PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad netekto darbingumo pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų ir pensijų dydžiai išsidėstytų kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus. Šalpos pensijų neįgaliesiems dydžiai nustatyti remiantis tuo pačiu principu, todėl ir šių pensijų dydžių nustatymo teisinį reguliavimą būtina keisti. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Įstatymo projekto Nr. 1 pagrindinis tikslas – siekiant suvienodinti neįgaliesiems mokamų pensijų sistemą nustatyti kitus šalpos pensijų dydžius, juos išdėstant kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus. Rengiant Įstatymo projektą Nr. 1 taip pat įvertinta tai, kad:
Nustačius atskirą tik šalpos išmokoms taikytiną bazinį dydį, ateityje šalpos pensijų bazę tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, atsižvelgiant į valstybės biudžeto, o ne į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto galimybes;
Lietuvos Respublikos gyventojams prieštarauja Europos Sąjungos teisei bei apsunkina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų taikymą. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projektas (toliau
Įstatymo projekte Nr. 1, be kita ko, siūloma atsisakyti tikslinių kompensacijų skyrimą ir mokėjimą reguliuojančių nuostatų, jas perkeliant į atskirą neįgalių asmenų specialiuosius poreikius tenkinančias finansines pagalbos priemones reguliuojantį įstatymą. Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kurios šiuo metu nustatytos Įstatyme, perkelti į atskirą teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Valstybinių pensijų skyriaus (vedėja – Danutė Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Inga Barauskaitė (tel. 266 8118, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nustatytų šalpos išmokų dydžio matas – bazinė pensija. Įstatyme nustatyti šie šalpos pensijų, mokamų nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, dydžiai:
2 bazinių pensijų dydžio;
1,5 bazinės pensijos dydžio;
0,75 bazinės pensijos dydžio;
bazinės pensijos dydžio;
0,9 bazinės pensijos dydžio;
slaugytojams ir daugiavaikėms mamoms, – 1 bazinės pensijos dydžio. Viena iš Įstatyme nustatytų šalpos išmokų rūšių – tikslinės kompensacijos.
Tai ne pensinio pobūdžio išmoka, skirta neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti ir mokama kartu su kitomis asmeniui priklausančiomis pensijomis, pašalpomis ir pan. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą šalpos išmokos skiriamos ir mokamos tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma:
priklausytų nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų ir pensijų dydžiai išsidėstytų kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus;
šalpos pensijų rūšis: šalpos neįgalumo pensija, šalpos senatvės pensija, šalpos našlaičių pensija ir šalpos našlių pensija. Pagal šį įstatymą taip pat būtų skiriamos ir mokamos šalpos kompensacijos bei mokamos šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d. ir socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d.;
Europos Sąjungos valstybių piliečiams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės. 4.2. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 2 siūloma:
Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės. 4.3. Pritarus Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 turės būti priimtas jį lydintis Įstatymo projektas Nr. 2. 9. Ar įstatymų projektai yra parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 teikiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti įvertinti, o kai kurie jau įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2016 m. sausio 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 346 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr.
A1-201 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų mokėjimo šių išmokų gavėjams, apgyvendintiems ar slaugomiems globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-202 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų gavėjų, keičiančių gyvenamąją vietą, bylų persiuntimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-203 „Dėl Šalpos (socialinės) pensijos gavėjo (pensininko) ir šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 14 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-207 „Dėl Duomenų apie savivaldybės administracijos mokamas valstybines šalpos išmokas statistinių ataskaitų formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti Šalpos išmokų mokėjimo asmenims, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 1 žodžiai yra „šalpos išmoka“. Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 2 žodžiai yra „tikslinė kompensacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas darbo santykių reguliavimo srityje. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Kartu teikiami lydimieji projektai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6, 8 straipsnių pakeitimo ir ketvirtojo¹skirsnio bei priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁵, 41⁸, 41¹³,173¹³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr.
IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 66, 67, 68, 70 ir 77² straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirminį Projektą parengė ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014-02-13 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Projekto mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 2664240, el. p. [email protected]) Darbo teisės skyrius (vedėja – Vita Baliukevičienė, tel. 870668256, el. p. [email protected]). 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai Lietuvos darbo teisė (individualioji darbo teisė) pasižymi pakankamai dideliu griežtumu, kuris iš esmės vienokiu ar kitokiu būdu būdingas daugumai kontinentinės teisės tradicijos šalių. Lietuva nuo kitų šalių skiriasi tuo, kad kolektyvinių darbo santykių reguliavimo svoris yra labai nedidelis. Darbuotojai nėra pajėgūs individualiai susitarti dėl geresnių darbo sąlygų, todėl pagrindinė reguliavimo dalis tenka įstatyminiam reguliavimui, kuris pagal savo esmę yra minimalus, tai yra užtikrinantis mažiausią minimalų darbo sąlygų standartą. Tokiu būdu patenkama į savotiškus „minimumo spąstus“ – minimalūs standartai yra kone maksimalūs didelei daliai dirbančiųjų, todėl jų mažinimas reikštų jų padėties bloginimą, kurio įmanoma išvengti tik kompensuojant kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, užimtumo, socialinės paramos ir draudimo. Darbo santykių lankstumas turi būti suprantamas ir kaip darbuotojo galimybių prisitaikyti prie darbo procesų išplėtimas. Jei teisinis reguliavimas padeda jam realizuoti kitus savo būtinuosius poreikius, derinant tai su profesine veikla, tai išplečia jo galimybes ir motyvaciją dirbti nepaneigiant kitų savo socialinių ir ekonominių interesų. Tačiau negalima teigti, kad lankstumas darbo santykiuose yra savitikslis. Viena vertus, jis padeda darbuotojui surasti balansą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, kita vertus, jis padeda darbdaviui optimaliausiai paskirstyti finansinius resursus darbo jėgai, arba, kitaip tariant, darbo jėgą panaudoti savo ekonominės veiklos rezultatams siekti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nedelsiant buvo priimti ir pirmieji įstatymai, reguliuojantys darbo santykius, o vienas pirmųjų buvo įstatymas, suteikęs galimybę darbo santykių šalims sudaryti kolektyvines sutartis ir tokiu būdu savarankiškai tarpusavio derybų keliu reguliuoti darbo sąlygas.
Tačiau laikas parodė, kad dėl įvairių priežasčių (mentaliteto, tradicijų, teisinio reguliavimo netobulumo) ir netgi pabandžius kai kurias iš šių priežasčių eliminuoti, pavyzdžiui, įtvirtinta teisinė galimybė sudaryti šakos ir nacionalines kolektyvines sutartis, bandymas sureguliuoti kolektyvines derybas viešajame sektoriuje, darbo tarybų, kaip papildomo darbuotojų atstovo, instituto sukūrimas, nepaskatino kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo. Todėl Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Vakarų Europos valstybių, vis dar būdingas aukšto laipsnio imperatyvus, įstatyminis, centralizuotas darbo santykių reguliavimo mechanizmas, pavyzdžiui, nelankstus darbo laiko reglamentavimas, kuomet nei darbuotojas, nei darbdavys neturi galimybės susitarti dirbti pagal poreikį ar pagal norą. Taip pat paminėtini vieni ilgiausių Europoje įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, didžiausios išeitinės išmokos, o tai sąlygoja darbdavių nenorą priimti naujus darbuotojus. Dabartinis Darbo kodeksas labai imperatyviai nurodo, tik kokioms aplinkybėms atsiradus galima atleisti darbuotoją iš darbo nesant darbuotojo kaltės. Užsienio valstybėse toks atleidimo pagrindas reguliuojamas liberaliau, t. y. atleisti darbuotoją galima atsižvelgus į darbuotojo elgesį, jo sugebėjimus ar ekonomines priežastis. Dabartinis reguliavimas įtvirtina nemažą administracinę naštą darbdaviams, kuriems privalomai atlikti sugaištama ne tik nemažai laiko, bet ir naudojamos darbdavio lėšos, kurios galėtų būti panaudotos efektyviau.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nesiėmus jokių veiksmų, šiuo metu galiojančių teisės aktų reglamentuojami darbo santykiai ir toliau išliktų pakankamai nenuoseklūs, per daug imperatyvūs, nebeatitinkantys šiandienos rinkos poreikių, dėl to sustotų naujų darbo vietų kūrimasis bei užsienio investicijų pritraukimas į mūsų šalį. Taip pat nekeičiant dabartinio reglamentavimo, šešėlinės ekonomikos mastas ir toliau išliktų labai aukštas (Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 2014 m. šešėlinė ekonomika sudarė ketvirtadalį šalies ekonomikos). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama pakeisti darbo santykių reglamentavimą, juos liberalizuoti bei atsisakyti perteklinių normų, kurios praktikoje arba nenaudojamos iš viso, arba jų naudojimas darbdaviams sukelia papildomas tiek laiko, tiek finansines sąnaudas. Įgyvendinus Projekte numatytas priemones, naujasis darbo santykius reguliuojantis teisės aktas bus sistemingas, atitinkantis ne tik Europos Sąjungos teisę, bet ir Europos šalių (Latvijos, Estijos, Vengrijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų) darbo kodeksus, o visa tai leis pritraukti naujų užsienio investuotojų į Lietuvos rinką, sukurti daugiau naujų darbo vietų ir pan. Darbo santykių lankstinimas apimtų šias priemones: būtų supaprastintas darbo sutarčių sudarymas, jų keitimas, nutraukimas bei susižinojimas su darbuotoju, taip pat įtvirtinta daugiau darbo sutarčių rūšių; remiantis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p.
381) (toliau – Direktyva 2003/88/EB), atsirastų galimybė lanksčiai nustatyti darbo laiko režimą, nepažeidžiant darbo valandų normos, pasikeistų kasmetinių atostogų skaičiavimas, būtų patobulintas tikslinių atostogų institutas; atleidimo iš darbo teisinio reguliavimo liberalizavimas; darbo ginčų instituto tobulinimas; kolektyvinių sutarčių taikymo tik profesinių sąjungų nariams galimybė, kuri paskatins jungtis į profesines sąjungas; galimybės darbuotojų atstovams dalyvauti darbdaviui priimant sprendimus įtvirtinimas. Taip pat siekiama įtvirtinti galimybes geriau derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, kelti kvalifikaciją ir taip lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų. Projekte be diskriminacijos draudimo darbdavio santykiuose su darbuotojais, reguliuojamas darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Nurodoma, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Be to, tame pačiame straipsnyje įtvirtinamas svarbus modernių darbo santykių aspektas – įpareigojimas darbdaviui imtis visų būtinų priemonių tiek psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai, tiek suteikiant pagalbą nuo to nukentėjusiems darbuotojams.
Projekte įtvirtinamas darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas: įtvirtinama, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų; taip pat siūloma, kad Projekte nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų įgyvendinimu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta, o darbuotojų veiksmai darbe vertinami, siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.
Dėl darbo ir šeiminių įsipareigojimų derinimo darbuotojui suteikiama supaprastinta galimybė dirbti ne visu darbo laiku ir nuotoliniu būdu: leidžiama darbuotojams sulygti su darbdaviu dėl darbo ne visu darbo laiku, tačiau svarbiausia, kad darbuotojui suteikiama galimybė sugrįžti į visą darbo laiką (darbdavys privalo tenkinti minėtą prašymą, jei darbuotojo prašymas pagal sveikatos įstaigos išvadą yra pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai, krūtimi maitinančiai moteriai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų); jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ypač svarbu, kad reguliuojant darbo laiko režimą suteikiama galimybė nustatyti darbuotojui lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų. Taip pat įtvirtinama galimybė sulygti dėl individualaus darbo laiko režimo. Mokymasis visą gyvenimą Projekte skatinamas suteikiant galimybę mokytis ir įgyti darbinės veiklos ar profesinių praktinių įgūdžių darbovietėje sudarant pameistrystės darbo sutartį.
Taip pat profesinis tobulėjimas užtikrinamas nurodant, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, taip pat jis privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinės ar darbo sąlygų didinti. Be to, susitarime dėl mokymo išlaidų atlyginimo atlygintos gali būti tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su darbuotojo žiniomis ar gebėjimais ir kurios viršija minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus. Svarbus aspektas skatinantis mokymąsi visą gyvenimą yra Projekto suteikiama mokymosi atostogų apmokėjimo galimybė. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vieni metai, už mokymosi atostogas, trunkančias iki penkių darbo dienų per darbo metus, paliekamas darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per darbo metus, trunkančias iki dvidešimt darbo dienų, paliekama pusė darbuotojo darbo užmokesčio, nebent darbo teisės normos ar darbo sutartis nustato kitaip. Projekte naujai reglamentuojamos mokymosi atostogos ne tik jas siejant su formaliu ugdymu, bet yra nurodoma, kad darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Projekte siūloma įteisinti darbo ne visą darbo dieną (sutartis dėl ne viso darbo laiko kaip atskira sutarties rūšis išskiriama Vokietijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje) ir nuotolinio darbo, kaip laikino ar nuolatinio darbo organizavimo būdą. Siekiama išplėsti darbo sutarčių rūšių sąrašą: būtų įtvirtintos laikinosios darbo sutartys (skirtingose valstybėse sutartys dėl laikinojo įdarbinimo yra sudaromos, tačiau jų sudarymui gali būti numatytos tam tikros išimtys.
Tokias sutartis yra galimybė sudaryti: Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje), projektinio darbo sutartys, darbo vietos dalijimosi darbo sutartys (numatyta Vengrijos Darbo kodekse) ir t. t. Toks siūlomas darbo sutarčių rūšių išplėtimas siejamas su šiandien pasikeitusiu darbo santykių poreikiu, taip pat tokiu būdu būtų mažinamas nelegalus darbas, kadangi darbdavys iš plataus darbo sutarčių rūšių sąrašo galės išsirinkti jo poreikius labiausiai atitinkančią darbo sutarties rūšį. Toks darbo sutarčių sąrašo išplėtimas būtų naudingas ne tik darbdaviams, tačiau ir patiems darbuotojams, pvz., įtvirtinus galimybę sudaryti pameistrystės darbo sutartis, asmuo būtų priimamas į darbą, siekiant įgyti profesiją, papildant profesinio mokymo įstaigoje gautas teorines žinias praktiniu mokymu darbo vietoje. Tokia sutartis padėtų jaunimui, taip pat perkvalifikuotiems asmenims greičiau įsitraukti į darbo rinką. Galimybė sudaryti nenustatytos apimties (nenustatytos apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą) ar darbo vietos dalijimosi darbo sutartis (kuomet du darbuotojai gali susitarti dėl vienos darbo vietos dalijimosi) leistų darbuotojoms, neseniai pagimdžiusioms ir auginančioms vaikus, po truputi grįžti į darbo rinką ir taip suderinti darbo bei šeiminius įsipareigojimus.
Tokios darbo sutartys taip pat būtų naudingos studentams ar neįgaliems asmenims, kur vieni galėtų savo studijas derinti su darbine veikla, o kitiems būtų užtikrinta galimybė dalyvauti darbo rinkoje taip užsidirbant lėšas pragyvenimui. Projekte siūloma trumpalaikes bei sezonines darbo sutartis panaikinti. Projekte siūlomas terminuotų darbo sutarčių liberalizavimas, t. y. leidžiama sudaryti sutartis ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau ribojant jų trukmę. Maksimali terminuotos darbo sutarties trukmė, taip pat paeiliui einančių sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, dveji metai. Sutartis, sudaryta su tuo pačiu darbuotoju, tačiau skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, negalės būti ilgesnė negu penkeri metai. Išimtis numatyta renkamiems darbuotojams, kolegialių renkamųjų organų skiriamiems darbuotojams, kūrybinių profesijų, pedagoginiams ir mokslo darbuotojams ar kitiems darbuotojams, nes darbo sutartys su jais gali būti pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu. Projekte numatyta, kad darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po jos termino pasibaigimo.
Projekte numatyta naujovė, kad darbdavys privalo įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, t. y. jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, darbdavys turi pareigą darbuotoją įspėti prieš penkias darbo dienas, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau negu trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Jeigu darbdavys pažeidžia šią pareigą, jis privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už penkias ar dešimt darbo dienų. Projekte taip pat numatyta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pasibaigus darbo sutarčiai dėl jos termino, jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus. Projekte siūlomas darbo laiko sąvokos sukonkretinimas, darbo laiko trukmės reikalavimų pavertimas darbo laiko norma, sureguliuojant darbo normavimą ir įvedant vidutinio darbo laiko sąvoką, ne viso darbo laiko supaprastinimas, maksimalios darbo dienos trukmės atsisakymas, paliekant nepertraukiamo poilsio laiko trukmės reikalavimą pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Nustatomas darbo laiko ribų per apskaitinį laikotarpį nustatymas bei viršvalandžių lankstesnis reglamentavimas. Tokio teisinio reikalavimo rėmai – Europos Sąjungos direktyva 2003/88/EB. Didžioji dauguma Europos valstybių yra įvedusios vidutinio darbo laiko sąvoką (Latvija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija ir t. t.), todėl remiantis užsienio šalių gerąja praktika bei Europos Sąjungos teisės aktais siūloma tokį pakeitimą padaryti Lietuvoje. Projekte įtvirtinama darbo laiko normos sąvoka, t. y. laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo arba viršvalandžių).
Įtvirtinama įprastinė darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę (nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys yra susitarusios dėl ne viso darbo laiko). Projektas numato dar vieną naujovę – darbo laiko režimo sampratą, t. y. darbo laiko normos faktinį pasiskirstymą per darbo dieną ar pamainą, savaitę, mėnesį ar per kitą apskaitinį laikotarpį, kuris visais atvejais negali būti ilgesnis negu trys paeiliui einantys mėnesiai. Įprastai darbo laiko režimą darbuotojams nustatys darbdavys, kuris patvirtins nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę, suminę darbo laiko apskaitą, lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą. Dėl kitokių atvejų paliekama galimybė susitarti kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarime. Projektas įtvirtina vidutinio darbo laiko sampratą, kuris, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, negali būti ilgesnis negu 48 valandos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Galima teigti, kad dabar Darbo kodekse esantys darbo laiko apribojimai varžo susitarimų laisvę ir tampa realia kliūtimi žmonėms, ieškantiems papildomo uždarbio ar darbo. Tokie susitarimai dėl darbo laiko apribojimo taip pat prisideda prie ekonomikos veiklos sąlygų bloginimo. Remiantis užsienio praktika, Projekte siūloma sureguliuoti darbo laiko režimą budint: esant tiek aktyviam, tiek pasyviam budėjimui ar pasyviam budėjimui namuose, kadangi dabartinis darbo santykius reglamentuojantis įstatymas šių atvejų apskritai nereguliuoja.
Projekte įtvirtinama, kad darbuotojo, kuris atlieka darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos ar pamainos trukmė negali viršyti 24 valandų, tačiau taip pat negali viršyti ir tokio darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Kuomet darbuotojas dirba pasyviojo budėjimo režimu, t. y. kuomet darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje ir, reikalui esant, privalo būti pasirengęs atlikti savo darbo funkcijas, tokio darbuotojo darbo trukmė per dieną ar pamainą gali trukti iki
apskaitinį laikotarpį. Ir galiausia, Projekte sureguliuotas pasyvaus budėjimo namuose darbo laiko režimas. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet buvimas pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku, nelaikomas darbo laiku. Darbo laikas apskaitomas už faktiškai atliktų veiksmų laiką. Be to, toks budėjimas negali trukti ilgiau kaip dvi savaites per keturių savaičių laikotarpį ir darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 10 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę, o už faktiškai atliktus veiksmus turi būti apmokama kaip už atlikto darbo laiką. Projekte siūloma atostogų trukmę skaičiuoti ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet darbo dienomis, kaip tai yra įtvirtinta Vengrijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir t. t.
Taigi Projekte įtvirtinta, kad darbuotojams turi būti suteikiamos ne mažesnės kaip dvidešimties darbo dienų (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė, kitokių atostogų rūšys ar kitos papildomos lengvatos gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse. Tokiu būdu siekiama skatinti aktyvesnį kolektyvinių sutarčių sudarymą, kad jose darbuotojai ir darbdaviai galėtų susitarti dėl geresnių darbo sąlygų ar didesnių lengvatų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2013 metus daugiausia darbo sutarčių nutraukta Darbo kodekso 127 str. pagrindu (darbuotojo pareiškimu) (127 str. 1 dalis – 377 138 darbo sutartys, 2 dalis – 8 413 darbo sutartys), 125 str. pagrindu (šalių susitarimu) (125 str. 1 dalis – 20 332 darbo sutartys, 2 dalis – 5 221 darbo sutartis), rečiausiai darbo sutartys su darbuotojais buvo nutrauktos 129 str. pagrindu (darbdavio pareiškimu nesant darbuotojo kaltės) (129 str. 1 dalis – 2 332 darbo sutartys, 2 dalis – 1 995 darbo sutartys, 4 dalis – 19 darbo sutarčių, 5 dalis – 12 darbo sutarčių). Tokia pati darbo sutarčių pasibaigimo tendencija buvo ir 2014 metais iki spalio 31 dienos – dažniausiai darbo santykiai pasibaigė pagal Darbo kodekso 127 str. (127 str. 1 dalis – 325 869 darbo sutarys, 2 dalis – 7 286 darbo sutartys), 125 str. pagrindu (125 str. 1 dalis – 18 127 darbo sutartys, 2 dalis – 3 660 darbo sutarčių), rečiausiai pasitaikantis darbo santykių nutraukimas taip pat išliko pagal Darbo kodekso 129 str. (129 str. 1 dalis – 1 594 darbo sutartys, 2 dalis
Praktika rodo, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kuomet nėra jo kaltės, darbdaviui yra per daug sudėtinga, brangu, procesas trunka labai ilgai, o tam tikrais atvejais Darbo kodekse numatytų saugomų grupių atstovų atleidimas yra beveik neįmanomas. Dėl šios priežasties labai dažnai darbo santykiai nutraukiami kitais pagrindais, neatitinkančiais realios situacijos. Nei vienoje užsienio valstybėje nėra tokio sudėtingo ir taip detaliai reguliuojamo darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva. Paprastai užsienio valstybių įstatymuose nurodomi tik galimi tokio atleidimo pagrindai: darbuotojo sugebėjimai, darbuotojo elgesys ir ekonominės priežastys, nedetalizuojant ir neaprašant įstatyme kiekvieno atvejo. Atsižvelgiant į kitų Europos valstybių patirtį ir į besikeičiančias rinkos sąlygas, Projekte siūloma trumpinti įspėjimo terminus, ir sumažinti išeitines išmokas, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir paskatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas. Projekte numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti su darbuotoju neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Kuomet darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai, su pastaruoju taip pat gali būti nutraukta darbo sutartis, tačiau prieš tai raštu tokiam darbuotojui turi būti nurodyti jo darbo trūkumai bei sudarytas rezultatų gerinimo planas, kurio trukmė negali būti trumpesnė negu du mėnesiai. Darbo sutartis gali būti nutraukta, jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar šalių sulygtomis papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.
Projekte įdedamas saugiklis, kad toks darbdavio pasiūlymas turi būti pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Kita priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju nesant jo kaltės, yra darbuotojo nesutikimas su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Dar viena naujovė lyginant su esamu reglamentavimu
Darbo kodekso projekte toks išeitinės išmokos dydis numatytas nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nutraukiant darbo sutartį nesant sutarties šalių valios ar įmonės bankroto atveju. Projekte įvirtinama dar viena naujovė – kai terminuota darbo sutartis tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus ir darbo sutartis pasibaigia suėjus jos terminui, tokiam darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Įgyvendinus šiuos Projekte numatytus pakeitimus, darbdavys nebijos ekonomiškai nukentėti dėl darbuotojo atleidimo ir išeitinės išmokos sumokėjimo, o visa tai skatins darbdavius kurti naujas darbo vietas bei samdyti naujus darbuotojus. Įgyvendinant Projektą, darbo užmokesčio institute bus tobulinamas minimalios mėnesinės algos nustatymo mechanizmas, darbo užmokesčio struktūros skaidrumas bei deklaratyvių garantijų panaikinimas. Darbo užmokesčio srityje būtina fiksuoti darbo užmokesčio sąvoką, į kurią įeitų visos darbuotojo priemokos, priedai ir kitokios išmokos už darbą, būtina atskirti ją nuo kompensacinių išmokų, kurios nebūtų prilygintos darbuotojo pajamoms natūra.
Projekte numatoma aiški darbo užmokesčio struktūra: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), šalių susitarta papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą ir premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.Siekiant, kad minimalią mėnesinę algą gaunantys darbuotojai nebūtų priklausomi nuo politikų, o jų gaunama minimalioji mėnesinė alga būtų perskaičiuojama kasmet pagal ekonominius rodiklius, keičiama minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo tvarka: ekspertų komisija, pagal metodiką įvertinusi šalies ekonominę – socialinę situaciją ir gavusi rekomendaciją iš Trišalės tarybos, kasmet iki rugsėjo 15 d. teikia Vyriausybei išvadą dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo. Vertinant kolektyvinių sutarčių paplitimą pagal kolektyvinių derybų lygius Europos Sąjungos valstybėse, pastebėtina, kad valstybėse, turinčiose gilias kolektyvinių santykių tradicijas, daugiausiai kolektyvinių sutarčių yra šakos lygyje. Tokiose valstybėse daugelis klausimų, tarp jų ir darbo užmokesčio klausimai, yra sprendžiami šakos kolektyvinėmis sutartimis, o didesnė decentralizacija ir lankstumas yra pasiekiamas įmonės kolektyvinėmis sutartimis, kurių kompetenciją dažnai apibrėžia šakos kolektyvinės sutartys.
Remiantis užsienio valstybių praktika, siūloma įtvirtinti aiškią dviejų kanalų (angl. dual channel) darbuotojų atstovavimo sistemą, t. y. kai darbuotojus gali atstovauti tiek profesinės sąjungos, tiek darbo tarybos (projekte siūloma įvesti privalomas darbo tarybas įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau), tačiau jų pagrindinės funkcijos bus iš esmės atskirtos: darbo tarybos funkcijos bus susietos daugiausia su darbuotojų atstovavimu įmonėje, ypač su informavimo ir konsultavimo procedūromis, o profesinių sąjungų – su kolektyvinių derybų vedimu, kolektyvinių sutarčių sudarymu ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimu. Kolektyvinių sutarčių taikyme numatyta naujovė, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos būtų taikomos tik tiems darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos nariai. Teisę į informavimą ir konsultavimąsi paliekant išimtinai darbo taryboms, iš esmės bus įgyvendintos 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 219) nuostatos. Darbdavys privalės darbo tarybas ne tik reguliariai informuoti apie tam tikras darbo sąlygas ar įmonės situaciją, bet ir konsultuotis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, atleidžiant grupę darbuotojų ar perduodant verslą ar jo dalį kitam darbdaviui. Darbdaviui pažeidus informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba turės teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.
Projekte, perkeliant jau minėtą direktyvą, numatyta, kad darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. privalo darbo tarybai pateikti informaciją apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę bei vykdyti konsultacijas su jais. Projekte konkrečiai nurodyta, kokią informaciją darbdavys privalo pateikti: apie galimus įmonės užimtumo pokyčius, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas, apie darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę bei jo organizavimo priežastis, apie darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, kurios padeda gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus, apie dabartinę ir galimą įmonės veiklos plėtrą ir ekonominę padėtį bei apie kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai. Taip pat pirmą kartą Lietuvos darbo teisėje atskirai grupuojamos teisės normos, kurios diferencijuotai reguliuoja darbo santykius priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijos specifikos (vadovaujantys darbuotojai), darbo funkcijos atlikimo vietos (komandiruojami darbuotojai) arba priklausomai nuo darbdavio įmonės dydžio (darbdaviai, įdarbinantys mažiau kaip
ginčų institutas, kurio pagrindu visi darbo ginčai bus skirstomi į ginčus dėl teisės (tiek individualius, tiek kolektyvinius) bei kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso. Tokia darbo ginčų skirstymo tvarka reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktuose bei daugelyje Europos valstybių. Toks darbo ginčų instituto pakeitimas sąlygoja ir organų, sprendžiančių tokius darbo ginčus, tobulinimą. Darbo ginčus dėl teisės (tiek individualius, tiek kolektyvinius) spręs darbo ginčų komisija bei teismas.
Jeigu sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų sprendimas nebus pasiektas ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje ar pasitelkus tarpininką, sprendimas dėl tokio ginčo baigties bus priimamas darbo arbitraže. Projekte numatyta visiškai reformuoti darbo arbitražo institutą, kuris būtų nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Ji būtų sudaroma prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudarytų trys arbitrai, kurių sąrašą tvirtintų ir atnaujintų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Į arbitrų sąrašus ketverių metų kadencijai su teise pratęsti kadenciją dar ketveriems metams būtų įtraukiami tik nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams spręsti, fiziniai asmenys. Projekte suvienodinamas streikų skelbimas tiek darbdavio, tiek šakos lygiu palengvinant balsavimo dėl streiko skelbimo procedūrą. Tiek darbdavio, tiek šakos lygiu skelbiant streiką profesinės sąjungos įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Darbdavių teisių pusiausvyrai išlyginti naujai įvedamas lokautą reglamentavimas. Projekte siūlomas galimybės darbuotojų atstovams dalyvauti darbdavio sprendimų priėmime įtvirtinimas. Projekte numatyta, kad darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis, o jų nesant – darbdavio lygiu veikianti profesinė sąjunga, turi teisę skirti dalį juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.
Taip pat Projekte numatoma, kad darbuotojų atstovams gali būti sudaryta galimybė stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai. Tokiuose susitikimuose darbuotojų atstovams turi būti suteikta teisė pareikšti nuomonę svarstomais darbuotojų darbo sąlygų klausimais. Lydintysis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektas numato darbuotojų atstovų skyrimą į stebėtojų tarybą. Į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą perkeltos nuostatos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos iš Darbo kodekso, Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo, Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekte nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas steigiamas vidutinėse ir didelėse įmonėse. Mažose įmonėse komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų iniciatyva. Maža įmonė apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme – tai įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų. Atitinkamai tikslinamas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma naikinti išieškojimo apribojimus iš išeitinės išmokos ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kadangi tokių apribojimų Projektas nebenumato. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais patikslintos nuorodos į Darbo kodeksą. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas (pridedama). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Poveikis įvertintas numatomo teisinio reguliavimo vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikis įvertintas numatomo teisinio reguliavimo vertinimo pažymoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami lydimieji projektai: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6, 8 straipsnių pakeitimo ir ketvirtojo¹ skirsnio bei priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41⁵, 41⁸ ir 41¹³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr.
VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 66, 67, 68, 70 ir 77² straipsnių pakeitimo įstatymo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Priėmus Projektą kartu bus pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas. Atsižvelgiant į Projekto įsigaliojimo datą bei į tai, kad teikiamas didelės apimties projektų paketas, įstatymų pakeitimų projektai, susiję su redakcinio pobūdžio pakeitimais, bus pateikti vėliau. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra vartojama naujų sąvokų, todėl jis nebuvo vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos poįstatyminius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043 ,,Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 940 ,,Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1508 ,,Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 154 ,,Dėl sezoninio darbo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio
sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“. Taip pat turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1032 „Dėl pranešimo teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 115 „Dėl darbo sutarties ir darbo sutarties su jūrininku pavyzdinių formų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr.
1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės
pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 220 „Dėl darbo santykių pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 ,,Dėl tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašo, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr.
atstovaujančio asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo, sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 510 „Dėl Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“. Reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos patvirtinimo“ (vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1815 ,,Dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos patvirtinimo“), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą
„Dėl darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 160 ,,Dėl papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkos patvirtinimo“) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą ,,Dėl Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodikos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos“.
Be to, reikės keisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. A1-556 ,,Dėl darbo ginčų komisijos nuostatų, darbo ginčų komisijos darbo reglamento bei atlygio mokėjimo darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo ginčų komisijose ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. A1-43
„Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“. Reikės priimti Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus „Dėl į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informavimo apie darbuotojui taikomas darbo teisės normas aprašo patvirtinimo“, „Dėl darbdavio ir darbovietės darbuotojų vidutinio skaičiaus taisyklių nustatymo“, „Dėl darbo arbitražo nuostatų patvirtinimo“. Šiame punkte nurodytus teisės aktų projektus iki Projekto įsigaliojimo turės parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarkos“, kurį turės parengti Sveikatos apsaugos ministerija. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektu siekiama sukurti tokį darbo santykius reglamentuojantį teisės aktą, kuris leistų abiem pusėms lanksčiau įgyvendinti savo teises, taip pat skatintų naujų vietų kūrimą, kad tokiu būdu būtų didinamas asmenų užimtumas. Didėjant asmenų užimtumui labai tikėtina, kad mažės valstybės išlaikomų asmenų skaičius, tuo pačiu ir valstybės išmokamų bedarbio pašalpų. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 m. spalio 1 d. šalyje buvo registruota 152,2 tūkst. bedarbių. Nors palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu bedarbių skaičius sumažėjo 29,1 tūkst. (arba 16,0 proc.), tačiau šis skaičius vis tiek išlieka labai didelis. Registruoti darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto (2013 m. spalio 1 d. – 9,9 proc.). 2015 metams Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto dalis, tenkanti nedarbo socialiniam draudimui, sudaro beveik 132 mln. eurų. Liberalizavus darbo santykius, tikėtina, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai bus suinteresuoti legalizuoti darbo santykius, dėl to didės legaliai įdarbintų asmenų, bus sutaupomos valstybės lėšos, skirtos nedarbo socialinėms išmokoms. Sutaupytos valstybės lėšos galės būti nukreiptos kitoms socialinėms problemoms spręsti, taip pat tokiems asmenims nebereikės teikti ir kitokios socialinės paramos, kurią valstybė suteikia nedirbantiems asmenims. Projekte numatyta darbo ginčų instituto ir juos sprendžiančių institucijų pertvarka. Numatoma išplėsti darbo ginčų komisijos funkcijas ir įpareigoti komisiją spręsti visus darbo ginčus dėl teisės, t. y. tiek individualius, tiek kolektyvinius darbo ginčus.
Dėl šios priežasties šiek tiek padidėtų komisijos darbo krūvis. Siūlomas komisijos narių atlygis liktų nepakitęs, t. y. už vieną dirbtą valandą darbo ginčų komisijos posėdyje kiekvienam darbuotojų ir darbdavių atstovui būtų mokamas 25 Vyriausybės patvirtintų bazinių valandinių atlygių dydžio atlygis. Tuo tarpu darbo ginčų komisijos pirmininko, atsižvelgiant į išplėstas darbo ginčų komisijos funkcijas bei padidėjusį jo darbo krūvį, atlyginimą siūloma šiek tiek padidinti. Jeigu dabartinį darbo ginčų komisijos pirmininko mėnesinį darbo užmokestį laikysime tokį, koks nustatytas Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam specialistui, t. y. 1009 Eur (darbo užmokestis nurodytas 2014 m. IV ketvirtyje – 3485 Lt), o padidinus jį iki skyriaus vedėjo pavaduotojo darbo užmokesčio, t. y. iki 1117 Eur (darbo užmokestis nurodytas 2014 m. IV ketvirtyje – 3858 Lt), tokiu atveju darbo užmokestis darbo ginčų komisijos pirmininkui per mėnesį padidėtų 108 Eur (1117 – 1009 = 108 Eur). Esant tokiam darbo užmokesčiui, darbo ginčų komisijos pirmininkų (Lietuvoje veikia 13 darbo ginčų komisijų: 4 – Vilniuje, 3 – Kaune, 2 – Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose) darbo užmokesčiui papildomai per metus reiktų 16 848 Eur (108 Eur x 12 mėn. x 13 darbo ginčų komisijų pirmininkų). Projekte numatyta reformuoti ir darbo arbitražo sudarymą, kuris spręstų kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Įgyvendinant šią reformą, būtų reikalingos papildomos išlaidos iš Valstybės biudžeto arbitrų darbo užmokesčiams apmokėti. Darant prielaidą, kad arbitrui būtų mokamas 50 Vyriausybės patvirtintų bazinių valandinių atlygių dydžio atlygis, arbitrui už valandą būtų mokamas 11 Eur užmokestis.
Jeigu per mėnesį kiekvienas arbitras praleistų po 50 valandų nagrinėjant darbo ginčą dėl intereso, kiekvieno arbitro mėnesinis atlygis būtų 550 Eur, visų trijų – 1650 Eur (550 Eur x 3 arbitrai). Kadangi darbo arbitrai būtų sudaromi prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, kurių yra 10, vadinasi per mėnesį visiems darbo arbitrų atlyginimams reiktų 16 500 Eur (1650 Eur x 10 teritorinių skyrių), per metus – 198 000 Eur (16 500 Eur x 12 mėn.). Pirmaisiais darbo arbitražo reformos metais būtų reikalingos papildomos lėšos darbo vietoms įrengti (stalai, kompiuteriai, spausdintuvai, kanceliarinės prekės ir t. t.), o tai sudarytų 24 000 Eur (skaičiuojant vienai darbo vietai apie 800 Eur x 3 arbitrai x 10 teritorinių skyrių). Tačiau vėlesniais metais šių lėšų papildomai nebereiktų skirti, nes darbo vietos būtų jau įrengtos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Išvados buvo gautos iš nepriklausomų ekspertų Jadvygos Andriuškevičiūtės, dr. Viliaus Mačiulaičio, prof. dr. Marc De Vos, prof. Tamás Gyulavári. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: ,,darbas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3266 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nenustatytas teisės gauti tikslinį priedą išsaugojimas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti stacionarios auklėjimo įstaigos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo projekto Nr. XIIP-3265
auklėjimo įstaigos sąvokos požymiai yra panašūs į siūlomą apibrėžti šiame įstatymo projekte, todėl svarstytina, ar šios sąvokos ir jų vartojimas neturėtų būti tarpusavyje suderinti. 3. Įstatymo projekto
žodžiai ,,tikslinė kompensacija“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad tikslinė kompensacija yra skiriama ir vaikams, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir numatyti, kad tikslinės kompensacijos skiriamos tėvų (įtėvių) prašymu. 5. Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-3242 2 straipsniu keičiamo kodekso 739 straipsnio 4 punktu. 6. Atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą socialinio draudimo senatvės pensijos sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį ,,valstybinės“ kaip perteklinį.
įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ įstatymo
2016-06-29 Nr. XIIP-3266(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
tai, kad įstatymo projektu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede, įstatymo projekto 1 straipsnis turi būti papildytas nauja dalimi su nuoroda į įstatymo priedą. 2. Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3263(2) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 3. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalyje kaip perteklinis brauktinas žodis ,,įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda, nes įstatymo projekto 14 straipsnyje nenustatytas teisės gauti tikslinį priedą išsaugojimas. Pritarti. „3. Šio įstatymo 14 12 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat išsaugoma teisė gauti tikslinį priedą, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme.“22
projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti stacionarios auklėjimo įstaigos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo projekto Nr. XIIP-3265 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiama švietimo įstaigoje gyvenančio asmens sąvoka.
Stacionarios auklėjimo įstaigos sąvokos požymiai yra panašūs į siūlomą apibrėžti šiame įstatymo projekte, todėl svarstytina, ar šios sąvokos ir jų vartojimas neturėtų būti tarpusavyje suderinti. Nepritarti. Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – šiuo metu galiojančias nuostatas dėl tikslinių kompensacijų tiesiog perkelti į atskirą teisės aktą, o naujas teisinis reguliavimas bus siūlomas, teikiant įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma tikslinių kompensacijų pertvarka. 5
projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje vietoj žodžių ,,tikslinės kompensacijos“ įrašytini žodžiai ,,tikslinė kompensacija“. Pritarti. „1. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazių dydžio. 2. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos tikslinė kompensacija yra šių dydžių:“72
patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir numatyti, kad tikslinės kompensacijos skiriamos tėvų (įtėvių) prašymu. Pritarti. „2. Tikslinės kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų ar rūpintojų prašymu. Tikslinės kompensacijos 18 metų nesukakusiems asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymu.“7
projekto 7 straipsnio 7 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3242 2 straipsniu keičiamo kodekso 739 straipsnio 4 punktu. Nepritarti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį Įstatymo projektu kaip tik ir siūloma atsisakyti dabar galiojančių su CPK nesuderintų nuostatų, numatančių išskaitas pagal vykdomuosius raštus.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatoma galimybė išskaičiuoti tik tai, ką asmuo gavo neteisėtai dėl jo paties kaltės. Atsisakius šios nuostatos būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, siekiant gauti išmokas iš valstybės biudžeto neteisėtai (būtų pateikiami neteisingi duomenys, nepranešama apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui ir pan.) bei būtų labai sunku užtikrinti teisingą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. 221
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą socialinio draudimo senatvės pensijos sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį ,,valstybinės“ kaip perteklinį. Pritarti. „2. Asmenims, kuriems paskirtų slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas jiems sukakus valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, bet nenustačius specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, buvo pratęstas iki gyvos galvos, šios išmokos mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“143
įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Pritarti. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
(Komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, A.Sysas, J.Varkala. Komiteto biuras: D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja), L. Ulevičė (Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Syso patarėja), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A. Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), A.Kanclerienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), I. Barauskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus ved. pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. patarėja), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda, nes įstatymo projekto 14 straipsnyje nenustatytas teisės gauti tikslinį priedą išsaugojimas. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat išsaugoma teisė gauti tikslinį priedą, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme. Pagal šį įstatymą taip pat mokamos paskirtos ir mokėtos slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir tikslinis priedas.“
departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti stacionarios auklėjimo įstaigos sąvoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo projekto Nr. XIIP-3265 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžiama švietimo įstaigoje gyvenančio asmens sąvoka. Stacionarios auklėjimo įstaigos sąvokos požymiai yra panašūs į siūlomą apibrėžti šiame įstatymo projekte, todėl svarstytina, ar šios sąvokos ir jų vartojimas neturėtų būti tarpusavyje suderinti. Nepritarti. Įstatymo projektu galiojančios nuostatas dėl tikslinių kompensacijų tiesiog perkeliamos į atskirą teisės aktą. Šias nuostatas LR Vyriausybė peržiūrės rengdama Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlys pertvarkyti tikslines kompensacijas. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžių ,,tikslinės kompensacijos“ įrašytini žodžiai ,,tikslinė kompensacija“. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazių dydžio. 2. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos tikslinė kompensacija yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis – 1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio;
2) asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, vaikams, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.“
departamentas,
2
yra skiriama ir vaikams, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio
prašymu. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tikslinės kompensacijos skiriamos asmenų,
turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų ar rūpintojų prašymu. Tikslinės kompensacijos 18 metų nesukakusiems asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymu.“
departamentas,
7
nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3242 2 straipsniu keičiamo kodekso 739 straipsnio 4 punktu. Pritarti iš esmės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį Įstatymo projektu kaip tik ir siūloma atsisakyti dabar galiojančių su CPK nesuderintų nuostatų, numatančių išskaitas pagal vykdomuosius raštus.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatoma galimybė išskaičiuoti tik tai, ką asmuo gavo neteisėtai dėl jo paties kaltės. Atsisakius šios nuostatos būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui, siekiant gauti išmokas iš valstybės biudžeto neteisėtai (būtų pateikiami neteisingi duomenys, nepranešama apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui ir pan.) bei būtų labai sunku užtikrinti teisingą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-3239 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtą socialinio draudimo senatvės pensijos sąvoką, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį ,,valstybinės“ kaip perteklinį Pritarti iš dalies. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenims, kuriems paskirtų slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas jiems sukakus valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, bet nenustačius specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, buvo pratęstas iki gyvos galvos, šios išmokos mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
departamentas,
3
nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės ,,šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Pritarti. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ prezidentė Dovilė Juodkaitė, 2016-01-18 Reg. Nr. 577 (2016-01-19 Nr. G-2016-503)75 LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, LE Seimo Žmogaus teisių komitetui, LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui:
Dėl LR Tikslinių kompensacijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3266: Lietuvoje įgyvendinant projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ yra keičiama eilė lydinčių įstatymų, kuriais įvedamos naujovės ir kompensacinių išmokų srityje. Siekiama darbo užmokesčio bazę atskirti nuo kitų išmokų bazės, siūlant LR Tikslinių kompensacijų įstatymą, kuriuo nustatomas visų tikslinių kompensacijų finansavimo šaltinis, teisę į šias išmokas turintys asmenys, tikslinių kompensacijų dydis, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka. Pagal aiškinamąjį šio įstatymo projekto raištą, tikslinės kompensacijos – tai ne pensinio pobūdžio išmoka, kuri skirta neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti ir mokama kartu su kitomis asmeniui priklausančiomis pensijomis, pašalpomis ir pan. Siūloma tikslinių kompensacijų dydį susieti su tikslinių kompensacijų baze, kurią, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, tvirtina LR Vyriausybė. Įstatymo projekte nurodoma, kad tikslinių kompensacijų bazės dydis negali būti mažesnis nei 108 eurai.
O tikslinių kompensacijų bazę tvirtina LR Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu. Paminėtina, kad dar neįsigaliojus įstatymui valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, kuri iki šiol buvo kaip bazinis dydis skaičiuojant neįgaliųjų gaunamas specialiąsias slaugos ir priežiūros išmokas, jau pakilo iki 112 eurų (nuo 2016 01 01). Ši socialinio draudimo bazė ir toliau bus perskaičiuojama ir indeksuojama atsižvelgiant į ekonominius valstybės rodiklius. Tuo tarpu Tikslinių kompensacijų įstatymo projektas nenumato įpareigojimo periodiškai peržiūrėti tikslinės kompensacijos bazės dydį kaip pagrindą tikslinėms kompensacijoms mokėti. Tai gali lemti, kad ilgą laiką nekintantis tikslinių kompensacijų bazės dydis neužtikrins tikslinės kompensacijos tikslo kompensuoti ir patenkinti neįgaliųjų specialiuosius poreikius. Siūlome papildyti Tikslinių kompensacijų įstatymo projekto 7 straipsnio (Tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas) 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. Tikslinės kompensacijos didinamos kiekvieną kartą patvirtinus naują tikslinių kompensacijų bazės dydį. LR Vyriausybė periodiškai kasmet peržiūri šią bazę, kuri perskaičiuojama ir indeksuojama atsižvelgiant į ekonominius valstybės rodiklius.“ Nepritarti. Toks išskirtinis tikslinių kompensacijų bazės indeksavimas būtų ydingas. Įstatyme užtektų įtvirtinti nuostatą, kad tikslinių kompensacijų bazės dydį, kaip ir bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, valstybės remiamų pajamų dydį ir valstybinių pensijų bazės dydį, tvirtina Vyriausybė, kaip ir siūloma viename iš socialinio modelio paketo projektų - Socialinės apsaugos išmokų ir atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3263. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-11-03 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES, kurios nuostatos turi būti taikomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių narių piliečiams bei jų šeimų nariams, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šis įstatymas taikomas Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių piliečiams ir jų šeimų nariams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (neturintiems gyvenamosios vietos – įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijai termino „invalidai
“ buvo atsisakyta, siūlome išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį:
„1. Invalidai – asmenys, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti vaikais invalidais, I, II ar III grupės invalidais.“ Buvusias 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies laikyti atitinkamai 1, 2 ir 3 dalimis. Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tikslinių kompensacijų dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, kurios dydis yra 112 eurų, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tikslinių kompensacijų dydžio matas yra tikslinių kompensacijų bazė. Jos dydis negali būti mažesnis nei 108 eurai
Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti tokia situacija, kai vieno mėnesio bėgyje skirtingais laikotarpiais stacionarioje įstaigoje paslaugas gavusiems asmenims būtų taikoma skirtinga tikslinių kompensacijų mokėjimo tvarka, siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką, pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tikslinės kompensacijos asmenims, gyvenantiems
ar slaugomiems (prižiūrimiems) stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, neskiriamos ir nemokamos. Kai šie asmenys laikinai ar visam laikui išvyksta iš šių įstaigų, tikslinės kompensacijos neįgalaus asmens arba vieno iš jo tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo kitos dienos, kai jie išvyko iš šių įstaigų. Jeigu šie asmenys vėl grįžta į nurodytas įstaigas, tikslinės kompensacijos nemokamos nuo kito mėnesio pirmos kitos dienos po to, kai jie vėl apgyvendinti ar pradėti slaugyti šiose įstaigose.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikslinių kompensacijų dydžio matas yra tikslinių kompensacijų bazė, siūlome pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Asmenims, kurie iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos gavo 1 šalpos pensijų tikslinių kompensacijų bazės dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, sukakus senatvės pensijos amžių mokama tokio pat dydžio tikslinė kompensacija, jeigu jiems nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikslinių kompensacijų dydžio matas yra tikslinių kompensacijų bazė, siūlome pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytiems asmenims, pripažintiems I ar II grupės invalidais skiriamos ir mokamos atitinkamai 1 šalpos pensijų tikslinių kompensacijų bazės arba 0,5 šalpos pensijų tikslinių kompensacijų bazės dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, netaikant reikalavimo nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, jeigu iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusia tvarka pagal invalidumą nustatančių įstaigų išvadas jiems buvo nustatytas nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos būtinumas.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikslinių kompensacijų dydžio matas yra tikslinių kompensacijų bazė, siūlome pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia), vietoj 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti, kurį iki 2008 m. sausio 1 d. mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, nuo jo mokėjimo nutraukimo dienos savivaldybių administracijose skiriamas ir mokamas 0,5 bazinės pensijos tikslinių kompensacijų bazės dydžio tikslinis priedas.“ Pritarti. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-06-27 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio d dalimi yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES, siūlome papildyti keičiamą įstatymą priedu: „Lietuvos
1. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė