas tarnybinės veiklos vertinimo metu. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
prieš skaičių ir žodį „1 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Atsižvelgti
aiškiai reglamentuoti, kaip vertinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai.
Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Pritarti Tikslinti, kaip vertinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. Neatsižvelgti Paskutiniojo tarnybinės veiklos vertinimo už kalendorinius metus metu turėtų būti vertinamos ir jo kompetencijos už visą kadenciją. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatoma, kad valstybės įstaigos vadovo (įstaigos vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese. Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. Atsižvelgti Vertinime dalyvauja daug subjektų ir rezultatai apibendrinami (sumuojami).
Projekto 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės įstaigos vadovo kompetencijas vertina jis pats, jį į pareigas priimantis asmuo (Vyriausybės įstaigų vadovų atveju – Ministras Pirmininkas) ir jam pavaldūs valstybės tarnautojai bei jam nepavaldūs su įstaigos vykdomomis funkcijomis tiesiogiai susiję padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas einantys valstybės tarnautojai. Įstaigos vadovo kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo. Valstybės įstaigos vadovo vertinime dalyvauja platesnis vertintojų ratas, nei nurodyta pastaboje. Platesnis vertinančiųjų ratas leistų objektyviau įvertinti valstybės įstaigos vadovo kompetenciją. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
tarpusavyje, projekto 34 straipsnio 10 dalyje po žodžių „įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. Pritarti
11
vartojamas terminas „gali nustatyti“ yra ydingas, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. Pritarti
3
nėra aišku, kokių šalių „abipusis susitarimas“ turimas omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. Atsižvelgti Siūlytina formuluotė „bendru susitarimu“ 63.
5
nėra aišku, ką atitinka ar su kuo siejamas šioje normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 72 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų. Pritarti Siūloma žodžius „atitinkamo laikotarpio“ braukti. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
antrajame sakinyje po skaičiaus ir žodžio “5 procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. Pritarti
31
punktas derintinas su projekto 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20, 22 punktai numato ir kitus atleidimo pagrindus, sietinus su valstybės tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. Pritarti
5
tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. Pritarti
3
dalyse reglamentuojama iš pareigų atleisto valstybės tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius).
Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas
užsienyje). Spręsti pagr. komitetui
4
grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan. Nepritarti Jeigu valstybės tarnyba grindžiama karjeros principu, taip pat svarbūs yra ir laipsninės motyvacijos elementai, todėl tikslinga, pareiginės algos kėlimą daryti laipsninį. Taip pat galima situacija, kai priimamas valstybės tarnautojas gautų didesnį atlyginimą už jau dirbantį tokiose pačiose pareigose eilę metų, kai jo atlyginimas nedidinamas. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 70.
Projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. Nepritarti Tokiais atvejais pareiginės algos skyrimas numatytas 38 str. 7 d. 4 - 5 punktuose. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. Pritarti Siūloma nustatyti, kad didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nurodoma, kad „Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo.
Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas - tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu ar abiem pagrindais. Neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Be to, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Pažymėtina, kad vienas projekto tikslų ir yra atsisakyti šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kai nemažą darbo užmokesčio dalį gali sudaryti priedai. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui sukonkretinti nuostatą teisinio aiškumo ir apibrėžtumo prasme, nustatant aiškius kriterijus. Konstitucinio Teismo (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d.) nutarimuose yra pažymėta, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuostata turėtų būti suderinta su projekto 62 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „<...> Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad 41 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, jog darbuotojo prašymu už budėjimą galėtų būti kompensuojama kaip nors kitaip, nei nurodoma
13
vienodumo teisės aktuose, siūlytina projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“.
Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. Pritarti
16
punkto nuostatoje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. Pritarti
2
nurodoma, kad dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo iki
įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimas minėtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. Pritarti Dėl pastabos tikslintina 2 dalies paskutinis sakinys.
Tačiau abejotina, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui siūloma išmokėti 2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka, kaip skatinimas (už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą bei įstaigos vadovui, kai tarnybinė veikla įvertinta labai gerai) yra pagrįsta, kai projekto tikslas - tarnybinės veiklos vertinimas nebesietinas nei su karjera, nei su skatinimu. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustačius subjektą, priimantį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų. Atsižvelgti
22
punktas tikslintinas nustatant, kad turima omenyje įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. Pritarti
6
pasigestina aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų. Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...>“ (6 dalis). Toks reguliavimas sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui, kiltų teisminiai ginčai. Todėl nurodytos projekto nuostatos tikslintinos.
Pritarti Nurodytos projekto nuostatos tikslintinos. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyse neaišku, kokia informacija gali būti laikoma „oficialia“. Pritarti
2
projekto 47 straipsnio 2 dalyje nurodant terminą „nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Pritarti Po žodžių „ikiteisminio tyrimo“ įrašyti žodį
“nutraukimo“. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
vietoje žodžio ,,praneša“ įrašytinas žodis ,pranešė“. Pritarti
4
tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o 5 dalyje nustatyta, kad išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos 4 dalies formuluotės santykis su šiomis padarytos materialinės žalos išskaitymo taisyklėmis. Pritarti iš dalies. 51 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu tarnautojas savo valia neatlygino žalos, tai bendra išskaitoma suma negali viršyti vidutinio darbo užmokesčio, o 5 dalis numato, kad per mėnesį galima išskaityti neviršijant 20 procentų priklausančio darbo užmokesčio. Teisinio aiškumo požiūriu tikslingiau sukeisti 4 ir 5 dalių nuostatas vietomis. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 84.
Projekto 51 straipsnio 5 dalies nuostata turėtų būti perkelta į 4 dalį nustatant, kad išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Šio straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys, nustatantis žalos išieškojimą teisme, turėtų būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. Pritarti
nustatyti analogiškas įstaigos regreso teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais. Atsižvelgti
3
reikėtų patikslinti rašytinio pareiškimo institucijos vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. Pritarti
3
nustatoma, kad kolegialios institucijos vadovo ar nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. Pritarti Tikslintinas 51 straipsnis ir 52 straipsnio 2 dalis. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 88.
Projekto 54 straipsnyje 2 dalyje pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Atsižvelgti Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį dėl nuostatų suderinimo . 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
vietoje žodžio „mokamą“ įrašytinas žodis „apmokamą“. Pritarti
3
straipsnio 3 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Atsižvelgti
6
svarstytina nustatyti didžiausią išmokamą kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio 1-3 dalys), bet ir jo sužalojimo ar sunkaus susirgimo atveju (63 straipsnio 4, 5 dalys). Spręsti pagr. komitetui, derinant su SRDK
tekste tam tikra laiko trukmė nurodoma skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio ,,dviejų“ įrašyti skaičių ,,2“. Atsižvelgti
2
nuostata „kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus..
Pritarti Siūloma 66 str.2 d.:
“2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į
tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.“
12
punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Atsižvelgti
1
ir 8 punktų nuostata „asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybės politikas ar institucija tarnautoją pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. Pritarti Žodis “priėmusio“ keistinas į „pasirinkusio“
26
punkte vietoje žodžių „vadybinių ir lyderystės“ įrašytinas žodis „vadovavimo“. Pritarti
7
žodžio ,,tarnybinei“ įrašytinas praleistas žodis ,,būtinybei“. Pritarti
2015-06-30 * 98.
Projekto 1 ir 2 priedai turėtų būti suderinti tarpusavyje, nes 1 priedo „Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje “Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė” – 12 grupių. Jokiose kitose projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. Atsižvelgti
pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 1 priedą (7 ir 8 eilutes). 100. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 P 100.
dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. Pritarti
3
dalyje nurodyti terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“, „iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo. Analogiška pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. Spręsti pagrindiniam komitetui Suderinti atskirose dalyse nurodytų pavedimų terminus, bei įsigaliojimo datą su kitais lydinčiaisiais projektais. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims.
Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. Pritarti Turėtų būti tikslinta į „neišnaudotos kasmetinės atostogos“
13
dalies 2 punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu pareiginė alga būtų padidinama arba sumažinama. 104. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-303 17, 18,19 P 104.
Neaiškus įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Pritarti Vietoj formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ keisti į „pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
4 Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama pagal tai, kaip jis priimamas į tarnybą (statuto nustatyta tvarka) ir pagal vykdomas funkcijas: 1. pagal tai, kad jis turi įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu (tokius įgaliojimus iš esmės turi kiekvienas valstybės tarnautojas – pavyzdžiui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas, Darbo inspekcijos specialistas ir t.t.) arba 2. neturintis įgaliojimų nepavaldiems asmenims, bet vadovaujantis statutiniams tarnautojams, arba 3. vykdantis kriminalinę žvalgybą, arba 4. vykdantis krašto apsaugos sistemos institucijoms priskirtas funkcijas, kurioms vykdyti būtina turėti specialiųjų žinių ir (ar) tarnybos patirties, arba 5. diplomatas. Toks statutinio valstybės tarnautojo pareigybės formulavimas iš esmės yra ydingas, nes leidžia itin plačiai interpretuoti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką. Kita vertus – sąvokoje vardijamos gana tikslios funkcijos (pvz. vadovavimas statutiniams pareigūnams, kriminalinė žvalgyba) arba apibrėžiama kaip funkcijos, kurioms vykdyti reikia specialiųjų žinių ir (ar) patirties. Tokia sąvoka yra ydinga, neišsami ir nesprendžia klausimo iš esmės. Projekte atsisakoma apibrėžties, jog statutiniai valstybės tarnautojai turi viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
Nebelieka numatymo, kad statutai nustato specialias priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Taip pat numatoma, jog statutiniai tarnautojai yra ir tie, kurie vadovauja statutiniams tarnautojams. Taigi, nors siūlomu valstybės tarnybos įstatymu siūloma nustatyti kai kuriuos iki šio nereguliuotus aspektus, tačiau kai kurių svarbių (liečiančių didelį skaičių valstybės tarnautojų) problemų šiuo įstatymu nesiūloma spręsti. Pavyzdžiui, įstatymo rengėjai nenustato esminio skirtumo tarp statutinio valstybės tarnautojo ir karjeros valstybės tarnautojo. Teigtina, kad įstatymo rengėjai neišsprendžia vienos sudėtingiausių valstybės tarnybos problemų – statutinės ir karjeros valstybės tarnybos atskyrimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintų Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių (toliau – Gairės) 3 punkte yra įtvirtinti požymiai, kuriuos atitinkančios pareigybės turėtų būti priskiriamos statutinėms – tai:
1) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, yra įgyvendinami tai institucijai ar įstaigai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ar funkcijos;
2) pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalinga tam tikros intelekto, asmeninės ir moralinės savybės, specialus dalykinis ir fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir kt.;
3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, suteikiami įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu;
4) tarnyba reglamentuojama specialiais teisės aktais (statutais ir (ar) institucijos, įstaigos veiklos įstatymais). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti siūlomą statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtį, joje numatant visus Gairėse numatytus esminius statutinio valstybės tarnautojo statuso, išskiriančio jį iš kitų valstybės tarnautojų, elementus.
Statutinio pareigūno statuso ypatumai turėtų atsispindėti tiek sąvokoje, tiek sudarant pareigybių aprašymą (sprendžiant dėl statutinio tarnautojo pareigybės poreikio). Pasiūlymas Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, įstatymu patvirtinto statuto arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – Statutas) nustatyta tvarka priimtas į pareigas statutinėje įstaigoje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas bei uždavinius, ir kuriems atlikti jis turi atitikti būtinus sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimus, turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis statutiniams valstybės tarnautojams, taip pat diplomatas. Statutines įstaigas nustato įstatymai. Nepritarti Pagrindinis statutinio tarnautojo ir nestatutinio tarnautojo skirtumas – statutinis tarnautojas eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje jis vykdo tai įstaigai teisės aktais pavestas specifines funkcijas. Pagal tokią formuluotę jis negali vykdyti įvairių vidaus administravimo funkcijų. Kartu su šiuo požymiu sąvokos apibrėžime nurodomi ir papildomi, t. y. įgaliojimų sau nepavaldiems asmenims turėjimas ir kiti. Viešojo administravimo įgaliojami viešojo administravimo įstatyme suprantami žymiai siauriau negu statutiniams tarnautojams suteikiami įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl formuluotės „viešojo administravimo įgaliojimai“ atsisakyta. Svarbu, kad statutinės įstaigos gali būti nustatytos tik įstatymais. Todėl kol Darbo inspekcija ar kita tarnyba nepriskirta prie statutinių įstaigų, jose negali būti statutinių tarnautojų.
Pastaboje siūlomas statutinio tarnautojo apibrėžimas daug kuo panašus į pasiūlyta projekte, tačiau jame neįvertinta tai, kad kai kurie statutiniai tarnautojai vykdo kriminalinę žvalgybą, ir neįrašius šio požymio jie nebūtų laikomi statutiniais, taip pat formuluotė
„sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių
savybių reikalavimus“ yra bendro pobūdžio, kuri neparodo statutinio tarnautojo išskirtinumo. 2. 72 Įstatymo projekto 7 str. 2 d. siūloma itin apriboti kolektyvinės sutarties ribas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir naujojo darbo santykių – teisinio socialinio modelio nuostatos teikia pirmenybę individualiems šalių ir kolektyviniams susitarimams. Pabrėžtina, jog kai kurios darbo užmokesčio sudedamosios dalys yra ir turėtų būti kolektyvinių sutarčių reguliavimo dalykas – kolektyvinės sutartys gali ir turėtų reguliuoti tai, kas nėra tiesiogiai sureguliuota įstatymu – pavyzdžiui priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis dydį, priemokos už nukrypimą nuo įprasto krūvio dydį – tai leistų pasiekti susitarimą tam tikroje šakoje, todėl šios nuostatos negalima atsisakyti. Europos Sąjungos politikoje socialinio dialogo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių. Lietuvoje tam, kad vyktų šakos socialinio dialogo plėtra buvo ir yra skiriamos struktūrinių fondų paramos lėšos, tuo tarpu parengtu įstatymo projektu šakos socialinį dialogą valstybės tarnyboje ketinama riboti net ir šakos masto derybas. Atkreiptinas dėmesys, jog NPPSS 2013- 2014 m. vykdo Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus biudžeto asignavimus, projektą – Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje Nr. VP1-1.1-SADM-02-K-01-004.
VP1-1.1-SADM-02-K-01-004. Minėto projekto vienas iš rezultatų rodiklių yra šakos kolektyvinių sutarčių Lietuvos policijoje, Kalėjimo departamente bei Lietuvos muitinėje pasirašymas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reguliavimą, buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl įgaliojimų Policijos departamentui, Muitinės departamentui ir Kalėjimų departamentui pasirašyti šakos kolektyvines sutartis. Sprendimas dėl įgaliojimų pradėti kolektyvines derybas (tačiau ne pasirašyti šakos kolektyvines sutartis) buvo priimtas po 5 mėnesių nuo kreipimosi, kas turėjo neigiamos reikšmės projekto vykdymo terminams. Taigi, šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 5¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas sukuria pareigą vykdyti papildomą procedūrą - kreiptis įgaliojimų į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kas iš esmės apsunkina kolektyvinių santykių plėtojimą. Todėl viešajame sektoriuje sudaryti šakos kolektyvinę sutartį tampa daug sunkiau nei privačiame sektoriuje. Be to, pagal Įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį kolektyvinių santykių šalis – iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga – nėra laisva ir savarankiška spręsti dėl socialinės partnerytės plėtojimo formos. Vyriausybei ar įgaliotai institucijai nesuteikiant įgaliojimų ar vilkinant šį procesą gali būti užkirstas kelias socialinę partnerystę įgyvendinti pasirašant šakos ar nacionalinę kolektyvines sutartis. Kadangi tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų steigėjai būna susipažinę su pavaldžių/įsteigtųjų įstaigų poreikiais plėtoti socialinę partnerystę kolektyvinių sutarčių pagrindu, būtų netikslinga numatyti išimtinai tik Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo poreikio. Pasiūl;ymas Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: 2.
Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir tos viešojo administravimo veiklos srities įstaigų steigėjo ar jo įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. Nepritarti Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimuose yra pažymėta, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu..Projekte siūloma darbo apmokėjimo koncepcija su minimaliu skaičiumi papildomų mokėjimų prie pareiginės algos. 3. 74 Įstatymo projekte nustatomi griežti ribojimai įstaigos lygio kolektyvinėms sutartims – draudžiama susitarti dėl papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Įstatymo norma gali būti paaiškinta siekiu darniai planuoti valstybės (kartu ir valstybės institucijų) biudžetą. Vis dėl to, tokia griežta norma gali būti interpretuojama taip, kad jokia kolektyvinė sutartis negali būti pasirašyta jau vien dėl to, kad papildomų išlaidų sukels pačios sutarties atspausdinimas, paviešinimas. Žinoma, tai hiperbolizuotas pavyzdys, tačiau normos konstrukcija leidžia praktiškai bet kokiu pretekstu atsisakyti sudaryti įstaigos kolektyvinę sutartį. Siūlytina atsisakyti tokios griežtos formuluotės ir paskatinti įstaigų lygio socialinį dialogą, nustatant, kad pavyzdžiui iki 10 proc. įstaigai skiriamų asignavimų gali būti perskirstomi įstaigos kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti.
Nepritarti Žr. 2 pastabos įvertinimą. Pagal Įstatymo nuostatas draudžiama tartis tik dėl sąlygų, susijusių su papildomomis lėšomis, o ne esamomis lėšomis. 4. 121 Įstatymo projekto 12 str. 1 d. siekiama numatyti tipinius reikalavimus aukštesniajam vadovui. Manytina, jog Įstatymo projekte aptartini ne tik aukštesniajam vadovui, bet taip pat ir įstaigoms vadovams keliami tipiniai reikalavimai, kadangi šiuo metu atskirose įstaigose dirbantiems vadovams keliami specialieji reikalavimai neretai yra skirtingi. Pvz. įstaigos vadovui galėtų būti keliami reikalavimai turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją; turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, einant vadovaujančias pareigas ir turint pavaldžių asmenų ir, jei įstaigos veikla susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu, mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. Svarstyti pagr. komitete Pagal projektą šiuos tipinius reikalavimus nustatytų Vyriausybė. Dėl įstaigų veiklos įvairovės ir visų šių įstaigų veiklos regioninio pobūdžio gal ir reikalingas lankstesnis reguliavimas, bet svarstytina ar tai nereikėtų įtvirtinti įstatymu. 5. 134 Nėra aišku, dėl kokių priežasčių aukštesniems vadovams siūloma nekelti specialiųjų ir profesinių kompetencijų reikalavimų. Abejotina ar tikrai aukštesniosios valstybės tarnybos pretendentams nėra reikalingos specifinės ir profesinės kompetencijos.
Atkreiptinas dėmesys, jog geroji personalo valdymo praktika teigia, kad atrankos į aukščiausias pareigybes turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į pretendento pasiekimus praeityje – t.y. atsižvelgiant į pretendentų praktiškai parodytą vadovavimo ir lyderystės kompetenciją žemesnėje institucijos hierarchijos sistemos vietoje. Dėl to manytina, kad šios kompetencijos yra svarbios ir turėtų būti nustatomos pagal konkretaus aukštesniojo vadovo vadovaujamos įstaigos pagrindines veiklos sritis. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
kompetencijos nustatomos tik šio Įstatymo 1 priede nurodytiems vadovams. Aukštesniesiems vadovams specialiosios ir profesinės kompetencijos nenustatomos Nepritarti Projekte pasirinkta koncepcija, pagal kurią akcentuojami aukščiausio lygmens vadovai vadovavimo ir lyderystės gebėjimai, mažesnį dėmesį kreipiant į jų ekspertines žinias. Be to, tik taip bus išvengta ribojimų pretenduoti eiti tokio pat aukšto lygmens vadovo pareigas, tačiau kitoje veiklos srityje. Pastaboje teisingai užsiminta, kad visų pirma bus vertinama jų vadovavimo ir lyderystės kompetencija. 6. 139 Iš Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies matyti, jog įstatymu siūloma suteikti Vyriausybei diskreciją spręsti dėl to, kad tam tikrų kategorijų tarnautojų gebėjimai nebūtų tikrinami. Pabrėžtina, jog tokia plati diskrecija iš esmės reiškia, jog Vyriausybė galės nuspręsti jog į bet kokias pareigas priimant, gali būti nevertinami aptariami gebėjimai. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas yra netinkamas, nes iš esmės suteikia Vyriausybei diskreciją netaikyti tų atrankos procedūros elementų, kurie užtikrina atrankos skaidrumą ir efektyvumą.
Jei siūlymo autoriai įžvelgia, jog priimant į kai kurias pareigas toks vertinimas nėra būtinas (pavyzdžiui kai pretendentas jau buvo vertintas prieš priimant į specialią mokymo įstaigą, o vėliau priimamas į valstybės tarnybą) – tai tokie atvejai (nebūtinai baigtinis sąrašas) turėtų būti aptarti įstatyme, kad būtų aišku, kokio laipsnio diskrecija yra suteikiama Vyriausybei. Siūloma atsisakyti 13 str. 9 dalies. Pritarti
Manytina, jog pagrindinės su konkursų organizavimu susijusios taisyklės turi būti nustatytos Įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Poįstatyminiai teisės aktai gali tik detalizuoti įstatymu numatytą reguliavimą. Be to, manytina, jog įstatymu būtina nustatyti subjektus, kurie dalyvauja konkurse ir vertina pretendentų tinkamumą eiti atitinkamas pareigas. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, objektyvumo ir viešumo, profesinių sąjungų atstovai į komisijų sudėtį turėtų būti įtraukiami nario teisėmis. Pažymėtina, jog šiuo metu profesinių sąjungų atstovai nario teisėmis dalyvauja statutinių valstybės tarnautojų atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijų sudėtyje (Vidaus tarnybos statuto 15 str. 7 d.). Manytina, jog toks profesinių sąjungų dalyvavimas didina pačių konkurse dalyvaujančių valstybės tarnautojų pasitikėjimą konkursų skaidrumu. Pasiūlymas:
Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 17 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojams. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
Konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Komisijos darbe nario teisėmis gali dalyvauti konkursą organizuojančioje įstaigoje narių turinčios profesinės sąjungos (toliau – profesinė sąjunga) arba, jeigu narių turi kelios profesinės sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, taip pat ne daugiau kaip 3 kiti visuomenės atstovai. Spręsti pagr. komitetui Reikia pažymėti, kad komisijos nario funkcijos – profesionaliai atrinkti geriausią kandidatą, o ne užtikrinti skaidrumą. Skaidrumui ir objektyvumui užtikrinti įstatyme nustatyti pakankami įrankiai – VTD kontrolinė funkcija, profsąjungų ir visuomenės atstovų dalyvavimas stebint. 8. 221 Projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, t.y. būti grąžintam be konkurso į lygiavertes arba žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, gali buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai. Statusą atkurti jie galės per 4 metus nuo atleidimo. Lietuvos Respublikos Konstutucijoje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kadencija trunka 4 metus. Manytina, jog toks terminas nėra atsitiktinis sutapimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visais kitais valstybės tarnautojo statuso atkūrimo atvejais yra nustatytas ženkliai trumpesnis terminas – 6 mėnesiai. Nėra aišku, kokiais motyvais remiantis kadenciją baigę valstybės įstaigų ir įstaigų vadovai yra privilegijuojami teise net ketverius metus po atleidimo iš pareigų atkurti valstybės tarnautojo statusą. Pasiūlymas:
Siūlytina suvienodinti valstybės tarnautojo statuso atkūrimo terminą, t.y. 22 str. 1 d.
išdėstyti taip:
7) buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai, – per 4 metus 6 mėnesnius nuo atleidimo iš pareigų dienos; Nepritarti Toks statuso atkūrimo terminas susijęs su valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų kadencijos trukme, o ne su Seimo kadencijos trukme. Todėl si pateikta prielaida nepagrįsta. Vienu iš projekto tikslu laikoma vadovų, ir ypač vadovaujančių įstaigoms, korpuso stiprinimas investuojant į jų vadovavimo ir lyderystės kompetencijas. Siekiama, kad sėkmingai dirbantys vadovai galėtų kuo ilgiau panaudoti savo gebėjimus valstybės tarnyboje, o pastangos stiprinti vadovų korpusą turėtų ilgalaikį poveikį. Dėl šių priežasčių, nutrūkus įstaigos vadovo statusui ir nesant galimybių jam iš karto įsidarbinti įstaigos vadovo pareigose, nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis gali paprastesne tvarka vėl įsidarbinti - centralizuotai netikrindamas vadovo gebėjimų. Reikia pastebėti, kad aptariamų pareigybių yra nedaug, todėl yra mažai galimybių per trumpą laiką jose įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisingai interpretuojamas 6 mėnesių terminas. Kai kuriais atvejais jis skirtas apibrėžti laiką, kurį jam ieškoma darbo vieta, ir skaičiuojant nuo išėjimo iš valstybės tarnybos, iki pakartotinio įsidarbinimo joje, gali praeiti ir daugiau negu 4 metai (pvz., jeigu tarnautojas išrenkamas Seimo nariu ir grįžta po kelių kadencijų arba tarnautojas išvažiuoja dirbti į ES institucijas ir pan.). Todėl pastaboje paminėta norma nėra diskriminuojanti arba suteikianti privilegijas. 9. 241 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Įstatymo projektu siekiama šią teisę įtvirtinti ir valstybės tarnautojams, tačiau ji iki šiol nėra garantuojama statutiniams valstybės tarnautojams.
Manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu, todėl ši teisė turėtų būti jiems suteikta. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Ši teisė suteikiama ir statutiniams valstybės tarnautojams, streiko metu užtikrinant minimalų gyventojams būtinų paslaugų teikimą; Nepritarti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų teisių, tarnybos sąlygų, garantijų ir kitų su tarnyba susijusių klausimų nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas – tam, kad atskirų tarnybų specifika būtų įvertinta specialiame teisės akte. Todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas kiekviena statute atskirai. 10. 242 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Įstatymo projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių.
Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 24 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:2 Valstybės tarnautojai, kurie yra įstaigoje veikiančios narių turinčios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia įstaigoje yra kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki
užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
1) atstovaujant 50 - 300 narių skiriama 10 valandų;
2) atstovaujant 500 - 1000 narių skiriama 50 valandų;
3) atstovaujant 1000 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.
Nepritarti Lyginant su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, įstatymo projekte nustatyta profesinėms sąjungoms palankesnė formuluotė – vietoj šiuo metu nustatytų „iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“ siūloma nustatyti „ne mažiau 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojai visų pirma privalo atlikti savo tiesiogines funkcijas, už kurias jiems mokamas darbo užmokestis. Pritarus pasiūlymui, valstybės tarnautojo tiesioginių pareigų atlikimui būtų skiriama mažiau negu pusė darbo laiko, o tai ženkliai apsunkintų įstaigos personalo administravimą, kadangi profesinės sąjungos veikloje dalyvaujančio valstybės tarnautojo dalį funkcijų tektų pavesti kitiems valstybės tarnautojams ir jiems už tai mokėti priemokas, o tai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. 11. 26 Siūloma radikaliai išplėsti ribojimą valstybės tarnautojams ir, be kita ko, stipriai apriboti visuomeninių organizacijų veiklą, uždraudžiant tarnautojams visapusiškai dalyvauti profesinių sąjungų, asociacijų, kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Visuomeninės organizacijos pagal galiojančią teisę taip pat gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą (Profesinių sąjungų įstatymo 24 str.3 d., Asociacijų įstatymo 11 str. 2 d., Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 3 d. ir kt.). Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas tarnautojams draudė būti „įmonės“ organo nariu. Pabrėžtina, kad „įmonė“ kaip juridinio asmens forma nėra tiesiogiai apibrėžta teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse aptariant juridinius asmenis sąvoka naudojama kartu su trinariu terminu: „įmonė, įstaiga, organizacija“, tačiau kodekse nedetalizuojama kas laikoma įmone, įstaiga, organizacija.
Civilinės teisės doktrina, juridinių asmenų formų pavadinimai leidžia išskirti šias tris juridinių asmenų rūšis pagal pagrindinį veiklos tikslą, kai įmonėms priskiriami juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas – pelno siekimas, įstaigos – viešiesiems interesams tenkinti skirti juridiniai asmenys, o organizacijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti organizacijos dalyvių interesus (pirmiausia asociacijos, profesinės sąjungos, politinės partijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, kooperatinės bendrovės ir pan.). Lietuvoje veikianti civilinės teisės sistema leidžia užsiimti ūkine komercine veikla visų rūšių juridiniams asmenims (neatsižvelgiant į pagrindinį veiklos tikslą). Pabrėžtina, kad su ūkine – komercine veikla susiduria praktiškai visi juridiniai asmenys – net ir pelno nesiekiančios organizacijos gali pavyzdžiui nuomoti patalpas, pardavinėti savo atributiką, leisti brošiūras/leidinius, savo tinklalapyje patalpinti trečiųjų asmenų reklamą ir iš to turėti ekonominės/komercinės naudos. Siūlomas apibrėžimas reiškia, kad valstybės tarnautojai vienu sprendimu yra eliminuojami iš nevyriausybinio sektoriaus – pavyzdžiui valstybės tarnautojas negalės būti profesinės sąjungos valdymo organo nariu, jei profesinė sąjunga prekiaus savo atributika (puodeliais, rašikliais ir pan.), o interneto puslapyje bus patalpinta reklama, arba negalės būti politinės partijos valdymo organo nariu, jei politinė partija siūlo įsigyti partijos atributikos arba turi įsigijusi patalpas, kurių šiuo metu nenaudoja tiesioginei veiklai ir tas patalpas nuomoja.
Tokie draudimai yra neproporcingi, nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta asmenų teise jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, politines partijas ir koperuotis, todėl iš esmės yra ydinga ir keistina. Pasiūlymas:
valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla
tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) pelno siekiančios įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
Pritarti iš dalies Siekiant šių nuostatų suderinamumo su galiojančiais teisės aktais, tikslintina siūloma formuluotė: „būti renkamu (skiriamu) pelno siekiančio juridinio asmens organo nariu“. 12. 28 Įstatymo projekto 28 str.
28 Įstatymo projekto 28 str. 1 d. siūloma numatyti, jog karjeros valstybės tarnautojas be konkurso galės būti perkeltas ne tik į lygiavertes bei žemesnes pareigas (kaip yra šiuo metu), bet taip ir į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Manytina, jog, siekiant karjeros skaidrumo, aukštesnės pareigos turi būti užimamos tik konkurso būdu. Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 28 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
vadovą) jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į kitas (išskyrus aukštesniojo vadovo ir įstaigos vadovo) lygiavertes ar žemesnes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Nepritarti Manytina, kad neverta apkrauti įstaigos įvairiomis procedūromis, jeigu apie kandidatą yra aiški teigiama informacija, ir jis puikiai tinka pareigoms, todėl tikslinga pasirinkti „pasitikėjimo darbdaviu“ koncepciją, tikint, kad jis elgsis protingai ir naudingai viešajam valdymui. Lygiagrečiai keliant įstaigų vadovų kompetenciją žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, įvedant 360 laipsnių jų veiklos vertinimo sistemą ir susiejant tolimesnį darbą tik su labai gerų jų veiklos vertinimu ir suteikiant daugiau laisvės valdant personalą, nenustatant nereikalingų apribojimų ( ko trūko dabartiniame įstatyme). Siūlomas kompetencijų modelis ir projekte įrašytos taisyklės padės patikrinti į aukštesnes pareigas keliamą tarnautoją ir įsitikinti, kad jis turi reikiamų gebėjimų, o kandidatai į vadovus be vadovavimo patirties turės pasitikrintini dar ir vadovavimo gebėjimus VTD. 13. 294 Įstatymo projekte nelieka nuostatos dėl būtinybės laikinai dėl tarnybinės būtinybės į kitas pareigas perkeliamo valstybės tarnautojo sutikimą įforminti raštu. Įstatymo projektas numato tik būtinybę gauti rašytinį pareigūno sutikimą, pastarąjį perkeliant į pareigas kitoje įstaigoje.
Siūlytina išlaikyti šiuo metu esamą reguliavimą, tokiu būdu užtikrinant, jog valstybės tarnautojo sutikimas bet kokiu atveju bus aiškiai išreikštas ir įformintas. Raštiško sutikimo buvimas palengvintų įrodinėjimo procesą, jei kiltų ginčų dėl valstybės tarnautojo perkėlimo teisėtumo. Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 29 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
kitas pareigas kitoje įstaigoje perkeliama į pareigas priimantiems asmenims šį klausimą suderinus ir esant valstybės tarnautojo rašytiniam sutikimui. Šis sutikimas nereikalingas karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją. Pritarti iš dalies
tarnautojo sutikimą
N Įstatymo projekte nebelieka šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo 18 str. 11 d. numatytos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas gali būti perkeltas ne tik į lygiavertes, bet ir į žemesnes bei aukštesnes pareigas, siūloma numatyti, kad perkeltas valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias jis perkeltas, bet ne mažesnis nei buvęs iki perkėlimo. Papildyti Įstatymo projekto 29 str. nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
valstybės tarnautojui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas
Įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas didesnis apmokėjimas.
Laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta; laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas arba statutiniam valstybės tarnautojui laikinai perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga. 15. 303 Neapibrėžtas maksimalus galima laikino perkėlimo terminas ir apmokėjimo už laikino perkėlimo metu atliekamą darbą tvarka. Siūlytina atsisakyti galimybės perkelti be tarnautojo sutikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d. nuostatą, siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
tarnautoją pagal šio straipsnio 2 dalį perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejus ir paskelbus mobilizaciją. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas. Perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas iki kol bus atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar mobilizacija ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais perkeliant ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gali būti netaikomi šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti tipiniai reikalavimai ir 13 straipsnyje nustatyti kompetencijų reikalavimai.
Alternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus). Nepritarti Perkėlimo terminai nustatyti 30 str. 4 d. Nuostata dėl perkėlimo be sutikimo analogiška nuostatai 29 str. 5 d.,. Manyme, kad nuostata pagrįsta, kadangi atskirais atvejais gali susidaryti ypatinga ir pavojinga daugeliui žmonių situacija, kurioje gali prireikti papildomų žmogiškųjų resursų. Konkrečiau detalizuotos nuostatos yra nustatytos Statute. 16. 33 Įstatymo projekte nenumatoma jokia valstybės tarnautojo atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinimo skalė, todėl nėra aišku, kaip turės būti atliekamas šis vertinimas. Įstatymo projekto 33 straipsnyje kalbama tik apie du įvertinimus:
1) Valstybės tarnautojas atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui;
2) Valstybės tarnautojas neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. Tačiau manytina, jog turėtų būti numatyti ir tarpiniai vertinimai, kadangi neretai gali būti susiduriama su tokiomis situacijomis, kai valstybės tarnautojas atitiks vienas kompetencijas, bet neatitiks kitų, arba dalį kompetencijų atitiks iš dalies. Iš Įstatymo projekto 33 str. nėra aišku, kaip turėtų būti elgiamasi šiais atvejais ir koks sprendimas turi būti priimamas – ar iš dalies arba tik dalį kompetencijų atitinkantis valstybės tarnautojas laikytinas atitinkančiu jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, ar neatitinkančiu. Įstatymo projekte nebenumatytas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų vertinime.
Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą, manytina, jog eliminuoti profesines sąjungos iš šio proceso yra nepagrįsta. Įstatymo projekto 33 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami tik tie atvejai, kai valstybės tarnautojas du metus iš eilės įvertinamas kaip neatitinkantis jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. Tačiau nėra aišku, kokių veiksmų turi būti imamasi tais atvejais, kai vienus metus valstybės tarnautojas įvertinamas kaip neatitinkantis šių reikalavimų. Manytina, jog nesiėmus jokių priemonių, kurios galėtų padėti vertinamam valstybės tarnautojui įgyti reikiamų kompetencijų, didėja tikimybė tokį pat įvertinimą gauti ir kito vertinimo metu. Įstatymo projekto 33 str. 5 d. numatyta, jog komisija valstybės tarnautojo veiklą vertina tik tuomet, kai jo kompetencijos įvertinamos kaip neatitinkančios jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui du metus iš eilės. Tačiau nėra aptarta tiesioginio vadovo įvertinimo apskundimo ar peržiūrėjimo galimybė tuo atveju, kai tokį įvertinimą tiesioginis vadovas pateikia pirmą kartą. Manytina, jog tokiu reguliavimu per didelė diskrecija suteikiama tiesioginiam vadovui, kuris, taupydamas įstaigos lėšas arba dėl kitokių subjektyvių priežasčių (asmeninių nesutarimų, antipatijų ir pan.) gali valstybės tarnautojo kompetencijas įvertinti neteisingai ir neobjektyviai. Įstatymo projekto 33 str. 7 dalyje siūloma valstybės tarnautojus skatinti tik nustačius išskirtinį asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą, tačiau nėra aišku, koks indėlis gali būti laikomas išskirtiniu. Dėl to siūlytina vertinamo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus vertinti juos kokybiškai ir kiekybiškai lyginant su kitų tokias pačias pareigas užimančių tos įstaigos valstybės tarnautojų pasiekimais. Be to, Įstatymo projekto 33 str.
7 d. įtvirtinta dispozityvi nuostata, suteikianti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui diskrecijos teisę skatinti valstybės tarnautoją arba jo neskatinti. Manytina, jog toks dispozityvus reguliavimas neišspręs šiuo metu esančios problemos, kuomet valstybės tarnautojams aukštesnė kvalifikacinė klasė suteikiama arba nesuteikiama ne pagal realius jų veiklos rezultatus, bet pagal įstaigos turimus valstybės biudžeto asignavimus. Įstatymo projekto33 str. 7 d. kalbama apie išskirtinio valstybės tarnautojo indėlio įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą vertinimą ir skatinimą už šį indėlį. Tačiau Įstatymo projekto 34 str. 5 ir 6 dalyse yra numatytas valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas skalėje nuo labai gerai iki nepatenkinamai ir galimybė šiuos vadovus skatinti už labai gerai įvertintą tarnybinę veiklą, nereikalaujant išskirtinių pasiekimų. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog valstybės įstaigų vadovams ir vadovams yra sudarytos palankesnės sąlygos gauti paskatinimą nei kitiems valstybės tarnautojams. Be to, manytina, jog valstybės tarnautojai, kurie neužima vadovaujančių pareigų, išskirtinių pasiekimų įgyvendinant visai įstaigai nustatytus tikslus gali pasiekti itin retais ir išskirtiniais atvejais, todėl racionaliau būtų vertinti ne valstybės tarnautojo indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus, bet atliekant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus tikslus bei uždavinius. Pasiūlymas: 33 straipsnis. Valstybės tarnautojų (išskyrus valstybės įstaigų vadovus ir įstaigų vadovus) tarnybinės veiklos vertinimas
tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. 2.
valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį ir įvertinti jo veiklos rezultatus. 3. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje. Šioje komisijoje valstybės tarnautojo kompetencijos taip pat peržiūrimos, kai to prašo pats valstybės tarnautojas. 4. Įstaigoje sudarytos komisijos išvada į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinė, ir į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. 5. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui du metus iš eilės arba nustatoma, kad 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, valstybės tarnautojas perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, kurioms nustatytam kompetencijų profiliui jis atitinka, arba, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, arba valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, – atleidžiamas iš pareigų. 6. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 7. Veiklos rezultatų vertinimo metu nustačius asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali paskatinti valstybės tarnautoją šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pinigine išmoka. Svarstyti pagr. komitete Pagal projektą nustatyta, kad pirmiausia, jeigu valstybės tarnautojas pilnai neatitiks kompetencijų profilio, turės ugdyti savo kompetencijas.
Jeigu bus aišku, kad tarnautojas negali išsiugdyti reikiamų kompetencijų, jis turės būti perkeltas į pareigas, kurioms jo kompetencijos yra pakankamos. Manytina, kad įstatyme neturėtų būti nuostatų, reguliuojančių įstaigų lygmens komisijų sudėties. Tai tikslinga reguliuoti poįstatyminiu lygmeniu. Jeigu tarnautojo kompetencijos bus nepakankamos, jis pagal projektą turės ugdyti savo kompetencijas. Pagal 33 str. 3 d. visais atvejais, kai bus nustatyta, kad tarnautojo kompetencijos nepakankamos, jos bus peržiūrimos komisijoje. 33 str. 7 d. nustatyta galimybė skatinti valstybės tarnautoją pinigais. Piniginis skatinimas privalo būti aptartas įstatyme, jis gali būti tik ribotas. Tačiau darbdavys gali naudoti kitas personalo skatinimo priemones. Apskritai skatinimas tai personalo valdymo priemonė, kuria darbdavys naudojasi arba nesinaudoja. Manytina, kad įstatyme neturi būti aptartos taisyklės kokiais atvejais darbdavys privalo skatinti, kokiais ne. Įstaigų vadovams pasirinkta kita vertinimo skalė. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tai palankiau vadovams. 17. 343 Siūlytina valstybės įstaigos vadovo kompetencijų vertinimo nepavesti jam pavaldiems valstybės tarnautojams, kadangi jų vertinimai dėl pavaldumo santykių ir galimo aukštesniojo vadovo spaudimo gali būti neobjektyvūs ir nepagrįstai jam palankūs. Manytina, jog tokį vertinimą galėtų atlikti įstaigoje narių turinčios (-ių) profesinės (-ių) sąjungos (-ų) atstovai arba anoniminės apklausos būdu - visi valstybės įstaigos vadovui tiesiogiai pavaldūs valstybės tarnautojai Nepritarti Numatoma, kad įstaigos vadovą vertins ne tik pavaldiniai, tačiau ir kitų įstaigų tarnautojai, jo vadovas. Abejotina ar sistema būtų objektyviausia, kai tokį vertinimą atliktų profesinės sąjungos atstovai ? Kai vadovą vertins pavaldiniai, bus užtikrintas vertintojų anonimiškumas.
Siūlytina tikslinti Projekto 37 str. 1 d. 4 p., konkretizuojant, kas būtų laikoma dalyvavimu projektinėje veikloje ir atitinkamai apmokėjimu už tokią veiklą. Nepritarti Šiame straipsnyje nurodomos darbo užmokesčio sudėtinės dalys. Kas yra laikoma projektine veikla, nurodyta Įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje. 19. 388 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog šiuo projektu siekiama atsieti valstybės tarnautojų darbo užmokestį nuo jų tarnybinės veiklos vertinimo. Viena vertus – taip kuriamos dvejos procedūros, kita vertus – pateikta sistema yra visiškai be jokių darbuotojų interesus ginančių saugiklių. Įstatymo projekto 38 str. 8 d. siūloma suteikti teisę valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui siūlyti padidinti valstybės tarnautojo pareiginę algą už aukštą jo tarnybinės veiklos kokybę, nors nėra nustatyta šios kokybės vertinimo procedūra, periodiškumas ir pan. Be to, tiesioginiam vadovui nėra pareigos siūlyti didinti valstybės tarnautojo pareiginę algą. Todėl galimi atvejai, kai toks siūlymas nebus rengiamas vien dėl asmeninių valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo nesutarimų arba įstaigos finansavimo stygiaus. Taigi, siūlomas reguliavimas nesprendžia Aiškinamajame rašte nurodytos subjektyviais kriterijais paremto darbo užmokesčio didinimo problemos. Dėl to siūlytina tobulinti šį reguliavimą ir numatyti, jog pats valstybės tarnautojas, manantis, jog jo tarnybinės veiklos kokybė yra aukšta, kartą į metus turi teisę savo tiesioginiam vadovui teikti motyvuotą prašymą dėl aukštesnės pareiginės algos nustatymo. Tiesioginis vadovas šį prašymą kartu su motyvuotu savo sutikimu arba nesutikimu turėtų perduoti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos didinimo. Svarstyti pagr. komitete Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju svarbūs keli veiksniai.
Visų pirma darbo užmokesčio pakėlimas įmanomas tik skirtų asignavimų ribose. Todėl asignavimų nebuvimas taip pat galimas ir įtikinantis argumentas nekelti darbo užmokesčio. Kitas dalykas, padalinio vadovas taip pat yra vadovas, kuris atsakingas už vadovavimą padaliniui, savo padalinio gerą darbą, už padalinio personalo skatinimą ir kt. Įmanomos įvairios situacijos: nuo puikaus vadovavimo ir puikių santykių tarp padalinio tarnautojų iki nesutarimų tarp vadovo ir pavaldinio, tačiau teisinį reguliavimą negalima orientuoti vien į neigiamų pavyzdžių prevenciją, o būtina orientuotis į sąlygų normaliam personalo valdymui sukūrimą. Asmeninių santykių sprendimui įstaigoje turi būti pasitelktos vadybinės priemonės. Numatoma, kad padalinio vadovas ne pats spręs dėl algos pakėlimo/mažinimo, o tik pateiks pasiūlymą, kurį vertins įstaigos vadovas – pagal įstaigos vidines taisykles. Įstatymo 38 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad darbo kokybės kriterijus nustatys Vyriausybė. Darbo užmokesčio keitimo terminai aptarti 38 str. 10 d. – nedažniau kaip kartą per metus. 20. 389 Nėra aišku, koks valstybės tarnautojo darbo kokybės blogėjimas laikytinas sistemingu, neaiškūs kokybės blogėjimo vertinimo kriterijai, periodiškumas ir pan. Dėl to sudaromos prielaidos tokiai situacijai, jog kai kurių valstybės tarnautojų darbo kokybės prastėjimo tiesioginis vadovas dėl subjektyvių priežasčių gali nevertinti, o kai kurių – vertinti itin preciziškai ir dirbtinai atrasti darbo kokybės prastėjimo požymių. Dėl to siūlytina darbo kokybės prastėjimo sistemingumą sieti su konkrečiais objektyviai pamatuojamais darbo kokybės rodikliais, pvz. valstybės tarnautojui per paskutinius tarnybos metus paskirtų tarnybinių nuobaudų (išskyrus tas nuobaudas, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai) skaičiumi, lyginant jį su visų analogiškas pareigas užimančių valstybės tarnautojų gautų tarnybinių nuobaudų kiekiu.
Taip pat siūlytina numatyti darbo kokybės vertinimo periodiškumą ir pareigą įstaigos vadovui nustatytu periodiškumu vertinti visus pavaldžius valstybės tarnautojus, tokiu būdu išvengiant galimos kai kurių valstybės tarnautojų diskriminacijos, nuolat juos vertinant ir didinant jų pareiginę algą arba kai kurių valstybės tarnautojų nevertinant, arba vertinant ir nuolat mažinant jų pareiginę algą. Pažymime, kad Įstatymo projekte nėra numatyta, iš kelių asmenų bus sudaroma komisija. Manytume, kad Įstatymo projekte ši informacija turėtų būti įtraukta. Svarstyti pagr. komitetui Tikėtina, kad pagal 38 str. 9 d. esant blogai valstybės tarnautojo darbo kokybei bus pasitelkta kolektyvinė nuomonė, šiame procese pagal projektą galėtų dalyvauti ir profsąjungos, kurios taip pat galės prisidėti prie objektyvaus šios situacijos įvertinimo. Įstatymo 38 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad darbo kokybės kriterijus nustatys Vyriausybė. Manytina, kad komisijos marių skaičius neprivalo būti nustatytas įstatyme. 21. Įstatymo projekto 40 str. 1 d. 1 p. atsisakoma priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą, vietoje jų numatant priemoką už laikiną kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijų vykdymą. Toks pasiūlymas nenaudingas valstybės tarnautojams, nes pavadinimo sąvoka yra siauresnė ir neapima visų atvejų, kai valstybės tarnautojas atlieka kitas pareigybės aprašyme numatytas arba nenumatytas funkcijas.
Be to, panaikinant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančia veiklą, pvz. apylinkės inspektoriams priskirti papildomas teritorijas, aiškinant, kad jie nepavaduoja kolegų ir tos teritorijos dar nebuvo niekam priskirtos. Tada pareigūnas neturėtų teisinio pagrindo kreiptis dėl papildomo apmokėjimo. Taip pat manytina, jog būtina palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl maksimalios galimos papildomų užduočių bei įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimo trukmės. Įstatymo projekto 40 str. 2 d. siūlomas iki 30 proc. pareiginės algos dydžio priemokos dydis. Toks dydis yra mažesnis nei numatytas šiuo metu galiojančioje Įstatymo 26 str. 3 d. numatytas dydis - iki 60 proc., nors priemokos mažinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Siūlomu Įstatymo projektu nėra sprendžiami kiti aktualūs valstybės tarnybos reguliavimo klausimai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata – pavyzdžiui nustatomos priemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas jau kuris laikas yra pakeistas taip, kad darbdavys įpareigojamas užtikrinti, kad kenksmingų sąlygų, kenksmingų veiksnių darbuotojas darbe nepatirtų, o pavojingi veiksniai būtų sumažinti iki priimtinos (toleruotinos) rizikos, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme siūloma palikti nuostatą, kuri tarsi pateisina kenksmingas darbo sąlygas, jei tik už jas sumokama priedas.
Suprantama, kad dalis valstybės tarnybos (ypatingai statutiniai valstybės tarnautojai) gali susidurti su tokiomis sąlygomis, kuriomis bus veikiama kenksmingomis sąlygomis (statutinių tarnautojai dažnai susiduria su papildomomis grėsmėmis vykdydami pareigą apsaugoti didesnį teisinį gėrį), tačiau šios išimtys neturėtų pateisinti Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo prasilenkimo su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų dvasia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 str. nuostatą kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija šiuo klausimu nedaro jokių išimčių. Pasiūlymas:
Siūlytina Įstatymo projekto 40 str. 1 d. 1 p. palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojams mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą. Siūloma pakeisti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, papildyti šio straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir nauja 2 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių ir punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:
raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu; 2.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, padidinant pareiginę algą nuosekliai šio Įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos intervalo ribose. Jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukščiausia nustatytose pareiginės algos intervalo ribose, jo pareiginė alga padidinama 10 procentų. Siūloma pakeisti Įstatymo 40 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytųos priemokųos dydis suma negali viršyti 30 60 procentų pareiginės algos. Nepritarti Pastaba iš esmės susijusi su vidaus tarnybos statutine sistema, kurios apmokėjimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. 22. 421 Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 42 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojai gali būti skatinami:
5) iki 2 pareiginės algos dydžio pinigine išmoka už veiklos rezultatus, įgyvendinant jo pareigybei keliamus tikslus bei uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas užimančių įstaigos valstybės tarnautojų veiklos rezultatus asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą arba kai valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
Pritarti iš dalies Tai gali būti taikoma statutinėje tarnyboje (ir gali būti pagrindu vertinant veiklos rezultatus), tačiau nestatutinėje tarnyboje paprastai yra kitaip. Projekte pasiūlyta formuluotė yra bendresnio pobūdžio, bet poįstatyminiu lygmeniu galėtų būti konkretizuojama. 23.
Įstatymo projektu siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojui gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl, vykdant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo priimtų sprendimų, kurie vėliau teismo tvarka panaikinami. Manytina, jog numatyto tokią atsakomybę, yra nepagrįsta, kadangi dažniausiai atitinkamą sprendimą ar veiksmą atliekantis valstybės tarnautojas vykdo savo tiesioginio vadovo pavedimą ir/arba valią, t. y. nepriima savarankiško sprendimo. Be to, neretai sprendimo priėmimo metu valstybės tarnautojas nežino ir negali žinoti, kad jo priimtas sprendimas vėliau teismo tvarka bus pripažintas nepagrįstu ir/arba neteisėtu. Tarnybinis patikrinimas tokiu atveju galėtų būti atliekamas tik esant akivaizdžių požymių, jog valstybės tarnautojas, žinodamas esamą teismų praktiką ir/arba teisinį reguliavimą, tyčia veikė priešingai, ir kai jis priėmė savarankišką sprendimą, t. y. pats pasirašė atitinkamą administracinį sprendimą, raštą ir pan. Pasiūlymas:
Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovas savo iniciatyva, arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Alternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus.
Nepritarti Aptariama Įstatymo 74 straipsnio 1 dalies nuostata yra įtvirtinta ir galiojančio VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje ir taikant šią nuostatą praktikoje, problemų nekyla, tokia nuostata įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Be to, valstybės tarnautojas atsakytų už padarytą tarnybinį nusižengimą tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta jo kaltė. Šis straipsnis koreguotinas pagal TD pastabą. 24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina reglamentuoti tarnybinių nuobaudų ir sprendimų dėl asmens pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą apskundimo tvarką. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 47 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Būtų perteklinis reguliavimas. ABTĮ nustato, kad administraciniai teismai sprendžia tarnybinius ginčus. Manytina, kad projekte netikslinga kartoti kitų įstatymų nuostatų. 25. Naujajame socialiniame modelyje (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) materialinės atsakomybės instituto apskritai nelieka ir materialinė atsakomybė nėra niekaip ribojama. Darbuotojai, priešingai nei valstybės tarnautojai turi galimybę išsiderėti papildomas darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu valstybės tarnautojų veikla reglamentuota įstatymo, todėl priimant naująjį socialinį modelį neturėtų būti bloginama esama valstybės tarnautojų padėtis. Pasiūlymas:
neteisėta kalta veika įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Atlyginamos žalos dydis ribojamas trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžių suma, jei žala nėra padaryta tyčia arba įstatymu nėra numatyta kitaip. Nepritarti Analogiška materialinė atsakomybė nustatyta ir galiojančiame VTĮ, todėl nereikėtų mažinti nustatytų materialinės atsakomybės apribojimų. 26. 56 Siūloma kasmetines atostogas skaičiuoti ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Tokiam siūlymui pritartina, tačiau manytina, jog Įstatymo projekto 56 str. siūloma per trumpa kasmetinių atostogų trukmė. Darbo kodekso 172 straipsnyje numatyta, jog darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau tokiu atveju viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Likusios kasmetinių atostogų dalies skaidymo į mažesnes dalis skaičius ir vienu metu suteiktinų kasmetinių atostogų trukmė nėra reglamentuoti, taigi, dėl jų galima susitarti. Vadinasi, valstybės tarnautojai, imdami vieną ne trumpesnę nei 14 kalendorinių dienų trukmės atostogų dalį, privalo į šį laikotarpį įskaičiuoti du savaitgalius, taigi, iš viso 4 dienas. O likusias 14 kasmetinių minimalių atostogų dienas jie gali derinti su vadovais ir imti darbo dienomis. Tokiu būdu šiuo metu valstybės tarnautojai turi galimybę susitarti dėl 24 darbo dienų trukmės minimalių kasmetinių atostogų suteikimo. Valstybės tarnautojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojai, pripažinti neįgaliaisiais, turi galimybę pasinaudoti
valstybės tarnautojai turi galimybę pasinaudoti 38 darbo dienų trukmės kasmetinėmis papildomomis atostogomis. O Įstatymo projekto 56 str.
O Įstatymo projekto 56 str. 1 d. siūloma esamą valstybės tarnautojų padėtį pabloginti, numatant tik 22 arba 30 darbo dienų trukmės kasmetines minimalias bei 36 darbo dienų kasmetines papildomas atostogas. Pasiūlymas Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 30 31 darbo dienos trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 38 darbo dienų trukmės. Nepritarti Projekte kalendorinėmis dienomis skaičiuojamos atostogos adekvačiai išverstos į darbo dienas, todėl pati atostogų trukmė netrumpėja. 27. Įstatymo projekte nebelieka nuostatos dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti Siūloma Įstatymo projekte įtvirtinti šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 38 straipsnyje numatytą nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Atsižvelgti Nemokamų atostogų suteikimas projekte yra prailginamas iki 1 metų, todėl šios atostogos galėtų apimti ir šį atvejį. 28. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Ši atostogų rūšis naujuoju socialiniu modeliu (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) yra naikinama.
Pabrėžtina, kad be kitų aplinkybių, valstybės tarnautojai gali dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje būtent naudodamiesi šia atostogų rūšimi. NPPSS duomenimis būtent taip dalis krašto apsaugos savanorių ir daro
Manytina, kad šiuos atvejus galėtų apimti valstybės tarnautojams suteikiamos nemokamos atostogos. 29. 64 Įstatymo projektu siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas šalių susitarimu. Tačiau galimi atvejai, kai į pareigas priėmęs asmuo dėl subjektyvių priežasčių nenorės tartis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybos laiko pratęsimo, nors valstybės tarnautojo veiklos rezultatai ir turimos kompetencijos atitiks keliamus reikalavimus. Šiuo metu nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis į pareigas priimantis asmuo turėtų spręsti dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo, taigi, ir nėra galimybių patikrinti vadovo sprendimo pagrįstumo. Dėl to siūlytina numatyti, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnyba pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatyta, jog jo kompetencija atitinka pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 64 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: 1.
1 d. ir ją išdėstyti taip:
1Karjeros valstybės tarnautojo,
kuriam suėjo 65 metai, tarnyba gali būti pratęsta jo ir į pareigas priėmusio asmens susitarimu pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo turima kompetencija buvo įvertinta kaip atitinkanti pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. Pritarti iš dalies Siūlyti 64 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1.Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, tarnyba gali būti pratęsta jo ir į pareigas priėmusio asmens susitarimu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo turima kompetencija buvo įvertinta kaip atitinkanti pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“
Siekiant išvengti galimų ginčų dėl to, ar valstybės tarnautojas neatvyko į tarnybą tiesioginio vadovo leidimu, ar informavęs vadovą, tačiau jam nesutikus (taigi, be pateisinamos priežasties, už ką gali būti taikomas atleidimas iš tarnybos) būtina aiškiai įtvirtinti tiesioginio vadovo sutikimo formą. Manytina, jog įrodinėjimo prasme tinkamiausia yra rašytinė forma, tačiau raštiškam sutikimui gauti valstybės tarnautojas turėtų vykti į tarnybą, o tai kai kuriais atvejais (pvz. ūmaus apsinuodijimo ir pan.) gali būti sudėtinga. Dėl to siūlytina numatyti galimybę tiesioginio vadovo raštišką sutikimą gauti elektorinių ryšių priemonėmis (el. paštu, faksu, SMS žinute ir pan.). Taip pat siūlytina atsisakyti reguliavimo, jog ši galimybė suteikiama tik sveikatos sutrikimo, kadangi sveikatos sutrikimą patvirtinantis dokumentas yra laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kiti galimi įrodymai, kuriuos turintis valstybės tarnautojas nevyksta į tarnybą be atskiro tiesioginio vadovo leidimo, tačiau tuo laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
O nustačius reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas galėtų neatvykti į tarnybą dėl sveikatos sutrikimo, neturėdamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimo ar kitų įrodymų, gali sukelti praktinių problemų dėl sveikatos sutrikimo buvimo įrodinėjimo. Dėl to siūloma šią garantiją taikyti visais atvejais, kai valstybės tarnautojas gauna tiesioginio vadovo leidimą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 65 str. 1 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
užmokestis:
7) kai valstybės tarnautojai gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų darbo dienų per 6 mėnesius; Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 65 str. 1 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
“7) kai valstybės tarnautojai gavę tiesioginio vadovo raštišką
(įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų darbo dienų per 6 mėnesius;”
Siūloma numatyti, jog tais atvejais, kai valstybės tarnautojas komandiruojamas į užsienį ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, jam nemokamos su komandiruote susijusios išlaidos, o mokama kompensacija ir ne mažiau nei 50 proc. darbo užmokesčio.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui į užsienį komandiruojamam valstybės tarnautojui mokama kompensacija, skaičiuojant su 50 proc. jo darbo užmokesčio, būtų didesnė nei trumpesniam laikotarpiui komandiruojamam valstybės tarnautojui mokamos su komandiruote susijusios išlaidos kartu su 100 proc. jo darbo užmokesčio. Pasiūlymas:
Siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui komandiruojama valstybės tarnautojui mokama bendra išmokų suma būtų didesnė nei komandiruojamam trumpesniam laikotarpiui Nepritarti Įstatymo 65 straipsnio 6 dalyje nurodytoms komandiruotėms į užsienį ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taikomos Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos. 32. 66 Įstatymo projekto 66 straipsnio 1 dalimi norima numatyti, jog į tarnybos stažą nebus įskaitoma nemokamų atostogų trukmė, nors šiuo metu nemokamos atostogos į stažą yra įskaitomos. Manytina, jog, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtų lūkesčių apsaugą, turi būti tęsiama šiuo metu numatyta garantija. Pasiūlymas. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 5 straipsnio 2-6 dalyse nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, taip pat išskyrus darbuotojus), metų skaičius. Tarnybos
(darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas atostogų, išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas nemokamas atostogas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo
institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, laikinojo nedarbingumo laikotarpiai ir teismo sprendimu į pareigas grąžinto anksčiau jas ėjusio valstybės tarnautojo priverstinės pravaikštos laikas. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatoma šio Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė ir priedo už stažą dydis. Nepritarti Laikotarpis, kai asmuo faktiškai neina valstybės tarnautojo pareigų, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neturėtų būti įskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, jog lyginant su galiojančiu reglamentavimu, projekte nemokamų atostogų reglamentavimas išplečiamas, manytina, kad netikslinga į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti šalių susitarimu suteiktų nemokamų atostogų laikotarpius ( 57str. 1d.), o manytina, kad būtų tikslinga įskaičiuoti tik valstybės tarnautojo reikalavimu suteiktų nemokamų atostogų laikotarpius Darbo kodekse nustatytais pagrindais (57 str. 2d.). 33. 68 Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 16 p. siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ne tik tuomet, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė už išvardytas nusikalstamas veikas, bet visais atvejais, kai jis pripažįstamas kaltu dėl tokių nusikalstamų veikų įvykdymo.
Taigi, toks valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš tarnybos ir tuo atveju, jei jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Manytina, jog toks valstybės tarnautojų teisinės padėties apsunkinimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo kuriuo jis pripažintas kaltu jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
Nepritarti Valstybės tarnautojo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis, nepriklausomai nuo to, ar buvo paskirta bausmė, ar pripažintas kaltu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Be to, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas atsakomybės principas, pagal kurį valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus arba tyčinio nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. 34. 681 Įstatymo projekto 68 str. 1 d.
įtvirtinti atleidimo iš tarnybos pagrindą – kai valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo
tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas ir suėjus šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui ar šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šią tarnybinę nuobaudą panaikinus anksčiau, valstybės tarnautojas į iki šios nuobaudos paskyrimo eitas pareigas negrąžinamas. Paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, valstybės tarnautojo sutikimo nereikalaujama, tad atleidimas šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 18 p. ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
18) valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, 46 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais; Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti Įstatymo 68 str. 1 d.18 p. taip:
„1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų,
kai:
18) valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje, 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais;“ Ir atitinkamai projektu keičiamo Įstatymo 46 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes
pareigas gali būti skiriamas tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka eiti žemesnių pareigų – atleidžiamas iš pareigų.“
Įstatymo projekto 68 str. 2 d. siekiama numatyti, jog į laikinojo nedarbingumo trukmę, kuriai esant valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, be kitų laikotarpių, neįskaitomas ir laikas per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos. Tokia išimtis šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo 44 str. 2 d. nėra numatyta.
pakeitimą sąlygojusios priežastys nėra nurodytos, manytina, jog šis pakeitimas nėra pagrįstas ir neturėtų būti atliekamas. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos arba sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Spręsti pagr. komitete Siekiama užtikrinti socialinę apsaugą asmenų, gaunančių socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos. 36. 697 Įstatymo projekto 69 str. 7 d. siekiama numatyti trumpesnius įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus nei numato esamas teisinis reguliavimas ( taip pat ir Darbo kodekso
padėties bloginimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo. Pasiūlymas Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 69 str. 7 d. ir jį išdėstyti taip:
pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 1 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 3 4 mėnesius Spręsti pagr. komitete
redakcija
tvarka valstybės tarnautojas, nesutinkantis su atleidimu, jo tvarka ar sąlygomis, turi teisę juos ginčyti.
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 69 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Siūloma Įstatyme įtvirtinti perteklinę nuostatą. Tokia galimybė nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. 38. Įstatymo projekto 70 str. 1 dalimi norima išplėsti atvejų, kuriems esant valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, sąrašą. Toks sąrašo išplėtimas nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog kai kurie atleidimo pagrindai yra susiję su valstybės tarnautojo teise užimti kitas pareigas. Tačiau laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais šių klausimų valstybės tarnautojas neturi galimybių spręsti, todėl numatant galimybę jį atleisti nepasibaigus laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiams, būtų nepagrįstai apribota valstybės tarnautojo teisė išreikšti savo valią dėl perkėlimo į kitas pareigas. Dėl to sutiktina ne su visais siūlomais atleidimo laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais pagrindais. Įstatymo projekto 70 str. 1 dalimi norima išplėsti atvejų, kuriems esant valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, sąrašą. Toks sąrašo išplėtimas nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog kai kurie atleidimo pagrindai yra susiję su valstybės tarnautojo teise užimti kitas pareigas. Tačiau laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais šių klausimų valstybės tarnautojas neturi galimybių spręsti, todėl numatant galimybę jį atleisti nepasibaigus laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiams, būtų nepagrįstai apribota valstybės tarnautojo teisė išreikšti savo valią dėl perkėlimo į kitas pareigas.
Dėl to sutiktina ne su visais siūlomais atleidimo laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais pagrindais. Nepritarti Įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindai yra susiję su paties valstybės tarnautojo valia arba objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių tarnybos santykiai negali tęstis valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu. 39. 702 Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėščia moteris ir valstybės tarnautojai, auginantys vaiką (-us) iki trejų metų, ve kitų pagrindų, negali būti atleisti iš pareigų taip pat ir dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Įstatymo projekto 70 str. 2 d. siūloma tokį atleidimo pagrindą taikyti ir minėtoms socialinėms grupėms priklausantiems valstybės tarnautojams. Siūlytina valstybės tarnautojų teisinės padėties nebloginti ir šiuo aspektu palikti šiuo metu esantį reguliavimą. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 70 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką
(vaikų) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu), 10 punkte (išskyrus atvejus, kai įstaiga likviduojama), 12, ir 15, 17, 18 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
Spręsti pagr. komitete Pažymėtina, kad pritarus pastabai, esant Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, nėščios valstybės tarnautojos, taip pat valstybės tarnautojo, auginančio vaiką (vaikus) iki trejų metų tolimesnis tarnybos santykių tęsimas taptų neįmanomas, sudarytų galimybes tokių valstybės tarnautojų piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip pat būtų pažeisti įstaigos interesai. 40. Kadangi Įstatymo projektu siūloma numatyti valstybės tarnautojo statuso atkūrimą ir kt. garantijas, išvardytas šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 49 str. 1 d. 6 p., manytina, jog šią informaciją būtina centralizuotai valdyti ir administruoti. Šią funkciją siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai, kaip yra šiuo metu. Taip pat manytina, jog yra būtina skelbti informaciją apie valstybės tarnybą, rengti ir Vyriausybei teikti ataskaitas apie Įstatymo ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Šias funkcijas siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai
nelieka nuostatų, susijusių su Valstybės tarnybos departamento direktoriui keliamais reikalavimais, jo kadencija, pavaldumu ir pan. Manytina, jog šiuos aspektus būtina reglamentuoti. Taip pat nebelieka Personalo valdymo komisijos. Manytina, jog viena komisija, centralizuotai koordinuojanti visų valstybės tarnybos įstaigų personalo politiką, yra reikalinga. Dėl to siūlytina jos neatsisakyti. Atsižvelgti Direktoriui bus keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems valstybės įstaigų vadovams.
Personalo valdymo komisija numatyta 71 str. 2 d. 4 p. 42. 76 Šiuo metu valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami visiems valstybės tarnautojams, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ketinama numatyti, jog kai kuriems valstybės tarnautojams (taip pat ir statutiniams) tarnybinis pažymėjimas bus išduodamas tik jei jis būtinas tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas būtų ydingas ir neatitiktų Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, pagal kurias kiekvienas darbdavys privalo ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kiekvienam darbuotojui įteikti pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą) ir privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
asmens pareigoms patvirtinti ar nustatyti bei pasirašyti elektroninius duomenis saugiu elektroniniu parašu. Tarnybinis pažymėjimas išduodamas į pareigas priimtiems arba paskirtiems valstybės tarnautojams, valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams, Pprofesinės karo tarnybos kariams, statutiniams valstybės tarnautojams ir darbuotojams, tarnybinis pažymėjimas išduodamas, jeigu jis yra būtinas šių asmenų tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Nepritarti Darbdavys nebeprivalo išduoti pažymėjimų, tas pakeitimas galioja nuo 2014 m. birželio 5 d. 43. Įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę valstybės institucijoms pasitelkti privačias personalo valdymo tarnybas. Iš esmės tokia situacija reikšti personalo valdymo funkcijos iškėlimą į išorę (angl. outsourcing), atskirų konsultavimo paslaugų įsigijimą, arba vadinamąją darbo nuomą – įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones.
Šių būdų įvairovė lemia, kad gali būti pasirinkti įvairūs, taip pat ir neefektyvūs modeliai, sudarantys prielaidas darbo užmokesčiui (personalo valdymui) skirtas lėšas panaudoti neskaidriai, siekiant viešajam interesui prieštaraujančių tikslų. Iš esmės personalo valdymo efektyvinimo problema yra susijusi su įstaigų negebėjimu pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių diegti naujoviškas personalo valdymo sistemas, taikyti efektyvius metodus, galiausiai – centralizuoti kai kurias funkcijas (ypač tais atvejais, kai įstaigos padaliniai/pavaldžios įstaigos veikia visoje šalyje). Įstatymo projekto rengėjai nedetalizuoja nei įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte kokia apimtimi ir kokia forma bus galima perduoti personalo administravimą ne valstybės tarnautojams. Siūlymas detaliau apibrėžti įstaigos vadovo kompetenciją (jos ribas) pasitelkiant personalo administravimo paslaugas teikiančių asmenų pagalbą. Svarstyti pagr. komitete
valdyti personalą gali padėti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo administravimo paslaugas teikiantys asmenys, atitinkantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Manytina, kad detalesnis teisinis reglamentavimas turėtų būti apibrėžtas bent jau poįstatyminiuose teisės aktuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
ir pasiūlymai:
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto NR.
XIIP-3268 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, komiteto pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komiteto nuomone, projektu siūlomas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio modelis, kai siekiama tarnybinės veiklos vertinimą atsieti nuo darbo užmokesčio sistemos, o vertinimo tikslas yra nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, yra priimtinas, tačiau komitetas kartu atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis siūlomi nustatyti valstybės tarnautojų pareigybinių algų koeficientai. Pažymėtina ir tai, kad projekto 2 priede siūlomi pareigybinių algų koeficientų dydžiai atskiroms politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms iškreipia valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Argumentai:
„Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai,
bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras.
Turi būti atitinkamai papildytos projekto nuostatos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikti privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą . Pasiūlymas: Išdėstyti 13 straipsnio 9 dalį taip: „Vyriausybė nustato asmenų, kurių darbo patirtis einant tam tikras pareigas nekelia abejonių jų turimais kognityviniais gebėjimais, bendrosiomis ir vadovavimo kompetencijomis, kategorijas, ir kurių šie gebėjimai ir kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Pritarti
2 Argumentai: Projekto 15 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“.
Atsižvelgiant į TD pastabą teiktinas siūlymas. Pasiūlymas: Išdėstyti 15 straipsnio 2 punktą taip: „2) kurio sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais arba vienas iš jų kontroliuotų kitą;“
12 Argumentai: Formuluotė “jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“ suponuoja valstybės tarnautojo subjektyvų norą (nenorą) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas, todėl žodžiai “ jeigu jis“ brauktini. Pasiūlymas:
Išdėstyti 26 str. 1 d.
1 d. 2 p. sekančiai: „2) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje , artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu
neturtinių įnašų;“
2 Pasiūlymas: Patikslinti 47 straipsnio 2 dalies 1 sakinį:
„2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta
ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo motyvuotos išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, o pradėjus ikiteisminį tyrimą arba atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, audito, piniginių ar kitokių vertybių revizijos (inventorizacijos) išvados, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. <..>“ Pritarti 5.
2 Argumentai: Projekto 66 straipsnio 2 dalies nuostata
„kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais,
sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus. Atsižvelgiant į TD pastabą teiktinas siūlymas. Pasiūlymas: Siūloma 66 str. 2 d. išdėstyti taip:
“2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos
stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.“
Sabatauskas, Stasys Šedbaras Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas)
nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti.
Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d.,
nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies ir projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 2.
nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija. Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų.
Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies ir projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 3. Projekte nenurodomi valstybės tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar).
Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Svarstytinas šio ir kitų esminių reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Įvertinus projekto VII skyriaus, reglamentuojančio tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. Svarstyti pagrindiniame komitete. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai. Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba) „įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. Pritarti. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant
„politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma,
kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“.
Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo (ne Seimo nario, Seimo Pirmininko ir t.t.) įgaliojimų laikui. Analogiško turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. Pritarti. 7. Tikslintina projekto 2 straipsnio 5 dalies konstrukcija, nes nėra aišku, ar požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik „kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems šioje dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti. 8. Projekto 2 straipsnio 12 dalis iš esmės nėra reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. Pritarti. 9. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto 4 straipsnio 1 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. Svarstyti pagrindiniame komitete. 10.
nurodant asmenų kategorijas „giminaičiai“, „šeimos nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2 straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). Pritarti. 11. Siekiant teisinio aiškumo bei sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. Pritarti. 12. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti. 13. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,kitas socialines bei ekonomines sąlygas“ įrašytini žodžiai ,,kitų socialinių bei ekonominių sąlygų“. Pritarti. 14.
dėstytini skaičiais, o ne raidėmis. Pritarti. 15. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
„Valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų (išskyrus statutinių įstaigų
vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes: 1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu. Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris
institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. Pritarti. 17. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu. Pritarti. 18. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje skaičius ir žodis „4 priede“ neturi būti dėstomi skliaustuose. Pritarti. 19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje išdėstant tipinius reikalavimus valstybės įstaigų vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad daugeliu atveju projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas.
Pritarti. 20. Siūlytina patikslinti projekto 13 straipsnio
tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. Pritarti. 21. Projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose vartojamos sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikaltimas“, „korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje. Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų. Pritarti. 22. Projekto 14 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotė „atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Pritarti. 23. Projekto 14 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. Pritarti. 24. Projekto 14 straipsnio 4 dalis numato pasekmes – atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų – asmeniui, kuris nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Pritarti. 25. Projekto 15 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje.
Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. Pritarti. 26. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip „tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio vadovo“ (projekto 33 straipsnio 6 dalis), siūlytina atskleisti šių sąvokų turinį. Svarstyti pagrindiniame komitete. 27. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 65 straipsnio 9 dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. Svarstyti pagrindiniame komitete. 28. Projekto 17 straipsnio 3 dalį siūlome patikslinti nurodant, ar apie konkursus skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. Pritarti. 29. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „gali dalyvauti 4 metus“ siūlome įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne daugiau kaip 4 metams“. Pritarti. 30.
formuluotė „valstybės įstaigų vadovai, kurie vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos „valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų, nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. Pritarti. 31. Projekto 20 straipsnyje nustatomas baigtinis sąrašas subjektų, kurių pasirinkimu asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Šios dalies 1 ir 4-9 punktuose tiesiogiai nurodomi subjektai, pagal 20 straipsnį pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu.
Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 16¹ straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas. Pritarti. 32. Projekto 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte tarp žodžių „paskyrimo“ bei „į šiame punkte“ įrašytinas žodis ‚išrinkimo“. Pritarti. 33. Atsižvelgiant į tai, kad paskyrimas į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „paskyrimas į minėtas pareigas nėra pasibaigęs“ rašytini žodžiai „paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. Pritarti. 34.
sąlyga „kai teismo sprendimu į tas pareigas grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. Pritarti. 35. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj žodžių ,,į šiame punkte“ įrašyti žodžius ,,į šioje dalyje“. Pritarti. 36. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su
„netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų
vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Svarstyti pagrindiniame komitete. 37. Projekto 22 straipsnio 6 dalyje kalbiniu požiūriu tikslintina formuluotė „paskyrimo ar išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. Pritarti. 38. Projekto 25 straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos. Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti.
Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma. Pritarti. 39. Projekto 25 straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. Pritarti. 40. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte siekiama įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio. Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. Pritarti. 41. Nėra aišku, kodėl projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas riboja galimybę vykti į užsienį ar mokytis ar kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti. 42. Neaiškus projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu.
Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. Pritarti. 43. Projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „kita atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. Pritarti. 44. Projekto 27 straipsnyje siūlytina nustatyti ne tik per kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti. 45. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. Pritarti. 46. Projekto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžiant valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. Pritarti. 47.
straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritarti. 48. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 29 straipsnis taikomas tik karjeros valstybės tarnautojams, siūlome šio straipsnio pavadinime prieš žodžius „perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. Pritarti. 49. Projekto 29 straipsnio 5 dalyje po žodžio ,,kompetencijų“ įrašytinas žodis ,,profilio“. Pritarti. 50. Projekto 31 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „paprastai“ yra ydinga, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Pritarti. 51. Projekto 32 straipsnio 2 dalyje nėra aišku, ar kasmetinis yra tik valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. Pritarti. 52. Projekto 32 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnio 3 ir 5 dalyse vietoje žodžių „nustatytam kompetencijų profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“. Pritarti. 53. Projekto 32 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad auginančių iki 1 metų vaiką moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų.
Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. Pritarti. 54. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). Svarstyti pagrindiniame komitete. 55. Projekto 33 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti, reglamentuojant situaciją, kada iki tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. Pritarti. 56. Projekto 33 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių ir žodį „1 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti. 57. Projekto 33 straipsnyje reikėtų aiškiai reglamentuoti, kaip vertinami valstybės tarnautojo veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Pritarti. 58. Svarstytina, ar projekto 34 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. Pritarti. 59. Projekto 34 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad valstybės įstaigos vadovo (įstaigos vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo.
Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese. Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. Svarstyti pagrindiniame komitete
60Derinant projekto nuostatas tarpusavyje,
projekto 34 straipsnio 10 dalyje po žodžių „įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. Pritarti. 61. Projekto 34 straipsnio 11 dalyje vartojamas terminas „gali nustatyti“ yra ydingas, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. Pritarti. 62. Projekto 35 straipsnio 3 dalyje nėra aišku, kokių šalių „abipusis susitarimas“ turimas omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. Pritarti. 63. Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nėra aišku, ką atitinka ar su kuo siejamas šioje normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 72 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų. Pritarti. 64.
sakinyje po skaičiaus ir žodžio „5 procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. Pritarti. 65. Projekto 36 straipsnio 3 dalies 1 punktas derintinas su projekto 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). Pritarti. 66. Nėra aišku, kodėl projekto 36 straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20,
tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. Pritarti. 67. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. Pritarti. 68. Projekto 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuojama iš pareigų atleisto valstybės tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius). Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas (pavyzdžiui, tuo atveju, jei ugdymas vyktų ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje). Pritarti. 69. Nėra aišku, kokiais kriterijais grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose.
Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan. Svarstyti pagrindiniame komitete. 70. Projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. Svarstyti pagrindiniame komitete. 71. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 38 straipsnio 8 dalis papildytina, nustatant, ar valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. Pritarti. 72.
72Projekto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
kad „Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas - tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu ar abiem pagrindais. Neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Be to, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Pažymėtina, kad vienas projekto tikslų ir yra atsisakyti šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kai nemažą darbo užmokesčio dalį gali sudaryti priedai. Pritarti. 73. Projekto 41 straipsnio 4 dalies nuostata turėtų būti suderinta su projekto 62 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „<...> Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad 41 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, jog darbuotojo prašymu už budėjimą galėtų būti kompensuojama kaip nors kitaip, nei nurodoma
teisės aktuose, siūlytina projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. Pritarti. 75.
nuostatoje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. Pritarti. 76. Projekto 42 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo iki 2 pareiginių algų dydžio piniginei išmokai (už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto
pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. Pritarti. 77. Projekto 42 straipsnio 5 dalyje nustačius subjektą, priimantį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų. Pritarti. 78. Projekto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas nustatant, kad turima omenyje įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. Pritarti. 79.
pasigestina aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų. Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...>“ (6 dalis). Toks reguliavimas sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui, kiltų teisminiai ginčai. Todėl nurodytos projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 80. Projekto 47 straipsnio 1 ir 3 dalyse neaišku, kokia informacija gali būti laikoma „oficialia“. Pritarti. 81. Nėra aišku, kas turima omenyje projekto 47 straipsnio 2 dalyje nurodant terminą „nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Pritarti. 82. Projekto 48 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio ,,praneša“ įrašytinas žodis ,pranešė“. Pritarti. 83. Tikslintina projekto 51 straipsnio 4 dalis, kadangi šios nuostatos formuluotė ,,išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o 5 dalyje nustatyta, kad išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos 4 dalies formuluotės santykis su šiomis padarytos materialinės žalos išskaitymo taisyklėmis. Pritarti. 84. Projekto 51 straipsnio 5 dalies nuostata turėtų būti perkelta į 4 dalį nustatant, kad išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
Šio straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys, nustatantis žalos išieškojimą teisme, turėtų būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. Pritarti. 85. Svarstytina projekto 52 straipsnyje nustatyti analogiškas įstaigos regreso teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais. Pritarti. 86. Projekto 52 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti rašytinio pareiškimo institucijos vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. Pritarti. 87. Projekto 52 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad kolegialios institucijos vadovo ar nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. Pritarti. 88. Projekto 54 straipsnyje 2 dalyje pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Pritarti. 89. Projekto 62 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio „mokamą“ įrašytinas žodis „apmokamą“. Pritarti. 90.
dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti. 91. Projekto 63 straipsnio 6 dalyje svarstytina nustatyti didžiausią išmokamą kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio 1-3 dalys), bet ir jo sužalojimo ar sunkaus susirgimo atveju (63 straipsnio 4, 5 dalys). Pritarti. 92. Atsižvelgiant į tai, kad projekto tekste tam tikra laiko trukmė nurodoma skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio ,,dviejų“ įrašyti skaičių ,,2“. Pritarti. 93. Projekto 66 straipsnio 2 dalies nuostata
„kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais,
sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus. Pritarti. 94. Projekto 68 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti. 95. Projekto 68 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostata „asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybės politikas ar institucija tarnautoją pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. Pritarti. 96. Projekto 72 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoje žodžių „vadybinių ir lyderystės“ įrašytinas žodis „vadovavimo“. Pritarti. 97. Projekto 73 straipsnio 7 dalyje po žodžio ,,tarnybinei“ įrašytinas praleistas žodis ,,būtinybei“. Pritarti. 98.
turėtų būti suderinti tarpusavyje, nes 1 priedo „Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje “Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė” – 12 grupių. Jokiose kitose projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. Svarstyti pagrindiniame komitete. 99. Pagal projekto 2 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). Svarstyti pagrindiniame komitete. 100. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. Pritarti. 101.
nurodyti terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“, „iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo. Analogiška pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pritarti. 102. Įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims. Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. Pritarti. 103.
dalies 2 punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu pareiginė alga būtų padidinama arba sumažinama Svarstyti pagrindiniame komitete. 104. Neaiškus įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: siūloma svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3268 ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
Tobulinant įstatymo projektą atkreipti dėmesį, kad Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymo projekte, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti 11 mln. eurų, todėl įstatymo projekto pataisos, reikalaujančios papildomų biudžeto asignavimų, derintinos su Vyriausybe. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
2016-12-21 Nr. 103-P-67(10)
nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, L. Matkevičienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: A. Balčiunaitytė – Vidaus reikalų ministerijos Politikos skyriaus patarėja, A. Rusteika – Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjas, S. Katiliavienė – Valstybės tarnybos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė, V. Dudienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“.
Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d.,
nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui.
Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija.
Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų. Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-29 3.
Projekte nenurodomi valstybės tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar). Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Svarstytinas šio ir kitų esminių reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. Pritarti
projekto VII skyriaus, reglamentuojančio tarnybinės veiklos vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai. Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba)
„įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės
tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 6.
2015-07-29 2,203
straipsnio 3 dalyje apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma, kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“. Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo
turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. Pritarti
5
požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik
„kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems
šioje dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti
12
straipsnio 12 dalis iš esmės nėra reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. Pritarti
2015-07-29 3,4
straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto 4 straipsnio 1 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis.
Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17
nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2 straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). Pritarti
1
teisinio aiškumo bei sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. Pritarti
3
šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti
2
sąlygas“ įrašytini žodžiai ,,kitų socialinių bei ekonominių sąlygų“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
8 straipsnio 1 dalies punktai dėstytini skaičiais, o ne raidėmis. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
vadovų (išskyrus statutinių įstaigų vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“.
Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes:
1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu. Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris – Ministro Pirmininko, savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės tarybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Todėl projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip klaidinanti, neapibrėžianti kai kurių valstybės įstaigų vadovų (įstaigų vadovų) specifinio statuso. Atsižvelgti
1 1,2
kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su
2
neturi būti dėstomi skliaustuose.
Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
valstybės įstaigų vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad daugeliu atvejų projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas. Pritarti
3
patikslinti projekto 13 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, ar profesinės kompetencijos nustatomos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. Pritarti
2 2,4
pobūdžio nusikaltimas“, „korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje. Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems
interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų. Pritarti
27 22.
Projekto
pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
3
kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. Atsižvelgti
4
pareigų – asmeniui, kuris nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Pritarti
2 25.
Projekto
tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje. Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. Pritarti
3326 26.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip
„tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio
vadovo“ (projekto 33 straipsnio 6 dalis), siūlytina atskleisti šių sąvokų turinį. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
11
dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. Pritarti
3
skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
3
įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne daugiau kaip 4 metams“. Pritarti
12 30.
Projekto
vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos „valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų, nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. Pritarti
2015-07-29 20,6510
asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Šios dalies 1 ir 4-9 punktuose tiesiogiai nurodomi subjektai, pagal 20 straipsnį pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu.
Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 16¹ straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
įrašytinas žodis ‚išrinkimo“. Pritarti
28 33.
Atsižvelgiant į tai, kad paskyrimas į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „paskyrimas į minėtas pareigas nėra pasibaigęs“ rašytini žodžiai
„paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. Pritarti
Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
29
grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. Atsižvelgti
3
projekto 22 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda – vietoj žodžių ,,į šiame punkte“ įrašyti žodžius ,,į šioje dalyje“. Pritarti
4
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti
6 37.
Projekto
išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos. Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti. Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma. Pritarti
1
25 straipsnio 1 dalyje būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. Pritarti
12 40.
Projekto
tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio. Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. Pritarti
13
galimybę vykti į užsienį ar mokytis ar kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu. Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. Pritarti
14 43.
Projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojamas terminas „kita atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. Pritarti
laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti
3011
į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-2928 2,3 46.
Projekto
vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. Pritarti
teisinio aiškumo, projekto 28 straipsnio 5 dalyje siūlome nurodyti, į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritarti
valstybės tarnautojams, siūlome šio straipsnio pavadinime prieš žodžius
„perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. Pritarti
5
,,profilio“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais.
2
kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. Pritarti
33435
kompetencijų profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“. Pritarti
6
moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų. Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. Atsižvelgti
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti.
Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
1
tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. Pritarti
5
„šio straipsnio“. Pritarti
tarnautojo veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Pritarti
2
58Svarstytina, ar projekto 34 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta,
nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. Atsižvelgti
3
vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese.
Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
10
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 34 straipsnio 10 dalyje po žodžių
„įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. Pritarti
11
nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. Pritarti
3
omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. Pritarti
5 63.
Projekto
normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 72 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų. Pritarti
1
procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31
dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). Pritarti
3
aišku, kodėl projekto 36 straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20, 22 punktai numato ir kitus atleidimo pagrindus, sietinus su valstybės tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. Pritarti
5
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. Pritarti
2015-07-2936 3,4 68.
Projekto
tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius). Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas (pavyzdžiui, tuo atveju, jei ugdymas vyktų ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje). Atsižvelgti
4
aišku, kokiais kriterijais grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
4
tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. Atsižvelgti
8
teisinio aiškumo, projekto 38 straipsnio 8 dalis papildytina, nustatant, ar valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. Pritarti
2
valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas - tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu ar abiem pagrindais.
Neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Be to, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Pažymėtina, kad vienas projekto tikslų ir yra atsisakyti šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kai nemažą darbo užmokesčio dalį gali sudaryti priedai. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „<...> Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad 41 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, jog darbuotojo prašymu už budėjimą galėtų būti kompensuojama kaip nors kitaip, nei nurodoma 41 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
13
teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. Pritarti
16 75.
Projekto
reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. Pritarti
2
valstybės tarnautojo iki 2 pareiginių algų dydžio piniginei išmokai (už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimas minėtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų.
22
įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. Pritarti
2015-07-2946 4, 5,6
46 straipsnio 4-6 dalyse pasigestina aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų. Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą <...>“ (6 dalis). Toks reguliavimas sudarytų prielaidas nevienodam teisės normų taikymui, kiltų teisminiai ginčai. Todėl nurodytos projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
2015-07-2947 1,3
„oficialia“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos
2 81.
Nėra aišku, kas turima omenyje projekto 47 straipsnio 2 dalyje nurodant terminą
„nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Pritarti
1
4
,,išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o 5 dalyje nustatyta, kad išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos
išskaitymo taisyklėmis. Pritarti
5
išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Šio straipsnio
būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. Pritarti
teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais.
Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. Pritarti
3
nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo. Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. Pritarti
2
54 straipsnyje 2 dalyje pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Pritarti
2
Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 90.
3
suderinti projekto 63 straipsnio 3 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti
6
kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio
17
skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio
2
konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus. Pritarti
68112
68 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 7,8 95.
Projekto 68 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostata „asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio
pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. Pritarti
26
įrašytinas žodis „vadovavimo“. Pritarti
7
valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje “Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė” – 12 grupių. Jokiose kitose projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. Pritarti
projekto 2 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai).
Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) patobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 100. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-29 2(P)2
projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. Pritarti
2015-07-29 3(P), 4(P)312
projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“,
„iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai
turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo.
pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pritarti
2015-07-29 3(P)12
projekto 3 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims. Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. Pritarti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) tobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-29 3(P)122 103.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu pareiginė alga būtų padidinama arba sumažinama. Pritarti
2015-07-29 3(P) 17, 18,19
įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams (Vyriausybei) tobulinti. Atitinkamai, tobulinant šį projektą, siūloma įvertinti visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
susivienijimas (NPPSS, 2015-09-18 Nr.g.-2015-7975) Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabos Valstybės tarnybos įstatymo projektui Nr. XIIP-3268:
Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama pagal tai, kaip jis priimamas į tarnybą (statuto nustatyta tvarka) ir pagal vykdomas funkcijas: 1. pagal tai, kad jis turi įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu (tokius įgaliojimus iš esmės turi kiekvienas valstybės tarnautojas – pavyzdžiui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas, Darbo inspekcijos specialistas ir t.t.) arba 2. neturintis įgaliojimų nepavaldiems asmenims, bet vadovaujantis statutiniams tarnautojams, arba 3. vykdantis kriminalinę žvalgybą, arba 4. vykdantis krašto apsaugos sistemos institucijoms priskirtas funkcijas, kurioms vykdyti būtina turėti specialiųjų žinių ir (ar) tarnybos patirties, arba 5. diplomatas. Toks statutinio valstybės tarnautojo pareigybės formulavimas iš esmės yra ydingas, nes leidžia itin plačiai interpretuoti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką. Kita vertus – sąvokoje vardijamos gana tikslios funkcijos (pvz. vadovavimas statutiniams pareigūnams, kriminalinė žvalgyba) arba apibrėžiama kaip funkcijos, kurioms vykdyti reikia specialiųjų žinių ir (ar) patirties. Tokia sąvoka yra ydinga, neišsami ir nesprendžia klausimo iš esmės. Projekte atsisakoma apibrėžties, jog statutiniai valstybės tarnautojai turi viešojo administravimo įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Nebelieka numatymo, kad statutai nustato specialias priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Taip pat numatoma, jog statutiniai tarnautojai yra ir tie, kurie vadovauja statutiniams tarnautojams.
Taigi, nors siūlomu valstybės tarnybos įstatymu siūloma nustatyti kai kuriuos iki šio nereguliuotus aspektus, tačiau kai kurių svarbių (liečiančių didelį skaičių valstybės tarnautojų) problemų šiuo įstatymu nesiūloma spręsti. Pavyzdžiui, įstatymo rengėjai nenustato esminio skirtumo tarp statutinio valstybės tarnautojo ir karjeros valstybės tarnautojo. Teigtina, kad įstatymo rengėjai neišsprendžia vienos sudėtingiausių valstybės tarnybos problemų – statutinės ir karjeros valstybės tarnybos atskyrimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintų Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių (toliau – Gairės) 3 punkte yra įtvirtinti požymiai, kuriuos atitinkančios pareigybės turėtų būti priskiriamos statutinėms – tai:
1) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, yra įgyvendinami tai institucijai ar įstaigai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ar funkcijos;
2) pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalinga tam tikros intelekto, asmeninės ir moralinės savybės, specialus dalykinis ir fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir kt.;
3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, suteikiami įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu;
4) tarnyba reglamentuojama specialiais teisės aktais (statutais ir
(ar) institucijos, įstaigos veiklos įstatymais). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti siūlomą statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtį, joje numatant visus Gairėse numatytus esminius statutinio valstybės tarnautojo statuso, išskiriančio jį iš kitų valstybės tarnautojų, elementus. Statutinio pareigūno statuso ypatumai turėtų atsispindėti tiek sąvokoje, tiek sudarant pareigybių aprašymą (sprendžiant dėl statutinio tarnautojo pareigybės poreikio). Pasiūlymas Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo 2 str.
taip: Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, įstatymu patvirtinto statuto arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – Statutas) nustatyta tvarka priimtas į pareigas statutinėje įstaigoje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas bei uždavinius, ir kuriems atlikti jis turi atitikti būtinus sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimus, turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis statutiniams valstybės tarnautojams, taip pat diplomatas. Statutines įstaigas nustato įstatymai. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.2. 72 Įstatymo projekto
dėmesys, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir naujojo darbo santykių – teisinio socialinio modelio nuostatos teikia pirmenybę individualiems šalių ir kolektyviniams susitarimams. Pabrėžtina, jog kai kurios darbo užmokesčio sudedamosios dalys yra ir turėtų būti kolektyvinių sutarčių reguliavimo dalykas – kolektyvinės sutartys gali ir turėtų reguliuoti tai, kas nėra tiesiogiai sureguliuota įstatymu – pavyzdžiui priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis dydį, priemokos už nukrypimą nuo įprasto krūvio dydį – tai leistų pasiekti susitarimą tam tikroje šakoje, todėl šios nuostatos negalima atsisakyti. Europos Sąjungos politikoje socialinio dialogo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių. Lietuvoje tam, kad vyktų šakos socialinio dialogo plėtra buvo ir yra skiriamos struktūrinių fondų paramos lėšos, tuo tarpu parengtu įstatymo projektu šakos socialinį dialogą valstybės tarnyboje ketinama riboti net ir šakos masto derybas.
Atkreiptinas dėmesys, jog NPPSS 2013- 2014 m. vykdo Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus biudžeto asignavimus, projektą – Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje Nr. VP1-1.1-SADM-02-K-01-004. Minėto projekto vienas iš rezultatų rodiklių yra šakos kolektyvinių sutarčių Lietuvos policijoje, Kalėjimo departamente bei Lietuvos muitinėje pasirašymas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reguliavimą, buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl įgaliojimų Policijos departamentui, Muitinės departamentui ir Kalėjimų departamentui pasirašyti šakos kolektyvines sutartis. Sprendimas dėl įgaliojimų pradėti kolektyvines derybas (tačiau ne pasirašyti šakos kolektyvines sutartis) buvo priimtas po 5 mėnesių nuo kreipimosi, kas turėjo neigiamos reikšmės projekto vykdymo terminams. Taigi, šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 5¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas sukuria pareigą vykdyti papildomą procedūrą - kreiptis įgaliojimų į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kas iš esmės apsunkina kolektyvinių santykių plėtojimą. Todėl viešajame sektoriuje sudaryti šakos kolektyvinę sutartį tampa daug sunkiau nei privačiame sektoriuje. Be to, pagal Įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį kolektyvinių santykių šalis – iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga – nėra laisva ir savarankiška spręsti dėl socialinės partnerytės plėtojimo formos. Vyriausybei ar įgaliotai institucijai nesuteikiant įgaliojimų ar vilkinant šį procesą gali būti užkirstas kelias socialinę partnerystę įgyvendinti pasirašant šakos ar nacionalinę kolektyvines sutartis.
Kadangi tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų steigėjai būna susipažinę su pavaldžių/įsteigtųjų įstaigų poreikiais plėtoti socialinę partnerystę kolektyvinių sutarčių pagrindu, būtų netikslinga numatyti išimtinai tik Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo poreikio. Pasiūl;ymas Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir tos viešojo administravimo veiklos srities įstaigų steigėjo ar jo įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.3. 74 Įstatymo projekte nustatomi griežti ribojimai įstaigos lygio kolektyvinėms sutartims – draudžiama susitarti dėl papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Įstatymo norma gali būti paaiškinta siekiu darniai planuoti valstybės (kartu ir valstybės institucijų) biudžetą. Vis dėl to, tokia griežta norma gali būti interpretuojama taip, kad jokia kolektyvinė sutartis negali būti pasirašyta jau vien dėl to, kad papildomų išlaidų sukels pačios sutarties atspausdinimas, paviešinimas. Žinoma, tai hiperbolizuotas pavyzdys, tačiau normos konstrukcija leidžia praktiškai bet kokiu pretekstu atsisakyti sudaryti įstaigos kolektyvinę sutartį.
Siūlytina atsisakyti tokios griežtos formuluotės ir paskatinti įstaigų lygio socialinį dialogą, nustatant, kad pavyzdžiui iki 10 proc. įstaigai skiriamų asignavimų gali būti perskirstomi įstaigos kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.4. 121 Įstatymo projekto 12 str. 1 d. siekiama numatyti tipinius reikalavimus aukštesniajam vadovui. Manytina, jog Įstatymo projekte aptartini ne tik aukštesniajam vadovui, bet taip pat ir įstaigoms vadovams keliami tipiniai reikalavimai, kadangi šiuo metu atskirose įstaigose dirbantiems vadovams keliami specialieji reikalavimai neretai yra skirtingi. Pvz. įstaigos vadovui galėtų būti keliami reikalavimai turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją; turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, einant vadovaujančias pareigas ir turint pavaldžių asmenų ir, jei įstaigos veikla susijusi su tarptautiniu bendradarbiavimu, mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. Įvertinti
Nėra aišku, dėl kokių priežasčių aukštesniems vadovams siūloma nekelti specialiųjų ir profesinių kompetencijų reikalavimų. Abejotina ar tikrai aukštesniosios valstybės tarnybos pretendentams nėra reikalingos specifinės ir profesinės kompetencijos. Atkreiptinas dėmesys, jog geroji personalo valdymo praktika teigia, kad atrankos į aukščiausias pareigybes turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į pretendento pasiekimus praeityje – t.y. atsižvelgiant į pretendentų praktiškai parodytą vadovavimo ir lyderystės kompetenciją žemesnėje institucijos hierarchijos sistemos vietoje.
Dėl to manytina, kad šios kompetencijos yra svarbios ir turėtų būti nustatomos pagal konkretaus aukštesniojo vadovo vadovaujamos įstaigos pagrindines veiklos sritis. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
priede nurodytiems vadovams. Aukštesniesiems vadovams specialiosios ir profesinės kompetencijos nenustatomos Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.6. 139 Iš Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies matyti, jog įstatymu siūloma suteikti Vyriausybei diskreciją spręsti dėl to, kad tam tikrų kategorijų tarnautojų gebėjimai nebūtų tikrinami. Pabrėžtina, jog tokia plati diskrecija iš esmės reiškia, jog Vyriausybė galės nuspręsti jog į bet kokias pareigas priimant, gali būti nevertinami aptariami gebėjimai. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas yra netinkamas, nes iš esmės suteikia Vyriausybei diskreciją netaikyti tų atrankos procedūros elementų, kurie užtikrina atrankos skaidrumą ir efektyvumą. Jei siūlymo autoriai įžvelgia, jog priimant į kai kurias pareigas toks vertinimas nėra būtinas (pavyzdžiui kai pretendentas jau buvo vertintas prieš priimant į specialią mokymo įstaigą, o vėliau priimamas į valstybės tarnybą)
Vyriausybei. Siūloma atsisakyti 13 str. 9 dalies. Įvertinti 1.7.
Įvertinti
Manytina, jog pagrindinės su konkursų organizavimu susijusios taisyklės turi būti nustatytos Įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Poįstatyminiai teisės aktai gali tik detalizuoti įstatymu numatytą reguliavimą. Be to, manytina, jog įstatymu būtina nustatyti subjektus, kurie dalyvauja konkurse ir vertina pretendentų tinkamumą eiti atitinkamas pareigas. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, objektyvumo ir viešumo, profesinių sąjungų atstovai į komisijų sudėtį turėtų būti įtraukiami nario teisėmis. Pažymėtina, jog šiuo metu profesinių sąjungų atstovai nario teisėmis dalyvauja statutinių valstybės tarnautojų atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijų sudėtyje (Vidaus tarnybos statuto 15 str. 7 d.). Manytina, jog toks profesinių sąjungų dalyvavimas didina pačių konkurse dalyvaujančių valstybės tarnautojų pasitikėjimą konkursų skaidrumu. Pasiūlymas:
Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 17 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
skyriuje nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojams. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai. Konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Komisijos darbe nario teisėmis gali dalyvauti konkursą organizuojančioje įstaigoje narių turinčios profesinės sąjungos (toliau – profesinė sąjunga) arba, jeigu narių turi kelios profesinės sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, taip pat ne daugiau kaip 3 kiti visuomenės atstovai. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.8.
Projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, t.y. būti grąžintam be konkurso į lygiavertes arba žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, gali buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai. Statusą atkurti jie galės per 4 metus nuo atleidimo. Lietuvos Respublikos Konstutucijoje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kadencija trunka 4 metus. Manytina, jog toks terminas nėra atsitiktinis sutapimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visais kitais valstybės tarnautojo statuso atkūrimo atvejais yra nustatytas ženkliai trumpesnis terminas – 6 mėnesiai. Nėra aišku, kokiais motyvais remiantis kadenciją baigę valstybės įstaigų ir įstaigų vadovai yra privilegijuojami teise net ketverius metus po atleidimo iš pareigų atkurti valstybės tarnautojo statusą. Pasiūlymas:
Siūlytina suvienodinti valstybės tarnautojo statuso atkūrimo terminą, t.y. 22 str. 1 d. 7 punktą išdėstyti taip:
7) buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai, – per 4 metus 6 mėnesnius nuo atleidimo iš pareigų dienos; Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.9. 241 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Įstatymo projektu siekiama šią teisę įtvirtinti ir valstybės tarnautojams, tačiau ji iki šiol nėra garantuojama statutiniams valstybės tarnautojams. Manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu, todėl ši teisė turėtų būti jiems suteikta. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz.
Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Ši teisė suteikiama ir statutiniams valstybės tarnautojams, streiko metu užtikrinant minimalų gyventojams būtinų paslaugų teikimą; Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.10. 242 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Įstatymo projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 24 str.
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigoje veikiančios narių turinčios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia įstaigoje yra kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
valandų;
valandų;
skiriama 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.11. 26 Siūloma radikaliai išplėsti ribojimą valstybės tarnautojams ir, be kita ko, stipriai apriboti visuomeninių organizacijų veiklą, uždraudžiant tarnautojams visapusiškai dalyvauti profesinių sąjungų, asociacijų, kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Visuomeninės organizacijos pagal galiojančią teisę taip pat gali vykdyti ūkinę – komercinę veiklą (Profesinių sąjungų įstatymo 24 str.3 d., Asociacijų įstatymo 11 str. 2 d., Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 3 d. ir kt.). Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas tarnautojams draudė būti „įmonės“ organo nariu. Pabrėžtina, kad
„įmonė“ kaip juridinio asmens forma nėra tiesiogiai apibrėžta teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse aptariant juridinius asmenis sąvoka naudojama kartu su trinariu terminu: „įmonė, įstaiga, organizacija“, tačiau kodekse nedetalizuojama kas laikoma įmone, įstaiga, organizacija. Civilinės teisės doktrina, juridinių asmenų formų pavadinimai leidžia išskirti šias tris juridinių asmenų rūšis pagal pagrindinį veiklos tikslą, kai įmonėms priskiriami juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas – pelno siekimas, įstaigos – viešiesiems interesams tenkinti skirti juridiniai asmenys, o organizacijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti organizacijos dalyvių interesus (pirmiausia asociacijos, profesinės sąjungos, politinės partijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, kooperatinės bendrovės ir pan.). Lietuvoje veikianti civilinės teisės sistema leidžia užsiimti ūkine komercine veikla visų rūšių juridiniams asmenims (neatsižvelgiant į pagrindinį veiklos tikslą). Pabrėžtina, kad su ūkine – komercine veikla susiduria praktiškai visi juridiniai asmenys – net ir pelno nesiekiančios organizacijos gali pavyzdžiui nuomoti patalpas, pardavinėti savo atributiką, leisti brošiūras/leidinius, savo tinklalapyje patalpinti trečiųjų asmenų reklamą ir iš to turėti ekonominės/komercinės naudos. Siūlomas apibrėžimas reiškia, kad valstybės tarnautojai vienu sprendimu yra eliminuojami iš nevyriausybinio sektoriaus – pavyzdžiui valstybės tarnautojas negalės būti profesinės sąjungos valdymo organo nariu, jei profesinė sąjunga prekiaus savo atributika (puodeliais, rašikliais ir pan.), o interneto puslapyje bus patalpinta reklama, arba negalės būti politinės partijos valdymo organo nariu, jei politinė partija siūlo įsigyti partijos atributikos arba turi įsigijusi patalpas, kurių šiuo metu nenaudoja tiesioginei veiklai ir tas patalpas nuomoja.
Tokie draudimai yra neproporcingi, nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta asmenų teise jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, politines partijas ir koperuotis, todėl iš esmės yra ydinga ir keistina. Pasiūlymas:
1Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) pelno siekiančios įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.12. 28 Įstatymo projekto 28 str.
28 Įstatymo projekto
galės būti perkeltas ne tik į lygiavertes bei žemesnes pareigas (kaip yra šiuo metu), bet taip ir į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Manytina, jog, siekiant karjeros skaidrumo, aukštesnės pareigos turi būti užimamos tik konkurso būdu. Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 28 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
(išskyrus aukštesnįjį vadovą ir įstaigos vadovą) jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į kitas (išskyrus aukštesniojo vadovo ir įstaigos vadovo) lygiavertes ar žemesnes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.13. 294 Įstatymo projekte nelieka nuostatos dėl būtinybės laikinai dėl tarnybinės būtinybės į kitas pareigas perkeliamo valstybės tarnautojo sutikimą įforminti raštu. Įstatymo projektas numato tik būtinybę gauti rašytinį pareigūno sutikimą, pastarąjį perkeliant į pareigas kitoje įstaigoje. Siūlytina išlaikyti šiuo metu esamą reguliavimą, tokiu būdu užtikrinant, jog valstybės tarnautojo sutikimas bet kokiu atveju bus aiškiai išreikštas ir įformintas. Raštiško sutikimo buvimas palengvintų įrodinėjimo procesą, jei kiltų ginčų dėl valstybės tarnautojo perkėlimo teisėtumo. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 29 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
pareigas kitoje įstaigoje perkeliama į pareigas priimantiems asmenims šį klausimą suderinus ir esant valstybės tarnautojo rašytiniam sutikimui. Šis sutikimas nereikalingas karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.14.
N Įstatymo projekte nebelieka šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo 18 str. 11 d. numatytos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas gali būti perkeltas ne tik į lygiavertes, bet ir į žemesnes bei aukštesnes pareigas, siūloma numatyti, kad perkeltas valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias jis perkeltas, bet ne mažesnis nei buvęs iki perkėlimo. Papildyti Įstatymo projekto 29 str. nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
metu valstybės tarnautojui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias valstybės tarnautojas perkeltas. Įvertinti
Neapibrėžtas maksimalus galima laikino perkėlimo terminas ir apmokėjimo už laikino perkėlimo metu atliekamą darbą tvarka. Siūlytina atsisakyti galimybės perkelti be tarnautojo sutikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d. nuostatą, siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 2 dalį perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejus ir paskelbus mobilizaciją. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas.
Perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas iki kol bus atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar mobilizacija ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais perkeliant ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gali būti netaikomi šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti tipiniai reikalavimai ir 13 straipsnyje nustatyti kompetencijų reikalavimai. Alternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus). Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.16. 33 Įstatymo projekte nenumatoma jokia valstybės tarnautojo atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinimo skalė, todėl nėra aišku, kaip turės būti atliekamas šis vertinimas. Įstatymo projekto 33 straipsnyje kalbama tik apie du įvertinimus:
1) Valstybės tarnautojas atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui;
2) Valstybės tarnautojas neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. Tačiau manytina, jog turėtų būti numatyti ir tarpiniai vertinimai, kadangi neretai gali būti susiduriama su tokiomis situacijomis, kai valstybės tarnautojas atitiks vienas kompetencijas, bet neatitiks kitų, arba dalį kompetencijų atitiks iš dalies. Iš Įstatymo projekto 33 str. nėra aišku, kaip turėtų būti elgiamasi šiais atvejais ir koks sprendimas turi būti priimamas – ar iš dalies arba tik dalį kompetencijų atitinkantis valstybės tarnautojas laikytinas atitinkančiu jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, ar neatitinkančiu.
Įstatymo projekte nebenumatytas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų vertinime. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą, manytina, jog eliminuoti profesines sąjungos iš šio proceso yra nepagrįsta. Įstatymo projekto 33 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami tik tie atvejai, kai valstybės tarnautojas du metus iš eilės įvertinamas kaip neatitinkantis jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. Tačiau nėra aišku, kokių veiksmų turi būti imamasi tais atvejais, kai vienus metus valstybės tarnautojas įvertinamas kaip neatitinkantis šių reikalavimų. Manytina, jog nesiėmus jokių priemonių, kurios galėtų padėti vertinamam valstybės tarnautojui įgyti reikiamų kompetencijų, didėja tikimybė tokį pat įvertinimą gauti ir kito vertinimo metu. Įstatymo projekto 33 str. 5 d. numatyta, jog komisija valstybės tarnautojo veiklą vertina tik tuomet, kai jo kompetencijos įvertinamos kaip neatitinkančios jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui du metus iš eilės. Tačiau nėra aptarta tiesioginio vadovo įvertinimo apskundimo ar peržiūrėjimo galimybė tuo atveju, kai tokį įvertinimą tiesioginis vadovas pateikia pirmą kartą. Manytina, jog tokiu reguliavimu per didelė diskrecija suteikiama tiesioginiam vadovui, kuris, taupydamas įstaigos lėšas arba dėl kitokių subjektyvių priežasčių (asmeninių nesutarimų, antipatijų ir pan.) gali valstybės tarnautojo kompetencijas įvertinti neteisingai ir neobjektyviai. Įstatymo projekto 33 str. 7 dalyje siūloma valstybės tarnautojus skatinti tik nustačius išskirtinį asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą, tačiau nėra aišku, koks indėlis gali būti laikomas išskirtiniu.
Dėl to siūlytina vertinamo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus vertinti juos kokybiškai ir kiekybiškai lyginant su kitų tokias pačias pareigas užimančių tos įstaigos valstybės tarnautojų pasiekimais. Be to, Įstatymo projekto 33 str. 7 d. įtvirtinta dispozityvi nuostata, suteikianti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui diskrecijos teisę skatinti valstybės tarnautoją arba jo neskatinti. Manytina, jog toks dispozityvus reguliavimas neišspręs šiuo metu esančios problemos, kuomet valstybės tarnautojams aukštesnė kvalifikacinė klasė suteikiama arba nesuteikiama ne pagal realius jų veiklos rezultatus, bet pagal įstaigos turimus valstybės biudžeto asignavimus. Įstatymo projekto33 str. 7 d. kalbama apie išskirtinio valstybės tarnautojo indėlio įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą vertinimą ir skatinimą už šį indėlį. Tačiau Įstatymo projekto 34 str. 5 ir 6 dalyse yra numatytas valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas skalėje nuo labai gerai iki nepatenkinamai ir galimybė šiuos vadovus skatinti už labai gerai įvertintą tarnybinę veiklą, nereikalaujant išskirtinių pasiekimų. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog valstybės įstaigų vadovams ir vadovams yra sudarytos palankesnės sąlygos gauti paskatinimą nei kitiems valstybės tarnautojams. Be to, manytina, jog valstybės tarnautojai, kurie neužima vadovaujančių pareigų, išskirtinių pasiekimų įgyvendinant visai įstaigai nustatytus tikslus gali pasiekti itin retais ir išskirtiniais atvejais, todėl racionaliau būtų vertinti ne valstybės tarnautojo indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus, bet atliekant valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus tikslus bei uždavinius.
Pasiūlymas:
vadovus ir įstaigų vadovus) tarnybinės veiklos vertinimas
būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. 2. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį ir įvertinti jo veiklos rezultatus. 3. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje. Šioje komisijoje valstybės tarnautojo kompetencijos taip pat peržiūrimos, kai to prašo pats valstybės tarnautojas. 4. Įstaigoje sudarytos komisijos išvada į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinė, ir į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. 5.
kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui du metus iš eilės arba nustatoma, kad 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, valstybės tarnautojas perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, kurioms nustatytam kompetencijų profiliui jis atitinka, arba, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, arba valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, – atleidžiamas iš pareigų. 6. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 7. Veiklos rezultatų vertinimo metu nustačius asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali paskatinti valstybės tarnautoją šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pinigine išmoka. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.17. 343 Siūlytina valstybės įstaigos vadovo kompetencijų vertinimo nepavesti jam pavaldiems valstybės tarnautojams, kadangi jų vertinimai dėl pavaldumo santykių ir galimo aukštesniojo vadovo spaudimo gali būti neobjektyvūs ir nepagrįstai jam palankūs. Manytina, jog tokį vertinimą galėtų atlikti įstaigoje narių turinčios (-ių) profesinės (-ių) sąjungos (-ų) atstovai arba anoniminės apklausos būdu - visi valstybės įstaigos vadovui tiesiogiai pavaldūs valstybės tarnautojai Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.18. 371 Siūlytina tikslinti Projekto 37 str. 1 d. 4 p., konkretizuojant, kas būtų laikoma dalyvavimu projektinėje veikloje ir atitinkamai apmokėjimu už tokią veiklą. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti.
Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.19. 388 Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog šiuo projektu siekiama atsieti valstybės tarnautojų darbo užmokestį nuo jų tarnybinės veiklos vertinimo. Viena vertus – taip kuriamos dvejos procedūros, kita vertus – pateikta sistema yra visiškai be jokių darbuotojų interesus ginančių saugiklių. Įstatymo projekto 38 str. 8 d. siūloma suteikti teisę valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui siūlyti padidinti valstybės tarnautojo pareiginę algą už aukštą jo tarnybinės veiklos kokybę, nors nėra nustatyta šios kokybės vertinimo procedūra, periodiškumas ir pan. Be to, tiesioginiam vadovui nėra pareigos siūlyti didinti valstybės tarnautojo pareiginę algą. Todėl galimi atvejai, kai toks siūlymas nebus rengiamas vien dėl asmeninių valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo nesutarimų arba įstaigos finansavimo stygiaus. Taigi, siūlomas reguliavimas nesprendžia Aiškinamajame rašte nurodytos subjektyviais kriterijais paremto darbo užmokesčio didinimo problemos. Dėl to siūlytina tobulinti šį reguliavimą ir numatyti, jog pats valstybės tarnautojas, manantis, jog jo tarnybinės veiklos kokybė yra aukšta, kartą į metus turi teisę savo tiesioginiam vadovui teikti motyvuotą prašymą dėl aukštesnės pareiginės algos nustatymo. Tiesioginis vadovas šį prašymą kartu su motyvuotu savo sutikimu arba nesutikimu turėtų perduoti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos didinimo. Įvertinti
Nėra aišku, koks valstybės tarnautojo darbo kokybės blogėjimas laikytinas sistemingu, neaiškūs kokybės blogėjimo vertinimo kriterijai, periodiškumas ir pan.
Dėl to sudaromos prielaidos tokiai situacijai, jog kai kurių valstybės tarnautojų darbo kokybės prastėjimo tiesioginis vadovas dėl subjektyvių priežasčių gali nevertinti, o kai kurių – vertinti itin preciziškai ir dirbtinai atrasti darbo kokybės prastėjimo požymių. Dėl to siūlytina darbo kokybės prastėjimo sistemingumą sieti su konkrečiais objektyviai pamatuojamais darbo kokybės rodikliais, pvz. valstybės tarnautojui per paskutinius tarnybos metus paskirtų tarnybinių nuobaudų (išskyrus tas nuobaudas, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai) skaičiumi, lyginant jį su visų analogiškas pareigas užimančių valstybės tarnautojų gautų tarnybinių nuobaudų kiekiu. Taip pat siūlytina numatyti darbo kokybės vertinimo periodiškumą ir pareigą įstaigos vadovui nustatytu periodiškumu vertinti visus pavaldžius valstybės tarnautojus, tokiu būdu išvengiant galimos kai kurių valstybės tarnautojų diskriminacijos, nuolat juos vertinant ir didinant jų pareiginę algą arba kai kurių valstybės tarnautojų nevertinant, arba vertinant ir nuolat mažinant jų pareiginę algą. Pažymime, kad Įstatymo projekte nėra numatyta, iš kelių asmenų bus sudaroma komisija. Manytume, kad Įstatymo projekte ši informacija turėtų būti įtraukta. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.21. Įstatymo projekto 40 str. 1 d. 1 p. atsisakoma priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą, vietoje jų numatant priemoką už laikiną kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijų vykdymą. Toks pasiūlymas nenaudingas valstybės tarnautojams, nes pavadinimo sąvoka yra siauresnė ir neapima visų atvejų, kai valstybės tarnautojas atlieka kitas pareigybės aprašyme numatytas arba nenumatytas funkcijas.
Be to, panaikinant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančia veiklą, pvz. apylinkės inspektoriams priskirti papildomas teritorijas, aiškinant, kad jie nepavaduoja kolegų ir tos teritorijos dar nebuvo niekam priskirtos. Tada pareigūnas neturėtų teisinio pagrindo kreiptis dėl papildomo apmokėjimo. Taip pat manytina, jog būtina palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl maksimalios galimos papildomų užduočių bei įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimo trukmės. Įstatymo projekto 40 str. 2 d. siūlomas iki 30 proc. pareiginės algos dydžio priemokos dydis. Toks dydis yra mažesnis nei numatytas šiuo metu galiojančioje Įstatymo 26 str. 3 d. numatytas dydis - iki 60 proc., nors priemokos mažinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Siūlomu Įstatymo projektu nėra sprendžiami kiti aktualūs valstybės tarnybos reguliavimo klausimai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata – pavyzdžiui nustatomos priemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas jau kuris laikas yra pakeistas taip, kad darbdavys įpareigojamas užtikrinti, kad kenksmingų sąlygų, kenksmingų veiksnių darbuotojas darbe nepatirtų, o pavojingi veiksniai būtų sumažinti iki priimtinos (toleruotinos) rizikos, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme siūloma palikti nuostatą, kuri tarsi pateisina kenksmingas darbo sąlygas, jei tik už jas sumokama priedas.
Suprantama, kad dalis valstybės tarnybos (ypatingai statutiniai valstybės tarnautojai) gali susidurti su tokiomis sąlygomis, kuriomis bus veikiama kenksmingomis sąlygomis (statutinių tarnautojai dažnai susiduria su papildomomis grėsmėmis vykdydami pareigą apsaugoti didesnį teisinį gėrį), tačiau šios išimtys neturėtų pateisinti Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo prasilenkimo su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų dvasia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 str. nuostatą kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija šiuo klausimu nedaro jokių išimčių. Pasiūlymas:
Siūlytina Įstatymo projekto 40 str. 1 d. 1 p. palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojams mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą. Siūloma pakeisti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, papildyti šio straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir nauja 2 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių ir punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:
1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu; 2.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies
pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, padidinant pareiginę algą nuosekliai šio Įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos intervalo ribose. Jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukščiausia nustatytose pareiginės algos intervalo ribose, jo pareiginė alga padidinama
ją išdėstyti taip:
priemokųos dydis suma negali viršyti 30 60 procentų pareiginės algos. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.22. 421 Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 42 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
skatinami:
5) iki 2 pareiginės algos dydžio pinigine išmoka už veiklos rezultatus, įgyvendinant jo pareigybei keliamus tikslus bei uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas užimančių įstaigos valstybės tarnautojų veiklos rezultatus asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą arba kai valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.23.
Įstatymo projektu siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojui gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl, vykdant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo priimtų sprendimų, kurie vėliau teismo tvarka panaikinami. Manytina, jog numatyto tokią atsakomybę, yra nepagrįsta, kadangi dažniausiai atitinkamą sprendimą ar veiksmą atliekantis valstybės tarnautojas vykdo savo tiesioginio vadovo pavedimą ir/arba valią, t. y. nepriima savarankiško sprendimo. Be to, neretai sprendimo priėmimo metu valstybės tarnautojas nežino ir negali žinoti, kad jo priimtas sprendimas vėliau teismo tvarka bus pripažintas nepagrįstu ir/arba neteisėtu. Tarnybinis patikrinimas tokiu atveju galėtų būti atliekamas tik esant akivaizdžių požymių, jog valstybės tarnautojas, žinodamas esamą teismų praktiką ir/arba teisinį reguliavimą, tyčia veikė priešingai, ir kai jis priėmė savarankišką sprendimą, t. y. pats pasirašė atitinkamą administracinį sprendimą, raštą ir pan. Pasiūlymas:
Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovas savo iniciatyva, arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Alternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus. Įvertinti 1.24.
Įvertinti
aiškumo, siūlytina reglamentuoti tarnybinių nuobaudų ir sprendimų dėl asmens pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą apskundimo tvarką. Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 47 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.25. Naujajame socialiniame modelyje (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) materialinės atsakomybės instituto apskritai nelieka ir materialinė atsakomybė nėra niekaip ribojama. Darbuotojai, priešingai nei valstybės tarnautojai turi galimybę išsiderėti papildomas darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu valstybės tarnautojų veikla reglamentuota įstatymo, todėl priimant naująjį socialinį modelį neturėtų būti bloginama esama valstybės tarnautojų padėtis. Pasiūlymas:
tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Atlyginamos žalos dydis ribojamas trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžių suma, jei žala nėra padaryta tyčia arba įstatymu nėra numatyta kitaip. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.26. 56 Siūloma kasmetines atostogas skaičiuoti ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Tokiam siūlymui pritartina, tačiau manytina, jog Įstatymo projekto 56 str. siūloma per trumpa kasmetinių atostogų trukmė.
Darbo kodekso 172 straipsnyje numatyta, jog darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau tokiu atveju viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Likusios kasmetinių atostogų dalies skaidymo į mažesnes dalis skaičius ir vienu metu suteiktinų kasmetinių atostogų trukmė nėra reglamentuoti, taigi, dėl jų galima susitarti. Vadinasi, valstybės tarnautojai, imdami vieną ne trumpesnę nei 14 kalendorinių dienų trukmės atostogų dalį, privalo į šį laikotarpį įskaičiuoti du savaitgalius, taigi, iš viso 4 dienas. O likusias 14 kasmetinių minimalių atostogų dienas jie gali derinti su vadovais ir imti darbo dienomis. Tokiu būdu šiuo metu valstybės tarnautojai turi galimybę susitarti dėl 24 darbo dienų trukmės minimalių kasmetinių atostogų suteikimo. Valstybės tarnautojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojai, pripažinti neįgaliaisiais, turi galimybę pasinaudoti 31 darbo dienos trukmės kasmetinėmis minimaliomis atostogomis. Atitinkamai valstybės tarnautojai turi galimybę pasinaudoti 38 darbo dienų trukmės kasmetinėmis papildomomis atostogomis. O Įstatymo projekto 56 str. 1 d. siūloma esamą valstybės tarnautojų padėtį pabloginti, numatant tik 22 arba 30 darbo dienų trukmės kasmetines minimalias bei 36 darbo dienų kasmetines papildomas atostogas. Pasiūlymas Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
24 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 30 31 darbo dienos trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2.
didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienų trukmės kasmetinės papildomos atostogos, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 38 darbo dienų trukmės. Įvertinti
nebelieka nuostatos dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti Siūloma Įstatymo projekte įtvirtinti šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 38 straipsnyje numatytą nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip
įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.28. Atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti Ši atostogų rūšis naujuoju socialiniu modeliu (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) yra naikinama. Pabrėžtina, kad be kitų aplinkybių, valstybės tarnautojai gali dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje būtent naudodamiesi šia atostogų rūšimi. NPPSS duomenimis būtent taip dalis krašto apsaugos savanorių ir daro – tarnauja savanoriškose krašto apsaugos pajėgose laisvu laiku (savaitgaliais ir pan.), tačiau, kai reikia vykti į ilgesnius mokymus ar užduotis – pasinaudoja šia tikslinių atostogų rūšimi. Pabrėžtina, jog šis įpareigojimas darbdaviui (t.p. ir valstybės įstaigoms) papildomai nekainuoja – darbuotojo darbo užmokesčio kompensaciją moka ta institucija, kurios nurodymu jis neatvyksta į darbą. Siūlytina, kad valstybės tarnautojai išsaugotų galimybę nenaudojant valstybės įstaigų darbo užmokesčiui skirtų lėšų vykdyti visuomenei, valstybei naudingą veiklą ir po naujojo Valstybės tarnybos įstatymo bei socialinio modelio priėmimo.
Įvertinti
Įstatymo projektu siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas šalių susitarimu. Tačiau galimi atvejai, kai į pareigas priėmęs asmuo dėl subjektyvių priežasčių nenorės tartis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybos laiko pratęsimo, nors valstybės tarnautojo veiklos rezultatai ir turimos kompetencijos atitiks keliamus reikalavimus. Šiuo metu nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis į pareigas priimantis asmuo turėtų spręsti dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo, taigi, ir nėra galimybių patikrinti vadovo sprendimo pagrįstumo. Dėl to siūlytina numatyti, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnyba pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatyta, jog jo kompetencija atitinka pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 64 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
būti pratęsta jo ir į pareigas priėmusio asmens susitarimu pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo turima kompetencija buvo įvertinta kaip atitinkanti pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.30.
Siekiant išvengti galimų ginčų dėl to, ar valstybės tarnautojas neatvyko į tarnybą tiesioginio vadovo leidimu, ar informavęs vadovą, tačiau jam nesutikus (taigi, be pateisinamos priežasties, už ką gali būti taikomas atleidimas iš tarnybos) būtina aiškiai įtvirtinti tiesioginio vadovo sutikimo formą. Manytina, jog įrodinėjimo prasme tinkamiausia yra rašytinė forma, tačiau raštiškam sutikimui gauti valstybės tarnautojas turėtų vykti į tarnybą, o tai kai kuriais atvejais (pvz. ūmaus apsinuodijimo ir pan.) gali būti sudėtinga. Dėl to siūlytina numatyti galimybę tiesioginio vadovo raštišką sutikimą gauti elektorinių ryšių priemonėmis (el. paštu, faksu, SMS žinute ir pan.). Taip pat siūlytina atsisakyti reguliavimo, jog ši galimybė suteikiama tik sveikatos sutrikimo, kadangi sveikatos sutrikimą patvirtinantis dokumentas yra laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kiti galimi įrodymai, kuriuos turintis valstybės tarnautojas nevyksta į tarnybą be atskiro tiesioginio vadovo leidimo, tačiau tuo laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas. O nustačius reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas galėtų neatvykti į tarnybą dėl sveikatos sutrikimo, neturėdamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimo ar kitų įrodymų, gali sukelti praktinių problemų dėl sveikatos sutrikimo buvimo įrodinėjimo. Dėl to siūloma šią garantiją taikyti visais atvejais, kai valstybės tarnautojas gauna tiesioginio vadovo leidimą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 65 str. 1 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
7) kai valstybės tarnautojai gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų darbo dienų per 6 mėnesius; Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.31.
Siūloma numatyti, jog tais atvejais, kai valstybės tarnautojas komandiruojamas į užsienį ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, jam nemokamos su komandiruote susijusios išlaidos, o mokama kompensacija ir ne mažiau nei 50 proc. darbo užmokesčio. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui į užsienį komandiruojamam valstybės tarnautojui mokama kompensacija, skaičiuojant su 50 proc. jo darbo užmokesčio, būtų didesnė nei trumpesniam laikotarpiui komandiruojamam valstybės tarnautojui mokamos su komandiruote susijusios išlaidos kartu su 100 proc. jo darbo užmokesčio. Pasiūlymas:
Siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui komandiruojama valstybės tarnautojui mokama bendra išmokų suma būtų didesnė nei komandiruojamam trumpesniam laikotarpiui Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.32. 66 Įstatymo projekto
nemokamų atostogų trukmė, nors šiuo metu nemokamos atostogos į stažą yra įskaitomos. Manytina, jog, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtų lūkesčių apsaugą, turi būti tęsiama šiuo metu numatyta garantija. Pasiūlymas. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 5 straipsnio 2-6 dalyse nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, taip pat išskyrus darbuotojus), metų skaičius. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas įstaigose stažas sudedamas.
Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas atostogų, išskyrus šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas nemokamas atostogas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, laikinojo nedarbingumo laikotarpiai ir teismo sprendimu į pareigas grąžinto anksčiau jas ėjusio valstybės tarnautojo priverstinės pravaikštos laikas. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatoma šio Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė ir priedo už stažą dydis. Įvertinti
Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 16 p. siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ne tik tuomet, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė už išvardytas nusikalstamas veikas, bet visais atvejais, kai jis pripažįstamas kaltu dėl tokių nusikalstamų veikų įvykdymo. Taigi, toks valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš tarnybos ir tuo atveju, jei jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Manytina, jog toks valstybės tarnautojų teisinės padėties apsunkinimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: 1.
Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo kuriuo jis pripažintas kaltu jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.34. 681 Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 18 p. numatoma įtvirtinti atleidimo iš tarnybos pagrindą – kai valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, jog paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas ir suėjus šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui ar šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šią tarnybinę nuobaudą panaikinus anksčiau, valstybės tarnautojas į iki šios nuobaudos paskyrimo eitas pareigas negrąžinamas. Paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, valstybės tarnautojo sutikimo nereikalaujama, tad atleidimas šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 18 p. ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų,
kai:
18) valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje,
nustatytais atvejais; Įvertinti
Įstatymo projekto
esant valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, be kitų laikotarpių, neįskaitomas ir laikas per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos.
Tokia išimtis šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo 44 str. 2 d. nėra numatyta. Kadangi tokį pakeitimą sąlygojusios priežastys nėra nurodytos, manytina, jog šis pakeitimas nėra pagrįstas ir neturėtų būti atliekamas. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos arba sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.36. 697 Įstatymo projekto 69 str. 7 d. siekiama numatyti trumpesnius įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus nei numato esamas teisinis reguliavimas ( taip pat ir Darbo kodekso 130 str. 1 d. nuostatos). Toks nepagrįstas valstybės tarnautojų teisinės padėties bloginimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo. Pasiūlymas Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 69 str. 7 d. ir jį išdėstyti taip:
vėliau kaip prieš 1 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 3 4 mėnesius Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.37. Siekiant teisinio aiškumo, būtina aptari, kokia tvarka valstybės tarnautojas, nesutinkantis su atleidimu, jo tvarka ar sąlygomis, turi teisę juos ginčyti. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 69 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinti
galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, sąrašą. Toks sąrašo išplėtimas nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog kai kurie atleidimo pagrindai yra susiję su valstybės tarnautojo teise užimti kitas pareigas. Tačiau laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais šių klausimų valstybės tarnautojas neturi galimybių spręsti, todėl numatant galimybę jį atleisti nepasibaigus laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiams, būtų nepagrįstai apribota valstybės tarnautojo teisė išreikšti savo valią dėl perkėlimo į kitas pareigas. Dėl to sutiktina ne su visais siūlomais atleidimo laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais pagrindais. Įstatymo projekto
galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, sąrašą. Toks sąrašo išplėtimas nėra pagrįstas.
Pažymėtina ir tai, jog kai kurie atleidimo pagrindai yra susiję su valstybės tarnautojo teise užimti kitas pareigas. Tačiau laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais šių klausimų valstybės tarnautojas neturi galimybių spręsti, todėl numatant galimybę jį atleisti nepasibaigus laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiams, būtų nepagrįstai apribota valstybės tarnautojo teisė išreikšti savo valią dėl perkėlimo į kitas pareigas. Dėl to sutiktina ne su visais siūlomais atleidimo laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais pagrindais. Įvertinti
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėščia moteris ir valstybės tarnautojai, auginantys vaiką (-us) iki trejų metų, ve kitų pagrindų, negali būti atleisti iš pareigų taip pat ir dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Įstatymo projekto 70 str. 2 d. siūloma tokį atleidimo pagrindą taikyti ir minėtoms socialinėms grupėms priklausantiems valstybės tarnautojams. Siūlytina valstybės tarnautojų teisinės padėties nebloginti ir šiuo aspektu palikti šiuo metu esantį reguliavimą. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 70 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
tarnautojas, auginantis vaiką (vaikų) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu), 10 punkte (išskyrus atvejus, kai įstaiga likviduojama), 12, ir 15, 17, 18 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.40. Kadangi Įstatymo projektu siūloma numatyti valstybės tarnautojo statuso atkūrimą ir kt. garantijas, išvardytas šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 49 str. 1 d.
centralizuotai valdyti ir administruoti. Šią funkciją siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai, kaip yra šiuo metu. Taip pat manytina, jog yra būtina skelbti informaciją apie valstybės tarnybą, rengti ir Vyriausybei teikti ataskaitas apie Įstatymo ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Šias funkcijas siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.41. Įstatymo projekte nelieka nuostatų, susijusių su Valstybės tarnybos departamento direktoriui keliamais reikalavimais, jo kadencija, pavaldumu ir pan. Manytina, jog šiuos aspektus būtina reglamentuoti. Taip pat nebelieka Personalo valdymo komisijos. Manytina, jog viena komisija, centralizuotai koordinuojanti visų valstybės tarnybos įstaigų personalo politiką, yra reikalinga. Dėl to siūlytina jos neatsisakyti. Įvertinti
Šiuo metu valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami visiems valstybės tarnautojams, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ketinama numatyti, jog kai kuriems valstybės tarnautojams (taip pat ir statutiniams) tarnybinis pažymėjimas bus išduodamas tik jei jis būtinas tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas būtų ydingas ir neatitiktų Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, pagal kurias kiekvienas darbdavys privalo ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kiekvienam darbuotojui įteikti pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą) ir privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: 1.
1 d. ir ją išdėstyti taip:
dokumentas, skirtas asmens pareigoms patvirtinti ar nustatyti bei pasirašyti elektroninius duomenis saugiu elektroniniu parašu. Tarnybinis pažymėjimas išduodamas į pareigas priimtiems arba paskirtiems valstybės tarnautojams, valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams, Pprofesinės karo tarnybos kariams, statutiniams valstybės tarnautojams ir darbuotojams, tarnybinis pažymėjimas išduodamas, jeigu jis yra būtinas šių asmenų tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti visas NPPSS pastabas bei pasiūlymus. 1.43. Įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę valstybės institucijoms pasitelkti privačias personalo valdymo tarnybas. Iš esmės tokia situacija reikšti personalo valdymo funkcijos iškėlimą į išorę (angl. outsourcing), atskirų konsultavimo paslaugų įsigijimą, arba vadinamąją darbo nuomą – įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones. Šių būdų įvairovė lemia, kad gali būti pasirinkti įvairūs, taip pat ir neefektyvūs modeliai, sudarantys prielaidas darbo užmokesčiui (personalo valdymui) skirtas lėšas panaudoti neskaidriai, siekiant viešajam interesui prieštaraujančių tikslų. Iš esmės personalo valdymo efektyvinimo problema yra susijusi su įstaigų negebėjimu pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių diegti naujoviškas personalo valdymo sistemas, taikyti efektyvius metodus, galiausiai – centralizuoti kai kurias funkcijas (ypač tais atvejais, kai įstaigos padaliniai/pavaldžios įstaigos veikia visoje šalyje). Įstatymo projekto rengėjai nedetalizuoja nei įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte kokia apimtimi ir kokia forma bus galima perduoti personalo administravimą ne valstybės tarnautojams. Siūlymas detaliau apibrėžti įstaigos vadovo kompetenciją (jos ribas) pasitelkiant personalo administravimo paslaugas teikiančių asmenų pagalbą. Įvertinti 2.
2Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA,
2015-11-25 Nr. g. 2015-10624) Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3268. Projektui teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
papildyti 19 straipsnį, numatant be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenis išdirbusius pagal darbo sutartį ne mažiau kaip 3 metus. Šie darbuotojai galėtų būti priimami be konkurso, kai įstaigoje steigiamas naujas valstybės tarnautojo etatas, atitinkantis pagal darbo sutartį dirbančio asmens vykdytas funkcijas, tačiau apimantis ir darbų atlikimą, kurį pagal teisinį reglamentavimą gali atlikti tik valstybės tarnautojas. 2. Manome, jog tikslintinas 21 straipsnis, nes jame nenurodyta koks subjektas priima į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybės kontrolierių. 3. Manome, jog 49 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio teisiniam reglamentavimui, pagal kurį valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo antro skirsnio reikalavimus, vienerius metus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. 4. Projekto 57 straipsnyje įtvirtinama, kad dėl šeimyninių ir kitų aplinkybių gali būti suteikiamos iki 1 metų trukmės nemokamos atostogos. Abejojame, ar šis laiko nėra nepagrįstai ilgas, galintis trikdyti konstruktyvų ir efektyvų darbą. 5. Siūlome 65 straipsnyje į priežasčių, dėl kurių valstybės tarnautojų materialinė būklė tampa sunkia, įtraukti traumą. 6. Manome, kad nėra tikslinga sieti valstybės tarnautojo pareiginės algos dydį su savivaldybės teritorijos gyventojų skaičiumi.
Ketvirtai grupei priskirtoje savivaldybės įstaigoje, kurioje personalo skaičius yra nedidelis, valstybės tarnautojai vykdo platesnes funkcijas ir dėl to privalo turėti didesnę kompetenciją, tačiau jų pareiginės algos koeficientai yra mažesni nei trečiai grupei priskirtos savivaldybės įstaigos tarnautojų, kurie dažnai specializuojasi tik siauroje srityje. Dėl nedidelio darbo užmokesčio ketvirtos grupės įstaigoms sunku rasti kompetentingų tarnautojų. Todėl siūlome Projekto 2 priede nurodytas III ir IV įstaigų grupes priskirti III grupei. 7. Projekto 2 priede nurodytai valstybės tarnautojų įstaigų vadovų pareigybių grupei numatoma nustatyti konkretų fiksuotą pareiginės algos koeficientą. Vadinasi, vadovų darbo užmokesčio dydis skirtųsi tik dėl vadovo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžio. Savivaldos lygmenyje savivaldybės taryba, skirdama į pareigas įstaigų vadovus savivaldybės administracijos direktorių bei savivaldybės kontrolierių, turi vykdyti Vietos savivaldos įstatymo jai priskirtą funkciją - nustatyti šių vadovų darbo užmokestį. Jeigu VTĮ būtų nustatytas tik vienas (fiksuotas) įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas, savivaldybės taryba, spręsdama dėl įstaigų vadovų darbo užmokesčio, neturėtų jokio savarankiškumo, kurį savivaldybėms garantuoja Europos vietos savivaldos chartija, o darbo užmokesčio nustatymo funkcijos vykdymas netektų prasmės. Siekdami užtikrinti galimybę įstaigų vadovų darbo užmokestį parinkti iš kelių variantų, siūlome įstatymo 2 priede įstaigų vadovų pareigybių grupei nustatyti platesnį pareiginių algų diapazoną, t. y. nurodyti daugiau pareiginės algos koeficientų, kaip yra pasiūlyta žemesnių grupių pareigybėms. 8.
8Projekto 3 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės tarnautojo naujasis pareiginės algos koeficientas bus nustatomas atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę klasę, kuriuos tarnautojas gavo iki naujos redakcijos VTĮ įsigaliojimo. Paskaičiavus kai kurių valstybės tarnautojų naująjį darbo užmokestį, paaiškėjo, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis bus mažesnis už dabartinį. Šie tarnautojai pagal esamą teisinį reglamentavimą neturi kvalifikacinės klasės, tad netenka Projekte numatytos sudedamosios naujojo darbo užmokesčio dalies – priedo už kvalifikacinę klasę, o priemoka, kuri šiuo metu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams yra skirta, į naujojo darbo užmokesčio struktūrą neįeina. Dėl to, kad esamas teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui įgyti kvalifikacinę klasę, jo naujasis pareiginės algos koeficientas nesieks nė žemiausio atitinkamos pareigybių grupės koeficiento, nurodyto naujos redakcijos VTĮ 2 priede. Savivaldos lygmenyje taip atsitiks su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, mero patarėjo pareigybėmis. Kai pagal Projekto nuostatas šioms pareigybėms bus nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas, tai prie pareiginės algos pridėjus priedą už stažą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir mero patarėjo naujasis darbo užmokestis vis vien bus mažesnis už skyrių vedėjų, seniūnų naująjį darbo užmokestį. Tokia Projekte nustatyta darbo užmokesčio struktūra iškreipia karjeros ir hierarchinę sistemas, kadangi sudaro galimybes mažiau atsakingas pareigas einantiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnį darbo užmokestį nei tiems, kurių pareigybės yra priskirtos aukštesnei valstybės tarnautojų pareigybių grupei.
Siekdami, kad darbo užmokesčio nustatymo sistema būtų objektyvi, pagrįsta, nepažeidžianti teisėtų lūkesčių, siūlome padidinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. 9. Šiuo metu Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše yra skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė tiek įstaigos padalinyje, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje, tiek padalinyje, esančiame kitame struktūriniame padalinyje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skyriaus vedėjas gali turėti pavaduotojų. Tuo tarpu projekto 1 ir 2 prieduose skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė nėra numatyta. Savivaldos lygmenyje siekiant racionaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius, mažose savivaldybėse dėl padalinių veiklos specifikos svarbiausios funkcijos šiuo metu yra padalijamos ir pavedamos kuruoti skyriaus vedėjui ir skyriaus vedėjo pavaduotojui. Atsisakymas suteikti vienodą atsakomybę skyriaus vedėjui ir skyriaus vedėjo pavaduotojui atimtų galimybę šiose savivaldybėse užtikrinti teisės aktais nustatytų funkcijų vykdymą bei taikyti efektyviausius vadybos principus. Pareigybių sąrašo apribojimai neleistų pačioms savivaldybėms spręsti pareigybių pasirinkimo klausimus. Skyrių vedėjų pavaduotojams nesutikus eiti žemesnių pareigų už mažesnį nei šiuo metu gaunamą darbo užmokestį ir papildomai vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, iškyla grėsmė netekti kvalifikuotų, daugelį metų įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų. Atleidžiamiems tarnautojams tektų taikyti įstatymo nustatytas garantijas, o tai susiję su papildomų lėšų poreikiu.
Todėl siūlome Projekto pareigybių sąraše palikti skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę, neriboti savivaldybių teisių ir palikti galimybę joms pačioms spręsti dėl skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybių steigimo. 10. Manome, jog siūlomas pareiginės algos didinimas/mažinimas 5 proc. ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus nėra pakankamas, siūlome numatyti pareiginės algos didinimo/mažinimo intervalą, pvz., 5-20 procentų. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti LSA pastabas bei pasiūlymus. 3. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (2015-11-25 Nr. g. -2015-10586) Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga siūlo LR Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimus:
punktas. „Konkurso metu pretendentą į valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikia į pareigas priimančio asmens sudaryta komisija“. Siūlome, kad šioje komisijoje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai. 33 str. 3 punktas. „Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje“. Siūlome, kad šioje komisijoje vienas iš narių būtų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. 32 str. 2 punktas. „Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas“.
Siūlome kasmet vertinti tuos valstybės tarnautojus, kurie vadovo nuomone dirbo labai gerai arba blogai. Kitus valstybės tarnautojus siūlome vertinti kas du ar trys metai. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti profesinės sąjungos pastabas bei pasiūlymus. 4. VŠĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (VŠĮ, 2015-12-16 Nr.g.-2015-11471) Su Užsienio reikalų ministerijos administruojama Vystomojo bendradarbiavimo programa ESTEP bendradarbiauja jau daugiau kaip dešimt metų. Per šį laiką programos dėka įgyvendinome keturis integracijos į Europos Sąjungą valdymo projektus Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Šių šalių Europos integracijos reikalus koordinuojančios institucijos ir ministerijos Lietuvos ekspertinę paramą vertina labai gerai ir jos pageidauja. Paramą teikia patyrę ekspertai, dažniausiai buvę arba dabartiniai valstybės tarnautojai. Palyginti su visa Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių teikiama parama, Lietuvos indėlis finansine išraiška yra nedidelis, tačiau svarbus, nes teikiama ekspertinė parama padeda ją priimančiųjų valstybių atstovams bei ES institucijoms nukreipti paramos išteklius tinkamiausia linkme. Dažnai ši dvišalė Lietuvos parama turi tęsinį – Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų paramos projektus, kurių konkursuose anksčiau įgyto dvišalio įdirbio dėka sėkmingai dalyvauja ir Lietuva. Iki šiol iš viso Lietuvos institucijos laimėjo 58 ES dvynių projektus. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja tarp po 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių.
Šį laišką jums parašyti paskatino noras apibendrinti dešimtmečio patirtį, kuri yra pateikta jūsų vadovaujamos ministerijos užsakymu ESTEP neseniai parengtoje studijoje
„Reformų laikotarpio patirties panaudojimas ES vystomojo bendradarbiavimo
programose“, o taip pat Valstybės tarnybos įstatymo pataisų svarstymas Seimo komitetuose. Mums žinoma, kad 2015 m. lapkričio 18 d. svarstant minėtą įstatymo projektą Seimo Audito komitete buvo pasiūlyta iš projekto 41 straipsnio 7 dalies išbraukti nuostatą, kad „apmokėjimas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius“. Norime atkreipti jūsų dėmesį į kelis, mūsų nuomone svarbius, dalykus. Pirma, siekiant neužmiršti Lietuvoje sukauptos reformų patirties ir norint ją didinti, tolesnis sėkmingas Lietuvos institucijų dalyvavimas ES dvynių programoje būtų naudingas kaupiant patirtį ir ryšius, dalyvaujant kitose daugiašalės paramos teikimo formose. Kaip pažymėjome aukščiau minėtoje studijoje, siūlome politiniu lygiu įtvirtinti nuostatą, kad valstybės institucijų dalyvavimas ES dvynių programos projektuose yra integrali Lietuvos užsienio ir/arba Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo dalis. Atsižvelgdami į tai, Lietuvos aukštieji valstybės tarnautojai ir politikai turėtų skatinti jų vadovaujamų įstaigų dalyvavimą ES dvynių programos projektuose, o dalyvavimo juose sėkmė galėtų būti vienu iš pagrindinių įstaigos ir/arba jos vadovų veiklos vertinimo kriterijų.
Apibendrinant, sukauptos patirties perdavimas turėtų būti valstybės interesas ne tik dėl patirties gausinimo, bet ir dėl Lietuvos kaip modernios, turinčios ką pasakyti ar kuo pagelbėti kitoms valstybėms partnerės įvaizdžio stiprinimo. Patirties perdavimas Lietuvos interesams svarbiose ES kaimynystės (Rytų partnerystės) valstybėse kartu stiprina pačios ES kaimynystės politikos patikimumą bei joje dalyvaujančių Rytų Europos ir Kaukazo valstybių atsparumą vidaus ir išorės skersvėjams. Antra, išskyrus retas išimtis, ekspertinės paramos kitoms valstybėms teikimas nėra ir matyt nebus tiesioginė ir privaloma veikla Lietuvos valstybės tarnautojams. Todėl jų įsitraukimą į paramos projektų įgyvendinimą reikia tinkamai motyvuoti, kaip tai daro kitos valstybės. Manome, kad jei būtų pritarta Seimo Audito komitete teikiamam pasiūlymui dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto 41 str. 7 dalies ir jei neliktų šiuo metu galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo Nr. XIIP-3268 redakcijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo paramos teikimo ir vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose apmokėjimo, nebus galima įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų kitų valstybių viešojo valdymo tobulinimui ir ES dvynių programos projektų, nes gali nebelikti norinčių ir galinčių teikti kvalifikuotą ekspertinę pagalbą kitų valstybių viešojo valdymo institucijoms. Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti VŠĮ pastabas bei pasiūlymus. 5.
ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (2016-06-07 Nr. g. -2015-10586)3342 3,82 Pasiūlymus teikia Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos profesine sąjunga: Argumentai: Įstatymo projekto
yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus. Tačiau projekto 33 straipsnyje, kuris specialiai reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas vertinimo procese nenumatytas. Todėl tikslinga papildyti įstatymo projekto 33 straipsnį nuostatomis apie profesinių sąjungų atstovų dalyvavimą įstaigų komisijose, peržiūrinčiose tarnautojų atitiktį jų pareigybėms nustatytam kompetencijų profiliui. Pasiūlymas:
papildyti įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje. Šioje komisijoje valstybės tarnautojo kompetencijos taip pat peržiūrimos, kai to prašo pats valstybės tarnautojas. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą“. 33 str. 8 dalis Argumentai:
Įstatymo projekto
tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę.
Tokiu reglamentavimu šis klausimas paliekamas tik vadovų nuožiūrai, kas gali kelti abejonių dėl valstybės tarnautojams itin svarbių sprendimų skaidrumo ir objektyvumo. Siekiant padidinti aptariamos procedūros objektyvumą ir užtikrinti skaidresnę valstybės tarnautojų pareiginės algos didinimo tvarką, reikėtų numatyti komisijų, kurios pareiginės algos didinimo klausimais patartų valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, sukūrimą ir įtvirtinti profesinių sąjungų atstovų dalyvavimą tokiose komisijose. Pažymėtina, kad tokių patariamųjų komisijų sudarymas įstatymo projekte yra numatytas, kai sprendžiama dėl tarnautojo pareiginės algos sumažinimo (įstatymo 38 str. 9 dalis). Pasiūlymas:
Papildyti projekto 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę. Šiam klausimui svarstyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos padidinimo yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą.“
Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandų valstybės tarnybos principų įgyvendinimą, įstaigose, kur yra didelis skaičius politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, būtina apibrėžti santykį tarp šių ir karjeros valstybės tarnautojų skatinimui įstaigų biudžetuose numatomos lėšų dalies.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas skatinimas gali būti taikomas tik atsižvelgiant į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo asmeninio indėlio šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytai išmokai gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skatinimui skirtos lėšos negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų įstaigos valstybės tarnautojų skatinimui numatytų lėšų.“ Įvertinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti profesinių sąjungų pastabas bei pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė teismų administracija (2016-01-18 raštas Nr. G-2016-488) Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime užregistruotu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), teikia ir norėtų pakartotinai atkreipti dėmesį į siūlymus, kuriuos Administracija buvo išdėsčiusi ankstesniuose savo raštuose, tarp jų ir Valstybės tarnybos departamentui siųstame 2014 m. liepos 11 d. rašte „Dėl pastabų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. 14-5103“ Nr.
14-5103“ Nr. 4R-1912-(6.6), susijusius su teismo posėdžių sekretorių ir teisėjų padėjėjų pareigybių priskyrimo karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, bei po šių siūlymų įvertinimo neišspręstas aktualias problemas: Dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių Projekto 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“ lentelėje matyti, kad visų karjeros tarnautojų pareigybių grupių (išskyrus keturias pirmąsias) pareiginės algos koeficientai persidengia, t.y. vienai pareigybių grupei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos patenka į kitos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientų intervalą. Pavyzdžiui, lentelėje apibrėžtos penktos pareigybių grupės „valstybės įstaigos arba įstaigos vadovo pavaduotojas“ pareiginės algos koeficientai sutampa su šeštos pareigybių grupės „departamento direktorius; vyriausiasis patarėjas“ pareiginės algos koeficientais net keturiose pozicijose, šeštos ir septintos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai sutampa taip pat keturiose pozicijose (IV įstaigų grupei – penkiose pozicijose), septintos ir aštuntos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai sutampa net penkiose pozicijose ir taip aštuntai pareigybių grupei nustatytas aukščiausias pareiginės algos koeficientas patenka ir į septintos, ir į šeštos, ir netgi į penktos pareigybių grupės pareiginės algos intervalą. Žemiausioms (vienuoliktai ir dvyliktai) pareigybių grupėms nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos persidengia minimaliai – viena pozicija (taip pat ir dešimtos pareigybių grupės žemiausia pareiginės algos koeficiento intervalo riba sutampa su aukščiausia vienuoliktos pareigybių grupės pareiginės algos koeficiento riba, t.y. sutampa tik viena pozicija).
Dvyliktos pareigybių grupės „specialistas“ pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojų alga, vertinant žemiausią ir aukščiausią intervalo ribą, galėtų kilti 1,22 (IV įstaigų grupė), 1,44 (III įstaigų grupė), 1,67 (II įstaigų grupė) ir 1,89 (I įstaigų grupė) bazinio dydžio. Vienuoliktos pareigybių grupės „vyresnysis specialistas“ pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojų alga, vertinant žemiausią ir aukščiausią intervalo ribą, galėtų kilti 1,33 (IV įstaigų grupė), 1,56 (III įstaigų grupė), 1,77 (II įstaigų grupė) ir 2 (I įstaigų grupė) baziniais dydžiais. Tuo tarpu penktai, šeštai, septintai ir netgi aštuntai pareigybių grupėms numatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficiento intervalai žymiai didesni. Dar daugiau – pareiginės algos intervalų dydžiai skiriasi tik nuo įstaigų grupės, tačiau nuosekliai išlaikomi, nepriklausomai nuo pareigybių grupės : I įstaigų grupės valstybės tarnautojams numatytas algos koeficientų intervalas yra 3,89 bazinio dydžio ir penktoje, ir šeštoje, ir septintoje, ir aštuntoje pareigybių grupėje, II įstaigų grupės – 3,66 (3,67) bazinio dydžio, III įstaigų grupės – 3,44 (3,45) bazinio dydžio, IV įstaigų grupės – 3,22 bazinio dydžio, nepriklausomai nuo pareigybių grupės (nedarant skirtumo tarp penktos, šeštos, septintos ir aštuntos pareigybių grupės).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad žemiausių pareigybių grupių pareiginės algos koeficientai nustatyti neišlaikant nuoseklios pareiginių algų koeficientų sistemos: pareiginės algos koeficiento intervalas žemiausiose pareigybių grupėse mažesnis nei aukštesnių pareigybių grupėse, be to įtvirtintas minimalus – vienos pozicijos pareiginės algos koeficiento persidengimas, kai aukštesnių pareigybių grupių pareiginės algos koeficientai persidengia keturiomis ar penkiomis pozicijomis ir tam tikri koeficientų dydžiai atsikartoja net keturiose pareigybių grupėse.
Vertinant siūlomą įtvirtinti teismo posėdžių sekretorių pareigybių (kurios pagal Projektą patenka į žemiausią „specialisto“ pareigybių grupę) statusą bei neatsiejamai nuo to priklausančias galimybes gauti didesnę ar mažesnę pareiginę algą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti dvyliktos – „specialisto“ (analogiškai ir vienuoliktos „vyresniojo specialisto“) pareigybių grupės pareiginės algos koeficientus (arba papildyti pareiginės algos koeficientų dalį dviem intervalais (rėžiais), kurie su aukštesnės pareigybių grupės pareiginės algos koeficientais persidengtų bent dviem ar trimis pozicijomis, t.y. aukščiausias I įstaigų grupės „specialisto“ pareigybių grupei priklausančio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas būtų ne 5,69 bazinio dydžio, bet 6,49 (ar bent jau 6,09) bazinio dydžio, atitinkamai II įstaigų grupės – 5,98 (ar bent jau 5,62) bazinio dydžio, III įstaigų grupės – 5,42 (ar bent 5,11) bazinio dydžio ir pan. Toks didesnių pareiginės algos koeficientų nustatymas viršutinėje pareiginės algos koeficientų intervalo dalyje žemiausiai pareigybių grupei užtikrintų asmenų, tapusiais valstybės tarnautojais – specialistais, galimybes, atsižvelgiant į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, ateityje gauti kiek oresnes pareigines algas, motyvuoti valstybės tarnautojus. Tuo pačiu nuoseklesne taptų visa Projekte siūloma pareiginės algos koeficientų sistema.
Pažymėtina, jog šie siūlymai nepareikalaus papildomų lėšų įgyvendinant reformą priėmus įstatymą pagal Projekto nuostatas, papildomos lėšos galėtų būti reikalingos tik ateityje, priklausomai nuo valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybės. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad patikslinus Projektą pagal pateiktą siūlymą, konkrečiai valstybės institucijai būtų sudarytos sąlygos praktiškai įgyvendinti realų valstybės tarnautojų pareiginės algos didinimą ateityje, atsižvelgiant į turimus biudžeto asignavimus. Grįsdami savo siūlymus įtvirtinti aukštesnes pareiginės algos koeficientų intervalo ribas žemiausiai pareigybių grupei, kuriai priskiriamos ir teismo posėdžių sekretorių pareigybės, norėtume atkreipti dėmesį į šią itin svarbią aplinkybę, kad į specialistų pareigybių grupę patenkančioms standartinėms specialistų pareigybėms keliami žemesni reikalavimai, nei teismo posėdžių sekretorių pareigybėms. Tai yra, palyginus standartinių pareigybių kompetencijas ir pakankamus jų lygius su specialiųjų veiklų (teismų ir prokuratūrų) pareigybėms nustatytomis kompetencijomis ir pakankamais jų lygiais (Valstybės tarnautojų kompetencijų modelio ir jo taikymo metodikos 2 priedo „Pakankamų kompetencijų lygių lentelė“), akivaizdžiai matyti, kad teismo posėdžių sekretorių pareigybėms, lyginant su standartinėmis specialisto pareigybėmis, keliami aukštesni reikalavimai tiek bendrosioms, tiek specifinėms ir profesinėms kompetencijoms. Atsižvelgiant į kompetencijų reikalavimus, keliamus teismo posėdžių sekretorių pareigybėms užimti, atliekamas funkcijas bei atsakomybę jas vykdant, šie reikalavimai, funkcijos ir atsakomybė privalo būti adekvačiai įvertintos ir įtvirtintos apibrėžiant šių pareigybių statusą, tuo pačiu ir numatant pareiginės algos koeficientus šiai pareigybių grupei.
Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenė reikalauja kokybiškai suteiktų teismų paslaugų, kurias nemaža dalimi lemia teismo posėdžių sekretorių darbo kokybė, kurios užtikrinimas neatsiejamai susijęs su kvalifikuotų ir motyvuotų asmenų pritraukimu ir išlaikymu šioms pareigoms atlikti. Atsižvelgiant į teismo posėdžių sekretoriams keliamus kvalifikacinius reikalavimus išmanyti teismo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir įvertinant jų atliekamas funkcijas teismo procesinių dokumentų valdymo srityje bei atsakomybę, teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės priskyrimas žemiausiai karjeros valstybės tarnautojų lygmens pareigybių grupei, užtikrinant Projekte numatytą pareiginės algos dydį, vertintinas netinkamu – pavestų kompetencijų ir atsakomybių pobūdis reikalauja atitinkamo šių pareigybių vertinimo, statuso ir mokėtinos pareiginės algos koeficientų įtvirtinimo. Dėl teisėjų padėjėjų pareigybių Teisėjų padėjėjų pareigybės Projekte priskiriamos vyriausiojo specialisto pareigybių grupei. Rašte įstatymo projekto rengėjui Administracija pažymėjo, kad teisėjų padėjėjų pareigybės, atsižvelgiant į keliamus ypatingus kvalifikacijos reikalavimus bei atsakomybę, turėtų būti priskirtos aukštesnei pareigybių grupei. Taip pat Administracija buvo atkreipusi dėmesį, kad, siekiant užtikrinti teisėjų padėjėjų pareigybės statusą ir svarbą teismų darbo kokybei, patyrusiems teisininkams – teisėjų padėjėjams turėtų būti sudarytos sąlygos dirbti teismuose ir būti vertinamiems, todėl turi būti imamasi priemonių aukštos kvalifikacijos tarnautojų rotacijai sumažinti.
Projekto rengėjas iš dalies atsižvelgė į Administracijos siūlymą, teiktą dar 2015 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 4R-1531-(6.6), numatyti kai kurių teismų valstybės tarnautojų pareigybių priskyrimą aukštesnei pareigybių grupei ir Projekte įtvirtino teisėjo vyresniojo padėjėjo pareigybę, priskirtą patarėjo pareigybės grupei (kuriai turėtų būti taikomas specialusis ne mažiau kaip 3 metų darbo patirties reikalavimas). Į Administracijos 2014 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4R‑1912-(6.6) pateiktą siūlymą dėl pareiginės algos koeficientų vyriausiojo specialisto pareigybių grupei korekcijų (analogiškas siūlomoms dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių), nebuvo atsižvelgta. Administracija norėtų atkreipti dėmesį, kad siekiant sumažinti sunkumus, kylančius sudarant kvalifikuotą teismų personalą, būtina imtis pareiginės algos koeficientų „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei, kuriai Projekte priskirti teisėjų padėjėjai, korekcijų (analogiškų siūlomoms dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių), kurios garantuotų didesnius pareiginės algos koeficientus viršutinėje pareiginės algos koeficientų intervalo dalyje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tai pačiai įstaigų grupei priskirtuose teismuose teisėjų padėjėjų atliekamo darbo pobūdis, funkcijos, atsakomybė ir aukštos kvalifikacijos reikalavimai iš esmės yra tokie patys nepaisant to, ar darbą atliktų teisėjo vyresnysis padėjėjas, kurio pareigybė Projekte priskirta „patarėjo“ pareigybių grupei, ar teisėjo padėjėjas, kurio pareigybė Projekte priskirta „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei.
Atsižvelgdama į tai, pozityviai vertindama siekį iš dalies atsižvelgti į Administracijos siūlymą numatyti teisėjų padėjėjų pareigybės priskyrimą aukštesnei pareigybių grupei ir bent iš dalies spręsti Administracijos 2015 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 4R-1531-(6.6), 2014 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4R-1912-(6.6) įvardintas problemas, Administracija visgi pažymi, kad vertinant sistemiškai, vadovaujantis teisingumo principu, teisėjų padėjėjai iš esmės turėtų būti priskirti tai pačiai pareigybių grupei, atitinkančiai patarėjo pareigybės lygmenį, sudarant sąlygas netaikyti teisėjų padėjėjų pareigybei specialaus reikalavimo turėti 3 metų teisinio darbo/darbo patirtį (pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogą taikoma patarėjo pareigybei), kad būtų užtikrinta visų teismų (ir esančių mažesniuose miestuose) vienodos galimybės formuoti teismo personalą. Siekiant pareigybių priskyrimo pareigybių grupėms nuoseklumo, teismo skyriaus pirmininko patarėjo pareigybė galėtų būti priskirta prie „vyresniojo patarėjo“ pareigybių grupės (Projektu šiuo metu priskirta „patarėjo“ pareigybių grupei). Toks teisinis reglamentavimas būtų ne tik nuoseklus, sistemiškas, sudarantis žymiai palankesnes sąlygas spręsti teismų personalo (teisėjų padėjėjų) sudarymo, motyvavimo, kaitos problemas, jis eliminuotų poreikį koreguoti pareiginės algos koeficientus „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei.
Svarbu pažymėti, kad toks teisinis reglamentavimas iš esmės nepareikalautų papildomų lėšų įgyvendinant reformą priėmus įstatymą pagal Projekto nuostatas, turint omenyje tai, kad „patarėjo“ pareigybių grupei nustatyti pareiginės algos koeficientai trimis pozicijomis yra panašūs į pareiginės algos koeficientus, nustatytus „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei, o „vyresniojo patarėjo“ pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai keturiomis pozicijomis yra panašūs į „patarėjo“ pareigybės grupės pareiginės algos koeficientus. Papildomos lėšos galėtų būti reikalingos tik ateityje priklausomai nuo valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybės, atsižvelgiant į turimus biudžeto asignavimus. Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti Nacionalinės teismų administracijos pastabas bei pasiūlymus. 2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT, (2016-03-25 raštas Nr. G-2016-2860) Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), susipažinusi su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), mano, kad Projekto 41 straipsnio
veikloje, neapima visų galimų veiklų, kuriose gali dalyvauti valstybės tarnautojai, ir tokiu būdu riboja galimybę valstybės tarnautojui gauti tinkamą apmokėjimą už atliktą darbą.
Tarnyba yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su Europos vaistų agentūra, kuri yra įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą. Dėl biotechnologinių, pažangios terapijos būdu sukurtų, naują veikliąją medžiagą turinčių ar skatinančių gyvūnų augimą, didinančių gyvūnų gydymo efektyvumą vaistinių preparatų sudėtingumo Reglamentu (EB) Nr. 726/2004 išimtinė teisė įvertinti tokių preparatų kokybę, saugumą ir efektyvumą buvo suteikta Europos vaistų agentūrai, o išimtinė teisė juos registruoti - Europos Komisijai. Tokių vaistinių preparatų farmakologinio budrumo riziką taip pat vertina ne Europos Sąjungos valstybės narės, o Europos vaistų agentūra. Pagal aukščiau minėtą bendradarbiavimo susitarimą su Europos vaistų agentūra Tarnyba yra įsipareigojusi teikti vaistinių preparatų inter alia vertinimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 726/2004 ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, paslaugas. Tam, kad Tarnybai būtų pavesta atlikti atitinkamų vaistinių preparatų vertinimo paslaugas, Tarnybos atstovai Europos vaistų agentūroje turi būti paskirti pranešėjais ar antraisiais pranešėjais pagal Reglamente (EB) Nr. 726/2004 Nr. 62 straipsnio 1 dalį. Tai, kad Tarnybos atstovai yra skiriami pranešėjais ar antraisiais nariais rodo itin aukštą jų, kaip ekspertų kvalifikaciją, bei parodo, kad ekspertai yra vertinami tarptautiniu lygiu.
Kadangi šie ekspertai atlieka itin sudėtingą, aukštos kvalifikacijos, patirties ir žinių reikalaujantį sudėtingų vaistinių preparatų kokybės, saugumo, efektyvumo ar farmakologinio budrumo rizikos vertinimą, už atliekamą darbą jiems turėtų būti tinkamai sumokama. Juo labiau, kad šis vertinimas neįeina į valstybės tarnautojų funkcijas ir yra jiems papildoma veikla. Tarnybos manymu, aukščiau nurodytas vaistinių preparatų vertinimas, atliekamas pagal Tarnybos sudarytą sutartį su Europos vaistų agentūra, galėtų būti prilyginimas dalyvavimui projektinėje veikloje dėl kelių priežasčių. Pirma, sudėtingų vaistinių preparatų vertinimas yra ekspertinio pobūdžio darbas ir nėra tęstinė veikla. Antra, vertinimui atlikti reikalinga aukšta kvalifikacija, patirtis bei žinios. Trečia, minėtų vaistinių preparatų vertinimas nėra nei Tarnybos, nei valstybės tarnautojų funkcija. Ketvirta, už vertinimą yra apmokama iš lėšų, kurias Tarnyba gauna tiesiai iš Europos vaistų agentūros. Penkta, už vertinimą turi būti tinkamai apmokama. Todėl Tarnyba siūlo Projekto 41 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos
įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje, atliekamoje pagal sutartis.
Apmokėjimas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, taip pat už dalyvavimą veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis mokamas pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, Tarnyba prašo apsvarstyti siūlomą Projekto 41 straipsnio 7 dalies redakciją. Esant neaiškumams ar prireikus papildomos informacijos, Tarnyba pasiruošusi ją pateikti. Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr.
XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti VVKT pastabas bei pasiūlymus. 3. LR Valstybės kontrolė (2016-04-06 raštas Nr. G-2016-3298) Siūlo svarstyti galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo ir /arba Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V III-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 1 ir 2 priedų papildymą pareigybe, t. y. nurodyti Valstybės kontrolės kanclerio pareigybę. Atsižvelgti. Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti Valstybės kontrolės pasiūlymus. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) (2016-12-15 raštas Nr. G-2016-11228) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), atkreipia dėmesį į tai, kad Projekto nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) taikymo apimtimi, turėtų būti tikslinamos. Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 8 d., t.y. jau po to, kai buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Projektas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-2136 su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais. Įstatymu Nr. XII-2136 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas buvo išdėstytas nauja redakcija, viena iš naujovių – STT pareigūno statuso pokytis, STT pareigūnus priskiriant valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas VTĮ. Pagal naujos redakcijos STT statutą ir galiojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 2 dalį STT pareigūnų statusą reglamentuoja šis įstatymas bei STT statutas. Kartu buvo pakeistas VTĮ, jo 4 straipsnio 5 dalies 9 punktu nustatant, kad VTĮ STT pareigūnams netaikomas.
Aktualią VTĮ redakciją suderinus su 2015 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XII-2136, Projekto nuostatos kol kas atitinkamai pakoreguotos nebuvo. Dėl šios priežasties Projekte būtina atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, kurie leis išvengti siūlomo priimti įstatymo suderinamumo su galiojančiais įstatymais problemų. Neatlikus šių pakeitimų, rastųsi prieštaravimų dėl STT pareigūnams taikomų apribojimų dirbti kitą darbą įgyvendinimo, jų tarnybos stažo skaičiavimo, tarnybinių pažymėjimų išdavimo tvarkos ir kai kurių kitų organizacinių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome naujos redakcijos VTĮ (kaip ją siūloma išdėstyti Projektu) 5 straipsnio 6 dalį patikslinti ir išdėstyti ją taip:
„6. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos banko
valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams ir, žvalgybos pareigūnams ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.“ Atitinkami redakcinio pobūdžio pakeitimai reikalingi ir Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, kurią siūlome patikslinti ir išdėstyti taip:
„3. Iki 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos finansų
ministerijoje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaromos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos.
Šios komisijos ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 1 d. peržiūri atitinkamo ministro valdymo srityse veikiančių statutinių įstaigų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai statutinio valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamai ministrams ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui atitinkamam ministrui.“ Atsižvelgti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti. Tobulinant projektą siūloma įvertinti STT pastabas bei pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 svarbą (projektu siūloma iš esmės reformuoti valstybės tarnybą); ženklų lėšų poreikį įstatymo nuostatoms įgyvendinti (Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SV-S-1307 sudarytos darbo grupės skaičiavimu – lėšų poreikis apie 33 mln. eurų); Vyriausybės pasikeitimą bei naujos XVII Vyriausybės 2016–2020 metų programą; Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (104 pastabos) ir kitų papildomų Seimo komitetų išvadas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, socialinių partnerių (profesinių sąjungų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų) pasiūlymus, siūlo Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-01-11
pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas; komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Vidaus politikos grupės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro vedėja Evelina Bulotaitė, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas, Vyiausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Goda Aleksaitė, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjas Aistis Rusteika, Valstybės tarnybos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėja Reda Rekašienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas Gintautas Barcys, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Valstybės kontrolės patarėjas Žydrius Knizleris, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rima Kisielienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovas Martynas Austys, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Mansevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Vidaus politikos grupės patarėja Ona Marija Vyšniauskaitė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro vedėja Evelina Bulotaitė, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas, Vyiausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriaus patarėja Goda Aleksaitė, Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjas Aistis Rusteika, Valstybės tarnybos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėja Reda Rekašienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas Gintautas Barcys, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Valstybės kontrolės patarėjas Žydrius Knizleris, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Rima Kisielienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovas Martynas Austys, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Mansevičienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išdėstyto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto (toliau – projektas) 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti. Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Jeigu yra žinoma, kokių profesijų, išsilavinimo ar patirties asmenys nebus tikrinami, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikiamos privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą, arba tokios projekto nuostatos turėtų būti apskritai atsisakyta. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.
Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Todėl projekto 13 straipsnio 9 dalies nuostata vertintina kaip prieštaraujanti konstituciniam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principui, teisės aktų hierarchijos principui. Pritarti iš dalies Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto, siūloma koreguoti abejonių sukėlusią normą ir Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„9. Vyriausybė nustato asmenų, kurių kognityviniai gebėjimai darbo
patirtis einant tam tikras pareigas nekelia abejonių jų turimais kognityviniais gebėjimais, bendrosiosmis ir vadovavimo kompetencijosmis, kategorijas, ir kurių šie gebėjimai ir kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)319 Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus naują bazinį dydį, valstybės tarnautojui, kuriam pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą ir 18 dalį nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, perskaičiuojamas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas <...> Valstybės tarnautojo, kuriam nustatytas jam taikytinas pareiginės algos koeficientas, pareiginė alga nedidėja kol pagal šio straipsnio 13 dalies 1 punktą, šio straipsnio 18 dalį ir šią dalį nustatyta pareiginė alga susilygins su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 ir 3 prieduose valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančia aukščiausia pareigine alga arba fiksuota pareigine alga“ vertintinos kaip apribojančios individualaus koeficiento taikymą didėjant pareiginės algos baziniam dydžiui, laikytinos diskriminuojančiomis ir pažeidžiančiomis šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų garantijas bei teisėtus lūkesčius. Pastebėtina, kad pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti nustatomas įvertinant įvairius kriterijus, taip pat ir infliaciją, todėl darbo užmokesčio įšaldymas tam tikrai valstybės tarnautojų grupei, esant infliacijai, taip pat gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių gauti teisingą apmokėjimą pažeidimas bei diskriminacija.
Konstitucinio Teismo doktrinoje aiškiai pasisakoma dėl pareiginės algos bazinio dydžio instituto kaip sudėtinio ir neatsiejamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio elemento, šio dydžio nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų. Viena esminių šio instituto savybių – dydžio dinamika priklausomai nuo ekonominių sąlygų – jis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Todėl egzistuoja valstybės tarnautojų teisėtas lūkestis į pareiginės algos bazinio dydžio (o atitinkamai ir atlyginimo) didėjimą atsižvelgiant į infliaciją ir kitus ekonominius veiksmus, o įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos paneigtų šiuos teisėtus lūkesčius ir pažeistų asmenų lygiateisiškumą, kadangi daliai šiuo metu esančių valstybės tarnautojais asmenų, darbo užmokestis liktų nekintantis (o pagal perkamąją galią mažėtų) dėl infliacijos. Todėl aukščiau nurodytos įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies nuostatos vertintinos kaip prieštaraujančios konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pritarti iš dalies Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-09-23 nusprendė, kad nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 19 dalies atsisakyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30) 3.
Projekte nenurodomi valstybės tarnautojui (išskyrus valstybės įstaigos vadovą) keliami išsilavinimo cenzo reikalavimai. Manytina, kad toks esminis reikalavimas, kaip susijęs su teise į darbą valstybės tarnyboje, turėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu (kaip tai yra dabar). Be to, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kokį išsilavinimą turintys asmenys gali būti priimami į vieną ar kitą pareigybę, pagal projektą tai būtų reglamentuojama tik poįstatyminio teisės akto lygmeniu. Svarstytinas šio ir kitų esminių reikalavimų įtvirtinimas įstatymo lygmeniu. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto10 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 4 punktu:
„4) turėti išsilavinimą, būtiną pareigoms
eiti, tačiau ne žemesnį kaip aukštąjį arba jam prilygintą.“
Teisės departamentas (2015-07-30)
vertinimą, nuostatas bei jų santykį su projekto VI skyriumi (Karjera) ir X skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skatinimą (42 straipsnis), konstatuotina, kad stokojama aiškaus loginio ryšio tarp veiklos vertinimo rezultatų ir iš to kylančių karjeros galimybių bei nustatytų skatinimo formų. Išsamiau aptariamas tik atvejis, kai tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės įvertinama neigiamai. Kitos projekto VII skyriaus nuostatos yra fragmentiško, aprašomojo pobūdžio, jose aprašomi procesai stokoja loginių rezultatų. Nepritarti Projekte tarnybinės veiklos vertinimą siekiama atriboti nuo karjeros bei finansinio skatinimo. Esminis kasmetinis tarnautojo vertinimo tikslas – nustatyti konkretaus valstybės tarnautojo kompetencijų atitiktį jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui bei identifikuoti kompetencijų ugdymo poreikį.
Taip pat paliekama išimtinė galimybė tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu valstybės tarnautojui koeficientų intervalo ribose didinti pareiginę algą už atliekamo darbo kokybę bei skatinti vienkartine pinigine išmoka už reikšmingą asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigos tikslus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama ydingai. Šios valstybės tarnautojų kategorijos apibrėžimas per skiriančius subjektus (Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba) „įstatymuose nustatytam <...> laikui“ neatskiria šios valstybės tarnautojų kategorijos nuo įstaigų vadovų, valstybės įstaigų vadovų – karjeros valstybės tarnautojų. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui arba įstatymuose nustatytam kitam laikui valstybės politiko pasirinktas ir jo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytam kitam laikui priimtas valstybės tarnautojas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės nustatytos šio įstatymo 2 priede“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
apibrėžiant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoką nurodoma, kad, be kita ko, tai yra „valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas <...> Seimo <...> įgaliojimų laikui <...>“.
Pažymėtina, kad nei dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo, nei projekto 2 priedo nuostatose neįtvirtinta nei viena politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigybė, į kurią būtų priimama Seimo (ne Seimo nario, Seimo Pirmininko ir t.t.) įgaliojimų laikui. Analogiško turinio pastaba pareikština projekto 20 straipsniui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
dalies konstrukcija, nes nėra aišku, ar požymiai „kurios finansuojamos iš <...> biudžetų“ ir „kurioms <...> yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“ taikomi tik „kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, ar visiems šioje dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei
valstybės pinigų fondų finansuojamos institucijos ir įstaigos, per kurias valstybė ir savivaldybės vykdo savo funkcijas: valstybės vadovo, atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, taip pat įstaigos, padedančios vykdyti šių institucijų funkcijas arba šias institucijas aptarnaujančios įstaigos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
8.
Projekto 2 straipsnio 12 dalis iš esmės nėra reikalinga, nes įstatymo 1 priede „įstaigų vadovai“ ir „valstybės įstaigų vadovai“ yra nurodomi atskirai. Vietoje šios normos reikėtų, analogiškai 11 dalies nuostatoms, apibrėžti, kas yra laikomi įstaigos vadovais. Pritarti Rengiant Komiteto patobulintą įstatymo projektą, projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 2 straipsnio 11 ir 12 dalių atsisakyta ir 2 straipsnis papildytas nauja 13 dalimi. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nustatyti valstybės tarnybos principus, o 4 straipsnyje – valstybės tarnautojų veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose projekto 4 straipsnio 1 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnyje tik išvardijami, jų turinys nėra atskleistas, todėl gali būti suprantamas tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas, stokojantis teisinio aiškumo. Pritarti iš dalies Valstybės tarnybos konstitucinėje doktrinoje yra atskleistas valstybės tarnybos pagrindinių principų turinys, todėl įstatyme to kartoti netikslinga. Tačiau įstatyme tikslinga atskleisti valstybės tarnautojų profesinės veiklos principų turinį. Rengiant Komiteto patobulintą įstatymo projektą, projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniai apjungti, pakeisti ir projekto 3 straipsnis pasiūlytas išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės
tarnautojų profesinės veiklos principai Valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. 1.
1Valstybės tarnyba grindžiama šiais pagrindiniais principais:
1) lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą;
2) viešojo intereso pirmenybės prieš privatų interesą;
3) viešumo;
4) neutralumo politinio proceso dalyvių atžvilgiu (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
5) viešojo intereso tęstinumo garantavimo pasikeitus politinei valdžiai;
6) teisės viršenybės ir teisėtumo. 4 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos principai
12. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų bei reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimos nariams, giminaičiams, draugams ar kitiems su juo susijusiems asmenims;
8) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
9) padorumas.
Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 2. 3. Valstybės tarnautojus į pareigas valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje (toliau – įstaiga) priimantis asmuo, atsižvelgdamas į įstaigos veiklos ypatumus, gali savo sprendimu nustatyti šiam įstatymui neprieštaraujančius papildomus veiklos principus, taikomus įstaigos valstybės tarnautojams.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte nurodant asmenų kategorijas „giminaičiai“, „šeimos nariai“ nėra aišku, koks asmenų ratas turimas omenyje, nes 2 straipsnio 9 dalyje paaiškinama tik artimųjų giminaičių ir svainystės samprata. Be to, draudimas siekti naudos tik ribotam nurodytų asmenų ratui (pateikiant baigtinį asmenų kategorijų sąrašą), yra iš esmės ydingas, nes niekada neapims visų įmanomų neteisėtų naudos subjektų (verslo partnerių, kurie nėra draugai ir pan.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
11.
Siekiant teisinio aiškumo bei sistemiškai derinant su kitomis projekto 5 straipsnyje įtvirtintomis normomis, konkrečiai nustatančiomis šio įstatymo taikymo išimtis tam tikros kategorijos tarnautojams, siūlytina 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba aiškiai nurodyti kuriam teisės aktui teikiamas prioritetas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
siūloma nustatyti, kad valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 25 straipsnis, t.y. jo nuostatos susijusios su teise dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Mokslo ir studijų įstatyme (jo 18 straipsnio 7 dalyje) valstybės pareigūnui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui numatytas draudimas dirbti kitą darbą, t.y. numatyta, kad jo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ir kad jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Todėl, siekiant išvengti projektu siūlomų nuostatų galimos kolizijos su kitais teisės aktais, siūlomos nuostatos tikslintinos arba kartu teiktini atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vietoj žodžių ,,kitas socialines bei ekonomines sąlygas“ įrašytini žodžiai
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punktai dėstytini skaičiais, o ne raidėmis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
15.
Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų (išskyrus statutinių įstaigų vadovų) pareigybės (šio įstatymo 1 priedas) priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms“. Nelabai aišku, dėl kokių motyvų siūloma visų valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų pareigybes priskirti karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms, nes: 1) projekto nuostatose valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų statusui reglamentuoti suformuluota nemažai specialiųjų, savo turiniu kitokių taisyklių, taikytinų šių tarnautojų priėmimui į pareigas, tarnybinės veiklos vertinimui ir kt.; 2) kai kurie valstybės įstaigų vadovai (įstaigų vadovai) į pareigas skiriami ne karjeros principu. Pavyzdžiui, Seimo kancleris skiriamas Seimo, Vyriausybės kancleris
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
(1), (2)
institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. Nepritarti
praktikoje nekyla problemų
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Respublikos Prezidento institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
skliaustuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
19.
Projekto
vadovams lieka neaišku, kodėl tokie reikalavimai nėra nustatomi ir įstaigų vadovams. Pažymėtina, kad daugeliu atveju projekte ir valstybės įstaigų vadovai, ir įstaigų vadovai yra išskiriami iš kitų karjeros valstybės tarnautojų, jų atžvilgiu nustatomas specifinis teisinis reguliavimas. Nepritarti Tipinius reikalavimus įstaigų vadovų (kaip ir kitoms karjeros valstybės tarnautojų) pareigybėms nustatys Vyriausybė. Jie bus vienodi įstaigų vadovams, tačiau dėl įstaigų veiklos įvairovės ir visų šių įstaigų veiklos regioninio pobūdžio reikalingas lankstesnis reguliavimas nei įstatymu. Įstatymu siūloma nustatyti reikalavimus tik tam tikrai, ypač svarbiai valstybės tarnautojų grupei. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, ar profesinės kompetencijos nustatomos valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, ar kitame dokumente. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Įstaigoje gali būti nustatomos profesinės kompetencijos ir parengiami jų aprašymai. Šiuos profesinių kompetencijų aprašymus Profesinės kompetencijos nustatomos ir aprašomos įstaigoje. Profesines kompetencijas įstaigos valstybės tarnautojų pareigybėms tvirtina valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo. Profesinių kompetencijų aprašymai rengiami vadovaujantis šio straipsnio 10 dalyje nurodytais teisės aktais bei Valstybės tarnybos departamento patvirtintomis rekomendacijomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
(2), (4)
Projekto 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose vartojamos sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikaltimas“, „korupcinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas“ Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžtos ar vartojamos, nėra aišku, kokios būtent baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos turimos omenyje, todėl šia apimtimi projekto normų nebūtų įmanoma pritaikyti praktikoje. Minėtos sąvokos keistinos nurodant konkrečias veikas ar jų grupę, kurios būtų numatytos Baudžiamajame kodekse (pavyzdžiui, kita projekte minima veikų kategorija yra aiškiai nurodyta taip, kaip ji apibrėžta kodekso XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“). Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 68 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkto formuluotė „atleistas iš skiriamų ar renkamų pareigų“ neapima pašalinimo iš pareigų (atleidžiamas gali būti į pareigas paskirtas asmuo paskyrusiojo subjekto valia, o išrinktas asmuo iš pareigų gali būti tik pašalintas), todėl nėra aišku, ar šią nuostatą siekiama taikyti taip pat ir asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) atleistas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
23Projekto 14 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos,
kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, ribojantį savo turimos minėtos informacijos teikimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
numato pasekmes – atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų – asmeniui, kuris nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atkreipiame dėmesį, kad ši norma nenustato pasekmių tuo atveju, jei duomenų nuslėpimas ar neatitikimas nustatomas dar iki priimant asmenį į valstybės tarnybą. Norma tikslintina nustatant, kad nurodytais atvejais asmuo nepriimamas į valstybės tarnybą, o priimtas asmuo – atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės nustatytos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, ar valstybės tarnautojas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, nepriimamas į valstybės tarnautojo pareigas, o valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
Projekto 15 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Mūsų nuomone, toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas. Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, dėl sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio nurodymo privačioje interesų deklaracijoje. Tuo atveju, jeigu siūloma ribojimų ar kitus įstatymo reikalavimų netaikymą sieti su tuo faktu, kad duomenys apie sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį privačioje deklaracijoje nenurodyti dėl objektyvių priežasčių (gyvenimas skyrium ir bendro ūkio neturėjimas), taip reikėtų ir nurodyti, t.y. įtvirtinti nuostatą, kad tam tikras ribojimas ar reikalavimas netaikomas ne dėl privačios deklaracijos turinio, o dėl faktinių priežasčių, susijusių su sutuoktiniu, sugyventiniu ar partneriu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
26.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžtos tokios siūlomame projekte vartojamos sąvokos kaip „tiesioginio pavaldumo“ (projekto 15 straipsnio 2 punktas) ar „tiesioginio vadovo“ (projekto 33 straipsnio
Sąvoka „tiesioginis pavaldumas“ yra vartojama ir kituose teisės aktuose ir praktinių problemų dėl to nekyla. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte pateikiama nuoroda į įstatymo 65 straipsnio 9 dalį ir nurodoma, kad toje dalyje nurodytu tarnybos tęsimo atveju pakaitiniam valstybės tarnautojui netaikomas konkursas priimant į valstybės tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti net keli skirtingi tarnybos tęsimo atvejai esant skirtingoms sąlygoms. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų konkretizuoti kuris atvejis turimas omenyje. Nepritarti Visi projekto 65 straipsnio 9 dalyje nustatyti atvejai. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
siūlome patikslinti nurodant, ar apie konkursus skelbiama centralizuotai tik Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, ar, vis dėlto, gali būti skelbiama ir kitose informavimo priemonėse (pvz. pačios institucijos, į kurią bus priimamas tarnautojas) interneto svetainėje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vietoje žodžių „gali dalyvauti 4 metus“ siūlome įrašyti žodžius „gali dalyvauti praėjus ne daugiau kaip 4 metams“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkto formuluotė „valstybės įstaigų vadovai, kurie vadovauja įstaigai“ yra ydinga dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, tokia formuluotė suponuoja, kad yra valstybės įstaigų vadovų, kurie nevadovauja įstaigai, taip paneigiant pačią sąvokos „valstybės įstaigos vadovas“ prasmę. Antra, įvedant valstybės įstaigų vadovų, nevadovaujančių įstaigai, kategoriją, reikėtų nurodyti ir tokių valstybės įstaigų vadovų priėmimo į tarnybą sąlygas, nes nei viena iš 21 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtintų taisyklių jiems negalėtų būti taikomos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta taisyklė dėl valstybės įstaigų vadovų priėmimo iš esmės būtų taikoma tik įstaigų prie ministerijų vadovams. Tuo tarpu Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio, ministerijos kanclerio ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus priėmimui būtų taikomos kituose įstatymuose įtvirtintos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, siūlome ne tik patikslinti 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ir papildyti šią dalį nauju punktu, reglamentuojančių būtent aukščiau nurodytų valstybės įstaigų vadovų priėmimo sąlygas. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Į valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas priima:
1) įstaigose – toms įstaigoms vadovaujantys asmenys, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
2) valstybės įstaigų A lygio vadovus, kurie vadovauja įstaigai (išskyrus Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį, ministerijų kanclerius, Nacionalinės teismų administracijos direktorių ir Vyriausybės įstaigų vadovus), ir įstaigų B lygio vadovus (išskyrus Vyriausybės atstovus) – aukštesnėms pagal pavaldumą įstaigoms vadovaujantys asmenys, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas
4) ministerijų kanclerius – atitinkamų valdymo sričių ministrai;
3) 5) Vyriausybės įstaigų vadovus – atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybė;
4) 6) Vyriausybės atstovus ir Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybė;
7) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – Nacionalinės teismų administracijos steigėjo funkcijas vykdančios institucijos vadovas. 5) 8) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kituose teismuose – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas, kituose teismuose – teismo pirmininkas, nuo 2017 m. sausio 1 d. teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
6) 9) Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius arba jo įgaliotas asmuo;
10) savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
sąrašas subjektų, kurių pasirinkimu asmenys gali būti priimami į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas.
Nurodomi subjektai – valstybės politikai, Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos. Projekto 21 straipsnio 2 dalyje nustatomi konkretūs subjektai, priimantys į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Šios dalies 1 ir 4-9 punktuose tiesiogiai nurodomi subjektai, pagal 20 straipsnį pasirenkantys priimamus asmenis, o 2 punkte – Seimo kancleris, priimantis asmenis 20 straipsnyje nurodyto subjekto (valstybės politiko – Seimo nario) teikimu. Tuo tarpu šios dalies 3 punkte nurodoma, kad „kitus Seime pareigas einančius“ valstybės tarnautojus priima Seimo kancleris, o teikiantis asmenį subjektas nenurodomas. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 16 ir 16¹ straipsniai numato Seimo pirmininko (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą), Seimo nario (priimamas pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą) ir frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte turimi omenyje būtent frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reikia tai konkrečiai nurodyti, nes jokių „kitų Seime pareigas einančių“ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų Seimo statutas nenumato. Be to, kadangi priimantis į šias pareigas asmuo – Seimo kancleris nėra pasirenkantis subjektas, būtina nurodyti ir pasirenkančio subjekto teikimą. Taip pat būtina tikslinti projekto 20 straipsnį, nes jame nurodytas subjektų ratas neapima Seimo frakcijos. Iš esmės analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 65 straipsnio 10 dalies nuostatų, kurios stokoja nuostatų dėl asmenį pasirenkančio subjekto teikimo tuo atveju, jei jis nėra į pareigas priimantis subjektas
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
Projekto 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte tarp žodžių „paskyrimo“ bei „į šiame punkte“ įrašytinas žodis
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
į pareigas yra ne tęstinis, o vienkartinio taikymo aktas, projekto 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „paskyrimas į minėtas pareigas nėra pasibaigęs“ rašytini žodžiai „paskyrimo į minėtas pareigas terminas nėra pasibaigęs“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte sąlyga „kai teismo sprendimu į tas pareigas grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas“ yra perteklinė, nes ji jau nustatyta projekto 65 ir 68 straipsniuose, į kuriuos pateikiama nuoroda. Nepritarti VTĮ projekto 68 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra nustatomos 2 sąlygos – kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba, kai paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja drausminės ar tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl drausminių ar tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Galimybės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą netenka asmenys, kai jų įgaliojimai eiti pareigas prieš grįžtant į valstybės tarnautojo pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepriekaištingos reputacijos netekimu, netinkamu pareigų vykdymu, už drausmines ar tarnybines nuobaudas, taip pat asmenys, pašalinti iš teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
kalbiniu požiūriu tikslintina formuluotė „paskyrimo ar išrinkimo naujai laikotarpio pabaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Pažymime, kad nustatant valstybės tarnautojų teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų būti Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų nariais, su kuriais darbo sutartys nesudaromos.
Taip pat liktų neaišku, ar valstybės tarnautojai galėtų dirbti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijose, sudaromose konkretiems rinkimams organizuoti ir vykdyti. Siūlytume projekto 25 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti valstybės tarnautojų teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma. Pritarti iš dalies Netikslinga keisti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl leidimų išdavimo dirbant kitą darbą: tokie leidimai išduodami tik tuo atveju, kai dirbama pagal darbo sutartį. Atvejai, kai valstybės tarnautojai turi teisę dirbti ir gauti atlyginimą tais atvejais, kai darbo sutartis nėra sudaroma, reguliuojami Projekto 26 straipsnyje. Siekiant aiškumo, ar valstybės tarnautojai gali dirbti rinkimų komisijose, Projekto 24 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 10 punktu: „10) būti paskirtais dirbti rinkimų komisijų nariais.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
būtina apibrėžti kokios „kitos aplinkybės“, ribojančios valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą ir gauti atlyginimą, turimos omenyje, arba iš viso atsisakyti „kitų aplinkybių buvimo“ sąlygos. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti ribojama asmens teisė, įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyti ir apibrėžti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte siekiama įtvirtinti draudimą valstybės tarnautojui įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su čia nurodytus požymius atitinkančiais asmenimis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad čia vartojama formuluotė „fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais“ neapimtų partnerio ir sugyventinio. Todėl konstatuotina, kad individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys šios projekto normos požiūriu vertinami ir traktuojami kitaip, nei juridiniai asmenys, kas nėra objektyviai pagrįsta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
aišku, kodėl projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas riboja galimybę vykti į užsienį ar mokytis ar kitaip naudotis tik įmonių lėšomis, tokio apribojimo netaikant įstaigų ir organizacijų lėšoms. Taip pat neaišku, kodėl ribojamas tik vykimas į užsienį, o ribojimas netaikomas vykstant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nustatyto ribojimo „kitaip naudotis įmonių lėšomis“ su 25 straipsnyje nustatyta teise dirbti įmonėse kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, kad darbas įmonėje dažnai gali būti susijęs su patikėtų įmonės lėšų naudojimu. Reikėtų patikslinti, kad neleidžiama „kitaip naudotis jų lėšomis asmeniniais tikslais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vartojamas terminas „kita atlyginama veikla“ yra neaiškaus turinio tiek bendrąja prasme, tiek santykyje su projekto 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio nuostatomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
Projekto 27 straipsnyje siūlytina nustatyti ne tik per kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė neribotai piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 27 straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas laimėjus konkursą
Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, perkeliamas į jas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo konkurso rezultato įsigaliojimo dienos jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 6 dalyje nustatytus atvejus“. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį. Tuo tarpu projekto 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, numatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, pareigybei nustatytus tipinius ir specialiuosius reikalavimus bei siekiamų pareigų kompetencijų profilio reikalavimus. Manytina, kad valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas atvejais turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti nurodytus reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
46.
Projekto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžiant valstybės įstaigos vadovo ir įstaigos vadovo rotacijos atvejus, turėtų būti aptartas ir kadencijos trukmės pareigose, į kurias tarnautojas perkeliamas, klausimas. Nepritarti Pagal Įstatymo projekto 18 str. 1 ir 2 d. tai yra priėmimo į pareigas būdas, kuriam taikomos bendros priėmimo taisyklės – kadencijai pagal formulę 4+4. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeliama neterminuotam laikotarpiui jeigu įstatymas nenumato kitaip. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
(1), (2)
į kokias kitas (lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes) pareigas gali būti perkeltas valstybės tarnautojas, kuris nebetenkina reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant patikimumo pažymėjimą ar leidimą dirbti su įslaptinta medžiaga. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, nurodant pareigų, į kurias gali būti laikinai perkeliamas tarnautojas esant tarnybinei būtinybei bei iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas, lygį. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl 30 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba turėti kitas specialiąsias teises, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, arba praradus kitą specialiąją teisę, šis tarnautojas gali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba turėti kitas specialiąsias teises. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, jis atleidžiamas iš pareigų.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
straipsnis taikomas tik karjeros valstybės tarnautojams, siūlome šio straipsnio pavadinime prieš žodžius „perkėlimas“ įrašyti žodžius „karjeros valstybės tarnautojų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
žodžio ,,kompetencijų“ įrašytinas žodis ,,profilio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vartojama formuluotė „paprastai“ yra ydinga, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
51.
Projekto 32 straipsnio 2 dalyje nėra aišku, ar kasmetinis yra tik valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas, ar ir veiklos rezultatų vertinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
profiliui“ įrašytini žodžiai „nustatyto kompetencijų profilio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
kita ko, numatyta, kad auginančių iki 1 metų vaiką moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. Svarstytina, kodėl tokia garantija nenumatyta vyrui, taip pat atitinkančiam šį kriterijų. Kita vertus, svarstytina ir tai, dėl kokių motyvų siūloma taikyti projekto 32 straipsnio 6 dalyje nurodytą garantiją iki 1 metų amžiaus vaiką auginančioms moterims, nes šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme panaši garantija suteikta tik nėščioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms. Pritarti Siūloma įstatymo projekto 32 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „6. Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas, svarstytina, ar projekto 33 straipsnyje nereikėtų numatyti, kada vykdomas eilinis kasmetinis veiklos vertinimas (pvz. per 1 mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios vykdomas vertinimas už praėjusius kalendorinius metus). Nepritarti Įstatymo projekte siūloma numatyti kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama vieną kartą per kalendorinius metus.
Tarnybinės veiklos vertinimo procedūros ir terminai bus numatyti poįstatyminiame teisės akte. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
55Projekto 33 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti, reglamentuojant situaciją,
kada iki tarnybinės veiklos vertinimo liktų mažiau kaip 3 mėnesiai. Pritarti Patikslinta nuostata perkelta į 17 str. 6 dalį. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
žodžiai „šio straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
valstybės tarnautojo veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, projekto 34 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojant valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų veiklos rezultatų už metus vertinimą, nurodoma, kad šie rezultatai vertinami labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Nepritarti Valstybės tarnautojo veiklos rezultatų įvertinimas yra siejamas su jo išskirtiniu asmeniniu indėliu įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą. Netikslinga šį indėlį vertinti atitinkamais įverčiais. Projekte siūloma nustatyti, kad nustačius tokį indėlį, valstybės tarnautojas gali būti skatinamas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir kriterijus, kuriais remiantis nustatomas išskirtinis asmeninis indėlis siūloma reglamentuoti poįstatyminiu teisės aktu. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
58.
Svarstytina, ar projekto 34 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant, kad tarnybinės veiklos vertinimo už kadencijos laikotarpį metu kompetencijų atitikimas kompetencijų profiliui nebeatliekamas, jeigu nuo paskutinio tokio kompetencijų vertinimo (kasmetinio vertinimo) praėjo neilgas laikotarpis. Nepritarti Paskutiniojo tarnybinės veiklos vertinimo už kalendorinius metus metu bus vertinamos ir jo kompetencijos už visą kadenciją. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
(įstaigos vadovo) kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymime, kad kompetencijų vertinimo rezultatas (jei nustatoma, kad kompetencijos neatitinka pareigybei nustatyto kompetencijų profilio) gali turėti esminės įtakos – vadovas gali būti atleidžiamas, jei jo veiklos rezultatai už metus įvertinti nepatenkinamai (34 straipsnio 8 dalis), todėl diskutuotinas šių asmenų dalyvavimas savęs vertinimo procese. Be to atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kaip būtų priimamas galutinis sprendimas dėl kompetencijų įvertinimo, kai vertinime dalyvauja du subjektai. Nepritarti Įstatymu siūloma įtvirtinti „360 laipsnių“ vertinimo metodiką, kurios vienas iš elementų yra paties savęs vertinimas. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
žodžių „įstaigos vadovo pareigas“ įrašytini žodžiai „išskyrus, jeigu šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju įstaigos vadovas pateikia prašymą būti perkeltas į kitas pareigas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
61.
Projekto 34 straipsnio 11 dalyje vartojamas terminas „gali nustatyti“ yra ydingas, nes nustato ne konkrečias viešajai teisei būdingas įpareigojančias ar draudžiančias, o dispozityvaus turinio taisykles, kurių taikymas ar netaikymas nesiejamas su objektyviais kriterijais. Jei manoma, kad yra objektyvus pagrindas nustatyti skirtingas kompetencijų vertinimo procedūras valstybės įstaigų vadovams ir įstaigų vadovams, 34 straipsnio 11 dalies nuostata turėtų būti formuluojama atitinkamai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
susitarimas“ turimas omenyje, nes normoje nurodomi trys subjektai – valstybės tarnautojas, įstaiga bei kitas asmuo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
šioje normoje minimas laikotarpis. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 72 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
antrajame sakinyje po skaičiaus ir žodžio “5 procentus“ įrašytinas žodis „įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punktas derintinas su projekto 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodoma atleidimo iš pareigų formuluotė „pateikia prašymą atleisti iš pareigų“ (o ne atsistatydina savo noru). Pritarti
Teisės departamentas (2015-07-30)1
straipsnio 3 dalyje kaip sąlyga grąžinti kompetencijų ugdymui skirtas lėšas nurodomi tik du valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai – atsistatydinimas ir tarnybinė nuobauda.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 68 straipsnio 1 dalies 9, 16, 20, 22 punktai numato ir kitus atleidimo pagrindus, sietinus su valstybės tarnautojo kalte (pavyzdžiui, dokumentų klastojimas, duomenų nuslėpimas, teismo nuosprendis), tačiau šiais atvejais jis kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinti neprivalėtų. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jei kompetencijų ugdymas, finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, trunka nepertraukiamai ilgiau kaip 2 mėnesius arba kai vienam ugdymo renginiui skirtos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos sudaro daugiau nei 6 minimaliąsias mėnesines algas ir, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis: per vienerius metus nuo kompetencijų ugdymo pabaigos:
1) pateikia prašymą atleisti savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus asmenis, atleistus dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje arba pereinančius dirbti į valstybės ir savivaldybių įmones, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamas valstybės ir savivaldybių įstaigas bei viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. anksčiau negu po vienerių metų nuo kompetencijų ugdymo pabaigos;
2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų. dėl priežasčių, susijusių su nepriekaištingos reputacijos netekimu ar netinkamu pareigų vykdymu.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
67.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 36 straipsnio 5 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalyse“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
reglamentuojama iš pareigų atleisto valstybės tarnautojo prievolė grąžinti jo kompetencijų ugdymui skirtas lėšas grindžiama kompetencijų ugdymo trukme (ugdymas truko ilgiau nei 2 mėnesius). Kažin, ar pasirinktas lėšų grąžinimo kriterijus – ugdymo trukmė – atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, nes praktiškai galimos situacijos, kai trumpiau, nei nurodyta 36 straipsnio 3 dalyje, trunkantis ugdymas gali pareikalauti ne ką mažesnių arba ir didesnių išlaidų, nei ilgiau nei 2 mėnesius trunkantis ugdymas (pavyzdžiui, tuo atveju, jei ugdymas vyktų ne Lietuvos Respublikoje, o užsienyje). Pritarti Siūloma nustatyti, kad sutartis dėl lėšų grąžinimo taip pat turi būti sudaroma, kai 1 ugdymo renginiui skirtos lėšos sudaro daugiau nei 6 minimalias mėnesines algas. Suma paskaičiuota remiantis vidutine rinkos mokymo kursų kaina 1 dienai (56 eur. x 40 d. (2 mėn.) = 2240 eur. : 380 eur. (1MMA) = 5,89~6 MMA
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
grindžiamas projekto 38 straipsnio 4 dalyje siūlomas įtvirtinti ribojimas, kad priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas nustatoma ne didesnė nei trečia pareiginė alga nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyti atvejai, kada nustatoma didesnė pareiginė alga, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pareigybės pobūdį, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, atitinkamos specialybės paklausumą darbo rinkoje ar pan.
Nepritarti Valstybės tarnyba grindžiama karjeros principu, taip pat svarbūs yra ir laipsninės motyvacijos elementai, todėl tikslinga, pareiginės algos kėlimą daryti laipsninį, asmeniui įrodžius savo vertumą. Be to, jau yra numatyta įstatymo projekto 39 str. 2 d. priemoka tam tikroms pareigybėms atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
siūloma nustatyti, kad „Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos <...>“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, reikėtų nustatyti, kaip nustatoma atkuriant valstybės tarnautojo statusą priimamo tarnautojo pareiginė alga, nes pagal šioje projekto nuostatoje suformuluotą išimtį galima suprasti, kad bendra taisyklė tokiam tarnautojui nebūtų taikoma. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimą reglamentuojančiose nuostatose (projekto 22 straipsnis) tokio turinio taisyklės nėra dėstomos. Nepritarti Pareiginės algos skyrimas numatytas įstatymo projekto 38 str. 7 d. 4 ir 5 punktuose. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
71.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto
pareiginė alga gali būti didinama tik laipsniškai, t.y. iki artimiausios didesnės nei jo turėta koeficientų intervale esanti pareiginė alga, ar, vis dėlto, didinimas ribojamas tik koeficientų intervale esančios aukščiausios pareiginės algos. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 38 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Valstybės tarnautojui pareiginė alga nuosekliai gali būti didinama šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nurodoma, kad „Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė“. Ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Pirma, nėra visiškai aišku, kuo būtų grindžiamas čia nurodyto priedo mokėjimas - tam tikros funkcijos (funkcijų) atlikimu, konkrečios profesijos (profesinės kvalifikacijos) turėjimu ar abiem pagrindais. Neaišku ir tai, koks subjektas nustatytų konkretų priedo dydį ir kokiais kriterijais remiantis tai būtų daroma. Be to, nurodyta projekto nuostata sudarytų prielaidas situacijoms, kai priedų suma priartėtų ar net viršytų pareiginės algos dydį. Pažymėtina, kad vienas projekto tikslų ir yra atsisakyti šiuo metu galiojančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos, kai nemažą darbo užmokesčio dalį gali sudaryti priedai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
73.
Projekto 41 straipsnio 4 dalies nuostata turėtų būti suderinta su projekto 62 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad „<...> Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad 41 straipsnio 4 dalyje nenurodoma, jog darbuotojo prašymu už budėjimą galėtų būti kompensuojama kaip nors kitaip, nei nurodoma
Nuostatos dėl kompensavimo už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko tvarka, nustatytos projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalyje ir 62 straipsnio 2 dalyje:
„5. Kai valstybės tarnautojo prašymu už darbą poilsio ir
švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, kompensuojama šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, už tokį darbą ar budėjimą taip pat mokamas ir vieno valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais ir priemokomis dydžio apmokėjimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vienodumo teisės aktuose, siūlytina projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodžius ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. Be to, šią nuostatą siūlytina tikslinti nustatant, kas kiek laiko (ar per kokį laiko tarpą) valstybės tarnautojas gali būti skatinamas šiuo būdu. Pritarti iš dalies Pritariama pastabai dėl sąvokų suvienodinimo. Dėl valstybės tarnautojo skatinimo dažnumo sprendžia įstaigos vadovas. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
Projekto 42 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoje reikėtų aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti, kaip paskirstoma čia nurodyta išmoka valstybės tarnautojų grupės nariams – lygiomis dalimis ar kt. Be to, projekto nuostatose, kuriomis siekiama reguliuoti tarnybinės veiklos vertinimą (VII skyrius), iš esmės reglamentuojamas valstybės tarnautojo asmeninės (individualios) tarnybinės veiklos vertinimas. Todėl neaišku, kokio vertinimo pagrindu galėtų būti taikoma 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta grupinio pobūdžio skatinimo priemonė. Pritarti iš dalies Siekiant pereiti prie projektinio valdymo modelio, grupinis valstybės tarnautojų skatinimas yra tikslingas. Grupinis vertinimas nesiejamas su kasmetiniu valstybės tarnautojo vertinimu, o siejamas su konkretaus projekto įgyvendinimo laiku. Išmokos valstybės tarnautojų grupei padalinimo tvarką nustatys Vyriausybė. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nurodoma, kad dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo iki
įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą) gauti sprendimą priima jį į pareigas priimantis asmuo. Pažymėtina, kad pagal projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus Seimo kancleris laikytinas Seimo narių padėjėjus-sekretorius (Seimo nario teikimu) bei Seimo frakcijų referentus į pareigas priimančiu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kancleris de facto neorganizuoja šių politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų darbo, nuosekliai nekontroliuoja jų veiklos, projekto 42 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimas minėtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų atžvilgiu būtų keblus. Pritarti iš dalies Poįstatyminiame teisės akte bus reglamentuojamos procedūros.
Įstatymo projektą taip pat siūloma papildyti nuostata, kad Seimo kanceliarijoje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai galėtų būti skatinami tik esant juos į pareigas pasirinkusių politikų (Seimo narių ar frakcijos seniūnų) motyvuotu teikimu ir atsižvelgus į Seimo kanclerio sudarytos komisijos išvadas (užtikrinant asmeninio indėlio įvertinimo objektyvumą). 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nustačius subjektą, priimantį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytų skatinimų, lieka neaišku, kas priima sprendimą dėl 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų skatinimų. Nepritarti Normos tikslas – leisti sprendimą dėl skatinimo priimti nebūtinai įstaigos vadovui, kaip yra dabar, o platesniam subjektų ratui – Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, ministrui (pvz., ministras galės paskatinti įstaigos prie ministerijos darbuotoją). Skatinimas nebūtinai turi būti siejamas su kasmetiniu valstybės tarnautojo vertinimu, skatinama gali būti ir kitu metu. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punktas tikslintinas nustatant, kad turima omenyje įstaigos komercinės paslapties arba dėl pareigų valstybės tarnyboje ėjimo patikėtos komercinės paslapties atskleidimas, nes siūloma formuluotė apima bet kokio subjekto bet kokios komercinės paslapties atskleidimą, kuris nebūtinai siejamas su valstybės tarnybos santykiais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
pasigestina aiškaus ir nedviprasmiško atribojimo, kokiais atvejais už šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirtina tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes pareigas, o kokiais – atleidimas iš pareigų.
Projekto tekste abiejų nuobaudų skyrimo pagrindai iš esmės formuluojami identiškai: „Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą“ (5 dalis); „Tarnybinė nuobauda
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
neaišku, kokia informacija gali būti laikoma „oficialia“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vietoje žodžio ,,praneša“ įrašytinas žodis ,pranešė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
dalis, kadangi šios nuostatos formuluotė ,,išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio“ yra neaiškaus turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, o 5 dalyje nustatyta, kad išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, neaiškus jau minėtos 4 dalies formuluotės santykis su šiomis padarytos materialinės žalos išskaitymo taisyklėmis.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 51 straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą. 3. Įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Atlyginant žalą išieškoma suma per mėnesį negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 5. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. 6.
valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 6. 7. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nuostata turėtų būti perkelta į 4 dalį nustatant, kad išieškomos sumos apribojimas taikomas tik tuo atveju, kai žalos atlyginimas išskaitomas tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Šio straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys, nustatantis žalos išieškojimą teisme, turėtų būti išdėstytas atskira dalimi, šiuo atveju išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu būtų nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, o 20% darbo užmokesčio ribojimas, numatytas 5 dalyje, neturėtų būti taikomas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nustatyti analogiškas įstaigos regreso teisės įgyvendinimo taisykles ir apribojimus, kaip ir 51 straipsnyje reglamentuojamo žalos atlyginimo atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
reikėtų patikslinti rašytinio pareiškimo institucijos vadovui, kurį turi įteikti nedalyvavę posėdyje kolegialios institucijos nariai, nepritariantys priimtam sprendimui, turinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nustatoma, kad kolegialios institucijos vadovo ar nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia nuo jų padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka atlyginimo.
Svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti analogiškų nuostatų, numatančių valstybės tarnautojo statusą praradusių ar iš atitinkamų pareigų atleistų ar atsistatydinusių valstybės tarnautojų pareigą atlyginti žalą projekto 51 ir 52 straipsnyje nustatytais atvejais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
pateikiama nuoroda į Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, tačiau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3234) 5 straipsnio 6 punktu pastarąjį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
vietoje žodžio „mokamą“ įrašytinas žodis „apmokamą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
straipsnio 3 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos 2 studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
svarstytina nustatyti didžiausią išmokamą kompensacijos sumą ne tik valstybės tarnautojui mirus ar žuvus (63 straipsnio 1-3 dalys), bet ir jo sužalojimo ar sunkaus susirgimo atveju (63 straipsnio 4, 5 dalys). Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 63 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 400 eurų.“ 92.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
tekste tam tikra laiko trukmė nurodoma skaičiais, siūlytina projekto 65 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje žodžio ,,dviejų“ įrašyti skaičių ,,2“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
nuostata „kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus.. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 66 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.“
Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkto formuluotėje „į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas“ žodžio „tas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
Teisės departamentas (2015-07-30)1
(7), (8) 95.
Projekto
pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs valstybės politikas ar kolegiali institucija“ tikslintina atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad valstybės politikas ar institucija tarnautoją pasirenka bei 21 straipsnyje nustatytus valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
punkte vietoje žodžių „vadybinių ir lyderystės“ įrašytinas žodis „vadovavimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)1
žodžio ,,tarnybinei“ įrašytinas praleistas žodis ,,būtinybei“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)
suderinti tarpusavyje, nes 1 priedo „Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių ir joms priskirtų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas“ skiltyje „Pareigybių grupės“ nurodoma 13 šių grupių, o 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai” skiltyje “Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės” – 12 grupių. Jokiose kitose projekto nuostatose karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių skaičius nenurodomas, todėl yra neaišku, kokį šių grupių skaičių siekiama nustatyti. Nepritarti Vadovams yra priskiriama skirtinga atsakomybė, todėl jie diferencijuojami į grupes. Komiteto patobulintame Įstatymo projekte 1 priedas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės (vadovas. A. Sysas) rezultatus. 99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30) 99.
Pagal projekto 2 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: departamento direktorius ir vyriausiasis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 8 grupei, poskyrio vedėjas ir patarėjas – 9 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kažin, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus, jiems paprastai keliami aukštesni reikalavimai, projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatomis vadovams nustatomi papildomi, palyginus su kitais valstybės tarnautojais, kompetencijų reikalavimai (vadovavimo kompetencijos). Nepritarti Pareigybių, kurios patenka į tą pačią grupę, kompetencijoms bus keliami labai panašūs reikalavimai (kompetencijų profilis bus labai panašus, išskyrus tai, kad vadovams bus papildomai nustatytos vadovavimo kompetencijos). Atsižvelgiant į tai, kad pagal numatomą atsakomybių lygį vienoje grupėje esančios pareigybės bus beveik lygiavertės pagal kompetencijas, visoms tai pačiai grupei priklausančioms pareigybėms 2 priede nustatomas lygiavertis darbo užmokestis. 100 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)22
dalyje po žodžių „šio įstatymo“ įrašytini skaičius ir žodis „1 straipsnyje“. Pritarti101 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)343 1, 2 101.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti terminai („iki 2015 m. spalio 1 d.“, „iki 2015 m. lapkričio 1 d.“), iki kurių šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus yra nerealūs, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.) bei į teisėkūros procesui Seime būtiną laiką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnyje suformuluotus įvairių jo nuostatų įsigaliojimo terminus, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Todėl įvykdyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pavedimus iki 2015 m. spalio 1 d. ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. nebūtų teisinio pagrindo. Analogiška pastaba pareikština įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Iki 2015 2017 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos
finansų ministerijoje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaromos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos. Šios komisijos ne vėliau kaip iki 2015 2017 m. lapkričio 1 d. peržiūri atitinkamo ministro valdymo srityse veikiančių statutinių įstaigų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai statutinio valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamai ministrams ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui.“. 102 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)314 102.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad kasmetinės atostogos, priklausiusios valstybės tarnautojui iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, savo turiniu yra neaiški. Tokia formuluotė suponuoja, kad visiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo, priklausančios kasmetinės atostogos apskaičiuojamos ir suteikiamos pagal buvusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, o naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatytos kasmetinių atostogos, jų apskaičiavimo ir suteikimo tvarka būtų taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo į valstybės tarnybą priimantiems asmenims. Jei turimos omenyje iki projekto įsigaliojimo neišnaudotos kasmetinės atostogos, reikėtų atitinkamai redaguoti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį. Pritarti103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)3132
dalies 2 punkte nurodoma, kad „valstybės tarnautoją paskirti į aukštesnes pareigas, atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytus pareiginių algų koeficientų intervalus ir šiam valstybės tarnautojui nustatant pareiginę algą, lygią jo turėtai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina šioje įstatymo projekto nuostatoje formuluoti nuorodas į konkrečias naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kurių pagrindu pareiginė alga būtų padidinama arba sumažinama. Nepritarti Pastaba neaktuali atsisakius buvusios Įstatymo projekto 3 straipsnio
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-07-30)318 Neaiškus įstatymo projekto 3 straipsnio 17-19 dalyse vartojamos formuluotės „fiksuota pareiginė alga“ turinys, nes ji teikiamame projekte nei vartojama, nei apibrėžta. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06-12 buvo pateiktas naujos redakcijos valstybes tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIP-3268 (toliau - projektas). Šis projektas teikiamas atnaujinus anksčiau Vyriausybės teiktą naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas teikė išsamias pastabas ankstesniam projektui - į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta, tačiau kai kurios siūlomos naujausio įstatymo projekto nuostatos kelia abejonių. Teikiame Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pastabas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V1II-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XTIP-3268. Pastabos pateikiamos susistemintos pagal konkrečius straipsnius, taip pat teikiame siūlymus dėl teisinio reguliavimo spragų užpildymo (projekto papildymo naujomis nuostatomis). Atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintai asociacijų laisvei, pakenkti visuomeninėms organizacijoms. Pabrėžtina, jog projekte neįvertintas naujojo socialinio modelio poveikis valstybės tarnybai - panaikinant kai kurias Darbo kodekso normas, būtina šias normas perkelti į Valstybės tarnybos Įstatymą. Argumentai: Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžiama pagal tai, kaip jis priimamas į tarnybą (statuto nustatyta tvarka) ir pagal vykdomas funkcijas: 1. pagal tai, kad j išturi įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu (tokius įgaliojimus iš esmės turi kiekvienas valstybės tarnautojas - pavyzdžiui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas, Darbo inspekcijos specialistas ir t.t.) arba 2. Neturintis įgaliojimų nepavaldiems asmenims, bet vadovaujantis statutiniams tarnautojams, arba 3. Vykdantis kriminalinę žvalgybą, arba 4. vykdantis krašto apsaugos sistemos institucijoms priskirtas funkcijas, kurioms vykdyti būtina turėti specialiųjų žinių ir (ar) tarnybos patirties, arba 5. diplomatas. Toks statutinio valstybės tarnautojo pareigybės formulavimas iš esmės yra ydingas, nes leidžia itin plačiai interpretuoti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką.
Kita vertus - sąvokoje vardijamos gana tikslios funkcijos (pvz. vadovavimas statutiniams pareigūnams, kriminalinė žvalgyba) arba apibrėžiama kaip funkcijos, kurioms vykdyti reikia specialiųjų žinių ir
(ar) patirties. Tokia sąvoką yra ydinga, neišsami ir nesprendžia klausimo iš esmės. Projekte atsisakoma apibrėžties, jog statutiniai valstybės tarnautojai turi viešojo administravimo Įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Nebelieka numatymo, kad statutai nustato specialias priėmimo į tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Taip pat numatoma, jog statutiniai tarnautojai yra ir tie, kurie vadovauja statutiniams tarnautojams. Taigi, nors siūlomu valstybės tarnybos įstatymu siūloma nustatyti kai kuriuos iki šio nereguliuotus aspektus, tačiau kai kurių svarbių (liečiančių didelį skaičių valstybės tarnautojų) problemų Šiuo įstatymu nesiūloma spręsti. Pavyzdžiui, įstatymo rengėjai nenustato esminio skirtumo tarp statutinio valstybės tarnautojo ir karjeros valstybės tarnautojo. Teigtina, kad įstatymo rengėjai neišsprendžia vienos sudėtingiausių valstybės tarnybos problemų - statutinės ir karjeros valstybės tarnybos atskyrimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr.
XII-209 patvirtintų Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių (toliau - Gairės) 3 punkte yra įtvirtinti požymiai, kuriuos atitinkančios pareigybės turėtų būti priskiriamos statutinėms - tai:
1) funkcijas, yra įgyvendinami tai institucijai ar įstaigai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ar funkcijos;
2) pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalinga tam tikros intelekto, asmeninės ir moralinės savybės, specialus dalykinis ir fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir kt.;
3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, suteikiami įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu;
4) tarnyba reglamentuojama specialiais teisės aktais (statutais ir (ar) institucijos, įstaigos veiklos įstatymais). Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti siūlomą statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtį, joje numatant visus Gairėse numatytus esminius statutinio valstybės tarnautojo statuso, išskiriančio jį iš kitų valstybės tarnautojų, elementus. Statutinio pareigūno statuso ypatumai turėtų atsispindėti tiek sąvokoje, tiek sudarant pareigybių aprašymą (sprendžiant dėl statutinio tarnautojo pareigybės poreikio). Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, įstatymu patvirtinto statuto arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau - Statutas) nustatyta tvarka priimtas į pareigas statutinėje įstaigoje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas bei uždavinius, ir kuriems atlikti jis turi atitikti būtinus sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimus, turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir
(ar) vadovaujantis statutiniams valstybės tarnautojams, taip pat diplomatas. Statutines įstaigas nustato įstatymai.
Nepritarti Svarbu pabrėžti, kad būtent šiuo įstatymo projektu pagaliau pavyko aiškiai atskirti statutinius tarnautojus nuo nestatutinių. Pagrindinis statutinio tarnautojo ir nestatutinio tarnautojo skirtumas – statutinis tarnautojas eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje jis vykdo tai įstaigai teisės aktais pavestas specifines funkcijas. Pagal tokią formuluotę jis negali vykdyti įvairių vidaus administravimo funkcijų. Kartu su šiuo požymiu sąvokos apibrėžime nurodomi ir papildomi, t. y. įgaliojimų sau nepavaldiems asmenims turėjimas ir kiti. Viešojo administravimo įgaliojami viešojo administravimo įstatyme suprantami žymiai siauriau negu statutiniams tarnautojams suteikiami įgaliojimai nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl formuluotės „viešojo administravimo įgaliojimai“ atsisakyta. Svarbu, kad statutinės įstaigos gali būti nustatytos tik įstatymais. Todėl kol Darbo inspekcija ar kita tarnyba nepriskirta prie statutinių įstaigų, jose negali būti statutinių tarnautojų. Pastaboje siūlomas statutinio tarnautojo apibrėžimas daug kuo panašus į pasiūlyta projekte, tačiau jame neįvertinta tai, kad kai kurie statutiniai tarnautojai vykdo kriminalinę žvalgybą, ir neįrašius šio požymio jie nebūtų laikomi statutiniais, taip pat formuluotė „sveikatos būklės, fizinio ir dalykinio pasirengimo, asmeninių ir moralinių savybių reikalavimus“ yra bendro pobūdžio, kuri neparodo statutinio tarnautojo išskirtinumo. Šis požymis atsirado reaguojant į STT pastabą. 2. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekto 7 str. 2 d. siūloma itin apriboti kolektyvinės sutarties ribas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir naujojo darbo santykių – teisinio socialinio modelio nuostatos teikia pirmenybę individualiems šalių ir kolektyviniams susitarimams.
Pabrėžtina, jog kai kurios darbo užmokesčio sudedamosios dalys yra ir turėtų būti kolektyvinių sutarčių reguliavimo dalykas – kolektyvinės sutartys gali ir turėtų reguliuoti tai, kas nėra tiesiogiai sureguliuota įstatymu - pavyzdžiui priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis dydį, priemokos už nukrypimą nuo įprasto krūvio dydį - tai leistų pasiekti susitarimą tam tikroje šakoje, todėl šios nuostatos negalima atsisakyti. Europos Sąjungos politikoje socialinio dialogo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių. Lietuvoje tam, kad vyktų šakos socialinio dialogo plėtra buvo ir yra skiriamos struktūrinių fondų paramos lėšos, tuo tarpu parengtu įstatymo projektu šakos socialinį dialogą valstybės tarnyboje ketinama riboti net ir šakos masto derybas. Atkreiptinas dėmesys, jog NPPSS 2013- 2014 m. vykdo Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus biudžeto asignavimus, projektą – Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje Nr. V P1 -1.1-SADM-02-K-01-004. Minėto projekto vienas iš rezultatų rodiklių yra šakos kolektyvinių sutarčių Lietuvos policijoje, Kalėjimo departamente bei Lietuvos muitinėje pasirašymas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reguliavimą, buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl įgaliojimų Policijos departamentui, Muitinės departamentui ir Kalėjimų departamentui pasirašyti šakos kolektyvines sutartis. Sprendimas dėl įgaliojimų pradėti kolektyvines derybas (tačiau ne pasirašyti šakos kolektyvines sutartis) buvo priimtas po 5 mėnesių nuo kreipimosi, kas turėjo neigiamos reikšmės projekto vykdymo terminams.
Taigi, šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 5¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas sukuria pareigą vykdyti papildomą procedūrą-kreiptis įgaliojimų į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kas iš esmės apsunkina kolektyvinių santykių plėtojimą. Todėl viešajame sektoriuje sudaryti šakos kolektyvinę sutartį tampa daug sunkiau nei privačiame sektoriuje. Be to, pagal Įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalį kolektyvinių santykių šalis - iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga - nėra laisva ir savarankiška spręsti dėl socialinės partnerytės plėtojimo formos. Vyriausybei ar įgaliotai institucijai nesuteikiant įgaliojimų ar vilkinant šį procesą gali būti užkirstas kelias socialinę partnerystę įgyvendinti pasirašant šakos ar nacionalinę kolektyvines sutartis. Kadangi tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų steigėjai būna susipažinę su pavaldžių/įsteigtųjų įstaigų poreikiais plėtoti socialinę partnerystę kolektyvinių sutarčių pagrindu, būtų netikslinga numatyti išimtinai tik Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo poreikio. Pasiūlymas:
Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir tos viešojo administravimo veiklos srities įstaigų steigėjo ar jo įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
Nepritarti Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimuose yra pažymėta, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu. Be to, jo struktūroje neprivalo būti visų pastaboje nurodytų priemokų rūšių. Tai yra įstatymų leidėjo pasirinkimas. Projekte skaidrumo tikslais pasirinkta darbo apmokėjimo koncepcija su minimaliu skaičiumi papildomų mokėjimų prie pareiginės algos. Būtina vengti nepagrįstų vidinių skirtumų atskirose šakose, ypač nustatant darbo užmokestį, siekiant ne tik užtikrinti vidinį valstybės tarnybos teisingumą, tarnautojų motyvaciją, bet ir palengvinti valdymą. Valstybės tarnautojų pareigybės nėra klasifikuojamos gamybos, paslaugų ar profesiniu pagrindu, kaip nustatyta Darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl analogiškų pareigybių, pvz. personalo tvarkytojų, kurioms esamu metu iš esmės keliami panašūs reikalavimai, nustatytos panašios funkcijos ir darbo užmokestis, darbo užmokestis ir kitos sąlygos skirtingose įstaigse taptų privilegijuotos vieni kitų atžvilgiu. O tai taptų, net ir priešpriešos bei motyvacinės sistemos skaidymo valstybės tarnyboje paskata. Profesinės sąjungos pasiūlymui nepritartina ir dėl to, kad siūlomas reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai.
Teismas konstatavo, kad „Aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir turi būti nustatomi įstatymu.“ Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą“. Privilegijuota padėtis galės kilti iš šakos kolektyvių sutarčių. Siūloma projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išbraukti ir 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 6 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl Lietuvos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 2.
sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. 2. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinė sutartis yra valstybės tarnautojus į pareigas priimančio (-ių) asmens (-ų) arba jo (-ų) įgalioto (-ų) asmens (-ų) ir valstybės tarnautojams atstovaujančios įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, o jeigu įstaigoje arba centrinėje įstaigos ir jai pavaldžiose teritorinėse įstaigose veikia kelios profesinės sąjungos, tai jungtinės profesinių sąjungų atstovybės rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 4. 3. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekte nustatomi griežti ribojimai įstaigos lygio kolektyvinėms sutartims — draudžiama susitarti dėl papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. Įstatymo norma gali būti paaiškinta siekiu darniai planuoti valstybės (kartu ir valstybės institucijų) biudžetą.
Vis dėl to, tokia griežta norma gali būti interpretuojama taip, kad jokia kolektyvinė sutartis negali būti pasirašyta jau vien dėl to, kad papildomų išlaidų sukels pačios sutarties atspausdinimas, paviešinimas. Žinoma, tai hiperbolizuotas pavyzdys, tačiau normos konstrukcija leidžia praktiškai bet kokiu pretekstu atsisakyti sudaryti įstaigos kolektyvinę sutartį. Pasiūlymas:
Siūlytina atsisakyti tokios griežtos formuluotės ir paskatinti įstaigų lygio socialinį dialogą, nustatant, kad pavyzdžiui iki 10 proc. įstaigai skiriamų asignavimų gali būti perskirstomi įstaigos kolektyvinės sutarties nuostatoms įgyvendinti. Nepritarti Projekte siūloma nustatyti reguliavimą, pagal kurį draudžiama tartis dėl sąlygų, susijusių su papildomomis lėšomis, siekiant viešųjų išlaidų naudojimo konsolidacijos ir skaidrumo. 4. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekto 12 str. 1 d. siekiama numatyti tipinius reikalavimus aukštesniajam vadovui. Pasiūlymas: Manytina, jog Įstatymo projekte aptartini ne tik aukštesniajam vadovui, bet taip pat ir įstaigoms vadovams keliami tipiniai reikalavimai, kadangi šiuo metu atskirose įstaigose dirbantiems vadovams keliami specialieji reikalavimai neretai yra skirtingi. Pvz. įstaigos vadovui galėtų būti keliami reikalavimai turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją; turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, einant vadovaujančias pareigas ir turint pavaldžių asmenų ir, jei įstaigos veikla susijusi su tarptautiniu bendra darbiavimu, mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų - anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. Nepritarti Įstatymu siekiama nustatyti svarbiausios – aukštesniosios valstybės tarnybos – grandies tipinius reikalavimus.
Žemesnių grandžių karjeros valstybės tarnautojų (B lygio vadovų, kt. karjeros valstybės tarnautojų) tipinių reikalavimų tvirtinimą dėl įstaigų veiklos įvairovės tikslinga perduoti Vyriausybei (lankstesnis teisinis reguliavimas). 5. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Nėra aišku, dėl kokių priežasčių aukštesniems vadovams siūloma nekelti specialiųjų ir profesinių kompetencijų reikalavimų. Abejotina ar tikrai aukštesniosios valstybės tarnybos pretendentams nėra reikalingos specifinės ir profesinės kompetencijos. Atkreiptinas dėmesys, jog geroji personalo valdymo praktika teigia, kad atrankos į aukščiausias pareigybes turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į pretendento pasiekimus praeityje - t.y. atsižvelgiant į pretendentų praktiškai parodytą vadovavimo ir lyderystės kompetenciją žemesnėje institucijos hierarchijos sistemos vietoje. Dėl to manytina, kad šios kompetencijos yra svarbios ir turėtų būti nustatomos pagal konkretaus aukštesniojo vadovo vadovaujamos įstaigos pagrindines veiklos sritis. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
tik šio Įstatymo 1 priede nurodytiems vadovams. Aukštesniesiems vadovams specialiosios ir profesinės kompetencijos nenustatomos. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Iš įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalies matyti, jog įstatymu siūloma suteikti Vyriausybei diskreciją spręsti dėl to, kad tam tikrų kategorijų tarnautojų gebėjimai nebūtų tikrinami. Pabrėžtina, jog tokia plati diskreciją iš esmės reiškia, jog Vyriausybė galės nuspręsti jog į bet kokias pareigas priimant, gali būti nevertinami aptariami gebėjimai.
Manytina, jog toks teisinis reguliavimas yra netinkamas, nes iš esmės suteikia Vyriausybei diskreciją netaikyti tų atrankos procedūros elementų, kurie užtikrina atrankos skaidrumą ir efektyvumą. Jei siūlymo autoriai įžvelgia, jog priimant į kai kurias pareigas toks vertinimas nėra būtinas (pavyzdžiui kai pretendentas jau buvo vertintas prieš priimant į specialią mokymo įstaigą, o vėliau priimamas į valstybės tarnybą) - tai tokie atvejai (nebūtinai baigtinis sąrašas) turėtų būti aptarti įstatyme, kad būtų aišku, kokio laipsnio diskreciją yra suteikiama Vyriausybei. Pasiūlymas:
Siūloma atsisakyti 13 str. 9 dalies. Nepritarti Argumentai: Siūloma Įstatymo projekto 13 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Vyriausybė nustato asmenų, kurių kognityviniai gebėjimai darbo
patirtis einant tam tikras pareigas nekelia abejonių jų turimais kognityviniais gebėjimais, bendrosiosmis ir vadovavimo kompetencijosmis, kategorijas, ir kurių šie gebėjimai ir kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. 7. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Manytina, jog pagrindinės su konkursų organizavimu susijusios taisyklės turi būti nustatytos Įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Poįstatyminiai teisės aktai gali tik detalizuoti įstatymu numatytą reguliavimą. Be to, manytina, jog įstatymu būtina nustatyti subjektus, kurie dalyvauja konkurse ir vertina pretendentų tinkamumą eiti atitinkamas pareigas. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, objektyvumo ir viešumo, profesinių sąjungų atstovai į komisijų sudėtį turėtų būti įtraukiami nario teisėmis.
Pažymėtina, jog šiuo metu profesinių sąjungų atstovai nario teisėmis dalyvauja statutinių valstybės tarnautojų atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijų sudėtyje (Vidaus tarnybos statuto 15 str. 7 d.). Manytina jog toks profesinių sąjungų dalyvavimas didina pačių konkurse dalyvaujančių valstybės tarnautojų pasitikėjimą konkursų skaidrumu. Pasiūlymas:
Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 17 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus valstybės tarnautojams. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai. Konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Komisijos darbe nario teisėmis gali dalyvauti konkursą organizuojančioje įstaigoje narių turinčios profesinės sąjungos (toliau - profesinė sąjunga) arba, jeigu narių turi kelios profesinės sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, taip pat ne daugiau kaip 3 kiti visuomenės atstovai. Pritarti iš dalies Vienas iš įstatymo tikslų buvo paprastesnis įstatyminis reguliavimas, nedetalizuojant Valstybės tarnybos įstatyme to, ką pakanka sureglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo atveju ir galiojantis reguliavimas yra toks pat nedetalus. Tai nesukelia jokių teisinių ar kt. problemų. Projekto derinimo metu buvo sureaguota į profesinių sąjungų pastabą dėl jų dalyvavimo konkursų komisijų darbe nustačius galimybę stebėti konkursą. Reikia pažymėti, kad komisijos nario funkcijos – profesionaliai atrinkti geriausią kandidatą, o ne užtikrinti skaidrumą.
Skaidrumui ir objektyvumui užtikrinti įstatyme nustatyti pakankami įrankiai – Valstybės tarnybos departamento kontrolinė funkcija, profesinių sąjungų ir visuomenės atstovų dalyvavimas stebint konkursą. Teisės aktai profesinėms sąjungoms nenustato kompetencijos pretendentų atrankos srityje, valstybės tarnautojų atranka įstaigoje nėra susijusi su profesinių sąjungų narių teisių užtikrinimu. Įstatymo projekto 24 straipsnyje numatomos plačios tarnautojų, profesinių sąjungų narių veiklos garantijos : „Valstybės tarnautojai, kurie yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus bei dalyvauti konkursuose stebėtojo teisėmis, Taip pat turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama ne mažiau
užmokestis. Konkretus valandų skaičius gali būti nustatomas įstaigos kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia sutartis nesudaryta – įstaigos vadovo sprendimu.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
7 punktas numato, kad atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, t.y. būti grąžintam be konkurso į lygiavertes arba žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, gali buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai. Statusą atkurti jie galės per 4 metus nuo atleidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kadencija trunka 4 metus. Manytina, jog toks terminas nėra atsitiktinis sutapimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad visais kitais valstybės tarnautojo statuso atkūrimo atvejais yra nustatytas ženkliai trumpesnis terminas – 6 mėnesiai. Nėra aišku, kokiais motyvais remiantis kadenciją baigę valstybės įstaigų ir įstaigų vadovai yra privilegijuojami teise net ketverius metus po atleidimo iš pareigų atkurti valstybės tarnautojo statusą. Pasiūlymas:
Siūlytina suvienodinti valstybės tarnautojo statuso atkūrimo terminą, t.y. 22 str. 1 d. 7 punktą išdėstyti taip:
7) buvę valstybės įstaigų vadovai ir įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai, - per 4 metus 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos; Pritarti iš dalies Argumentai: Toks statuso atkūrimo terminas susijęs su valstybės įstaigų vadovų ir įstaigų vadovų kadencijos trukme, o ne su Seimo kadencijos trukme. Todėl pastaboje pateikta prielaida nepagrįsta. Vienu iš projekto tikslu laikoma vadovų, ir ypač valstybės įstaigų vadovų ir įstaigos vadovų, korpuso stiprinimas investuojant į jų vadovavimo ir lyderystės kompetencijas. Siekiama, kad sėkmingai dirbantys vadovai galėtų kuo ilgiau panaudoti savo gebėjimus ir kompetencijas valstybės tarnyboje, o pastangos stiprinti vadovų korpusą turėtų ilgalaikį poveikį. Dėl šių priežasčių, nutrūkus įstaigos vadovo statusui ir nesant galimybių jam iš karto įsidarbinti įstaigos vadovo pareigose, nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis gali atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Atsižvelgiant į tai siūloma projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „7) buvę valstybės įstaigų A lygio vadovai ir įstaigų B lygio vadovai, atleisti iš pareigų pasibaigus jų kadencijai, – per 4 2 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos;“. 9.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Įstatymo projektu siekiama šią teisę įtvirtinti ir valstybės tarnautojams, tačiau ji iki šiol nėra garantuojama statutiniams valstybės tarnautojams. Manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu, todėl ši teisė turėtų būti jiems suteikta. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Ši teisė suteikiama ir statutiniams valstybės tarnautojams, streiko metu užtikrinant minimalų gyventojams būtinų paslaugų teikimą; Nepritarti Projekto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų teisių, tarnybos sąlygų, garantijų ir kitų su tarnyba susijusių klausimų nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Įstatymo projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 24 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
turinčios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia įstaigoje yra kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama ne mažiau 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
1) atstovaujant 50 – 300 narių skiriama 10 valandų;
2) atstovaujant 500 - 1000 narių skiriama 50 valandų;
3) atstovaujant 1000 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos
(darbo) valandų dydis.
Nepritarti Lyginant su šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, Projekte nustatyta profesinėms sąjungoms palankesnė formuluotė – vietoj šiuo metu nustatytų „iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“ siūloma nustatyti „ne mažiau 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojai visų pirma privalo atlikti savo tiesiogines funkcijas, už kurias jiems mokamas darbo užmokestis. Pritarus pasiūlymui, valstybės tarnautojo tiesioginių pareigų atlikimui būtų skiriama mažiau negu pusė darbo laiko, o tai ženkliai apsunkintų įstaigos personalo administravimą, kadangi profesinės sąjungos veikloje dalyvaujančio valstybės tarnautojo dalį funkcijų tektų pavesti kitiems valstybės tarnautojams ir jiems už tai mokėti priemokas, o tai pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
ribojimą valstybės tarnautojams ir, be kita ko, stipriai apriboti visuomeninių organizacijų veiklą, uždraudžiant tarnautojams visapusiškai dalyvauti profesinių sąjungų, asociacijų, kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Visuomeninės organizacijos pagal galiojančią teisę taip pat gali vykdyti ūkinę - komercinę veiklą (Profesinių sąjungų įstatymo 24 str. 3 d., Asociacijų įstatymo 11 str. 2 d., Sodininkų bendrijų įstatymo 20 str. 3 d. ir kt.). Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas tarnautojams draudė būti
„įmonės“ organo nariu. Pabrėžtina, kad „įmonė“ kaip juridinio asmens forma nėra tiesiogiai
apibrėžta teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse aptariant juridinius asmenis sąvoka naudojama kartu su trinariu terminu: „įmonė, įstaiga, organizacija“, tačiau kodekse nedetalizuojama kas laikoma įmone, [staiga, organizacija.
Civilinės teisės doktrina, juridinių asmenų formų pavadinimai leidžia išskirti šias tris juridinių asmenų rūšis pagal pagrindinį veiklos tikslą, kai įmonėms priskiriami juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas — pelno siekimas, įstaigos - viešiesiems interesams tenkinti skirti juridiniai asmenys, o organizacijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti organizacijos dalyvių interesus (pirmiausia asociacijos, profesinės sąjungos, politinės partijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, kooperatinės bendrovės ir pan.). Lietuvoje veikianti civilinės teisės sistema leidžia užsiimti ūkine komercine veikla visų rūšių juridiniams asmenims (neatsižvelgiant į pagrindinį veiklos tikslą). Pabrėžtina, kad su ūkine - komercine veikla susiduria praktiškai visi juridiniai asmenys - net ir pelno nesiekiančios organizacijos gali pavyzdžiui nuomoti patalpas, pardavinėti savo atributiką, leisti patalpinti trečiųjų asmenų reklamą ir iš to turėti ekonominės/komercinės naudos. Siūlomas apibrėžimas reiškia, kad valstybės tarnautojai vienu sprendimu yra eliminuojami iš nevyriausybinio sektoriaus — pavyzdžiui valstybės tarnautojas negalės būti profesinės sąjungos valdymo organo nariu, jei profesinė sąjunga prekiaus savo atributika (puodeliais, rašikliais ir pan.), o interneto puslapyje bus patalpinta reklama, arba negalės būti politinės partijos valdymo organo nariu, jei politinė partija siūlo įsigyti partijos atributikos arba turi įsigijusi patalpas, kurių Šiuo metu nenaudoja tiesioginei veiklai ir tas patalpas nuomoja.
Tokie draudimai yra neproporcingi, nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta asmenų teise jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, politines partijas ir kooperuotis, todėl iš esmės yra ydinga ir keistina. Pasiūlymas:
1Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) pelno siekiančios įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto;
Pritarti iš dalies Siūloma keisti projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 26 straipsnio redakciją (žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 41 pastabą). 12. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: įstatymo projekto 28 str.
1 d. siūloma numatyti, jog karjeros valstybės tarnautojas be konkurso galės būti perkeltas ne tik į lygiavertes bei žemesnes pareigas (kaip yra šiuo metu), bet taip ir į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Manytina, jog, siekiant karjeros skaidrumo, aukštesnės pareigos turi būti užimamos tik konkurso būdu. Pasiūlymas:
Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 28 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
aukštesnįjį vadovą ir įstaigos vadovą) jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į kitas (išskyrus aukštesniojo vadovo ir įstaigos vadovo) lygiavertes ar žemesnes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Nepritarti Argumentai: Ši nuostata (galimybė tarnybiniu kaitumu kelti ir į aukštesnes pareigas) reikalinga, siekiant išvengti papildomų (konkurso) procedūrų įstaigoje, norint priimti (šiuo atveju – perkelti) į pareigas tinkamą joms asmenį. Sukurtame kompetencijų modelyje ir įstatymo projekte įrašytos taisyklės įpareigos pagal nustatytas taisykles patikrinti į aukštesnes pareigas keliamą tarnautoją ir įsitikinti, kad turi reikiamų gebėjimų (kas bus daroma priimant ir konkurso būdu), o kandidatai į vadovus be vadovavimo patirties turės pasitikrintini dar ir vadovavimo gebėjimus VTD. Projekte pasirinkta „pasitikėjimo darbdaviu“ koncepcija, tikint, kad jis elgsis protingai ir naudingai viešajam valdymui. Lygiagrečiai keliant įstaigų vadovų kompetenciją žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, įvedant 360 laipsnių jų veiklos vertinimo sistemą ir susiejant tolimesnį darbą tik su labai geru jų veiklos vertinimu ir suteikiant daugiau laisvės valdant personalą, nenustatyti nereikalingų apribojimų (dėl ko kritikuojamas dabartis įstatymas). Siūloma projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1.
Karjeros valstybės tarnautojas (išskyrus valstybės įstaigos A lygio vadovą ir įstaigos B lygio vadovą) jo prašymu arba sutikimu gali būti perkeltas į kitas (išskyrus valstybės įstaigos A lygio vadovo ir įstaigos B lygio vadovo) lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu atitinka tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytus reikalavimus ir kompetencijų profilį.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
nuostatos dėl būtinybės laikinai dėl tarnybinės būtinybės į kitas pareigas perkeliamo valstybės tarnautojo sutikimą įforminti raštu. Įstatymo projektas numato tik būtinybę gauti rašytinį pareigūno sutikimą, pastarąjį perkeliant į pareigas kitoje įstaigoje. Siūlytina išlaikyti šiuo metu esamą reguliavimą, tokiu būdu užtikrinant, jog valstybės tarnautojo sutikimas bet kokiu atveju bus aiškiai išreikštas ir įformintas. Raštiško sutikimo buvimas palengvintų įrodinėjimo procesą, jei kiltų ginčų dėl valstybės tarnautojo perkėlimo teisėtumo. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 29 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
perkeliama į pareigas priimantiems asmenims šį klausimą suderinus ir esant valstybės tarnautojo rašytiniam sutikimui. Šis sutikimas nereikalingas karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją. Pritarti Siūloma projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 29 straipsnio 1 ir 4 dalis pakeisti ir išdėstyti taip: „1.
Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas (išskyrus valstybės įstaigos A lygio vadovą ir įstaigos B lygio vadovą) jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Valstybės tarnautojo sutikimas nereikalingas karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją.“
„4. Į pareigas kitoje įstaigoje perkeliama į
pareigas priimantiems asmenims šį klausimą suderinus ir esant valstybės tarnautojo rašytiniam sutikimui. Šis sutikimas nereikalingas karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
valstybės tarnautojas gali būti perkeltas ne tik į lygiavertes, bet ir į žemesnes bei aukštesnes pareigas, siūloma numatyti, kad perkeltas valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias jis perkeltas, bet ne mažesnis nei buvęs iki perkėlimo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 29 str. nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
tarnautojui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas - mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias valstybės tarnautojas perkeltas. Nepritarti Projekto 38 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas didesnis apmokėjimas.
Laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta; laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas arba statutiniam valstybės tarnautojui laikinai perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga. 15. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16 str. 8 d. nuostatą, siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 30 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
{karjeros valstybės tarnautojo pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų atvejus, ir paskelbus mobilizaciją. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau nei vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iš kurių jis buvo perkeltas į kitas pareigas, o jeigu perkeliama į aukštesnes pareigas - mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, {kurias pareigūnas perkeltas. Perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas iki kol bus atšaukta karo, nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar mobilizacija ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais perkeliant ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, gali būti netaikomi šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti tipiniai reikalavimai ir 13 straipsnyje nustatyti kompetencijų reikalavimai. Alternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus). Nepritarti Perkėlimo terminai nustatyti 30 str. 4 d.
nuostatai 29 str. 5 d., kuri nekritikuota. Manome, kad nuostata pagrįsta, kadangi susidarytų ypatinga ir pavojinga daugeliui žmonių situacija, kurioje gali prireikti papildomų žmogiškųjų resursų. Pastaboje nepaaiškinta, kodėl toks reguliavimas netinka, todėl nėra galimybės siūlymo įvertinti iš esmės. 16. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
jokia valstybės tarnautojo atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinimo skalė, todėl nėra aišku, kaip turės būti atliekamas šis vertinimas. Įstatymo projekto 33 straipsnyje kalbama tik apie du įvertinimus:
1) Valstybės tarnautojas atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui;
2) Valstybės tarnautojas neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. Tačiau manytina, jog turėtų būti numatyti ir tarpiniai vertinimai, kadangi neretai gali būti susiduriama su tokiomis situacijomis, kai valstybės tarnautojas atitiks vienas kompetencijas, bet neatitiks kitų, arba dalį kompetencijų atitiks iš dalies. Iš Įstatymo projekto 33 str. nėra aišku, kaip turėtų būti elgiamasi šiais atvejais ir koks sprendimas turi būti priimamas - ar iš dalies arba tik dalį kompetencijų atitinkantis valstybės tarnautojas laikytinas atitinkančiu jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, ar neatitinkančiu. Įstatymo projekte nebenumatytas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų vertinime. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą, manytina, jog eliminuoti profesines sąjungos iš šio proceso yra nepagrįsta. Pasiūlymas:
vadovus ir įstaigų vadovus) tarnybinės veiklos vertinimas 1.
Konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. 2. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį ir įvertinti jo veiklos rezultatus. Įstatymo projekte nebenumatytas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų vertinime. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą, manytina, jog eliminuoti profesines sąjungos iš šio proceso yra nepagrįsta. 3. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje. Šioje komisijoje valstybės tarnautojo kompetencijos taip pat peržiūrimos, kai to prašo pats valstybės tarnautojas. 4. Įstaigoje sudarytos komisijos išvada į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinė, ir į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. 5.
nustatytam kompetencijų profiliui du metus iš eilės arba nustatoma, kad 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, valstybės tarnautojas perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje kompetencijų profiliui jis atitinka, arba, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, arba valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, - atleidžiamas iš pareigų. 6. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 7. Veiklos rezultatų vertinimo metu nustačius asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali paskatinti valstybės tarnautoją šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pinigine išmoka. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 33 straipsnį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Valstybės tarnautojų (išskyrus valstybės įstaigų vadovus ir įstaigų vadovus)
tarnybinės veiklos vertinimas
valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. 2. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį ir įvertinti jo veiklos rezultatus. 3. 1. Kai Nustačius, kad valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytamo kompetencijų profiliuio, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje.
Šioje komisijoje valstybės tarnautojo kompetencijos taip pat peržiūrimos, kai to prašo pats valstybės tarnautojas. 4. 2. Įstaigoje sudarytos komisijos išvada į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinė, ir į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimo jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui. 5. 3. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytamo kompetencijų profiliuio du metus kartus iš eilės arba nustatoma, kad šio įstatymo 17 straipsnio 6 1 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytamo kompetencijų profiliuio, valstybės tarnautojas perkeliamas į lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, kurioms nustatytam kompetencijų profiliui jis atitinka, arba, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, arba valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, – atleidžiamas iš pareigų. 6. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 7. 4. Vertinant vVeiklos rezultatųus, vertinamas valstybės tarnautojo vertinimo metu nustačius asmeninįis indėlįis įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba užtikrinant jos vidaus administravimą,. Nustačius išskirtinį asmeninį indėlį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali paskatinti valstybės tarnautoją šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta pinigine išmoka.“ 17.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Pasiūlymas: Siūlytina valstybės įstaigos vadovo kompetencijų vertinimo nepavesti jam pavaldiems valstybės tarnautojams, kadangi jų vertinimai dėl pavaldumo santykių ir galimo aukštesniojo vadovo spaudimo gali būti neobjektyvūs ir nepagrįstai jam palankūs. Manytina, jog tokį vertinimą galėtų atlikti įstaigoje narių turinčios (-ių) profesinės (-ių) sąjungos (-ų) atstovai arba anoniminės apklausos būdu – visi valstybės įstaigos vadovui tiesiogiai pavaldūs valstybės tarnautojai. Nepritarti Numatoma, kad įstaigos vadovą vertins ne tik pavaldiniai, tačiau ir kitų įstaigų tarnautojai, jo vadovas. Tokia sistema yra objektyviausia. Kai vadovą vertins pavaldiniai, bus užtikrintas vertintojų anonimiškumas. Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. 1. Valstybės įstaigos A lygio vadovo kompetencijas vertina jis pats, jį į pareigas priimantis asmuo
(Vyriausybės įstaigų vadovų atveju – Ministras Pirmininkas) ir jam pavaldūs valstybės tarnautojai bei jam nepavaldūs su įstaigos vykdomomis funkcijomis tiesiogiai susiję padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas einantys valstybės tarnautojai. Įstaigos B lygio vadovo kompetencijas vertina jis pats ir jį į pareigas priimantis asmuo.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Siūlytina tikslinti Projekto 37 str. 1 d. 4 p., konkretizuojant, kas būtų laikoma dalyvavimu projektinėje veikloje ir atitinkamai apmokėjimu už tokią veiklą. Nepritarti Kas yra laikoma projektine veikla, nurodyta Projekto 41 straipsnio 7 dalyje: „7.
Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Apmokėjimas uUž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. Nemokamas. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“ 19.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: [statymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog šiuo projektu siekiama atsieti valstybės tarnautojų darbo užmokestį nuo jų tarnybinės veiklos vertinimo. Viena vertus - taip kuriamos dvejos procedūros, kita vertus - pateikta sistema yra visiškai be jokių darbuotojų interesus ginančių saugiklių. Įstatymo projekto 38 str. 8 d. siūloma suteikti teisę valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui siūlyti padidinti valstybės tarnautojo pareiginę algą už aukštą jo tarnybinės veiktos kokybę, nors nėra nustatyta šios kokybės vertinimo procedūra, periodiškumas ir pan. Be to, tiesioginiam vadovui nėra pareigos siūlyti didinti valstybės tarnautojo pareiginę algą. Todėl galimi atvejai, kai toks siūlymas nebus rengiamas vien dėl asmeninių valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo nesutarimų arba įstaigos finansavimo stygiaus. Taigi, siūlomas reguliavimas nesprendžia Aiškinamajame rašte nurodytos subjektyviais kriterijais paremto darbo užmokesčio didinimo problemos. Pasiūlymas:
Siūlytina tobulinti šį reguliavimą ir numatyti, jog pats valstybės tarnautojas, manantis, jog jo tarnybinės veiklos kokybė yra aukšta, kartą į metus turi teisę savo tiesioginiam vadovui teikti motyvuotą prašymą dėl aukštesnės pareiginės algos nustatymo. Tiesioginis vadovas šį prašymą kartu su motyvuotu savo sutikimu arba nesutikimu turėtų perduoti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priimtų galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos didinimo. Nepritarti Svarbūs keli veiksniai. Visų pirma, kad darbo užmokesčio pakėlimas įmanomas tik skirtų asignavimų ribose. Todėl asignavimų nebuvimas taip pat galimas ir įtikinantis argumentas nekelti darbo užmokesčio.
Kitas dalykas, padalinio vadovas taip pat yra vadovas, kuris atsakingas už vadovavimą padaliniui, savo padalinio gerą darbą, už padalinio personalo skatinimą ir kt. Įmanomos įvairios situacijos: nuo puikaus vadovavimo ir puikių santykių tarp padalinio tarnautojų iki nesutarimų tarp vadovo ir pavaldinio. Pastarasis atvejis valstybės tarnybos mastu nėra dominuojantis, todėl teisinį reguliavimą negalima orientuoti vien į neigiamų pavyzdžių prevenciją, o būtina orientuotis į sąlygų normaliam personalo valdymui sukūrimą. Asmeninių santykių sprendimui įstaigoje turi būti pasitelktos vadybinės priemonės. Dėl šių priežasčių, manome, kad vadovams būtina leisti plačiau vykdyti vadovų funkcijas, nes jie tam ir paskirti. Trečias dalykas, padalinio vadovas ne pats spręs dėl algos pakėlimo/mažinimo, o tik pateiks pasiūlymą, kurį vertins įstaigos vadovas vienasmeniškai arba kartu su įstaigos finansininkais, už personalo valdymą atsakingu tarnautoju ir kt. – pagal įstaigos vidines taisykles. Projekto 38 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad darbo kokybės kriterijus nustatys Vyriausybė. Darbo užmokesčio keitimo terminai aptarti Projekto 38 str. 12 d. – ne dažniau kaip kartą per metus. 20. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: nėra aišku, koks valstybės tarnautojo darbo kokybės blogėjimas laikytinas sistemingu, neaiškūs kokybės blogėjimo vertinimo kriterijai, periodiškumas ir pan. Dėl to sudaromos prielaidos tokiai situacijai, jog kai kurių valstybės tarnautojų darbo kokybės prastėjimo tiesioginis vadovas dėl subjektyvių priežasčių gali nevertinti, o kai kurių — vertinti itin preciziškai ir dirbtinai atrasti darbo kokybės prastėjimo požymių.
Pasiūlymas: Siūlytina darbo kokybės prastėjimo sistemingumą sieti su konkrečiais objektyviai pamatuojamais darbo kokybės rodikliais, pvz. valstybės tarnautojui per paskutinius tarnybos metus paskirtų tarnybinių nuobaudų (išskyrus tas nuobaudas, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai) skaičiumi, lyginant jį su visų analogiškas pareigas užimančių valstybės tarnautojų gautų tarnybinių nuobaudų kiekiu. Taip pat siūlytina numatyti darbo kokybės vertinimo periodiškumą ir pareigą įstaigos vadovui nustatytu periodiškumu vertinti visus pavaldžius valstybės tarnautojus, tokiu būdu išvengiant galimos kai kurių valstybės tarnautojų diskriminacijos, nuolat juos vertinant ir didinant jų pareiginę algą arba kai kurių valstybės tarnautojų nevertinant, arba vertinant ir nuolat mažinant jų pareiginę algą. Pažymime, kad Įstatymo projekte nėra numatyta, iš kelių asmenų bus sudaroma komisija. Manytume, kad įstatymo projekte ši informacija turėtų būti įtraukta. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 38 straipsnio 9 dalį pakeisti, straipsnį papildyti naujomis 10 ir 11 dalimis ir jas išdėstyti taip: „9. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti mažinama 5 procentais valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu, kai sistemingai blogėja valstybės tarnautojo darbo kokybė, tačiau negali būti mažesnė nei pareiginė alga, nustatyta valstybės tarnautojui jį priimant, paskiriant arba perkeliant į pareigas. Tokiu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas.
Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. Nustačius, kad valstybės tarnautojo darbo kokybė sistemingai blogėja, valstybės tarnautojas įspėjamas dėl blogėjančios darbo kokybės. Jei per 6 mėnesius nuo šio įspėjimo valstybės tarnautojo darbo kokybė nepagerėja arba toliau sistemingai blogėja, gali būti priimamas sprendimas:
1) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra lygi jo pareiginės algos koeficientų intervale esančiai žemiausiai pareiginei algai – perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, o jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas arba tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų – atleisti iš pareigų;
2) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukštesnė nei žemiausia pareiginė alga koeficientų ribose – tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu nuosekliai sumažinti pareiginę algą;
straipsnio 9 dalyje nustatyto valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas arba pareiginės algos sumažinimo jo darbo kokybė toliau blogėja – priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ar atleidimo iš pareigų yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: įstatymo projekto 40 str. 1 d.
p. atsisakoma priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą, vietoje jų numatant priemoką už laikiną kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijų vykdymą. Toks pasiūlymas nenaudingas valstybės tarnautojams, nes pavadinimo sąvoka yra siauresnė ir neapima visų atvejų, kai valstybės tarnautojas atlieka kitas pareigybės aprašyme numatytas arba nenumatytas funkcijas. Be to, panaikinant priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančia veiklą, pvz. apylinkės inspektoriams priskirti papildomas teritorijas, aiškinant, kad jie nepavaduoja kolegų ir tos teritorijos dar nebuvo niekam priskirtos. Tada pareigūnas neturėtų teisinio pagrindo kreiptis dėl papildomo apmokėjimo. Taip pat manytina, jog būtina palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dėl maksimalios galimos papildomų užduočių bei įprastą darbo krūvį viršijančios veiklos atlikimo trukmės. Įstatymo projekto 40 str. 2 d. siūlomas iki 30 proc, pareiginės algos dydžio priemokos dydis. Toks dydis yra mažesnis nei numatytas šiuo metu galiojančioje Įstatymo 26 str. 3 d. numatytas dydis - iki 60 proc., nors priemokos mažinimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Siūlomu Įstatymo projektu nėra sprendžiami kiti aktualūs valstybės tarnybos reguliavimo klausimai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata -pavyzdžiui nustatomos priemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas jau kuris laikas yra pakeistas taip, kad darbdavys įpareigojamas užtikrinti, kad kenksmingų sąlygų, kenksmingų veiksnių darbuotojas darbe nepatirtų, o pavojingi veiksniai būtų sumažinti iki priimtinos (toleruotinos) rizikos, tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme siūloma palikti nuostatą, kuri tarsi pateisina kenksmingas darbo sąlygas, jei tik už jas sumokama priedas.
Suprantama, kad dalis valstybės tarnybos (ypatingai statutiniai valstybės tarnautojai) gali susidurti su tokiomis sąlygomis, kuriomis bus veikiama kenksmingomis sąlygomis (statutinių tarnautojai dažnai susiduria su papildomomis grėsmėmis vykdydami pareigą apsaugoti didesnį teisinį gėrį), tačiau šios išimtys neturėtų pateisinti Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo prasilenkimo su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų dvasia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 str. nuostatą kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija šiuo klausimu nedaro jokių išimčių. Pasiūlymas:
Siūlytina įstatymo projekto 40 str. 1 d. 1 p. palikti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojams mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą. Siūloma pakeisti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, papildyti šio straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir nauja 2 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių ir punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:
1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu; 2.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies
pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, padidinant pareiginę algą nuosekliai šio Įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos intervalo ribose. Jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukščiausia nustatytose pareiginės algos intervalo ribose, jo pareiginė alga padidinama 10 procentų. Pritarti i dalies Siūloma Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos arba kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis; 2)3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3)4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo 40 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
punktuose nurodytuos priemokųos dydis suma negali viršyti 30 60 procentų pareiginės algos. Nepritarti Projekte siūlomoje darbo apmokėjimo sistemoje skaidrumo tikslais atsisakoma sunkiai pamatuojamų ir subjektyvių mokėjimų, padidinant pareiginės algos lyginamąjį svorį. Pastaba iš esmės susijusi su vidaus tarnybos statutine sistema, kurios apmokėjimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas.
Siūloma Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytos priemokos punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 42 str. 5 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojai gali būti skatinami:
5) iki 2 pareiginės algos dydžio pinigine išmoka už veiklos rezultatus, įgyvendinant jo pareigybei keliamus tikslus bei uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas užimančių įstaigos valstybės tarnautojų veiklos rezultatus asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus ar užtikrinant jos vidaus administravimą arba kai valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
Nepritarti Pastaba paremta prielaida, kad įstaigoje bus kitos tokios pat pareigos. Tai gali būti taikoma statutinėje tarnyboje (ir gali būti pagrindu vertinant veiklos rezultatus), tačiau nestatutinėje tarnyboje paprastai yra kitaip. Todėl projekte pasiūlyta formuluotė yra bendresnio pobūdžio ir tinkamesnė. 24. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projektu siekiama numatyti, jog valstybės tarnautojui gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė dėl, vykdant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo priimtų sprendimų, kurie vėliau teismo tvarka panaikinami. Manytina, jog numatyto tokią atsakomybę, yra nepagrįsta, kadangi dažniausiai atitinkamą sprendimą ar veiksmą atliekantis valstybės tarnautojas vykdo savo tiesioginio vadovo pavedimą ir/arba valią, t. y. nepriima savarankiško sprendimo.
Be to, neretai sprendimo priėmimo metu valstybės tarnautojas nežino ir negali žinoti, kad jo priimtas sprendimas vėliau teismo tvarka bus pripažintas nepagrįstu ir/arba neteisėtu. Tarnybinis patikrinimas tokiu atveju galėtų būti atliekamas tik esant akivaizdžių požymių, jog valstybės tarnautojas, žinodamas esamą teismų praktiką ir/arba teisinį reguliavimą, tyčia veikė priešingai, ir kai jis priėmė savarankišką sprendimą, t. y. pats pasirašė atitinkamą administracinį sprendimą, raštą ir pan. Pasiūlymas:
Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovas savo iniciatyva, arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. AIternatyvus siūlymas: suderinti su šiuo metu priimtu ir neįsigaliojusiu Vidaus tarnybos statuto 22 str. reguliavimu (ribojamas perkėlimas iki 6 mėn. per 3 metus. Nepritarti Aptariama Projekto 47 straipsnio 1 dalies nuostata yra įtvirtinta ir galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir taikant šią nuostatą praktikoje problemų nekyla, tokia nuostata įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas.
Be to, valstybės tarnautojas atsakytų už padarytą tarnybinį nusižengimą tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta jo kaltė. 25. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
siūlytina reglamentuoti tarnybinių nuobaudų ir sprendimų dėl asmens pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą apskundimo tvarką. Pasiūlymas: siūloma papildyti Įstatymo projekto 47 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia tarnybinius ginčus. Manome, kad Projekte netikslinga kartoti kitų įstatymų nuostatų. 26. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: naujajame socialiniame modelyje (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) materialinės atsakomybės instituto apskritai nelieka ir materialinė atsakomybė nėra niekaip ribojama. Darbuotojai, priešingai nei valstybės tarnautojai turi galimybę išsiderėti papildomas darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu valstybės tarnautojų veikla reglamentuota įstatymo, todėl priimant naująjį socialinį modelį neturėtų būti bloginama esama valstybės tarnautojų padėtis. Pasiūlymas:
įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
Atlyginamos žalos dydis ribojamas trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžių suma Jei žala nėra padaryta tyčia arba įstatymu nėra numatyta kitaip. Nepritarti Analogiška materialinė atsakomybė nustatyta ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, todėl nėra poreikio mažinti nustatytų materialinės atsakomybės apribojimų. 27. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
kasmetines atostogas skaičiuoti ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Tokiam siūlymui pritartina, tačiau manytina, jog Įstatymo projekto 56 str. siūloma per trumpa kasmetinių atostogų trukmė. Pasiūlymas: Siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 56 str. 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 30 31 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. 2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 38 kalendorinės dienos. Nepritarti Projekte darbo dienomis skaičiuojamos atostogos nustatytos proporcingai šiuo metu skaičiuojamoms atostogoms kalendorinėmis dienomis. 28. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18) Argumentai: Įstatymo projekte nebelieka nuostatos dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti.
Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekte įtvirtinti šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 38 straipsnyje numatytą nuostatą, pagal kurią valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Nepritarti Projekto 57 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad nemokamos atostogos iki 1 metų trukmės dėl šeimyninių ir kitų aplinkybių suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu. Atsižvelgdami į tai, kad nemokamos atostogos suteikiamos šalių susitarimu ir jų metu valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis nemokamas, manytume, kad nemokamos atostogos apima ir pasiūlyme nurodytą atvejį, todėl atsižvelgus į pasiūlymą būtų nustatytos dvi besidubliuojančios tikslinių atostogų rūšys. 29. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18) Argumentai: ši atostogų rūšis naujuoju socialiniu modeliu (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3234 ir lydintieji teisės aktų projektai) yra naikinama. Pabrėžtina, kad be kitų aplinkybių, valstybės tarnautojai gali dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje būtent naudodamiesi šia atostogų rūšimi. NPPSS duomenimis būtent taip dalis krašto apsaugos savanorių ir daro – tarnauja savanoriškose krašto apsaugos pajėgose laisvu laiku (savaitgaliais ir pan.), tačiau, kai reikia vykti į ilgesnius mokymus ar užduotis - pasinaudoja šia tikslinių atostogų rūšimi. Pabrėžtina, jog šis įpareigojimas darbdaviui (t.p. ir valstybės įstaigoms) papildomai nekainuoja — darbuotojo darbo užmokesčio kompensaciją moka ta institucija, kurios nurodymu jis neatvyksta į darbą.
Pasiūlymas: Siūlytina, kad valstybės tarnautojai išsaugotų galimybę nenaudojant valstybės įstaigų darbo užmokesčiui skirtų lėšų vykdyti visuomenei, valstybei naudingą veiklą ir po naujojo Valstybės tarnybos įstatymo bei socialinio modelio priėmimo. Nepritarti Pasiūlyme nurodytus atvejus apima valstybės tarnautojams suteikiamos nemokamos atostogos. 30. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
numatyti, jog valstybės tarnautojo tarnybos laikas gali būti pratęstas šalių susitarimu. Tačiau galimi atvejai, kai į pareigas priėmęs asmuo dėl subjektyvių priežasčių nenorės tartis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybos laiko pratęsimo, nors valstybės tarnautojo veiklos rezultatai ir turimos kompetencijos atitiks keliamus reikalavimus. Šiuo metu nėra numatyta jokių kriterijų, kuriais remiantis į pareigas priimantis asmuo turėtų spręsti dėl valstybės tarnautojo tarnybos laiko pratęsimo, taigi, ir nėra galimybių patikrinti vadovo sprendimo pagrįstumo. Dėl to siūlytina numatyti, jog karjeros valstybės tarnautojo tarnyba pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nustatyta, jog jo kompetencija atitinka pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 64 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
(išskyrus priimto į politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo pareigas), kuriam suėjo 65 metai, tarnyba gali būti pratęsta jo ir į pareigas priėmusio asmens susitarimu. pratęsiama jo raštišku prašymu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo turima kompetencija buvo įvertinta kaip atitinkanti pareigybei nustatytą kompetencijų profilį.
Tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 64 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, tarnyba gali būti pratęsta jo ir į pareigas priėmusio asmens susitarimu, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo turima kompetencija buvo įvertinta kaip atitinkanti pareigybei nustatytą kompetencijų profilį. Tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
dėl to, ar valstybės tarnautojas neatvyko į tarnybą tiesioginio vadovo leidimu, ar informavęs vadovą, tačiau jam nesutikus (taigi, be pateisinamos priežasties, už ką gali būti taikomas atleidimas iš tarnybos) būtina aiškiai įtvirtinti tiesioginio vadovo sutikimo formą. Manytina, jog įrodinėjimo prasme tinkamiausia yra rašytinė forma, tačiau raštiškam sutikimui gauti valstybės tarnautojas turėtų vykti į tarnybą, o tai kai kuriais atvejais (pvz. ūmaus apsinuodijimo ir pan.) gali būti sudėtinga. Dėl to siūlytina numatyti galimybę tiesioginio vadovo raštišką sutikimą gauti elektorinių ryšių priemonėmis (ei. paštu, faksu, SMS žinute ir pan.).
Taip pat siūlytina atsisakyti reguliavimo, jog ši galimybė suteikiama tik sveikatos sutrikimo, kadangi sveikatos sutrikimą patvirtinantis dokumentas yra laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, kiti galimi įrodymai, kuriuos turintis valstybės tarnautojas nevyksta į tarnybą be atskiro tiesioginio vadovo leidimo, tačiau tuo laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas. O nustačius reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas galėtų neatvykti į tarnybą dėl sveikatos sutrikimo, neturėdamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimo ar kitų įrodymų, gali sukelti praktinių problemų dėl sveikatos sutrikimo buvimo įrodinėjimo. Dėl to siūloma šią garantiją taikyti visais atvejais, kai valstybės tarnautojas gauna tiesioginio vadovo leidimą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 65 str. 1 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
darbo užmokestis:
7) kai valstybės tarnautojai gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų darbo dienų per 6 mėnesius; Pritarti iš dalies Pasiūlymas garantuoti galimybę neatvykti į darbą kitais atvejais nei dėl sveikatos sutrikimo, galėtų būti prilygintas nepagrįstai privilegijai, todėl pasiūlymui nepritartina. Pasiūlymui dėl tiesioginio vadovo raštiško (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimo pritartina. Siūloma Įstatymo projekto 64 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo raštišką
(įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius;“ 32.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: siūloma numatyti, jog tais atvejais, kai valstybės tarnautojas komandiruojamas į užsienį ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, jam nemokamos su komandiruote susijusios išlaidos, o mokama kompensacija ir ne mažiau nei 50 proc. darbo užmokesčio. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui į užsienį komandiruojamam valstybės tarnautojui mokama kompensacija, skaičiuojant su 50 proc. jo darbo užmokesčio, būtų didesnė nei trumpesniam laikotarpiui komandiruojamam valstybės tarnautojui mokamos su komandiruote susijusios išlaidos kartu su 100 proc. jo darbo užmokesčio. Pasiūlymas:
Siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui komandiruojama valstybės tarnautojui mokama bendra išmokų suma būtų didesnė nei komandiruojamam trumpesniam laikotarpiui. Nepritarti Projekto 65 straipsnio 6 dalyje nurodytoms komandiruotėms į užsienį ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taikomos Projekto 62 straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos. 33. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekto 66 straipsnio
atostogų trukmė, nors šiuo metu nemokamos atostogos į stažą yra įskaitomos. Manytina, jog, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtų lūkesčių apsaugą, turi būti tęsiama šiuo metu numatyta garantija. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Pagal šį Įstatymą tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 5 straipsnio 2-6 dalyse nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju, taip pat išskyrus darbuotojus), metų skaičius. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas atostogų, išskyras šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytos nemokamas atostogas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 24 straipsnio
užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, laikinojo nedarbingumo laikotarpiai ir teismo sprendimu į pareigas grąžinto anksčiau jas ėjusio valstybės tarnautojo priverstinės pravaikštos laikas. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatoma šio Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė ir priedo už stažą dydis. Nepritarti Laikotarpis, kai asmuo faktiškai neina valstybės tarnautojo pareigų, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neturėtų būti įskaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, jog lyginant su galiojančiu reglamentavimu, Projekte nemokamų atostogų reglamentavimas išplečiamas, manytume, netikslinga į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti šalių susitarimu suteiktų nemokamų atostogų laikotarpių, o siūlytina įskaičiuoti tik valstybės tarnautojo reikalavimu suteiktų nemokamų atostogų laikotarpius. 34.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
tik tuomet, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė už išvardytas nusikalstamas veikas, bet visais atvejais, kai jis pripažįstamas kaltu dėl tokių nusikalstamų veikų įvykdymo. Taigi, toks valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš tarnybos ir tuo atveju, jei jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Manytina, jog toks valstybės tarnautojų teisinės padėties apsunkinimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymo projekto 68 straipsnio l dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
Nepritarti Valstybės tarnautojo padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas gali būti nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis, nepriklausomai nuo to, ar buvo paskirta bausmė, ar ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas atsakomybės principas, pagal kurį valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove. Pagal Projekto
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus arba tyčinio nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Be to, Projektu siekiama sustiprinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. 35. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, jog paskyrus tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas ir suėjus šio įstatymo 49 straipsnio l dalyje nurodytam terminui ar šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šią tarnybinę nuobaudą panaikinus anksčiau, valstybės tarnautojas į iki šios nuobaudos paskyrimo eitas pareigas negrąžinamas. Paskyrus tarnybinę nuobaudą
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. 18 p. ir jį išdėstyti taip:
1Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
18) valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje,-46 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais; Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 68 straipsnio 1 dalies 18 punktą išdėstyti taip: „18) valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, 33 straipsnio 5 3 dalyje, 38 straipsnio 9 dalyje ir 46 straipsnio 4 5 dalyje ir
kitas pareigas šio įstatymo 38 straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju;“.
Taip pat siūloma keisti ir kitus susijusius projekto straipsnius: Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba turėti kitas specialiąsias teises, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, arba praradus kitą specialiąją teisę, šis tarnautojas gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba turėti kitas specialiąsias teises. Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų, jis atleidžiamas iš pareigų.“ Įstatymo projekto 46 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes
pareigas gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Jeigu valstybės tarnautojas nesutinka eiti žemesnių pareigų, jis atleidžiamas iš pareigų.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekto 68 str. 2 d. siekiama numatyti jog į laikinojo nedarbingumo trukmę, kuriai esant valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, be kitų laikotarpių, neįskaitomas ir laikas per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos. Tokia išimtis šiuo metu galiojančios redakcijos įstatymo 44 str. 2 d. nėra numatyta. Kadangi tokį pakeitimą sąlygojusios priežastys nėra nurodytos, manytina, jog šis pakeitimas nėra pagrįstas ir neturėtų būti atliekamas. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti įstatymo projekto 68 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
nedarbingumo pažymėjimą ir nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos arba sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Nepritarti Projektu tikslingai siekiama užtikrinti papildomą socialinę apsaugą asmenų, gaunančių socialinio draudimo pašalpą dėl sunkios ligos. 37. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo projekto 69 str. 7 d. siekiama numatyti trumpesnius įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus nei numato esamas teisinis reguliavimas ( taip pat ir Darbo kodekso 130 str. 1 d. nuostatos). Toks nepagrįstas valstybės tarnautojų teisinės padėties bloginimas yra nepagrįstas, todėl siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio reguliavimo.
Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 69 str. 7 d. ir jį išdėstyti taip:
pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 1-2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 3-4 mėnesius. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatose numatyti terminai sutrumpinti derinant su naujos redakcijos Darbo kodeksu. 38. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: siekiant teisinio aiškumo, būtina aptari, kokia tvarka valstybės tarnautojas, nesutinkantis su atleidimu, jo tvarka ar sąlygomis, turi teisę juos ginčyti. Pasiūlymas: Siūloma papildyti Įstatymo projekto 69 str. nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Siūloma Projekte įtvirtinti perteklinę nuostatą. Tokia galimybė nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme. Manome, kad Projekte netikslinga kartoti kitų įstatymų nuostatų. 39. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
dalimi norima išplėsti atvejų, kuriems esant valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, sąrašą. Toks sąrašo išplėtimas nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog kai kurie atleidimo pagrindai yra susiję su valstybės tarnautojo teise užimti kitas pareigas.
Tačiau laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais šių klausimų valstybės tarnautojas neturi galimybių spręsti, todėl numatant galimybę jį atleisti nepasibaigus laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiams, būtų nepagrįstai apribota valstybės tarnautojo teisė išreikšti savo valią dėl perkėlimo į kitas pareigas. Dėl to sutiktina ne su visais siūlomais atleidimo laikinojo nedarbingumo ir/ar atostogų laikotarpiais pagrindais. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 70 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
pareigų valstybės tarnyboje jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 68 straipsnio l dalies 1-2,4-10, 13, 14, 16, 19-22 ir 24 punktuose, 2 ir 3 dalyje nurodytais pagrindais. Nepritarti Projekto 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindai yra susiję su paties valstybės tarnautojo valia arba objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių tarnybos santykiai negali tęstis valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu. 40. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nėščia moteris ir valstybės tarnautojai, auginantys vaiką (-us) iki trejų metų, be kitų pagrindų, negali būti atleisti iš pareigų taip pat ir dėl tarnybinės veiklos vertinimo, įstatymo projekto 70 str. 2 d. siūloma tokį atleidimo pagrindą taikyti ir minėtoms socialinėms grupėms priklausantiems valstybės tarnautojams. Siūlytina valstybės tarnautojų teisinės padėties nebloginti ir šiuo aspektu palikti šiuo metu esantį reguliavimą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 70 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: 2.
2 d. ir ją išdėstyti taip:
tarnautojas, auginantis vaiką (vaikų) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu), 10 punkte (išskyrus atvejus, kai įstaiga likviduojama), 12, ir 15, 17, 18 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais. Nepritarti Pritarus pastabai, esant Projekto 68 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, nėščios valstybės tarnautojos, taip pat valstybės tarnautojo, auginančio vaiką (vaikus) iki trejų metų tolimesnis tarnybos santykių tęsimas taptų neįmanomas, sudarytų galimybes tokių valstybės tarnautojų piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip pat pažeistų įstaigos interesus. 41. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18) Pasiūlymas:
Kadangi Įstatymo projektu siūloma numatyti valstybės tarnautojo statuso atkūrimą ir kt. garantijas, išvardytas šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 49 str. 1 d. 6 p., manytina, jog šią informaciją būtina centralizuotai valdyti ir administruoti. Šią funkciją siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai, kaip yra šiuo metu. Taip pat manytina, jog yra būtina skelbti informaciją apie valstybės tarnybą, rengti ir Vyriausybei teikti ataskaitas apie Įstatymo ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Šias funkcijas siūlytina palikti Valstybės tarnybos departamento kompetencijai. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18) Pasiūlymas: Įstatymo projekte nelieka nuostatų, susijusių su Valstybės tarnybos departamento direktoriui keliamais reikalavimais, jo kadencija, pavaldumu ir pan. Manytina, jog šiuos aspektus būtina reglamentuoti. Taip pat nebelieka Personalo valdymo komisijos.
Manytina, jog viena komisija, centralizuotai koordinuojanti visų valstybės tarnybos įstaigų personalo politiką, yra reikalinga. Dėl to siūlytina jos neatsisakyti. Nepritarti Direktoriui bus keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems valstybės įstaigų vadovams. Personalo valdymo komisija numatyta 71 str. 2 d. 4 p. 43. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Šiuo metu valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami visiems valstybės tarnautojams, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus. Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ketinama numatyti, jog kai kuriems valstybės tarnautojams (taip pat ir statutiniams) tarnybinis pažymėjimas bus išduodamas tik jei jis būtinas tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas būtų ydingas ir neatitiktų Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, pagal kurias kiekvienas darbdavys privalo ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kiekvienam darbuotojui įteikti pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą) ir privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
patvirtinti ar nustatyti bei pasirašyti elektroninius duomenis saugiu elektroniniu parašu. Tarnybinis pažymėjimas išduodamas į pareigas priimtiems arba paskirtiems valstybės tarnautojams, valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams., Pprofesinės karo tarnybos kariams, statutiniams valstybės tarnautojams ir darbuotojams, tarnybinis pažymėjimas išduodamas, jeigu jis yra būtinas šių asmenų tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Nepritarti Darbdavys nebeprivalo išduoti pažymėjimų, tas pakeitimas galioja nuo 2014 m. birželio 5 d. 44.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-09-18)1
Argumentai: Įstatymo pataisomis siūloma sudaryti galimybę valstybės institucijoms pasitelkti privačias personalo valdymo tarnybas. Iš esmės tokia situacija reikšti personalo valdymo funkcijos iškėlimą į išorę (angį. outsourcing), atskirų konsultavimo paslaugų įsigijimą, arba vadinamąją darbo nuomą - įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones. Šių būdų įvairovė lemia, kad gali būti pasirinkti įvairūs, taip pat ir neefektyvūs modeliai, sudarantys prielaidas darbo užmokesčiui (personalo valdymui) skirtas lėšas panaudoti neskaidriai, siekiant viešajam interesui prieštaraujančių tikslų. Iš esmės personalo valdymo efektyvinimo problema yra susijusi su įstaigų negebėjimu pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių diegti naujoviškas personalo valdymo sistemas, taikyti efektyvius metodus, galiausiai - centralizuoti kai kurias funkcijas (ypač tais atvejais, kai įstaigos padaliniai/pavaldžios įstaigos veikia visoje šalyje). Įstatymo projekto rengėjai nedetalizuoja nei įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte kokia apimtimi ir kokia forma bus galima perduoti personalo administravimą ne valstybės tarnautojams. Pasiūlymas:
Detaliau apibrėžti įstaigos vadovo kompetenciją (jos ribas) pasitelkiant personalo administravimo paslaugas teikiančių asmenų pagalbą. Nepritarti Projekte siekiama sudaryti galimybę įstaigoms pasirinkti joms tinkamiausia personalo administravimo formą. 73 str. 6 dalis nustato, kad įstaigoms vadovaujantiems asmenims valdyti personalą gali padėti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo administravimo paslaugas teikiantys asmenys, atitinkantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Siūloma Įstatymo projekto 73 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Įstaigoms vadovaujantiems asmenims valdyti personalą žmogiškuosius išteklius gali padėti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo žmogiškųjų išteklių administravimo valdymo paslaugas teikiantys asmenys, atitinkantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijas, kurias vykdyti gali būti pasitelkti tokie asmenys, jiems keliamus reikalavimus nustato Vyriausybė.“
savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
išnagrinėtas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V III-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3268. Projektui teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
tikslinga papildyti 19 straipsnį, numatant be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenis išdirbusius pagal darbo sutartį ne mažiau kaip 3 metus. Šie darbuotojai galėtų būti priimami be konkurso, kai įstaigoje steigiamas naujas valstybės tarnautojo etatas, atitinkantis pagal darbo sutartį dirbančio asmens vykdytas funkcijas, tačiau apimantis ir darbų atlikimą, kurį pagal teisinį reglamentavimą gali atlikti tik valstybės tarnautojas. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktoms nuostatoms dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso. 46. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
nes jame nenurodyta koks subjektas priima į valstybės tarnautojo pareigas savivaldybės kontrolierių. Pritarti 47.
savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
Manome, jog 49 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio teisiniam reglamentavimui, pagal kurį valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo antro skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja, kadangi viešųjų ir privačių interesų pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs, o kiti pažeidimai gali ir neturėti tokio pavojingumo. 48. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
dėl šeimyninių ir kitų aplinkybių gali būti suteikiamos iki 1 metų trukmės nemokamos atostogos. Abejojame, ar šis laiko nėra nepagrįstai ilgas, galintis trikdyti konstruktyvų ir efektyvų darbą. Nepritarti Įstatymo projekto 57 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nemokamos atostogos dėl šeiminių aplinkybių suteikiamos 1) iki 1 metų trukmės (vadinasi jos gali būti ir trumpesnės) ir 2) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu (vadinasi tik suradus abejoms pusėms priimtiną sprendimą). 49. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
kurių valstybės tarnautojų materialinė būklė tampa sunkia, įtraukti traumą. Pritarti iš dalies Pagal kitus įstatymus liga apima ir traumą. 50. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25) Manome, kad nėra tikslinga sieti valstybės tarnautojo pareiginės algos dydį su savivaldybės teritorijos gyventojų skaičiumi.
Ketvirtai grupei priskirtoje savivaldybės įstaigoje, kurioje personalo skaičius yra nedidelis, valstybės tarnautojai vykdo platesnes funkcijas ir dėl to privalo turėti didesnę kompetenciją, tačiau jų pareiginės algos koeficientai yra mažesni nei trečiai grupei priskirtos savivaldybės įstaigos tarnautojų, kurie dažnai specializuojasi tik siauroje srityje. Dėl nedidelio darbo užmokesčio ketvirtos grupės įstaigoms sunku rasti kompetentingų tarnautojų. Todėl siūlome Projekto 2 priede nurodytas III ir IV įstaigų grupes priskirti III grupei. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktoms nuostatoms dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių įstaigos yra skirstomos į grupes pagal valstybės tarnautojų apmokėjimą. 51. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25) Projekto 2 priede nurodytai valstybės tarnautojų įstaigų vadovų pareigybių grupei numatoma nustatyti konkretų fiksuotą pareiginės algos koeficientą. Vadinasi, vadovų darbo užmokesčio dydis skirtųsi tik dėl vadovo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžio. Savivaldos lygmenyje savivaldybės taryba, skirdama į pareigas įstaigų vadovus savivaldybės administracijos direktorių bei savivaldybės kontrolierių, turi vykdyti Vietos savivaldos įstatymo jai priskirtą funkciją - nustatyti šių vadovų darbo užmokestį. Jeigu VTĮ būtų nustatytas tik vienas (fiksuotas) įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientas, savivaldybės taryba, spręsdama dėl įstaigų vadovų darbo užmokesčio, neturėtų jokio savarankiškumo, kurį savivaldybėm s garantuoja Europos vietos savivaldos chartija, o darbo užmokesčio nustatymo funkcijos vykdymas netektų prasmės.
Siekdami užtikrinti galimybę įstaigų vadovų darbo užmokestį parinkti iš kelių variantų, siūlome Įstatymo 2 priede įstaigų vadovų pareigybių grupei nustatyti platesnį pareiginių algų diapazoną, t.y. nurodyti daugiau pareiginės algos koeficientų, kaip yra pasiūlyta žemesnių grupių pareigybėms. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktoms nuostatoms dėl „A“ ir „B“ lygio įstaigų vadovų pareiginės algos koeficiento nustatymo kaip vieno konkretaus ir fiksuoto dydžio. 52. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25)3 Projekto 3 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės tarnautojo naujasis pareiginės algos koeficientas bus nustatomas atsižvelgiant į valstybės tarnautojo pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę klasę, kuriuos tarnautojas gavo iki naujos redakcijos VTĮ įsigaliojimo. Paskaičiavus kai kurių valstybės tarnautojų naująjį darbo užmokestį, paaiškėjo, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis bus mažesnis už dabartinį. Šie tarnautojai pagal esam ą teisinį reglamentavimą neturi kvalifikacinės klasės, tad netenka Projekte numatytos sudedamosios naujojo darbo užmokesčio dalies - priedo už kvalifikacinę klasę, o priemoka, kuri šiuo metu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams yra skirta, į naujojo darbo užmokesčio struktūrą neįeina. Dėl to, kad esamas teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui įgyti kvalifikacinę klasę, jo naujasis pareiginės algos koeficientas nesieks nė žemiausio atitinkamos pareigybių grupės koeficiento, nurodyto naujos redakcijos VTĮ 2 priede.
Savivaldos lygmenyje taip atsitiks su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, mero patarėjo pareigybėmis. Kai pagal Projekto nuostatas šioms pareigybėms bus nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas, tai prie pareiginės algos pridėjus priedą už stažą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir mero patarėjo naujasis darbo užmokestis vis vien bus mažesnis už skyrių vedėjų, seniūnų naująjį darbo užmokestį, Tokia Projekte nustatyta darbo užmokesčio struktūra iškreipia karjeros ir hierarchinę sistemas, kadangi sudaro galimybes mažiau atsakingas pareigas einantiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnį darbo užmokestį nei tiems, kurių pareigybės yra priskirtos aukštesnei valstybės tarnautojų pareigybių grupei. Siekdami, kad darbo užmokesčio nustatymo sistema būtų objektyvi, pagrįsta, nepažeidžianti teisėtų lūkesčių, siūlome padidinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Pritarti Įstatymo projekto 2 priede siūloma keisti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius. 53. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-11-25) Šiuo metu Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše yra skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė tiek įstaigos padalinyje, nesančiame kitame struktūriniam e padalinyje, tiek padalinyje, esančiame kitame struktūriniam e padalinyje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skyriaus vedėjas gali turėti pavaduotojų. Tuo tarpu projekto 1 ir 2 prieduose skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė nėra numatyta.
Savivaldos lygmenyje siekiant racionaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius, mažose savivaldybėse dėl padalinių veiklos specifikos svarbiausios funkcijos šiuo metu yra padalijamos ir pavedamos kuruoti skyriaus vedėjui ir skyriaus vedėjo pavaduotojui. Atsisakymas suteikti vienodą atsakomybę skyriaus vedėjui ir skyriaus vedėjo pavaduotojui atimtų galimybę šiose savivaldybėse užtikrinti teisės aktais nustatytų funkcijų vykdymą bei taikyti efektyviausius vadybos principus. Pareigybių sąrašo apribojimai neleistų pačioms savivaldybėms spręsti pareigybių pasirinkimo klausimus. Skyrių vedėjų pavaduotojams nesutikus eiti žemesnių pareigų už mažesnį nei šiuo metu gaunamą darbo užmokestį ir papildomai vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, iškyla grėsmė netekti kvalifikuotų, daugelį metų įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų. Atleidžiamiems tarnautojams tektų taikyti įstatymo nustatytas garantijas, o tai susiję su papildom ų lėšų poreikiu. Todėl siūlom e Projekto pareigybių sąraše palikti skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę, neriboti savivaldybių teisių ir palikti galimybę jom s pačiom s spręsti dėl skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybių steigimo. Nepritarti Siekiant sumažinti hierarchinių lygių skaičių bei didinti valdymo efektyvumą, siūloma atsisakyti vienos vadovaujančios - skyriaus vedėjo pavaduotojo – pareigybės. Specialistų veiklos koordinavimas gali būti pavedamas patarėjo pareigybei. Pažymėtina, kad, esant poreikiui, skyriuose gali būti kuriami poskyriai. Be to Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad šio įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai. Todėl Valstybės tarnybos įstatyme tikslinga nustatyti baigtinį pareigybių sąrašą be skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės. 54.
savivaldybių asociacija (2015-11-25)1
Manome, jog siūlomas pareiginės algos didinimas/mažinimas 5 proc. ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus nėra pakankamas, siūlome numatyti pareiginės algos didinimo/mažinimo intervalą, pvz., 5-20 procentų. Pritarti Įstatymo projekto 38 straipsnio 9 dalis numatyta keisti. 55. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (2015-11-25)1
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga siūlo LR Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII -1 3 1 6 pakeitimus:
į valstybės įstaigos vadovo ar įstaigos vadovo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikia į pareigas priimančio asmens sudaryta komisija“ Siūlome, kad šioje komisijoje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai. Pritarti iš dalies Vienas iš įstatymo tikslų yra paprastesnis įstatyminis reguliavimas, nedetalizuojant Valstybės tarnybos įstatyme to, ką pakanka sureglamentuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo atveju ir galiojantis reguliavimas yra toks pat nedetalus. Tai nesukelia jokių teisinių ar kt. problemų. Projekto derinimo metu buvo sureaguota į profesinių sąjungų pastabą dėl jų dalyvavimo konkursų komisijų darbe nustačius galimybę stebėti konkursą. Reikia pažymėti, kad komisijos nario funkcijos – profesionaliai atrinkti geriausią kandidatą, o ne užtikrinti skaidrumą. Skaidrumui ir objektyvumui užtikrinti įstatyme nustatyti pakankami įrankiai – Valstybės tarnybos departamento kontrolinė funkcija, profesinių sąjungų ir visuomenės atstovų dalyvavimas stebint konkursą. Teisės aktai profesinėms sąjungoms nenustato kompetencijos pretendentų atrankos srityje, o valstybės tarnautojų atranka įstaigoje nėra susijusi su profesinių sąjungų narių teisių užtikrinimu.
Įstatymo projekto 24 straipsnyje numatomos plačios tarnautojų, profesinių sąjungų narių veiklos garantijos : „Valstybės tarnautojai, kurie yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus bei dalyvauti konkursuose stebėtojo teisėmis, Taip pat turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama ne mažiau
užmokestis. Konkretus valandų skaičius gali būti nustatomas įstaigos kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia sutartis nesudaryta – įstaigos vadovo sprendimu.“
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (2015-11-25)1
tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, jo kompetencijų atitiktis pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui peržiūrima įstaigoje sudarytoje komisijoje“. Siūlome, kad šioje komisijoje vienas iš narių būtų įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 24 straipsnyje numatomos plačios tarnautojų, profesinių sąjungų narių veiklos garantijos : „Valstybės tarnautojai, kurie yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus bei dalyvauti konkursuose stebėtojo teisėmis, Taip pat turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam skiriama ne mažiau
užmokestis. Konkretus valandų skaičius gali būti nustatomas įstaigos kolektyvinėje sutartyje, o jei tokia sutartis nesudaryta – įstaigos vadovo sprendimu.“
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga (2015-11-25)1
punktas “Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas“. Siūlome kasmet vertinti tuos valstybės tarnautojus, kurie vadovo nuomone dirbo labai gerai arba blogai. Kitus valstybės tarnautojus siūlome vertinti kas du ar trys metai. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktoms nuostatoms dėl kasmetinio valstybės tarnautojų veiklos vertinimo (vadovų – dar ir kadencijos pabaigoje). 58. VŠĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (2015-12-16)1
Su Užsienio reikalų ministerijos administruojama Vystomojo bendradarbiavimo programa ESTEP bendradarbiauja jau daugiau kaip dešimt metų. Per šį laiką programos dėka įgyvendinome keturis integracijos į Europos Sąjungą valdymo projektus Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Šių šalių Europos integracijos reikalus koordinuojančios institucijos ir ministerijos Lietuvos ekspertinę paramą vertina labai gerai ir jos pageidauja.
Paramą teikia patyrę ekspertai, dažniausiai buvę arba dabartiniai valstybės tarnautojai. Palyginti su visa Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių teikiama parama, Lietuvos indėlis finansine išraiška yra nedidelis, tačiau svarbus, nes teikiama ekspertinė parama padeda ją priimančiųjų valstybių atstovams bei ES institucijoms nukreipti paramos išteklius tinkamiausia linkme. Dažnai ši dvišalė Lietuvos parama turi tęsinį - Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paramos projektus, kurių konkursuose anksčiau įgyto dvišalio įdirbio dėka sėkmingai dalyvauja ir Lietuva. Iki šiol iš viso Lietuvos institucijos laimėjo 58 ES dvynių projektus. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja tarp po 2004 m. į ES įstojusių valstybių narių. Šį laišką jums parašyti paskatino noras apibendrinti dešimtmečio patirtį, kuri yra pateikta jūsų vadovaujamos ministerijos užsakymu ESTEP neseniai parengtoje studijoje „Reformų laikotarpio patirties panaudojimas ES vystomojo bendradarbiavimo programose", o taip pat Valstybės tarnybos įstatymo pataisų svarstymas Seimo komitetuose. Mums žinoma, kad 2015 m. lapkričio 18 d. svarstant minėtą įstatymo projektą Seimo Audito komitete buvo pasiūlyta iš projekto 41 straipsnio 7 dalies išbraukti nuostatą, kad „apmokėjimas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius". Norime atkreipti jūsų dėmesį į kelis, mūsų nuomone svarbius, dalykus.
Pirma, siekiant neužmiršti Lietuvoje sukauptos reformų patirties ir norint ją didinti, tolesnis sėkmingas Lietuvos institucijų dalyvavimas ES dvynių programoje būtų naudingas kaupiant patirtį ir ryšius, dalyvaujant kitose daugiašalės paramos teikimo formose. Kaip pažymėjome aukščiau minėtoje studijoje, siūlome politiniu lygiu įtvirtinti nuostatą, kad valstybės institucijų dalyvavimas ES dvynių programos projektuose yra integrali Lietuvos užsienio ir/arba Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo dalis. Atsižvelgdami į tai, Lietuvos aukštieji valstybės tarnautojai ir politikai turėtų skatinti jų vadovaujamų įstaigų dalyvavimą ES dvynių programos projektuose, o dalyvavimo juose sėkmė galėtų būti vienu iš pagrindinių įstaigos ir/arba jos vadovų veiklos vertinimo kriterijų. Apibendrinant, sukauptos patirties perdavimas turėtų būti valstybės interesas ne tik dėl patirties gausinimo, bet ir dėl Lietuvos kaip modernios, turinčios ką pasakyti ar kuo pagelbėti kitoms valstybėms partnerės įvaizdžio stiprinimo. Patirties perdavimas Lietuvos interesams svarbiose ES kaimynystės (Rytų partnerystės) valstybėse kartu stiprina pačios ES kaimynystės politikos patikimumą bei joje dalyvaujančių Rytų Europos ir Kaukazo valstybių atsparumą vidaus ir išorės skersvėjams. Antra, išskyrus retas išimtis, ekspertinės paramos kitoms valstybėms teikimas nėra ir matyt nebus tiesioginė ir privaloma veikla Lietuvos valstybės tarnautojams. Todėl jų įsitraukimą į paramos projektų įgyvendinimą reikia tinkamai motyvuoti, kaip tai daro kitos valstybės. Manome, kad jei būtų pritarta Seimo Audito komitete teikiamam pasiūlymui dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto 41 str. 7 dalies ir jei neliktų šiuo metu galiojančios Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
XIlP-3268 redakcijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl valstybės tarnautojų dalyvavimo paramos teikimo ir vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose apmokėjimo, nebus galima įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų kitų valstybių viešojo valdymo tobulinimui ir ES dvynių programos projektų, nes gali nebelikti norinčių ir galinčių teikti kvalifikuotą ekspertinę pagalbą kitų valstybių viešojo valdymo institucijoms. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Apmokėjimas uUž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga.
Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. Nemokamas. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
administracija (2016-01-18) Nacionalinė teismų administracija (toliau
Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), teikia ir norėtų pakartotinai atkreipti dėmesį į siūlymus, susijusius su teismo posėdžių sekretorių ir teisėjų padėjėjų pareigybių priskyrimo karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, bei po šių siūlymų įvertinimo neišspręstas aktualias problemas. Dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių Projekto 2 priedo „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“ lentelėje matyti, kad visų karietos tarnautojų pareigybių grupių (išskyrus keturias pirmąsias) pareiginės algos koeficientai persidengia, t.y. vienai pareigybių grupei nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos patenka į kitos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientų intervalą.
Pavyzdžiui, lentelėje apibrėžtos penktos pareigybių grupės „valstybės įstaigos arba įstaigos vadovo pavaduotojas“ pareiginės algos koeficientai sutampa su šeštos pareigybių grupės „departamento direktorius; vyriausiasis patarėjas“ pareiginės algos koeficientais net keturiose pozicijose, šeštos ir septintos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai sutampa taip pat keturiose pozicijose (IV įstaigų grupei – penkiose pozicijose), septintos ir aštuntos pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai sutampa net penkiose pozicijose ir taip aštuntai pareigybių grupei nustatytas aukščiausias pareiginės algos koeficientas patenka ir į septintos, ir į šeštos, ir netgi į penktos pareigybių grupės pareiginės algos intervalą. Žemiausioms (vienuoliktai ir dvyliktai) pareigybių grupėms nustatytos pareiginės algos koeficientų intervalo ribos persidengia minimaliai – viena pozicija (taip pat ir dešimtos pareigybių grupės žemiausia pareiginės algos koeficiento intervalo riba sutampa su aukščiausia vienuoliktos pareigybių grupės pareiginės algos koeficiento riba, t.y. sutampa tik viena pozicija). Dvyliktos pareigybių grupės „specialistas“ pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojų alga, vertinant žemiausią ir aukščiausią intervalo ribą, galėtų kilti į 1,22 (IV įstaigų grupė), 1,44 (III įstaigų grupė), 1,67 (II įstaigų grupė) ir 1,89 (I įstaigų grupė) bazinio dydžio.
Vienuoliktos pareigybių grupės „vyresnysis specialistas“ pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojų alga, vertinant žemiausią ir aukščiausią intervalo ribą, galėtų kilti 1,33 (IV įstaigų grupė), 1,56 (III įstaigų grupė), 1,77 (II įstaigų grupė) ir 2 (I įstaigų grupė) baziniais dydžiais. Tuo tarpu penktai, šeštai, septintai ir netgi aštuntai pareigybių grupėms numatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficiento intervalai žymiai didesni. Dar daugiai – pareiginės algos intervalų dydžiai skiriasi tik nuo įstaigų grupės, tačiau nuosekliai išlaikomi, nepriklausomai nuo pareigybių grupės: I įstaigų grupės valstybės tarnautojams numatytas algos koeficientų intervalas yra 3,89 bazinio dydžio ir penktoje, ir šeštoje, ir septintoje, ir aštuntoje pareigybių grupėje, II įstaigų grupės – 3,66 (3,67) bazinio dydžio, III įstaigų grupės – 3,44 (3,45) bazinio dydžio, IV įstaigų grupės – 3,22 bazinio dydžio, nepriklausomai nuo pareigybių grupės (nedarant skirtumo tarp penktos, šeštos, septintos ir aštuntos pareigybių grupės). Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad žemiausių pareigybių grupių pareiginės algos koeficientai nustatyti neišlaikant nuoseklios pareiginių algų koeficientų sistemos: pareiginės algos koeficiento intervalas žemiausiose pareigybių grupėse mažesnis nei aukštesnių pareigybių grupėse, be to įtvirtintas minimalus – vienos pozicijos pareiginės algos koeficiento persidengimas, kai aukštesniųjų pareigybių grupių pareiginės algos koeficientai persidengia keturiomis ar penkiomis pozicijomis ir tam tikri koeficientų dydžiai atsikartoja net keturiose pareigybių grupėse.
Vertinant siūlomą įtvirtinti teismo posėdžių sekretorių pareigybių (kurios pagal Projektą patenka į žemiausią „specialisto“ pareigybių grupę) statusą bei neatsiejamai nuo to priklausančias galimybes gauti didesnę ar mažesnę pareiginę algą, siūlome peržiūrėti ir pareigybių grupės pareiginės algos koeficientus (arba papildyti pareiginės algos koeficientų dalį dviem intervalais (rėžiais), kurie su aukštesnės pareigybių grupės pareiginės algos koeficientais persidengtų bent dviem ar trimis pozicijomis, t.y. aukščiausias I įstaigų grupės „specialisto“ pareigybių grupei priklausančio valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas būtų ne 5,69 bazinio dydžio, bet 6,49 (ar bent jau 6,09) bazinio dydžio, atitinkamai II įstaigų grupės – 5,98 (ar bent jau 5,62) bazinio dydžio, III įstaigų grupės – 5,42 (ar bent 5,11) bazinio dydžio ir pan. Toks didesnių pareiginės algos koeficientų nustatymas viršutinėje pareiginės algos koeficientų intervalo dalyje žemiausiai pareigybių grupei užtikrintų asmenų, tapusių valstybės tarnautojais – specialistais, galimybes, atsižvelgiant į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, ateityje gauti kiek oresnes pareigines algas, motyvuoti valstybės tarnautojus. Tuo pačiu nuoseklesne taptų visa Projekte siūloma pareiginės algos koeficientų sistema.
Pažymėtina, jog šie siūlymai nepareikalaus papildomų lėšų įgyvendinant reformą priėmus įstatymą pagal Projekto nuostatas, papildomos lėšos galėtų būti reikalingos tik ateityje, priklausomai nuo valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybės. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad patikslinus Projektą pagal pateiktą siūlymą, konkrečiai valstybės institucijai būtų sudarytos sąlygos praktiškai įgyvendinti realų valstybės tarnautojų pareiginės algos didinimą ateityje, atsižvelgiant į turimus biudžeto asignavimus. Grįsdami savo siūlymus įtvirtinti aukštesnes pareiginės algos koeficientų intervalo ribas žemiausiai pareigybių grupei, kuriai priskiriamos ir teismo posėdžių sekretorių pareigybės, norėtume atkreipti dėmesį į šią itin svarbią aplinkybę, kad į specialistų pareigybių grupę patenkančioms standartinėms specialistų pareigybėms keliami žemesni reikalavimai nei teismo posėdžių sekretorių pareigybėms. Tai yra, palyginus standartinių pareigybių kompetencijas ir pakankamus jų lygius su specialiųjų veiklų (teismų ir prokuratūrų) pareigybėms nustatytomis kompetencijomis ir pakankamais jų lygiais (Valstybės tarnautojų kompetencijų modelio ir jo taikymo metodikos 2 priedo „Pakankamų kompetencijų lygių lentelė“), akivaizdžiai matyti, kad teismo posėdžių sekretorių pareigybėms, lyginant su standartinėmis specialisto pareigybėmis, keliami aukštesni reikalavimai tiek bendrosioms, tiek specifinėms ir profesinėms kompetencijoms. Atsižvelgiant į kompetencijų reikalavimus, keliamus teismo posėdžių sekretorių pareigybėms užimti, atliekamas funkcijas bei atsakomybę jas vykdant, šie reikalavimai, funkcijos ir atsakomybė privalo būti adekvačiai įvertintos ir įtvirtintos apibrėžiant šių pareigybių statusą, tuo pačiu ir numatant pareiginės algos koeficientus šiai pareigybių grupei.
Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenė reikalauja kokybiškai suteiktų teismų paslaugų, kurias nemaža dalimi lemia teismo posėdžių sekretorių darbo kokybė, kurios užtikrinimas neatsiejamai susijęs su kvalifikuotų ir motyvuotų asmenų pritraukimu ir išlaikymu šioms pareigoms atlikti. Atsižvelgiant į teismo posėdžių sekretoriams keliamus kvalifikacinius reikalavimus išmanyti teismo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir įvertinant jų atliekamas funkcijas teismo procesinių dokumentų valdymo srityje bei atsakomybę, teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės priskyrimas žemiausiai karjeros valstybės tarnautojų lygmens pareigybių grupei, užtikrinant Projekte numatytą pareiginės algos dydį, vertintinas netinkamu – pavestų kompetencijų ir atsakomybių pobūdis reikalauja atitinkamo šių pareigybių vertinimo, statuso ir mokėtinos piniginės algos koeficientų įtvirtinimo. Dėl teisėjų padėjėjų pareigybių Teisėjų padėjėjų pareigybės Projekte priskiriamos vyriausiojo specialisto pareigybių grupei. Rašte įstatymo projekto rengėjui Administracija pažymėjo, kad teisėjų padėjėjų pareigybės, atsižvelgiant į keliamus ypatingus kvalifikacijos reikalavimus bei atsakomybę, turėtų būti priskirtos aukštesnei pareigybių grupei. Taip pat Administracija buvo atkreipusi dėmesį, kad, siekiant užtikrinti teisėjų padėjėjų pareigybės statusą ir svarbą teismų darbo kokybei, patyrusiems teisininkams – teisėjų padėjėjams turėtų būti sudarytos sąlygos dirbti teismuose ir būti vertinamiems, todėl turi būti imamasi priemonių aukštos kvalifikacijos tarnautojų rotacijai sumažinti.
Projekto rengėjas iš dalies atsižvelgė į administracijos siūlymą, teiktą dar 2015 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 4R-1531-(6.6), numatyti kai kurių teismų valstybės tarnautojų pareigybių priskyrimą aukštesnei pareigybių grupei ir projekte įtvirtino teisėjo vyresniojo padėjėjo pareigybę, priskirtą patarėjo pareigybės grupei (kuriai turėtų būti taikomas specialusis ne mažiau kaip 3 metų darbo patirties reikalavimas). Į Administracijos 2014 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4R-1912-(6.6) pateiktą siūlymą dėl pareiginės algos koeficientų vyriausiojo specialisto pareigybių grupei korekcijų (analogiškas siūlomoms dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių), nebuvo atsižvelgta. Administracija norėtų atkreipti dėmesį, kad siekiant sumažinti sunkumus, kylančius sudarant kvalifikuotą teismų personalą, būtina imtis pareiginės algos koeficientų „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei, kuriai Projekte priskirti teisėjų padėjėjai, korekcijų (analogiškų siūlomoms dėl teismo posėdžių sekretorių pareigybių), kurios garantuotų didesnius pareiginės algos koeficientus viršutinėje pareiginės algos koeficientų intervalo dalyje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tai pačiai įstaigų grupei priskirtuose teismuose teisėjų padėjėjų atliekamo darbo pobūdis, funkcijos, atsakomybė ir aukštos kvalifikacijos reikalavimai iš esmės yra tokie patys nepaisant to, ar darbą atliktų teisėjo vyresnysis padėjėjas, kurio pareigybė projekte priskirta „patarėjo“ pareigybių grupei, ar teisėjo padėjėjas, kurio pareigybė Projekte priskirta „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei.
Atsižvelgdama į tai, pozityviai vertindama siekį iš dalies atsižvelgti į Administracijos siūlymą numatyti teisėjų padėjėjų pareigybės priskyrimą aukštesnei pareigybių grupei ir bent iš dalies spręsti Administracijos raštuose įvardintas problemas, Administracija visgi pažymi, kad vertinant sistemiškai, vadovaujantis teisingumo principu, teisėjų padėjėjai iš esmės turėtų būti priskirti tai pačiai pareigybių grupei, atitinkančiai patarėjo pareigybės lygmenį, sudarant sąlygas netaikyti teisėjų padėjėjų pareigybei specialaus reikalavimo turėti 3 metų teisinio darbo/darbo patirtį (pagal valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogą taikoma patarėjo pareigybei), kad būtų užtikrinta visų teismų (ir esančių mažesniuose miestuose) vienodos galimybės formuoti teismo personalą. Siekiant pareigybių priskyrimo pareigybių grupėms nuoseklumo, teismo skyriaus pirmininko patarėjo pareigybė galėtų būti priskirta prie „vyresniojo patarėjo“ pareigybių grupės (Projektu šiuo metu priskirta „pararėjo“ pareigybių grupei). Toks teisinis reglamentavimas būtų ne tik nuoseklus, sistemiškas, sudarantis žymiai palankesnes sąlygas spręsti teismų personalo (teisėjų padėjėjų) sudarymo, motyvavimo, kaitos problemas, jis eliminuotų poreikį koreguoti pareiginės algos koeficientus „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei.
Svarbu pažymėti, kad toks teisinis reglamentavimas iš esmės nepareikalautų papildomų lėšų įgyvendinant reformą priėmus įstatymą pagal Projekto nuostatas, turint omenyje tai, kad „patarėjo“ pareigybių grupei nustatyti pareiginės algos koeficientai trimis pozicijomis yra panašūs į pareiginės algos koeficientus, nustatytus „vyriausiojo specialisto“ pareigybių grupei, o „vyresniojo patarėjo“ pareigybių grupės pareiginės algos koeficientai keturiomis pozicijomis yra panašūs į „patarėjo“ pareigybės grupės pareiginės algos koeficientus. Papildomos lėšos galėtų būti reikalingos tik ateityje priklausomai nuo valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybės, atsižvelgiant į turimus biudžeto asignavimus. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 ir 2 priedus pakeisti. 2. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (2016-03-25) Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba), susipažinusi su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), mano, kad Projekto 41 straipsnio
veikloje, neapima visų galimų veiklų, kuriose gali dalyvauti valstybės tarnautojai, ir tokiu būdu riboja galimybę valstybės tarnautojui gauti tinkamą apmokėjimą už atliktą darbą. Tarnyba yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su Europos vaistų agentūra, kuri yra įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.
726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą. Dėl biotechnologinių, pažangios terapijos būdu sukurtų, naują veikliąją medžiagą turinčių ar skatinančių gyvūnų augimą, didinančių gyvūnų gydymo efektyvumą vaistinių preparatų sudėtingumo Reglamentu (EB) Nr. 726/2004 išimtinė teisė įvertinti tokių preparatų kokybę, saugumą ir efektyvumą buvo suteikta Europos vaistų agentūrai, o išimtinė teisė juos registruoti – Europos Komisijai. Tokių vaistinių preparatų farmakologinio budrumo riziką taip pat vertina ne Europos Sąjungos valstybės narės, o Europos vaistų agentūra. Pagal aukščiau minėtą bendradarbiavimo susitarimą su Europos vaistų agentūra Taryba yra įsipareigojusi teikti vaistinių preparatų inter alia vertinimo, numatyto Reglamente (EB) Nr. 726/2004 ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, paslaugas. Tam, kad Tarnybai būtų pavesta atlikti atitinkamų vaistinių preparatų vertinimo paslaugas, Tarnybos atstovai Europos vaistų agentūroje turi būti paskirti pranešėjais ar antraisiais pranešėjais pagal Reglamente (EB) Nr. 726/2004. 62 straipsnio i dalį. Tai, kad tarnybos atstovai yra skiriami pranešėjais ar antraisiais nariais rodo itin aukštą jų, kaip ekspertų kvalifikaciją, bei parodo, kad ekspertai yra vertinami tarptautiniu lygiu. Kadangi šie ekspertai atlieka itin sudėtingą, aukštos kvalifikacijos, patirties ir žinių reikalaujantį sudėtingų vaistinių preparatų kokybės, saugumo, efektyvumo ar farmakologinio budrumo rizikos vertinimą, už atliekamą darbą jiems turėtų būti tinkamai sumokama. Juo labiau, kad šis vertinimas neįeina į valstybės tarnautojų funkcijas ir jiems yra papildoma veikla. Tarnybos manymu, aukščiau nurodytas vaistinių preparatų vertinimas, atliekamas pagal Tarnybos sudarytą sutartį su Europos vaistų agentūra, galėtų būti prilyginamas dalyvavimui projektinėje veikloje dėl kelių priežasčių.
Pirma, sudėtingų vaistinių preparatų vertinimas yra ekspertinio pobūdžio darbas ir nėra tęstinė veikla. Antra, vertinimui atlikti reikalinga aukšta kvalifikacija, patirtis bei žinios. Trečia, minėtų vaistinių preparatų vertinimas nėra nei Tarnybos, nei valstybės tarnautojų funkcija. Ketvirta, už vertinimą yra apmokama iš lėšų, kurias tarnyba gauna tiesiai iš Europos vaistų agentūros. Penkta, už vertinimą turi būti tinkamai apmokama. Todėl Tarnyba siūlo Projekto 41 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje, atliekamoje pagal sutartis. Apmokėjimas už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, taip pat už dalyvavimą veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis mokamas pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius.
Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1-3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, Tarnyba prašo apsvarstyti siūlomą Projekto 41 straipsnio 7 dalies redakciją. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „7.
Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Apmokėjimas uUž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. Nemokamas. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“
Respublikos Valstybės kontrolė (2016-04-06 raštas Nr.
G-2016-3298) Siūlo svarstyti galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo ir /arba Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V III-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 1 ir 2 priedų papildymą pareigybe, t. y. nurodyti
tarnyba, 2016-12-151
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3268 (toliau – Projektas), atkreipia dėmesį į tai, kad Projekto nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) taikymo apimtimi, turėtų būti tikslinamos. Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 8 d., t.y. jau po to, kai buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Projektas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-2136 su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais. Įstatymu Nr. XII-2136 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas buvo išdėstytas nauja redakcija, viena iš naujovių – STT pareigūno statuso pokytis, STT pareigūnus priskiriant valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas VTĮ. Pagal naujos redakcijos STT statutą ir galiojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 2 dalį STT pareigūnų statusą reglamentuoja šis įstatymas bei STT statutas. Kartu buvo pakeistas VTĮ, jo 4 straipsnio 5 dalies 9 punktu nustatant, kad VTĮ STT pareigūnams netaikomas. Aktualią VTĮ redakciją suderinus su 2015 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XII-2136, Projekto nuostatos kol kas atitinkamai pakoreguotos nebuvo. Dėl šios priežasties Projekte būtina atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, kurie leis išvengti siūlomo priimti įstatymo suderinamumo su galiojančiais įstatymais problemų.
Neatlikus šių pakeitimų, rastųsi prieštaravimų dėl STT pareigūnams taikomų apribojimų dirbti kitą darbą įgyvendinimo, jų tarnybos stažo skaičiavimo, tarnybinių pažymėjimų išdavimo tvarkos ir kai kurių kitų organizacinių klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome naujos redakcijos VTĮ (kaip ją siūloma išdėstyti Projektu) 5 straipsnio 6 dalį patikslinti ir išdėstyti ją taip: „6. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams ir, žvalgybos pareigūnams ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.“ Nepritarti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį yra siūloma išbraukti. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3 Atitinkami redakcinio pobūdžio pakeitimai reikalingi ir Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, kurią siūlome patikslinti ir išdėstyti taip: „3. Iki 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaromos statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos.
Šios komisijos ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 1 d. peržiūri atitinkamo ministro valdymo srityse veikiančių statutinių įstaigų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai statutinio valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamai ministrams ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui atitinkamam ministrui.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje ne tik išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos“, bet ir keisti nuostatos įgyvendinimo terminą (datą). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas (2015-11-03) Argumentai: tobulinant įstatymo projektą atkreipti dėmesį, kad Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms įgyvendinti numatyta skirti 11 mln. eurų, todėl įstatymo projekto pataisos, reikalaujančios papildomų biudžeto asignavimų, derintinos su Vyriausybe. Pasiūlymas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-3268 ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
teisėtvarkos komitetas (2015-11-12) Argumentai: komiteto nuomone, projektu siūlomas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio modelis, kai siekiama tarnybinės veiklos vertinimą atsieti nuo darbo užmokesčio sistemos, o vertinimo tikslas yra nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, yra priimtinas, tačiau komitetas kartu atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis siūlomi nustatyti valstybės tarnautojų pareigybinių algų koeficientai. Pažymėtina ir tai, kad projekto 2 priede siūlomi pareigybinių algų koeficientų dydžiai atskiroms politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms iškreipia valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemą. Pasiūlymas:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIP-3268 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, komiteto pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
teisėtvarkos komitetas (2015-11-12)1
Argumentai: 13 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad „Vyriausybė nustato asmenų kategorijas, kurių kognityviniai gebėjimai, bendrosios ir vadovavimo kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Jokie kriterijai ar principai, kuriais vadovautųsi Vyriausybė, nustatydama tokias asmenų kategorijas, projekte nenurodyti.
Vadinasi, pagal projekto 13 straipsnio 9 dalį poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu) galėtų būti nustatytos teisės normos, visiškai (ar iš dalies) paneigiančios aukštesnės teisinės galios akte (įstatyme) įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias valstybės tarnautojų kompetencijas ir gebėjimus bei šių reikalavimų vertinimo procedūras. Turi būti atitinkamai papildytos projekto nuostatos ir taip išvengta abejonių dėl kokiems nors asmenims ar jų grupėms poįstatyminiu teisė aktu galimai suteikti privilegijuotos padėties stojant į valstybės tarnybą . Pasiūlymas:
Išdėstyti 13 straipsnio 9 dalį taip: „Vyriausybė nustato asmenų, kurių darbo patirtis einant tam tikras pareigas nekelia abejonių jų turimais kognityviniais gebėjimais, bendrosiomis ir vadovavimo kompetencijomis, kategorijas, ir kurių šie gebėjimai ir kompetencijos pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka netikrinamos“. Pritarti
teisėtvarkos komitetas (2015-11-12)1
Argumentai: Projekto 15 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad apribojimas eiti valstybės tarnautojo pareigas būtų taikomas tik tuo atveju, jei duomenys apie valstybės tarnautojo sutuoktinį, sugyventinį, partnerį, su kuriuo jį sietų tiesioginis pavaldumas ar kontrolės funkcijos, būtų įrašyti į valstybės tarnautojo privačių interesų deklaraciją. Kitaip sakant, įstatymo formuluotė suponuoja, kad apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas lemtų ne pats sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio buvimo faktas, o valstybės tarnautojo subjektyvus noras (nenoras) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Manytina, kad toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas.
Atsižvelgiant į tai, projekto 15 straipsnio 2 punkte siūlytina išbraukti žodžius „jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje“. Atsižvelgiant į TD pastabą teiktinas siūlymas. Pasiūlymas: Išdėstyti 15 straipsnio 2 punktą taip: „2) kurio sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais arba vienas iš jų kontroliuotų kitą;“ Pritarti iš dalies Siūloma Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip:
„2) kurio sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių
interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais arba vienas iš jų kontroliuotų kitą;“
“jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų
deklaracijoje“ suponuoja valstybės tarnautojo subjektyvų norą (nenorą) šį faktą deklaruoti savo privačių interesų deklaracijoje. Toks reguliavimas, pagal kurį tam tikrų Valstybės tarnybos įstatyme numatytų draudimų bei apribojimų taikymas priklausytų nuo paties valstybės tarnautojo subjektyvaus apsisprendimo, yra teisiškai ydingas, todėl žodžiai “ jeigu jis“ brauktini. Pasiūlymas:
Išdėstyti 26 str. 1 d.
1 d. 2 p. sekančiai:
„2) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu
sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;“ Pritarti iš dalies Siūloma Įatatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) 1) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, individualią veiklą vykdančiais partneriu ar sugyventiniu bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;“ 7.
2 p. sekančiai:
„2) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu
sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;“ Pritarti iš dalies Siūloma Įatatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) 1) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, individualią veiklą vykdančiais partneriu ar sugyventiniu bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;“
Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo motyvuotos išvados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, o pradėjus ikiteisminį tyrimą arba atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, audito, piniginių ar kitokių vertybių revizijos (inventorizacijos) išvados, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.
straipsnio 2 dalies nuostata „kai nepasitvirtina aplinkybės“ nesietina su konkrečiais juridiniais faktais, sukeliančiais konkrečias pasekmes. Siūlytume šios dalies nuostatas formuluoti analogiškai projekto 54 straipsnio 2 dalyje suformuluotoms nuostatoms, apibrėžiančioms darbo užmokesčio sumokėjimo už prastovos laikotarpį pagrindus. Atsižvelgiant į TD pastabą teiktinas siūlymas. Pasiūlymas:
Siūloma 66 str. 2 d. išdėstyti taip:
“2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo
nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo.“
(2016-12-01) Įvertinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3268 siūloma valstybės tarnybos reforma neeliminuoja esminių problemų, susijusių su tarnautojų kompetencijų vertinimo ir darbo užmokesčio mokėjimo sistemos valstybės tarnyboje efektyvumu, todėl nesukuria kokybinių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra rengiama Septynioliktosios Vyriausybės 2016-2020 metų programa, o minėtas įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, XVI skyriaus „Valstybės valdymas“ nuostatas, skirtas valstybės tarnybos pertvarkai, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Septynioliktos Vyriausybės programą, Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Nepritarti Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulinto Įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 (2) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų bus prašoma Vyriausybės išvados. 10. Audito komitetas (2016-12-01) Pasiūlymas:
Siekiant išvengti išbalansuotos viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemos, priešingai, siekiant sukurti sistemišką, pareigybėms keliamų reikalavimų vertinimu ir pareigybių hierarchijos principais grįstą viso viešojo sektoriaus sistemą, siūlytina vieningai įvertinti, keisti ir Seimui pateikti ne tik valstybės tarnautojų, bet ir valstybės politikų, pareigūnų, asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetinių bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų ir kitų viešojo sektoriaus tarnautojų darbo užmokestį, socialines garantijas reglamentuojančius teisės aktus;
Pritarti 11.
Audito komitetas (2016-12-01) Pasiūlymas: Tobulinant įstatymo projektą ir rengiant kitus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio mokėjimą ir dydžius reglamentuojančius teisės aktus siūlytina konceptualiai įvertinti, kad valstybės tarnyba turi būti ribotos apimties, profesionali ir orientuota į veiklos rezultatus, todėl darbo užmokesčio viešajame sektoriuje didinimas turi būti siejamas išimtinai su viešojo sektoriaus pareigybių optimizavimu bei darbuotojų kompetencijų didinimu. Pritarti
reikalų ir darbo komitetas, 2016-12-21 Komiteto sprendimas: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 svarbą (projektu siūloma iš esmės reformuoti valstybės tarnybą); ženklų lėšų poreikį įstatymo nuostatoms įgyvendinti (Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr.
SV-S-1307 sudarytos darbo grupės skaičiavimu – lėšų poreikis apie 33 mln. eurų); Vyriausybės pasikeitimą bei naujos XVII Vyriausybės 2016–2020 metų programą; Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (104 pastabos) ir kitų papildomų Seimo komitetų išvadas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, socialinių partnerių (profesinių sąjungų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų) pasiūlymus, siūlo Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti. Nepritarti Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patobulinto Įstatymo projekto Nr. XIIP-3268 (2) ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų bus prašoma Vyriausybės išvados. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3268 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Pasiūlymu siekiama detaliau nustatyti įstatymo tikslą ir paskirtį. Įstatymo tikslai apibrėžiami pagal ilgametę Konstitucinio teismo suformuotą doktriną, susijusią su valstybės tarnyba, bei formuojant aktualų požiūrį į valstybės tarnybą, kurioje diegiamas žmogiškųjų išteklių valdymas grįstas kompetencijomis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybės tarnautojo statusą, pagrindinius valstybės tarnybos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus. 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1.
Įstatymo tikslas yra sudaryti teisines sąlygas tam, kad Lietuvoje funkcionuotų konstitucinius principus atitinkanti profesionali, veiksminga, kompetencijomis grįsta valstybės tarnyba, kuri leistų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tinkamai vykdyti valstybės ir savivaldybių funkcijas ir taip įgyvendinti valstybės ir savivaldybių paskirtį – garantuoti viešąjį interesą ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves. 2. Šis įstatymas, nustato valstybės tarnautojo statusą, valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių sistemos organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, valstybės politiką valstybės tarnybos srityje formuojančių ir nustatančių, taip pat dalyvaujančių formuojant šią politiką ir ją įgyvendinančių subjektų sistemą.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūloma detaliau ir vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuota doktrina, susijusia su valstybės tarnyba, apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant veiklos sritis, kuriose valstybės tarnautojas turi įgaliojimus. Siūloma formuluote išgryninama valstybės tarnautojo sąvoka, be kita ko padėsianti aiškiai atriboti asmenis, galinčius turėti valstybės tarnautojo statusą, kuriems yra taikomos specialios priėmimo, reikalavimų, atsakomybės, funkcijų ir kt. sąlygos, nuo asmenų neturinčių tokio statuso ir dirbančių pagal darbo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Valstybės tarnautojas
(arba) veiklą padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pagalba padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas neapima techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų. einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūloma vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuota doktrina, susijusia su valstybės tarnyba, patikslinti valstybės tarnybos sąvoką, apibrėžiant ją kaip valstybės tarnautojų profesinę veiklą, vykdant viešojo administravimo funkcijas ir padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti nustatytas funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8.
Valstybės tarnyba – visuma teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių, programų ar sprendimų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu „8. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių valstybės tarnautojų profesinė veikla, vykdant viešąjį administravimą ir
(arba) padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas (išskyrus techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų vykdymą).“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
N Argumentai: Siūloma apibrėžti valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos sąvoką. Esamas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų paieškos, atrankos, veiklos vertinimo ir kt. teisinis reguliavimas nebeatitinka valstybės ir pačios valstybės tarnybos pokyčių – jis tampa per daug varžančiu nereikalingais apribojimais ir nedaug ką lemiančiomis procedūromis, kurios trukdo priimti greitus ir efektyvesnius sprendimus. Šiuo metu didesnis dėmesys skiriamas personalo administravimui, o ne realiam žmogiškųjų išteklių valdymui.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo sistema – visuma teisinių,
organizacinių ir kitų priemonių, kurias taikant valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdoma valstybės tarnautojų ir jų pareigybių poreikio planavimo, priėmimo į pareigas, adaptacijos, darbo apmokėjimo, karjeros planavimo, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, ugdymo organizavimo, skatinimo ir nuobaudų taikymo, socialinių garantijų taikymo ir kita su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusi veikla.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūloma apibrėžti viešojo sektoriaus darbuotojų sąvoką. Sąvoka reikalinga atskirti valstybės tarnautojus nuo kitų viešojo sektoriaus darbuotojų. Siūlomu reguliavimu siekiama aiškiai atriboti ir išgryninti viešojo sektoriaus korpusus. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Viešojo sektoriaus darbuotojai – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose renkamas, skiriamas ir kitais būdais užimamas pareigas einantys asmenys, kurie priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir teisinio statuso skirstomi į korpusus: valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, karių, viešąsias paslaugas teikiančių ir ūkinio ir (arba) techninio pobūdžio funkcijas vykdančių darbuotojų ir kt.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
N Argumentai: Siūloma apibrėžti A ir B lygio vadovų sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 straipsnį nauja 14 dalimi: „14.
Šiame įstatyme A lygio vadovais laikomi karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina šio įstatymo 1 priede A lygio vadovams priskirtas pareigas. B lygio vadovais laikomi karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, einančius A lygio vadovų) pareigas.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Siūloma nustatyti šio įstatymo nuostatų taikymo ribas statutiniams valstybės tarnautojams. Siūlymu pakeisti šio straipsnio 2 dalį siekiama išvengti teisinio neapibrėžtumo dėl teisinės hierarchijos bei nuostatų, taikomų skirtingų statutinių sistemų tarnautojams, siekiant maksimaliai suvienodinti tam tikras imperatyviai taikomas normas. Siūlymais pakeisti šio straipsnio 6 dalį siekiama efektyvesnio viešojo sektoriaus valdymo nustatant vieningus bendruosius reikalavimus priimat į pareigas, nepriekaištingos reputacijos, apribojimų, materialinės atsakomybės ir žalos atlyginamos regreso tvarka reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „5 4 straipsnis. Įstatymo taikymas
išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo (toliau
Seimo statute numatytomis taisyklėmis. 2. Šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso, tarnybos sąlygų, darbo užmokesčio, garantijų ir kitų su tarnyba susijusių klausimų nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas).
Statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 6 dalis, 30 straipsnis, 31 straipsnis (išskyrus statutinių įstaigų vadovus), 37 straipsnis, 38 straipsnio 1-3, 5 ir 6 dalys, 39-41 straipsniai, 69 straipsnio 4 dalis taikomi be išlygų. Vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos, nustatančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą (išskyrus
dydžius) netaikomos. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas).“
įstatymo 25 straipsnis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus 51 straipsnis, 52 straipsniois 3 dalis, 58 straipsnis, 65 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnis, 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. Valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja įstaigų veikloje, taikomas šio įstatymo 56 straipsnis. Vadovaujantiems įstaigai valstybės pareigūnams ir jų pavaduotojams valstybės pareigūnams taikoma šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalis. 4. Valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, įstaigos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, (toliau – darbuotojai) taikomi šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. 5.
karo tarnybos kariams taikomi šio įstatymo 74 straipsnio
įstatymas netaikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams. 6. Valstybės ar savivaldybės įmonėse, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms įstatymo nustatyta tvarka suteikus viešojo administravimo įgaliojimus jose dirbantiems asmenims, kurie nėra valstybės tarnautojai, bet vykdo viešojo administravimo veiklą, taikomi šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktai, 14, 15, 51 ir 52 straipsniai.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Siūloma atsisakyti šakos kolektyvinės sutarties, o nustatyti principą, kad kolektyvinės sutartys gali būti pasirašomos su įstaigų ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų profesinėmis sąjungomis. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad
„pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį
valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą“. Todėl būtina vengti nepagrįstų vidinių skirtumų atskirose šakose, siekiant ne tik užtikrinti vidinį valstybės tarnybos teisingumą, tarnautojų motyvaciją, bet ir palengvinti valdymą. Valstybės tarnautojų pareigybės nėra klasifikuojamos gamybos, paslaugų ar profesiniu pagrindu, kaip nustatyta Darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Todėl analogiškų pareigybių, pvz. personalo tvarkytojų, kurioms esamu metu iš esmės keliami panašūs reikalavimai, nustatytos panašios funkcijos ir darbo užmokestis, tarnybos sąlygos skirtingose įstaigose taptų privilegijuotos vieni kitų atžvilgiu. O tai taptų, net ir priešpriešos bei motyvacinės sistemos skaidymo valstybės tarnyboje paskata. Privilegijuota padėtis neabejotinai galėtų kilti iš šakos kolektyvių sutarčių. Todėl tikslinga atsisakyti šakos kolektyvinės sutarties, tačiau patikslinant įstaigos kolektyvinės sutarties subjektus iš esmės integruojat subjektus, kurie savo esme turėtų būti priskirti įstaigos kolektyvinės sutarties riboms. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „7 6 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl Lietuvos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. 2.
arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinė sutartis yra valstybės tarnautojus į pareigas priimančio (-ių) asmens (-ų) arba jo (-ų) įgalioto (-ų) asmens (-ų) ir valstybės tarnautojams atstovaujančios įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, o jeigu įstaigoje arba centrinėje įstaigos ir jai pavaldžiose teritorinėse įstaigose veikia kelios profesinės sąjungos, tai jungtinės profesinių sąjungų atstovybės rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 4. 3. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūlytina nustatyti, kad aukštas pareigas užimantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (viceministrai, savivaldybių administracijų direktoriai) įstatymu būtų nustatyti tipiniai išsilavinimo ir vadovaujamo darbo aptirties reikalavimai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„12 11 straipsnis. Tipiniai ir specialieji
reikalavimai
1Valstybės įstaigos A lygio vadovas turi atitikti šiuos tipinius reikalavimus:
1) turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) turėti ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, einant vadovaujančias pareigas ir turint pavaldžių asmenų;
3) mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. 2. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus valstybės įstaigų vadovams. 3.
valstybės įstaigos A lygio vadovą) ir į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas, turi atitikti tipinius reikalavimus, kuriuos šio įstatymo 1 priede nurodytoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėms nustato Vyriausybė. Valstybės tarnautojas taip pat turi atitikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje) nenustatomi. 3. Viceministrai ir savivaldybių administracijų direktoriai turi turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. 4. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas tipinis užsienio kalbos mokėjimo reikalavimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
reikalavimai
pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. A lygio vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje) nenustatomi. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus A lygio vadovams. 4. 2. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme negali būti nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas specialusis reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 6. 4.
aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama arba specialioji teisė turi būti gauta iki asmens priėmimo arba perkėlimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo priimamas arba perkeliamas, kai jis įgyja (gauna) specialiąją teisę arba gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. 7. Valstybės tarnautojo veikloje reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nuostata yra labiau susijusi su priėmimu į pareigas (tam tikras bandomasis laikotarpi, po kurio vertinama, ar valstybės tarnautojas realiai atitinka jam keliamus reikalavimus), siūloma dėl teisinio aiškumo formuluotę iš projekto VII skyriaus (33 str.) perkelti IV skyrių (17 str). Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 17 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio
valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai.
Jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko mažiau kaip 3 mėnesiai, kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas kasmetinio vertinimo metu.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-11
Argumentai: Pasitikėjimas valstybės tarnautojais be kitų aspektų remiasi ir prielaida, kad karjeros valstybės tarnautojas, ypač einantis vadovaujamas pareigas, yra politiškai neutralus, todėl jo priimami sprendimai atitinka viešąjį interesą, o ne yra priimti dėl priklausymo tam tikrai politinei jėgai. Viešojoje erdvėje girdima apie atvejus, kuomet vadovaujančias pareigas einantiems asmenims „pasiūloma“ įstoti į politinę partiją, tuo metu esančią valdžioje (valstybės ar savivaldybės mastu). Toks spaudimas nesuderinamas su Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asmens laisve vienytis į politines partijas, taip pat sietinas su politinės partijos narių protegavimu, nepotizmu ir kitais reiškiniais, menkinančiais pasitikėjimą valstybės tarnyba ir visais valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad valstybės tarnautojai, einantys vadovaujamas pareigas, būtų apsaugoti nuo politinio spaudimo bei bandymų politizuoti priimamus sprendimus siūlyma nustatyti pareigą tokiems valstybės tarnautojams, pradedant eiti vadovaujamas pareigas, sustabdyti savo narystę politinėje partijoje. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
straispnio 1 dalį papildyti 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) sustabdyti narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje,
kai pradeda eiti vadovaujančias pareigas, išskyrus asmenis priimamus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas.“
nauja redakcija dėstomo Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius valstybės tarnautojus;“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Siūloma numatyti reikalavimą atlyginti įstaigai į valstybės tarnautojo kvalifikacijos kėlimą investuotas reikšmingas sumas, jeigu valstybės tarnautojas atsistatydina nepraėjus metams nuo tokio kvalifikacijos kėlimo arba yra atleidžiamas dėl jo kaltės. Tai padėtų užtikrinti kompetencijų ugdymui skiriamų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų tikslingą naudojimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 36 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
tarnautojų kompetencijų ugdymo finansavimas
tarnautojų kompetencijų ugdymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus įstaigos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2.
2Valstybės tarnautojų, einančių valstybės įstaigų A lygio vadovų, įstaigų B lygio vadovų, jų pavaduotojų, departamentų
direktorių ir joms priskirtas valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijose ir įstaigose vadovavimo kompetencijų ugdymo organizavimui, kitų valstybės tarnautojų, kurių specialus mokymo poreikis atsiranda valstybės tarnybos mastu, Valstybės tarnybos departamentui skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal šios įstaigos strateginio veiklos plano programoje patvirtintus asignavimus. 3. Jei kompetencijų ugdymas, finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto įstaigos lėšomis, trunka nepertraukiamai ilgiau kaip 2 mėnesius arba kai vienam ugdymo renginiui skirtos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos sudaro daugiau nei 6 minimalias mėnesines algas ir, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis: per vienerius metus nuo kompetencijų ugdymo pabaigos:
1) pateikia prašymą atleisti savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus asmenis, atleistus dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje arba pereinančius dirbti į valstybės ir savivaldybių įmones, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamas valstybės ir savivaldybių įstaigas bei viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. anksčiau negu po vienerių metų nuo kompetencijų ugdymo pabaigos;
2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų. dėl priežasčių, susijusių su nepriekaištingos reputacijos netekimu ar netinkamu pareigų vykdymu. 4.
atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo, Asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo ir kuris pagal šio straipsnio 3 dalį privalo grąžinti lėšas, privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti įstaigai su jo kompetencijų ugdymu susijusias įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo kompetencijų ugdymu susijusių išlaidų negrąžina, įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo. 5. Valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyje se nenurodytų lėšų.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Siūloma nustatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio ribas. Šio straipsnio 3 dalies pakeitimais siūloma tikslinti bazinio dydžio nustatymo kriterijus, tam kad nustatant bazinį dydį būtų atsižvelgiama ir į MMA dydį, priešingu atveju esamu metu vyrauja situacija, kai tam tikroms valstybės tarnautojų pareigybėms, kurios priskiriamos prie kvalifikuotų darbų, kuriems be kita ko nustatyti ir įvairūs reikalavimai bei apribojimai, mokamas iš esmės minimalus darbo užmokestis, kaip ir pareigoms už nekvalifikuotą darbą, tokiu būdu ne tik iškreipiant pareigų hierarchiją bet sukeliant motyvacijos problematiką. Be kita ko tikslinga pašalinti susiklosčiusią ydingą praktiką, kai bazinis dydis nekinta daugiau nei 7 metus, nors šalies ekonominė situacija gerėja ir tokiu būdu, didinant bazinį dydį, bent iš dalies kompensuoti šiuo metu stebimą realų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažėjimą. Šio straipsnio 4 ir 8 dalies pakeitimais siūloma valstybės tarnyba grindžiama karjeros principu, taip pat svarbūs yra ir laipsninės motyvacijos elementai, todėl tikslinga, pareiginės algos kėlimą daryti laipsninį, asmeniui įrodžius savo vertumą. Šio straipsnio 7 dalies pakeitimais siekiama ištaisyti juridinės technikos klaidą.
Šio straipsnio 9-14 dalių pakeitimais siekiama sustiprinti valstybės tarnautojų atsakomybę bei motyvaciją už jų tinkama darbą, tokiu būdu nedelsiant reaguojant į tarnautojų darbo kokybės pasikeitimus, numatant galimybę, ne tik skatinti, bet ir sumažinti pareiginę algą ar kraštutiniu atveju atleidžiant iš pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 38 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „38 straipsnis. Pareiginė alga
tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 ar 3 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai įstaiga priskirta Seimo ar Vyriausybės nutarimu. Kriterijus, kuriais vadovaujantis įstaigos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 4 3 priedas. 3. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. 4. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas kKonkurso būdu priimant pareiginė alga nustatoma prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, be konkurso priimant pareiginė alga nustatoma valstybės tarnautoją priimančio asmens ir priimamo asmens susitarimu. Šiais atvejais pareiginė alga gali būti nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. 5. Priimant asmenį į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, nustatoma šio įstatymo 2 priede statutinio valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos.
Tokiu atveju pareiginė alga nustatoma prieš atliekant Statutuose nustatytas priėmimo į statutinio valstybės tarnautojo pareigas procedūras. 6. Statutinį valstybės tarnautoją perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio įstatymo 30 straipsnį, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia, bet ne mažesnė nei jo turėta pareiginė alga. Jeigu šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale nėra artimiausios, bet ne mažesnės nei jo turėtos pareiginės algos, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti aukščiausia pareiginė alga. 7.
nurodyta šio straipsnio 4 dalyje valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas arba statutiniam valstybės tarnautojui laikinai perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) tarnybinio kaitumo būdu perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
4) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
5) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia mažesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – žemiausia iš tai pareigybei nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo. 8. Valstybės tarnautojui pareiginė alga nuosekliai gali būti didinama šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę. 9. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti mažinama 5 procentais valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu, kai sistemingai blogėja valstybės tarnautojo darbo kokybė, tačiau negali būti mažesnė nei pareiginė alga, nustatyta valstybės tarnautojui jį priimant, paskiriant arba perkeliant į pareigas.
Tokiu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. Nustačius, kad valstybės tarnautojo darbo kokybė sistemingai blogėja, valstybės tarnautojas įspėjamas dėl blogėjančios darbo kokybės. Jei per 6 mėnesius nuo šio įspėjimo valstybės tarnautojo darbo kokybė nepagerėja arba toliau sistemingai blogėja, gali būti priimamas sprendimas:
1) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra lygi jo pareiginės algos koeficientų intervale esančiai žemiausiai pareiginei algai – perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, o jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas arba tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų – atleisti iš pareigų;
2) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukštesnė nei žemiausia pareiginė alga koeficientų ribose – tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu nuosekliai sumažinti pareiginę algą;
straipsnio 9 dalyje nustatyto valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas arba pareiginės algos sumažinimo jo darbo kokybė toliau blogėja – priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 11.
Prieš priimant šio straipsnio 9 ir
asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ar atleidimo iš pareigų yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. 10. 12. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama arba mažinama ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus. Didesnė ar mažesnė pareiginė alga gali būti nustatyta, jeigu valstybės tarnautojas ėjo pareigas ne trumpiau kaip 3 mėnesius arba nuo aukštesnės arba žemesnės pareiginės algos nustatymo praėjo ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Darbo kokybės kriterijus nustato Vyriausybė. 11. 13. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. 14. Valstybės tarnautojui, kurio pareiginė alga neturi pareiginės algos koeficientų intervalo, šio straipsnio nuostatos dėl perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš pareigų, pareiginės algos mažinimo ir didinimo netaikomos.“ Pritarti 14.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Šio straipsnio patikslinimais siekiama užtikrinti sąlygas valstybės tarnybai sėkmingiau konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl darbo rinkose paklausiausių profesijų specialistų, todėl įstatyme tikslinga nustatyti papildomas priemones tokių specialistų pritraukimui į valstybės tarnybą ir motyvacijai. Vyriausybė nustatytų detalią tvarką dėl priedo dydžio, mokėjimų kriterijų ir pan. Esamu metu nėra vieningos darbo apmokėjimo sistemos statutinėje tarnyboje. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma nekeisti esamos situacijos ir reguliuoti tik trijų statutinių institucijų (Muitinė, Kalėjimų departamentas, Krašto apsaugos ministerija) darbo užmokestį, kai tuo tarpu kitų statutinių institucijų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka reglamentuojama specialiaisiais įstatymais (Vidaus tarnybos statutas, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, Žvalgybos įstatymas, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir t.t.). Nesant vieningos darbo apmokėjimo sistemos, specialiuose įstatymuose nustatomi skirtingi darbo užmokesčio elementai, tokie kaip priedai už rangus, laipsnius, kurie skaičiuojami skirtingai (pavyzdžiui priedo už rangą dydis specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams skaičiuojamas nuo pareiginės algos, o diplomatams – nuo pareiginės algos bazinio dydžio, tarnautojams dirbantiems vidaus tarnyboje ir žvalgybos institucijose – nuo pareiginės algos bazinio dydžio ir t.t.). Siūlomu pakeitimu siūloma nustatyti vieningą priedų už tarnybinius laipsnius ir tarnybinius rangus sistemą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:39 straipsnis. Priedai 1.
Lietuvos valstybei stažą. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 2. Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, atsižvelgiant į Įvertinant darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, atsižvelgiant į ilgalaikį atitinkamos profesijos kvalifikuotų valstybės tarnautojų trūkumą, Vyriausybė nustato tvarką, pagal kurią valstybės tarnautojui tam tikram apibrėžtam laikui gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3. Statutiniams valstybės tarnautojams mokami priedai už tarnybinius laipsnius ir tarnybinius rangus apskaičiuojami pagal bazinio dydžio koeficientus, nustatytus Statutuose, koeficientų intervale nuo žemiausio 0,5 iki didžiausio 1,5 bazinio dydžio. Priedai už diplomatinius rangus mokami diplomatams, vykdantiems užsienio politiką diplomatinės tarnybos institucijose, ir apskaičiuojami pagal bazinio dydžio koeficientus, nustatytus Diplomatinės tarnybos įstatyme, koeficientų intervale nuo žemiausio 1,4 iki didžiausio 3,4 bazinio dydžio.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūlomas pakeitimas tikslingas įvertinus iš esmės daugelio įstaigų išreikštus pastebėjimus, kad nesant tokio siūlomo apmokėjimo, gali kilti problematika įstaigose skirstant užduotis, bet to tai galėtų prieštarauti Konstituciniams principams, numatantiems, kad už darbą turi būti mokamas adekvatus darbo užmokestis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
darbuotojo funkcijas;
aprašyme nenumatytos funkcijos arba kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis;
23) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
34) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.“
ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūloma numatyti, kad Vyriausybė, nustatytama tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, išvados ir sprendimo perdavimo tvarką, taip pat suformuluotų aiškias nuostatas dėl valstybės tarnautojo skundų dėl jo tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos ir rezultatų nagrinėjimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 47 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, išvados ir sprendimo perdavimo, valstybės tarnautojo skundų dėl jo tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos ir rezultatų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Siūloma aiškiau reglamentuoti tarnybinius santykius, siekiant ateityje išvengti ginčytinų ir neapibrėžtų situacijų. Taip pat siūloma stiprinti ir skatinti valstybės tarnautojų (pvz. savivaldybių administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, seniūnų ir kt.) pilietines laisves, skatinant dalyvauti asociacijų veikloje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Valstybės tarnautojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
dirbtą laiką ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
apsaugos sistemos institucijų nurodymu;
deklaracijoje, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
būti atleidžiami nuo tarnybos;
sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą – iki vienos 1 darbo dienos;
gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius;
perkelti į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose; nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) 8) kai valstybės tarnautojai juos į pareigas priėmusio asmens sprendimu nusiųsti ugdyti kompetencijas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Valstybės tarnautojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
dirbtą laiką ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
apsaugos sistemos institucijų nurodymu;
deklaracijoje, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
būti atleidžiami nuo tarnybos;
sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą – iki vienos 1 darbo dienos;
gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius;
perkelti į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose; nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) 8) kai valstybės tarnautojai juos į pareigas priėmusio asmens sprendimu nusiųsti ugdyti kompetencijas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. 9) kai valstybės tarnautojai, kurie yra įstatymuose nustatytų asociacijų nariai, iš anksto informavę įstaigos vadovą, dalyvauja asociacijų arba asociacijų organų renginiuose – iki 20 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį.“ Pritarti 18.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Pakeitimais siekiama atsisakyti šiuo metu galiojančio reguliavimo, kuris sukelia teisnių neaiškumų bei nereikalingų perteklinių atleidimo ir priėmimo į pareigas procedūrų, kai pasikeitus ministrui yra iš karto atleidžiami ir viceministrai, visiškai nevertinat to, ar naujas ministras išreiškęs pasitikėjimą pageidaus tęsti tarnybos santykius su buvusio ministro priimtu viceministru. Pasiūlymu siekiama spręsti darbų nepertraukiamumo bei teisinio aiškumo klausimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 69 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų darbo dieną ar naujai sudarytos kolegialios institucijos pirmajame posėdyje. Viceministras iš pareigų atleidžiamas pirmąją naujai paskirto ir pareigas pradėjusio eiti ministro darbo dieną.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111
Argumentai: Pasiūlymu siekiama eliminuoti tokias situacijas, kai Valstybės tarnybos departamentas iš esmės nustato ne procedūrinius pažeidimus, tačiau nėra formalaus pagrindo priversti įstaigas pradėti procedūros peržiūrėjimo veiksmus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 72 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Valstybės tarnybos departamento teisės:
1) nemokamai gauti iš įstaigų, valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą Valstybės tarnybos departamento funkcijoms atlikti;
2) nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą; jeigu šios įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju – ir Vyriausybės atstovui;
3) išnagrinėjus valstybės tarnautojo skundą dėl jo tarnybinio nusižengimo tyrimo eigos ir rezultatų ir nustačius galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi teisę kreiptis į aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovą dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimo eigai ir rezultatams įvertinti sudarymo ir dalyvauti tokios komisijos veikloje;
rengti ir įstaigoms teikti rekomendacijas, kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika;
suteiktomis teisėmis.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111 (1 priedas) Argumentai: Šis pasiūlymas yra suformuluotas atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1307 sudarytos darbo grupės (vad. A. Sysas) išvadą ir pasiūlymus.
Sysas) išvadą ir pasiūlymus. Darbo grupė atlikusi sisteminę bei lyginamąją galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo projekto analizę, konstatavo, kad svarstant projektą būtina tikslinti pareigybių grupių hierarchiją, kurią nulemia užimamų pareigų svarba, atsakomybė, ir kuri lemia ir projekte numatytų pareiginių algų koeficientus. Paminėtina, kad pareigybių grupių vietą projekte nulemia ne tik pareigybių grupėms taikomi pareiginių algų koeficientų dydžiai, bet ir kompetencijoms keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, į tai, kad valstybės tarnyba kaip sistema yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais, todėl siekiant išlaikyti hierarchiją tarp karjeros valstybės tarnautojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, diplomatų ir statutinių valstybės tarnautojų taip pat ir hierarchiją šių grupių viduje, Darbo grupė pateikė tokius pasiūlymus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„karjeros Valstybės tarnautojų pareigybių grupių
ir joms priskirtų KARJEROS Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas GRUPĖS KOMPETENCIJŲ PROFILIUI NUSTATYTI Eilės Nr. Pareigybių grupės
tarnautojų pareigybės
Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Seimo kancleris, ministerijos kancleris, direktorius (taikoma Vyriausybės įstaigos vadovui, įstaigos prie ministerijos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje ir įgyvendina politiką ministrui pavestose valdymo srityse),
direktorius
direktorius (taikoma įstaigos vadovui, išskyrus įstaigas prie ministerijos, kurioms vadovauja A lygio vadovai) 3.
A lygio arba B lygio vadovo pavaduotojas (vadovas) Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas (taikoma A lygio vadovo ir B lygio vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, valstybės kontrolės kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius
departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, generalinis inspektorius, savivaldybės kontrolierius Vyriausiasis patarėjas vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas
vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, gynybos patarėjas,
departamento direktoriaus pavaduotojas, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo kanceliarijos biuro vedėjas, komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas seniūnas (savivaldybėje seniūnijos, kaip biudžetinės įstaigos, vadovas) Vyresnysis patarėjas vyresnysis patarėjas,
86. 9.
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos, kaip filialo, vadovas) Patarėjas patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė
poskyrio vedėjas, seniūno pavaduotojas (savivaldybėje)
vyriausiasis specialistas, Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojas specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas
vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius
specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius.“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-01-111 (2 priedas) Argumentai: Darbo grupė konstatavo, kad Projektu siekiama reformuoti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokesčio sistemą. Siūloma atsisakyti priedų už kvalifikacinę klasę, priemokų, o pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų koeficientų intervalą. Projekte žemiausi pareiginių algų koeficientai padidinami, tačiau tam tikroms pareigybių grupėms – lyginant su dabartiniu reguliavimu, aukščiausias galimai gautinas darbo užmokestis sumažinamas.
Darbo grupė, įvertinusi vieną iš pagrindinių Projekto tikslų – sudaryti sąlygas darbo užmokesčio konkurencijai su privačiu sektoriumi, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pritarus Projektui nebus mažinami pareigybių grupėms keliami kompetencijų reikalavimai, priešingai – jie bus didinami Vyriausybės nustatyta tvarka, nebus mažinamas atliekamų funkcijų spektras, išreiškė nepritarimą Projekte įtvirtintiems pareiginių algų koeficientams. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtus argumentus Darbo grupė pareiginės algos koeficientus perskaičiavo. Koeficientai suprojektuoti atsižvelgiant į Projekte siūlomą mažiausią pareigybių grupei taikomą koeficiento dydį ir pagal galiojantį reguliavimą aukščiausią galimą pareigybių grupei taikytiną atlyginimo dydį. Siūlomais pakeitimais bus užtikrintas vieningas pareiginių algų koeficientų skaičiavimo principas. Nauji koeficientai suprojektuoti taip, kad Projekte turėtų būti atsisakoma nuostatų ir dėl išlyginamojo skirtumo mokėjimo. Pirminės grandies statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems darbo užmokestis bus nustatomas pagal Valstybės tarnybos įstatymą (Muitinės, Kalėjimų departamento, Krašto apsaugos ministerijos statutiniai tarnautojai), darbo užmokestį siūloma didinti atsižvelgiant į kitų statutinių valstybės institucijų tarnautojų darbo užmokesčio dydžius bei faktinę situaciją. Projekte diplomatų pareigybių pareiginių algų koeficientai nustatomi Projekto 3 priede. Darbo grupė, atsižvelgdama į tai, kad valstybės tarnyba yra vientisa, o diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, nustatė, kad tikslinga diplomatų pareigybes ir joms taikomus koeficientus dėstyti ne atskiru priedu, o atsižvelgiant į pareigybių hierarchiją inkorporuoti į Projekto 2 priedą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: ”Valstybės tarnautojų pareigybių PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI Eilės Nr. Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba karjeros valstybės tarnautojo pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Diplomatų pareigybės Statutinių valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė IV įstaigų grupė
1A lygio vadovas (taikoma Seimo kancleriui, ministerijos kancleriui, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui), Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 22,00
2A lygio vadovas (taikoma Vyriausybės įstaigos vadovui, Nacionalinės teismų administracijos vadovui ir įstaigos prie ministerijos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje ir turi jai pavaldžių įstaigų ar teritorinių padalinių, ministerijos kancleriui) Ministro Pirmininko patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Viceministras, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas Ministerijos kancleris Direktorius (taikoma centrinės įstaigos vadovui) 21,11 20,22 3.
A lygio vadovas (taikoma įstaigos prie ministerijos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje ir neturi jai pavaldžių įstaigų ar teritorinių padalinių), Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas Ministro Pirmininko patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, Savivaldybės administracijos direktorius, Direktoriaus pavaduotojas (taikoma centrinės įstaigos vadovo pavaduotojui) 19,22 18,33 17,44 16,55
4Valstybės įstaigos vadovo pavaduotojas, B lygio vadovas Savivaldybės administracijos direktorius, Direktorius /viršininkas / (taikoma B lygio vadovui) 17,69 18,66 16,33 17,85 14,93 16,20 12,96 14,55
5A lygio arba B lygio vadovo pavaduotojas Valstybės kontrolės kancleris Vyriausybės įgaliotinis, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas Ambasadorius, politikos direktorius Direktoriaus / viršininko pavaduotojas (taikoma B lygio vadovo pavaduotojui) 16,91 17,85 15,60 16,20 14,24 14,55 12,31 13,05 16,13 16,90 14,87 15,33 13,56 13,80 11,67 12,25 15,36 15,93 14,13 14,48 12,87 13,05 11,02 11,46 14,58 14,96 13,40 13,63 12,18 12,30 10,38 10,67 13,80 13,99 12,67 12,78 11,49 11,55 9,73 9,88 13,02 11,93 10,80 9,09 6.
Departamento direktorius, vyriausiasis patarėjas Departamento direktorius (jei ši pareigybė nustatyta įstatyme), Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas Departamento direktorius, laikinasis reikalų patikėtinis, ambasadorius ypatingiems pavedimams, įgaliotasis ministras, vyriausiasis patarėjas, generalinis konsulas tarnybos viršininkas, posto viršininkas, 15,36 16,20 14,13 14,55 12,87 13,05 11,02 11,70 14,58 15,27 13,40 13,75 12,18 12,34 10,38 10,92 13,80 14,32 12,67 12,93 11,49 11,61 9,73 10,14 13,02 13,37 11,93 12,11 10,80 10,88 9,09 9,36 12,24 12,42 11,20 11,29 10,11 10,15 8,44 8,58 11,47 10,47 9,42 7,80
7Departamento direktoriaus pavaduotojas vyresnysis patarėjas Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, mero patarėjas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai Departamento direktoriaus pavaduotojas, ministras patarėjas centro viršininkas 13,80 14,55 12,67 13,05 11,49 11,70 10,38 10,50 13,02 13,63 11,93 12,24 10,80 10,96 9,73 9,84 12,24 12,70 11,20 11,43 10,11 10,23 9,09 9,17 11,47 11,77 10,47 10,62 9,42 9,50 8,44 8,50 10,69 10,84 9,73 9,81 8,73 8,77 7,80 7,83 9,91 9,00 8,04 7,16 8.
Skyriaus vedėjas, vyresnysis patarėjas patarėjas Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Ministro atstovas spaudai, Mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, Mero patarėjas Patarėjas, departamento patarėjas, skyriaus vedėjas skyriaus viršininkas, laivo vadas 13,02 13,05 11,93 10,80 9,73 12,24 12,25 11,20 10,11 9,09 11,47 10,47 9,42 8,44 10,69 9,73 8,73 7,80 9,91 9,00 8,04 7,16 9,13 8,27 7,36 6,51
9Poskyrio vedėjas, patarėjas Ministro atstovas spaudai Pirmasis sekretorius, skyriaus patarėjas, konsulas Skyriaus viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininkas, būrio viršininkas, tarnybos viršininko pavaduotojas, posto viršininko pavaduotojas, pamainos viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis inspektorius, specialusis atašė, laivo vado pavaduotojas 11,47 11,70 10,47 10,50 9,42 9,45 8,44 8,55 10,91 11,09 9,96 9,99 8,96 8,97 8,02 8,09 10,36 10,49 9,44 9,47 8,49 8,50 7,60 7,65 9,80 9,89 8,93 8,95 8,02 8,03 7,18 7,21 9,24 9,29 8,42 8,43 7,56 6,76 6,77 8,69 7,91 7,09 6,33 10.
Vyriausiasis specialistas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Ppirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas Antrasis sekretorius, vicekonsulas vyresnysis tyrėjas, vyriausiasis specialistas, direktoriaus budintysis padėjėjas, vyresnysis inspektorius, tyrėjas, vyresnysis specialistas, direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas, 9,80 10,50 8,93 9,45 8,02 8,55 7,18 7,80 9,38 9,93 8,56 8,96 7,69 8,12 6,89 7,33 8,96 9,37 8,18 8,48 7,36 7,68 6,60 6,96 8,53 8,81 7,80 8,00 7,02 7,24 6,31 6,55 8,11 8,25 7,42 7,52 6,69 6,80 6,02 6,14 7,69 7,04 6,36 5,73
11Vyresnysis specialistas Seimo nario padėjėjas-sekretorius, Seimo frakcijos referentas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas Trečiasis sekretorius, atašė Inspektorius, specialistas 7,69 8,55 7,04 7,80 6,36 7,20 5,73 6,90 7,29 7,97 6,69 7,31 6,04 6,72 5,47 6,40 6,89 7,40 6,33 6,80 5,73 6,24 5,20 5,90 6,49 6,83 5,98 6,29 5,42 5,76 4,93 5,40 6,09 6,26 5,62 5,78 5,11 5,28 4,67 4,90 5,69 5,27 4,80 4,40 12.
Specialistas vyresnysis budėtojas, budėtojas, punkto pamainos viršininkas, sargybos viršininkas, korpuso vyresnysis, prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis, vyresnysis prižiūrėtojas, prižiūrėtojas jaunesnysis specialistas 5,69 6,90 5,27 6,60 4,80 6,30 4,40 6,00 5,31 6,44 4,93 6,15 4,51 5,81 4,16 5,55 4,93 5,97 4,60 5,68 4,22 5,34 3,91 5,08 4,56 5,50 4,27 5,21 3,93 4,87 3,67 4,61 4,18 5,03 3,93 4,74 3,64 4,40 3,42 4,14 3,80 4,56 3,60 4,27 3,36 3,93 3,18 3,67 Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3268 (2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė